Podcasts about lietuvai

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė septyni žemės ūkio ministrai. Antradienį Seime patvirtinus naujos sudėties vyriausybės programą, priesaiką priėmė aštuntasis ministras. Jis žemės ūkio ministerijai vadovaus ne ilgiau kaip porą metų, iki naujų rinkimų. Kaip dažną minstrų kaitą vertina kaime gyvenantys? Į klausimą atsako ūkininkai ir bendruomenės pirmininkas iš Vilkaviškio, Marijampolės rajonų ir Kazlų – Rūdos savivaldybės.Europos Komisija parengė projektą, kuriuo numatoma skirti 540 mln. eurų skubios finansinės paramos Europos Sąjungos ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Lietuvai iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti beveik 10 mln eurų. Kada bus parama? Komentuoja Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė su šeima prieš 10 metų iš ūkyje laikomų karvių pieno ėmėsi gaminti varškės sūrius. Dabar savo pieno neužtenka, perkama iš kitų ūkininkų, naujai pastatytose patalpose kasdien pagaminama beveik tūkstantis 20 pavadinimų sūrių, kurie tiekiami į 100 parduotuvių Lietuvoje, vežami ir į Daniją, Angliją, Vokietiją. Kokia sėkmingo verslo priežastis?Ved. Arvydas Urba

„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką.Lietuva turi gausybę upių ir ežerų, tačiau vandens turizmo potencialas vis dar nėra iki galo išnaudotas. Kartu kiekviena nauja prieplauka, poilsiavietė ar didesnis lankytojų srautas kelia klausimą, kaip plėsti turizmą nekenkiant krantams, vandens kokybei ir gyvūnijai. Ar įmanoma sukurti patogią ir šiuolaikišką vandens turizmo infrastruktūrą, kuri kartu saugotų ekosistemas?Epizodas iš kolegės Faustos Savickaitės rengiamo ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Lietuviškos istorijos pėdsakų galima rasti gerokai toliau už Lietuvos teritorijos. Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir padėti papildyti „U-Paveldo“ duomenų bazę informacija apie Lietuvai reikšmingus objektus užsienyje. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Kanadai. Kodėl šiuos ženklus svarbu užfiksuoti dabar, ką jie pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už jų išsaugojimą?Ved. Justė Luščinskytė

Lietuva praėjusią savaitę įteikė ir dar vieną protesto notą Rusijai. Šį kartą ir dėl teiginių, kad esą Baltijos šalys planuoja rusakalbių deportacijas. Anksčiau Maskva pagrasino kreiptis į tarptautinį teismą dėl etninių rusų teisių pažeidimų.Pasirodęs tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kad Rusija ieškinį prieš Baltijos šalis pradėjo rengti vėliausiai pernai vasarą, o teisinius argumentus kaupė ne vienerius metus.Ar tokie Rusijos veiksmai gali duoti norimų rezultatų? O gal viskas – tik dūmų uždanga?Diskusijoje dalyvauja: buvęs ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas, teisininkas, advokatas Gintautas Bartkus, dr. Indrė Isokaitė-Valužė, VU Teisės fakulteto docentė.Ved. Mindaugas Aušra

Neslopstant nelegalios migracijos srautams iš Latvijos, paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neatmeta galimybės atkurti laikiną pasienio kontrolę. Praėjusią vasarą Varšuva dėl išaugusio migrantų srauto tokį sprendimą priėmė Lietuvos ir Vokietijos atžvilgiu. Kaip sekasi Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai stabdyti migrantų srautus?Ukrainos prezidentui paskelbus apie vyriausybės pertvarką, iš pareigų pasitraukė šalies ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.Britanijos mokyklų klasėse temperatūra viršija 40 t laipsnių, tuo metu netoli Paryžiaus esančiame Fontenblo miške siaučia didžiulis gaisras.Čikagoje surengta per kelis dešimtmečius didžiausia lietuvių tautinių šokių šventė. Čikagoje susirinko per du tūkstančius šokėjų ir per penkis tūkstančius žiūrovų, atvyko kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai - tradicija, pradėta Čikagoje po Antrojo pasaulinio karo, iš Sovietų okupuotos Lietuvos bėgusiųjų kartai siekiant išsaugoti lietuvybę.Ved. Madona Lučkaitė

Baigėsi NATO viršūnių susitikimas, kuriame sąjungininkai Rusiją vėl įvardijo ilgalaike grėsme ir pakartojo įsipareigojimą ginti vieni kitus. Lietuvai svarbi žinia, kad Oro policijos misiją Baltijos šalyse NATO keičia į oro gynybos misiją.Nacionalinio kraujo centro vadovybė sako, kad Lietuvos gydymo įstaigose įvairioms operacijoms ir procedūroms sunaudojama per daug kraujo.Paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas siūlo stiprinti patruliavimą prie mokyklų ir taip mažinti narkotikų problemą.Europos Parlamentas ir ES valstybės narės susitarė dėl atnaujintų oro keleivių teisių taisyklių. Jose numatyta daugiau garantijų keliaujantiems.

Prieš maždaug porą metų Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antram pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos. Šis lobis sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, kaip neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Kas yra ir kuo skiriasi regalijos bei insignijos ir kaip atsiranda istoriniai lobynai?Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.Vilniaus universitete organizuojamas Tarptautinis universitetų teatrų festivalis, kuris pirmą kartą Baltijos šalyse vyks kartu su XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Tai vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete.Šiandien Klaipėdoje prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Penkias dienas festivalis kvies iš arti pažinti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą – svečiai atvyks iš dešimties valstybių. Atidarymo dieną šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione minima Mažosios Lietuvos diena. Klaipėdos piliavietėje vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.Ukmergės rajone, Šešuolių miestelio Šv. Juozapo bažnyčios palėpėje, aptiktas didžiulis istorinių dokumentų archyvas – vadinamasis Šešuolių lobis. Radinį pernai pastebėjo parapijos klebonas, o Vilniaus universiteto istorikai surengė ekspediciją dokumentams iškelti. Šiuo metu jie restauruojami Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose.Ved. Justė Luščinskytė

Trikalbis muzikinis pasakojimas-pasivaikščiojimas „Partizanių dainos“ pristatomas Avinjono teatro festivalio nepriklausomoje (OFF) programoje Prancūzijoje. Tai pirmasis kartas, kai Lietuvoje sukurtas šiuolaikinio istorijų pasakojimo pasirodymas pasiekia vieną svarbiausių Europos scenos menų platformų. Pokalbis su kūrinio bendraautore ir atlikėja, profesionalia istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite. Taip pat žvilgsniu į lietuvių kūrybą Avinjono festivalyje dalinasi festivalio „Sirenos“ meno vadovė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadybos ir dramaturgijos skyriaus vadovė Kristė Agota Savė.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Jos šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us kūrinių. Kolegės Indrės Kaminckaitės, susitikusios su menininkės vaikaičiu Antanu, pasakojimas.Vilniuje įsikūrusioje „AP galerijoje“ atidaroma Sigito Parulskio fotografijos paroda „Atvirai paslėpta“, kurioje pirmą kartą pristato spalvotas fotografijas. Šiemet – tai jau antroji šio fotografuojančio rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato personalinė fotografijos paroda.Radijo 100-mečiui skirtas kolegės Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija, pasakojimas apie legendinį dainininką Antaną Šabaniauską.Ved. Gerūta Griniūtė

Kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius pradėjo susitikimus su Seimo frakcijomis.Europoje tęsiasi karščio banga, mušami temperatūrų rekordai. Vakar Vokietijoje užfiksuota šalies istorijoje aukščiausia temperatūra. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo birželio 21-os dienos žemyne užregistruota daugiau kaip 1 300 mirčių, susijusių su alinančiu karščiu.Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo iš esmės nagrinėti žlugusio banko „Snoras“ buvusių akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamąją bylą. Į posėdį buvo atvesdintas Prancūzijos Lietuvai išduotas Antonovas, tuo metu Baranauskas teisiamas už akių.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir pradeda įgyvendinti planą dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose.Ukrainai toliau atakuojant Rusijos karui pajamas nešančius energetikos objektus, šalyje gilėja ekonominės problemos, susijusios su degalų trūkumu. Savaitgalį tai pripažino ir Putinas.Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad per kelias savaites atsistatydins, o šalyje bus surengti pirmalaikiai prezidento ir parlamento rinkimai.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje debiutavusių NBA krepšininkų Mato Buzelio ir Kasparo Jakučionio pasirodymą apkartino pralaimėjimas kontrolinėse rungtynėse Ukrainai.Pasaulio futbolo čempionate šiomis dienomis daug kalbama ne tik apie įvarčius ar netikėtus rezultatus. Vienomis didžiausių turnyro žvaigždžių tapo stadionuose užklijuoti logotipai. Organizatorių bandymas paslėpti kai kuriuos prekės ženklus sparčiai išplito internete, o toks reiškinys netgi turi savo pavadinimą.Ved. Liepa Želnienė

Ignalinos atominė elektrinė, kadaise gaminusi elektros energiją visai Lietuvai, šiandien žengia į vieną sudėtingiausių savo istorijos etapų – ruošiamasi branduolinių reaktorių šerdžių ardymui. Tai ne tik svarbiausia elektrinės uždarymo proceso dalis, bet ir unikalus projektas pasauliniu mastu, nes tokio tipo RBMK reaktorių iki šiol dar niekas nėra išmontavęs.FM99 reportažas iš Ignalinos atominės elektrinės ir jos miesto – Visagino.#journalismfundeurope

Lietuvai ir toliau niekaip nepavyksta pažaboti širdies ir kraujagyslių ligų – būtent nuo jų miršta daugiausia žmonių. Gilėja vienišumo problema – dėl to vis daugiau žmonių patiria stresą, prastėja jų sveikata, o pagal vidutinę gyvenimo trukmę Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Medikai sako, kad padėtis rimta.Degalai pinga, bet vis tiek keliais procentais brangesni nei buvo iki Jungtinių Valstijų karo su Iranu. Ko tikėtis toliau?Kas antras gyventojas išeidamas iš namų su savimi pasiima gertuvę, keturi iš dešimties naudojasi viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis mieste, rodo apklausa.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų išminuotojų komanda yra visiškai pasirengusi prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio išminavimo operacijos, gavusi nurodymą, ji per dešimt dienų gali būti perdislokuota į operacijos rajoną.Nors vis daugiau ugdymo įstaigų siekia vaikus maitinti ekologiškai, deja ne visų vaikų lėkštėse maistas sveikas ir ekologiškas. Ūkininkai teigia, kad vis dar mažiausia maisto produktų kaina yra svarbesnis kriterijus nei vaikų sveikata.Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad naujoji koalicija bus stabilesnė ir išlaikys Lietuvai svarbius užsienio politikos prioritetus. Nausėda sakė, kad Kęstučio Budrio ateitis Lietuvos diplomatijos vadovo poste priklausys nuo Kinijos ir Taivano klausimo. Esą per ateinančius mėnesius Kęstutis Budrys turės parodyti rezultatus.Į pasaulio kino teatrus grįžta legendinė "Žaislų istorija". Penktasis serijos filmas kelia aktualų klausimą - ar įprasti žaislai jau pralaimėjo kovą dėl vaikų dėmesio socialiniams tinklams ir ekranams?Atlikus Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo veiklos auditą tuo metu, kai jam vadovavo direktorė Vilma Venslovaitienė, aptikta šimtai tūkstančių eurų galimai nepagrįstų išlaidų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad naujoji koalicija bus stabilesnė ir išlaikys Lietuvai svarbius užsienio politikos prioritetus. Vakar žurnalistams Nausėda sakė, kad Kęstučio Budrio ateitis Lietuvos diplomatijos vadovo poste priklausys nuo Kinijos ir Taivano klausimo. Esą per ateinančius mėnesius Kęstutis Budrys turės parodyti rezultatus. Apie tai plačiau – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Lukas Savickas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė.Ved. Darius Matas.

Rusijai surengus dar vieną balistinių raketų ataką prieš Kyjivą, buvo pataikyta į istorinę Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedrą, esančią Kijevo Pečerų lauroje – vienoje svarbiausių Ukrainos religinių ir kultūrinių vietų.Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Lazdijų rajone seną sodybą naujam gyvenimui prikėlęs Romas Poteliūnas puoselėja vietos atmintį bei siekia kad šioje aplinkoje netrūktų meno ir kultūros iniciatyvų. „Kultūros kalnelyje" lankėsi ir pasakojimą parengė kolega Andrius Baranovas.Nuo šių metų rudens Kultūros paso programa plečiasi – joje galės dalyvauti ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.Kauno miesto muziejaus vadovo konkursą laimėjo Simonas Jazavita. Pareigas jis turėtų pradėti eiti birželio pabaigoje.Penktadienį baigėsi Vilniuje vykęs Gailestingumo kongresas. Kuo šis renginys buvo reikšmingas Lietuvai ir kokią religinio turizmo reikšmę jis parodo?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kultūras rondo ceļš šajā sarunā ved cauri Lietuvai, Latvijai, Igaunijai un Somijai līdz pat Norvēģijas ziemeļiem. Jo tās ir valstis, kas apvienojušās jaunā, kopīgā “Dziedāšanas mantojuma ceļā” (Singing Heritage route). Kas ir šis Eiropas mēroga tīkls, kādas dziedāšanas tradīcijas tajā var iepazīt un kā šāds starptautisks kultūras ceļš var paplašināt ne vien tālu tūristu, bet mūsu pašu skatu uz savām un kaimiņu kultūras bagātībām? Par Latvijas līdzdalību un dziedāšanas tradīcijām, kuras ceļā varam iepazīt, kā arī projekta starptautisko dimensiju izzinām kopā ar ceļa veidotājām no Daugavpils Tradīciju mājas - folkloras dziesmu un deju kopas “Svātra” dalībnieciem Sarmīti Teivāni, Anitu Zarāni un Baibu Pankjāni un Latvijas Nacionālā kultūras centra nemateriālā kultūras mantojuma eksperti Gitu Lanceri.   Raidījuma gaitā arī saruna ar vienu no šī „Dziedāšanas mantojuma ceļa” kūrētājiem Igaunijā, vēsturnieku Kristjanu Rabu, kurš ikdienā strādā Igaunijas Nacionālajā muzejā Tartu.

,,Lietuvos diena" šiandien iš Lietuvos radijo gimtinės Kauno, kur 1926 m. nuskambėjo Aio, alio - Lietuvos Radijas - Kaunas. Muziejininkai, istorikai, žurnalistai pasakos kaip atrodė pirmieji radijo metai, kokie balsai skambėjo eteryje, kokią reikšmę radijas turėjo tarpukario Lietuvai ir kaip per šimtmetį keitėsi radijo technologijos.Ved. Kristina Karlonė ir Dominykas Rimaitis

Žiniose su jumis pasidalinsiu LRT tyrimu apie Celofaną ir jo ryšius bei kokią bausmę jam skirti nusprendė teismas. Apkalbėsiu ir karą Artimuosiuose Rytuose ir ar ten reikia prisijungti Lietuvai. Aptarsiu ir tai, kaip Ukrainai sekasi liepsnomis nušviesti ruskyną; bei apžvelgsiu Airijoje įvykusį kraupų nusikaltimą, dėl kurio šiuo metu vyksta didžiuliai protestai.

Lietuvos bankas, kaip pats sako, iškėlė idėją Lietuvai – apmokestinti tuos, kurie būstą perka ne sau gyventi, o kaip investiciją. Taip viliasi suvaldyti būsto kainas, nes dabar jos, sako, jau kelia nerimą. Bet ar investicinių būsto sandorių mokestis tikrai apramintų rinką? Diskutuoja „Eika Development“ generalinis direktorius Martynas Žibūda ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Prezidentas sako, kad premjerei Ingai Ruginienei priekaištų neturi, tačiau visuomenė šią premjerę vertina prastai.Nors derybos dėl naujos koalicijos dar neprasidėjo, jau svarstoma kaip atrodys nauja Vyriausybė. Jau aišku, kad keisis žemės ūkio ir aplinkos ministrai, tačiau dar mažiausiai keturi ministrai, o ir pati Premjerė Inga Ruginienė nežino ar teks užleisti kabinetus kitiems.Galbūt buvo nulaužta apie pusšimtis vidaus reikalų sistemos paskyrų. Apie tai dar praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė naujienų portalas „15min“. Premjerė iškvietė Vidaus reikalų ministrą pasiaiškinti.Ved. L. Želnienė

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandien tęsia šią misiją, remdamiesi šiuolaikišku požiūriu.Jubiliejaus simboline šeima tapo ūkininkų A. ir G. Joteikų šeima. Molėtų rajone jie, sugrįžę iš emigracijos, įkūrė pieno ūkį. Jų istorija atspindi pokyčius, kuriuos Lietuvos žemės ūkis patyrė per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, o jų vaikai įkūnija naująją šimtmečio kartą.Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.Ved. Kristina Toleikienė

Rumunijos kariuomenės vado pavaduotojas, brigados generolas Georgė Maksimas sakė, kad įvertinus visą situaciją buvo nuspręsta, kad numušti droną virš gyvenamų vietų būtų per daug pavojinga.Prie Registrų centro sistemų buvo prisijungta imituojant, kad tai daro Migracijos departamento darbuotojai. Taip sako departamento vadovė Indrė Gasperė po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, per kurį aptarta situacija dėl masinės duomenų vagystės iš Registrų centro.Prezidentūroje bene šešioms dešimtims mamų, tėčių ir globėjų visos Lietuvos buvo įteikti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliai. Prezidentas Gitanas Nausėda medalius įteikė už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei.Regionų abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų ir būsimų studijų. Dažnas svajoja ištrūkti iš regiono ir kurti gyvenimą didmiestyje. Tai kelia nerimą mažesnėms savivaldybėms, nes išvykusį jaunimą susigrąžinti pavyksta itin retai.Ar žinojote, kad Kaune yra Radijo kalno rajonas, kuriame 1926 pradėjo veikti Kauno radiofonas, o vilas statė ne viena garsi kauniečių šeima. Kolegę Jūratę Anilionytę po šį rajoną pavedžiojo ir istorijas apie smarkių vyrukų pramogas penktadienio vakarais pasakojo gidas Jonas Oškinis.Ved. Liepa Želnienė

Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama Lietuvai kol kas numatyta penktadaliu mažesnė. Kas dar svarbaus žinotina ne tik žemdirbiams?Rietavo savivaldybės vienkiemyje Zorūbų miško pakraštyje įsikūręs Albinas Maslauskas jau užtarnautame poilsyje inžinierius hidrotechnikas, bet dar vis aktyvus visuomenininkas ir žinomas bitininkas. Beveik pusšimtį bičių šeimų laikantis unikaliame gamtos kampelyje jis rengia edukacijas ir pasakoja apie medų ir bičių pažinimo malonumus ir naudą.Pietų Lenkijos regionuose jau skinamas šių metų braškių derlius. Anot LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno, uogos kol kas brangios ir kilogramas kainuoja 6 - 7 eurus. Dėl vėsesnio pavasario ir šalnų braškės gali ir nepigti, o pramoniniam perdirbimui auginamų uogų gali net trūkti.Ved. Arvydas Urba

Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai kaip niekad aktualina poreikį, kad regionuose egzistuotų stiprios bendruomenės ir tvirti bendruomeniškumo pagrindai. O kaip tai pasiekti, jei nebus savų pasakojimų, įprasminančių gyvenamąją vietovę, kuriančių jai vertę, cementuojančių bendruomenę ir padedančių jai įsišaknyti?Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Konstatavus, kad jų pervežimas gali kelti pavojų, sprogmenys buvo neutralizuoti vietoje. Kodėl Lietuvai nesiseka užfiksuoti ir neutralizuoti nuo kurso nukrypusius dronus?Pokalbis su Kauno Technologijų Universiteto docentas, aviacijos inžinerijos ekspertas, daktaras Saulius Japertas.

Kai 1949-aisiais gegužės 15 d. žuvo partizanų būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, bendražygiai išėmė iš jo kišenės prie širdies Lietuvos vėliavos spalvų amuletą ir atidavė jį Žaibo mamai Onai, kaip atminimo ženklą.Ant talismano išliko du jo kraujo lašai. Dabar šis, kelių kartų išsaugotas siuvinys ne tik pasakoja žymaus apie partizano, jo žmonos, taip pat partizanės Zofijos Žilienės-Klajūnės, jų šeimos likimą ir liudija laisvės kovų laikus. Ši relikvija tampa tiltu tarp praeities ir dabarties — ir visko, kas buvo išgyventa tarp jų.Partizanų Antano Žilio-Žaibo ir Zofijos Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas šį talismaną perdavė savo sūnui Gediminui, kai jis su grupe “Skylė” kūrė albumą “Broliai”, įkvėptą partizanų istorijos. Jie abu apie šį Žaibo amuletą sužinojo ir pamatė tik pirmais Nepriklausomybės metais.Ką reiškia būti partizanų vaiku, anūku?Kaip išsaugoti šeimos ir šalies istoriją, kai dešimtmečius apie ją buvo pavojinga kalbėti?Kaip šią istoriją susigrąžinti?Kokią žymę šių dienų Lietuvai paliko partizanų apsispredimas?Įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.Laidoje skamba dainos iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“, ištraukos iš Zofijos Žilienės-Klajūnės atsiminimų knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (sudarytojas Romas Kaunietis), taip pat ištrauka iš knygos „Šv. Onos naktį“ (sudarytojas Robertas Patamsis), kurią skaito Algimantas Žilys. Taip pat panaudota ištrauka iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų.Autorė – Vita LičytėRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Prokuratūra pradėjo tyrimą, ar „Teisės ir demokratijos centras“, kuriam vadovavo Dainius Žalimas, tinkamai tvarkė buhalteriją.Keturi tūkstančiai amerikiečių karių jau rengėsi rotacijai Europoje, dalis ginkluotės buvo pakeliui į Lenkiją, kai vakar netikėtai liepta apsigręžti ir paskelbta, kad rotacija atidedama. Politikai ramina, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Lenkijai ir Lietuvai išlieka, tačiau generolas Benas Hodžesas atvirai tai vadina neigiamu signalu, o gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad šis sprendimas realiai reiškia tai, kad Lietuvoje kelis mėnesius gali nebūti amerikiečių karių.Dalis žydų bendruomenės prašo buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje nekurti memorialo, visiškai nugriauti pastatą, aptverti ir saugoti senąsias Šnipiškių žydų kapines.Jungtinių Valstijų Kongrese surengti klausymai apie Amerikos paramos Baltijos šalims ateitį: kongresmenai perspėjo apie Rusijos grėsmę NATO ir kėlė klausimus dėl vėluosiančio amunicijos tiekimo Baltijos šalims.Į LRT Girdi kreipėsi Didžiojoje Riešėje gyvenanti mama, kuri dėl darželių stygiaus už vaiko priežiūrą išleis tūkstančiu eurų daugiau nei galėtų.Ved. Liepa Želnienė

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

Karolis Tiškevičius, Lukas Malinauskas ir Jonas Miklovas aptaria Vilniaus „Ryto“ komandos skambią pergalę FIBA Čempionų lygos pusfinalyje ir apžvelgia būsimą varžovą finale, Atėnų AEK. Tinklalaidės partneriai: carVertical. Neapsigauk perkant naudotą automobilį, patikrink jo istoriją. Su kodu BASKETNEWS gauk 20% nuolaidą ataskaitai. Žemaitijos kefyro kokteiliai – gaivus ir sveikas jūsų mitybos pasirinkimas, praturtintas baltymais bei gyvomis bakterijomis. Atraskite sveiką malonumą mėgaudamiesi įvairių skonių kefyro kokteiliais. Nealkoholinis alus „Gubernija”. Gegužės 11 d. Vilniuje – BN LIVE su Augustu Marčiulioniu! Bilietai. BasketNews Sąskrydis 2026 jau liepos 11-12 d. Nepraleisk. Temos: Ne piniguose laimė (0:00); Kaip blogiausia Žibėno komanda pasiekė finalą (2:42); Daug pasakančios Gudaičio ašaros (5:39); „Ryto“ afteris BN LIVE pokalbyje (8:07); Maksimalus judėjimas iš Lietuvos į Badaloną (12:04); Esminė figūra „Ryto“ atgimime (13:16); Mufasa „Ryto“ komandoje (23:44); Išerzinti Tenerifės krepšininkai (26:37); Išgąsdinęs Giedraičio epizodas (33:11); Ar „Rytas“ uždarė Tenerifės projektą? (33:53); „Ryto“ rezervai prieš finalą (36:35); Nežinome, kaip laimime – AEK komanda, ir pamirštas Kuzminskas (40:40); Grėsmingi AEK raumenys ir ratus sukantis Lekavičius (42:43); Įspūdingas klubinis sezonas Lietuvai (47:38); Piniginė premija „Rytui“ ir dominuojantys fanai (50:32); Kodėl AEK yra karalienė? (54:59); Kodėl nereikia finalo ketverto Vilniuje? (1:00:50); Skirtingas požiūris į „Ryto“ pasiekimą (1:05:18); Negatyvūs signalai dėl „NBA Europe“ (1:10:40).

Jungtinės Valstijos mažina savo karių skaičių Europoje. Nutarta iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkstančius karių. Vokietijos politikai sako, kad tai nėra labai netikėta. Lenkijos premjeras visgi kalba apie NATO dezintegraciją. Anksčiau skelbta apie karių skaičiaus mažinimą Rumunijoje.Ar JAV karių skaičiaus mažinimas Vokietijoje turės įtakos Lietuvos saugumui? Ar dėl to nenukentės planai dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Laurynas Kasčiūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitikas Justinas Juozaitis, Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė ir LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais reikės vis daugiau maisto. Tačiau tuo pat metu vis dažniau kalbama apie kitą problemą – dirvožemio degradaciją ir net dykumėjimą. Ar ši problema aktuali Lietuvai?Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas pristato „Kulinarinį vadovėlį“. skirtą įkvėpti vaikus kūrybiniams atradimams gaminant maistą. Šis leidinys greitu metu pasieks net 900 Lietuvos mokyklų ir taps prieinamas jose dėstantiems mokytojams bei jų mokiniams.Vyresnio amžiaus žmonės sudaro didelę dalį dirbančiųjų, bet kartu dažniau susiduria ir su sunkumais ieškant darbo ar išliekant jame. Reaguodamos į šią situaciją, programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės parengė praktines gaires darbdaviams – kaip kurti amžiui draugišką darbo aplinką.Ved. Rūta Kupetytė

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais reikės vis daugiau maisto. Tačiau tuo pat metu vis dažniau kalbama apie kitą problemą – dirvožemio degradaciją ir net dykumėjimą. Ar ši problema aktuali Lietuvai? Kas vyksta mūsų dirvose ir kodėl tai turėtų rūpėti ne tik ūkininkams, bet kiekvienam iš mūsų? Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docente dr. Jūrate Aleinikoviene.Ved. Rūta Kupetytė.

Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė kasmetinę Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Šiemet ypač akcentuojama auganti Rusijos karinė galia, didėjanti Kinijos įtaka, minimos Baltarusijos hibridinės atakos. Kaip Kremliaus įtakos įrankis minima ir antra pagal dydį religinė bendruomenė - Lietuvos stačiatikių bažnyčia.Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje užsimenama ir apie ekstremistines bei teroristines organizacijas, kurios socialiniuose tinkluose taikosi į vaikus. Jie tampa vis labiau radikalūs, skatinami smurtauti.Jungtinės Valstijos ieško būdų, kaip sušvelninti kainų šoką energetikos rinkose, kol kariniai veiksmai paralyžiavo tanklaivių eismą Hormūzo sąsiauryje. Vis garsiau kalbama apie karinių laivų palydą per sąsiaurį. Šiąnakt Vašingtonas paskelbė suteikiantis Indijai išimtį, leidžiančią 30 dienų laikotarpiu vėl pirkti rusišką naftą.Ugniagesiai: šią žiemą gaisrų ir žuvusiųjų juose padaugėjo, didėjimas siejamas su neįprastais šalčiaisVilniuje prasidėjo Kaziuko mugė.Šįvakar Milano ir Kortinos žiemos paralimpinių žaidynių atidarymas. Dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, atidarymą boikotuoja. Žaidynėse Lietuvai po 32-ejų metų pertraukos atstovaus vienas sportininkas –parasnieglentininkas Rapolas Micevičius.Ved. Aistė Plaipaitė

Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė

Lukas Malinauskas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius dalinasi šviežiais įspūdžiais iš KMT finalo ketverto. „Basketnews.lt podkastas” apie „Žalgirio” triumfą, nesusipratimus, rinktinę ir Euroviziją. Tinklalaidės partneriai: – Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje, visur, kur tik norit. Dabar su nauja TV programėle dar patogesnė ir geresnė patirtis. O Samsung televizorius tik 69€ su Telia Play planu. Daugiau: https://bit.ly/4aC28XW – Gardžiausia sezono naujiena – traškūs džiovinto sūrio kamuoliukai DŽIUGAS. 5 skirtingi skoniai – daugybė atradimų! Sužinok daugiau: https://www.dziugashouse.lt/asortimentas/traskus-surio-kamuoliukai/ – Atsirado papildomų išlaidų? Vartojimo paskola - vienam ar keliems poreikiams. Pildyk paraišką internetu ir sužinok kiek gali pasiskolinti: https://inbank.lt/paskola/paskola-vartojimo – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Išbandyk BasketNews Prediction žaidimą jau dabar! Prisijunk, spėk rungtynių baigtį ir varžykis dėl prizų: prediction.basketnews.com Temos: Kas per savaitgalis! (00:00); „Ryto” avarija ir „Žalgirio” skrydžiai KMT finale (2:00); „Neptūno” tragikomiškos bėdos ir kitos netektys (8:27); Daug taškų, MVP Wrightas ir nenugalimas „Žalgiris” (11:22); Rinktinė Islandijoje ir žaidimas jums (15:52); KMT šou: repas per pristatymą ir tobulas himnas (18:42); Žvaigždės tribūnose ir judesys Šiauliuose (25:15); „Lietkabelio” pyktis, eilinis medalis ir nuvylęs „Neptūnas” (29:47); Žibėno apmaudas, Tubelio humoras (38:55); Įspūdingi mūsų skaičiai, apdovanojimų absurdas ir laimėti 5000 eurų (42:00); Tritaškių konkursas ir finalo pertraukos šou (52:05); Septintas Šaro trofėjus per dvejus metus ir istorinė baskų taurė (55:10); Latvijos klubinis krepšinis mirė ir kam pralošė Kurtis? (58:20); Mirtinai svarbus langas Lietuvai (1:00:27); „Ryto” žygis į NBA Europe (1:03:15); Eurolygos klubų pinigai žaidėjams: kur „Žalgiris”? (1:08:30); Eurovizija Jonui: Tiškevičiaus verdiktas Lietuvos atrankai (1:16:21); Oksana Pikul (1:22:30).

Specialiųjų tyrimų tarnybai apklausus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį kaip specialųjį liudytoją Augalininkystės tarnybos galimos korupcijos byloje, politikas sako ketinantis tęsti vadovavimą partijai.JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pralaimėjimo Aukščiausiajame Teisme savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad pasirašė pasaulinį 10 proc. muitą, kuris „įsigalios beveik iš karto“. Ką reiškia neteisėtai paskelbti muitai?Vilniuje policija ėmėsi pilotinio projekto, kurio metu į tam tikrus įvykius ketinama reaguoti dronais, pranešė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.Seimo darbo grupė, peržiūrėjusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdyseną, baigė darbą – ji parengė LRT įstatymo pataisas ir nutarė siūlyti Vyriausybei keisti nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį, numatant viešųjų paslaugų sutarčių sudarymą su LRT.Meksikoje vieno ieškomiausių kartelių vadų El Menčo nukovimas sukėlė smurto bangą. Keršydami už narkotikų barono mirtį, kartelio nariai blokavo kelius ir degino transporto priemones. Tuo metu Meksikos kurortuose įstrigę turistai dėl sustabdytų skrydžių neturi galimybės išvykti iš šalies.Kuo Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės išskirtinės Lietuvai? Italijoje varžėsi rekordinė šalies rinktinė, tarp kurių aštuoni tokių važybų debiutantai.Ved. A. Kavaliauskas

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Žiemos atostogų metu Sapiegų rūmuose Vilniuje jau antrą kartą įsikurs Minirūmai, nukelsiantys į XVIII a. rūmų gyventojų simuliaciją-žaidimą.JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Rubrika „LRT Girdi“: Garliavos gyventojas nusivylęs atliekamų renovacijos darbų kokybe, pirmiausia – renovacijai pasirinktu laiku. Renovacija pradėta lapkričio mėnesį.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-uosius metus, šiai sukakčiai Lietuvoje skiriama įvairių iniciatyvų ir renginių – parodų, giesmių giedojimų, konferencijų. Dauguma jų vyks Žemaitijoje, vyskupo gimtajame krašte.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Po Sauliaus Skvernelio kabinete Seime ir namie atliktų kratų, jo vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" vakar vakarą sprendė, ką daryti toliau.Šalta žiema Estijoje leido atsirasti neįprastam reiškiniui - ledo keliams per Baltijos jūrą.Lietuvoje šių metų žiemos šalčiai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet ir išaugusį gaisrų skaičių, pagrindinės jų priežastys – intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas.Vilniuje diskutuojama, ar nevertėtų pavėlinti pamokų laiko pradžią paaugliams. Praėjusią savaitę savivaldybė rengė diskusiją, kurioje dalyvavo medikai, mokslininkai švietimo specialistai. Ar reikėtų paaugliams vėlinti pamokų pradžią?Vilniaus gyventojus šiandien galiausiai turėtų pasiekti sąskaitos už šildymą sausio mėnesį, kuris buvo šalčiausias per keliolika metų. Įvairių miestų gyventojai savo sąskaitomis jau dalinasi, jos didesnės kartais ir 2-3 kartus, taip pat gyventojai į savivaldybes jau kreipiasi prašydami skirti kompensacijas už šildymą.Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirta 65 balai iš 100 ir 28 vieta pasaulyje. Kaip per metus pasikeitė šis indeksa?Ved. Liuda Kudinova

Milane ir Kortinoje įvyks žiemos olimpinių žaidynių atidarymas. Jis pirmą kartą istorijoje vienu metu vyks dviejuose skirtinguose miestuose, o beveik trys tūkstančiai atletų pradės daugiau nei dvi savaites truksiančią sporto šventę. Lietuvai atstovaus rekordiškai daug - 17-a sportininkų.Naujos Miškų įstatymo pataisos virto skandalu. Reformai prieštaravęs aplinkos viceministras Edmundas Mačieža neteko posto, o ministras Kastytis Žuromskas LRT radijuje kėlė klausimą, ar viceministras nebuvo papirktas miško savininkų. Pastarieji tai neigia, o visuomenininkai pastebi lobistų įtaką.Kaišiadorių rajono antrokai ir trečiokai vietoj planuotų plaukimo pamokų nuo pat metų pradžios kas savaitę vyksta į neveikiantį baseiną. Jis uždarytas dar vasarą ėmus byrėti stogo konstrukcijoms. Baseino vadovas sako vaikams paslauga suteikiama, plaukimo treneriai su vaikais treniruojasi salėje.Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pasirašė sutartį su bendrove, kuri per šiuos metus įdiegs komercinio transporto elektroninės kelių rinkliavos sistemą, vadinamąjį e.tollingą. E.tollingas nuo kitų metų pakeis dabar veikiančią vinječių sistemą ir leis apmokestinti vilkikus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Vežėjai sako, kad dėl to kitąmet brangs ir jų paslaugos.Jungtinių Valstijų ambasadorius Lenkijoje nutraukė bet kokį bendravimą su Lenkijos Seimo maršalka dėl jo pasisakymų apie Donaldą Trampą. Po apsižodžiavimo su šalies vyriausybe, ambasadorius viešai pagrasino ir karių atitraukimu iš Lenkijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Italijoje daug uždažyta daug diskusijų sukėlusi freska su premjerės Džordžos Meloni veidu. Tai padaryta po didžiulio šią savaitę kilusio visuomenės pasipiktinimo, paaiškėjus, kad istorinėje Šventojo Lauryno bazilikoje restauratorius vienam iš freskoje vaizduojamų angelų išties pripiešė premjerės veidą. Išsamiau apie tai kolegai Adomui Šimkui pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.Į Lietuvą siekiama pritraukti nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pažangių karinių produktų gamintojų - ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų, minų ir kitos mūšio lauke svarbiausios modernios ginkluotės, kurios pajėgumų Lietuvoje trūksta, gamintojai čia esą galėtų pradėti gamybą, tačiau be valstybės kišimosi. Ką tai reiškia - su mumis tiesiogiai iš Kyjivo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.Aktualaus klausimo rubriką. Apie oro užterštumą, kuris itin jaučiamas vyraujant ramiems ir šaltiems orams.Mažesnės grožio produktų, maisto papildų ir vaistų kainos užsienyje kai kuriuos lietuvius skatina vaistus pirkti ne tik sau, bet ir perparduoti. Specialistai įspėja, kad tokia prekyba ne tik nelegali, bet ir pavojinga.Italijoje šiandien oficialiai prasideda 2026 metų žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvaus 17 Lietuvai atstovaujančių sportininkų.Ved. Liuda Kudinova

Pasaulį neramina Nipos virusas, staigus jo protrūkis fiksuotas Indijoje. Lietuvos tarnybos teigia, kad nėra pavojaus, jog virusas būtų įvežtas į Lietuvą su gyvūnais ar gyvūninės kilmės produktais. Kas yra Nipos virusas ir kiek dėl jo verta nerimauti?Šiemet sniego ypatingai daug, todėl gyventojams nerimą kelia išpilami druskos kiekiai. Kiek jos išpilta ir ar iš tiesų jos tiek daug reikia?Jau greitai gyventojus nemaloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra.Be Amerikos pagalbos Europa gali apsiginti tik savo svajonėse, šią savaitę pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Apie tai, kokios šiuo metu Europos galimybės, kokios ginkluotės reikia ir kodėl jos Europa neturi – pokalbis su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.Olimpiečių rubrikoje - pasakojimas apie Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse besivaržysiančią slidininkę Eglę Savickaitę.

Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri papasakojo savo sesers istoriją: „Atnaujinant Molėtų plentą ViaLietuva ant įvažiavimų į sodybas sumontavo kelio saugumo priemones - horizontalius barjerus apsaugoti nuo gyvūnų. Tokiuose spąstuose šį savaitgalį mūsų žirgas nusilaužė (ne susilaužė, o nusilaužė) tris kojas. Pasirodo, kad ten didžiulė duobė po tomis grotomis. Kaip suprantame iš ViaLietuva atsakymo, tokie spąstai sudėti visuose išvažiavimuose. Mūsų žirgas kankinosi pora valandų, kol atvyko veterinaras užmigdyti. Bet kokį pragarą išgyvena laukiniai kanopiniai, kokia kankinanti mirtis nulaužtomis kojomis? O jeigu ten koją įkištų vaikas, senjoras?“ Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais?Mieli klausytojai laukiame ir jūsų prisijungiant prie pokalbio. Ką jūs manote apie kelio saugumo priemones, kurios turėtų apsaugoti nuo gyvūnų?Šiandien kalbėsime apie patirtį, kurią sunku įgyti bet kur kitur – darbą ligoninėje karo sąlygomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojų komanda neseniai grįžo iš stažuotės Ukrainoje, Lucko ligoninėje, kur vienu metu gydomi tiek sužeisti kariai, tiek civiliai gyventojai. Ką jie ten pamatė, ko išmoko ir kaip ši patirtis gali padėti Lietuvai pasirengti galimoms krizėms?Valstybės gynybos fondui senjoras skyrė trisdešimt tūkstančių eurų. Tai viena didžiausių iki šiol gautų gyventojų savanoriškų įmokų. Plačiau apie gynybos fondą, kam skiriami pinigai kalbamės su krašto apsaugos viceministru Karoliu Aleksa.

Rusijos opozicionierius Leonidas Volkovas, Ukrainos savanorį išvadinęs nustipusiu naciu, toliau galės gyventi Lietuvoje. Taip nusprendė Migracijos departamentas, gavęs institucijų išaiškinimą, kad Lietuvai Volkovas nekelia grėsmės.Konservatoriai siūlo keisti Konstituciją, kad nuolat Lietuvoje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebūtų leidžiama balsuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.Legendinė Palangos vila „Auska“ perduota koncesininkui. Žadama, kad per artimiausius metus ji taps sveikatinimo kompleksu, teritorijoje iškils ir nauji senjorų globos namai.Jungtinių valstijų, Grenlandijos ir Danijos pareigūnai susitiko pirminių derybų dėl Grenlandijos ateities. Tai pranešė Danijos užsienio reikalų ministerija. Tuo metu Grenlandijos vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos telkiasi, kad suteiktų paramą nerimą dėl ateities jaučiantiems vietos gyventojams.Tęsiame pažintį su Milano ir Kortiinos žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovausiančiais sportininkais. Šios dienos rubrikoje - biatlonininkė Lidija Žurauskaitė.Prieš puspenktų metų su LRT bendravusi anglų kalba, dabar biatlonininkė jau puikiai kalba lietuviškai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiemet sukanka 250 metų nuo Liudviko Rėzos gimimo. Tai viena svarbiausių Klaipėdos krašto kultūros figūrų. Vis dėlto, už Klaipėdos ribų Rėzos vardas dažnai lieka paraštėse – apie jį kalbama gerokai rečiau nei apie kitus XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjus. Kodėl taip nutiko ir ką iš tiesų Lietuvai davė Liudvikas Rėza?Vieniems ligoninėje likusiems vaikams su vienatve bei baime kovoti padedantys iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai skelbia, kad regionuose itin stinga žmonių, kurie galėtų tapti gydymo įstaigose esančių vaikų palaikymų bei pagalba. Savanorių – trūksta, o pagalbos poreikis – itin didelis. Kodėl taip yra?Žurnalistas ir knygų autorius Martynas Vainorius grįžta su antrąja knyga apie Klaipėdos krašto istoriją – „Tramvajaus mirtis ir kiti Klaipėdos tarpukario nutikimai“. Tai – jau antroji Martyno knyga apie Klaipėdos istoriją.Daugybė Lietuvos mokslininkų deda pastangas, kad lietuvių kalba būtų skaitmeninėje erdvėje. Kodėl tai svarbu? Kodėl kompiuteriai mokomi netgi atpažinti ir išreikšti lietuviams būdingas intonacijas, emocijas?Ved. Paulius Selezniovas

Sinoptikai ir kelininkai įspėja, kad dalyje šalies keliai ir šaligatviai gali būti labai slidūs. dar vakar gyventojams buvo išplatintas raginimas, jei įmanoma, likti namuose. Lijundra, prognozuota antroje dienos pusėje, gali tęstis pernakt. Lenkijoje dėl šio reiškinio pasipylė avarijos, kai kur atšauktos pamokos.Federaliniai imigracijos agentai Mineapolyje savaitgalį nušovė dar vieną amerikietį. Pareigūnai tikina esą 37 metų vyras buvo ginkluotas ir jiems grasino. Tačiau paviešinti vaizdo įrašai rodo, kad tai netiesa. Po šio įvykio dar labiau plečiasi protestai.Kaip keistis nedarbo išmokų mokėjimo tvarka grįžtantiems emigrantams?LRT tęsia olimpiečių ciklą, kuriame pristato kiekvieną Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse dalyvausiantį Lietuvos sportininką. 18-metė čiuožėja Meda Variakojytė laukia išsvajoto debiuto Milane ir didžiuojasi, kad gavo galimybę atstovauti Lietuvai.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje sekmadienį vieši Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. Šių šalių lyderiai atvyko Lietuvai minint 1863–1864 m. sukilimo metines. Politologų komentarai apie ypatingai sunkią situaciją Ukrainoje ir ko tikėtis iš vizito Vilniuje.Nuo šių metų dalį lėtinių ir infekcinių ligų tyrimų šeimos gydytojai galės skirti patys, be siuntimo pas specialistus. Tikimasi, kad išplėtus tyrimų sąrašą pacientai greičiau sulauks pagalbos, o diagnostikos procesas sutrumpės.Šalta ir snieguota žiema – išbandymas laukiniams gyvūnams ir paukščiams, jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos. Kaip galime jiems padėti?Sūris mokslininkų vertinamas ne tik kaip malonus užkandis, bet ir kaip produktas, prisidedantis prie geresnės smegenų veiklos. Kodėl? Paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Lotynų Amerikoje jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja lietuvių rajonai, plyti lietuvių įkurti kaimai ir miestai. Čia stovi didžiulės lietuvių bažnyčios, paminklai Lietuvai ir lietuviams – net ir tiems, kurių vardai pačioje Lietuvoje beveik nežinomi.Nuo Lituanikos kaimo Brazilijoje iki penkių Lietuvos gatvių Buenos Airėse. Nuo atokiausio lietuvių rajono San Paule, esančio net 11 tūkst. kilometrų nuo Vilniaus, iki dar tolimesnio lietuvių muziejaus vėjuotuose Patagonijos toliuose – už 14 tūkst. kilometrų. Nuo apleistų viešbučių „Lietuva“ Argentinoje iki lietuviškų šokių ir gyvybės pilnų senųjų klubų, kuriuos emigrantų iš Lietuvos anūkai ir proanūkiai šiandien puošia naujais lietuviškais simboliais bei meno kūriniais.Visa tai aprašoma knygoje „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“.Apie lietuvių pėdsakus už Atlanto – pokalbis su keliautoju, knygų „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“ ir „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“ bendraautoriumi Augustinu Žemaičiu.

Kas iš tiesų lemia, kaip žmonės vertina savo gyvenimą? 2025 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkų atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad atsakymas slypi ne tik ekonominiuose ar socialiniuose rodikliuose, bet ir dalyvavime kultūrinėse veiklose.LRT tęsia pokalbius, skirtus šimtmečiui apie LRT darbo virtuvę. Šį kartą apie tai, kokius archyvus turi LRT ir kaip juos įvairiais formatais bando prikelti LRT.LT archyvų redaktorius ir žurnalistas Tomas Vaitelė.Lotynų Amerikoje jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja lietuvių rajonai, plyti lietuvių įkurti kaimai ir miestai. Stovi didžiulės lietuvių bažnyčios, paminklai Lietuvai ir lietuviams – ir tokiems, kurių pačioje Lietuvoje beveik nežinome.

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė