Podcasts about pokalbis

Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kokią politiką Baltijos šalyse 1918-1920 metais siekė įgyvendinti didieji geopolitikos žaidėjai – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, bolševikinė Rusija?Kaip reikėtų vertinti teiginį, esą valstybingumas Baltijos tautoms buvo tiesiog atneštas „ant lėkštutės“? Kokie išorės veiksniai labiausiai trukdė baltiečių pastangoms gyventi laisvėje?Kiek tiesos nuomonėje, kad Baltijos valstybės, egzistavusios tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų, buvo „geopolitinė anomalija“?Pokalbis su monografijos „Interesų kryžkelės. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos sankirtos Baltijos valstybėse 1918-1920 m.“ autoriais prof. dr. Zenonu Butkumi, doc. dr. Kęstučiu Kilinsku, dr. Vilma Bukaite.Ved. Aurimas Švedas

Protesto pareiškimais šiemet prasidėjo 78-asis Kanų kino festivalis. Kokie ryškiausi programos akcentai? Tiesiogiai iš Kanų – prodiuserinės kompanijos „Fralita Films“ vadovė Živilė Gallego.Daugiau kaip prieš šimtą metų sukurtą Gerhardo Hauptmano pjesę „Žiurkės“ Vilniaus mažajame teatre stato Augustas Gornatkevičius. „Tai aštri ir šiuos laikus atspindinti pjesė“, - teigia režisierius. Pasakoja Karina Metrikytė.Ar jauni menininkai turi apie ką šnekučiuotis su Čiurlioniu? Ieškodami atsakymo į šį klausimą Vilniaus aukcionas ir Vilniaus dailės akademija surengė konkursą jauniesiems menininkams ir jų darbų parodą „Permąstant Čiurlionį“.Vakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje buvo paskelbti ryškiausi 2024 metų kūriniai, muzikos kūrėjams išdalintos šešios premijos ir klausytojų simpatijų prizas. Pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Egle Gudžinskaite ir net tris apdovanojimus pelniusia kompozitore Dainora Aleksaite.Nuo antikos iki kaimo dienoraščių, nuo žurnalo „Nemunas“ iki Dzūkijos miškų – toks pasaulis šiandien patenka į poetės Erikos Drungytės akiratį. Apie poeziją, kultūros žurnalistiką ir kasdienybės atradimus – pokalbis su šių metų Maironio premijos laureate rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Sinoptikai sako, kad netrukus jau tikrai įsitvirtins pavasaris, o ne už kalnų – ir vasara. Tuo metu kelininkai skelbia, koks jiems buvo praėjęs žiemos sezonas. Kaip vertinate kelininkų darbą praėjusią žiemą?„Nėra čia ko sarmatytis“, – sako 16-metis Nojus Kašlejus, kuris ne tik dzūkuoja, bet ir labai domisi Dzūkijos etnografija. Pokalbis su juo.Apklausa rodo, kad visai neaukoja apie 30 proc. gyventojų, o 64 proc. žmonių aukoja spontaniškai. Kokie jūsų įpročiai – kaip ir kam aukojate?Dar vienas pokalbis – apie šeimą, kuri gyvena Vilniuje ir turi braškių ūkį Pasvalio rajone. Kaip toliau klostosi ūkio kūrimo istorija – pasakoja Jovita Kizienė.Ved. Edvardas Kubilius

Prasideda tarptautinis Asitežo festivalis „JĖGA/ COOL!“ Panevėžyje. Pokalbis su festivalio įkūrėja, prezidente, aktore Violeta Podolskaite.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų". Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai, kurie įsitikinę: metas išplėsti grafikos kaip meno formos geografiją ir leisti žiūrovui pajusti – šiuolaikinė grafika yra aktuali ir gyvybinga. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Vilnius siekia parduoti buvusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vietoje esančias patalpas. Kaip praneša naujienų agentūra BNS, miesto taryboje nesutariama: vieni baiminasi, kad naujieji šeimininkai neišsaugos Statybininkų rūmais vadinamame pastate esančių autentiškų nepastatytos bažnyčios elementų, kiti teigia, kad sovietmečiu bažnyčios vietoje statant vadinamuosius Statybininkų rūmus originalus sakralinis pastatas buvo negrąžinamai prarastas. Kaip elgtis su architekto Antano Vivulskio niekada iki galo neįgyvendintu projektu?Pakruojis, o ir visa Lietuva, mini garsaus dailininko, vitražisto, marionečių kūrėjo Stasio Ušinsko 120-ąsias gimimo metines. Pakruojyje, kur menininkas gimė, surengta paroda, pristatyta pagal jo brėžinius atkurta viena iš marionečių. Paminėta ir Lėlių teatro diena, parodyta spektaklių. Iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – Vilniaus paveikslų galerijos vadovė Aistė Bimbirytė.Ved. Gabija Narušytė

Su kokiais iššūkiais susiduria miestų planuotojai Švedijoje ir kokių tiksinčių bombų turime Lietuvoje? Kas yra humanistinis miesto dizainas ir kaip kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, pasakoja Malmės miesto planavimo biuro architektas Džiugas Lukoševičius. Džiugas specializuojasi viešųjų ir privačių interesų derinimo urbanistinėse struktūrose srityje. Jo kompetencija demokratinio dalyvavimo ir tvarumo srityse kyla iš didelės patirties, įgytos Europoje, Kinijoje ir Lotynų Amerikoje.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Gyvūnų apsauga mums ne tik svarbi, kad išliktume žmonėmis ir pasirūpintume silpnesniais, bet ir kainuoja nemažai pinigų. Kiek? Pokalbis su organizacijos „Tušti narvai" vadove Gabriele Vaitkevičiūte.Dar sužinosite, kodėl kopti karjeros laiptais gali tapti atgyvena. Komentuoja Swedbank Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.Ir kurie milijardieriai labiausiai nuskurdo dėl Donaldo Trumpo politikos?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

FM99 studijoje šurmuliuoja Lazdijų rajono Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos moksleiviai.

Vatikane prasideda konklava, turinti išrinkti naująjį popiežių. Pirmasis kardinolų balsavimas numatytas šiandien popiet.Lietuva teigiamai vertina Europos Komisijos parengtą planą, kuris numato, kad iki 2027 m. nė viena Europos Sąjungos šalis nebeimportuos rusiškų dujų. Pokalbis su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.Aktualus klausimas. Ir toliau didėja švietimo kokybės atotrūkis tarp didžiųjų ir mažųjų savivaldybių, vaikų pasiekimai skiriasi kartais. Kaip vertinate tai, kad mažesniuose miestuose besimokančių vaikų galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą yra prastesnės nei besimokančiųjų didmiesčiuose?Naujovė būsto paskolų ėmėjams. Nuo šio mėnesio bankas žmogui privalo pateikti skaičiavimus, kiek jis mokėtų, kai jo paskolos palūkanos būtų kintamos, ir kiek, kai fiksuotos.Vilniuje prasideda didžiausias ir svarbiausias Baltijos regione gynybos technologijų bei inovacijų renginys, kuriame daugiau kaip tūkstantis dalyvių iš 37 valstybių svarstys, kaip stiprinti gynybos inovacijas.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas kiek anksčiau pareiškė įsakysiąs įvesti naujus muitus visiems filmams, sukurtiems už Amerikos ribų.Ved. Edvardas Kubilius

Prasideda penktoji „Kauno literatūros savaitė“ – renginys, atsiradęs iš suvokimo, kad mieste, kuris turi tokią įspūdingą literatūrinę istoriją, trūksta literatūrinio festivalio. Pokalbis su iniciatoriais ir organizatoriais Rūta Eidukevičiene ir Laurynu Katkumi.Vyriausybė patvirtino naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybą. Pokalbis su naująja pirmininke dr. Kristina Mažeikaite.Po penkiolikos metų atnaujintoje XX amžiaus pirmos pusės NDG ekspozicijoje šiandieninis žmogus galės atpažinti save: karo nuojautas, tapatybės paieškas. Pokalbis su parodos kuratorėmis Gabriele Radzevičiūte ir Giedre Jankevičiūte.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno kūriniu „Stella Hermetica. Scherzo III“ sopranui, kameriniam orkestrui ir elektronikai.„Nepamirškime, kad žodžio laisvė nėra duotybė, jeigu jos neginsime – prarasime. Žiniasklaida turi priešintis spaudimui ir atstovauti žmonių interesams“,- sako Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė, socialinių mokslų daktarė Džina Donauskaitė. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pokalbis su animatoriumi ir tratlonininku Meinardu Valkevičiumi, ketinančiu perplaukti Baltijos jūrą – 350 km. nuo Švedijos iki Lietuvos.Klimato kaitos rubrika. Menininkas Evaldas Jurčiukonis interjero objektus kuria iš medienos atliekų, sako tokiu būdu jaučiasi gaminantis be kaltės.Moterys, gimdžiusios pernai metais kviečiamos užpildyti klausimyną apie savo patirtis. Tai daroma jau penktą kartą. Apie tai kalbamės su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos valdybos nare Lina Gabrijolavičiene.Gegužės 6-oji minima kaip diena be dietų. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atsako į klausimus apie dietų veiksmingumą.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai. Yra sakančiųjų, kad maistingą ir dar nenusibodusį patiekalą galima pasigaminti ir už porą eurų arba tik iš penkių nebrangių produktų. Svarbiausia – fantazija ir rinkimasis universalių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų variantų, bei pasidomėjimas apie tai, kokių medžiagų turi perkami produktai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Interviu su Guoda Burokiene, kuri prieš mėnesį buvo išrinkta Europos kaimo plėtros organizacijos „PREPARE – Europos kaimo partnerystė“ prezidente. Pokalbis apie organizacijos plėtrą Europoje, naują finansavimo etapą ir kodėl lietuviai šios organizacijos veikimo jau nejaučia.Paulius Bružas ūkininkauja ir Panevėžio, ir Telšių rajonuose. Augina bulves, laukia braškių derliaus ir dar rūpinasi visus metus veikiančiu medelynu. Pokalbis apie regionų skirtumus, derantį derlių ir įkvėpimą ūkininkauti perimtą iš krikštatėvio dr. Algirdo Amšiejaus.Verta žinoti. Kodėl Nemuno Deltos apylinkės taip mėgstamos vandens paukščių ir kodėl pelkėse taip noriai kūrėsi žmonės? Atsakymus pateikia Nemuno Deltos regioninio parko lankytojų centro administratorė Žaneta Iršienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

LRT užsakymu bendrovės Baltijos tyrimai atlikta apklausa rodo, kad beveik du trečdaliai respondentų pritaria, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai. Tarp jaunimo skaičiai dar didesni – trumpesnių mokslo metų norėtų 9-i iš 10-ies apklaustų moksleivių.Pokalbis su Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentu, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktoriumi Dariumi Mockumi ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku.

Gaisrai ir šiukšlės - žodžiai vis dažniau minimi viename sakinyje. Kiek tiek gaisrai iš tiesų kainuoja ir kaip juos iš tiesų sustabdyti? Pokalbis su Aplinkos apsaugos instituto vadovu Alfredu Skinuliu.Taip pat laidoje - kiek dar gyventojų pinigines džiugins pingantys degalai? Komentuoja Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.Ir lažybos naujojo popiežiaus rinkimuose.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Rašytoja, poetė ir literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė išleido autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), kurioje dienoraščiai, laiko refleksijos, mintys paraštėse persmelkiamos gyvo kalbos ir žemės jausmo. Šioje knygoje kraštovaizdis, garsovaizdis ir sielovaizdis susipina į lietuvių ir žemaičių kalbų audinį. Autorė knygą apibūdina kaip „buvimą tarp; ir tarp krikščionybės bei senojo baltų tikėjimo, vis ieškant tų egzistencinių atramų, kurios būtų bendros visoms religijoms, visiems tikėjimams“. Už šią knygą Viktorija Daujotytė apdovanota Rašytojų sąjungos premija.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

A046: Nuo bioregiono iki organinių medžiagų: regeneratyvios architektūros link. Pokalbis su tyrėjais Egle Kliučinskaite ir Pauliumi Kliučininku

Kaip, kam, kada kilo idėja imtis parodos „Istorija vizgina uodegą“, pasakojančios apie per šimtmečius ir tūkstantmečius susiklosčiusius žmogaus bei šuns santykius, rengimo „Istorijų namuose“?Kokie archeologiniai radiniai ir istoriniai šaltiniai padeda mums rekonstruoti šunų istoriją Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki nūdienos?Kodėl baltų gentys šunis laidodavo kartu su jų šeimininkais? Kokie šunys viduramžių epochoje vaikštinėjo Vilniaus gatvėmis ir gyveno Vilniaus pilių teritorijoje? Kokį istorijos laikmetį reikėtų laikyti šunų aukso amžiumi?Kokį keturkojį žmogaus draugą galima laikyti svarbiausiu šunimi Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijoje?Pokalbis su archeologais, Lietuvos nacionaliniomuziejaus darbuotojais, parodos „Istorija vizgina uodegą“ kuratoriais, Povilu Blaževičiumi ir Sigitą Mikšaite.Ved. Aurimas Švedas

„Kūnas prisimena tai, ką miestas pamiršta“,- įsitikinę Vilnaus miesto šokio teatro „Low Air“ kūrėjai, Tarptautinę šokio dieną kviečiantys švęsti Šnipiškėse.Kodėl Neringoje vykstantis kamerinės muzikos festivalis vadinasi „Dangiški klavyrai“?Esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų mažatiražės, vienetinės knygos susirinko meno parodoje „Pirmas leidimas“.Tęsiame geriausių Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažinsime su kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.„Lietuvos švietimo sistemoje dar išlikę sovietinio mentaliteto rudimentai, tokie, kaip įtarumas ir nepasitikėjimas pedagogų bendruomene“,– yra sakęs VU Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovas, profesorius Rimantas Želvys. Pokalbis su mokslininku rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo sausio mėnesio pasikeitė teikiamos paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose tvarka. Paramos dydis sumažėjo, eilė formuojama tik paskelbus kvietimą, o ir pretenduoti jau gali ne visi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilkevič ramina, kad šie pokyčiai padės tikslingiau naudoti skiriamą paramą ir pasieks didesnį skaičių žmonių. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad situaciją sunkina vyriausybės sprendimas, riboti galimybes žmonėms gyventi sodų bendrijose.Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone laiko veislines karves ir žirgus. Tik dėl jų jis augina grūdus, šienauja žolę savo laukuose. Pokalbis apie veisiamus jojamuosius Hanoverių veislės žirgus ir Prancūzijos Šarolė galvijus.Verta žinoti. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje naujovė, skatinanti bendruomeniškumą ir tvarumą. Čia atvertas Daigėlynas – augalų ir sėklų mainytuvė - prisidedanti prie sodininkavimo miesto erdvėse.

Milijonas leistų lietuviams iš tiesų pasijausti turtingiems. Bet ką šiais laikais iš tiesų už milijoną galima įsigyti? Pokalbis su "Finbee" vadovu Dariumi Noreika.Dar atsakysime į klausimą, ar bus nukarūnuotas doleris. Komentuoja SB Asset managment vadovas Vaidotas RūkasIr mandagumo kaina technologijų pasaulyje.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – dainininkas FC Baseball, pristatantis naują albumą „Noriu, kad tau pasisektų“. Atviras valandos trukmės pokalbis apie naujas dainas, jų atsiradimo aplinkybes, baimes, sėkmę ir populiarumo iššūkius.Ved. Ramūnas Zilnys.

Kodėl iškyla naujos filosofijos, skirtos gyvoms būtybėms, konstravimo poreikis? Kas yra į organizmus orientuota ontologija? Kodėl ji teikia pirmenybę trims idėjoms: procesualumui, daugialypumui ir potencialumui?Kas šioje filosofijoje yra žmogus ir žmogaus gyvenimas? Koks turėtų būti žmogaus santykis su kitomis gyvomis būtybėmis?Ko organizmas gali išmokyti šiuolaikinę filosofiją ir kaip organiškumo samprata galbūt padėtų susidoroti su naujausiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir antropocenas?Pokalbis su knygos „Į organizmus orientuota ontologija“ (Hubris, 2025) autore prof. Audrone Žukauskaite.Ved. Aurimas Švedas.

Vis daugiau organizacijų žengia į dirbtinio intelekto amžių – personalizuoti mokymai, automatiniai testai, klientų aptarnavimo analizė ar net emocijų atpažinimas darbo metu, jau nebe ateities vizijos, o realiai taikomi personalo valdymo sprendimai.Tačiau kartu su galimybėmis kyla ir daug klausimų– ar visi technologijų panaudojimo būdai atitinka teisės normas? Kada DI gali būti naudingas, o kada – peržengia ribas ir gali tapti grėsme darbuotojo privatumui ar teisei į sąžiningą vertinimą? Kodėl vis dar reikia žmogaus sprendimo, jei DI siūlo „objektyvius“ rezultatus? Kiek , kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame dirbtinį intelektą? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas, advokatas Mindaugas Civilka.Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau asmens duomenų yra apdorojami automatizuotai, todėl didėja skaidrumo, saugumo ir atskaitomybės reikalavimai. Duomenų apsaugos reglamentavimas tampa vis griežtesnis, o verslai privalo užtikrinti tinkamas priemones, kad išvengtų teisinių pasekmių. Tad kaip kaip apsaugoti duomenis ir išvengti baudų?Pokalbis su teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininku, sertifikuotu duomenų apsaugos ekspertu Benjamin Kolyško.Skiriantis susituokusiai porai, turtas paprastai dalijamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrajai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu apskritai gyveno. Kokius įrodymus reikia turėti pvz. prisidėjus prie svetimo būsto pagerinimo, ar gali reikalauti išlaidų atlyginimo ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų? Pataria advokatų kontoros „Virketis ir partneriai“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.Ved. Artūras Matusas

„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.Ved. Ignas Klėjus

Istorikas Tomaš Božerocki pristato knygą apie permainingą Naujosios Vilnios istoriją „Naujosios Vilnios istorija iki Antrojo pasaulinio karo“.Pokalbis su daugiau nei 30 metų kanklėmis grojančia etnomuzikologe, pedagoge, folkloro atlikėja Goda Kovalenkiene. Ji groja tomis kanklėmis, kuriomis pradėjo muzikuoti dar vaikystėje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lina, dar visai neseniai palaidojusi savo sūnų, atvirai dalijasi visais jausmais: „Net ir mums, išgyvenusiems širdies transplantaciją sūneliui, nebuvo paprasta priimti tai, kad tokie atvejai nutinka, tik kažkam mirus“. Linos Šerėnienės sūnaus Edvardo atvejis ypatingas tuo, kad tai buvo tik ketvirtasis atvejis Lietuvos organų ir donorystės istorijoje, kai asmuo, pats gyvenęs su donoriniu organu, po savo mirties gelbsti kitus. Edvardukas sunkia širdies liga sirgo nuo gimimo, transplantacijos stebuklą berniukas patyrė būdamas trejų metų. Po širdies persodinimo jis išgyveno septynerius metus. Po Edvardo mirties vienas jo inkstas buvo paimtas ir sėkmingai transplanuotas jaunai merginai.Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė laidoje dėkoja visiems mirusių donorų artimiesiems už kiekvieną „taip“ ir džiaugiasi, kad tų „taip“ daugėja.Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs: „Mes turime džiaugtis, kad medicina gyvybės tarnystėje, organų transplantacijoje atrado naują būdą tarnauti žmonijai saugant esminę asmens vertybę. Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui.“Ved. Žydrė Gedrimaitė

Projekto „Knyga + Kinas“ opcinio įsigijimo konkurso nugalėtojais tapo VšĮ „Broom Films“ – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Skučas ir prodiuserė Justė Michailinaitė, pasirinkę rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) perkelti į ekranus. Pokalbis apie literatūros ir kino pasaulių suartėjimą.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Parodoje apsilankė kolegė Evelina Povilavičiūtė.Velykų išvakarėse, Didįjį Šeštadienį netoli Paryžiaus įsikūrusioje istorinėje Kompjeno pilyje vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Les Printanieres“ pianistė Mūza Rubackytė surengs koncertą, kuriame kartu su Jungtiniu Vilniaus universiteto choru ir solistais iš Lietuvos – sopranu Aiste Pilibavičiūte, mecosopranu Nora Petročenko, tenoru Edgaru Davidovičiumi ir bosu Nerijumi Masevičiumi – atliks kompozitoriaus Ferenco Liszto liturginę oratoriją „Via Crucis“. Pokalbis su Vilniaus universiteto chorų meno vadove ir vyr. dirigente Rasa Gelgotiene.Kai garsas virsta emocija, o balsas – instrumentu. Šiandien Ignas Gudelevičius pasakos apie vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų: kompozitorę, dainininkę, režisierę ir performanso menininkę Meredith Monk. Nuo septintojo dešimtmečio ji tyrinėja žmogaus balso galimybes be žodžių, be tradicinių struktūrų, bet su ypatingu jausmingumu ir intuicija.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė, TV laidų vedėja Violeta Baublienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Ir mokslas, ir menas, ir sunkus kasdienis darbas. Taip apibūdinamos naujų rinkų paeiškos. Bet kaip jos iš tiesų ieškomos, randamos ir atrakinamos? Pokalbis su Pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.Taip pat laidoje apie nekilnojamojo turto mokestį. Kas jį mokės ir kaip jo praktika taikoma Europoje? Komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.Ir kiniški laimės sausainiukai, atkeliavę visai ne iš Kinijos.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Studijoje svečiuojasi kompozitoriai Domantas Pūras, Ignas Šoliūnas ir Jokūbas Preikša – šiuolaikinės elektroninės muzikos trio „El Chico Fuendre“, įsikūręs Vilniuje. Grupė savo kūryboje jungia įkvėpimus iš vokiečių krautroko ir Indijos tradicinės muzikos, o gyvuose pasirodymuose kuria psichodelinio roko ir analoginių sintezatorių persmelktus garsovaizdžius.Šv. Velykų dieną „El Chico Fuendre“ pristato savo naują singlą „Raga for Roaring Sky“, o mėnesio pabaigoje – ir visą albumą Ragas for City Dwellers.Pokalbio metu grupės nariai dalinasi jiems svarbiais mėgstamos muzikos įrašais, pasakoja apie kūrybines įtakas, siekius, komponavimo būdą ir koncertinę veiklą.Ved. Lukas Devita

Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant takų ir konceptualų kūrinių polilogą? Ar, kartu su fizine aplinka ir diskursyviu kontekstu, keičiasi ir meno žodynas?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kas yra antropoceno vaikai? Ką tikro galime pasakyti apie jaunus žmones gyvenančius byrančio pasaulio akivaizdoje?Kas yra posthumanistinis ugdymas? Kaip ši mąstymo kryptis susiformavo? Kuo ji skiriasi nuo humanizmo? Ką posthumanizmas gali duoti antropoceno vaikams? Koks asmuo turėtų būti ugdomas remiantis posthumanistinėmis idėjomis ir vertybėmis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkėmis, prof. dr. Lilija Duobliene ir doc. dr. Sandra Kaire.Ved. Aurimas Švedas

Ir tai yra viskas! Paskutinė ir turbūt emocingiausia „Pezam apie Basketnews CBet Fantasy” apžvalga. Į ją pasijungė ir daugiau nei 13 000 komandų įveikęs naujasis čempionas vilnietis Ignas Rapkevičius. Ačiū už tai, kad klausėte! Iki pasimatymo kitą sezoną. Karolis ir Kazys. P.S. Dėl ašarų galimai netiesa. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Lengvas jauduliukas (0:00); Karolio komandos pasirodymas 34-ajame ture (3:34); Kazio komandos pasirodymas 34-ajame ture (4:54); 10 milijonų komandos (6:34); Apie naują sezoną (8:12); Žiūrovų rekomendacijos ir žemas lygis (8:43); Laimėtojai į BasketNews sąskrydį (13:52); Pagyros Blinstrubui (15:42); Geriausias metų komentaras (17:04); Labiausiai nuvertinti ir pervertinti žaidėjai (20:24); Pokalbis su čempionu (28:25); Pokalbis su vidurio lygos čempionu (47:47); Ačiū (58:16).  

Klimato kaitos rubrikoje apie kiną ir edukaciją ekologijos tema jungiantį projektą „Sengirės kinas“. Balandžio 16 d. daugiau nei 70 ekranų visoje Lietuvoje bus rodomas filmas „Upė“.Kaip geriau suprasti JAV prezidento Donaldo Trumpo mąstymą ir fenomeną padeda realybės šou ir amerikietiškų imtynių išmanymas? Pokalbis su režisieriumi Jonu Trukanu.Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ pradeda kampaniją „Nepaliestas, neapkabintas, nežindytas“. Joje atkreipia dėmesį į artumo deficitą, su kuriuo neišvengiamai susiduria kiekvienas anksčiau laiko gimęs kūdikis.Rokiškio krašto muziejuje - stebuklų pasaulis. Būtent taip pavadinta iš Ukrainos kilusio menininko Vladimiro Kazarijano mikrominiatiūrų paroda. Autoriaus kūriniai dažnai vadinami aštuntuoju pasaulio stebuklu, o juos pamatyti reikalinga speciali įranga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gyvenime pasitaiko įvairiausių situacijų, neatmestinas ir dalyvavimas civilnėje byloje. Tad kiekvienam iš mūsų svarbu suprasti ir žinoti kaip veikia civilinis procesas, kokias teises turime gindamiesi teisme, nes tai apima įvairias gyvenimo sritis – nuo darbo, žalos atlyginimo, vartotojų teisių, sutartinių santykių iki paveldėjimo, šeimos ir kitų ginčų. Civilinio proceso šalis, jų atstovavimo ypatumus, procesinius dokumentus ir jiems keliamus reikalavimus, proceso eigą bei kitus svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti proceso šalims, aptariame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku Artūru Driuku.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko kokybinį tyrimą apie translyčių žmonių patirtis Lietuvos darbo rinkoje. Kas paaiškėjo, su kokiais teisiniais iššūkiais mūsų šalyje susiduria translyčiai asmenys? Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas porai skiriantis yra viena sudėtingesnių, kartais ilgais konfliktais virstančių, teisinių situacijų. O jeigu vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus tenka spręsti tarp nesusituokusių asmenų, reikalas tampa dar komplikuotesnis. Teisininkai pastebi, kad nustatytas teisinis reguliavimas kartu negyvenančių tėvų ginče dėl vaiko labai dažnai paskatina didelę tarpusavio konkurenciją ir savotiškas varžybas. Dėl ko dažniausiai ginčijamasi? Ar įmanoma pasiekti visas puses tenkinantį rezultatą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

Spaudos apžvalga.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Metų knygos rinkimai. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Pokalbis apie naujausią jos knygą „Paskutiniai vaikai“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Rasa Murauskaite-Juškiene.Kas turi teisę į žmogaus atvaizdą, ir kokiais atvejais jis gali būti naudojamas be aiškaus sutikimo? Kokias naujas grėsmes ir galimybes kūrybos industrijoms kelia dirbtinai generuoti žmonių atvaizdai?Kaune, galerijoje „Meno parkas“, prasidės vienos dienos vizualaus meno vitrina „Aidai: Atmintis“. Per 8 valandas lankytojai galės išvysti 25 video darbus iš 17 pasaulio šalių bei 4 jaunųjų Lietuvos menininkų performansus, kuriuose atmintis įgauna kūnišką, gyvą formą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7 jo meškinas. Šis skirtas skautams.Organizacija „Menas ir inovacijos“ dalyvavo tarptautiniame projekte, kurio metu buvo ieškoma būdų, kaip dramos terapija gali padėti jaunimui stiprinti pasitikėjimą savimi. Kai kalbame apie paauglius, patyrusius karą, priverstinę migraciją ar kitus sudėtingus išgyvenimus, kūrybiniai metodai tampa ne tik saviraiškos, bet ir emocinio gijimo įrankiu.Ved. Justė Luščinskytė(DI iliustracija)

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke.Kaip lavinamas kūrybiškumas kasdienybėje? Pokalbis su renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu, renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku.Ved. Ignas Klėjus.

Balandžio 8 d. minima tarptautinė romų diena. Kuo gyvena Lietuvos romų bendruomenė? Ar visuomenėje dar gajūs stereotipai apie romus? Pokalbis su Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ištvanu Kviku ir Baltijos regiono romių asociacijos vadove Vaiva Poškaite-Kovaliuk.Klimato kaitos rubrikoje apie jau 25-ąjį kartą rengiamą „Mamų mugę“ su šios mugės įkūrėja Jurga Barbora Jauniškienė.Lietuvos senjorai menkai socialiai aktyvūs – tik 1 iš 10 dalyvauja kokioje nors visuomeninėje veikloje. Tai – vienas žemiausių rodiklių visoje Europoje. Pavyzdžiui Danijoje socialiai aktyvūs yra net 65 proc. senjorų. Tokius duomenis atskleidė tarptautinis Europos senėjimo tyrimas.Apie tai pasakoja Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo koordinatorius Lietuvoje, Vilniaus universiteto prof. dr. Antanas Kairys.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus proto puoselėtoju. Kaip nepasiklysti šios informacijos džiunglėse?Pokalbis su paranormalių reiškinių tyrinėtoju-skeptiku, pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistu dr. Gabrieliumi Klimenka.Ved. Ignas Klėjus.

Klimato kaitos rubrika. Kaip susijęs teatras ir tvarumas? Nacionalinis dramos teatras organizuoja tvarumo forumą, balandžio 2 d. vyksiančio forumo tema „Tvari bendruomenė?“.Pokalbis su menininke Vėtre Antanavičiūte, kuri fotografijose fiksuoja autistiškų vaikų, taip pat ir savo sūnaus, pasaulį.Balandžio 1 d. minima kaip juokų ir melagių diena. Kodėl meluojame?Šį mėnesį „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip pasiruošti krizinėmis situacijomis. Slėptuvę įsirengti galima ir savo namo kieme. Tokį statinį siūlo ir Lietuvoje veikiančios bendrovės. Teigiama, kad ją įkasus gana giliai, slėptuvė gali apsaugoti ir nuo bombardavimo, o gyventi ten galima tol, kol užteks maisto ir vandens atsargų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su Ševčenkivskos bendruomenės vadovu Olehu Pylypenko, kuris plataus masto karo pradžioje buvo pagrobtas rusų, kankintas, po trijų mėnesių išlaisvintas.Vakarų žvalgybos – kaip jos kūrėsi, vystėsi, kaip veikia dabar? Pokalbis su istoriku ir publicistu Bernardu Gailiumi apie jo knygą „Žvalgyba Vakaruose. Istorija ir kultūra“.Kelis apdovanojimus jau pelniusio stebimosios dokumentikos filmo „Murmančios širdys“ dėmesio centre - atokiame Skiručių kaime įsikūrusi bendruomenė, kurioje vyrai bando išbristi iš priklausomybių. Tikrasis filmo centras – toje bendruomenėje gyvenantis 14-metis paauglys. Apie filmą pasakoja jo režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai? Kokias galimybes atveria kuriama smegenų kompiuterio sąsaja?Pokalbis su neurochirurgu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Andriumi Radžiūnu.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis su Skeptikų draugijos pirmininku Algimantu Kveciu apie tai kiek ir kam šiandienos visuomenėje reikalingas skepticizmas.„Daugelis mūsų iki šiol nieko nesame girdėję apie mokykliniuose vadovėliuose vertą paminėti Jadvygos Bieliauskienės ranka 1985 m. rašytą Mordovijos moterų lagerių kalinių pasiųstą sveikinimą JAV prezidentui Ronaldui Reaganui ir apie metus trukusius tylos įžadus“, savo knygoje apie disidentę Jadvygą Bieliauskienę rašo Ramunė Sakalauskaitė. Ko dar nežinome, o turėtume žinoti apie Jadvygą Bieliauskienę?Kas yra geras masažas? Pokalbis su nacionaliniame masažuotojų profesinio meistriškumo konkurse „Masažuotojas 2025“ I vietą laimėjusia Martyna Revuckaite.Lazdijų rajone ūkininkaujančią Vaidą Tulabaitę daugelis geriau atpažįsta kaip „Vilkės ūkio“ įkūrėją. Moters gyvenimo paieškų kelionė labai įdomi – nuo gyvenimo mieste, karjeros siekimo iki didžiausio troškimo išsipildymo – gyvenimo kaime auginant sveiką maistą. Gamtiniame ūkyje užaugintas maistas ir sudaryti krepšeliai keliauja į didžiuosius miestus.Ūkininkė Vaida Tulabaitė akcentuoja, kad svarbu mokytis užsiauginti savo maistą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialiniuose tinkluose Justės Latauskienės įrašus skaito tūkstančiai, o medicininės kasdienybės patirtis gydytoja aprašė savo pirmoje knygoje. Ko reikia geram susikalbėjimui su savo gydytoju? Kokia mūsų medicinos ir sveikatos ateitis laukia? Ką daryti, kai nežinai, kodėl skauda?Pokalbis su šeimos gydytoja, psichoterapeute Juste Latauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Šį kartą Andrius Tapinas kalbasi su Despotin Fam nariais: Liezhuviu (Justas Rudžianskas) ir Vaiperiu (Vitalijus Puzyriov). Kaip patys svečiai paminėjo, šiame pokalbyje jie apsinuogino, tad Išgrsite ne tik apie jų kuriamą muziką, bet ir apie blogiausią koncertą, muštynes su Pikaso ir Liezhuvio buvuses bei dabar planuojamą „akcijas“.

Nuo šešerių netekęs regėjimo, Mindaugas Dvylaitis gyvena labai spalvotą gyvenimą. Jo patirtis – pasaulio ir Europos plaukimo čempionatai, laimės paieškos muzikoje ir įkurtas masažuotojų neregių salonas. Ar pakankamai suprantame nematančių pasaulį?Pokalbis su Pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionato prizininku, Europos stalo teniso vicečempionu, projekto „Žvelgk giliau“ ambasadoriumi, masažuotoju Mindaugu Dvylaičiu.Ved. Ignas Klėjus

Šią savaitę prasideda trisdešimtasis „Kino pavasaris“, be kurio jau sunkiai įsivaizduojamas Lietuvos kultūros pasaulis. Šiandien laidos „10-12“ ryškios asmenybės rubrikoje net dvi asmenybė – festivalio įkūrėja Vida Ramškienė ir jos sūnus Algirdas Ramaška, kuris šiuo metu yra festivalio vadovas.Pokalbis su Jauniumi Petraičiu, kuris neseniai parašė debiutinį romaną „Tu kažką turi“, kur pasakoja tragikomišką istoriją apie lietuviškas namo statybas, o kartu svarsto ir apie gyvenimo statybų klausimus.ISM vadybos ir ekonomikos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad tiek mus, tiek žiniasklaidą veikia karo nuovargis. Naujienų apie karą stipriai sumažėjo, jos tapo labiau neutralios.Su architektūra vaikai susipažįsta labai anksti. Vaikų žaidimų aikštelės – viena tų vietų, kuriose mažieji mokosi suprasti aplinką. Architektė ir Kauno technologijos universiteto doktorantė Egle Januškienė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės miestų erdvės vaikams skatina fizinį aktyvumą, tačiau nėra skirtos kūrybiniam lavinimuisi.

Šiandien minima akiniuočių diena. Kaip rūpintis savo akių sveikata?Apie tai su Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininke prof. Jūrate Balčiūniene.Pokalbis su strateginės komunikacijos eksperte Liudmyla Dolhonovska, tuometinio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patarėja strateginės komunikacijos klausimais. Lietuviškai išleista Ukrainoje itin populiari jos knyga „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos“. Pokalbis apie pirmąsias karo dienas, nuotaikas štabe, Zalužno asmenines savybes ir galimybes prezidento rinkimuose, kai jie bus surengti.Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos. Viena jų – Grūšlaukės Užgavėnės. Teigiama, kad šios šventės šaknys siekia daugiau nei šimtmetį. Kone dešimt valandų persirengėliai ir muzikantai vaikšto po sodybas, sveikindami šeimininkus.Apie šventės tradicijas pasakoja Grūšlaukės kaimo bendruomenės pirmininkas Leonas JazbutisBesiklausant savo mylimo atlikėjo muzikos, ne kiekvienas pagalvoja apie iššūkius, su kuriais jam tenka susidurti. Taip sako būtent su muzikantais dirbanti psichologė RozanA Korbačo, kuri Vilniuje dalyvavo diskusijoje apie muzikantų psichinę sveikatą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Magiškos raidės „ADHD“ daug metų išskirtinai laikytos tik vaikams būdingu sutrikimu. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbant apie tai, jog ir suaugusieji patiria dėmesio sunkumų, keičiasi požiūris į nusistovėjusias paradigmas net pačioje medicinoje. Vis daugiau žmonių pastebi tai savyje, vis daugiau atvirai kalba, jog turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Ką toks atviras pripažinimas suteikia pačiam žmogui? Kaip pasaulį ir laiką mato ADHD žmogus? Ar tai tikrai sutrikimas, o gal žmonių neuroįvairovės bruožas?Pokalbis su ADHD aktyviste Rūta Viktorija Rūte.Ved. Ignas Klėjus