Podcasts about lietuvai

,,Lietuvos diena" šiandien iš Lietuvos radijo gimtinės Kauno, kur 1926 m. nuskambėjo Aio, alio - Lietuvos Radijas - Kaunas. Muziejininkai, istorikai, žurnalistai pasakos kaip atrodė pirmieji radijo metai, kokie balsai skambėjo eteryje, kokią reikšmę radijas turėjo tarpukario Lietuvai ir kaip per šimtmetį keitėsi radijo technologijos.Ved. Kristina Karlonė ir Dominykas Rimaitis

Žiniose su jumis pasidalinsiu LRT tyrimu apie Celofaną ir jo ryšius bei kokią bausmę jam skirti nusprendė teismas. Apkalbėsiu ir karą Artimuosiuose Rytuose ir ar ten reikia prisijungti Lietuvai. Aptarsiu ir tai, kaip Ukrainai sekasi liepsnomis nušviesti ruskyną; bei apžvelgsiu Airijoje įvykusį kraupų nusikaltimą, dėl kurio šiuo metu vyksta didžiuliai protestai.

Lietuvos bankas, kaip pats sako, iškėlė idėją Lietuvai – apmokestinti tuos, kurie būstą perka ne sau gyventi, o kaip investiciją. Taip viliasi suvaldyti būsto kainas, nes dabar jos, sako, jau kelia nerimą. Bet ar investicinių būsto sandorių mokestis tikrai apramintų rinką? Diskutuoja „Eika Development“ generalinis direktorius Martynas Žibūda ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Prezidentas sako, kad premjerei Ingai Ruginienei priekaištų neturi, tačiau visuomenė šią premjerę vertina prastai.Nors derybos dėl naujos koalicijos dar neprasidėjo, jau svarstoma kaip atrodys nauja Vyriausybė. Jau aišku, kad keisis žemės ūkio ir aplinkos ministrai, tačiau dar mažiausiai keturi ministrai, o ir pati Premjerė Inga Ruginienė nežino ar teks užleisti kabinetus kitiems.Galbūt buvo nulaužta apie pusšimtis vidaus reikalų sistemos paskyrų. Apie tai dar praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė naujienų portalas „15min“. Premjerė iškvietė Vidaus reikalų ministrą pasiaiškinti.Ved. L. Želnienė

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandien tęsia šią misiją, remdamiesi šiuolaikišku požiūriu.Jubiliejaus simboline šeima tapo ūkininkų A. ir G. Joteikų šeima. Molėtų rajone jie, sugrįžę iš emigracijos, įkūrė pieno ūkį. Jų istorija atspindi pokyčius, kuriuos Lietuvos žemės ūkis patyrė per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, o jų vaikai įkūnija naująją šimtmečio kartą.Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.Ved. Kristina Toleikienė

Rumunijos kariuomenės vado pavaduotojas, brigados generolas Georgė Maksimas sakė, kad įvertinus visą situaciją buvo nuspręsta, kad numušti droną virš gyvenamų vietų būtų per daug pavojinga.Prie Registrų centro sistemų buvo prisijungta imituojant, kad tai daro Migracijos departamento darbuotojai. Taip sako departamento vadovė Indrė Gasperė po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, per kurį aptarta situacija dėl masinės duomenų vagystės iš Registrų centro.Prezidentūroje bene šešioms dešimtims mamų, tėčių ir globėjų visos Lietuvos buvo įteikti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliai. Prezidentas Gitanas Nausėda medalius įteikė už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei.Regionų abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų ir būsimų studijų. Dažnas svajoja ištrūkti iš regiono ir kurti gyvenimą didmiestyje. Tai kelia nerimą mažesnėms savivaldybėms, nes išvykusį jaunimą susigrąžinti pavyksta itin retai.Ar žinojote, kad Kaune yra Radijo kalno rajonas, kuriame 1926 pradėjo veikti Kauno radiofonas, o vilas statė ne viena garsi kauniečių šeima. Kolegę Jūratę Anilionytę po šį rajoną pavedžiojo ir istorijas apie smarkių vyrukų pramogas penktadienio vakarais pasakojo gidas Jonas Oškinis.Ved. Liepa Želnienė

Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama Lietuvai kol kas numatyta penktadaliu mažesnė. Kas dar svarbaus žinotina ne tik žemdirbiams?Rietavo savivaldybės vienkiemyje Zorūbų miško pakraštyje įsikūręs Albinas Maslauskas jau užtarnautame poilsyje inžinierius hidrotechnikas, bet dar vis aktyvus visuomenininkas ir žinomas bitininkas. Beveik pusšimtį bičių šeimų laikantis unikaliame gamtos kampelyje jis rengia edukacijas ir pasakoja apie medų ir bičių pažinimo malonumus ir naudą.Pietų Lenkijos regionuose jau skinamas šių metų braškių derlius. Anot LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno, uogos kol kas brangios ir kilogramas kainuoja 6 - 7 eurus. Dėl vėsesnio pavasario ir šalnų braškės gali ir nepigti, o pramoniniam perdirbimui auginamų uogų gali net trūkti.Ved. Arvydas Urba

Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai kaip niekad aktualina poreikį, kad regionuose egzistuotų stiprios bendruomenės ir tvirti bendruomeniškumo pagrindai. O kaip tai pasiekti, jei nebus savų pasakojimų, įprasminančių gyvenamąją vietovę, kuriančių jai vertę, cementuojančių bendruomenę ir padedančių jai įsišaknyti?Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Konstatavus, kad jų pervežimas gali kelti pavojų, sprogmenys buvo neutralizuoti vietoje. Kodėl Lietuvai nesiseka užfiksuoti ir neutralizuoti nuo kurso nukrypusius dronus?Pokalbis su Kauno Technologijų Universiteto docentas, aviacijos inžinerijos ekspertas, daktaras Saulius Japertas.

Kai 1949-aisiais gegužės 15 d. žuvo partizanų būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, bendražygiai išėmė iš jo kišenės prie širdies Lietuvos vėliavos spalvų amuletą ir atidavė jį Žaibo mamai Onai, kaip atminimo ženklą.Ant talismano išliko du jo kraujo lašai. Dabar šis, kelių kartų išsaugotas siuvinys ne tik pasakoja žymaus apie partizano, jo žmonos, taip pat partizanės Zofijos Žilienės-Klajūnės, jų šeimos likimą ir liudija laisvės kovų laikus. Ši relikvija tampa tiltu tarp praeities ir dabarties — ir visko, kas buvo išgyventa tarp jų.Partizanų Antano Žilio-Žaibo ir Zofijos Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas šį talismaną perdavė savo sūnui Gediminui, kai jis su grupe “Skylė” kūrė albumą “Broliai”, įkvėptą partizanų istorijos. Jie abu apie šį Žaibo amuletą sužinojo ir pamatė tik pirmais Nepriklausomybės metais.Ką reiškia būti partizanų vaiku, anūku?Kaip išsaugoti šeimos ir šalies istoriją, kai dešimtmečius apie ją buvo pavojinga kalbėti?Kaip šią istoriją susigrąžinti?Kokią žymę šių dienų Lietuvai paliko partizanų apsispredimas?Įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.Laidoje skamba dainos iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“, ištraukos iš Zofijos Žilienės-Klajūnės atsiminimų knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (sudarytojas Romas Kaunietis), taip pat ištrauka iš knygos „Šv. Onos naktį“ (sudarytojas Robertas Patamsis), kurią skaito Algimantas Žilys. Taip pat panaudota ištrauka iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų.Autorė – Vita LičytėRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Prokuratūra pradėjo tyrimą, ar „Teisės ir demokratijos centras“, kuriam vadovavo Dainius Žalimas, tinkamai tvarkė buhalteriją.Keturi tūkstančiai amerikiečių karių jau rengėsi rotacijai Europoje, dalis ginkluotės buvo pakeliui į Lenkiją, kai vakar netikėtai liepta apsigręžti ir paskelbta, kad rotacija atidedama. Politikai ramina, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Lenkijai ir Lietuvai išlieka, tačiau generolas Benas Hodžesas atvirai tai vadina neigiamu signalu, o gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad šis sprendimas realiai reiškia tai, kad Lietuvoje kelis mėnesius gali nebūti amerikiečių karių.Dalis žydų bendruomenės prašo buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje nekurti memorialo, visiškai nugriauti pastatą, aptverti ir saugoti senąsias Šnipiškių žydų kapines.Jungtinių Valstijų Kongrese surengti klausymai apie Amerikos paramos Baltijos šalims ateitį: kongresmenai perspėjo apie Rusijos grėsmę NATO ir kėlė klausimus dėl vėluosiančio amunicijos tiekimo Baltijos šalims.Į LRT Girdi kreipėsi Didžiojoje Riešėje gyvenanti mama, kuri dėl darželių stygiaus už vaiko priežiūrą išleis tūkstančiu eurų daugiau nei galėtų.Ved. Liepa Želnienė

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

Karolis Tiškevičius, Lukas Malinauskas ir Jonas Miklovas aptaria Vilniaus „Ryto“ komandos skambią pergalę FIBA Čempionų lygos pusfinalyje ir apžvelgia būsimą varžovą finale, Atėnų AEK. Tinklalaidės partneriai: carVertical. Neapsigauk perkant naudotą automobilį, patikrink jo istoriją. Su kodu BASKETNEWS gauk 20% nuolaidą ataskaitai. Žemaitijos kefyro kokteiliai – gaivus ir sveikas jūsų mitybos pasirinkimas, praturtintas baltymais bei gyvomis bakterijomis. Atraskite sveiką malonumą mėgaudamiesi įvairių skonių kefyro kokteiliais. Nealkoholinis alus „Gubernija”. Gegužės 11 d. Vilniuje – BN LIVE su Augustu Marčiulioniu! Bilietai. BasketNews Sąskrydis 2026 jau liepos 11-12 d. Nepraleisk. Temos: Ne piniguose laimė (0:00); Kaip blogiausia Žibėno komanda pasiekė finalą (2:42); Daug pasakančios Gudaičio ašaros (5:39); „Ryto“ afteris BN LIVE pokalbyje (8:07); Maksimalus judėjimas iš Lietuvos į Badaloną (12:04); Esminė figūra „Ryto“ atgimime (13:16); Mufasa „Ryto“ komandoje (23:44); Išerzinti Tenerifės krepšininkai (26:37); Išgąsdinęs Giedraičio epizodas (33:11); Ar „Rytas“ uždarė Tenerifės projektą? (33:53); „Ryto“ rezervai prieš finalą (36:35); Nežinome, kaip laimime – AEK komanda, ir pamirštas Kuzminskas (40:40); Grėsmingi AEK raumenys ir ratus sukantis Lekavičius (42:43); Įspūdingas klubinis sezonas Lietuvai (47:38); Piniginė premija „Rytui“ ir dominuojantys fanai (50:32); Kodėl AEK yra karalienė? (54:59); Kodėl nereikia finalo ketverto Vilniuje? (1:00:50); Skirtingas požiūris į „Ryto“ pasiekimą (1:05:18); Negatyvūs signalai dėl „NBA Europe“ (1:10:40).

Jungtinės Valstijos mažina savo karių skaičių Europoje. Nutarta iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkstančius karių. Vokietijos politikai sako, kad tai nėra labai netikėta. Lenkijos premjeras visgi kalba apie NATO dezintegraciją. Anksčiau skelbta apie karių skaičiaus mažinimą Rumunijoje.Ar JAV karių skaičiaus mažinimas Vokietijoje turės įtakos Lietuvos saugumui? Ar dėl to nenukentės planai dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Laurynas Kasčiūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitikas Justinas Juozaitis, Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė ir LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais reikės vis daugiau maisto. Tačiau tuo pat metu vis dažniau kalbama apie kitą problemą – dirvožemio degradaciją ir net dykumėjimą. Ar ši problema aktuali Lietuvai?Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas pristato „Kulinarinį vadovėlį“. skirtą įkvėpti vaikus kūrybiniams atradimams gaminant maistą. Šis leidinys greitu metu pasieks net 900 Lietuvos mokyklų ir taps prieinamas jose dėstantiems mokytojams bei jų mokiniams.Vyresnio amžiaus žmonės sudaro didelę dalį dirbančiųjų, bet kartu dažniau susiduria ir su sunkumais ieškant darbo ar išliekant jame. Reaguodamos į šią situaciją, programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės parengė praktines gaires darbdaviams – kaip kurti amžiui draugišką darbo aplinką.Ved. Rūta Kupetytė

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais reikės vis daugiau maisto. Tačiau tuo pat metu vis dažniau kalbama apie kitą problemą – dirvožemio degradaciją ir net dykumėjimą. Ar ši problema aktuali Lietuvai? Kas vyksta mūsų dirvose ir kodėl tai turėtų rūpėti ne tik ūkininkams, bet kiekvienam iš mūsų? Su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docente dr. Jūrate Aleinikoviene.Ved. Rūta Kupetytė.

Šiandien vykusioje Lietuvos meno kūrėjų asociacijos metinėje konferencijoje nuspręsta iš pareigų pašalinti asociacijos prezidentą, LRT tarybos narį Joną Staselį. Sprendimas priimtas po to, kai vakar asociacija balsų dauguma į LRT tarybą delegavo Lietuvos literatūros vertėjų asociacijos valdybos pirmininkę Daivą Daugirdienę, tačiau po šio balsavimo J. Staseliui, Audriui Antanaičiui ir Audronei Žigaitytei-Nekrošienei suabejojus jo teisėtumu, teigiama, kad balsų daugumos gali nepakakti.Brėmene vykusioje mugėje „jazzahead!“ apsilankiusi kolegė Laima Slepkovaitė teigė, kad šalies partnerės statusas, šiemet priklausęs Švedijai, iškilmingai perduotas Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Lietuvos džiazo federacija šiame forume dalyvauja nuo 2013 metų, o ši partnerystė – ilgalaikio visų trijų Baltijos šalių delegacijų darbo rezultatas. 2027 metais Baltijos šalys atsidurs Europos džiazo bendruomenės dėmesio centre.Paaiškėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų nominantai. Daugiausia statulėlių pretenduoja pelnyti du filmai – Jurgio Matulevičiaus drama „Kinų jūra“ ir Karolio Kaupinio absurdo komedija „Badautojų namelis“. Plačiau apie tai papasakos Ieva RadzevičiūtėVed. Donatas Šukelis

Pokalbis apie Magdaleną Avietėnaitę (1892-1984) – spaudos darbuotoją, diplomatę, įtakingiausią Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvę moterį, besirūpinusią Lietuvos tarptautiniu įvaizdžiu.Kodėl M.Avietėnaitės profesinį augimą ir galimybes dirbti Lietuvai apribojo virš jos egzistavusios „stiklo lubos“?Koks žvilgsnis į M. Avietėnaitės asmenybę padėtų išvesti ją iš Lietuvos istorijos periferijų į kanoninį pasakojimą? Kokiais pjūviais analizuodami jos biografiją naujomis prasmėmis galima išskaityti šios iškilios moters gyvenimo istoriją?Pokalbis su knygos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892-1984) - tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ sudarytojomis ir tekstų autorėmis Kristina Stankaite, Violeta Karmalavičiene, Laimute Baltakoje.Ved. Aurimas Švedas

Stāsta Latvijas Stratēģijas un ekonomikas risinājumu institūta (LaSER) pētnieks Roberts Kits; pārraides producente – Liene Jakovļeva Baltijas valstu politiskā un militārā sadarbība ir bijusi aktuāla jau kopš šo valstu dibināšanas, taču vienlaikus tā vienmēr bijusi arī izaicinājumu pilna. Pēc Pirmā pasaules kara jaunizveidoto valstu teritoriālās domstarpības nereti kavēja sadarbības veidošanos. Spilgts piemērs ir noslēdzošā Brīvības cīņu bruņotā sadursme 1920. gadā starp Latviju un Lietuvu, abām pusēm saglabājot pretenzijas uz Ilūkstes apriņķi. Neraugoties uz domstarpībām, pagājušā gadsimta 20. un 30. gados tika izvirzīta virkne ideju un iniciatīvu, kā veicināt gan šaurāku, gan plašāku Baltijas integrāciju kā ziemeļu, tā dienvidu virzienā. Piemēram, 1917. gadā igauņu valstsvīrs Jāns Tenisons (Jaan Tõnisson) rosināja izveidot Baltijas-Skandināvijas federāciju. Šai idejai laika gaitā attīstoties, tika pausti aicinājumi federācijai aptvert valstis no Zviedrijas līdz Lietuvai. Savukārt Polijas karavadonis un valsts vadītājs Juzefs Pilsudskis (Józef Piłsudski) iestājās par ciešāku integrāciju no Baltijas līdz Melnajai jūrai kā reģiona drošības un stabilitātes pamatu, tostarp, 1922. gadā noslēdzot Varšavas vienošanos par Polijas, Latvijas, Igaunijas un Somijas sadarbību. Trīspusēja Baltijas valstu sadarbība tika formalizēta 1934. gadā, Latvijai, Lietuvai un Igaunijai noslēdzot līgumu par Baltijas Antantes izveidi. Tiesa, nosacītu militārās sadarbības dimensiju šī savienība ieguva krietni novēloti – vien Otrā pasaules kara priekšvakarā. To, ka ambīcija veicināt Baltijas valstu sadarbību bieži vien nerezultējas praktiskā rīcībā, ilustrē aizsardzības industriju attīstība starpkaru periodā. Lai gan tolaik, līdzīgi kā šodien, lielu daļu sarežģītākā un tehnoloģiski ietilpīgākā militārā aprīkojuma nodrošināja ārvalstu piegādātāji, arī vietējie ražotāji spēlēja svarīgu lomu aizsardzības spēju attīstībā. Uzskatāms piemērs ir kara aviācija. Lai gan vairums Latvijas militāro lidaparātu – 177 sauszemes un 18 jūras aviācijas lidmašīnas – bija ražotas ārvalstīs, 22 lidmašīnas bija ražotas Latvijā – gan Valsts elektrotehniskajā fabrikā VEF, gan Liepājas Kara ostas darbnīcā. [1] Visplašāk zināmās ir avioinženiera Kārļa Irbīša konstruētās mācību lidmašīnas VEF I-12 un I-15, kā arī vieglais iznīcinātājs I-16, kas tika nodots Vācijas Gaisa spēkiem. Tomēr jāatzīmē, ka Latvija nav vienīgā Baltijas valsts, kas starpkaru periodā ražoja militārās lidmašīnas. Piemēram, Lietuva 1925. gadā izveidoja aeroplānu darbnīcu, kurā tika ražotas Lietuvas aviācijas inženiera Antana Gustaiša (Antanas Gustaitis) konstruētās ANBO sērijas mācību un izlūklidmašīnas, kuru vēlākie modeļi (ANBO III un ANBO IV) pildīja arī vieglo bumbvedēju funkcijas. Vietējās aviācijas industrijas attīstība stiprināja Lietuvas Gaisa spēku spējas, tomēr ražošanas jaudas saglabājās salīdzinoši nelielas. Arī Igaunijā tika konstruētas un ražotas pamatā mācību lidmašīnas. Igaunijas militārās aviācijas industrijas aizsākumi tiek datēti ar 1934. gadu, kad trīs avioinženieri – Voldemārs Posts (Voldemar Post), Otto Orgs (Otto Org) un Reins Noidorfs (Rein Neudorf) – izstrādāja divu mācību biplānu (PON-1 un PON-2) prototipus Igaunijas paramilitārās Gaisa un gāzes aizsardzības līgas (Õhu‑ ja Gaasikaitse Liit) vajadzībām. Interesanti, ka PON-1 modeli Igaunijas konstruktori licencēja ražošanai Liepājas Kara ostas darbnīcā, kas kļuva par vienu no retajiem Baltijas aizsardzības industriju sadarbības piemēriem starpkaru periodā. [2] Kopumā secināms, ka Baltijas valstu militārās aviācijas industrija starpkaru periodā bija fragmentēta un primāri vērsta uz vietējo tirgu. Arī industrijas specializācijas Latvijas, Lietuvas un Igaunijas starpā lielā mērā pārklājās – visu trīs valstu aviācijas industrija fokusējās uz mācību un vieglo kaujas lidaparātu izstrādi. Turklāt ražošanas mērogošanu lielā mērā ierobežoja atkarība no ārējām izejmateriālu un ražošanas komponenšu, it īpaši, dzinēju, piegādēm. Vājas industriālās sadarbības rezultātā, tehnoloģiski ietilpīgākas industriālās jaudas Baltijas valstīs neizveidojās, un sarežģītākās aviācijas sistēmas nodrošināja ārvalstu piegādātāji. Arī mūsdienās saspringtās drošības situācijas dēļ Baltijas valstis aktīvi stiprina aizsardzības spējas, lai pasargātu iedzīvotājus no visa veida apdraudējumiem. Baltijas valstu aizsardzības budžeti pēdējo desmit gadu laikā ir pieauguši teju septiņas reizes, šogad sasniedzot aptuveni 5% no iekšzemes kopprodukta. Lai veicinātu to, ka pieaugošie aizsardzības izdevumi pēc iespējas lielākā apmērā paliek vietējā ekonomikā un stiprina tautsaimniecību, Baltijas valstis aktīvi attīsta vietējās aizsardzības industrijas, kas jau šobrīd ne vien apgādā bruņotos spēkus, bet arī eksportē, aptverot plašu kompetenču loku no kiberaizsardzības risinājumiem un bezpilota lidaparātiem līdz munīcijai un bruņotiem transportlīdzekļiem. Aizsardzības industrijas attīstība paver iespējas jaunam uzrāvienam Baltijas valstu sadarbībā. Atšķirībā no 20. gadsimta, sadarbību neierobežo teritoriāli strīdi. Baltijas valstis vieno dalība NATO un Eiropas Savienībā, un nav nekādu šaubu par to, kas ir galvenais drauds reģiona drošībai. Vai spēsim sekmēt reģionālo sadarbību un attīstīt kopīgas pievienotās vērtības ķēdes? [1] Brūvelis, E. (2012). Latvijas aviācijas vēsture: 1919-1940. Rīgas Nami izdevums. [2] Humberstone, R. (1999). Estonian Air Force 1918-1940. Blue Rider Publishing.

Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą „Dairosi dievas nuo kalno“.Kuo ypatingi Prancūzijoje prancūzų kalba rašiusio lietuvių kilmės kūrėjo Oskaro Milašiaus tekstai?Berlyno filharmonijoje Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ atliko gyvuoju chorinės muzikos klasiku tituluojamo britų kompozitoriaus Bobo Chilcotto programą.Galerijoje „Arka“ pradeda veikti scenografijos laboratorija, kuri yra integrali pasirengimo atstovauti Lietuvai tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje (PQ27) - dalis.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien susipažįstame su poezijos kategorijoje nominuotu Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkiniu „Šešėlių upė“.Priekulėje jau trečius metus vyksta tarpdisciplininis viešųjų erdvių festivalis „Ženklai“, skirtas atkreipti dėmesį į Mažosios Lietuvos paveldą.Bolonijoje vyksta 63-oji tarptautinė vaikų knygų mugė. Kokią naudą ji atneša Lietuvos kūrėjams?Ved. Marius Eidukonis

Popieriniu tigru Aljansą pavadinęs Donaldas Trumpas sako ketinantis išvesti JAV iš NATO. Taip jis sureagavo į sąjungininkų neskubėjimą jungtis į karą su Iranu. Ekspertai sako, kad jei Trumpas ir ryžtųsi tokiam sprendimui, Senatas greičiausiai tam nepritartų. Tačiau bet kokiu atveju tokios kalbos Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms kelia grėsmių dėl nacionalinio saugumo.Ar NATO iš tiesų tapo „popieriniu tigru“?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Matas Maldeikis, politologas Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas Babravičius, organizacijos „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis.Ved. Marius Jokūbaitis

„Nenorime, kad bienalėje būtų rusija, bet nebūtų mūsų“, – taip apie dalyvavimą šių metų Venecijos meno bienalėje sako paviljono komisarė Lolita Jablonskienė. Šią savaitę įvyko oficialus Lietuvai atstovausiančios tarpdisciplininės menininkės Eglės Budvytytės kūrinio „gyva gyva-ta“ pristatymas.Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.Moderni, interaktyvi ir istoriškai turtinga erdvė, kviečianti iš naujo atrasti Lietuvos aviacijos raidą bei jos herojus – taip Lietuvos aviacijos muziejus pristato atnaujintą vidaus ekspoziciją.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – tris minutes užtrukusi žymių XIX ir XX a. tapytojų paveikslų vagystė Italijoje, Jungtinių Tautų priimta rezoliucija dėl transatlantinės vergų prekybos pripažinimo sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui bei D. Trumpo politiką kritikuojanti vieša instaliacija Vašingtone.„Internetas galėtų būti ne pramogų ir savęs lyginimo konvejeris, o tiltas tarp kitokių žmonių, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.„Šiandienos demokratiniame Taivane apie represijas kalbame ne tam, kad vėl išgyventume skausmą ar užsiimtume kaltinimais, bet tam, kad nepamirštume“, – sako grafinio romano „Žmogus iš Taivano“ autorė Ju Peijun, į keturių dalių komiksą sudėjusi vieno Taivano disidento Cai Kunlino (i trumpai) gyvenimo istoriją.Televizijos ir serialų aukso amžius baigėsi prieš kelerius metus – dabar didžiosios turinio platformos elgiasi pernelyg atsargiai, tad išvystame vis mažiau unikalaus, drąsaus turinio ir vis daugiau pernelyg iščiustytų, suprodiusuotų, pompastiškų serialų. Tokios nuomonės yra scenaristė ir dramaturgė, „Emmy“ laureatė, viena iš serialo „Paveldėjimas“ kūrėjų Susan Soon He Stanton. Ji neseniai viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) ir asociacijos AVAKA organizuojamame Epizodinio turinio forume„EPI.LAB“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kodėl „Nemuno aušros“ deleguotas sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas vengė atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas?Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, jog nuolat palaiko ryšį su partneriais JAV ir ragina juos nedaryti spaudimo Europos Sąjungos šalims, visų pirma Lietuvai, dėl sankcijų Baltarusijai švelninimo.Prezidentui Trumpui pareiškus, kad jis galėtų perimti Irano naftą ir galbūt užimti Chargo salą, per kurią, apžvalgininkų teigimu, eksportuojama didžioji dalis Irano naftos.Izraelio policija neįleido lotynų patriarcho į Jeruzalės baziliką švęsti Verbų sekmadienio. Tai pirmas kartas per pastaruosius kelis šimtmečius, kai nebuvo leista aukoti Verbų sekmadienio Mišių Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčioje. Vatikanas perspėja apie pavojingo precedento sukūrimą, kai artėjant Velykoms daugiau nei milijardo pasaulio krikščionių žvilgsnis šią savaitę nukreiptas į Jeruzalę.Mokytojų ir tėvų pasipiktinimą sukėlė aštuntokų matematikos nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, kuris, anot jų, buvo sunkus, o užduotys tokios, kokioms aštuntokai nesiruošė.Ved. Madona Lučkaitė

Vilniaus miesto muziejuje vyks poetinis vakaras „Poetai kalbasi su Kernagiu", kurio metu savo tekstais dalinsis ir pokalbį su Kernagiu megs keturi jaunosios kartos kūrėjai.„Raudonų plytų pastatai yra civilizacijos, tam tikro prestižo ir pagarbos šito krašto kultūrai ženklas“, – sakė įstaigos „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė, Tauragėje atidarant fotografijų parodą „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“.Visa daugiau pasaulinio lygio grupių ir atlikėjų vieninteliams koncertams Baltijos šalyse renkasi Lietuvą. Kokios tos priežastys, ką tai pasako apie mūsų šalį?„Noriu vaikams perteikti žinutę, kad nebūtina kiekvienam mokėti elgtis su ginklais, prie laisvės visi galime prisidėti savaip“, – sako rašytoja Aušrinė Tilindė. Drauge su iliustruotoja Greta Alice sukurtoje knygoje „Po šimts pypkių, seneli!“ šmaikščiai ir jautriai pasakojama apie ypatingą senelio ir anūko ryšį bei partizanų istoriją. Kūrinys pateko į „Metų knygos rinkimų“ knygų vaikams penketuką.Ved. Dontas Šukelis

Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė kasmetinę Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Šiemet ypač akcentuojama auganti Rusijos karinė galia, didėjanti Kinijos įtaka, minimos Baltarusijos hibridinės atakos. Kaip Kremliaus įtakos įrankis minima ir antra pagal dydį religinė bendruomenė - Lietuvos stačiatikių bažnyčia.Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje užsimenama ir apie ekstremistines bei teroristines organizacijas, kurios socialiniuose tinkluose taikosi į vaikus. Jie tampa vis labiau radikalūs, skatinami smurtauti.Jungtinės Valstijos ieško būdų, kaip sušvelninti kainų šoką energetikos rinkose, kol kariniai veiksmai paralyžiavo tanklaivių eismą Hormūzo sąsiauryje. Vis garsiau kalbama apie karinių laivų palydą per sąsiaurį. Šiąnakt Vašingtonas paskelbė suteikiantis Indijai išimtį, leidžiančią 30 dienų laikotarpiu vėl pirkti rusišką naftą.Ugniagesiai: šią žiemą gaisrų ir žuvusiųjų juose padaugėjo, didėjimas siejamas su neįprastais šalčiaisVilniuje prasidėjo Kaziuko mugė.Šįvakar Milano ir Kortinos žiemos paralimpinių žaidynių atidarymas. Dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, atidarymą boikotuoja. Žaidynėse Lietuvai po 32-ejų metų pertraukos atstovaus vienas sportininkas –parasnieglentininkas Rapolas Micevičius.Ved. Aistė Plaipaitė

Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė

Lukas Malinauskas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius dalinasi šviežiais įspūdžiais iš KMT finalo ketverto. „Basketnews.lt podkastas” apie „Žalgirio” triumfą, nesusipratimus, rinktinę ir Euroviziją. Tinklalaidės partneriai: – Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje, visur, kur tik norit. Dabar su nauja TV programėle dar patogesnė ir geresnė patirtis. O Samsung televizorius tik 69€ su Telia Play planu. Daugiau: https://bit.ly/4aC28XW – Gardžiausia sezono naujiena – traškūs džiovinto sūrio kamuoliukai DŽIUGAS. 5 skirtingi skoniai – daugybė atradimų! Sužinok daugiau: https://www.dziugashouse.lt/asortimentas/traskus-surio-kamuoliukai/ – Atsirado papildomų išlaidų? Vartojimo paskola - vienam ar keliems poreikiams. Pildyk paraišką internetu ir sužinok kiek gali pasiskolinti: https://inbank.lt/paskola/paskola-vartojimo – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Išbandyk BasketNews Prediction žaidimą jau dabar! Prisijunk, spėk rungtynių baigtį ir varžykis dėl prizų: prediction.basketnews.com Temos: Kas per savaitgalis! (00:00); „Ryto” avarija ir „Žalgirio” skrydžiai KMT finale (2:00); „Neptūno” tragikomiškos bėdos ir kitos netektys (8:27); Daug taškų, MVP Wrightas ir nenugalimas „Žalgiris” (11:22); Rinktinė Islandijoje ir žaidimas jums (15:52); KMT šou: repas per pristatymą ir tobulas himnas (18:42); Žvaigždės tribūnose ir judesys Šiauliuose (25:15); „Lietkabelio” pyktis, eilinis medalis ir nuvylęs „Neptūnas” (29:47); Žibėno apmaudas, Tubelio humoras (38:55); Įspūdingi mūsų skaičiai, apdovanojimų absurdas ir laimėti 5000 eurų (42:00); Tritaškių konkursas ir finalo pertraukos šou (52:05); Septintas Šaro trofėjus per dvejus metus ir istorinė baskų taurė (55:10); Latvijos klubinis krepšinis mirė ir kam pralošė Kurtis? (58:20); Mirtinai svarbus langas Lietuvai (1:00:27); „Ryto” žygis į NBA Europe (1:03:15); Eurolygos klubų pinigai žaidėjams: kur „Žalgiris”? (1:08:30); Eurovizija Jonui: Tiškevičiaus verdiktas Lietuvos atrankai (1:16:21); Oksana Pikul (1:22:30).

Specialiųjų tyrimų tarnybai apklausus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį kaip specialųjį liudytoją Augalininkystės tarnybos galimos korupcijos byloje, politikas sako ketinantis tęsti vadovavimą partijai.JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pralaimėjimo Aukščiausiajame Teisme savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad pasirašė pasaulinį 10 proc. muitą, kuris „įsigalios beveik iš karto“. Ką reiškia neteisėtai paskelbti muitai?Vilniuje policija ėmėsi pilotinio projekto, kurio metu į tam tikrus įvykius ketinama reaguoti dronais, pranešė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.Seimo darbo grupė, peržiūrėjusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdyseną, baigė darbą – ji parengė LRT įstatymo pataisas ir nutarė siūlyti Vyriausybei keisti nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį, numatant viešųjų paslaugų sutarčių sudarymą su LRT.Meksikoje vieno ieškomiausių kartelių vadų El Menčo nukovimas sukėlė smurto bangą. Keršydami už narkotikų barono mirtį, kartelio nariai blokavo kelius ir degino transporto priemones. Tuo metu Meksikos kurortuose įstrigę turistai dėl sustabdytų skrydžių neturi galimybės išvykti iš šalies.Kuo Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės išskirtinės Lietuvai? Italijoje varžėsi rekordinė šalies rinktinė, tarp kurių aštuoni tokių važybų debiutantai.Ved. A. Kavaliauskas

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Žiemos atostogų metu Sapiegų rūmuose Vilniuje jau antrą kartą įsikurs Minirūmai, nukelsiantys į XVIII a. rūmų gyventojų simuliaciją-žaidimą.JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Rubrika „LRT Girdi“: Garliavos gyventojas nusivylęs atliekamų renovacijos darbų kokybe, pirmiausia – renovacijai pasirinktu laiku. Renovacija pradėta lapkričio mėnesį.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-uosius metus, šiai sukakčiai Lietuvoje skiriama įvairių iniciatyvų ir renginių – parodų, giesmių giedojimų, konferencijų. Dauguma jų vyks Žemaitijoje, vyskupo gimtajame krašte.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Po Sauliaus Skvernelio kabinete Seime ir namie atliktų kratų, jo vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" vakar vakarą sprendė, ką daryti toliau.Šalta žiema Estijoje leido atsirasti neįprastam reiškiniui - ledo keliams per Baltijos jūrą.Lietuvoje šių metų žiemos šalčiai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet ir išaugusį gaisrų skaičių, pagrindinės jų priežastys – intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas.Vilniuje diskutuojama, ar nevertėtų pavėlinti pamokų laiko pradžią paaugliams. Praėjusią savaitę savivaldybė rengė diskusiją, kurioje dalyvavo medikai, mokslininkai švietimo specialistai. Ar reikėtų paaugliams vėlinti pamokų pradžią?Vilniaus gyventojus šiandien galiausiai turėtų pasiekti sąskaitos už šildymą sausio mėnesį, kuris buvo šalčiausias per keliolika metų. Įvairių miestų gyventojai savo sąskaitomis jau dalinasi, jos didesnės kartais ir 2-3 kartus, taip pat gyventojai į savivaldybes jau kreipiasi prašydami skirti kompensacijas už šildymą.Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirta 65 balai iš 100 ir 28 vieta pasaulyje. Kaip per metus pasikeitė šis indeksa?Ved. Liuda Kudinova

Italijoje daug uždažyta daug diskusijų sukėlusi freska su premjerės Džordžos Meloni veidu. Tai padaryta po didžiulio šią savaitę kilusio visuomenės pasipiktinimo, paaiškėjus, kad istorinėje Šventojo Lauryno bazilikoje restauratorius vienam iš freskoje vaizduojamų angelų išties pripiešė premjerės veidą. Išsamiau apie tai kolegai Adomui Šimkui pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.Į Lietuvą siekiama pritraukti nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pažangių karinių produktų gamintojų - ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų, minų ir kitos mūšio lauke svarbiausios modernios ginkluotės, kurios pajėgumų Lietuvoje trūksta, gamintojai čia esą galėtų pradėti gamybą, tačiau be valstybės kišimosi. Ką tai reiškia - su mumis tiesiogiai iš Kyjivo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.Aktualaus klausimo rubriką. Apie oro užterštumą, kuris itin jaučiamas vyraujant ramiems ir šaltiems orams.Mažesnės grožio produktų, maisto papildų ir vaistų kainos užsienyje kai kuriuos lietuvius skatina vaistus pirkti ne tik sau, bet ir perparduoti. Specialistai įspėja, kad tokia prekyba ne tik nelegali, bet ir pavojinga.Italijoje šiandien oficialiai prasideda 2026 metų žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvaus 17 Lietuvai atstovaujančių sportininkų.Ved. Liuda Kudinova

Milane ir Kortinoje įvyks žiemos olimpinių žaidynių atidarymas. Jis pirmą kartą istorijoje vienu metu vyks dviejuose skirtinguose miestuose, o beveik trys tūkstančiai atletų pradės daugiau nei dvi savaites truksiančią sporto šventę. Lietuvai atstovaus rekordiškai daug - 17-a sportininkų.Naujos Miškų įstatymo pataisos virto skandalu. Reformai prieštaravęs aplinkos viceministras Edmundas Mačieža neteko posto, o ministras Kastytis Žuromskas LRT radijuje kėlė klausimą, ar viceministras nebuvo papirktas miško savininkų. Pastarieji tai neigia, o visuomenininkai pastebi lobistų įtaką.Kaišiadorių rajono antrokai ir trečiokai vietoj planuotų plaukimo pamokų nuo pat metų pradžios kas savaitę vyksta į neveikiantį baseiną. Jis uždarytas dar vasarą ėmus byrėti stogo konstrukcijoms. Baseino vadovas sako vaikams paslauga suteikiama, plaukimo treneriai su vaikais treniruojasi salėje.Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pasirašė sutartį su bendrove, kuri per šiuos metus įdiegs komercinio transporto elektroninės kelių rinkliavos sistemą, vadinamąjį e.tollingą. E.tollingas nuo kitų metų pakeis dabar veikiančią vinječių sistemą ir leis apmokestinti vilkikus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Vežėjai sako, kad dėl to kitąmet brangs ir jų paslaugos.Jungtinių Valstijų ambasadorius Lenkijoje nutraukė bet kokį bendravimą su Lenkijos Seimo maršalka dėl jo pasisakymų apie Donaldą Trampą. Po apsižodžiavimo su šalies vyriausybe, ambasadorius viešai pagrasino ir karių atitraukimu iš Lenkijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulį neramina Nipos virusas, staigus jo protrūkis fiksuotas Indijoje. Lietuvos tarnybos teigia, kad nėra pavojaus, jog virusas būtų įvežtas į Lietuvą su gyvūnais ar gyvūninės kilmės produktais. Kas yra Nipos virusas ir kiek dėl jo verta nerimauti?Šiemet sniego ypatingai daug, todėl gyventojams nerimą kelia išpilami druskos kiekiai. Kiek jos išpilta ir ar iš tiesų jos tiek daug reikia?Jau greitai gyventojus nemaloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra.Be Amerikos pagalbos Europa gali apsiginti tik savo svajonėse, šią savaitę pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Apie tai, kokios šiuo metu Europos galimybės, kokios ginkluotės reikia ir kodėl jos Europa neturi – pokalbis su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.Olimpiečių rubrikoje - pasakojimas apie Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse besivaržysiančią slidininkę Eglę Savickaitę.

Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri papasakojo savo sesers istoriją: „Atnaujinant Molėtų plentą ViaLietuva ant įvažiavimų į sodybas sumontavo kelio saugumo priemones - horizontalius barjerus apsaugoti nuo gyvūnų. Tokiuose spąstuose šį savaitgalį mūsų žirgas nusilaužė (ne susilaužė, o nusilaužė) tris kojas. Pasirodo, kad ten didžiulė duobė po tomis grotomis. Kaip suprantame iš ViaLietuva atsakymo, tokie spąstai sudėti visuose išvažiavimuose. Mūsų žirgas kankinosi pora valandų, kol atvyko veterinaras užmigdyti. Bet kokį pragarą išgyvena laukiniai kanopiniai, kokia kankinanti mirtis nulaužtomis kojomis? O jeigu ten koją įkištų vaikas, senjoras?“ Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais?Mieli klausytojai laukiame ir jūsų prisijungiant prie pokalbio. Ką jūs manote apie kelio saugumo priemones, kurios turėtų apsaugoti nuo gyvūnų?Šiandien kalbėsime apie patirtį, kurią sunku įgyti bet kur kitur – darbą ligoninėje karo sąlygomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojų komanda neseniai grįžo iš stažuotės Ukrainoje, Lucko ligoninėje, kur vienu metu gydomi tiek sužeisti kariai, tiek civiliai gyventojai. Ką jie ten pamatė, ko išmoko ir kaip ši patirtis gali padėti Lietuvai pasirengti galimoms krizėms?Valstybės gynybos fondui senjoras skyrė trisdešimt tūkstančių eurų. Tai viena didžiausių iki šiol gautų gyventojų savanoriškų įmokų. Plačiau apie gynybos fondą, kam skiriami pinigai kalbamės su krašto apsaugos viceministru Karoliu Aleksa.

Rusijos opozicionierius Leonidas Volkovas, Ukrainos savanorį išvadinęs nustipusiu naciu, toliau galės gyventi Lietuvoje. Taip nusprendė Migracijos departamentas, gavęs institucijų išaiškinimą, kad Lietuvai Volkovas nekelia grėsmės.Konservatoriai siūlo keisti Konstituciją, kad nuolat Lietuvoje gyvenantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebūtų leidžiama balsuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.Legendinė Palangos vila „Auska“ perduota koncesininkui. Žadama, kad per artimiausius metus ji taps sveikatinimo kompleksu, teritorijoje iškils ir nauji senjorų globos namai.Jungtinių valstijų, Grenlandijos ir Danijos pareigūnai susitiko pirminių derybų dėl Grenlandijos ateities. Tai pranešė Danijos užsienio reikalų ministerija. Tuo metu Grenlandijos vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos telkiasi, kad suteiktų paramą nerimą dėl ateities jaučiantiems vietos gyventojams.Tęsiame pažintį su Milano ir Kortiinos žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovausiančiais sportininkais. Šios dienos rubrikoje - biatlonininkė Lidija Žurauskaitė.Prieš puspenktų metų su LRT bendravusi anglų kalba, dabar biatlonininkė jau puikiai kalba lietuviškai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiemet sukanka 250 metų nuo Liudviko Rėzos gimimo. Tai viena svarbiausių Klaipėdos krašto kultūros figūrų. Vis dėlto, už Klaipėdos ribų Rėzos vardas dažnai lieka paraštėse – apie jį kalbama gerokai rečiau nei apie kitus XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjus. Kodėl taip nutiko ir ką iš tiesų Lietuvai davė Liudvikas Rėza?Vieniems ligoninėje likusiems vaikams su vienatve bei baime kovoti padedantys iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai skelbia, kad regionuose itin stinga žmonių, kurie galėtų tapti gydymo įstaigose esančių vaikų palaikymų bei pagalba. Savanorių – trūksta, o pagalbos poreikis – itin didelis. Kodėl taip yra?Žurnalistas ir knygų autorius Martynas Vainorius grįžta su antrąja knyga apie Klaipėdos krašto istoriją – „Tramvajaus mirtis ir kiti Klaipėdos tarpukario nutikimai“. Tai – jau antroji Martyno knyga apie Klaipėdos istoriją.Daugybė Lietuvos mokslininkų deda pastangas, kad lietuvių kalba būtų skaitmeninėje erdvėje. Kodėl tai svarbu? Kodėl kompiuteriai mokomi netgi atpažinti ir išreikšti lietuviams būdingas intonacijas, emocijas?Ved. Paulius Selezniovas

Sinoptikai ir kelininkai įspėja, kad dalyje šalies keliai ir šaligatviai gali būti labai slidūs. dar vakar gyventojams buvo išplatintas raginimas, jei įmanoma, likti namuose. Lijundra, prognozuota antroje dienos pusėje, gali tęstis pernakt. Lenkijoje dėl šio reiškinio pasipylė avarijos, kai kur atšauktos pamokos.Federaliniai imigracijos agentai Mineapolyje savaitgalį nušovė dar vieną amerikietį. Pareigūnai tikina esą 37 metų vyras buvo ginkluotas ir jiems grasino. Tačiau paviešinti vaizdo įrašai rodo, kad tai netiesa. Po šio įvykio dar labiau plečiasi protestai.Kaip keistis nedarbo išmokų mokėjimo tvarka grįžtantiems emigrantams?LRT tęsia olimpiečių ciklą, kuriame pristato kiekvieną Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse dalyvausiantį Lietuvos sportininką. 18-metė čiuožėja Meda Variakojytė laukia išsvajoto debiuto Milane ir didžiuojasi, kad gavo galimybę atstovauti Lietuvai.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje sekmadienį vieši Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. Šių šalių lyderiai atvyko Lietuvai minint 1863–1864 m. sukilimo metines. Politologų komentarai apie ypatingai sunkią situaciją Ukrainoje ir ko tikėtis iš vizito Vilniuje.Nuo šių metų dalį lėtinių ir infekcinių ligų tyrimų šeimos gydytojai galės skirti patys, be siuntimo pas specialistus. Tikimasi, kad išplėtus tyrimų sąrašą pacientai greičiau sulauks pagalbos, o diagnostikos procesas sutrumpės.Šalta ir snieguota žiema – išbandymas laukiniams gyvūnams ir paukščiams, jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos. Kaip galime jiems padėti?Sūris mokslininkų vertinamas ne tik kaip malonus užkandis, bet ir kaip produktas, prisidedantis prie geresnės smegenų veiklos. Kodėl? Paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Lotynų Amerikoje jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja lietuvių rajonai, plyti lietuvių įkurti kaimai ir miestai. Čia stovi didžiulės lietuvių bažnyčios, paminklai Lietuvai ir lietuviams – net ir tiems, kurių vardai pačioje Lietuvoje beveik nežinomi.Nuo Lituanikos kaimo Brazilijoje iki penkių Lietuvos gatvių Buenos Airėse. Nuo atokiausio lietuvių rajono San Paule, esančio net 11 tūkst. kilometrų nuo Vilniaus, iki dar tolimesnio lietuvių muziejaus vėjuotuose Patagonijos toliuose – už 14 tūkst. kilometrų. Nuo apleistų viešbučių „Lietuva“ Argentinoje iki lietuviškų šokių ir gyvybės pilnų senųjų klubų, kuriuos emigrantų iš Lietuvos anūkai ir proanūkiai šiandien puošia naujais lietuviškais simboliais bei meno kūriniais.Visa tai aprašoma knygoje „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“.Apie lietuvių pėdsakus už Atlanto – pokalbis su keliautoju, knygų „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“ ir „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“ bendraautoriumi Augustinu Žemaičiu.

Kas iš tiesų lemia, kaip žmonės vertina savo gyvenimą? 2025 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkų atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad atsakymas slypi ne tik ekonominiuose ar socialiniuose rodikliuose, bet ir dalyvavime kultūrinėse veiklose.LRT tęsia pokalbius, skirtus šimtmečiui apie LRT darbo virtuvę. Šį kartą apie tai, kokius archyvus turi LRT ir kaip juos įvairiais formatais bando prikelti LRT.LT archyvų redaktorius ir žurnalistas Tomas Vaitelė.Lotynų Amerikoje jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja lietuvių rajonai, plyti lietuvių įkurti kaimai ir miestai. Stovi didžiulės lietuvių bažnyčios, paminklai Lietuvai ir lietuviams – ir tokiems, kurių pačioje Lietuvoje beveik nežinome.

Prieš 35-erius metus taikūs Lietuvos žmonės stojo prieš sovietų tankus. Keturiolika žmonių paaukojo gyvybes, šimtai - sveikatą, tačiau Lietuva apgynė laisvę. Šiandien ir rytoj vyksta laisvės gynėjų dienos renginiai, Seime šiandien laisvės gynėjai stojo į tradicinę iškilmingą rikiuotę, vyko forumas, o vakare suliepsnos atminimo laužai.Ketinant įsteigti Kapčiamiesčio poligoną, jau įvyko jau du susitikimai su vietos gyventojais. Penktadienį Lazdijuose lankėsi krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tačiau dalis komunikacijos ekspertų sako, kad su visuomene apie būsimą poligoną kalbama netinkamai, o tuomet informacinė erdvė ir gyventojų nerimas išnaudojamas priešiškų jėgų. Ar įmanoma visuomenę įtikinti, kad Lietuvai reikia poligono, ir kaip tai daryti?Protestams Irane nerimstant jau trečią savaitę, stebėtojai praneša apie šimtus aukų ir daugiau nei 10 tūkstančių areštų. Nepaisant to, šimtai tūkstančių protestuotojų savaitgalį rinkosi į gatves. Jungtinių Valstijų prezidentas griežtina retoriką ir grasinimus, o Teheranas sako nenorintis, bet neva esantis pasirengęs karui.Ved. Liepa Želnienė

Kokie praėjusieji metai buvo Lietuvai? 2025ųjų vidaus ir užsienio politikos apžvalga bei kitų metų prognozės su politologais.Ukrainai stingant personalo, keičiama strategija fronto linijoje.Lietuvos gėrimų asociacijos vadovė pastebi, kad dėl netrukus įsigaliosiančio naujo vadinamojo cukraus mokesčio verslas 2026-uosius pasitinka chaotiškai.Disko metimo finalas pasaulio lengvosios atletikos čempionate tapo vienu įdomiausių šių metų sporto reginiu Lietuvai. Jame tąkart dalyvavo net du Aleknų šeimos atstovai.Pasaulis jau pasitinka Naujuosius.Ved. Darius Matas

Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje – perspėjimas dėl Lietuvai kylančios egzistencinės grėsmės. Pagrindinis dėmesys dokumente skiriamas pasirengimui gynybai.20-ies punktų Ukrainos Taikos plane, neišspręsti lieka 2 klausimai – teritorijų ir Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės.Kinijos kariuomenė šiandien paskelbė, kad mobilizuoja sausumos, karinio jūrų laivyno ir oro pajėgas aplink Taivaną didelio masto karinėms pratyboms, kuriomis simuliuojama salos blokada. Dėl trikdžių oro erdvėje – atšaukta beveik tūkstantis skrydžių.Patvirtinti didesni bazinių išmokų dydžiai. Kitąmet augs įvairios išmokos ir socialinė parama gyventojams.Paaiškėjo kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins tūkstantinius protestus sukėlusias LRT įstatymo pataisas.Kauno apylinkės teismas nepatvirtino Lygtinio paleidimo komisijos sprendimo anksčiau laiko į laisvę paleisti už 106 tūkst. eurų kyšio gavimą kalintį buvusį Seimo narį Eligijų Masiulį.Kartu su socialinių tinklų era vis daugiau žmonių susiduria su dilema - kaip pasielgti su anapilin išėjusių artimųjų skaitmeniniu palikimu - socialinių tinklų paskyromis, nuotraukomis, susirašinėjimais ir kita asmenine informacija internete.Geriausias Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikas Simas Bertašius šiais metais pagerino tris nacionalinis rekordus. Kitąmet jis tikisi sėkmingai bėgti ir ilgesnes distancijas bei gerinti dar vieną geriausią šalies rezultatą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Valdantieji po pateikimo pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kurioms palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą.Prieš kelias dienas Estijos stebėtojų taryba atšaukė tarybos pirmininką ir išsirinko naują. O neseniai jų transliuotojo vadovas kalbėjo, kad Estijos visuomeninis transliuotojas susiduria su tais pačiais iššūkiai kaip LRT.Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidomis gynybai, didesnėmis socialinėmis išmokomis bei padidintais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais.Prancūzijoje, Badene, buvo sulaikytas Vladimiras Antonovas – vienas žlugusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusių akcininkų. Antonovas pernai Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, jis buvo ieškomas nuo 2011 metų. Kokios jo grąžinimo į Lietuvą perspektyvos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Po tragiškos nelaimės, kai Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, buvo partrenkta ir mirtinai sužalota moteris, vietos bendruomenė vėl kelia, anot jų, ne vienerius metus nesprendžiamą klausimą dėl eismo saugumo. Klaipėdos rajono gyventojai teigia, kad nelaimės vietoje magistralę kirsti bando ne vienas žmogus, o institucijos sprendimų, kaip padidinti eismo saugumą – neieško.Skaitmeninėje erdvėje pastebimas netikrų anketų suaktyvėjimas.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien Prancūzijoje sieks 9-osios pergalės Eurolygos turnyre rungtynėse su „Paryžiaus“ klubu. Koks varžovas laukia kauniečių?Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdantieji po pateikimo pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kurioms palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą.Prieš kelias dienas Estijos stebėtojų taryba atšaukė tarybos pirmininką ir išsirinko naują. O neseniai jų transliuotojo vadovas kalbėjo, kad Estijos visuomeninis transliuotojas susiduria su tais pačiais iššūkiai kaip LRT.Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidomis gynybai, didesnėmis socialinėmis išmokomis bei padidintais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais.Prancūzijoje, Badene, buvo sulaikytas Vladimiras Antonovas – vienas žlugusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusių akcininkų. Antonovas pernai Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, jis buvo ieškomas nuo 2011 metų. Kokios jo grąžinimo į Lietuvą perspektyvos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Po tragiškos nelaimės, kai Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, buvo partrenkta ir mirtinai sužalota moteris, vietos bendruomenė vėl kelia, anot jų, ne vienerius metus nesprendžiamą klausimą dėl eismo saugumo. Klaipėdos rajono gyventojai teigia, kad nelaimės vietoje magistralę kirsti bando ne vienas žmogus, o institucijos sprendimų, kaip padidinti eismo saugumą – neieško.Skaitmeninėje erdvėje pastebimas netikrų anketų suaktyvėjimas.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien Prancūzijoje sieks 9-osios pergalės Eurolygos turnyre rungtynėse su „Paryžiaus“ klubu. Koks varžovas laukia kauniečių?Ved. Agnė Skamarakaitė

Žurnalistų protesto organizatoriai kviečia visuomenę nuotoliu dalyvauti Seimo Kultūros komiteto posėdyje, kuriame planuojama svarstyti visas Seimo narių registruojamas LRT įstatymo pataisas. Žurnalistai protesto savaitę paskelbė netrukus po to, kai valdantieji po pateikimo pritarė LRT įstatymo pataisoms, leidžiančioms lengviau atleisti LRT generalinį direktorių.Aktualus klausimas. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizuoja viešąjį aukcioną, per kurį gyventojai galės įsigyti dalį knygų, kurių bibliotekos turi prikaupusios užtektinai ir kurių joms jau nebereikia. Kiek Jus domina tokie knygų aukcionai?Energetikos ministerija inicijuoja pokyčius, pagal kuriuos elektros tiekėjų nuostolius dėl saulės elektrinių turėtojų padengtų visi elektros vartotojai.Dėl kontrabandinių balionų ir toliau vis ribojant Vilniaus oro uosto darbą, premjerė ragina gyventojus vengti naktinių skrydžių, o oro vežėjams siūlo naktinius reisus perkelti į Kauną. Tuo metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, ar Lietuvai nereikėtų grįžti prie idėjos kur nors už Vilniaus statyti visiškai naują oro uostą.Psichiatrija ties išlikimo riba, be pagalbos gali likti patys sunkiausi pacientai. Tokia situacija, kaip teigia medikai, susidarė Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius