Podcasts about lietuvi

Moksleivių žiemos atostogos – ne tik poilsis, bet ir iššūkiai, lyderystė bei išgyvenimo pamokos. Beveik tūkstantis 11–18 metų jaunuolių šias atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose Lietuvoje ir Švedijoje. Kuo šios patirtys svarbios jaunam žmogui?Šiandien, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, diskutuojama apie lietuvių kalbos kaitą. Apie „blyniotinius“, „ledėdras“, „kibiragalvius“ ir kitus naujadarus kalbamės su bendrinės kalbos normų tyrėja Rita Miliūnaite iš Lietuvių kalbos instituto.Jeigu dar nespėjote pamatyti, kaip Klaipėda nušvinta kitaip – šiandien tam paskutinė proga.

Belaukiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos Tokiuje prasideda renginiai, skirti supažindinti japonus su Čiurlionio kūryba.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Vasario 20 dieną 1916 metais gimė kompozitorius, visuomenės veikėjas, pedagogas Julius Juzeliūnas.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos.Saukų galerijoje galerijoje pristatomas tapytojo Šarūno Saukos paveikslas „Tai, ką matau“.Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Lietuvių kilmės menininkas Ernestas Zacharevičius, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Malaizijoje, padavė į teismą oro linijų kompaniją „AirAsia“ dėl to, kad ji savo lėktuvų dizainui panaudojo jo gatvės meno kūrinį „Vaikai ant dviračio“.Ved. Marius EidukonisAleksandros Stadalienės nuotr.

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Lietuviško folkroko grupė „Žalvarinis“ pristato išskirtinį darbą – koncertinį albumą „Šventaragis“, įrašytą simbolinėje vietoje ant Gedimino pilies kalno. Tai pirmas kartas Lietuvos muzikos istorijoje, kai muzikinis albumas įrašytas tokioje istorinėje erdvėje.

Geopolitinės situacijos kontekste išaugus skirtingų tautybių imigrantų skaičiui, pastebima, kad Vilniaus kitakalbėse mokyklose vienoje klasėje neretai mokosi 3–6 skirtingų tautinių mažumų ir religijų atstovai, kurių lietuvių kalbos lygis yra itin skirtingas. Penkiose sostinės kitakalbėse mokyklose startuoja programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas paskelbė kūrybiškiausių 2025 metų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Vasario 17 dieną minima Nacionalinė emancipacijos diena. Šia proga Signatarų namuose vyksta pamirštų poečių skaitymai.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu.Ved. Donatas Šukelis

Jūsų dėmesiui Šv. Valentino dienos grojaraštis, sudarytas iš gražiausių lietuviškų dainų apie meilę. Nuo „Foje“ iki Vytauto Kernagio, nuo „Hiperbolės“ iki Nedos, nuo „Aktorių trio“ iki... „Kopų balsų“! Ved. Domantas Razauskas

Prisiminsime 1976 metais pasirodžiusias Lietuvos estradinės muzikos plokšteles, taip pat šiandien jau istoriniais tapusius populiariosios muzikos leidinius – „Velnio nuotaka“ ir „Ugnies medžioklė“, bei išskirtinę išeivijos dainų autoriaus ir atlikėjo Vytauto Beleškos, sceniniu vardu Vyto B, plokštelę „Tricentennial 2076“, išleistą taip pat prieš penkiasdešimt metų.Ved. Lukas Devita

Nepaisant gausios automobilių pasiūlos tiek gamintojų salonuose, tiek ir antrinėje rinkoje, kai kurios modelių versijos išskirtinai tampa lietuvių favoritėmis. Vis dėlto automobiliai, apie kuriuos tautiečiai galvoja, ir tie, kokius perka, skiriasi.

Netrukus apie priverstines atostogas. Ar gali darbdavys versti darbuotoją išeiti atostogų?Dar kartą atkreipsime dėmesį į sukčių veikimą - laukdami, kol gyventojų sąskaitas pasieks atsiimtos antrosios pensijų pakopos lėšos, sukčiai rengiasi apgavystėms - ieško lietuviškai kalbančių darbuotojų apgaulingiems skambučiams, nes rusų kalba žmones apgauti vis sunkiau.Po pusės aštuntos žinių - „Aktualus klausimas”. Šįkart panagrinėsime LRT užsakymu atliktą apklausą, kuri parodė, kad per praėjusius metus pablogėjo daugiau nei pusės šalies gyventojų nuomonė apie prezidentą Gitaną Nausėdą.„Aukso amžiuje” kolegė Irma Janauskaitė pasidomės, ar gyventojai jau sulaukė pirmųjų sąskaitų už šildymą sausio mėnesį. Rinkos reguliuotojas perspėja, kad tikrai nenudžiugins.Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Ir kaip tik šiomis dienomis krūties vėžiu sergančios pacientės skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta vaistų, skirtų hormoninei terapijai po krūties vėžio gydymo.O vis labiau artėjant olimpinėms žaidynėms, šiandien pasakojimas apie biatlonininką Maksimą Fominą.Ved. Liuda Kudinova

Reprezentatyvi užsienio turistų iš vienuolikos šalių apklausa rodo, kad labiausiai teigiamus įspūdžius iš Lietuvos išsiveža Jungtinių Valstijų, Latvijos ir Estijos turistai. O vidutinė viešnagė Lietuvoje trunka apie keturias dienas.Interviu su Lenkijos saugumo ekspertu bei buvusiu šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose Mareku Magierowskiu.Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukaustė stiprūs šalčiai, kurie vilioja pasivaikščioti ant užšalusių vandens telkinių, tačiau specialistai siunčia labai aiškią žinutę: lipti ant upių ledo labai pavojinga.Pernai Klaipėdos uoste fiksuota daugiau nei 150 atvejų, kai laivybos saugumui grėsmę kėlė iš Rusijos skleidžiami GPS signalų trikdžiai.Olimpiečių cikle – biatlonininkas Karolis Dombrovskis.Ved. Rūta Kupetytė

JAV Teisingumo departamentas paviešino per tris milijonus dokumentų, galimai susijusių su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, tarp kurių randamas ir lietuviškas pėdsakas.Kokius pavojus kelia ant stogo susikaupęs storas sniego sluoksnis?Po didelės techninės avarijos vakar Ukrainoje mėginama atkurti šilumos ir elektros tiekimą.Dėl kokių priežasčių Europos didmiesčių tarnyboms sunkiai sekasi kovoti su graužikais?Ved. Madona Lučkaitė

Pokalbis su vertėju Vadzimu Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kadaise išmoko nuo nulio.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laida skirta Tarptautinei Holokausto aukų pagerbimo dienai, kuri minima sausio 27- ąją. Vilniaus universiteto magistrantė Agnė Kereišiūtė iš užmaršties prikėlė vieną lietuvišką Holokausto istoriją. Kalbama apie Kaune garsaus gydytojo psichiatro namuose gimusią Tamarą Lazerson. Dvylikos metų kartu su kitais šeimos nariais ji atsidūrė Kauno gete.Mergaitė lietuvių kalba slapčiomis, „savo sielos atgaivai“, rašė dienoraštį, kurio dalis stebuklingai išliko. Išgyveno ir pati dienoraščio autorė: artėjant frontui jai pavyko pabėgti iš geto ir prisiglausti pas pasiaukojusias lietuves moteris, kurios vėliau buvo represuotos sovietinio saugumo. Tėvai žuvo išvežti į konclagerius Vokietijoje. 1971 m. emigruodama į Izraelį Tamara Lazerson sugebėjo slapta persiųsti ten ir savo dienoraštį. Unikalus nevaikiškos geto vaikystės dokumentas buvo išverstas ir išleistas keliomis kalbomis, Rusijoje apie autorę sukurtas filmas. Holokausto egodokumentikos kontekste Lazerson dažnai vadinama lietuviškąja Ana Frank.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Tarptautiniame šokių festivalyje Indijoje pristatomas bendras lietuvių ir indų kūrėjų projektas „Rasos“.Marijampolės dramos teatras kviečia į teatro senjorų trupės „Aštuonetas“ premjerą poezijos spektaklį „Žvilgsnis į sielą“ .Kaip apsprendžiama, kokie autoriai gaus erdvę pristatyti savo knygas Knygų mugės erdvėse, o ne tik leidėjų ar savo stenduose?Lietuvių kalboje ir tautosakoje gausu su žiema susijusių posakių ar išsireiškimų. Kokie jie ir ką jie atskleidžia?Ko laukti prasidedančiame 19-ajame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje?Kaip sukurti įtraukią garsinę patirtį filme apie traukinius? Į kino teatrus atriedantis bendras Lenkijos ir Lietuvos gamybos filmas apdovanojimų „Traukiniai“.Ved. Marius Eidukonis

Lotynų Amerikoje jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja lietuvių rajonai, plyti lietuvių įkurti kaimai ir miestai. Čia stovi didžiulės lietuvių bažnyčios, paminklai Lietuvai ir lietuviams – net ir tiems, kurių vardai pačioje Lietuvoje beveik nežinomi.Nuo Lituanikos kaimo Brazilijoje iki penkių Lietuvos gatvių Buenos Airėse. Nuo atokiausio lietuvių rajono San Paule, esančio net 11 tūkst. kilometrų nuo Vilniaus, iki dar tolimesnio lietuvių muziejaus vėjuotuose Patagonijos toliuose – už 14 tūkst. kilometrų. Nuo apleistų viešbučių „Lietuva“ Argentinoje iki lietuviškų šokių ir gyvybės pilnų senųjų klubų, kuriuos emigrantų iš Lietuvos anūkai ir proanūkiai šiandien puošia naujais lietuviškais simboliais bei meno kūriniais.Visa tai aprašoma knygoje „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“.Apie lietuvių pėdsakus už Atlanto – pokalbis su keliautoju, knygų „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“ ir „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“ bendraautoriumi Augustinu Žemaičiu.

Kultūros savaitė

2026-uosius dainininkas Sasha Song pasitinka su nauja muzika ir aiškia žinia – prasidėjo naujas, šviesesnis kūrybos ir gyvenimo etapas. FM99 eteryje atlikėjas pristatė savo naujausią kūrinį „Negaliu gyventi be tavęs“, kuris jau siūlomas įtraukti į „Lietuviškos muzikos TOP 10“. Atlikėją kalbino Eglė Malinauskienė.

Lietuvos kariuomenė fiksuoja plintančias melagienas ir dezinformaciją apie planus steigti poligoną Kapčiamiestyje. Melagingos žinutės apeliuoja į žmonių emocijas, manipuliuojama istorine atmintimi. Viešąją erdvę stebintys kariuomenės analitikai sako, kad kelių asmenų grupė dezinformaciją skleidžia ir oficialiuose Dzūkijos kanaluose.Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas sako besitikintis, kad daliai žmonių pasitraukus iš sistemos, ilgainiui dalyvavimas sistemoje vėl augs.Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir aptarė transatlantinius santykius bei pasirengimą priimti Vokietijos brigadą.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad tautinių mokyklų pradinėse klasėse šiuo metu galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams.Užsienio investuotojai į Lietuvą užsuka vis rečiau, rodo statistika.Vakarų ir centrinę Europą užklupus žiemiškoms pūgoms, ne vienoje šalyje stojo automobilių, traukinių ir lėktuvų eismas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva deklaruoja užsieniečių integraciją, bet realybė rodo kitką: tik 44 proc. užsieniečių mokosi mūsų šalies mokyklose dėstomąja lietuvių kalba. O daugiau nei pusė - 56 proc. - ugdomi kitomis kalbomis, dažniausiai - rusų kalba. Kai kuriose savivaldybėse valstybine lietuvių kalba mokosi tik kiek daugiau nei dešimtadalis visų užsieniečių. Štai Klaipėdoje ir Visagine dėstomąja lietuvių kalba mokosi vos 13 proc. visų užsieniečių moksleivių, Trakų rajone – 21 proc., Vilniaus mieste – 28 proc., Kauno mieste - 36 proc. Toks ugdymo modelis, kai užsieniečiai mokosi ne priimančios šalies kalba, kaip pastebi tarptautiniai ekspertai, gilina atskirtį ir lėtina integraciją.Be to, kaip parodė praėjusių metų gale pristatytas Valstybės kontrolės auditas, daugumoje mokyklų net nevertinama, ar užsieniečiai vaikai po vadinamos adaptacijos iš tikrųjų išmoko valstybinę kalbą.Viso to pasekmės akivaizdžios – daugiau nei pusė užsieniečių abiturientų nepasiekia minimalaus lietuvių kalbos pasiekimų lygio.Dar rimtesnė problema – valstybė neturi aiškių duomenų, kaip buvo panaudoti dešimtys milijonų eurų, skirtų užsieniečių moksleivių ugdymui. Nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei Nacionalinė švietimo agentūra, kaip pastebi valstybės auditoriai, nežino, ar šios lėšos iš tiesų padėjo užsieniečiams vaikams išmokti lietuvių kalbą ir integruotis.Kaip išbristi iš šios pelkės?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Irena Segalovičienė, valstybės kontrolierė, Rasa Pupeikytė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė, ir Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Vilnietės Barboros Matuzaitės dainos yra įkvėptos kelionių ir 70-ųjų folk muzikos – tuo pat metu išlikdamos autentiškos jos tvirtam autoriniam balsui. Išgirskite Karolio Vyšniausko interviu su Barbora, kuriame ji kalba apie debiutinį savo albumą „Threads of Grace“. Interviu originaliai publikuotas video formatu, NARA YouYube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=d9jwuWqh_TU Projektą „Nauja scena“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas Pamatykite visas jo publikacijas: http://nara.lt/nauja-scena  Titulinės fotografijos autorius Snorre Bergerud

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

00:00 – Įžanga 01:40 – Lietuvos motociklininkai prologe 14:45 – SSV klasės lietuviai 27:47 – Challenger klasė be lietuvių 30:58 – Stockinės mašinos Dakare 34:50 – Rokas Baciuška ir užduotis 38:12 – Antanas paskaitė komentarus 42:50 – Gintas Petrus ir Benediktas Vanagas 50:10 – Proga įsirašyti į Dakaro istoriją 52:35 – Vaidotas Žala antras prologe 58:48 – Raišys trečias Klasik kategorijoje 1:03:30 – Antra diena ir greičio ruožas #Dakar #AutoSport #DakarRally 

Lietuvių pasaka „Šalnos dovanos“. Skaito aktorius Dalius Skamarakas.

Metai baigiasi, metas skaičiuoti geriausius. Jūsų dėmesiui 15 geriausių lietuviškos muzikos albumų:Rokas Kašėta ir Bemolio kapela – Molio giesmės (išleido patys);Liucė – Šviesi naktis (išleido pati);Gintas K – Atmosfera (Fusion Audio Recordings);Jonas Krivickas – Pametu pirštinę (išleido pats);Vilnius JJAZZ Ensemble – Odd Numbers (JJA Music);Twenty Fingers Duo – Orpheus, Eurydice (Tarp tylos);Chris Ruebens ir Mindaugas Stumbras – Strung Out (Išleido patys);Kauno valstybinis choras, LNSO, Modestas Pitrėnas – Amilcare Ponchielli: I Lituani (Accentus Music);Arklio galia – Darbas, Šeima, Arklio galia (išleido patys);Žemyna Trinkūnaitė – 12 dainų bosinėms dešimtstygėms kanklėms (išleido pati);Monika Pundziūtė – Sopa (išleido pati);Happyendless – Antologija (Muzikos herojai);Julija Bagdonavičiūtė – Srautas (Lietuvos muzikos informacijos centras);Synaesthesis / Dominykas Digimas – Čiurlionis. Slowed and Reverb (Šiuolaikinė ausis);Superkoloritas – Ritmo! (išleido patys);Ved. Domantas Razauskas

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę didžiausias dėmesys skiriamas LFF ir Klaipėdos „Neptūno“ flirtui, prasidėjusiam Afrikos futbolo čempionatui bei tradiciškai apžvelgiama situacija visose stipriausiose Europos futbolo lygose. Prie mikrofonų – tradicinis trejetukas: 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitės darbai ir Mariaus apsilankymas „Man Utd“ stovykloje 6:10 Klaipėdos „Neptūnas“ ir LFF: keista meilė iš išskaičiavimo? 18:00 Tapinas, „Žalgiris“ ir kolūkio valgykla 25:21 „Hegelmann“ judesiukai ir kiti A lygos reikalai 36:10 Lietuvių sėkmė UEFA Konferencijų lygoje 44:14 Valdas Dambrauskas kelia vėją Azerbaidžane 45:06 Lietuvos salės futbolo rinktinė ir artėjantis Europos čempionatas 46:50 „Arsenal“ vargai Liverpulyje, bet smagios Kalėdos 53:53 Nestojantis „Man City“ ir nuotaikingas Pepas 57:50 Smagi „Aston Villa“ ir klausimų neišsklaidantis „Man Utd“ 1:03:30 „Newcastle United“, „Chelsea“ ir patenkinti abu treneriai 1:08:01 Puolėją atradęs „Liverpool“, „Tottenham“ 1:15:12 Kiti Anglijos futbolo reikalai 1:18:37 „Barcelona“ ir Raphinha 1:24:20 „Real“ ir Kyliano Mbappe rekordai 1:30:45 „Bayern“ dominavimas, „Borussia“ kivirčai ir Vokietija 1:37:55 Gvidas Gineitis – „Torino“ sėkmės garantas? 1:41:23 Į „Genoa“ pagrindą siunčiamas Lysionokas 1:45:14 AFCON pradžia 1:58:00 Škotijos futbolo įdomybės

VU Medicinos fakultete startuos nauja magistrantūros studijų programa – Gyvensenos medicina.Kaip kinta lietuvių kalba ir kokiu greičiu tai vyksta?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a. pr. istorinių tyrimų kontekstas. Atsispiriant nuo šio vietos istorikų „virtuvę“ ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais pristatančio pasakojimo, leidžiamasi į paties M. Romerio asmenines gyvenimo istorijas. Laidoje besiremiant M. Romerio dienoraščiais bandoma žvilgtelėti į daugeliui girdėtą, bet vis dar menkai pažįstamą M. Romerį iš kiek kitokios perspektyvos, per jo idėjinius apmąstymus - tiek kaip į savojo laikmečio idėjų atspindį, tiek kaip novatorišką ir drąsų mąstytoją, nepabijojusį ir keisti savosios nuomonės.Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Asociacija „Transeksta“ išanalizavo daugiau nei milijoną automobilių techninių apžiūrų įrašų ir sudarė „vidutinio lietuviško automobilio“ portretą. Tyrimas atskleidžia, kaip automobilių amžius, segmentas ir net naudojimo intensyvumas lemia techninius gedimus. Tyrimą aptarė Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas.

Iš protėvių atkeliavęs šnekamosios kalbos žodis „plotkelė“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „auka, atnaša“. Jis keistinas žodžiu „kalėdaitis“.

Kaip XIX a. pabaigoje lietuviai buvo matomi carinės Rusijos imperijos elito ir į „Šiaurės vakarų kraštą“ užklystančių europiečių? Kaip paaiškinti pasaulinių parodų, kurios pradėtos rengti 1851-aisiais metais Londone, fenomeną? Kodėl įvairios tautos bei valstybės taip entuziastingai priėmė idėją sutalpinti visą pasaulį po vieno paviljono stogu? Ar pavyko lietuviams pasinaudoti trijų pasaulinių parodų, 1900, 1935 ir 1937-aisiais surengtų Paryžiuje suteikta galimybe papasakoti apie save pasauliui?Pokalbis su parodos „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ idėjos autore ir kuratore, tekstilininke ir dailėtyrininke Migle Lebednykaite, dailėtyrininke Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, menotyrininke Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvių liaudies pasakas skaito aktorė Doloresa Kazragytė.

Vilniuje, Vingio parke, priesaikos žodžius Lietuvai taria 500 kandidatų į šaulius. Į šaulių gretas vis aktyviau stoja ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio Lietuviai. Pokalbis su šiemet šaule tapusia Briuselyje gyvenančia Agne Martikoniene ir LŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadu Mindaugu Miliumi.Klaipėdos uoste pradedamas testuoti pirmasis Lietuvoje privatus 5G ryšio tinklas.Rubrikoje "Auga ir balkone" - patarimai, kaip paruošti balkoną ir pasirūpinti čia augančiais augalais.Vilnius, Klaipėda ir keli mažesni Lietuvos miestai įžiebs savo pagrindines Kalėdų egles. Vilnius šiemet tampa ir Europos Kalėdų sostine.Italijos žurnalistai surengė streiką dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų.Ved. Rūta Kupetytė

Dėl įtariamų kontrabandinių balionų, galimai paleistų iš Baltarusijos, vakar vakarą daugiau nei valandą buvo uždarytas Vilniaus oro uostas.Vilniuje į antrą protestą rinksis kultūros bendruomenės atstovai. Mitingu, pavadintu "Kokios valstybės mes norime", bendruomenės atstovai kviečia, pasipriešinti demokratijos pamatų ardymui, reikalauti valdančiųjų atsakomybės savo piliečiams ir rūpesčio dėl laisvos ir nepriklausomos valstybės ateities.Automobilių techninės apžiūros įmonių asociacija pristatys vidutinio statistinio „lietuviško automobilio" portretą, jo amžių, trūkumus ir dažniausius gedimus. Tai pavyko padaryti išanalizavus daugiau nei milijoną į techninių apžiūrų stotis atvykusių automobilių.E-sveikatos atnaujinimas medikams atnešė ne tiek žadėtus patobulinimus, kiek naujų iššūkių. Gydytojai sako, kad dėl stringančios sistemos dirbti tapo sudėtingiau, o Registrų centras pripažįsta, kad trikdžiai gali tęstis ir iki Kalėdų.Kodėl du trečdaliai greitosios medicinos pagalbos darbuotojų svarsto išeiti iš darbo, kokių skundų jie turi dėl darbo sąlygų ir atlyginimų bei kaip į jų reikalavimus reaguoja vadovybė.Atvėsus orams, gyventojai skundžiasi į namus besibraunančiomis pelėmis. Kenkėjų kontrolės specialistai sako, kad šiemet graužikų ypač daug, o sveikatos ekspertai įspėja, kad nerimauti reikėtų ne tik dėl apgadinto turto, bet ir dėl graužikų platinamų ligų.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia aplankyti Buvusioje areštinėje įrengtą ekspoziciją, kur galima pajausti sovietinės kasdienybės absurdą, žaidžiant pabėgimo kambario žaidimą „Ištrūkti iš spąstų“.Šeši dokumentinio paveldo objektai įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tai - Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai”, Rankraštiniai latviškos maldos „Tėve mūsų” taisymai (1552 m.), Rankraštinis lietuvių-vokiečių žodynas „Clavis Germanico-Lithvana“, Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus, vyskupo, 1794 m. sukilėlių vyriausybės – Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos – nario, pamokslas, Giesmynas „Clavis coeli“, Lietuviški ritinėliai pianolai.Sukčiai vis dažniau apsimeta prekybos tinklais. Internete, socialiniuose tinkluose siūlo dovanų kortelių, ragina dalyvauti žaidimuose ar įsigyti pigių prekių. Siekdami įtikinti gyventojus savo apgaule, naudoja panašius logotipus ar kitas priemones.Pasvalio rajono gyventojas Romas Marcinkevičius, pravarde Lemputė, turėjo išskirtinį gebėjimą - žmonių teigimu - savaip jausti šviesos šaltinius. Autobusu keliaudamas po Panevėžio apskritį, jis surinko beveik 2-iejų tūkstančių lempučių kolekciją. Ši kolekcija, spektaklis, fotografijų paroda ir apskritai Lemputės istorija pristatoma Pasvalio krašto muziejuje.Ved. Darius Matas

Kultūros bendruomenė du vakarus paeiliui rinkosi į asamblėjas. Viena bendra vyko Vilniuje pirmadienį, kita - vakar vakare Kaune. Jose bendruomenės atstovai išreiškė palaikymą kultūros protestui ir pristatė tolesnių meninių akcijų idėjas bei protesto formas.Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Ši teatro ir kino asmenybė – viena iš legendinio aktorių dešimtuko, po studijų prisijungusio prie Jaunimo teatro aktorių gretų. Per savo karjerą jis įkūnijo ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jų atliko apie penkiasdešimt. Du tūkstančiai pirmaisiais Kostas Smoriginas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako kol kas neturinti informacijos, kad balionai į Lietuvą skraidinamos kontrabandinės cigaretės yra hibridinė ataka prieš Lietuvą. Atskiri ikiteisminiai tyrimai dėl kontrabandos yra pradėti, tačiau ar jie gali būti sujungti į vieną bendrą ir pradėtas tirti pasikėsinimas vykdyti terorizmą.Lietuvių kūrinys opera „Saulė ir jūra“ įtrauktas į meno organizacijos „Frieze“ sudarytą reikšmingiausių pastarojo amžiaus meno kūrinių sąrašą. Kodėl ši opera-performansas tapo fenomenu tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje.Italijos mieste Milane šiandien specialus laikrodis skelbs apie likusias 100ą dienų iki Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių pradžios.Ved. Liuda Kudinova

Kaip sėkmingai suderinti du, atrodytų, visiškai skirtingus darbus? Gydytoja gastroenterologė Diana Žukauskienė po darbo medicinos klinikoje tampa programuotoja.Ištrauka iš Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamos tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“. Kaip Lietuvoje suprantama, kas yra ori mirtis ligoninėje.LRT Girdi. Rūkymas prie viešojo naudojimo pastatų durų: etikos ar taisyklių nesilaikymo klausimas?Žvilgsnio sekimo tyrimas matematikos pamokose – KTU doktorantė aiškinasi, kas lemia mokymosi sėkmę.90-metį mininčios Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Vilma Zubaitienė sako, kad kalba atspindi tautos mąstyseną ir vertybių sistemą. Mokslininkė mano, kad lietuvių kalba dabar išgyvena aukso amžių.Ved. Ignas Andriukevičius

Penkerius metus Lietuvoje gyvenantis baltarusių aktyvistas Andrejus Paukas, dirbantis troleibusų vairuotoju, prieš kurį laiką pats įkėlė video, kuriame jis su parko dispečere kalbasi rusiškai ir į jos norą kalbėti lietuviškai nereaguoja.Ukraina pasirašė ketinimų protokolą įsigyti Švedijos gamybos naikintuvų Griipen, o ilguoju laikotarpiu tikisi sulaukti iki 150-ies tokių naikintuvų. Apie tai, kuo reikšmingas toks pirkinys ir kaip tai sustiprins Ukrainos oro pajėgumus.Valstybinės mokesčių inspekcija į Ukrainą siunčia šešis konfiskuotus automobilius kaip humanitarinę pagalbą. Be jų anksčiau buvo perduota konfiskuotų keltuvų, guminių valčių, nardymo įrangos, telefonų bei kompiuterių. Nuo karo pradžios į Ukrainą inspekcija kartu su muitine išsiuntė daugiau nei tūkstantį konfiskuotų automobilių.Valstybiniai miškai nebus perduoti Žemės ūkio ministerijos žinion. Tokį Premjerės pažadą išgirdo gamtosaugininkai, susirūpinę Vyriausybės programa, kurioje įžvelgia didesnį palankumą medienos verslui, nei siekiui išsaugoti gamtą. Savo ruožtu miško pramonės atstovai sako, kad dėl griežtėjančių gamtosaugos reikalavimų Lietuva virsta dideliu pūvančių medžių rezervatu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kad „Siri“ ar „Alexa“ ir kitos šiuolaikinės technologijos, dirbtinis intelektas prabiltų lietuviškai – reikia mūsų balsų. Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių kalbos institutas kuria lietuvių kalbos garsyną „Liepa-3“ ir kviečia prisijungti kiekvieną, kam rūpi lietuvių kalbos ateitis technologijų pasaulyje.Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi vaizdais iš Lietuvos kelių – juose užfiksuoti partrenkti, žuvę ar sužeisti laukiniai gyvūnai. Ar iš tiesų daugėja sužeistų gyvūnų ir kur jie keliauja?

Tyrimas: lietuviai tvarkosi daugiau nei dauguma europiečių, tačiau netikėti svečiai dviem iš trijų kelia stresą, baiminantis, kad šie pamatys netvarką. Laidoje – „Kärcher“ direktorius Lietuvoje Mindaugas Levickas ir laidos „viskas ko (ne)reikia“ kūrėja Karolina Panto.

Socialiniame tinkle „Instagram“ vaikai iki 13 metų netrukus nebematys jiems žalingos informacijos. Pasak „Instagramą“ valdančios bendrovės „Meta“, tokia naujovė įvedama siekiant labiau apsaugoti paauglius. Ar tai įmanoma?Aktualus klausimas. Ūkininkai socialiniuose tinkluose siūlo pirkti kviečius, kuriais būtų galima šildytis. Dalis ūkininkų atkreipia dėmesį, kad grūdų supirkimo kainos tokios žemos, jog jais galima kūrenti krosnis. Kaip vertinate tai, kad dalis ūkininkų parduoda grūdus krosnims kūrenti, o dalis žmonių tai iš tiesų daro?Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis linki drąsos kovojant už valstybę. Pasak profesoriaus, Kultūros asamblėjos atsiradimas bei plėtimasis rodo, jog žmonėms įgriso melas.Daugėja žmonių, susiduriančių su skurdo rizika. Pernai skurdo riziką patyrė 21,5 proc. arba 620 tūkst. gyventojų. Tai beveik 1 proc. daugiau nei užpernai. Kodėl taip yra?Lietuviškų ginklų ir amunicijos gamintojai beldžiasi į valdžios duris ir prašo daugiau užsakymų, tačiau valstybė labiau žvalgosi į Vakarų kompanijas.Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien kalbinam Dominyką Kubilių, kuris sėkmingai "degina" interneto padugnes. Pakalbėjome apie jo projektą "Ant laužo", apie socialinių tinklų trashą ir kodėl jis taip kabina? Dominykas taip pat yra TV laidų prodiuseris, sukūręs tokius realybės šou kaip: Baras, Kelias Į Žvaigždes, Dydžio Revoliucija ir kt. todėl pakalbėjom ir apie lietuvišką televeziją. Lietuviško turinio vartojimą ir kt.Support the show

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Lukas Malinauskas Eurolygos sezono išvakarėse apžvelgia visų komandų situacijas ir spėlioja, kur kitų komandų fone įsiterps Kauno „Žalgiris“. Vyrukai taip pat pateikia po dvi drąsias prognozes ir apžvelgia pirmuosius pasirinkimus BasketNews Fantasy. Tinklalaidės partneriai: – Boozt.com - skandinaviška elektroninė parduotuvė https://www.boozt.com/. Su nuolaidos kodu BASKETNEWS25- VISOMS prekėms taikoma net 25% nuolaida! Kodas galioja perkant bent už 69 EUR nuo rugsėjo 29 iki spalio 13d., nuolaida nesumuojama su kitomis nuolaidomis ir kodais. – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Atrask legendinį „Džiugo“ skonį ir laimėk išskirtinius prizus – registruok čekį svetainėje www.dziugaszaidimas.lt – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Nė nepastebėjom, kaip atėjo Eurolyga (0:00); Prabangūs senelių namai Barselonoje (4:57); Monakas intriguoja ar priešingai – išsigaravę? (7:26); Brangiausi titulai Europoje (10:17); Kuo intriguoja Madrido „Real“? (14:41); Kiek naudingas bus T.J. Shortsas? (17:35); Neatpažįstamas „Anadolu Efes“ ir įdomūs naujokai (23:48); Didžiausia Eurobasket sensacija Belgrade (26:11); Ryškus geriausiųjų šešetas? (30:55); „Bet kas gali nugalėti bet ką“ (33:38); Adekvati „Žalgirio“ vieta? (42:17); Įdomu stebėti tai, ką turi Fantasy (44:37); Naujos teisėjavimo taisyklės (46:30); „Žalgiris“ – juodasis arkliukas? (49:18); „Valencia“ ir „Paris“ galimybės pasirodyti geriau, nei prognozuoja (51:29); Iki naujų metų neatleistas nė vienas treneris? (54:17); „Žalgirio“ pasistiprinimas (56:31); Ar Trinchieri grįš į Eurolygą? (59:54); Izraelio komandų ateitis Eurolygoje (1:02:34); Istorinė Tomo Masiulio ramybė (1:11:04); Suspendavimai dviem žvaigždėms (1:13:18); „Neptūno“ sugrįžimas į Europą (1:16:24); Lietuvių situacijos Monake (1:18:02); Fantasy lygos aukščiausi šaukimai (1:22:03); Paulius Motiejūnas, kokio prieš kameras niekas nematęs (1:34:38); Liako rubrika: kas pelnė daugiau taškų? (1:37:18).

Lietuvių liaudies pasaką „Apie raganų nugalėtoją“ skaito aktorė Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę aptariamos Lietuvos futbolo A lygos ir LFF taurės peripetijos, Čempionų lygos startas bei tradiciškai aptariami stipriausių Europos šalių lygų reikalai. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:18 Šiuolaikinės tendencijos, Marijampolė ir kiti įžangos dalykai 06:30 Lietuvos teisėjų ir „Panevėžio“ atstovų sunkiai nuplaunama gėda 18:00 „Hegelmann“ išsigelbėjimas Telšiuose 24:53 LFF taurės būsimo finalo repeticija: „Panevėžys“ - „Hegelmann“ 28:45 Elygos šou Alytuje 34:07 Šviesa tunelio gale: „Žalgiris“ pas „Riterius“ 42:56 „Sūduvos“ sunki pergalė Gargžduose 50:40 „Kauno Žalgiris“, vaikiška klaida ir kovingi Telšiai 1:02:16 Lietuviški darbai Europos stadionuose 1:05:12 Čempionų lygą atidarė Donatas Rumšas ir kompanija 1:07:40 Čempionų lygos pirmasis turas ir genijus Mourinho 1:24:01 Liverpulio derbis 1:25:35 „Manchester United“ pergalė prieš „Chelsea“ 1:33:04 „Arsenal“ ir „Manchester City“ akistata 1:53:04 „La Liga“ 2:03:24 „Bundesliga“ 2:09:20 „Serie A“ 2:14:20 „Ligue 1” ir „Eredivisie“

Prasideda UEFA čempionų lyga – atidarymo rungtynėse sirgaliai sulauks lietuviško akcento.

Lietuvių pasaką „Apie tris karaliūčias, į gulbes pavirtusias“ seka aktorė Sonata Visockaitė.

Lietuvių liaudies pasaką „Gudrus valstietis“ skaito Angelė Kiliuvienė.

YPATINGAS PASIŪLYMAS: iki birželio 21 d. įsigyk 1 mėnesio BN+ narystę ir gauk net 3! Prenumeruok čia: https://www.basketnews.lt/plius (galioja tik naujiems nariams) Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Tomas Purlys apžvelgė įspūdingą LKL finalą ir dalinosi mintimis apie laukiantį didįjį šeštadienį. Dėmesio skyrėme ir fantastiškam moterų rinktinės žaidimui.   Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Dabar rinkis Telia 5G internetą ir pasirink arba galingą modemą už 1eur/mėn. arba kompaktišką modemą dovanų už 0,01eur! Prekių skaičius ir pasiūlymo laikas riboti. Vienas klientas gali pasinaudoti pasiūlymu iki 3 kartų. Daugiau:https://www.telia.lt/privatiems/internetas/nesiojamas?24-men-sutartis – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Du vakarai. Du skirtingi balsai. Ir viena bendra istorija – krepšinis. Birželio 26 d. Kaune - Jonas Mačiulis, liepos 20 d. Kaune - Rokas Jokubaitis. Bilietai: https://shop.basketnews.lt/ Temos: Kuo čia džiaugtis, Andrea? (0:00); Kada užmigo „Rytas”? (8:30); Kiek jėgų išeikvota! (11:06); (Ne)sumažėję Sargiūno kiaušiniai, Trinchieri kalbos ir ar reikėjo „Rytui” prasižengti? (12:26); „Žalgirio” suolelio emocijų kaita ir Cisco stebuklas (20:40); Kodėl „Rytas” favoritas? (26:58); Ulės džiaugsmas ir Ąžuolo „nepagarba” (30:52); Visiškai sudaužytos prognozės, emocijos ir fanų skirtumai (33:06); Koks žalgirietis „Ryto” fanams parodė rimtą gestą? (37:38); Trenerių psichologija ir pasisakymai (39:51); Krepšinio šventė – pasaka, o ne finalas (47:19); Rekordinis susidomėjimas bilietais Kaune (49:33); Tai ar važiuos Purlys į pasaulio čempionatą? (51:30); Pasakiškas moterų rinktinės žaidimas (58:44); Čanakui reikia padovanoti butą – koks „7Bet-Lietkabelio” finišas (1:08:33); Gal verta Rubštavičių palikti Čanakui? (1:15:00); Įspūdingi finalo užkulisiai ir kas pakeis Andrea? (1:18:50); Ar Karolis išprovokavo Sargiūno netaiklią baudą? (1:25:47); Jonas Mačiulis ir Rokas Jokubaitis atvyksta pas mus (1:26:44); Ar šeštadienį Kaunas pils ir kodėl „7Bet-Lietkabelis” atrodė geriau nei „Žalgiris”? (1:29:55).