POPULARITY
Categories
Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis švenčia 85-ių metų jubiliejų. Tai seniausias ir vienas profesionaliausių tautinio meno ansamblių Lietuvoje. Lapkričio 28 dieną įvyks finalinis koncertas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamoje tinklalaidėje “Prieš atsisveikinant” - apie medikų bendravimą su sunkiai sergančiais, mirštančiais pacientais ir jų artimaisiais.Pirmasis automobilis – vienas reikšmingiausių gyvenimo pirkinių jaunam žmogui. Dažnai tai dovana, kurią tėvai įteikia abiturientams ar ką tik vairavimo teises įgijusiems vaikams. Pasak ekspertų, emocinis sprendimas neturėtų užgožti racionalių kriterijų – svarbiausi išlieka saugumas, ekonomiškumas, patikimumas ir priežiūros paprastumas.Šiandien prasideda ArtTech forumas, kuriame savo patirtimi apie meną ir technologijas dalysis ir kūrybininkas Martynas Birškys. Jis pernai prisidėjo prie projekto “Petros eni”. Tai paroda, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves Vatikane. Ar su projekto įgyvendinimu baigiasi ir kūrybininko darbas?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija kuria naują taikos Ukrainoje planą, kuris palankus Rusijai. Nors planas nėra viešas, kaip teigiama žiniasklaidoje, šis numato Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mažinimą perpus, dalies teritorijų atidavimą Rusijai.Ligoninėje Vilniuje mirė trylikametis, kuris buvo mirtinai sužalotas per ledo ritulio treniruotę. Jam buvo pataikyta ledo rituliu į pakaušį. Pasak policijos, nelaimė įvyko Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, ledo ritulio treniruotėje. Pasak ledo ritulio atstovų, Lietuvoje nėra buvę panašios nelaimės.Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas sako, kad nepaisant atvertos sienos su Baltarusija, Lietuvos vežėjų vilkikai kol kas per ją nejuda.Ved. Madona Lučkaitė
Šiandien socialinėse medijose po truputį kyla mados archyvavimo banga. Jauni mados entuziastai vintažo parduotuvėse bei perpardavimo platformose ieško mėgstamų dizainerių kūrinių, o kartais sugeba net atrasti daiktus, savaip formavusius mados istoriją. Lietuvoje savo archyvą, daugiausia dedikuotą belgų kūrėjams, kuruoja stilistė Emilija Poplavskytė, įdomių pirkinių ieškanti tiek internete, tiek kelionėse į mados sostines. Beje, jos radinius kartais galima pamatyti ir ant scenos, mat stilistė rengia atlikėjus Gabrielę Vilkickytę bei Free Fingą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Lietuvoje oro uostų veiklą trikdo balionai su kontrabanda, Lenkijoje – susprogdinti geležinkelio bėgiai. Teigiama, kad tai – diversija, surengta užsienio žvalgybos tarnybos nurodymu. Ekspertai tvirtina, kad hibridinės atakos – karo pradžia. Politikai įspėja, kad Rusija gali užpulti NATO nebaigusi karo Ukrainoje.Ar hibridinės atakos – karo pradžia?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės patarėja Ieva Gajauskaitė, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir LRT bendradarbis Ukrainoje, politologas Alvydas Medalinskas.Ved. Liepa Želnienė
Jūrinio vėjo parko Lietuvoje gali ir nebūti. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad jis jau išbrango beveik trečdaliu, projektas stringa ir yra per daug rizikingas. Valdantieji jau reikalauja atsakomybės, premjerė ragina imtis skubių sprendimų. Tačiau opozicija mano, kad valdžia tiesiog nusitaikė pribaigti energetikos projektą. „Igntis grupės“ vadovai sutinka, kad gali kilti sunkumų finansuojant projektą.Ar jūrinio vėjo parko projektas pasmerktas žlugti?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės auditorius Mindaugas Šalčius, „Ignitis renewables“ valdybos pirmininkas Jonas Rimavičius, buvęs energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys, Seimo narys, „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas Naglis Navakas.Ved. Marius Jokūbaitis
Daug kalbama apie biurokratinės naštos žemę dirbantiems žmonėms mažinimą. Tačiau realiai žemdirbiai to nejaučia. Paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui jos tenka 2 340 eurų, kai tuo metu ES vidurkis yra 1 227 eurai. Biurokratine našta ir smulkmeniška kontrole skundžiasi ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Išsamiau: Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir Prienų rajono ūkininkas Martynas Pažėra.Šilalės socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia atranda viltį. Dabar Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įkurtose dirbtuvėse darbuojasi 12 žmonių su negalia. Padedami patyrusių socialinių darbuotojų, jie sukuria daugybę įvairiausių buičiai, laisvalaikiui ir puošybai reikalingų daiktų. Taip žmonės su negalia, atsižvelgiant į jų gebėjimus, skatinami atrasti vietą darbo rinkoje.Vėlų rudenį gamta dar nemiega: miškuose dygsta grybai, bėgioja žvėrys. Permainas Krekenavos apylinkių miškuose ir laukuose stebintis fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža įsitikinęs, kad ir šiuo metu yra kuo grožėtis, reikia tik nepatingėti užsukti į mišką.Ved. Regina Montvilienė
„Tikroji branda pripažįsta paribio daugiabalsiškumą, geba priimti įvairovę ir kitoniškumą“, – sako vertėja Toma Gudelytė. Ji komentare atsigręžia į traumines šių metų Europos kultūros sostinės Nova Goricos-Goricijos patirtis.Minint Europos kraštovaizdžio konvencijos pasirašymo Florencijoje 25 metų sukaktį, Kaune surengtas trečiasis tarpdisciplininis forumas „Kraštovaizdžio horizontai. Kultūrinio kraštovaizdžio idėja ir praktika”. Šiais forumais siekiama paskatinti Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje.Menininkė Nijolė Vilutytė savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino žinute apie tai, kad Palangoje griaunant buvusius poilsio namus „9 bangos“ per labai trumpą laiką nuspręsta sunaikinti jos 1991-1992 m. sukurtas freskas-sgrafitus ir vitražus. Ar Lietuvoje egzistuoja veiksmingas teisinis ir praktinis mechanizmas, leidžiantis išsaugoti ant pastatų ar jų interjeruose sukurtus meno kūrinius?Vilnius tapo pirmuoju miestu Baltijos šalyse, įtrauktu į „Google Arts & Culture“ virtualią meno galeriją. Kaip keičiasi kultūros vartojimas, kai dalis patirties persikelia į skaitmeninę erdvę?Istorikai Lina Häll ir Norbertas Černiauskas pristato naują tinklalaidę „Lisabonos radijas“.Ved. Justė Luščinskytė
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai – rodo iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pasak iniciatorių, mažėjantis gimstamumas, nepakankamas dėmesys neišnešiotų ar sergančių naujagimių priežiūrai bei šeimų palaikymui ilgainiui lemia visuomenės senėjimą, didina socialinės atskirties riziką, silpnina valstybės socialinę sistemą ir kelia grėsmę šalies saugumui. Reaguojant į šiuos iššūkius prezidentūroje šiandien vyks susitikimas „Auginu Europą 2025“, kuriame dalyvaus ir Europos pirmosios ponios.Seimo socialdemokratai siūlo naikinti Desovietizacijos komisiją, suteikiant teisę pačioms savivaldybėms priimti sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo. Pasak, socialdemokrato Dariaus Jakavičiaus komisija savo darbą jau yra atlikusi. Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad užbaigti desovietizacijos procesą norima pavesti tiems, kurie to darbo daug metų praktiškai nedarė. Ar reikia naikinti desovietizavijos komisiją?Seime šiandien vyks Lietuvos ir Vokietijos forumas. Čia bus aptariama Lietuvos ir Vokietijos lyderystė saugumo srityje, ypatingą dėmesį skiriant Vokietijos brigadai Lietuvoje.„Ryto garsuose“ - Prezidento vyriausias patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Deividas Matulionis.Jau beveik dvidešimt metų Šakių rajono Gelgaudiškio gyventojai susiduria su problema – centralizuotą šildymą tiekiančioje katilinėje kūrenama šiaudais. Jų pelenai nusėda ant rūbų, automobilių, gatvėse, namų kiemuose. Gyventojai sako, kad kvėpuoja užterštu oru. Šakių meras pripažįsta – problema žinoma, sprendimai yra, tačiau jie kol kas neįgyvendinti.Nors iki Kalėdų dar daugiau nei mėnuo, gyventojai jau pradeda ruoštis šventėms. Parduotuvėse pasirodė pirrmosios dekoracijos, advento kalendoriai ir dovanų idėjos. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau planuoja pirkinius iš anksto, tačiau bankai sako – ne visi tai daro finansiškai raštingai.Ved. Rūta Kupetytė
Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.Ved. Arneta Spaičė
Įvyko etnokultūros bendruomenės susitikimas „Kokios valstybės nori etnobendruomenė?“ Kokie susitikimo tikslai ir rezultatai?Trisdešimtą kartą Šiauliuose vyksta šiuolaikinio meno ir mados festivalis „Virus“, užgimęs posąjūdinėje Lietuvoje.Amsterdamo tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje įvyko Aistės Žegulytės filmo „Biodestruktoriai“ premjera.Agnietės Lisičkinaitės ir baltarusio Igorio Shugaleevo spektaklis CLAP & SLAP pateko į Aerowaves perspektyviausių šių metų Europos choreografų dvidešimtuką.Ved. Marius Eidukonis
Rubrikoje „Smegenų DNR“ neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakoja apie maisto papildą kreatiną ir kodėl jis svarbus ne tik raumenims, bet ir smegenims.Radijo dokumentikoje - žvilgsnis iš arčiau į socialinio darbo kasdienybę ir dviejų žmonių istorijos.Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos moksleiviai gali lankyti kolekcionavimo būrelį. Kaip atrodo tokia popamokinė veikla ir ar kolekcionavimas vaikams įdomus? Pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Milano prokuratūra įtaria, kad Italijos piliečiai prieš 30 metų vyko į Bosniją ir Hercegoviną šaudyti į civilius gyventojus serbų kariuomenės apgultame Sarajeve. Beatričės Bankauskaitės reportažas.Lietuvoje per 10 mėnesių bankrutavo daugiau maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų nei per visus praėjusius metus. Vis dėlto ne viskas sektoriuje taip blogai - šiemet veikti pradėjo daugiau nei 300 naujų maitinimo įstaigų.Europos Sąjungos finansų ministrai susitarė panaikinti muitų lengvatą mažos vertės siuntoms. Tad pirkėjams, besisiunčiantiems pigias prekes iš, pavyzdžiui, kiniškų platformų, šios prekės netrukus brangs.Ved. Liuda Kudinova
Tai buvo pirmasis gyvas BasketNews komandos pasirodymas ne Vilniuje ir ne Kaune. Veiksmo vieta – Šiauliai. Pašnekovas – Darius Songaila. Temos – nuo Marijampolės prūdo iki kaip Shaquillas O'Nealas per Darių grūdo. Laidos partneriai: – PRO BRO. SĖDI ŠILTAI – VAŽIUOJI ŠVARIAI. Su nuolaidos kodu BASKETNEWS3: 3 mėnesių abonementas su 30 % nuolaida. Pasiūlymas galioja nuo lapkričio 8 d. iki lapkričio 23 d. https://probroexpress.com/lt/akcijos/basketnews3 – Šiauliai – sparčiausiai augantis ir finansiškai prieinamas 15 minučių miestas Lietuvoje, siūlantis puikias gyvenimo, karjeros ir švietimo galimybes. Daugiau: https://karjerasiauliuose.lt/ – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/
Žiemgalių kraštas savitas Lietuvos regionų žemėlapyje. Joniškis įsikūręs Šiaurės Lietuvoje netoli Latvijos sienos. Su krašto, miesto istorija supažindina Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas istorikas Darius Vičas.Architektė Regina Leknickienė rengia temines ekskursijas po Joniškį, į kurias gausiai renkasi vietiniai. Sugrįžtantys gyventi į gimtinę nori giliau pažinti ir naujai atrasti miesto istoriją, architektūrą bei Žiemgalių krašto tradicijas.Virtienių restoranėlį Joniškyje atidariusi Neringa Striūgaitė vietinius ir svečius vilioja tradiciniais Žiemgalių virtieniais. Veikli moteris nusprendė gidauti ir prisideda prie Joniškio krašto gidų gildijos asociacijos kūrimo.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Vaida Aleknavičienė šią savaitę paskirta kultūros ministre. Ir nors naujoji kultūros ministrė atitinka Kultūros asamblėjos keltus reikalavimus, planuotas mitingas lapkričio 21-ąją įvyks. Bendruomenė nori „ryškios lyderystės“, ar Aleknavičienė gali ją parodyti?Kiauksintis vaikų choras, po didmiestį turistaujanti medinė pašiūrė, pasivažinėjimas mersedesu pagal armėnišką muziką, padirbti kvepalai ir laimę nešančios šukės. Šią savaitę Niujorko „Performos“ bienalėje veikiantį Lietuvos paviljoną be sienų galima apibūdinti maždaug taip.Šį savaitgalį baigiasi vienas iš vos keleto Lietuvoje šiuolaikinį cirką pristatančių festivalių „Cirkuliacija“. Jis suorganizavo susitikimą su viena garsiausių Europos cirko režisierių, šiuolaikinio cirko Švedijoje pradininke Tilde Bjorfors. Anot specialistės, Lietuvos cirkas dabar yra panašiame raidos etape kaip prieš maždaug 30 metų buvo Švedija.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip prasmingą mintį savyje talpinančios tatuiruotės padeda ukrainietėms susidoroti su netekties skausmu dėl kare žuvusių artimųjų, naujas Los Andžele duris atveriantis Džordžo Lukaso muziejus bei pokštą Nacionaliniame Kardifo meno muziejuje iškrėtęs konceptualus menininkas.„Tikroji branda pripažįsta paribio daugiabalsiškumą, geba priimti įvairovę ir kitoniškumą“, – sako vertėja Toma Gudelytė. Ji komentare atsigręžia į traumines šių metų Europos kultūros sostinės Nova Goricos-Goricijos patirtis.„Vis dar gajus jausmas, kad reikia būti tarsi kankiniu, dėl šokio atiduoti viską ir kentėti. Idėja, kad be skausmo nebus pasiekimų, vis dar gyva,“ – sako šokio psichologijos mokslų daktarė Imogena Aujla, skaičiusi pranešimą šią savaitę vykusiame Baleto simpoziume.Ne kaunietė, ne istorikė, ne rašytoja, bet išleido knygą apie tarpukario Kauno modernistinius namus ir jų gyventojus. Tokia mįsle galima pradėti žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalės Viktorijos Vitkauskaitės pristatymą. „Namai ir likimai“ gimė neplanuotai, sako šiemet meno istorijos doktorantūros studijas Kaune pradėjusi vilnietė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Edvardas iki transplantacijos diabetu sirgo apie dvidešimt keterius metus. Trejus metus buvo dializuojamas. 2014 m. jam atlikta kasos inksto komplekso transplantacija. Ir jau vienuolika metų Edvardas gyvena be insulino injekcijų ir dializių.„Diabetas „suvalgo“ inkstus, pažeidžiamos kraujagyslės, išsivysto aterosklerozė“, – laidoje sako gydytoja nefrologė, gydanti Edvardą, Ilona Rudminienė.Kasos inksto komplekso transplantacijos Lietuvoje atliekamos nuo 2008 m., tokių transplantacijų per metus atliekama vos viena ar dvi. Operacijas atliekantis docentas Vitalijus Sokolovas atskleidžia jų sudėtingumą ir prisimena pačią pirmąją atliktą inksto komplekso transplantaciją: „Iškart pastebėjome gerėjančius pacientės rodiklius“. Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Renata Bruzgienė kviečia nenusiminti, išgirdus diagnozę: „Diabetas šiandien – jau ne nuosprendis“.Minint Pasaulinę diabeto dieną – pokalbis apie kasos inksto komplekso transplantaciją ir kitus diabetą stabdančius gydymo būdus.Ved. Žydrė Gedrimaitė.
Kitą savaitę Lietuvoje startuoja Carito akcija, siūlanti nemokamas advokatų ir jų padėjėjų teisines konsultacijas visoje Lietuvoje, kurias prieš svarbiausias metų šventes nepasiturintiems dovanos daugiau kaip 200 advokatų ir jų padėjėjų. Šią akciją „Mažojoje studijoje“ pristatys Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė ir vienas iš akcijos dalyvių, advokatas Edmundas RusinasKas suteiks vilties pasauliui, vis labiau nyrančiam į tamsą? Apie naują „Artumos“ numerį pasakos žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: istorija apie dvi bažnyčias (parengė Giedrius Tamaševičius).Popiežiaus Leono XIV-ojo žinia 9-osios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga.Kun. Mozė Mitkevičius apie Šv. Rašto naudą kasdieniame gyvenime.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Laikinas laikas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.
Tadas Pranaitis nelengvos emigranto duonos atsikando du sykius - Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Atrodė, kad svetur žolė žalesnė, o iš dangaus lyja pelningais ir gerais darbais. Realybė pasirodė esanti kitokia: darbo laukimas skaičiuojant paskutinius pinigus ir mintant vien ryžiais, sudėtingos ir nesaugios gyvenimo sąlygos, apgavystės iš tarpininkaujančių lietuvių ir kt. Kantrybė Tadui trūko, kai suprato, kad yra laikomas daiktu, vergu, bet ne darbuotoju. „Aš tave nusipirkau ir dabar tu priklausai man“, - rėžė fermos Danijoje šeimininkas, kai Tadas norėjo aplankyti nelaimės ištiktą šeimą Lietuvoje. Nors patirtys užsienyje Tadą užgrūdino, minčių gyvenimą kurti svetur nebėra. Tadas jaučiasi laimingas gyvendamas Lietuvoje, kur begalė karjeros galimybių.Ved. Lavija Šurnaitė
Lietuvoje po 15 metų pertraukos fiksuotas difterijos atvejis - ligoninėje nuo šios ligos mirė užsienietis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad į Lietuvą žmogus atvyko jau sirgdamas, o čia turėjo kontaktų su 60 žmonių.Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo įstatymų paketą, kriminalizuojantį dezinformacijos skleidimą, karo kurstymą, taip pat padedantį kovoti su vadinamaisiais SIM spiečiais. Klausimas klaustytojams - ar reikia bausti už melagienų skleidimą?Siuntų pristatymo bendrovė „Omniva“ siekia perimti iš Lietuvos pašto dalį paslaugų.„Aktualus pokalbis“ : Vilniaus meras Berlyne domėjosi patirtimis, kaip miestams veikti, kad juose nesusikurtų vadinamieji imigrantų getai. Kiek tokia problema jau aktuali ir Vilniui?Opozicinė Estijos liaudies partija siūlo panaikinti Estijos visuomeninį transliuotoją ir privatizuoti jo internetinius portalus, radijo ir televizijos kanalus. Kodėl toks siūlymas atsirado ir ko juo siekiama?Ved. Liuda Kudinova
Minskui teigiant Lietuvai pateikus pasiūlymus dėl padėties pasienyje normalizavimo, premjerė Inga Ruginienė sako sulaukusi oficialaus Minsko laiško su prašymu pradėti derybas.Grėsmės dėl į Lietuvą vykstančios migracijos iš Vidurinės Azijos šalių didėja, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, reikia koreguoti esamus įstatymus, jog būtų galima užkardyti galimas problemas ateityje.Premjerė Inga Ruginiene ir kultūros bendruomenės atstovai susitiko aptarti kitų metų kultūros sektoriaus finansavimo perspektyvų. Kultūros bendruomenė nerimauja, kad artimiausius trejus metus valstybės biudžete kultūrai skirtas finansavimas nuosekliai mažėja, o tai pasak jų, kelia grėsmę kultūros ateičiai Lietuvoje. Premjerė daugiau pinigų nežada.Jungtinių Valstijų mokslininkai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perdavė Rusijos Vladimiro kalėjime kalintų asmenų kartoteką. Šiame kalėjime buvo kalinama ir apie aštuoniasdešimt politinių kalinių iš Lietuvos.Kauno „Žalgirio“ krepšininkų galimybės dvigubą savaitę Eurolygoje?Ved. Liepa Želnienė
Kokia yra Lietuvos miškų būklė? Pokalbis su Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Grigaliūnu.Šią savaitę minima diabetinės pėdos diena. Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. Vokietijos Šlėzvego-Holšteino žemėje veikia arklių „gyvybės langelis“ – čia žmonės anonimiškai ir nenurodydami priežasčių gali palikti arklius, kuriais nebegali rūpintis. Vokietijos gyvūnų apsaugos asociacija mato tokių įrenginių privalumų ir trūkumų.Šiaulių kultūros centre atidarytos stiklo dirbtuvės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai galės išbandyti šiuolaikines technikas, eksperimentuoti, susikurti originalių dirbinių.Ved. Darius Matas.
Baltarusija dar kartą atsisakė atidaryti pasienio postus ir išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus. Tai jau antras kartas, kai Minsko režimas atmeta Lietuvos prašymą. Baltarusijoje įstrigę sunkvežimiai perkelti į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles. Už kiekvieną transporto priemonę bus imamas 120 eurų mokestis už dieną. Nesumokėjus, Baltarusija grasina vilkikus konfiskuoti.Situaciją LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ komentuoja advokatas Algimantas Šindeikis.
Baltarusija darkart atsisakė atidaryti pasienio postus ir išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus. Tai jau antras kartas, kai Minsko režimas atmeta Lietuvos prašymą. Baltarusijoje įstrigę Lietuvos sunkvežimiai perkeliami į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles. Už kiekvieną transporto priemonę bus įmamas 120-ies eurų mokestis per dieną. Jei pinigai nebus sumokėti, Baltarusija grasina vilkikus konfiskuoti.Ukrainos tyrėjai apkaltino svarbų prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininką organizavus 100 mln. dolerių vertės korupcijos schemą, karo draskomoje šalyje stiprėjant nesutarimams dėl korupcijos. Kaltinimai Timurui Mindičiui yra naujausias epizodas didelio masto korupcijos skandale, susijusiame su teiginiais apie masinį lėšų pasisavinimą energetikos sektoriuje.Premjerė Inga Ruginiene ir kultūrininkai susitiko aptarti ateinančių metų kultūros sektoriaus finansavimo perspektyvų. Diskusijoje akcentuota, kad pagal Seimui pateiktą trejų metų biudžeto projektą Kultūros ministerijos asignavimai nuosekliai mažėja.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete aptarti migracijos keliami iššūkiai, ar esami teisiniai mechanizmai užtikrina veiksmingą migracijos valdymą šalyje. Kaip viena didžiausių problemų įvardijama auganti migracija.Ved. Andrius Kavaliauskas
Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spaudą skatinti Lietuvoje pasitelkė okupantai, kiek lietuvių spauda perėmė nacionalsocialistų retoriką prieš žydus ir kiek kūrė savąją neapykantos kalbą. Antisemitizmas kaip idėja nebuvo naujiena, Lietuvą pasiekusi tik su nacių okupacija, jau XIX a. pab. Rusijos imperijos laikotarpiu, o vėliau ir nepriklausomoje Lietuvoje buvo antisemitines idėjas palaikančiųjų (kaip, žinoma, ir pasisakančiųjų prieš jas), bet dažniausiai tai siejama su ekonomine konkurencija ar buitiniais santykiais tarp lietuvių ir žydų, ne kiek su aiškia politine kryptimi. Tad klausime, ar nacistinės okupacijos laikotarpiu prie antisemitizmo sklaidos prisidėję asmenys Lietuvos viešojoje erdvėje veikė ir anksčiau ir tiesiog nacistinės okupacijos laikotarpiu rado palankią nišą kurstyti nusistatymą prieš žydus, ar vis dėlto tai buvo naujai prie šios temos atėję (ar specialiai pakviesti ir įtraukti) asmenys. Taip pat laidoje sieksime rekonstruoti antisemitinio turinio kūrimo procesą nacistinės okupacijos metais - nuo jo ištakų, sukuriamo ar importuojamo turinio, veikusių žmonių ir tikslinės auditorijos bei galimo tokio turinio paveikumo jai.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
Klimato kaitos rubrika. Ekstremalios liūtys ir gatvių tvindymas – kaip su tuo susitvarkyti Vilniui bei kitiems Lietuvos miestams ir ko laukti ateityje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godiene.1918 m. lapkričio 11 dieną buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos Vyriausybė, vadovauta Augustino Voldemaro. Pokalbis su užsienio reikalų ministerijos darbuotoja, istorike dr.Vilma Bukaite apie šią Vyriausybę, jos sudarymo aplinkybes, o taip pat apie moteris Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes. Kaip keičiasi pavardžių suteikimo vaikams mūsų šalyje tendencijos, kas tai lemia ir kokių teisinių bei socialinių klausimų tai kelia? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.Palangos Jono Šliūpo muziejuje pristatyta pirmoji paroda, skirta litvako karikatūristo Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai.Ved. Agnė Skamarakaitė
Keturi Ukrainos ministrai, ne visi dabartiniai, artimas prezidento Volodymyro Zelenskio bendražygis, buvęs verslo partneris Timūras Mindičius ir kiti asmenys yra galimai įsipainioję į didelio masto korupciją. Pasak Nacionalinio antikorupcijos biuro, ši grupė asmenų „sukūrė didelio masto korupcijos schemą, siekdama kontroliuoti pagrindines valstybines įmones“, įskaitant „Energoatom“, Ukrainos valstybinę branduolinės energetikos agentūrą. Mindičius dar prieš kratas pabėgo iš šalies, nes šaltinių duomenimis, buvo iš anksto įspėtas. Pokalbis su Transparency international Ukrainos skyriaus vadovo pavaduotoja Kateryna Ryzhenko.Nesiliaujant incidentams su kontrabandiniais balionais, aviakompanijos stebi situaciją ir laukia Lietuvos institucijų veiksmų.Nuo kitų metų minimalioji alga kyla 69-iais eurais į rankas, bet kartu tiek pat išaugs ir visi mokesčiai, skaičiuojami nuo jos. Didžiausia našta kris ne tik ant darbuotojų pečių, bet ir ant ką tik baigusių mokyklą ar savarankiškai dirbančių žmonių.Seimui pristatyti LRT audito rezultatai.Baltarusijai neišleidžiant šimtų Lietuvos vilkikų, neatmetama, kad reikalaudami didesnės valdžios pagalbos Lietuvoje likę vairuotojai blokuos pagrindinius keliusLietuvos vaikinų iki 19-os metų futbolo rinktinė ruošiasi rytojaus rungtynėms su žvaigždžių perpildyta Anglijos komanda.Ved. Agnė Skamarakaitė
Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes – mamos ir tėčio. Kokių teisinių bei kultūrinių klausimų tai kelia? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.Ved. Agnė Skamarakaitė
Seimas svarstys, ar ant kaitinamojo tabako, elektroninių cigarečių ir jų pildyklių informacinių lapelių turėtų būti skelbiama informacija apie pagalbą metant rūkyti. Ar tai paskatins žmones atsikratyti žalingo įpročio?LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad balionams pasiekti baltarusiškų cigarečių Lietuvoje laukiančius kontrabandininkus padeda lietuviškų mobiliųjų operatorių SIM kortelės.Nuo kitų metų minimali alga didės 69 eurais į rankas, bet kartu tiek pat išaugs ir visi mokesčiai, skaičiuojami nuo jos. Didžiausia našta guls ne tik ant darbuotojų pečių.Švenčionių rajono Pabradės gyventojai skundžiasi prasta geriamojo vandens kokybe, esą jis dvokia ir turi nuosėdų. Pasak pabradiškių, merui problema žinoma, tačiau iki šiol nebuvo imtasi priemonių situacijai gerinti.Ved. Rūta Kupetytė
Vilniaus oro uosto veiklą naktį vėl sutrikdžius kontrabandiniams balionams, pasieniečiai aptiko mažiausiai šešis krovinius su cigaretėmis. Lietuvos oro uostai nurodo, kad skirtingais laikais buvo įvesti laikini oro eismo ribojimai tik į Vilnių atvykstantiems skrydžiams. Du skrydžiai nukreipti į Kauną, o vienas į Rygą.LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad balionams pasiekti baltarusiškų cigarečių Lietuvoje laukiančius kontrabandininkus padeda lietuviškų mobiliųjų operatorių SIM kortelės. Kol valstybės institucijos nemato prasmės jų veikimo ribojimo, to ėmėsi patys mobilieji operatoriai. Šiemet pareigūnai perėmė beveik 600 kontrabandinių balionų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusių balionų galėjo būti ir triskart daugiau, tačiau informacija įslaptinta.Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras atliko kratas teisingumo ministro Hermano Haluščenkos, kuris anksčiau ėjo energetikos ministro pareigas, namuose. Kratos vykdytos ir buvusio Volodymyro Zelenskio verslo partnerio Timūro Mindičiaus namuose. Jis pabėgo iš šalies likus kelioms valandoms iki kratų. Nacionalinis kovos su korupcija biuras paskelbė, kad vykdo specialią operaciją, siekdamas atskleisti korupciją energetikos sektoriuje.Santaros klinikose iš darbo išėjo dar trys neurochirurgai.Prezidentas sako, kad R. Žemaitaičio kalbos kvestionuojant pagrindines Lietuvos užsienio politiko kryptis yra netoleruotinos, o politikas bando kurti alternatyvią užsienio politiką.Ved. Darius Matas
Radijo stoties FM99 studijoje - asociacijos „Mirabilia“ vadovė Gitana Vaitulevičiūtė-Pinkevičienė. Alytuje veikianti neįgaliųjų ir jų tėvų bei globėjų asociacija „Mirabilia“ kartu su partneriais iš Slovėnijos pradeda įgyvendinti Erasmus+ projektą, skirtą jaunimo darbuotojų kompetencijų stiprinimui ir įtraukesnių veiklų kūrimui.
Lietuvos diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui lankantis Amerikoje, Lietuvoje viešintį Vengrijos užsienio reikalų ministrą, kuris yra vienas artimiausių premjero Viktoro Orbano bendražygių, priėmė „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.Apie tai – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, politologas Mindaugas Norkevičius.
Lietuvoje startavo Senjoro organizacijos kampanija „(Ne)matomi senjorų kasdienybės herojai“, kviečianti visuomenę iš arčiau pažvelgti į žmones, kurie kasdien rūpinasi senjorais. Kampanijos centre – individualios priežiūros darbuotojai, žmonės, padedantys senjorams ne tiesiog išgyventi, o nesustoti gyventi: padrąsindami, palaikydami, padėdami, o kartais – tiesiog būdami šalia ar išklausydami. Lietuva – viena sparčiausiai senėjančių Europos valstybių. Jau šiandien beveik kas penktas šalies gyventojas yra vyresnis nei 65 metų, todėl pagalbos senjorams namuose poreikis sparčiai didėja.
Vilnius dažnai pristatomas kaip jaunas, veržlus ir sparčiai augantis miestas – vieta, kurioje gausu galimybių, kultūros ir karjeros perspektyvų. Tačiau ar šis miesto įvaizdis sutampa su tuo, kokio miesto iš tiesų nori jauni žmonės?Lietuvoje startavo Senjoro organizacijos kampanija „(Ne)matomi senjorų kasdienybės herojai“, kviečianti visuomenę iš arčiau pažvelgti į žmones, kurie kasdien rūpinasi senjorais.Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoj civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos.
Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nematoma struktūra, labai sunku suvokti, kas yra sveikas, o kas yra nesveikas dirvožemis. Bet jis yra mūsų civilizacijos pagrindas,“ – sako aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.Studijuodama Mastrichto universitete Olandijoje Dovilė turėjo progą išbandyti dirvožemio būklės tyrimų būdą – ekoakustiką. Nors biologai jau seniai moka iš garsų atpažinti paukščių, varliagyvių ir kitas rūšis ir turi metodikas pagal tai nustatyti buveinės būklę, dirvožemio ekoakustika – dar nauja mokslo sritis.„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu“, – apie tai, kaip pradėjo rinkti įvairius dirvožemio garsus pasakoja D. Railaitė. Dabar ji tuos garsus naudoja meno projektuose ir vesdama edukacinius užsiėmimus apie tvarų ūkininkavimą.Laidoje kalbamės apie tai, ką apie dirvožemio būklę galima pasakyti iš jo skleidžiamų garsų ir ar posakis: „Sveikas dirvožemis – triukšmingas dirvožemis“ visada teisingas?Autorė Vaida Pilibaitytė
Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoje civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos ir žmonės pasirinkę tokią santuoką susiduria su papildomais formalumais. Šiandien Seime organizuojama konferencija, skirta aptarti humanizmo pasaulėžiūrą ir poreikį įteisinti humanistines vestuvių ceremonijas.
Vilniaus oro uosto darbą vėl trikdė kontrabandiniai balionai.Socialiniame tinkle "Facebook” išplito įrašas, kuriame “Vinted” platformoje prekiaujanti moteris pasakoja, kad vietoje jos išsiųstos prekės pirkėją pasiekė maišas žirnių. Komentaruose pasiplylė ir kitų gyventojų pasakojimai - vieniems vietoje laukto siuntinio atkeliavo vamzdis, kitiems - automobilio detalės ar net šunų ėdalas.Pakruojo serviso atstovai ragina rinktis geresnes padangas, nes jas perkame ne mašinai, o sau.Laukiniai gyvūnai Lietuvoje vis dažniau atklysta į mūsų namus. Tautodailininkė Edita Kušleikienė susidūrė su situacija, kai gegužės pradžioje prie jos namų tvarte apsigyveno lapių šeimyna. Pasiliko du lapiukai, nors menininkė jų specialiai ir nejaukino. Lapiukų nuotraukomis Edita dalijasi ir socialiniuose tinkluose ir sulaukia net ir piktų reakcijų. Gamtininkas S.Paltanavičius sako, kad skriausti ir vyti atklydusių laukinių gyvūnų negalima, bet ir jaukintis nereikėtų."Nemuno aušros" priimtą rezoliuciją dėl valdžios uzurpavimo ir kaltinimų žiniasklaidai politologas Ignas Kalpokas vadina pavojingu procesu.Ved. Rūta Kupetytė
Vidaus reikalų ministro atstovas patvirtino, kad Baltarusijoje įstrigus maždaug šimtams Lietuvos vilkikų bei puspriekabių, Minskas atsisako juos išleisti ir ragina Lietuvos valdžią atšaukti sprendimą uždaryti pasienio punktus.Lietuvoje pradėjo veikti vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema - mobiliojo ryšio operatoriai žada dar efektyviau stabdyti skambučius iš suklastotų numerių. Kaip ši sistema veikia?Aktualus klausimas. Ar teko susidurti su sukčiais, kokiais būdais iš jūsų bandė išvilioti pinigus ar duomenis?Nuo šiandien keičiasi receptų išrašymo, vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pardavimo bei išdavimo tvarka vaistinėse.Santaros klinikos teisinasi, kodėl ligoninę paliko iškart keli neurochirurgai, o sergančių vaikų tėvai ieško galimybės, kur operuoti savo vaikus ir sako, kad tenka juos vežti į užsienį arba operacijų kitose ligoninėje laukti kelis mėnesius.Lietuvoje prasideda žieminių padangų sezonas. Jų keitimo kaina kasmet auga, bet vairuotojai padangų perka daugiau.Ved. Liuda Kudinova
Ar bandoma sumušti trumpiausio darbo valdžioje rekordus ir ar pavyks šio prakeiksmo išvengti Robertui Kaunui? Pokalbis su VU Teisės fak. prof. Egidijumi Kūriu.Lietuvai nepavyksta įtikinti Baltarusijos, kad ši išleistų Lietuvoje registruotus vilkikus.Santaros klinikos teisinasi, kodėl ligoninę paliko iškart keli neurochirurgai. Sergančių vaikų tėvai ieško galimybės kitur operuoti savo vaikus ir sako, kad tenka juos vežti į užsienį ar-ba operacijų kitose ligoninėje laukti iki vasario. Naujasis neurochirurgijos centro vadovas tikina, kad medikų skyriuose netrūksta ir pacientų gydymas dėl to nenukentės.Europos Sąjunga neišduos rusams daugkartinių vizų, leidžiančių atvykti į bendriją.Žieminių padangų sezonas prasideda. Ekspertai pastebi, kad nors padangų keitimo kaina kasmet auga, jų Lietuvos vairuotojai perka daugiau. Dažniausiai įprastas, universalias, ne dygliuotas. Ir ne dėl to, kad su pastarosiomis negalima važiuoti kaimyninėje Lenkijoje ir Vokietijoje. Tokios padangos kol kas nebus draudžiamos.Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras paviešino istoriją apie mažametį berniuką, jų centro globotinį, kuris savo mamai papasakojo, kad Kauno tarptautinėje gimnazijoje mokytoja jį ir kitus vaikus įžeidinėja. Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro, mažametis anksčiau patyrė sunkių traumų, todėl toks mokytojos elgesys jį dar labiau traumuoja. Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius teigia, kad mokyklos administracija apie šį įvykį nežino.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien Eurolygos namų rungtynėse su ispanų „Valensijos“ klubu sieks 4-osios iš eilės pergalės šiame turnyre.Ved. Liepa Želnienė
Penktadienį (lapkričio 7 d.) Tiek Pinigų vedėjas Simas pasakoja apie Donaldo Trumpo skausmą dėl Niujorke išrinkto mero. Bus apkalbėta ir migrantų problema Lietuvoje bei ko reikalauja verslo atstovai. Galiausiai aptars ir ilgiausią istorijoje JAV vyriausybės uždarymą.
Nuo vloginimo iki vieno klausiamiausio podcasto Lietuvoje. Studijoje lankosi Artur Lebedenko, kuris pasidalino savo YouTube istorija. Pakalbėjome apie steroidų ir ozempic vartojimą, jų žalą, apie fake fitneso specialistus, pirmuosius pinigus iš YouTube ir kt.Support the show
Daugiau nei 7-erius metus Japonijoje gyvenantis LRT bendradarbis Andrius Kleiva parašė knygą „Kas vyksta Japonijoje“, kurioje kalba apie tai, kuo gyvena ši lietuviams tokia įdomi šalis.Ištrauka iš tinklalaidės „prieš atsisveikinant“: Lietuvoje trūksta slaugytojų ir jų padėjėjų, ypač dirbančių sunkiai sergančių pacientų slaugos ir paliatyviosios pagalbos srityje. Ką daryti, kad ją rinktųsi daugiau žmonių, gebančių dirbti empatiškai? Sąlygas oriai numirti sudarančiose ligoninėse, hospisuose labai reikalingi ir savanoriai.Praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, kai prasidėjo mokslo metai ir vaikai ne tik eina į mokyklas, bet ir lanko įvairiausius būrelius. Ar du mėnesiai yra tinkamas laikas vaikui ir tėvams suprasti, būrelis vaikui tinkamas ar ne? Ar viskas būreliuose turi patikti vaikui? Pokalbis su psichologe.Lietuvoje startavo socialinė iniciatyva „1000 moterų projektas“, skirta padėti iššūkius patiriančioms mamoms grįžti į darbo rinką.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų kaupia lėšas II pensijų pakopoje, du trečdaliai nurodė to nedarantys arba neatsakė į klausimą. Tarp dirbančių šalies gyventojų lėšas II pensijų pakopoje šiuo metu kaupia daugiau nei pusė. Žmonių buvo klausiama, ar jie planuoja toliau kaupti lėšas pensijai, ar atsiimti pinigus, kai atsiras tokia galimybė, ir kam šiuos pinigus išleis.Laukiant Prezidento sprendimo, ar jis ketina Krašto apsaugos ministru skirti Seimo narį Robertą Kauną, visuomenėje aptarinėjama šio politiko patirtis gynybos srityje. Tokių politikų be didelės politinės patirties šioje vyriausybėje yra ir daugiau, tarp jų - ir tik metus politikoje apskritai esanti premjerė Inga Ruginienė. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausime - ar politikui reikalinga patirtis?Laidoje „Svarbus pokalbis” šiandien - Gabrielius Landsbergis. Jis sako vis dažniau užsienyje girdintis klausimą - ar Lietuva eina Vengrijos keliu? O komentuodamas Amerikos ir Baltarusijos santykius, sako, kad keistai atrodo kai Lukašenkos lėktuvui nuimamos sankcijos, o lėktuvai Vilniuje negali pakilti. Ryto garsuose - pokalbio ištrauka.Ryšių reguliavimo tarnyba skaičiuoja, kad per metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo nepilnamečiams draudžiamo ar žalingo turinio internete. Ekspertai sako, kad vien teisinių priemonių tokį turinį suvaldyti nepakaks, reikia ir suaugusiųjų, ypač tėvų, globėjų, mokytojų sąmoningumo ir gebėjimų.Lietuvoje trūksta daugiau kaip 350 gydytojų, daugiausia – regionuose. Kad pritrauktų jaunus specialistus į miestelius, ministerija ir savivaldybės siūlo įvairias paskatas.Ved. Liuda Kudinova
Kodėl vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi investuoti į gynybos obligacijas? Užvakar pradėta platinti 14-oji gynybos obligacijų emisija. Pastarosios emisijos metu surinkta rekordinė suma: daugiau nei 53 mln. Eurų.Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje kolektyvinės sutartys apima vos apie 20 proc. darbuotojų, kai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70–90 proc. Kodėl privačiame sektoriuje vis dar trūksta pasitikėjimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų?Kur ateityje dėsime nenešiojamus drabužius? Europos Parlamentas spalio 16-ąją patvirtino Atliekų pagrindų direktyvos pokyčius. Gamintojai ir importuotojai turės prisiimti atsakomybę už produktą per visą jo gyvavimo kelią – nuo gamybos iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Kaip tai atrodys realybėje?Kur kreiptis, jei studijuojant iškyla psichologinių sunkumų pagalbos? Domėsimės, kaip didžiausias Lietuvoje Vilniaus universitete teikia psichologinę pagalbą.Auga gynybos obligacijų populiarumas. Kaip ateityje perdirbsime nenešiojamus drabužius? Kodėl vis dar trūksta pasitikėjimo tarp darbdavių ir profesinių sąjungų?Ved. Darius Matas.
Kol kas maždaug trečdaliui įmonių pavyksta valdymo organuose užtikrinti lyčių pusiausvyrą, dar trečdalio įmonių valdyme nedalyvauja nė viena moteris. Kodėl?Aktualus klausimas. Vieno Vilniaus senamiesčio daugiabučio gyventojai piktinasi, kad jų administratorius pašalino balkonus ir išrašė dešimttūkstantinę sąskaitą. Įmonė sako, kad balkonus šalinti reikėjo, nes jie – avarinės būklės. Tuo metu gyventojai teigia nesantys tikri, ar balkonai tikrai buvo avarinės būklės. Kaip vertinate štai šią istoriją?Maisto kainos Lietuvoje susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu ir, Europos Centrinis Bankas perspėja, kils toliau. Vienas iš trijų europiečių jau baiminasi, ar apskritai galės įpirkti maistą.Kiek Lietuvos gyventojai išleidžia pinigų vaistams?Bibliotekos pagal įstatymą privalo suteikti erdvę renginiams: mokamai ar nemokamai. Dažnai tokia situacija mielai naudojasi politikai.Ved. Edvardas Kubilius
Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.
Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.
Įsibėgėja vadinamosios „betonkės“ – kelio Vilnius-Utena – rekonstrukcija. Dalis kelio jau sutvarkyta, dalis dar tvarkoma. Kaip vertinate šį kelią? Komentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.Žmonės vis dažniau tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus kuria naudodami dirbtinį intelektą, bet to nepažymi, todėl gali grėsti ir teisinė atsakomybė. Ką kuriate su dirbtinio intelekto pagalba ir ar tai pažymite? Pokalbis su teisininku Pauliumi Sartatavičiumi.Populiarėja ekskursijos kapinėse. Pasakoja ekskursijas kapinėse vedantis gidas Laimonas Užomeckis.Reklamas tarpukario Lietuvoje ir kuo ji skyrėsi nuo dabartinių reklamų.Ved. Edvardas Kubilius
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sienos su Lietuva uždarymą pavadino beprotiška afera. Lietuvos Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, tačiau palikti išimtis daliai keliaujančiųjų. Sprendimas priimtas po to, kai praėjusią savaitę Lietuvoje keturis kartus teko uždaryti oro uostus – dėl rūkalams gabenti naudojamų kontrabandinių balionų. Kiek apie šią situaciją diskutuojama Baltarusijos viešojoje erdvėje?Sveikatos ministerija svarsto idėją, kad, pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą, Ministrė sako, šiuo metu vertinama, kaip toks pakeitimas padėtų trumpinti eiles. Mieli klausytojai, ką jūs manote apie svarstymus, kad pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą?Artėjant mokinių rudens atostogoms, iš anksto keliones įsigijusios šeimos nerimauja dėl būsimų atostogų. Praeitą savaitę dėl iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų ir kelis kartus laikinai uždarytos oro erdvės buvo paveiktos dešimčių tūkstančių žmonių kelionės. Kelionių organizatoriai sako, kad dėl force majeure aplinkybių keleiviams kompensacijos nepriklauso, bet rūpyba jiems turi būti užtikrinta.Vilniaus oro uosto darbą trikdant kontrabandiniams balionams skrydžiai iš Vilniaus ar į Vilnių nukreipiami į Kauną, Palangą, Rygą ar Varšuvą. Šiaulių meras klausia, kodėl šiame sąraše nėra Šiaulių, kurie taip pat turi oro uostą? Jis savo facebooko profilyje parašė: drįstu priminti, jog yra ir Šiaulių oro uostas. Kodėl reikia skristi į Rygą? Pinigus būtų galima palikti Lietuvoje? Oro uostas yra Lietuvos valstybės turtas. Tai saugiausias Lietuvos oro uostas.Buvęs ambasadorius JAV, ES ambasadorius Rusijoje, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Vygaudas Ušackas sako, kad naujai formuojami JAV ir Baltarusijos santykiai yra mūsų realybė. Vašingtonas nemato Baltarusijos tik kaip dar vienos Rusijos gubernijos. Pasak jo, Lietuva su sąjungininkais gali ne tik užbaigti tranzitą į Kaliningradą, bet ir jį izoliuoti, nors Rusija labai liguistai ir emocionaliai reaguoja į bet kokius klausimus dėl Kaliningrado srities – ištraukia iš „Svarbaus pokalbio“.Ved. Rūta Kupetytė
Jei Lietuva su ES nori išspręsti kontrabandos problemą, būtina ieškoti bendradarbiavimo galimybių, rašoma Baltarusijos URM-jos pranešime. Tačiau Lietuva sieks įtikinti Europos Sąjungą įvesti naujų sankcijų Lukašenkos režimui. Dar pranešama, kad Lenkija neskubės atverti dviejų sienos su Baltarusija punktų, o oro uostai kviečia vežėjus prisidėti prie kolektyvinio ieškinio balionų atakos kaltininkams.Tęsiasi kandidato į Krašto apsaugos ministrus paieškos. Tartis šiuo klausimu socialdemokratai renkasi šįvakar.Kauno klinikose išgyveno dvidešimt antrąją nėštumo savaitę gimusi ir mažiau nei 400 gramų svėrusi Klaudija. Ji yra antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Vos gimusi mergaitė buvo perduota į daugybės gydytojų ir slaugytojų rankas, kiek vėliau jai atlikta žarnyno operacija. Dabar kūdikis jau gyvena namuose kartu su tėvais.Ekspertai atkreipia dėmesį į vis tobulėjančias giliąsias klastotes - dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, kuriame imituojami žmogaus judesiai, veido išraiškos ar balsas. Tokias apgaules neretai naudoja sukčiai ar dezinformacijos skleidėjai, o atskirti kas tikra – nevisada lengva.Prancūzijoje tiriant vagystę iš Luvro suimti dar penki įtariamieji.Šį vakarą prasidės antrosios Eurolygos dvigubos savaitės rungtynės, o jose dar vieną pergalę bandys iškovoti Kauno Žalgiris. Tuo metu į duobę kritusi Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbahče“ komanda bandys atsitiesti Madride.Ved. Agnė Skamarakaitė
Pareigūnai skelbia, kad šiemet sulaikė 2,5 karto daugiau kontrabandinių cigarečių nei pernai per visus metus. Kaip vertinate Lietuvos kovą su cigarečių kontrabandininkais?Medikai ir visuomenininkai siūlo sukurti strategiją, kaip padėti ADHD aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems žmonėms. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra kompleksinė problema, kuriai spręsti pavienių pastangų neužtenka.Nors Klaipėdos uoste krova šiemet auga, prognozės kitiems metams dideliu optimizmu netrykšta.Reaguodama į oro erdvę pažeidžiančius kontrabandininkų balionus, Lietuva rengiasi neribotam laikui uždaryti sieną su Baltarusija, su Europos Sąjunga derėtis dėl naujų sankcijų Baltarusijai. Pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.Lietuvoje vėl kyla diskusijos dėl ugdymo rusų kalba bendrojo lavinimo mokyklose. Latvijoje ir Estijoje palaipsniui pereinama prie bendrojo ugdymo valstybine kalba.Ved. Edvardas Kubilius.
Spalio pradžioje žinomo gamtininko Almanto Kulbio daugiabutyje kilęs gaisras pražudė nemažą dalį unikalios gamtos knygų kolekcijos. Ją sudaro apie 7 tūkst. kelis dešimtmečius kruopščiai rinkti įvairūs specializuoti leidiniai, tarp kurių – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje retos knygos apie gamtą. „Šių knygų tiesiog neįmanoma įsigyti antrą kartą arba rinkoje jos pasirodo kartą per dešimtmetį“, – sako jis.Gesinant užsiliepsnojusį namo stogą, nuo vandens nukentėjo apie 2 tūkst. knygų, kurias puolė gelbėti susitelkusi gamtininkų bendruomenė. Pas A. Kulbį atskubėję bičiuliai ir kolegos dalimis išsivežiojo permirkusius leidinius ir kas kaip išmano ėmėsi juos džiovinti ir vėdinti, kad tarp puslapių neįsimestų pelėsis.Nelaimės akivaizdoje būta ir šviesių akimirkų: dalį vertingų knygų pavyko išgelbėti per atsitiktinumą, be to, paaiškėjo, kad senosios knygos – daug atsparesnės už naujas ir dėl to nukentėjo mažiau.„Dabar jau galiu sakyti, kad turiu knygų, kurios gal ir prarado pirminę išvaizdą, bet jau yra perėjusios ir ugnį, ir vandenį“, – sako optimizmo neprarandantis A. Kulbis.Apie tai, kuo išskirtinė gamtininko kolekcija ir kaip vyko juos gelbėjimo operacija pasakoja gamtininko bičiuliai ir kolegos.Autorė Vaida Pilibaitytė