Podcasts about vlado jakub

70 metų reikėjo laukti, kad Vlado Jakubėno dramatiško likimo baletą 2015 metais Baltijos baleto jaunimo trupė (choreografė Marija Simona Šimulynaitė) parodytų senosios Vilniaus operos teatro scenoje. Iš išlikusio klavyro simfoniniam orkestrui kūrinį įspūdingai orkestravo ir redagavo kompozitorius Marius Baranauskas, o jam talkino Nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Modestas Pitrėnas. Šį lietuviško baleto aušroje gimusį kūrinį „Audiologuose“ ir apžvelgiame, neabejodami ne tik jo istorine, bet, visų pirma, aukščiausia menine kokybe.Laidos autorius ir vedėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius

Laidos pradžioje kelios kompozitorių dedikacijos vasarai. Vėliau susitikimas su muzikologe Egle Gudžinskaite, praėjusį mėnesį Geriausių Lietuvos muzikologų darbų apdovanojimo iškilmėse pelniusia Vlado Jakubėno premiją už aktualią ir profesionalią muzikos kritiką. Likusį laiką klausysimės šiemet išleistos ispanų senosios muzikos ansamblio Capella de Ministrers kompaktinės plokštelės „Lucretia Borgia“. Ved. Ignas Gudelevičius.

Prasideda 55-asis „Poezijos pavasaris“. Ką jis poezijos mylėtojams atneš šiemet, atskleis Rašytojų klubo vadovė Janina Rutkauskienė.Kultūrinės spaudos apžvalga.LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia garsių vokiečių kilmės aristokratų giminių – Giunterių ir Tyzenhauzų – palikuonės grafaitės Idalijos Giunterytės piešinių paroda „Idalija Giunterytė (1813–1888): neregėti aristokratės piešiniai“. Apie žymaus tarpukario muzikos modernisto ir išeivijos kompozitoriaus, įtakingo muzikos kritiko Vlado Jakubėno asmenybę ir jo kūrybinį palikimą, sklaidą Lietuvoje pokalbis su Vlado Jakubėno draugijos pirmininke muzikologe Beata Baublinskiene, kompozitoriumi Mariumi Baranausku ir smuikininku, pedagogu Petru Kunca.„Klasikos enciklopedija“: Indijos Kartachena Kolumbijoje.Ved. Laima Ragėnienė.

Sulaukus Lietuvos valstybingumo atkūrimo jubiliejaus, visa „Audiologų“ laida skirta lietuviškos muzikos apžvalgai.Šį kartą skamba XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje sukurti kūriniai – Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko, Vytauto Barkausko, Algimanto Bražinsko, Konstancijos Brundzaitės, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Jeronimo Kačinsko kameriniai, simfoniniai, vokaliniai opusai.Sodri mūsų muzikos panorama atskleidžia nepaprastą kūrybinę įvairovę, aukščiausią kūrėjų ir atlikėjų meninį lygį bei skleidžia viltį, kad šių ir kitų autorių muzika ateityje skambės dar dažniau ne tik Lietuvoje, bet ir plačiajame pasaulyje. Ji to tikrai verta!

Sulaukus Lietuvos valstybingumo atkūrimo jubiliejaus, visa „Audiologų“ laida skirta lietuviškos muzikos apžvalgai.Šį kartą skamba XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje sukurti kūriniai – Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko, Vytauto Barkausko, Algimanto Bražinsko, Konstancijos Brundzaitės, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Jeronimo Kačinsko kameriniai, simfoniniai, vokaliniai opusai.Sodri mūsų muzikos panorama atskleidžia nepaprastą kūrybinę įvairovę, aukščiausią kūrėjų ir atlikėjų meninį lygį bei skleidžia viltį, kad šių ir kitų autorių muzika ateityje skambės dar dažniau ne tik Lietuvoje, bet ir plačiajame pasaulyje. Ji to tikrai verta!

XX amžiaus pirmosios pusės Europos miestuose skambėjusi buitinė muzika gali daug ką atskleisti. Patekę į prieškarinio Miuncheno kabaretus ir barus išgirstume daug netikėtos, tačiau daug ką sakančios muzikos. Joje lyg akustiniame atvirlaiškyje skamba to meto masinės kultūros, papročių, nuotaikų ir nuojautų aidai. Archyviniai įrašai – tai ne tik istorija, tačiau ir penas pamąstymui apie dabartinės Europos dvasinę būseną.Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje skamba 1956-1957 metais gimusių kūrinių fragmentai – Vlado Jakubėno ir Juozo Indros (nuo 4:52 ir 6:27) bei Algimanto Bražinsko (52:23) muzika. Pastarojo neužmirštamą „Ugnelę“ dainuoja Virgilijus Noreika.

XX amžiaus pirmosios pusės Europos miestuose skambėjusi buitinė muzika gali daug ką atskleisti. Patekę į prieškarinio Miuncheno kabaretus ir barus išgirstume daug netikėtos, tačiau daug ką sakančios muzikos. Joje lyg akustiniame atvirlaiškyje skamba to meto masinės kultūros, papročių, nuotaikų ir nuojautų aidai. Archyviniai įrašai – tai ne tik istorija, tačiau ir penas pamąstymui apie dabartinės Europos dvasinę būseną.Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje skamba 1956-1957 metais gimusių kūrinių fragmentai – Vlado Jakubėno ir Juozo Indros (nuo 4:52 ir 6:27) bei Algimanto Bražinsko (52:23) muzika. Pastarojo neužmirštamą „Ugnelę“ dainuoja Virgilijus Noreika.

„Muzikinėje dėžutėje“– Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos koncertas. Šį šeštadienį kartu su LR garso įrašų studija ir vėl keliausime į Biržų pilį, kur jos menėse skambės Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokinių koncertas. Kalbėsimės su vaikais ir jų mokytojais apie muzikos instrumentus ir kiekvieno jų šeimos muzikines tradicijas.

„Muzikinėje dėžutėje“– Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos koncertas. Šį šeštadienį kartu su LR garso įrašų studija ir vėl keliausime į Biržų pilį, kur jos menėse skambės Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokinių koncertas. Kalbėsimės su vaikais ir jų mokytojais apie muzikos instrumentus ir kiekvieno jų šeimos muzikines tradicijas.

Šį šeštadienį kartu su LR garso įrašų studija ir vėl keliausime į Biržų pilį, kur jos menėse skambės Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokinių koncertas. Kalbėsimės su vaikais ir jų mokytojais apie muzikos instrumentus ir kiekvieno jų šeimos muzikines tradicijas.

Šį šeštadienį kartu su LR garso įrašų studija ir vėl keliausime į Biržų pilį, kur jos menėse skambės Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokinių koncertas. Kalbėsimės su vaikais ir jų mokytojais apie muzikos instrumentus ir kiekvieno jų šeimos muzikines tradicijas.

Pirmoje per 150 000 audio dokumentų saugojančiam Berlyno fonogramų archyvui skirtoje laidoje skamba vaško ritinėliuose XX amžiaus pradžioje užfiksuoti įvairių pasaulio tautų folkloro įrašai. Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – pažintis su 1942-1943 metais sukurtais Vlado Jakubėno kūriniais (nuo 0:50 ir 49:20), kurių įrašai saugomi taipogi gausybę archyvinių įrašų saugojančioje Lietuvos radijo fonotekoje.

Pirmoje per 150 000 audio dokumentų saugojančiam Berlyno fonogramų archyvui skirtoje laidoje skamba vaško ritinėliuose XX amžiaus pradžioje užfiksuoti įvairių pasaulio tautų folkloro įrašai. Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – pažintis su 1942-1943 metais sukurtais Vlado Jakubėno kūriniais (nuo 0:50 ir 49:20), kurių įrašai saugomi taipogi gausybę archyvinių įrašų saugojančioje Lietuvos radijo fonotekoje.

Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai vienuolis Martinas Liuteris ant Vitenbergo pilies bažnyčios durų prikalė savo 95 tezes ir kvietė apsvarstyti jas „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“. Tą žygį lydėjo ir pluoštas jo sukurtų choralų, kurių originalai ir plėtotės skamba „Audiologuose“.Ta proga laidos autorius samprotauja ir apie reformacijos kultūrines pasekmes. Rubrikoje, skirtoje Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, skamba kūriniai iš 1932 ir 1933 metų: Vlado Jakubėno Simfonijos Nr. 1 fragmentai (nuo 1:10) ir Juozo Gruodžio „Jūros daina“ iš baleto „Jūratė ir Kastytis“ (nuo 49:39).

Reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai vienuolis Martinas Liuteris ant Vitenbergo pilies bažnyčios durų prikalė savo 95 tezes ir kvietė apsvarstyti jas „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“. Tą žygį lydėjo ir pluoštas jo sukurtų choralų, kurių originalai ir plėtotės skamba „Audiologuose“.Ta proga laidos autorius samprotauja ir apie reformacijos kultūrines pasekmes. Rubrikoje, skirtoje Lietuvos valstybingumo 100-mečiui, skamba kūriniai iš 1932 ir 1933 metų: Vlado Jakubėno Simfonijos Nr. 1 fragmentai (nuo 1:10) ir Juozo Gruodžio „Jūros daina“ iš baleto „Jūratė ir Kastytis“ (nuo 49:39).

Džiazo muzikos populiarumas Lietuvoje džiugina, tačiau ar šios muzikos skambėjime gebame girdėti jos gelmes? Apie džiazo kalbą ir kai kurias su ja susietas problemas – pagrindinėje „Audiologų“ dalyje.Nuolatinėje rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ – kompozitorių Kazimiero Viktoro Banaičio (nuo 0:47) ir Vlado Jakubėno (49:42) 1928–1929 metais sukurtų chorinių ir kamerinių kūrinių fragmentai, bylojantys apie aukštą to meto muzikinės mąstysenos lygį.

Džiazo muzikos populiarumas Lietuvoje džiugina, tačiau ar šios muzikos skambėjime gebame girdėti jos gelmes? Apie džiazo kalbą ir kai kurias su ja susietas problemas – pagrindinėje „Audiologų“ dalyje.Nuolatinėje rubrikoje „Lietuviška muzika: 100 metų, 100 kūrinių“ – kompozitorių Kazimiero Viktoro Banaičio (nuo 0:47) ir Vlado Jakubėno (49:42) 1928–1929 metais sukurtų chorinių ir kamerinių kūrinių fragmentai, bylojantys apie aukštą to meto muzikinės mąstysenos lygį.

Pasakojimą apie instrumentų lyderį vargonus su rečiau skambančiais šio garsų galiūno įrašais įrėmins tradicinė „Audiologų“ rubrika, kurioje pasakojama apie 1918–2018 metų laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrybą.Šį kartą skambės 1926–1927 metais sukurtų Vytauto Bacevičiaus (nuo 0:30), Teodoro Brazio (6:54), Kazimiero Viktoro Banaičio (48:36) ir Vlado Jakubėno (51:53) kūrinių fragmentai iš Lietuvos radijo archyvo.

Pasakojimą apie instrumentų lyderį vargonus su rečiau skambančiais šio garsų galiūno įrašais įrėmins tradicinė „Audiologų“ rubrika, kurioje pasakojama apie 1918–2018 metų laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrybą.Šį kartą skambės 1926–1927 metais sukurtų Vytauto Bacevičiaus (nuo 0:30), Teodoro Brazio (6:54), Kazimiero Viktoro Banaičio (48:36) ir Vlado Jakubėno (51:53) kūrinių fragmentai iš Lietuvos radijo archyvo.

Vlado Jakubėno Baleto „Vaivos juosta“ tęsinys.Šį šeštadienį sužinosime, kas atsitiko Dievaitei Vaivai, kai ji nusprendė neausti naujos juostos Perkūnui, ką tik su žaibais iš už devynių marių ir karalysčių atnešusiam stebuklingus verpalus. Klaidžiosime po Perkūno karalystę ir išgirsime, ko niekada taip ir nesuprato Perkūnas. O, nuskambėjus paskutiniems Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ muzikos akordams, švęsime Jonines ir keliausime su muzika į svečius pas Janius ir Janinas.

Vlado Jakubėno Baleto „Vaivos juosta“ tęsinys.Šį šeštadienį sužinosime, kas atsitiko Dievaitei Vaivai, kai ji nusprendė neausti naujos juostos Perkūnui, ką tik su žaibais iš už devynių marių ir karalysčių atnešusiam stebuklingus verpalus. Klaidžiosime po Perkūno karalystę ir išgirsime, ko niekada taip ir nesuprato Perkūnas. O, nuskambėjus paskutiniems Vlado Jakubėno baleto „Vaivos juosta“ muzikos akordams, švęsime Jonines ir keliausime su muzika į svečius pas Janius ir Janinas.

Šį šeštadienį „Muzikinėje dėžutėje”, besiartinant Rasos šventei, atrasime muzikinę legendą „Vaivos juostą”. Klausysimės ilgą ir sudėtingą kelią nuėjusio, išeivijos kompozitorius Vlado Jakubėno baleto, kurio idėja jog menas yra neįveikiama magija, privers suklusti ir iš naujo atrasti dangaus stebuklą – vaivorykštę...

Šį šeštadienį „Muzikinėje dėžutėje”, besiartinant Rasos šventei, atrasime muzikinę legendą „Vaivos juostą”. Klausysimės ilgą ir sudėtingą kelią nuėjusio, išeivijos kompozitorius Vlado Jakubėno baleto, kurio idėja jog menas yra neįveikiama magija, privers suklusti ir iš naujo atrasti dangaus stebuklą – vaivorykštę...