Podcasts about bona sforca

Prienuose dzūkus ir suvalkiečius per Nemuną jungia Greimų tiltas. Ir tai tik turtina kraštą.Daukšiagirės dvare vedamos istorinės pažintinės ekskursijos, vyksta kultūriniai renginiai, edukacijos ir degustacijos. Ekonomikos mokslus iškeitusi į istorijos pažinimą, renginių organizavimą ir ekskursijų vedimą, Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė negali atsidžiaugti nauju posūkiu gyvenime. Petro Ūselio aukcione įsigyto dvaro istorija perpinta žinomomis Lietuvos asmenybėmis ir jų likimais. Todėl dukra Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė nuolat gilina žinias, ieško naujų šaltinių, įdomių ir retų faktų, kuriais dalijasi per ekskursijas. Ir nesigali pasirinkimu – ekonomikos mokslai iškeisti į istorijos tyrinėjimus.Bona Sforca, valakų reforma, Napoleono žygis, caro laikų traktas Sankt Peterburgas – Varšuvą, kanklės, knygnešiai, partizanai – viskas persipina įvairių epochų istorijos vingiuose ir atskleidžia unikalią istoriją. Ne veltui Skriaudžiai Kanklių metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Susitelkusi bendruomenė savo kaimo istoriją nusprendė atsispindėti renginiuose, kurie vyks iki metų pabaigos. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Elena Simonavičienė.Žemaitkiemio kaime susibūrė krašto bendruomenė, kuriai pirmininkauja Vaidas Kupstas. Noras diegti gyvenimo patikrintas vertybes vaikams, juos krikščioniškai ugdyti – vienija Žemaitkiemio krašto žmones. Buvusią kaimo mokyklą pritaikė bendruomenės poreikiams ir dabar ten švenčiama, stovyklaujama, edukuojama, perimasi pirtelėje. „Nuoširdi veikla kelia džiaugsmą: „Sau ir vaikams kuriame įdomesnį ir turiningesnį gyvenimą. Tam negaila laiko ir pinigų“, – sako Diana Kupstienė.Ožkos verčia šypsotis, kelia švelnumo bangą, atlaidumą, dažnai prajuokina. OžkaMalės natūraliame ūkyje vykdomos edukacijos vaikams. Dažnai renkasi ir suaugusieji. Kuprių kaime, Prienų rajone, savo ir šeimos džiaugsmui ožkų ūkį įkūrė Loreta Malyginienė. Palengva radosi ir kitų gyvūnų, kurie vaikams palieka neišdildomą įspūdį. Dažnas pirmą kartą pamato gyvūną, prisiliečia. Buvimas tarp gyvūnų ugdo empatiją, atjautą. Naudinga paragauti ir ožkų sūrio ar jogurto. Gal verta valgyti natūralius ožkų produktus?Jūrą į Nemuną iškeitė menininkai iš Šventosios. Sako, kad nereikia bijoti įgyvendinti savo svajonių. Kuo senjorus paviliojo Prienai? Petras ir Audronė Baronai.Prienų krašto identitetas atsispindi tradiciniame „Duonos ir ugnies“ festivalyje. Kaip gimsta naujos renginių temos? Renginių organizatorė ir kuratorė Zita Kuzminskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką darys gyventojai sužinoję, kad Bona Sforca nesilankė Inturkės krašte, kad pasikeitė miestelio įkūrimo metai? Ar atsisakys tradicinių švenčių? Seniūnė Almutė Navickiene sako – ne! Kaip šventė, taip švęs toliau. Gal tik identitetui sustiprinti Inturkė pasitvirtino miestelio vėliavą ir herbą. O miškai, ežerai ir paveldas, kaip traukė poilsiautojus, turistus, taip ir trauks toliau. Bibliotekininkė Onutė Cesiulienė primins miestelio atsiradimo istoriją, legendas, paveldą ir žmones.Be Sąjūdžio žmogaus, Molėtų krašto metraštininko, fotografo Algimanto Pečiukaičio Inturkės krašto gyventojai nepradeda dienos. Kas, kur, kada – viską fiksuoja aštri fotografo akis. Gimęs Seredžiuje, užuovėją rado Jukniškių kaime, Inturkės seniūnijoje, Molėtų rajono savivaldybėje. Maža to, pavyzdį parodė ir žentui Robertui Audėjui. Per nedidelę pelkutę miestietis įkūrė ūkį „Audėjų sodai“ ir augina kolekcinius sodus, riešutmedžius, puoselėja skiepytų riešutmedžių medelyną ir laukia lankytojų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

XX a. II pusėje Vakarų istoriografija ėmė domėtis kaip valdovams įtaką galėjo daryti (ir neretai darė) jų žmonos, dukterys, disponavusios neformaliais įtakos svertais, pajungusios gyvenamojo laikotarpio politinę ir socialinę konjunktūrą savo tikslams pasiekti. Kada ir kaip politinio elito viršūnėse esančios moterys tapdavo svarbiomis žaidėjomis politiniame lauke?Ar aktyvus Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos politinis ir ekonominis-ūkinis veikimas buvo išimtis Lenkijos karalystės ir LDK istorijoje?Kokios Bonos Sforcos veiklos buvo naudingiausios LDK ir kaip jos sustiprino Jogailaičių dinastiją?Pokalbis su dr. Rasa Leonavičiūte–Gecevičiene, prieš keletą savaičių sėkmingai apsigynusią disertaciją „Bona Sforca ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Jogailaičių dinastijos stiprinimas“.Ved. Aurimas Švedas

Manoma, kad karalienė Bona Sforca ne tik atnešė į Lietuvą itališkų patiekalų madą, bet ir suformavo Viduržemio jūros virtuvės tradiciją.Su knygos „Karalienės Bonos virtuvė“ autorėmis istorijos entuziaste Jolita Bernotiene ir istorike Rasa Leonavičiūte „netrinsime lazankių", o paaiškinsime, iš kur atsirado šis posakis. Be abejo, bus ir karališkas receptas.Ved. Vytaras Radzevičius.

Manoma, kad karalienė Bona Sforca ne tik atnešė į Lietuvą itališkų patiekalų madą, bet ir suformavo Viduržemio jūros virtuvės tradiciją.Su knygos „Karalienės Bonos virtuvė“ autorėmis istorijos entuziaste Jolita Bernotiene ir istorike Rasa Leonavičiūte „netrinsime lazankių", o paaiškinsime, iš kur atsirado šis posakis. Be abejo, bus ir karališkas receptas.Ved. Vytaras Radzevičius.

Kodėl Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca praeities tyrinėtojų laikoma viena ryškiausių XVI a. asmenybių? Ką pakeitė Lietuvos valstybės, visuomenės, ekonomikos ir kultūros sferose viso labo viena moteris? Kokios priežastys lėmė tai, jog Boną Sforcą, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją kaip savo kraitį atsinešė ištisą Renesanso epochą, Lietuvos visuomenė dažniausiai yra linkusi vertinti tik kaip „Barboros Radvilaitės skriaudikę“? Prisiminti šią išskirtinę asmenybę bandysime su istorike Rasa Leonavičiūte, aptardami įvairius jos gyvenimo ir veiklos aspektus, o taip pat ir netradiciniu būdu – kalbėdamiesi apie Bonos Sforcos į Lietuvą atsineštą itališkų patiekalų madą bei Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Atsparos tašku šiai gastronominei kelionei taps ką tik pasirodžiusi Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė”. Ved. Aurimas Švedas.

Kodėl Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca praeities tyrinėtojų laikoma viena ryškiausių XVI a. asmenybių? Ką pakeitė Lietuvos valstybės, visuomenės, ekonomikos ir kultūros sferose viso labo viena moteris? Kokios priežastys lėmė tai, jog Boną Sforcą, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją kaip savo kraitį atsinešė ištisą Renesanso epochą, Lietuvos visuomenė dažniausiai yra linkusi vertinti tik kaip „Barboros Radvilaitės skriaudikę“? Prisiminti šią išskirtinę asmenybę bandysime su istorike Rasa Leonavičiūte, aptardami įvairius jos gyvenimo ir veiklos aspektus, o taip pat ir netradiciniu būdu – kalbėdamiesi apie Bonos Sforcos į Lietuvą atsineštą itališkų patiekalų madą bei Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Atsparos tašku šiai gastronominei kelionei taps ką tik pasirodžiusi Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė”. Ved. Aurimas Švedas.