Podcasts about lietuvi

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Lietuvių kilmės Kazachstano piliečio Konstantino Gudausko, iš rusų sukeltų žudynių Bučoje išgelbėjusio 203 civilius, istorija tapo filmo „Buča“ scenarijumi.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės komentaras apie aprangos kodą teatre.Trakuose visą savaitę vyks jubiliejinė, dvidešimtoji „Trakų fanfarinė savaitė“.Ką žinome apie Lietuvoje esančius mitologinius parkus?„Jūros šventės“ metu pristatytas dokumentinis filmas „Laisvės švyturiai“.Prasideda akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos 2025“.Menininkė Silvija Juozelskytė Ignalinoje organizuoja tekstilės rezidenciją „Sugrįžkime prie lino“.Ved. Marius EidukonisK. Bakūno/Kretingos rajono turizmo informacijos centro nuotr.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga. Panevėžys vėl tapo alternatyvios kūrybos epicentru. Dešimtmetį minintis festivalis „Iškrovos“ kviečia į savaitę, kupiną gyvos ir elektroninės muzikos, meno ir industrinės jėgos. Festivalyje svečiuojasi kolegė Evelina Povilavičiūtė. Užsienio spaudos apžvalgoje – byla Hagoje dėl sistemingo Ukrainos kultūros paveldo grobstymo, Prancūzijoje suvalgytas milijonų vertės meno kūrinys ir paslaptingai į Metropoliteno muziejų patekusios „Rolling Stones“ gitaros istorija. Pasakoja Justė Luščinskytė. Prieš 90 metų buvo įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas, jo lobiai šiandien pristatomi Valstybės pažinimo centro parodoje.  Naujame poezijos rinkinyje „Seismografas“ poetas Marius Burokas jautriai ir skausmingai fiksuoja vidinio ir globalaus pasaulio drebėjimus. Pokalbis su autoriumi.  Praėjusią savaitę festivalio „Midsummer Vilnius“ žiūrovai, norėdami patekti į Violetos Urmanos ir Alfredo Nigro koncertą, valandą laiko stovėjo eilėje lietuje, dalis bilietus nusipirkusių žmonių net ir pavėlinus koncertą į jo pradžią nespėjo. Šiandien „Midsummer Vilnius“ vyks trijų operos žvaigždžių Edgaro Montvido,  Andrey Bondarenko ir Lauren Fagan pasirodymas. Ar festivalis pasimokė iš savo klaidų ir užkirs kelią panašiam incidentui? Kodėl apskritai susiklostė tokia situacija ir kaip tokio elgesio su publika galima išvengi ateityje? Kodėl paaugliai internete seka srauto transliuotojus, vadinamus „strymerius“? Kodėl nereikšmingas kasdienybės akimirkas transliuojantys žmonės sulaukia milijonų sekėjų, kokios jų populiarumo priežastys?Ved. Jolanta Kryževičienė

Radijo stoties FM99 studijoje viešėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė, Alytaus ambasadorė ir projekto „Pasaulio dialogas 2025“ vadovė Alvija Černiauskaitė ir jos sūnus Adrijus Kvedaravičius.

Rokas Grajauskas, Mykolas Jankaitis ir Paulius Viluckas aptaria pastarųjų savaičių NBA aktualijas. Tarp jų „Lakers“ komplektacijos niuansai, D. Lillardo grįžimas į Portlandą ir Vasaros lygos peripetijos. Tinklalaidės partneriai: – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos ČIA. – Komandinis „Vienas prieš vieną“ protmūšis – jau liepos 30 d. BasketNews Lounge Bernardinų kieme. Suburk komandą ir išbandyk savo jėgas! Registracija ir renginio informacija. Temos: Vasariška šutra ir protmūšis (00:00); NBA varguolių susidūrimas Vasaros lygos finale (06:45); Kokią sudėtį susikonstravo “Lakers” ir kas bus su LeBronu (19:00); Netikėtas Lillardo sugrįžimas į “Blazers” bei muzikinis intarpas (45:50); Mato Buzelio ir Kasparo Jakučionio pasirodymai vasaros lygoje (1:05:52).

Lietuvos paštas visuomenę kviečia išrinkti, kuris Lietuvos kulinarinio paveldo produktas – skilandis, gira ar obuolių sūris – pateks ant kitais metais ketinamo išleisti pašto ženklo. Ar tikrai šie produktai reprezentuoja lietuvišką kulinarinį paveldą ir kiek pašto ženklas yra geras būdas komunikuoti Lietuvos unikalumą? Pokalbis su Lietuvos pašto atstovu ryšiams su visuomene Luku Zadaracku ir prof. Rimvydu Laužiku.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje paminėtos visuomenininko ir kraštotyrininko, Šiaulių žydų bendruomenės metraštininko Leibos Lipšico 100-osios gimimo metinės. Visą gyvenimą praleidęs Šiauliuose, Lipšicas amžininkų buvo vadinamas vaikščiojančia enciklopedija. Išgyvenęs Holokaustą, lagerius, praradęs visus artimuosius, jis visą savo dėmesį skyrė žydų istorijos tyrinėjimui. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos nacionalinis kultūros centras baigė etnografinę ekspediciją po Aukštadvarį ir jo apylinkes. Kokias kultūrines ir socialines problemas atskleidžia etnografinės ekspedicijos? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro Nematerialaus kultūros paveldo specialiste Loreta Sungailiene.Šią savaitę Panevėžys vėl tampa alternatyvios kūrybos epicentru. Dešimtmetį minintis festivalis „IŠKROVOS“ kviečia į savaitę, kupiną gyvos ir elektroninės muzikos, meno ir industrinės jėgos. Buvusiose tiekimo įmonės patalpose, kur ir vyksta festivalis, svečiuojasi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ – gidas, „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas.Ved. Donatas Šukelis

Miega net tie organizmai, kurie neturi smegenų, o poilsis atsirado anksčiau, nei veikimas, pastebi mokslininkai. Kodėl, naujame „Miego DNR“ epizode paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Vanduo – Lietuvos baltoji nafta, sako geologai. Šiuo metu savo reikmėms išnaudojama penkiolika procentų turimų požeminio vandens išteklių, tačiau ateityje tai gali tapti strategine eksporto preke – ypač į pietų šalis, kur vasaromis trūksta vandens. Lietuvišku mineraliniu vandeniu domisi, pavyzdžiui Japonija.Europos centriniam bankui mažinant palūkanų normas, Europos ekonomika rodo augimo ženklus. Infliacijos tempai lėtėja, ekonomika rodo stabilumo ženklus, vis palankesnėmis tampa ir finansavimo sąlygos. Tą rodo ir augantis Lietuvoje registruotų naujų automobilių skaičius – pastaraisiais mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų padaugėjo maždaug penkiasdešimčia procentų. Sujudimas juntamas ir nekilnojamojo turto rinkoje, o Lietuvos bankas skelbia, kad dvigubai išaugo vartojimo paskolų.Poilsis Italijos paplūdimyje vienai šeimai virto tragedija – įgriuvus smėlyje iškastam tuneliui žuvo nepilnametis. Paauglys po smėliu prabuvo tol, kol pabudo užsnūdęs jo tėtis ir pasigedęs ėmė ieškoti sūnaus. Specialistai teigia, kad pavojų kelia ir paplūdimiuose vaikų paliktos smėlyje iškastos duobės.Ved. Paulius Selezniovas

Po vasaros miego bundanti Eurodiena grįžta į jūsų ekranus!Praėjus dviems mėnesiams po „Eurovizijos“ pasikalbėjome su Alanu ir Luku iš grupės „Katarsis“ – apie iki šiol nepaleidžiančia „Euroviziją“, IShowSpeed vizitą Lietuvoje, pykčius su žiniasklaidą ir daug daugiau.Temos:Ar „Katarsis“ Vilniuje bėgiojo paskui IShowSpeed? (00:00)Kaip gyvi? (2:50);Konfliktas su žiniasklaida (8:14);„Eurovizinės“ draugystės (16:38);Pasikūrę gerbėjai (19:19);Koncertai, Europos turas ir albumas (22:12);Ar įmanoma išgyventi iš muzikos Lietuvoje? (26:50);Lietuvių kalba „Eurovizijoje“, rezultatai, politika (31:40);Maža Bazelio arena ir pasirodymo šlifavimas (39:30);Patarimai būsimiems dalyviams ir kaip likti savimi „Eurovizijoje“ (45:33);Palaikymas iš Edmundo Kučinsko (51:00);Dokumentika apie grupę (53:07);Patinka tai, ką darome? Atsidėkok mums, būsime labai laimingi! https://contribee.com/eurodienaApie „Euroviziją“ nuoširdžiai ir lietuviškai

Karačarovo kaime 1974 metų pavasaris buvo derlingas. Atslūgęs žiemos įšalas į paviršių iškėlė negrabiai sovietų užkastos 'avarijos' likučius – žemę nuklojo kraupūs radiniai. Juvelyriniai dirbiniai, drabužių skuteliai ir kaulų nuoplaišos  – viskas priklausė iš Vilniaus į Maskvą lėktuvu TU-124 keliavusiems žmonėms. Epizode įvykius vadiname tikraisiais vardais ir aptariame „Aeroflot“ skrydžio 2022 katastrofą, pasiglemžusią 51 gyvybę, iš kurių net keturios priklausė Lietuvoje ypač gerbiamiems ir žinomiems gydytojams. Ignoruoti įgulos skundai, išdarkytos aukų pavardės ir tik po dvidešimt metų dienos šviesą išvydęs pilotų ir dispečerinės pokalbis prieš pat lėktuvui rėžiantis į žemę. Jei turite gyvos atminties istorijų apie šį „Aeroflot“ skrydį, Petrą Baublį ar jo žuvusius kolegas bei žinote, kiek tuo metu galėjo kainuoti lėktuvo bilietas, neslėpkite užantyje ir pasidalinkite su mumis.

Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos. Birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, kurios metu buvo vertinama meldinių nendrinukių padėtis vienoje svarbiausių šiai rūšiai teritorijų. Ekspedicijai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, ilgametis Tarptautinės meldinės nendrinukės grupės narys dr. Žydrūnas Preikša.Nerimsta kalbos dėl rusų kalbos Lietuvoje, keliami klausimai, kodėl dalis žmonių nenori ar niekaip neišmoksta kalbos. Kokių sąlygų reikia kalbos mokymuisi?Lietuvoje penkias savaites praleido 28 lietuvių kilmės jaunuoliai iš JAV ir Kanados. Jie ne tik stažavosi lyderiaujančiose įmonėse ir organizacijose, bet ir keliavo po Lietuvą.

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle pareiškė, kad rusų kalbos kiekis Vilniuje jau netoleruotinas ir siūlo susigrąžinti sostinę. Tai sukėlė naują diskusijų audrą apie imigrantų integraciją, Lietuvos politiką atvykėlių atžvilgiu ir lietuvių kalbos vartojimą viešose vietose. Kritikai sako, kad tokie komentarai skatina priešiškumą, kiti mano, kad durys imigrantams pernelyg plačiai atvertos.Ar rusų kalba miestų gatvėse – jau problema?Laidoje dalyvauja žurnalistas Edmundas Jakilaitis,Kultūros viceministras Viktoras Denisenko, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynski, politologė Ieva Petronytė – Urbonavičienė, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved.Marius Jokūbaitis

Ūkininkas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono penktą sezoną augino braškes ir sako, kad šių metų derlius vėlyvesnis, mažesnis. Lietuviškų braškių prekyvietėse trūksta, tad pirkėjai uogų atvyksta ir į ūkį, moka brangiau.Dažnas ūkininkaujantis užsiima ne tik pagrindine veikla, bet ir turi mėgstamą laisvalaikio užsiėmimą. Kai gyveno sostinėje, dabar Molėtų rajone ūkį turinti Olė Petrėnienė gamino dekoratyvias interjero lėles. Jų gamyba apima lipdymą iš molio, siuvimą, vėlimą ir mezgimą. Įvairių rankdarbių moteris išmoko vaikystėje iš mamos.Sandra Rimdeikienė po 9 metų plėtoto sulčių gamybos verslo šiandien ateitį sieja su darbu tėvų Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ūkyje. Kėdainių rajone įsikūręs ūkis yra vienas didžiausių daržovių augintojų Lietuvoje.Ved. Kristina Toleikienė

Spaudos apžvalga.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.„Juozo Masiulio knygynas yra tarsi paskutinis Mohikanas“, – sako Karolina Masiulytė-Paliulienė. Juozo Masiulio knygynas yra vienas seniausių iki šiol veikiančių nepriklausomų knygynų Lietuvoje, tapęs neatsiejama Panevėžio miesto tapatybės dalimi bei gyvu atminimu apie svarbią knygnešystės, švietimo ir kultūros istoriją.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vakar vakare Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre, paaiškėjo Nacionalinių architektūros apdovanojimų 2025 laureatai. Iš 125 paraiškų buvo išrinkti geriausi architektūriniai kūriniai devyniose kategorijose – nuo gyvenamųjų namų iki teorinės sklaidos.Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“ ir pristatė parodoje „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ eksponuojamą didžiulį rekonstruotą žaislą-baldą Begemotą, tapusį lankytojų numylėtiniu.LRT KLASIKA kviečia dramaturgus, scenaristus, režisierius, garso menininkus ir visus kūrybingus žmones dalyvauti radijo pjesių konkurse – laukiami įvairaus žanro kūriniai, sukurti radijo teatrui: nuo dramos iki komedijos, nuo absurdo iki fantastikos.Šiandien prasideda jau šeštą kartą vykstantis nemokamų kultūros renginių ciklas „Gilios upės tyliai plaukia 2025“. Šiemet programa iš įprastos vietos po Liubarto tiltu persikelia į naują lokaciją – Vilniaus geležinkelių muziejaus Bėgių parko angarą. Ką reiškia kultūros renginius perkelti iš centrinės, atviros miesto erdvės į labiau uždarą, galbūt mažiau pažįstamą lokaciją?Ved. Justė Luščinskytė

Šiemet Lietuvoje tik 4,6 proc. visų šalies dešimtokų gavo 9-10 balų įvertinimą lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP).Pernai aukščiausiais balais – devintukais ir dešimtukais buvo įvertinta tris kartus daugiau dešimtokų, tai yra 15 procentų.Palyginti šių metų dešimtokų matematikos PUPP pasiekimus su pernai, jie veik nepakito. Ir pernai, ir šiemet apie 12 proc. visų dešimtokų matematikos PUPP darbai įvertinti aukščiausiais pažymiais - 9-10-ukais.Kas nutiko tik per vienus metus, kad taip suprastėjo dešimtokų valstybinės, dažnam gimtosios kalbos, pasiekimai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vaida Venskutonytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Iš kur atsirado gėlių kalbos simbolika ir kaip ji skiriasi kitose kultūrose?770 metų jubiliejų švenčiantys Tauragnai garbės piliečio vardą suteikė buvusiam seniūnui, aktoriui Alvydui Danauskui.Prasidėjo Tytuvėnų vasaros festivalis.Tauragės kultūros centre bus pristatomas jaunimo spektaklis ir trumpametražis filmas „Apversta Tauragė“.LMTA teatro krypties magistro diplomai pirmą kartą įteikti Meno projektų režisūros kursui.Lietuviška reivo kultūra – nuo šiol ir muziejuje. Ką apie mus gali papasakoti nepriklausomybės pradžioje vykę pusiau legalūs vakarėliai?Lenkijos kino režisierius Kšyštofas Zanussis sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis - pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvių liaudies pasaką „Barstysi – visada turėsi“ skaito aktorius Arnoldas Jalianiauskas.

Garsus Lenkijos kino režisierius Kšyštofas Zanussi sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Joninių dieną kalbamės su lektore, informatikos mokslų daktare, LRT TV laidos „Mano pasas meluoja“ viena autorių Janina Radvile, kuri prisipažįsta savo vardo nemėgstanti, užtai su pavarde turi visai kitokį santykį.Rusijoje – ieškoma nusikaltėlė, Europos sąjungoje – metų žmogus, Estijoje – Narvos tvirtovės muziejaus direktorė. Marijos Smorževskich-Smirnovos iniciatyva kasmet, gegužės devintąją ant muziejaus sienos pakabinamas į Rusiją, Ivangorodo miestą atsuktas plakatas su užrašu Putinas – karo nusikaltėlis.„Čiurlionkė“, „Justai“, „Pašilai“ – tai neoficialieji vietovardžiai arba urbanonimai. Tokius vietovių pavadinimus tyrinėja Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Veslava Sidaravičienė. Mokslininkė sako, kad tokie žodžiai – pavyzdys, kaip galima parodyti savo kūrybingumą.Nuo Vilniaus iki Antalieptės – dvi valandos kelio. Dažnai šiame miestelyje pamatysite naujų veidų. Čia apleistii pastatai atgimsta naujam gyvenimui, nuOlat atvyksta savanoriai, stovyklų, mokymų dalyviai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Maždaug prieš dešimt metų visa tai čia pradėjo organizacijos „Inovatorių slėnis“ komanda. Kaip ji pakeitė miestelio gyvenimą?Italė Ester Fanela Antalieptę atrado per savanorystę. Pabaigusi archeologijos studijas, ji čia atvyko savanoriauti mėnesiui, tačiau gyvena daugiau nei penkerius metus. Ką žmogui, daug laiko praleidusiam dideliuose Italijos miestuose, suteiikia nedidelis miestelis Lietuvoje?Ved. Agnė Skamarakaitė

PVM visų rūšių meno ir kultūros renginių bilietams didės nuo 9 iki 12 procentų. Koncertų organizatorius ir muzikos vadybininkas Martynas Tyla tikina, kad 30 eurų kainavęs bilietais brangs mažiausiai 7 eurais.Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe.Siekdami mažinti atskirtį regione, muziejininkai ryžosi neįprastam sprendimui. Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, įkurdino knygyną.Pasaulio kultūros naujienos.Lietuviška reivo kultūra – nuo šiol ir muziejuje. Ką apie mus gali papasakoti nepriklausomybės pradžioje vykę pusiau legalūs vakarėliai?Minint Simono Dacho metus, poeto palikimas Klaipėdoje atgyja senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ repertuare, per žaidimus, ekskursijas, knygas ir diskusijas.„Klausimas, ar Rupertas vis dar bus Rupertas, jeigu jis bus ne Valakampiuose, išlieka ir jis vis dar yra aktualus“, – apie artėjančius pokyčius ir juos lydinčius svarstymus sako viena iš meno rezidencijų ir edukacijos centro Rupert kuratorių Monika Lipšic.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

YPATINGAS PASIŪLYMAS: iki birželio 21 d. įsigyk 1 mėnesio BN+ narystę ir gauk net 3! Prenumeruok čia: https://www.basketnews.lt/plius (galioja tik naujiems nariams) Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Tomas Purlys apžvelgė įspūdingą LKL finalą ir dalinosi mintimis apie laukiantį didįjį šeštadienį. Dėmesio skyrėme ir fantastiškam moterų rinktinės žaidimui.   Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Dabar rinkis Telia 5G internetą ir pasirink arba galingą modemą už 1eur/mėn. arba kompaktišką modemą dovanų už 0,01eur! Prekių skaičius ir pasiūlymo laikas riboti. Vienas klientas gali pasinaudoti pasiūlymu iki 3 kartų. Daugiau:https://www.telia.lt/privatiems/internetas/nesiojamas?24-men-sutartis – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Du vakarai. Du skirtingi balsai. Ir viena bendra istorija – krepšinis. Birželio 26 d. Kaune - Jonas Mačiulis, liepos 20 d. Kaune - Rokas Jokubaitis. Bilietai: https://shop.basketnews.lt/ Temos: Kuo čia džiaugtis, Andrea? (0:00); Kada užmigo „Rytas”? (8:30); Kiek jėgų išeikvota! (11:06); (Ne)sumažėję Sargiūno kiaušiniai, Trinchieri kalbos ir ar reikėjo „Rytui” prasižengti? (12:26); „Žalgirio” suolelio emocijų kaita ir Cisco stebuklas (20:40); Kodėl „Rytas” favoritas? (26:58); Ulės džiaugsmas ir Ąžuolo „nepagarba” (30:52); Visiškai sudaužytos prognozės, emocijos ir fanų skirtumai (33:06); Koks žalgirietis „Ryto” fanams parodė rimtą gestą? (37:38); Trenerių psichologija ir pasisakymai (39:51); Krepšinio šventė – pasaka, o ne finalas (47:19); Rekordinis susidomėjimas bilietais Kaune (49:33); Tai ar važiuos Purlys į pasaulio čempionatą? (51:30); Pasakiškas moterų rinktinės žaidimas (58:44); Čanakui reikia padovanoti butą – koks „7Bet-Lietkabelio” finišas (1:08:33); Gal verta Rubštavičių palikti Čanakui? (1:15:00); Įspūdingi finalo užkulisiai ir kas pakeis Andrea? (1:18:50); Ar Karolis išprovokavo Sargiūno netaiklią baudą? (1:25:47); Jonas Mačiulis ir Rokas Jokubaitis atvyksta pas mus (1:26:44); Ar šeštadienį Kaunas pils ir kodėl „7Bet-Lietkabelis” atrodė geriau nei „Žalgiris”? (1:29:55).

Seimas valdančiosios daugumos balsais atmetė opozicijos siūlytas Švietimo įstatymo pataisas stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė nuo pat darželio ugdyti vaikus valstybine lietuvių kalba, o mokykloje – didinti valstybinės kalbos pamokų skaičių, be to, istoriją, geografiją, pilietiškumą mokyti tik lietuvių kalba. Mat tai svarbu tam, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys jaunuoliai sėkmingiau išlaikytų valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą, kuris reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas, bei integruotųsi į visuomenę. Daugelyje tautinių mažumų mokyklų mažiau nei pusė visų abiturientų renkasi laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, o jo neišlaiko nuo 10 proc. iki daugiau nei 40 proc. visų laikančiųjų kitakalbių abiturientų.Tačiau pataisų nepalaikę politikai tikino, esą pataisos gali pažeisti tautinių bendruomenių teises.Seimui antradienį sustabdžius šią iniciatyvą, Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje veikia daugiausia tautinių mažumų mokyklų, vakar nusprendė ignoruoti šį sprendimą. Sostinės vadovybė jau nuo rugsėjo pasiūlė savo savivaldybės švietimo įstaigoms, kuriose mokosi tautinių mažumų šeimų atžalos, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys socialdemokratas Darius Jakavičius ir šių metų lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vienas autorių, taip pat vienas siūlymo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mokyklų mažumų darželiuose ir mokyklose iniciatorius dr. Arūnas Šileris.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Iš Lietuvoje dirbančių ukrainiečių karo pabėgėlių Lietuva ir toliau neketina reikalauti mokytis lietuvių kalbos?Nuo kitų metų sostinės tautinių mažumų mokyklose – daugiau lietuvių kalbos pamokų pradinukams.Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai Valstybės gynimo tarybos posėdyje aptarė saugumo situaciją regione ir karinės infrastruktūros plėtrą.Irano ajatola sako, kad jo šalis niekada nepasiduos ir įspėja Jungtines valstijas nesikišti į konfliktą su Izraeliu.Seime svarstomos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis būtų naikinama atsakomybė už piktnaudžiavimą, kai nepadaryta 20 tūkst. eurų siekianti turtinė žala.Lietuvos moterų krepšinio rinktinė už pradeda kovas Europos čempionate.Pirmoji lietuvių varžovė - Slovėnijos rinktinė.Darželinukai galės klausytis senjorų skaitomų pasakų.Ved. Liepa Želnienė

Šią savaitę minėjome 99-ąjį radijo gimtadienį. Apie radijo archyvų lobius pasakoja LRT archyvų redaktorius, istorikas Tomas Vaitelė.„Kūniškumas nebuvo toks stigmatizuotas, tai buvo visiškai natūralus dalykas. Tarkime, jei esi piligrimas, buvo natūralu įsisegti falo ar vulvos formos ženklelį, kad tave lydėtų sėkmė“, – apie renesanso laikų žmogaus gyvenimą sako parodos „Nešventieji radiniai“ kuratorė, archeologė Virginija Rimkutė.Koks skirtumas tarp fotografavimosi mieste ir miesto fotografijos? Fotomenininkas Donatas Stankevičius mano, kad skirtumas yra, bet klausimas nevienareikšmis. Kūrėjas kuruoja ciklą „Kaunas fotografijose“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – centrinėje Kyjivo aikštėje iškilusi beveik 8 tonas sverianti juodo debesies instaliacija, didžiausias iki šiol surengtas Velso princesės Dianos dėvėtų drabužių aukcionas bei šią savaitę mirusio grupės „The Beach Boys“ lyderio Briano Wilsono kurta muzika.Anot Vilniaus universiteto sociologės Mildos Pivoriūtės, pirmoji nepriklausomos Lietuvos karta jaučiasi neišklausyta, tą parodo ir mokslinių tyrimų, apklausų, kuriose būtų iš tiesų įsiklausoma į jaunimo balsą, trūkumas. Skylę pradėjusi lopyti Pivoriūtė pasakoja, kaip būsimieji studentai įsivaizduoja tobulą dėstytoją ir ar akademikai pasiruošę tokiems Z kartos lūkesčiams.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų. Šis žygis buvo skirtas paminėti 1975 metais vykusios profesoriaus Petro Vasinausko „Kelionės žirgu po Lietuvą" penkiasdešimtmečiui.Garsiam Lenkijos kino režisieriui Kšyštofui Zanussiui šią savaitę suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro titulas. Režisierius sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotraukoje sociologė Milda Pivoriūtė, VU nuotr.

Lietuvių startuolio sukurtas dviratis-treniruoklis, kurį minant gaminama ir kaupiama elektra, pripažintas pasaulyje – jam skirtas prestižinis „iF Design Award Gold“ apdovanojimas. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje sukurtas produktas gauna tokį įvertinimą.Kaip sekasi nuošliaužų kankinamam Gedimino kalnui, kurio pagrindinis takas lankytojams uždarytas beveik 7-erius metus, nuo 2017 metų?Vilnius pats stiprina savo gynybinius pajėgumus, toliau bando pasistatyti Nacionalinį stadioną, masiškai remontuoja gatves, didina viešojo transporto bilietų bei parkavimo miesto centre kainas. Pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.Vilniuje prasideda renginių ciklas „Ačiū tau, Islandija“, kuriuo siekiama padėkoti Islandijai – pirmajai pasaulio valstybei, pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę. Šia proga Lietuvoje lankosi garsiojo „Vikingų“ serialo žvaigždė bei buvusi plaukikė, olimpietė Raga Ragnarsdottir.Ved. Edvardas Kubilius

Nelengvai atėjo pripažinimas pieno gamintojų kooperatyvui „Lietuviškas pienas“. Anot jo vadovės Aistės Sabaliauskaitės, kelias, kol jis oficialiai pripažintas, buvo ilgas ir vingiuotas. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas tvirtina, kad jų asociacijoje yra tik pripažinti kooperatyvai. To siekiant reikia atitikti būtinus reikalavimus.Kudirkos Naumiestyje gyvenantis Jonas Valaitis įkūręs garsųjį Bulvės muziejų, kuriame nestinga lankytojų visus metus. Jis 30 metų paskyręs bulvininkystei. Ir dabar, sulaukęs garbaus amžiaus, savo sklype išbando 30 bulvių veislių. Sumanus ūkininkavimas leido šį sudėtingą pavasarį jas apsaugoti nuo šalnų ir jau gegužės pabaigoje kasti, ragauti pirmąsias bulves.Šimtametės plytų gamybos tradicijos Krūminių kaime. Jas Varėnos rajono miškuose puoselėja buvęs vilnietis, režisierius, o dabar nagingas amatininkas Gintaras Knieža. Jis lietuvišką molį ir senovės amatininkų patirtį taiko įvairių amžių produktams kurti. Taip įgyvendintos idėjos tapo verslu.Ved. Regina Montvilienė

Klimato kaitos rubrika. Klimatologas, LRT RADIJO tinklalaidės „Penki kilometrai“ vienas autorių Silvestras Dikčius skelbia 100 žygių vasarą, jis įsipareigoja save įvelti į visokio stiliaus vaikščiojimus, taip pat nori paskatinti judėti ir kitus.Išleista knyga ,,Partizanė Vanda“, tai Dainavos apygardos partizanės, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės prisiminimai apie jos išgyvenimus partizaninio karo metu. Pokalbis su partizanų dukra, knygos ,,Partizanė Vanda“ sudarytoja Auksutė Ramanauskaite Skokauskiene.Kiek problemų Lietuvos gyventojams kelia kvapai? Kaip juos išmatuoti ir valdyti? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė Kvapų valdymo gairių projektą.Mokyklos ir bibliotekos regionuose tampa traukos centrais. Tuo galėsite įsitikinti ir paklausę pasakojimo iš Šakių rajone esančios Kidulių kaimo bibliotekos. Pernai čia įkurta ir atvira jaunimo erdvė. Įdomių ir naudingų veiklų bibliotekoje randa ne tik jaunimas, bet ir senjorai, sako bibliotekininkė Marija Mikutaitė.Lietuvos kinematografinininkų sąjunga kviečia žiūrėti filmus ir klausytis diskusijų – pristato programą „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidos „Vardai ir garsai“ svečiai – pirmąją savo karjeroje dainą lietuvių kalba pristatančios grupės SHWR nariai. Taip pat laidoje – puokštė naujų lietuvių atlikėjų kūrinių ir kitos muzikos naujienos. Ved. Ramūnas Zilnys

Birželio 4 dieną minėjome 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokia buvo rašytojos literatūrinė pradžia?„Jei būčiau studijavusi teisę, būčiau norėjusi būti advokate, tikrai ne prokurore Mano prigimtis advokatiška“, – apie savojo laiko ir jame kūrusių rašytojų, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries teisinimą kalba lietuvių literatūros tyrėja Viktorija Daujotytė. Įvairias profesines ir asmenines patirtis ji aprašo autobiografinės prozos kūrinyje „Kai rašai, nebijai“. Ji „Metų knygos rinkimuose“ skaitytojų buvo pripažinta geriausia metų negrožinės literatūros knyga.Kur mūsų senojoje kultūroje slepiasi erotika? Vienas iš atsakymų – tekstilėje. O čia randami erotiniai simboliai netgi gali sutapti su valstybiniais.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – neeiliniai archeologų atradimai Peru, dirbtinio intelekto mėginimus vaizduoti gamtą tyrinėjantis britų menininkas bei nauja grupės Pulp muzika.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“, sako rašytoja Renata Karvelis.Dirbtinis intelektas ir cenzūra bei teisingas atlygis autoriams. Apie visa tai kalbėta Europos rašytojų metiniame suvažiavime, kuriame Lietuvai atstovavo literatūrologas Saulius Vasiliauskas.Ar šiuolaikiniuose architektūriniuose sprendimuose ir diskusijose dar liko vietos empatijai, kuri padėtų miestiečiams atsilaikyti prieš aplinkos pokyčius? Tokį klausimą, pristatydamas Lietuvos paviljono 21-ojoje Venecijos architektūros bienalėje idėją, iškėlė jos autorius Gintaras Balčytis. Jis pasakoja apie idėjos genezę, aktualumo neprarandančią gyvo medžio ir architektūros sambūvio svarbą, gaudžiant Venecijos bažnyčių varpams atidarytą paviljoną ir jo priėmimą bei iki lapkričio vyksiančioje bienalėje vyraujančias nuotaikas.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr.: atvirukas, darytas iš Aleksandro Jurašaičio fotografijos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

„FM99“ studijoje vieši gyvo garso grupės „Tenoras“ dainininkas Andrius Vyšniauskas. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie muziką, pirmąją įrašytą autorinę grupės dainą ir Alytuje, miesto šventės metu, vyksiantį koncertą.

Vienas didžiausių praėjusių metų kultūrinių įvykių – šimtmečio Dainų šventė. Šiandien galima jau kaip faktą pasakyti, kad ji lietuviams turėjo stiprų emocinį ir fizinį poveikį.Kodėl reikia keisti nuo 1995 metų gestų kalbai galiojantį Vyriausybės nutarimą ir parengti Lietuvių gestų kalbos įstatymą?Kuo amerikietiškas kinas skirias nuo europietiško? Pokalbis su lietuvių kilmės kino profesoriumi Jeilio universiteto absolventu dr. Gabrieliu M. Paletz.Pasaulio kultūros naujienos. Kaip kvepia mumijos ir ką jų kvapas gali pasakyti apie praeitį? Roterdame naujas muziejus pasakoja apie migraciją ir migrantų keliones kaip universalią žmogaus patirtį. Billie Eilish triumfas Amerikos muzikos apdovanojimuose.Vilniuje ketinant iškelti Salomėjos Nėries paminklą, į situaciją reaguoja rašytoja Dalia Staponkutė. „Dėl politinių lūžių visados labiausiai nukentėdavę būtent skulptūros. Kiekviena nauja santvarka prasideda nuo skulptūrų naikinimo“, – komentare svarsto ji.Metų reiškinys Meno kritikos apdovanojimuose – tai naujausias menininko Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ įvertinimas. Ši knyga taip pat pripažinta skaitytojų mylimiausiu prozos kūriniu akcijoje „Metų knygos rinkimai“.„Pasaulyje dabar yra beprotiškas, įtemptas laikas. Ir aš pastebiu, kad vis labiau pasikliauju klausymusi, bandydama viską suprasti“, – sako garso istorijų ir žurnalistikos kūrėja, prodiuserė, profesionali klausytoja Julie Shapiro.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Nuo kitų metų visi pavežėjai, pardavėjai, grožio ir kitų bet kokių paslaugų teikėjai turi mokėti lietuviškai. Taip dar pernai spalį buvo nusprendęs Seimas. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau siūlo reikalavimą bent metams atidėti. Anot ministerijos, kalbos kursų užsieniečiams trūksta, o ir institucijos nespėja rengti egzaminų.Ar paslaugas turi teikti tik mokantys lietuviškai? Ar galima prievolę atidėti?Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, Laikinasis Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas pavaduotojas Donatas Smalinskas, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė ir lietuvių kalbą išmokusi anglų kalbos mokytoja Jelena Vešniakovskaja.Ved. Liepa Želnienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kitą savaitę laukia privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Kokie jo tikslai, pokyčiai ir ar jie kelia pagrįstus moksleivių ir mokytojų būgštavimus?Šį savaitgalį minėsime 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokį įspaudą lietuvių literatūroje paliko ši autorė?Kaip viešasis gyvenimas pritaikytas žmonėms, patiriantiems skaitymo iššūkius?Kodėl reikia Lietuvių gestų kalbos įstatymo?Kaip emocijos veikia žurnalistiką, kaip karo atspindėjimą veikia kolonializmas?Pristatomi tyrimo „Dainų šventės poveikis kolektyviniam savivertės ir gerovės suvokimui“ rezultatai.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvių sporto veteranai Taivane vykstančiose žaidynėse atsisakė lipti ant apdovanojimų pakylos su Rusijos atstovais, pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“.Kaip sakė žaidynėse dalyvaujantis alytiškis Sigitas Katkevičiaus, varžybose dalyvavo ir rusai kurie labai norėjo nusifotografuoti.

Lietuviškus savaitės dienų pavadinimus sugalvojo kalbininkas Jonas Jablonskis. Iki tol savaitės dienos vadintos slaviškos kilmės žodžiais.

Prieš Rusijos pradėtą plataus masto invaziją Timuras gyveno Kyjive ir kūrė eksperimentinę elektroninę muziką, prisistatydamas sceniniu slapyvardžiu John Object. Jis išmoko gyventi atviromis ausimis, nuolat ieškodamas įdomių garsų, kuriuos galėtų panaudoti muzikoje. Trečią invazijos dieną Timuras prisijungė prie Ukrainos kariuomenės.Tapęs kariu, jis irgi randa progų įsiklausyti į jį supančią aplinką: šautuvo šūvis jam skamba kaip staccato, oro pavojaus sirenos kaukia disonansu, pianinu kariuomenės poilsio salėje skambina muzikantas. Bet karas tęsiasi ir jo santykis su akustine aplinka pasikeis.Britų prodiuserė Cicely Fell pristato ukrainiečių muzikanto ir kario Timuro Džafarovo garso dienoraštį iš karo fronto.2025 m. britų transliuotojui BBC dokumentiką prodiusavo „Falling Tree Productions“.Garso įrašų ir muzikos autorius Timuras Džafarovas, žinomas sceniniu slapyvardžiu John Object.Iš anglų kalbos vertė Rūta Dambravaitė, redagavo Vaidotas Montrimas ir Vaida Pilibaitytė.Vertimą įgarsino Aurelijus Pocius ir Giedrius Arbačiauskas. Vertimo įrašo režisierė Sonata Jadevičienė.Lietuviškos adaptacijos autorė Rūta Dambravaitė.Pristatyta EBU Audio Storytelling Festival 2025, Vilniuje.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Klaipėdoje prasideda devintas TheATRIUM festivalis.Vilniuje ir Kaune savaitgalį vyks jau antrasis tarptautinis chorų festivalis „Sing in Lithuania“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Miglės Anušauskaitės komiksą „Agento byla „Ivanov XII“ ir Margaret Atwood ir Douglo Preston sudarytą romaną „Keturiolika dienų“.Vilniuje rytoj įvyks jau dešimtasis Nacionalinis kultūros forumas „Kūrybiškumas: miestai dėmesio centre“.Prasideda šių metų festivalis „Poezijos pavasaris“.Lietuvos žydų istorijos muziejuje atidengiama neofreska skirta Marcui Chagalui.LNOBT ruošiasi Louiso Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“ premjerai.Dainininkė Agnė Sabulytė ir pianistas Darius Mažintas pristato laisvės kovų ir kovotojų atminimui skirtą performansų seriją „Laisvės Kovų Dainos Miškuose“.Savaitgalį Vilniuje bus atkurtas 1908 m. gegužės 17 d. M. K. Čiurlionio surengtas pirmasis Lietuvių dailės draugijos koncertas.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvių liaudies pasaką. „Mildutė“ skaito Raimonda Tallat-Kelpšaitė.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Literatūrologas Mantas Tamošaitis „Kalbos ryte“ pasakoja apie šiuolaikinių lietuvių autorių drąsą ir aukštos literatūrinės ambicijos būtinybę skaitytojui.Konkursą vadovauti M. K. Čiurlionio dailės muziejui laimėjo Virginija Vitkienė.Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje atgimsta Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką".Lietuvių kalbos institutui jau savaitė kaip vadovauja daktaras Darius Ivoška. Kokius iššūkius lietuvių kalbai mato naujasis institucijos vadovas?Vilniaus miesto savivaldybei likvidavus Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, Vinco Mykolaičio Putino, Vinco Krėvės ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir dabar veiks, kaip „Vilnius Unesco literatūros miestas“ padaliniai.Europos Sąjungos (ES) programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje kartu su Lietuvos kultūros institutu rengia konferenciją „Įtrauktis profesionaliame mene: mada ar siekiamybė?“Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martos Finkelštein ir Agnės Matulevičiūtės kūriniu „Dear, dear“ fortepijonui ir sintezatoriams.Kokie iššūkiai kyla mažuosiuose Lietuvos miestuose veikiantiems knygynams?Ved. Marius Eidukonis

Studijoje lankosi fuckin Algis Ramanauskas! Algis papasakojo apie šiandienos pykti ant penktosios kolonos. Nesibaigiančius teismus, nucancelinimą iš peliukų. Apie skambutį Orlauskui, komediją, kelkis Lietuva, Tratą ir kitus to pasaulio žmones. Analizavom repą ir jaunuosius komikus. Support the show

Lietuvių liaudies pasaka. „Užburta mergaitė ir slibinas“. Skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Lietuvių liaudies pasaką „Kaip lapė vilkui kailinius siuvo“ skaito aktorė Rasa Kirkilionytė.

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – blankus „Žalgiris“ 26:28 – „Wolves“ baigtas tarptautinis sezonas 37:55 – išsikapstęs „Neptūnas“ 40:27 – „Ryto“ pergalė ir intriga grupėje 52:16 – A.Gudaitis „Ryte“ 57:51 – gal „Žalgiriui“ reikėtų skambinti D-Mo? 1:05:33 – ČL finalinis ketvertas Vilniuje

Pasaką „Kareivis, aukso paukštė ir marių mergelė“ skaito aktorė Gražina Urbonaitė.

Šiandien minima akiniuočių diena. Kaip rūpintis savo akių sveikata?Apie tai su Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininke prof. Jūrate Balčiūniene.Pokalbis su strateginės komunikacijos eksperte Liudmyla Dolhonovska, tuometinio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patarėja strateginės komunikacijos klausimais. Lietuviškai išleista Ukrainoje itin populiari jos knyga „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos“. Pokalbis apie pirmąsias karo dienas, nuotaikas štabe, Zalužno asmenines savybes ir galimybes prezidento rinkimuose, kai jie bus surengti.Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos. Viena jų – Grūšlaukės Užgavėnės. Teigiama, kad šios šventės šaknys siekia daugiau nei šimtmetį. Kone dešimt valandų persirengėliai ir muzikantai vaikšto po sodybas, sveikindami šeimininkus.Apie šventės tradicijas pasakoja Grūšlaukės kaimo bendruomenės pirmininkas Leonas JazbutisBesiklausant savo mylimo atlikėjo muzikos, ne kiekvienas pagalvoja apie iššūkius, su kuriais jam tenka susidurti. Taip sako būtent su muzikantais dirbanti psichologė RozanA Korbačo, kuri Vilniuje dalyvavo diskusijoje apie muzikantų psichinę sveikatą.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Svarbiausia, kad vaikučiai būtų sveiki, o tada norėčiau, kad visi kartu išvyktume gyventi kur nors toliau nuo Ukrainos, kad galėtume gyventi tyliai ir niekas neprimintų to, ką patyrėme. Svajoju, kad Veronika, nors ir neturi rankytės, tikiuosi, kad gaus protezą, kad galėtų ja ir apsikabinti, ir pasisveikinti, pamojuoti“, – sako Aliona Černiak. Ji per vieną dieną neteko viduriniosios dukters, namų, vyras apdegė 60 procentų kūno, 4 metų sūnus irgi nukentėjo, o 11 metė dukra Veronika nebeturi dešinės rankos. Visa tai įvyko dėl rusų paleisto sprogmens, pataikiusio į šalia jų namų stovėjusią mašiną su dujų balionais.„Dabar, manau, įžengėm į trečią šito ilgo proceso etapą. Jau susitaikėm su mintimi, kad šitas karas gali tęstis dar dešimtmetį – ne dar vienerius metus ar dar vieną žiemą. Nes prieš tai sakėm, kad štai – sunkiausia žiema per visą mūsų istoriją. Bet dabar kiekviena žiema vis sunkesnė ir sunkesnė. Todėl dabar ir mūsų elgesys bei požiūris labiau primena antikos laikus, senovės Graikijos filosofiją. Nes matom savo gyvenimą kaip likimą, fatum. Kur mes negalim nieko padaryti. Niekas nuo mūsų nepriklauso. Nei karo baigtis, nei kiek laiko jis dar tęsis...“, – sako Ukrainos rašytojas Andriy Lyubka, dabar daugiausiai užsiimantis savanoryste.„Ar lietuvių folkloras gali tapti mūsų švelniosios galios įrankiu?“ Tokią diskusiją kelia VU TSPMI prof. Ainė Ramonaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ES-a Rusijai įvedė naują sankcijų paketą. O į Kyjivą atvykę Europos lyderiai deklaruoja ryžtą toliau remti Ukrainą. Kartu perspėjama, kad jeigu Rusija nebus sustabdyta, ji taps tiesiogine grėsme NATO sienoms.Lenkijos ir Ukrainos aktyvistai Rusijos diplomatus Varšuvoje pažadino oro pavojaus sirenų ir sprogimų garsais, taip pažymėdami Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą trečiąsias metines.Į valdžią Vokietijoje grįžta centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjunga. Jos vadovas Frydrichas Mercas turėtų tapti naujuoju Vokietijos kancleriu.Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nepasitiki medikų įgūdžiais dirbant ekstremaliomis situacijose. Patys medikai teigia, kad neturi pakankamai praktinių įgūdžių, trūksta mokymų, medicinos studijų metu darbui ekstremaliomis sąlygomis skiriamas tik trumpas kursas. Jaunųjų gydytojų asociacijos atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė medicinos darbuotojų jaučiasi visiškai nepasirengę dirbti karo sąlygomis.Vilniaus teisme nagrinėjama byla dėl buvusios anglų kalbos mokytojos Alinos Laučienės publikacijos. Teisėsauga aiškinasi, ar išreikšdama nuomonę apie Lietuvoje gyvenančius kitataučius, nemokančius lietuvių kalbos, moteris nekursto neapykantos. Pati Laučienė teigia, kad jos tikslas – ginti lietuvių kalbą ir kultūrą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vienuoliktokams laikant lietuvių kalbos egzamino kalbėjimo užduotį, su sistemos trikdžiais susiduria ir mokiniai, ir mokytojai.Aktualus klausimas. Ar, tęsiantis šalčiams, drąsiai galima lipti ant užšalusių vandens telkinių?Visuomeninio tiekimo ateitis: elektra pigs, bet gresia naujas mokestis.Kokiomis sąlygomis Lietuva skolinsis rekordinio dydžio sumą iš Investicinio banko gynybai finansuoti?Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose. Kaip atrodo šios tradicijos?Ved. Edvardas Kubilius

Saudo Arabijoje pasibaigus Amerikos ir Rusijos susitikimui dėl Ukrainos ateities, Vašingtonas teigia siekiantis teisingo ir ilgalaikio sprendimo. Ukrainos ir Europos atstovų aptariant, kaip galėtų būti organizuojamos taikos derybos, nebuvo.Kokia situacija fronte šalia Pokrovosko? Ir kaip kariai vertina dabar vykstančias derybas?Dabar esam atsidūrę taške, kai slidinėjimo kalnuose atostogos turėtų būti masiškai keičiamos į karo traumos kursus. Taip sako Ukrainoje savanoriaujantis gydytojas Rokas Tamašauskas.Dalis medikų teigia, kad nėra tinkamai ruošiami dirbti karo sąlygomis.Elono Musko bendrovė pristatė savo naujausią dirbtinio intelekto modelį „Grok 3“, kuris, jo teigimu, yra „protingiausias dirbtinis intelektas žemėje“.Šiemet ketinama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių stojant į slaugos studijas aukštosiose mokyklose. Taip Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti slaugytojų deficitą ir pritraukti daugiau jaunų žmonių rinkti šią profesiją.Įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. „Sraigės“ skulptūrėlėmis bus apdovanoti Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis, leidyklos „Šviesa“ redaktorė Zita Šliavaitė, Užsienio reikalų ministerijos specialistė, redaktorė Vilija Kruopienė, Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė, Vroclavo universiteto dėstytoja Tatjana Vologdina, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus narė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Žmonės dažnai sako, kad čia viskas kaip mano gyvenime“, - juokiasi romano „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Rašytojas pripažįsta, kad dabar daug praėjusio laikmečio kasdienybės mums atrodo juokinga, o juokiasi laisvi žmonės.Kiek mūsų gyvenime dar liko 90-ųjų? Gal jau išaugome nevisavertiškumą? Ir apie kokius šių laikų išgyvenimus pasakos ateities rašytojai?Pokalbis su rašytoju, Vilniaus universiteto dėstytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku Rimantu Kmita.Ved. Ignas Klėjus

Lietuvių liaudies pasaka. „Kaip karaliaus sūnus varlę vedė“. Skaito Vytautas Rumšas.

Lietuvių liaudies pasaka. „Stalelis, avinėlis ir lazda“. Skaito Elvyra Piškinaitė ir Vladas Bagdonas.