Podcasts about pokalbis

Kyjive ir kituose šalies regionuose skelbiama apie oro pavojų.Seimas apsisprendė-ateityje statomi namai privalės būti itin energetiškai efektyvūs. Pokalbis su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu.Rusija Vakarų sankcijoms apeiti naudoja dar pernai sukurtą kriptovaliutos žetoną.Ved. Darius Matas

Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai baroko muzikos estetiką ir šiuolaikinį fizinį teatrą sujungiantis pastatymas.Šiandien Kompozitorių namuose vyks 16-osios Baltijos trienalės įžanginis renginys „Traukiant strėlę iš širdies“, kuriame bus atskleidžiamos būsimos, 2027 m. vyksiančios trienalės kryptys ir temos. Pokalbis su vienu iš Trienalės kuratorių, ukrainiečių menininku Nikita Kadan.Čekijos vyriausybė pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma licencijos mokesčių visuomeninei žiniasklaidai finansuoti, pereinant prie tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto. Reaguodami į šiuos planus, šimtai Čekijos televizijos ir radijo darbuotojų birželio 22 d. rengia vienos dienos įspėjamąjį streiką. Pokalbis su Čekijos televizijos žurnalistu, streiko komiteto nariu Jan Moláček ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriumi dr. Deimantu Jastramskiu.Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Kauno miesto muziejus kviečia į parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“, kurios ašis sukasi apie anksčiausią žinomą spalvotą tapybos darbą, kuriame vaizduojama Kauno panorama.Šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ atidaroma menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda „Milky Way“. Joje pirmą kartą Lietuvos publikai pristatomi menininkės piešiniai ir 16 mm filmai. Pokalbis su menininke ir parodos kuratoriumi Audriumi Pociu.Ved. Justė Luščinskytė

Ketvirtadienį įvyko 16-ieji Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimai „Ąžuolas 2026“. Šie metai asociacijai – istoriniai: pirmą kartą išskirta atskira trumpo metro filmų kategorija, įvertinta Kultūros asamblėja, o pagrindinis vakaro apdovanojimas atiteko Vytautui Katkui už filmą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistės Žegulytė). Pokalbis su viena iš komisijos narių Kristina Sereikaite ir dviem laureatais – Nojumi Drąsučiu ir Ieva Jaruševičiūte.Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Kodėl antikiniu mitu paremta meilės istorija aktuali šiandien ir ką kūrėjams reiškia ši sceninė interpretacija – pasakoja repeticijas stebėjusi kolegė Karina Metrikytė.Birželio 19–21 d. Latvijoje nuvilnys jubiliejinė, XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Šis tradicinis renginys šįkart peržengs klasikinio festivalio ribas ir taps ambicingu mokslo, kultūros bei meno sinergijos projektu. Rygoje pasirodys beveik 4 tūkst. studentų, tarp jų – ir viena Lietuvos delegacija, vienijanti per 1 400 dalyvių. Pokalbis su šventės organizatoriais ir dalyviais.Ved. Gerūta Griniūtė

Maisto pramonė - ne tik kultūrinis šalies veidas, bet ir stiprus ekonomikos variklis. Kaip per šimtmetį pasikeitė ką ir kaip mes valgome ir gaminame? O gal ne taip ir nutolome nuo tarpukario? Pokalbis su maisto eksperte Henrita Kontrauskiene.Šiandienos aktualijos - ar iš tiesų senka strateginiai naftos rezervai? Komentuoja Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiūtė.Ir pasakojimas apie cukrų. Kaip nutiko, kad geidžiama prabangos prekė tapo didžiausiu baubu?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Poetė Sara Pisson neseniai išleido knygą „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (Baziliskas, 2025). Ar tikrai poezija gimsta iš nieko? O gal kaip tik eilėraštis kasdienybės dulkėms suteikia švytėjimo? Ar reikia bijoti jausmų ir gražių vaizdų ir taikyti bjaurumo priešnuodžius? Kaip rimuojasi knygos viršelis ir šaltibarščių festivalis? Apie tai ir daug kitų temų pokalbis su poete.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje Ieva Radzevičiūtė pasakoja apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma kas dvejus metus rengiama paroda „Aukštaitijos dailė 2026. Įkvėpimo topografija“. Galerijos direktorė Jovita Nalevaikienė ir parodos kuratorė Rūta Povilaitytė pristatys kūrėjų panoramą ir regiono meno lauko žemėlapį.Jono Buračo paveikslas „Lietuvos vartai į jūras“ buvo išvežtas į Vokietiją kaip karo grobis. Ką žinome apie jo tolimesnį likimą? Pokalbis su dailininko sūnumi Antanu Buraču, Kultūros ministerijos kultūros politikos paveldo grupės patarėju Gyčiu Oržikausku ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktore Ilona Mažeikiene.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Repeticijose lankėsi žurnalistė Agnė Bukartaitė.Šiandien visiems lankytojams atveriama bene svarbiausia Europos meno mugių – „Art Basel“. Kuratorė, muziejininkė Justė Kostikovaitė pasidalins įspūdžiais, o apie tai, ką reiškia lietuviškiems vardams atsidurti „Liste“ mugėje papasakos galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūte-Laurent ir menininkė Gerda Paliušytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien Vilniuje vyksta Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos festivalis, surengtas greta pasaulinės faktų tikrintojų konferencijos „GlobalFact“. Jame pristatoma žurnalistinių tyrimų patirtis iš Lietuvos, kitų Baltijos šalių bei platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono. Pokalbis su tyrimų žurnalistu, knygų autoriumi Grzegorz Rzeczkowski ir Jan Kuciak tiriamosios žurnalistikos centro vyriausiasis redaktorius Lukáš Diko.Vokietija grąžino Lenkijai per Antrąjį pasaulinį karą pagrobtas kultūros vertybes, tarp kurių yra ir 16 a. auksinis žiedas, galimai priklausęs karaliui Žygimantui Senajam. Apie grąžintas vertybes ir tolimesnius sudarytos darbo grupės planus kalbamės su LRT radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirigentų pasikeitimus žymiuose orkestruose, jaunųjų klasikos atlikėjų „Euroviziją“ ir kokį naują pavidalą jau netrukus įgis garsusis filmas „Pianistas“.Reporterė Ieva Radzevičiūtė pristato „Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis“ tyrimo rezultatus.Ved. Indrė Kaminckaitė

Birželio 17–18 d. šokėjas Adrian Carlo Bibiano pristato performanso „man niekada nepriklausiusi kaltė“ premjerą. Šokio performansas nagrinėja trauminių patirčių, įteigtos kaltės, kūno atminties ir vyriškumo temas. Pokalbis su šokėju ir klinikine psichologe ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doktorante Agniete Kairyte.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre vyko pirmasis šių metų jaunimo muzikos festivalio „Šiauliai gyvai“ koncertas. Iš viso festivalio programoje – penki renginiai. Birželio 17-ąją laukia triukšmingas festivalio uždarymo renginys amfiteatre. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais. Kokie šventės dalyvių įspūdžiai ir ką jiems simbolizuoja šių metų renginio pavadinimas „Siekiai suartina“? Iš Tauragės regiono dainų šventės pasakoja Vesta Vitkutė.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Dienos šviesą išvydo knyga „Mitinė Kernavė. Legendos, padavimai, sakmės“.Pirmadienio naktį per Rusijos surengtą ataką prieš Kyjivą nukentėjo vienas svarbiausių Ukrainos religinių ir istorinių simbolių, UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis Pečerų lauros vienuolyno kompleksas. Kokia žala padaryta ir kokie komplekso atkūrimo darbai numatomi?Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo, apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją. Pokalbis su kultūros viceministru Matu Drukteiniu.Amerikiečio Brandono Carsono lietuviškos šaknys atvedė į Lietuvą mokytis ne tik kalbos, bet ir groti lietuvių liaudies instrumentais. Per metus jis ne tik išmoko kalbėti lietuviškai, bet ir susižavėjo šiais instrumentais.Sertifikuotas Dainuojamojo paveldo kelias, jungiantis Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.Viename reikšmingiausių pasaulio šiuolaikinio meno muziejų „Tate St Ives“ galerijoje veikia Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės paroda „Buveinės pojūčiams“. Apie ją kalbamės su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.Ved. Marius Eidukonis

Vilniuje sukčiai iš moters išviliojo daugiau kaip 107 tūkstančius eurų. Nukentėjusioji policijai pranešė, kad jai telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie kalbėjo rusų kalba. Bendravimas truko savaitę. Sukčiai prisistatė medicinos įstaigos darbuotoju, banko darbuotoju ir policijos pareigūnu. Galiausiai moteris 107 tūkstančius 300 eurų atidavė į jos namus atvykusiam nepažįstamam vyrui.Pokalbis su psichologu, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentu Visvaldu Legkausku.

Šįvakar ant Gedimino kalno atidengiama skulptūra „Vilkas“, sujungianti Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas. Šiuo metu vykstant Lietuvos kultūros programai Italijoje, skulptūra taip pat žymi ir dviejų valstybių diplomatinių santykių atkūrimo 35-metį. Pokalbis studijoje su italų menininku, skulptūros autoriumi Davide Rivalta.Parlamente skaitydamas 7-ajį metinį pranešimą, prezidentas Gitanas Nausėda sakė besijaučiantis atsakingas už pernai kultūros sektoriuje susiklosčiusią situaciją ir ragino ambicingai įgyvendinti Lietuvos kultūros metų programą Vokietijoje. Apie prezidento kalboje skirtą dėmesį kultūrai diskutuosime su menotyrininke Agne Narušyte, sociologu Tadu Šarūnu ir menininku Algimantu Roku Černiausku.Sergejus Kanovičius dėl savo indėlio į muziejaus „Dingęs Štetlas“ kūrimą buvo siūlomas Šeduvos miesto garbės piliečio vardui gauti. Tačiau komisija kandidatūrą atmetė dėl gauto rašto, kuriame teigiama, kad jis nebuvo muziejaus iniciatorius ir kūrėjas, o veikė kaip samdomas išorės konsultantas. Situaciją aiškinamės su S. Kanovičiumi ir muziejaus vadovu Jonu Herakliu Dovydaičiu.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kaip pasaulio rinkos reaguoja į pranešimus apie Amerikos ir Irano susitarimą? Pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Kaip Lietuvoje veikia radijas? Kas lemia, kad radijas vienur veikia geriau, o kitur blogiau ir kuo ypatingi radijo dažniai? Pokalbis su Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininke Jūrate Šoviene ir tarnybos Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vyriausiuoju patarėju Mindaugu Žilinsku.Lietuvoje veikia apie 40 radijo stočių, transliuojančių skirtingas programas. Kas vertina ir piržiūri, kaip veikia radijo stotys Lietuvoje ir kodėl gali būti nutraukta radijo programa? Kalbame su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoju Rimantu Bagdzevičiumi.Radijo įrangą per šimtmetį išgyvenu itin didelius pokyčius. Kokios įrangos reikia, kad radijas transliuotų kokybiškai? Pokalbis su garso inžinieriumi Daliumi Nomicu.Aktorę Agnę Šataitę pažįstame iš vaidmenų teatre ir kine, tačiau pirmiausia visi pažino jos balsą. Nuo paauglystės Agnė darbavosi Aukštaitijos radijuje ir radijo stotyje „Jazz FM“.Tiesioginė transliacija iš Katedros aikštės.Ved. Marius Eidukonis

Kaip gyveno eilinis žmogus Lietuvoje metais, kai šalyje atsirado radijas? Kas daugiausiai uždirbo? Kiek kainavo pienas ir ką galėjai nusipirkti už litą? 1926-ųjų Lietuvos gyventojų pajamų ir išlaidų analizė. Pokalbis su VU Istorijos fakulteto docente dr. Dalia Bukelevičiūte.

Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

2024 m. pabaigoje Vilniaus katedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos ir neatpažinto asmens kaukolė. Istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis kelia hipotezę, kad ji – Elžbietos Habsburgaitės. Pokalbis su S. Poderiu ir antropologu, profesoriumi Rimantu Jankausku.Teatras „Utopia“ kviečia į alternatyvios kultūros erdvę „Kablys“, kur pristatoma režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjera „Antigonė“ – šiuolaikiška senovės graikų dramaturgo Sofoklio tragedijos interpretacija. Kūrėjai čia kelia nepatogius klausimus: ką renkamės, kai valdžia reikalauja tylėti, ir ar globalios griūties akivaizdoje įmanoma išsaugoti žmogiškumą? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pristato dokumentinio teatro pasakojimą „Babytė, kurią vadino bandite“. Tai asmeniška, jautri ir autentiška istorija apie močiutę – tremtinę ir politinę kalinę, jos šeimą bei brolius partizanus. Spektaklis paremtas tikrais šeimos išgyvenimais: pasakojama apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą, be motinos likusį sūnų ir tragiškus žmonių likimus.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Rešotai“, nukelianti į 1989-uosius, Rešotų lagerį. Šią ekspediciją galima laikyti savotiška projekto „Misija Sibiras“ priešistore. Pokalbis apie lietuvių ekspedicijas į tremties vietas ir galimybes atgaivinti šias keliones. Dalyvauja parodos kuratorius, menininkas Algimantas Rokas Černiauskas, 1989-ųjų ekspedicijos dalyvis, Sąjūdžio savanoris Algirdas Kuliešius, vienas iš projekto „Misija Sibiras“ iniciatorių, buvęs Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, „Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas.Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio gatvę 49 Vilniuje. Čia turėjo gyventi ir mokytis kurtieji, bet istorija nusprendė kitaip, o po kelių dešimtmečių pastatas tapo svarbiausių Lietuvos įvykių dalyviu. Pasivaikščioti garsinėje ekskursijoje apie architektūrinį „Frankenšteiną“ kviečia Kotryna Lingienė.Vilniuje prasideda audiofestivalis „Banguoja“, šiemet keliantis klausimą, ar informacinio triukšmo fone gebame rasti viena(s) kitą? Pokalbis su Adomu Zube, vienu iš festivalio organizatorių, ir Domu Zenkevičiumi, dokumentikos „Akiniai nuo saulės. Išgyventi psichozę" autoriumi.Ved. Indrė Kaminckaitė

Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.Ved. Arneta Spaičė

Pokalbis apie tikėjimą ir dalyvavimą Gailestingumo kongrese – su televizijos laidų vedėju, aktoriumi Rimu Šapausku, daugiau nei 700 renginio savanorių koordinatore Neringa Sukauskaite ir savanoriu Evaldu Beniušiu.Ved. Rūta Kupetytė

Latvijoje šiandien du kartus skelbtas oro pavojus. Iš Zoknių pakilę NATO naikintuvai, numušė droną Latvijos teritorijoje, Latgaloje. Tai pirmas kartas, kai dronas numuštas virš Latvijos. Gegužę dronas buvo numuštas ir virš Estijos.Pokalbis su buvusiu Latvijos Seimo nariu, Latvijos universiteto docentu Romualdu Ražuku.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino atvirą laišką Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui. Jame Zelenskis siūlo surengti tiesioginį susitikimą su Putinu ir paskelti paliaubas. Laiške pabrėžiama, kad Putinas su Ukraina kariauja beveik pusę savo kadencijos ir primenama, kad pokyčiai Rusijoje ateina tada, kai žmonės pavargsta.Pokalbis su - buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.Vilniaus Universiteto Komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

Garsiojo italų genijaus Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje. Pokalbis apie Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Pokalbyje dalyvauja Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Lietuvos dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių vadovė, parodos kuratorė, meno istorikė Daiva Mitrulevičiūtė.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“, kuriame – asmeninės mūsų klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. Klausytoja Renata Bindokaitė sako, kad radijas ją lydi visą gyvenimą. Iš pradžių įjungtas radijas nuramindavo jos, mažos mergaitės, verksmą, vėliau fone skambėdavo ruošiant namų darbus. Atidžiau radijo programų Renata ėmė klausyti jau suaugusi. Su Renata Bindokaite pasikalbėjo mūsų kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos istorijos institutas kviečia į Lietuvos radijo istorijai skirtą konferenciją. Joje bus žvelgiama į Lietuvos radijo istoriją drauge su istorikais, žurnalistais, menininkais, visuomenės veikėjais ir apmąstyti jo reikšmę dabarties pasaulyje bei praėjusio šimtmečio kontekstuose. Pokalbis su vienu iš konferencijos programos autorių Julijumi Grickevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiemet pasaulyje užfiksuotas kopimo į Everestą rekordas – per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai – Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė. Alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.Ved. Ignas Klėjus.

Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės. Pokalbis su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir žurnaliste, laidų vedėja Sandra Vilimaite.Ved. Ignas Andriukevičius.

LRT OPUS laidos „Vardai ir garsai“ svečiai – naują dainą „Grabė“ pristatanti grupė „Mėlyna“ ir albumą „Skraidanti lėkštė“ išleidęs muzikos kūrėjas Benny! Ved. Ramūnas Zilnys

Nuo birželio didėja išmokos šeimoms, auginančioms vaikus. Kam ir kokios išmokos keičiasi?Vilniuje prasideda visą savaitgalį vyksiantis Šaltibarščių festivalis. Klausimas klausytojams – ar aplankysite festivalį ir kokių šaltibarščių gaminimo paslapčių žinote patys?„Ryto garsų“ studijoje – policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Pokalbis apie visuomenę sukrėtusią Šalčininkų kontrabandos bylą, kurioje figūruoja pareigūnai, policijos finansavimą ir būsimą naują kovos su kibernetiniais nusikaltimais centrą.Pareigūnai ir specialistai svarsto, kaip užtikrinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, kurioje jie įtraukiami į neteisėtas veiklas.Kodėl darbo rinka nenoriai atsiveria žmonėms, turintiems intelekto negalią?Ved. Liuda Kudinova.

Niekas taip gerai nejaučia pasaulinių turbulencijų kaip aviacija. Šis sektorius visuomet bus paliestas bet kokio krustelėjimo. Jeigu ne pilna apimtimi, tai gal tik dalimi. Kas nugalės: grėsmės ar potencialas? Pokalbis su Civilinės aviacijos asociacijos vadove Inga Douglas.Taip pat laidoje, ar šiemet patirsime karščio infliacija? Komentuoja VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prof. Vytautas Liakas.Ir ką reiškia kaimyno skurdinimo strategija?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

LRT radijui minint 100-metį, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Tad „sėskim ir pakalbėkim“ su ilgamete LRT žurnaliste, Klasikos laidų vedėja Jolanta Kryževičiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiemet LRT radijas mini 100-metį, ta proga iki birželio 12-ąją vyksiančios radijo gimtadienio šventinės transliacijos, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Pokalbis su ilgamete kultūros laidų rengėja, LRT Klasikos laidų vedėja, žurnaliste Jolanta Kryževičiene.Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.Rubrika „LRT Girdi“: tvarkant vieną Vilniaus kelio ruožą, vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais?Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Tam, kad sraigių mėsa būtų tinkama maistui, ją tenka virti netgi 3 valandas. Dažniausiai sraigių produktus moteris pristato savo ūkyje edukacijų metu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip atlikusieji bausmę žmonės reintegruojami į visuomenę? Kiek prie šių žmonių reintegracijos gali prisidėti įvairios kultūrinės iniciatyvos? Pokalbis su Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus viršininke Olga Stulgiene, organizacijos „Prirašytos rankos“ įkūrėja Ieva Mackute, Lietuvos probacijos tarnybos socialine darbuotoja, dirbančia Plungės pusiaukelės namuose, Aukse Ruveliene ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus vyriausiąja specialiste Edita Matusevičiene.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“. Kauno menininkų namų ir kūrybinių bendruomenių organizuojamas festivalis kvietė pasižvalgyti į miestą iš Nemuno, pasvarstyti apie vandenyje gyvenančias mitines būtybes ir įsimintinai paminėti 618-ąjį Kauno gimtadienį. Rekordinis skaičius dalyvių per pusdienį vandeniu ar sausuma iš Panemunės turėjo pasiekti Santaką. Nemunu plaukė ir plaustpirtis – jo įgula plaukdama kaitinosi pirtyje ir į upę įšokdavo atsigaivinti. Festivalio dalyvių įspūdžius ir pasakojimus užfiksavo kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Apie vienos dienos įvykių srautą „Soundscapes: klausymosi dieną“, skirtą Žvėryno ir jo apylinkių akustiniam laukui patirti, pokalbis su garsinio pasivaikščiojimo koordinatoriumi kompozitoriumi Dominyku Digimu.Ved. Gerūta Griniūtė

Rusija kaltina Baltijos šalis „sistemingu etninių rusų teisių pažeidimu“ ir ketina kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stebimas staigus rusofobijos, propaguojamos valstybiniu lygmeniu, augimas. Pokalbis su agentūros „Bosanova“ vadovas, knygos apie Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją „Baimės frontas“ autorius Vytautas Matulevičius.

Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Pačių dronų nei numušti, nei rasti kol kas nepavyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rudenį skelbė milijono vertės konkursą verslui, kviesdama kurti sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumo užtikrinimui. Tada sulaukta trisdešimt penkių siūlymų, ar bent dalis jų įgyvendinta?Lietuva planuoja priimti 58 migrantus iš Kipro, o už kitą dalį, kurią turėtų priimti pagal Europos Sąjungos mechanizmą, sumokėti beveik pusantro milijono eurų. Ką apie tai manote jūs, ar Lietuva turėtų priimti visus migrantus, ar geriau mokėti pinigus?Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Tuo metu gyventojai nenustoja dalytis savo patirtimis, kai jiems nepavyko patekti į mokyklas ar darželius, kurios turėjo tapti priedangomis, o kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikais mokyklose nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ką darys ministerija ir savivaldybės, kad to būtų išvengta ateityje?Kilus nepasitenkinimui, kad valstybės parama pirmajam būstui baigėsi per dešimt minučių, o prašymų pateikimo sistema strigo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai praneša, kad nuspręsta skirti papildomus 5 mln. gyventojams, kurie pateikė prašymus. Tačiau ministerija sako, kad visiems pinigų vis tiek neužteks.Iš Charkivo kilęs Romanas Černenka prieš plataus masto karą dirbo barmenu. Rusijai užpuolus jo šalį, jis prisijungė prie kariuomenės. Po dvejų metų Romanas turėjo palikti fronto liniją, nes Bachmute sprogus minai jam amputuota koja. Jo ginklo brolis, kuopos vadas Kyryla Baranovas po daugybės mūšių dar prieš plataus masto karą ir jam prasidėjus, patyrė sunkių sužeidimų, tad nuėjo ilgą reabilitacijos kelią. Dabar abu veteranai padeda kitiems kariams kaip mentoriai, o šiuo metu vieši Vilniuje, kur dalyvas pusmaratonyje. Pokalbis su Ukrainos veteranais apie jų kelią ir pasirengimą įvairiems išbandymams.Ved. Rūta Kupetytė

Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės? Pokalbis su bitininku, Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos prezidentu Vyčiu Garbausku ir bitininku, UAB „Brolių medus“ vadovu Viliumi Jackevičiumi.Ved. Ignas Andriukevičius.

Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Konstatavus, kad jų pervežimas gali kelti pavojų, sprogmenys buvo neutralizuoti vietoje. Kodėl Lietuvai nesiseka užfiksuoti ir neutralizuoti nuo kurso nukrypusius dronus?Pokalbis su Kauno Technologijų Universiteto docentas, aviacijos inžinerijos ekspertas, daktaras Saulius Japertas.

Seimas imasi įstatymų keitimo, kad būtų sukurta integruota viešojo transporto kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinė sistema.Didžioji dauguma Lietuvos moterų po vestuvių renkasi vyro pavardę, nors jokie įstatymai ir reikalavimai to nenumato. Kokios priežastys skatina moteris tai daryti?Baigiasi beveik dvi savaites trukusios sausumos pratybos „Geležinis Vilkas“.Vilniaus rajone - vaikų ugdymo įstaigų trūkumas. Kiek kainuoja vaikų priežiūra tėvams, savo atžalai negavusiems darželyje?Pokalbis su NATO Tarptautinio karinio štabo generaliniu direktoriumi generolu leitenantu Remigijumi Baltrėnu.Ved. Liuda Kudinova

„Galime padėti ir kitiems žmonėms papasakoti istorijas garsu“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo dokumentikos grupės vadovė. Ji kviečia dalyvauti trečiojoje „LRT radijo akademijoje“. Pokalbis apie šią mentorystės programą – laidoje „10-12“. Jame taip pat dalyvauja LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė ir „LRT radijo akademijos“ absolventė Aistė Šeštokaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Popiežius Leonas XIV šiandien susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Tai įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo pontifiką. D. Trumpas popiežių iš naujo užsipulė prieš kelias dienas, kaltindamas jį, kad šis „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai“.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors stovėjimo laiko ir neviršija. Baudų lapelius gauna net ir tie, kurie už stovėjimą susimoka. Vairuotojai teigia, kad tvarka klaidina, o sostinės valdžia ragina pasikartoti Kelių eismo taisykles.Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojai, kurie stebisi, kad to paties tinklo degalinėse, esančiose netoli viena kitos, degalų kaina gali skirtis ir daugiau nei 10 centų. Kiek jūs stebite degalų kainas?„Svarbus pokalbis“ – specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak R. Armaičio, dabar V. Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Venecijos komisija paviešino savo išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto. Išvadose teigiama, kad projektą reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neatitinka demokratinių ir europinių standartų, kelia realią grėsmę LRT nepriklausomumui, yra teisiškai neapibrėžtas ir sistemiškai prieštaringas. Su tokiomis išvadomis Lietuva pasitinka Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tuo metu tūkstančiai žmonių Prahos centre šią savaitę surengė demonstraciją prieš planuojamus visuomeninio transliuotojo biudžeto karpymus. Karštos diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo vyksta ir Prancūzijoje. Pokalbis apie visuomeninių transliuotojų situaciją Europoje.Venecijos bienalė plačiajai publikai atsivers tik šeštadienį, tačiau jau kelias dienas žurnalistai ir meno bendruomenė dalyvauja specialiuose renginiuose. Vakar surengtas Rusijos paviljono atidarymas.Ved. Rūta Kupetytė

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs savo 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. bus rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame gamtininkas įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu.Kaip atrodo pacientų kelias ekstremaliomis sąlygomis – nuo evakuacijos iki gyvybę gelbstinčių sprendimų? Pokalbis su Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja Evelina Klepšyte-Janauskiene, kuri dvi savaites stažavosi karo siaubiamoje Ukrainoje.Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai.Nuo aušros iki išnaktų – tiek tenka dirbti, kad žmonių soduose, sodybose ar prie namų žydėtų gražios gėlės. Jonavos rajono ūkininkas Martynas Nenortas sako, kad žmonės vis dažniau ieško tokių gėlių, kurios nereikalauja priežiūros. Užtat pats savo šiltnamyje auginamas gėles prižiūri akylai – ir pirkėjai tai vertina.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Valdas Šmaižys ir Lina Abromaitytė-Šmaižė tapo pirmąja sutuoktinių pora Lietuvoje tą pačią dieną kartu nubėgusių savo 300 maratoną, o Lina - pirmoji Lietuvos moteris, pasiekusi 300 oficialių maratonų ribą.Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Ja siekiama skatinti žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Fondas „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Pokalbis su fondo „Nepatogūs“ mamomis Snežana Glebove ir Laima Ingileikiene.Pokalbis su gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu apie jo darbo specifiką, bendravimą su pacientais ir kokių savybių reikia geram medikui. Jis 2024 m. pelnė apdovanojimą „Auksinė mediko širdis“ už prisidėjimą prie vilniečių sveikatos gerinimo.Voverių fotografu pramintas Kęstutis Obelevičius dirba Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, Kaune. Neseniai čia pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Fotografijose įamžinti įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, zuikiai, voverės. Būtent voverių nuotraukos ypač populiarios tapo socialiniuose tinkluose. Naujų kadrų gerbėjai tikisi pamatyti kiekvieną penktadienį. Kęstutis Obelevičius netgi sulaukė siūlymo, kad galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip dažniausiai voveres fotografuojantis žmogus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po praėjusios savaitės incidento, kai Marijampolės Sūduvos gimnazijoje 17-metis sužalojo kitus moksleivius, o Vilniaus Simono Daukanto progminazijoje per pertrauką mokinys išsitraukė peilį, kilo klausimų, ar ugdymo įstaigos iš tiesų yra pasiruošusios panašioms situacijoms, o tėvai forumuose diskutuoja, ar mokyklose nereikėtų apsaugos darbuotojų ar daiktų tikrinimo ateinant į mokyklą. Pokalbis su vaiko teisių apsaugo kontroliere Edita Žiobiene.Būsimą Kapčiamiesčio poligoną Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo pavadinti 1831 m. sukilimo dalyvės,sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu. Klausimas klausytojams - kaip reikėtų pavadinti būsimą Kapčiamiesčio poligoną?Įtampai Artimuosiuose Rytuose nerimstant, o pasauliui toliau susiduriant su kuro ir degalų trūkumu, brangstantys skrydžiai gali sujaukti ne vieno turisto ar keliautojo planus šį vasaros sezoną. Tačiau turizmo sektoriaus atstovai ramina, kad blogiausio scenarijaus, reškiančio visišką turizmo sektoriaus paralyžių, greičiausiai bus išvengta. Išsamiau, kaip krizė Hormūzo sąsiauryje veikia europiečių kelionių planus.Praėjusią savaitę per dvi paras įvykus dviem traukinių avarijoms Kauno ir Kėdainių rajonuose, valstybės valdoma LTG grupė inicijuoja komisiją, kuri tirs jų priežastis. Tuo metu Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą. Pokalbis su LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminu Šečkumi.Japonija keičia savo gynybos strategiją. Šalis šiandien susiduria su nesaugiausia tarptautine aplinka nuo 1945 m., kai trys regiono žaidėjos – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja – toliau ginkluojasi ir vis dažniau veikia išvien. Todėl Japonijos ministrė pirmininkė keičia pokarinį šalies pacifizmą.Nuo liepos 1 d. dalyje šalies regionų ligoninių gali nebelikti vaikų ligų skyrių. Tokią tvarką patvirtinti planuoja Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė. Dalis savivaldybių sprendimą kritikuoja, o Prezidentūra aistras ramina - teigiama, kad ieškoma būdų, kaip mažesnėse šalies savivaldybėse galėtų būti išsaugomi vaikų ligų skyriai bei užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos medicinos paslaugos visiems gyventojams.Ved. Rūta Kupetytė

Šis paukštis - įdomiausias ir sudėtingiausias tyrinėjimų objektas gamtoje. Taip apie erelį žuvininką sako jį tyrinėjęs ilgametis Aukštaitijos nacionalinoio parko biologas, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius. Dabar šį paukštį galima stebėti, pasitelkiant pažangias technologijas, o prieš kelis dešimtmečius Bronius Šablevičius medyje įrengtose slėptuvėse praleisdavo po 16–18 valandų per parą.Pokalbis su jėgos ir sveikatingumo treneriu Nojumi Berlinsku apie jo požiūrį į sportą ir sveikatinimąsi. Jis pelnė 2025 m. kilnaus sporto apdovanojimą už savo iniciatyvą „Sustiprėk ir nugalėk“. Tai socialinis ir edukacinis projektas, skatinantis atsakingą požiūrį į savo kūną, sveikatą ir gyvenimo iššūkius.Pokalbis su Lietuvoje jau dešimtmetį gyvenančiu vengru Daniel Cseh apie tai kaip jis mato ir vertina Vengrijoje po 16 m. Viktoro Orbano valdymo vykstančius politinius pokyčius.Ved. Agnė Skamarakaitė

JAV šeštadienio vakarą korespondentų vakarienės su prezidentu D. Trumpu metu ginkluotas užpuolikas bandė įsiveržti į vakarienės salę, paleido kelis šūvius. Pareigūnai sako, kad kėsintasi į šalies aukščiausius pareigūnus. Pokalbis apie reakcijas į šaudynes ir galimus tolesnius politinius scenarijus.Atlikusi auditą Valstybės kontrolė nustatė, kad vis daugiau paslaugų perkeliant į skaitmeninę erdvę, per daug senjorų lieka nuo jų atskirti. Todėl Vyriausybė įpareigota bent dalį paslaugų pradėti teikti senjorams prieinamais būdais. Kaip vyresnių žmonių nepalikti skaitmeninėje atskirtyje?Vairuotojus glumina miestuose prieš kelerius metus atsiradusios dviračių gatvės, kuriose eismo pirmenybė suteikiama dviratininkams, o automobiliams draudžiama juos aplenkti. Būtent pastaroji aplinkybė lemia, kad vairuotojai po manevro tokioje gatvėje netenka pažymėjimo. Ar reikėtų keisti KET ir leisti tokiose gatvėse lenkti lėtai važiuojančius dviratininkus, ar nieko nekeisti ir tokių gatvių miestuose įrengti daugiau?Ar tikrai, kaip perspėja pramonininkai, Europa artėja prie krizės, kokios seniai nebuvo? Kaip tokius verslininkų signalus vertina vyriausybė ir kokių priemonių jau dabar reikia imtis?Šimtais prarasti vaiko pinigai ir nėra ko kaltinti. Tokioje situacijoje atsidūrė tėvai, kurių vaikui suėjus aštuoniolikai manė, kad jų atžalai išmoka jau nepriklauso. Tačiau jaunuoliai, sulaukę pilnametystės ir besimokantys ugdymo įstaigoje, vaiko pinigų nepraranda, bet yra viena sąlyga. Kokia?Rokiškyje – nauja iniciatyva, skirta šeimoms su mažais vaikais. Miesto įstaigose pradedamos kurti vadinamosios „šeimos stotelės“. Kaip jos veiks?

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto naudojimas?Lietuvoje vieši Kanados lietuvių fondo Tarybos pirmininkas Arūnas Pabedinskas. Pokalbis apie prestižinę Dausų šeimos lietuvių literatūros premiją, Lietuvos išeiviją Kanadoje, kultūros mecenatystę.Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietė Justina, kuriai užkliuvo vienos elektroninės prekybos platformos siųsta reklaminė žinutė, skelbianti, kad dabar, kai daugybė lietuvių masiškai leidžia pinigus, geras metas apsipirkti. Moteris rašo: „ar tikrai žmonės savarankiškai mažai į kairę ir į dešinę leidžia gautus pinigus, jog dar reikėtų tokio skatinimo? suerzino tokia verslo strategija.“Šiaulių rajone esančio Kurtuvėnų svirno galerijoje veikia vienos garsiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkių Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda „Nuošalė“. Čia eksponuojami ir prieš porą dešimtmečių kurti, ir naujausi menininkės darbai: instaliacijos su sporto atributikos fragmentais, kryželiu siuvinėti metalo objektai.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Kaip vertinti tarybinius rašytojus, kurių kūryba užaugino ištisas kartas?Ar vienodai smerkiame tuos, kurie kolaboravo su sovietais, ir tuos, kurie talkino naciams? Kaip vertinti buvusius komunistus, vėliau tapusius nepriklausomos Lietuvos kūrėjais? Šiuos klausimus savo knygoje „Atminties karai“ kelia mokytojas, istorikas Algis Bitautas.Savaitgalį vyko respublikinė daugiakalbystės olimpiada „Aš kalbu, tu kalbi – mes bendraujame!“ Kiekvienas dalyvis be savo gimtosios kalbos turėjo bendrauti ne mažiau nei dviem kitomis kalbomis, o kiekviena komanda atliko užduotis net trimis skirtingomis kalbomis. Pokalbis su pirmos vietos laimėtojais, Šiaulių Romuvos gimnazijos komandos nariais.Kodėl verslininkui, vienaragio „Vinted“ vadovui Thomui Plantengai atrodo svarbu remti tiriamąją žurnalistiką Lietuvoje? Jo iniciatyva įsteigta tiriamosios žurnalistikos premija „Pamatai“, ja kasmet bus įvertintas geriausias praėjusių metų šalyje publikuotas tiriamasis darbas, o jo autoriai bus apdovanoti 200 tūkst. eurų.

„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse kiekvieną menstruacijų ciklo mėnesį ir kodėl PMS pasireiškia, tyrinėja neuromokslininkė, Vilniaus universiteto prof. dr. Ramunė Grikšienė. Ji viena iš pirmųjų mokslininkių pasaulyje pradėjusi plačiau kalbėti apie moterų neurobiologijos tyrimų svarbą. Pokalbis su ja laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

Sekmadienio naktį pasienyje su Baltarusija Lietuva apgręžė rekordinį šiais metais - 36, bandžiusių kirsti sieną, migrantų skaičių. Latvijoje šie skaičiai dar didesni. Pasieniečių vadas sako, kad ruošiamasi naujam migrantų antplūdžiui ir galvojama apie naujas priemones, kaip suvaldyti srautus.Aktualus klausimas - kas būtų efektyviau – kad kiekviena mokykla pati nusistatytų mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką, ar visoms Lietuvos mokykloms reikėtų vieningo draudimo?Po šešiolikos metų baigėsi Viktoro Orbano era. Kas dabar laukia Vengrijos ir Europos, naujuoju lyderiu tapus Pėteriui Madjarui? Pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.Senos statybos daugiabučių gyventojai didmiesčiuose susiduria su nuolatine problema – automobilių vietų trūkumu. Nepaisant to, kad savivaldybės bando problemas spręsti įvairiais būdais, gyventojai priversti statyti automobilius kituose kiemuose, prekybos centrų aikštelėse arba ant šaligatvių.Kas gali padėti nuo lošimo priklausantiems žmonėms? Tam, kad būtų lengviau sekti išlaidas azartiniams žaidimams, Finansų ministerija siūlo įvesti lošėjo kortelę, kuri būtų privaloma visiems lošti norintiems asmenims. Finansų ministras sako, kad taip siekiama didinti probleminio lošimo prevenciją, registruoti išleistas ir laimėtas sumas. Tačiau dalis ekspertų tokį siūlymą kritikuoja.Ved. Rūta Kupetytė

Kovą NARA fotožurnalistas Denis Vėjas grįžo iš Artimųjų Rytų regiono, kur penkias savaites praleido su Irake ir Sirijoje gyvenančiais kurdais. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jo darbą. Denis į Artimųjų Rytų regioną grįžo po metų. Prieš metus jis dirbo Sirijoje, kur domėjosi, kaip po diktatoriaus Bašaro al-Assado nuvertimo ir 13 metų trukusio pilietinio karo šalis bando atsigauti.  Kurdai yra didžiausia tauta pasaulyje, neturinti savo nepriklausomos valstybės. Kelios dešimtys milijonų jų išsibarstę po Iraką, Siriją, Turkiją ir Iraną. Daugiausiai autonomijos kurdai turi Irake, kur kontroliuoja Irako Kurdistano regioną. Išgirskite Denio pasakojimą. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek