Podcasts about lietuvos

LKL finalas be pralaimėtojų – štai tokia Lietuvos krepšinio sezono kulminacija. Tuo tarpu Graikijoje sezono atomazga priminė karą be taisyklių. Apie tai ir daug plačiau „BasketNews.lt podkastas“ su Luku Malinausku, Karoliu Tiškevičiumi ir Tomu Purliu. Tinklalaidės partneriai: Saily eSIM. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite čia. Inbank. Atsirado papildomų išlaidų? Su kodu KREPSINIS gauk nuolaidą vartojimo paskolos sutarties mokesčiui. Nealkoholinis alus „Gubernija“. BasketNews Sąskrydis 2026 – liepos 11-12 d. Bilietai. Bilietai į BN LIVE Vilniuje su Dainiumi Adomaičiu. Temos: Ar ne per daug nurašėme „Neptūną“? (0:00); LKL finale šįkart pralaimėjusių nėra (15:06); Gyvenimo kontraktų nusipelnęs „Juventus“ duetas (23:24); Paskutiniai Cisco taškai, užtemdę protą (33:40); Kodėl Kauną Cisco paliko privačiu lėktuvu (40:58); Kokius pažymius surašėme klubams? (46:58); LKL prizinio fondo matematika (58:33); Karštame graikų finale nėra nieko švento (1:00:47); Tarp NBA čempionų – lietuvis ir „Nevėžio“ legionierius (1:15:28); Galimas gaisras ant ilgėjančio „Žalgirio“ suolo? (1:23:41); Kovoje dėl „Ryto“ vairo liko 2 specialistai (1:32:28); Adomaitis – į Eurolygos ekipos štabą? (1:38:47).

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

Kaip 1926-aisiais buvo populiarinama naujoji medija – radijas ? Kaip gyventojai sutiko pirmąsias radijo transliacijas iš Kauno?LMTA Klaipėdos fakulteto Árpádo Schillingo studentai kviečia žiūrovus į trečiakursių teatro ir renginių režisūros egzaminų-peržiūrų ciklą „Comedia³“. Apie jaunųjų režisierių iššūkius su kurso vadovu pasikalbėjo Agnė Bukartaitė.Radijo šimtmečio proga Lietuvos paštas ir Lietuvos bankas sukaktį įamžino nauju pašto ženklu bei progine moneta.Vilniuje penktadienį vyks kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2026“. Ką šiemet išvys jo lankytojai?35-ąjį veiklos jubiliejų minintis Molėtų krašto muziejus atveria naują interaktyvią ekspozicija „Raktas į Molėtų krašto istoriją“.Gedulo ir vilties dienos išvakarėse prie Viduklės esančiose geležinkelio stoties erdvėse bus pristatyta muzikinė ir vizualinė patirtis – kompozitoriaus Domanto Pūro oratorijai „45-asis šerkšnas“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos radijo šimtmečio proga alytiškė Julija Grabskienė pasidalijo prisiminimais apie pirmąjį savo pasirodymą eteryje 1952 metais, sportinius pasiekimus ir gyvenimą, kuriame radijas iki šiol užima svarbią vietą.

Biržuose vykusiame antrajame Lietuvos keturračių ir motociklų su priekabomis kroso čempionato etape Quad B klasėje triumfavo Alytaus rajono sportininkas Modestas Navickas. FM99 sporto klubo rubrikoje jis papasakojo apie kelią į motokrosą, iššūkius trasoje, patirtas traumas ir šio sezono tikslus.

,,Lietuvos diena" šiandien iš Lietuvos radijo gimtinės Kauno, kur 1926 m. nuskambėjo Aio, alio - Lietuvos Radijas - Kaunas. Muziejininkai, istorikai, žurnalistai pasakos kaip atrodė pirmieji radijo metai, kokie balsai skambėjo eteryje, kokią reikšmę radijas turėjo tarpukario Lietuvai ir kaip per šimtmetį keitėsi radijo technologijos.Ved. Kristina Karlonė ir Dominykas Rimaitis

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – art deco muziejaus įkūrėjai, tarpukario Kauno gyvenimo būdo žinovai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.

Kaminskas apie Petro Babicko atminimą: jis suformavo Lietuvos radijo balsą.LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – pokalbis su diktoriumi Viliumi Kaminsku apie Lietuvos radijo žurnalistikos pradininką Petrą Babicką.

Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.Ved. Arneta Spaičė

Laidoje „Prie aikštelės“ viešėjo buvęs krepšininkas, Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos vadovas Laimonas Kisielius. Pokalbio metu jis dalijosi įžvalgomis apie tai, kada sportininkams reikėtų pradėti ruoštis gyvenimui po profesionalios karjeros, kodėl svarbu investuoti ir laiku persiorientuoti į naują veiklą. Taip pat aptarėme, kokias galimybes ir pagalbą šiandien krepšininkams gali pasiūlyti Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacija. Projektą finansuoja Medijų rėmimo fondas: https://www.medijufondas.lt Temos: Laimono karjeros pabaiga (0:00) Kada pradėti galvoti apie karjeros pabaigą? (04:53) Vėlyvas ruošimasis ateičiai (06:15) Psichologinis pasiruošimas (08:00) Žaidėjų „pasimetimas“ ir rebranding'as  (10:43) Pagrindinės finansinės klaidos (12:53) Investavimas ir finansinis raštingumas (17:51) Išsilavinimas vs Krepšinis (21:43) Studijų krypčių pasirinkimai (24:09) Išsilavinimo būtinybė (25:22) Karjeros kryptys (29:14) Sėkmingas persiorientavimas (31:07) Ką siūlo LPKA? (32:18) Asociacijos susikūrimas (36:30) Su kokiomis problemomis susiduria žaidėjai? (38:15) Trys patarimai krepšininkams (39:30)

Derybas dėl prisidėjimo prie valdančiosios koalicijos su demokratais pradėjęs socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad esminių nesutarimų neatrasta. Šiandien planuojamas jau trišalis - socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų – derybininkų susitikimas.Lietuvoje teisiamas A.Kandrotas - Celofanas gegužės pradžioje netikėtai išvykęs į Minską ten atsidūrė kartu su skandalingu Latvijos politiku Aleksėjumi Roslikovu. Abu veikėjai bendradarbiauti pradėjo dar kovido pandemijos laikais. LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, jiedu kartu su bendražygiais iš Estijos savo šalyse būrė judėjimus, kurie skatino nepasitikėjimą valstybės institucijomis, ragino priešintis pandemijos apribojimams bei skleidė sąmokslo teorijas apie vakcinas. Ekspertai jų veikloje įžvelgia koordinuotos kremliaus operacijos požymių.Šiandien prasideda Pasaulio futbolo čempionatas. Jis šiemet vyks Meksikoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Šiemet dėl pasaulio futbolo čempionų taurės kovos rekordiškai daug nacionalinių rinktinių – 48. Čempionate neišvengiama ir politikos – Jungtinės valstijos atsisakė išduoti vizas daliai šios komandos pagalbinių darbuotojų, todėl iraniečiai kol kas apsistojo Meksikos šiaurės vakaruose, pasienyje su Jungtinėmis valstijomis.Lietuvos bankas išleidžia kolekcinę 10 eurų sidabro monetą „Lietuvos radijui – 100“.LRT šimtmečio proga kviečiame kartu pasikapstyti po radijo archyvus. Kolega Adomas Šimkus domėjosi laidomis, kurių eteryje jau nebėra, nors savo laiku, jas turbūt žinojo visi.Ved. Rūta Kupetytė

Sociologo, kultūros kritiko ir poeto Artūro Tereškino poezijos knyga „Lipnūs kūnai“ kai kurių literatūros profesionalų vadinama reiškiniu Lietuvos literatūroje. Kaip yra iš tiesų? Apie šią išpažintinės erotikos knygą, atveriančią amžėjančio queer vyro gyvenimą bei jos reikšmę literatūros bendruomenei pokalbis su autoriumi, rašytoja ir „Šiaurės Atėnų“ vyriausiąja redaktore Egle Frank bei poete bei kritike Giedre Kazlauskaite.Šiauliuose prasideda tarptautinis festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2026“. 17-ą kartą vykstantis renginys – vienas svarbiausių bigbendų festivalių Baltijos šalyse. Apie džiazo šventę iš „Saulės“ koncertų salės tiesiogiai jungiasi kolega Tomas Mizgirdas, kuris pakalbins festivalio organizatorę Gretę Každailytę, vieną festivalio dalyvių, saksofonininką Kęstutį Sovą ir koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovą Vaidotą Katutį. Kviečiame ne tik klausyti, bet ir pamatyti!Atrastas tikrasis M. K. Čiurlionio skambesys, su Lietuvos istorija susijusių operų apžvalga ir populiariosios muzikos tyrinėjimai per semiotikos prizmę – tokius darbus šiemet įvertino Geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai. Ryškiausius 2025-ųjų muzikologų darbus apžvelgia konkurso komisijos pirmininkė muzikologė Rima Povilionienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip praėjo pirmosios socialdemokratų ir demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” derybos dėl koalicijos sudarymo? Abi politinės jėgos kalba, kad Vyriausybės atsinaujinimas turėtų atnešti daugiau rimties ir nebūti tik kosmetinis.Lietuvoje - dar viena duomenų vagystė. Šįkart nukentėjo medikai. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastebėjo, kad pasisavinta apie 62 tūkstančių įrašų. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina , kad į e-sveikatą įsilaužta nebuvo.Iš antros pensijų pakopos pinigus atsiėmę gyventojai pusę milijardo eurų tuoj pat išsigrynino, ir tai nustebino Lietuvos banką. Per keturis mėnesius iš viso atsiimti beveik 3 milijardai eurų, tačiau didžioji dalis lėšų laikoma bankų sąskaitose.Ved. L. Želnienė

Mirė Lietuvos legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ aptariamos Lietuvos ir užsienio futbolo naujienos. Šią savaitę beveik visas dėmesys krypsta į Lietuvos rinktinės fiasko Baltijos taurės finale ir diskutuojama dėl Edgaro Jankausko ateities. Kalbančios galvos – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 03:00 Lietuvos rinktinės fiasko 14:00 Priežasčių paieškos 15:56 Kas kaltas, kad mes nesugebame ir ką darom toliau? 56:30 Moterų futbolo rinktinės pavyzdys 1:03:07 U21 sėkmė ir Skerla

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo krepšininkas Valdemaras Chomičius.

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo žurnalistas Vidas Mačiulis.

Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Šią žinią, sulaukęs šeimos leidimo, LRT patvirtino asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba patyrė kibernetinį incidentą, įtariama, pasisavinta apie 62 tūkst. įrašų apie šalies medikus, pranešė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.Popiežius Leonas tęsia savo vizitą Ispanijoje ir šiuo metu yra Barselonoje. Šiandien laukia ryškiausia jo apsilankymo Katalonijos sostinėje akimirka - popiežius palaimins naujausią bazilikos „Sagrada Familia“ bokštą, pavertusį bažnyčią aukščiausia pasaulyje. Apsilankymas bazilikoje taip pat skirtas pagerbti jos architekto Antonijaus Gaudžio palikimą.Meksike prasideda pasaulio futbolo čempionatas. Pirmą kartą istorijoje jis rengiamas trijose valstybėse – Meksikoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Turnyras pristatomas kaip Šiaurės Amerikos vienybės šventė, tačiau Meksike, kur atidaromas čempionatas ir rengiamos pirmosios varžybos, pasiruošimą lydi protestai, abejonės dėl saugumo ir bandymai pasaulio dėmesį nukreipti į šalies problemas.Ved. A. Kavaliauskas

Kaip kuriamos knygelės vaikams ir kodėl kanklės puikiai tinka lopšinėms? „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda – tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Kuo šis kūrėjas ypatingas?Teatras „Utopia“ alternatyvios kultūros erdvėje „Kablys“ pristato režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjerą „Antigonė“.Briuselyje vyko Tarptautinės muzikos įrašų gamintojų organizacijos forumas „Muzikos geopolitika: Europos vieta pasaulinėje muzikos ekosistemoje“. Kokius didžiausius iššūkius pasaulinėje rinkoje patiria Europos muzikos kūrėjai?Apie ką 1926-ųjų birželį rašė Lietuvos dienraščiai? Kaip prieš šimtmetį atrodė lietuvių kasdienybė ir vargai, kas tą vasarą traukė kauniečių dėmesį ir kaip gyventojus paveikė Seimo rinkimai?Vilniuje atveriama dar viena erdvė – Išganytojo kalva, ant kurios šiuo metu vyksta Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas. Ilgus dešimtmečius ji nebuvo prieinama, nes teritorija priklausė kalėjimui.Sostinės Drujos gatvėje esančią 719 kv. metrų dydžio tvorą netrukus papuoš vietos istoriją primenantis gatvės meno piešinys.Ved. Marius Eidukonis

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Lietuvos radijo šimtmečio proga, Domantas Razauskas „Kitame laike“ žvalgosi po radijo transliacijų ir radijo technologijų istoriją Europoje, JAV ir bando atsakyti į klausimą, kokie klasikos ir radijo santykiai?Ved. Domantas Razauskas

Birželio 12–14 dienomis Marcinkonyse vyks jau penktieji Dzūkijos regiono tradicinio dainavimo ir muzikavimo kursai. Per kelerius metus jie tapo svarbiu etninės kultūros renginiu, suburiančiu įvairaus amžiaus žmones, norinčius pažinti tradicinius instrumentus, dainavimo subtilybes ir gyvąją Dzūkijos muzikinę tradiciją. Apie kursų reikšmę FM99 studijoje kalbėjo etnologė ir etnomuzikologė, Varėnos kultūros centro folkloristė Vaida Naruševičiūtė, Alytaus seniūnijos seniūnas, folkloro ansamblio „Rumbonių sodžius“ vadovas Kęstutis Tumynas bei muzikos pedagogė, folkloro ansamblio „Raskila“ vadovė, multiinstrumentalistė Roma Ruočkienė.Organizatoriai: Varėnos kultūros centras ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras.Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Varėnos rajono savivaldybėPartneriai: Dzūkijos nacionalinis parkas, Marcinkonių daugiafunkcis centras, radijo stotis FM99, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykla, Alytaus r. meno ir sporto mokykla, Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Lazdijų meno mokykla.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Rešotai“, nukelianti į 1989-uosius, Rešotų lagerį. Šią ekspediciją galima laikyti savotiška projekto „Misija Sibiras“ priešistore. Pokalbis apie lietuvių ekspedicijas į tremties vietas ir galimybes atgaivinti šias keliones. Dalyvauja parodos kuratorius, menininkas Algimantas Rokas Černiauskas, 1989-ųjų ekspedicijos dalyvis, Sąjūdžio savanoris Algirdas Kuliešius, vienas iš projekto „Misija Sibiras“ iniciatorių, buvęs Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, „Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas.Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio gatvę 49 Vilniuje. Čia turėjo gyventi ir mokytis kurtieji, bet istorija nusprendė kitaip, o po kelių dešimtmečių pastatas tapo svarbiausių Lietuvos įvykių dalyviu. Pasivaikščioti garsinėje ekskursijoje apie architektūrinį „Frankenšteiną“ kviečia Kotryna Lingienė.Vilniuje prasideda audiofestivalis „Banguoja“, šiemet keliantis klausimą, ar informacinio triukšmo fone gebame rasti viena(s) kitą? Pokalbis su Adomu Zube, vienu iš festivalio organizatorių, ir Domu Zenkevičiumi, dokumentikos „Akiniai nuo saulės. Išgyventi psichozę" autoriumi.Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos bankas, kaip pats sako, iškėlė idėją Lietuvai – apmokestinti tuos, kurie būstą perka ne sau gyventi, o kaip investiciją. Taip viliasi suvaldyti būsto kainas, nes dabar jos, sako, jau kelia nerimą. Bet ar investicinių būsto sandorių mokestis tikrai apramintų rinką? Diskutuoja „Eika Development“ generalinis direktorius Martynas Žibūda ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Didesnę reikšmę nedarbo išmokos dydžiui nuo liepos turės anksčiau gautas atlyginimas. Keisis ir mažiausių bei didžiausių nedarbo išmokų dydžiai.Žiniasklaida praneša, kad Ukrainos dronai šiąnakt vėl smogė į tiltą, jungiantį Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį su Chersono sritimi. Pusiasalio administracija praneša, kad tiltas buvo apgdintas, todėl eismas laikinai sustabdytas. Ukrainai tęsiant smūgius Rusijos gilumoje ir okupuotose teritorijose, šis sausumos koridorius, jungiantis Rusiją su Krymu, vis dažniau tampa Ukrainos dronų atakų taikiniu.Jungtinėms Valstijoms liepos ketvirtąją ruošiantis minėti du šimtus penkiasdešimt metų valstybingumo, amerikiečiai nesutaria dėl jubiliejui skirtų Donaldo Trumpo projektų ir idėjų: nuo Vašingtone planuojamos Triumfo arkos, naujo dolerio banknoto su Trumpo atvaizdu, ar milžiniško ringo ant Baltųjų rūmų pievos.Lietuvos istorijos institute paskaitą apie radijo priešinimąsi propagandai skaitęs Bristolio universiteto profesorius Simonas Poteris sako, kad nors šiandien informacinį lauką valdo socialiniai tinklai, radijas išlieka kritiškai svarbus ten, kur internetas yra blokuojamas. Pasak jo, geriausias ginklas prieš dezinformaciją yra mūsų kritinis mąstymas ir gebėjimas kritiškai vertinti skirtingus šaltinius.Ved. D. Matas

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro eksperte Kristina Rimkūnaite ir kapitone Gintare Dapkuviene iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Šią savaitę minint radijo šimtmetį, dar kartą pažvelkime į jo istoriją. Kokia buvo radijo reikšmė tarpukariu ir kaip ji keitėsi bėgant dešimtmečiams?Šią naktį Vilniaus oro uoste buvo ribojami skrydžiai dėl, įtariama, kontrabandinių balionų. Oro uosto veikla buvo sutrikdyta nuo maždaug 1 iki 4 valandos ryto.Šią savaitę socialdemokratai pradės derybas dėl valdančiosios koalicijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Nauja koalicija bus formuojama po to, kai šeštadienį socialdemokratai nusprendė nebetęsti darbo su „Nemuno aušros“ partija.Ukrainos Dnipro miesto Mečnikovo ligoninė dirba vos už 100 kilometrų nuo fronto linijos, todėl čia vežami sunkiai kare su rusija sužeisti kariai ir civiliai. Ligoninėje nuolat stažuojasi gydytojai iš Lietuvos. Jie mokosi, kaip gydyti kare sužalotus žmones, kaip organizuoti ligoninės darbą karo sąlygomis.Vilnius šiuo metu yra atsidūręs pasaulio katalikų dėmesio centre. Vakar čia prasidėjo ir iki penktadienio tęsis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Renginys į kurį suvažiuoja keli tūstančiai žmonių iš visų žemynų. Jiems Lietuvos sostinė yra ne tik dar vienas Europos miestas. Tai vieta, kurioje atgimė gailestingumo žinia.Ved. Liuda Kudinova

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Armėnijai ruošiantis sekmadienį vyksiantiems rinkimams, ekspertai teigia, kad Rusija suorganizavo agresyvią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti šalies ministrą pirmininką, siekiantį glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga. Armėnija yra oficiali Maskvos sąjungininkė, tačiau užmezgė ryšius su Briuseliu, nusivylusi tuo, kad Rusija, jos manymu, neapsaugojo šalies per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.Šiandien organizacija „Mototurizmo ralis” organizuoja intelektualų istorinį ralį, kurio maršrutas driekiasi per įdomias Lietuvos vietas ir yra skirtas paminėti Lietuvos radijo šimtmetį.Raseinių rajone sutikti gyventojai apie šalia esančias priedangas ir žino, ir nežino. Dalis sako, kad per oro pavojų eitų į rūsį, tačiau ir nerimauja, kas nutiktų, jeigu pastatas pradėtų griūti. Šia tema gyventojai svarsto LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Profesionalūs veisėjai nuo šiol kergs ne jaunesnes nei 10 mėnesių kates. Taip sutarė daugiau kaip 40 šalių atstovai, susirinkę į Vilniuje vykusią Tarptautinės felinologų federacijos generalinę asamblėją.Birželio 12-14 dienomis Šalčininkėliuose vyks antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Pasaulio taurės varžybos, kurias organizuoja lietuvis Darius Karanauskas.Siekiant išvengti gaisrų, kuriuos sukelia netinkamai išmestos baterijos, parlamentarai siūlo įvesti baterijų depozitą.Tęsiame Lietuvos radijo 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą apie radijo istorijoje svarbias vietas. Šį kartą – apie radiją Vilniuje tarpukariu ir vėlesniais laikais.Ved. Edvardas Kubilius

Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Jungtinėms Amerikos Valstijoms svarstant galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtina, kad tokios diskusijos išties vyksta. Išsamiau jis situacijos nekomentuoja, tačiau sako, jog Lietuvoje toks ginklas atsirastų nebent krizės arba karo metu.Baigus galioti 50 procentų lengvatai, keleiviai pastebėjo, kad traukinių bilietai, ypač perkami prieš pat kelionę, dabar yra brangesni nei iki lengvatos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas žada, kad nuolaidos grįš. Dėl to bus sprendžiama vasaros pabaigoje.Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, dėl neįprastai šilto vandens Ramiajame vandenyne formuojasi reiškinys El Ninjo, galintis paveikti pasaulinę temperatūrą ir kritulių kiekį, bei padidinti ekstremalių orų riziką šią vasarą. Meteorologai įspėja, kad birželio–rugpjūčio mėnesiais beveik visur prognozuojama aukštesnė nei vidutinė temperatūra ir dabar pats laikas valstybėms priimti sprendimus, planuoti ir pasiruošti ekstremaliems orams.Lietuvos gastronomijos pasaulis šiandien sulaikęs kvėpavimą – jau netrukus bus išdalinti šiemetiniai „Michelin“ apdovanojimai. Kurie restoranai išsaugos prestižines žvaigždutes, o kas jas praras, paaiškės jau po poros valandų.Ved. Liuda Kudinova

Vykdydamas kovinę užduotį, dingo karys savanoris iš Lietuvos. Žiniasklaidos teigimu, jam 25-eri, jis tarnavo granatsvaidininko padėjėju.Žiniasklaidai paviešinus, kad Širvintų merė Živilė Pinskuvienė ir jos sutuoktinis, buvęs Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus namuose laiko 400- tus tūkstančius eurų grynaisiais, Pinskuvienė atsiribojo nuo komentarų, Pinskus tai patvirtino ir teigia, kad pinigai yra skaidriai uždirbti.Socialdemokratams žadant apsispręsti dėl koalicijos, svarstoma ne tik kas galėtų pakeisti Nemuno aušrą, bet ir kaip turėtų atrodyti Vyriausybė.Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad reikia keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo ir spartinti valdžios veiksmus dėl gynybos. Taip pat jis teigia, kad pasaulyje vertybes keičia pinigai ir Lietuva turės būti lankstesnė.Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su vieno garsiausių visų laikų dailininkų Caravaggio kūryba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad artėjančiame socialdemokratų tarybos posėdyje gali būti sprendžiamas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas, valdančiosios koalicijos partneriai teigia turintys pastabų Lietuvos diplomatijos vadovui. Politikams susidaro įspūdis, kad ministras veikia savarankiškai ir nederina veiksmų su Vyriausybės vadove.Pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika šiomis dienomis pradeda trauktis iš Lietuvos. Krašto apsaugos ministro teigimu, Vašingtonas patikino, kad kariai grįš.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „Telegram“ patvirtino smūgius naftos terminalui Sankt Peterburge, taikiniams karinio laivyno bazėje Kronštate bei įmonei Tambovo srityje.Įpusėjo Kauno centrinio pašto pastato tvarkybos darbai. Šiuo metu atnaujinamas pagrindinis, Laisvės alėjos pusėje esantis fasadas, darbai vyksta ir pastato viduje.Ved. A. Kavaliauskas

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimui teikiamas nutarimo projektas, kuriuo siūloma kartu su savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos pataisos, numatančios garantuotą teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.Lietuvos eglynų būklė prastėja – per dvejus metus stebimuose plotuose nudžiūvo 17 proc. eglių, o kai kuriose girininkijose žuvo visi stebėti medžiai. Kas vyksta mūsų miškuose?Į LRT kreipėsi vilnietis, teigiantis, kad vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo tvarka yra neaiški ir daugeliui vairuotojų menkai žinoma.Seime šiandien bus svarstomos pataisos, pagal kurias nepriklausomi elektros energijos tiekėjai turėtų nutraukti fiksuotos kainos sutartis su pažeidžiamais vartotojais, jeigu jose nustatyta kaina viršija visuomeninį tarifą.Kyjive – dar viena smarki dronų ir raketų ataka. Pranešama apie žuvusiuosius ir dešimtis sužeistųjų.Ved. Rūta Kupetytė.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji, tačiau kada tai įvyks – neaišku. Naujienų agentūra BNS pranešė, kad amerikičiečių kariai palieka Lietuvą, o kada atvyks nauji ir kiek jų bus kol kas nėra aiškumo. JAV peržiūri savo pajėgų dislokavimą Europos šalyse. Neseniai buvo praneša, kad stabdomas 4 tūkstančių karių dislokavimas Lenkijoje, tačiau vėliau JAV prezidentas pareiškė, kad dislokuoja mūsų kaimyninėje šalyje 5 tūkstančius karių.JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujuoju JAV ambasadoriumi Lietuvoje ketina skirti ne diplomatą, o su bankų priežiūra ir finansų reguliavimu dirbusį teisininką Keithą Noreiką. Ne diplomatus D. Trumpas jau paskyrė ir į ambasadas Latvijoje ir Estijoje.Prasidedant maudynių sezonui ugniagesiai gelbėtojai ragina visuomenę prie vandens telkinių ir juose elgtis atsakingai. Anot jų, per pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti. Gelbėtojai sako, kad daugiausia žmonių skęsta kaimo vietovėse.Įdomių faktų rubrikoje istorija apie tai, kaip Maiklas Džeksonas gegužę vėl tapo populiariausiu atlikėju pasaulyje.Ved. A. Skamarakaitė

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę kalbama apie pasibaigusį UEFA Čempionų lygos finalą, „Žalgirių“ derbį Kaune ir „Liverpool“ komandos kardinalias permainas. Kalbančio galvos – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 05:33 KŽ krizė, sirgalių rekordas, VŽ cementofkė 38:45 Telšių futbolo stebuklas 45:15 Logistikos derbis su ta pačia pabaiga 49:14 „Sūduva“ ir nįslinga „Riterių“ situacija 57:46 Šiauliai ir Gargždai 59:30 Lietuvos rinktinė, Jankausko pasirinkimai ir Baltijos taurė 1:10:54 Konferencijų lygos finalas 1:19:12 Čempionų lygos finalas ir saldus PSG triumfas 2:00:55 Sloto atleidimas ir pasikeitusi „Liverpool“ vizija, Iraola prie durų

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Šioje konferencijoje nagrinėjami pasauliniai iššūkiai, susiję su maisto sauga, kokybe ir tvarumu.Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės.Magnis dažnai minimas tarp svarbiausių organizmui reikalingų mineralų. Jis svarbus normaliai raumenų, nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Kas signalizuoja apie magnio trūkumą ir ar vien maistu mes galime papildyti jo atsargas?Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas: kviečiame aplankyti radijo istorijai svarbius pastatus. Šį kartą LRT senbuvis Juras Jankevičius atveria duris pastato, kuris 1933 m. Kaune iškilo specialiai radiofonui. Kotrynos Lingienės pasakojime išgirsite, koks Antanas čia mėgo lankytis, ir kodėl būtent šis pastatas 1991-aisiais tapo laisvo žodžio tvirtove bei valstybės išlikimo garantu.Kodėl vieni pomidorai būna saldūs, kvapnūs ir kupini skonio, o kiti – vandeningi ir beveik beskoniai? Nuo ko iš tiesų priklauso pomidoro skonio savybės – veislės, oro sąlygų, dirvožemio ar auginimo būdo – ir ką gali padaryti sodininkai, norintys užsiauginti išties skanių pomidorų?10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.Ved. Jolanta Jurkūnienė