Podcasts about lietuvoje

Pirmą kartą Slavka pas mus apsilankė 18 PVS epizode, kai dar buvo tik garsas. Su Slavka tuomet įrašėm tokį epizodą apie kurį svajojom visada, taip įsivaizdavom mūsų podcastą. Truputį intervo, truputį juokų, truputį istorijų nuo savęs, bet visada apie svečią. Šiandien mes pakalbėjome apie klounadą ir kaip Lietuvoje nėra pro klounų, apie cirko meno mokymą kalėjime, vyrų persirengimą moterim dėl vaidmens, vatnikų gaudimą ir arklio auginimą.Support the show

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.JAV prezidento metinė kalba Kongrese.Lietuvą padengus plikledžiui, gerokai padaugėjo nukentėjusių žmonių, besikreipiančių greitosios medicinos pagalbos. Bendrasis pagalbos centras skaičiuoja ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Sudėtingiausia situacija išlieka Vilniuje. Kaip jūs vertinate kelių, šaligatvių būklę? Ar jaučiatės saugiai judėdami kelyje?Valdžios žvilgsnis krypsta į žmonių santaupas. Prezidentas atgaivino prieš metus iškeltą savo idėją įdarbinti gyventojų pinigus, kurie tiesiog guli sąskaitose. Daugiau skolintis iš žmonių Lietuvoje nori ir Finansų ministerija. Ar pavyktų?Vilniaus meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūlydamas plėsti įstatymą, kad Rusijoje ar Baltarusijoje veiklą vykdę atlikėjai negalėtų būti įleisti į Lietuvą. Meras sako, kad šalia viso miesto darbų pats turi žiūrėti, kokių renginių bilietai parduodami.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos. Kiek realios tokios galimybės?

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras iki kovo pabaigos kviečia gyventojus daiktų dalijimosi stotelėse „DĖK'ui“ aukoti Ukrainai. Ši iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant su paramos organizacija „Blue/Yellow“.Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Lietuvoje surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais.Praėjusių metų pabaigoje įregistruojamų elektromobilių skaičius įsibėgėjo – fiksuota beveik po 2 tūkst. naujų registracijų kiekvieną mėnesį. Ekspertai sako, kad nors dvejonių dar yra, vairuotojai vis dažniau renkasi žaliąjį transportą, vis dažniau jį įsigyja antrinėje rinkoje.Jau porą metų važiuojant pro Kretingos rajone esančius Darbėnus galima aplankyti Berlyno stiliaus užkandinę, kurioje dera techno muzika ir itališki sumuštiniai.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Minint ketvirtąsias karo metines, Lietuvoje vienybės ir solidarumo su Ukraina renginiai.Dronai, bepiločiai orlaiviai keičia karo eigą Ukrainoje, sako šios šalies dronų valdytojai. Tačiau Chersono gyventojams rusų dronų ir raketų atakas tenka išgyventi kasdien.Meksikos pajėgos nužudė galingiausio šalies narkotikų kartelio lyderį ir vieną iš labiausiai ieškomų JAV bėglių Nemesio Rubeną Oseguerą Cervantesą, žinomą kaip El Mencho. Jo įkurtas kartelis „Cartel Jalisco Nueva Generación“ į tai atsakė jėga – užblokavo greitkelius, padegė parduotuves, o Chalisko valstijoje įstrigę turistai įvykių epicentru tapusį kurortinį miestą apibūdino kaip karo zoną.Dėl slidžių šaligatvių ligoninių skubios pagalbos skyriuose pagausėjo žmonių su įvairiomis traumomis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, dirba mėgstamus darbus, kalba lietuviškai.

Lietuvos automobilių rinka pastaruoju metu susidūrusi ne su vienu įtakos turėjusiu išbandymu – pandemijos padariniais, tiekimo grandinių problemomis, infliacija ar degalų kainų svyravimais. Tačiau 2026 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ne logistika ar mokesčiai, o antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Viešoje erdvėje jau aktyviai svarstoma ar pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų didins automobilių kainas. Dalis gyventojų, gavę kelis ar keliolika tūkstančių eurų, svarsto ne apie investavimą, o būtent apie automobilio atnaujinimą. Tai ypač aktualu naudotų automobilių rinkoje, kur sprendimai dažnai emociniai, o pirkimas – greitas. Ar ryšys tarp pensijų sistemos ir automobilių rinkos yra realus ir kaip tai gali paveikti mus visus? Pokalbis su bendrovės ,, Autopretenzija “ įkūrėju Ramūnu Mackevičiumi.2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau. – Ar galima džiaugtis tokiu mažėjimu, ką daugiau liudija pernykštė bankrotų statistika? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė.Trumpalaikė būsto nuoma – populiarus sprendimas tiek tarp keliautojų, tiek tarp nekilnojamojo turto savininkų, ieškančių papildomų pajamų. Tarptautinės nuomos platformos leidžia greitai pritraukti svečių srautus, o geras atsiliepimas neretai užtikrina, kad užsakymų ir ateityje nepritrūks. Tačiau teisininkai pabrėžia, kad trumpalaikė nuoma – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir aiškiai įstatymu reglamentuota veikla, kuri nuomotojui užkrauna nemažai pareigų. Būtent jų neįvertinimas dažniausiai tampa ginčų ar net teisinių problemų priežastimi. Kaip to išvengti, pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Agnė Misiūnaitė.Ved. Artūras Matusas

Apklausa rodo, kad dauguma pirkėjų nori, jog jie nuolat galėtų įpirkti maisto produktų ir jiems nebereikėtų ieškoti nuolaidų. Ar žmonės gali tikėtis mažiau nuolaidų, bet pigesnių maisto produktų?Aktualus klausimas. Valstybinė kalbos inspekcija sako sulaukusi per 60 skundų, kad dalis imigrantų, dirbančių paslaugų sektoriuje, nekalba lietuviškai. Jau beveik 2 mėn., kai žmones aptarnaujantys užsieniečiai privalo kalbėti lietuviškai. Ar jus aptarnaujantys imigrantai kalba lietuviškai?Technologijų įmonės teigia, kad dirbtinis intelektas Lietuvos versle naudojamas vis dažniau, tačiau aklai pasitikėti technologijomis gali būti rizikinga.Dviejų butų gyventojai viename Vilniaus daugiabučiame name liko be vandens ir kanalizacijos, nes žemiau – pirmame aukšte – esančio buto savininkas, norėdamas pasididinti savo butą, nupjovė vamzdžius. Daugiabučius prižiūrinčios bendrovės sako, kad tokių atvejų Lietuvoje yra ir daugiau. Kaip taip gali būti ir kas dabar žmonėms turi užtikrinti vandenį bei kanalizaciją?Lenkija pastaruoju metu rodo vis didesnį susidomėjimą kosmosu – taip šalis bando save pozicionuoti ne tik tarp pasaulio galingųjų, bet ir labiau pasirūpinti savo saugumu.Ved. Edvardas Kubilius

„Šis paukštis mums kaip vaikas, nes mes jį nuo kūdikystės užauginome“, – sako Vitalija Žirgulienė, Karsakiškio gyventoja, prieš metus priglaudusi iš lizdo iškritusį paukštį ir auginantį jo savo namuose. Graži žmogaus ir paukščio draugystė rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Palanga“ palangiškiui Andriui Bereniui paskelbus siūlymą su keturiais draugais nukasti sniegą Palangoje ir aplinkiniuose rajonuose, o garbingo amžiaus žmonėms padėti ir nemokamai, jaunuoliai sulaukė didžiulio palaikymo ir padėkų. Tuo metu ūkininkai Lietuvoje padeda žmonėms išvežti sniegą.Socialiniuose tinkluose plinta populiari tendencija – žmonės prašo dirbtinio intelekto sukurti jų karikatūrą, įvesdami užklausą „remiantis viskuo, ką apie mane žinai“. Rezultatai dažnai stebina tikslumu, kiek dirbtinis intelektas apie mus žino – nuo to, kur dirbame iki to iki mūsų pomėgių ar augintinio vardo.Ką daryti tiems jaunuoliams, kurie gavo šaukimą į karinę tarnybą, bet dėl savo įsitikinimų negali imti ginklo į rankas?

Moksleivių žiemos atostogos – ne tik poilsis, bet ir iššūkiai, lyderystė bei išgyvenimo pamokos. Beveik tūkstantis 11–18 metų jaunuolių šias atostogas leidžia Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamose stovyklose Lietuvoje ir Švedijoje. Kuo šios patirtys svarbios jaunam žmogui?Šiandien, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, diskutuojama apie lietuvių kalbos kaitą. Apie „blyniotinius“, „ledėdras“, „kibiragalvius“ ir kitus naujadarus kalbamės su bendrinės kalbos normų tyrėja Rita Miliūnaite iš Lietuvių kalbos instituto.Jeigu dar nespėjote pamatyti, kaip Klaipėda nušvinta kitaip – šiandien tam paskutinė proga.

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas darė įtaką santuokoms, skyryboms ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Penktadienį (vasario 20 d.) Tiek Pinigų vedėja Simona papasakos apie toliau besitęsiančią Valstybinės augalininkystės tarnybos dramą ir kilusias diskusijas apie tai, jog Lietuva galimai netinkamai tikrina krovinius. Apkalbės ir bylą dėl paauglių priklausomybės socialiniams tinklams ir ką teisme liudijo Markas Zuckerbergas. Taip pat aptars diskusijas dėl Lietuvoje egzistuojančių verslo rūšių, kurių, pasak valdžios, yra per daug.

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas darė įtaką santuokoms, skyryboms ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlys neleisti jaunesniems nei 16-os metų asmenims naudotis socialiniais tinklais. Ji teiks tai numatančias įstatymo pataisas. Pasak parlamentarės, socialinių tinklų paslaugų teikėjai būtų įpareigoti taikyti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus. Už tokių įsipareigojimų nesilaikymą socialinių tinklų platformoms grėstų administracinė atsakomybė. Šių reikalavimų kontrolę siūloma patikėti Ryšių reguliavimo tarnybai.Pavlohrade esantis LRT žurnalistas Augustinas Šulija sako, kad nepaisant sunkiausios žiemos, ukrainiečių pasiryžimas gintis auga.Įtampai tarp Irano ir Vašingtono augant, Jungtinių valstijų prezidentas pareiškė, kad dėl smūgių Iranui apsispręs per artimiausias dešimt dienų. Donaldas Trumpas esą vis dar tikisi situaciją išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, tačiau Persijos įlankoje telkiamos vis gausesnės karinės pajėgos.Kauno policija skelbia sulaikiusi vyrą, kuris Pramonės prospekto daugiabutyje klibino butų rankenas. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose Dainavos ir kitų mikrorajonų gyventojai dalijasi informacija, kad po daugiabučius vaikšto įtartini asmenys ir tikrina, ar durys yra atrakintos.Prasideda lietuviškų agurkų sezonas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pakruojo ūkininkas Albinas Navickas sako, kad valstybinė žemė ūkininkams tapo neįperkama, kai prie jos rinkos vertės papildomai priskaičiuojami dar 25 procentai kainos. Iš 12 dabar nuomojamų valstybinės žemės sklypų jis su sūnumi pajėgs išsipirkti tik du. Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad iki šios dienos yra gavusi 2 273 prašymus iš 839 asmenų iš viso įsigyti 1,46 tūkst. ha žemės ūkio paskirties sklypų, bet atmesta net trečdalis pateiktų prašymų. Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Arūnas Dudėnas sako, kad sulaukia ūkininkų nusiskundimų ir dėl perteklinių biurokratinių reikalavimų valstybinės žemės įsigijimo procese ir mato taisytinų dalykų.Bitininkams – daugiau nei milijonas eurų paramos! Paraiškas jau galima teikti, o šių metų naujovė, sutrumpintas projektų kontrolės laikotarpis, turėtų pritraukti daugiau dalyvių. Tačiau sektoriaus atstovai pripažįsta, jog be valstybės pagalbos šiandien sudėtinga, o bitininkystės situacija Lietuvoje niūri.Ožkų pieno ūkio „Auksaragė“ savininkė Lina Palšytė sako, kad šią žiemą pirmą kartą per 16 ūkininkavimo metų ožkoms tvarte įjungė šildytuvus. O atsivestus mažylius saugant nuo šalčio tenka paimti nuo mamų ir apgyvendinti atskirai.Ved. Kristina Toleikienė

Jūsų laukia ekstremalūs eksperimentai ir įspūdingas šviesų bei garso šou. Stingdantis skystasis azotas, ugnis, sienas drebinantys sprogimai, egzotiškos dujos ir elektros išlydžiai – visa tai vienoje scenoje. Kad pasirodymas dar ilgai išliktų atmintyje, kviečiame drąsiausius patiems išbandyti eksperimentus scenoje, trumpam tampant mokslininkais.

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kauno rajono gyventojai, įsikūrę prie Neries, su nerimu laukia atšilimo. Manoma, kad labiau atšilus upėje pradės judėti ledai, pakils vandens lygis. Radikių gyventojai su siaubu prisimena prieš 16 metų vykusį potvynį, kai buvo apsemti kiemai, rūsiai, skendo daiktai ir naminiai gyvūnai. Norint išvengti tokios situacijos Kauno rajono savivaldybė žemiausiose vietose prie upės rengia laikinus smėlio pylimus.Konservatoriai traukiasi iš Seimo darbo grupės dėl LRT valdysenos.Investuotojai su premjere ir Vyriausybės atstovais aptaria investicinį klimatą, pristato siūlymus kaip skatinti verslą Lietuvoje.Kompanijos „Meta" generalinis direktorius Markas Zukerbergas stojo prieš teismą byloje dėl socialinių tinklų galimai keliamos priklausomybės vaikams.Vašingtonas šiandien rengia pirmąjį Donaldo Trumpo pirmininkaujamos taikos valdybos posėdį, jame Baltieji rūmai laukia daugiau nei dvidešimties valstybių atstovų. Beveik visos Europos Sąjungos šalys dalyvauti arba atsisakė, arba siunčia tik stebėtojus. Dalyvauti sutiko Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Vašingtone laukiama ir Baltarusijos užsienio reikalų ministro.Ved. Darius Matas

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX a. pradžioje. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys tiek į moterų organizacijų veiklą, tiek į atskirų moterų iniciatyvas XX a. pr. siekiant bendro tikslo – nepriklausomos Lietuvos. Kaip vyrai reagavo į šį moterų įsitraukimą ir kodėl tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo nė vienos moters?Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Lietuvos miestų šaligatviai virto čiuožyklomis: senoliai bijo išeiti iš namų, kai kur sutriko prekių ir maisto produktų pristatymas į namus.Pafrontės zonoje Ukrainoje besilankantis LRT žurnalistas atskleidžia karių nuotaikas ir pasakoja, kaip per kelerius metus dronai pakeitė karą.Serialo “Bręstantis blogis” scenarijus Lietuvoje: biomedicinos mokslų daktaras kaltinamas itin dideliais kiekiais gaminęs psichotropines medžiagas.Lietuvos paralimpinis komitetas griežtai pasisako prieš sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti šių metų Milano ir Kortinos paralimpinėse žaidynėse su savo nacionalinėmis vėliavomis.Kauno apylinkės teismas pradėjo nagrinėti dar vieną Gedimino Filipavičiaus baudžiamąją bylą. Joje vyras kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš moteris.Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės neįsivaizduojamos be tūkstančių savanorių, atliekančių nematomą darbą. LRT sporto žurnalistė Milane Indrė Baltrušaitytė turėjo progą pasikalbėti su Milane gyvenančia ir šiuo metu žaidynėse savanoriaujančia lietuve.Ved. Andrius Kavaliauskas

Apsileidimu buvo įvertintas ūkininkės, mėsinių galvijų augintojos Vilmos Živatkauskienės noras ganyklose, esančiose upės slėnyje, išsaugoti savaime išaugusius medžius. Plotai su medžiais buvo pažymėti kaip apleistos pievos, todėl už juos nemokamos išmokos – tai skaudžiai atsiliepė ekologiniam ūkiui. Su panašiomis problemomis susidūrė ir kiti ūkininkai, kurie medžius ganyklose paliko kaip natūralų prieglobstį gyvuliams nuo saulės ar vėjo. „Ganyklos, apaugusios medžiais, – tai agromiškininkystė“, – sako Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapėnas. Pasak jo, ši praktika Lietuvoje primiršta, tačiau turėtų būti sugrąžinta ir remiama.Prieš imdamiesi ūkininkavimo, Aurelijus ir Aistė Kaškevičiai vertėsi automobilių salonų valymu, tačiau, Aurelijaus mamai padovanojus 13 mėsinių mišrūnių karvių, šeimos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Jau kone dešimtmetį Utenos rajone ekologinį pieno ūkį puoselėjantys Kaškevičiai pripažįsta, kad pieno savikaina ne visuomet atsiperka, o krentančias pieno supirkimo kainas apibūdina paprastai: „Vargas dėl vargo.“VERSLAS. Lietuvos miesteliuose tradicines lietuviškų patiekalų kavines keičia greito maisto kioskai. Dotnuvoje (Kėdainių r.) priešais bažnyčią kebabų kioską atidariusi Neringa Vyšniauskienė sako, kad matydama augančią paklausą, ji jau planuoja dar vieną tokią maitinimo įstaigą ir kitame miestelyje.Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė

Pernai Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino beveik 50 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas farmacinių atliekų kiekis per metus. Augantys skaičiai rodo didėjantį gyventojų sąmoningumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl vaistų skyrimo, įsigijimo ir vartojimo racionalumo.Artėjant pavasariui, Bulgarijoje rengiami kukerių karnavalai. Ši sena tradicija primena lietuviškas Užgavėnes.Šiemet lietuviškų obuolių atsargos sparčiai senka – augintojai jau baigia ištuštinti saugyklas. Prekybos vietose vis dažniau matome įvežtinius obuolius, o lietuviškų tenka paieškoti.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadieniui.

Lietuvoje švenčiant Užgavėnes dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai nuo ryto iki vakaro aplanko kiekvieną sodybą ir linki sočių bei derlingų metų. Jaunimas taip pat prisideda prie šventės gyvavimo: vienas iš abiturientų tikslų – per Užgavėnių vaikštynes surinktus pinigus panaudoti šimtadienio šventei.Pernai Grūšlaukės Užgavėnių tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Šventė čia trunka kelias dienas, o kaukės perduodamos iš kartos į kartą. Pasak šventės entuziastų, kaukė turi atitikti asmenybę – ne kiekvienas gali tapti pagrindinės eisenos dalyviu.„Neįmanoma nupasakoti, kas pasidaro, kai su kauke esi – atrodo, kad tampi kitu žmogumi“, – sako eisenos vadas Povilas Mickus.Aut. Gabija Balsevičiūtė

Startuoja programa, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius. Programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ pradedama vykdyti 5 Vilniaus kitakalbėse mokyklose. Apie ją pasakoja EDU Vilnius direktorė Unė Kaunaitė ir režisierius, aktorius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis.Vasario 17 d. minima Nacionalinė emancipacijos diena, ji jau trečius metus yra tarp valstybės atmintinų dienų. Kokią žinią neša ši diena? Pokalbis sumenotyrininke, Nacionalinės emancipacijos dienos organizatore Laima Kreivyte ir menininke, tyrėja Jelena Škulis.Ką anksčiau žmonės valgė per Užgavėnes – blynus ar ką kitą? Pokalbis sukulinarinio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. LRT radijo aplankytuose Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas visus kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadienio šventei.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.

Andrius ir Gina Balandžiai kailinių žvėrelių ūkio atsisakė ne dėl Seimo sprendimo uždrausti tokias fermas Lietuvoje, o dėl noro keisti veiklą. Dabar jie džiaugiasi pasirinkę visiškai kitą kryptį – Dotnuvos miestelio centre (Kėdainių r.) šimtamečiame mediniame name jau trejus metus kepa duoną, bandeles, beigelius ir riestainius.Atnaujintame maisto kainų stebėsenos portale produktukainos.lt visuomenė dabar gali matyti ne tik maisto produktų kainas, bet ir tai, kokia galutinės kainos dalis atitenka augintojui, gamintojui, prekybininkui ir valstybei. Kas gauna didžiausią dalį?Šiemet žiemą Lietuvoje formavo iš Arkties atslinkę ciklonai – jie atnešė ne tik arktinį speigą, bet ir neįprastai daug saulės. Sausis tapo išskirtinių šalčio ir saulėtų dienų rekordų mėnesiu. Apie tai pasakoja hidrometeorologė Gintarė Giliūtė.Ved. Kristina Toleikienė

Kaip teisiškai reglamentuota Lietuvos migracijos politika, kokie teisės aktai nustato užsieniečio teisę gyventi mūsų šalyje, kuo skiriasi leidimas nuolat ir laikinai gyventi? Ir kodėl šie leidimai yra viena labiausiai ginčijamų migracijos procedūrų? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneriu, advokatu Robertu Naruševičiumi.Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Ved. Artūras Matusas

Specialiųjų tyrimų tarnyboje dar kartą apklaustas buvęs premjeras Gintautas Paluckas. Popietę įvyks ir parlamentaro Sauliaus Skvernelio apklausa.Ženevoje prasidedant naujam taikos derybų etapui, pranešama apie Ukrainos karių proveržį fronte. Iš Rusijos atkovota per 200-us kvadratinių kilometrų teritorijos – daugiausia per pustrečių metų.Ukrainoje sulaikytas buvęs energetikos ministras stojo prieš teismą dėl kaltinimų pinigų plovimu ir korupcija. Anot vietos pareigūnų, buvęs ministras sulaikytas mėgindamas palikti šalį, o kaltinimai jam – platesnio šalį krečiančio korupcijos skandalo dalis.Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės. Papasakosime kokias šimtametes tradicijas puoselėja Žemaitijos miesteliai.Pica ir makaronai yra mėgstamiausi Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių sportininkų maisto patiekalai. Teigiama, jog jei visos žaidynėse patiekiamos porcijos būtų sudėtos ant padėklo, jų ilgis beveik prilygtų atstumui tarp Vilniaus ir Kaišiadorių.Ved. Andrius Kavaliauskas

Meteorologas Gytis Valaika paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo apie orų aktualijas visiems suprantama kalba ir reaguoja į tai, kuo dalinasi įvairūs sąmokslo teorijų skleidėjai, taip kartais siekdamas užbėgti jiems už akių. Jis seka šiuo turiniu besidalijančias anketas ir sako, kad jų skaičius iš lėto auga, o orų ir klimato dezinformacija tampriai susijusi su prorusiškais naratyvais.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Simono Daukanto aikštėje pakeltos trijų Baltijos šalių vėliavos. Savo kalboje prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiandien neatskiriama Europinės šeimos dalis. Pasak šalies vadovo, priešiškoms jėgoms mėginant atsukti laiką atgal bei paskirstyti pasaulį įtakos zonomis, būtina laikytis išvien ir duoti atkirtį.Tuo metu Vilniuje viešinti Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sako, kad Lietuvos istorija atspindi Europos istoriją. Ji priduria, kad Europoje nėra didelių ir mažų valstybių.Vasario 16-osios proga LRT Radijas taip pat kviečia pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs „Amerikos Balsas“.Vasario 16-tąją įteikti valstybiniai apdovanojimai beveik 40-imčiai Lietuvos ir užsienio piliečių. Įvertinti iškilūs mokslo, medicinos, sporto, kultūros, diplomatijos bei nacionalinio saugumo sričių atstovai.Ved. Edvinas Kučinskas

Paskutinis dvidešimto amžiaus dešimtmetis Lietuvoje – tai ne tik politinis ir ekonominis lūžis, bet ir išsilaisvinusios vaizduotės sprogimas. 1987–1998 m. po dešimtmečius galiojusių draudimų vėl pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, o svajonė apie nuosavą namą tapo nepriklausomybės ir naujos tapatybės simboliu. Tūkstančiai žmonių statė patys, su architektais ar be jų, skolinosi idėjas, improvizavo, eksperimentavo ir taip kūrė naują Lietuvos priemiesčių veidą. Nuo pilaičių ir „dvarų“ iki postmodernistinių eksperimentų – šio laikotarpio architektūra šiandien dažnai vertinama ironiškai, kartais vadinama „kolūkiniu baroku“, tačiau iš tiesų ji pasakoja daug gilesnę istoriją. Šiandien laidoje „Žmogus ir miestas“ bandysime pažvelgti į devintojo dešimtmečio individualius namus kaip į svarbų kultūros fenomeną ir ateities paveldą. Laidos svečias – muziejininkas, architektūros istorikas Nojus Kiznis.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?(7 sav., 2026)Tinklalaidės namai internete: https://naglis-navakas.squarespace.com/‍ ‍Naujienlaiškis „Substack“: https://leolenox.substack.com/‍ ‍Santrauka:Vyriausybė tikisi iki birželio pabaigos susipažinti su jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ verslo planu. 700 MW galios jūrinio vėjo parkas, kurį vysto valstybės valdoma „Ignitis grupė“, gali kainuoti €3 mlrd. Energetikos ministras vėjo parkus be paramos vadina „labiau išimtimi, negu taisykle“ ir abejoja, ar Lietuvoje jį pavyktų įgyvendinti dabartinėmis sąlygomis.Valstybė skirs 14 mln. Eur biokuro katilų keitimui savivaldybėse, kuriose šildymo kainos yra didžiausios. Lėšos bus skirtos mažų, iki 3 MW galios, katilų pakeitimui 22 savivaldybėse. Jų suskaičiuojami 65. Katilų pakeitimas, manoma, galėtų šilumos kainą sumažinti apie 15–20%.„Ignitis gamyba“ antrąjį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) agregatą remontuoti ketina iki rugpjūčio 31 d. Tai reiškia, kad 10% įmonės skelbiamo atsinaujinančios energetikos portfelio bus neprieinama bene tris metų ketvirčius. Tačiau kokį finansinį poveikį bendrovei turės šis ilgalaikis gedimas, nėra aišku.

NAUJAS EPIZODAS!(EP#86)Jeigu norite palaikiti ši podkasta (Ačiū!!):Support: https://www.patreon.com/c/bmatke Svetaine: www.bmatke.comRemejas: www.proballers.com"Kuze":Mindaugas Kuzminskas – vienas universaliausių savo kartos Lietuvos krepšininkų, galintis žaisti tiek lengvojo, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Profesionalo karjerą pradėjo Lietuvoje, vėliau ryškiai atsiskleidė atstovaudamas Žalgiris, su kuriuo tapo LKL čempionu ir įgijo svarbios Eurolygos patirties.Didelį karjeros šuolį padarė Ispanijoje, rungtyniaudamas Unicaja Málaga – ten tapo vienu komandos lyderių ir stabiliai žaidė Eurolygoje. 2016 m. išvyko į NBA, kur vilkėjo New York Knicks marškinėlius. Nors NBA etapas nebuvo ilgas, jis tapo svarbia patirtimi tarptautinėje arenoje.Vėliau Kuzminskas rungtyniavo aukšto lygio Europos klubuose, tarp jų – Olympiacos, taip pat atstovavo Lietuvos rinktinei Europos ir pasaulio čempionatuose, pasižymėdamas energija, universaliu žaidimu ir profesionalumu.Šiame epizode atvirai kalbėjome apie trenerio Jono Kazlausko aurą ir lyderystę, sporto psichologijos svarbą aukščiausiame lygyje, ryšį tarp žaidėjo ir trenerių bei aiškių lūkesčių reikšmę, ypač skautingo darbuose....ir daug kitu asmeniniu temu.Epizodo pabaigoje Mindaugas pasidalijo planais po karjeros – svarsto tapti agentu ir likti arti krepšinio, padedant jauniesiems žaidėjams.Temos :00:00 Mindaugas Kuzminskas – Intro3:40 Karjeros iššūkiai ir „atsidaužimas į sienas“7:20 Jono Kazlausko aura ir trenerio lyderystė12:00 Asmenybės branda profesionaliame krepšinyje18:30 Sporto psichologija aukščiausiame lygyje25:50 Spaudimas, pasitikėjimas savimi ir vidiniai pokalbiai30:40 Žaidėjo ryšys su treneriais ir trenerių vaidmuo36:00 Taktika, skautingas ir pasiruošimas rungtynėms48:30 Medicinos personalas ir traumos sporte50:40 ProBallers.com ir krepšininko įvaizdis55:30 Karjeros Lietuvos rinktinėje pabaiga58:10 Sprendimas baigti profesionalo karjerą1:01:30 Naujos karjeros kryptys po krepšinio1:04:45 Investicijos ir finansinis raštingumas sportininkams1:07:33 ATOs

Minint Pasaulinę radijo dieną, aiškinamės, ar žmonės klauso radijo ir kokių radijo stočių klauso. Taip pat domimės, kaip laikosi įvairios Lietuvoje veikiančios radijo stotys.Vairuotojai skundžiasi, kad per sniegą miestuose nebemato horizontaliojo ženklinimo, pvz., netyčia pastato automobilį neįgaliojo vietoje arba geltonai pažymėtoje vietoje, kurioje statyti automobilio negalima. Kokiais atvejais pareigūnai baudžia tokius pažeidėjus, o kokiais – ne?Artėjant Valentino dienai, Tauragėje restoraną turintys verslininkai Monika ir Laurynas Jaručiai Lauksargių globos namų senjorams padovanojo išskirtinę šventinę vakarienę, kurią ruošė žinomas šefas Tomas Ragauskas.Kino teatrai pradeda rodyti Vytauto V. Landsbergio jaunesniojo dokumentinį filmą „Zitai“, skirtą muzikologei, LRT laidų kūrėjai Zitai Kelmickaitei atminti.Ved. Edvardas Kubilius

Įtakingas Vokietijos savaitraštis Der Spiegel skelbia, kad Vokietijai sunkiai sekasi surinkti planuojamą karių brigadą Lietuvoje. Savanorių skaičius kol kas gerokai atsilieka nuo poreikio. Pavyzdžiui, į 203-iąjį tankų batalioną savanoriškai užsiregistravo mažiau nei pusė reikalingų karių, o į kai kuriuos kitus dalinius vos dešimtadalis planuoto skaičiaus. Vokietijos gynybos ministerija žada naujas verbavimo priemones, tarp jų trumpesnę tarnybos trukmę ir papildomas motyvacines paskatas.Pasaulio lyderiai renkasi į konferenciją Miunchene, kurios pagrindinė tema susvyravę transatlantiniai santykiai. Pernai politikos ekspertai renginį apibūdino kaip košmarišką sapną Europai, kai JAV viceprezidentas Džei di Vencas sukritikavo demokratijos trūkumą žemyne.Dabar dėmesys kryps į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbą.Šauktinių sąrašų skelbimas internete sukėlė klausimų. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos vadovo Igno Plunksnio atliktas tyrimas parodė, kad lengvai galima pasisavinti visų šauktinių duomenis ir identifikuoti konkrečius asmenis. Pasak Plunksnio, šauktinių sąrašuose esančia informacija gali pasinaudoti priešiškos jėgos.Vilniaus rajono valdžia nesutiko keisti kardinolo Henriko Gulbinowicziaus vardo gatvių pavadinimų. Šis jau miręs kunigas buvo Vatikano nubaustas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir pedofilijos slėpimą. Tačiau Gulbinovičius vis dar yra Vilniaus rajono garbės pilietis. Jo vardu pavadintos kelios gatvės.Ved. Madona Lučkaitė

Žiemos atostogų metu Sapiegų rūmuose Vilniuje jau antrą kartą įsikurs Minirūmai, nukelsiantys į XVIII a. rūmų gyventojų simuliaciją-žaidimą.JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Rubrika „LRT Girdi“: Garliavos gyventojas nusivylęs atliekamų renovacijos darbų kokybe, pirmiausia – renovacijai pasirinktu laiku. Renovacija pradėta lapkričio mėnesį.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-uosius metus, šiai sukakčiai Lietuvoje skiriama įvairių iniciatyvų ir renginių – parodų, giesmių giedojimų, konferencijų. Dauguma jų vyks Žemaitijoje, vyskupo gimtajame krašte.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU) ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Ved. Ignas Andriukevičius.

Daug laiko su Laurynu neturėjom, bet palietėm keletą temų, kurios šiuo metu skrajoja tarp mūsų. Laurynas papasakojo kokia dabar vyrauja nuotaika Briuselyje, apie JAV ketinimus EU ir konfliktą su Grenlandija. Kuomet Zelenskis buvo Lietuvoje paminėjo, jog Baltarusija šiuo metu yra labiau valdoma Rusijos, negu prieš tai. Apie Kapčiamiesčio poligono situaciją ir kontrabandinius balionus.Support the show

Po Sauliaus Skvernelio kabinete Seime ir namie atliktų kratų, jo vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" vakar vakarą sprendė, ką daryti toliau.Šalta žiema Estijoje leido atsirasti neįprastam reiškiniui - ledo keliams per Baltijos jūrą.Lietuvoje šių metų žiemos šalčiai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet ir išaugusį gaisrų skaičių, pagrindinės jų priežastys – intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas.Vilniuje diskutuojama, ar nevertėtų pavėlinti pamokų laiko pradžią paaugliams. Praėjusią savaitę savivaldybė rengė diskusiją, kurioje dalyvavo medikai, mokslininkai švietimo specialistai. Ar reikėtų paaugliams vėlinti pamokų pradžią?Vilniaus gyventojus šiandien galiausiai turėtų pasiekti sąskaitos už šildymą sausio mėnesį, kuris buvo šalčiausias per keliolika metų. Įvairių miestų gyventojai savo sąskaitomis jau dalinasi, jos didesnės kartais ir 2-3 kartus, taip pat gyventojai į savivaldybes jau kreipiasi prašydami skirti kompensacijas už šildymą.Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirta 65 balai iš 100 ir 28 vieta pasaulyje. Kaip per metus pasikeitė šis indeksa?Ved. Liuda Kudinova

Vilnius – miestas, kuriame kasdien skaitome šimtus tekstų, nors dažniausiai jų net nepastebime. Gatvių pavadinimai, parduotuvių iškabos, lipdukai ant stulpų, reklamos, informaciniai ženklai – visa tai kuria vadinamąjį kalbinį kraštovaizdį. Bet ką jis apie mus pasako? Kokiomis kalbomis „kalba“ Vilnius?Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje staiga imta kalbėti apie išvykimo krepšį. Daugeliui tai atrodė naujas, su karu tiesiogiai susijęs dalykas, nors civilinės saugos rekomendacijose jis minimas jau seniai ir skirtas ne tik karo atvejui. Apie tai, kodėl išvykimo krepšys reikalingas bet kokiai ekstremaliai situacijai, kaip jis tapo ilgalaikio tyrimo objektu ir ką svarbiausia žinoti jį komplektuojant, kalbamės su knygos „Išvykimo krepšys: išsamiai“ autoriumi Gabrieliu Edvinu Klimenka.Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje įgyvendina projektą, kuris migrantų integraciją bando spręsti ne per institucijas, o per asmeninį ryšį – suporuodamas migrantus su vietos savanoriais. Projekto patirtis rodo, kad didžiausi integracijos iššūkiai dažnai kyla ne dėl dokumentų ar procedūrų, o dėl socialinės atskirties ir ryšio su vietos bendruomene stokos.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje staiga imta kalbėti apie išvykimo krepšį. Daugeliui tai atrodė naujas, su karu tiesiogiai susijęs dalykas, nors civilinės saugos rekomendacijose jis minimas jau seniai ir skirtas ne tik karo atvejui. Apie tai, kodėl išvykimo krepšys reikalingas bet kokiai ekstremaliai situacijai, kaip jis tapo ilgalaikio tyrimo objektu ir ką svarbiausia žinoti jį komplektuojant, kalba knygos „Išvykimo krepšys: išsamiai“ autorius Gabrielius Edvinas Klimenka.

Šįryt Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko kratas dviejų Seimo narių - Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus kabinetuose bei namuose. Tai tyrimo dėl sisteminės korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje tęsinys. Seimo nariai šioje byloje figūruoja specialiųjų liudytojų statusu. Įtariama, kad jie galėjo teikti politinį palaikymą. Abu politikai sako esantys ramūs.Dalis gyventojų jau gavo sąskaitas už šildymą. Bene daugiausiai mokėti teks Kauno gyventojams, tarp didžiųjų miestų šiluma čia kainuoja daugiausiai. Šilumos kainos augo visoje Lietuvoje.Tiekėjai teigia, kad kaina išaugo dėl padidėjusio suvartojimo.Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ pradeda paramos Ukrainai akciją „Radarom“.Šiemet bus siekiama telkti lėšas robotų būriams – pažangioms sistemoms, kurios fronte keičia karius ten, kur pavojus gyvybei yra didžiausias.Jungtinėse Valstijose vyksta precedento neturintys teismai prieš didžiausias socialinių tinklų bendroves pasaulyje. Jos kaltinamos tuo, kad sąmoningai kuria priklausomybę skatinančias platformas, kurios žaloja vaikus.Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse šiandien pasirodys Lietuvos ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Tiesiogiai iš Milano LRT sporto žurnalistas Alanas Jonas Kot.Ved. Liepa Želnienė

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – prieš mokslą nepakovosi 04:30 – dosnus „Žalgiris“ 26:30 – deganti „Hapoel“ situacija 30:45 – pralaimėjimų seriją nutraukęs „Rytas“ 35:23 – L.Eglinsko dovana sau ir „Lietkabelio“ bėdos 45:00 – atsipalaidavimas „Žalgiryje“ 49:55 – blankūs „Gargždai“ 53:55 – D.Sirvydžio „ne“ 59:20 – kur pasuks N.Hayesas-Davisas 1:01:05 – K.Jakučionio karjeros vakaras Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:05:35 – kas galėtų pakeisti G.Žibėną 1:11:46 – rungtynių organizavimas ir kodėl Lietuvoje pyko A.Švedas 1:17:16 – ar nepavargstame nuo krepšinio 1:19:37 – Ą.Tubelio išpirka 1:22:48 – kuo pakeis „Žalgiris“ lyderius 1:26:45 – kada „Žalgiris“ žais Halėje ir P.Motiejūnas meras 1:29:33 – marškinėliai LKL klipe 1:31:25 – prasti žaidėjai iš tų pačių agentų 1:34:06 – apie Euroviziją 1:37:58 – pasiūlymai KMT savaitgaliui 1:41:12 – kas būtų, jeigu „Žalgiris“ būtų bankrutavęs 1:44:55 – M.Varno situacija 1:45:30 – kodėl K.Maksvytis nesėdi ant suolo Turkijos lygos mačuose 1:46:25 – „Rytas“ žiūri į „NBA Europe“ 1:39:31 – kur esminės „Ryto“ komplektacijos klaidos 1:52:30 – kur „Lietkabelio“ reakcija 1:55:05 – krepšinio mitai 1:56:38 – pasirinkimas iš trijų 1:57:27 – cilindro taisyklė ir N.Hayesas-Davisas „Žalgiriui“ 1:59:15 – lėtai augančios algos Eurolygoje 2:00:50 – garsiausi žaidėjai, kurie galėjo žaisti Lietuvoje

Italijoje daug uždažyta daug diskusijų sukėlusi freska su premjerės Džordžos Meloni veidu. Tai padaryta po didžiulio šią savaitę kilusio visuomenės pasipiktinimo, paaiškėjus, kad istorinėje Šventojo Lauryno bazilikoje restauratorius vienam iš freskoje vaizduojamų angelų išties pripiešė premjerės veidą. Išsamiau apie tai kolegai Adomui Šimkui pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.Į Lietuvą siekiama pritraukti nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pažangių karinių produktų gamintojų - ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų, minų ir kitos mūšio lauke svarbiausios modernios ginkluotės, kurios pajėgumų Lietuvoje trūksta, gamintojai čia esą galėtų pradėti gamybą, tačiau be valstybės kišimosi. Ką tai reiškia - su mumis tiesiogiai iš Kyjivo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.Aktualaus klausimo rubriką. Apie oro užterštumą, kuris itin jaučiamas vyraujant ramiems ir šaltiems orams.Mažesnės grožio produktų, maisto papildų ir vaistų kainos užsienyje kai kuriuos lietuvius skatina vaistus pirkti ne tik sau, bet ir perparduoti. Specialistai įspėja, kad tokia prekyba ne tik nelegali, bet ir pavojinga.Italijoje šiandien oficialiai prasideda 2026 metų žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvaus 17 Lietuvai atstovaujančių sportininkų.Ved. Liuda Kudinova

Ko galima pasimokyti iš Šiaurėje gyvenusių akmens amžiaus žmonių mitybos?Lygumų slidinėjimo kultūra Lietuvoje.Kodėl, pasak tyrimų, mums naudinga kasdien pasikalbėti su nepažįstamaisiais, puoselėti ne tik ilgalaikius ryšius.Ved. Giedrė Čiužaitė

Netrukus apie priverstines atostogas. Ar gali darbdavys versti darbuotoją išeiti atostogų?Dar kartą atkreipsime dėmesį į sukčių veikimą - laukdami, kol gyventojų sąskaitas pasieks atsiimtos antrosios pensijų pakopos lėšos, sukčiai rengiasi apgavystėms - ieško lietuviškai kalbančių darbuotojų apgaulingiems skambučiams, nes rusų kalba žmones apgauti vis sunkiau.Po pusės aštuntos žinių - „Aktualus klausimas”. Šįkart panagrinėsime LRT užsakymu atliktą apklausą, kuri parodė, kad per praėjusius metus pablogėjo daugiau nei pusės šalies gyventojų nuomonė apie prezidentą Gitaną Nausėdą.„Aukso amžiuje” kolegė Irma Janauskaitė pasidomės, ar gyventojai jau sulaukė pirmųjų sąskaitų už šildymą sausio mėnesį. Rinkos reguliuotojas perspėja, kad tikrai nenudžiugins.Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Ir kaip tik šiomis dienomis krūties vėžiu sergančios pacientės skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta vaistų, skirtų hormoninei terapijai po krūties vėžio gydymo.O vis labiau artėjant olimpinėms žaidynėms, šiandien pasakojimas apie biatlonininką Maksimą Fominą.Ved. Liuda Kudinova

10–12Pastarosiomis saulėtomis dienomis dalis žmonių, turinčių saulės elektrines pastebėjo, kad jos, galbūt dėl sniego sankaupų, beveik negamina elektros. Tuo metu kai kurie namų savininkai patys nuvalė sniegą nuo panelių ir elektrinė vėl pradėjo veikti, tačiau tokios galimybės neturi įsigiję nutolusias saulės elektrines. Maža to, yra sakančių, kad valant sniegą patiems, galima sugadinti modulius. Pokalbis apie saulės elektrinių efektyvumą žiemą.Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Daugiau nei pusė jų – 40 objektų – jau suskaitmeninta.Nepaisant gausios automobilių pasiūlos tiek gamintojų salonuose, tiek ir antrinėje rinkoje, kai kurios modelių versijos išskirtinai tampa lietuvių favoritėmis. Vis dėlto automobiliai, apie kuriuos tautiečiai galvoja ir tie, kokius perka – skiriasi.Koks buvo Lietuvos žmonių santykis su žiema prieš šimtą metų? Ar eidavo vaikai per šalčius į lauką?Ved. Ignas Andriukevičius

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.

Reprezentatyvi užsienio turistų iš vienuolikos šalių apklausa rodo, kad labiausiai teigiamus įspūdžius iš Lietuvos išsiveža Jungtinių Valstijų, Latvijos ir Estijos turistai. O vidutinė viešnagė Lietuvoje trunka apie keturias dienas.Interviu su Lenkijos saugumo ekspertu bei buvusiu šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose Mareku Magierowskiu.Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukaustė stiprūs šalčiai, kurie vilioja pasivaikščioti ant užšalusių vandens telkinių, tačiau specialistai siunčia labai aiškią žinutę: lipti ant upių ledo labai pavojinga.Pernai Klaipėdos uoste fiksuota daugiau nei 150 atvejų, kai laivybos saugumui grėsmę kėlė iš Rusijos skleidžiami GPS signalų trikdžiai.Olimpiečių cikle – biatlonininkas Karolis Dombrovskis.Ved. Rūta Kupetytė