Podcasts about lietuvoje

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Derybas dėl prisidėjimo prie valdančiosios koalicijos su demokratais pradėjęs socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad esminių nesutarimų neatrasta. Šiandien planuojamas jau trišalis - socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų – derybininkų susitikimas.Lietuvoje teisiamas A.Kandrotas - Celofanas gegužės pradžioje netikėtai išvykęs į Minską ten atsidūrė kartu su skandalingu Latvijos politiku Aleksėjumi Roslikovu. Abu veikėjai bendradarbiauti pradėjo dar kovido pandemijos laikais. LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, jiedu kartu su bendražygiais iš Estijos savo šalyse būrė judėjimus, kurie skatino nepasitikėjimą valstybės institucijomis, ragino priešintis pandemijos apribojimams bei skleidė sąmokslo teorijas apie vakcinas. Ekspertai jų veikloje įžvelgia koordinuotos kremliaus operacijos požymių.Šiandien prasideda Pasaulio futbolo čempionatas. Jis šiemet vyks Meksikoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Šiemet dėl pasaulio futbolo čempionų taurės kovos rekordiškai daug nacionalinių rinktinių – 48. Čempionate neišvengiama ir politikos – Jungtinės valstijos atsisakė išduoti vizas daliai šios komandos pagalbinių darbuotojų, todėl iraniečiai kol kas apsistojo Meksikos šiaurės vakaruose, pasienyje su Jungtinėmis valstijomis.Lietuvos bankas išleidžia kolekcinę 10 eurų sidabro monetą „Lietuvos radijui – 100“.LRT šimtmečio proga kviečiame kartu pasikapstyti po radijo archyvus. Kolega Adomas Šimkus domėjosi laidomis, kurių eteryje jau nebėra, nors savo laiku, jas turbūt žinojo visi.Ved. Rūta Kupetytė

Ar įmanoma maitintis sveikai, įvairiai ir subalansuotai neturint laiko kasdien stovėti virtuvėje? Į šį klausimą atsakymą siūlo jau vienuoliktus metus Lietuvoje veikianti įmonė „7Pack“, neseniai pradėjusi veiklą ir Alytuje. Apie naują paslaugą pasakojo „7Pack“ direktorė Simona Taraškevičė ir pardavimų vadybininkė Irma Valančienė.

Kaip praėjo pirmosios socialdemokratų ir demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” derybos dėl koalicijos sudarymo? Abi politinės jėgos kalba, kad Vyriausybės atsinaujinimas turėtų atnešti daugiau rimties ir nebūti tik kosmetinis.Lietuvoje - dar viena duomenų vagystė. Šįkart nukentėjo medikai. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastebėjo, kad pasisavinta apie 62 tūkstančių įrašų. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina , kad į e-sveikatą įsilaužta nebuvo.Iš antros pensijų pakopos pinigus atsiėmę gyventojai pusę milijardo eurų tuoj pat išsigrynino, ir tai nustebino Lietuvos banką. Per keturis mėnesius iš viso atsiimti beveik 3 milijardai eurų, tačiau didžioji dalis lėšų laikoma bankų sąskaitose.Ved. L. Želnienė

Kauno rajonas pristato antžeminę modulinę priedangą. Tai vienas pirmųjų tokių sprendimų Lietuvoje, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasislėpti įskridus dronui ar kilus panašiam pavojui.Per Lietuvą siaučiančios audros pridarė šimtatūkstantinių nuostolių – nuplėšti namų stogai, sudaužyti automobiliai. Kaip saugote savo turtą? Ar jį draudžiate?Kokių priemonių ketina imtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei „Sodra“, mokančios tėvams vaiko priežiūros išmokas? Valstybės kontrolė nustatė, kad mūsų institucijos neturi galimybių patikrinti, ar užsienio piliečių vaikai, už kuriuos moka pinigus, apskritai yra Lietuvoje ir ar už juos tėvai negauna tokių pačių išmokų savo valstybėse?Bristolio universiteto profesorius Simonas Poteris sako, kad nors šiandien informacinį lauką valdo socialiniai tinklai, radijas išlieka kritiškai svarbus ten, kur internetas yra blokuojamas.Ved. Edvardas Kubilius

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m. Apie tai plačiau pasakoja istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Komentare ji svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Šiauliuose vyksta scenos menų festivalis „Teatrodromas“ pasklidęs po įvairias miesto erdves. Šiemet čia ketinama pristatyti 10 skirtingų žanrų – nuo cirko iki šiuolaikinio šokio ir stand-up pasirodymų.Muzikos natų piratavimas Lietuvoje išlieka įsišaknijusia praktika, su kuria kasdien susiduria ugdymo įstaigos, chorai ir atlikėjai. 2021 metais Lietuvos muzikos informacijos centro pradėta iniciatyva „Nekopijuok natų“ siekė atkreipti dėmesį į masinę natų kopijavimo problemą Lietuvoje, tačiau nelegalus natų kopijavimas vis dar išlieka įprasta praktika daugelyje ugdymo įstaigų ir kolektyvų. Artėjant liepos 3–6 dienomis Vilniuje vyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei, ši tema tampa ypač aktuali. Kaip muzikos ugdymo procese kalbame apie kūrėjų teises, kokios galimybės šiandien sudarytos legaliai įsigyti natas ir kaip nuo švietėjiškų akcijų pereiti prie realių sisteminių pokyčių?Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio g. 49, Vilniuje. Garsinėje ekskursijoje – pasakojimas apie architektūrinį „Frankenšteiną“, kulkų žymes jo fasade ir radijo pasirengimą šiuolaikiniams iššūkiams.Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną. 1966 metais atidaryta skaitykla ligi šiol išlaiko savo pirminę paskirtį ir kiekvieną vasarą kviečia įsikurti jaukioje pajūrio erdvėje, kurioje susitinka kultūra, architektūra ir gamta.Ved. Justė Luščinskytė

Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.Ved. Arneta Spaičė

Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro eksperte Kristina Rimkūnaite ir kapitone Gintare Dapkuviene iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis Leonpolio dvaro ūkis plečia uogų lysves, vaismedžių sodus ir auginamų vaistažolių plotus. Kaip ūkio gėrybės pasiekia Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus pasakoja ūkio savininkas Mindaugas Stragis.Panevėžio rajono Stipruolių kaime gyvenanti ūkininkė Salomėja Skaržauskienė džiaugiasi, kad jai neberiekia nervintis dėl vis mažėjančių pieno supirkimo kainų. Darbšti moteris atsiraitė rankoves ir ėmėsi gaminti sūrius, juos parduoda turguje, šventėse ar mugėse ir taip užsidirba pragyvenimui.Ved. Arneta Spaičė

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones?Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Pirmojoje dalyje keliamės į Lietuvos radiją prieš du dešimtmečius, kai tuometinėje Naujienų tarnyboje po studijų praktikos lieka dirbti jaunas žurnalistas Viktoras Jakovlevas. Jis rengia ir skaito radijo žinias, o vėliau kaip politikos aktualijų reporteris – ir reportažus.Bet vieną dieną iš savo vadovės jis sulaukia pasiūlymo nuvykti į radijo konferenciją Danijoje, Kopenhagoje. Viktoras net nenutuokia, kad ta kelionė aukštyn kojom apvers jo ir kolegų supratimą apie tai, koks dar gali būti radijas.Tai pasakojimas apie atsitiktinumus, meilę garsui, atmintį ir vieną dokumentiką, kuri šiandien Lietuvoje jau tapusi žanro klasika.Autorė – Vaida PilibaitytėRedaktorė – Vita LičytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti įrašai iš LRT ir asmeninių kolegų archyvų.Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt

Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.  Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą. Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Skambiname pavojaus varpais dėl nykstančių mūsų krašto paukščių rūšių, nes vasarą potencialios jų buveinės beatodairiškai malamos į biokurą. Su Lietuvos ornitologų draugijos direktoriumi Liutauru Raudonikiu aptarsime tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvoje išnyko iki 90 proc. kai kurių paukščių rūšių.Ar žinojote, kad Lietuvoje turime tikrų, skambiai giedoti mokančių cikadų, kurios daugeliui asocijuojasi tik su Viduržemio jūros kurortais? Apie šį paslaptingą, be galo retą vabzdį ir jo biologijos ypatumus pasakoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Romas Ferenca.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Jungtinėms Amerikos Valstijoms svarstant galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtina, kad tokios diskusijos išties vyksta. Išsamiau jis situacijos nekomentuoja, tačiau sako, jog Lietuvoje toks ginklas atsirastų nebent krizės arba karo metu.Baigus galioti 50 procentų lengvatai, keleiviai pastebėjo, kad traukinių bilietai, ypač perkami prieš pat kelionę, dabar yra brangesni nei iki lengvatos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas žada, kad nuolaidos grįš. Dėl to bus sprendžiama vasaros pabaigoje.Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, dėl neįprastai šilto vandens Ramiajame vandenyne formuojasi reiškinys El Ninjo, galintis paveikti pasaulinę temperatūrą ir kritulių kiekį, bei padidinti ekstremalių orų riziką šią vasarą. Meteorologai įspėja, kad birželio–rugpjūčio mėnesiais beveik visur prognozuojama aukštesnė nei vidutinė temperatūra ir dabar pats laikas valstybėms priimti sprendimus, planuoti ir pasiruošti ekstremaliems orams.Lietuvos gastronomijos pasaulis šiandien sulaikęs kvėpavimą – jau netrukus bus išdalinti šiemetiniai „Michelin“ apdovanojimai. Kurie restoranai išsaugos prestižines žvaigždutes, o kas jas praras, paaiškės jau po poros valandų.Ved. Liuda Kudinova

Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.Ved. Justė Luščinskytė

Vykdydamas kovinę užduotį, dingo karys savanoris iš Lietuvos. Žiniasklaidos teigimu, jam 25-eri, jis tarnavo granatsvaidininko padėjėju.Žiniasklaidai paviešinus, kad Širvintų merė Živilė Pinskuvienė ir jos sutuoktinis, buvęs Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus namuose laiko 400- tus tūkstančius eurų grynaisiais, Pinskuvienė atsiribojo nuo komentarų, Pinskus tai patvirtino ir teigia, kad pinigai yra skaidriai uždirbti.Socialdemokratams žadant apsispręsti dėl koalicijos, svarstoma ne tik kas galėtų pakeisti Nemuno aušrą, bet ir kaip turėtų atrodyti Vyriausybė.Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad reikia keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo ir spartinti valdžios veiksmus dėl gynybos. Taip pat jis teigia, kad pasaulyje vertybes keičia pinigai ir Lietuva turės būti lankstesnė.Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su vieno garsiausių visų laikų dailininkų Caravaggio kūryba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis.Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik nevystoma. Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta, kad problemos slypi teisinėje sistemoje. Keisti situaciją turėtų naujas Miškų įstatymas. Žemės ūkio ministerija taip pat sudarė darbo grupę agromiškininkystės sistemos įteisinimui.Anykščių rajone, Inkūnų kaime, tautodailininkė Renata Umbrasienė ant molio perkelia močiutės siuvinių raštus – todėl jos darbai atrodo tarsi išsiuvinėti.Ved. Kristina Toleikienė

Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus? Laidoje – susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Garsiojo italų genijaus Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje. Pokalbis apie Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Pokalbyje dalyvauja Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Lietuvos dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių vadovė, parodos kuratorė, meno istorikė Daiva Mitrulevičiūtė.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“, kuriame – asmeninės mūsų klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. Klausytoja Renata Bindokaitė sako, kad radijas ją lydi visą gyvenimą. Iš pradžių įjungtas radijas nuramindavo jos, mažos mergaitės, verksmą, vėliau fone skambėdavo ruošiant namų darbus. Atidžiau radijo programų Renata ėmė klausyti jau suaugusi. Su Renata Bindokaite pasikalbėjo mūsų kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos istorijos institutas kviečia į Lietuvos radijo istorijai skirtą konferenciją. Joje bus žvelgiama į Lietuvos radijo istoriją drauge su istorikais, žurnalistais, menininkais, visuomenės veikėjais ir apmąstyti jo reikšmę dabarties pasaulyje bei praėjusio šimtmečio kontekstuose. Pokalbis su vienu iš konferencijos programos autorių Julijumi Grickevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji, tačiau kada tai įvyks – neaišku. Naujienų agentūra BNS pranešė, kad amerikičiečių kariai palieka Lietuvą, o kada atvyks nauji ir kiek jų bus kol kas nėra aiškumo. JAV peržiūri savo pajėgų dislokavimą Europos šalyse. Neseniai buvo praneša, kad stabdomas 4 tūkstančių karių dislokavimas Lenkijoje, tačiau vėliau JAV prezidentas pareiškė, kad dislokuoja mūsų kaimyninėje šalyje 5 tūkstančius karių.JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujuoju JAV ambasadoriumi Lietuvoje ketina skirti ne diplomatą, o su bankų priežiūra ir finansų reguliavimu dirbusį teisininką Keithą Noreiką. Ne diplomatus D. Trumpas jau paskyrė ir į ambasadas Latvijoje ir Estijoje.Prasidedant maudynių sezonui ugniagesiai gelbėtojai ragina visuomenę prie vandens telkinių ir juose elgtis atsakingai. Anot jų, per pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti. Gelbėtojai sako, kad daugiausia žmonių skęsta kaimo vietovėse.Įdomių faktų rubrikoje istorija apie tai, kaip Maiklas Džeksonas gegužę vėl tapo populiariausiu atlikėju pasaulyje.Ved. A. Skamarakaitė

Rusija surengė didelio masto raketų ir dronų ataką visoje Ukrainoje, kurios metu žuvo mažiausiai dešimt žmonių, o daugiau nei 100 buvo sužeista. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas įspėjo, kad Rusija rengia „naują didžiulį smūgį“ jo šaliai.Finansų ministrui užsiminus apie galimybę grįžti prie turto mokesčių didinimo, prezidento patarėjas sako, kad šiuo metu per anksti diskutuoti apie mokesčių pokyčius, nes pirmiausia reikia įvertinti praėjusiais metais priimtų mokestinių pakeitimų efektą.Kodėl kyla mirtini pavojai prie vandens telkinių? Vien praėjusiais metais Lietuvoje nuskendo 108 žmonės, iš jų 6 – vaikai. Ugniagesiai gelbėtojai prasidedant maudynių sezonui ragina visuomenę elgtis atsakingai.Į LRT girdi kreipėsi vilnietis, kuris mano, kad teisių vairuoti atgavimo tvarka yra neaiški ir nežinoma daugumai vairuotojų. Pasak Ramūno Urbono, Regitra turėtų informuoti vairuotojus apie pažymėjimo sustabdymą, tačiau to – nedaro. Regitros atstovė patvirtina, kad gyventojams kyla daug klausimų, o vidaus reikalų ministras sako, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.Ved. D. Matas

Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija.Lietuva per pastaruosius 25 metus prarado daugiau nei pusę paukščių – jie nyksta sparčiausiai Europoje. Apie ūkininkų sąmoningumą ir skirtingus pasirinkimus – Europoje ieškoma sprendimų, Lietuvoje jų vis dar trūksta – situaciją vertina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.„Tvari kūryba iš šiukšlių“, – apie savo kūryba pristato švėkšniškis Eugenijus Šuldiakovas. Iš išmestų daiktų jis kuria estetiškus kūrinius, galinčius papuošti aplinką.

Prasidėjo ketvirtas mėnuo, kai uždarytas itin svarbus pasaulinis naftos prekybos kelias – Hormuzo sąsiauris. Dėl to vairuotojai Lietuvoje brangiai moka už degalus. Buitiniams vartotojams nuo liepos pabrangs dujos.Nežinia, kiek kainuos maistas vasarą ir kokių tikėtis šilumos kainų žiemą. Ir tai dar ne viskas. Omenyje jau reikia turėti ir galimą dronų įtaką ekonomikai. Tai kokia bus ši vasara ir kas po jos? Diskutuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė.

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir technologijos mokslų centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Gyvendama sodyboje, ji ir pati augina augalus, kurie svarbūs jos tyrimams.Ved. Ignas Andriukevičius

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvoje jau nuskambėjo pirmasis realus oro pavojus dėl įskridusio drono. Ir daugelis po jo uždavė sau klausimą – ar žinotume, ką ir kaip daryti? O kaip tokiose situacijose jaučiasi žmonės su negalia? Laidoje kalbamės apie pasirengimą, informacijos prieinamumą, bendruomeniškumą, emocinį saugumą ir tai, ką galime padaryti kiekvienas.„Ukrainiečių patirtis liudija: nesitikėkime, kad ekstremalioje situacijoje mums padės kaimynai. Labai kviečiu, kiek galime, ką galime, ruoškimės patys“, - kviečia Žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė, LŽNS tarybos pirmininkė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė. „Pasimokykime iš autistiškų žmonių – jie ruošiasi visoms situacijoms, jiems reikalingas kasdieninis planas“, - sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil. „Nepanikuokime, tik tada tinkamai reaguosime į aplinkybes. Esame didinga tauta, išgyvenome daug krizių, išgyvensime ir dabar“, - viltingai laidą baigia Andžejus Ravanas – dviejų dukryčių tėtis, informacinės aplinkos prieinamumo specialistas, atstovaujantis neregių bendruomenei.Laidoje - pokalbis apie saugumą, kuris prasideda nuo kiekvieno žmogaus.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Trečdalis gyventojų mano, kad gydytojų trūkumą regionuose padėtų išspręsti prievolė jiems po studijų kurį laiką padirbėti mažesniuose miestuose. 4 iš 10 mano, kad padėtų papildomos finansinės paskatos. Tuo metu Seime bręsta idėja dalį gydytojų iš tiesų įpareigoti kurį laiką dirbti regionuose. Kiek tai realu?Aktualus klausimas. Per miško gaisrą Lazdijų rajone žuvo ugniagesys, pastaruoju metu degė ne viena pramonės įmonė. Kaip Jūs siūlote stiprinti priešgaisrinę saugą?Atnaujinami Atgimimo aikštės Klaipėdoje rekonstrukcijos darbai, kurie ilgokai buvo sustabdyti dėl po žeme rastų sprogmenų.Penki „Nemuno aušros“ politikai santaupų grynaisiais turi sukaupę daugiau nei milijoną eurų, grynųjų nevengia ir kitų partijų atstovai. Tai atskleidžia bendras 5 redakcijų žurnalistų tyrimas.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją. Radijo stočių vadovai sako, dabar įvesti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. Edvardas Kubilius

Regionų administracinis teismas paskelbė, kad Salomėjos Nėries paminklas Vilniuje negali būti iškeltas.Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sparčiai daugėja nusikalstamų veikų, susijusių su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu elektroninėje erdvėje, neapykantos turinio atvejų, o į nusikalstamas veikas įtraukiami vis jaunesni nepilnamečiai – dažniausiai per žaidimų platformas ir socialinius tinklus.Parlamentarų, jų padėjėjų ir artimųjų turto deklaracijos liudija, kad nedidelė dalis politikų grynaisiais pinigais laiko daugiau kaip du milijonus eurų. Tai parodė penkių redakcijų žurnalistų analizė.Latvijos Saeima šiandien tvirtina paskirtojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo iš „Jungtinio sąrašo“ suformuotą Vyriausybę.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų Lietuvoje buvo bandoma tai daryti, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Įdiegus skaitmeninį radiją, gyventojai turėtų pasirūpinti imtuvais, palaikančiais DAB+ signalą. Radijo stočių vadovai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Romoje, Florencijoje, Bolonijoje ir Turine skelbiamas „raudonasis“ karščio pavojaus lygis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nacionalinei divizijai plėtoti Lietuva pirks daugiau nei devynis šimtus Suomijos gamintojo šarvuočių „Patria“.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad blogėjant Rusijos ekonominei situacijai, keičiantis jos visuomenės nuotaikoms ir nepasiekiant proveržio fronte, tikėtinos dažnesnės provokacijos prieš Baltijos šalis.Nuo liepos 1 dienos gyventojams brangs elektra ir dujos.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB plius. Prieš 20 metų Lietuvoje jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Radijo stočių valdytojai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. L. Želnienė

Švietimo sistemos vadovai aiškinasi, kodėl šalies mokyklose vis dažniau pasitaiko smurto atvejų ir kaip juos suvaldyti. Dalis mokslininkų sako, kad siekiant užkardyti tokius protrūkius mokyklose, reikia tinkamai motyvuoti ten dirbančius psichologus. Pasak kitų specialistų, labai svarbu užtikrinti vaikų užimtumą po pamokų ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose.Kurį laiką kritusios, degalų kainos Lietuvoje vėl šoktelėjo iki dviejų eurų už litrą. Dar kol kas galioja Seimo įvestas sumažintas akcizas dyzelinui, situacija naftos rinkoje taip pat nebėra dramatiška, kokia buvo pavasario pradžioje, kai Amerika pradėjo kariauti su Iranu. Tad kodėl degalai vėl brangsta?Mažinant žmonių su negalia automobilių parkavimo kortelių klastojimo mastą, valstybės institucijos siūlo arba sugriežtinti jų naudojimo kontrolę, arba naikinti galimybę parkuotis nemokamai. Nes aiškėja, kad miestuose kortelių tikrumo ir galiojimo niekas netikrina, tad automobilius neįgaliųjų vietose stato kas nori.Latvijoje gegužės pradžioje įskridę dronai nuvertė šalies Vyriausybę. Pasirengimas tokioms provokacijoms buvo patikrintas ir Estijoje bei Lietuvoje. Oficialiai teigiama, kad tai buvo į taikinius rusijoje skridę, bet paklydę ukrainietiški dronai, tačiau kai kurie dronų specialistai neatmeta, kad aparatai galėjo būti rusijos pusės tyčia suklaidinti ir nukreipti į Baltijos valstybes. Kaip jos pasirengusios tokiems atvejams, kokias išvadas pasidarė ir ar jaučia Europos Sąjungos bei NATO palaikymą?Lietuvoje šiandien minimas Tautadienis. Tai iniciatyva, skatinanti šią dieną vilkėti, segėti ar kitaip aprangą papuošti kažkokiu tautiniu ženklu, apranga ar drabužiu.Ved. Liuda Kudinova

Dėl iš Registrų centro nutekintų daugiau nei 600 tūkstančiams registrų įrašų gyventojai turėtų pasiruošti, kad netrukus gali padaugėti sukčių atakų. Žmonės jau gali pasitikrinti, ar jų registrų duomenys buvo pavogti.LRT užsakymu atlikta Baltijos tyrimų apklausa rodo, kad beveik pusė iš kaupiančiųjų II pensijų pakopoje jau atsiėmė visas ar dalį kauptų lėšų.Simbolis „Rakto skylutė“ yra ES registruotas prekių ženklas, Lietuvoje naudojamas jau 12 metų, tačiau daugelis gyventojų nėra apie tai girdėję.Kauno rajone tęsiami žemutinės oro erdvės kontrolės, skirtos dronų aptikimui, sistemos bandymai.Ved. Rūta Kupetytė

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienų metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje išsiskiria stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Tradicinėje tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ šią savaitę pasidžiaugėme portalo 15min triumfu Lietuvos žurnalistų futbolo čempionate, aptarėme „Žalgirių“ bėdas bei Lietuvos futbolo čempionato batalijas. Įvertinome UEFA reformą rinktinių turnyruose, sveikinome Karolį Dudėną su laimėtu Anglijos „Premier“ lygos fantasy žaidimu Lietuvoje bei uždarėme didžiųjų Europos lygų sezonus. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. O taip pat paskelbėme ir konkursą: „YouTube“ arba „Skriejančio kamuolio“ feisbuko komentuoruose siūlykite išradingiausius būdus atšvęsti pelnytą įvartį ir du išradingiausius (arba labiausiai patiksiančius) apdovanosime dviem dvigubais kvietimais į sekmadienį Kaune įvyksiantį „Žalgirių“ mūšį. 00:00 Žurnalistų futbolo taurė 05:52 VŽ įgriuva, Skerlos retorika 24:28 „Žalgirių“ mūšis, „Sūduva“ ir konkursas 35:12 Šventė Telšiuose, aikštė ir... kėdė 45:26 Nutraukta „Bangos“ serija 48:55 „Riterių“ agonija 52:08 Ką čia sumąstė UEFA? 1:06:59 Gineitis, Adomonis, Kučys, Kažukolovas 1:12:56 Europos lygos finalas 1:15:51 Karolis – anglų fantasy čempionas, „Spurs“ 1:31:54 Kelintas Pepas geriausiųjų sąraše? 1:39:32 Vokiečių „Pokal“ ir Harry Kane‘as 1:42:36 „La Liga“ finišas 1:47:11 „AC Milan“ ir „Juventus“ bėdos 1:49:57 Portugalija, moterų ČL ir pabaiga

Rusija kaltina Baltijos šalis „sistemingu etninių rusų teisių pažeidimu“ ir ketina kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stebimas staigus rusofobijos, propaguojamos valstybiniu lygmeniu, augimas. Pokalbis su agentūros „Bosanova“ vadovas, knygos apie Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją „Baimės frontas“ autorius Vytautas Matulevičius.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienų metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje išsiskiria stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“ Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką. Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių. Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose. Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus  Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

Vakar Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse paskelbtas oro pavojaus signalas daugeliui vaikų sukėlė nerimą. Mokyklose bei darželiuose vaikai buvo palydėti į priedangas, dalis jų skambino tėvams ir ieškojo saugumo. Kaip mokyklose ir namuose su vaikais kalbėtis apie dronų pavojų, nuraminti ir padėti jaustis saugiems?Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės?LRT GIRDI: vieno sostinės Pašilaičių mikrorajono daugiabučio namo liftai, po patikros pripažinti techniškai netvarkingais ir jiems reikalingas remontas, tačiau jau pusantro mėnesio jokių darbų nevyksta, nes, kaip nurodo į redakciją besikreipęs namo įgaliotinis, bendrijos pirmininkas pirmiausia reikalauja surasti remontui reikalingų pinigų. Anot bendrijos pirmininko, pradėti darbų be finansinio pagrindo – negalima. Daugiabučio gyventojai, kurių dalis vyresnio amžiaus, priversti lipti laiptais.Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti dainų autorė ir atlikėja Sandra Carrillo kuria keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Sako, kad gerbia ir myli Lietuvą, nors nenori pamesti ir ispaniškosios tapatybės.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

Šiaulių Pietinio didžiųjų apuokų pora persikėlė perėti į kitą daugiabutį namą, o trys jų jaunikliai su žmonių pagalba miesto aplinkoje gyvena ir jau išmoko skraidyti. Vis tik gyventojai nerimauja, kad nepasikartotų praėjusių metų scenarijus, kuomet du iš trijų paukščių žuvo dėl elektros iškrovos ir buvo rasti po elektros oro linijomis laukuose už Šiaulių.Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininkas Petras Adeikis sako, jog ši, jo paleistų apuokų pora yra vienintelė oficialiai žinoma laisvėje perinti didžiųjų apuokų pora Lietuvoje, todėl labai svarbu izoliuoti laidus aplink Šiaulius, ir vėliau šį darbą tęsti visoje Lietuvoje.Kaimyninėje Latvijoje ornitologų skaičiavimais didžiųjų apuokų yra 15-75 poros. Jie dirbtinai neveisiami tam, kad būtų paleisti į gamtą, naudojamos kitos priemonės jiems apsaugoti. Kokios jos? Ir ką parodė ant 15 apuokų pritvirtinta GPS sekimo įranga, pasakoja latvių ornitologas Peteris Daknis.Autorė Inga Janiulytė-TemporinTekstą įgarsino Donatas Šukelis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos jau kelis mėnesius vykdo projektą „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir šiaurės Lietuvoje“. Vienas iš pagrindinių uždavinių – sukurti vieningą šiaurės Lietuvos medžių alėjų duomenų bazę.Dar visai neseniai didelis biuras ir kuo daugiau kvadratinių metrų buvo laikomi prestižo ženklu, tačiau šiandien požiūris keičiasi. Hibridinis darbas, augantys išlaikymo kaštai ir tvarumo klausimai verčia tiek verslą, tiek valstybės institucijas ieškoti ne didesnių, o išmanesnių ir efektyviau naudojamų erdvių – todėl prestižas vis dažniau siejamas ne su dydžiu, bet su funkcionalumu, vieta, energetiniu efektyvumu ir kitais rodikliais.Prasideda vestuvių sezonas, o kartu ir naujos tendencijos – nuo šventės vietų bei dekoro iki pačio vestuvių formato. Kas šiemet madinga planuojant vestuves, ar keičiasi jaunavedžių prioritetai ir kokių švenčių dabar ieško poros?Su kiekviena diena artėjant Radijo 100-čiui, siūlome jums įvairiausių pasakojimų apie radiją.Šiandien mūsų kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė siūlo istorinį žvilgsnį į radiją Klaipėdos krašte. Klaipėdiečiai pirmąją radijo transliaciją Apollo kino teatrE išgirdo 1924-ų metų birželį. Tai buvo mėgėjiškas dviejų dienų renginys, supažindinęs su naujausia technologija. Klaipėdos radiofonas transliuoti nuolat pradėjo praėjus dešimtmečiui nuo 1926-ųjų ir Kauno radiofono įkūrimo. Lietuviška redakcija turėjo svarbią užduotį - skleisti prijungtame Klaipėdos krašte lietuvišką žodį.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Prancūzija pyksta ant Italijos, kad ši bando persivilioti jos milijonierius. Kai kurie prognozuoja, kad Italija gali tapti Europos Dubajumi. Kodėl?Dauguma Jonavos rajone sutiktų gyventojų mano, kad nereikėtų švelninti sankcijų Baltarusijai. Svarstymų atlaisvinti Minskui taikomus ribojimus šiais metais padaugėjo, kai išryškėjo Jungtinių Valstijų verslo interesai. Neplanuotai sutikti gyventojai savo mintimis dalijasi LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes bei kviečiant susipažinti su atsitiktiniais praeiviais. Šį šeštadienį Edvinas Kučinskas lankosi Jonavos rajone.Higienos institutas suskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus lietuviai gyveno ilgiau, dažniau prevenciškai tikrinosi sveikatą, vaikų dantys sveikesni, tačiau esame tingūs ir per mažai judame. Visuomenės sveikatos biurai skatina gyventojus gyventi sveikiau, moko jaunimą sveikai maitintis ir judėti, tačiau geroms iniciatyvoms trūksta ne tik pinigų bet ir darbuotojų.Šis savaitgalis išsiskiria įvairių renginių gausa. Jau šiandien visoje Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į vasarą kelti bures kviečia Klaipėda, o visą savaitgalį susipažinti su išskirtine sostinės architektūra kviečia festivalis Open House Vilnius.Jau šį vakarą paaiškės, kas nugalės Austrijos sostinėje vienoje vykstančiame Eurovizijos dainų konkurse.Ved. Paulius Selezniovas

Matonis: gali susiklostyti situacija, kai kelis mėnesius Lietuvoje iš viso nebus JAV karių.

Prokuratūra pradėjo tyrimą, ar „Teisės ir demokratijos centras“, kuriam vadovavo Dainius Žalimas, tinkamai tvarkė buhalteriją.Keturi tūkstančiai amerikiečių karių jau rengėsi rotacijai Europoje, dalis ginkluotės buvo pakeliui į Lenkiją, kai vakar netikėtai liepta apsigręžti ir paskelbta, kad rotacija atidedama. Politikai ramina, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Lenkijai ir Lietuvai išlieka, tačiau generolas Benas Hodžesas atvirai tai vadina neigiamu signalu, o gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad šis sprendimas realiai reiškia tai, kad Lietuvoje kelis mėnesius gali nebūti amerikiečių karių.Dalis žydų bendruomenės prašo buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje nekurti memorialo, visiškai nugriauti pastatą, aptverti ir saugoti senąsias Šnipiškių žydų kapines.Jungtinių Valstijų Kongrese surengti klausymai apie Amerikos paramos Baltijos šalims ateitį: kongresmenai perspėjo apie Rusijos grėsmę NATO ir kėlė klausimus dėl vėluosiančio amunicijos tiekimo Baltijos šalims.Į LRT Girdi kreipėsi Didžiojoje Riešėje gyvenanti mama, kuri dėl darželių stygiaus už vaiko priežiūrą išleis tūkstančiu eurų daugiau nei galėtų.Ved. Liepa Želnienė

Likus mėnesiui iki LRT RADIJO 100-mečio, kalbiname tuos radijo žmones, kurie dabartiniams žurnalistams, skirtingu laiku atėjusiems į radiją, tapo autoritetais. Audra Girijotė (radijo klausytojams žinoma ir kaip Čepkauskaitė) – laidų „Kino meka“, „Žmonės ir idėjos“, rubrikos „Naujienų žemėlapis“ autorė, daugybę kolegų įkvėpusi domėtis žmogaus teisių temomis ir ieškoti savito stiliaus.Rašytojos Žemaitės populiarumas.Lietuvoje dar stebime miestų ir miestelių trinkelizaciją, kai Olandijos bei kitų Europos šalių gyventojai vis dažniau kviečiami atsisakyti nebūtinų kietų dangų ir ten sodinti augalus. Kodėl? Ar tokių iniciatyvų reikia Lietuvoje?Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvoje dar stebime miestų ir miestelių trinkelizaciją, kai Olandijos bei kitų Europos šalių gyventojai vis dažniau kviečiami atsisakyti nebūtinų kietų dangų ir ten sodinti augalus. Kodėl ir ar tokių iniciatyvų reikia Lietuvoje?

LRT RADIJAS skelbia atranką į trečią kartą rengiamą mentorystės programą „LRT radijo akademija“, kurioje įvairių sričių kūrėjai garso pasakojimo paslapčių mokysis iš Lietuvos bei užsienio profesionalų ir sukurs unikalų garso pasakojimą.Gegužės 12-ąją minima tarptautinė slaugytojų diena. Apie šio darbo specifiką, iššūkius ir džiaugsmus pokalbis su bendrosios praktikos slaugytoja Greta Medišauskaite.Lietuvoje kasmet auga degalų suvartojimas, per dieną vienam gyventojui tenka 3.6 litro degalų. 1000 gyventojų tenkančių automobilių skaičiumi jau lenkiame Vokietiją, o didelė jų dalis yra senesni nei 20 metų ir varoma dyzeliu. Tai tik dalis faktų iš „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės atliktos analizės kaip Lietuva atrodo Europos kontekste pagal išmetamąsias dujas, atsinaujinančią energetiką, žiedinę ekonomiką ir kitus tvarumo rodiklius.Jurbarko rajone, Panemunės pilyje, pristatoma ekspozicija „Grafikos paviljonas. Pirmoji paroda". Istorinėse erdvėse – trijų menininkių darbai. Kūrėjos visą mėnesį gyveno pilyje: tyrinėjo Panemunės istoriją, architektūrą ir kultūrinį paveldą.Ved. Agnė Skamarakaitė