POPULARITY
Skambant kompozitorių Kazimiero Viktoro Banaičio ir Juozo Gruodžio muzikai rinksime Jūratės ašaras.Visiems ir dideliems ir mažiems, pasiilgusiems Baltijos jūros ošimo, – Daivos Čepauskaitės žodžiais perpasakota legenda apie Jūratę ir Kastytį. Spektaklį įgarsino garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė, režisavo Inga Tamulevičienė, personažus kūrė aktoriai : Margarita Žiemelytė, Lina Budzeikaitė, Sigitas Kubilius, Povilas Adomaitis, Aldona Janušauskaitė, Judita Urnikytė, Edita Zizaitė, Giedrius Arbačiauskas, Monika Bičiūnaitė ir Renata Tarosaitė.Vedėja Kolombina
Edgaro Montvido (tenoras) koncerto 2019 m. liepos 10 d. įrašas iš Šv. Kotrynos bažnyčios. Dalyvauja Simon Lepper (fortepijonas, Didžioji Britanija). Programoje Richardo Strausso, Reynaldo Hahno, Claude Debussy, Manuelio de Falla‘os, Ferenzo Liszto vokaliniai kūriniai, Kazimiero Viktoro Banaičio, Piotro Čaikovskio, Giaccomo Puccini operų arijos. Ved. Gabija Narušytė.
Sausio 13-oji primena mums ne tik svarbų Lietuvai istorinį įvykį, bet ir stiprią mūsų dvasinės kultūros pamoką. Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje „Audiologų“ rubrikoje skamba 1954-1955 metų kūrinių fragmentai, kurie asocijuojasi su viltimi ir laisve.Juliaus Gaidelio instrumentinė muzika (nuo 1:45 ir 38:15) bei Kazimiero Viktoro Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“ epizodas (50:27) sutaria ir su Karolio Szymanowskio stambios formos kūriniais, kurie savo dvasia labai artimi laidos temai. Skamba simfonijos „Giesmė apie naktį“ (XIII amžiaus persų poeto Jallal-al-din Rumi eilės) ir oratorijos „Stabat mater“ finalas.
Sausio 13-oji primena mums ne tik svarbų Lietuvai istorinį įvykį, bet ir stiprią mūsų dvasinės kultūros pamoką. Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje „Audiologų“ rubrikoje skamba 1954-1955 metų kūrinių fragmentai, kurie asocijuojasi su viltimi ir laisve.Juliaus Gaidelio instrumentinė muzika (nuo 1:45 ir 38:15) bei Kazimiero Viktoro Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“ epizodas (50:27) sutaria ir su Karolio Szymanowskio stambios formos kūriniais, kurie savo dvasia labai artimi laidos temai. Skamba simfonijos „Giesmė apie naktį“ (XIII amžiaus persų poeto Jallal-al-din Rumi eilės) ir oratorijos „Stabat mater“ finalas.
Kodėl motyvas iš Rudolfo ir Mimi dueto iš operos „Bohema“ staiga pasigirsta Barboros ir Žygimanto susitikimo scenoje lietuviškoje operoje, o socialinio tinklo „Facebook“ pavadinime esančios raidės tampa muzikos garsais? Apie šiuos ir kitus muzikos mene esančius slėpinius pasakojama šiuose „Audiologuose“.Lietuviškoje laidos dalyje skambės 1944 metais sukurta Kazimiero Viktoro Banaičio daina „Atsiminimas“ (nuo 1:02) ir 1945 metais gimusių Juozo Gruodžio „Simfoninių variacijų“ (45:21) bei Jeronimo Kačinsko „Mišių“ (49:12) fragmentai.
Kodėl motyvas iš Rudolfo ir Mimi dueto iš operos „Bohema“ staiga pasigirsta Barboros ir Žygimanto susitikimo scenoje lietuviškoje operoje, o socialinio tinklo „Facebook“ pavadinime esančios raidės tampa muzikos garsais? Apie šiuos ir kitus muzikos mene esančius slėpinius pasakojama šiuose „Audiologuose“.Lietuviškoje laidos dalyje skambės 1944 metais sukurta Kazimiero Viktoro Banaičio daina „Atsiminimas“ (nuo 1:02) ir 1945 metais gimusių Juozo Gruodžio „Simfoninių variacijų“ (45:21) bei Jeronimo Kačinsko „Mišių“ (49:12) fragmentai.
Vėlinių tradicijoje sutaria gana plati atminties jausmų gama – nuo gilaus liūdesio iki švelnaus prašviesėjimo. Muzikos mene tos nuotaikos išsiskleidžia pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Tokia paletė skamba ir „Audiologų“ rinkinyje.Lietuviškos muzikos 100-mečio rubrikoje – Leonardo Lechavičiaus dainos iš 1934 metų (nuo 0:32) ir 1935 metais sukurtos Kazimiero Viktoro Banaičio sukurtos Sonatos smuikui ir fortepijonui fragmentai (52:19).
Vėlinių tradicijoje sutaria gana plati atminties jausmų gama – nuo gilaus liūdesio iki švelnaus prašviesėjimo. Muzikos mene tos nuotaikos išsiskleidžia pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Tokia paletė skamba ir „Audiologų“ rinkinyje.Lietuviškos muzikos 100-mečio rubrikoje – Leonardo Lechavičiaus dainos iš 1934 metų (nuo 0:32) ir 1935 metais sukurtos Kazimiero Viktoro Banaičio sukurtos Sonatos smuikui ir fortepijonui fragmentai (52:19).
Džiazo muzikos populiarumas Lietuvoje džiugina, tačiau ar šios muzikos skambėjime gebame girdėti jos gelmes? Apie džiazo kalbą ir kai kurias su ja susietas problemas – pagrindinėje „Audiologų“ dalyje.Nuolatinėje rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ – kompozitorių Kazimiero Viktoro Banaičio (nuo 0:47) ir Vlado Jakubėno (49:42) 1928–1929 metais sukurtų chorinių ir kamerinių kūrinių fragmentai, bylojantys apie aukštą to meto muzikinės mąstysenos lygį.
Džiazo muzikos populiarumas Lietuvoje džiugina, tačiau ar šios muzikos skambėjime gebame girdėti jos gelmes? Apie džiazo kalbą ir kai kurias su ja susietas problemas – pagrindinėje „Audiologų“ dalyje.Nuolatinėje rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ – kompozitorių Kazimiero Viktoro Banaičio (nuo 0:47) ir Vlado Jakubėno (49:42) 1928–1929 metais sukurtų chorinių ir kamerinių kūrinių fragmentai, bylojantys apie aukštą to meto muzikinės mąstysenos lygį.
Pasakojimą apie instrumentų lyderį vargonus su rečiau skambančiais šio garsų galiūno įrašais įrėmins tradicinė „Audiologų“ rubrika, kurioje pasakojama apie 1918–2018 metų laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrybą.Šį kartą skambės 1926–1927 metais sukurtų Vytauto Bacevičiaus (nuo 0:30), Teodoro Brazio (6:54), Kazimiero Viktoro Banaičio (48:36) ir Vlado Jakubėno (51:53) kūrinių fragmentai iš Lietuvos radijo archyvo.
Pasakojimą apie instrumentų lyderį vargonus su rečiau skambančiais šio garsų galiūno įrašais įrėmins tradicinė „Audiologų“ rubrika, kurioje pasakojama apie 1918–2018 metų laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrybą.Šį kartą skambės 1926–1927 metais sukurtų Vytauto Bacevičiaus (nuo 0:30), Teodoro Brazio (6:54), Kazimiero Viktoro Banaičio (48:36) ir Vlado Jakubėno (51:53) kūrinių fragmentai iš Lietuvos radijo archyvo.
„Muzikinėje dėžutėje” – Jūratės ir Kastyčio legenda. Šį šeštadienį su muzika ir eiliuota Lietuvos Dainiaus, Maironio, poema keliausime į pamarį. Prisiminsime legendos vingius bei klausysimės muzikos, kuri mus užlies ne tik simfoninės muzikos bangomis, bet ir roko kompozicijomis. Sužinosime kokie muzikos kūrėjai neliko abejingi šiai tragiškai meilės istorijai, bei išgirsime drąsų šios legendos tęsinį. Išgirsime Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Vidmanto Bartulio bei Roko Radzevičiaus muziką.
„Muzikinėje dėžutėje” – Jūratės ir Kastyčio legenda. Šį šeštadienį su muzika ir eiliuota Lietuvos Dainiaus, Maironio, poema keliausime į pamarį. Prisiminsime legendos vingius bei klausysimės muzikos, kuri mus užlies ne tik simfoninės muzikos bangomis, bet ir roko kompozicijomis. Sužinosime kokie muzikos kūrėjai neliko abejingi šiai tragiškai meilės istorijai, bei išgirsime drąsų šios legendos tęsinį. Išgirsime Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Vidmanto Bartulio bei Roko Radzevičiaus muziką.