Podcasts about lietuvoje

Ketvirtadienį Vilniuje, rugsėjo 25-ąją, šimtai žmonių susirinko prie prezidentūros protestuoti prieš „Nemuno aušros“ kandidato Ignoto Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru. Kultūros bendruomenė teigė kad „ministerija atiduodama politinei jėgai, kuri pasižymi populistine, antisemitine ir prorusiška retorika“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ kultūros ministerijoje pasirašė 66 tūkst. žmonių. Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“. NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo. Pokalbyje dalyvauja: Berta Tilmantė, Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė, Sigita Vegytė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Kokiomis priemonėmis telekomunikacijų bendrovės vilioja naujus klientus? Kodėl jiems gali būti pasiūlytos palankesnės sąlygos nei ilgamečiams lojaliems vartotojams?Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė apdovanojo slaugytoją iš Lietuvos. Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė, laimėjo konkursą Lietuvoje su jautria ir kartu labai praktiška idėja – pagalbos linija artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.Minima Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. Diskusija apie apie senjorų patiriamus iššūkius ir kaip juos galima būtų sušvelninti.Panevėžyje, Stasio Eidrigevičiaus kūrybai skirtame muziejuje atidaryta paroda, kuria šis dailininkas išreiškia pagarbą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Pasak Eidrigevičiaus, Čiurlionis dar per mažai žinomas kitose Europos ir tolimesnėse šalyse.Ved. Darius Matas.

Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė Silvia apdovanojo slaugytoją iš Lietuvos. Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė laimėjo konkursą Lietuvoje su jautria ir kartu labai praktiška idėja – pagalbos linija artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.Laidoje – Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė ir slaugos ligoninės „Addere Care“ komunikacijos vadovė Alina Kemežienė.

Vilniuje duris atveria vokiečių brigados karių vaikams skirta mokykla. Kiek vaikų joje mokysis ir su kokiais iššūkiais teko susidurti ją įkuriant ir ieškant mokytojų?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausime, ar reikėtų drausti nuolat laikyti grandine ar irve pririštus šunis? Lenkija praėjusią savaitę priėmė tokį draudimą įteisinantį įstatymą, o Lietuvoje jis jau pusantrų metų nepasiekia Seimo po to, kai pirmą kartą balsavimu buvo atmestas ir grąžintas tobulinti.Po parlamento rinkimų Moldovoje daug diskutuojama, kokios priežastys nulėmė tokią svarią pergalę pro-europietiškai partijai.Pokalbis su menininkų bendruomenės atstovėmis apie būsimą susitikimą su prezidentu ir įspėjamąjį kultūros sektoriaus streiką sekmadienį. Menininkų protestai jau plečiasi ir į užsienį.Dalis ūkininkų dar tik pradeda žiemkenčių sėją, nors ji turėjo būti jau baigta. Kai kuriuose Žemaitijos rajonuose dėl drėgmės ūkininkai žiemkenčių šiemet visai negalės pasėti. Ūkininkų sąjunga tikina, kad tai turės įtakos kitų metų derliui.Ved. Liuda Kudinova

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kritikos ir bendruomenės protestų sulaukęs naujasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius sako nematantis prasmės trauktis iš posto. Politikas taip pat nurodo tik pradėjęs darbą ir jaučiantis dalies kultūrininkų palaikymą.Iš Lietuvos deportuoti trys irakiečiai. Jie 2021 metais į Lietuvą pateko nelegaliai kirsdami sieną. Pabradės užsieniečių centre yra sulaikyta ir daugiau irakiečių. Dalį jų stojo ginti Lietuvių protestantų bendruomenė, kuriai vienas iš irakiečių priklausė. Kitų diejų irakiečių advokatas teigia, kad institucijos neatsižvelgia, kad jie jau įsitvirtinę Lietuvoje.Moldovoje pasibaigus parlamento rinkimams, vertinama, kokią įtaką jų rezultatams turi Rusijos įsikišimas. Moldovos pareigūnai prieš jų šalį vykdytą dezinformacijos kampaniją vadina beprecedente. Analitikai sako, kad Rusijos pasitelkiamos priemonės tampa vis sumanesnės.Ved. Andrius Kavaliauskas

Populiarėja maudynės šaltame, o kartais ir lediniame, vandenyje. Kaip tai veikia smegenis, savijautą ir emocijas?Radijo dokumentikoje bus galima išgirsti unikalius džiunglių garsus, sužinoti, kuo ypatingi tokie nedideli šaltakraujai gyvūnai, kaip, pvz., varlės, ir su kokiais iššūkiais susiduria jos ir žmonės džiunglėse.2006 metais sudegusi garsioji Juknaičių sanatorija kyla kaip feniksas iš pelenų, tačiau, norint statyti viešbutį, sanatorijos entuziastams gali tekti bylinėtis su jau mirusiu žmogumi, kuriam patikėta valdyti valstybės žemę. Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Moldovoje vyksta parlamento rinkimai, kurie gali nulemti, į kurią pusę pasuks ši valstybė – labiau į Vakarus ar į Rytus. Apklausos rodo, kad kova bus įtempta ir proeuropietiškiems valdantiesiems rimtą iššūkį meta prorusiškos jėgos.Pasaulinės širdies dienos išvakarėse vilniečiai šiandien kviečiami nemokamai pasimatuoti cholesterolio, gliukozės kiekį, kraujo spaudimą, pasikonsultuoti su specialistais. Būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje ir miršta daugiausia žmonių.Ved. Edvardas Kubilius

Europos Sąjungoje vėl atsinaujinus diskusijoms dėl pokalbių kontrolės, kai skenuojami neisi skaitmeniniai susirašinėjimai, oficiali Lietuvos pozicija kol kas neaiški.Amerikos prezidentui nepatinka, kai populiarių vakaro šou laidų vedėjai juokiasi iš jo, todėl ragina transliuotojus nutraukti tokias laidas. Kokia iš tiesų tokių pokalbių laidų ekonomika?Rubrikoje „Auga ir balkone“ – pasakojimas apie balkone auginamas vynuoges.Daugiau kaip trečdalis vaikų nelanko jokio būrelio, o pačių būrelių trūksta. Kodėl taip yra ir ką daryti?Šiomis dienomis visoje Lietuvoje vyksta mokymai, kuriuose suaugusiesiems aiškinama, kaip naudotis įvairiomis valdžios elektroninėmis paslaugomis. Pvz., kaip užsiregistruoti pas gydytoją, sumokėti mokesčius ar baudas, pasižiūrėti viešojo transporto tvarkaraščius ir nusipirkti bilietą, pasiskaičiuoti savo būsimą pensiją ar apsilankyti virtualiose parodose.Šiauliuose dešimtmetį veikęs „Sportas visiems“ skyrius uždaromas, o masinės miestiečių sporto veiklos perduodamos nevyriausybinėms organizacijoms.Ved. Edvardas Kubilius

Beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų, kad matematikos brandos egzaminas stojant į aukštąsias mokyklas nebebūtų privalomas. Švietimo ministrė žada, kad jau kitąmet egzaminų tvarka šiek tiek keisis.Vilniaus savivaldybė pinigais, viešojo transporto bilietais ir kvietimais apsilankyti kino teatre ar baseine vilioja į sostinę atvykusius kitų miestų gyventojus deklaruoti čia gyvenamąją vietą. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pavyks Vilniui tokiais būdais pagausinti vilniečių?Šiais mokslo metais kiekviena mokykla turi nusistatyti telefonų naudojimo tvarką ir atsiskaityti Švietimo ministerijai. Skaičiuojama, kad paaugliai kasdien telefonuose praleidžia po penkias valandas. O juos atėmus, randa pakaitalą.Eilėje gauti socialinį būstą pastebima vis daugiau jaunų darbingo amžiaus žmonių, šeimų su vaikais. O iš viso Lietuvoje socialinio būsto laukia apie 19 tūkstančių žmonių. Kodėl auga socialinio būsto poreikis ir ar išties jauniems žmonėms, šeimoms su vaikais vis sunkiau įpirkti būstą?Zarasuose šiemet pastatyta daug diskusijų sukėlusi Mykolo Saukos skulptūra. Kaip zarasiškiai sugyvena su ja, ir koks meno kūrinio vaidmuo viešojoje erdvėje?Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Prisiminsime dar keletą skambiausių, o ir mažiau žinomų roko bei naujosios bangos dainų Jungtinės Karalystės, Vakarų Europos radijo eteryje 1985 metų vasaros pabaigoje, atitinkamai ir už Atlanto - Amerikos top šimtuke, dainų, kurios įvairiais takeliais pasiekdavo ir klausytojus Lietuvoje. Grojaraštyje: Laimis Vilkončius, Kate Bush, Phil Collins, Heart, The Dream Academy, Kool And The Gang, OMD, Oingo Boingo, Supertramp.Ved. Lukas Devita.

Aukso kainos ir vėl muša rekordus. Kodėl? Ir ar Lietuvoje populiaru investuoti į auksą? Pokalbis su „Synergy finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovu Artūru MilevskiuTaip pat – ar įmanoma apdrausti turtą nuo karo padarinių? Komentuoja Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narys Laurynas Žilinskas.Ir kokia finansinė logika slypi už amerikietiškų vakaro šou laidų?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Žemės ūkio ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas su pieno sektoriaus dalyviais. Tai yra pirmas etapas rengiant teisinio reguliavimo pasiūlymus ir Pieno įstatymo projektą. Iki šios rasti kompromisų tarp sektoriaus dalyvių nepavyko.Įkūrusi mažąją bendriją „Dustos“, Zarasų rajono Padustėlio kaimo ūkininkė Vilma Pupeikienė ėmėsi perdirbti įvairius žemės ūkio produktus. Pradžioje liofilizavo – džiovino šalčiu tik savo išaugintas įvairias uogas, daržoves, prieskonius. Teikė šią paslaugą kitiems kaimo gyventojams. Kartu plėtė uogynų plotus. Pagamintą produkciją parduoda mugėse, per įvairius renginius. Plėsti gamybos neketina. Baiminasi, kad dėl didelio kiekio neprarastų kokybės.Norvegijoje uždirbtais pinigais sukūrė ūkį Lietuvoje. Svečioje šalyje jauni žmonės Dalia ir Mindaugas Latviai daug dirbo, taupė, turėdami vieną tikslą – grįžę į Lietuvą sukurti ūkį ir dirbti sau. Taip ir padarė: Šilalės rajone, Žvilių kaime, statė pastatus, pirko techniką ir jau augina smidrus, lazdyno riešutus, moliūgus, levandas. Svarsto apie kitas kultūras, galvoja, kaip perdirbti užaugintą produkciją.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, rugsėjo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Vis daugiau žmonių Lietuvoje atranda balfolko šokius, kuriuose derinamos Prancūzijos ir kitų Europos šalių etninės tradicijos. Šiomis dienomis Vilniuje vyks tarptautiniais šio stiliaus šokių festivalis „Infinitumball”. Daugiau – LRT RADIJO laidoje „10-12“ su balfolko šokių mokytoju, muzikos kūrėju ir festivalio rengėju Augustu Černiausku.Ved. Urtė Korsakovaitė

Ar pažintys padeda susirasti darbą? Naujas tyrimas Portugalijoje rodo, kad jos net tris kartus padidina tikimybę įsidarbinti. Bet kaip tai veikia Lietuvoje? Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su darbo rinkos eksperte doc. Agne Laužadyte-Tutliene, kalbamės apie socialinių ryšių reikšmę darbo paieškose: kodėl tiek daug žmonių ieško darbo per pažįstamus, kokią vertę turi „silpni“ ir „stiprūs“ kontaktai, kaip sąmoningai plėsti profesinį tinklą bei kokių rizikų gali kelti toks įdarbinimo būdas.Ved. Darius Matas.

Europos Sąjunga akcentuoja daugiakalbystės svarbą. Tačiau Lietuvos mokyklose šis siekinys yra dažniau deklaracija, o ne realybė. Mat daugybė mokinių ne tik negali dėl Europos kalbų pasiūlos nebuvimo pasirinkti mokytis norimos antrosios užsienio kalbos, o ir pamokų, reikalingų antrosioms užsienio kalboms išmokti, skaičius nepakankamas.Kaip rodo oficialioji švietimo statistika, 2024–2025 mokslo metais 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą – tai beveik visi Lietuvos moksleiviai (prieš penkerius metus 291 tūkst.). Vokiečių kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko tik 800 (prieš penkerius metus – 1300), prancūzų kalbą rinkosi – mažiau nei 250 moksleivių (prieš penkerius metus – apie 500).Antrosios užsienio kalbos, pradedamos mokyti nuo 6 klasės, populiarumas toliau disonuoja su Europos kalbų mokymosi skatinimu. Rusų kalbą kaip antrąją 2024-2025 m. m. rinkosi 89,5 tūkst. mokinių (prieš penkerius metus – 108 tūkst.), vokiečių – beveik 36 tūkst. (prieš penkerius metus – 24,7 tūkst.), prancūzų – 14,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 9 tūkst.), o ispanų – 6,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 649). Italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – atitinkamai tik 41 ir 112 besimokiusiųjų.Tačiau realybė stabdo tikrą daugiakalbystę: pasiekti B1/B2 vokiečių, prancūzų ar ispanų kalbos lygį, kaip rodo JAV Valstybės departamento kalbų instituto atlikti tyrimai, reikia maždaug 600–900 valandų. Bet Lietuvos moksleiviai nuo 6 iki 10 klasės antrosios užsienio kalbos mokosi tik apie 400–500 valandų. O ir po 10 klasės dauguma mokinių antrosios užsienio kalbos atsisako. Mat, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrąjį ugdymo planą, gimnazijos III–IV klasėse leidžiamas maksimalus individualus pamokų krūvis – 35 valandos per savaitę. Tad dažnas mokslus jaunuolis, rinkdamasis, ko atsisakyti, dažniausiai atsisako antrosios užsienio kalbos. Kitaip negalės pasirinkti tiek dalykų, kiek reikalinga stojant į aukštąsias mokyklas.Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena primena: norint, kad jaunimas iš tiesų taptų daugiakalbis, reikia ne tik gražių žodžių, bet ir realių sprendimų – daugiau pamokų, lankstesnio krūvio ir galimybių mokytis įvairių kalbų.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Goethe's instituto Lietuvoje vadovo pavaduotoja, Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos prezidentė Danutė Stankaitienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas, kuris apėmė daugiau nei 320 tūkst. darbuotojų duomenis iš 1500 organizacijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12 mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Ved. Darius Matas.

Kuo svarbus ryšys tarp universiteto ir jį baigusių studentų? Vilniaus universitetas jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater, atnaujinti ryšius bei dalyvauti Alumnų festivalyje. Tokius susitikimus nuolat organizuoja ir Kauno technologijos universitetas.Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ pradeda antrąjį savo gyvavimo ciklą ir siekia supažindinti vaikus su knyga nuo pirmųjų dienų ir padėti tėvams atrasti skaitymo džiaugsmą bei naudą.Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12-a mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Prieš kelias dienas Šiauliuose pristatytas pretendentas į Lietuvos rekordą – įspūdingo dydžio pašto ženklas. Jį Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė skiria kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Rugsėjo 30 d. – spalio 30 d. Varėna taps Lietuvos teatro sostine. Jau šešioliktą kartą čia vyks Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis – vienas svarbiausių teatrinių įvykių pietų Lietuvoje, suburiantis stipriausius šalies teatrus, originalius kūrėjus ir įtraukiančius spektaklius visoms amžiaus grupėms. Festivalis tęsis visą spalį, o jį vainikuos teatralizuoti laureatų apdovanojimai spalio 30 d. Apie tai FM99 kalbame su Judita Ikasaliene ir Žiedūne Dubnikovaite.

Šiandien spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu prisistatė ir į žurnalistų klausimus atsakinėjo pretendentas į Kultūros ministrus, „Nemuno aušros“ atstovas Ignotas Adomavičius. Kokią komunikacijos strategiją jis  pasirinko ir kokią žinią protestuoti pasiruošusiai kultūros bendruomenei nusiuntė? Pokalbis su kultūros komunikacijos specialistėmis Stefanija Jokštyte ir Laisve Radzevičiene.Antrus metus iš eilės Lietuvoje minima Vilko vaikų diena. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“. Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia paroda ir kokį ryšį ji turi su šių dienų įvykiais? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė šiandien Vyriausybėje susitiko su kultūros bendruomene, besipiktinančia „aušriečių“ į kultūros ministrus siūloma Ignoto Adomavičiaus kandidatūra. Po susitikimo su paskirtąja premjere I. Ruginiene kalbamės su viena iš kultūros bendruomenės atstovių Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Kauno rajono muziejuje pristatoma vieno žymiausių litvakų dailininkų Neemijos Arbit Blato darbų paroda. Andriaus Baranovo reportažas.Ved. Gerūta Griniūtė

Po ilgesnės pertraukos Enbas sugrįžta! Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas aptaria kelis Europos čempionato akcentus, paliečiamos ir Buzelio bei Jakučionio klubų situacijos bei naujas visų žvaigždžių formatas. Antra tinklalaidės dalis skiriama Leonardo bei „Clippers“ skandalui ir Reddisho atvykimui į Šiaulius Tinklalaidės partneriai: – Jei rinktis internetą – tai tik Telia. Užsisakyk dabar su nuolaida! Tik dabar šviesolaidžiui – nuolaida be ilgalaikių įsipareigojimų. O jei gyveni ten, kur šviesolaidis nepasiekia – rinkis Telia 5G internetą namams! Tik dabar su nuolaida iki 40 %. Daugiau: https://www.telia.lt/privatiems/internetas/namams – YES kartu su „Žalgiriu“ – trys riboto leidimo saulėgrąžų skoniai: klasikinės, marinuotų agurkų ir baltos su druskos kristalais. Ieškokite parduotuvėse visoje Lietuvoje. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Įspūdžiai iš Eurobasketo ir nuvylęs Goga (0:00); Naujas Visų Žvaigždžių rungtynių formatas (20:10); Lyg ir adekvatų kontraktą gavęs Giddey (30:58); Buzelis – labiausiai patobulėjęs krepšininkas ir jo perspektyvos rinktinėje (38:39); Herro trauma – galimybė Jakučioniui? (43:18); Kaip Leonardas, Balmeris ir „Clippers“ mulkino lygą (55:36); „Lakers“ į „Šiaulius“ iškeitęs Reddishas. Ką? (1:27:58).

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateikė Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą tęsti energetikos ministro darbą naujoje Vyriausybėje, o Aplinkos ir Kultūros ministerijoms vadovauti siūlomi Kastytis Žuromskas ir Ignotas Adomavičius. K. Žuromskas šiuo metu yra aplinkos viceministras, o I. Adomavičius dirba Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėju.Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje paskelbė nuosprendžius kaltinamiesiems. Skirta baudų, dalis paskelbti recidyvistais. Kai kurie nuteisti nuo kelių mėnesių laisvės apribojimo iki kelių metų kalėjimo lygtinai. Dalis kaltinamųjų atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.Disko metikas Mykolas Alekna tapo pasaulio vicečempionu. Laidoje pokalbis su Mykolo tėvu, olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna.Sukanka 150-imt metų, kai gimė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugelio jis yra laikomas žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku, žinomu ir už šalies ribų. Šiomis dienomis Čiurlioniui prisiminti numatyta per du šimtus renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, kuris gali sukelti mažakraujystę. Vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį. Gydytojai tikina, kad būna atvejų, kai organizmas geležies neįsisavina.Ved. Andrius Kavaliauskas

Socialdemokratai ir „Nemuno aušra“ apsimainė Kultūros ir Energetikos ministerijomis. „Aušriečiai“ sako pateikę premjerei kandidatus į ministrus.Sukanka 150-imt metų, kai gimė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugelio jis yra laikomas žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku. Čiurlioniui prisiminti numatyta per du šimtus renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje.Prasideda Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 80-oji sesija.Teismas skelbs nuosprendį vadinamojoje riaušių byloje. Tai didžiausia savo apimtimi byla Lietuvoje. Beveik šimtas asmenų kaltinami dėl neramumų, sukeltų prie Seimo prieš ketverius metus.Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kuris šiuo metu kaunasi dėl įtakos Aplinkos ministerijai, pats turi interesų aplinkos sektoriuje. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Žemaitaičio kartu su broliu valdomas autoservisas Šilutėje dar pavasarį laimėjo Aplinkos ministerijos įstaigos konkursą mašinų remontui. Įmonei vadovaujantis politiko brolis sako nežinantis, kokias sritis kuruoja Remigijaus Žemaitaičio partija.Žydai chasidai užplūdo nedidelį Ukrainos miestą Umanę. Iš viso pasaulio suvažiavę 50 tūkstančių żydų. Čia pradėti švęsti nauji - 5786-ieji metai.Ved. Darius Matas

Nors pavydas įprastai vertinamas kaip bloga emocija, neuromokslininkai pastebi, kad pavydas šiaip jau yra dvilypis. Kodėl?Karolina ir Eglė draugauja 13 metų, susižadėjusios – jau 10 metų ir iki šiol svajoja apie vestuves. Pora ilgą laiką jautėsi nesaugiai – slėpė savo tapatybę, susidūrė su teisiniais ir finansiniais iššūkiais, nes Lietuvoje negaliojo tos pačios lyties santykių partnerystė. Tačiau šie metai atnešė pokyčių. Kokių?Sakoma, kad Nemakščiuose, Raseinių rajono miestelyje, daug gerų žmonių. Vienas jų – 68-erių Jadvyga Šarlauskienė, kuri, dirbdama rūbininke mokykloje, vaikams ir striukų kilputes prisiuva, ir miestelio žmones itin skania pačios kepama duona vaišina. Jadvygos Šarlauskienės pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Jungtinės Valstijos šiandien atsisveikina su nužudytu politiniu aktyvistu ir prezidento Donaldo Trumpo rėmėju Čarliu Kirku.Medikai sako, kad COVID-19 viruso pikas šiemet, kaip ir pernai, turėtų būti rugsėjo pabaigoje, todėl jau dabar ragina žmones skiepytis. Netrukus gydymo įstaigas pasieks ir gripo vakcina. Kam ir kada skiepytis?Lietuvoje itin mažos baudos už greičio viršijimą ir itin daug apgadintų automobilių. Tyrimą atlikusi bendrovė sako, kad Lietuva pagal šį rodiklį yra viena prasčiausių valstybių Europoje.Ved. Edvardas Kubilius

Karolina ir Eglė draugauja 13 metų, o susižadėjusios – jau 10 metų, tačiau jausdamosi nesaugiai, jos ilgai slėpė savo tapatybę ir santykius. O pradėjusios gyventi kartu, kaupti bendrą turtą ir statytis namą kaimiškoje vietovėje, pora susidūrė su teisiniais ir finansiniais iššūkiais. Iš esmės dėl to, kad valstybė jų nelaiko šeima, mat Lietuvoje tos pačios lyties partnerystė ilgai nebuvo įteisinta.Tačiau 2025 m. Karolinai ir Eglei ypatingi. Padavusios Lietuvą į teismą, kadangi valstybė negali įregistruoti jų partnerystės, šį rugpjūtį pora sulaukė istorinio sprendimo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Karolina ir Eglė tapo pirmąja tos pačios lyties pora Lietuvoje, kuri buvo pripažinta šeima.Kaip atėjome iki galimybės registruoti partnerystę Lietuvoje?Aut. Rytis Skamarakas.

Briedžių gausa Lietuvoje kelia vis daugiau diskusijų. Ar tikrai žinome, kiek šių stambiųjų žvėrių gyvena mūsų miškuose ir kokios populiacijos mums iš tiesų reikia, kalbame su Gamtos tyrimų centro žinduoli ekologijos laboratorijos vadovu dr. Linu Balčiausku.Pastarųjų metų sausros kelia nerimą dėl jų poveikio dirvožemiui, žemės ūkiui ir ypač pelkėms. Regioniniai skirtumai rodo, kad Lietuvoj netolygiai aprūpinama krituliais. Hidrologas, dr. Julius Taminskas, ar šie procesai tik laikini, ar ženklina ilgalaikę klimato kaitos tendenciją.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tęsiantis Ministrų kabineto formavimui, Seimo Pirmininko kabinete vyksta iš anksto neskelbtas paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės, parlamento vadovo Juozo Oleko bei koalicinių partijų lyderių Mindaugo Sinkevičiaus, Aurelijaus Verygos ir Remigijaus Žemaitaičio susitikimas.Šimtai tūkstančių prancūzų išėjo į gatves, protestuodami prieš prezidento Emmanuelio Macrono planuojamas taupymo politikos priemones. Protestų metu buvo sustabdytas viešasis transportas, uždarytos mokyklos, vyko demonstrantų susidūrimai su policija.Prisimenant Holokausto aukas Lietuvoje, jų atminimas pagerbtas „Atminties kelio“ eisena.Policija pastebi, kad socialiniuose tinkluose aktyvėja nelegali prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir jų skysčiais. Ekspertai sako, kad dėl platformos „Telegram“ vidinės politikos užkardyti nusikaltimus praktiškai neįmanoma ir kainuoja daug resursų.Kinijoje prasidėjo tris dienas truksianti paskutinė dailiojo čiuožimo atranka į 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpines žaidynes. Joje varžosi ir šios atrankos ledo šokių favoritais laikomi Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius.Ved. Darius Matas

Ką reiškia vienatvė, kai tau per septyniasdešimt, kaip valstybė ir savivaldybės sprendžia šią nuolat augančią problemą, ką daro nevyriausybinės organizacijos, kokius sprendimus turi Alytus, kas veikia Lietuvoje, ir ką daro kitur Europoje. Pažvelgsime į visa tai, papasakosime sprendimus, kurie padeda žmonėms atgauti norą gyventi ir džiaugtis gyvenimu. FM99 pasakojimas apie senjorų vienatvę ir bandymus ją įveikti (I dalis). 

Eglės Baliutavičiūtės knygų apžvalga.Šiandien, rugsėjo 19-ąją, visoje Lietuvoje prasideda kultūrinių edukacijų savaitgalis, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui ir artėjančiai Kultūros dienai.Šią savaitę Vilniuje vyko Kultūros ministerijos surengtos pratybos „Išskirtinių kilnojamųjų kultūros vertybių evakavimas iš Vilniaus mieste esančių atminties institucijų blogėjant saugumo situacijai ir susidarius karinės intervencijos į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos grėsmei“. Ką parodė šios pratybos, kokie iššūkiai ir klausimai išryškėjo?Šiandien Ispanijos Baskų krašte prasideda vienas svarbiausių Europos kino renginių – San Sebastiano kino festivalis, garsėjantis savo „Auksinės kriauklės“ apdovanojimu.Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujausias režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Aktyvistas“ – detektyvinis trileris, pasakojantis apie jauno vyro kovą su skausminga netektimi, moraliniais pasirinkimais ir tiesos paieška. „Aktyvistas“ kviečia žiūrovus ne tik į įtemptą kino istoriją, bet ir į pokalbį apie demokratijos, pilietiškumo bei visuomenės prieštaravimų temas.Ved. Justė LuščinskytėL. Šalnos nuotr.

Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri sako, kad neįmanoma prisijungti prie Šaulių sąjungos. Moteris rašo: Jau du kartus per pusę metų pildžiau narystės anketą norėdama tapti šaule, tačiau niekas per tą laiką nenusisekė su manimi. Idzelio paklausus asmeniškai, kodėl nėra atsako, jis pripažino, jog neužtenka pajėgumų ruošti šaulius, nors kasdien per visus kanalus yra kviečiama prisijungti, tačiau tai neįmanoma! Tai kodėl yra reklamuojamasi ir kviečiama, jei realybė yra kitokia? Ar tai nebeveltiška situacija galimo karo akivaizdoje?Nors ir ne Velykų metas, dalis Lietuvos gyventojų sako parduotuvių lentynose pasigendantys kiaušinių. Pasak paukštininkų, kiaušinių Lietuvoje sumažėjo dėl salmonelės, bakterijos, galinčios sukelti rimtus apsinuodijimus. Veterinarai ją aptiko įmonės „Vievio paukščiai“ kiaušiniuose ir paukštidėse. Ką matote jūs parduotuvių lentynose, ar ten kur gyvenate yra pirkti kiaušinių?Po to, kai šią savaitę prieš eismą važiavęs 93-ejų metų senjoras sukėlė avariją, per kurią žuvo du žmonės, viešojoje erdvėje vėl kilo diskusija, ar reikia riboti vairavimo amžių. Policijos duomenys rodo, kad tokia diskusija ne visai pagrįsta. Vyresnio amžiaus vairuotojai nuo 65-erių metų sukelia tik kiek daugiau nei dešimtadalį avarijų. Didžiąją dalį eismo įvykių sukelia vairuotojai nuo 25-erių iki 44-ių metų.Pasibaigus Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, analitikai pastebi, kad per jas klaidinančių žinučių pasirodė nedaug. Vis tik Rusijos propaganda pratybomis pasinaudojo.Ved. Rūta Kupetytė

Daugėja žmonių, kuriems nustatomas žmogaus imunodeficito virusas, sukeliantis AIDS. Specialistų teigimu, virusas vis dažniau nustatomas imigrantams, ir tokia tendencija matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.Iš pradžių sakiusi, kad koalicijos sutartis nebegalioja, „Nemuno aušra“ toliau ieško kandidatų į energetikos ir aplinkos ministrus. Nors prezidentas kartoja, kad partijos narių ministrais neskirs, pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, jog partijos skyriai reikalauja į ministrus siūlyti būtent partijos narius. Kaip Jūs vertinate Vyriausybės formavimą?Lietuvoje aktyviai veikia daugiau kaip tūkstantis startuolių, bet ne visi jie pasiekia brandžių įmonių stadiją. Kodėl?Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kurios verslą įpareigotų labiau apskaityti ir geriau sutvarkyti pavojingas atliekas, o už netinkamas prižiūrimas padangas, baterijas ar alyvą būtų numatytos gerokai didesnės baudos nei dabar. Ar šios priemonės padės Lietuvai geriau tvarkytis su pavojingomis atliekomis?Vasarą didelio atgarsio sulaukė komiko Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą laidą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?Ved. Edvardas Kubilius

Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryptys bei kas nulėmė jų pasirinkimus. Žvelgiame į žydų emigraciją kaip daugialypį procesą, kuriame gausu tiek sėkmės, tiek nusivylimo istorijų, bei bandome rekonstruoti XX a. pradžios žydų emigrantų socialinius portretus: kokie žmonės ir kodėl išdrįsdavo palikti savo namus ir leistis į tolimas keliones į nepažinius kraštus bei kas patekdavo į jų kelionės bagažą.Laidos pašnekovė – dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

Klaipėdos rajono mokyklose atliktas narkotinių medžiagų paplitimo tyrimas parodė, kad psichotropinių medžiagų vartojimas mokyklose - reali problema, tačiau tinkamų būdų, kaip su ja kovoti, ugdymo įstaigos kol kas neturi.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas, kuris teiraujasi, kodėl perspėjimo pranešimai, pavyzdžiui, apie gaisrą, droną, škvalą atkeliauja tik lietuvių kalba.Prietaisai nervams stimuliuoti ir specialus fotelis su viso kūno masažo funkcija. Už beveik tris tūkstančius eurų Seimo kanceliarija pirko įrangos, skirtos stresui mažinti.Lietuvos žydų bendruomenė įspėja naująją Vyriausybę, kad jeigu nebus atšauktas buvusios Vyriausybės sprendimas dėl Vilniaus sporto rūmų, kuriuos sumanyta paversti konferencijų ir kongresų centru, kils tarptautinis skandalas.Šiandien Lietuvoje ir pasaulyje prasideda tradicinė judumo savaitė, per kurią gyventojai raginami eiti pėščiomis, keliauti dviračiais, viešuoju transportu.Ved. Rūta Kupetytė

Kodėl vieni stresą priima ramiai, o kiti – kaip grėsmę? „Atsakymas slypi hormonuose“. – teigia Vilniaus universiteto mokslininkai, kurie savo tyrimo rezultatus paskelbė prestižiniame, tarptautiniame žurnale.Kaip skaityti tekstus, kurie tapo kultiniais? Kaip tekstą konstravo rašytojas fizikas? Kaip pažinti vieno talentingiausių šiuolaikinių lietuvių prozininkų kūrybą? Atsakyti į šiuos klausimus padeda debiutinė literatūrologės, Jūratės Čerškutės knyga – monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“.Kol daug Europos šalių imasi nacionalinių sprendimų riboti vaikų skaitmenizavimą vėlinant amžių, nuo kurio leidžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ar socialiniais tinklais, Lietuvoje tendencijos priešingos. Net 76 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tinkamas amžius vaikui leisti turėti išmanųjį telefoną – 10 metų ar mažiau. Ir taip manančių – daugėja.

Kol daug Europos šalių imasi nacionalinių sprendimų riboti vaikų skaitmenizavimą vėlinant amžių, nuo kurio leidžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ar socialiniais tinklais, Lietuvoje tendencijos priešingos. Net 76 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tinkamas amžius vaikui leisti turėti išmanųjį telefoną – 10 metų ar mažiau. Ir taip manančių – daugėja. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė, LRT radijo bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė ir bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.Ved. Rūta Kupetytė

Nors Lietuvoje senjorų priežiūros rinka plečiasi rekordiškai, bet nuolat trūksta šių paslaugų. Pristatomas naujas portalas Slauga24.lt – didžiausias nemokamas senjorų namų ir slaugytojų katalogas Lietuvoje. Tai inovatyvi platforma, veikianti kaip „Booking.com“, tik pritaikyta senjorų globos ir slaugos rinkai.Su rubrika „Auga ir balkone“ pasakojimas iš pirmą kartą Vilniuje vykusio Miesto daržininkystės forumo.Specialistai pabrėžia, kad trūksta prieinamų vadovėlių vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Anot jų, tokie vadovėliai reikalingi kas dešimtam šalies moksleiviui.Ved. Rūta Kupetytė

Poreikis gimdyti namuose Lietuvoje: ar jis didelis? Kaip dirbs ir kaip su ligoninėmis bendradarbiaus gimdymo namuose paslaugas pradedančios teikti akušerės? Privačias paslaugas Vilniuje teikiančios komandos „Unda“ narė, akušerė Agnė Škudienė ir Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vadovė, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Koks Lietuvoje yra poreikis gimdymui namuose? Pokalbis su gimdymo namuose paslaugas pradedančios teikti komandos „Unda“ akušere Agne Škudiene ir Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vadove, gydytoja akušere-ginekologe dr. Virginija Paliulyte.„Buvo deklaruojama, kad Akmenėje nieko nėra, žemėlapyje matydavau tik baltą dėmę. Kai pradėjome rengti archeologines ekspedicijas, ginklai, papuošalai tiesiog mėtėsi laukų paviršiuje“, – sako kraštotyros entuziastas, Akmenės istorijos muziejaus vadovas Arūnas Ostrauskis. Jis, kiti akmeniškiai visuomeniniais pagrindais toliau tyrinėja savo krašto istoriją ir visaip kaip ją bando pristatyti pasauliui.Kas laukia šeimų 2050 m? Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ kūrėjai yra parengę Lietuvos šeimos ateities tendencijų apžvalgą, iš kurios aiškėja pvz. kaip prastas būsto įperkamumas veikia sprendimą susilaukti vaikų ar kaip šeimos politika turėtų reaguoti į augančią nevaisingumo problemą. Pokalbis su Valstybės pažangos tarybos nariais Aušra Maslauskaite ir Boguslavu Gruževskiu.18 metų šalia Vilniaus kukurūzų kaimą puoselėja Saulius Kaminskas. Kone 2-jų hektarų plote vyras augina kukurūzus ir kuria teminį kukurūzų labirintą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuota beveik du tūkstančiai naujų COVID-19 viruso atvejų. Kai kurie gyventojai sako, kad norėtų pasiskiepyti, tačiau jų gydymo įstaigose kol kas nėra vakcinų.Aktualus klausimas: kiek jaučiate nerimą, kaip su juo dorojotės po to, kai į Lenkijos teritoriją įskrido dronai, dalį jų šalies ir NATO oro pajėgos numušė.SAM skelbia, kad 20 - šimt šalies gydymo įstaigų sutiko teikti odontologų paslaugas namuose sunkią negalią turintiems žmonėms. Keturi medicinos centrai atsisakė dantis neįgaliesiems tvarkyti namuose.Europos Centrinis Bankas šiandien spręs, ar koreguoti bazines palūkanų normas. Šiuo metu jos siekia 2 procentus, paskutinį kartą mažintos birželį. Būsto paskolų palūkanas sudaro banko marža ir Europos centrinio banko nustatyta norma. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad lietuviai už paskolas moka bene brangiausiai eurozonoje - tris ir septynias dešimtąsias procento. Ispanai džiaugiasi daugiau nei procentu mažesnėmis palūkanomis nei Lietuvoje ir moka bene mažiausiai už paskolas visoje euro zonoje.Ugniagesiams trečiadienio vakarą užsukus rezervuarų sklendes liepsnos pradėjo mažėti, tačiau gaisras Vilniuje suskystintų dujų pilstymo stotyje vakar dar nebuvo lokalizuotas. Ugniagesiai dirbo per naktį. Kokia situacija šį rytą?Ved. Rūta Kupetytė

2024 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 170 tūkstančių bičių šeimų. Penkios iš jų įsikūrusios Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete. Bičių produktai tiriami mokslininkų. Ar jie tikrai gydo ir stiprina imunitetą? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė ir Mechanikos inžinerijos katedros lektorius dr. Ginas Čižauskas.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje yra tėvų, kurie vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau negu 200 eurų kišenpinigių. Maždaug kas dešimtas jų neduoda visai. Kiek reikėtų vaikams duoti kišenpinigių? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.Ved. Rūta Kupetytė

2024 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 170 tūkstančių bičių šeimų, o net penkios iš jų įsikūrusios Kauno technologijos universitete. Tiek bitės, tiek jų nešamas produktas – medus – nuo seno vertinami Lietuvoje ir užima ypatingą vietą šalies gastronomijoje. Kaip teisingai vartoti medų ir kaip avilio koncepcija panaudojama mūsų aplinkoje?Kasmet tūkstančiai gyventojų laiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad šiek tiek daugiau vairuotojų egzaminą išlaiko iš pirmo karto.Lietuvoje yra tėvų, kurie vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau negu 200 eurų kišenpinigių. Tačiau didžioji dauguma apsiriboja kelis kartus mažesnėmis sumomis, rodo SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktos apklausos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, Lietuvos gyventojų kišenpinigiai yra gausiausi, lyginant su Latvija ir Estija.

Lietuvoje pirmojo savo vizito atvyksta naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.Aktualus klausimas. Vienas privatus automobilių pardavėjas paskelbė, kad nuo kitų metų naudotą automobilį bus galima parduoti tik su galiojančia technine apžiūra. Ir valstybės institucijos, ir kiti mašinų pardavėjai suskubo tikslinti, kad reikalavimas parduoti automobilį su technine apžiūra įsigalios gerokai vėliau, ir privatiems gyventojams, parduodantiems automobilį, toks reikalavimas išvis negalios. Kiek jums, perkant naudotą automobilį, svarbu, kad jis turėtų galiojančią techninę apžiūrą?Aukštosios mokyklos pastebi, kad studentai vis dažniau pageidauja gyventi po vieną arba rinktis kambario draugus. Kaip aukštosios mokyklos sprendžia apgyvendinimo iššūkius?Norvegijoje vyksta parlamento rinkimai, po kurių, tikėtina, valdžioje turėtų išlikti dabartiniai valdantieji, nors ir šiek tiek susilpnėję.Į LRT GIRDI kreipėsi pietinės Klaipėdos dalies gyventojai, kurie skundžiasi, kad naktimis jų poilsį trikdo iš uosto teritorijos sklindantis triukšmas.Naujasis LRT TELEVIZIJOS žaidimas „Spėk ir atpėk“ keliasi ir „Ryto garsus“.Ved. Edvardas Kubilius

Šiemet padaugėjo atvejų, kuomet užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, o iš tiesų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia užsiimti ekonomine veikla.Lietuvoje vis daugiau dirbančių pensininkų. Nors daugiausia jų - ką tik sulaukusių pensijos ir tęsiančių karjerą, dirba net 90-mečiai. Darbdaviai sako, kad ypač provincijose tokie darbuotojai - tikras išsigelbėjimas.Kai kartu su vasara baigiasi aktyvus atostogų sezonas, daug kas dar tik kraunasi lagaminus rudens atostogoms. Keliautojai sako, kad rudenį atostogauti smagiau, nes ištuštėja kurortai, atvėsta oras, o ir bilietai bei nakvynės pigesnės.Ved. Liuda Kudinova

Ar žinote, kad Lietuvoje turime Varlių karalienę? Reda Pečiulienė-Šilingė sodybą Lukšių miestelyje pavertė tikru varlynu. Eksponatų skaičius netrukus sieks 7000 tūkst. Tris kartus tapusi Lietuvos rekordininke moteris nesustoja. Varlės – Redos laimingo gyvenimo garantas!Beduonės kaime vienkiemį „Gamtos girnos“ puoselėja visa šeima: Renata Rėklaitytė, Valensas Balsevičius ir vaikai Emilis Naujokas bei Aušrinė Balsevičiūtė. Draugiška šeima kepa šakočius ir kitus gardėsius, veda edukacijas namuose arba keliauja į svečius.„Saldūs ūsai“ – taip bitininkystės ūkį Matjošiškės kaime pavadino Kęstutis Ūsas ir Ernesta Draždžiulytė-Ūsienė. Bitininkai dalijasi savo patirtimi, ugdo, šviečia. Ernesta įkūrė keramikos studiją.Ved. Jolanta Jurkūnienė

6 balai iš 10 – tokį įvertinimą savo seksualiniam gyvenimui skiria tyrimo dalyviai. Šių metų rugpjūčio mėn. atliktas „Spinter“ tyrimas rodo, kad seksualinio gyvenimo vertinimo situacija keičiasi nežymiai. Tačiau būdas joms spręsti vis dar kelia daug klausimų – vienas pagrindinių atsakymų – „ieškau informacijos internete“.Baltijos šalių tyrimas parodė, kad Lietuvos tėvai dosniausi kišenpinigių. Lietuvoje yra tėvų, kurie vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau negu 200 eurų kišenpinigių. Tačiau didžioji dauguma apsiriboja kelis kartus mažesnėmis sumomis.Į Klaipėdos gatves išrieda 40 naujų elektrinių autobusų. Uostamiestis - vienas iš lyderių tarp didžiųjų šalies miestų, mat daugiau nei pusė viso viešojo transporto yra varoma elektra. Iki 2030-ųjų visas viešasis transportas turės būti netaršus, tad, anot specialistų, sparčiau atnaujinti savo autobusų parką turės ir kiti miestai.Ved. Liuda Kudinova

Lietuvoje trūkstant kandidatų į ambasadorius, Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako su prezidentu Gitanu Nausėda aptaręs idėją kurti akademiją naujiems diplomatams rengti, kurioje būtų suteikiamos profesinės žinios, perduodama buvusių diplomatų patirtis. Ar reikia Lietuvai tokios akademijos?Ar Lietuvai reikia spūsčių mokesčio? Susisiekimo ministerijai derinant kelių rinkliavos dydžių nustatymo metodikos patvirtinimo projektą, Klaipėdos rajono savivaldybė pateikė pasiūlymą didžiuosiuose šalies miestuose įvesti „spūsčių mokestį“. Taigi, ar reikia tokio mokesčio?Smulkieji „Ignitis grupės“ akcininkai sako, kad jei valstybė nuspręstų išpirkti akcijas, tai turėtų pasiūlyti sąžiningą kainą, didesnę nei dabartinę. Kitu atveju ginčas persikeltų į teismus.Vienas gražiausių Paryžiaus kvartalų, Monmartras, nebeatlaiko turistų antplūdžio, o vietiniai gyventojai reikalauja, kad valdžia imtųsi priemonių mažinti jų srautus. Tuo metu Vokietis sostinė Berlynas norėtų sulaukti daugiau lankytojų. Miesto turizmo agentūros viliasi, kad kintantis klimatas padarys miestą patrauklų ne tik dėl kultūros objektų, bet ir dėl gaivaus oro.Ved. Rūta Kupetytė

Nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinama PVM lengvata šildymui, todėl prognozuojamas gerokas kainų šuolis. Gyventojai jau gali kreiptis dėl kompensacijos už būsto šildymą ir karštą vandenį.Aktualus klausimas. Pastarąją savaitę Lietuvoje viešai vėl diskutuojama dėl 4-ių darbo dienų savaitės.Ar sutiktumėte, kad toks darbo modelis būtų taikomas visuotinai, kaip tai siūlo paskirtoji premjerė?Konkurencijos taryba laukia gyventojų pagalbos, nustatant draudžiamus įmonių susitarimus, pvz., dėl kainų. Už labai vertingą pranešimą galima gauti 100 tūkst. eurų. Irma Janauskaitė plačiau.Savaitgalį Lietuvos sporto pasaulį sukrėtė tragedija - po šuolio į vandenį žuvo ledo ritulininkas. Medikai kasmet, prasidedant maudynių sezonui primena, kodėl negalima į vandenį šokti žemyn galva, to moko ir vaikus, ir suaugusiuosius.Pilietiškas žmogus, norintis pranešti apie sovietinių simbolių propagavimą arba demonstravimą, pats gali būti palaikytas tokios simbolikos propaguotoju ir net pakviestas rašyti pasiaiškinimą policijoje. Muziejininkė, visuomenininkė Nina Puteikienė atsidūrė tokioje situacijoje.Ved. Liuda Kudinova

Kauno technologijos universiteto mokslininkai su partneriais maisto atliekas mėgina versti naudingais produktais, tinkamais kosmetikai ar papildams. Pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.Lietuvoje 10 metų gyvenantis baltarusis sukūrė programėlę, skirtą mokytis lietuvių kalbos. Programėlė turi beveik milijoną naudotojų. Apie programėlę ir lietuvių kalbą lietuviškai kalbuosi su Pavelu Ahafonau.Patyčias ar pašaipas dėl gydymo sukeltų išvaizdos pokyčių patyrė daugiau nei šeši iš dešimties vaikų, atskleidė „Mamų unijos“ atlikta anoniminė šeimų, kuriose auga vėžiu sergantys vaikai, apklausa. Rugsėjis visame pasaulyje minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo – solidarumo metas su vaikais ir šeimomis, kovojančiomis su onkologinėmis ligomis. Pokalbyje dalyvauja „Mamų unijos“ fondo vadovė Justina Mėlinauskaitė-Žukauskienė.Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, parengusi per 80 tinklalaidės „Miego DNR“ epizodų, pristato naują tinklalaidę „Smegenų DNR“.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi matematikos mokymu mokyklose. Valstybinio egzamino šiemet neišlaikė maždaug ketvirtadalis abiturientų, pernai – dešimtadalis. Siekiant geresnių rezultatų, svarstoma, kokių sprendimų valstybė turėtų imtis. Mokytojas – prestižinė ir patraukli profesija, švietimo sistemos vizitinė kortelė – siekti, kad moksleivis suprastų, o ne išmoktų mintinai. Tą siūlo pasaulyje matematikoje pirmaujantis Singapūras. Uždaviniai susieti su praktika, matematika nuo ketverių metų ir skirtingais lygiais nuo dvylikos. Taip mokosi mums kultūriškai artimesniuose Nyderlanduose. Ką galima išmokti iš šių valstybių ir su kokiais iššūkiais susiduria lietuviai moksleiviai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Į LRT GIRDI kreipęsis vairuotojas Aidas skundžiasi, kad Lietuvoje yra painiai paženklintų vietų. Viena jų – kelyje Vilnius-Druskininkai, kur kelio ženklas draudžia lenkti, bet čia pat vietoje ištisinės yra brūkšninė linija. Dėl to esą jo artimasis neseniai neteko teisės vairuoti. „Via Lietuva“ žada padėtį koreguoti. Ar pastebite Lietuvos keliuose vietų, kurios yra painiai paženklintos?Šią, kaip ir kiekvieną vasarą, savaitei susibūrę įvairių Lietuvos chorų vadovai Molėtų gyventojams vėl padovanojo koncertą. Kokia mėgėjų chorų padėtis Lietuvoje?Kokia ši vasara buvo mūsų saugomoms teritorijoms – įvairiems nacionaliniams, regioniniams parkams?Ved. Edvardas Kubilius

Į LRT GIRDI kreipęsis vairuotojas Aidas skundžiasi, kad Lietuvoje yra painiai paženklintų vietų. Viena jų – kelyje Vilnius-Druskininkai, kur kelio ženklas draudžia lenkti, bet čia pat vietoje ištisinės yra brūkšninė linija. Dėl to esą jo artimasis neseniai neteko teisės vairuoti. „Via Lietuva“ žada padėtį koreguoti. Ar pastebite Lietuvos keliuose vietų, kurios yra painiai paženklintos?