Podcasts about pokalbis

„Aš tam ruošiausi“, – sako karo medikė Vaiva Jankienė apie apsisprendimą vykti savanoriauti į Ukrainą. 17 metų tarnavusi Lietuvos kariuomenėje, buvusi misijoje Afganistane, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vaiva savo slaugytojos kasdienybę taikos sąlygomis iškeitė į savanorystę pafrontės srityje. Kokios mintys, emocijos ir išgyvenimai palietė karo medikę per pastaruosius 30 metų slaugytojos darbo?Pokalbis su karo medike, slaugytoja, „Blue/Yellow“ misijų koordinatorė Vaiva Jankienė. Ved. Ignas Klėjus.

Lietuva per 10 metų laikotarpį kontrmobilumo arsenalo stiprinimui skirs 1,1 mlrd. eurų. Pokalbis šia tema radijo stoties FM99 eteryje su Krašto apsaugos viceministru Tomu Godliausku. Pašnekovą kalbino Liudas Ramanauskas.

Pokalbis su Talino katalikų vyskupu Philippe Jourdan apie šį savaitgalį skelbiamą pirmąjį Estijos katalikų palaimintąjį - arkivyskupą Eduardą Profittlichą SJ (1890-1942).Naują „Kelionės“ numerį pristato leidinio bendradarbė Aušra Čebatoriūtė.Augmino Petronio komentaras apie Seime rengiamą Reprodukcinių teisių įstatymą.Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Popiežiaus Leono XIV-ojo šimtas dienų“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Padirbsiu metus, o tada – kuriam laikui į atostogas su nedarbo išmoka. Populiarus jaunimo planas pastaruoju metu. Kaip jis keičia darbo rinką? Pokalbis su trumpalaikio darbo platformos Workis.lt produkto vadove Agne Petrėnaite.O kaip ekonomistai vertina paskirtosios premjerės finansines idėjas? Komentuoja Artea banko vyriausia ekonomistė Indrė Genytė - Pikčienė.Ir palydovų ekonomika – kiek jie uždirba?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Daiva Babilevičienė žalojančius, kitaip vadinamus toksiškus, santykius išgyveno ne tik su romantiniu partneriu, bet ir su savo tėvu. Pokalbis apie tai, kaip atpažinti sielą nuodijančius santykius ir atsiriboti nuo artimos aplinkos žmonių, kurie sukelia emocinį smurtą.Ved. Lavija Šurnaitė.

Lietuvos Nacionalinis operos ir baleto teatras paskelbė, kad kilus abejonei dėl šiandien vyksiančios premjeros „Lietuviai“ muzikos vadovo, italų dirigento Gianlucos Marcianò galimo dalyvavimo muzikiniuose renginiuose Rusijoje, LNOBT vadovybė atsisako šio dirigento paslaugų. Pokalbis su dirigentu Gianluca Marcianò.Kūdikis negimsta vienas, kartu su juo gimsta ir mama, sako lėlininkė, aktorė ir spektaklio apie motinystę idėjos autorė Monika Mikalauskaitė-Baužienė. Rugsėjo 5 dieną spektakliu „Aš visada šalia“ Klaipėdos lėlių teatras atveria duris į naują sezoną. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Italijoje, Stia mieste, vyksiančios Europos kalvystės bienalės „Biennale Europea d'Arte Fabbrile“ metu bus pristatyta žymiausių Lietuvos kalvių kryžių-saulučių paroda „Lietuva. Šimtas saulių geležinių“. Pokalbis su festivalio „Užventis mene“ organizatore Milda Balvočiūte-Knyzeliene ir kalviu Virgilijumi Mikuckiu.Rugsėjo 6 d. prasideda penktą kartą rengiamas festivalis „Garsų potvynis Zapyškio Senojoje bažnyčioje“. Iki rugsėjo pabaigos organizatoriai kviečia lankytojus į drąsius klasikinės kultūros ir šiuolaikinių technologijų dialogus. Pasakoja Andrius Baranovas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – grafikė Birutė Zokaitytė.Ved. Donatas Šukelis

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statomos Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ muzikos vadovas ir dirigentas Gianluca Marcianò lapkričio 19 dieną diriguos koncertui Maskvoje.Eidamas 92-uosius mirė italų mados dizaineris Giorgio Armani. Jo vardas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo itališko stiliaus ir prabangos. Tai buvo vienas kūrėjų, kurie pakeitė žmonių požiūrį į aprangą. Jo vardas tapo elegancijos, rafinuotumo ir šiuolaikiško minimalizmo sinonimu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie protesto pertrauktą BBC Proms koncertą Londone, suomių dirigentų rokiruotę Paryžiuje ir pavojus, tykančius kiek jautresnių operos teatro lankytojų.Rubrikoje „Be kaukių“ – vaistininkas Vygintas Milašius.Ved. Gerūta Griniūtė

Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu Vilniuje įsikūręs YIVO institutas bei jo (ne)tikėti ryšiai su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene, ypač – jos centru Kaune. Pasakojimas apie tuometinės Kauno žydų bendruomenės intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo realijas, naujas iniciatyvas bei veiklias asmenybes atveria galimybę pamatyti bei įvertinti ir vilnietiškąjį YIVO bei Vilniaus žydų bendruomenę naujoje, iki šiol mažai dėmesio tiek tarp istorikų, tiek tarp plačiosios visuomenės sulaukusioje perspektyvoje.Pokalbis su Julijana Andriejauskiene iš Lietuvos istorijos instituto.Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Rugsėjo 3 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatyta kompozitoriaus 150-ojo gimtadienio renginių programa. Ji apima įvairiuose šalies miestuose vyksiančius koncertus, edukacijas, parodas. Pristatymo renginyje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė debiutavo Hollywood Bowl scenoje kartu su ryškiuoju Los Andželo filharmonijos orkestru. Pokalbis su dirigente jai tik parskridus iš koncertinės kelionės.Rugsėjo 4 d. Valdovų rūmų Didžiojo kiemo galerijose suskambės „Meilės ir Jėzaus medžioklė“ – M. K. Sarbievijaus poezija dvidešimt dviem balsams ir šviesai.Pirmosios Lietuvoje moters menotyros mokslų daktarės asmenybė dažnam pirmiausia asocijuojasi su jos brolio M. K. Čiurlionio vardu. Visgi Jadvyga Čiurlionytė, kukli savo esybe, atsidavusi mokslui, menui ir žmonėms, nusipelno atskiro portreto. Ciklo „Čiurlioniai“ autorė Kotryna Lingienė jį nutapyti pakvietė etnomuzikologės anūką Romą Lileikį.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šį rugsėjį prasideda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuojami Brailio rašto mokymai. Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu, Brailio rašto mokytoju Vytautu Gendvilu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu, besimokančiu Brailio rašto Vilmantu Balčikoniu.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi vietos menininkų parodos: Simonos Bagdonaitės-Gubinienės „Pasiklydę cirke“ ir Dainiaus Trumpio „Oda ir dulkės“. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pradedama kurti Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė. Į šią duomenų bazę pateks knygos, nuotraukos, dailės kūriniai ir audio įrašai. Sukūrus šią bazę, skaitytojai joje galės rasti kūrinius, kurių įsigyti negalima ir kurių pakartotinę leidybą ribojo autorių teisės. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Rita Pikūnaite.Claudia Piñeiro – argentinietė rašytoja, savo kūriniuose dažniausiai nagrinėjanti moterų likimus, tarpusavio santykius. Apie neseniai lietuviškai išleistą romaną „Elena žino“, kuriame skaitytojas lydi Parkinsono liga sergančią pagrindinę veikėją kelionėje po miestą, su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, profesorius Pranas Griušys.Ved. Donatas Šukelis

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad mažėja atlyginimų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų. Vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ Vilniaus regione siekė 1600-us, o Vidurio ir vakarų Lietuvoje – 1360 eurų.Pokalbis su personalo valdymo agentūros „HR Hint Online“, personalo valdymo projektų vadove Viktorija Nastulevičiūte.

„Neturiu didesnio malonumo kaip sėdėti ant suolelio miesto ir stebėti žmones“, – sako miesto sociologas dr. Tadas Šarūnas, tyrinėjantis būstus ir erdvinę segregaciją. Pasak mokslininko, miestai ir būstai, kuriuose gyvename, labai daug pasako apie tai, kas mes esame ir socialines nelygybes, kurios egzistuoja. Pokalbis apie tai, ką miesto sociologija padeda sužinoti apie mus pačius, – laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

Nuo rugsėjo 1 d. augalininkystės ūkių šeimininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tam pakoreguotos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano intervencinės priemonės veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklėse. Apie naujovės ypatumus kalba Žemės ūkio ministerijos, draudikų ir ūkininkų atstovai.Vilniaus rajone Iną ir Vytautą Greckus iš miesto į kaimą ūkininkauti atginė ramybės bei gamtos pajautimo noras. Jiedu įkūrė šeimos ūkį, kur auginamos įvairios uogos, apie kurias Ina veda edukacijas. Moteris su nekantrumu laukia rugsėjo, kai darželinukai ir mokyklinukai ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir padeda nurinkti aviečių derlių.Prieš du metus muzikos mokytoja Sonata Tamašauskiatė-Petkienė sostinės dūzgesį išmainė į kiek ramesnį gyvenimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Anot jos, prieš dešimtmetį ir pati tokio sprendimo iš savęs nebūtų laukusi, o dabar jaučia, kad įkvėpimas muzikai, kūrybai ateina ne tik iš gamtos, bet ir vasarą šalia namų prižiūrimo daržo. Pokalbis ne tik apie asmeninius pokyčius, bet ir Pasvalio muzikos mokyklos Muzikos erdvės Pušalote mokslo metus.Ved. Arneta Spaičė

Bitininkai sako, kad ši vasara - itin prasta, bitės badauja. O kaip atrodo miesto bičių ekonomika? Ir kodėl į Lietuvą plūsta padirbtas medus? Pokalbis su miesto bitininkystės "Urbanbee" projekto vadovu Pauliumi Chockevičiumi.Taip pat ar aukso amžius IT specialistams tikrai baigiasi? Komentuoja technologijų sektoriaus ekspertas Mindaugas Ubartas.Ir kaip tenisininkas Rogeris Federeris uždirbo milijardą?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Ar teisėtai Nidoje nukirsta 16 medžių? Koks likimas laukia likusių 170? Pokalbis su Neringos meru Dariumi Jasaičiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktore Lina Dikšaite, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininke Ramune Lukaševičiene ir architektu Jonu Žukausku.Į sostinę sugrįžta vienos dienos miesto festivalis „Lituanica 2000s“. Apie festivalį su jo organizatoriais kalbasi Karina Metrikytė.Šiaulių dailės galerija jau 5 metus bendradarbiauja su kultūros ir edukacijos centru „Labas itala“ ir įgyvendina išskirtinį rezidencijų projektą Šiaulių regiono menininkams. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Rugpjūčio 31 dieną vyks LRT naujojo sezono pristatymo renginys, kuris bus atviras visuomenei. Apie renginį pasakoja LRT rinkodaros skyriaus vadovas Mantas Velykis ir renginio vedėja Audra Avižiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši gidė, kelionių vadovė Monika Auksutytė.Ved. Donatas Šukelis

Vinilo 3logijos pirmąją dalį „Laisvas kūnas“ pristatantis reperis Pushaz dabar muziką kuria su sūnumi Emiliu – reperiu EMI$. Sako, jei nori būti realybėje – turi įsiklausyti ir į jaunosios kartos nuomonę. Pokalbis apie gyvenimą mieste – Zarasuose, kuriame laikas sustoja, kūrybos vertę ir muzikines, audiovizualines rezidentūras Kamariškių dvare įrengtoje garso įrašų studijoje. Ved. Marius Andrijauskas

Lietuvos atliekų tvarkymo įmonėse nesiliaujant gaisrams 4 asociacijos vienijančios beveik visa Lietuvos atliekų tvarkymo sektorių kreipiasi į Aplinkos ministeriją, kad būtų priimti pokyčiai, kaip turi būti tvarkomos baterijos, dėl kurių ir kyla gaisrai. Savaitgalį įmonės „Toksika“ teritorijoje degė vilkikas su ličio baterijomis ir akumuliatoriais.Kitąmet įsigaliosiant naujai tvarkai dėl antros pensijų pakopos, SEB bankas skelbia, kad pensijų fondai neteks maždaug 2 mlrd. turto, o 60 procentų atsiimtų pinigų, tai yra daugiau nei milijardo gyventojai išleis prekėms ir paslaugoms. Klausimas klausytojams - ar jau nusprendėte, ką darysite su savo pensijų fonduose esančiais pinigais?Sakartvelo žiniasklaidoje pasirodė niekuo nepagrįsta informacija, esą Lietuvoje ruošiami aktyvistai, kurie kels protestus prieš šios šalies Vyriausybę. LRT kalbinti pašnekovai sako, kad Sakartvelas per metus dramatiškai nusisuko nuo provakarietiško kurso, o valdantieji pasitelkia net sąmokslo teorijas.Pasienyje su Rusija, Pagėgiuose gyvenantys žmonės, sako, kad be jokių problemų gali matyti rusiškus televizijos kanalus. Tuo galėjome įsitikinti ir patys, kai dar liepą Ryto garsai transliavo iš Pagėgių.Kodėl pasaulio ekonomika, anot „Financial Times“ ekonomikos apžvalgininko, nebeturi aiškaus lyderio, kokiu ilgą laiką buvo JAV. Ką tai reiškia mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva. Ir kaip naujoji pasaulio tvarka veikia ekonomiką, kai aiškių taisyklių nėra, o prezidento D.Trumpo tarifai ir kiti ekonominiai sprendimai išlieka neprognozuojami?Pokalbis su „Financial Times“ ekonomikos apžvalgininku Krisu Džailsu.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Į šį klausimą atsako Lietuvos prūsų bendruomenės pirmininkas, prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas, jį kalbina Karina Metrikytė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi parodos, kuriose menininkai pasakoja apie siurrealistinį cirko pasaulį ir materijos laikinumą. Tomo Mizgirdo pasakojimas.„Mes visi esame skirtingi, bet viduje – ta pati vulkaninė linija“. Pokalbis su autoriais trijų kartų menininkų Vilučių darbų parodoje „Kūrybos sujungti“.Šį vakarą Preilos bibliotekoje šalia užpustyto Karvaičių kaimo bus prisimintas Martynas Liudvikas Rėza, prieš du šimtus metų surinkęs ir išleidęs lietuvių liaudies dainas. Apie pamario dainas ir renginį pokalbis su folkloro tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktare Brone Stundžiene ir LLTI Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu.120 numerių, nuo lankstinuko iki žurnalo – „Kaunas pilnas kultūros“ mini savo dešimtmetį. Pokalbis su leidinio redaktoriais Kotryna Lingiene ir Kęstučiu Lingiu.Ved. Jolanta KryževičienėJolantos Kryževičienės nuotr.

Pilietiškas žmogus, norintis pranešti apie sovietinių simbolių propagavimą arba demonstravimą, pats gali būti palaikytas tokios simbolikos propaguotoju ir net pakviestas rašyti pasiaiškinimą policijoje. Muziejininkė, visuomenininkė Nina Puteikienė atsidūrė tokioje situacijoje. Pokalbis su Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu, socialinių mokslų daktaru, Mykolo Romerio universiteto teisės profesoriumi Justinu Žilinsku, politikos apžvalgininku Mariumi Laurinavičiumi ir pačia istorijos heroje – Nina Puteikiene.„Nustebtumėt, kiek jūsų kieme yra daug vabalų. Nereikia niekur eiti ar važiuoti“, – sako makrofotografas Eugenijus Kavaliauskas. Ką nepaprasto gyvių pasaulyje pamato makrofotografas ir kaip atrodo tokių nuotraukų įamžinimo procesas? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ministras, susiprojektavęs sau namą Kauno centre. Pabrolys Mikalojaus Konstantino ir Sofijos vestuvėse. Septintasis Adelės ir Konstantino vaikas, pasiekęs karjeros aukštumų tarpukario Lietuvoje. Ciklo „Čiurlioniai“ dėmesio centre šįkart - genijaus brolis, vadintas ir Stasiu, ir Stanislovu. O meiliai – ir Kumele. Pasakoja Kotryna Lingienė.Šiandien Kauno nacionaliniame dramos teatre vyko penkių Kauno teatrų sezono pristatymas. Renginyje dalyvavo žurnalistė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dizainerė, kūrėja Indra Marcinkevičienė. Kaip ji gaudo idėjas savo spalvingiems kūriniams?Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Ar visi tą pačią žinutę socialiniuose tinkluose perskaitome taip pat?Pokalbis su rašytoja Claudia Piñeiro apie neseniai lietuvių kalba išleistą jos romaną „Elena žino“.Penktasis ciklo „Čiurlioniai“ pasakojimas apie M.K.Čiurlionio brolį Stasį Čiurlionį.Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga sudarė ir išleido tarptautinį almanachą, skirtą Almos ir Valdo Adamkų garbei „Lyg žvaigždė tavo ašara švies, išaudus žemei margąjį rūbą“.Prezidentas Gitanas Nausėda kultūros ministrą Šarūną Birutį pavadino pasyviu ir mažai veikiančiu. Ar gali būti, kad tvirtinant naujos sudėties ministrų kabinetą jame keisis šios ministerijos vadovas?Jau kurį laiką miestuose mažėja spaudos kioskų skaičius, spaudos lentynos traukiasi ir prekybos centruose. Kaip spaudos platinimo vietų stygius veikia dažniausiai leidžiamus kultūros leidinius?Pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė Julija Bagdonavičiūtė išleido debiutinį albumą „Srautas“.Ved. Marius Eidukonis

Juneta Krylovaitė – pirmoji lietuvė, perplaukusi Lamanšo sąsiaurį.Koks turėtų būti geras vadovas? Pokalbis su Lietuvos šaulių sąjungos vadu plk. Linu Idzeliu apie jo knygą „Užrašai apie vadovavimą ir lyderystę. Ką išmokau ir supratau per 30 metų Lietuvos kariuomenėje“Kas lemia alyvuogių aliejaus kokybę? Kaip suprasti, kad jis geras? Pokalbis su alyvuogių aliejaus someljė. Apie tai su alyvuogių aliejaus somelje Liana Davletšina.Klimato kaitos rubrika. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su tarptautiniais partneriais ieško būdų kaip maisto atliekas paversti vertingais produktais, tinkamais kosmetikai ar papildams. Pasakoja KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien Vilniuje vyko protestas „Gėdos diena“. Apie protestą pasakoja jame apsilankiusi kolegė Gerūta Griniūtė, kuri pakalbino protesto dalyvius.Kauno IX forto muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos partizanų batuose…“. Joje pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui – Lietuvos partizaninis karas. Parodoje lankytojai išvys autentiškų fotografijų atvaizdus su Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Aro būrio partizanais, matys interaktyvias instaliacijas, kurtas istorikės, avalynės dizainerės Rūtos Rimšelienės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Neseniai socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, dėl šį savaitgalio vyksiančio diskusijų festivalio „Būtent“ reklaminės kampanijos. Festivalio „Būtent“ reklaminiuose plakatuose, skelbiant apie diskusijas tokiomis temomis kaip partnerystė, krašto gynyba, skiepai, pasitelkiant lino raižinio motyvus ir sutartines pristatomos supriešintos pozicijos ir visuomenės klijuojamos etiketės. Ar tokia reklaminė kampanija skatina diskusijų kultūrą, o gal kaip tik - dar labiau priešina visuomenę? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, kūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja Giedre Ona Šileikyte ir reklamos agentūros „Truth“ strategu Tomu Bartninku.Pristatyta nauja knyga apie filosofą Leonidą Donskį „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija". Pokalbis apie knygą su jos sudarytoja, Leonido Donskio našle Jolanta Donskiene.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši socialinės dokumentikos kūrėjas, „Youtube“ kanalo „Televizijos bokštas“ autorius Raimundas Kižys.Ved. Donatas Šukelis

Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė pabrėžia, kad be tinkamų žinių vartojami augalai gali būti žalingi ne tik asmens sveikatai, bet patekę į netinkamas rankas gali tapti net teroristine grėsme. Vis dėlto profesorė pripažįsta, jog Lietuvoje, turinčioje gilias vaistinių augalų tradicijas, semiantis išminties iš patikimų šaltinių, augalai užima aiškią vietą ne tik medicinoje, bet ir asmeninėje vaistinėlėje.Kaip šią išmintį atpažinti? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene, ne vienos knygos autore, parašiusia daugiau nei šimtą mokslinių ir kelias dešimtis mokslo populiarinimo straipsnių.Ved. Ignas Klėjus.

Vilniaus rajone, netoli Mickūnų kaimo prieš porą metų pradėtas kurti žirgynas. Gamtos prieglobstyje, vietoje plyno lauko dabar stūgso ir arklidės, treniruočių aikštė, hipodromas. Viskas apgalvota iki smulkmenų, tačiau jei tektų antrą kartą pereiti visą įveiktą kelią, nuo nulio kurti žirgyną - Lina Zapolska abejoja ar ryžtųsi.Sodų sklypai - puiki galimybė jauniems žmonėms pradėti ūkinikauti, tačiau sąlygos tam šiuo metu nepalankios. Apie tai - pokalbis su Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininku Vytautu Buivydu.Kauno rajonas, Babtai - čia savo sodybos vartus atvykstantiems plačiai atveria, savomis žiniomis apie sodo augalus ir jų priežiūrą dalijasi patyrusi sodininkė Danutė Manarkienė. Pokalbis - apie tai kaip galima pergudrauti gamtą, kai planuojame būsimą vaisių derlių.

Dieveniškėse veikia lietuviška ir lenkiška mokyklos bei profesinė mokykla. Kaip sekasi šioms švietimo įstaigoms išsilaikyti? Kodėl vieni vaikai renkasi lietuvišką, o kiti – lenkišką mokyklą?Turistai vis labiau atranda Dieveniškių istorinį regioninį parką. Žmonių čia atvažiuoja ir iš kitų Lietuvos kampelių, ir iš užsienio. Kaimo turizmo sodybas nuomojantys verslininkai irgi džiaugiasi.Žemės ūkio sektoriui ši vasara – viena sunkiausių. O Šiaurės Lietuvos bitininkai sako – tokio prasto sezono dar nebuvo.Karybos ekspertai vis užsimena, kad jeigu Rusija norėtų išbandyti NATO vienybę, pirmiausia galėtų užimti vadinamąją Dieveniškių kilpą ir žiūrėti, kaip į tai atsakys Aljansas. Kaip užtikrinamas šios ypatingos Lietuvos vietos saugumas? Pokalbis su kariuomenės ir pasieniečių atstovais.Dieveniškių gyventojai skundžiasi, kad pagrindinis kelias, jungiantis juos su likusia Lietuva, jau daug metų labai prastas. Kiti aiškina, kad nėra darbo, o važiuoti iki Šalčininkų ar Vilniaus – per toli, neapsimoka. Kokios kitos problemos bei aktualijos Dieveniškėse? Pokalbis su Dieveniškių seniūne.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniuje esančiame Skulptūros ir vitražo centre šeštadienį prasidės šio centro organizuojamas meno festivalis, kurio metu visuomenei duris atvers menininkų dirbtuvės, pristatomi menininkų ir centro organizuojamų dirbtuvių dalyvių sukurti kūriniai. Kiek toks festivalis prisideda prie monumentalaus meno populiarinimo, kokią vietos bendruomenę kuria festivalis pramoniniame rajone? Pokalbis su skulptore Aušra Jasiukevičiūte, festivalio projektų vadove Agnė Mackevičiūte-Kensmine ir vienu iš šio festivalio pradininkų Mindaugu Digliu.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė keliais naujais kūriniais. Daugiau apie šį gatvės meną iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Nevyriausybinių organizacijų koalicija iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos šią savaitę pradėjo misiją į Ukrainą, kuri paminės istorinį „Baltijos kelią“ ir sekmadienį minimą Ukrainos nepriklausomybės dieną. Ekspedicijos Baltijos kelio maršrutu tikslas – parodyti solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Pokalbis su ekspedicijos dalyviais apie ekspedicijos tikslus, įveiktą kelią ir planus Ukrainoje.Šiandien prasideda jau tradicija tampantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą. Pasakoja Andrius BaranovasRubrikos „Be kaukių“ viešnia - estrados dainininkė, buvusi politikė ir Seimo narė Ona Valiukevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.„Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Pasakoja Karina Metrikytė.Užsienio kultūros apžvalgoje: apie klimato kaitos poveikį architektūriniam paveldui Burkina Fase, po dešimtmečio pertraukos sugrįžtančią Aleksandrijos bienalę Egipte bei naujus į Kembridžo žodyną įtrauktus terminus, įskaitant slengą. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.„Muzika yra kalba. Aš prioritetą teikiu žmogaus jausmams, prigimčiai, kas yra ne madinga, o amžina“, – sakė vienas ryškiausių Lietuvos kompozitorių Anatolijus Šenderovas, kurio 80-metį šiandien minėtume.M. K. Čiurlionio gimtadienį ir Kultūros dieną Lietuvos vyriausybė kviečia paminėti ypatingai – burtis į plačią edukacijų programą. Koks šio kvietimo tikslas ir kokią naują tradiciją siekiama sukurti? Pokalbis su Premjero patarėju kultūros klausimais Matu Drukteiniu ir edukacinių projektų autoriais.Šiandien sostinės galerijoje „Meno niša“ atidaroma Nacionalinės premijos laureato, scenografo, dokumentininko, tapytojo Gintaro Makarevičiaus paroda „Apkabink save manimi“. Pokalbis su kūrėju.Kaip šiandien švęstume Čiurlionio gimtadienį? To klausia įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, šiandien prasidedantis Plungėje ir kviečiantis keliauti M. K. Čiurlionio pėdsakais. Pasakoja festivalio meno vadovės Marta Finkelštein ir Agnė Matulevičiūtė. Ved. Jolanta Kryževičienė

„Japonija tikrai turi ko pasimokyti iš Lietuvos“, – sako šioje šalyje viešinti Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Japonijoje šiomis dienomis pasirašomas antrasis šalių istorijoje bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos nacionalinio ir Nagojos miesto muziejaus. Pokalbis su Rūta Kačkute.Šįvakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje skambės antrasis šių metų LRT KLASIKOS rezidentų Vilnius JJazz ansamblio koncertas. Kokią programą išgirsime išduoda ansamblio vadovas Jievaras Jasinskis ir vokalistė Kotryna Juodzevičiūtė.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą apie Čiurlionių šeimą. Šiandien Kotryna Lingienė pasakoja apie muziejininkę Valeriją Čiurlionytę. Jaunoji pilotė Elzė Maslauskaitė vos 17-os metų tapo profesionalia sklandytoja, o dabar mokosi valdyti sraigtasparnį. Ciklo „Lietuvos aviacijos šimtmetis. Padangių istorijos“ pasakojimą su ja parengė Rytis Skamarakas. Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistė Raminta Lampsatytė. Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Jūrų muziejaus istorinis laivas kurėnas dalyvauja „Sail Amsterdam“ – viename didžiausių jūrinių renginių pasaulyje. Per kelias dienas laivo įgula susitiks su Nyderlandų lietuviais, kurie taip pat kviečiami plaukti šiuo laivu.Susisiekimas su vienu gražiausių mūsų kampeliu – Kuršių nerija – nėra labai patogus: per reti viešojo transporto maršrutai, kartais i6vis nebelieka bilietų. o tie, kurie atvyko automobiliais, neturi kur jų pastatyti. Kaip reikia vertinti susisiekimą su Kuršių nerija? Pas6nekovas – Darius Jasaitis.Didžėjų pasaulyje siekiantis įsitvirtinti vilnietis Tomas Tradišauskas pristato valandos trukmės muzikos miksus, kuriais nori atkreipti dėmesį į tai, kad daug šiuolaikinių žmonių gyvena paskendę svaigaluose bei stereotipuose. Kaip skamba tokia kūryba ir kodėl būtent ši tema sudomino jauną kūrėją? Pokalbis su Tomu Tradišausku.Šilutės rajone Gintaras ir Vilma Adomavičiai kurią parką, kurį vadina "Hortenzijų rojumi“.Ved. Edvardas Kubilius

Kultūros ministerija planuoja iš esmės peržiūrėti ir parengti naują neprivatizuotinų kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sąrašą. Kokios grėsmės arba kaip tik – viltis prisikelti naujam gyvenimui – kils Lietuvos dvarams? Pokalbis su kultūros viceministre Ingrida Veliute ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke Vaidute Ščigliene.Kaune gyvenantis lakūnas, akrobatinio skraidymo sporto meistras, instruktorius, Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Eugenijus Raubickas jau 50 metų raižo šalies padanges lėktuvais. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Praėjusią savaitę minint švyturių dieną Klaipėdos švyturys ir jo prieigos liko užvertos, švyturių dienos renginiai Klaipėdoje nevyko. Ką apie Klaipėdos švyturio neatvėrimą visuomenei mano Klaipėdos savivaldybė, kokių veiksmų miesto valdžia ėmėsi, kad švyturys taptų atviras turistams? Pokalbis su Klaipėdos vicemeru Algirdu Kamarausku.Trečius metus Panevėžyje veikiantis kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ įsikūręs buvusioje visuomenininko Juozo Čerkeso sodyboje. Šią paslaptingą, intriguojančią ir daug kam vis dar nežinomą asmenybę geriau pažinti padės naujas interaktyvus kultūrinis maršrutas „Sugrąžinta istorija“. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – tapytojas, vienas iš nedaugelio Lietuvoje klasikinio realizmo atstovų Donatas Inis.Ved. Donatas Šukelis

„Molinės Saulėgrąžos“ sodybos durys šiuo metu atviros ir per Lietuvą keliaujantiems piligrimams, ir smalsaujantiems lankytojams. Anot sodybos įkūrėjos, keramikės Jūratės Karalienės šiais metais viskas vėluoja dvi savaites: ir galvas jau sverenčios saulėgrąžos, kurių čia pusantro šimto skirtingų veislių, ir naujai pasodintos hortenzijos.Ukmergės rajone fotografas, menininkas Albinas Kuliešis savoje gimtinėje, prie Siesikų ežero įkūrė „Baltojo paukščio“ galeriją. Šeštadienį duris atvėrusioje naujoje lankytinoje vietoje pristatyta pirmoji ekspozicija „Šventės prie Siesikų ežero”. Pokalbis apie tėviškės gaivinimą, greta plytintį obelų sodą ir įamžintas buities akimirkas.Ieškoma būdų mažinti išlaidas augalininkystei, tad dažniau taikomas ekstensyvus dirvos dirbimas. Siekiant sumažinti energetikos ir darbo sąnaudas, mažinamas dirvos arimo gylis, arimas keičiamas purenimu arba visiškai atsisakoma pagrindinio žemės dirbimo, sėjama tiesiog į ražienas, o dabar pats metas sėti tarpinius pasėlius. Apie jų naudą dirvai, besiplečiantį pasirinkimų spektrą bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atliekamus tyrimus pokalbis su dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja Dr. Gražina Kadžiene.Ved. Arneta Spaičė

Mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa paskelbta profesorės Gertrudos Jungblut premijos laureate. Prof. dr. Gertrud Jungblut stipriai prisidėjo prie lygių galimybių užtikrinimo moksle. Ji rėmė feministines iniciatyvas ir padėjo įtvirtinti lyčių lygybės politiką akademinėje bendruomenėje. Pokalbis su G. Raibyte-Aleksa apie premijos atveriamus kelius į žinių gilinimo galimybes mokslo žurnalistikoje.Toliau tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ciklą apie aviaciją, šį kartą daugiau sužinosime apie oro balionų pilotavimą. „Skrydis oro balionu yra geriausias būdas skraidyti“, – sako oreivė Agnė Simonavičiūtė. Ji – pasaulio ir Europos oro balionų čempionatų prizininkė. Su ja bendrauja Vesta Vitkutė....Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune rugpjūčio mėnesio trečiadieniais kviečia į vasaros sodo pasakojimus „Ne viską sprendžia valstybė“. Jų metu muziejaus istorikė Marija Navickaitė vedžioja po Prezidentūros sodelyje veikiančią archyvinių fotografijų parodą „Neabejingos“ ir pasakoja, kaip tarpukariu gyvenusios moterys vienijosi bendram darbui švietimo, kultūros ir socialinės globos srityse. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dainininkė Kotryna Juodzevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Laidoje - pasakojimas apie Žolinės tradiciją bei renginius. Vienas renginys, visą parą vykstantis sutartinių giedojimas, jau nuo ketvirtadienio vidurdienio sujungia tris miestus ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje.Pasakojimas apie dirbtinio intelekto panaudojimą įvairiose srityse ir kaip jis pasitelkiamas kartais to net nepastebint, nuo medicinos ir diplomatijos iki kasdienio telefono naudojimo.Lietuviai vis noriau registruoja savo augintinius ir šiuo metu jų registre jau yra per pusę milijono.Aliaskoje vyks JAV ir Rusijos vadovų susitikimas. Pasaulis užgniaužęs kvapą laukia jo rezultato ir žinios, ar vis dėlto rasis ryžto baigti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.LRT RADIJAS tęsia penktadienių keliones po pasienio miestus ir miestelius. Apie Suvalkų koridoriuje esančią Kalvariją pasakoja ten apsilankęs Dominykas Rimaitis.Pokalbis su Portugalijoje dirbančiu ir didžiulius gaisrus gesinti padedančiu pilotu lietuviu.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Dėl pokyčių valdžioje politologams ši vasara – itin darbinga. Kaip atrodo politologų darbo užkulisiai? Pokalbis su Klaipėdos universiteto politologe Gabriele Burbulyte.Pajūrio gelbėtojai sako kartais net patys negalintys patikėti, kaip tėvai tiesiog piktybiškai neprižiūri savo mažamečių vaikų – leidžia jiems vieniems bristi į jūrą, o patys net nežiūri į jų pusę, nereaguoja į įspėjimus. Kaip paskatinti tėvus atidžiau prižiūrėti savo vaikus, ilsintis prie vandens?Klaipėdos vardą garsinantis choras „Cantare“ neseniai atšventė 35 metų jubiliejų bei pelnė „Aukso paukštę“ – pripažintas geriausiu praėjusių metų mėgėjų choru Lietuvoje. Kaip dešimtys žmonių, besisukdami savo kasdieniuose rūpesčiuose, dar sugeba šitiek metų išlaikyti labai kokybišką chorą?Devynioliktame amžiuje gyvenusio lietuvių tautosakininko Antano Juškos knyga turi intriguojančią istoriją. Juška, pasišventęs gelbėti lietuvių kalbą, užsirašinėdavo žodžius, tarp jų ir dainas, suorganizavo, ko gero, pirmąjį dainų konkursą Lietuvoje. Jo dainų rinkinys išleistas spaudos draudimo laikotarpiu ir slapta atgabentas į Lietuvą vienai iš jo konkursų laimėtojų. Ta pati knyga nuskendo kartu su Titaniku, o maždaug prieš dešimtmetį iš jo iškelta.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvą sukrėtė į šalį įskridusių dronų istorijos. O kokių sprendimų numušant skraidykles turi Lietuvos lazerių pramonė? Pokalbis su „Altechna“ valdybos pirmininku Šarūnu Šiugžda.Taip pat, kas vyksta su sviesto kainomis ir kodėl brangsta kruasanai? Komentuoja pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.Ir faktų patikra: ar tiesa, kad kas penkioliktas amerikietis, milijonierius?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Prieš penktadienį vyksiantį Amerikos prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą Europos valstybių vadovai su Amerikos pareigūnais įvairiais formatais susitinka tarpusavyje ir dėlioja galimus penktadienio susitikimo scenarijus.Aktualaus klausimo rubrikoje šiandien - saugaus eismo tema. Keliuose vairuotojams atsirado papildomi ženklai, statomi prieš greičio matuoklius. Jie nurodo tame ruože leistiną greitį, ir taip siekiama padėti vairuotojams laikytis nustatytų ribojimų.LRT Tyrimų skyriui pavyko susipažinti su Rusijos sienos kirtimų duomenimis ir pamatyti, kurie dabartiniai Seimo ir Vyriausybės nariai į šalį agresorę vyko po 2014 m. Krymo aneksijos.Pokalbis apie pagalbą priklausomybes patiriantiems vaikams. Savaitgalį be žinios dingus paauglei dukrai, jos mama parašė viešą kreipimąsi į visuomenę ir valdžios institucijas, teigdama, kad neįmanoma gauti greitos ir patikimos pagalbos priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų turinčiam vaikui. Mama savo patirtimi sutiko pasidalinti ir su LRT Radiju.Ved. Liuda Kudinova

Spaudos apžvalga.Tęsiame Lietuvos aviacijos 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą. „Skrydis oro balionu yra geriausias būdas skraidyti“, – sako oreivė Agnė Simonavičiūtė. Ji – pasaulio ir Europos oro balionų čempionatų prizininkė. Apie keliavimas oro balionais Lietuvoje ir užsienyje bei įvairiausias oro balionų pilotavimo subtilybes pasakoja Vesta Vitkutė.Užsienio kultūros apžvalga: diskusijos dėl nuogo kūno vaizdavimo viešosiose erdvėse Danijoje, teisiniai iššūkiai, lydintys žaislų dizaino fenomeną Labubu, ir žinios apie naująjį Taylor Swift albumą. Pasakoja Justė Luščinskytė.Gedimino paminklo Vilniuje autoriui, didžiąją gyvenimo dalį Niujorke praleidusiam skulptoriui Vytautui Kašubai – 110. Menininką prisimena menotyrininke dr. Simona Makselienė. Šiandien nuo vidurdienio iki rytojaus vidurdienio visi kviečiami į M. K. Čiurlionio muziejų giedoti sutartinių. Apie muzikinį maratoną „Suburtynė“ pasakoja jo organizatorė Skaidra Jančaitė.Šiemet minime 500-ąsias Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo metines. Kokią reikšmę šis įvykis turėjo Lietuvai, kodėl turime prisiminti ir Karaliaučiaus universitetą? Pokalbis su istoriku Vasilijumi Safronovu.Į kokią Žolinės šventę visus žolinėtojus kviečia VU Botanikos sodas? Kuo svarbios vaistažolės sprendžiant žmogaus sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo problemas? Pokalbis su VU Botanikos sodo atstove Aida Dobkevičiūte ir VU dėstytoju, gydytoju Elmantu Pocevičium.Ved. Jolanta Kryževičienė

Mykolo Saukos skulptūros „Liudytoja“ padegėjas gailisi ir atsiprašo autoriaus, Zarasų krašto muziejaus ir visuomenės. Pokalbis su Zarasų rajono mere Nijole Guobiene.Į Anykščius sugrįžta tradicinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ – tris dienas Dainuvos slėnyje skambės muzika, poezija ir vizualusis menas.„Tai mano noras prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – sako režisierius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais ukrainiečių aktoriais kuria spektaklį „Paukštyno bendrabutis“ pagal lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Švyturio dieną pajūryje prasideda įvairiausi renginiai, ne tik kviečiantys pasižvalgyti iš švyturių aukštybių, bet ir susipažinti su jų istorija bei dabartimi. Kodėl švyturių dieną neatsivers Klaipėdos švyturys?Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie atšauktas sezono pradžios premjeras Estijos nacionalinėje operoje ir vieną žinomiausių klasikinių melodijų, nuo šiol skambančią Jungtinių Arabų Emyratų greitkelyje.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistas Dainius Vaičekonis.Ved. Gabija Narušytė

Prezidentas per savo patarėją pranešė nematantis joje aplinkos ministro Povilo Poderskio. Paaiškėjo, kad vėjo energetikos verslo lobistu anksčiau dirbęs Poderskis, būdamas aplinkos ministru, pats dalyvavo rengiant liberalesnę poveikio paukščiams tvarką, kuri yra palanki vėjo elektrinių vystytojams. Aplinkos ministras šiuo metu išvykęs į komandiruotę Prancūzijos Gvianoje stebėti palydovo paleidimo į kosmosą. Kodėl keičiama vėjo elektrinių poveikio paukščiams nustatymo tvarka, šiandien aiškinosi Seimo aplinkos apsaugos komitetas.Pokalbis su Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Linu Jonausku ir komiteto nariu, buvusiu Aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

Klimato kaitos rubrika. Prancūzija imasi riboti ultra greitąją madą. Šalies Parlamentas priėmė įstatymą, nukreiptą prieš ultra greitosios mados gigantus tokius kaip „Shein“ ir „Temu“ – draudžiamos jų reklamos, apmokestinami itin pigūs drabužiai. Kaip Lietuvoje sprendžiamas tekstilės pertekliaus klausimas?Kai paskatinti žmones daugiau judėti? Kiek kasdieninis judėjimas lemia mūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą? Pokalbis su Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Albertu Skurvydu.Didžioji dalis lietuvių sako, kad informacijos apie tai, kaip išvengti finansinių sukčių yra pakankamai ir ji lengvai suprantama. Ypač informacijos pakanka vyriausio amžiaus gyventojams. Tai parodė naujausia „Citadele“ banko užsakyta apklausa.Kokius naratyvus Kremliaus propaganda platino apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusius dronus? Apie tai su Pilietinio atsparumo iniciatyvos tyrėja Urte Andriukaityte.Lietuvos ūkiuose sirpsta uogos. Jurgita ir Tautvydas Grikavičiai, išbandę uogų auginimą Varėnos rajone, Jurgitos tėvų sodyboje, ryžosi kurti savo ekologinį uogų ūkį. Įsigijo žemės Širvintų rajone, pasodino aviečių, braškių, derlių nokina ir kopūstai, cukinijos. Kitais metais sodins dar daugiau. Vietoje, kurią pavadino "Draugišku ūkiu". Kiek kainuoja Lietuvoje įkurti ekologinį ūkį?Ved. Agnė Skamarakaitė

„Grįždavau namo kaip iš ekspedicijų“, - sako senuosius lietuviškus receptus renkanti bei rekonstruojanti istorikė Anželika Laužikienė. Pasak jos, save per daug komunikuojame kaip bulvinę valstybę, nors pažvelgę į istorinę virtuvę galime suprasti, kad ji gerokai turtingesnė. Kodėl lietuviški patiekalai nėra tapę pasaulinėmis žvaigždėmis? Gal nepelnytai kažkas nugrimzdo į istorinę praeitį? Kaip saldumynais mėgaudavosi praeities lietuviai? Ir kodėl šiandien valgome tai, ką valgome?Pokalbis su istorike, gide, knygų apie gastronomiją autore Anželika Laužikiene.Ved. Ignas Klėjus.

Mokslo rubrikoje - pasakojimas, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti filmų garsinimą. Laidos PIN kodas anonse - ledukų gėrimuose kultūriniai skirtumai: kodėl vienose šalyse jų reikia paprašyti, o kitur ir neprašyti prideda ledo pilną stiklinę.Ryto garsuose ir rubrika „Auga ir balkone“. Susipažinsime su šeima, kuri beveik visas savo suvartojamas daržoves užsiaugina balkono ūkyje.Klaipėdos vaikų ligoninės medikai pastebi, kad apskrityje nuolat auga apsinuodijusių vaikų skaičius. Šiemet iki liepos 23 d. Klaipėdoje gydyta 80 tokių pacientų, kai per visus 2020 metus jų buvo 73. Dažniausiai vaikai gydyti dėl intoksikacijos alkoholiu.JAV prezidentas Donaldas Trampas rugpjūčio 15 d. Aliaskoje ketina susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tuo metu leidinys „The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu metu V. Putinas mainais už rytinius Ukrainos regionus pasiūlė sustabdyti karo veiksmus. Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Ukrainoje Maksimu Milta.Vilniaus apylinkės teismui pripažinus pirmąją tos pačios lyties partnerystę Lietuvoje, advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad tai suteikia daugiau galimybių kitoms poroms.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Alytaus rajono ežere neblaivus katerį vairavęs vyras kliudė ir sužalojo nepilnametę. Kaip kontroliuojami plaukiojantieji vandens transporto priemonėmis?21 diena ir 366 km. Pokalbis su Baltijos jūrą perplaukusiu Meinardu Valkevičiumi.Siekiant, kad kuo daugiau piliečių išmoktų kaip elgtis ekstremalių situacijų ar karo atveju, organizuojami pilietinio pasipriešinimo instruktorių mokymai.Nuo kūčiukų edukacijų iki produktų iš aplink augančių putinų – to galima tikėtis apsilankius Kauno rajone, netoli Vilkijos įsikūrusioje Sadauskų sodyboje. Šiame šeimos versle svarbios tvarumo idėjos ir noras padėti kitiems. Pavyzdžiui, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, čia apgyvendinta daugiau nei keturiasdešimt karo pabėgėlių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui žmonės dažniau prašo jų nefotografuoti ar neviešinti nuotraukų padarytų viešumoje? Pokalbis su fotografu Vincu Alesiumi.Kiek savižudybių prevencijoje svarbios bendruomenės? Vilniaus universiteto mokslininkai šia tema atlieka tyrimą ir kviečia gyventojus dalyvauti apklausoje. Apie tai pasakoja projekto vadovė, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro tyrėja dr. Jurgita Rimkevičienė.Kada ir kam turėtume sakyti „Jūs“, o kada „Tu“? Diskutuojame su etiketo eksperte Indre Sapagovaite-Briedeliene.Lietuvos bankas dalijasi istorija, kaip kepsninėje šeima atrado ten pamirštus pinigus. Jie buvo apdegę, suanglėję ir sulipę, tačiau naudojant specialią įrangą jų vertė buvo atkurta ir šeima atgavo savo 5 500 eurų. Kaip tokiais atvejais vyksta pinigų ekspertizė? Pasakoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė JuzėnienėVis girdime istorijas apie ūkininkus, kuriuos keisti darbo stilių ir sritį privertė žemos pieno supirkimo kainos. Pieno ūkio ketino atsisakyti ir Šilutės rajono ūkininkė Daiva Dlugoborskienė, tačiau sūnaus Roko ryžtas paskatino galvoti apie pieno perdirbimą. Buvo įkurta sūrinė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos. Kaip tai padaryti, kas iš jos gali pasitraukti ir kiek pinigų galima pasiimti?„Meta“ nusprendė apmokestinti vartotojus, jeigu jie nenori ilgiau žiūrėti reklamų. Kur link tai veda ir kaip ateityje naršysime socialiniuose tinkluose?Ved. Urtė Korsakovaitė

Kodėl žmonės renkasi būti veganais? KTU sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė tyrinėja veganizmo reiškinį.Pokalbis su viešojo kalbėjimo specialistu Igoriu Vasiliausku apie politikų komunikaciją ir retoriką krizių metu.„Dabar mažai gali surasti rusų net ir liberalių pažiūrų, kurie suvokia Rusijos grėsmę ukrainiečiams, Europai ir visam pasauliui, todėl mes neturim apie ką su jais kalbėtis“ - sako ukrainiečių grupės „DakhaBrakha“ lyderis Marko Halanevych.„Jūros šventės“ metu Klaipėdoje atidaryta Lietuvos dailės klasiko Jono Švažo 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda. Ji vadinasi „Nuo eskizo iki “, apima visą dailininko kūrybinį laikotarpį ir atkreipia dėmesį į jo marinistinę tapybą. Čia pat pasakojama ir neįtikėtina dailininko žmonai tekstilininkei Marijai Švažienei dedikuoto muzikinio kūrinio istorija.Maudydamiesi vasarą susiduriame su įvairiomis rizikomis. Pavyzdžiui, pavojų gali kelti žydintys vandens telkiniai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kaip jos gali tapti naudingus melsvabakteres perdirbus?Ved. Agnė Skamarakaitė

Galbūt ateityje jums paskambins dirbtinis asistentas su klausimu – ar šiandien mankštinotės? O po mirties savo kūną galėsime užšaldyti, su idėja vėl kažkada prisikelti. Skamba kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tačiau jau dabar dalis su mūsų sveikata ir kasdienybę susijusių technologijų tampa realybe. Pokalbis su litvake, sveikatos technologijų startuolių vystytoja Amit Goldman, dirbančia tarp Silicio slėnio ir Lietuvos.Ved. Ignas Klėjus.

Izraelio kariuomenė sekmadienį paskelbė naują evakuacijos įsakymą palestiniečiams centrinėje Gazos Ruožo dalyje ir įspėjo, kad netrukus bus pradėti veiksmai prieš islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojus rajone, „kur anksčiau nebuvo veikta“. Tuo metu Tel Avive šeštadieni tūkstančiai žmonių rinkosi į protestą, reikalaudami susitarimo, kuris saugiai padėtų sugrąžinti Gazoje tebelaikomus įkaitus. Pokalbis su Izraelyje šiuo metu esančiu LRT žurnalistu Benu Gerdžiūnu.Vaistinės norėtų plėsti savo asortimentą ir prekiauti veterinariniais vaistais. Veterinarijos gydytojai įspėja, kad vaistininkai nėra parengti konsultuoti dėl gyvūnų ligų, o vaistų pirkimas be veterinaro gali kainuoti augintinio gyvybę.  Sveikatos apsaugos ministerija mato kitą grėsmę – per klaidą žmogui gali būti parduotas veterinarinis vaistas.Automobilius turinčių gyventojų laukia pokyčiais atliekant techninę apžiūrą. Vieni pakeitimai įsigaliojo jau nuo liepos 8 dienos - tikrinama automobilių rida, ir jei užfiksuojama, kad ji klastota, toks automobilis negauna techninės apžiūros talono. Dar vieną pakeitimą siūlo Seimo „Nemuno aušros“ ir liberalų frakcijos - nuo kitų metų sausio atsisakyti techninių apžiūrų įmonių skaičiaus ir jų išdėstymo šalyje reguliavimo. Tai reiškia, kad techninę apžiūrą vairuotojai galėtų atlikti ir sertifikuotuose servisuose, ne tik techninės apžiūros centruose, todėl sumažėtų patikros laukiančių vairuotojų eilės. O iš Europos Komisijos atkeliavo dar vienas pasiūlymas - automobiliai nuo kitų metų turės būti parduodami tik su galiojančia technine apžiūra.Į LRT girdi kreipėsi Klaipėdoje esančių Girulių gyventojai, kurie skundžiasi, kad miesto valdžia nesuteikia aiškaus atsakymo dėl gyvenvietėje Lietuvos Nepriklausomybės proga pasodintų ąžuolų likimo. Pasak gyventojų, apylinkėse prasidėjus statyboms jau buvo iškirsta daug medžių. Todėl jie nerimauja dėl esą paskutinio likusio žalio žemės ploto. Savivaldybės atstovė sako, kad kol kas ąžuolai nebus kertami, tačiau ateityje ten galėtų iškilti komercinės paskirties pastatas.Ved. Liuda Kudinova

Klimato kaitos rubrikoje apie tvarų dizainą. Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ yra tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo prizo konkurse, nugalėtojas paaiškės rugsėjį. Menininkė siūlo naujovišką kanapių žaliavų taikymo būdą tvarios gamybos, architektūros ir kasdienio vartojimo srityse.Pokalbis su Ukrainoje kariavusiu Arūnu Kumpiu apie jo naujausią knygą „Dronų karas“. Kokie populiariausi Ukrainos ir Rusijos naudojami dronai? Kaip sparčiai jie vystosi ir keičiasi?Šiandien minime Žalgirio mūšio 615-ąsias metines. Kiek šis mūšis svarbus šiandien? Apie tai diskutuojame su karo istoriku, Seimo nariu Valdu Rakučiu.XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje fejerverkai buvo gana įprasti per svarbiausias valstybės iškilmes. Pokalbis su Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininke Lina Balaišyte apie tai kas ir kaip švęsta su šiomis „dirbtinėmis ugnimis“.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių? Su diplomatu kalbėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susikurti daržą ar sodą galima ir biure. Štai viename Vilniaus centre, esančiame biure – tikras daržas. 13-ame aukšte puikiai dera ne tik žalumynai, aromatiniai augalai, bet ir daržovės.Vasarą į Kuršių Neriją plūstelėjus lankytojams, dalis jų pasigenda vietų automobiliams. Neatidžiai palikus automobilį, gali tekti susimokėti baudą. Kai kurie poilsiautojai kelia klausimą, kodėl iš vairuotojų reNkamos riNkliavos negalima įrengti tinkamesnės infrastruktūros?„Niekas manęs nebeįkalbės rengti trečio pilietybės referendumo“, - taip sako užvakar ketvirtai kadencijai perrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke. Pokalbis apie pilietybę, lietuviškumo puoselėjimą ir kitus viso pasaulio lietuviams svarbius klausimus.Minint 100-ąsias partizano Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metines, jo sodyboje, Varėnos rajone, šiandien atidaromas krašto partizanų muziejus. Jo patalpoms specialiai atkurta autentiška Tigro sodybos klėtis, rūsyje įrengta garso instaliacija.Europai siekiant plėsti gynybos pajėgumus ir kosmose, ieškoma būdų, kaip paleisti daugiau orbitinių raketų iš žemyno. Akys krypsta į Šiaurę – du nedidelius Švedijos ir Norvegijos kosmodromus.Ved. Darius Matas