Podcasts about britanija

Nuo liepos gyventojai privalės daugiau mokėti už daugiabučių priežiūrą. Kokia laukia šių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo, kaupimo ir panaudojimo tvarka?Kelių Europos šalių lyderiai Kyjive siekia didinti spaudimą Kremliui, tariantis dėl ilgalaikių paliaubų Ukrainoje.Baltijos jūroje vyksta tarptautinė operacija „Open Spirit“, skirta istorinių sprogmenų paieškai ir naikinimui.Siekdama suvaldyti migrantų srautus, Britanija siūlo, kad į šalį nebūtų įleidžiami anglų kalbos nemokantys migrantai.Lietuvos diena. Ved. Madona Lučkaitė

84 -

U emisiji RSE slušaćete kakvu EU perspektivu za Zapadni Balkan očekuje kandidatkinja za komesarku za proširenje Marta Kos. Britanija je sankcionisala državljanina BiH zbog ratovanja u Ukrajini, a premijer Srbije je izjavio da se ne beži od političke odgovornosti za tragediju u Novom Sadu.

U okrepljujućem intervjuu za Radar, Vesna Goldsvorti, svetski poznata i priznata srpsko-britanska spisateljica, je govorila o međusobnim odnosima Balkana i Evrope i kroz prizmu svoje knjige Izmišljanje Ruritanije: Imperijalizam mašte koja, između ostalog, istražuje kako je izmišljena zemlja u britanskom imaginarijumu postala simbol za izmeštenu projekciju civilizacijskih strahova i nada. Goldsvorti deli svoje uvide o paradoksima evropskog identiteta i Balkana i primećuje da se Balkan često spominje samo u kontekstu ratova, dok se u miru zaboravlja. „Britanija ima lep i čudan običaj da Srbe gura u Evropu, a sama je iz Evrope izašla. Pomažu nam. Ne znam da li da to kažem ironično ili ne. Kad se glasalo povodom Bregzita, u sebi sam dva dana sučeljavala argumente. Zato mi i prija kad ovde vidim nefiltrirana mišljenja. Jer, prostor za diskusiju u britanskim listovima koje čitam ne postoji. Sada u Britaniji živi 600.000 Rumuna i ne znam koliko stotina hiljada Bugara. Sada svi znaju da Sofija i Budimpešta nisu Beograd, nego da je Beograd prestonica nekih ratobornih Srba“, rekla je Goldsvorti u razgovoru sa našim novinarem Stefanom Slavkovićem.

Hvala bogu se je končalo. Širše sorodstvo, prijatelji, sodelavci ter birmanski boter so devetim Slovencem zrihtali službe v Bruslju in zdaj bo za nekaj časa mir. Torej se lahko posvetimo bistvenim vprašanjem. Med drugimi tudi vprašanju o človeški naturi in smislu vojne.Te dni obeležujemo osem desetletij od začetka vojaške akcije, ki je pomenila začetek konca druge svetovne vojne in je v perspektivi rešila Evropo spon nacizma in fašizma. Govorimo o praznovanju osemdesete obletnice izkrcanja zavezniških armad na plažah Normandije, ki se ga je prijelo ime "dan D"! "Praznovanje je potekalo v senci trenutnih vojn, sploh tiste na evropskih tleh," so zapisali verni kronisti. Sicer so se na obali zbrali vsi politični nasledniki takrat vpletenih strani, ki so ponovili obvezni "Nikoli več", medtem ko so njihovi tajniki prek elektronske pošte oboroževali divja vzhodna plemena. Kakorkoli. Eden vrhuncev proslave je bil spominski desant britanskih padalcev na francosko ozemlje. Kot povedo vojaški zgodovinarji, se "dan D" ni začel z izkrcanjem na plažah, temveč že nekaj ur prej, ko so v zaledju pristale ameriške in britanske padalske enote ter zavarovale strateške mostove, ceste in naselja, kar je Nemcem onemogočilo pošiljanje okrepitev na napadeno obalo. In v spomin na desantni začetek operacije so britanski padalci tudi tokrat izskočili na normandijska polja. Leta 1944, sredi noči, so k njim pristopili ganjeni francoski prebivalci in jim ponudili vso pomoč, ki so jo po štirih letih okupacije lahko nudili. Tokrat pa so k padalcem pristopili francoski žandarji in od njih zahtevali potni list. Ker velika Britanija ni več v EU, so djali Francozi, in se na moč uradno držali, ko so s štampiljko odobrili spominsko in simbolno dejanje. Prav je imel bradati Karl, ko je rek o ponavljajoči se tragediji zgodovine nadgradil z ugotovitvijo, da se zgodovina drugič ponovi kot farsa.Kako drugače razumeti dejanje francoskih oblasti, ki ne da ne razumejo simbolnega dejanja, temveč ne razumejo niti biološkega dejstva, da jih brez padalcev izpred osemdesetih let sploh ne bi bilo. In da je bilo tveganje tedanjih vojakov ter tudi preštevilne žrtve med njimi z zahtevo po potnem dokumentu onečaščeno. Z zahtevo po pasošu so se Francozi ponečedili na lastno zgodovino in obstoj, na žrtve ter tudi na civilizacijske dosežke, ki so sledili v naslednjih desetletjih. Med katerimi je miroljubna skupnost evropskih narodov brez dvoma najsvetlejši. Noro naključje je omogočilo prelepo parabolo o Evropski skupnosti, ki jo je de facto začelo izkrcanje junija 1944. V času, ko so francoski policisti legitimirali britanske vojake, so se odvile evropske volitve. Vsaj za slovenske izvoljene poslance si upamo zatrditi, da absurda evropske zgodovine, ki se je demonstriral na tisti francoski njivi, niso sposobni doumeti. Malo zaradi dejstva, da ga s svojim političnim in javnim delovanjem soustvarjajo, malo pa zaradi dejstva, da gre za intelektualne mediokritete.Vsi ti strankarski vojščaki in kričeča otročad ne le, da ne doumejo evropske ideje, temveč jo celo pomagajo aktivno rušiti! Ena od novih poslank je v sramoto – ne le svojo lastno, temveč v sramoto rodu njenega in v sramoto Evrope kot take, začivkala, da se bo v Bruslju borila za "boga, družino in domovino". "WTF" vzkliknemo začudeno z besednjakom njene generacije. Končali bomo preprosto, da bodo lahko sporočilo doumeli vsi udi naroda našega …Ko so zavezniški padalci pred osemdesetimi leti izskočili nad polji Normandije in pristali v zasužnjeni Franciji, nacisti niso stopili k njim in jih povprašali po potnih listih … Streljali so nanje! Povedano še bolj neposredno in še bolj vezano na sedanji trenutek evropske povezave … kar se začne s potnimi listi, se konča s streli. Kar se konča kot farsa, se ponovno rodi kot tragedija.

Praeito amžiaus 8 d. muzikinė tėkmė po pankroko sąjūdžio Jungtinėje Karalystėje - su naujomis jėgomis išradingai perimant įtakas iš kitų žanrų, nuo elektronikos, disko, regio, fanko iki laisvojo džiazo - link naujosios bangos ir nenumaldomos „new wave“ skambesio bei vizijų įtakos visam pasauliui.Ved. Lukas Devita

Kilus pasipiktinimui dėl amerikiečių dainininkės LP išplatintų asmenukių, kuriose ji pasipuošusi Rusijos vėliavos spalvų drabužiu, „Žalgirio“ arena skelbia atšaukianti kovo 4 dieną Kaune suplanuotą koncertą.„Kaip tai pakeistų situaciją? Rusija tikrai prarastų iniciatyvą fronte, nes reikia suprasti, jog jeigu karius į Ukrainą atsiųstų tokios NATO šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, galbūt Vokietija, tai tie kariai neatvyktų su sportiniais kostiumais – jie atvyktų su modernia ginkluote, kuri galėtų keisti karo eigą“, reaguodamas į Prancūzijos prezidentas pareiškimą, kad nėra atmetama, jog į Ukrainą galėtų būti siunčiamos Vakarų šalių sausumos pajėgos, sako Ukrainos Nacionalinės gvardijos atsargos majoras Oleksijus Hetmanas.Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė pasitraukė iš pareigų. Dalis švietimo bendruomenės sako, kad palikti šią agentūrą be vadovo prieš tarpinius patikrinimus yra neatsakinga.Įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Apdovanoti Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Valerijus Rašomavičius, Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkė Vida Ragauskienė, lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė bei Kauno technologijos universiteto leidyklos „Technologija“ redaktorė Eglė Dumskytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Du žmonės žuvo, penkiolika išgelbėta vakar įvykus sprogimui Vilniaus daugiabutyje. Per sprogimo sukeltą gaisrą apdegė ir iš dalies apgriuvo penki butai. Be pastogės liko 57 namo gyventojai. Pagal pirminę ekspertų išvadą, daugiabutis nesaugus eksploatuoti.Turkija pareiškė, jog neleis dviem minų paieškos laivams, kuriuos Britanija padovanojo Ukrainai, plaukti per jos vandenis į Juodąją jūrą.Izraelio pajėgos Beirute nukovė aukšto rango “Hamas” vadovą.Suomijoje ir Švedijoje temperatūra siekia 40 laipsnių šalčio.Ved. Madona Lučkaitė

Šių metų Venecijos kino festivalyje režisierė Virginija Eleuteri Serpieri pristatė debiutinį ilgametražį dokumentinį filmą „Amor“, prie kurio dirbo ir lietuvių gamybos įmonė „ERA Film“ (prod. Rasa Miškinytė). LRT KLASIKOS studijoje susitinkame su italų režisierės Virginijos Eleuteri Serpieri kino juostos AMOR kūrybine komanda – preodiuseriu Edoardo Fracchia, operatore Elvina Nevardauskaite ir kompozitoriumi Martynu Bialobžeskiu.„Noriu, kad „Teiresijo krūtis“ (be gailesčio amputuoju vieną krūtį Apollinaire‘ui) būtų dialogas lytiškumo, disidentinio seksualumo, teisės į savo kūną klausimais“, – teigia režisierė Laura Kutkaitė. Menininkė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre būsimam pastatymui žymaus prancūzų poeto ir dramaturgo Guillaume‘o Apollinaire‘o kūrinį „Teiresijo krūtys“ naudoja kaip išeities medžiagą, t.y. statydama spektaklį kartu su aktoriais konstruoja naują tekstą, neįsipareigodami originaliai pjesei.Amerikiečių antropologas Deividas Graeiberis naujoje knygoje „Šūdmalos darbų teorija“ (vertė Aistis Žekevičius) remiasi dar 1930 metais parašyta britų ekonomisto Džono Meinardo Keynso teze, kad iki šimtmečio pabaigos technologijos bus taip pažengusios, kad tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ar JAV bus įvesta 15 darbo valandų savaitė. Kodėl taip neįvyko? Todėl, kad buvo prikurta daugybė darbų, kurie net patiems juos dirbantiems žmonėms atrodo visiškai beprasmiai. Apie šiuos darbus irRubrikoje „Be kaukių“ klausomės dainininkės Ievos Prudnikovaitės minčių ir muzikos.Ved. Gerūta Griniūtė

Ko je takrat 47-letna Susan Boyle v tretji sezoni priljubljene resničnostne oddaje Britanija ima talent samozavestno zakorakala na oder, nihče ni pričakoval tega, kar je sledilo. Njen okrogel obraz, neurejena pričeska in za takšno priložnost precej skromna obleka so nedvomno pri žiriji, občinstvu in gledalci pred televizijskimi zasloni izzvali neizgovorjeno, a tako očitno vprašanje: Le kaj ta ženska počne tukaj? Po kratki predstavitvi ji je Simon Cowell zastavil vprašanje o tem, kaj so njene sanje. Kot iz topa je odgovorila: Želim postati poklicna pevka. Telesna govorica članov žirije in občinstva niso razkrili le dvoma o tem, da se kaj takega lahko zgodi, ampak je bilo zaznati tudi posmeh. Toda ko je Susan Boyle po prvih taktih glasbe odprla usta in začela peti pesem I Dreamed a Dream iz znanega muzikala Nesrečniki, ki temelji na zgodovinskem romanu Victorja Hugoja, so vsi ostali brez besed. Občinstvo je bilo navdušeno, ljudje so vstajali in ploskali, ona pa je pela. In verjetno je bilo ob tem le malo takih, ki se jim koža ne bi naježila. Z besedami: “To je bilo največje presenečenje, ki sem ga doživel v vseh treh sezonah oddaje,” je njen nastop pospremil član žirije Piers Morgan. In potem dodal: “Ko ste na začetku izjavili, da želite biti pevka, so se vam vsi smejali. Zdaj se ne smeji nihče. To je bil neverjeten nastop!” In čeprav Susan Boyle na takratnem tekmovanju ni zmagala, je njen debitantski album postal najbolje prodajani angleški debitantski album vseh časov. Ta zgodba je lahko sodobna prispodoba: ko se v nas o kom utrdi določena podoba, jo le težko spremenimo. “Po videzu in nastopu ta Susan Boyle nikakor ne more biti genialna pevka!” Naše izkušnje nas potrjujoče trepljajo po ramenih, ko nekoga vnovič “popredalčkamo”. Mislimo si, da tega človeka poznamo, čeprav očitno ni tako. David je v enem od svojih psalmov priznal, da ne pozna niti svojih vzgibov. Mi pa trmasto vztrajamo, da poznamo ljudi. Mislimo, da vemo, kdo je “faca” in kdo je samo povprečnež. Toda to še zdaleč ni tako. Okoliščine, izkušnje, zgodovina, poreklo in še številni drugi dejavniki vplivajo na človeka in ga oblikujejo. V 1. Samuelovi knjigi 16,7 beremo odlomek s temi besedami: “Zares, Gospod ne vidi, kakor vidi človek. Človek namreč vidi, kar je pred očmi, Gospod pa vidi v srce.” Tudi mi lahko po tem Božjem zgledu in z njegovim delovanjem izoblikujemo ljubečo naravnanost, ki nam bo omogočila v vsakem človeku videti “Susan Boyle” – človeka, ki lahko naredi nepričakovano.

Ko je takrat 47-letna Susan Boyle v tretji sezoni priljubljene resničnostne oddaje “Britanija ima talent” samozavestno zakorakala na oder, nihče ni pričakoval tega, kar je sledilo. Njen okrogel obraz, neurejena pričeska in za takšno priložnost precej skromna obleka so nedvomno pri žiriji, občinstvu in gledalci pred televizijskimi ekrani izzvali neizgovorjeno, a tako očitno vprašanje: Le kaj ta ženska počne tukaj? Po kratki predstavitvi ji je Simon Cowell zastavil vprašanje o tem, kaj so njene sanje. Kot iz topa je odgovorila: Želim postati poklicna pevka. Telesna govorica članov žirije in občinstva niso razkrili le dvoma o tem, da se kaj takega lahko zgodi, ampak je bilo zaznati tudi posmeh. Toda ko je Susan Boyle po prvih taktih glasbe odprla usta in začela peti pesem “I Dreamed a Dream” iz znanega muzikala “Nesrečniki”, ki temelji na zgodovinskem romanu Victorja Hugoja, so vsi ostali brez besed. Občinstvo je bilo navdušeno, ljudje so vstajali in ploskali, ona pa je pela. In verjetno je bilo ob tem le malo takih, ki se jim koža ne bi naježila. Z besedami: “To je bilo največje presenečenje, ki sem ga doživel v vseh treh sezonah oddaje,” je njen nastop pospremil član žirije Piers Morgan. In potem dodal: “Ko ste na začetku izjavili, da želite biti pevka, so se vam vsi smejali. Zdaj se ne smeji nihče. To je bil neverjeten nastop!” In čeprav Susan Boyle na takratnem tekmovanju ni zmagala, je njen debitantski album postal najbolje prodajani angleški debitantski album vseh časov. Ta zgodba je lahko sodobna prispodoba: ko se v nas o kom utrdi določena podoba, jo le težko spremenimo. “Po videzu in nastopu ta Susan Boyle nikakor ne more biti genialna pevka!” Naše izkušnje nas potrjujoče trepljajo po ramenih, ko nekoga ponovno “popredalčkamo”. Mislimo si, da to osebo poznamo, čeprav očitno ni tako. David je v enem od svojih psalmov priznal, da ne pozna niti svojih vzgibov. Mi pa trmasto vztrajamo, da poznamo ljudi. Mislimo, da vemo, kdo je “faca” in kdo je samo povprečnež. Toda to še zdaleč ni tako. Okoliščine, izkušnje, zgodovina, izvor in še številni drugi dejavniki vplivajo na človeka in ga oblikujejo. V 1. Samuelovi knjigi 16,7 beremo odlomek s temi besedami: “Zares, Gospod ne vidi, kakor vidi človek. Človek namreč vidi, kar je pred očmi, Gospod pa vidi v srce.” Tudi mi lahko po tem Božjem zgledu in z njegovim delovanjem izoblikujemo ljubečo naravnanost, ki nam bo omogočila v vsakem človeku videti “Susan Boyle” – človeka, ki lahko naredi nepričakovano.

GIVE PEACE A CHANCE # 17 - British Rock – prvi talas 1956 – 1961. Već 1956. Britanija ima prvog rock pevača Tommy Steele-a, za njim slede mnogi i Britanija nastaje prva rock scena u Evropi gde se pojavljuju Cliff Richard & Shadows-, Johnny Kidd & The Pirates, Billy Fury, Tony , Marty Wild, The Tornados i mnogi drugi.

„Britanija šiandien kontroliuoja likimus maždaug 350 mln. svetimų žmonių, kurie kol kas nepajėgia patys valdyti savęs ir kurie lengvai gali tapti plėšimų ir neteisingumo aukomis, jei jų negins tvirta ranka. Britanija suteikia jiems valdymą, kuris, be abejo, turi savų trūkumų, tačiau kurio, norėčiau patvirtinti, nuo jos priklausomiems žmonėms niekada nesuteikė jokia kita valstybė“, – 1909 metais rašė profesorius George‘as M. Wrongas. „Kolonializmas lėmė rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir su tuo susijusią netoleranciją. Afrikiečiai, iš Afrikos kilę žmonės, azijietiškos kilmės žmonės, čiabuviai buvo kolonializmo aukos ir šiandien tebėra kolonializmo padarinių aukos“, – 2001 metais buvo skelbiama Pasaulinės konferencijos prie rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją Durbano deklaracijoje.Šiomis dviem citatomis savo knygą „Imperija“ pradeda istorikas Nialas Fergusonas. Ir šie du požiūriai įkūnija visiškai priešingus požiūrius į imperijos vaidmenį. Nors nuo 1909 iki 2001 metų Jungtinė Karalystė neteko savo imperijos, kurioje niekada nenusileidžia saulė, tačiau imperijos paveldas dar ir šiandien stipriai veikia britų valstybę ir visuomenę – ar kalbėsime apie savo vietos pasaulyje paiešką ir santykius su Europos Sąjunga, ypatingus santykius su JAV, ar analizuosime šiandien vykstančias istorinės atminties kovas, kurios kartais virsta neįtinkančių paminklų griūtimis ar karštais ginčais dėl vienos ar kitos asmenybės istorinio vaidmens. Šįkart „Mažosios Europos pokalbiuose“ aptarsime gyvenimą prarastos imperijos šešėlyje.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Pradėję Yom Kippur karu, nudreifavom į britų stiprumą / silpnumą, Iraną, ir galop į Lietuvą. Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Artūro Areimos teatras 9-ąjį sezoną pradeda premjera „Three Kingdoms: Part I. London“. Pasitelkdami detektyvinį žanrą ir analizuodami žmogaus blogio prigimtį bei stagnaciją, kūrėjai stengiasi suprasti gilias, su žiaurumu susijusias psichologines problemas.Ar galėtumėte patikėti, kad sapnuojant įmanoma kurti eilėraščius ir net tobulinti tam tikrus savo sportinius sugebėjimus? Sapnus tyrinėjantis mokslininkas dr. Tada Stumbrys teigia, kad tai atlikti yra netgi labai realu, įvaldžius sąmoningą sapnavimą.Šio penktadienio Knygų apžvalgoje Elžbieta Banytė aptaria Henrio Milerio „Marusio kolosas“, beje, anot autoriaus, tai „geriausia jo knyga“, ir Izraelio Koeno „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“.Šią savaitę švenčiame LRT KLASIKOS 19–ąjį gimtadienį. Ta proga, komandos nariai kasdien užduoda klausimus mūsų klausytojams, o teisingai atsakę – apdovanojami LRT KLASIKOS prizais. Kokį klausimą viktorinoje išgirsite šiandien?Tarptautinės vertėjų dienos proga apie vertėjo darbo niuansus ir iššūkius kalbamės su poetu ir vertėju Marium Buroku.Šįvakar Kaune, Europos kultūros sostinėje, premjera – „Kauno kantata“. Tai žiūrovus įtraukianti muzikinė patirtis, sukurta specialiai Kaunui ir jį mylintiems žmonėms. Kompozitorius Philipas Milleris (Pietų Afrikos respublika) ir vizualių sprendimų menininkė Jenny Kagan (Didžioji Britanija) kviečia atsidurti Žalgirio arenoje įkurtame muzikos ir video vaizdų labirinte, kuriame žiūrovas galės pats pasirinkti, kokį skambesį ar atlikėją klausytis, kokį vaizdą žiūrėti.Muzikos eksperimentatoriai Marijus Aleksa ir Paulius Kilbauskas išleido vinilinę plokštelę – garso takelį neegzistuojančiam filmui. Naujajame albume duetas peržengia elektroninės muzikos, džiazo, avangardo ir kitų žanrų ribas.2021 metais susibūręs naujosios lietuviškos estradinės muzikos duetas „Superkoloritas“ pristato naują dainą „Vasara Pasaka“ – apie nostalgiją prabėgusioms šiltoms dienoms.Ved. Urtė Karalaitė

Vilniuje vyksiantis fejerverkų festivalis sukėlė gyventojų pasipiktinimą, mat, kylantis triukšmas kenkia gyvūnams, o šaudymo garsai gąsdina Vilniuje apsigyvenusius ir nuo karo baisumų pabėgusius Ukrainos gyventojus. Ar turėtų Lietuva nacionaliniu mastu uždrausti fejerverkus?Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Liz Trus Karalienę Elžbietą II pavadino uola, ant kurios pastatyta modernioji Britanija. Ilgiausiai, net 70 metų, valdžiusi karalienė buvo vienas labiausiai atpažįstamų žmonių visame pasaulyje. Svarbiausi Karalienės Elžbietos II pasisakymai ir gyvenimo momentai.Generalinė prokuratūra siekia teismo keliu panaikinti Algirdo Paleckio kalėjime įkurtą asociaciją Tarptautinį geros kaimynystės forumą. Panaikinus ją dings ir galimybė rinki pinigus, nes asociacijai suteiktas paramos gavėjo statusas.Į LRT girdi kreipėsi Vilniaus Pilaitės ir Karoliniškių mikrorajonų gyventojai, sunerimę dėl kaimynystėje vykdytų kirtimų.Ved. Edvardas Kubilius

Konec je obdobja Elizabete Druge, monarhinje z najdaljšim stažem v Združenem kraljestvu. Svetovno javnost je včeraj popoldne najprej obšla novica, da se je zdravstveno stanje kraljice poslabšalo. To so sporočili iz Buckinghamske palače, kar je takoj vzbudilo sum, da gre za nekaj resnega. Ob pol sedmih po tamkajšnjem času pa so sporočili, da je kraljica Elizabeta Druga umrla v 97. letu starosti. Drugi poudarki oddaje: - Premier Golob: Vlada s prihodnjim tednom v regulacijo marž pri kurilnem olju za ogrevanje. - Ministri Evropske unije za energetiko danes o ukrepih za blažitev energetske draginje; med predlogi tudi cenovna kapica za ruski plin. - Kristjan Čeh z odličnim metom diska osvojil tudi finale diamantne lige.

Otvoreni studio je TV emisija Glasa Amerike koju emitujemo svakog radnog dana od 22 sata po srednje-evropskom vremenu. Uz vesti dana, gledaoci mogu da očekuju intervjue, izveštaje, analize i reportaže o ekonomskim, društvenim, naučnim i kulturnim zbivanjima u SAD, regionu i šire.

VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad bet koks teritorijos atidavimas privalo būti savanoriškas, o sutartys, sudarytos panaudojus jėgą ar grasinant, yra niekinės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad absoliuti dauguma ukrainiečių nesutiktų atiduoti okupuotų teritorijų Rusijai, be to, tai negarantuotų ten gyvenančių žmonių saugumo o, tik paskatintų Rusiją kariauti. Anot EP nario Andriaus Kubiliaus, JAV, Didžioji Britanija bei Centrinės Europos šalys laikosi pozicijos, kad Rusijos pralaimėjimas padėtų jai transformuotis į taikią valstybę.Ved. Audrius Lelkaitis

Dvi JAV farmacijos kompanijos „Merck“ ir „Pfizer“ sukūrė tabletes nuo COVID-19 ligos. Pirmuosius geriamųjų vaistų nuo COVID-19 tyrimų rezultatus bendrovė „Merck“ paskelbė prieš mėnesį – vaistai daug žadantys, susirgus suteikia patikimą apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos. Apie panašius klinikinių tyrimų rezultatus praėjusią savaitę paskelbė ir bendrovė „Pfizer“, kuri rinkai taip pat ketina pateikti geriamąsias tabletes nuo COVID-19.Skelbiama, kad „Pfizer“ tabletės suteikia iki 90 proc. apsaugą nuo sunkios COVID-19 ligos eigos bei hospitalizacijos, jeigu vaistas pradedamas vartoti ligos pradžioje. „Merck“ kompanijos gaminio teikiama pasauga siekia apie 50 proc. Šiandien vienintelė Didžioji Britanija yra patvirtinusi „Merck“ tablečių vartojimą, šį vaistą jau leidžiama skirti COVID-19 sergantiems pacientams. Tuo tarpu JAV bei Europos sąjungos vaistų kontrolės institucijos dar tik tikrina su vaistų klinikiniais tyrimais susijusią informaciją.Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Europos Sąjunga aktyviai derasi tiek su „Merck“, tiek ir su „Pfizer“ dėl sutarčių tiekti geriamuosius vaistus nuo COVID-19. ES pareigūnų tikinimu, 27 valstybių narių blokas nori kuo greičiau įsigyti naujų gydymo priemonių, tačiau kartu norima turėti daugiau garantijų dėl jų saugumo. Tuo tarpu Didžioji Britanija jau yra įsigijusi apie pusę milijono „Merck“ tablečių kursų ir 250 000 „Pfizer“ tablečių kursų. Vienas vaistų kursas trunka 5 dienas.Kodėl procesas Didžiojoje Britanijoje vyksta sparčiau nei Europos Sąjungoje? Ką šiandien mes žinome apie abiejų kompanijų vaistus, kurie dar šiais metais turėtų pasiekti ir mūsų šalį? Kada tabletės nuo COVID-19 gali būti paskirtos pacientams, o kuriems iš jų vaistus reikėtų vartoti atsargiau? Koks galimas tablečių šalutinis poveikis? Ar jis turės įtakos nėštumui, vaisingumui?Apie tai laidoje kalba Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.Ved. Laura Adomavičienė

Kultūrinės spaudos apžvalgaKino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia serialą „Raudoni žibintai“ („Red light“, 2020), apdovanotą Kanų tarptautiniame serialų festivalyje „CanneSeries“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ - šie metai paskelbti Graikų literatūros metais, tad ar turime pakankamai vertėjų, verčiančių iš graikų kalbos, ir ar Homero „Iliadą“ gali perskaityti tie, kurie moka naująją graikų kalbą?Natalja Vorožbit – garsi ukrainiečių dramaturgė, scenaristė. Tarp jos darbų pjesė „Saša, išnešk šiukšles“ ir „Maidano dienoraščiai“.„Blogų kelių“ ekranizacija, sukurta pagal to paties pavadinimo pjesę, yra Vorožbit režisūros debiutas, pristatytas festivalyje „Kino pavasaris“.Dienos šviesą išvydo pirmasis lietuviškas NFT technologijos pagrindu sukurtas meno kūrinys „Neapykantos debesis“.Karalienės Elžbietos II-osios 95-ąjį gimtadienį pasitinkant: Didžioji Britanija, monarchija ir britų kultūra.Muzikinis Henry Mancini „it girl“ portretas Blake Edwards filme „Pusryčiai pas Tifani“: 7-ojo dešimt. niujorkietės tapatybė ir socialinės žaizdos. .Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Naujųjų metų išvakarėse didieji miestai riboja žmonių judėjimą centruose. Vilniuje Katedros ir Rotušės aikštėse esančios kalėdinės eglės atitveriamos nuo lankytojų ir išjungiamos. Gatvėse aplink Arkikatedrą ribojamas eismas, draudžiama statyti automobilius. Neleidžiama įvažiuoti ir į Kalnų parką. Kaune užtveriami patekimai į Rotušės aikštę, priemonių gali būti imtasi ir dėl kitų gausiai lankomų vietų. Klaipėdoje ribojamas patekimas į Teatro bei Atgimimo aikštes, ten esančios eglės bei dekoracijos - užgesinamos. Uždaromas įvažiavimas į stovėjimo aikštelę Melnragėje. Kaip pandemija koreguoja Naujųjų metų pasitikimą ir kaip pandemiją koregavo visus metus, kalbamės su trijų miestų merais.Paskutinės Jungtinės Karalystės akimirkos Europos Sąjungoje. Po sunkiai rasto susitarimo šįvakar 23 valandą Britanijos laiku ir vidurnaktį – Briuselio, Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos – tai bus galutinis pasitraukimo iš bendrijos žingsnis.Ar mušant naujus užsikrėtimo koronavirusu rekordus, reikia dar labiau griežtinti karantiną, - pokalbis su prezidento patarėju Simonu Krėpšta.Ved. Rūta Kupetytė

Pandemija smarkiai koreguoja verslą. Pirmąją bangą įveikusios įmonės, per antrąją kovoja su gamyklose vis plintančiais koronaviruso židiniais. Pramonininkai įsitikinę, kad ne ką lengviau bus ir atslūgus pandemijai. Bijoma, kad trūks finansinės paramos. Tačiau kol vienos gamyklos balansuoja ant išgyvenimo ribos, kitos krauna pelnus, ieško naujų darbuotojų ir vos besuskaičiuoja naujus užsakymus. Išsamiau mūsų korespondentė Aina Mizgirdė iš Šiaulių.Naujųjų metų sutiktuvės, kaip ir Lietuvoje, taip ir kitur pasaulyje, bus kitokios nei visais ankstesniais metais. Po tam tikrų kalėdiniam laikotarpiui taikytų sušvelninimų daugelio šalių vyriausybės ir vėl griežtina karantino režimą. Daug kur gyventojai 2021-uosius pasitiks ne tik atskirai, bet ir tiesiogiai nepamatys naujamečių fejerverkų.Kokiomis nuotaikomis Europoje ir kitur palydimi pandeminiai 2020-ieji ir pasitinkami ateinantys metai? Pasakoja LRT radijo bendradarbiai – su jais bendravo Lukas Kivita.Kaip Lietuvoje atsekami koronaviruso užkrato židiniai? MSG Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.Kas keisis nuo Naujųjų, jeigu tėvams reikės prižiūrėti namuose darželinukus ir pradinukus, jeigu jie mokysis nuotoliniu būdu?Valstybinio energetikos holdingo "Ignitis grupė" vadovai bus paskatinti itin dosniai. Už šių metų darbą jiems atiteks grupės akcijos už 200 tūkstančių eurų, tiek pat kasmet jie gali gauti iki kadencijos pabaigos. Tačiau buvęs "Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas sako, kad čia ne viskas skaidru.Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Vis daugiau įmonių savo veikloje diegia automatizuotas sistemAs. Specialistai teigia, kad įdArbintas robotas užduotį atliks efektyviau nei žmogus, todėl neabejojama, kad ateityje dalis darbo vietų atiteks robotizuotoms sistemoms. Tad koks vaidmuo automatizacijos amžiuje teks žmogui? Pasakoja Rūta Nikitinaitė.Sporto pranešimai. Studijoje Marius Andrijauskas.Šiandien bus išbandomas garsusis Londono simbolis - laikrodis Big Benas. Didžiojo Beno varpai skambės Naujiesiems metams. Beno, kuris jau daugiau kaip 150 metų yra viso, kas britiška, simbolis, varpai skambės Naujųjų metų išvakarėse. Tam ruošiantis, bandymai bus atliekami jau nuo gruodžio 29-osios. Garsusis laikrodis, kurio varpo dūžiai skamba per televizijos ir radijo transliacijas, nuo 2017-ųjų yra remontuojamas ir šiuo metu naudojamas tik ypatingomis progomis. Jis skambės gruodžio 31 dieną 12, 16, 21, 22 ir 23 val., o paskui – vidurnaktį, pasitinkant Naujuosius metus, paskelbė parlamentas. Pareiškime nenurodoma jokia ypatinga skambinimo 23 valandą prasmė. Tačiau vidurnaktį Briuselio laiku – 23 val. JK (sausio 1-ąją 1 val. Lietuvos) laiku – Britanija paliks Europos Sąjungos bendrąją rinką ir muitų sąjungą. Pranešimą sveikino „Brexitą“ palaikanti žiniasklaida. „Didysis Benas gaus „Brexitui!“ – rašė bulvarinis leidinys „Daily Express“. Praėjusį kartą šis laikrodis mušė Paliaubų dieną lapkričio 11-ąją, per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metines. Pasakoja žurnalistas, rašytojas Andrius Užkalnis.Savaitės komentaras. Autorė – Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Vitginija Būdienė.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvai ir kitoms Europos šalims vakcinos bus vežamos per Kalėdas, pirmieji skiepijimai Lietuvoje turėtų vykti gruodžio 27-ąją. Jie teks medicinos įstaigoms. Кaip vyks skiepijimo procesas Lietuvoje?Parlamentarai priimė 2021 metų valstybės biudžetą. Biudžeto projektą parengė kadenciją baigusi Sauliaus Skvernelio vyriausybė, tačiau jį dar spėjo pakoreguoti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Kitais metais vidutiniškai 9 proc. didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 eurų – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių).Naujoji vyriausybė biudžete padidino išlaidas koronaviruso pandemijos valdymui. Papildomų lėšų numatyta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms.LRT užsakymu gruodžio 7-12 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ visoje Lietuvoje telefonu apklausė 1000 žmonių. Respondentams „Kaip vertinate I. Šimonytės siūlomą ministrų kabinetą?“.LRT Radijo žiniomis, Anglijoje užstrigę emigrantai ar jų artimieji gali būti parskaidinti Vyriausybės užsakytais lėktuvais. Šį klausimą svarsto Vyriausybė. Kitas variantas – leisti pavienius komercinius skrydžius iš Anglijos ir taip suteikti galimybę tautiečiams grįžti namo.Europos šalims uždarius sienas ir uždraudus visų rūšių transportui išvykti iš Britanijos, sunkumų patiria ir tūkstančiai vilkikų vairuotojų, kurie laukia milžiniškose eilėse. Tarp kitų pervežimų, yra ir maisto produktai, dėl ko verslas gali patirti nemenkus nuostolius. Didžioji Britanija yra šeštoji pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, kasmet sugeneruojanti virš pusantro milijardo eurų.Ved. Madona Lučkaitė

Šalyje prasidedant šildymo sezonui, šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad šiemet didžiojoje dalyje šalies miestų šilumos kaina išliks nepakitusi arba mažės. Pasak Valdo Lukoševičiaus, tai lemia sumažėjusios kuro kainos.Briuselyje vyksta Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kur daug dėmesio skiriama deryboms su Britanija dėl prekybos santykių. Politologo Šarūno Liekio komentaras.Į Lietuvą pabėgusio baltarusių šachtininko Glebo Sandarso pasakojimas, kaip kartu su kolegomis ragino vadovus palaikyti protestuotojus, kol pats vos nepateko už grotų.Lietuvoje patvirtintas didžiausias nuo pandemijos pradžios koronaviruso atvejų skaičius - 255-i.Ved. Olga Ugriumova.

Aukščiausioji audito institucija pristato tyrimą „Asmenų su negalia socialinė integracija“. Išsamiau: Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas ir Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė. Mažoji bendrija subūrė psichologus „Covid-19“ sėjamam nerimui spręsti.Išsamiau mažosios bendrijos „Visi psichologai" direktorius Paulius Tamulionis. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo valdyba.Žurnalistė Giedrė Trapikaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, politologas Mindaugas Norkevičius.Kristina Karlonė apie Kauno atliekų deginimą.Europos Sąjunga, Vokietija ir Britanija spaudžia Baltarusiją dėl dingusios opozicijos veikėjos Marijos Kalesnikavos,Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pradeda aštuntą derybų etapą dėl santykių po pereinamojo laikotarpio. Britai derasi ir su Vašingtonu dėl prekybos.Išsamiau Ana Daukševič ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Iniciatyvinė grupė „Išsaugoti Garsą“ kviečia ir toliau palaikyti kino teatro „Garsas“ Panevėžyje išsaugojimą.Vedėjas Paulius Šironas

Pasaulio Ekonomikos Forumas savo tinklalapyje visai neseniai paskelbė straipsnį, kuriame remiantis skaičiais ir naujausiais statistiniais duomenimis analizuojama, kokie yra tikrieji COVID-19 pandemijos sukelti nuostoliai muzikos industrijai. Taip pat prognozuojama, kas laukia industrijos ateityje, mat didžiausios muzikos rinkos dalyvės – JAV, Didžioji Britanija, Kinija – neskuba grąžinti didžiųjų koncertų, o ir patys žmonės, pasak apklausų, ten nesiveržtų. Kaip visa tai keičia mūsų muzikos vartojimą, pasiklausymo platformų rinką? Ved. Domantas Razauskas.

Paulius Samoška – geriausiai žinomas, kad youtuberis, kuris keliausia po neatrastas Lietuvos vietas ir iš pačių neįtikėčiausių vietų pateikia vaizdo medžiagą. Legendinė Druskininkų sanatorija „Nemunas“ ir ten praleisti naktis, apsilankymas Kauno vaiduoklyje viešbutyje „Britanija“ ar lipimas į 328 metų aukščio radijo anteną. Apie viską jis papasakojo „RadioDiena laidoje: Justė ir Jonas“. Laidą „RadioDiena“ klausyk šiokiadieniais nuo 14 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „RadioDiena: Jonas ir Justė“.

Edgaro Montvido (tenoras) koncerto 2019 m. liepos 10 d. įrašas iš Šv. Kotrynos bažnyčios. Dalyvauja Simon Lepper (fortepijonas, Didžioji Britanija). Programoje Richardo Strausso, Reynaldo Hahno, Claude Debussy, Manuelio de Falla‘os, Ferenzo Liszto vokaliniai kūriniai, Kazimiero Viktoro Banaičio, Piotro Čaikovskio, Giaccomo Puccini operų arijos. Ved. Gabija Narušytė.

Šiandien Didžioji Britanija palieka Europos Sąjungą. Tiesa, iki metų galo dar galios pereinamasis laikotarpis.Keleiviai skundžiasi naująją persikėlimo per Kuršių marias tvarka, pagal kurią asmenims, turintiems teisę į bilieto kompensavimą, reikia pateikti asmens dokumentą.12-ka metų Škotijoje gyvenanti menininkė Marija Nemčenko pastebi, kad vis netyla kalbos apie referendumą.JK ambasadorius Lietuvoje Brian Olley.Ar kultūra gali būti įdomi ne tik meno ir kultūros pasaulio žmonėms? Taip, sako visuomeninis transliuotojas, kuriame apstu įvairiausios informacijos šia tema, tačiau žurnalistai susiduria taip pat ir su tam tikrais iššūkiais, pritraukiant auditoriją kol kas dar mažiau visuomenei patraukliai sričiai. LRT skelbiant geriausius darbuotojus – šį vakarą bus įteiktos Auksinės bitės.Studijoje – TSPMI profesorius, dr. Ramūnas Vilpišauskas, Europarlamentaras Petras Auštrevčius.„Naujienų žemėlapis“: Plintant naujam koronavirusui, keliami klausimai apie jo šaknis.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda fotožurnalistas Artūras Morozovas? Verslo laikas. Istoriko Norberto Černiausko komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Susisiekimo ministras atsisako buto Seimo viešbutyje, kur nakvoja jo dukra. VRK nusprendė tirti, ar Susisiekimo ministro pietūs už valstybės įmonių lėšas nekelia interesų konflikto. Pabradės poligone prezidentas susitinka su Lietuvos ir sąjungininkų kariais. Šį penktadienį visuomenė kviečiama į atsisveikinimą su 1863-64-tųjų metų sukilimo vadais ir dalyviais. Kinija fiksuoja pirmuosius maro ligos atvejus. Projektas „Keturi milijonai“. Didžioji Britanija.Vakarų Europoje jau tapo įprasta Kalėdų laukimo pradžią skelbti pasirodžius kelių didžiųjų prekybos tinklų šventinėms reklamoms.Sportas. Laidos vedėja Madona Lučkaitė.

Švietimo ministras žada per tris mėnesius sutvarkyti audito atskleistas negeroves švietimo sistemoje ir sako jau ėmęsis veiksmų. VRK paskelbė, kad Lietuvos prezidento rinkimuose grumsis 9 kandidatai. Mažai tikėtina, kad gegužę vyksiančiu referendumu būtų pakeista pilietybės išsaugojimą ribojanti Konstitucijos nuostata, rodo gyventojų apklausa. Europos Sąjungos ministrai reikalauja, kad Didžioji Britanija pateiktų patikimą planą, kuris pagrįstų „Brexit“ atidėjimą. Lietuva iš Europos šalių nuo klimato kaitos nukentėjo labiausiai, teigia klimato kaitos poveikio žemėlapį sudaręs aplinkosauginis portalas. Ved. Agnė Skamarakaitė.

Orai. Eismo sąlygos. Gamtininko Selemono Paltanavičiaus pamąstymai. Spaudos apžvalga. Šeštadienį, sausio 5-ąją, 21 valandą LRT televizijos eteryje – pirmoji „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos laida. Socialdemokratai diskutuos dėl savivaldos ir partijos pirmininko rinkimų. Kultūros renginiai. Užsienio spaudos apžvalga su Mykolu Drunga. Jei pasitvirtins kietojo Brexit'o scenarijus, Britanija susidurs su dideliu darbo jėgos trūkumu, kas ženkliai sumažins šios šalies ekonominio augimo potencialą, bet, tikėtina, pakels darbo užmokestį vietos valiuta. Visuomenei vis labiau rūpi išsaugoti gamtą ir aplinką, didėja nepakantumas pažeidėjams – teigia Aplinkos ministerija. Ved. Saulius Liauksminas.

Seimui svarstant prezidentės pasiūlytas pataisas, mokytojai tęsia streiką. Rytoj prasideda derybos su laikinu ministru. Prieš sekmadienio mitingą policija kai kuriems asmenims išdalijo įspėjimus. ES teismas skelbia, kad Britanija turi teisę vienašališkai stabdyti „Brexit“ procesą. JT konferencija priėmė migracijos paktą, nepaisant dalies valstybių pasitraukimo. Lietuva balsavo už. Linas Linkevičius ragina ES ministrus tartis dėl naujų sankcijų Rusijai. Prancūzijos prezidentas šį vakarą kreipsis į tautą dėl „geltonųjų liemenių“ protestų. Vilniuje vyko Nacionalinis žmogaus teisių forumas.

Seimui svarstant prezidentės pasiūlytas pataisas, mokytojai tęsia streiką. Rytoj prasideda derybos su laikinu ministru. Prieš sekmadienio mitingą policija kai kuriems asmenims išdalijo įspėjimus. JT konferencija priėmė migracijos paktą, nepaisant dalies valstybių pasitraukimo. Lietuva balsavo už. ES teismas skelbia, kad Britanija turi teisę vienašališkai stabdyti „Brexit“ procesą. Prancūzijos prezidentas šį vakarą kreipsis į tautą dėl „geltonųjų liemenių“ protestų. Linas Linkevičius ragina ES ministrus tartis dėl naujų sankcijų Rusijai. Vilniuje vyko Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Ved. Deividas Jursevičius.

„Boso valanda su Jovaišu”: kas tie jauni žmonės, kurie šiuo metu samdomi rinkoje? Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – Lankasterio universiteto (Didžioji Britanija) absolventas, šiuo metu vertybinių popierių biržos „NASDAQ Vilnius“ finansų planavimo analitikas Julius Šinkūnas. Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ studijoje įprasta matyti didelę vadovavimo patirtį turinčius įmonių vadovus, vadovavimo ekspertus, asmeninio efektyvumo trenerius, personalo paieškos ir atrankos specialistus. Šįkart S. Jovaišas savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje atliko nedidelį eksperimentą. Pakvietė jaunus, ambicingus, tačiau dar neturinčius didelės darbo patirties, žmones parašyti ir pasiūlyti save į laidos svečio kėdę. Eksperimentą laidos vedėjas grindžia tuo, kad įmonių vadovams labai svarbu pažinti tuos jaunus žmones, kuriuos šiuo metu samdo. „Esu ambicingas, daug klausimų turintis, kasdien savo galimybių ribas besitikrinantis „bičas“. Mėgstu ištrūkti iš komforto zonos. Galvoju, kad va, kai jau būsiu senas, tada galėsiu sėdėti joje. Dabar norisi, kad viskas aplinkui virtų, kad tektų paprakaituoti ir patirti įtampą. Tokiose aplinkybėse atrandu apie save tai, ko, galbūt, nežinojau arba galiu išlavinti kažkurias savo savybes“, – į klausimą „kas tu toks?“ atsakė pašnekovas. Faktą, kad tikrai mėgsta pasitikrinti savo galimybių ribas, įrodo tai, jog rinkdamasis vietą praktikai atlikti, J. Šinkūnas parašė asmeninį laišką vienos didžiausių šalyje statybos įmonių vadovui. Laiško pabaigoje jaunuolis parašė, kad ateityje pats norėtų turėti statybos įmonę, kuri nukonkuruos visas kitas rinkoje esančias bendroves. Ir ką jūs manote? Įžulumas atsipirko ir laidos svečias atliko praktiką būtent toje įmonėje, kurioje ir norėjo. Kaip J. Šinkūnas atsidūrė dabartinėje savo darbo pozicijoje, kurią daugelis laiko svajoniu darbu, kuo darbdaviai turi sudominti jaunąją kartą ir kokį klausimą laidos pabaigoje uždavė laidos vedėjui, šioje, kiek netradicinėje, laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“.

Karštoji vasara surengusi ilgoką atsisveikinimą. Žemės ūkio rūmai ruošiasi protestui Briuselyje, kai vyks Europos vadovų taryba.Vokietijoje Bavarijos žemėje šiandien renkami atstovai į vietos parlamentą. JAV ir Didžioji Britanija ketina boikotuoti investicijų konferenciją Saudo Arabijoje dėl pastarosios žurnalisto dingimo.Šiandien popiežius Pranciškus Vatikane kanonizuoja septynis palaimintuosius, tarp jų ir savo pirmtaką popiežių Paulių VI.Paryžiuje iškils paminklas „Tulpių puokštė", skirtas atminti 2015-ųjų teroro išpuolių aukas.Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į renginius ir parodas.Sporto apžvalga. Ved. Madona Lučkaitė.

Mnogi žele da znaju kako mi u Nemačkoj i u Evropi razmišljamo. Predstaviti evropske perspektive, posebno sada kad Britanija odlazi, predstavlja zadatak važniji nego što je to bilo do sada, kaže nemačka kancelarka Angela Merkel.

Legendarni crni taksi u Londonu su dizelaši i jedan od glavnih izvora zagađenja, a britanska prestonica se bukvalno davi u smogu. Zato su čelnici Londona odlučili da taksi prebace na zelenu tehnologiju. Proces koji je neizbežan, ali i veoma skup…

Mokslininkai sako, kad vieno iš partizanų vadų Adolfo Ramanausko–Vanago palaikai gali būti užkasti Vilniuje, Našlaičių kapinėse. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos vadovu Petro Porošenka.Renginys skirtas paremti Lukiškių aikštės memorialo konkursą laimėjusiai „kalvelei“.Atsistatydino Lenkijos premjerė Beata Szydlo.Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga pasiekė susitarimą dėl šalies pasitraukimo iš Bendrijos sąlygų.Sporto pranešimai.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien ketina susitikti su kandidatu į ūkio ministro postą Virginijumi Sinkevičiumi. Lietuvos moterys kviečiamos apsirengti juodai, protestuojant prieš smurtą prieš moteris.Euroradijo 50-metis: Londone vyks iškilmingas koncertas.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas).Netinkamos, nekokybiškos prekės ir paslaugos.Rubrika „Savaitės istorija“. Verslo naujienos (Didžioji Britanija). Šios dienos kultūros renginiai.Vilniečių nuomonė, ar pirmadienis sunkiausia diena.Rubrika „Labas rytas, pasauli“: Zimbabvė.Paminklo Lukiškių aikštėje konkursas.

Ar Lietuva pasiryš priimti vadinamąjį „Magnickio įstatymą“?Tokiam žingsniui vienbalsiai pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuris įsiklausė į Europos Parlamento rekomendaciją priimti tokį teisės aktą. Juo būtų įteisintos sankcijos ir uždrausta atvykti į Lietuvą tiems žmonėms, kurie yra kaltinami nusikaltimais prieš žmogaus teises, gyvybę ir orumą. Nors jokios konkrečios valstybės šiame kontekste neminimos, tačiau niekam ne paslaptis jo antiputiniškas ir antikremliškas pobūdis. Kol kas tokį įstatymą priėmė vos keturios valstybės: Didžioji Britanija, Estija, JAV ir Kanada. Ar Lietuva taps penktąja?Diskusijoje dalyvaus Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas.

Ar Lietuva pasiryš priimti vadinamąjį „Magnickio įstatymą“?Tokiam žingsniui vienbalsiai pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuris įsiklausė į Europos Parlamento rekomendaciją priimti tokį teisės aktą. Juo būtų įteisintos sankcijos ir uždrausta atvykti į Lietuvą tiems žmonėms, kurie yra kaltinami nusikaltimais prieš žmogaus teises, gyvybę ir orumą. Nors jokios konkrečios valstybės šiame kontekste neminimos, tačiau niekam ne paslaptis jo antiputiniškas ir antikremliškas pobūdis. Kol kas tokį įstatymą priėmė vos keturios valstybės: Didžioji Britanija, Estija, JAV ir Kanada. Ar Lietuva taps penktąja?Diskusijoje dalyvaus Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas.

„Naujienų pulsas“: Mirgos Gražinytės vadovaujamas Birmingemo orkestras sulaukė itin dosnios paramos: orkestro klausytojas testamentu paliko 800 000 svarų, kurie turės būti panaudoti orkestro veiklai per artimiausius 8 metus; Leipcige muzikinė bendruomenė renka parašus peticijai dėl mongolų muzikanto deportacijos atšaukimo; Oksfordo kamerinės muzikos festivalis viešai reiškia apmaudą ir pasipiktinimą, jog Didžioji Britanija atsisakė įsileisti sirų muzikantą Ibrahimą Keivo; Dmitrijus Chvorostovskis apdovanotas IV-o laipsnio ordinu už nuopelnus gimtajai šaliai. Rugsėjo 12-ąją yra kino muzikos kompozitoriaus Hanso Zimmerio 60-metis, jį mes švęsime fragmentais iš keleto žymių jo garso takelių.

„Naujienų pulsas“: Mirgos Gražinytės vadovaujamas Birmingemo orkestras sulaukė itin dosnios paramos: orkestro klausytojas testamentu paliko 800 000 svarų, kurie turės būti panaudoti orkestro veiklai per artimiausius 8 metus; Leipcige muzikinė bendruomenė renka parašus peticijai dėl mongolų muzikanto deportacijos atšaukimo; Oksfordo kamerinės muzikos festivalis viešai reiškia apmaudą ir pasipiktinimą, jog Didžioji Britanija atsisakė įsileisti sirų muzikantą Ibrahimą Keivo; Dmitrijus Chvorostovskis apdovanotas IV-o laipsnio ordinu už nuopelnus gimtajai šaliai. Rugsėjo 12-ąją yra kino muzikos kompozitoriaus Hanso Zimmerio 60-metis, jį mes švęsime fragmentais iš keleto žymių jo garso takelių.

Prezidentūroje šią popietę įteiktos nacionalinės kultūros ir meno premijos.Rūta Meilutytė sugrįžta. Ji lieka Lietuvoje su treneriu Pauliumi Andrijausku.ES pasiektą prekybos susitarimą su Kanada vadina ambicingiausia sutartimi. Jos pagrindu gali būti kuriamas ir susitarimas su D.Britanija. Seimas užsimojo keisti Medžioklės įstatymą, bet medžiotojai sako, kad naujos taisyklės kenkia faunai. Australiją toliau drebina pedofilijos skandalas. Įtariama, kad kunigai išnaudojo tūkstančius vaikų.

Britanija išstojusi iš bendrijos paliks ir bendrą Europos prekių ir paslaugų rinką. Valstiečių lyderis sako, kad su Seimo narės G. Kildišienės artimuoju sudarytas sandoris dėl automobilio yra teisėtas. Stebėtojai ir pirkėjai atkreipia dėmesį, kad nuo naujųjų prasidėjo neregėtas iki šiol maisto produktų kainų šuolis.

Po 43 m. narystės Didžioji Britanija traukiasi iš Europos sąjungos, o premjeras Davidas Cameronas atsistatydina. Referendumas atsakė į vieną klausimą, tačiau iškėlė daugybę naujų. Kokie pokyčiai laukia Europos ir Didžiosios Britanijos? Specialiai "Brexit" skirta "Pasaulio laiko" laida.

Po 43 m. narystės Didžioji Britanija traukiasi iš Europos sąjungos, o premjeras Davidas Cameronas atsistatydina. Referendumas atsakė į vieną klausimą, tačiau iškėlė daugybę naujų. Kokie pokyčiai laukia Europos ir Didžiosios Britanijos? Specialiai "Brexit" skirta "Pasaulio laiko" laida.

Ar Didžioji Britanija liks Europos Sąjungoje? Pasirengimas referendumui šioje šalyje – finišo tiesiojoje. Iki referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje likus maždaug trims savaitėms, Didžiojoje Britanijoje ima pirmauti šalies pasilikimo susivienijusioje Europoje šalininkai. Tai byloja viešosios nuomonės apklausos. Kita vertus, tie britai, kurie pasisako už Didžiosios Britanijos išstojimą, yra labiau susitelkę ir gali gausiau dalyvauti balsavime. Tad niekas iki galo tikrai neaišku. Kokios galėtų būti referendumo Didžiojoje Britanijoje pasekmės tolesnei ES raidai, nepaisant jo konkretaus rezultato? Ar ES yra pasiryžusi keistis ir kuria linkme turėtų keistis?Diskusijoje dalyvaus Seimo narys Gediminas Kirkilas, ekonomistė Rūta Vainienė, LR prezidentės patarėjas užsienio politikai Renaldas Vaisbrodas.

Ar Didžioji Britanija liks Europos Sąjungoje?Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pateikė 4 reikalavimus, kuriuos įgyvendinus jis žada referendume agituoti už šalies narystę Europos Sąjungoje. Tie reikalavimai: ES narės, išsaugojusios savo nacionalinę valiutą, turėtų būti traktuojamos taip pat kaip euro zonai priklausančios valstybės, užtikrinamas didesnis konkurencingumas, Didžioji Britanija galėtų atsiriboti nuo dar glaudesnės sąjungos, kova su piktnaudžiavimu teise laisvai judėti. Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.

Exam 43Keturiasdešimt trečias egzaminas.  This is a quick response episode!  We’ll say the word or phrase in English and you say it in Lithuanian – Out Loud!  It’s too late for questions, the exam starts now.  Ready, set, go!  Pasiruošti, dėmesio, marš! to live                              gyventiI live                                aš gyvenu you live (familiar)           tu gyveni he lives                           jis gyvena she lives                          ji gyvena you live (formal)              jūs gyvenate you all live                      jūs gyvenate we live                            mes gyvename they live (mm/mf)           jie gyvena they live (females)           jos gyvenato not live                       negyventiI don’t live                     aš negyvenuyou don’t live (familiar)   tu negyvenihe doesn’t live               jis negyvenashe doesn’t live               ji negyvenawe don’t live                 mes negyvenameyou don’t live (formal)   jūs negyvenateyou all don’t live             jūs negyvenatethey don’t live (mm/mf) jie negyvenathey don’t live (females) jos negyvenavocabulary                      žodynasChicago                           Čikagalife                                  gyvenimasalways                             visadaone time                         vieną kartąold town                          senamiestisthe country                     užmiestisa town                             miestelissmall                               mažas / mažawhy                                kodėlopen air                         laukastogether                         kartuanywhere                         bet kuroutskirts                         pakraštystherefore, that is why     todėlto pass, to spend             praleistialmost all day                 beveik visą dienącan                                  galito be able                       galėtiin the open air               laukeGreat Britain                   Didžioji Britanija

Šiandien laidoje girdėsite du pokalbius kaimynystės tema. Be kaimyno neišgyvensi, kaimynas svarbesnis ir už giminę. Antroji laida. Britai ir Britanija.

Šiandien laidoje girdėsite du pokalbius kaimynystės tema. Be kaimyno neišgyvensi, kaimynas svarbesnis ir už giminę. Antroji laida. Britai ir Britanija.