Podcasts about pokalbis

Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“.Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinės gynybos baterija „Memel Nord“ įtraukta į Kultūros vertybių registrą, joje veikia ekspozicija, vedamos ekskursijos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Kurios savivaldybės paveldui skiria daugiausia pinigų, o kurios mažiausiai? Koks paveldas sulaukia daugiausia savivaldos dėmesio?LRT KLASIKOS eteryje vakar įvyko garso spektaklio „Ne ryšio zona“ premjera.Į Jaunimo teatrą vėl sugrįžo Krystiano Lupos spektaklis pagal Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“. Kaip nuo 2024-ųjų kito spektaklis? Pokalbis su režisieriumi Krystianu Lupa.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienų apžvalga.Laidos „Radijo dokumentika“ ištrauka. Joje kaip tik šiandien, kovo 8ąją, - pažintis su šešiomis skirtingų kartų moterimis ir jų pasakojimai apie gyvenimo įprasminimą bei nuolatinę pažintį su savimi skirtingais gyvenimo tarpsniais.„Valdžia kvaila. Pridirbo tinginių. Pašalpas moka. Sako, kam man dirbt? Taip ir gaunasi“, – piktinasi 77-erių Vytautas Stasys Kleiva, kuris visą gyvenimą ūkininkauja Raseinių rajone ir dar turi 6 arklius, nes, kaip pats sako, jam faina. Darbštaus pensininko pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės įžvalgos apie tai, kokią įtaką mūsų smegenims daro metų laikai.Vasario pabaigoje vykę bandomieji aštuntokų matematikos patikrinimai sukėlė nepasitenkinimo dėl esą per sudėtingų uždavinių, tad keliamas klausimas, ar nereikėtų kažko keisti, kad uždaviniai neglumintų mokinių.Pokalbis apie vis labiau populiarėjančią pramogą - nuotoliu stebėti, kaip paukščiai augina savo jauniklius. Ornitologai šią savaitę jau transliuoja, kas vyksta jūrinių erelių lizde, o Šiauliuose stebėtojai draugiškai augina tris didžiųjų apuokų jauniklius.Praėjusiais metais vardus pasikeitė daugiau nei 750 gyventojų. Aktyviausiai tą darė vilniečiai.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Laidoje - naujausia informacija apie trečiąjį iš Dubajaus parskridusį lėktuvą su lietuviais. Jis Vilniuje nusileido penktadienio vakare.Edvino Kučinsko rengiama rubrika „Praeiviai“ iš Elektrėnų.Kaune pradėta tiesti gatvę, kurios niekas neprašė ir nenorėjo, bendruomenė prieš ją protestavo 6 metus.Lietuvos ir užsienio policija surengė operaciją prieš automobilių ir jų dalių vagių grupuotes. Pokalbis apie tokių prekių paklausą ir kaip nenusipirkti vogtos detalės.Sporto rubrikoje - interviu su Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentu apie penktadienį prasidėjusias paralimpines žaidynes, kurių atidarymą boikotavo įvairios šalys, taip pat ir Lietuva.Vos atšilus orams daržininkai mėgėjai pradėjo sėjos sezoną, ir daugelio palanges jau nuklojo daigyklos su pasėtom daržovėm, gėlėm ar prieskoniais. Neretai daržininkai susiburia ir į pokalbių grupes socialiniuose tinkluose, kur vieni kitų klausia įvairių patarimų. Ir čia specialistai pastebi tendenciją, kad plinta patarimai augalus „gydyti“ ar tręšti vaistais bei antiseptikais. Ar verta klausyti tokių patarimų?Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Serbijos kino ir kultūros bendruomenė susiduria su sisteminiu viešojo finansavimo stabdymu, politiniu spaudimu ir meninės bei saviraiškos laisvės ribojimu. Tokį pranešimą ir kreipimąsi į kolegas išplatino skirtingos Serbijos kino organizacijos. Nepaisant numatytų biudžeto lėšų, Serbijoje daugiau nei metus neskelbiami vieši kvietimai finansavimui gauti, taip faktiškai blokuojant nepriklausomą kino gamybą. Pokalbis su viena žymiausių Serbijos kino prodiuserių Jelena Mitrović.Ansamblis „Lietuva“, į antrąjį premjerinį šokio spektaklį „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kviečiantis šį vakarą 19 val. Vilniaus senajame teatre, jau suplanavo gastroles po visą Lietuvą iki vėlyvo rudens. Naujas spektaklis judesio kalba atskleidžia Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės asmenybę, ypač mažiau akcentuotą jos emocinio gyvenimo pusę: ką reiškia gyventi su genijumi, kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą, o vėliau – ir jo mirtį. Su šokio spektaklio „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kūrybine komanda bendravo ir pasakojimą mums parengė Gabrielė Kiršaitė.Šiandien Vilniuje prasideda Kaziuko mugė. Kodėl šventasis Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos princas, Lenkijos karalaitis, Jogailaičių palikuonis – yra svarbus lietuviams? Kodėl šv. Kazimierui meldžiasi Ukrainos žmonės? Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku, senosios literatūros tyrėju Mintautu Čiurinsku, paskelbusiu šv. Kazimiero gyvenimo šaltinius.Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas. Pristatyta kelerius metus kultūrologo Jono Nekrašiaus kurta knyga. Joje garsus Šiaulių menininkas atskleidžiamas kaip miesto kultūrinį veidą formavusi asmenybė, pedagogas, grafikas, scenografas. Iš Šiaulių dailės galerijos pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje užsimenama apie ekstremistines bei teroristines organizacijas, kurios socialiniuose tinkluose taikosi į vaikus. Jie tampa vis labiau radikalūs, skatinami smurtauti. Pasak žvalgybos, tokių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje. Kas ir kiek dažnai taikosi į vaikus Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis neatskleidžia. O ką apie tai žino Lietuvos institucijos? Pokalbis su Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontroliere Edita Žiobiene ir Vaikų linijos psichologe Jurgita Smilte Jasiulione.

Kai sudreba Lietuvos politinė padangė, daugelis laukia ką pasakys fantazijos.lt. Kaip persipynė erotinių prekių verslas ir politikas? Pokalbis su fantazijos.lt vadovu Povilu Klusaičiu.Taip pat laidoje - kuo pasauliui svarbus JAE aviacijos centras?Ir ar tikrai ChatGPT - jau praeitis?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Dalis gyventojų skundžiasi, kad telekomunikacijų bendrovės automatiškai pratęsia sutartis ir išrašo didesnes sąskaitas. Viena 80-metė kreipėsi į LRT, sakydama, kad, nusipirkusi naują telefoną, negavo instrukcijos jai suprantama lietuvių arba rusų kalba. Pokalbis su klausytojais, „TELE2“ atstove Asta Buitkute ir „Telia“ atstovu Audriumi Stasiulaičiu.Ved. Edvardas Kubilius.

Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžiningo gyvenimo pamokos ir dialogas su skirtingų epochų idėjomis: vienas priimant, kitas, fatališkai klaidingas, atmetant. Pokalbis apie filmo „Irena“ pristatymą Arvo Pärto centre ir kinematografinius Giedrės Žickytės žemėlapius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pasitinkant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Japonijos kompozitoriai buvo pakviesti parašyti muziką, reflektuojančią Čiurlionio tapybos kūrinius. Šį vakarą, išlydint M. K. Čiurlionio darbus į Tokijo Nacionalinį Vakarų meno muziejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks išlydėtuvių koncertas „Čiurlionio tapybos atspindžiai japonų kompozitorių kūryboje“. Koncerto programoje skambės penkių japonų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks Jusuke Išii ir Rokas Zubovas. Pokalbis su muzikais.Prieš kelias savaites jaunasis dirigentas Marius Rinkevičius stojo prie Klaipėdos kamerinio orkestro dirigento pulto, o visai neseniai talkino ir tėčiui Gintarui Rinkevičiui ruošiantis Richardo Wagnerio operai „Lohengrinas“. Tai buvo pirmasis jų bendras darbas, nors pirmą kartą stovėti prieš orkestrą jam teko būnant penkerių. Dabar, kalbėdamas apie tėtį, M. Rinkevičius su džiaugsmu sako, kad jei ne laiku suteiktas postūmis, šiandien kažin ar jis būtų tapęs dirigentu. Dirigentą kalbina Gabrielė Miškinytė.Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) uždraudė Ukrainos paralimpinei rinktinei dėvėti ceremoninę uniformą artėjančiose 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse. Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas Valerijus Suškevyčius paaiškino, kad uniformos dizainas su Ukrainos žemėlapiu buvo laikomas politiniu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, politologu Nerijumi Maliukevičiumi.2026-uosius paskelbus Kanklių metais siekiama populiarinti šį instrumentą. Dažniausiai kanklėmis grojamos liaudiškos melodijos, tačiau atsiranda ir kuriančių terapinę muziką šiam instrumentui. Tai jau keliolika metų daro šiaulietė Renata Bilbokaitė. Ji sako, kad jai artimesnis arfinis kanklių skambesys. O vienas garsiausių kanklių meistrų, tautodailininkas Albertas Martinaitis, pasakoja per gyvenimą jau išdrožęs apie pusantro tūkstančio kanklių. Dalį – mirusių žmonių atminimui, kaip tai buvo daroma senais laikais, kai kanklės buvo laikomos mirties instrumentu. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė.

Kaip keitėsi žmogaus kūnas bėgant laikui ir kiek XXI amžiuje gyvenantis Lietuvos pilietis yra išoriškai panašus į žmogų, kuris gyveno karaliaus Mindaugo kuriamoje valstybėje XIII amžiuje?Istorikai, kaip taisyklė, apibūdindami Lietuvos visuomenės situaciją XXI amžiuje konstatuoja: „Niekada taip gerai negyvenome“. Kaip ši gerovė veikia mūsų kūnus?Kokius svarbiausius raidos etapus išgyvena žmogaus kūnas? Ar mes, lyginant su savo protėviais, įgijome galimybių apgauti laiką ir pristabdyti amžėjimą?Pokalbis su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu, kineziterapeute ir sporto trenere Tatjana Štopiene ir anatomu-antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu Andrejumi Suchomlinovu.Ved. Aurimas Švedas

Per amžinos krizės nuojautą – į funkcinį mados dizainą. Jaunosios kartos mados kūrėjas Artūras Astrauskas dar prieš keletą metų savo diplominę kolekciją pavadino „Casual Doomsday“, o šiemet pristatė prekių ženklą „Percrisis“. Šio esmė – kasdieniai garderobo pagrindai, į kuriuos verta įsižiūrėti įdėmiau, mat dizaineris renkasi sudėtingas, įdomias konstrukcijas, o kasdienį drabužį mato kaip erdvę, kur gali skleistis dizaino eksperimentai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pernai Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino kone 50 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai didžiausias farmacinių atliekų kiekis per metus. Ką tai rodo, kad žmonės jau žino, jog senus vaistus reikia atiduoti vaistinėms ar kad vaistų prisiperka gerokai per daug?„Kadangi daug gilinausi į ikimokyklinį ugdymą, šiandien neabejoju – šis amžiaus tarpsnis yra ir pats svarbiausias. Tai pagrindas visam gyvenimui“, - savo knygoje „Iki mokyklos. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“ rašo dr. Austėja Landsbergienė. Pokalbis apie tai, koks turėtų tas pagrindas, ką apie šį vaiko amžiaus tarpsnį turėtų žinoti tėvams.Ar tai kas sveika gali ir turi būti malonu? Ar sveikas gyvenimas tik ribojimai ir savikontrolė, o gal jis suderinamas su įvairiais maloniais patyrimais? Pokalbis su knygos „Malonumai yra sveikata“ autoriumi, sveikatingumo kultūros propaguotoju Juozu Dapšausku.Ved, Agnė Skamarakaitė

Vasario pradžioje pranešta, kad už narkotikus nuteisto kauniečio kasacinį skundą ėmėsi nagrinėti 14 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų. – Kodėl bylos ėmėsi net keliolika teisėjų? Ar dažni atvejai, kai rengiamos tokios teismo sesijos? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke Gabriele Juodkaite-Granskiene.Taikos sutartys – kokius teisinius ginčus jomis galima spręsti, tarp ko ir dėl ko jos sudaromos, kokie esminiai taikos sutarčių privalumai ir trūkumai? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Kokių gynybos būdų imtis, kokias teises turime? Pataria advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė.Ved. Artūras Matusas

„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės. Ne vienus metus dirbantis komunikacijos srityje, Vytautas Matulevičius pabrėžia, kad svarbiausia gynybos linija yra mūsų galvose, todėl turime dažniau ir garsiau kalbėti apie tikrą tiesą. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

Kipro lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad turistai jau atšaukinėja keliones į Kiprą. Pokalbis su Kipro lietuvių bendruomenės pirmininke Rūta Pečkyte.

„Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Koks teatro etiketas yra šiandien?Šakiuose tęsiama nuo 2019 m. gyvuojanti tradicija – įteikta Jono Augustaičio vardinė statulėlė „Raidė A“. Šakių viešosios bibliotekos įsteigtas apdovanojimas šiemet atiteko poetui Tomui Vyšniauskui.Vakar Vilniaus knygų mugėje, AGATA „Muzikos salėje“, buvo pristatytas pirmasis išsamus „Lietuvos muzikos kapitalo“ tyrimas. Lietuvos muzikos industrijos ekonominė vertė 2024 m. siekė kiek daugiau nei 3 mln. eurų ir per metus išaugo 13 proc. Didžiausia ekosistemos spraga išlieka eksportas – jis nesiekia nė dešimtadalio procento visos industrijos vertės.„Lietuvio vertybių sistema glūdi etninėje kultūroje, be kurios esame pasiklydę“, – sako gyvenimo ir profesinį jubiliejų pasitikęs Klaipėdos universiteto profesorius etnologas, lietuvių ir prūsų mitologijos tyrėjas Rimantas Balsys.Vakar laidoje „Ryto allegro“ Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė pastebėjo, kad Vilniaus knygų mugė jau šiandien gali lygiuotis į Geteborgą, o iki visiško panašumo trūksta visai nedaug. Pokalbis su knygų mugių entuziastais, aplankiusiais tiek didžiausias pasaulio, tiek mažesnes, nišines muges. Kartu pažvelgsime į pasaulinę knygų mugių rinką, jos mastą, tendencijas ir svarbiausius skirtumus.Ved. Justė Luščinskytė

Senos technologijos atgimsta naujai. Kaip dirižabliai Lietuvoje sprendžia kontrabandinių balionų problemą? Pokalbis su investuotoju Dominyku Milašiumi, kurio konsorciumas „Dobis“ laimėjo kontrabandinių balionų numušimo konkursąTaip pati Ukrainos karo pramonė vadinama stebuklu. Bet ar tas stebuklas tvarus? Komentuoja Lietuvos gynybos pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka.Ir kokį galvos skausmą testamente paliko dizaineris Giorgio Armani.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Užsienio kultūros naujienose apie Barselonoje aukščiausią tašką pasiekusią Šventosios Šeimos baziliką, Salvadoro sostinėje iš plastikinių kamštelių sukurtą freską ir apie tai, kaip aktyvistų akcija Luvre, netikėtai pavertė politinę krizę kultūriniu pareiškimu.Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia prisiminti mokyklines patirtis, sugrįžti į mokyklinį suolą ir išgyventi dar vieną dieną klasėje. Šiandien teatro Naujoje salėje įvyks režisierės Lauros Kutkaitės premjera „Mokyk mane“. Spektaklio kūrėjai kelia klausimą – kokią visuomenę formuoja dabartinė mokykla? Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Šiandien prasideda Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško žmogaus“. Kokie didžiausi iššūkiai kilo organizatoriams, kokios naujovės numatomos? Pokalbis su LLA prezidente Dovile Zaide.„Knygų mugė – tai ne knygų turgus, tai Lietuvos intelektualinis karnavalas, kuriame svarbiausias yra susitikimas“- yra sakiusi viena iš šios mugės iniciatorių, ilgametė organizacinio komiteto vadovė Lolita Varanavičienė, su kuria aptarsime svarbiausius šių metų kultūros programos akcentus.Ar knygų pasaulyje yra matomi vertėjai? Ką reiškia Umberto Eco teiginys „versti reiškia pasakyti beveik tą patį“. Apie Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą rengiamą pokalbių ciklas „(Ne)matomi vertėjai“ pasakoja jo sumanytojos, vertėjos Rasa di Pasquale ir Toma Gudelytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kokius pėdsakus laikas palieka operoje? Ir kaip opera įtakoja laikmetį bei jame gyvenančius žmones? Kokiu būdu operos Lietuvoje institucijos istorija susijusi su Lietuvos valstybės istorija? Ką opera davė lietuvių nacionalinei savikūrai? Ar egzistuoja lietuviškos „tautinės operos kodas“?Kaip reikia rašyti apie akimirkos grožio raišką operoje, kurio išlikę šaltiniai (muzikos partitūros, scenografų piešiniai, nuotraukos, recenzijos), deja, nepajėgūs atkurti?Pokalbis su kolektyvinės monografijos „Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ bendraautoriais, muzikologėmis prof. Rūta Stanevičiūte, dr. Jūrate Katinaite, menotyrininku prof. Helmutu Šabasevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Praėjus 4 karo metams, Ukrainoje yra ir nuovargio, ir ryžto priešintis. Nors ši žiema kol kas žvarbiausia iš visų, ukrainiečiai pasakoja, kaip išradingai ieškojo būdų nesušalti ir išlaikyti ryžtą.LRT žurnalistą Beną Gerdžiūną karas užklupo Kyjive. Šiandien jis ir vėl dirba Ukrainoje. Pokalbis su juo iš Kyjivo.Ketvirtą kartą organizuojama akcija RADAROM pasiekė finalą, bet dar kelias dienas bus galima aukoti Ukrainos kariuomenės robotų būriams. Aktualus klausimas: ar aukojate ir kaip aukojate Ukrainai?Prasidėjus plataus masto karui, daugeliui Ukrainos kūrėjų kinas tapo ne tik menu, bet ir būdu liudyti realybę bei kalbėti pasauliui. Pokalbis su Ukrainos prodiusere Darija BaseLMilano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dėl atminimo šalmo diskvalifikuotas Vladyslavas Heraskėvyčius karo metines sutinka Kyjive. Išskirtiniame interviu LRT radijuj jis teigia, kad ir nurimus emocijoms, žaidynėse sukeltą sumaištį prisimena kaip siaubingą.Ukrainiečių istorikas Borisas Čerkas prasidėjus karui metė akademinį darbą ir išėjo į frontą. Dabar jis - majoras, bataliono vadas. Jis teigia, kad šis karas į istoriją bus įrašytas kaip Ukrainos kovos už nepriklausomybę karas.Ved. Liudas Kudinova

Speciali laida, skirta 4-osios plataus masto karo metinėms paminėti. Pokalbis su režisiere Larisa Pokalchiuk ir Mariupolio visuomeninės organizacijos „Архі-Місто/ Архи-Город“ direktoriumi Andrei Marusov. Jų balsus ir istorijas LRT RADIJO klausytojai girdėjo karo pradžioje. Kaip jie jaučiasi šiandien – praėjus 4 metams ir kai karo pabaigos dar nematyti?Pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, kalba lietuviškai. Pokalbis sudainininke, choro vadove Nadija Adamčiuk ir šokių mokytoja Maryna Mohylevska.25 ukrainiečių profesionalai, turintys tarptautinės patirties ir praleidę nemažai metų užsienyje, grįžta į Ukrainą ir imasi darbų valstybės institucijose. Lietuvos remiamoje programoje „Create Ukraine“ jie sako sutikę dalyvauti, nes norėję padėti savo šaliai. Pokalbis su programos dalyviais Serafym Kolodchuk, Anastasiia Todoruk, Olha Kleshko.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasak filosofo Aldžio Gedučio, jei ne šis amerikiečių rašytojas, „dar viena lietuviška katė galėjo išgyventi...“ Aldis Gedutis parengė komentarą apie didžio(jo) amerikietiško romano paieškas.Kauno paveikslų galerijoje pristatoma Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Krentant“. Tai iki šiol didžiausia autoriaus personalinė paroda, apimanti aštuonerių metų kūrybinį laikotarpį.Prieš ketverius metus, Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. Nepaisant to, žurnalistai savo darbus tęsia. Ką reiškia būti žurnalistu šio karo akivaizdoje? Pokalbis su viena iš nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės „The Ukrainians Media“ įkūrėjų ir dabartine redaktore Marička Paplauskaite bei Ukrainoje dirbančia ir gyvenančia italų kilmės korespondente Daniela Prugger.Pokalbis su Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow" įkūrėju ir vadovu Jonu Ohmanu.Vilniuje rengiama solidarumo su Ukraina akcija ir koncertas „Laisvė šviečia 2026. RADAROM“.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvos automobilių rinka pastaruoju metu susidūrusi ne su vienu įtakos turėjusiu išbandymu – pandemijos padariniais, tiekimo grandinių problemomis, infliacija ar degalų kainų svyravimais. Tačiau 2026 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ne logistika ar mokesčiai, o antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Viešoje erdvėje jau aktyviai svarstoma ar pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų didins automobilių kainas. Dalis gyventojų, gavę kelis ar keliolika tūkstančių eurų, svarsto ne apie investavimą, o būtent apie automobilio atnaujinimą. Tai ypač aktualu naudotų automobilių rinkoje, kur sprendimai dažnai emociniai, o pirkimas – greitas. Ar ryšys tarp pensijų sistemos ir automobilių rinkos yra realus ir kaip tai gali paveikti mus visus? Pokalbis su bendrovės ,, Autopretenzija “ įkūrėju Ramūnu Mackevičiumi.2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau. – Ar galima džiaugtis tokiu mažėjimu, ką daugiau liudija pernykštė bankrotų statistika? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė.Trumpalaikė būsto nuoma – populiarus sprendimas tiek tarp keliautojų, tiek tarp nekilnojamojo turto savininkų, ieškančių papildomų pajamų. Tarptautinės nuomos platformos leidžia greitai pritraukti svečių srautus, o geras atsiliepimas neretai užtikrina, kad užsakymų ir ateityje nepritrūks. Tačiau teisininkai pabrėžia, kad trumpalaikė nuoma – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir aiškiai įstatymu reglamentuota veikla, kuri nuomotojui užkrauna nemažai pareigų. Būtent jų neįvertinimas dažniausiai tampa ginčų ar net teisinių problemų priežastimi. Kaip to išvengti, pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Agnė Misiūnaitė.Ved. Artūras Matusas

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.

Vyresni vairuotojai: kokių situacijų kelyje jie vengia dažniausiai? Savęs ribojimas didina saugumą, ar priešingai – gali silpninti įgūdžius? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docente dr. Laura Šeibokaite ir doktorantu Tadu Vadvilavičiumi, vykdančiais projektą „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“.Ved. Rūta Kupetytė

Rusijos sukelto karo Ukrainoje išvakarėse – speciali laida „Pakeliui su klasika“, kurioje skirsime dėmesį Ukrainos kultūrai ir jos pokyčiams per ketverius karo metus.Kokį kiną dabar aktualu kurti Ukrainos režisieriams? Kiek kino kūrėjams judėti į priekį leidžia koprodukcijos su kitomis šalimis? Pokalbyje dalyvauja kino prodiuseris Stasys Baltakis, kino režisierius Nerijus Milerius ir kino režisieriai iš Ukrainos Oleksandras Tkačiukas ir Olga Gibelinda.Dnipre po Nacionaliniu Taraso Ševčenkos teatru atidaryta išskirtinė erdvė – požeminis teatras. Šiame teatre vaidmenis kuria ir Lietuvoje studijavusi aktorė Karina Sviatovec. Kaip atrodo kultūrinis gyvenimas šiame netoli fronto esančiame Ukrainos mieste?Ukrainos rašytojai – vieni didžiausių savo šalies ambasadorių užsienyje, o pačioje Ukrainoje itin išaugusi knygų leidyba: knygos skaitomos ir namuose, ir fronto apkasuose. Kokius virsmus išgyvena kariaujančios šalies literatūra? Pokalbis su rašytojais Andrijumi Kurkovu, Tania Piankova ir Jurijumi Andruchovyčiumi.Dirigentas Aleksandras Šimelis daug laiko praleidžia Ukrainoje, kur diriguoja skirtingiems Ukrainos orkestrams. Ką jis mato ir girdi šioje šalyje ir kokia muzika skamba Ukrainos koncertų salėse?Ved. Marius Eidukonis

Dalis vairuotojų skundžiasi, kad, dar nesibaigus žiemai, ir užmiesčio keliuose, ir miestų gatvėse jau ėmė atsirasti didelių duobių. Ar pavyksta išvengti gatvėse ir keliuose staiga atsiradusių duobių?Panevėžio Lėlių vežimo teatras švenčia 40 metų įkūrimo metines ir žiūrovų meilės nepraranda. Pokalbis su šio išskirtinio teatro Panevėžyje įkūrėju Antanu Markuckiu.Mokytojai Vidutė ir Jonas Vaičaičiai iš Pramedžiavos neseniai iš „Facebook“ sužinojo, kad yra mirę. Šis puslapis yra paskelbęs, kad mirė ir atlikėjai Inga Valinskienė bei Marijonas Mikutavičius, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Ekspertai sako, kad tokių puslapių socialiniuose tinkluose yra ir daugiau. Kodėl ir ką su jais daryti?Kraštovaizdžio inžinieriaus Gyčio Lietvaičio Vilniaus rajone įsigyta sodyba tapo „Miško sodu“, kur puikiai dera ne tik natūrali gamta, bet ir žmogaus kūryba.Ved. Edvardas Kubilius

Gyventojai jau gali teikti pajamų ir turto deklaracijas už praėjusius metus, taip pat prašymus skirti dalį pajamų mokesčio įvairioms organizacijoms bei partijoms. Policija įspėja, kad pavasarį, kai pildomos ir teikiamos deklaracijos, itin suaktyvėja sukčiai.Gražia gamta ir maloniais orais garsėjanti Portugalija turi ir kitą pusę: žiemą daug portugalų namuose priversti kęsti drėgmę ir šaltį.Seime bus teikiamas pasiūlymas leisti į taromatus nešti daugiau pakuočių: stiklainius ir įvairaus dydžio alkoholinių bei nealkoholinių gėrimų butelius. Ar užstato sistema galėtų susidoroti su ženkliai didesniu kiekiu pakuočių ir kaip tai vertina gyventojai?Pokalbis su Ukrainos Tiahynkos karinės administracijos vadovu Mykola Yatsenko.Ved. Liuda Kudinova

Knygos - dalykas šiek tiek dangiškas. Bet jų leidyba vyksta ant žemės, kur pinigai ir konkurencija veikia taip pat kaip kituose versluose. Kaip leidyklos patraukia jus praverti pinigines? Pokalbis su leidyklos „Vaga“ vadove Edita Klaunauskaite.Taip pat, kodėl pusę europiečių nenori arba negali įsigyti namų? Komentuoja Citadele banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ir skaičiuojame, kiek kainuos draudimas vaikams naudotis socialiniais tinklais.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Įsibėgėjo 76-asis Berlyno kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi kūriniai iš daugiau nei 80 šalių. Kokios temos šiemet plačiausiai aptariamos festivalyje? Kokios politinės žinutės vyrauja? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Kukta.Anykščiuose susibūrusi roko grupė Čigongo meistras šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. Muzika grupės nariams – tai ne tik hobis, bet ir būdas įprasminti dienas. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą", – sako grupės lyderis Mykolas Tursa, su kuriuo pasikalbėti susitiko kolegė Simona Ševčenkaitė.„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo Facebook sienoje atsidūręs įrašas apie kompozitoriaus Dominyko Digimo šių metų Vasario 16-ajai sukurtą kūrinį „Aušros choras“ sukėlė kultūros bendruomenės pasipiktinimą. D. Digimas sako, kad jo kūrinys neturi jokios pozityvios konotacijos su partija „Nemuno aušra“ ir, kad kompozitorius nesutinka būti tapatinamas su šia politine jėga, taip pat teigia, kad kūrinys buvo panaudotas neatsiklausus, be leidimo, todėl prašo, kad šis R. Žemaitaičio įrašas būtų pašalintas. Pokalbis studijoje su kūrėju D. Digimu, teisininke Vilija Viešūnaite ir komunikacijos ekspertu Liutauru Ulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šimtmetį pasitinkantį vengrų kompozitorių bei ypatingo moliusko formos įkvėptą naują operos teatrą Vietname.Ved. Gerūta Griniūtė

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje?Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra?Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Prieš apsilankydami teatre neretai dvejojame, kaip derėtų rengtis. Spektaklio metu ne visada žinome, kada derėtų ploti, kaip elgtis, kas priimtina, o kas – ne. Teatras ilgą laiką buvo erdvė, diktuojanti daugybę elgesio taisyklių. Tačiau laikai keičiasi: keičiasi kartos, įpročiai, kartu keičiasi ir pats žiūrovas. „Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Tad koks teatro etiketas yra šiandien? Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai. Personalinėje parodoje „Nigredo Albedo“ menininkė permąsto šio laikmečio neramumus ir pristato per pastaruosius metus sukurtus piešinius. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šių metų kino festivalyje „Kino pavasaris“ bus pristatytas ukrainiečių režisieriaus Valentyno Vasianovyčiaus filmas „Iki pergalės“. Tai distopinis pasakojimas apie sudėtingą pokario Ukrainos ateitį. Pokalbis su režisieriumi.Tauragės pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“. Kūrėja užsiima alchemine tapyba, kuri dažnai naudojama kaip terapinė priemonė. Parodoje lankytojai tapys savo alcheminį paveikslą, kurs šių metų norą bei bandys pažinti save per paveikslus. Kas menininkei yra alcheminė tapyba ir ką bus galima patirti parodoje „Alcheminiai paveikslai“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Startuoja programa, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius. Programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ pradedama vykdyti 5 Vilniaus kitakalbėse mokyklose. Apie ją pasakoja EDU Vilnius direktorė Unė Kaunaitė ir režisierius, aktorius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis.Vasario 17 d. minima Nacionalinė emancipacijos diena, ji jau trečius metus yra tarp valstybės atmintinų dienų. Kokią žinią neša ši diena? Pokalbis sumenotyrininke, Nacionalinės emancipacijos dienos organizatore Laima Kreivyte ir menininke, tyrėja Jelena Škulis.Ką anksčiau žmonės valgė per Užgavėnes – blynus ar ką kitą? Pokalbis sukulinarinio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. LRT radijo aplankytuose Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas visus kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadienio šventei.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kaip teisiškai reglamentuota Lietuvos migracijos politika, kokie teisės aktai nustato užsieniečio teisę gyventi mūsų šalyje, kuo skiriasi leidimas nuolat ir laikinai gyventi? Ir kodėl šie leidimai yra viena labiausiai ginčijamų migracijos procedūrų? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneriu, advokatu Robertu Naruševičiumi.Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Ved. Artūras Matusas

Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga, bet atsisakė duoti parodymus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Teisininkų vertinimu, kratų sulaukęs ir specialiojo liudytojo statusą gavęs politikas gali nuspręsti tylėti nežinodamas, kas apie jį žinoma ir nenorėdamas pakenkti pats sau. O šiandien liudyti iškviesta buvusi Sauliaus Skvernelio patarėja Agnė Silickienė.Nerandant už miškų politiką atsakingo viceministro, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pradedamos svarstyti Miškų įstatymo pataisos. Jų iniciatoriai teigia, kad pakeitimais siekiama labiau saugoti miškus. Gamtosaugininkai sako, kad ir naujos pataisos toliau draus saugoti miškus.Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informuoja, kad pastaraisiais metais vaistų tiekimo sutrikimų sumažėjo. Nėra problemų dėl antibiotikų vaikams nuo peršalimo vaistų, geležies preparatų. Tačiau jau ketvirtas mėnuo, kaip stinga vaistų krūties vėžiui gydyti. Jų reikia penkiems tūkstančiams moterų. Kada vaistų tiekimo sutrikimai baigsis, nežinia.Apie valstybės paramą įsirengiantiems saulės elektrines: opozicija ragina surasti pinigų paramai, tačiau Energetikos ministerija atšauna, kad konservatorių realybė prasilenkia su tikrove.Irano režimas šiandien mini 47-ąsias islamo revoliucijos metines, šalyje vis dar tvyrant įtampai po praėjusį mėnesį įvykdyto kruviniausio ir daugiausia aukų pareikalavusio susidorojimo su protestuotojais nuo pat revoliucijos laikų.Pokalbis su žiemos olimpinėse dirbančiu kolega. Milane šįvakar laisvąją programą atliks Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius.Ved. Liepa Želnienė

10–12Arboristas – žmogus, kuris profesionaliai rūpinasi medžiais ten, kur jie auga šalia žmonių. Jo darbas – įvertinti, ar medis sveikas, saugus, ir ką su juo daryti, kad jis kuo ilgiau gyventų ir nekeltų pavojaus. Kaip atrodo arboristo kasdienybė?Į koncertus dažniausiai einame dėl mėgstamos muzikos ir puikios emocijos, bet pasitaiko atvejų, kai išeinama su jausmu, kad kažko trūko, nors atlikėjai buvo puikūs. O tai gali būti susiję su akustika – su tuo, kaip salė perduoda garsą iki mūsų ausų. Pokalbis apie koncertų salių akustines savybes.Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe.Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kaune, „Mokslo saloje“, šia proga rengiama konferencija.Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe Austėja Pečeliūniene.Ved. Ignas Andriukevičius.

Ekspertai įspėja, kad, žmonėms pradedant atsiimti II-ojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, jau pavasarį gali brangti naudoti automobiliai, o pardavėjai gali bandyti parduoti dar prastesnius ir labiau brokuotus automobilius. Kaip išvengiate naudotų automobilių pardavėjų bandymų jus apgauti? Komentuoja UAB „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Didžiulio populiarumo prieš keletą metų su monospektakliu sulaukusi aktorė Violeta Mičiulienė pristato dar vieną monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, su kuriuo vėl rengiasi važiuoti per Lietuvą. Pokalbis su aktore.Socialiniai darbuotojai sako, kad dalis vienišų senjorų, prieš patekdami į globos namus, dešimtmečius gyveno itin vargiai. Dalis tokių senjorų eilėje patekti į globos namus laukia metus ir daugiau. Ko reikia, kad Lietuva pajėgtų į globą priimti visus savimi nebegalinčius pasirūpinti mūsų senjorus?Kaip ūkininkai per šalčius rūpinasi arkliais, poniais ir kitais gyvūnais?Ved. Edvardas Kubilius

10–12Pastarosiomis saulėtomis dienomis dalis žmonių, turinčių saulės elektrines pastebėjo, kad jos, galbūt dėl sniego sankaupų, beveik negamina elektros. Tuo metu kai kurie namų savininkai patys nuvalė sniegą nuo panelių ir elektrinė vėl pradėjo veikti, tačiau tokios galimybės neturi įsigiję nutolusias saulės elektrines. Maža to, yra sakančių, kad valant sniegą patiems, galima sugadinti modulius. Pokalbis apie saulės elektrinių efektyvumą žiemą.Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Daugiau nei pusė jų – 40 objektų – jau suskaitmeninta.Nepaisant gausios automobilių pasiūlos tiek gamintojų salonuose, tiek ir antrinėje rinkoje, kai kurios modelių versijos išskirtinai tampa lietuvių favoritėmis. Vis dėlto automobiliai, apie kuriuos tautiečiai galvoja ir tie, kokius perka – skiriasi.Koks buvo Lietuvos žmonių santykis su žiema prieš šimtą metų? Ar eidavo vaikai per šalčius į lauką?Ved. Ignas Andriukevičius

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Kaip šeimininkai turėtų rūpinis savo augintinių dantimis? Pokalbis su DR.VET Gyvūnų odontologijos centro vadove Laura Šakarnyte.Vilnius mėnesiu anksčiau pradėjo priėmimą į mokyklas. Pernai buvo nemažai nepasitenkinimo dėl to, kad trūko vietų sostinės mokyklose.Pokalbis su Vilniaus vicemeru Vytautu Mitalu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.

Vasario 2 diena minima Pelkių diena. Kodėl jos svarbios ir kaip gali pasitarnauti ginant mūsų šalį? Apie tai pasakoja všĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ direktorius Nerijus Zableckis ir ekspertė dr. Jūratė Sendžikaitė.Pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie jo naują filmą - absurdo komediją „Badautojų namelis“. „Filmas remiasi tikra istorija apie Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akciją, kurią jie pradėjo televiziją užgrobus rusų kareiviams. Tačiau visi įvykiai, personažai, jų santykiai ir pokalbiai yra mano sugalvoti“, – sako K.Kaupinis.Ar išgyventumėte be cepelinų, o gal į juos žiūrėti negalite? Pokalbis su kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson apie cepelinus, jų įdarus ir kulinarines variacijas.Internetinė meno galerija „Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir siekia atverti jiems duris į tarptautinę meno rinką. Netrukus galerija veiks ir naujuose namuose Kaune. Galerijos įkūrėjas Vygantas Navickas sako, kad nori sukurti erdvę, kurioje galėtų prisistatyti kuo daugiau pripažinimo siekiančių jaunų kūrėjų ir menininkų mėgėjų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie jo naują filmą – absurdo komediją „Badautojų namelis“. „Filmas remiasi tikra istorija apie Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akciją, kurią jie pradėjo televiziją užgrobus rusų kareiviams. Tačiau visi įvykiai, personažai, jų santykiai ir pokalbiai yra mano sugalvoti“, – sako K. Kaupinis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais? Pokalbis su skaudžia sesers žirgo istorija pasidalijusia ir saugumo klausimą keliančia klausytoja Jolanta, bendrovės „Mobility Consultants“ partneriu Egidijumi Skrodeniu ir Gamtos tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Andriumi Kuču.

Pokalbis su vertėju Vadzim Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kažkada išmoko nuo nulio.Šaulių gretos auga - 2026 m. sausio mėnesio duomenimis Lietuvos šaulių sąjungai priklausė daugiau nei 18 tūkstančių narių ir tai yra didžiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.Buriatai – kaip juos kolonizavo rusai ir koks jų vaidmuo bei reprezentacija Rusijos kare Ukrainoje. Pokalbis su socialine antropologe dr. Kristina Jonutyte.Dešimt metų Skandinavijoje dirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą – Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Pokalbis su vertėju Vadzimu Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kadaise išmoko nuo nulio.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šis Dakaro ralis Lietuvos atstovams buvo itin sėkmingas – savo klasėse jį laimėjo net trys Lietuvos sportininkai, vienas jų – tauragiškis Rokas Baciuška. Pokalbis su juo.Organizacija „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis dailės muziejus renka pinigus, už kuriuos vėl Ukrainai nupirks elektros generatorių ir šildytuvų. Padėtis Ukrainoje – labai bloga, milijonai žmonių neturi šildymo, Rusijai toliau bombarduojant energetikos objektus.Į LRT girdi kreipėsi vyras, kuris klausia, kodėl e.sveikatoje nesuvedami visų tyrimų rezultatai. Kokią informaciją apie pacientą gydytojai privalo suvesti į e.sveikatą, o kokios – ne?225-ąsias vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines mininti Žemaitija pristato vyskupo kūrybinį palikimą. Tai ne tik daugelio mokykloje skaityta legendinė apysaka „Palangos Juzė“, giesmynai, bet ir daugiau rašytinio palikimo.Ved. Edvardas Kubilius

Po daugiau nei dviejų metų pertraukos į NARA tinklalaidę sugrįžta senų bičiulių žurnalistės Bertos Tilmantės ir psichologo Andriaus Jančiausko pokalbis. Jų pasirinkta tema – atvirumas. Atvirumo mes siekiame vieni iš kitų, o taip pat ir iš savęs pačių. Bet ką praktiškai tai reiškia? Pokalbis atvėrė (!) potemes, kurias autoriai kviečia klausytojus pratęsti atsiunčiant savo rašytines mintis ar balso žinutes tiesiai Bertai jos socialiniuose tinkluose arba adresu berta@nara.lt. Laukiami ir anoniminiai pasisakymai. Šias mintis Berta su Andriumi atlieps antroje šio pokalbio dalyje artimiausiu metu. Pilnas epizodo aprašymas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-andrius  Titulinės fotografijos autorė – Rūta Meilutytė.