Podcasts about pokalbis

Praėjus 4 karo metams, Ukrainoje yra ir nuovargio, ir ryžto priešintis. Nors ši žiema kol kas žvarbiausia iš visų, ukrainiečiai pasakoja, kaip išradingai ieškojo būdų nesušalti ir išlaikyti ryžtą.LRT žurnalistą Beną Gerdžiūną karas užklupo Kyjive. Šiandien jis ir vėl dirba Ukrainoje. Pokalbis su juo iš Kyjivo.Ketvirtą kartą organizuojama akcija RADAROM pasiekė finalą, bet dar kelias dienas bus galima aukoti Ukrainos kariuomenės robotų būriams. Aktualus klausimas: ar aukojate ir kaip aukojate Ukrainai?Prasidėjus plataus masto karui, daugeliui Ukrainos kūrėjų kinas tapo ne tik menu, bet ir būdu liudyti realybę bei kalbėti pasauliui. Pokalbis su Ukrainos prodiusere Darija BaseLMilano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dėl atminimo šalmo diskvalifikuotas Vladyslavas Heraskėvyčius karo metines sutinka Kyjive. Išskirtiniame interviu LRT radijuj jis teigia, kad ir nurimus emocijoms, žaidynėse sukeltą sumaištį prisimena kaip siaubingą.Ukrainiečių istorikas Borisas Čerkas prasidėjus karui metė akademinį darbą ir išėjo į frontą. Dabar jis - majoras, bataliono vadas. Jis teigia, kad šis karas į istoriją bus įrašytas kaip Ukrainos kovos už nepriklausomybę karas.Ved. Liudas Kudinova

Speciali laida, skirta 4-osios plataus masto karo metinėms paminėti. Pokalbis su režisiere Larisa Pokalchiuk ir Mariupolio visuomeninės organizacijos „Архі-Місто/ Архи-Город“ direktoriumi Andrei Marusov. Jų balsus ir istorijas LRT RADIJO klausytojai girdėjo karo pradžioje. Kaip jie jaučiasi šiandien – praėjus 4 metams ir kai karo pabaigos dar nematyti?Pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, kalba lietuviškai. Pokalbis sudainininke, choro vadove Nadija Adamčiuk ir šokių mokytoja Maryna Mohylevska.25 ukrainiečių profesionalai, turintys tarptautinės patirties ir praleidę nemažai metų užsienyje, grįžta į Ukrainą ir imasi darbų valstybės institucijose. Lietuvos remiamoje programoje „Create Ukraine“ jie sako sutikę dalyvauti, nes norėję padėti savo šaliai. Pokalbis su programos dalyviais Serafym Kolodchuk, Anastasiia Todoruk, Olha Kleshko.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos automobilių rinka pastaruoju metu susidūrusi ne su vienu įtakos turėjusiu išbandymu – pandemijos padariniais, tiekimo grandinių problemomis, infliacija ar degalų kainų svyravimais. Tačiau 2026 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ne logistika ar mokesčiai, o antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Viešoje erdvėje jau aktyviai svarstoma ar pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų didins automobilių kainas. Dalis gyventojų, gavę kelis ar keliolika tūkstančių eurų, svarsto ne apie investavimą, o būtent apie automobilio atnaujinimą. Tai ypač aktualu naudotų automobilių rinkoje, kur sprendimai dažnai emociniai, o pirkimas – greitas. Ar ryšys tarp pensijų sistemos ir automobilių rinkos yra realus ir kaip tai gali paveikti mus visus? Pokalbis su bendrovės ,, Autopretenzija “ įkūrėju Ramūnu Mackevičiumi.2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau. – Ar galima džiaugtis tokiu mažėjimu, ką daugiau liudija pernykštė bankrotų statistika? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė.Trumpalaikė būsto nuoma – populiarus sprendimas tiek tarp keliautojų, tiek tarp nekilnojamojo turto savininkų, ieškančių papildomų pajamų. Tarptautinės nuomos platformos leidžia greitai pritraukti svečių srautus, o geras atsiliepimas neretai užtikrina, kad užsakymų ir ateityje nepritrūks. Tačiau teisininkai pabrėžia, kad trumpalaikė nuoma – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir aiškiai įstatymu reglamentuota veikla, kuri nuomotojui užkrauna nemažai pareigų. Būtent jų neįvertinimas dažniausiai tampa ginčų ar net teisinių problemų priežastimi. Kaip to išvengti, pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Agnė Misiūnaitė.Ved. Artūras Matusas

Pasak filosofo Aldžio Gedučio, jei ne šis amerikiečių rašytojas, „dar viena lietuviška katė galėjo išgyventi...“ Aldis Gedutis parengė komentarą apie didžio(jo) amerikietiško romano paieškas.Kauno paveikslų galerijoje pristatoma Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Krentant“. Tai iki šiol didžiausia autoriaus personalinė paroda, apimanti aštuonerių metų kūrybinį laikotarpį.Prieš ketverius metus, Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. Nepaisant to, žurnalistai savo darbus tęsia. Ką reiškia būti žurnalistu šio karo akivaizdoje? Pokalbis su viena iš nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės „The Ukrainians Media“ įkūrėjų ir dabartine redaktore Marička Paplauskaite bei Ukrainoje dirbančia ir gyvenančia italų kilmės korespondente Daniela Prugger.Pokalbis su Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow" įkūrėju ir vadovu Jonu Ohmanu.Vilniuje rengiama solidarumo su Ukraina akcija ir koncertas „Laisvė šviečia 2026. RADAROM“.Ved. Justė Luščinskytė

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.

Vyresni vairuotojai: kokių situacijų kelyje jie vengia dažniausiai? Savęs ribojimas didina saugumą, ar priešingai – gali silpninti įgūdžius? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docente dr. Laura Šeibokaite ir doktorantu Tadu Vadvilavičiumi, vykdančiais projektą „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“.Ved. Rūta Kupetytė

Gyventojai jau gali teikti pajamų ir turto deklaracijas už praėjusius metus, taip pat prašymus skirti dalį pajamų mokesčio įvairioms organizacijoms bei partijoms. Policija įspėja, kad pavasarį, kai pildomos ir teikiamos deklaracijos, itin suaktyvėja sukčiai.Gražia gamta ir maloniais orais garsėjanti Portugalija turi ir kitą pusę: žiemą daug portugalų namuose priversti kęsti drėgmę ir šaltį.Seime bus teikiamas pasiūlymas leisti į taromatus nešti daugiau pakuočių: stiklainius ir įvairaus dydžio alkoholinių bei nealkoholinių gėrimų butelius. Ar užstato sistema galėtų susidoroti su ženkliai didesniu kiekiu pakuočių ir kaip tai vertina gyventojai?Pokalbis su Ukrainos Tiahynkos karinės administracijos vadovu Mykola Yatsenko.Ved. Liuda Kudinova

Dalis vairuotojų skundžiasi, kad, dar nesibaigus žiemai, ir užmiesčio keliuose, ir miestų gatvėse jau ėmė atsirasti didelių duobių. Ar pavyksta išvengti gatvėse ir keliuose staiga atsiradusių duobių?Panevėžio Lėlių vežimo teatras švenčia 40 metų įkūrimo metines ir žiūrovų meilės nepraranda. Pokalbis su šio išskirtinio teatro Panevėžyje įkūrėju Antanu Markuckiu.Mokytojai Vidutė ir Jonas Vaičaičiai iš Pramedžiavos neseniai iš „Facebook“ sužinojo, kad yra mirę. Šis puslapis yra paskelbęs, kad mirė ir atlikėjai Inga Valinskienė bei Marijonas Mikutavičius, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Ekspertai sako, kad tokių puslapių socialiniuose tinkluose yra ir daugiau. Kodėl ir ką su jais daryti?Kraštovaizdžio inžinieriaus Gyčio Lietvaičio Vilniaus rajone įsigyta sodyba tapo „Miško sodu“, kur puikiai dera ne tik natūrali gamta, bet ir žmogaus kūryba.Ved. Edvardas Kubilius

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Įsibėgėjo 76-asis Berlyno kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi kūriniai iš daugiau nei 80 šalių. Kokios temos šiemet plačiausiai aptariamos festivalyje? Kokios politinės žinutės vyrauja? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Kukta.Anykščiuose susibūrusi roko grupė Čigongo meistras šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. Muzika grupės nariams – tai ne tik hobis, bet ir būdas įprasminti dienas. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą", – sako grupės lyderis Mykolas Tursa, su kuriuo pasikalbėti susitiko kolegė Simona Ševčenkaitė.„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo Facebook sienoje atsidūręs įrašas apie kompozitoriaus Dominyko Digimo šių metų Vasario 16-ajai sukurtą kūrinį „Aušros choras“ sukėlė kultūros bendruomenės pasipiktinimą. D. Digimas sako, kad jo kūrinys neturi jokios pozityvios konotacijos su partija „Nemuno aušra“ ir, kad kompozitorius nesutinka būti tapatinamas su šia politine jėga, taip pat teigia, kad kūrinys buvo panaudotas neatsiklausus, be leidimo, todėl prašo, kad šis R. Žemaitaičio įrašas būtų pašalintas. Pokalbis studijoje su kūrėju D. Digimu, teisininke Vilija Viešūnaite ir komunikacijos ekspertu Liutauru Ulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šimtmetį pasitinkantį vengrų kompozitorių bei ypatingo moliusko formos įkvėptą naują operos teatrą Vietname.Ved. Gerūta Griniūtė

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.

Prieš apsilankydami teatre neretai dvejojame, kaip derėtų rengtis. Spektaklio metu ne visada žinome, kada derėtų ploti, kaip elgtis, kas priimtina, o kas – ne. Teatras ilgą laiką buvo erdvė, diktuojanti daugybę elgesio taisyklių. Tačiau laikai keičiasi: keičiasi kartos, įpročiai, kartu keičiasi ir pats žiūrovas. „Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Tad koks teatro etiketas yra šiandien? Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai. Personalinėje parodoje „Nigredo Albedo“ menininkė permąsto šio laikmečio neramumus ir pristato per pastaruosius metus sukurtus piešinius. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šių metų kino festivalyje „Kino pavasaris“ bus pristatytas ukrainiečių režisieriaus Valentyno Vasianovyčiaus filmas „Iki pergalės“. Tai distopinis pasakojimas apie sudėtingą pokario Ukrainos ateitį. Pokalbis su režisieriumi.Tauragės pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“. Kūrėja užsiima alchemine tapyba, kuri dažnai naudojama kaip terapinė priemonė. Parodoje lankytojai tapys savo alcheminį paveikslą, kurs šių metų norą bei bandys pažinti save per paveikslus. Kas menininkei yra alcheminė tapyba ir ką bus galima patirti parodoje „Alcheminiai paveikslai“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje?Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra?Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Startuoja programa, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius. Programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ pradedama vykdyti 5 Vilniaus kitakalbėse mokyklose. Apie ją pasakoja EDU Vilnius direktorė Unė Kaunaitė ir režisierius, aktorius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis.Vasario 17 d. minima Nacionalinė emancipacijos diena, ji jau trečius metus yra tarp valstybės atmintinų dienų. Kokią žinią neša ši diena? Pokalbis sumenotyrininke, Nacionalinės emancipacijos dienos organizatore Laima Kreivyte ir menininke, tyrėja Jelena Škulis.Ką anksčiau žmonės valgė per Užgavėnes – blynus ar ką kitą? Pokalbis sukulinarinio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. LRT radijo aplankytuose Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas visus kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadienio šventei.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kaip teisiškai reglamentuota Lietuvos migracijos politika, kokie teisės aktai nustato užsieniečio teisę gyventi mūsų šalyje, kuo skiriasi leidimas nuolat ir laikinai gyventi? Ir kodėl šie leidimai yra viena labiausiai ginčijamų migracijos procedūrų? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneriu, advokatu Robertu Naruševičiumi.Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Ved. Artūras Matusas

Šiandien, Vasario 16-ąją lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristato naują žaidimą apie knygnešius – „Book Smugglers“ (liet. „Knygnešiai“). Žaidimas bus prieinamas ne tik angliškai ir lietuviškai, bet ir vokiečių, rusų, japonų ir kinų (tradicine ir supaprastinta) kalbomis, tad apie knygnešius savo gimtąja kalba galės mokytis didžioji dalis pasaulio. Kūrėjai „Fluxo Games“ tikisi, jog žaidimas bus smagus tiek pirmą kartą besipažindinantiems su Lietuvos istorija, tiek siekiantiems pagilinti bei atnaujinti savo žinias apie Lietuvos XIX a. nepriklausomybės kovas. Pokalbis su „Fluxo Games“ vaizdo žaidimų studijos vadovu ir įkūrėju Ryčiu Jadzevičiumi.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi kolegė Kotryna Lingienė.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“. Jaunųjų aktorių akyse knygnešiai tampa šiuolaikiniais superherojais, kurių dėka šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba. Iš Panevėžio pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu. Kodėl merginos ir vaikinai nusprendė prisijungti prie kolektyvų ir ko jie išmoksta šokdami lietuvių liaudies šokius? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Šių metų sausis - itin saulėtas. Ar jis atnešė naudos turintiems saulės baterijas? O gal vasaros ir žiemos šviesa skiriasi? Pokalbis su Saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos vadovas Andrius Karazinas.Dar aiškinamės, kodėl garsiausi pasaulio atlikėjai masiškai parduoda savo dainų katalogus. Komentuoja Advokatų kontoros Cobalt advokatė Julija Beldeninovienė.Ir kaip suaugę žmonės gelbsti žaislų gamintojus?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Šiandien išankstinėje prekyboje pasirodo knyga „Pagauti Palucką“. Tai – atidus, chronologinis žvilgsnis į dviejų žurnalistų darbo užkulisius, ruošiantis ir vykdant vieną galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje. Pokalbis su žurnalistu, „Laisvės TV“ įkūrėju Andriumi Tapinu ir žurnalistu, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovu Šarūnu Černiausku.„Prima donna“ – tai ne tradicinė opera ir ne įprastas dramos spektaklis. Tai žanrų sandūroje gimęs kūrinys, kurio esmė – režisierės Rūtos Bunikytės pasaulinių arijų dėlionė, sukurta vienai teatro solistei Ritai Petrauskaitei. Spektaklio – monooperos „Prima donna“ premjera vyks šį penktadienį ir šeštadienį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Rytoj, vasario 13 d. pasirodo režisierės Emerald Fennell kino juosta „Vėtrų kalnas“ pagal Emily Brontės romaną tokiu pat pavadinimu. Ką literatūros istorijoje pakeitė šis romanas ir kodėl jis vis ekranizuojamas? Kalbamės su literatūrologe, vertėja iš anglų kalbos prof. Regina Rudaityte.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie pasiruošimą kitąmet minimoms Beethoveno 200-osioms mirties metinėms, Hamburgo operoje rodomą operą, pašiepiančią Donaldą Trumpą, bei „Bachtrack“ statistikos įžvalgas apie moteris kompozitores.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiuolaikinė tapyba nėra tik gražus vaizdas ir nepriekaištinga technika. Net jei paveikslai tikrai kelia estetinį pasigėrėjimą, o tapybos technika puikiai įvaldyta, to neužtenka. Dar reikia mažo stebuklo, magijos, netikėtumo, keistos perspektyvos. Žmonių ir gyvūnų išsinėrimo iš savo kailio. Gal net apsikeitimo jais. Monika Plentauskaitė turi savo tapybos burtų knygą. Pokalbis su autore apie tai, ką matome parodose ir kas lieka nematoma. O katinas? Katinas hipnotizuoja žiūrovą ir keičia žvilgsnio kryptį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

10–12Arboristas – žmogus, kuris profesionaliai rūpinasi medžiais ten, kur jie auga šalia žmonių. Jo darbas – įvertinti, ar medis sveikas, saugus, ir ką su juo daryti, kad jis kuo ilgiau gyventų ir nekeltų pavojaus. Kaip atrodo arboristo kasdienybė?Į koncertus dažniausiai einame dėl mėgstamos muzikos ir puikios emocijos, bet pasitaiko atvejų, kai išeinama su jausmu, kad kažko trūko, nors atlikėjai buvo puikūs. O tai gali būti susiję su akustika – su tuo, kaip salė perduoda garsą iki mūsų ausų. Pokalbis apie koncertų salių akustines savybes.Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe.Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kaune, „Mokslo saloje“, šia proga rengiama konferencija.Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe Austėja Pečeliūniene.Ved. Ignas Andriukevičius.

Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga, bet atsisakė duoti parodymus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Teisininkų vertinimu, kratų sulaukęs ir specialiojo liudytojo statusą gavęs politikas gali nuspręsti tylėti nežinodamas, kas apie jį žinoma ir nenorėdamas pakenkti pats sau. O šiandien liudyti iškviesta buvusi Sauliaus Skvernelio patarėja Agnė Silickienė.Nerandant už miškų politiką atsakingo viceministro, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pradedamos svarstyti Miškų įstatymo pataisos. Jų iniciatoriai teigia, kad pakeitimais siekiama labiau saugoti miškus. Gamtosaugininkai sako, kad ir naujos pataisos toliau draus saugoti miškus.Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informuoja, kad pastaraisiais metais vaistų tiekimo sutrikimų sumažėjo. Nėra problemų dėl antibiotikų vaikams nuo peršalimo vaistų, geležies preparatų. Tačiau jau ketvirtas mėnuo, kaip stinga vaistų krūties vėžiui gydyti. Jų reikia penkiems tūkstančiams moterų. Kada vaistų tiekimo sutrikimai baigsis, nežinia.Apie valstybės paramą įsirengiantiems saulės elektrines: opozicija ragina surasti pinigų paramai, tačiau Energetikos ministerija atšauna, kad konservatorių realybė prasilenkia su tikrove.Irano režimas šiandien mini 47-ąsias islamo revoliucijos metines, šalyje vis dar tvyrant įtampai po praėjusį mėnesį įvykdyto kruviniausio ir daugiausia aukų pareikalavusio susidorojimo su protestuotojais nuo pat revoliucijos laikų.Pokalbis su žiemos olimpinėse dirbančiu kolega. Milane šįvakar laisvąją programą atliks Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius.Ved. Liepa Želnienė

Jurgita ir Vytautas Senvaičiai iš Anykščių rajono - neseniai vėl pradėjo ūkininkauti ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Šį sprendimą šeima priėmė, mat jų dirbamos žemės - mažai derlingos. Ir nors patys ūkininkai mažai girdėję apie atkuriamąją žemdirbystę , anot Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialisto Justo Gulbino, tai vienas pagrindinių tokio ūkininkavimo principų - reaguoti aplinką, kurioje dirbama. Pokalbis apie užsienyje ir Lietuvoje populiarėjančią atkūriamąją žemdirbystę.Kėdainių rajono Surviliškio bibliotekoje jaunieji savanoriai skatinami padėti vyresniems. Čia kartų bendrystė skleidžiasi per renginius, iniciatyvas ir į namus gabenamas knygas. Visa tai stebi, taip ir koordinuoja Surviliškio bibliotekininkė Jekaterina Karmelavičienė.Veltos tapkutės, kepurės, pirštinės ir net rankinės. Jurgita Pumputienė Anykščių rajone puoselėja iš tėčio ir senelio perimtą amatą.Ved. Arneta Spaičė

Kas yra teisininkų laikas? Ar valstybėse turinčiose skirtingas teisines sistemas teisininkų santykis su laiku yra skirtingas? Kokį poveikį skirtingos laiko dimensijos – praeitis ir ateitis – daro teisei ir teisės instrumentams? Kokius teisės aktus galima laikyti „laiškais į ateitį“? Kuomet teisininkams tenka leistis į lenktynes su laiku?Pokalbis su teisininku, kriminologu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc.dr. Gintautu Sakalausku.Ved. Aurimas Švedas

Po penkerių metų vadovavimo Lietuvos ūkininkų sąjungai Raimundas Juknevičius renginyje „Metų ūkis 2025“ sveikinimo kalbos metu paskelbė, kad palieka organizacijos pirmininko pareigas. Besiruošiant naujiems rinkimams, kurie planuojama vyks vasaros pradžioje, bene didžiausias darbas - naujo lyderio paieškos.Savo prosenelių žemėje Simona Orlauskaitė Stundžė įkūrė „Raudonų vakarų“ žirgyną. Šiuo metu čia prižiūrima 11 žirgų, apie kurių fiziologiją, charakterius, priežiūrą pašnekovė mokėsi vedama nenumaldomo smalsumo. Pokalbis apie žirgyno ištakas ir gyvūnų priežiūrą žiemą.Vasarį elniai pradeda mesti ragus. Ne tik gamtoje, bet ir ūkiuose. Apie tauriųjų elnių priežiūrą ir jų nukritusių ragų pritaikymo galimybes pasakoja „Elnių SPA“ Širvintų rajone įkūrėjas Remigijus Garška.Ved. Arneta Spaičė

Dalis gyventojų sulaukė šildymo sąskaitų už sausio menesį. Žmonės sako gavę maždaug dvigubai didesnes sąskaitas.Pokalbis su Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Valdu Lukoševičiumi.

Sulėtinus žingsnį ir žvilgsnį, pastatai ima pasakoti istorijas – apie erdves ir jose pasklidusius žmones, apie formas ir jomis slystančią šviesą. Dėl architektūros fotografijos dalis šių pasakojimų nuaidi toli už miesto ar net šalies ribų, jei tik atsiranda, kas sugeba juos pastebėti ir įtaigiai užfiksuoti. Todėl šį kartą į laidos „Žmogus ir miestas“ studiją pakvietėme vieną produktyviausių Lietuvos architektūros fotografų – Norbertą Tukajų.Norberto darbai pastebimi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Jam teko dirbti su daugybe vietos ir užsienio architektų, fiksuoti tiek šiuolaikinę architektūrą, tiek vertingus istorinius statinius. Karjerą pradėjęs kaip architektas, Norbertas palaipsniui atrado architektūros fotografiją – iš pradžių kaip hobį, vėliau kaip saviraiškos ir vizualaus pasakojimo priemonę, paskatinusią pasukti nauju karjeros keliu. Ne projektuoti pastatus pačiam, o prakalbinti kolegų kūrinius taip, kad jie pasiektų populiariausius architektūros portalus ir žurnalų viršelius.Ved. Matas Šiupšinskas

Visiškas skaidrumas ir, apaštalo Pauliaus žodžiais, viltis, kai regis nėra jokios vilties. Tokį įspūdį palieka pokalbis su Alesiu Beliackiu. Nūdienos pasauliui labai reikia tokio liudijimo. 2025 m. gruodžio viduryje tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš kalėjimo buvo paleistas ir į Vilnių atgabentas Baltarusijos disidentas, dukart politinis kalinys, rašytojas ir 2022 m. Nobelio Taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis. Praėjus mėnesiui po jo išlaisvinimo, pasitaikė ypatinga proga pakalbinti šį iškilų žmogaus teisių gynėją, kuris mielai sutiko duoti interviu „Naujajam Židiniui-Aidams“ bei „Mažajai studijai“. Kalbėjomės telefonu, ponui Bialiackiui viešint Norvegijoje, o mūsų pokalbis sukosi apie nelaisvę, orumą, viltį ir Europą. Visą pokalbio turinį rasite pirmajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje, o šiandien kviečiame klausytis atskirų pokalbio fragmentų.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ekspertai įspėja, kad, žmonėms pradedant atsiimti II-ojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, jau pavasarį gali brangti naudoti automobiliai, o pardavėjai gali bandyti parduoti dar prastesnius ir labiau brokuotus automobilius. Kaip išvengiate naudotų automobilių pardavėjų bandymų jus apgauti? Komentuoja UAB „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Didžiulio populiarumo prieš keletą metų su monospektakliu sulaukusi aktorė Violeta Mičiulienė pristato dar vieną monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, su kuriuo vėl rengiasi važiuoti per Lietuvą. Pokalbis su aktore.Socialiniai darbuotojai sako, kad dalis vienišų senjorų, prieš patekdami į globos namus, dešimtmečius gyveno itin vargiai. Dalis tokių senjorų eilėje patekti į globos namus laukia metus ir daugiau. Ko reikia, kad Lietuva pajėgtų į globą priimti visus savimi nebegalinčius pasirūpinti mūsų senjorus?Kaip ūkininkai per šalčius rūpinasi arkliais, poniais ir kitais gyvūnais?Ved. Edvardas Kubilius

Ar tikrai už pinigus gali nusipirkti viską? Pinigai, įtaka ir galia Epsteino tinkle. Pokalbis su Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadove Arūne Bernatonyte.Taip pat – ar Lietuvos minimalus uždarbis jau europietiškas? Pasilyginsime su kitais. Komentuoja l.e.p. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Dalia Jakutavičė.Ir ar gresia žiemos olimpinių žaidynių biudžetui baltų dramblių sindromas?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Retų veislių avys ir ožkos, triušiai, alpakos, lama ir net arkliukas auginami vilnai. Visus augintinius ir įdomią edukacinę programą galima pamatyti Ukmergės rajone Inkilų kaime. Ukmergiškiai Giedrė ir Gediminas Pupšiai niekada negalvojo gyventi kaime, ūkininkauti ir dar gilintis į vilnos perdirbimą, vilnonių siūlų gamybą, drabužių iš vilnos kūrimą. Per 18 metų tapo tikri profesionalai, jų vilnoniais gaminiai domisi ne tik lietuviai, bet ir švedai. Populiarios ir edukacinės programos, kuriose demonstruojama prieš šimtmetį naudota vilnos karšimo įranga, pasakojama apie gaminių iš vilnos ypatumus.Lietuvos žemdirbiai jau ketvirti metai turi galimybę, naudodami modernias žemės dirbimo – sėjos technologijas, užrakinti anglį ir pardavinėti anglies taršos kreditus. Taip prisidėti prie ŠESD absorbcijos ir tuo pačiu papildyti savo biudžetą. Įvairių ekspertų skaičiavimais kasmet šalies ūkininkai gali papildomai gauti dešimtis milijonų eurų. Ar tai realu, kaip ūkininkai vertina kelių metų patirtį, kokių naujovių žada aglies taršos kreditų administratoriai? Pokalbis su įmonių grupė Dojus vadovu Donatu Dailide ir Kauno rajono ūkininku Romu Majausku.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta didžioji šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Tai – pirmoji tarptautinė paroda Lietuvoje, pristatanti tradicinę ir šiuolaikinę ainų kultūrą. Pokalbis su viena iš parodos kuratorių, parodos koncepcijos autore, LNM Istorijų namų direktore Simona Širvydaite-Šliupiene ir viena iš parodos kuratorių, ainų menininke, mokslininke, aktyviste, Hokaido universiteto dėstytoja, „Ainu Today“ įkūrėja Dr. Kanako Uzawa.Šiandien Vilniuje prasideda jubiliejinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Analogų Lietuvoje neturintis festivalis, gimęs iš dviejų žmonių draugystės ir bendros meilės kinui, šiandien jau švenčia dešimtmetį. Svarbiausias šių metų akcentas – itin retas prietaisas Europoje, magiškasis žibintas, nukeliantis į pačią ankstyvojo kino pradžią. Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius aptaria „Bachtrack“ 2025 metų klasikinės muzikos statistiką, liūdnas prognozes Leipcigo operos teatrui bei šiųmečių „Grammy“ apdovanojimų laimėtojus klasikinės muzikos kategorijose.Ved. Gerūta Griniūtė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė), skirta Šiaurės kraštovaizdžiui, jo etninio ir politinio identiteto įtampoms, istorijos ir atminties ženklams. Kaip rašo parodos rengėjos, „keliautojai, gamtininkai ir mąstytojai keliavo užpoliarės kryptimi vedami smalsumo ir tapatybės paieškų. O šimtmečius trunkanti Rusijos imperialistinė politika pasitelkė mūsų regiono gyventojus Šiaurės kolonizacijos procesuose. Ypač skaudūs sovietų represijų liudijimai – tremtys, įkalinimai, priverstinis darbas ir karinė tarnyba Tolimojoje Šiaurėje“. Su parodos kuratorėmis kalbamės apie šias patirtis ir istorijas pristatančius meno kūrinius, sukurtus nuo XX a. pradžios iki šių dienų, taip pat archyvinę ir dokumentinę medžiagą iš Baltijos valstybių ir kitų šalių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

10–12Pastarosiomis saulėtomis dienomis dalis žmonių, turinčių saulės elektrines pastebėjo, kad jos, galbūt dėl sniego sankaupų, beveik negamina elektros. Tuo metu kai kurie namų savininkai patys nuvalė sniegą nuo panelių ir elektrinė vėl pradėjo veikti, tačiau tokios galimybės neturi įsigiję nutolusias saulės elektrines. Maža to, yra sakančių, kad valant sniegą patiems, galima sugadinti modulius. Pokalbis apie saulės elektrinių efektyvumą žiemą.Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Daugiau nei pusė jų – 40 objektų – jau suskaitmeninta.Nepaisant gausios automobilių pasiūlos tiek gamintojų salonuose, tiek ir antrinėje rinkoje, kai kurios modelių versijos išskirtinai tampa lietuvių favoritėmis. Vis dėlto automobiliai, apie kuriuos tautiečiai galvoja ir tie, kokius perka – skiriasi.Koks buvo Lietuvos žmonių santykis su žiema prieš šimtą metų? Ar eidavo vaikai per šalčius į lauką?Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre duris atvėrė nauja edukacinė erdvė „Restauratoriaus kertė“.Kaip pakantra ir pakantumas buvo apibrėžiamas lietuvių politinėje raštijoje nuo seniausių laikų?Pristatytas naujas strateginis įrankis – Tautinių mažumų būklės stebėsenos metodika.Lietuvos kultūros taryba po biudžeto apkarpymų sudėliojo strategiją, kokiose programose mažės finansavimas.Rokuose, Kauno rajone, grafikos dizaineris, iliustruotojas, mozaikos menininkas Konstantinas Algimantas Klimavičius atidarė Konstantino mozaikos namus.Estijoje jau daugiau kaip 75 metus veikiantis Rusų dramos teatras praėjusiais metais pakeitė savo pavadinimą į „Südalinna Theatre“ („Senamiesčio teatras“). Įstaigos biudžetas sumažintas 15 proc. Kokius pokyčius išgyvena šis teatras? Pokalbis dramaturgu Laur Kaunissaare.Ved. Marius Eidukonis

Kuomet fizikai prabilo apie keliones laiku kaip apie teoriškai įmanomą galimybę? Kaip galėtų veikti laiko mašina? Kodėl kelionę ateities link yra lengviau įgyvendinti nei šuolį į praeitį?Į kokį LDK laikotarpį istorikai rekomenduotų nusitaikyti pasiryžėliams keliauti laiku? Kokius namų darbus turėtų atlikti tokie nuotykių ieškotojai? Ką apie Viduramžių visuomenę derėtų išsiaiškinti prieš sėdant į laiko mašiną? Kur keliautojai laiku galėtų apsistoti, ką valgyti, su kuo jiems patartina (ne)bendrauti, kokių dalykų vengti?Pokalbis su istorikais - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. Tomu Čelkiu, dr. Antanu Petrilioniu, doktorantu Povilu Andriumi Stepavičiumi bei fiziku, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Karčiausku.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Kaip šeimininkai turėtų rūpinis savo augintinių dantimis? Pokalbis su DR.VET Gyvūnų odontologijos centro vadove Laura Šakarnyte.Vilnius mėnesiu anksčiau pradėjo priėmimą į mokyklas. Pernai buvo nemažai nepasitenkinimo dėl to, kad trūko vietų sostinės mokyklose.Pokalbis su Vilniaus vicemeru Vytautu Mitalu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie jo naują filmą – absurdo komediją „Badautojų namelis“. „Filmas remiasi tikra istorija apie Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akciją, kurią jie pradėjo televiziją užgrobus rusų kareiviams. Tačiau visi įvykiai, personažai, jų santykiai ir pokalbiai yra mano sugalvoti“, – sako K. Kaupinis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vasario 2 diena minima Pelkių diena. Kodėl jos svarbios ir kaip gali pasitarnauti ginant mūsų šalį? Apie tai pasakoja všĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ direktorius Nerijus Zableckis ir ekspertė dr. Jūratė Sendžikaitė.Pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie jo naują filmą - absurdo komediją „Badautojų namelis“. „Filmas remiasi tikra istorija apie Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akciją, kurią jie pradėjo televiziją užgrobus rusų kareiviams. Tačiau visi įvykiai, personažai, jų santykiai ir pokalbiai yra mano sugalvoti“, – sako K.Kaupinis.Ar išgyventumėte be cepelinų, o gal į juos žiūrėti negalite? Pokalbis su kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson apie cepelinus, jų įdarus ir kulinarines variacijas.Internetinė meno galerija „Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir siekia atverti jiems duris į tarptautinę meno rinką. Netrukus galerija veiks ir naujuose namuose Kaune. Galerijos įkūrėjas Vygantas Navickas sako, kad nori sukurti erdvę, kurioje galėtų prisistatyti kuo daugiau pripažinimo siekiančių jaunų kūrėjų ir menininkų mėgėjų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais? Pokalbis su skaudžia sesers žirgo istorija pasidalijusia ir saugumo klausimą keliančia klausytoja Jolanta, bendrovės „Mobility Consultants“ partneriu Egidijumi Skrodeniu ir Gamtos tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Andriumi Kuču.

Pokalbis su vertėju Vadzim Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kažkada išmoko nuo nulio.Šaulių gretos auga - 2026 m. sausio mėnesio duomenimis Lietuvos šaulių sąjungai priklausė daugiau nei 18 tūkstančių narių ir tai yra didžiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.Buriatai – kaip juos kolonizavo rusai ir koks jų vaidmuo bei reprezentacija Rusijos kare Ukrainoje. Pokalbis su socialine antropologe dr. Kristina Jonutyte.Dešimt metų Skandinavijoje dirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą – Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Pokalbis su vertėju Vadzimu Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kadaise išmoko nuo nulio.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šis Dakaro ralis Lietuvos atstovams buvo itin sėkmingas – savo klasėse jį laimėjo net trys Lietuvos sportininkai, vienas jų – tauragiškis Rokas Baciuška. Pokalbis su juo.Organizacija „Stiprūs kartu“ ir Nacionalinis dailės muziejus renka pinigus, už kuriuos vėl Ukrainai nupirks elektros generatorių ir šildytuvų. Padėtis Ukrainoje – labai bloga, milijonai žmonių neturi šildymo, Rusijai toliau bombarduojant energetikos objektus.Į LRT girdi kreipėsi vyras, kuris klausia, kodėl e.sveikatoje nesuvedami visų tyrimų rezultatai. Kokią informaciją apie pacientą gydytojai privalo suvesti į e.sveikatą, o kokios – ne?225-ąsias vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines mininti Žemaitija pristato vyskupo kūrybinį palikimą. Tai ne tik daugelio mokykloje skaityta legendinė apysaka „Palangos Juzė“, giesmynai, bet ir daugiau rašytinio palikimo.Ved. Edvardas Kubilius

Archeologijos paroda „Panaudoti dar kartą“. Joje pristatomi archeologiniai radiniai atskleidžia, kaip žmonės pratęsdavo daiktų „gyvenimą“ – nuo kruopščiai taisytų papuošalų ir įrankių iki objektų, įgijusių visiškai naują funkciją.Parašiutininkas, sukaupęs tūkstančius šuolių patirties. Ką reiškia pasitikėti savimi, įranga, savimi ir sprendimu kiekvieną kartą atsispirti nuo atbrailos?Nekinetiniai ginklai – kovos įranga, veikianti jutimus: lazeriai, garso patrankos ir kitos technologijos, galinčios akinti, dezorientuoti ar atstumti be šūvio. Kaip plačiai šios technologijos taikomos karyboje?Pokalbis su Jurbarko rajone gyvenančiu Arvydu Sviderskiu, kuris turi ir nedidelį verslą, ir aistringai domisi krašto istorija bei Baltų mitologija.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kas yra smėlio terapija ir kokiais atvejais ji gali būti taikoma? Pasakoja „Smėlio terapijos instituto“ direktorė Asta Liumparienė.Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai? Diskusija su apie tai knygą parašiusia Barbora Suisse ir socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktore Jurgita Kupryte. Knygoje dvidešimt žmonių, turinčių skirtingas negalias, dalijasi patarimais kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege.Pokalbis su senojo mezgimo amato puoselėtoja Lina Bartašienė apie tradicines Pasvalio krašto pirštines - jų mezgimą, raštus ir reikšmes ir dar apie tai ką žmogui duoda mezgimas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Po daugiau nei dviejų metų pertraukos į NARA tinklalaidę sugrįžta senų bičiulių žurnalistės Bertos Tilmantės ir psichologo Andriaus Jančiausko pokalbis. Jų pasirinkta tema – atvirumas. Atvirumo mes siekiame vieni iš kitų, o taip pat ir iš savęs pačių. Bet ką praktiškai tai reiškia? Pokalbis atvėrė (!) potemes, kurias autoriai kviečia klausytojus pratęsti atsiunčiant savo rašytines mintis ar balso žinutes tiesiai Bertai jos socialiniuose tinkluose arba adresu berta@nara.lt. Laukiami ir anoniminiai pasisakymai. Šias mintis Berta su Andriumi atlieps antroje šio pokalbio dalyje artimiausiu metu. Pilnas epizodo aprašymas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/atvirumas-berta-andrius  Titulinės fotografijos autorė – Rūta Meilutytė.

Apie vis šaltėjančius orus - pokalbis su sinoptiku.Užsienio naujienos, pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Radijo dokumentikos anonse: pasakojimas apie Lietuvos musulmonų bendruomenę, kasmet po Naujų metų šventimo Vilniuje sutvarkančią Katedros aikštę.Gidas iš Kaišiadorių Rolandas Kriugžda per penkerius metus ketina visose 60-yje savivaldybių suorganizuoti po žygį ir taip būti aplankęs visą Lietuvą. Pirmasis žygis šiandien Elektrėnuose. Daugiau apie tai rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Rubrikoje „Smegenų DNR“ neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakos, kaip mokslas aiškina dėmesingumą ir jo praktikas.Pokalbis medikais ir pareigūnais apie tai, kiek šalčiai jau pridarė bėdų ir kaip elgtis, kad jų nepridarytų.„Olimpinio dienoraščio“ autorius Tautvydas Meškonis tęsia pokalbį su pirmuoju lietuviu, tapusiu žiemos olimpinių žaidynių čempionu – biatlonininku Algimantu Šalna.Kodėl Elono Musko kompanijos sukurta dirbtinio intelekto platforma Grok šią savaitę sukosi skandaluose?Dar viena tema Ryto garsuose - skiepai nuo žmogaus papilomos viruso. Kai kurie tėvai socialinių tinklų grupėse dalijasi sprendimu neskiepyti savo vaikų, bet medikai primena, kad šis virusas gali sukelti vėžinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams. M. Kalinauskaitės reportažas.

Pokalbis su sinoptiku ir AB „Kelių priežiūra“ atstovu apie orus ir padėtį keliuose, užsienio naujienos, J. Juchnevičiaus parengta užsienio žiniasklaidos apžvalga.Laidos „PIN kodas“ anonsas: apie sniegą ir kaip įvairios šalys su juo kovoja bei kokius neįtikėtinus būdus sugalvoja.Nauja rubrika „Praeiviai“, kurioje E. Kučinskas kalbina Lietuvos miestų gyventojus, sutiktus tiesiog gatvėje. Šiandien praeivių mintys - iš Alytaus.Per pastaruosius trejus metus Lietuvos Šaulių sąjunga plėtėsi labai sparčiai, o plečiantis organizacijai didėja ir poreikiai bei atsakomybė. Šiemet Šaulių sąjungai finansavimas didės trečdaliu ir sieks daugiau nei 24 milijonus eurų. Kam šie pinigai bus skirti? E. Vitės reportažasDėl politinių priežasčių Jemene uždarius oro erdvę, atokioje Sokotros saloje gerai savaitei įstrigo keli šimtai turistų, tarp jų - ir su gidu išvykę keliolika lietuvių. Dažnai turistai įvairiose vietose įstringa dėl prasidėjusių karų, įvykus žemės drebėjimams, potvyniams ar gaisrams. Kas turėtų padengti neplanuotas keliautojų išlaidas?Sporto rubrikoje - „Olimpinis dienoraštis“ ir pasakojimas apie pirmąjį lietuvį, tapusį žiemos olimpinių žaidynių čempionu – biatlonininką A. Šalną.Vilniuje šiandien vyks tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti Sausio 13-osios aukas.Ved. Liuda Kudinova