Podcasts about lietuvi

Kaip tiesiami lietuvių literatūros keliai į pasaulį: kokios knygos ir į kokias kalbas yra verčiamos? Ar turime strategines kalbas ar šalis, kurioms skiriame daugiau dėmesio? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto (LKI) tarptautinių programų vadove Rūta Nanartavičiūte ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidente, leidyklos „Alma littera“ direktore Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie operų parodijas dainavusio muzikologo Michaelio Aspinallo mirtį, „Apple Music Classical“ iniciatyvą transatlantinių skrydžių keleivius šviesti apie klasikinę muziką ir būsimą žymaus dirigento pasirodymą per FIFA pasaulio futbolo čempionato finalo pertrauką.Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvoje dirbantis žmogus pasižymi aukšta perdegimo rizika. Vienos iš tyrimo autorių, VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovės prof. Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, nors apie perdegimą šiandien kalbama visame pasaulyje, visuomenėje vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip atskirti įprastą nuovargį nuo pirmųjų perdegimo požymių.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką.Lietuva turi gausybę upių ir ežerų, tačiau vandens turizmo potencialas vis dar nėra iki galo išnaudotas. Kartu kiekviena nauja prieplauka, poilsiavietė ar didesnis lankytojų srautas kelia klausimą, kaip plėsti turizmą nekenkiant krantams, vandens kokybei ir gyvūnijai. Ar įmanoma sukurti patogią ir šiuolaikišką vandens turizmo infrastruktūrą, kuri kartu saugotų ekosistemas?Epizodas iš kolegės Faustos Savickaitės rengiamo ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Lietuviškos istorijos pėdsakų galima rasti gerokai toliau už Lietuvos teritorijos. Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir padėti papildyti „U-Paveldo“ duomenų bazę informacija apie Lietuvai reikšmingus objektus užsienyje. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Kanadai. Kodėl šiuos ženklus svarbu užfiksuoti dabar, ką jie pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už jų išsaugojimą?Ved. Justė Luščinskytė

Čikagoje šiandien prasideda tris dienas truksianti XVII-ais Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, kurioje dalyvaus per 2 tūkst. šokėjų. Tai – vienas didžiausių šokėjų skaičius šios šventės istorijoje. Pokalbis su Čikagoje šiuo metu repetuojančiu operos solistu, dainininku Rafailu Karpiu.Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje veikia paroda „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“. Tai ne įprasta chronologinė istorijos apžvalga, o penkių dalių vizualinis spektaklis, kuriame menininkai per šiuolaikinės kultūros prizmę permąsto mūsų valstybingumo temas. Kolegės Karinos Metrikytės pasakojimas.Šalčininkų rajone vyksta daug skirtingų kultūrinių renginių. Kokia jų svarba bendruomenei? Pokalbis su Šalčininkų kultūros centro projektų vadove Kristina Šimelevič, Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų skyriaus Vyriausiuoju vadybininku Danu Skramtai ir įvarių teatrinių iniciatyvų jaunimui kūrėja, aktore Virginija Kuklyte.Kolegės Faustos Savickaitės pasakojimas apie Balį Dvarioną iš ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Ved. Gerūta Griniūtė

Jau šios savaitės pabaigoje po 22 metų septynioliktoji Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė grįžta į Čikagą – miestą, ilgus metus buvusį šios šventės namais. Organizatoriai dalyviams ir svečiams rengia intensyvią trijų dienų renginių programą: bus rodomas miuziklas, vyks mugė, parodos, ekskursijos, pokylis, susipažinimo vakarai, bėgimas. Programą užbaigs pagrindinis Šokių šventės pasirodymas. Šokių šventės įvaizdį kuria Juozas Statkevičius.Šį vakarą, 21 valandą vietos laiku, viso pasaulio lietuviai jau 18-ą kartą sugiedos „Tautišką giesmę“. Prieš aštuoniolika metų tai buvo sumanyta kaip vienkartinė Lietuvos vardo tūkstantmečio akcija, tačiau šiandien tai – tradicija, kurios neturi nė viena kita pasaulio tauta. Per tuos metus užaugo karta, kuri niekada negyveno be Liepos 6-osios himno. Kaip vieno vakaro idėja tapo pilnamete tradicija ir kuo ji gyva šiandien, kalbamės su jos sumanytoju, buriuotoju ir verslininku Raimundu Daubaru.Penkias savaites Lietuvoje praleidę lietuvių kilmės studentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados baigia Lietuvių išeivijos studentų stažuotės – LISS – programą. Jos metu jie ne tik atliko praktiką Lietuvos įmonėse, ligoninėse ir mokslo centruose, bet ir keliavo po Lietuvą, pažino jos žmones, kultūrą bei ieškojo ryšio su savo lietuviškomis šaknimis. Ką jie išsiveža iš Lietuvos? Ar ši programa keičia tik profesinę patirtį, ar ir gyvenimo planus?Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai. Iš Šiaulių rajono pasakoja Tomas Mizgirdas.

Liepos 4-ąją Merkinės fabrikas minės ypatingą progą – Jungtinių Amerikos Valstijų 250-ąsias nepriklausomybės metines. Vakarinėje šventės programoje koncertuos atlikėjas Matt Len, kurio muzikoje susilieja amerikietiška kantri ir roko dvasia, o naujausias kūrybos etapas vis labiau skamba lietuviškai.

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro duomenimis, šalyje dirba tik 115 šios kalbos vertėjų, kurčiųjų bendruomenė susiduria su atskirtimi. Seimo narė Ligita Girskienė siūlė keisti Švietimo įstatymą įtraukiant lietuvių gestų kalbą į pasirenkamuosius dalykus mokyklose. Nors parlamentarės siūlymui pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas, Seimas jį atmetė, nepritarė ir Vyriausybė. Vienintelė gestų kalbos specialistus ruošianti įstaiga - Vilniaus kolegija - teigia, kad absolventai gali dirbti vertėjais, bet ne mokytojais.Vilniaus universitete šiandien bus pristatytas išskirtinis atradimas – Šv. Jonų bažnyčioje po daugiau nei dviejų šimtų metų atvertas vienas didžiausių XVIII amžiaus baroko sienų tapybos ansamblių Lietuvoje. Restauratoriai po XIX amžiaus uždažymais aptiko daugiau kaip 2 tūkstančius kvadratinių metrų vientisos sienų tapybos, o didžiausia staigmena tapo tai, kad freskos išliko itin autentiškos.Šiandien, baigiantis antrajam metų ketvirčiui, užsidaro antrasis langas pateikti prašymą pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Per pirmąjį ketvirtį tai padarė daugiau kaip pusė milijono gyventojų. Be to atnaujintas sunkių ligų sąrašas ir daugiau sunkiomis ligomis sergančių gyventojų galės nutraukti pensijų kaupimą.Ved. Rūta Kupetytė

Vaikystėje matyti animaciniai filmai dažnam atrodo tiesiog pramoga. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net vertimas gali pakeisti tai, kokius herojus mato vaikai? Ar lietuviškas dubliažas visada tiksliai perteikia originalią istoriją, o gal kartais veikėjus paverčia visai kitokiais, nei juos sukūrė autoriai? Pokalbis su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docente Jurgita Astrauskiene, kuri tyrinėja audiovizualinį vertimą ir atskleidžia, kaip, regis, nedideli vertimo sprendimai gali keisti veikėjų įvaizdį, lyčių vaidmenų vaizdavimą ir net vaikų pasaulio suvokimą.

2026 metų birželį Strasbūre įvyko tai, ko dar niekada nebuvo. Į pirmąjį Prancūzijos lietuvių lyderių suvažiavimą Strasbūre susirinko bendruomenių, lituanistinių mokyklų, jaunimo organizacijų, profesionalų klubų, choro, knygų klubo, šaulių ir kitų iniciatyvų atstovai. Jų tikslas – ne tik susipažinti, bet ir susitarti, kaip veikti kartu. Šį lyderių suvažiavimą inicijavusi Strasbūro lietuvių sąjungos vadovė, Alytaus ambasadorė Jolita Šilanskienė džiaugiasi, kad pavyko sukviesti aktyvius lietuvių bendruomenių žmones į Strasbūrą ir čia gimė susitarimas su tolimesniais tikslais.

Laidoje – pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančiu pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.

Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Dėl šios priežasties Lietuvoje sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Daugiau laidoje „10-12“ su projekto vadove, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesore Gražina Korvel, Vilniaus universiteto mokslininku ir projekto ekspertu Gediminu Navicku ir „Gooliver“ partnere Rasa Stupakovaite.Ved. Rūta Kupetytė

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centrui, Priekulės meno ir kultūros centrui bei Šilutės kultūros centrui paskirtos Kultūros ministerijos premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą.„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta ir Rolandas Jakuboniai vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą savo kalvėje puoselėjantys ir tobulinantys savo amato tradicijas.Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose visa savaitę vyks tradicinis tarptautinis keramikos simpoziumas.Pasirodė naujas žurnalo „Vilnius Review“ numeris.Ved. Marius Eidukonis

Minima Tarptautinė sušių diena. LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva sako, nėra daug sušių ruošimo taisyklių, tačiau kai kurie europietiški sušių ruošimo sprendimai japonams neįprasti.Ved. Ignas Andriukevičius

Alytaus Dainų slėnyje vasaros kino sezonas prasideda ne vienu, o net trimis filmais per vakarą. Tokia galimybė atsirado dėl šiuolaikinės LED ekranų technologijos, leidžiančios kino seansus pradėti dar nesutemus. Kino teatro „Dainava“ vadovė Simona Butrimienė sako, kad lauko kinas Alytuje jau tapo laukta vasaros tradicija, o šiemet žiūrovams parengta programa orientuota į populiariausius lietuviškus filmus.

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje Ieva Radzevičiūtė pasakoja apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma kas dvejus metus rengiama paroda „Aukštaitijos dailė 2026. Įkvėpimo topografija“. Galerijos direktorė Jovita Nalevaikienė ir parodos kuratorė Rūta Povilaitytė pristatys kūrėjų panoramą ir regiono meno lauko žemėlapį.Jono Buračo paveikslas „Lietuvos vartai į jūras“ buvo išvežtas į Vokietiją kaip karo grobis. Ką žinome apie jo tolimesnį likimą? Pokalbis su dailininko sūnumi Antanu Buraču, Kultūros ministerijos kultūros politikos paveldo grupės patarėju Gyčiu Oržikausku ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktore Ilona Mažeikiene.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Repeticijose lankėsi žurnalistė Agnė Bukartaitė.Šiandien visiems lankytojams atveriama bene svarbiausia Europos meno mugių – „Art Basel“. Kuratorė, muziejininkė Justė Kostikovaitė pasidalins įspūdžiais, o apie tai, ką reiškia lietuviškiems vardams atsidurti „Liste“ mugėje papasakos galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūte-Laurent ir menininkė Gerda Paliušytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Norint sukurti naują veislę – prireikia dešimtmečių. Selekcininkai ieško, kaip sukurti tokias veisles, kurios būtų atsparios šalčiams, ligoms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vieno iš skyrių vedėja daktarė Birutė Frerks sako, kad svarbu išsaugoti lietuviškų sodo augalų genofondą. Tai institute daroma net trimis skirtingais būdais. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė tikina, kad lietuviškos veislės yra sodų saugumo garantas.Be ūkininkavimo savo gyvenimo neįsivaizduoja Zarasų rajono ūkininkas Saulius Zakšauskas, auginantis mėsinius galvijus. Vyras neįsivaizduoja ūkininkavimo be naujausių technologijų taikymo.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių augalų savo sode neauginti, nes jie yra nuodingi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Apie tai papasakos Vilniaus kolegijos lektorius, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas.Ved. R. Simanavičienė

Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.Ved. Justė Luščinskytė

Specialistai įspėja, kad daug kur prekyboje pasirodžiusios lietuviškos bulvės nebūtinai yra lietuviškos – prekybininkai esą apgaudinėja žmones. Kaip įsitikinti, kad perkamos bulvės tikrai yra lietuviškos?Kuo ypatinga Vilniaus centre esanti Išganytojo kalva, kurioje sekmadienį prasidės Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas?Seimui teikiamos įstatymo pataisos, kurios turėtų padėti efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu. Kuo svarbūs šie pokyčiai?Dainavos, Santarvės ir Kalniečių parkuose Kaune duris atveria vasaros skaityklos. Jos kviečia skaitytojus ne tik pasiskolinti knygų, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.Ved. Edvardas Kubilius

Daugiau nei 29-i tūkstančiai abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrąją dalį. Taip simboliškai pradedama pusantro mėnesio truksianti pagrindinė ir pakartotinė egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas sako, kad šiemet lietuvių kalbos egzaminą laiko daugiau abiturientų nei ankstesniais metais.Švietimo ekspertai teigia, kad kasmet daugėja mokinių, kurie egzaminams ruoštis samdo korepetitorius Atlikti tyrimai parodė kad, kas antras sostinės vienuoliktokas naudojasi korepetitorių paslaugomis.LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad kas trečias Lietuvos gyventojas pasisako už kai kurių sankcijų Baltarusijai švelninimą ir dialogą su Baltarusijos valdžia. Dabartinę politiką Baltarusijos atžvilgiu siūlo išlaikyti 30 procentų apklaustųjų, 17 procentų pasisako už griežtesnes sankcijas ir didesnį spaudimą Baltarusijai, o 11 proc. mano, kad sankcijų reikėtų visiškai atsisakyti.Ved. M. Lučkaitė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos jau kelis mėnesius vykdo projektą „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir šiaurės Lietuvoje“. Vienas iš pagrindinių uždavinių – sukurti vieningą šiaurės Lietuvos medžių alėjų duomenų bazę.Dar visai neseniai didelis biuras ir kuo daugiau kvadratinių metrų buvo laikomi prestižo ženklu, tačiau šiandien požiūris keičiasi. Hibridinis darbas, augantys išlaikymo kaštai ir tvarumo klausimai verčia tiek verslą, tiek valstybės institucijas ieškoti ne didesnių, o išmanesnių ir efektyviau naudojamų erdvių – todėl prestižas vis dažniau siejamas ne su dydžiu, bet su funkcionalumu, vieta, energetiniu efektyvumu ir kitais rodikliais.Prasideda vestuvių sezonas, o kartu ir naujos tendencijos – nuo šventės vietų bei dekoro iki pačio vestuvių formato. Kas šiemet madinga planuojant vestuves, ar keičiasi jaunavedžių prioritetai ir kokių švenčių dabar ieško poros?Su kiekviena diena artėjant Radijo 100-čiui, siūlome jums įvairiausių pasakojimų apie radiją.Šiandien mūsų kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė siūlo istorinį žvilgsnį į radiją Klaipėdos krašte. Klaipėdiečiai pirmąją radijo transliaciją Apollo kino teatrE išgirdo 1924-ų metų birželį. Tai buvo mėgėjiškas dviejų dienų renginys, supažindinęs su naujausia technologija. Klaipėdos radiofonas transliuoti nuolat pradėjo praėjus dešimtmečiui nuo 1926-ųjų ir Kauno radiofono įkūrimo. Lietuviška redakcija turėjo svarbią užduotį - skleisti prijungtame Klaipėdos krašte lietuvišką žodį.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Kuo šiais laikais žavi rašytoja Žemaitė? Temą aptarė ,okslinio darbo „Žemaitės reprezentacijų kaita: ant ko rišame skarelę?“ autorė, Vilniaus universiteto Lietuvių filologijos studentė Augustė Anisimova, dainos „Ikona Žemaitė“ autorė Rugilė Ulytė, Žemaitės proanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė.

Šiandien Vilniuje vyksta Nacionalinis kultūros forumas, kurio tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Vienas iš forumo kviestinių svečių – lyderystės, strategijos, dizaino ir inovacijų ekspertas iš Danijos Christeris Windeløvas-Lidzélius. Pokalbis apie šiandien pakitusią talento sampratą ir mąstymo ribų plėtimą.Gegužės 16-ąją kompozitoriui Faustui Latėnui būtų sukakę 70 metų. Prisimename kūrėją, apie kurį mintimis dalinasi pianistė Indrė Baikštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė paskirta Karališkojo Škotijos orkestro naująja vadove. Apie dirigentės sėkmę ir pastarųjų metų stulbinančius pasiekimus – pokalbis su muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Naftos kainoms vis dar skraidant padebesiais, dalis lėktuvų gali iš padebesių nusileisti. Dėl brangaus aviacinio kuro ir gal net gresiančio trūkumo, ekspertai prognozuoja, kad daugiau imsime keliauti lokaliai nei globaliai. Ar tikrai? Pokalbis su skrendu.lt atstove dr. Rasa Levickaite.Dar sužinosite, kodėl Europa nori išsivaduoti iš VISA ir Mastercard gniaužtų. Komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Ir ką be kainų rodo filmo „Ir velnias dėvi Pradą“ infliacijos indeksas?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Socialiniuose tinkluose dažnai matome nuomonės formuotojų ar kitų žinomų žmonių skelbiamą turinį, kuriame neretai publikuojamos meno kūrinių fotografijos. Meno viešinimas tampa vis populiaresnis, tačiau kūrinių autorystė vis dar dažnai nenurodoma. Kodėl taip nutinka ir kokią žalą tai daro? Pokalbis su menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė, tapytoja Laura Slavinskaitė, asociacijos LATGA Menų skyriaus vadove Ingrida Radovič ir meno kritike Jogintė Bučinskaitė.Miuziklo Mamma Mia! premjera įvyko 1999 metais Prince Edward Theatre Londone. Nuo to laiko sumanymo autorė ir prodiuserė Judy Craymer prodiusavo jau 50 šio miuziklo pastatymų 16 kalbų daugiau nei 450 miestų visame pasaulyje. Pasak lietuviškosios versijos kūrėjų, tai, kad Mamma Mia! bus pastatytas Lietuvoje, yra išties didelis įvykis. Lietuviškai prabilęs miuziklas kviečia patirti meilės ir draugystės nuotykį bei prisiminti žinomiausias ABBA dainas. Repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė – klausomės jos pasakojimo.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirigento Zubin Mehta 90-ąjį jubiliejų, Safolkas įkurtą muzikantų sveikatos atkūrimo programą ir Honkongas sukurtą humanoidę Sophia, pradedančią klasikinės muzikos solistės karjerą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė geriausių 2025 metų Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių autorius ir fragmentus – klausytojai savo favoritą gali rinkti iki gegužės 24 dienos. Tarp penkiolikos geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Linas Rupšlaukis koncertas akordeonui, kameriniam orkestrui ir perkusijai „Leviatanas“. Apie kūrinį pasakoja pats autorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Iš miesto į Vilniaus rajoną prieš du dešimtmečius persikėlęs gyventi Tomas Grybas kartu su šeima Purnuškėse įkūrė Grybų dvarą. Čia esančiose arklidėse gyvena 11 žirgų, kurių kiekvienas auginamas tik tam, kad būtų laimingas. „Lietuviška žemė be arklio negali būti“, - sako T. Grybas.Brangstančios trąšos - iššūkis ne tik žemdirbiams. Baiminamasi, kad jei nebus atvertas Hormūzo sąsiauris, pasaulyje gali pradėti stigti maisto.Ukmergės rajone, Dainavos kaime veikia bendruomenės „Savi namai“ Pasaulio instrumentų muziejus. Čia eksponatų - tūkstančiai, atkeliavę iš įvairių pasaulio valstybių. Edukacijas veda, instrumentais groti pamoko bendruomenės pirmininkas, kolekcininkas, muzikantas Stasys Ašmontas.Ved. Arneta Spaičė

Venecijoje prasideda prestižinė Venecijos meno bienalė. Tiesiogiai iš Venecijos kalba LRT KLASIKOS kultūros žurnalistė, redaktorė Indrė Kaminckaitė.Vilniaus senajame teatre gegužės 7 ir 8 dienomis – režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Jerma“ pagal Federico Garcíos Lorcos pjesę premjera. „Jerma“ – tai pjesės adaptacija, pritaikyta šių dienų etinėms dilemoms: apie atšąlančius santykius ir jų kompensavimo mechanizmą, apie motinystės tamsiąją pusę, kuri dažnai slepiama. Svarbi spektaklio ašis – įtampa tarp visuomenės lūkesčių, spaudimo susilaukti palikuonių ir individo laisvės kurti savo gyvenimą. Spektaklio repeticijas stebėjo kolegė Karina Metrikytė.Lietuvių kalba pasirodė Johno Maynardo Keyneso knyga „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (leidykla „Kitos knygos“). Tai – vienas iš svarbiausių ekonomikos teorijos pagrindų. Pokalbis su knygos vertėja iš anglų k. Aušra Maldeikiene.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus - klausytojai savo kūrinį–favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „falten“ (susiklostymai) fortepijoniniam trio. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Valstybinis Šiaulių dramos teatras organizuoja pjesių skaitymus.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Beatos Juchnevič kompozicija „Mėnulis keliauja amžinybės ženklu“.Lietuvių akordeonistui Algirdui Ločeriui gegužės 2 dieną būtų sukakę šimtas metų. Kuo šis atlikėjas buvo ypatingas?Amerikiečių dainininkė Taylor Swift pateikė paraiškas JAV intelektinės nuosavybės tarnybai užregistruoti savo balsą kaip prekių ženklą. Kokie iššūkiai kyla intelektinės nuosavybės apsaugai spartėjant dirbtinio intelekto evoliucijai?Pavasarį Kaune duris atvėrė nauja meno erdvė „Indot“. Galerijos atidarymą pažymėjo žinomo menininko Viktoro Paukštelio paroda „Olimpija“.Išrinkti „Zabolis ART Prize“ konkurso laureatai. Komisijos geriausiu darbu pripažintas Aurelijos Zaburaitės darbas „Statymas“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Britas Jamesas McLeanas gyvena Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos daugiau nei trejus metus. Džeimsą į Lietuvą atvedė studijos, o čia apsigyvenęs suprato, kad nėra turistas ir nori susikalbėti lietuviškai. Jis sako, kad atsiranda sunkumų kalboje, renkasi nustebti ir apsidžiaugti. Brito žodyne yra ir tokių žodžių kaip „faina“ ar „biškį“. Vilniaus universiteto studentą iš Anglijos kalbina Gabrielė Kloniūnaitė.

Lietuvių kalba ir technologijos prasilenkia? Pasirodo, kad ne tik žengia kartu, bet ir kuria naujas darbo vietas. Kodėl sudėtingos ir mažos kalbos gali būti naudingos dirbtiniam intelektui? Pokalbis su įmonės Neurotechnology NLP komandos vadovu Vytu Mulevičiumi.Taip pat - skelbiama, kad Europoje gali pritrūkti degalų lėktuvams, bet Lietuvoje jų tikrai užteks. Kodėl?Ir buldozeris. Kaip jis tapo simboliu kalboje ir nepamainomu įrankiu ekonomikoje?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Vėl Tie Patys #251 apie Artemis misijas, lietuvių tradicijas ir pareiškimus policijai by Negyvas Eteris

Karolis Tiškevičius, Donatas Urbonas ir Augustas Šuliauskas Basketnews.lt tinklalaidėje aptaria Belgrado pragare išgyvenusio „Žalgirio“ savaitę bei kitus šią savaitę įvykusius Eurolygos įvykius. Tinklalaidės partneriai: – Autoplius.lt - dėk skelbimą ten, kur parduosi. Ieškok ten, kur turi iš ko rinktis. Su kodu BASKETNEWS20 - 20% nuolaida 120 d. paketui su patikrinta istorija iki balandžio 14 d. https://autoplius.lt/ – Telia 5G. Kas Ieško 5G su Netflix, tas randa Telia. Nuo šiol Netflix įskaičiuota į 5G Neribotą mobiliojo ryšio arba interneto planą. Atrask ir tu: https://www.telia.lt/privatiems/televizija/netflix?utm_source=Influencers&utm_medium=social&utm_campaign=cc2026-103_5g-Netflix&utm_term=LC046_cc2026-103&utm_content=SC-BasketNews – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Iki balandžio 17 d. bilietus į BasketNews sąskrydį įsigyk pigiau: https://www.basketnews.lt/saskrydis Temos: Karolio apgaulės užkulisiai ir Mino žinutė (00:00); „Žalgiris“ Belgrade padarė tai, ko Karolis nesitikėjo (04:10); Į kokią vietą dabar taikosi „Žalgiris“ ir potencialūs milijonai (08:50); Vėl solidus Cisco ir „Žalgirio“ pergalė Belgrade (18:45); Šmaikštus ir „Barcos“ žvaigždės liaupsių sulaukęs Tubelis (30:22); Williamso-Gosso reakcija ir noras stebėti Slevą (35:23); Iššovęs kapitonas (41:08); Nuopuolis „fantasy“ lygoje (44:31); Toliau klumpanti Šaro ekipa ir ko norėtume „Žalgiriui“ atkrintamosiose? (47:18); „Žalgirio“ fenomenas, PAO bardakas ir variantai į Francisco vietą (01:02:03); Įspūdingas pokalbis su Butkevičiumi (01:11:25); Eurolygos dėmesys Sargiūnui ir „Ryto“ lietuvių išpirkos (01:14:13).

Savaitę gyvenome su lietuvių gaminamais AI pakabukais, kurie įrašinėja aplinką, rengia pokalbių santraukas ir pateikia jų išrašus. Ką apie juos manome ir ar nešiotume tokius kasdien? Anthropic pajamos jau artėja prie OpenAI, o Claude kūrėjai sunkiai atlaiko naujų vartotojų antplūdį ir riboja OpenClaw agentų naudojimą. Naujas Anthropic dirbtinio intelekto modelis Mythos neįtikėtinai gerai aptinka kibernetinio saugumo spragas, todėl bent kol kas nebus viešai prieinamas. Keli AI kūrėjai jau kalba ir apie dirbtinio intelekto sapnavimo funkciją. Ką sapnuoja AI agentai? NASA vykdoma Artemis II misija susidūrė ir su netikėta problema – neveikiančiu Microsoft Outlook. SpaceX taikosi į vieną didžiausių IPO istorijoje ir galėtų būti įvertinta 1,75 trilijono dolerių.

Lietuvių liaudies pasaką „Našlaitė, karveliai ir kregždelė“ skaito aktorė Regina Paliukaitytė.

Į „LRT girdi“ vis kreipiasi klausytojai su pasakojimais apie lietuviškai nekalbančius Bolt vairuotojus. Laišką mums parašė, nors eteryje kalbėti nenorėjo, ir pats pavėžėju dirbantis klaipėdietis, sakantis, kad tai didžiulė problema, kelianti daug nepasitenkinimo ir priduria, kad į jo automobilį sėdantys keleiviai jau neslepia nuostabos, kad juos veš lietuvis. Valstybinė kalbos komisija vien per pirmuosius šių metų mėnesius jau sulaukė daugiau skundų nei per visus praėjusius metus.

10–12Lietuvių sukurta programinė įranga leidžia valdyti kompiuterį be rankų – tik galvos ir veido judesiais.Pradedama nauja iniciatyva MIEGU, kurios tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti miegą ir lengviau užmigti. Iniciatyvą pradėjo dvi mokslininkės: miego tyrėja dr. Laura Bojarskaitė ir programėlės „mybe“ kūrėja dr. Eglė Karmazienė.Daiktų kelionės: nuo nereikalingo iki vėl vertingo. Ką galima padaryti su daiktais, kuriuos vieni jau nurašė? Pokalbis apie kūrybiškus būdus prikelti daiktus naujam gyvenimui.Vilkaviškio rajone yra Vinkšnupių dvaras. Jį ir greta esantį svirną bei istorinį Kalvarijos valsčiaus viršaičio namą naujam gyvenimui ryžosi prikelti Rita Bieliauskaitė ir Nerijus Šnaras su komanda. Jie tikisi, kad po keleto metų dvare veiks daugiasluoksnis kultūros centras, kuriame susitiks istorija, kūryba, socialinės iniciatyvos ir turizmas.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvių pasaką „Kaip karaliaus sūnus varlę vedė“ skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Daliai Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojų tęsiant protesto akciją dėl atleistos etikos mokytojos, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis sako sutinkantis su premjerės pozicija, kad situaciją reikėtų spręsti teisiniu keliu.Kaip reaguotų įvairios tarnybos, jeigu viename iš sostinės pastatų, kuriame veikia įvairių bendrovių ir kompanijų biurai, įvyktų teroro aktas? Ar apskritai, mes visi, žinotume, kaip elgtis tokio išpuolio metu?Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė stos į dar vieną kovą 2027 m. pasaulio krepšinio čempionato atrankos turnyre. Lietuvių varžovė Islandijos rinktinė, kuriai gražių žodžių negailėjo ir treneris Rimas Kurtinaitis.Kas atstovaus Lietuvą „Eurovizijos“ dainų konkurse?Ved. A.Skamarakaitė

Moksleivių žiemos atostogos – ne tik poilsis, bet ir iššūkiai, lyderystė bei išgyvenimo pamokos. Beveik tūkstantis 11–18 metų jaunuolių šias atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose Lietuvoje ir Švedijoje. Kuo šios patirtys svarbios jaunam žmogui?Šiandien, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, diskutuojama apie lietuvių kalbos kaitą. Apie „blyniotinius“, „ledėdras“, „kibiragalvius“ ir kitus naujadarus kalbamės su bendrinės kalbos normų tyrėja Rita Miliūnaite iš Lietuvių kalbos instituto.Jeigu dar nespėjote pamatyti, kaip Klaipėda nušvinta kitaip – šiandien tam paskutinė proga.

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Geopolitinės situacijos kontekste išaugus skirtingų tautybių imigrantų skaičiui, pastebima, kad Vilniaus kitakalbėse mokyklose vienoje klasėje neretai mokosi 3–6 skirtingų tautinių mažumų ir religijų atstovai, kurių lietuvių kalbos lygis yra itin skirtingas. Penkiose sostinės kitakalbėse mokyklose startuoja programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius.

Netrukus apie priverstines atostogas. Ar gali darbdavys versti darbuotoją išeiti atostogų?Dar kartą atkreipsime dėmesį į sukčių veikimą - laukdami, kol gyventojų sąskaitas pasieks atsiimtos antrosios pensijų pakopos lėšos, sukčiai rengiasi apgavystėms - ieško lietuviškai kalbančių darbuotojų apgaulingiems skambučiams, nes rusų kalba žmones apgauti vis sunkiau.Po pusės aštuntos žinių - „Aktualus klausimas”. Šįkart panagrinėsime LRT užsakymu atliktą apklausą, kuri parodė, kad per praėjusius metus pablogėjo daugiau nei pusės šalies gyventojų nuomonė apie prezidentą Gitaną Nausėdą.„Aukso amžiuje” kolegė Irma Janauskaitė pasidomės, ar gyventojai jau sulaukė pirmųjų sąskaitų už šildymą sausio mėnesį. Rinkos reguliuotojas perspėja, kad tikrai nenudžiugins.Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Ir kaip tik šiomis dienomis krūties vėžiu sergančios pacientės skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta vaistų, skirtų hormoninei terapijai po krūties vėžio gydymo.O vis labiau artėjant olimpinėms žaidynėms, šiandien pasakojimas apie biatlonininką Maksimą Fominą.Ved. Liuda Kudinova

Nepaisant gausios automobilių pasiūlos tiek gamintojų salonuose, tiek ir antrinėje rinkoje, kai kurios modelių versijos išskirtinai tampa lietuvių favoritėmis. Vis dėlto automobiliai, apie kuriuos tautiečiai galvoja, ir tie, kokius perka, skiriasi.

Reprezentatyvi užsienio turistų iš vienuolikos šalių apklausa rodo, kad labiausiai teigiamus įspūdžius iš Lietuvos išsiveža Jungtinių Valstijų, Latvijos ir Estijos turistai. O vidutinė viešnagė Lietuvoje trunka apie keturias dienas.Interviu su Lenkijos saugumo ekspertu bei buvusiu šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose Mareku Magierowskiu.Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukaustė stiprūs šalčiai, kurie vilioja pasivaikščioti ant užšalusių vandens telkinių, tačiau specialistai siunčia labai aiškią žinutę: lipti ant upių ledo labai pavojinga.Pernai Klaipėdos uoste fiksuota daugiau nei 150 atvejų, kai laivybos saugumui grėsmę kėlė iš Rusijos skleidžiami GPS signalų trikdžiai.Olimpiečių cikle – biatlonininkas Karolis Dombrovskis.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su vertėju Vadzimu Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kadaise išmoko nuo nulio.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lotynų Amerikoje jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja lietuvių rajonai, plyti lietuvių įkurti kaimai ir miestai. Čia stovi didžiulės lietuvių bažnyčios, paminklai Lietuvai ir lietuviams – net ir tiems, kurių vardai pačioje Lietuvoje beveik nežinomi.Nuo Lituanikos kaimo Brazilijoje iki penkių Lietuvos gatvių Buenos Airėse. Nuo atokiausio lietuvių rajono San Paule, esančio net 11 tūkst. kilometrų nuo Vilniaus, iki dar tolimesnio lietuvių muziejaus vėjuotuose Patagonijos toliuose – už 14 tūkst. kilometrų. Nuo apleistų viešbučių „Lietuva“ Argentinoje iki lietuviškų šokių ir gyvybės pilnų senųjų klubų, kuriuos emigrantų iš Lietuvos anūkai ir proanūkiai šiandien puošia naujais lietuviškais simboliais bei meno kūriniais.Visa tai aprašoma knygoje „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“.Apie lietuvių pėdsakus už Atlanto – pokalbis su keliautoju, knygų „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“ ir „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“ bendraautoriumi Augustinu Žemaičiu.

Lietuvos kariuomenė fiksuoja plintančias melagienas ir dezinformaciją apie planus steigti poligoną Kapčiamiestyje. Melagingos žinutės apeliuoja į žmonių emocijas, manipuliuojama istorine atmintimi. Viešąją erdvę stebintys kariuomenės analitikai sako, kad kelių asmenų grupė dezinformaciją skleidžia ir oficialiuose Dzūkijos kanaluose.Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas sako besitikintis, kad daliai žmonių pasitraukus iš sistemos, ilgainiui dalyvavimas sistemoje vėl augs.Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir aptarė transatlantinius santykius bei pasirengimą priimti Vokietijos brigadą.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad tautinių mokyklų pradinėse klasėse šiuo metu galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams.Užsienio investuotojai į Lietuvą užsuka vis rečiau, rodo statistika.Vakarų ir centrinę Europą užklupus žiemiškoms pūgoms, ne vienoje šalyje stojo automobilių, traukinių ir lėktuvų eismas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilnietės Barboros Matuzaitės dainos yra įkvėptos kelionių ir 70-ųjų folk muzikos – tuo pat metu išlikdamos autentiškos jos tvirtam autoriniam balsui. Išgirskite Karolio Vyšniausko interviu su Barbora, kuriame ji kalba apie debiutinį savo albumą „Threads of Grace“. Interviu originaliai publikuotas video formatu, NARA YouYube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=d9jwuWqh_TU Projektą „Nauja scena“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas Pamatykite visas jo publikacijas: http://nara.lt/nauja-scena  Titulinės fotografijos autorius Snorre Bergerud

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

Lietuvių pasaka „Šalnos dovanos“. Skaito aktorius Dalius Skamarakas.

Lietuvių liaudies pasakas skaito aktorė Doloresa Kazragytė.