Homo cultus. Istoriko teritorija

Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje?Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra?Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra teisininkų laikas? Ar valstybėse turinčiose skirtingas teisines sistemas teisininkų santykis su laiku yra skirtingas? Kokį poveikį skirtingos laiko dimensijos – praeitis ir ateitis – daro teisei ir teisės instrumentams? Kokius teisės aktus galima laikyti „laiškais į ateitį“? Kuomet teisininkams tenka leistis į lenktynes su laiku?Pokalbis su teisininku, kriminologu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc.dr. Gintautu Sakalausku.Ved. Aurimas Švedas

Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį?Į kokį LDK laikotarpį istorikai rekomenduotų nusitaikyti pasiryžėliams keliauti laiku? Kokius namų darbus turėtų atlikti tokie nuotykių ieškotojai? Ką apie Viduramžių visuomenę derėtų išsiaiškinti prieš sėdant į laiko mašiną? Kur keliautojai laiku galėtų apsistoti, ką valgyti, su kuo jiems patartina (ne)bendrauti, kokių dalykų vengti?Pokalbis su istorikais - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. Tomu Čelkiu, dr. Antanu Petrilioniu, doktorantu Povilu Andriumi Stepavičiumi bei fiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Karčiausku.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų suprasti sąvokas „filogenetinis“, „sukcesinis“, „ontogenetinis“ ir „ląstelės“ laikas? Kaip interpretuoti mokslininkų bandymus biologinio laiko tėkmę pasukti atgal ir iš nebūties sugrąžinti išnykusias gyvūnų rūšis? Pokalbis su Gamtos tyrimų centro vyresniaisiais mokslo darbuotojais – geologu dr. Jonu Satkūnu ir entomologu dr. Eduardu Budriu.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl danų rašytojos Solvej Balle romanų ciklas „Apie tūrio apskaičiavimą“ tapo pasauliniu literatūros reiškiniu? Kaip galima intepretuoti rašytojos pasakojimą apie antikvarinių knygų pardavėją Tarą Selter kuri sulūžus laiko tvarkai buvo įkalinta lapkričio 18-oje dienoje? Kaip ir kodėl žmonės realiame gyvenime patenka į laiko kilpas ir pradeda kartoti tuos pačius veiksmus, todėl nuolat pakliūna į tas pačias situacijas? Ar mes iš tiesų turime tvirtas garantijas, kad pasaulis yra tvarkingas ir prognozuojamas, o ateitis priklauso mums?Pokalbis su vertėja Ieva Toleikyte, literatūrologe ir literatūros kritike Neringa Butnoriūte, jungiškos krypties psichoanalitike Agne Morkvėnaite-Vasiliauskiene, filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto filosofijos katedros vedėju Viktoru Bachmetjevu.Ved. Aurimas Švedas

Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas

Kaip ir kokiais laikrodžiais laiką matuoja fizikai? Kaip mūsų požiūrį į laiką pakeitė Albertas Einšteinas? Ar laikas gali judėti skirtingais greičiais, nelygu kokiame žiūros taške jį matuojame?Ar tikrai egzistuoja begalybė skirtingų laikų, pasaulį valdo nepastovumo principas, todėl mes gyvename nuolatiniame vyksme ir įvykių chaose, o skirtumo tarp praeities ir dabarties nėra? Kaip suprasti fizikų teiginį, jog universali dabartis neegzistuoja?Ar fizikų vaizduotėje įmanu mūsų visatoje surasti vietų, kur nebūtų laiko arba – kur laikas būtų pasibaigęs?Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkais prof. Miku Vengriu ir dr. Mažena Mackoit Sinkevičienė, o taip pat - Ženevoje, CERN laboratorijoje, dirbančiu fiziku dr. Gediminu Šarpiu.Ved. Aurimas Švedas

Koks Europos arba pasaulio istorijos įvykis geriausiai įtelpa į „tragikomiškos nesąmonės“ kategoriją? Kokie istoriniai šaltiniai priverčia juos tyrinėjančius mokslininkus nusikvatoti?Kada istorikai profesionalai juokauja ir kaip istoriko amatą įvaldę žmonės pasirenka ironiško turinio kūrėjų, komikų ir kartu - visuomenės kritikų kelią?Pokalbis su istorikais Tomu Vaitele, Andriumi Povilu Stepavičiumi, istorijos studijas baigusiais ironiško turinio kūrėjais Benu Lastausku ir Tomaš Tomaševski.Ved. Aurimas Švedas

Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, šešių „Kopos“ knygų cikle sukūrė įstabų, kvapą gniaužiantį pasakojimą apie atšiaurią Arakio planetą, visatos gyvybę palaikantį prieskonį melanžą, Polą Atreidą ir jo palikuonis, maištinguosius fremenus ir paslaptingąsias bene geserites.Ištikimi rašytojo talento gerbėjai ir „Kopos“ pasaulio tyrinėtojai ieško F. Herbert tekstuose įvairių užslėptų prasmių. Kokios prasmės atsiveria prieš XXI a. skaitytojo akis?Kaip „Kopos“ pasaulį pabandė paversti kino filmu Alejandro Jodorowsky, kodėl David Lynch nusivylė savąja F. Herbert tekstų ekranizacija ir kas (ne)pavyko Denis Villeneuve?Pokalbis su „Kopos“ knygų vertėju į lietuvių kalbą Matu Geležausku, teisininku, rašytoju, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Justinu Žilinsku, kino kritiku Dmitrij Gluščevskij ir tekstų rašytoju Povilu Sabaliausku.Ved. Aurimas Švedas

Kaip apie semiotiką nieko nežinančiam žmogui paaiškinti kas tai yra? Kaip ir kokiose plotmėse šiandien skleidžiasi semiotika išsiveržusi iš mokslinės ir grožinės literatūros tekstų erdvės?1992-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigtas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras, kuris nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Į semiotikos studijas neretai stoja labai skirtingi asmenys: baigę filosofijos, leidybos, komunikacijos, filologijos ar kitokius mokslus. Kas juos vienija ir kaip susiformavo stipri semiotikus vienijanti tapatybė? Ar tikrai išskirtinėmis progomis semiotikai kartu valgo sriubą ir dainuoja semiotikų chore? Kaip ir kas vyko 2025 m. lapkričio 20 d.Vilniaus universitete surengtame Didžiajame semiotikų suvažiavime?Pokalbis su literatūrologu, leidėju, Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro Vilniaus universitete steigėju ir pirmuoju vadovu Sauliumi Žuku, filosofe, vertėja, Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytoja docente Nijole Keršyte, semiotike, rinkodaros ir komunikacijos specialiste Salvinija Cibulskiene.Ved. Aurimas Švedas

Kaip XIX a. pabaigoje lietuviai buvo matomi carinės Rusijos imperijos elito ir į „Šiaurės vakarų kraštą“ užklystančių europiečių? Kaip paaiškinti pasaulinių parodų, kurios pradėtos rengti 1851-aisiais metais Londone, fenomeną? Kodėl įvairios tautos bei valstybės taip entuziastingai priėmė idėją sutalpinti visą pasaulį po vieno paviljono stogu? Ar pavyko lietuviams pasinaudoti trijų pasaulinių parodų, 1900, 1935 ir 1937-aisiais surengtų Paryžiuje suteikta galimybe papasakoti apie save pasauliui?Pokalbis su parodos „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ idėjos autore ir kuratore, tekstilininke ir dailėtyrininke Migle Lebednykaite, dailėtyrininke Lijana Šatavičiūte-Natalevičiene, menotyrininke Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene.Ved. Aurimas Švedas

Ką reiškia būti maža leidykla Lietuvos rinkoje?Kaip leidykla „RaRa“ suranda Lietuvos visuomenei nežinomus, savitus, įdomius JAV, Meksikos, Angolos, Čilės, Kinijos ir kitų šalių autorius taip plėsdama mūsų akiratį, formuodama literatūrinį skonį? Kur yra Lietuvos leidyklų vieta mentaliniame didžiąsias žvaigždes atstovaujančių literatūros agentų ir leidybinių namų žemėlapyje?Kokią galima įsivaizduoti RaRa“ ateitį po 5 ar 10 metų imant domėn tai, kad Lietuvos visuomenė traukiasi ir tuo pačiu - mažėja lietuvių kalba skaitančių žmonių skaičiaus?Pokalbis su ką tik savo gyvavimo penkmetį paminėjusios leidyklos „RaRa“ įkūrėju ir vadovu Benu Arvydu Grigu.Ved. Aurimas Švedas

Hibridinės dokumentikos žanrui priskiriamame dokumentiniame Gerdos Paliušytės filme „Laivas“ (2025) pasakojama šokėjo ir choreografo Algirdo Stravinsko istorija.Kaip XX a. 8 ir 9 dešimtmečiuose jauni žmonės Lietuvoje mėgino išreikšti save kurdami naujas šokio formas? Kaip perėjimas iš autoritarizmo į laisvą visuomenę pakeitė šiuolaikinį šokį Lietuvoje? Kaip kino filme per per skirtingų kartų judesį ir kūno raišką galima papasakoti Lietuvos istoriją?Pokalbis su dokumentinio filmo „Laivas“ scenarijaus autore ir režisiere Gerda Paliušyte, Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ choreografe ir pedagoge Airida Gudaite, choreografu ir šokėju Algirdu Stravinsku.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra bioantropologiniai tyrimai ir kaip jie padeda mirusiems žmonėms atgauti jų tapatybes? Kaip buvo vykdomi Napoleono Didžiosios Armijos (1812 m.) karių masinės kapavietės Vilniuje tyrimai, Dubingių piliavietėje rastų Radvilų giminės palaikų bei Gedimino kalne užkastų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų identifikavimo darbai? Kokius uždavinius sau turėtų kelti mokslininkai, siekiantys atlikti naujus Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimus?Pokalbis su gydytoju, antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovu, prof. Rimantu Jankausku.Ved. Aurimas Švedas

Kaip vystėsi siaubo filmų žanras ir kaip XXI-ajame amžiuje pakito baimės idėja kine? Kodėl kai kurie žmonės mėgsta siaubo filmus? Ar tokių filmų žiūrėjimas yra tiesiog keista gal net kiek perversyvi pramoga, o gal siaubo filmų žiūrėjimo patirtys gali mus kažkuo praturtinti? Kodėl tokio didžiulio populiarumo susilaukė siaubo filmų franšizė „Adamsų šeimynėlė“ ir jos kūrybiška plėtotė – serialas „Trečiadienė“?Pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte, kino režisieriumi Jonu Trukanu, kino kritike, žurnalo „Kinas“ redaktore Santa Lingevičiūte, kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu, serialo „Trečiadienė“ gerbėja Ūla Švedaite.Ved. Aurimas Švedas

Ką kinas gali pasakodamas apie žmogų ir jo gyvenimo istoriją ko negali knyga? 90 minučių atskleisti Holokaustą išgyvenusios moters, iškilios intelektualės, germanistės, teatro kritikės prof. dr. Irenos Veisaitės likimui – daug ar mažai? Kaip keitėsi kino režisierės pradinis sumanymas mirus pagrindinei filmo herojei ir istorijos pasakotojai? Ar filmas apie I. Veisaitę gali padėti mums išgyventi šiuos neramius laikus? Apie tai „Istoriko teritorijos“ pokalbis su dokumentinio kino režisiere Giedre Žickyte.Ved. Aurimas Švedas

Kaip kinas nugalėjo baudžiamąją teisę Juozo Budraičio gyvenime? Ar jis pats matė visus 140 filmų kuriuose vaidino? Kaip teatras paveikė kino aktoriaus likimą? Kuo buvo išskirtinis spektaklis „Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje“ (Kauno valstybinis dramos teatras 1982), kuriame J. Budraitis suvaidino... Leniną? Kaip J. Budraitis visą gyvenimą tobulino slampinėtojo, gyvenimo stebėtojo ir fotografuotojo, o taip pat – knygų skaitytojo talentus?Pokalbis su kino ir teatro aktoriumi, fotomenininku, diplomatu Juozu Budraičiu.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos žanrui priskirtinų knygų ciklą „Fondas“, kuriame pasakojama apie galaktinės imperijos žlugimą, po kosmosą pasklidusiai žmonijai iškilusią grėsmę pasinerti į barbarybės sutemas bei psichoistorijos mokslo kūrėją Harį Seldoną, pabandžiusį apgauti lemtį.Kas tokio išskirtinio yra I. Asimovo knygose, kad net ir praėjus 80 metų nuo pirmųjų rašytojo tekstų apie „Fondą“ pasirodymo pradžios mes vis dar skaitome pasakojimus apie galaktikos išgyvenamus virsmus, žmonių bandymus surasti prasmę duomenų chaose ir tuo pačiu – projektuoti ateitį?Pokalbis su I. Asimovo knygų vertėjais Matu Geležausku ir Anita Kapočiūte.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl mergaitės knygose, filmuose ir spektakliuose labai retai būna herojėmis, patiriančiomis išbandymus, įveikiančiomis savo baimes, išdrįstančiomis rizikuoti?Kaip su vaikais kalbėtis suaugusiųjų temomis, tokiomis kaip okupacija, stalininės represijos, išdavystės, partizanų karas, mirtys? Kuo panašios ir kuo skiriasi rašytojų, komiksų piešėjų, teatro režisierių ir aktorių galimybės pasakoti sudėtingas bei skaudžias istorijas?Kaip buvo kuriamas komiksas „Mergaitė su šautuvu“ ir kaip jis virto spektakliu, rodomu Vilniaus „Lėlės“ teatre?Pokalbis su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi; iliustruotoja ir komiksų kūrėja Lina Itagaki, teatro režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene, aktoriais Eliza Bondarenko ir Dainiumi Taručiu, istoriku Dariumi Juodžiu.Ved. Aurimas Švedas

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

Po 15 metų trukusių tyrimų literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė išleido monografiją „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Pokalbis apie kintantį autorės santykį su tyrimo objektu, knygos gimimo užkulisius bei R. Gavelio išskirtinumą lietuvių literatūros lauke.Ved. Aurimas Švedas

Kaip užsimezgė ir plėtojosi poeto bei kino režisieriaus Romo Lileikio ir dailininko Vytenio Lingio bendra kūryba?Kompozitoriaus Kipro Mašanausko ir Romo Lileikio albumą „Requiem“, praėjus dvidešimčiai metų po jo sukūrimo, ėmėsi intepretuoti Vytenis Lingys (2015), išplėsdamas žodžių ir muzikos sąveikoje gimusį pasakojimą į naują patirties erdvę.Ką Vytenis Lingys savo piešiniais norėjo pasakyti?Kaip naują „Requiem“ versiją priėmė ištikimi šio novatoriško ir konceptualaus albumo gerbėjai?Pokalbis su kino režisieriumi bei poetu Romu Lileikiu ir dailininku Vyteniu Lingiu.Ved. Aurimas Švedas.

Pokalbis apie kino režisieriaus ir poeto Romo Lileikio bei kompozitoriaus Kipro Mašanausko kūrinį „Requiem“. Tai 1994-1995 metais sukurtas pasakojimas apie akimirką ir amžinybę, apie pastangas peržengti ribas, apie rūpestį suspėti numirti iki mirties, o taip pat - apie viltį ir pabudimą.„Requiem“ savyje susieja poeziją, antikinę graikų dramą, mitologiją, folklorą, grigališkąjį choralą, džiazą. Kaip į vieną visumą pavyko apjungti tokius skirtingus dalykus?Kaip savo balsą ir vaidmenį šio albumo įrašuose atrado choras „Brevis“?Kiek „Requiem“ yra savojo laikmečio vaikas ir kiek jis iškrito iš XX a. pabaigos laiko gausmo?Pokalbis su kino režisieriumi ir poetu Romu Lileikiu bei kompozitoriumi Kipru Mašanausku.Ved. Aurimas Švedas

YIVO  Žydų mokslinių tyrimų institutas įkurtas 1925 m. Vilniuje. Tai pirmoji pasaulyje mokslo institucija, skirta jidiš kultūrai ir Rytų Europos žydų gyvenimo tyrimams.Kokios asmenybės kūrė Žydų mokslinių tyrimų institutą, brėžė svarbiausias jo veiklos gaires, buvo savotiškais intelektualiniais lyderiais institute?Ką reikėtų laikyti svarbiausias YIVO pasiekimais tarpukario epochoje?Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje Rafaelio Chvoleso galerijoje atidaryta paroda „YIVO: Vilniaus istorijos“, o jos kuratoriai parodos lankytojams žada intriguojančią kelionę laiko mašina. Ką sužinosime apie YIVO ir Vilnių pasinaudoję kvietimu leistis į kelionę?Kokias dar parodas, konferencijas, knygų prezentacijas, kitas priemones planuojama įgyvendinti 2025-aisiais minint YIVO šimtmetį?Pokalbis su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu, to paties muziejaus Ekspozicijų skyriaus vedėju ir parodų kuratoriumi dr. Aivaru Poška.Ved. Aurimas Švedas(Mariaus Žičiaus nuotr.)

Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.Ved. Aurimas Švedas

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

Kaip, kam, kada kilo idėja imtis parodos „Istorija vizgina uodegą“, pasakojančios apie per šimtmečius ir tūkstantmečius susiklosčiusius žmogaus bei šuns santykius, rengimo „Istorijų namuose“?Kokie archeologiniai radiniai ir istoriniai šaltiniai padeda mums rekonstruoti šunų istoriją Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki nūdienos?Kodėl baltų gentys šunis laidodavo kartu su jų šeimininkais? Kokie šunys viduramžių epochoje vaikštinėjo Vilniaus gatvėmis ir gyveno Vilniaus pilių teritorijoje? Kokį istorijos laikmetį reikėtų laikyti šunų aukso amžiumi?Kokį keturkojį žmogaus draugą galima laikyti svarbiausiu šunimi Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijoje?Pokalbis su archeologais, Lietuvos nacionaliniomuziejaus darbuotojais, parodos „Istorija vizgina uodegą“ kuratoriais, Povilu Blaževičiumi ir Sigitą Mikšaite.Ved. Aurimas Švedas

Kodėl iškyla naujos filosofijos, skirtos gyvoms būtybėms, konstravimo poreikis? Kas yra į organizmus orientuota ontologija? Kodėl ji teikia pirmenybę trims idėjoms: procesualumui, daugialypumui ir potencialumui?Kas šioje filosofijoje yra žmogus ir žmogaus gyvenimas? Koks turėtų būti žmogaus santykis su kitomis gyvomis būtybėmis?Ko organizmas gali išmokyti šiuolaikinę filosofiją ir kaip organiškumo samprata galbūt padėtų susidoroti su naujausiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir antropocenas?Pokalbis su knygos „Į organizmus orientuota ontologija“ (Hubris, 2025) autore prof. Audrone Žukauskaite.Ved. Aurimas Švedas.

Kas yra antropoceno vaikai? Ką tikro galime pasakyti apie jaunus žmones gyvenančius byrančio pasaulio akivaizdoje?Kas yra posthumanistinis ugdymas? Kaip ši mąstymo kryptis susiformavo? Kuo ji skiriasi nuo humanizmo? Ką posthumanizmas gali duoti antropoceno vaikams? Koks asmuo turėtų būti ugdomas remiantis posthumanistinėmis idėjomis ir vertybėmis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkėmis, prof. dr. Lilija Duobliene ir doc. dr. Sandra Kaire.Ved. Aurimas Švedas

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

2025 m. balandžio mėn. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Fermentacija“ premjera. Šiame spektaklyje pasakojama, kad bakterijoms nusibosta žmonių išnaudojimas ir kaip jos imasi ginti savo teises.Kaip ir kokią pasaulio raidą pranašauja šie maži maištingi organizmai grasinantys nutraukti įprastą savo veiklą?Kaip įsivaizduoti, ką galvoja, ko nori bakterijos? Kokiu būdu žmogus gali suprasti bakterijų interesus ir juos gerbti?Pjesės veikėjos Fatimos lūpomis atveriama ir kita šio kūrinio plotmė: žmonės taip pat gali jaustis kaip bakterijos – maži, nesvarbūs, nepastebimi, nematomi ir dėl šios priežasties – „nieko neverti“, jaučiantys įtampą, nelaimingi.Kaip žmonėms iš bakterijų vėl atvirsti žmonėmis?Pokalbis su spektaklio „Fermentacija“ režisieriumi Antanu Obcarsku ir to paties pavadinimo pjesės autoriumi Laurynu Adomaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra terpių teorija ir kaip ji padeda sprendžiant klimato kaitos bei antropoceno sukurtus iššūkius?Ar terpių teorija gali mums padėti atsisakyti priešstatos „žmogus – gamta“? Ar ši teorija gali mums pagelbėti ieškant naujo santykio su gyvų būtybių ir daiktų pasauliais? O kaip su terpių teorijos pagalba mes atsakysime į klausimą kas yra žmogus?Ar įmanoma „visų būtybių visuomenė“?Pokalbis su rašytoju, filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Kristupu Saboliumi.Ved. Aurimas Švedas

Kada ir kodėl fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas ėmėsi tirti pasaulinį reiškinį – žmones, susirenkančius į tam tikras vietas stebėti iš oro uostų kylančių arba juose besileidžiančių lėktuvų? Kokie žmonės ir kodėl įvairiose šalyse leidžia dienų dienas stebėdami geležinių paukščių skrydžius?Kokios nuotraukos ir kokie tekstai buvo atrinkti į knygą-fotoalbumą „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“? Kaip klajonės po pasaulį fotografuojant žmonių, oro uostų ir lėktuvų sąveiką, keitė M.Kavaliausko požiūrį į save ir Lietuvą?Pokalbis su knygos-fotoalbumo „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“ (VšĮ Šviesos raštas ir „Diaphane Éditions“, 2025) autoriumi, fotomenininku Mindaugu Kavaliausku.Ved. Aurimas Švedas

Kaip maistas Viduramžiais ir Renesanso epochoje atliko svarbaus socialinio bei ekonominio statuso ir kultūrinio identiteto indikatoriaus vaidmenį? Kas vadovavo LDK valdovų virtuvei ir joje plušo? Kokio socialinio sluoksnio atstovai sudarė virtuvės tarnybos branduolį? Ar tarp virtuvės tarnybos žmonių būta moterų? Koks žmogus galėjo tapti valdovo virtuvei vadovavusiu virtuvininku? Ar tuo metu egzistavo virtuvės šefo – žvaigždės samprata?Kiek kartų per dieną, kaip taisyklė, valgydavo didysis kunigaikštis? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Ką ir iš kur sužinome apie valdovų stalui ruoštus patiekalus, jų receptus ir skonį? Kokius valgius ir gėrimus labiausiai mėgo Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos? Ar tarp šių valdovų kulinarinių pomėgių yra dramatiškų skirtumų?Pokalbis su knygos „Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-ojo – XVII-ojo amžiaus I pusėje. Nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2025) autore, dr. Neringa Dambrauskaite-Martinkėne.Ved. Aurimas Švedas

Apie savo galimą sugrįžimą į gimtąjį Vilnių ir Lietuvą, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo pražudyti tėvas, senelis, dėdės, tetos, geriausias draugas Samekas, dailininkas Samuelis Bakas rašo taip: „Ar kada nors sukaupsiu tam drąsos? Tai atrodė netikinama“.Bandantiems tyrinėti Samuelio Bako biografiją greit tampa akivaizdu, kad šiam žmogui po Antrojo Pasaulinio karo likimas buvo parengęs ilgą klajonių maršrutą, kuriame buvo Lenkija, Vokietija, Izraelis, Šveicarija, Prancūzija, Italija, JAV. Kodėl taip nutiko? Kokios iš aukščiau paminėtų vietų yra pačios svarbiausios Samuelio Bako kūrybinėje biografijoje?Kas paskatino JAV gyvenantį dailininką vis tik sugrįžti į Vilnių? Kam Lietuvoje gimė mintis Vilniuje mieste įkurti dailininko kūrybą reprezentuojantį muziejų? Kiek ir kokių iškilaus menininko darbų šiuo metu yra saugoma ir eksponuojama Samuelio Bako muziejuje?Kaip gimė katalogo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ parengimo idėja ir koncepcija? Kaip ir kada meninė kūryba gali gydyti sielų randus? Pokalbis su albumo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ sudarytoja, menotyrininke Ieva Šadzevičiene.Ved. Aurimas Švedas

Ar senosios Lietuvos valstybės kilmės klausimas yra išspręstas, o gal dar esama kokios nors erdvės interpretacijoms, esą ši valstybė galėjo būti ne lietuvių visuomenės raidos ir lietuviškojo elito pastangų rezultatas? Kas XIII amžiuje (kuomet Mindaugas kūrė Lietuvos valstybę) gyveno dabartinės Baltarusijos teritorijoje – baltarusiai, lietuviai, rusai?LDK valdytų teritorijų, kurios dabar yra Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose, gyventojai šiandienos istorikų yra vadinami „rusėnais“, bet ne baltarusiais. Kodėl?Ar tas faktas, jog Lietuvos Statutai parašyti ne lietuviškai daro šiuos įstabius LDK kūrybos vaisius „baltarusiškais“?Kodėl Vakarų Baltarusija tapo lietuvių istorinio palikimo susitelkimo epicentru? Kodėl į šią teritoriją vyko didžiausia demografinė lietuvių aristokratijos ekspansija? Kas, kaip ir kada šioje teritorijoje paliko istorinės Lietuvos ženklus?Kaip reikėtų atsakyti į pastaruoju metu vėl iškilusį hamletišką klausimą – „Kieno Vytis“?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Eugenijumi Saviščevu ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentu Mariumi Ščavinsku.Ved. Aurimas Švedas

Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ žaismingai ir kartu su skaidriu liūdesiu pasakoja apie žmones, kurie tarpukario epochoje lyg drugeliai pateko į mirtinai pavojingų istorinių aplinkybių voratinklį.Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įvertino M. Ivaškevičiaus pjesę kaip kūrybiškiausią 2004-ųjų knygą. Kokie argumentai lėmė šį komisijos sprendimą?Ar ilgai režisieriui Rimui Tuminui ir jam talkinusiam Arvydui Dapšiui teko ieškoti sprendimo, kaip scenoje perteikti M. Ivaškevičiaus sukurtą istoriją?O kaip aktoriams pavyko susigyventi su Pokšto, Salės, Milės ir kitais personažais?Kokiais aspektais spektaklis „Madagaskaras“ buvo novatoriškas?Pjesė „Madagaskaras“ įtraukta į mokyklinę programą. Kodėl M. Ivaškevičius sužinojęs apie tokį sumanymą iš pradžių nesutiko, kad jo kūrinys būtų analizuojamas mokykloje?Ką mūsų istorinei vaizduotei ir istorinei kultūrai davė pjesė ir spektaklis „Madagaskaras“?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi ir režisieriumi Arvydu Dapšiu, režisiere Gabriele Tuminaite, literatūrologe Loreta Mačianskaite, aktore Valda Bičkute.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie intelektualų, žaismingą ir kartu savo įžvalgomis provokuojantį nerimastingas mintis bulgarų rašytojo Georgi Gospodinov romaną „Laiko slėptuvė“, kurį išleido leidykla „RaRa“, o iš bulgarų į lietuvių kalbą išvertė Laima Masytė.Bookerio premijai skirtame internetiniame puslapyje rašytojas G.Gospodinov, pasakodamas apie savo kūrybinį sumanymą, sako: „Parašyti šią knygą mane paskatino jausmas, kad kažkas sutriko laiko laikrodžio mechanizme. Galėjai užuosti ore tvyrantį nerimo kvapą, galėjai jį paliesti pirštu.“ Ar tikrai mūsų gyvenimus reguliuojančio istorinio laiko laikrodžio mechanizmas nebeveikia sklandžiai? Kas yra laiko slėptuvė? Kada, kokiomis aplinkybėmis visuomenėje pasigirsta kalbosi apie tai, jog derėtų sugrįžti į praeitį, į „prarastąją žemę“, į „tautos aukso amžių“? Kuomet nostalgija gali tapti pavojingais spąstais?Jeigu G.Gospodinov romane aprašytas referendumas dėl praeities įvyktų 2025-aisiais, į kokį XX a. dešimtmetį norėtų sugrįžti Lietuvos piliečiai?Pokalbis su rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaite, politologu Mažvydu Jastramskiu, sociologe Irena Šutiniene, teatrologu Audroniu Liuga.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.Ved. Aurimas Švedas

2025 m. sausio 15 dieną mirė amerikiečių kino režisierius Davidas Lynchas. Kodėl šio menininko kūryba padarė tokią didžiulę įtaką kino žiūrovų vaizduotei Lietuvoje ir pasaulyje?Kalbėdami apie D. Lynchą didelė dalis jo talento gerbėjų visų pirma mini jo sukurtus kino filmus ir televizijos serialą „Twin Peaks“, tačiau šis menininkas dirbo ir kitose sferose. Kaip antai, D. Lynchas savo kūrybos kelią pradėjo nuo tapybos ir vizualioje raiškoje išbandęs vos ne visas medijas. Ką mums reikėtų žinoti apie šią D. Lyncho kūrybos sferą? Šis kino režisierius dirbo su įvairiais kompozitoriais ir muzikantais, o pastarasis bendradarbiavimas virsdavo įstabiais serialų bei kino filmų garso takeliais ir kitokiais dėmesio vertais muzikiniais reiškiniais. Kokie kompozitoriai ir muzikantai buvo D. Lyncho kūrybiniai partneriai? Ką įdomaus jam pavyko nuveikti muzikos kūrybos sferoje?Kino režisierius daug ir noriai kalbėdavo apie tai, kokia jam yra svarbi meditacija. Kam D. Lynchui viso to reikėjo? Kaip į šį klausimą atsako jis pats knygoje „Pagauti didžiąją žuvį?“ (leidykla „Vaga“, 2014, vertėja Goda Grigolytė-Lučiūnienė) Kodėl jis nuolat siūlė medituoti mums?Koks menininko portretas atsiskleidžia D. Lyncho ir Kristine McKenna knygoje „Sapnų kambarys“? (leidykla „Hubris“, 2024, vertėjas Marius Burokas).Internetiniame žodyne Oxford English Dictionary yra būdvardis „Lynchian“. Ar D. Lynchas JAV ir Europoje turėjo mokinių bei sekėjų, kurių filmuose galima įžvelgti „lynčišką“ mąstymo stilių ir vizualinės raiškos būdą?Pokalbis su poetu ir vertėju Mariumi Buroku, vertėja ir keramike Goda Grigolyte-Lučiūniene, viešųjų ryšių specialistu ir muzikantu Mykolu Katkumi, kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu, dailininku Povilu Ramanausku.Ved. Aurimas Švedas

Sukūręs „Raganiaus“ ciklą ir pelnęs pasaulinę šlovę lenkų rašytojas Andrzej Sapkowski 2002 - 2006 metais ėmėsi naujo ambicingo sumanymo – „Husitų trilogijos“ (ją lietuvių kalba išleido „Alma littera“). Trilogijoje pasakojama apie jauno geraširdžio gydytojo, žolininko, šiek tiek mago ir beviltiško romantiko Reinmaro iš Bieliavos nuotykius Husitų karo fone (1419-1437).Pasklidus žiniai esą A.Sapkowski rašo istorinių romanų ciklą kai kurie rašytojo gerbėjai Lenkijoje buvo ištikti šoko: „Ką jis čia, po velnių, išdarinėja?!“Kaip A. Sapkowski pavyko apjungti maginės fantastikos ir istorinio romano žanrus? Kokia yra pagrindinė „Husitų trilogijos“ idėja?„Husitų trilogijoje“ nuolat sumirga lietuviškas kontekstas – kalbama apie istorines personalijas, minimi įvairūs LDK įvykiai, aptariamos tuo metu persipynusios lietuviškos ir lenkiškos politinės, socialinės, kasdienybės realijos. Dažnu atveju tai daroma pasitelkiant ironiją. Tipišku tokio ironiško žaidimo su istorija pavyzdžiu galėtų būti A. Sapkowski pateikiamas lietuvių kunigaikščio Žygimanto Kaributaičio portretas: „Dabar kiek per trisdešimties metų lietuvis, auklėtas tarp lenkų Vavelyje, jungė savyje blogiausius abiejų nacijų bruožus: atsilikimą, tamsumą, veidmainystę, liguistą ambiciją, puikybę, laukinį būdą, neribotą valdžios troškimą ir visišką savikritikos stygių“.Ko rašytojas siekia rašydamas tokius dalykus – prajuokinti, sunervinti ar supykdyti, o gal... kažko išmokyti savuosius skaitytojus?Pokalbis su teisininku ir rašytoju Justinu Žilinsku, istoriku ir rašytoju Gediminu Kulikausku, rašytoju ir vertėju Gintautu K. Ivanicku, „Husitų trilogijos“ vertėju iš lenkų kalbos Kaziu Uscila.Ved. Aurimas Švedas

Kiek yra teisinga feministinių tyrimų pamatinė nuostata teigianti, kad tradicinis (istorijos) mokslas yra grįstas vyrų patirtimi ir tinkamiausias būtent šioms (vyrų) patirtims tyrinėti? Kada Vakarų akademijoje prabilta apie moterų istorijoje atradimo poreikį? Kokias naujas tyrimo temas ir, galbūt, naujas tyrimo prieigas pasiūlo mokslininkės, tyrinėdamos moteris istorijoje?Kokius tekstus, konferencijas, studentams skaitytus kursus ar kitus dalykus Lietuvos Nepriklausomybės epochos pradžioje reikėtų laikyti domėjimosi moterimis istorijoje ir moterų istorijos tyrimų pradžia? Kaip gimė straipsnių rinkinio „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ sumanymas? Kokias mokslines problemas siekta išspręsti? Kokius susiklosčiusius istoriografijos vaizdinius, kokias mąstymo klišes bandyta išklibinti, o gal ir sugriauti rengiant knygą „Moterų istorijos eskizai“?Kokia dabar yra moterų istorijos tyrimų būklė Lietuvoje? Ar moterų studijos vaduojasi iš akademinio gyvenimo periferijos? O gal vis dar reikia įrodinėti moterų istorijos prasmę bei vertę?Pokalbis su literatūrologėmis, knygos „Moterų istorijos eskizai“ sudarytojomis bei tekstų autorėmis dr. Ramune Bleizgiene, dr. Birute Avižiniene, dr. Dalia Cidzikaite ir doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.Ved. Aurimas Švedas