Podcasts about apie

Iranas tuo pačiu yra ir viena seniausių civilizacijų, ir jauniausių režimų. Civilizacija išliks, jei režimas žlugs?Ved. Aidas Puklevičius.

Vaido Nagreckio salotų ūkyje per sezoną pasodinama apie 5 mln daigų. Per savaitę 50 tonų derliaus realizuojama ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Raseinių rajone Plikių kaime įsikūrusio ūkio šeimininkas akcentuoja salotų auginimo pasikeitimus: šiltesni rudenys leidžia ilgiau auginti, o vėsūs pavasariai priverčia užarti dalį pasodintų daigų. Kokį poveikį tai turi ūkio ekonomikai?Seni, krašto istoriją ir vietos gyventojų tradicijas liudijantys pastatai išsaugoti kaimo bendruomenės iniciatyva. Toks gražus pavyzdys – Telšių rajono Kaunatavos gyvenvietėje, kur kaimo bendruomenė šimtametėje medinėje troboje įkūrė amatų klėtelę. Apie veiklas joje, naudą visiems pasakoja bendruomenės atstovė Salvinija Valantinaitė ir Kaunatavos seniūnaitė, bibliotekininkė Vilija Jocienė.Suomijoje labai mėgstamas posakis “Savo šalis – braškė, svetima šalis – mėlynė” liudija meilę braškėms, todėl neatsitiktinai suomių ūkininkai gerokai iš anksto braškių mėgėjams siūlo rezervuoti laiką uogoms pasiskinti. Ar jau skina suomiai braškes, kodėl jos taip patinka ir dar apie šių metų derliaus bulves, be kurių suomiai taip pat neįsivaizduoja vasaros švenčių, pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kažkelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Apie edukacijas botanikos sode ir tai, ką galima nuveikti bei pamatyti vasarą.Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą sugrįžo beveik 37 tūkst. žmonių. 2024 m. – 18 897 asmenys, 2023 m. – 17 549, rodo Statistikos departamento duomenys. Reemigrantai ne tik aktyviai įsitraukia į darbo rinką, integruojasi į socialinį gyvenimą, bet ir iš esmės keičia situaciją finansų rinkoje. Visgi, finansų ekspertai pažymi, jog sugrįžę tautiečiai atveria ne tik naujas galimybes, bet ir kelia tam tikrus iššūkius.Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.Klaipėdoje galima pamatyti Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio kurtas mašinas. Tai 500 metų skaičiuojantys išradimai, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių. Fizikos mokytojas sako, kad šiuolaikiniams vaikams tai įdomi ir netikėta patirtis.Nusikelkime į programos „Kūrybinė judesio laboratorija“ užsiėmimą. Tai penktus metus vykstančios šokio pamokos asmenims su negalia. Kaip pamoką vedančiam šokėjui prisitaikyti prie skirtingų negalių, kokią naudą teikia šokis, Ievos Radzevičiūtės pasakojime.Ved. Darius Matas

Pradedami istoriniai Nemuno tyrimai, kurių imasi naujai įkurtas labdaros ir paramos fondas „Nemunas 2.0“. Prie iniciatyvos jungiasi mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai, žinomi visuomenės veikėjai. Viena jų – plaukikė Rūta Meilutytė. Pokalbis su R. Meilutyte ir mokslininku, ichtiologu, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos nariu Kęstučiu Skrupskeliu.Prasidėjo Tytuvėnų vasaros festivalis. Pirmasis koncertas surengtas Kelmės Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliko garsiausių Europos kompozitorių kūrinius. Pasakoja festivalio atidarymo repeticiją stebėjęs ir vėliau koncerto su audringais klausytojų aplodismentais klausęs kolega Tomas Mizgirdas.Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją Desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pokalbis su minėtosios komisijos nariu Mindaugu Nefu ir Seimo kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku.Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe. Apie plano atnaujinimo poreikį ir tai, kas jame galėtų atsirasti, Kotryna Lingienė kalbasi su viena jo rengėjų urbaniste Živile Šimkute, architekte Asta Prikockiene ir UNESCO saugomoje teritorijoje gyvenančia Gabriele Gudaityte.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Garsus Lenkijos kino režisierius Kšyštofas Zanussi sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Joninių dieną kalbamės su lektore, informatikos mokslų daktare, LRT TV laidos „Mano pasas meluoja“ viena autorių Janina Radvile, kuri prisipažįsta savo vardo nemėgstanti, užtai su pavarde turi visai kitokį santykį.Rusijoje – ieškoma nusikaltėlė, Europos sąjungoje – metų žmogus, Estijoje – Narvos tvirtovės muziejaus direktorė. Marijos Smorževskich-Smirnovos iniciatyva kasmet, gegužės devintąją ant muziejaus sienos pakabinamas į Rusiją, Ivangorodo miestą atsuktas plakatas su užrašu Putinas – karo nusikaltėlis.„Čiurlionkė“, „Justai“, „Pašilai“ – tai neoficialieji vietovardžiai arba urbanonimai. Tokius vietovių pavadinimus tyrinėja Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Veslava Sidaravičienė. Mokslininkė sako, kad tokie žodžiai – pavyzdys, kaip galima parodyti savo kūrybingumą.Nuo Vilniaus iki Antalieptės – dvi valandos kelio. Dažnai šiame miestelyje pamatysite naujų veidų. Čia apleistii pastatai atgimsta naujam gyvenimui, nuOlat atvyksta savanoriai, stovyklų, mokymų dalyviai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Maždaug prieš dešimt metų visa tai čia pradėjo organizacijos „Inovatorių slėnis“ komanda. Kaip ji pakeitė miestelio gyvenimą?Italė Ester Fanela Antalieptę atrado per savanorystę. Pabaigusi archeologijos studijas, ji čia atvyko savanoriauti mėnesiui, tačiau gyvena daugiau nei penkerius metus. Ką žmogui, daug laiko praleidusiam dideliuose Italijos miestuose, suteiikia nedidelis miestelis Lietuvoje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas audiofestivalyje „Banguoja“ su gyva auditorija.Ved. Ignas Klėjus.

Krepšinio ekspertas Tomas Purlys apie „Žalgirio“ trenerio paieškas: duočiau antrą šansą Kaziui Maksvyčiui.

Trumpiausia naktis metuose - apgaubta paslaptimi ir mistika. Apie tai byloja ir šiuo metu pievose saulei galvas lenkiantys žiedai: kokius žolynus dabar rinkti, kaip arbatos pasiruošti žiemos metui ir kuo išskirtinis šis birželis - pokalbis su žolininkėmis Janina Danyliene iš Vilniaus, Giedre Radzevičiūte iš Ukmergės rajono, Brigita Rušėnaite iš Utenos rajono.Vida Žilinskienė - kilusi, augusi ir visą gyvenimą nugyvenusi Salake, Zarasų rajone. Šiais metais moteris pasitiks 99 gimtadienį, bet vis dar veda ekskursijas savo įkurtame Jūrų muziejuje, o save pristato kaip kraštotyrininkę. Pokalbis apie Salako miestelio kismą ir gyvenimą miestelio centre be kaimynų.Tradicija Pasvalio rajone - bent kartą rudenį padirbėtiskinant obuolius. Apie sugyvenimą su gamta ir sezono diktuojamą darbuotojų skaičių Aukštikalnių soduose pasakoja Arvydas Paškevičius.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Klaipėdoje šiandien prasideda jau 31-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, kuriame – ir lietuvių, ir užsienio svečių paruošta džiazo programa. Kuo festivalis stebins šiais metais? Pokalbis su Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadove Inga Grubliauskiene.Šiauliuose Talkšos ežero pakrantėje visą savaitę vyko menininkų dirbtuvės. Lietuvos ir užsienio keramikai kuria didžiulius šamoto žibintus. Jie vaizduoja 4 stichijas: orą, vandenį, žemę, ugnį. Šamoto skulptūros bus išdegtos Joninių naktį. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Leidykla „Lapas“ pristatė naują knygą – postmodernizmo manifestą „Las Vegaso pamokos: Pamiršta architektūrinės formos simbolika“. Leidyklos „Architekstų“ serijos aštuntasis leidinys „Las Vegaso pamokos“ kviečia iš naujo permąstyti architektūros ribas, kalbą ir vaidmenį šiandienos pasaulyje. Pokalbis su leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite ir knygos „Las Vegaso pamokos: Pamiršta architektūrinės formos simbolika“ specialiuoju redaktoriumi Tomu Šiupšinsku.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių. Fizikos mokytojas sako, kad šiuolaikiniams vaikams tai įdomi ir netikėta patirtis. Prieš dvejus metus paroda eksponuota Vilniuje, Technikos muziejuje. Iš Klaipėdos Pilies muziejaus požemių pasakoja Agnė Bukartaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – menininkė Aušra Kleizaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Artėjant NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Hagoje Europos miestuose rengiami protestai prieš didžiulių išlaidų gynybai skyrimą.Policija skelbia kasmet sulaikanti apie dešimt tūkstančių neblaivių vairuotojų.Daugiau nei šimtas skirtingas negalias turinčių žmonių testuoja Vilnių. Jų patirtys padės įvertinti aplinkos, transporto, apgyvendinimo, informacijos, paslaugų sostinėje prieinamumą.Čilės observatorijoje prasidėjo dešimtmetį truksiantis kosminis tyrimas. Astronomai tikisi, jog kameros vaizdai leis sudaryti iki šiol geriausios kokybės dangaus žemėlapį.Ved. Madona Lučkaitė

Motiejūnas apie Izraelio komandas Eurolygoje: negalvoju apie scenarijų, kuriame jos nežaistų.

Labuckienė apie rinktinės nuotaikas Europos čempionate: esame pačios laimingiausios.

Kuzminskas apie „Žalgirį“ finale: toks jausmas, kad jie užsiknisę po sezono.

Irano aukščiausiasis lyderis grasina Izraeliui sakydamas, kad mūšis prasideda. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja visiško Irano pasidavimo, žiniasklaida skelbia, kad vis labiau svarstoma galimybė, kad Amerika smogtų Iranui.Laidoje dalyvauja atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. Ramūnas Vilpišauskas, JAV lietuvis Laurynas Misevičius, Europos politikos analizės centro Vašingtone vizituojantis bendradarbis Eitvydas Bajarūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Spaudos apžvalga.Netrukus bus galima apsilankyti prieškariniame Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo garsusis architektas Arnas Funkas.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Kretingoje galima pamatyti ir penkis vienuolynus, ir Tiškevičių paveldą, ir dar apie vaistažoles viską sužinoti. Pasakoja gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.Apie nepakeliamą dviejų žmonių tylą kalbama spektaklyje „Tyliai tyliai“, kurio premjera jau šį vakarą.„Estetiniu požiūriu vitražo menas užima ypatingą vietą, nes daro galingą poveikį žiūrovui“, – sako dailininkas-vitražistas Nerijus Baublys.Ar girdimas visuomenės balsas, kai kalbame apie paveldo apsaugą? Ko trūksta valdžios struktūroms ir bendruomenėms, kad piliečių įtaka būtų didesnė? Ar piliečių asamblėja nėra tik priedanga?Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos nacionalinis muziejus Lukiškių kalėjimo komplekse atidaro parodą apie reivą „RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę. 1992–2004“. Parodoje – Lietuvos reivo istorija, žymių užsienio ir Lietuvos menininkų kūriniai, autentiški artefaktai.Pačiose II pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas. Tai galimybė pažinti šį tarpukario architektą ir vieną svarbiausių Panevėžio pramonės pastatų pačių cukrininkų akimis. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Klaipėdos kamerinis orkestras išleido vinilinę plokštelę, dedikuotą iš Klaipėdos kilusiam kompozitoriui Johanui Danieliui Berlinui. Taip sugrąžindamas į Lietuvos atmintį pajūrio XVIII amžiaus kompozitorių. Koks tai kompozitorius ir kodėl jį teko ištraukti iš užmaršties?Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie nuo 2030-ųjų uždaromą Bastilijos operos teatrą Paryžiuje bei klasikinius kūrinius, atsidūrusius naujausiame Weso Andersono filme „Finikiečių schema“.Rubrikoje „Be kaukių“ – menotyrininkė Jolita Liškevičienė.Ved. Gabija Narušytė

Stanišauskas apie planą prieš Slovėnijos rinktinės lyderę: pažiūrėsime ar pasiteisins.

Dėl paaštrėjusio Izraelio ir Irano konflikto Amerikos prezidentas anksčiau nei planuota paliko G7 lyderių susitikimą.Aktualus klausimas. Prasideda maudymosi sezonas, Pasvalio rajone, sodybos tvenkinyje, savaitgalį nuskendo mažametis. Kaip dažnai renkatės tas maudymosi vietas, kuriose budi gelbėtojai?Elektroninėmis cigaretėmis ir skysčiais prekiaujanti bendrovė „Ekodūmas“ nuolat baudžiama už įstatymų pažeidimus, tačiau sankcijų nepaiso – toliau platina Lietuvoje draudžiamas medžiagas. Kontroliuojančios institucijos teigia, kad sistemiškai prasižengti verslininkams leidžia įstatymų spragos.Degalinių atstovai skundžiasi, kad jie parduoda vis mažiau degalų, valdžiai ir toliau didinant degalų akcizus. Ar pavyksta valstybei surinkti daugiau pinigų iš degalų akcizų ir kokia didinamų akcizų įtaka verslui bei produktų ir paslaugų kainoms?Gyvūnų globėjai sako, kad daugėja atvejų, kai miršta augintiniai, tiesiog lauke apsinuodiję žiurkių nuodais. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius

Laukiniai gyvūnai miestuose. Vilniuje briedžio kelionė centre Neries upe, rudojo lokio prasibėgiojimai po gyvenamuosius rajonus. Vienas po kito Vilniuje atsidūrę laukiniai gyvūnai kėlė sumaištį ir nuostabą. Ekspertai perspėja, kad laukinių gyvūnų miestuose tik daugės.Tačiau visuomenė pasigenda greitos tarnybų reakcijos ir nebežino, kaip reaguoti gatvėje sutikus žvėrį. Jų stebėjimui pasitelkti ir dronai. Ką daryti su laukiniais gyvūnais mieste?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentas Alius Ulevičius, gamtininkas Mindaugas Survila, aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis, Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.Ved. Marius Jokūbaitis.

Nuo 9 iki 12 % valdantieji padidino lengvatinį PVM visų rūšių meno ir kultūros renginių lankymui. „Kultūra Lietuvoje - nebe būtinybė, o prabangos prekė“, – sako Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokios pasekmės laukia kultūros sektoriaus? Pokalbis su Seimo kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku, Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte bei Gintare Masteikaite.Kauno vaikų teatro mokyklėlė „Mano teatras" švenčia 25-erių metų veiklos sukaktį. Šiuo metu jaunieji aktoriai ir jų vadovai kaip tik ruošiasi jubiliejiniam pasirodymui Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje, kuris vyks jau rytoj, birželio 17 dieną. Repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolega Andrius Baranovas.Šįvakar Kaune, Kauno geležinkelio stotyje bus švenčiamas Johanno Sebastiano Bacho 340 metų jubiliejus – švenčiame visus šiuos metus. Bajano virtuozas iš Ukrainos Yevgenii Musijets interpretuos J. S. Bacho kūrybą. Kodėl pasirinkta tokia erdvė? Kalbamės su renginio organizatoriumi Tadu Daujotu.Šiauliuose prasidėjo muzikos projektas „Šiauliai gyvai“. Pėsčiųjų bulvaro amfiteatre prisistato jaunieji muzikantai. Organizatoriai sako, kad taip siekiama tęsti meno sklaidą, supažindinti klausytojus su jaunatvišku skambesiu, išgirsti dar negirdėta grupes ir pasidžiaugti jau žinomais muzikos vardais. Šį mėnesį festivalyje pamatysime apie 30 grupių ir dainininkų. Tiesiog Šiauliai gyvai ir mūsų kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ateitis, pasitraukus dar vienai komandai – Vilniaus klubui „Wolves“. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – LKL komentatorius, krepšinio ekspertas Augustas Šuliauskas ir portalo LRT.lt sporto žurnalistas Alanas Jonas Kot.Ved. Urtė Korsakovaitė

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – podkasto likimas 03:38 – seriją išlyginęs „Žalgiris“ 19:44 – mitas apie A.Trinchierį kontraktą 25:29 – Jonavoje laimėjęs „Lietkabelis“ 34:40 – R.Jokubaitis įsipareigojo „Maccabi“ 39:29 – kraujas Malagoje 42:43 – trenerių permainos 49:39 – moterų Europos čempionatas 53:00 – ar „Rytas“ lauks A.Marčiulionio? 58:24 – V.Kozys „Neptūne“ Rėmėjų dalyje buvo kalbėta: 1:00:37 – Eurolygos vasaros turgus

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ne tik Maironis žavėjosi Medvėgaliu, Žemaitijos kalvų karaliumi, kurio archeologinį ansamblį sudaro net 7 kalvos. Žavėjosi ir kryžiuočiai šio kalno grožiu ir didybe. Apie ką kalbėjome kalno viršūnėje? Sužinosite laidoje. Karūžiškės dvaro savininkas Antanas Ivinskis ir prigimtinės žemdirbystės bei raitininkystės tradicijų puoselėtojas Marijus Čekavičius, du žemaičiai, diskutuos dėl vietovardžių, aplankysime Medvėgalio atšlaitėje Karūžiškių dvaro kapines, partizanų žeminę – Vlado Montvydo-Žemaičio vadavietę ir perskaitysime akmenyje iškaltus jaunos partizanės Irenos Petkutės-Neringos žodžius – ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAITremtinės, tautos kančių metraštininkės Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus duris atvėrė Laukuvoje. Kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Jankauskienė.Vytogalos kaime, Šilalės krašte, atstatytoje troboje ir klėtelėje įkurtas lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejus. Kaip iš varganos lūšnos išėjusiam jaunuoliui pavyko „prasimušti į žmones“ Amerikoje? Mintimis dalijasi muziejininkė Lina Gudeliūnienė.Marijus Čekavičius nuo Kražių, Skurzdelynės vienkiemyje, puoselėja prigimtinę žemdirbystę, tęsia raitininkystės tradicijas. Su žemaitukais ir raiteliais žada pasiekti Vilnių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šią savaitę minėjome 99-ąjį radijo gimtadienį. Apie radijo archyvų lobius pasakoja LRT archyvų redaktorius, istorikas Tomas Vaitelė.„Kūniškumas nebuvo toks stigmatizuotas, tai buvo visiškai natūralus dalykas. Tarkime, jei esi piligrimas, buvo natūralu įsisegti falo ar vulvos formos ženklelį, kad tave lydėtų sėkmė“, – apie renesanso laikų žmogaus gyvenimą sako parodos „Nešventieji radiniai“ kuratorė, archeologė Virginija Rimkutė.Koks skirtumas tarp fotografavimosi mieste ir miesto fotografijos? Fotomenininkas Donatas Stankevičius mano, kad skirtumas yra, bet klausimas nevienareikšmis. Kūrėjas kuruoja ciklą „Kaunas fotografijose“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – centrinėje Kyjivo aikštėje iškilusi beveik 8 tonas sverianti juodo debesies instaliacija, didžiausias iki šiol surengtas Velso princesės Dianos dėvėtų drabužių aukcionas bei šią savaitę mirusio grupės „The Beach Boys“ lyderio Briano Wilsono kurta muzika.Anot Vilniaus universiteto sociologės Mildos Pivoriūtės, pirmoji nepriklausomos Lietuvos karta jaučiasi neišklausyta, tą parodo ir mokslinių tyrimų, apklausų, kuriose būtų iš tiesų įsiklausoma į jaunimo balsą, trūkumas. Skylę pradėjusi lopyti Pivoriūtė pasakoja, kaip būsimieji studentai įsivaizduoja tobulą dėstytoją ir ar akademikai pasiruošę tokiems Z kartos lūkesčiams.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų. Šis žygis buvo skirtas paminėti 1975 metais vykusios profesoriaus Petro Vasinausko „Kelionės žirgu po Lietuvą" penkiasdešimtmečiui.Garsiam Lenkijos kino režisieriui Kšyštofui Zanussiui šią savaitę suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro titulas. Režisierius sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotraukoje sociologė Milda Pivoriūtė, VU nuotr.

Apie ką galvoja žmogus, kai jam į smilkinį įremtas pistoletas, arba tenka laidoti tuos, kurių važiavo gelbėti? Kodėl turime nepavargti, neužsimiršti ir tikrai mylėti kitą bei gerbti savo šaknis?Konstantinas Gudauskas – lietuvio ir Kazachstano žydės sūnus, per Bučos okupaciją išgelbėjo 203 gvybes. Žmonės jį vadina Bučos angelu. Konstantinas pasakoja, kad jis suprato – kiekviena misija gali būti paskutinė, tačiau toliau gelbėjo žmones ir sako, kad tokias stiprias žmogiškas vertybes jam išugdė tėtis lietuvis.Vyras beveik visą savo gyvenimą praleido Kazachstane. Į Ukrainą atvyko tik 2019 metais, kai jį pradėjo persekioti Nazarbajevo diktatūrinis režimas, ir apsistojo Bučoje. O dabar savo ateitį mato Lietuvoje ir toliau su fondu „Bucha Help“ tęsia pagalbą už savo ir mūsų laisvę kovojančiai Ukrainai.Vilties ir gedulo dieną laidoje kalbamės daugiau apie viltį ir ryžtą, kad gedulas kuo mažiau mus lankytų, nors, prisimenant Bučos tragediją, pašnekovo balsas suvirpa ne kartą.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Popiežiaus Leono laukia daugybė problemų: jo pirmtako palikimas, dirbtinio intelekto revoliucija, sekuliarizmo ir tradicionalizmo stiprėjimas, sparčiai besikeičianti pasaulio tvarka, ir didžiausias Vatikano diplomatijos iššūkis - Kinijos iškilimas. Plačiau - vedamojo skiltyje.Birželio mėnesiui skirtą „Artumos" numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Koks bus popiežiaus Leono XIV-ojo pontifikatas? Vokiečių katalikų spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.„Krikščioniška mintis“: Catherine Mowry laCugna „Praktinė Trekybė“.Apie augustinų vienuoliją pasakoja Bažnyčios istorikas dr. Liudas Jovaiša.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie gedulą ir viltį“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

LRT 99-ojo gimtadienio proga – pokalbis su Norbertu Černiausku apie radijo istoriją ir gyvenimą prieš 99 metus. Tiesiogiai Vilniaus Katedros aikštėje jį kalbino Ignas Andriukevičius.

Sodų bendrijų gyventojus išgąsdino Aplinkos ministerijos rengiami Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimai, tačiau ministerija ramina, kad be pačių sodininkų nieko keisti nežada.Seimo narys Karolis Neimantas siūlo apriboti nesveiko ir greito maisto reklamą. Klausimas klausytojams - ar reikėtų drausti, apriboti nesveiko ir greito maisto reklamą?Kiek dažnai studentams rašto darbus rašo pagal skelbimą surasti asmenys ir kas gresia už tokią veiklą.Nuo šiandien pavėžėti iki gydymo įstaigos registruojami tik gulintys pacientai arba tie, kuriems reikia organų persodinimo, visi kiti iki ligoninių turės nusigauti patys. Kodėl tvarką teko keisti?Daug diskusijų sukėlęs laivas–viešbutis, kuris buvo prisišvartavęs Vilniuje, Neryje prie Mindaugo tilto, galiausiai patrauktas. Po Kultūros paveldo departamento pastabų ir savivaldybės raginimų projekto savininkai ir miestas pasiekė susitarimą – viešbutis perplukdytas į kitą vietą ir netrukus pradės veikti.Ved. Liuda Kudinova

Apie artimiausių parų orus papasakos sinoptikas.Kiek vėliau, užsienio naujienų redaktorius apžvelgs svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Neseniai leidinys„The New York Times“ išsiaiškino stulbinančių faktų: kaip rimtai rusija žiūri į šnipinėjimą užsienio šalyse. Kaip Rusijos šnipams pavyksta susikurti fiktyvią tapatybę, kuri niekam nekeltų įtarimų?Daugelis pasaulio šalių ieško būdų, kaip padėti gyventojams, kenčiantiems nuo viršsvorio. Turkija,siekdama spręsti didėjančio nutukimo problemą, vykdo viešą piliečių svėrimo kampaniją. Šios iniciatyvos metu sveikatos priežiūros darbuotojai stabdo žmones gatvėje, kad nustatytų jų ūgį, svorį ir KMI. Kampanijos tikslas - tuos žmones, kurių KMI yra 25 ar daugiau, nukreipti į valstybinius sveikatos centrus, kur jiems bus suteiktos nemokamos mitybos konsultacijos ir tolesnės paslaugos.Taip pat, kaip ir įprasta, LRT RADIJO facebooko paskyroje jūsų laukia konkursas. Jau ketvirtadienį švęsime 99-ąjį LRT RADIJO gimtadienį, tad šįryt iki 9 val. kviečiame dalintis savo prisiminimais apie radiją. Vienam jūsų padovanosime proginį LRT 99-mečio puodelį! Laimėtojas skelbiamas tik „Ryto garsų“ pabaigoje.Ved. Darius Matas

Apie artimiausių parų orus papasakos sinoptikas.Užsienio naujienų redaktorius apžvelgs svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Želdynų ekspertų teigimu, mūsų klimato sąlygos yra tinkamos daugiamečiams augalams peržiemoti balkone. Toks pasirinkimas - tvari investicija ir reikalauja mažiau laiko nei vienmečiai augalai. Apie tai, kokius dekoratyvius ir ištvermingus augalus rinktis tam, kad balkonas džiugintų ištisus metus, papasakos želdynų dizainerė rubrikoje „Auga ir balkone“.Po to, kai metų pradžioje Kauno apylinkės teisme vykusio posėdžio metu sumušta teisėja, susirūpinta jų saugumu. Siekiant užkirsti kelią tokiems atvejams, Seime registruotas apsaugos taikymo projektas.Vilniuje vyks „Baltic Pride“ eitynės už lygybę, kuriose tikimasi per 20-imt tūkstančių dalyvių. Po pietų LGBTQ+ bendruomenės atstovai ir juos palaikantys rinksis Barboros Radvilaitės gatvėje, o 16-ą valandą pajudės Gedimino prospektu iki Baltojo tilto, kur iškart po eitynių vyks koncertas.Ved. Darius Matas

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai pažėrė naujų siūlymų. Šiandien jie baigė misiją mūsų šalyje ir pristatė savo išvadas, kaip jie mato Lietuvos ekonomiką ir ką būtina keisti mokesčių klausimu.Abiturientai šiandien laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą. Pirmą kartą šiemet moksleiviai į jį ėjo jau žinodami dalį rezultato, nes pernai laikė tarpinį egzaminą.Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas įsakė varžyti užsieniečių Harvardo universiteto studentų atvykimą į Jungtines Valstijas, o valstybės departamentą įgaliojo atiminėti jų vizas, nors teismas neseniai suspendavo Trumpo draudimą Harvardui įsileisti užsienio studentus. Baltųjų rūmų eskaluojama kova prieš Harvardą į nežinią pastatė ir lietuvių Harvardo studentų ateitįviename geriausių pasaulio universitetų.Šįvakar Kaune koncertuos pasaulinio garso žvaigždė Justinas Timberlake'as. Pranešama, kad jau dabar dėl to formuojasi spūstys, nors miestas žada pasirūpinti visų koncerto dalyvių kelionėmis į Dariaus ir Girėno stadioną.Lygių galimybių tarnyba pabrėžia, kad Lietuvoje LGBTQ+ bendruomenės nariai vis dar susiduria su stipriu socialiniu spaudimu, diskriminacija bei smurtu. Homofobija vis dar stipriai įsišaknijusi visuomenėje, kasdien fiksuojami tiek žodiniai išpuoliai, tiek fizinis smurtas, o nukentėjusieji neretai nesikreipia pagalbos, nes bijo atskleisti savo tapatybę ar sulaukti neigiamos pačių pareigūnų reakcijos.Ved. Liepa Želnienė

Mani Leib. „Pasaka eilėmis apie mamą su trimis sūnumis“. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Neapsižiok, ko negali praryti – taip Lietuvos kariuomenė feisbuke apibendrina svarstymus, kad per Zapad pratybas Rusija gali peržengti NATO ribas. Valdžios atstovai sako, kad nėra jokių signalų, kad Rusija per pratybas ketintų žengti į Lietuvą, tačiau karybos ekspertai mano, kad rusija testuos ir Vakarų vienybę, todėl yra didelė provokacijų tikimybė.Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkai su Lietuvos kariais Klaipėdos rajone vykdo kovinius šaudymus į Baltijos jūroje esančius taikinius iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.Dalis Seimo opozicijos teigia Prezidento metiniame pranešime pasigedę jos darbų įvertinimo ir kritiškesnio požiūrio į naują valdžią. Kad jos atžvilgiu kalba nebuvo kritiška – mano ir politologai. Tuo metu kai kurie valdantieji mano, jog kritikos jiems būta mažiau, nes, pasak jų, Seime šiemet kol kas nebuvo priimta daug sprendimų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mani Leib. „Pasaka eilėmis apie mamą su trimis sūnumis“. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Mani Leib. „Pasaka eilėmis apie mamą su trimis sūnumis“. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Klimato kaitos rubrika. Havajai iš turistų nuo kitų metų ims klimato mokestį. Pokalbis apie tai su Havajuose gyvenančia rašytoja Vaiva Rykštaite.Alpinistas Saulius Damulevičius įveikė penktą pasaulio viršūnę – Makalu, tai padarė vienas ir be papildomo deguonies.Cerebrinį paralyžių nuo vaikystės turinti žygeivė Ajana Lolat- Pažarauskienė per 12 valandų su ramentais nuėjo 19 km ir taip pagerino savo prieš kelerius metus pasiektą Gineso rekordą.Pernai sukčiai iš Lietuvos gyventojų telefonu išviliojo daugiau nei 4 milijonus eurų. Šiemet – jau daugiau nei 1 milijoną. Vidutinė telefoninių sukčių padaryta žala žmogui siekia per šešis tūkstančius eurų, o išaiškinti pareigūnams pavyksta tik kas ketvirtą tokį nusikaltimą. Projekto LRT IEŠKO SPRENDIMŲ žurnalistai šią savaitę domisi užsienio valstybių praktika kovojant su telefoninais sukčiais.Istorijų namuose atidaroma tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Apie dvi moteris, amžininkes – Barborą Radvilaitė ir Kotryną Jogailaitę, kurios prieš beveik 500 metų išvyko iš Vilniaus, kad taptų karalienėmis užsienio valstybėse – Lenkijoje ir Švedijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mani Leib. „Pasaka eilėmis apie mamą su trimis sūnumis“. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Iki spalio pabaigos kartą per mėnesį - nemokami baseinai Vilniaus senjorams: galimybe jau pasinaudojo virš 2,2 tūkst. sostinės senjorų.Pristatytas tyrimas apie Dainų šventės poveikį emocinei ir fizinei savijautai. Rezultatai rodo, kad 100-mečio dainų šventėje žmones bene labiausiai vienijo V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“.Apklausos rodo, kad kas penkta moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe. Apie daugelį tokių atvejų niekas nesužino, nes moterys baiminasi neigiamos kolegų, vadovų reakcijos.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Iki spalio pabaigos kartą per mėnesį – nemokami baseinai Vilniaus senjorams: galimybe jau pasinaudojo virš 2,2 tūkst. sostinės senjorų. Apie šią iniciatyvą ir kaip sekasi mokytis plaukti, kai pradedi vyresnio amžiaus ar turi baimių – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12“ su Simona Bieliūne, Vilniaus vicemerė, ir Simona Sigariova, plaukimo trenere, iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ bendraautore.Ved. Ignas Andriukevičius

Pristatytas tyrimas apie Dainų šventės poveikį emocinei ir fizinei savijautai. Rezultatai rodo, kad 100-mečio Dainų šventėje žmones bene labiausiai vienijo V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Apie tyrimo rezultatus – LRT RADIJO laidos „10-12“ pašnekovės San Francisko universiteto profesorė Indrė Viskontas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos docentė Ramunė Dirvanskienė.Ved. Ignas Andriukevičius

Kada nuo šalnų nukentėję sodininkai sulauks kompensacijų?Aktualus klausimas. Dainavimas su kitais gali turėti ilgalaikį poveikį, skatinantį ilgaamžiškumą. Taip sako mokslininkai, tyrę Dainų šventės poveikį emocinei ir fizinei savijautai. Kokią įtaką jums daro dainavimas Dainų šventėje ar choruose apskritai?Ukrainos karo pabėgėliams skirta Europos Sąjungos parama Lietuvoje atiteko ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiams. Dėl to dalį paramos teks grąžinti Europos Komisijai.Valdantieji toliau svarsto mokesčių pertvarką, Vyriausybė siekia panaikinti priemokas už sveikatos paslaugas privačiose gydymo įstaigose, brangsta kai kurie maisto produktai. Pokalbis su premjeru Gintautu Palucku.Vilniaus savivaldybė aukcione nori parduoti Naujamiestyje esančias patalpas, kuriose yra išlikusių architekto Antano Vivulskio pradėtos, tačiau nebaigtos statyti Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios autentiškų elementų. Dalis sostinės tarybos narių tokiam sprendimui nepritaria.Ved. Edvardas Kubilius

„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net ir devyniasdešimtmečiams. Kaip tapti fiziškai aktyviu nežalojant savęs ir ką naujo mokslas sužinojo apie raumenis per pastaruosius dešimtmečius?Ved. Ignas Klėjus

Norint suprasti, kaip veikia liga, sindromas ar senėjimo procesai, vertinga tirti ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Tai daryti padeda multiomika. Apie šį analizės būdą Mokslo rubrikoje.Sodininkavimo mažose erdvėse entuziastams šio ryto rubrika „Auga ir balkone“. O naudingos informacijos išgirs tiek pradedantieji, tiek jau ilgiau besidomintys sodininkavimo galimybėmis.DI naudojimo Lietuvos mokyklose privalumai ir iššūkiai. Kaip tai gali padėti mokymosi procese ir ko reikėtų vengti ar į ką atkreipti dėmesį.Socialiniuose tinkluose šią savaitę ornitologų draugija pasidalino informacija apie Rietavo rajone galbūt nušautą mažąjį erelį rėksnį. Ką apie tai sako medžiotojai ir ką apie retų gyvūnų ir paukščių išlikimą kalba ornitologai?Jungtinėse Valstijose, prie Vašingtono įsikūrusi Kristijono Donelaičio lituanistinė mokykla mini 65-erius metus nuo įkūrimo.Ved. Darius Matas

Vėl Tie Patys #228 apie Eurovizijos atgarsius, naują namą ir gorilą by Negyvas Eteris

Laida iš LRT Kauno studijos. Apie laivybą Nemune ir Neryje. Ukrainos karių reabilitacija. Kodėl naktį griežiame dantimis? Interviu su robotikos talentais iš Kauno jėzuitų gimnazijos.Ved. Edvinas Kučinskas

Prieš karą bare dirbęs ukrainietis Romanas Černenko mūšiuose prarado savo koją. Šiandien jis vaikšto su kojos protezu. Romanas ir dar keli šiuo metu Lietuvoje esantys kariai veteranai nori atkreipti dėmesį į Rusijos agresijos padarinius, todėl šeštadienį dalyvaus simboliniame bėgime „Už jūsų ir mūsų laisvę“ Vilniaus pusmaratonyje. Kaip sužeisti kariai laikosi grįžę iš fronto? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Romanas Černenko ir Oleksandras Kobzarevas iš fondo „Unbroken“, kuris padeda kariams reabilituotis.Ved. Edvinas Kučinskas

Vėl Tie Patys #227 apie patologinį melagį, limoncello ir Katlerio stand-up special by Negyvas Eteris

Anykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą!„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Audra Baranauskaitė. „Apie tokį ruonį Kruonį“. Skaito aktorius Dalius Skamarakas.