Podcasts about pokalbis

Lietuvos plaukikė Juneta Krylovaitė tapo pirmąją lietuve individualiai apiplaukusia Manhatano salą Niujorke. Tai daugiau nei 48 km, o trasa driekiasi per 3 skirtingas upes.Liepos 20 d. minima Tarptautinė šachmatų diena. Pokalbis su Vilniaus šachmatų klubo prezidentu Andriumi Paulausku apie šį labai seną žaidimą.Ar galite turėti problemų iš užsienio šalių, ypač ne ES valstybių, veždami artimiesiems lauktuvių? Pokalbis su advokate Aleksandra Fedotova apie tai, ką galima gabentis per sieną, o ko ne.Vilniaus rajone Airėnų kaime įsikūręs Arklių slėnis, kuriame prieglobstį šiandien yra radę 49 gyvūnai. Dauguma jų – žirgai, kurie buvo konfiskuoti iš šeimininkų dėl žiauraus elgesio ir nepriežiūros.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio kino teatrus šiandien pasiekia naujausias „Oskaro“ laureato Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, tačiau dar iki premjeros didžiuosiuose ekranuose jis spėjo sukelti nemažai kontroversijų. Jas narstome kartu su kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu ir komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi D. Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Liepos 17 d. minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Pokalbis su Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke, kuriai šią savaitę įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už lietuvybės puoselėjimą, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, pasaulio lietuvių bendruomenių telkimą, išlaikant tautinę tapatybę ir ryšius su Lietuva.Eidamas 79-uosius metus, mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės solistas emeritas Vytautas Brazdylis. Apie vieno ryškiausių Lietuvos baleto meistrų ir choreografo svarbą Lietuvos baleto mokyklai kalbamės su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovu Eligijumi Butkumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip tiesiami lietuvių literatūros keliai į pasaulį: kokios knygos ir į kokias kalbas yra verčiamos? Ar turime strategines kalbas ar šalis, kurioms skiriame daugiau dėmesio? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto (LKI) tarptautinių programų vadove Rūta Nanartavičiūte ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidente, leidyklos „Alma littera“ direktore Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie operų parodijas dainavusio muzikologo Michaelio Aspinallo mirtį, „Apple Music Classical“ iniciatyvą transatlantinių skrydžių keleivius šviesti apie klasikinę muziką ir būsimą žymaus dirigento pasirodymą per FIFA pasaulio futbolo čempionato finalo pertrauką.Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvoje dirbantis žmogus pasižymi aukšta perdegimo rizika. Vienos iš tyrimo autorių, VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovės prof. Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, nors apie perdegimą šiandien kalbama visame pasaulyje, visuomenėje vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip atskirti įprastą nuovargį nuo pirmųjų perdegimo požymių.Ved. Jolanta Kryževičienė

Liepos viduryje javapjūtė įprastai jau būdavo įsibėgėjusi. Tačiau šiemet ji net neprasidėjo, o Marijampolės rajono Širvydų kaimo ūkininkai Antanas Bendaravičius, broliai Giedrius ir Saulius Kereišos, didįjį metų darbymetį pradės tik rugpjūčio pirmonis dienomis. Nors darbams pasirengta, bet labiausia ūkininkus gasdina padažnėjusios smarkios liūtys, kruša, kurios, dabar gerai atrodantį derlių gali labai sumažinti, ar visą palikti laukuose.Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019 metais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus. Kaip jie veikia dabar, kuo dar ypatinga Gudkaimio bendruomenė? Pokalbis su bendruomenės nariais, specialių namų gyventojais ir bendruomenės pirmininku Ramūnu Žemaičiu.Dvi savaites Ispanijoje tvyro 40 laipsnių karščiai. Net ir naktimis karščiai neatslūgsta, o tai labai vargina visus augalus, gyvulius, patiriančius temperatūrinį stresą. Apie rekordinių karščių pasekmes Ispanijos žemės ūkiui iš Barselonos apylinkių pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija planuoja provokacijas Lenkijoje ar Baltijos šalyse. Taip gali būti testuojama NATO vienybė. Anot Nausėdos, ši informacija yra pagrįsta žvalgybiniais duomenimis. Perspėjama apie galimus Rusijos smūgius kritinei infrastruktūrai. Pokalbis su buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu ir gynybos ekspertu, atsargos pulkininku Vaidotu Malinioniu.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Šiandien išrinktas naujas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas. Juo tapo žurnalistas, rašytojas Marijus Gailius.„Baublį galime matyti kaip neįtikėtiną darinį arba reiškinį – net ir dabar jis turi bruožų, būdingų šiandienos meninėms praktikoms“, – sako šiuo metu užsienyje gyvenanti meno ir mokslo daktarė Deima Katinaitė. Kodėl galima teigti, kad dar XIX a. įkurtas muziejus atspindi šiuolaikinio meno praktikas ir kokį vaidmenį čia atlieka kaukė? Pasakoja Vesta Vitkutė.Pamėnkalnio viloje atidaroma Lietuvos Helsinkio grupės 50-mečio paroda „Jie pasibeldė ir pakvietė pasivaikščioti: Lietuvos Helsinkio grupei 50“ ir atnaujinta ekspozicija. Pokalbis su poetu, vertėju, literatūros tyrinėtoju prof. Tomu Venclova ir parodos kuratore Gerda Žalkauskaite.Kiek poilsiaujant reikia kultūrinio laisvalaikio? Atsakymo į šį klausimą ieškojo kolegė Ieva Radzevičiūtė , lankydamasi populiariausiame šalies kurorte – Palangoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.Laurynas Janutis yra profesionalus laivo virėjas ir didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Dabar jis Prancūzijos vandenyse ir papasakos mums kaip atrodo jo darbas.Asociacija LATGA kasmet sudaro populiariausių praėjusiais metais bibliotekose skaitytų autorių ir knygų dešimtukus. Mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuko lyderė – žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė. Pokalbis su ja apie tai kaip rašyti, kad skaitytojai mėgtų ir skaitytų.Daugiau kaip 80 metų vieno Ukmergės rajono miestelio bažnyčios zakristijos palėpėje gulėjo lobis - daugybė dokumentų, kuriuose užfiksuotos tūkstančių žmonių gyvenimo istorijos ir miestelio praeities pėdsakai. Šešuolių lobį iškėlė ir kaip jis ten atsirado aiškinosi Vilniaus universiteto studentų ekspedicija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pernai Lietuvoje užfiksuota virš 15-os tūkstančių sukčiavimo atvejų, o gyventojai nusikaltėliams pervedė daugiau kaip 20 milijonų eurų. Nepaisant nuolatinių perspėjimų, nemažai Lietuvos gyventojų vis dar pasimauna ant telefoninių sukčių kabliuko.Šių metų vasarį, per bendrą Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos teisėsaugos operaciją, Ukrainos Dnipro mieste buvo likviduotas didelis sukčiavimo skambučių centras. Operacijos metu sulaikyta 11 asmenų, išardyta sukčiams skirta įranga. Vien iš Lietuvos ir Latvijos piliečių apgaule buvo išviliota daugiau nei 160 000 eurų. Tyrimą Lietuvoje atliko Klaipėdos apskrities, Kriminalinės policijos pareigūnai.Pokalbis su Klaipėdos policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos patarėjas Zigmas Turskis.

Darbą Kultūros ministerijoje baigia viceministras dr. Viktor Denisenko.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown.Penktadienį „Baroti“ galerijoje Klaipėdoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, gyvenančio Jungtinėse Amerikos valstijose, Kęstučio Zapkaus paroda „Tapyba ir piešiniai“. Pokalbis su Kęstučiu Zapkumi.Pasakojimas apie Petrą Biržį –„Pupų dėdę“, skirtas Lietuvos radijo 100-mečiui.Ved. Donatas Šukelis

Išsami orųprognozė.Užsienio naujienos.Užsienio kultūros įvykių apžvalga.Laidos „Radijo dokumentika“ ištrauka - pasakojimas apie tai, kodėl Kaune nėra nei vienos skulptūros, kuri įamžintų žinomą moterį, bet stovi daugiau nei šešios dešimtys skulptūrų, skirtų vyrams.„Vyresnieji manęs nebeprisileidžia, nes žino, kad, kai nutapysiu jų portretą, po metų ar dvejų numirs. Aš kaip koks giltinė“, – pasakoja menininkas iš Akmenės Stanislovas Adomaitis, mėgstantis tapyti portretus. Menininko pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Latvijoje apie tai, kodėl Latvijos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu pastebimi padidėję neteisėtos migracijos srautai.Dalyje savivaldybių vaikus į būrelius nuo šių mokslo metų bus galima registruoti per bendrą sistemą. Pokalbis apie tai, kaip ši nauja tvarka veiks ir kuriuose miestuose ja jau bus galima naudotis.Praėjusią naktį paaiškėjo visos pasaulio futbolo čempionato pusfinalių komandos. Rungtynes apžvelgia futbolo ekspertas M. Babravičius.Trijuose Vilniaus paplūdimiuose dėl pablogėjusios vandens kokybės rekomenduota nesimaudyti. Kodėl lietus gadina maudyklų vandens kokybę?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie spalvingąją vaivorykštę tautosakoje ir lietingame liepos danguje.

Čikagoje šiandien prasideda tris dienas truksianti XVII-ais Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, kurioje dalyvaus per 2 tūkst. šokėjų. Tai – vienas didžiausių šokėjų skaičius šios šventės istorijoje. Pokalbis su Čikagoje šiuo metu repetuojančiu operos solistu, dainininku Rafailu Karpiu.Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje veikia paroda „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“. Tai ne įprasta chronologinė istorijos apžvalga, o penkių dalių vizualinis spektaklis, kuriame menininkai per šiuolaikinės kultūros prizmę permąsto mūsų valstybingumo temas. Kolegės Karinos Metrikytės pasakojimas.Šalčininkų rajone vyksta daug skirtingų kultūrinių renginių. Kokia jų svarba bendruomenei? Pokalbis su Šalčininkų kultūros centro projektų vadove Kristina Šimelevič, Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų skyriaus Vyriausiuoju vadybininku Danu Skramtai ir įvarių teatrinių iniciatyvų jaunimui kūrėja, aktore Virginija Kuklyte.Kolegės Faustos Savickaitės pasakojimas apie Balį Dvarioną iš ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip Aidą Marčėną prisimena jo bičiulis, rašytojas Alvydas Šlepikas?Kolegos Ryčio Skamarako parengtos užsienio kultūros naujienos.1988 m. liepos 9 d. Vingio parkas pirmą kartą virto laisvų Lietuvos žmonių jūra. Tuometinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis sukvietė daugiau kaip šimtą tūkstančių žmonių į pirmąjį tokio dydžio mitingą. Kokią žinią norėjo perduoti mitinge kalbėję iš Maskvos partinės konferencijos grįžę delegatai? Kokią reikšmę mitingas turėjo Sąjūdžio istorijai? Pokalbis su mitinge kalbėjusiu rašytoju Vytautu Martinkumi, politologu Alvydu Medalinsku ir istoriku Kęstučiu Bartkevičiumi.Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí 100-osioms mirties metinėms. Trečiasis epizodas apie unikalų Gaudí inžinerijos kodą ir jo statybos metodus, taip pat sužinosime, kodėl šiuolaikiniame pasaulyje tokia architektūra būtų tiesiog neįmanoma. Ciklo autorė Justė Luščinskytė.Vlado ir Marijos Vildžiūnų namuose Vilniaus Jeruzalėje sovietmečiu buvo tikra laisvamanybės oazė, kur lankėsi „tylieji modernistai". Vienas iš jų – skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis, kurio darbai po 22 metų sugrįžta į galerijos erdves. Apie atidaromą parodą „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Teodoras Kazimieras Valaitis“ pasakoja projekto vadovė Laura Vildžiūnienė. Taip pat skamba archyvinis pokalbis su dailininko našle Mariana Bruni ir Gediminu Kavaliausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip visuomenei jautriomis temomis kalbėti pasitelkiant profesionalų meną? Pokalbis su Lina Šlipavičiūte, menų laboratorijos „Kiaurai sienas“ įkūrėja, restauratore ir urbanistinio meno projektų autore. Ji žinoma dėl tokių iniciatyvų kaip „Sienos prisimena“ ar „Nematomi paukščiai“.Lietuvos pedagogai mokosi „įdarbinti“ dirbtinį intelektą – jis tikrina namų darbus, atsako į el. laiškus ir kuria virtualius asistentus moksleiviams.Minint Alergijos dieną, pasikalbėsime apie tai, ką svarbu žinoti, kad kelionės nesugadintų nemalonios kūno reakcijos į dažnai nežinomus alergenus.Nuo Kyjivo iki Kosta Rikos: Vilniuje prasideda Tarptautinis universitetų teatrų festivalis. Ji vyks kartu su pirmą kartą Baltijos šalyse organizuojamu XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Festivalio programoje – 16 nemokamų renginių.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Šarokšaji paroda „Drėgna žemė“. Joje fotografas vietoje įprastų karo Ukrainoje vaizdų pristato kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimai, nepaisant nuolatinės grėsmės.Ved. Darius Matas.

Trikalbis muzikinis pasakojimas-pasivaikščiojimas „Partizanių dainos“ pristatomas Avinjono teatro festivalio nepriklausomoje (OFF) programoje Prancūzijoje. Tai pirmasis kartas, kai Lietuvoje sukurtas šiuolaikinio istorijų pasakojimo pasirodymas pasiekia vieną svarbiausių Europos scenos menų platformų. Pokalbis su kūrinio bendraautore ir atlikėja, profesionalia istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite. Taip pat žvilgsniu į lietuvių kūrybą Avinjono festivalyje dalinasi festivalio „Sirenos“ meno vadovė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadybos ir dramaturgijos skyriaus vadovė Kristė Agota Savė.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Jos šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us kūrinių. Kolegės Indrės Kaminckaitės, susitikusios su menininkės vaikaičiu Antanu, pasakojimas.Vilniuje įsikūrusioje „AP galerijoje“ atidaroma Sigito Parulskio fotografijos paroda „Atvirai paslėpta“, kurioje pirmą kartą pristato spalvotas fotografijas. Šiemet – tai jau antroji šio fotografuojančio rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato personalinė fotografijos paroda.Radijo 100-mečiui skirtas kolegės Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija, pasakojimas apie legendinį dainininką Antaną Šabaniauską.Ved. Gerūta Griniūtė

Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie amerikietiškąją dvasią.Ciklo „Senojo laiko eteris“ pasakojimas apie Danielių Dolskį.Pristatyta knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“, apie didžiausią XX. stichinę nelaimę Lietuvoje. Pokalbis su jos autoriumi, istoriku Gediminu Kasparavičiumi.Keletas metų tylos ir ramybės, kasdienio darbo, o tuomet per savaitę trys parodos! Iš Šiaulių kilęs dailininkas Rytas Jurgelis jau daugybę metų asocijuojamas su Vakarų Lietuva – jis kuria ir daug laiko praleidžia Priekulėje, prie Minijos upės. Šio krašto gamta, vandens tėkmė, rūkai ir kintanti pamario šviesa yra pagrindiniai jo abstrakčios, geometrinės tapybos įkvėpimo šaltiniai.Prasideda festivalis „Gilios upės tyliai plaukia“, kurio metu dideli dėmesys skiriamas restauruotiems filmams. Kuo ypatinga kino filmų restauracija? Pokalbis su festivalio programos kuratore Ona Kotryna Dikavičiūte ir kino archyvaru Aleksu Gilaičiu.Domanto Razausko muzikinė naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Pokalbis su fotomenininku Romualdu Požerskiu, mininčiu 75-erių metų jubiliejų.Kolegės Justės Luščinskytės pasakojimų ciklas, skirtas 100-osioms žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metinėms. Antrajame epizode dėmesio centre atsiduria Gaudí ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.Camino Lituano keliu keliauja kamerinės muzikos festivalis „Camino Lituano“. Pokalbis su festivalio organizatorėmis – muzikantėmis, sesėmis Lina ir Rugile Juknevičiūtėmis.Keletas metų tylos ir ramybės, kasdienio darbo, o tuomet per savaitę trys parodos! Iš Šiaulių kilęs dailininkas Rytas Jurgelis jau daugybę metų asocijuojamas su Vakarų Lietuva – jis kuria ir daug laiko praleidžia Priekulėje, prie Minijos upės. Kolegės Agnės Bukartaitės pasakojimas.Ved. Donatas Šukelis

Neringoje prasideda XXII festivalis „N žemė“, skirtas baroko muzikai ir jos šiuolaikinėms interpretacijoms kituose meno žanruose. Šių metų tema – „Baroko sala“, kurioje istorinis Europos paveldas atsivers kaip gyva, kintanti materija, jungianti instrumentą ir muziką, garsą ir formą, judesį, žodį bei vizualųjį meną. Pokalbis su meno vadovu violončelininku Mindaugu Bačkumi.Liepos 4 d. Priekulės meno ir kultūros centras jau penktąjį kartą pakvies kultūros ir gamtos mylėtojus į unikalų renginį – tarptautinį kūrybiškos vietokūros „Vilhelmo teatrų festivalį“. Renginys švenčia penkerių metų sukaktį, o organizatoriai mūsų kolegei Agnei Bukartaitei atskleidžia ateinančių metų temą.Liepos 3–5 d. „Ubiškės3“ meno erdvėje, įsikūrusioje Ubiškės kaime Telšių rajone, vyks nemokamas vizualiųjų menų, eksperimentinės muzikos ir performansų festivalis „Pasakiškos erdvės“. Trijų dienų programa suburs tarptautinius kūrėjus, tyrinėjančius pasakiškų būtybių reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.„Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez. Apie tai, kaip kultūrinės veiklos gali pagerinti mūsų sveikatą ir gerovę su ja kalbasi kolegė Indrė Kaminckaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Užsienio kultūros naujienos: po restauracijos naujai atsiskleidė Rembrandto paveikslas, Porto mieste atidaryta atlikėjos Dua Lipos biblioteka, skirta uždraustoms ir cenzūruotoms knygoms, taip pat – praktiniai patarimai vinilinių plokštelių mėgėjams per karščius. Pasakoja Justė Luščinskytė.Šiemet minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Antrajame pasakojimo apie architektą ciklo epizode dėmesio centre atsiduria Gaudí ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.Iš Kolumbijos į Lietuvą atkeliavo keramikės, skulptorės Nijolės Šivickas de Mockus kūryba, kuri pristatoma parodoje „Visata iš spiralės“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Pokalbis su muziejaus direktore Ilona Mažeikiene apie buvusio Bogotos mero Antano Mockaus mamos unikalią darbų kolekciją.Architektas, menininkas, urbanistas Jurgis Rimvydas Palys visą savo karjerą skyrė vizijoms, kaip pakeisti Kauno veidą, įliejant Nemuną į miesto gyvenimą. „Kaunosofinis architektas“, – taip jį vadino kitas žymus architektas Audrys Karalius. Liepos 2 d., sukakus lygiai metams po J. R. Palio mirties, Kaune bus pristatytas A. Karaliaus pradėto ir architektės, režisierės Emilijos Martinkevič užbaigto filmo „Palio miestas“ premjera bei Nacionaliniam architektūros institutui (NAI) perduotas archyvas. Pokalbis su E. Martinkevič ir rinkinio kuratoriumi dr. Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu.Rytoj, po dešimties metų pertraukos, prasideda Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu, Kartu“. Kolegės Ievos Radzevičiūtės įspūdžiai ir reportažas iš repeticijos.Vienas seniausių Lietuvos kultūros leidinių „Literatūra ir menas“ mini savo veiklos 80-metį. Ar šiandien svarbus kultūros žurnalo vaidmuo, kai kūrybą ir kritiką galima publikuoti internete? Pokalbis su ilgamečiu leidinio redaktoriumi, rašytoju Kornelijumi Plateliu ir dabartine redaktore Lina Laura Švedaite.Ved. Jolanta Kryževičienė

Teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui po mirties suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas. Menininkas gimė Pažobrio kaime, Šiluvos seniūnijoje, o jo atminimas šiame krašte įamžintas dar prieš ketverius metus – Šiluvoje, Jono Pauliaus II aikštėje, pastatyta bronzinės kėdės skulptūra. Raseinių garbės piliečio regalijos E. Nekrošiaus šeimai bus įteiktos Liepos 6-ąją. Pokalbis apie šį pripažinimą ir Raseinių krašto reikšmę vienam ryškiausių Lietuvos teatro kūrėjų.Vakar paskelbtas socialdemokratų kandidatas į kultūros ministrus – juo tapo dabar kanclerio pareigas Kultūros ministerijoje einantis Lukas Alsys. Šiandien jis apsilankė pas kolegą Marių Eidukonį laidoje „Kultūros rentgenas“, tad kviečiame pasiklausyti trumpos jų pokalbio ištraukos. Visa laida prieinama LRT Radiotekoje.Leidykla „Vaga“ perleidžiama į kitos leidyklos „Lapas“ rankas. Jos nebus jungiamos į vieną leidyklą – abi ir toliau veiks kaip savarankiški leidybos ženklai, tačiau po vienos redakcijos – „Lapo“ stogu. Knygynų tinklas „Vaga“ ir toliau tęs savo veiklą. Pokalbis su knygynų tinklo „Vaga“ vadovu Deividu Petrošiumi ir leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja, kas perims Londono Karališkojo baleto ir operos atleidžiamų darbuotojų funkcijas, kaip karščiai Europoje keičia koncertų planus ir kas barokinių instrumentų kopijoms ketina pasitelkti 3D spausdintuvus.Ved. Indrė Kaminckaitė

Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo knygos redaktorius poetas Antanas A. Jonynas, „Dainius Dirgėla gražiai naudojasi patirtimi, daug metų šlifuota rašant haiku: jo kalbėjimas tikslus ir lakoniškas, metafora skaidri ir aiški. Ir jo pasaulyje su šviesiu ironijos ir autoironijos atšvaitu jauku: meilės čia daug, tad ir prapultis nebeatrodo neišvengiamai grėsminga.“ Su poetu, fotografu, grupės „Svetimi“ nariu Dainiumi Dirgėla kalbamės apie knygų rašymą ir tėvystę kaip svarbią šiuolaikinės poezijos temą.Ved. Laima Kreivytė

Šiandien paaiškėjo, kad į kultūros ministrus socialdemokratai siūlo šiuo metu Kultūros ministerijos kancleriu dirbantį Luką Alsį. Popiet kandidatas į ministrus susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Pokalbis su L. Alsiu ir menotyrininke, kultūros apžvalgininke prof. Agne Narušyte.Stabtelėjus ketvirtajame Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės aukšte, galima pažvelgti tiesiai į XIX amžių. Kodėl ši šurmuliuojanti vieta sudomino debiutuojančią gidę Rūtą Baužytę-Jarosz, pasakoja Kotryna Lingienė.Klimato kaita kasmet tampa vis akivaizdesnė – orų kontrastai žiemą ir vasarą verčia aiškiau apgalvoti miestų prisitaikymą prie vis radikalesnių temperatūrų pokyčių. Kokią įtaką miesto ekosistemai turi urbanistiniai sprendimai? Pokalbis su miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, geografu, klimatologu Justinu Kilpiu ir teritorijų planavimo specialistu, urbanistu Gintautu Tiškumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Biržuose pristatytas režisieriui, dramaturgui ir aktoriui Borisui Dauguviečiui skirtas biustas sukėlė diskusijų dėl jame pavaizduotų sovietinio laikotarpio ženklų. Pokalbis apie ribą tarp istorinio fakto įamžinimo ir totalitarinio režimo simbolių normalizavimo viešojoje erdvėje.Daugiau nei du šimtus metų po dažų sluoksniais Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje slėpėsi vienas didžiausių XVIII a. sienų tapybos ansamblių Lietuvoje. Šiemet pirmą kartą sistemiškai ištirta visa bažnyčios skliautų tapybos programa, leidžianti naujai pažvelgti į Vilniaus baroko mastą ir jo meninę kokybę. Pokalbis studijoje su kolege Ieva Radzevičiūte, dalyvavusia tyrimo ir jo atradimų pristatyme.Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos, kitąmet numatyta remontuoti ir patį kalną, peržiūrėti tūkstančius kryžių, atnaujinti takus. Iš Šiaulių rajono pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Justė Luščinskytė

Vaikystėje matyti animaciniai filmai dažnam atrodo tiesiog pramoga. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net vertimas gali pakeisti tai, kokius herojus mato vaikai? Ar lietuviškas dubliažas visada tiksliai perteikia originalią istoriją, o gal kartais veikėjus paverčia visai kitokiais, nei juos sukūrė autoriai? Pokalbis su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docente Jurgita Astrauskiene, kuri tyrinėja audiovizualinį vertimą ir atskleidžia, kaip, regis, nedideli vertimo sprendimai gali keisti veikėjų įvaizdį, lyčių vaidmenų vaizdavimą ir net vaikų pasaulio suvokimą.

Tokių metų sodininkai nesitikėjo - iki derliaus nuėmimo pradžios dar geras mėnuo, o vaisių augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Precedento neturinčios žiemos neišgyveno tūkstančiai obelų bei kriaušių. Ūkininkė Lina Šlėvienė iš Radviliškio rajono atvirauja, kad teko pjauti keliolika metų augusius vaismedžius, Pasvalio rajono Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius dar nežino su kiek medžių teks atsisveikinti. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad nuostoliai šiuo metu skaičiuojami visoje Lietuvoje, bus tikimasi kompensacijų.Pokalbis su Pasvalio rajono žolininke Adele Karaliūnaite apie nykstančią gamtą, žmonių požiūrį į aplinką ir nepaliaujamą mokymąsi.Ved. Arneta Spaičė

Vienas ryškiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų – režisierius Audrius Stonys sulaukė kvietimo prisijungti prie Kino meno ir mokslo akademijos (Academy of Motion Picture Arts and Sciences), vienijančios pasaulio kino elitą ir teikiančios prestižinius „Oskaro“ apdovanojimus. Pokalbis su režisieriumi.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Shahrokhshahi paroda „Drėgna žemė“. Joje fotografas vietoje įprastų karo Ukrainoje vaizdų pristato kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimai, nepaisant nuolatinės grėsmės. Su galerijos svečiu jo pasirinkimus, menininko etiką ir savanorišką veiklą fronte aptarė Kotryna Lingienė.Alantoje, Molėtų rajone prasidėjo kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Pokalbis su viena iš „Santaros-Šviesos“ organizacinio komiteto narių, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininke, pristatančia filmą „Video pokalbiai: Valdas Adamkus ir Santara“, Birute Garbaravičiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Užsienio kultūros naujienos: dar neatidarytą, bet jau tapusia rekordine Fridos Kahlo paroda Londone ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį pasakoja Justė Luščinskytė.Kalbos rytas: apie vertimą bei cenzūrą Lietuvoje ir išeivijoje iki Nepriklausomybės atkūrimo pasakoja Tomas Riklius.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antoni Gaudí mirties metines. Pradedame penkių dalių ciklą, kurį parengė Justė Luščinskytė.Prieš 30 m. prasidėjęs Vilniaus festivalis buvo tarsi netikėtai išsiveržęs vulkanas, pirmą kartą į Lietuvos sceną pakvietęs pasaulinio lygio muzikos žvaigždes. Festivalio istoriją prisimena jo pradininkas, tuometinis Nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.Apie teminės savaitės muziką LRT Klasikos koncertuose pasakoja LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Palangos kurorto muziejuje atidaryta pirmoji bendra menininkų Solveigos ir Simono Gutautų paroda „Būties šventumas“. Pokalbis su menininkais.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl Lietuvos vaikams nelengvai sekasi matematika? Atsakymų ieško Harvardo universitete besistažuojanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė dr.Monika Grigaliūnienė.Ar valgote iš kitų šalių atvežamas uogas? Ar jos maistine verte nusileidžia lietuviškoms? Kaip dalis tų uogų kitose šalyse auginama, ar nedaroma žala aplinkai? Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas teigia, kad valgydami užsienietiškas braškes naikiname tūkstančiams paukščių svarbias pelkes.Skaičiuojama, kad Europoje vidutiniškai vienai vestuvinei suknelei išleidžiama apie 1400 eurų, o ji dėvima tik kartą. Dizainerė Olesia Les siūlo kitokį požiūrį. Ji pristatė kolekciją „Amor vincit omnia“ („Meilė nugali viską“), kurioje dėvėti darbužiai ir „nurašytos“ vestuvinės suknelės prisikelia naujam gyvenimui.Pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančių pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kyjive ir kituose šalies regionuose skelbiama apie oro pavojų.Seimas apsisprendė-ateityje statomi namai privalės būti itin energetiškai efektyvūs. Pokalbis su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu.Rusija Vakarų sankcijoms apeiti naudoja dar pernai sukurtą kriptovaliutos žetoną.Ved. Darius Matas

Maisto pramonė - ne tik kultūrinis šalies veidas, bet ir stiprus ekonomikos variklis. Kaip per šimtmetį pasikeitė ką ir kaip mes valgome ir gaminame? O gal ne taip ir nutolome nuo tarpukario? Pokalbis su maisto eksperte Henrita Kontrauskiene.Šiandienos aktualijos - ar iš tiesų senka strateginiai naftos rezervai? Komentuoja Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiūtė.Ir pasakojimas apie cukrų. Kaip nutiko, kad geidžiama prabangos prekė tapo didžiausiu baubu?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Ketvirtadienį įvyko 16-ieji Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimai „Ąžuolas 2026“. Šie metai asociacijai – istoriniai: pirmą kartą išskirta atskira trumpo metro filmų kategorija, įvertinta Kultūros asamblėja, o pagrindinis vakaro apdovanojimas atiteko Vytautui Katkui už filmą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistės Žegulytė). Pokalbis su viena iš komisijos narių Kristina Sereikaite ir dviem laureatais – Nojumi Drąsučiu ir Ieva Jaruševičiūte.Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Kodėl antikiniu mitu paremta meilės istorija aktuali šiandien ir ką kūrėjams reiškia ši sceninė interpretacija – pasakoja repeticijas stebėjusi kolegė Karina Metrikytė.Birželio 19–21 d. Latvijoje nuvilnys jubiliejinė, XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Šis tradicinis renginys šįkart peržengs klasikinio festivalio ribas ir taps ambicingu mokslo, kultūros bei meno sinergijos projektu. Rygoje pasirodys beveik 4 tūkst. studentų, tarp jų – ir viena Lietuvos delegacija, vienijanti per 1 400 dalyvių. Pokalbis su šventės organizatoriais ir dalyviais.Ved. Gerūta Griniūtė

Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai baroko muzikos estetiką ir šiuolaikinį fizinį teatrą sujungiantis pastatymas.Šiandien Kompozitorių namuose vyks 16-osios Baltijos trienalės įžanginis renginys „Traukiant strėlę iš širdies“, kuriame bus atskleidžiamos būsimos, 2027 m. vyksiančios trienalės kryptys ir temos. Pokalbis su vienu iš Trienalės kuratorių, ukrainiečių menininku Nikita Kadan.Čekijos vyriausybė pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma licencijos mokesčių visuomeninei žiniasklaidai finansuoti, pereinant prie tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto. Reaguodami į šiuos planus, šimtai Čekijos televizijos ir radijo darbuotojų birželio 22 d. rengia vienos dienos įspėjamąjį streiką. Pokalbis su Čekijos televizijos žurnalistu, streiko komiteto nariu Jan Moláček ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriumi dr. Deimantu Jastramskiu.Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Kauno miesto muziejus kviečia į parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“, kurios ašis sukasi apie anksčiausią žinomą spalvotą tapybos darbą, kuriame vaizduojama Kauno panorama.Šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ atidaroma menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda „Milky Way“. Joje pirmą kartą Lietuvos publikai pristatomi menininkės piešiniai ir 16 mm filmai. Pokalbis su menininke ir parodos kuratoriumi Audriumi Pociu.Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje Ieva Radzevičiūtė pasakoja apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma kas dvejus metus rengiama paroda „Aukštaitijos dailė 2026. Įkvėpimo topografija“. Galerijos direktorė Jovita Nalevaikienė ir parodos kuratorė Rūta Povilaitytė pristatys kūrėjų panoramą ir regiono meno lauko žemėlapį.Jono Buračo paveikslas „Lietuvos vartai į jūras“ buvo išvežtas į Vokietiją kaip karo grobis. Ką žinome apie jo tolimesnį likimą? Pokalbis su dailininko sūnumi Antanu Buraču, Kultūros ministerijos kultūros politikos paveldo grupės patarėju Gyčiu Oržikausku ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktore Ilona Mažeikiene.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Repeticijose lankėsi žurnalistė Agnė Bukartaitė.Šiandien visiems lankytojams atveriama bene svarbiausia Europos meno mugių – „Art Basel“. Kuratorė, muziejininkė Justė Kostikovaitė pasidalins įspūdžiais, o apie tai, ką reiškia lietuviškiems vardams atsidurti „Liste“ mugėje papasakos galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūte-Laurent ir menininkė Gerda Paliušytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pokalbis apie tikėjimą ir dalyvavimą Gailestingumo kongrese – su televizijos laidų vedėju, aktoriumi Rimu Šapausku, daugiau nei 700 renginio savanorių koordinatore Neringa Sukauskaite ir savanoriu Evaldu Beniušiu.Ved. Rūta Kupetytė

Šiemet pasaulyje užfiksuotas kopimo į Everestą rekordas – per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai – Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė. Alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės. Pokalbis su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir žurnaliste, laidų vedėja Sandra Vilimaite.Ved. Ignas Andriukevičius.

„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.Ved. Ignas Klėjus.

Nuo birželio didėja išmokos šeimoms, auginančioms vaikus. Kam ir kokios išmokos keičiasi?Vilniuje prasideda visą savaitgalį vyksiantis Šaltibarščių festivalis. Klausimas klausytojams – ar aplankysite festivalį ir kokių šaltibarščių gaminimo paslapčių žinote patys?„Ryto garsų“ studijoje – policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Pokalbis apie visuomenę sukrėtusią Šalčininkų kontrabandos bylą, kurioje figūruoja pareigūnai, policijos finansavimą ir būsimą naują kovos su kibernetiniais nusikaltimais centrą.Pareigūnai ir specialistai svarsto, kaip užtikrinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, kurioje jie įtraukiami į neteisėtas veiklas.Kodėl darbo rinka nenoriai atsiveria žmonėms, turintiems intelekto negalią?Ved. Liuda Kudinova.

Šiemet LRT radijas mini 100-metį, ta proga iki birželio 12-ąją vyksiančios radijo gimtadienio šventinės transliacijos, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Pokalbis su ilgamete kultūros laidų rengėja, LRT Klasikos laidų vedėja, žurnaliste Jolanta Kryževičiene.Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.Rubrika „LRT Girdi“: tvarkant vieną Vilniaus kelio ruožą, vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais?Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Tam, kad sraigių mėsa būtų tinkama maistui, ją tenka virti netgi 3 valandas. Dažniausiai sraigių produktus moteris pristato savo ūkyje edukacijų metu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

LRT radijui minint 100-metį, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Tad „sėskim ir pakalbėkim“ su ilgamete LRT žurnaliste, Klasikos laidų vedėja Jolanta Kryževičiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rusija kaltina Baltijos šalis „sistemingu etninių rusų teisių pažeidimu“ ir ketina kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stebimas staigus rusofobijos, propaguojamos valstybiniu lygmeniu, augimas. Pokalbis su agentūros „Bosanova“ vadovas, knygos apie Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją „Baimės frontas“ autorius Vytautas Matulevičius.

Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Pačių dronų nei numušti, nei rasti kol kas nepavyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rudenį skelbė milijono vertės konkursą verslui, kviesdama kurti sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumo užtikrinimui. Tada sulaukta trisdešimt penkių siūlymų, ar bent dalis jų įgyvendinta?Lietuva planuoja priimti 58 migrantus iš Kipro, o už kitą dalį, kurią turėtų priimti pagal Europos Sąjungos mechanizmą, sumokėti beveik pusantro milijono eurų. Ką apie tai manote jūs, ar Lietuva turėtų priimti visus migrantus, ar geriau mokėti pinigus?Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Tuo metu gyventojai nenustoja dalytis savo patirtimis, kai jiems nepavyko patekti į mokyklas ar darželius, kurios turėjo tapti priedangomis, o kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikais mokyklose nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ką darys ministerija ir savivaldybės, kad to būtų išvengta ateityje?Kilus nepasitenkinimui, kad valstybės parama pirmajam būstui baigėsi per dešimt minučių, o prašymų pateikimo sistema strigo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai praneša, kad nuspręsta skirti papildomus 5 mln. gyventojams, kurie pateikė prašymus. Tačiau ministerija sako, kad visiems pinigų vis tiek neužteks.Iš Charkivo kilęs Romanas Černenka prieš plataus masto karą dirbo barmenu. Rusijai užpuolus jo šalį, jis prisijungė prie kariuomenės. Po dvejų metų Romanas turėjo palikti fronto liniją, nes Bachmute sprogus minai jam amputuota koja. Jo ginklo brolis, kuopos vadas Kyryla Baranovas po daugybės mūšių dar prieš plataus masto karą ir jam prasidėjus, patyrė sunkių sužeidimų, tad nuėjo ilgą reabilitacijos kelią. Dabar abu veteranai padeda kitiems kariams kaip mentoriai, o šiuo metu vieši Vilniuje, kur dalyvas pusmaratonyje. Pokalbis su Ukrainos veteranais apie jų kelią ir pasirengimą įvairiems išbandymams.Ved. Rūta Kupetytė

Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės? Pokalbis su bitininku, Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos prezidentu Vyčiu Garbausku ir bitininku, UAB „Brolių medus“ vadovu Viliumi Jackevičiumi.Ved. Ignas Andriukevičius.

Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Konstatavus, kad jų pervežimas gali kelti pavojų, sprogmenys buvo neutralizuoti vietoje. Kodėl Lietuvai nesiseka užfiksuoti ir neutralizuoti nuo kurso nukrypusius dronus?Pokalbis su Kauno Technologijų Universiteto docentas, aviacijos inžinerijos ekspertas, daktaras Saulius Japertas.

Seimas imasi įstatymų keitimo, kad būtų sukurta integruota viešojo transporto kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinė sistema.Didžioji dauguma Lietuvos moterų po vestuvių renkasi vyro pavardę, nors jokie įstatymai ir reikalavimai to nenumato. Kokios priežastys skatina moteris tai daryti?Baigiasi beveik dvi savaites trukusios sausumos pratybos „Geležinis Vilkas“.Vilniaus rajone - vaikų ugdymo įstaigų trūkumas. Kiek kainuoja vaikų priežiūra tėvams, savo atžalai negavusiems darželyje?Pokalbis su NATO Tarptautinio karinio štabo generaliniu direktoriumi generolu leitenantu Remigijumi Baltrėnu.Ved. Liuda Kudinova

„Galime padėti ir kitiems žmonėms papasakoti istorijas garsu“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo dokumentikos grupės vadovė. Ji kviečia dalyvauti trečiojoje „LRT radijo akademijoje“. Pokalbis apie šią mentorystės programą – laidoje „10-12“. Jame taip pat dalyvauja LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė ir „LRT radijo akademijos“ absolventė Aistė Šeštokaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Popiežius Leonas XIV šiandien susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Tai įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo pontifiką. D. Trumpas popiežių iš naujo užsipulė prieš kelias dienas, kaltindamas jį, kad šis „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai“.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors stovėjimo laiko ir neviršija. Baudų lapelius gauna net ir tie, kurie už stovėjimą susimoka. Vairuotojai teigia, kad tvarka klaidina, o sostinės valdžia ragina pasikartoti Kelių eismo taisykles.Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojai, kurie stebisi, kad to paties tinklo degalinėse, esančiose netoli viena kitos, degalų kaina gali skirtis ir daugiau nei 10 centų. Kiek jūs stebite degalų kainas?„Svarbus pokalbis“ – specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak R. Armaičio, dabar V. Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Venecijos komisija paviešino savo išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto. Išvadose teigiama, kad projektą reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neatitinka demokratinių ir europinių standartų, kelia realią grėsmę LRT nepriklausomumui, yra teisiškai neapibrėžtas ir sistemiškai prieštaringas. Su tokiomis išvadomis Lietuva pasitinka Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tuo metu tūkstančiai žmonių Prahos centre šią savaitę surengė demonstraciją prieš planuojamus visuomeninio transliuotojo biudžeto karpymus. Karštos diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo vyksta ir Prancūzijoje. Pokalbis apie visuomeninių transliuotojų situaciją Europoje.Venecijos bienalė plačiajai publikai atsivers tik šeštadienį, tačiau jau kelias dienas žurnalistai ir meno bendruomenė dalyvauja specialiuose renginiuose. Vakar surengtas Rusijos paviljono atidarymas.Ved. Rūta Kupetytė

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs savo 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. bus rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame gamtininkas įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu.Kaip atrodo pacientų kelias ekstremaliomis sąlygomis – nuo evakuacijos iki gyvybę gelbstinčių sprendimų? Pokalbis su Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja Evelina Klepšyte-Janauskiene, kuri dvi savaites stažavosi karo siaubiamoje Ukrainoje.Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai.Nuo aušros iki išnaktų – tiek tenka dirbti, kad žmonių soduose, sodybose ar prie namų žydėtų gražios gėlės. Jonavos rajono ūkininkas Martynas Nenortas sako, kad žmonės vis dažniau ieško tokių gėlių, kurios nereikalauja priežiūros. Užtat pats savo šiltnamyje auginamas gėles prižiūri akylai – ir pirkėjai tai vertina.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Valdas Šmaižys ir Lina Abromaitytė-Šmaižė tapo pirmąja sutuoktinių pora Lietuvoje tą pačią dieną kartu nubėgusių savo 300 maratoną, o Lina - pirmoji Lietuvos moteris, pasiekusi 300 oficialių maratonų ribą.Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Ja siekiama skatinti žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Fondas „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Pokalbis su fondo „Nepatogūs“ mamomis Snežana Glebove ir Laima Ingileikiene.Pokalbis su gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu apie jo darbo specifiką, bendravimą su pacientais ir kokių savybių reikia geram medikui. Jis 2024 m. pelnė apdovanojimą „Auksinė mediko širdis“ už prisidėjimą prie vilniečių sveikatos gerinimo.Voverių fotografu pramintas Kęstutis Obelevičius dirba Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, Kaune. Neseniai čia pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Fotografijose įamžinti įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, zuikiai, voverės. Būtent voverių nuotraukos ypač populiarios tapo socialiniuose tinkluose. Naujų kadrų gerbėjai tikisi pamatyti kiekvieną penktadienį. Kęstutis Obelevičius netgi sulaukė siūlymo, kad galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip dažniausiai voveres fotografuojantis žmogus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po praėjusios savaitės incidento, kai Marijampolės Sūduvos gimnazijoje 17-metis sužalojo kitus moksleivius, o Vilniaus Simono Daukanto progminazijoje per pertrauką mokinys išsitraukė peilį, kilo klausimų, ar ugdymo įstaigos iš tiesų yra pasiruošusios panašioms situacijoms, o tėvai forumuose diskutuoja, ar mokyklose nereikėtų apsaugos darbuotojų ar daiktų tikrinimo ateinant į mokyklą. Pokalbis su vaiko teisių apsaugo kontroliere Edita Žiobiene.Būsimą Kapčiamiesčio poligoną Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo pavadinti 1831 m. sukilimo dalyvės,sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu. Klausimas klausytojams - kaip reikėtų pavadinti būsimą Kapčiamiesčio poligoną?Įtampai Artimuosiuose Rytuose nerimstant, o pasauliui toliau susiduriant su kuro ir degalų trūkumu, brangstantys skrydžiai gali sujaukti ne vieno turisto ar keliautojo planus šį vasaros sezoną. Tačiau turizmo sektoriaus atstovai ramina, kad blogiausio scenarijaus, reškiančio visišką turizmo sektoriaus paralyžių, greičiausiai bus išvengta. Išsamiau, kaip krizė Hormūzo sąsiauryje veikia europiečių kelionių planus.Praėjusią savaitę per dvi paras įvykus dviem traukinių avarijoms Kauno ir Kėdainių rajonuose, valstybės valdoma LTG grupė inicijuoja komisiją, kuri tirs jų priežastis. Tuo metu Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą. Pokalbis su LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminu Šečkumi.Japonija keičia savo gynybos strategiją. Šalis šiandien susiduria su nesaugiausia tarptautine aplinka nuo 1945 m., kai trys regiono žaidėjos – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja – toliau ginkluojasi ir vis dažniau veikia išvien. Todėl Japonijos ministrė pirmininkė keičia pokarinį šalies pacifizmą.Nuo liepos 1 d. dalyje šalies regionų ligoninių gali nebelikti vaikų ligų skyrių. Tokią tvarką patvirtinti planuoja Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė. Dalis savivaldybių sprendimą kritikuoja, o Prezidentūra aistras ramina - teigiama, kad ieškoma būdų, kaip mažesnėse šalies savivaldybėse galėtų būti išsaugomi vaikų ligų skyriai bei užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos medicinos paslaugos visiems gyventojams.Ved. Rūta Kupetytė