Podcasts about juozo gruod

Gruodžio 20-ąją minime kompozitoriaus marinisto Eduardo Balsio 105-ąsias gimimo metines ir kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimimą – 140-ąją sukaktį.Matuizos ir Merkinė – dvi gyvenvietės Varėnos rajone, kuriose apie tūkstantis gyventojų ir biudžetas papuošti kalėdinę eglutę – nedidelis. Vienur bendruomenė įžiebė paprastą, tradicinę Kalėdų eglę, kitur – menišką, tarsi instaliaciją. Tačiau įžiebus Merkinės eglę, jos dailininkas sulaukė miestelėnų pasipiktinimo dėl jos modernios išvaizdos. Kaip šventėms pasipuošė matuiziškiai ir merkiniškiai, domėjosi Rytis Skamarakas.Pokalbis su Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų duetu – studijoje viešės dailėtyrininkė, menininkė, poetė Laimutė Kreivytė ir tapytojas prof. Arvydas Šaltenis.Kolega Ignas Gudelevičius papasakos apie britų smuikininkę ir senosios muzikos žinovę Davina Clarke ir jos muzikinę meistrystę.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su Taivano lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos Taivane įkūrėja Aušra Andriuškaite. Kodėl ji šiandien gyvena Taivane, kokia muzika skamba Taivano gatvėse ir kur Aušra randa namų ramybę?Ved. Gerūta Griniūtė

Skambant kompozitorių Kazimiero Viktoro Banaičio ir Juozo Gruodžio muzikai rinksime Jūratės ašaras.Visiems ir dideliems ir mažiems, pasiilgusiems Baltijos jūros ošimo, – Daivos Čepauskaitės žodžiais perpasakota legenda apie Jūratę ir Kastytį. Spektaklį įgarsino garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė, režisavo Inga Tamulevičienė, personažus kūrė aktoriai : Margarita Žiemelytė, Lina Budzeikaitė, Sigitas Kubilius, Povilas Adomaitis, Aldona Janušauskaitė, Judita Urnikytė, Edita Zizaitė, Giedrius Arbačiauskas, Monika Bičiūnaitė ir Renata Tarosaitė.Vedėja Kolombina

Žinia iš Kanados – 12-ąja Glenno Gouldo premijos laureate skelbiama amerikiečių dainininkė Jessye Norman. Po to prisiminsime dvi operas, nuo kurių premjerų sukanka jubiliejai. Tai vokiečių ir britų baroko kompozitoriaus Georgo Friedricho Handelio „Kserksas“ ir prancūzų romantiko Leo Delibes „Lakmė“. Po to minėsime lietuvių klasiko, kompozicinės mokyklos pradininko Juozo Gruodžio 70-ąsias mirties metines. O paskutinės laidos minutės prabėgs nostalgiškai skambant gerai „pailsėjusioms“ Paulio Moriat orkestro melodijoms.

Žinia iš Kanados – 12-ąja Glenno Gouldo premijos laureate skelbiama amerikiečių dainininkė Jessye Norman. Po to prisiminsime dvi operas, nuo kurių premjerų sukanka jubiliejai. Tai vokiečių ir britų baroko kompozitoriaus Georgo Friedricho Handelio „Kserksas“ ir prancūzų romantiko Leo Delibes „Lakmė“. Po to minėsime lietuvių klasiko, kompozicinės mokyklos pradininko Juozo Gruodžio 70-ąsias mirties metines. O paskutinės laidos minutės prabėgs nostalgiškai skambant gerai „pailsėjusioms“ Paulio Moriat orkestro melodijoms.

Kodėl motyvas iš Rudolfo ir Mimi dueto iš operos „Bohema“ staiga pasigirsta Barboros ir Žygimanto susitikimo scenoje lietuviškoje operoje, o socialinio tinklo „Facebook“ pavadinime esančios raidės tampa muzikos garsais? Apie šiuos ir kitus muzikos mene esančius slėpinius pasakojama šiuose „Audiologuose“.Lietuviškoje laidos dalyje skambės 1944 metais sukurta Kazimiero Viktoro Banaičio daina „Atsiminimas“ (nuo 1:02) ir 1945 metais gimusių Juozo Gruodžio „Simfoninių variacijų“ (45:21) bei Jeronimo Kačinsko „Mišių“ (49:12) fragmentai.

Kodėl motyvas iš Rudolfo ir Mimi dueto iš operos „Bohema“ staiga pasigirsta Barboros ir Žygimanto susitikimo scenoje lietuviškoje operoje, o socialinio tinklo „Facebook“ pavadinime esančios raidės tampa muzikos garsais? Apie šiuos ir kitus muzikos mene esančius slėpinius pasakojama šiuose „Audiologuose“.Lietuviškoje laidos dalyje skambės 1944 metais sukurta Kazimiero Viktoro Banaičio daina „Atsiminimas“ (nuo 1:02) ir 1945 metais gimusių Juozo Gruodžio „Simfoninių variacijų“ (45:21) bei Jeronimo Kačinsko „Mišių“ (49:12) fragmentai.

Laida prasideda Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtu puslapiu. Skamba 1936 metais sukurta Juozo Gruodžio giesmė „Tėve mūsų“ ir archyvinis kunigo Ričardo Mikutavičiaus įrašas su kompozitoriaus kūrybai skirtu eilėraščiu.Pagrindinis „Audiologų“ laikas skiriamas su Indijos muzika susijusioms inspiracijoms. Skamba grupės „The Beatles“ solisto Georgo Harrisono, Ravi Shankaro, Philipo Glasso ir britų bardo Simono Asquitho kūriniai. Pabaigoje – lietuviškos muzikos raidai skirtos rubrikos tąsa. Skamba Vytauto Bacevičiaus 1937 metais sukurta „Meditacija“ fortepijonui.

Laida prasideda Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtu puslapiu. Skamba 1936 metais sukurta Juozo Gruodžio giesmė „Tėve mūsų“ ir archyvinis kunigo Ričardo Mikutavičiaus įrašas su kompozitoriaus kūrybai skirtu eilėraščiu.Pagrindinis „Audiologų“ laikas skiriamas su Indijos muzika susijusioms inspiracijoms. Skamba grupės „The Beatles“ solisto Georgo Harrisono, Ravi Shankaro, Philipo Glasso ir britų bardo Simono Asquitho kūriniai. Pabaigoje – lietuviškos muzikos raidai skirtos rubrikos tąsa. Skamba Vytauto Bacevičiaus 1937 metais sukurta „Meditacija“ fortepijonui.

Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai vienuolis Martinas Liuteris ant Vitenbergo pilies bažnyčios durų prikalė savo 95 tezes ir kvietė apsvarstyti jas „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“. Tą žygį lydėjo ir pluoštas jo sukurtų choralų, kurių originalai ir plėtotės skamba „Audiologuose“.Ta proga laidos autorius samprotauja ir apie reformacijos kultūrines pasekmes. Rubrikoje, skirtoje Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, skamba kūriniai iš 1932 ir 1933 metų: Vlado Jakubėno Simfonijos Nr. 1 fragmentai (nuo 1:10) ir Juozo Gruodžio „Jūros daina“ iš baleto „Jūratė ir Kastytis“ (nuo 49:39).

Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai vienuolis Martinas Liuteris ant Vitenbergo pilies bažnyčios durų prikalė savo 95 tezes ir kvietė apsvarstyti jas „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“. Tą žygį lydėjo ir pluoštas jo sukurtų choralų, kurių originalai ir plėtotės skamba „Audiologuose“.Ta proga laidos autorius samprotauja ir apie reformacijos kultūrines pasekmes. Rubrikoje, skirtoje Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, skamba kūriniai iš 1932 ir 1933 metų: Vlado Jakubėno Simfonijos Nr. 1 fragmentai (nuo 1:10) ir Juozo Gruodžio „Jūros daina“ iš baleto „Jūratė ir Kastytis“ (nuo 49:39).

Kokiais dievais tiki kompozitoriai? Ar jų sukurta bažnytinė muzika visuomet tinka liturgijai? Ką reiškia muzikon perkelti Šventojo Rašto tekstai? Šie ir kiti klausimai gvildenami „Audiologuose“ pasitelkus XX amžiaus kompozitoriaus Igorio Stravinskio kūrybą.Rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ – keli pavyzdžiai iš 1924–1925 metais sukurtų kūrinių: Juozo Gruodžio Styginių kvartetas (nuo 0:43), Juozo Naujalio „Vasaros naktys“ (5:07) ir Teodoro Brazio „Responsorium“ (50:45).

Kokiais dievais tiki kompozitoriai? Ar jų sukurta bažnytinė muzika visuomet tinka liturgijai? Ką reiškia muzikon perkelti Šventojo Rašto tekstai? Šie ir kiti klausimai gvildenami „Audiologuose“ pasitelkus XX amžiaus kompozitoriaus Igorio Stravinskio kūrybą.Rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ – keli pavyzdžiai iš 1924–1925 metais sukurtų kūrinių: Juozo Gruodžio Styginių kvartetas (nuo 0:43), Juozo Naujalio „Vasaros naktys“ (5:07) ir Teodoro Brazio „Responsorium“ (50:45).

Kas galėjo pagalvoti, kad choro „Vilnius“ vadovo Artūro Dambrausko sumanymas sudominti pasaulio kompozitorius lietuvių liaudies dainų išdailomis sulauks tokio dėmesio – atsiliepė tris dešimtys autorių iš bemaž visų žemynų.Rezultatas – dvi unikalios kompaktinės plokštelės su iš toli atkeliavusiomis lietuvių liaudies motyvais pagrįstos kompozicijos. Joms skiriamas pagrindinis „Audiologų“ laikas. Gi pradžioje ir pabaigoje – lietuvių kompozitorių kūriniai iš 1922–1923 metų rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“. Skambės Juozo Naujalio ir Juozo Gruodžio (nuo 0:40 ir 44:39) kūriniai.

Kas galėjo pagalvoti, kad choro „Vilnius“ vadovo Artūro Dambrausko sumanymas sudominti pasaulio kompozitorius lietuvių liaudies dainų išdailomis sulauks tokio dėmesio – atsiliepė tris dešimtys autorių iš bemaž visų žemynų.Rezultatas – dvi unikalios kompaktinės plokštelės su iš toli atkeliavusiomis lietuvių liaudies motyvais pagrįstos kompozicijos. Joms skiriamas pagrindinis „Audiologų“ laikas. Gi pradžioje ir pabaigoje – lietuvių kompozitorių kūriniai iš 1922–1923 metų rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“. Skambės Juozo Naujalio ir Juozo Gruodžio (nuo 0:40 ir 44:39) kūriniai.

„Audiologuose“ – melodijų likimai.Dažnai nesusimąstome, kad plačiai žinomos melodijos turi kupinas netikėtų posūkių istorijas. Apie du tokius iš pirmų taktų atpažįstamus kūrinius – maršą „Slavės atsisveikinimas“ ir valsą „Mandžiūrijos kalvos“ – pasakojimas „Audiologuose“.Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtoje rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ tęsiama mūsų kompozitorių kūrybos apžvalga. Šį kartą – 1920 metus atstovauja Juozo Gruodžio daina „Burtai“ (nuo 3:50} ir Teodoro Brazio „Te Deum“ (5:18), o laidos pabaigoje – Juozo Naujalio pjesė „Svajonė“, sukurta 1921 metais (48:03). Atsekant atrinktų kūrinių istorijas talkina muzikologas Vaclovas Juodpusis, sukaupęs itin turtingą lietuviškos muzikos istorijos žinyną.

„Audiologuose“ – melodijų likimai.Dažnai nesusimąstome, kad plačiai žinomos melodijos turi kupinas netikėtų posūkių istorijas. Apie du tokius iš pirmų taktų atpažįstamus kūrinius – maršą „Slavės atsisveikinimas“ ir valsą „Mandžiūrijos kalvos“ – pasakojimas „Audiologuose“.Lietuvos valstybingumo šimtmečiui skirtoje rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ tęsiama mūsų kompozitorių kūrybos apžvalga. Šį kartą – 1920 metus atstovauja Juozo Gruodžio daina „Burtai“ (nuo 3:50} ir Teodoro Brazio „Te Deum“ (5:18), o laidos pabaigoje – Juozo Naujalio pjesė „Svajonė“, sukurta 1921 metais (48:03). Atsekant atrinktų kūrinių istorijas talkina muzikologas Vaclovas Juodpusis, sukaupęs itin turtingą lietuviškos muzikos istorijos žinyną.

Muzikos tėkmė nebesustabdoma tol, kol ji skamba, tačiau yra kita muzikos buvimo forma – tai natos. Jose lyg lede guli visi įvairiose epochose, šalyse užrašyti muzikos kūriniai.Apie turtingą, ilgą ir kupiną nuotykių natografijos istoriją – trečiojo sezono „Audiologų“ laidoje. Ir nauja, pastovi rubrika – „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“, skirta Lietuvos valstybingumo jubiliejui. Kiekvienų „Audiologų“ pradžioje ir pabaigoje pamečiui skambės šimtmečio tėkmėje gimę kūriniai. Šį kartą – iš 1918 ir 1919 metų: Juozo Tallat-Kelpšos dainos „Mano sieloj šiandien šventė“ kelios versijos (nuo 4:44) ir Juozo Gruodžio Sonatos nr. 1 fortepijonui (37:48) archyviniai įrašai iš Lietuvos radijo fondų.

Muzikos tėkmė nebesustabdoma tol, kol ji skamba, tačiau yra kita muzikos buvimo forma – tai natos. Jose lyg lede guli visi įvairiose epochose, šalyse užrašyti muzikos kūriniai.Apie turtingą, ilgą ir kupiną nuotykių natografijos istoriją – trečiojo sezono „Audiologų“ laidoje. Ir nauja, pastovi rubrika – „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“, skirta Lietuvos valstybingumo jubiliejui. Kiekvienų „Audiologų“ pradžioje ir pabaigoje pamečiui skambės šimtmečio tėkmėje gimę kūriniai. Šį kartą – iš 1918 ir 1919 metų: Juozo Tallat-Kelpšos dainos „Mano sieloj šiandien šventė“ kelios versijos (nuo 4:44) ir Juozo Gruodžio Sonatos nr. 1 fortepijonui (37:48) archyviniai įrašai iš Lietuvos radijo fondų.

„Muzikinėje dėžutėje” – Jūratės ir Kastyčio legenda. Šį šeštadienį su muzika ir eiliuota Lietuvos Dainiaus, Maironio, poema keliausime į pamarį. Prisiminsime legendos vingius bei klausysimės muzikos, kuri mus užlies ne tik simfoninės muzikos bangomis, bet ir roko kompozicijomis. Sužinosime kokie muzikos kūrėjai neliko abejingi šiai tragiškai meilės istorijai, bei išgirsime drąsų šios legendos tęsinį. Išgirsime Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Vidmanto Bartulio bei Roko Radzevičiaus muziką.

„Muzikinėje dėžutėje” – Jūratės ir Kastyčio legenda. Šį šeštadienį su muzika ir eiliuota Lietuvos Dainiaus, Maironio, poema keliausime į pamarį. Prisiminsime legendos vingius bei klausysimės muzikos, kuri mus užlies ne tik simfoninės muzikos bangomis, bet ir roko kompozicijomis. Sužinosime kokie muzikos kūrėjai neliko abejingi šiai tragiškai meilės istorijai, bei išgirsime drąsų šios legendos tęsinį. Išgirsime Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Vidmanto Bartulio bei Roko Radzevičiaus muziką.

Juozo Gruodžio memorialinis muziejus. Antroje laidos dalyje klausysimės įvairių kompozitorių muzikos, įkvėptos dailės darbų.

Juozo Gruodžio memorialinis muziejus. Antroje laidos dalyje klausysimės įvairių kompozitorių muzikos, įkvėptos dailės darbų.