Podcasts about lietuvos

Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, senjorų globos namai kviečia per mėnesį skirti bent 4 valandas, per kurias savanoriai lankytų senjorus ir su jais pabendrautų.Aktualus klausimas. Pastaruoju metu magistraliniuose keliuose atsirado nauji stendai, kurie informuoja vairuotojus, kad šis ruožas yra mokamas. Ar to reikia?Pinigai iš Lietuvos išeina. Nauji investuotojai – beveik neateina.Atvėsus orams dalis savivaldybių jau pradeda šildymo sezoną, dalis dar laukia. Vieni džiaugiasi, kad šildymas įjungiamas, kiti džiaugiasi, kad šildymas dar neįjungtas. Kada reikėtų pradėti šildymo sezoną?Šiemet minint Balio Sruogos „Dievų miško“ sukūrimo 80-ąsias metines, siekiama, kad kūrinys pirmą kartą skambėtų taip, kaip jį parašė pats Sruoga.Ved. Edvardas Kubilius

Kokiomis priemonėmis telekomunikacijų bendrovės vilioja naujus klientus? Kodėl jiems gali būti pasiūlytos palankesnės sąlygos nei ilgamečiams lojaliems vartotojams?Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė apdovanojo slaugytoją iš Lietuvos. Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė, laimėjo konkursą Lietuvoje su jautria ir kartu labai praktiška idėja – pagalbos linija artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.Minima Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. Diskusija apie apie senjorų patiriamus iššūkius ir kaip juos galima būtų sušvelninti.Panevėžyje, Stasio Eidrigevičiaus kūrybai skirtame muziejuje atidaryta paroda, kuria šis dailininkas išreiškia pagarbą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Pasak Eidrigevičiaus, Čiurlionis dar per mažai žinomas kitose Europos ir tolimesnėse šalyse.Ved. Darius Matas.

Stokholme vykusiame „Karalienės Silvios slaugos apdovanojimų“ renginyje Švedijos karalienė Silvia apdovanojo slaugytoją iš Lietuvos. Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė laimėjo konkursą Lietuvoje su jautria ir kartu labai praktiška idėja – pagalbos linija artimiesiems, slaugantiems demencija sergančius žmones.Laidoje – Kauno klinikų slaugytoja Sonata Tomkevičienė ir slaugos ligoninės „Addere Care“ komunikacijos vadovė Alina Kemežienė.

Ar Lietuvos dizainerių kuriama mada šiuo metu laikoma pilnaverte lietuviško kultūros lauko dalimi? Kas liudija jos sąsajas su kultūra, o kur galbūt atsiranda erdvės ar argumentų tų sąsajų nematyti? Ar deramai įvertiname madą kaip svarbią dizaino sritį sykiu įvertindami jos komercinį/taikomąjį potencialą bei globalų paveikumą? Apie - tai diskusija su Vilniaus dailės akademijos docente Juste Tarvyde, dizaineriu ir aktyvistu Luku Svirpliu bei šiuolaikinio meno kuratore, buvusia kultūros atašė Juste Kostikovaite.Ved. Deimantviė Bulbenkaitė

Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, susidomėjimas vynuogėmis auga. Vieni renkasi desertines, o kiti vynines veisles. Didžiausiu iššūkiu tampa vynuogių veislių atsparumas šalnoms. Kupiškio rajone kolekcinį vynuogyną puoselėjantis Almantas Bartaševičius sako, kad dabar turi daugiau nei 100 skirtingų veislių. Labiausiai žavi muskatinį poskonį turinčios desertinės vynuogės.Penkių hektarų svarainių lauką Plungės rajone plėtoja Viktorija Žaltauskė su šeima. Užauginti ir nuskinti svarainiai vežami į Mažeikius perdirbimui. Iš svarainių gaminami tiek įvairūs sirupai, tiek uogienės. Ūkio pasididžiavimu jau tapo svarainių ir čili paprikos uogienė.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kuo jauną žmogų sužavėjo šimtametė sodyba. Iš užsienio į Lietuvą grįžęs Vaidas Juknevičius gimtajame krašte, Palėvenės apylinkėse, įsigijo generolo Jono Černiaus sodybą ir ją prikėlė antram gyvenimui. Sodybą „Šeimos slėnis“ žmonės atranda net iš tolimiausių pasaulių šalių.Ved. Rūta Simanavičienė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš Jungtinių Tautų tribūnos pareiškė, kad klimato kaita yra "didžiausia visų laikų apgavystė". Ką JAV prezidentui atsako Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto lektorius Justinas Kilpys.Rugsėjo 30 d. minima Tarptautinė vertėjų diena, per ją teikiama Šv. Jeronimo premija. Šiemet už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą ji skiriama Tomai Gudelytei, o už lietuvių literatūros vertimus įvertinamas Adriano Cerri.Kaip žinią apie jų vaikui nustatytą disleksiją priimti tėvams? Kuo padėti gali specialistai? Pasakoja logopedė Lina Narkevičienė ir mama, viena iš Lietuvos disleksijos asociacijos steigėjų Agnė Liucilė Grickevičė.Kupiškio rajone Gindvilių kaime susikūrusi bendruomenė moka ir kartu švęsti, ir rūpinasi, kad visas kaimas atrodytų tvarkingai. Tiesa, bendruomenės pirmininkė Vilma Talačkienė sako, kad išlaikyti bendruomenę vis sunkiau, kai kuriuose kaimuose jų visai nelieka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Atsistatydinti neketinantis Kultūros ministras Ignotas Adomavičius žada kalbėti su bendruomenėmis, ir sako, kad sulaukia palaikymo iš kultūros darbuotojų. Kai kurie visuomenės veikėjai kelia klausimą, ar apskritai reikalinga Kultūros ministerija, kurią galima prijungti prie kitos ministerijos, nes didžiausias aistras kultūros finansavimas, o ne politika.Inga Ruginienė tvirtina, kad atskirti nemuno aušrą nuo koalicijos – neįmanoma užduotis. Tuo tarpu garsas apie situaciją sklinda jau už Lietuvos ribų – rumunijos Teatro scenoje skambėjo užgaulūs žodžiai Lietuvos prezidento adresu, Lietuvos kultūros renginiai italijoje prasideda be kultūros ministro. O kultūros darbuotojai rengiasi streikui.Ar protestai išvers kultūros ministrą?Laidoje dalyvauja Literatūrologas, buvęs Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, muzikos prodiuseris Martynas Tyla, kūrėja, dizainerė Daiva Urbonavičiūtė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Beveik 2/3 Lietuvos gyventojų sako ketinantys palikti II-ąją pensijų pakopą ir išsiimti sukauptas lėšas. Tai rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.Aktualus klausimas: pasikeitus teisės aktams, daugiau asmenų negalia nuo šiol nustatoma neterminuotai.Moldovos valdančioji proeuropietiška partija laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo beveik galutiniai rezultatai. Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus.Palangoje vakar prasidėjo jau antrasis senjorams skirtas festivalis „Senjorų savaitė“.Ved. Liuda Kudinova

„Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuri skatina atrasti originalius architektūros sprendimus“, - apie šių metų Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje sako projekto kuratorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis.Šioje bienalėje jis su komanda pristato architektūrinius projektus, kuriuose medžiai integruoti į pastatus - per angas stoguose stiebiasi į viršų. Tokių projektų yra sukūręs ir jis pats, ir kiti Lietuvos architektai.Gabrielė Ubarevičiūtė iš architektų studijos „AFTER PARTY“ pažymi, kad įgyvendindant tokias idėjas, renkasi dirbti su arboristais.Tai medžių priežiūros specialistai. Profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas sako, kad svarbu, jog architektai pradėtų su arboristais konsultuotis kuo anksčiau, antraip galima per stipriai pakenkti ir pastato akcentu turėjęs būti medis po kelių metų nunyks – dėl per mažai ploto šaknims, atribojimo nuo gruntinių vandenų ar betoninio stogo, kurio kaitra išdžiovina medį.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Edgaras tris mėnesius kartu su kitais mokslininkais praleido Amazonės džiunglėse, Prancūzijos Gvianoje. Į drėgnuosius miškus šioje šalyje sunku patekti ne tik bet kokiam žmogui, bet ir mokslininkui.Mokslininkų komanda vykdė varlių tyrimus, kuriems vadovavo Vilniaus universitetas, o rėmė Lietuvos mokslų taryba. Varlės – sparčiausiai pasaulyje nykstantys stuburiniai gyvūnai, todėl mokslininkai bando iššiaiškinti ne tik, kas kelia pavojų varlėms, bet ir kiek jos geba prisitaikyti prie pokyčių. Kas kelia pavojų varlėms? Ar tikrai džiunglės gali būti pavojingos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio? Šie ir kiti atsakymai bei išskirtiniai drėgnųjų miškų garsai laukia kartu su Edgaru leidžiantis gilyn į Amazonės džiungles.Autoriai Vita Ličytė ir Edgaras Žigis

Europos Sąjungoje vėl atsinaujinus diskusijoms dėl pokalbių kontrolės, kai skenuojami neisi skaitmeniniai susirašinėjimai, oficiali Lietuvos pozicija kol kas neaiški.Amerikos prezidentui nepatinka, kai populiarių vakaro šou laidų vedėjai juokiasi iš jo, todėl ragina transliuotojus nutraukti tokias laidas. Kokia iš tiesų tokių pokalbių laidų ekonomika?Rubrikoje „Auga ir balkone“ – pasakojimas apie balkone auginamas vynuoges.Daugiau kaip trečdalis vaikų nelanko jokio būrelio, o pačių būrelių trūksta. Kodėl taip yra ir ką daryti?Šiomis dienomis visoje Lietuvoje vyksta mokymai, kuriuose suaugusiesiems aiškinama, kaip naudotis įvairiomis valdžios elektroninėmis paslaugomis. Pvz., kaip užsiregistruoti pas gydytoją, sumokėti mokesčius ar baudas, pasižiūrėti viešojo transporto tvarkaraščius ir nusipirkti bilietą, pasiskaičiuoti savo būsimą pensiją ar apsilankyti virtualiose parodose.Šiauliuose dešimtmetį veikęs „Sportas visiems“ skyrius uždaromas, o masinės miestiečių sporto veiklos perduodamos nevyriausybinėms organizacijoms.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą.Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kokia yra socialinio darbo esmė? Kokie mitai gaubia šią specialybę?Minėdami Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, laidoje kalbamės su socialinėmis darbuotojomis: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja Janina Rageliene ir atvejo vadybininke Rita Trečiakauskiene.Pašnekovės pasakoja, kaip ir kodėl jos rinkosi dirbti socialinį darbą, su kokiomis situacijomis susiduria kiekvieną dieną ir paneigia dažnai girdimą nuomonę, kad socialiniai pedagogai dirba tik su asocialiomis šeimomis: „Kylančios įvairios socialinės problemos nesirenka statuso ar tautybės, visuomeninės padėties. Sunkumų gali iškilti bet kurioje šeimoje. Svarbu – nebijoti kreiptis pagalbos“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Grupė „Happyendless“ per Čiurlionio gimtadienį išleido dvigubą konceptualų albumą „Antologija“, kuriame elektroniniais instrumentais dekonstruojami, interpretuojami žinomi Lietuvos akademinės muzikos kompozitorių kūriniai ir alternatyviosios muzikos istorija. Laidoje vieši Andrius Kauklys, Marius Narbutis ir Kamilė Le Trix.Ved. Domantas Razauskas

Daugėjant incidentų susijusių su dronais, Europos Sąjunga pradėjo derybas dėl pasiūlymų kurti vadinamąją dronų sieną.Seime skinasi kelią iniciatyva plėsti mamadienių ir tėvadienių taikymą. Juos suteikti ir auginantiems vyresnius - iki 14-os metų vaikus.Vėl atsinaujinus diskusijoms dėl privačių pokalbių internete kontrolės Europos Sąjungos mastu, oficiali Lietuvos pozicija kol kas neaiški.Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma“ kviečia į kryžiaus Dievo tarnaitei Adelei Dirsytei ir Kolymos kankiniams atminti šventinimą.Druskininkuose rengiamas devintasis tarptautinis plovo virimo čempionatas. Dalyviai iš įvairių pasaulio šalių varžysis dėl skaniausio plovo titulo.Lietuvos futbolo A lygoje pergalę iškovojo Telšių Džiugas, o šiandien bus sužaistos dar vienos rungtynės. Tenisininkas Vilius GaUbas įveikė turnyro Portugalijoje ketvirtfinalio etapą.Ved. Darius Matas

Nauja iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“ siekia keisti požiūrį į filmų ir serialų žiūrėjimą, skatinti legalių platformų naudojimą bei mažinti piratavimą.Pokalbyje dalyvauja KINFO projektų Lina Sakalauskaitė ir „Kino pavasaris“ vadovas Algirdas Ramaška.Politikos mokslų daktaras Arvydas Grišinas vykdo antropologinį tyrimą apie Lietuvos savanorius, padedančius Ukrainai Rusijos agresijos metu. Kas juos motyvuoja?Akušerinis smurtas – kokio masto problema ir kaip ją spręsti?Diskusijoje dalyvauja Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, rašiusi darbą apie medikų požiūrį į akušerinį smurtą, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas, P. Mažylio gimdymo namų vadovas doc. dr. Tomas Biržietis ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Politikos mokslų daktaras Arvydas Grišinas vykdo antropologinį tyrimą apie Lietuvos savanorius, vežančius paramą Ukrainai Rusijos agresijos metu. Kas juos motyvuoja? Pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vadinamasis akušerinis smurtas – kokio masto problema Lietuvos gimdymo namuose ir kaip ją spręsti? Apie kokias neigiamas patirtis kalba medicinos profesionalai? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė, P. Mažylio gimdymo namų vadovas doc. dr. Tomas Biržietis, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, rašiusi darbą apie medikų požiūrį į akušerinį smurtą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų, kad matematikos brandos egzaminas stojant į aukštąsias mokyklas nebebūtų privalomas. Švietimo ministrė žada, kad jau kitąmet egzaminų tvarka šiek tiek keisis.Vilniaus savivaldybė pinigais, viešojo transporto bilietais ir kvietimais apsilankyti kino teatre ar baseine vilioja į sostinę atvykusius kitų miestų gyventojus deklaruoti čia gyvenamąją vietą. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pavyks Vilniui tokiais būdais pagausinti vilniečių?Šiais mokslo metais kiekviena mokykla turi nusistatyti telefonų naudojimo tvarką ir atsiskaityti Švietimo ministerijai. Skaičiuojama, kad paaugliai kasdien telefonuose praleidžia po penkias valandas. O juos atėmus, randa pakaitalą.Eilėje gauti socialinį būstą pastebima vis daugiau jaunų darbingo amžiaus žmonių, šeimų su vaikais. O iš viso Lietuvoje socialinio būsto laukia apie 19 tūkstančių žmonių. Kodėl auga socialinio būsto poreikis ir ar išties jauniems žmonėms, šeimoms su vaikais vis sunkiau įpirkti būstą?Zarasuose šiemet pastatyta daug diskusijų sukėlusi Mykolo Saukos skulptūra. Kaip zarasiškiai sugyvena su ja, ir koks meno kūrinio vaidmuo viešojoje erdvėje?Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje vyks meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“. Pokalbis su mugės vadove Gabriele Arlauskaite ir mugės edukacinės programos sudarytoju Pauliumi Petraičiu.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatoma pirmoji 95-ojo sezono premjera – Dariaus Gumausko „Anoniminiai šokiai“. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Šiandien įvyko antroji kultūros bendruomenės asamblėja. Apie tai kas nutarta asmablėjos metu, pokalbis su Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte.Ruduo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre skirtas šokiui ir Lietuvos baleto šimtmečiui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Donatas Šukelis

Aistros spaudos konferencijoje prezidentūroje ir trumpi atsakymai žurnalistams Seime, prisiekus vyriausybei. Kokios komunikacijos ir retorikos galime toliau laukti iš naujojo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus?Mantas Balakauskas apžvelgia Dovydo Grajausko eilėraščių knygą „Debreceno gatvės bliuzas“.Nesitaikydami su pokyčiais kultūros ministerijoje, kultūros bendruomenės atstovai pradeda trauktis iš ministerijos patariamųjų tarybų, atsisako bendradarbiavimų su prezidentūra.Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, jog Seimo Kultūros komitetas padės kultūros ministrui Ignotui Adomavičiui dirbti, kad įsipareigojimai kultūros sričiai būtų įgyvendinti. Kokią pagalbą naujajam ministrui gali suteikti Kultūros komitetas?Ruduo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre skirtas šokiui ir Lietuvos baleto šimtmečiui.Karlovy Varų kino festivalyje geriausio režisieriaus apdovanojimą pelniusio Vytauto Katkaus ilgametražis filmas „Svečias“ pradedamas rodyti kino teatruose.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatoma pirmoji 95-ojo sezono premjera – Dariaus Gumausko „Anoniminiai šokiai“.Lvive Luhansko simfoniniam orkestrui savaitgalį diriguos Ričardas Šumila.Ved. Marius Eidukonis

Kaip niekada nenustoti mokytis ir tinkamai pasirinkti vadovavimo autoritetus siekiant lyderio pozicijos? Apie lyderystės įmonėje, kariuomenėje ar bet kokioje kitoje situacijoje panašumus. Interviu su pulkininku, Lietuvos šaulių sąjungos vadu, knygos „UŽRAŠAI APIE VADOVAVIMĄ IR LYDERYSTĘ. Ką išmokau ir supratau per 30 metų Lietuvos kariuomenėje“ autoriumi Linu Idzeliu. Visą laidą galite pamatyti prisijungę prie Vadovo laiko klubo paskyros - https://vadovavimas.lt/klubas/

Ponai ir ponios, po daugiau nei šešerių metų pertraukos į „Kitokių pasikalbėjimų“ sceną grįžo Rolandas Mackevičius!Rolandas kartu su Jonu Nainiu prieš tiek pat laiko pradėjo savo itin populiarią laidą „Nepatogūs klausimai“, kurios metu iškalbino bene visus žymiausius Lietuvos žmones. Tad dabar atėjo laikas paspirginti patį Rolandą.Renginio vedėjas – Paulius Vaitiekūnas.Muzikinės pertraukos metu jūsų laukia Adrinos pasirodymas!#KitokiePasikalbėjimai

Pokalbis su Augustu Černiausku, šokių ir muzikos festivalio „Infinitumball” organizatoriumi. Kas yra Balfolk šokiai? Apie visa tai jau netrukus.Po pusės vienuoliktos žinių praktiniai patarimai, kaip pradėti investuoti. Pokabis su Moterys investuoja platformos autore Laura Šeškiene.Antrą laidos valandą apie beprasidedantį krepšinio sezoną. Prasidėjo Lietuvos krepšinio lyga, ateinančią savaitę startuoja Eurolyga. Aptarsime beprasidedančius sezonus su ekspertais.Ved. Urtė Korsakovaitė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Ukraina, remiama Europos Sąjungos ir NATO, gali atgauti visą savo teritoriją Rusijos užimtą nuo plataus masto karo pradžios. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija atsidūrė „dideliuose ekonominiuose sunkumuose“, todėl dabar yra tinkamiausias laikas Ukrainai veikti. Kremlius pripažino, kad Rusijos ekonomika susiduria su sunkumais, tačiau atrėžė, kad Rusijai „nėra kitos alternatyvos“ kaip tik tęsti puolimą Ukrainoje.Laidoje dalyvauja organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, Ukrainos Nacionalinės gvardijos atsargos majoras Oleksiy Hetman, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, verslo konsultantas, taip pat dirbęs JAV prezidento D.Bušo vyresniojo administracijoje Arūnas Pemkus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ketvirtadienio rytą Vilniuje, prie prezidentūros, susirinko naujuoju kultūros ministru „aušriečiu“ Ignotu Adomavičiumi pasipiktinusi kultūros bendruomenė. Dalyviai renginyje reiškė savo susirūpinimą dėl pastarųjų sprendimų ir kalbėjo apie grėsmes Lietuvos kultūrai. Protestą stebėjo Ieva Radzevičiūtė.„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Paveikslo istorija atgyja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Spektaklis sukurtas pagal Herkaus Kunčiaus operečių romaną „Šaltasis karas“ ir yra paremtas tikru įvykiu – skandalingu lietuvio protestu prieš sovietinę okupaciją. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Geteborgo knygų mugės šalies viešnia po trejų metų tapsianti Lietuva stiprina savo balsą – į rugsėjo 25 d. prasidedantį didžiausią Šiaurės šalių kultūros renginį po ilgų metų pertraukos grįžta Lietuvos literatūrą ir leidybą pristatantis nacionalinis stendas, mugės diskusijose, bendrame regiono dramaturgijos stende skambės lietuvių autorių ir industrijos atstovų pozicija. Pokalbis su mugėje esančia Leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus operos renovaciją, didėjantį susidomėjimą orkestriniais įrašais ir tai, kaip Filadelfijos operai sekasi pardavinėti visus bilietus vos už 11 dolerių.Ved. Gerūta Griniūtė

„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Apie skandalingą paveikslo istoriją, tapusią lietuvio protestu prieš sovietų okupaciją pasakoja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Iš Panevėžio Evelina Povilavičiūtė.Pasaulio kultūros naujienas apžvelgia Rytis Skamarakas.Po ilgos pertraukos į Kauną sugrįžo tarptautinis skulptūros simpoziumas. Šiemet jis skirtas Kauno modernizmui. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Prezidentas, nepaisydamas kultūros bendruomenės pasipriešinimo, patvirtino Ignoto Adomavičiaus kandidatūrą į kultūros ministrus. Kaip bendruomenė vertina tokį elgesį? Kokių tolimesnių žingsnių imsis? Pokalbis su politologe Rima Urbonaite, kultūros apžvalgininku Vaidu Jauniškiu, menotyrininke Agne Narušyte ir Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Metų pradžioje bankrutuoti galėjęs Keistuolių teatras pradeda naują sezoną. Kokie metai laukia, ar nebegresia finansiniai pavojai ir kuo teatras džiugins žiūrovus? Pokalbis su teatro vadovu Aidu Giniočiu.Prasideda Vilniaus tarptautinis festivalis „Sirenos, kurio tema „Teatras yra ginklas“. Ką gina ir su kuo kovoja Lietuvos teatrai, kokius spektaklius atveža užsienio svečiai? Pasakoja su festivalio meno vadovė Kristė Savė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Europos Sąjunga akcentuoja daugiakalbystės svarbą. Tačiau Lietuvos mokyklose šis siekinys yra dažniau deklaracija, o ne realybė. Mat daugybė mokinių ne tik negali dėl Europos kalbų pasiūlos nebuvimo pasirinkti mokytis norimos antrosios užsienio kalbos, o ir pamokų, reikalingų antrosioms užsienio kalboms išmokti, skaičius nepakankamas.Kaip rodo oficialioji švietimo statistika, 2024–2025 mokslo metais 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą – tai beveik visi Lietuvos moksleiviai (prieš penkerius metus 291 tūkst.). Vokiečių kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko tik 800 (prieš penkerius metus – 1300), prancūzų kalbą rinkosi – mažiau nei 250 moksleivių (prieš penkerius metus – apie 500).Antrosios užsienio kalbos, pradedamos mokyti nuo 6 klasės, populiarumas toliau disonuoja su Europos kalbų mokymosi skatinimu. Rusų kalbą kaip antrąją 2024-2025 m. m. rinkosi 89,5 tūkst. mokinių (prieš penkerius metus – 108 tūkst.), vokiečių – beveik 36 tūkst. (prieš penkerius metus – 24,7 tūkst.), prancūzų – 14,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 9 tūkst.), o ispanų – 6,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 649). Italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – atitinkamai tik 41 ir 112 besimokiusiųjų.Tačiau realybė stabdo tikrą daugiakalbystę: pasiekti B1/B2 vokiečių, prancūzų ar ispanų kalbos lygį, kaip rodo JAV Valstybės departamento kalbų instituto atlikti tyrimai, reikia maždaug 600–900 valandų. Bet Lietuvos moksleiviai nuo 6 iki 10 klasės antrosios užsienio kalbos mokosi tik apie 400–500 valandų. O ir po 10 klasės dauguma mokinių antrosios užsienio kalbos atsisako. Mat, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrąjį ugdymo planą, gimnazijos III–IV klasėse leidžiamas maksimalus individualus pamokų krūvis – 35 valandos per savaitę. Tad dažnas mokslus jaunuolis, rinkdamasis, ko atsisakyti, dažniausiai atsisako antrosios užsienio kalbos. Kitaip negalės pasirinkti tiek dalykų, kiek reikalinga stojant į aukštąsias mokyklas.Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena primena: norint, kad jaunimas iš tiesų taptų daugiakalbis, reikia ne tik gražių žodžių, bet ir realių sprendimų – daugiau pamokų, lankstesnio krūvio ir galimybių mokytis įvairių kalbų.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Goethe's instituto Lietuvoje vadovo pavaduotoja, Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos prezidentė Danutė Stankaitienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kuo svarbus ryšys tarp universiteto ir jį baigusių studentų? Vilniaus universitetas jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater, atnaujinti ryšius bei dalyvauti Alumnų festivalyje. Tokius susitikimus nuolat organizuoja ir Kauno technologijos universitetas.Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ pradeda antrąjį savo gyvavimo ciklą ir siekia supažindinti vaikus su knyga nuo pirmųjų dienų ir padėti tėvams atrasti skaitymo džiaugsmą bei naudą.Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12-a mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Prieš kelias dienas Šiauliuose pristatytas pretendentas į Lietuvos rekordą – įspūdingo dydžio pašto ženklas. Jį Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė skiria kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę aptariamos Lietuvos futbolo A lygos ir LFF taurės peripetijos, Čempionų lygos startas bei tradiciškai aptariami stipriausių Europos šalių lygų reikalai. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:18 Šiuolaikinės tendencijos, Marijampolė ir kiti įžangos dalykai 06:30 Lietuvos teisėjų ir „Panevėžio“ atstovų sunkiai nuplaunama gėda 18:00 „Hegelmann“ išsigelbėjimas Telšiuose 24:53 LFF taurės būsimo finalo repeticija: „Panevėžys“ - „Hegelmann“ 28:45 Elygos šou Alytuje 34:07 Šviesa tunelio gale: „Žalgiris“ pas „Riterius“ 42:56 „Sūduvos“ sunki pergalė Gargžduose 50:40 „Kauno Žalgiris“, vaikiška klaida ir kovingi Telšiai 1:02:16 Lietuviški darbai Europos stadionuose 1:05:12 Čempionų lygą atidarė Donatas Rumšas ir kompanija 1:07:40 Čempionų lygos pirmasis turas ir genijus Mourinho 1:24:01 Liverpulio derbis 1:25:35 „Manchester United“ pergalė prieš „Chelsea“ 1:33:04 „Arsenal“ ir „Manchester City“ akistata 1:53:04 „La Liga“ 2:03:24 „Bundesliga“ 2:09:20 „Serie A“ 2:14:20 „Ligue 1” ir „Eredivisie“

Spalio gale Lietuvos kino žiūrovų laukia premjera – Giedrės Žickytės filmas „Irena“ apie neeilinę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Ved. Rūta Kupetytė

Kas nutinka, kai labai ilgą laiką vartojame itin stiprius nuskausminamuosius ir kaip keičiasi gyvenimo kokybė jų atsisakius. Atsakymo į šį klausimą ieškojo visai neseniai disertaciją „Detoksikacijos įtaka gyvenimo kokybei lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, ilgą laiką vartojantiems receptinius opioidus” apsigynusi Gabiją Laubner Sakalauskienė, kurią, matyt, ne vienas klausytojas pažįsta kaip Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro gydytoją.Laidos viešnia – kino kūrėja Giedrė Žickytė. Kalbėsimės apie jos naują filmą „Irena“ – neeilinę asmenybę, teatrologę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Kaip atpažinti, kad Jumis domisi priešiškos žvalgybos tarnybos? Valstybės saugumo departamentas sako, kad tai gali būti sudėtinga. Vis dėlto yra tam tikri požymiai, kurie turėtų sužadinti budrumą ir sukelti įtarimų, kad galbūt susidūrėte su priešiškos valstybės žvalgyba. Kokie šie požymiai ir kaip dažnai Lietuvos gyventojus bandoma verbuoti?

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateikė Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą tęsti energetikos ministro darbą naujoje Vyriausybėje, o Aplinkos ir Kultūros ministerijoms vadovauti siūlomi Kastytis Žuromskas ir Ignotas Adomavičius. K. Žuromskas šiuo metu yra aplinkos viceministras, o I. Adomavičius dirba Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėju.Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje paskelbė nuosprendžius kaltinamiesiems. Skirta baudų, dalis paskelbti recidyvistais. Kai kurie nuteisti nuo kelių mėnesių laisvės apribojimo iki kelių metų kalėjimo lygtinai. Dalis kaltinamųjų atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.Disko metikas Mykolas Alekna tapo pasaulio vicečempionu. Laidoje pokalbis su Mykolo tėvu, olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna.Sukanka 150-imt metų, kai gimė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugelio jis yra laikomas žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku, žinomu ir už šalies ribų. Šiomis dienomis Čiurlioniui prisiminti numatyta per du šimtus renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, kuris gali sukelti mažakraujystę. Vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį. Gydytojai tikina, kad būna atvejų, kai organizmas geležies neįsisavina.Ved. Andrius Kavaliauskas

M. K. Čiurlionis. „Žodžio kūryba“. Sudarė ir vertė Vytautas Landsbergis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis kūrė ne vien dailę ir muziką. Kone visą dešimties metų meninės veiklos laikotarpį jis nepaleido iš rankų ir plunksnos, išbandė jėgas literatūroje.Čiurlionis rašė lenkiškai ir savo kūrybos nespausdino. Vienas svarbiausių Čiurlionio palikimo tyrinėtojų Vytautas Landsbergis šią kūrybą išvertė, atkūrė rekonstrukcijos, ypatingų redagavimų metodais, pasinaudojo žinomais originalais, vertimais ir kitais šaltiniais. Taigi šioje knygoje prieš mus atsiskleidžia „trečiasis Čiurlionis“ – rašytojas. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri sako, kad neįmanoma prisijungti prie Šaulių sąjungos. Moteris rašo: Jau du kartus per pusę metų pildžiau narystės anketą norėdama tapti šaule, tačiau niekas per tą laiką nenusisekė su manimi. Idzelio paklausus asmeniškai, kodėl nėra atsako, jis pripažino, jog neužtenka pajėgumų ruošti šaulius, nors kasdien per visus kanalus yra kviečiama prisijungti, tačiau tai neįmanoma! Tai kodėl yra reklamuojamasi ir kviečiama, jei realybė yra kitokia? Ar tai nebeveltiška situacija galimo karo akivaizdoje?Nors ir ne Velykų metas, dalis Lietuvos gyventojų sako parduotuvių lentynose pasigendantys kiaušinių. Pasak paukštininkų, kiaušinių Lietuvoje sumažėjo dėl salmonelės, bakterijos, galinčios sukelti rimtus apsinuodijimus. Veterinarai ją aptiko įmonės „Vievio paukščiai“ kiaušiniuose ir paukštidėse. Ką matote jūs parduotuvių lentynose, ar ten kur gyvenate yra pirkti kiaušinių?Po to, kai šią savaitę prieš eismą važiavęs 93-ejų metų senjoras sukėlė avariją, per kurią žuvo du žmonės, viešojoje erdvėje vėl kilo diskusija, ar reikia riboti vairavimo amžių. Policijos duomenys rodo, kad tokia diskusija ne visai pagrįsta. Vyresnio amžiaus vairuotojai nuo 65-erių metų sukelia tik kiek daugiau nei dešimtadalį avarijų. Didžiąją dalį eismo įvykių sukelia vairuotojai nuo 25-erių iki 44-ių metų.Pasibaigus Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, analitikai pastebi, kad per jas klaidinančių žinučių pasirodė nedaug. Vis tik Rusijos propaganda pratybomis pasinaudojo.Ved. Rūta Kupetytė

Itin išaugo užsikrėtimų COVID-19. Praėjusią savaitę šalyje registruota vidutiniškai po 468-is užsikrėtimus kasdien.LRT Faktai: Pasibaigus Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, analitikai pastebi, kad per jas klaidinančių žinučių pasirodė nedaug. Vis tik Rusijos propaganda pratybomis pasinaudojo.Statybos sektoriaus vystymo agentūra sėkmingai tęsia Ukrainos gyvenviečių atstatymo projektą: sukurtas skaitmeninis saulės potencialo žemėlapis.LRT Girdi: Kompensacinės išmokos individualių namų modernizavimui ir galimos kliūtys teikti paraiškas.Lietuvos jūrų muziejuje paskelbtas šių metų profesoriaus Kazio Pakšto premijos laureatas. Juo tapo Lietuvos istorijos instituto doktorantas Rimantas Bedulskis, kurį domina upeivystės istorija.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Knygą šleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

LKL prezidentas Remigijus Milašius šiandien pristatė naująjį Lietuvos krepšinio lygos sezoną, kuris prasidės jau šį šeštadienį.

Vilniaus Gedimino kalno funikulierius gesdavo dažnai, tačiau nuo šiol skelbiama, kad pilies bokštą bus galima pasiekti tik kopiant. Ar ilgam sustojo keltuvas?Vietoj ministro - dirbtinis intelektas, kada technologijos yra pranašesnės už žmogų? Albanijoje pareigas pradeda eiti pirma pasaulyje ministrė, sukurta dirbtinio intelekto. Ji prižiūrės viešuosius pirkimus.Neapsikentę plėtros, ūkininkai kyla į kova su saulės elektrinių parkais. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia politikus, bendruomenes ir visuomenę diskutuoti, ar kelių šimtų hektarų saulės elektrinių parkai iš tiesų kuria energetinį nepriklausomumą, ar, priešingai, kelia daugiau rizikų nei naudos.Meninis projektas subūrė Šiaulių bendruomenę ir kūrėjus – jie atnaujino seniausią miesto kvartalą. Vidiniame fotografijos muziejaus kieme atidaryta „Bromos“ galerija, kurioje eksponuojami kūriniai, įamžinantys centrinių gatvių gyvenimą praeityje ir dabar.Ved. Darius Matas

Vilniaus Gedimino kalno funikulierius gesdavo dažnai, tačiau nuo šiol, skelbiama, pilies bokštą bus galima pasiekti tik kopiant. Ar ilgam sustojo keltuvas? Kokios infrastruktūros dar pasigendama norint įtraukti šią vietą į didžiausių tarptautinių renginių programas? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas ir Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė.Ved. Darius Matas

Neapsikentę plėtros, ūkininkai kyla į kova su saulės elektrinių parkais. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia politikus, bendruomenes ir visuomenę diskutuoti, ar kelių šimtų hektarų saulės elektrinių parkai iš tiesų kuria energetinį nepriklausomumą, ar, priešingai, kelia daugiau rizikų nei naudos. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas, bendrovės „Solet“ vadovas Andrius Karazinas ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.Ved. Darius Matas

Su paskirtąja premjere Inga Ruginiene susitikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kelia chaosą valstybėje. Todėl, pasak politiko, jo vadovaujama partija būtų pasiryžusi paremti mažumos Vyriausybę.Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė gali pradėti dirbti ir ne visos sudėties. Ar tai būtų teisėta, šiuo metu svarsto Konstitucinis Teismas, tačiau išaiškinimo dar nėra.Tarp Vilniaus ir Minsko veikia Karštoji linija, sako Lietuvos pareigūnai. Bet nekomentuoja Lenkijos kariuomenės patvirtinto fakto, kad baltarusiai perspėjo apie dronų pavojų.Vis dėl to, rugsėjo 10-ąją Lenkijai numušinėjant svetimus dronus, naikintuvai buvo pakelti ir Lietuvos padangėje.Vyriausybė nutarė skubos tvarka Seimui teikti įstatymų pataisas, leisiančias numušti į Lietuvą įskrendančius dronus. Siūloma, kad karinė jėga galėtų būti panaudota prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje. Sprendimą numušti droną priimtų krašto apsaugos ministras.Kaune vis dažniau keliami klausimai dėl žemės sklypų formavimo ir pardavimo. Ypač atkreiptas dėmesys į Šilainiuose iškilusį prekybos centrą „Lidl“. Žemė, ant kurios stovi parduotuvė, iš valstybės rankų atsidūrė pas verslininkus, tarp jų – ir savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis. Po kelių mėnesių už daug kartų didesnę sumą žemė buvo parduota prekybos tinklui.Ved. Liepa Želnienė

Rugpjūčio 17 dieną Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja naujas istorijas dėl „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus, aptars linkėjimais ir pyragais Indijos premjerą apipylusį Donaldą Trumpą bei kokį pasitikimą jam suorganizavo britų aktyvistai. Apkalbės ir tai, kas šiais ir ateinančiais metais laukia Lietuvos ekonomikos. 

Klaipėdos rajono mokyklose atliktas narkotinių medžiagų paplitimo tyrimas parodė, kad psichotropinių medžiagų vartojimas mokyklose - reali problema, tačiau tinkamų būdų, kaip su ja kovoti, ugdymo įstaigos kol kas neturi.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas, kuris teiraujasi, kodėl perspėjimo pranešimai, pavyzdžiui, apie gaisrą, droną, škvalą atkeliauja tik lietuvių kalba.Prietaisai nervams stimuliuoti ir specialus fotelis su viso kūno masažo funkcija. Už beveik tris tūkstančius eurų Seimo kanceliarija pirko įrangos, skirtos stresui mažinti.Lietuvos žydų bendruomenė įspėja naująją Vyriausybę, kad jeigu nebus atšauktas buvusios Vyriausybės sprendimas dėl Vilniaus sporto rūmų, kuriuos sumanyta paversti konferencijų ir kongresų centru, kils tarptautinis skandalas.Šiandien Lietuvoje ir pasaulyje prasideda tradicinė judumo savaitė, per kurią gyventojai raginami eiti pėščiomis, keliauti dviračiais, viešuoju transportu.Ved. Rūta Kupetytė

Karolis Tiškevičius, Tomas Purlys ir Jonas Miklovas aptarė vieną įspūdingiausių finalų Europos čempionato istorijoje. Vokietijos triumfas, Giannio ir Šenguno konfliktas, Atamano branda, jautrus Wagnerio gestas broliui ir arti tragedijos buvę graikai. Aptartas ir Kauno „Žalgirio” pasirodymas turnyre Turkijoje. Tinklalaidės partneriai: – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – ADMITA – kokybiškų automobilių nuoma už prieinamą kainą: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje. TRUMPALAIKĖ NUOMA: https://www.admita.lt | ILGALAIKĖ NUOMA IR VERSLO NUOMA: https://www.admitaflex.lt – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Kosminiai BN skaičiai, pasaulinė sėkmė ir Purlio alaus čempionatas (0:00); Superinis Eurobasket finalas – istorinė drama (4:54); Kas iš tikrųjų buvo čempionų treneris? (9:20); Vokietijos rinktinė – draugų komanda (13:34); Turkams su Šengunu dar viskas ateis (16:08); Turkai atrodė geriau, bet vokiečių venose - ledas (22:02); Turkų nuovargis ir istorinis Osmano rodiklis (26:18); Franco gestas broliui, įspūdingos Giannio emocijos ir konfliktas su Alperinu (29:53); Netikėtai brandus Atamanas (34:26); Kova dėl bronzos - arti graikų tragedijos (36:43); Prognozes sudaužęs čempionatas: nuvertinti turkai, pervertinti serbai ir (ne)nustebinę suomiai (39:02); Lietuva – suomių mokytoja (45:58); Geresni nei manyta slovėnai, nuvylusi Italija ir kritę treneriai (48:07); Būkite pasiruošę – sudėtingiausia atranka Lietuvos krepšinio istorijoje (48:58); Tai kas laimėjo mūsų „drąsiose prognozėse”? (53:16); Kitas Eurobasketas bus įspūdingesnis? (55:55); Kaip atrodo „Žalgiris”? (57:42); LKL startas (1:13:30); Basketnews podkastų naujokas ir LKL fantasy (1:16:56).

Garso spektaklis „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis“ nukelia į 1907-uosius, kai Vilniuje susitiko Sofija Kymantaitė ir M. K. Čiurlionis. Iš pirmo žvilgsnio užgimusi simpatija tapo gilia meile, bendru kūrybiniu gyvenimu ir istorija, kurią nutraukė per anksti nutrūkusi Čiurlionio kelionė.Pagal Vytauto Landsbergio knygą „Laiškai Sofijai“ sukurtas garso spektaklis kviečia klausytis jųdviejų balsų – švelnių, rūpestingų ir kupinų svajonių. Tai pasakojimas apie meilę, kuri tapo kūrybos šaltiniu ir paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos kultūroje.Aktoriai: Vesta Šumilovaitė-Tertelienė ir Justas Tertelis.Kompozitorius – Nikolaj Polujanov.Režisierius – Justas Tertelis.Vizualo autorė – dizainerė Ugnė Glinskytė. Naudota nuotrauka iš Sofijos Čiurlionienės namų archyvų, autorius nežinomas.