Podcasts about lietuvoje

Užsienio naujienose - apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Šveicarijoje prasidedančias JAV ir Irano technines derybos dėl galutinio susitarimo užbaigti karą bei pranešimus, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris pirmadienį ketina atsistatyti.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje - apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rusų rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir apie dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Radijo dokumentikos anonse - trečiasis pasakojimą iš LRT RADIJO šimtmečiui skirto ciklo “Ar mus girdite?”. Šį kartą dokumentikos autoriai persikels į 1926-ųjų Kauną ir seks Petro Babicko - vieno iš Lietuvos radijo pradininkų - pėdomis.Kaip atrodo ilgakasių konkursas, Nemakščių gimnazijoje rengiamas jau ketvirtus metus? Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Reportažas apie Jungtinės Karalystės politikų sprendimą uždrausti socialiniais tinklais naudotis vaikams iki 16 metų.Europos Sąjungoje į invazinių rūšių sąrašą įrašyti dėmėtieji elniai. Lietuvoje ši taisyklė įsigalios 2027 metų liepą ir nuo tada jiems laikyti nelaisvėje reikės specialaus leidimo. Kaip elnynų savininkai tam turės pasirengti, ir ar keisis tokių elnių medžiojimo taisyklės?Elektroninės prekybos verslui atsirado pareiga vartotojams sudaryti galimybę paprastai ir greitai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Šis reikalavimas įtvirtintas Civilinio kodekso pakeitimuose, kurie galioti pradėjo birželio 19 d. Ką apie tai reikia žinoti pirkėjams?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie senovinius vasaros saulėgrįžos šventės papročius.Ved. Liuda Kudinova

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Trečiojoje dalyje nusikeliame į 1926 m. Kauną ir sekame Petro Babicko – Lietuvos radijo pradininko – pėdomis. Į ką tik ėmusią veikti radijo stotį jis atvyksta kaip mokytojas iš Jurbarko ir pareiškia, jog eteryje užsienio pavardės ir vietovardžiai skaitomi netaisyklingai. Po šio akibrokšto stoties viršininkas pasiūlo jam pačiam pabandyti paskaityti naujienų pranešimus geriau. Kaip sekėsi naujokui chaoso ir permainų persmelktame Kaune?1926-ųjų ​Kaune dar tik ​tiesiami ​šaligatviai, ​kyla ​nauji ​pastatai, bet miestas pilnas kontrastų: senamiestyje ​​galėjai išvysti besiganančią karvę ar vištą. Su labai mažai teko susikurti ypač daug. Vienas tokių projektų buvo radijas. Nors ​autentiškų ​tą ​laiką ​menančių​ ​transliacijų ​nėra ​išlikę, ​tačiau ​galima ​pamėginti ​jas ​atkurti. ​Kaip ​yra ​sakęs ​pats P. ​Babickas:​​ „Nematant daug įdomiau kartais klausyt, nes nematant kartais geriau įsivaizduoji negu matant“.Esame dėkingi istorikams: Linai Häll, Linai Mikalkėnaitei, Titui Krutuliui bei „Art Deco“ muziejaus įkūrėjams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui už jų atradimus bei tarpukario pasakojimus. Taip pat dėkojame rašytojai bei muziejininkei Aldonai Ruseckaitei, nuodugniai ir giliai ištyrusiai P. Babicko biografiją.Autoriai – Rūta Dambravaitė ir Aretas KisieliusGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudotas Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas interviu su P. Babicku.Tarpukario klausytojams balsus paskolino: Adomas Šimkus, Inga Janiulytė-Temporin, Justas Pilibaitis, Vita Ličytė, Rytis Skamarakas, Artūras Matuzas, Teresė Bernatonytė, Justė Luščinskytė, Vaidotas Burokas, Unė Liandzerbytė, Daumantas Butkus, Darius Matas. 


Panevėžyje jau prieš porą metų duris atvėrė kavinė, siekianti keisti požiūrį į negalią. Ją įkūrę intelekto negalią turintys panevėžiečiai.Daug kur Lietuvoje mokinių skaičius traukiasi, o Panevėžio rajono Velžio mokykloje auga. Kodėl taip yra?Šią vasarą Lietuvos Raudonasis Kryžius keliauja po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, susitinka su bendruomenėmis bei kviečia žmones daugiau sužinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, pirmąją pagalbą ir pirmąją psichologinę pagalbą, savanorystę.Nuo šio birželio pažinti Panevėžį vėl kviečia ne gidai, o vietiniai gyventojai. Tai jau antrasis sezonas, tęsiantis pernai pradėtą kelionę po miestą per jo žmones ir pasakojimus.Panevėžio Stasys Museum populiarumo fenomenas.Ved. Rūta Kupetytė

Žmonės toliau diskutuoja, kokie reikalavimai keliami priedangoms. Taigi ar yra tokie reikalavimai ir kas prižiūri, kad priedangos tuos reikalavimus atitiktų?Šiandien Socialdemokratai, valstiečiai ir demokratai pasirašo koalicijos sutartį. Ko tikitės iš naujosios valdžios?Į valdančiąją koaliciją ateinanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sako, kad demografijos problema yra itin svarbi ir derasi dėl daug palankesnių sąlygų šeimoms auginti vaikus. Ko iš šios valdžios gali tikėtis vaikus auginančios ar vaikus dar tik planuojančios šeimos?Ar žinote, koks gatvės pavadinimas Lietuvoje yra populiariausias? Liepų. Tačiau egzistuoja ir retesni, neįprasti pavadinimai.Ved. Edvardas Kubilius

Socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos Seimo frakcijų seniūnai pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį. Ja remiantis bus formuojama 21-oji Vyriausybė, kuriai vadovauti turėtų socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas trečiadienį pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir pagal kurio sąlygas Teheranas sutiko mainais į didelio masto ekonominę pagalbą praskiesti savo sodrintą uraną.Seimas pritarė papildomoms rezidentūros vietoms, jas gavę medikai privalėtų kurį laiką atidirbti regionuose.Įsigijus vieną bilietą – kelionė keliomis transporto rūšimis: autobusu, traukiniu, laivu, ar net paspirtuku. Tokiai kelionių sistemai Lietuvoje atveriamas kelias po Seimo priimtų įstatymo pataisų. Iki 2028 metų pabaigos planuojama įdiegti Kelionių planavimo ir jungtinio bilieto sistemą, leisiančią suplanuoti maršrutą ir įsigyti bendrą bilietą skirtingoms transporto rūšims.Daugeliui didžiausių pasaulio šalių lyderių šią savaitę susirinkus į Didžiojo 7-eto viršūnių susitikimą, internautų ir žiniasklaidos dėmesį patraukė Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono socialinių tinklų paskyra. Joje kiekvienam atvykstančiam politikui buvo paskirta specifinė daina. Kai kurie pasirinkimai nustebino - pavyzdžiui Donaldui Trampui suskambo daina apie sudėtingus santykius ir nesutarimus.Ved. Darius Matas

Vaikų dienos centrai Lietuvoje šiandien veikia ant užsidarymo ribos. Net 73 proc. Vaikų dienos centrams (VDC) trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Dalis jų veikia tik iš inercijos. Kai kurie vaikų dienos centrų atstovai atvirai sako – be projektų jie nebeišgyventų.Daugiau nei 80 procentų centrų dirba su vaikais iš sudėtingų šeimų. Tai vaikai su specialiais ugdymosi poreikiais, elgesio ir emociniais sunkumais, dažnai augantys krizinėse šeimose. Tačiau juos prižiūri vos vienas ar du darbuotojai, kurie tuo pačiu atlieka dar ir vadovo, finansinės paramos projektų rašytojo, buhalterio, mokytojo, virėjo ir visas, kokių tik reikia, funkcijas. Daugelyje centrų nėra nei psichologo, nei logopedo, nei specialiojo pedagogo. Visus juos atstoja tas pats vienas ar du socialiniai darbuotojai, dirbantys centre.Ir visa ši sistema šiandien laikosi ant pervargusių, bet vis dar turinčių entuziazmo ir noro aukotis dėl svetimų vaikų žmonių.Kokios išeitys?LRT radijo laidoje dalyvauja Laura Milčienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, ir Eglė Valatkevičienė, SOS vaikų kaimai Lietuvoje organizacijos atstovė, kuruojanti Vaikų dienos centrų klausimus.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Socialdemokratai, demokratai ir „valstiečiai“ pasirašo valdančiosios koalicijos sutartį. Kokius darbus planuoja naujoji Vyriausybė?Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas Versalio rūmuose Prancūzijoje pasirašė memorandumą dėl taikos su Iranu. Jį pasirašė ir Irano prezidentas. Dokumente Iranas kartoja pažadą nesiekti branduolinio ginklo, tačiau dėl išsodrinto urano likimo su Teheranu numatoma susitarti per naujas šešiasdešimties dienų derybas. Memorandume numatomas ir Hormuzo sąsiaurio atvėrimas, ir Amerikos sankcijų Irano naftai atšaukimas. Vėliau žadamas ir 300-tų milijardų dolerių fondas Irano atstatymui. Susitarimas aštriai kritikuojamas.Koks tikėtinas JAV ir Irano taikos susitarimo poveikis pasaulio ekonomikai?Seimas balsuos dėl vieningo viešojo transporto bilieto sistemos. Ji apjungtų ne tik autobusus, bet ir geležinkelį, vidaus vandenis ir paspirtukus.Ar žinote koks gatvės pavadinimas Lietuvoje yra populiariausias? Liepų. Tačiau egzistuoja ir retesni, neįprasti pavadinimai. Pavyzdžiui, Pasimatymo akligatvis Kaune arba Palmių takas Raseiniuose.Ved. Andrius Kavaliauskas

Lietuvoje yra daugiau nei 2 500 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau didžioji dalis jų šiuo metu stokoja pačių paprasčiausių dalykų – lovų, antklodžių, higienos priemonių. Kol savivaldybės tvarko atsargas, Europos Parlamente prasideda kova dėl to, kas turėtų finansuoti mūsų civilinę apsaugą.

Šiandien Vilniuje vyksta Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos festivalis, surengtas greta pasaulinės faktų tikrintojų konferencijos „GlobalFact“. Jame pristatoma žurnalistinių tyrimų patirtis iš Lietuvos, kitų Baltijos šalių bei platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono. Pokalbis su tyrimų žurnalistu, knygų autoriumi Grzegorz Rzeczkowski ir Jan Kuciak tiriamosios žurnalistikos centro vyriausiasis redaktorius Lukáš Diko.Vokietija grąžino Lenkijai per Antrąjį pasaulinį karą pagrobtas kultūros vertybes, tarp kurių yra ir 16 a. auksinis žiedas, galimai priklausęs karaliui Žygimantui Senajam. Apie grąžintas vertybes ir tolimesnius sudarytos darbo grupės planus kalbamės su LRT radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirigentų pasikeitimus žymiuose orkestruose, jaunųjų klasikos atlikėjų „Euroviziją“ ir kokį naują pavidalą jau netrukus įgis garsusis filmas „Pianistas“.Reporterė Ieva Radzevičiūtė pristato „Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis“ tyrimo rezultatus.Ved. Indrė Kaminckaitė

7 iš 10 Lietuvos gyventojų neigiamai vertina valdžios veiksmus suvaldyti degalų kainas. Vyriausybė, siekdama, sumažinti degalų kainas, tam išleido 20 mln eurų- buvo įvesta akcizo lengvata dyzelinam kurui. Ji vakar nustojo galioti ir nebebus pratęsta. Ekonomistai teigia, kad valdžia neturi neribotų resursų kovai su degalų kainomis tokioje situacijoje.Į LRT kreipiasi klausytojai, kurie sako pastebėję, kad daugėja atvejų, kai Maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad viename ar kitame prekybos centre įsigyta mėsa buvo užkrėsta, kurią galima grąžinti. Klausytojai taip pat teiraujasi, kodėl apie užkrėstą mėsą pranešama kone po mėnesio, kai ji jau būna suvartota?Krašto apsaugos viceministro pareigas palikęs Tomas Godliauskas ėmėsi vadovauti naujai įsteigtai asociacijai „Visuotinė gynyba“. Asociacija įsteigta siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės atsparumą nuo tradiciškai karinio gynybos supratimo pereinant prie kiekvieno piliečio įsitraukimu grindžiamo modelio.Duris atvėrė jubiliejinį, šešiasdešimtąjį, sezoną pasitinkanti Palangos vasaros skaitykla. Kaip įprasta, ji kurorto svečius priims iki rudens, o tuomet vėl užvers duris. Kurorto savivaldybė norėtų, kad skaitykla veiktų ištisus metus - siūlomas ir finansavimas jos remontui bei pritaikymui, žadama pasiūlyti ir veiklų, kurios čia kviestų palangiškius ir poilsiautojus. Tačiau skaityklos šeimininkai - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka - į tokius norus žiūri skeptiškai, esą statinys pritaikytas naudoti tik vasaros sezono metu.Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta didžiausias Baltijos šalyse pabėgėlių indėlį kultūrai ir visuomenei švenčiantis festivalis „Pabėgėlių savaitė“. Iniciatyva kviečia į koncertus, diskusijas, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves ir bendruomeninius susitikimus, kuriuose atsiskleidžia žmonių, ieškančių saugumo, istorijos, kūryba ir kasdienės patirtys. Kaip sekasi integruoti pabėgėlius per kultūrą, su kokiais iššūkiais susiduriama ir ko galime pasimokyti iš kitų Europos valstybių patirties?Ved. Rūta Kupetytė

Po vėsios ir lietingos birželio pradžios daugelis jau ima nekantrauti, kada pagaliau bus galima pasimėgauti tikra vasara. Apie artimiausių savaičių orus FM99 eteryje kalbėjęs meteorologas Gytis Valaika sako, kad gerų naujienų yra – orai pamažu šiltės, kritulių mažės, tačiau itin didelių karščių Lietuvoje artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais.Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms. Mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre startavęs jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai“ artėja prie finišo. Šių metų programoje – penki renginiai, tarp jų ir du performansai Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. O birželio 17-ąją festivalis kviečia į triukšmingą uždarymo vakarą Šiaulių amfiteatre.Šiemet „Pabėgėlių savaitė“ subūrė daugiau nei 20 kultūros institucijų, bendruomeninių, nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų. Nuo pagalbos gavėjo prie kultūros kūrėjo: kaip keičiasi pabėgėlio vaidmuo Lietuvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Įprastai laiką matuojame sekundėmis, minutėmis ir valandomis. Tačiau pasaulyje egzistuoja laikrodžiai, kurie laiką skaičiuoja milijardinių sekundės dalių tikslumu. Be jų neveiktų navigacija, būtų neįmanomi tarptautiniai bankiniai pavedimai, sutriktų mobiliojo ryšio ir interneto tinklai. Lietuvoje veikia vieninteliai šalies atominiai laikrodžiai, saugomi Fizinių ir technologijos mokslų centre. Dabar Europa žengia dar vieną žingsnį – siekia pažangiausius atominius ir optinius laikrodžius sujungti ne per palydovus, o šviesolaidžiais.Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Ypač tada, kai pagalbos reikia paaugliams, brolių ir seserų grupėms ar vaikams su negalia. Vienose savivaldybėse beveik visi krizę išgyvenantys vaikai randa vietą šeimoje, kitose – tik nedidelė dalis. Kas lemia šiuos skirtumus ir kodėl budinčių globotojų vaidmuo šiandien toks svarbus?Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami.

JAV ir Iranas pasiekė ilgai lauktą taikos susitarimą.Prasideda priėmimas į profesines mokyklas. Statistika rodo, kad norinčiųjų mokytis būtent profesinėse mokyklose pastaraisiais metais nuosekliai daugėja. Kodėl?Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, pagal kurias nustatomos socialinio draudimo įmokų grindys tiems, kurie dirba kelis darbus. Skaičiuojama, kad tai aktualu maždaug 8 tūkst. darbuotojų. Kritikai sako, kad dėl to gali išaugti nedarbas.Latvijos turistiniame Latgalos regione dėl dronų baimės gyventojai atšaukia rezervacijas svečių namuose. Kokia padėtis Lietuvoje?Ved. Edvardas Kubilius

Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti ugnį ir atverti Hormuzo sąsiaurį. Kaip į šią žinią reaguoja naftos rinka?Masinė Rusijos oro ataka Kyjive. Po smūgių gaisras kilo Pečiorų Lauros vienuolyne.Vidaus reikalų ministras mano, kad pranešimuose apie galimą oro pavojų ateityje galėtų būti nurodytas ir tekstas, ir situacija atitinkanti spalva. Taip Vladislavas Kondratovičius svarsto gyventojams keliant klausimą, kodėl nėra nurodoma spalva pranešimuose, kurie siunčiami į telefonus. Ministro teigimu, dėl pranešimų turinio sprendžia karinės oro pajėgos.Dėl dronų grėsmės kenčia Latvijos turizmas. O kaip yra Lietuvoje? Ar besikartojantys dronų incidentai, keičia poilsiautojų planus?Ved. Andrius Kavaliauskas

Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, skirta sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti bei pagerbti jų aukas.Donaldas Trampas skelbia, kad susitarimas su Iranu turėtų būti pasirašytas jau šiandien.Lietuvoje žadama stiprinti priedangų tinklo plėtrą – įvedami trys priedangų lygiai ir nustatomas aiškus jų naudojimo mechanizmas.Ved. Darius Matas

Apie kolektyvizacijos raidą Lietuvoje ir kolūkinio gyvenimo įdomybes pasakoja istorikas Antanas Terleckas, kolchozų temai skyręs išsamią mokslinę monografiją „Šiferio byla“. Visos mūsų pokario istorijos, trėmimų ir kalinimų, ginkluoto pasipriešinimo, taip pat ir specifinės sovietinio kaimo mąstysenos bei elgesio normų neįmanoma iki galo suprasti ir paaiškinti, nesusipažinus su kolektyvizacijos procesu. Aptardamas nykią kolūkinę realybę, autorius geba kalbėti gyvai ir vaizdingai, svarbiausia – be paniekos ir pykčio.Tai tęsinys pokalbio, kurio pradžia buvo perduota laidoje „Kultūra ir religija“ gegužės 31 d.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones?Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Antrojoje dalyje – skirtingos istorijos apie nematomą radijo galią – kaip jis gali įkvėpti, įžiebti viltį ir sujungti žmones.Tuo metu, kai Saulius Šalnaitis vaikystėje su močiute klausydavo radijo, jis negalėjo žinoti, kaip tai paveiks jo gyvenimo pasirinkimus. Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad ją galima vadinti „Radijo dokumentikos“ gerbėja. Ji sako, kad ši laida sukuria patirtį, į kurią galima pasinerti, o pašnekovai, jaučiasi labai arti.Buvusios laidos pašnekovės Pranutė Vaičiulėnienė ir Saulė Vaš dalinasi patirtimi, ką reiškia būti pašnekove ir girdėti save per radiją, o Inga Janiulytė-Temporin sako, kad sutikti pašnekovai neretai įkvepia ir pasėja naują mintį.Autorė – Vita LičytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti įrašai iš LRT archyvų.Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt

Kaip Lietuvoje veikia radijas? Kas lemia, kad radijas vienur veikia geriau, o kitur blogiau ir kuo ypatingi radijo dažniai? Pokalbis su Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininke Jūrate Šoviene ir tarnybos Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vyriausiuoju patarėju Mindaugu Žilinsku.Lietuvoje veikia apie 40 radijo stočių, transliuojančių skirtingas programas. Kas vertina ir piržiūri, kaip veikia radijo stotys Lietuvoje ir kodėl gali būti nutraukta radijo programa? Kalbame su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoju Rimantu Bagdzevičiumi.Radijo įrangą per šimtmetį išgyvenu itin didelius pokyčius. Kokios įrangos reikia, kad radijas transliuotų kokybiškai? Pokalbis su garso inžinieriumi Daliumi Nomicu.Aktorę Agnę Šataitę pažįstame iš vaidmenų teatre ir kine, tačiau pirmiausia visi pažino jos balsą. Nuo paauglystės Agnė darbavosi Aukštaitijos radijuje ir radijo stotyje „Jazz FM“.Tiesioginė transliacija iš Katedros aikštės.Ved. Marius Eidukonis

Šventinėje prezentacijoje trumpai apžvelgsime, kaip roko muzika ir žinios apie ją Lietuvos klausytojus pasiekdavo per užsienio radijo transliacijas. Pristatysime, kokios radijo stotys buvo „gaudomos“ Lietuvoje, kokių laidų buvo klausomasi praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais, ir seksime roko muzikos raidą – nuo ankstyvojo roko iki naujosios bangos.Ved. Lukas Devita

Kaip gyveno eilinis žmogus Lietuvoje metais, kai šalyje atsirado radijas? Kas daugiausiai uždirbo? Kiek kainavo pienas ir ką galėjai nusipirkti už litą? 1926-ųjų Lietuvos gyventojų pajamų ir išlaidų analizė. Pokalbis su VU Istorijos fakulteto docente dr. Dalia Bukelevičiūte.

Kas galėtų pagalvoti, kad tarpukariu Lietuvoje ne tik populiarėjo iš Vakarų atkeliavusios mados tendencijos, bet ir... moralinė mados kritika? Dvasininkai, akademikai, medikai ir visuomenės veikėjai sausakimšoje Kauno universiteto salėje surengė viešą mados teismą, kuriame aršiai diskutuota dėl naujo, gerokai laisvesnio miesto moterų įvaizdžio.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Derybas dėl prisidėjimo prie valdančiosios koalicijos su demokratais pradėjęs socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad esminių nesutarimų neatrasta. Šiandien planuojamas jau trišalis - socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų – derybininkų susitikimas.Lietuvoje teisiamas A.Kandrotas - Celofanas gegužės pradžioje netikėtai išvykęs į Minską ten atsidūrė kartu su skandalingu Latvijos politiku Aleksėjumi Roslikovu. Abu veikėjai bendradarbiauti pradėjo dar kovido pandemijos laikais. LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, jiedu kartu su bendražygiais iš Estijos savo šalyse būrė judėjimus, kurie skatino nepasitikėjimą valstybės institucijomis, ragino priešintis pandemijos apribojimams bei skleidė sąmokslo teorijas apie vakcinas. Ekspertai jų veikloje įžvelgia koordinuotos kremliaus operacijos požymių.Šiandien prasideda Pasaulio futbolo čempionatas. Jis šiemet vyks Meksikoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Šiemet dėl pasaulio futbolo čempionų taurės kovos rekordiškai daug nacionalinių rinktinių – 48. Čempionate neišvengiama ir politikos – Jungtinės valstijos atsisakė išduoti vizas daliai šios komandos pagalbinių darbuotojų, todėl iraniečiai kol kas apsistojo Meksikos šiaurės vakaruose, pasienyje su Jungtinėmis valstijomis.Lietuvos bankas išleidžia kolekcinę 10 eurų sidabro monetą „Lietuvos radijui – 100“.LRT šimtmečio proga kviečiame kartu pasikapstyti po radijo archyvus. Kolega Adomas Šimkus domėjosi laidomis, kurių eteryje jau nebėra, nors savo laiku, jas turbūt žinojo visi.Ved. Rūta Kupetytė

Ar įmanoma maitintis sveikai, įvairiai ir subalansuotai neturint laiko kasdien stovėti virtuvėje? Į šį klausimą atsakymą siūlo jau vienuoliktus metus Lietuvoje veikianti įmonė „7Pack“, neseniai pradėjusi veiklą ir Alytuje. Apie naują paslaugą pasakojo „7Pack“ direktorė Simona Taraškevičė ir pardavimų vadybininkė Irma Valančienė.

Kaip praėjo pirmosios socialdemokratų ir demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” derybos dėl koalicijos sudarymo? Abi politinės jėgos kalba, kad Vyriausybės atsinaujinimas turėtų atnešti daugiau rimties ir nebūti tik kosmetinis.Lietuvoje - dar viena duomenų vagystė. Šįkart nukentėjo medikai. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastebėjo, kad pasisavinta apie 62 tūkstančių įrašų. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina , kad į e-sveikatą įsilaužta nebuvo.Iš antros pensijų pakopos pinigus atsiėmę gyventojai pusę milijardo eurų tuoj pat išsigrynino, ir tai nustebino Lietuvos banką. Per keturis mėnesius iš viso atsiimti beveik 3 milijardai eurų, tačiau didžioji dalis lėšų laikoma bankų sąskaitose.Ved. L. Želnienė

„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m. Apie tai plačiau pasakoja istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kauno rajonas pristato antžeminę modulinę priedangą. Tai vienas pirmųjų tokių sprendimų Lietuvoje, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasislėpti įskridus dronui ar kilus panašiam pavojui.Per Lietuvą siaučiančios audros pridarė šimtatūkstantinių nuostolių – nuplėšti namų stogai, sudaužyti automobiliai. Kaip saugote savo turtą? Ar jį draudžiate?Kokių priemonių ketina imtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei „Sodra“, mokančios tėvams vaiko priežiūros išmokas? Valstybės kontrolė nustatė, kad mūsų institucijos neturi galimybių patikrinti, ar užsienio piliečių vaikai, už kuriuos moka pinigus, apskritai yra Lietuvoje ir ar už juos tėvai negauna tokių pačių išmokų savo valstybėse?Bristolio universiteto profesorius Simonas Poteris sako, kad nors šiandien informacinį lauką valdo socialiniai tinklai, radijas išlieka kritiškai svarbus ten, kur internetas yra blokuojamas.Ved. Edvardas Kubilius

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro eksperte Kristina Rimkūnaite ir kapitone Gintare Dapkuviene iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Jungtinėms Amerikos Valstijoms svarstant galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtina, kad tokios diskusijos išties vyksta. Išsamiau jis situacijos nekomentuoja, tačiau sako, jog Lietuvoje toks ginklas atsirastų nebent krizės arba karo metu.Baigus galioti 50 procentų lengvatai, keleiviai pastebėjo, kad traukinių bilietai, ypač perkami prieš pat kelionę, dabar yra brangesni nei iki lengvatos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas žada, kad nuolaidos grįš. Dėl to bus sprendžiama vasaros pabaigoje.Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, dėl neįprastai šilto vandens Ramiajame vandenyne formuojasi reiškinys El Ninjo, galintis paveikti pasaulinę temperatūrą ir kritulių kiekį, bei padidinti ekstremalių orų riziką šią vasarą. Meteorologai įspėja, kad birželio–rugpjūčio mėnesiais beveik visur prognozuojama aukštesnė nei vidutinė temperatūra ir dabar pats laikas valstybėms priimti sprendimus, planuoti ir pasiruošti ekstremaliems orams.Lietuvos gastronomijos pasaulis šiandien sulaikęs kvėpavimą – jau netrukus bus išdalinti šiemetiniai „Michelin“ apdovanojimai. Kurie restoranai išsaugos prestižines žvaigždutes, o kas jas praras, paaiškės jau po poros valandų.Ved. Liuda Kudinova

Vykdydamas kovinę užduotį, dingo karys savanoris iš Lietuvos. Žiniasklaidos teigimu, jam 25-eri, jis tarnavo granatsvaidininko padėjėju.Žiniasklaidai paviešinus, kad Širvintų merė Živilė Pinskuvienė ir jos sutuoktinis, buvęs Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus namuose laiko 400- tus tūkstančius eurų grynaisiais, Pinskuvienė atsiribojo nuo komentarų, Pinskus tai patvirtino ir teigia, kad pinigai yra skaidriai uždirbti.Socialdemokratams žadant apsispręsti dėl koalicijos, svarstoma ne tik kas galėtų pakeisti Nemuno aušrą, bet ir kaip turėtų atrodyti Vyriausybė.Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad reikia keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo ir spartinti valdžios veiksmus dėl gynybos. Taip pat jis teigia, kad pasaulyje vertybes keičia pinigai ir Lietuva turės būti lankstesnė.Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su vieno garsiausių visų laikų dailininkų Caravaggio kūryba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus? Laidoje – susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji, tačiau kada tai įvyks – neaišku. Naujienų agentūra BNS pranešė, kad amerikičiečių kariai palieka Lietuvą, o kada atvyks nauji ir kiek jų bus kol kas nėra aiškumo. JAV peržiūri savo pajėgų dislokavimą Europos šalyse. Neseniai buvo praneša, kad stabdomas 4 tūkstančių karių dislokavimas Lenkijoje, tačiau vėliau JAV prezidentas pareiškė, kad dislokuoja mūsų kaimyninėje šalyje 5 tūkstančius karių.JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujuoju JAV ambasadoriumi Lietuvoje ketina skirti ne diplomatą, o su bankų priežiūra ir finansų reguliavimu dirbusį teisininką Keithą Noreiką. Ne diplomatus D. Trumpas jau paskyrė ir į ambasadas Latvijoje ir Estijoje.Prasidedant maudynių sezonui ugniagesiai gelbėtojai ragina visuomenę prie vandens telkinių ir juose elgtis atsakingai. Anot jų, per pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti. Gelbėtojai sako, kad daugiausia žmonių skęsta kaimo vietovėse.Įdomių faktų rubrikoje istorija apie tai, kaip Maiklas Džeksonas gegužę vėl tapo populiariausiu atlikėju pasaulyje.Ved. A. Skamarakaitė

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir technologijos mokslų centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Gyvendama sodyboje, ji ir pati augina augalus, kurie svarbūs jos tyrimams.Ved. Ignas Andriukevičius

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Trečdalis gyventojų mano, kad gydytojų trūkumą regionuose padėtų išspręsti prievolė jiems po studijų kurį laiką padirbėti mažesniuose miestuose. 4 iš 10 mano, kad padėtų papildomos finansinės paskatos. Tuo metu Seime bręsta idėja dalį gydytojų iš tiesų įpareigoti kurį laiką dirbti regionuose. Kiek tai realu?Aktualus klausimas. Per miško gaisrą Lazdijų rajone žuvo ugniagesys, pastaruoju metu degė ne viena pramonės įmonė. Kaip Jūs siūlote stiprinti priešgaisrinę saugą?Atnaujinami Atgimimo aikštės Klaipėdoje rekonstrukcijos darbai, kurie ilgokai buvo sustabdyti dėl po žeme rastų sprogmenų.Penki „Nemuno aušros“ politikai santaupų grynaisiais turi sukaupę daugiau nei milijoną eurų, grynųjų nevengia ir kitų partijų atstovai. Tai atskleidžia bendras 5 redakcijų žurnalistų tyrimas.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją. Radijo stočių vadovai sako, dabar įvesti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. Edvardas Kubilius

Regionų administracinis teismas paskelbė, kad Salomėjos Nėries paminklas Vilniuje negali būti iškeltas.Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sparčiai daugėja nusikalstamų veikų, susijusių su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu elektroninėje erdvėje, neapykantos turinio atvejų, o į nusikalstamas veikas įtraukiami vis jaunesni nepilnamečiai – dažniausiai per žaidimų platformas ir socialinius tinklus.Parlamentarų, jų padėjėjų ir artimųjų turto deklaracijos liudija, kad nedidelė dalis politikų grynaisiais pinigais laiko daugiau kaip du milijonus eurų. Tai parodė penkių redakcijų žurnalistų analizė.Latvijos Saeima šiandien tvirtina paskirtojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo iš „Jungtinio sąrašo“ suformuotą Vyriausybę.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų Lietuvoje buvo bandoma tai daryti, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Įdiegus skaitmeninį radiją, gyventojai turėtų pasirūpinti imtuvais, palaikančiais DAB+ signalą. Radijo stočių vadovai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Romoje, Florencijoje, Bolonijoje ir Turine skelbiamas „raudonasis“ karščio pavojaus lygis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nacionalinei divizijai plėtoti Lietuva pirks daugiau nei devynis šimtus Suomijos gamintojo šarvuočių „Patria“.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad blogėjant Rusijos ekonominei situacijai, keičiantis jos visuomenės nuotaikoms ir nepasiekiant proveržio fronte, tikėtinos dažnesnės provokacijos prieš Baltijos šalis.Nuo liepos 1 dienos gyventojams brangs elektra ir dujos.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB plius. Prieš 20 metų Lietuvoje jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Radijo stočių valdytojai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. L. Želnienė

Švietimo sistemos vadovai aiškinasi, kodėl šalies mokyklose vis dažniau pasitaiko smurto atvejų ir kaip juos suvaldyti. Dalis mokslininkų sako, kad siekiant užkardyti tokius protrūkius mokyklose, reikia tinkamai motyvuoti ten dirbančius psichologus. Pasak kitų specialistų, labai svarbu užtikrinti vaikų užimtumą po pamokų ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose.Kurį laiką kritusios, degalų kainos Lietuvoje vėl šoktelėjo iki dviejų eurų už litrą. Dar kol kas galioja Seimo įvestas sumažintas akcizas dyzelinui, situacija naftos rinkoje taip pat nebėra dramatiška, kokia buvo pavasario pradžioje, kai Amerika pradėjo kariauti su Iranu. Tad kodėl degalai vėl brangsta?Mažinant žmonių su negalia automobilių parkavimo kortelių klastojimo mastą, valstybės institucijos siūlo arba sugriežtinti jų naudojimo kontrolę, arba naikinti galimybę parkuotis nemokamai. Nes aiškėja, kad miestuose kortelių tikrumo ir galiojimo niekas netikrina, tad automobilius neįgaliųjų vietose stato kas nori.Latvijoje gegužės pradžioje įskridę dronai nuvertė šalies Vyriausybę. Pasirengimas tokioms provokacijoms buvo patikrintas ir Estijoje bei Lietuvoje. Oficialiai teigiama, kad tai buvo į taikinius rusijoje skridę, bet paklydę ukrainietiški dronai, tačiau kai kurie dronų specialistai neatmeta, kad aparatai galėjo būti rusijos pusės tyčia suklaidinti ir nukreipti į Baltijos valstybes. Kaip jos pasirengusios tokiems atvejams, kokias išvadas pasidarė ir ar jaučia Europos Sąjungos bei NATO palaikymą?Lietuvoje šiandien minimas Tautadienis. Tai iniciatyva, skatinanti šią dieną vilkėti, segėti ar kitaip aprangą papuošti kažkokiu tautiniu ženklu, apranga ar drabužiu.Ved. Liuda Kudinova

Dėl iš Registrų centro nutekintų daugiau nei 600 tūkstančiams registrų įrašų gyventojai turėtų pasiruošti, kad netrukus gali padaugėti sukčių atakų. Žmonės jau gali pasitikrinti, ar jų registrų duomenys buvo pavogti.LRT užsakymu atlikta Baltijos tyrimų apklausa rodo, kad beveik pusė iš kaupiančiųjų II pensijų pakopoje jau atsiėmė visas ar dalį kauptų lėšų.Simbolis „Rakto skylutė“ yra ES registruotas prekių ženklas, Lietuvoje naudojamas jau 12 metų, tačiau daugelis gyventojų nėra apie tai girdėję.Kauno rajone tęsiami žemutinės oro erdvės kontrolės, skirtos dronų aptikimui, sistemos bandymai.Ved. Rūta Kupetytė

Rusija kaltina Baltijos šalis „sistemingu etninių rusų teisių pažeidimu“ ir ketina kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stebimas staigus rusofobijos, propaguojamos valstybiniu lygmeniu, augimas. Pokalbis su agentūros „Bosanova“ vadovas, knygos apie Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją „Baimės frontas“ autorius Vytautas Matulevičius.

Tradicinėje tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ šią savaitę pasidžiaugėme portalo 15min triumfu Lietuvos žurnalistų futbolo čempionate, aptarėme „Žalgirių“ bėdas bei Lietuvos futbolo čempionato batalijas. Įvertinome UEFA reformą rinktinių turnyruose, sveikinome Karolį Dudėną su laimėtu Anglijos „Premier“ lygos fantasy žaidimu Lietuvoje bei uždarėme didžiųjų Europos lygų sezonus. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. O taip pat paskelbėme ir konkursą: „YouTube“ arba „Skriejančio kamuolio“ feisbuko komentuoruose siūlykite išradingiausius būdus atšvęsti pelnytą įvartį ir du išradingiausius (arba labiausiai patiksiančius) apdovanosime dviem dvigubais kvietimais į sekmadienį Kaune įvyksiantį „Žalgirių“ mūšį. 00:00 Žurnalistų futbolo taurė 05:52 VŽ įgriuva, Skerlos retorika 24:28 „Žalgirių“ mūšis, „Sūduva“ ir konkursas 35:12 Šventė Telšiuose, aikštė ir... kėdė 45:26 Nutraukta „Bangos“ serija 48:55 „Riterių“ agonija 52:08 Ką čia sumąstė UEFA? 1:06:59 Gineitis, Adomonis, Kučys, Kažukolovas 1:12:56 Europos lygos finalas 1:15:51 Karolis – anglų fantasy čempionas, „Spurs“ 1:31:54 Kelintas Pepas geriausiųjų sąraše? 1:39:32 Vokiečių „Pokal“ ir Harry Kane‘as 1:42:36 „La Liga“ finišas 1:47:11 „AC Milan“ ir „Juventus“ bėdos 1:49:57 Portugalija, moterų ČL ir pabaiga

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienų metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje išsiskiria stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienų metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje išsiskiria stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“ Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką. Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių. Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose. Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus  Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

Vakar Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse paskelbtas oro pavojaus signalas daugeliui vaikų sukėlė nerimą. Mokyklose bei darželiuose vaikai buvo palydėti į priedangas, dalis jų skambino tėvams ir ieškojo saugumo. Kaip mokyklose ir namuose su vaikais kalbėtis apie dronų pavojų, nuraminti ir padėti jaustis saugiems?Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės?LRT GIRDI: vieno sostinės Pašilaičių mikrorajono daugiabučio namo liftai, po patikros pripažinti techniškai netvarkingais ir jiems reikalingas remontas, tačiau jau pusantro mėnesio jokių darbų nevyksta, nes, kaip nurodo į redakciją besikreipęs namo įgaliotinis, bendrijos pirmininkas pirmiausia reikalauja surasti remontui reikalingų pinigų. Anot bendrijos pirmininko, pradėti darbų be finansinio pagrindo – negalima. Daugiabučio gyventojai, kurių dalis vyresnio amžiaus, priversti lipti laiptais.Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti dainų autorė ir atlikėja Sandra Carrillo kuria keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Sako, kad gerbia ir myli Lietuvą, nors nenori pamesti ir ispaniškosios tapatybės.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius