Podcasts about lietuvos

Kokie praėjusieji metai buvo Lietuvai? 2025ųjų vidaus ir užsienio politikos apžvalga bei kitų metų prognozės su politologais.Ukrainai stingant personalo, keičiama strategija fronto linijoje.Lietuvos gėrimų asociacijos vadovė pastebi, kad dėl netrukus įsigaliosiančio naujo vadinamojo cukraus mokesčio verslas 2026-uosius pasitinka chaotiškai.Disko metimo finalas pasaulio lengvosios atletikos čempionate tapo vienu įdomiausių šių metų sporto reginiu Lietuvai. Jame tąkart dalyvavo net du Aleknų šeimos atstovai.Pasaulis jau pasitinka Naujuosius.Ved. Darius Matas

Į pirmą posėdį vakar susirinkusi LRT įstatymo pataisas parengti turinti darbo grupė darbą sutarė pradėti sausio 2 d. Tikimasi, kad iki tol laiko paaiškės ir grupės sudėtis. Tačiau ir vakar, ir užvakar nepasitenkinimą dėl šios grupės sudarymo reiškė kai kurios organizacijos ir žurnalistų asociacijos.Nuo Naujųjų metų įsigalios pokyčiai, kuriais šeimos gydytojams bus suteikta daugiau teisių patiems skirti kai kuriuos tyrimus, o ne siųsti pacientą gydytojams specialistams. Kaip tokie pakeitimai padės pacientams, netrukus aptarsim Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar reikėtų leisti šeimos gydytojams skirti daugiau tyrimų ir rečiau siųsti pacientus pas specialistus ar į ligonines?Nuo rytojaus įsigalioja nauja Kelių eismo taisyklė, pagal kurią visi elektrinių paspirtukų vairuotojai turės dėvėti šalmą. Važiuojantiems be jų grės baudos, o šalmus suteikti privalės ir paspirtukus bei riedžius nuomojančios įmonės.Kaip Naujuosus metus pasitiks Lietuvos miestai?Kokie 2025-ieji buvo Lietuvos kultūros politikoje?Ved. Liuda Kudinova

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – puiki „Žalgirio“ pergalė Tel Avive 18:29 – pažymys už pirmą ratą 24:45 – besitęsiančios „Ryto“ paieškos 35:55 – D.Songaila – kitas „Lietkabelio“ treneris? 44:20 – papeikimas „Lietkabeliui“ ir L.Eglinsko pastaba 55:38 – ČL MVP į „Fenerbahče“ ir „Partizan“ situacija Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:00:25 – 2025 m. proveržis ir kas taps Lietuvos metų žaidėju 1:06:40 – Eurolygos teisėjų mafija 1:11:08 – metų nusivylimas ir kylanti žvaigždė 1:15:32 – metų pergalė, skaudžiausios nesėkmės, asmenybė ir skaudulys 1:25:12 – metų skandalas, įsimintiniausias momentas ir įvykis 1:34:42 – skaitomiausi Krepsinis.net tekstai 1:37:16 – kas padarys proveržį 2026 m. 1:39:57 – Eurolygos finalo ketvertas ir čempionas 1:44:37 – D-Mo agento keitimas 1:47:59 – „Žalgirio“ likimas Eurolygoje ir sezono MVP 1:51:35 – LKL MVP, J.Valančiūno sugrįžimas 1:58:04 – kuris lietuvis pravers NBA duris

Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santykius bei tekstuose atsiskleidžiančią rašytojo gyvenimo filosofiją ir santykį su savo įvairialype tapatybe.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kokie 2025ieji buvo Lietuvos politikoje?Kaip šiemet Ukrainos kariams pavyko atsilaikyti fronte?Įžūlus banko apiplėšimas Vokietijoje: Gelzenkirchene vagys išlaužė 3 tūkst. seifų, nuostoliai siekia apie 30 mln. eurų.Nuo rytojaus Bulgarija įsiveda eurą. Šalis jau mėgino įsivesti eurą pernai, tačiau tada tam sutrukdė pernelyg didelė infliacija šalyje. Dabar bulgarai eurą pasitinka per politinę krizę.Įsigalioja nauja Kelių eismo taisyklė, pagal kurią visi elektrinių paspirtukų vairuotojai turės dėvėti šalmą. Važiuojantiems be jų grės baudos, o šalmus suteikti privalės ir paspirtukus bei riedžius nuomojančios įmonės.Ved. Madona Lučkaitė

Vytauto didžiojo karo muziejus dalyvavusius kultūros protestuose ar protestuose „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ kviečia su muziejumi pasidalinti plakatais ar kita atributika.Beveik pusė šalies gyventojų teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai. Klausimas klausytojmas - kiek jūs jaučiatės saugūs per šventes, kai leidžiami fejerverkai?Dalis automobilių savininkų atėjus šaltukui susiduria su problemomis: automobiliai neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Automobilių mechanikų teigimu, dažniausiai su panašiomis problemomis susiduria dyzelinių automobilių vairuotojai, tačiau pasirūpinti, kad atėjus šalčiams automobilis neapviltų, rekomenduojama visiems.Po švenčių namuose lieka ne tik dovanos, bet ir klausimai – ką daryti, jeigu megztinis per mažas, knyga jau skaityta ar kvepalai nepatinka. Sandra Vilimaitė aiškinasi, ką tokiomis situacijomis daryti. Kokias dovanas galima grąžinti ir ar galima pratęsti dovanų čekių galiojimą ar atgauti pinigus.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje daugėja nelaisvėje auginamų laukinių gyvūnų. Kodėl? Kokias sąlygas jiems turi užtikrinti laikantieji? Apie tai pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.Pokalbis su medžio drožėju Vidu Nugaru, kurio išdrožinėtais Kalėdų seneliais ir Mažuoju princu žavisi ir grožisi daugelis.Keturi penktadaliai žaislų į Europos Sąjungą atkeliauja iš Kinijos. Pokalbis apie pasaulio žaislų pramonę ir kaip rinkti žaislus savo vaikams. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir „Herojaus“ mokyklos psichologė, „Dideli vaikai“ platformos turinio kūrėja Agnė Laskytė.Birštono apylinkėse avininkystės ūkį puoselėja Audronė Naruševičė, vedanti ir avių ganymo edukacijas. Jos yra ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Anot Audronės Naruševičės, aviganiai puikiausiai tinka ganyti ir galvijus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Įvyko pirmasis LRT pataisoms tobulinti skirtos darbo grupės posėdis. Į grupę, Seimo valdybos sprendimu, pakviesti parlamentarai bei penkios su žiniasklaida susijusios organizacijos. Pirmajame posėdyje dalyvavo ne visi.Šiais metais priimta mokesčių reforma, taip pat leidimas atsiimti sukauptą pensiją bei gynybos finansavimas - šiuos sprendimus ekonomistai įvardino kaip svarbiausius šiais metais Lietuvos ekonomikoje.Kremlius pareiškė, kad teiginiams apie apšaudytą Putino rezidenciją nebūtina pateikti kokių nors įrodymų. Tuo metu Indijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Kazachstano lyderiai jau išreiškė pasmerkimą dėl veiksmų, kuriuos Kyjivas kategoriškai neigia.Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja parlamento sprendimas šio teismo teisėju skirti socialdemokratą Julių Sabatauską. Kada teismas skelbs savo galutinį ir neskundžiamą sprendimą?Artėjant 2026-iesiems, artėja ir kitų metų svarbiausias sporto renginys - žiemos olimpinės žaidynės. Jose didžiausias Lietuvos sirgalių dėmesys kryps į ledo šokėjų Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus pasirodymą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dienos temoje – besibaigiančių metų apžvalga. Apie svarbiausius įvykius, žiniasklaidos iššūkius ir lūkesčius FM99 studijoje Liudas Ramanauskas .kalbėjo su Alytaus naujienų žurnaliste, Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus pirmininke Alma Mosteikaite.

Seimo valdyba nusprendė į darbo grupės, diskutuosiančios dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų, sudėtį įtraukti ir Žurnalistų profesionalų asociaciją. Dar nėra aišku, kas konkrečiai darbo grupėje atstovaus žiniasklaidos organizacijoms, tačiau jau paaiškėjo parlamentarų, dirbsiančių joje, pavardės.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė labai supykęs, kai iš Vladimiro Putino išgirdo apie tariamą Ukrainos dronų ataką prieš Rusijos prezidento rezidenciją.Konstitucinis Teismas aiškinasi, ar į šio teismo teisėjus Seimas galėjo paskirti buvusį socialdemokratų partijos narį Julių Sabatauską. Dėl jo kandidatūros į teismą kreipėsi opozicijos atstovai, kurie teigia abejojantys, ar Julius Sabatauskas turi šioms pareigoms reikalingą teisinio darbo stažą. Savo ruožtu ilgametis parlamentaras su tokiomis abejonėmis nesutinka.Vakarų Lietuvoje iškritus gausiam sniegui, eismo situacija daug kur sudėtinga. Sąlygas sunkina ir stiprus vėjas bei pūga.Ved. Darius Matas

Lietuvos ekonomika šiais metais ir toliau stiebėsi. O reikšmingiausi įvykiai sietini su valdžios sprendimais – mokesčių reforma, gynybos finansavimu, antros pensijų pakopos. Tačiau buvo ir blogų žinių – užsienio investicijos sumažėjo 16 kartų, menksta eksportas. Ekspertai kai kuriuos žingsnius vadina trumparegiškais, kurių pasekmes pamatysime vėliau. Tačiau pesimistų balsus užgožia augantis vartojimas, kuris tęsis ir kitais metais. Ar Lietuvos ekonomikai tai buvo geriausi metai?Laidoje dalyvavo: VDU Ekonomikos fakulteto docentė Viktorija Tauraitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė, KTU Ekonomikos fakulteto docentas Evaldas Stankevičius. Ved. Marius Jokūbaitis.

Kam ir kodėl paminklus statėme 2025-ais metais? Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Viktorijos Rimaitės Beržiūnienės, Kaunas toliau vykdė autonomišką miesto įpaminklinimo politiką. Mažieji miestai rodė paminklais paženklintą savo galią sostinei. Neapsieidami be politinių įtakų, Šiauliai atsisakė kelis dešimtmečius brandintos „Tautos laisvės“ obelisko idėjos. O Zarasai ėmė ir paprovokavo, pakviesdami pasižiūrėti į kitokią monumentalistiką.Lituanistinio švietimo mokytojo premija šiemet skirta Jungtinės Karalystės lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėjai ir direktorei, šios šalies lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos pirmininkei Virginijai Stukaitei, kuri Jungtinėje Karalystėje gyvena jau septyniolika metų. Iš Lietuvos išvykusi nemokėdama anglų kalbos Virginija Stukaitė šiandien jau yra įkūrusi tris padalinius Londone ir kitose Jungtinės Karalystės vietose, kur mokosi apie šimtas trisdešimt vaikų.Lietuvos kino teatruose rodomas režisieriaus Manto Verbiejaus filmas „Smėlis tavo plaukuose“,pasakojantis apie brandaus amžiaus žmones, apie jų norą ir teisę gyventi pilnavertį gyvenimą ir neatsisakyti savo svajonių, apie tai, kaip skirtingos kartos supranta vieną kitą. Filmo siužetas prasideda, kai buvusi balerina Malvina ryžtasi nutraukti vienatvę išsiskirdama su ilgamečiu vyru ir dukters Majos tėvu Vincentu. Jos laukia naujai atrasta meilė – vienmetis ir bendramintis Kipras.

„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kurią apsigynė Oksfordo universitete. Kodėl dabartinę Lietuvą galime vadinti istoriniu aukso amžiumi, o gal tai tik dar viena stotelė ilgame virsmų kelyje? Kokia būtume šalis, jei ne okupacija ir pasauliniai karai?Ved. Ignas Klėjus.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Lietuvos dailininkų sąjunga atliko savo narių apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad net 23 % menininkų mėnesinės pajamos nesiekia 500 eurų, o beveik 31 % gauna 500–1000 eurų per mėnesį. Beveik 86 % respondentų savo kūrybą finansuoja iš asmeninių išteklių.Lietuvoje sukurtas pirmasis strateginis kortų žaidimas „Baltų Metai“ apie senovės baltų metų ratą.Ved. Marius Eidukonis

Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė apibendrina metų tendencijas ir bendruomenių pasiekimus Panevėžio rajone.Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ pirmininkė Raselė Stružeckienė pasakoja apie bendruomenės ir socialinio verslo jubiliejus bei veikiančią bendruomenės kavinę.Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenės tarybos pirmininkė Gražina Paliulienė pristato įgyvendintus projektus ir išpopuliarėjusias maisto edukacijas.Kupiškio rajono Skapiškio miestelio istorijomis ir paslaptimis dalijasi Skapiškio bibliotekininkė, gidė Roma Bugailiškienė.Ved. Arneta Spaičė

Po derybų Floridoje, JAV ir Ukrainos prezidentai teigia, kad pavyko pasiekti reikšmingos pažangos dėl Rusijos tęsiamo karo pabaigos. Vis dėlto, išlieka nesutarimų dėl teritorijų.Seimo valdyba sutarė dėl darbo grupės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms rengti sudėties. Ją sudarys 12 parlamentarų bei penki žiniasklaidos atstovai.Siekiantt suvaldyti pigių prekių iš Kinijos antplūdį, nuo kitų metų liepos visoms mažos vertės siuntoms iš tokių platformų kaip „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“, bus taikomas trijų eurų mokestis.Skaičiuojama, kad tarpukariu Lietuvoje buvo per 200 štetlų - miestelių, kuriuose gyveno gausi žydų bendruomenė. Holokausto metu jie sunaikinti. Šiuo metu Lietuvoje įvairiomis formomis siekiama atminti šių vietovių istoriją.Ved. Darius Matas

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Kelios mintys apie tai, kas, mano supratimu, bus pagrindinės temos Lietuvos energetikoje ateinančiais 2026-aisiais metais. Kad tai suprastume, plačiais potėpiais aptariame antrąjį šio amžiaus dešimtmetį ir pastarųjų kelių metų pokyčius.Tinklalaidės namai internete: https://naglis-navakas.squarespace.com/ Naujienlaiškis „Substack“: https://leolenox.substack.com/ Santrauka:Antrasis šio amžiaus dešimtmetis Lietuvos energetikoje buvo palyginti sėkmingas. Tačiau pastarieji keli metai atnešė tektoninius lūžius bene visoje šalies energetikoje. Strateginių projektų era baigėsi. Išaugo vietinės elektros gamybos svarba. Smarkiai išaugo privataus kapitalo vaidmuo. Naujos technologijos pakeitė mažmeninio elektros vartotojo profilį. Energetikos politika grįžo į 2012 m., paliekama daug erdvės žalingoms populistinėms idėjoms. Geopolitika taip pat maišo kortas.Šiandien energetika priartėjo prie kiekvieno vartotojo, energetikos politika blaškosi rūke, populistai kelia galvas namuose, o aplink siaučia geopolitinis uraganas. Manau, kad laukia įdomūs metai.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Kol Lietuva gyvena praėjusių Kalėdų ir artėjančių naujųjų nuotaikomis, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kaip šios šventės yra minimos ir kokios tradicijos vyrauja Sakartvele, Graikijoje, Danijoje ir Australijoje.Šiandien Lietuvos politikos ekosistemoje nėra vietos mokslui, sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Indrė Kaminckaitė su juo kalbasi apie mokslininkų vaidmenį politikoje.Šiemet minime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Vytauto Bacevičiaus gimimo 120-ąsias metines. Apie įdomų menininką ir įvairius būdus švęsti muziką Kotryna Lingienė kalbasi su Bacevičiaus ir kitų lietuvių modernistų tyrinėtoju – japonu Yusuke Ishii.„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.Vasarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. „Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską“, – sako grupės lyderis Finas Greenallas. Kaip jis nustojo daryti kompromisus savo kūryboje ir kokį rezultatą tai atnešė, teiraujasi Urtė Karalaitė.Lietuvos kultūra užsienyje tampa vis labiau matoma. Dar gyvi prisiminimai apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje, išskirtinio dėmesio sulaukėme bienalėje „Performa“ Niujorke, o Italijoje šiuo metu vyksta Lietuvos kultūros programa. Kaskart labiau pabrėžiamas ir kultūrinės programos dėmuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai programoje, į Japoniją iškeliausianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda. Ir tai tik keli sėkmingo Lietuvos kultūros reprezentavimo užsienyje pavyzdžiai. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį.Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas Saulius Rumbutis paaiškins, kodėl paukščiai šiemet „apsigavo“ ir koks likimas laukia sausio mėnesį pasirodysiančių jauniklių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Naujajame Daugėliškyje, Ignalinos rajone, Sosnovskio barščiais papuošta Kalėdų eglė stebina žmones. Vietos gyventojai sako, kad tai turbūt pirmoji invaziniais augalais papuošta eglė pasaulyje.Muzikos grupė iš Kazlų Rūdos „The Rusted Notes“ sukūrė ir įrašė kalėdinę dainą „Perfect Gifts“.Vis daugiau žmonių nori išmokti valdyti droną. Ar sunku tai padaryti ir kaip išmokti valdyti droną? Aiškina dronų specialistas Karolis Gudauskas.Mieste gyvenę Rūta ir Artūras Kabašinskai nustebino savo artimuosius nusprendę keltis į kaimą Kauno rajone ir turėti pieninių ožkų ir avių ūkį.Ved. Edvardas Kubilius

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Tarptautiniai ekspertai įspėja – žmonių kasdieniame racione vis daugiau vietos užima perdirbtas maistas – nuo saldžių užkandžių iki pigių pusgaminių. Nors šie produktai lengvai prieinami, tyrimai rodo, kad jų gausus vartojimas gali lemti rimtas ligas.Asmenine banko kortele draudžiama dalintis net su artimaisiais. Negalima ir neįgaliam senoliui išgryninti pensijos bankomate ar apsipirkti su jo kortele. Tokios teisės nesuteikia net ir įgaliojimas. Teisininkai sako, kad už svetimos kortelės naudojimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.Girliandų prekybos vietose galima rasti visus metus ir įvairiausių, kartais kainuojančių vos vieną kitą eurą. Tačiau per šventes jų kiekiai ypatingai išauga. Kaip elektronines atliekas tinkamai išmesti?Jau šešerius metus Lietuvoje fiksuojama teigiama migracija, kai daugiau žmonių į šalį grįžta, nei iš jos išvyksta. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiemet iki lapkričio iš Lietuvos oficialiai išvyko apie 14 tūkstančių žmonių, o grįžo – 20 tūkstančių.Kodėl emigrantai grįžta namo, kaip jiems sekasi įsidarbinti, ar jų laukia darbdaviai ir kiek ilgai tokia tendencija tęsis – mūsų šio ryto aktualaus pokalbio tema.Ved. Liuda Kudinova

Oro uostuose per šventes vieniems prasideda atostogos, kitiems - įvyksta susitikimai su seniai matytais artimaisiais. O kiek šventinės magijos yra oro uostų darbe per šventes? Pokalbis su Lietuvos oro uostų atstovu Martynu Jaugelavičiumi.Kokios šios šventės bus skurdžiausiai gyvenantiems? Komentuoja Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.Ir kiek kainuoja kalėdinių miestelių magija?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Nors tradiciniai Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalai šiemet gerokai pabrango, lietuviai šventinių tradicijų neatsisakė. Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė teigia, kad žuvis brango trečdaliu, silkė – daugiau nei 70 procentų, o balta mišrainė tapo tikra aliejaus kainų įkaite. Vis dėlto, anot jos, gyventojams neprireikė atsisakyti įprastų šventinių produktų – pajamos augo sparčiau nei kainos.Lietuviai mėsos tradicijoms ištikimi, tačiau kartų skoniai – kitokie. Vyresniems būtini lašiniai ir sotesni gaminiai, o jaunimas mieliau renkasi liesesnes alternatyvas. Tai pastebi Dzūkijoje dirbantis mėsos produktų gamintojas Svajūnas Petkevičius.Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone siūlo išskirtinę galimybę. Dvaras kviečia tapti pieno ūkio valdytoju ir dalininku – kurti verslą kartu, remiantis tradicijomis, inovacijomis ir stipria bendruomene. Apie šį pasiūlymą sumaniam, drąsiam ir ambicingam jaunam ūkininkui pasakoja dvaro žemės ūkio veiklų administratorius Martynas Laukevičius.Tautodailininkės Agnės Trikšienės rankomis yra kuriami miniatiūriniai kaimeliai. Kūrėja juos vadina „Kaimelis Minis“. Juose įprasminti tėvų pasakojimai apie kaimą ir buitį, taip pat sudėtos akimirkos, pajaustos keliaujant po Lietuvos kaimelius ir muziejus. Kaip sako Agnė, didžiausias džiaugsmas, kai pabaigtame namelyje galima įžiebti šviesą.Ved. Kristina Toleikienė

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pabrėžia, kad Kalėdos turi savo svorį visais laikais, tiek ramiais, tiek neramiais. Šiandien, kai daugelis jaučiasi pavargę nuo skubėjimo ir informacinio triukšmo, Kalėdų prasmė netgi dar labiau išryškėja.Kelionių organizatoriai per šventes fiksuoja keliasdešimt procentų išaugusią paklausą – nuo trumpų išvykų į Europos miestus iki poilsio saulėtuose kraštuose. Pasak ekspertų, taip nutiko dėl patogaus kalendoriaus - pridėjus kelias atostogų dienas, galima ilsėtis visą savaitę.Lietuvos policija prieš didžiąsias metų šventes sutelkė sustiprintas pareigūnų pajėgas. Griežtinama vairuotojų kontrolė, tikrinamas jų blaivumas, daugiau dėmesio skiriama prekybos ir pirotechnikos priemonių naudojimo kontrolei. Ar švenčių metu fiksuojama daugiau pažeidimų?Bėgant metams, šventinis stalas modernėja, tačiau tradicijas privalome išlaikyti – ant stalo turi dominuoti maistas, kurį valgė ir mūsų protėviai – sako kulinarinių laidų vedėja bei knygų autorė Beata Nicholson.Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasdien konsultuoja žmones dėl netikrų internetinių parduotuvių. Socialinių tinklų ekspertai sako – atskirti tikrą pardavėją nuo sukčiaus ne visada paprasta, net profesionalams.Ved. Paulius Selezniovas

Koks yra tradicinis Kūčių stalas ir jo dengimo papročiai? Kai kam žinomus, kai kam galbūt negirdėtus dalykus atskleidžia Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškėse vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.Taip pat laukia pažintis su kauniete tautodailininke Agne Trikšiene, kuri kuria miniatiūrinius etnografinius kaimus.Vis dažniau bičių aviliai aptinkami mieste ir net ant biurų pastatų stogų. Specialistai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sparčiau nyksta ir vabzdžiai, tarp jų ir bitės, be kurių žmonija gali ir pati išnykti. Kokios iniciatyvos gali būti naudingos – pokalbis su miesto bitininkystės populiarintoju Lietuvoje Pauliumi Chockevičiumi.Ar Kalėdų Senelis tikras? Artėjant žiemos šventėms šis klausimas daugelyje šeimų vėl tampa aktualus. Anot laidos pašnekovės, psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės, stebuklinis pasaulis vaikystėje nėra apgaulė, o svarbi vaiko raidos dalis.Dainų kūrėja ir atlikėja Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvena Šiauliuose ir dainuoja žemaitiškai. Nors ne visi supranta Austiejos dainų žodžius, priedainį apie „žiauriai gražią žėimą“ per karantiną prieš kelerius metus išgirdo ir išmoko dainuoti kone visa Lietuva. Austieja puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Laidos pabaigoje – šventinė LRT RADIJO viktorina.Ved. Darius Matas.

Lietuviams Kūčių vakaras – ypatingas metas, svarbesnis net už Kalėdas. Ši tradicija šimtmečius ir išlaiko gilią prasmę: susitikti su šeima, atsiprašyti, atleisti ir pasidalinti 12 pasninko patiekalų.Kaip padengti tradicinį Kūčių stalą ir ką reiškia jo simboliai? Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina pateikė bendrą paraišką, kad Kūčių vakaro tradicijos būtų įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Šias šalis sieja bendra istorija nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų, o jų kultūrinis paveldas – daugiakultūris, persipynęs su krikščioniškomis ir senosiomis siekia tradicijomis.Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistė, etnografė Asta Valiukevičienė ir Lietuvos etnografinio muziejaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė, o edukatorė Diana Adomavičienė pasakoja apie kalėdaičių kepimo istoriją iš Kaišiadorių krašto.Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos diena

Lietuvos oro erdvė dėl balionų nebuvo uždaryta jau kelias savaites, tačiau ,Lietuvos pasieniečiai ir policija šeštadienį perėmė tris balionus su baltarusiškomis kontrabandinėmis cigaretėmis. Kokia situacija su kontrabandiniais balionais?Finansų ministerijai siūlo vėl didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 tūkst. eurų. Anksčiau panašų projektą su 15 tūkstančių riba registravo dalis Seimo narių. Šalies verslai sako, kad tokie pakeitimai gali didinti šešėlį.Dauguma Kapčiamiesčio gyventojų priešinasi planams netoli miestelio, prie pat sienos su Baltarusija, statyti karinį poligoną.Prieš šventes vienas geidžiamiausių produktų - žuvis. Turgavietėse jau pasirodė ir stintos, tačiau pirkėjų jų kainos nedžiugina.Ved.Rūta Kupetytė

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Laidoje „10-12“: Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertė Simona Aginskaitė, Evelina Šernaitė, dviejų vaikų mama, kurios dėka tyrimas buvo inicijuotas, Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Kaip Lietuvos leidėjai ir skaitytojai vertina dirbtinio intelekto naudojimą knygų leidyboje? Nuo redagavimo ir vertimo iki rinkodaros – dirbtinis intelektas vis dažniau tampa leidybos proceso dalimi, tačiau tai kelia ir teisinių, ir etinių klausimų. Visa tai analizavo Vilniaus universiteto mokslininkai: profesorius Arūnas Gudinavičius ir docentas Vincas Grigas.Virtuvės šefas Alfas Ivanauskas išleido naują žiemos receptų knygą. Tai jau šešta žiemos šventėms skirta Alfo Ivanausko knyga, kurios pavadinimas – „Tyla prieš audrą“. Knygoje kviečiame nešvaistyti maisto ir geriau sutaupytus pinigus išleisti pramogoms su artimaisiais.Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Po tokių patirčių tėvai jaučiasi sugniuždyti arba pikti, nenusiteikę bendradarbiauti, todėl kyla rizika, kad vaikas negaus reikiamos pagalbos arba jos kokybė bus nepakankama.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę didžiausias dėmesys skiriamas LFF ir Klaipėdos „Neptūno“ flirtui, prasidėjusiam Afrikos futbolo čempionatui bei tradiciškai apžvelgiama situacija visose stipriausiose Europos futbolo lygose. Prie mikrofonų – tradicinis trejetukas: 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitės darbai ir Mariaus apsilankymas „Man Utd“ stovykloje 6:10 Klaipėdos „Neptūnas“ ir LFF: keista meilė iš išskaičiavimo? 18:00 Tapinas, „Žalgiris“ ir kolūkio valgykla 25:21 „Hegelmann“ judesiukai ir kiti A lygos reikalai 36:10 Lietuvių sėkmė UEFA Konferencijų lygoje 44:14 Valdas Dambrauskas kelia vėją Azerbaidžane 45:06 Lietuvos salės futbolo rinktinė ir artėjantis Europos čempionatas 46:50 „Arsenal“ vargai Liverpulyje, bet smagios Kalėdos 53:53 Nestojantis „Man City“ ir nuotaikingas Pepas 57:50 Smagi „Aston Villa“ ir klausimų neišsklaidantis „Man Utd“ 1:03:30 „Newcastle United“, „Chelsea“ ir patenkinti abu treneriai 1:08:01 Puolėją atradęs „Liverpool“, „Tottenham“ 1:15:12 Kiti Anglijos futbolo reikalai 1:18:37 „Barcelona“ ir Raphinha 1:24:20 „Real“ ir Kyliano Mbappe rekordai 1:30:45 „Bayern“ dominavimas, „Borussia“ kivirčai ir Vokietija 1:37:55 Gvidas Gineitis – „Torino“ sėkmės garantas? 1:41:23 Į „Genoa“ pagrindą siunčiamas Lysionokas 1:45:14 AFCON pradžia 1:58:00 Škotijos futbolo įdomybės

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais. Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos skambutis kaimo vaikus pakvietė 1936 metais. Modernios mokyklos ir kitų statinių statybas finansavo po studijų Jungtinėse Valstijose apsigyvenęs Kurnėnų kaime gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Praturtėjęs verslininkas nepamiršo gimtų vietų, kaip teko per pusnis į mokyklą klampoti su medinėmis klumpėmis. Tuomet apie naują amerikonišką mokyklą „Lietuvos aidas“ rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje“2017 m. susirinkę buvę mokyklos mokiniai Bonifacas Valūnas ir sūnus Saulius, ilgametė direktorė Antanina Urmanavičienė vaikščiojo po akyse nykstančią mokyklą ir su ašaromis akyse akino kuo greičiau pradėti jos rekonstrukciją.Alytaus rajono garbės pilietis dr. Kazimieras Sventickas anuomet sakė: „Tai buvo ypatingai moderni mokykla. Įsivaizduokime, iš mėšlinos trobelės ateina vaikas ir jam atsiveria langas į visiškai kitą gyvenimą. Čia buvo ugdoma ateities Lietuvai inteligentų karta“Šiandien Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – kultūros paveldo objektas. Lauryno Radziukyno mokykla rekonstruota, ją galima lankyti, vyksta edukacijos, renginiai. Pasakoja Kurnėnų Lauryno Ivinskio mokyklos kultūrinės veiklos organizatorė Rasa Navakauskienė.Lauryno Radziukyno šeima draugavo su netoliese gyvenančiais Žmuidzinavičiais. Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime gimė ir augo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Sodybos istoriją prisimena kraštotyrininkas Jonas Juravičius.Istorinis Punios miestelis. Laimutė Žūsinienė, buvusi istorijos mokytoja, o šiandien bendruomenės „Punios ainiai“ pirmininkė dalijasi mintimis apie artėjančias šventes ir laukia svečių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naujausiais duomenimis, Lietuvos gamtos būklė sparčiai blogėja. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 europinės svarbos buveinių tipų liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.Nei viena iš tirtų augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių nėra palankios būklės. Tik vienas miškų buveinių tipas yra geros būklės – griovų ir šlaitų miškai, nes jie sunkiai pasiekiami kirtimo technikai.Šis vertinimas atliktas pagal Europos Sąjungos metodiką ir padeda nustatyti gamtinės aplinkos pokyčius, pasiekimus ir iššūkius. Pasak specialistų, miškuose bioįvairovės nykimą lemia intensyvus ūkininkavimas, o kitose buveinėse – ganymo ir šienavimo stoka, hidrologinio režimo pažeidimai arba tarša. Kai kur padėtį taip pat blogina ir invazinių rūšių įtaka bei klimato kaita.Aplinkosaugos koalicijos teigimu, taip yra todėl, kad Lietuva nesiima reikiamų veiksmų bioįvairovei apsaugoti. Dar daugiau – šie tyrimų rezultatai buvo aptarti tik tarp specialistų, o visuomenei pristatyti nebuvo. „Man susidaro įspūdis, kad šią ataskaitą stengiamasi pakišti po kilimėliu. Dar daugiau – norima ginčyti jos rezultatus“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Laidoje saugomų gamtinių buveinių ir rūšių būklę komentuoja specialistai ir visuomenininkai.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Vakar sunegalavęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas išleistas iš ligoninės, į darbą jis grįžti žada antradienį. Atšaukus komiteto posėdį, negalėjo įvykti ir plenarinis Seimo posėdis, kuriame vakar turėjo būti priimtos įstatymo pataisos, leidžiančios lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Kada jos bus priimtos, neaišku, taip pat neaišku, kaip toliaus dirbs atsistatydinti spaudžiama LRT taryba.Prieš šventes žmonės kaip patrakę puola rūpintis dovanomis ir kitais kalėdiniais pirkiniais. Nuo pietų miestuose jau susidaro spūstys, parduotuvės pilnos žmonių, vežimėliai – dovanų, o piniginės tuštėja greičiau nei planuota. Mokslininkai sako, kad perteklinis pirkimas nebūtinai reiškia silpną valią, nes pakliūname į psichologinius spąstus.Lietuvos informacinėje erdvėje aktyvėjantis automatizuotų profilių – vadinamųjų botų veikimas dažniausiai siejamas su priešiškų šalių įsikišimu. Tačiau ekspertai pažymi, jog kurti sau palankius „botų“ spiečius susigundo ir politiniai veikėjai. LRT Tyrimų skyrius išanalizavo tokius veikimo metodus.Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Lietuvoje daugėja leidimų nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus. Tačiau jų augintojai baiminasi privalomo eelninių gyvūnų ženklinimo įstatymo. Pasak augintojų, toks įstatymas itin apsunkintų verslą, o gyvūnams naudos neatneštų. Tuo metu netinkamai laikytus ar sužeistus gyvūnus globojančios organizacijos sako, kad laukinių gyvūnų augintojai turėtų būti atsakingesni.Ved. Liuda Kudinova

Po keliolika valandų trukusių svarstymų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančios pataisos įveikė antrąjį balsavimą Seime. Iki pataisų priėmimo linko vienas žingsnis. Valdantieji tikisi tai padaryti dar Seimo rudens sesijoje.Apie perspektyvą ir situaciją – tiesioginėje laidos transliacijoje iš protestui besirengiančios Nepriklausomybės aikštės.Ved. Liepa Želnienė

Po beveik aštuonių valandų svarstymų, parlamentarai baigė Seimo posėdį ir prie pataisų dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovo atleidimo palengvinimo nagrinėjimo grįš šiandien.Prieš šventes ne vienas patiria įtampą tiek spūstyse gatvėse, tiek prekybos centruose. Naujas Lietuvos draudimo užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, o transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu.Lietuvos bankas skaičiuoja, kad nuo metų pradžios būsto kainų augimo tempas padvigubėjo. Vieni ekonomistai tvirtina, kad pučiasi nekilnojamojo turo burbulas, kiti prieštarauja ir sako, kad kainos auga nuosekliai. Visgi, visi sutaria dėl vieno, kad būsto kainos augant greičiau nei atlyginimams - būsto įperkamumas prastėja.Indijos šviesų šventė Dyvalis ir italų virtuvė buvo įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.Ved. Rūta Kupetytė

Valdančiųjų LRT įstatymo pataisai opozicija yra įregistravusi per 150 pasiūlymų. Vien Seimo Kultūros komiteto posėdžiuose šie siūlymai svarstyti 9 valandas. Opozicijos politikai skaičiuoja, kad svarstant siūlymus pagal visas procedūras reikės 18 valandų. Kaip vertinti tokį precedentą?Po kelias dienas trukusių derybų Berlyne dėl taikos Ukrainoje, Kyjivas, Vašingtonas ir Europos šalių lyderiai teigia, kad pasiektas reikšmingas proveržis. Pasak Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trampo, taika esą arčiau, nei bet kada arčiau. Europos lyderiai skelbia šešių punktų planą, Ukraina atsargiai sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau priduria, kad dėl teritorijų dar nesutariama.Prezidentūra sako, kad baltarusiškų trąšų tranzitą būtų galima susieti su JAV pajėgomis Lietuvoje. „Nacionalinis interesas yra vertybinės ir pragmatinės politikos derinys“, – "Žinių radijui" sakė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.Kas tapo geriausiais metų Lietuvos sportininkais?Ved. A. Skamarakaitė

Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad susitarimas dėl karo Ukrainoje pabaigos yra arčiau nei bet kada iki šiol.Aktualus klausimas. Seimas svarstys Vidaus tarnybos statuto pataisos, kurios numato, kuriems pareigūnams ir kiek kitąmet didės algos. Pareigūnų profsąjunga sako, kad spaus valdžią labiau didinti algas ir neatmeta galimybės protestuoti. Kaip vertinate pareigūnų algas? Ar reikėtų jas didinti labiau?Nepriklausomo Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Romanas Imielskis sako, kad atkurti visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę Lenkijai prireikė 8-erių metų.Žurnalistai ir kultūrininkai pradeda 3 dienų protestą, Seimui toliau skubos tvarka svarstant įstatymo pataisas, leidžiančias lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Tuo metu LRT darbuotojai sako, kad nebepasitiki LRT Taryba ir reikalauja jos atsistatydinti.Lietuvos medikai nuolat vyksta į Ukrainą, kur karo sąlygomis mokosi evakuoti ir gydyti sunkiai sužeistus civilius bei karius. Sveikatos apsaugos ministerija žada ir toliau siųsti gydytojus į stažuotes Ukrainoje ir taip stiprinti pasirengimą dienai X.Ved. Edvardas Kubilius

Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės futbolo įvykius: apie Vilniaus „Žalgirio“ abonementus, „Kauno Žalgirio“ logotipą, ėjimus A lygoje, Latvijos legionierius, kvietimo nesulaukusią Lietuvos rinktinę, atvyksiantį Sakartvelą, Donatą Rumšą elite, Valdas Dambrauską Azerbaidžane, Čempionų ir Konferencijų lygas, Londono „Arsenal“ įtampą, Salaho plojimus, AFCON, „Barcelona“, Xabi Alonso, Miuncheno „Bayern“ rekordą ir Italiją. Apie visą tai ir dar daugiau – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 „Trise valtyje“, VŽ abonementai 08:13 KŽ logotipas, Benchaibas, Otele 21:51 Grudzinskas, Magdušauskas, išpirkos A lygoje 32:37 „Tauro“ šansas, užmigęs „Neptūnas“ ir „Riteriai“ 38:49 A lygos legionieriai, nukrypimas į Latviją 44:04 Kvietimo nesulaukusi Lietuvos rinktinė, Sakartvelas 52:29 Donatas Rumšas – elite 57:06 Gineitis Italijoje, Dambrauskas Azerbaidžane 1:02:10 Čempionų lyga: „Real“, Alonso, „Liverpool“ 1:16:38 Konferencijų lyga: išvytas Tutyškinas, kiti lietuviai 1:21:03 „Premier“ lyga: „Arsenal“ įtampėlė, „Man City“ 1:37:02 Ar Salahas jau atsisveikino su „Liverpool“? 1:48:43 Nukrypimas į AFCON 1:53:09 Thomas Frankas – atleisti ar palikti? 1:58:31 „La Liga“: „Barca“, Raphinha ir nuostabus atsarginis 2:04:14 Apie Messi Indijoje 2:07:14 „Bundesliga“: „Bayern“ rekordas, kitų vargai 2:11:24 „Serie A“: „Inter“, pergalė 9 prieš 11, „Fiorentina“ 2:18:14 Karolio istorija

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – „Žalgirio“ pergalė Paryžiuje 13:40 – dviguba savaitė Eurolygoje 23:47 – istorinė N.Čanako pergalė sostinėje 37:55 – kvaila situacija KMT tvarkaraštyje 40:43 – prastas LKL klubų valdymas 51:50 – „Juventus“ naujokas ir kova prieš „Žalgirį“ 57:14 – gyvybiškai svarbi „Jonavos“ pergalė 1:04:35 – nostalgiškas „Lietuvos rytas“ Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:09:23 – variantas „Rytui“ vietoje G.Radzevičiaus 1:14:30 – didžiausia Lietuvos klubo sumokėta išpirka 1:20:15 – parduoti žaidėjai už 250 tūkst. 1;24:30 – taip gerai „Žalgiris“ nesitikėjo 1:26:39 – kiek gi sumokėjo už S.Francisco? 1:30:29 – Ch.Eidsonas ir absurdas dėl alkoholio draudimo 1:36:14 – I.Brazdeikio pardavimas, kainavęs daugiau nei gauta išpirka 1:44:13 – Vilniuje pasiautėti mėgęs N.Nedovičius ir M.Begičius 1:48:03 – M.Andriuškevičiau istorija 1:51:53 – padėka agentams už vokietį 1:56:12 – kur „Atletas“ padėjo už Ž.Ilgauską gautus pinigus 1:59:20 – brangiausia gauta išpirka ir agentų atakos

Vietinis turizmas klesti, po Lietuvą vis daugiau keliaujama, keičiasi mūsų įpročiai, paslaugų kartelė kyla aukštyn. Turistai, keliautojai, lankytojai ar svečiai pasiskirsto pagal poreikius ir galimybes. Vieni nori giliau pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, paveldą bei tradicijas, kiti Lietuvos ieško per potyrius, pojūčius, kvapus, garsus, skonius. Lėtasis turizmas vis labiau smelkiasi į mūsų sampratą ir išstumia skubą. Vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė: kokios keliavimo mados laukia kitais metais?Vilniaus rajone, Bezdonyse, duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse gamtos ir patirčių sensorinė erdvė SANCTUM. Čia persipina mokslo inovacijos, netradiciniai gamtos patyrimai, somatinės praktikos, kūryba bei šiuolaikinė psichologija. SANCTUM centro įkūrėja Lina Tvarijonavičienė, laukiniško maisto virtuvės šefė Akvilė Petniūnaitė ir garso terapijos praktikai Agnieta Jonikienė bei Darius Jonikas.Šalia Dzūkijos nacionalinio parko lėto ir ramaus poilsio kviečia naujai įsikūrusi inovatyvi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“. Pirtys, lietaus ir akmenų terapijos, vandens procedūros, ritualai, žiemą vasarą maudynės po atviru dangumi ar kriokliu – miesto žmogų ramina, ilsina protą ir paruošia naujiems darbams bei kūrybai. Apie naująją SPA rezidenciją „Aukštoji Liškiava“ pasakoja Sonata Bagdzevičienė, apie gamtos virtuvę – šefė Kamilė Valukynaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Valdantieji po pateikimo pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kurioms palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą.Prieš kelias dienas Estijos stebėtojų taryba atšaukė tarybos pirmininką ir išsirinko naują. O neseniai jų transliuotojo vadovas kalbėjo, kad Estijos visuomeninis transliuotojas susiduria su tais pačiais iššūkiai kaip LRT.Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidomis gynybai, didesnėmis socialinėmis išmokomis bei padidintais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais.Prancūzijoje, Badene, buvo sulaikytas Vladimiras Antonovas – vienas žlugusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusių akcininkų. Antonovas pernai Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, jis buvo ieškomas nuo 2011 metų. Kokios jo grąžinimo į Lietuvą perspektyvos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Po tragiškos nelaimės, kai Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, buvo partrenkta ir mirtinai sužalota moteris, vietos bendruomenė vėl kelia, anot jų, ne vienerius metus nesprendžiamą klausimą dėl eismo saugumo. Klaipėdos rajono gyventojai teigia, kad nelaimės vietoje magistralę kirsti bando ne vienas žmogus, o institucijos sprendimų, kaip padidinti eismo saugumą – neieško.Skaitmeninėje erdvėje pastebimas netikrų anketų suaktyvėjimas.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien Prancūzijoje sieks 9-osios pergalės Eurolygos turnyre rungtynėse su „Paryžiaus“ klubu. Koks varžovas laukia kauniečių?Ved. Agnė Skamarakaitė