Podcasts about pokalbis

Buvusios laivų remonto bendrovės teritorijoje išaugo modernus, multifunkcinis pastatų kompleksas „Memelio miestas“. Kokius tikslus kėlė šio projekto vystytojai, kaip atrodys dešinysis Danės upės krantas, kai projektas bus baigtas. Ką tai duos Klaipėdos miestui? „Memelio miestą“ vystančios UAB „Stemma Group“ valdybos pirmininkė Inga Gusiatina ir architektas Arūnas Kilišauskas.Kuršių marios, Smiltynės paplūdimiai ir lėtas senamiesčio ritmas yra ne tik Klaipėdos savaitgalio ar atostogų planas, o kasdienio gyvenimo dalis. Kodėl Klaipėdoje gyventi gera – klausiame ketvirtį amžiaus Klaipėdoje gyvenančios muzikanto, muzikos pedagogo, muzikos terapijos praktiko Lino Švirino ir jaunosios kartos vizualiųjų menų kūrėjos, iliustratorės ir performansų autorės Urtės Jasenkos.Šiandien Klaipėdoje prasideda šeštasis muzikos festivalis, kurį rengia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ta proga radijo studijoje svečiuojasi teatro vadovė Goda Giedraitytė, kuri beveik dvejus metus stovi ant teatro kapitonės tiltelio. Kokią šio laivo kryptį yra numačiusi, ar pavyko įgyvendinti svajonę ir tapti muzikiniu regiono centru?Viena iš šių metų premjerų – šokio diptichas. Choreografas ir šokėjas Mercelis Leemannas, pasitelkdamas tradicinius ir ritualinius šokius bei folklorines formacijas pasakos apie buvimo bendruomenėje prasmę, komunikavimą ir saugumo pojūtį. Pokalbis su šokio spektaklio „Decrescendo“ choreografu.Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms dedikuotas festivalis neatsitiktinai atidarymo vakarui pasirinko Jozefo Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. Tai kūrinys, atspindi to laikotarpio dvasią ir suteikia galimybę žiūrovams išgirsti tą pačią muziką, kurios kažkada klausėsi karalienė.Klaipėdos muzikinio festivalio finalinis akcentas – nemokamas koncertas viename iš Klaipėdos universiteto kiemų. Karlo Jenkinso kūrinys „Symphonic Adiemus“, išaugęs iš „Delta Air Lines“ reklaminės muzikos pavergė pasaulį savo etniniu koloritu bei kompozitoriaus sukurta išgalvota kalba. Apie šį kūrinį , apie orkestro situacija pokalbis su Klaipedos valstybinio muzikinio teatro vyriausiuosju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Lietuva jungiasi prie Tarptautinio Ukrainos kultūros paveldo fondo. Dėmesys – kultūros paveldo apsaugai karo sąlygomis, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui ir bendroms Lietuvos bei Ukrainos iniciatyvoms kultūros srityje. Studijoje vieši Kultūros ministras Lukas Alsys, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinė direktorė Laima Vilimienė ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinis direktorius Vydas Dolinskas.Sakralinio paveldo ciklą tęsia pasakojimas iš Nidos. Nuo 2003 m. ant sunykusios kopos stovi Nidos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Tai – vienintelė Romos katalikų bažnyčia Neringoje. Nidiškių architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuoti maldos namai išsiskiria nendriniu stogu ir iš visų gyvenvietės pusių matoma jos balta smaile. Išsamiau pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Lietuvos kultūros atašė Italijoje konkursą laimėjo Erika Lastovskytė. Pokalbis apie Lietuvos ir Italijos santykius, bendradarbiavimo vizijas.Ved. Gerūta Griniūtė

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus, ir kviečiame apsilankyti Kurtuvėnuose. Šiame vos 20 kilometrų nuo Šiaulių nutolusiame miestelyje yra vėlyvojo baroko stiliaus Šventojo apaštalo Jokūbo bažnyčia. Iš Kurtuvėnų pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šiandien Ignalinoje prasideda IX-oji „Meno bangų“ rezidencija „19 amžiaus atspindžiai“. Kodėl šiais metais kreipiamas dėmesys į 19 a. kūrėjų mintis ir idėjas? Pokalbis su vienu iš rezidencijos organizatorių Mariumi Kraptavičiumi, leidyklos „Slinktys“ vadovu Juozu Žitkausku ir baleto istoriku profesoriumi Helmutu Šabasevičiumi.„Vilnius JJazz Ensemble“ pradėjo iniciatyvą „Backing Tracks: Ateities dainos“. Tai atvira lietuviškos muzikos kūrybos platforma, kurioje profesionalūs muzikantai nemokamai atveria savo kūrinius, partitūras, daugiakanalius garso įrašus ir kitą kūrybinę medžiagą visiems norintiems kurti, mokytis ar eksperimentuoti.Ved. Gerūta Griniūtė

Seksualinio smurto naudojant prievartos narkotikus aukos Lietuvoje ne visada sulaukia pagalbos. Statistika rodo, kad vidutiniškai per metus pradedama keliolika ikiteisminių tyrimų, tačiau maždaug pusė jų yra nutraukiami. Reaguodami į šią problemą, nevyriausybininkai subūrė tarpinstitucinę darbo grupę ir pateikė rekomendacijas, kaip užtikrinti pagalbą nukentėjusiesiems. Pokalbis su Seimo narė, socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė ir Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro „Prabilk“ vadovė Dalia Puidokienė.Ved. Andrius Kavaliauskas.

„Ne aš jiems padėjau. Jie man padėjo“, – šią mintį Ieva Kvaselytė suprato tada, kai Norvegijoje pradėjo dirbti žmonių su negalia asmenine asistente. Tada ji pirmą kartą iš arti susitiko su žmonėmis, kurių gyvenimai pakeitė jos pačios požiūrį į judesį, kūną ir įtrauktį.Šiandien Ieva – įtraukiojo šokio praktikė, asociacijos „Įtraukties akademija“ įkūrėja. Jos kelias vedė į Kosta Riką, Madeirą, Švediją ir kitas šalis, kur ji ieškojo atsakymo į klausimą – kaip šokis gali tapti erdve kiekvienam žmogui.Ar gali šokti žmogus, kuris neatitinka įprasto šokėjo įvaizdžio? Kas nutinka, kai nustojame ieškoti „teisingo“ judesio? Ir ką mūsų pačių kūnas gali papasakoti, kai leidžiame jam būti laisvam?Pokalbis apie šokį kaip kalbą, apie įtrauktį, kuri prasideda nuo mūsų žvilgsnio į kitą žmogų, ir apie tai, kaip kartais būtent kiti žmonės padeda mums atrasti save.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Ugniagesiai šalina vakar pietinėje šalies dalyje prasiautusios audros padarinius.Per savaitę partneriai Lietuvoje nužudė dvi moteris.Po šių įvykių stiprėja spaudimas valdantiesiems įteisinti femicidą, kaip atskirą nužudymo rūšį, taip pat tvarkyti sistemą, kurioje smurtautojų aukos nesulaukia pagalbos.Vaiko priežiūros išmokų sistema turi keistis, ir tam kitąmet reikės iki 100 mln. eurų. Rengiami keli scenarijai, kaip jau nuo sausio keisis vaiko priežiūros išmokos?Pokalbis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.Kokių papildomų priemonių nuo galimos dronų grėsmės imasi Estijos Tartu miesto mokyklos.Ved. Liuda Kudinova

Esame linkę skųstis darbdaviais, kad šie - labai blogi. Bet ar tikrai? Ar mūsų vadovai per kelis dešimtmečius nepagerėjo? O gal iš tiesų suprastėjo? Pokalbis su ISM universiteto dr. Alisa Miniotaite.Taip pat, kodėl darbiniai terminai vis dėlto yra gerai? Ir kodėl asmeninė erdvė biure kažkada atrodė ekstravagantiška idėja?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Druskininkuose vyksta Dainavos krašto folkloro šventė, kurios pagrindinė tema – vanduo tautosakoje ir mitologijoje. Pokalbis apie vandenį ir jo svarbą lietuvių tradicijose bei papročiuose.Klaipėdoje prasidėjo 14-asis tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Iki rugpjūčio 8 d. mieste dienomis vyks intensyvūs kūrybiniai procesai, o vakarais festivalis kvies į nemokamus renginius, skirtus visiems, norintiems iš arčiau pažinti teatro pasaulį.Vilniuje pirmą kartą vyksta pasaulyje žinomas gatvės meno festivalis „Meeting of Styles“, kuriame dalyvauja 43 menininkai iš 19 valstybių.LRT Klasika pradeda pasakojimų ciklą apie neįtikėtinai turtingą paveldą – sakralinius objektus, kurie, greičiausiai, niekada nebus įtraukti į turizmo maršrutus, netaps šalies vizitinėmis kortelėmis, bet savo istorijomis gali praturtinti kiekvieną užsukusį ar užklydusį žmogų. Pirmasis pasakojimas – apie Šilalės rajone esančią Girdiškės bažnyčią ir jos medinį altorių, vienintelį tokį Lietuvoje.Ved. Donatas Šukelis

Vilniuje vykstant masiniam gatvių remontui viešojoje erdvėje netrūksta miestiečių kritikos. Internautai dalijasi nuotraukomis ir atkreipia dėmesį į judėjimą trukdančias statybines medžiagas, nepatogius praėjimus remontuojamose perėjose ir šaligatviuose bei nepakankamą dėmesį žmonėms su judėjimo negalia ir tėvams su vaikų vežimėliais. Ar planuojant ir vykdant gatvių remontą pakankamai gerbiami visų miestiečių poreikiai? Pokalbis apie Lietuvos ir užsienio praktikas.Vakar Juozo Miltinio dramos teatrui be paaiškinimoatšaukus visus suplanuotus spektaklio „Makbetas“ spektaklius rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, pagrindinio vaidmens aktorius Tadas Gryn pareiškė, kad taip nutiko jam neradus sutarimo su teatru. Iš darbo Miltinio teatre išėjęs Gryn teigia iš spektaklio pasitraukęs ne savo noru, šiandien išplatintame pareiškime teatras teigia, kad „viešojoje erdvėje skleidžiama situacijos versija neatspindi visų aplinkybių“, taip pat akcentuoja, jog derybų metu aktoriaus pageidaujamos finansinės sąlygos reikšmingai viršijo teatro galimybes ir nusistovėjusią atlygio praktiką, tad susitarimo pasiekti nepavyko. Kas iš tikrųjų įvyko ir kokią įtaką tai turės teatro repertuarui bei teatre dirbančiai trupei?Ved. Indrė Kaminckaitė

Užsienio kultūros naujienose – po Rusijos smūgio Ukrainoje sunaikinta aštuoni milijonai knygų, dirbtinio intelekto pokalbių robotas padeda ieškoti nacių pagrobtų meno kūrinių, o kino istorijoje užfiksuotas antras pagal pajamas premjerinis savaitgalis. Koks filmas susižėrė milijonus? Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.Nemokami ketvirtadienio vargonų koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje jau dešimtą kartą tiesia tiltus į didžiąsias Europos katedras. Pokalbis apie festivalį „Vox organi Cathedralis“ su Nacionalinės vargonų asociacijos pirmininku Baliu Vaitkumi.„Apie karus mes galima kalbėtis tik atvirai, tik atvirumas atskleidžia tiesą“, – sako senelė Dzieu Lan vietnamiečių rašytojos Nguyễn Phan Quế Mai romane „Dainuojantys kalnai“. Per vienos šeimos istoriją knygoje atsiskleidžia mažai žinomi faktai apie tragiškiausius šios šalies istorijos įvykius. Pokalbis su knygos autore.Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Dailininkas Vytenis Lingys yra puikiai žinomas Lietuvos dailės gyvenime, pastaraisiais metais gyvenantis Lietuvoje ir Ispanijoje. Jo didžiulės, baltos spalvos sklidinos drobės dažnai matomos parodose, meno mugėse, o dabar galime pasidžiaugti, kad šiomis dienomis iš spaustuvės atkeliauja ir solidus Vytenio Lingio kūrybos albumas, pavadintas lakoniškai – „Lingys“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Paštas nutolo nuo savo funkcijų, o žmonės – nuo pašto“, – sako aktorius Paulius Kavoliūnas. Jis kviečia vėl rašyti popierinius laiškus. Ir ne jis vienas – Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomenes jungiantys pašto klubai. Kodėl grįžtama prie tradicinio pašto, aiškinosi Evelina Povilavičiūtė.Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Suomijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame mieste ir jo apylinkėse poros valandų maršrute išsidėstę meno kūriniai kviečia sulėtinti laiką, įsižiūrėti ir iš naujo pajusti aplinką. Projekto „Klimato laikrodis“ kuratorė britė Alice Sharp pakvietė menininkus bendradarbiauti su Suomijos gamtą tyrinėjančiais mokslininkais, o tai leido gimti naujoms, netikėtoms idėjoms. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama šiandien mini 65-ąjį gimtadienį. Dar reziduodamas Baltuosiuose rūmuose, Obama pradėjo iki šiol besitęsiančią tradiciją – dukart per metus dalijasi rekomenduojamų knygų sąrašu. Pokalbis apie Obamos literatūrinį skonį su 15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu ir Lietuvos skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sudaryta darbo grupė siūlo parengti valstybinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tyrimų ir įprasminimo programą. Jos siekis – skatinti ilgalaikius mokslinius tyrimus ir jų sklaidą, LDK kultūrinės ir istorinės atminties objektų tyrimą, plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą LDK paveldo skaitmeninimo srityje. Pokalbis su Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininku Valdu Rakučiu, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Dalia Vasiliūniene ir VU profesoriumi, istoriku Alfredu Bumblausku.Ved. Indrė Kaminckaitė

Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje rugpjūčio 5 d. atidaroma paroda „Poetai niekada nemiega“, kurioje susijungia svarbiausi kino menininko ir poeto JonoMeko dienoraštinio kino kūriniai, instaliacijų ir videomeno kūrėjo Ugniaus Gelgudos bei parodos kuratorės Audros Vau videodarbai. Pokalbis su kuratore.Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Projekto „Klimato laikrodis“ kuratorė britė Alice Sharp pakvietė menininkus bendradarbiauti su Suomijos gamtą tyrinėjančiais mokslininkais, o tai leido gimti naujoms, netikėtoms idėjoms. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Asociacija „Slinktys“ pristato katinišką naujieną – poezijosknygą „Rafinuočiai: eilėraščiai apie kates ir katinus“. Kaip katės inspiruoja poetus ir kuo skiriasi lietuvių bei pasaulio rašytojų žvilgsnis į šiuos gyvūnus? Pokalbis su knygos sudarytoju, menininku Dominyku Andriuškevičiumi irasociacijos „Slinktys“ vadovu Juozu Žitkausku.„Paštas nutolo nuo savo funkcijų, o žmonės – nuo pašto“, –sako aktorius Paulius Kavoliūnas. Jis kviečia vėl rašyti popierinius laiškus.Ir ne jis vienas – Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomenes jungiantys paštoklubai. Kodėl grįžtama prie tradicinio pašto aiškinosi Evelina Povilavičiūtė.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas.Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą ir ieškome sporto, kuris padėtų gyventi ilgiau. Paradoksalu, bet nors fizinis aktyvumas tapo viena geriausiai ištirtų sveikatos gerinimo priemonių, didelė dalis žmonių vis dar juda gerokai per mažai. Pokalbis su sporto medicinos gydytoju Juozu Jankausku apie vis dar mažai fiziškai aktyvią visuomenę ir judančio kūno filosofiją.Ved. Ignas Klėjus

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia Aurelijos Maknytės retrospektyvinė kūrybos paroda „Kanalai“. Ekspozicijoje, apibendrinančioje beveik tris dešimtmečius besitęsiančią menininkės kūrybinę praktiką, susipina kasdienybės dokumentavimas, asmeniniai televizijos archyvai bei prie Širvintos upės vykdyti gamtiniai tyrimai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. Kolegės Kotrynos Lingienės pokalbis su Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėju Sauliumi Rimu.Lietuvos nacionalinis muziejus pristato išskirtinę vos dviejų egzempliorių kryždirbystės fotografijų kolekciją, sujungiančią dviejų kartų kūrėjų įamžintą Lietuvos kryždirbystės paveldą. Jos autorius – dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius, pratęsęs beveik šimtmetį trunkančią Lietuvos kryžių dokumentavimo tradiciją, įkvėptą Adomo Varno kūrybinio palikimo.Panevėžyje vyksta tarptautinis įvietintos fotografijos pleneras „Vietos kontūrai – fotografiniai miesto naratyvai“, suburiantis menininkus iš Lietuvos ir užsienio tyrinėti miestą per šiuolaikinės fotografijos, meninio tyrimo ir asmeninių patirčių perspektyvas.Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“, skirtą vienam ryškiausių Lietuvos visuomenės veikėjų ir Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų. Leidinyje pirmą kartą publikuojami iki šiol neskelbti Vlado Putvinskio raštai, atskleidžiantys ne tik iškilią asmenybę, bet ir šiandien aktualias jo idėjas. Pokalbis su knygos sudarytoju, istoriku dr. Mindaugu Nefu.Ved. Donatas Šukelis

Europos pietus apima dar viena karščio banga. Beveik visuose didžiuosiuose Italijos miestuose, nuo Milano šiaurėje iki Neapolio pietuose, skelbiamas raudonas pavojaus lygis. Itin sudėtina padėtis ir Graikijoje. Gesinant gaisrus vakar ten susidūrė sraigtaspariai. Mažiausiai 2 žmonės žuvo. O Vengrijoje, dėl rekordiškai žemo Dunojaus vandens lygio, stabdoma vienintelė šalyje veikianti Pakšo atominė elektrinė.Pokalbis su LRT radijo bendradarbėmis – Italijoje Neringa Budrytė, Graikijoje Jurgita Montvydaitė, Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoči.

Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją, minint Klaipėdos miesto gimtadienį, Teatro aikštėje Klaipėdos universiteto rektoriui emeritui, akademikui profesoriui habilituotam daktarui Vladui Žulkui iškilmingai įteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio ženklas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia Aurelijos Maknytės retrospektyvinė kūrybos paroda „Kanalai“. Ekspozicijoje, apibendrinančioje beveik tris dešimtmečius besitęsiančią menininkės kūrybinę praktiką, susipina kasdienybės dokumentavimas, asmeniniai televizijos archyvai bei prie Širvintos upės vykdyti gamtiniai tyrimai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Lietuvoje minima Romų genocido atminimo diena. Vilniuje, Panerių memoriale pagerbtos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto romų genocido aukos. Pokalbis studijoje su LRT Radijo kolega Daumantu Butkumi, dalyvavusiu minėjimo renginiuose.Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. Kolegės Kotrynos Lingienės pokalbis su Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėju Sauliumi Rimu.Ved. Donatas Šukelis

Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Kelmės rajone vyksta 17-oji kūrybinė stovykla-festivalis „Užventis mene“. Į nedidelį Užvenčio miestelį susirinkę akvarelininkai, kalviai ir keramikai kuria darbus, kuriuos vienija bendra tema „Pariejau“. Pasak organizatorių, tai žemaitiškas žodis, kuriame telpa daugiau nei paprastas sugrįžimas. Iš Užvenčio pasakoja Tomas Mizgirdas.Ventės rage pirmą kartą vyks naujasis festivalis „Regykla“. Jo idėja sujungia baltų kultūros tradicijas, šiuolaikinį meną ir pagarbą gamtai.Šiandien sukanka 35 metai, kai Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus. Minint šių skaudžių įvykių trisdešimtmetį buvo sukurtas filmas „Postas aušroje“. Pokalbis šio filmo režisierius Andrius Lygnugaris.Lietuvos tapytojas Eugenijus Raugas ir Kolumbijos vizualaus meno kūrėjas John Alexander Serna sujungia savo kūrybą bei meninę patirtį ir pradeda penkių dienų kūrybinę stovyklą „Ritmas ir spalva“.Merkinėje jau šeštą kartą vyks tarpdisciplininis menų festivalis „Aritmija“, kuris tris dienas kvies į koncertus, parodas, spektaklius ir netradicines meno erdves.Palangoje pristatomas fotografo, miesto kultūrinio gyvenimo metraštininko ir pirmosios bei vienintelės iki šiol čia veikiančios fotoateljė „Fotocentras“ įkūrėjo Ado Sendrausko fotografijų albumas „Fotografo metraštis“.Ved. Marius Eidukonis

Per šimtmetį Lietuva į kosmosą paleido palydovą, atkirpo genus ir išvystė lazerius. Bet ar tik šiais mokslo pasiekimais galime didžiuoti? Pokalbis su mokslo populiarintoja Goda Raibyte-Aleksa.Taip pat, kaip ekonomistai tapo viešosios nuomonės dalimi?Ir kodėl Deividas Beckhamas yra vienas iš Pasaulio futbolo čempionato laimėtojų?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Molėtų krašto muziejuje veikianti paroda „Iš vieno dvaro istorijos. Elena Graužinytė“ kviečia pažvelgti į tarpukario Lietuvos dvarų kasdienybę ir vienos šeimos likimą. Parodos centre – Elenos Graužinytės-Motiejūnienės-Valevičienės istorija, jungianti Martyniškių ir Sidariškės dvarus, jų kultūrinį gyvenimą bei sovietinės okupacijos nutrauktą šeimos istoriją. Pokalbis apie parodą, jos heroję ir išlikusį dvarų paveldą su Molėtų krašto muziejaus vadove Irma Balčiūniene ir E. Graužinytės anūke Dalia Bukeliene.Kelmės rajone vyksta 17-oji kūrybinė stovykla-festivalis„Užventis mene“. Į nedidelį Užvenčio miestelį susirinkę akvarelininkai, kalviai ir keramikai kuria darbus, kuriuos vienija bendra tema „Pariejau“. Iš Užvenčio pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniuje tęsiasi Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrimai irarcheologiniai kasinėjimai. Archeologams pavyko atverti beveik tūkstančio kvadratinių metrų plotą, kuris padeda atkurti vieno svarbiausių Lietuvos žydų paveldo objektų istoriją. Pokalbis apie šiuos tyrimus ir atradimus su Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje dirbančiu archeologu Justinu Raču.Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

„Labai dažnai žmonės ilgisi palaikančių tėvų, kurių jie nebūtinai turėjo. Tai ilgesys užnugario, padaužymo per pečius ir pasakymo: „Viskas bus gerai, pereisi tai. Jaučiu, kad tau dabar sunku, bet mes kartu galėsime tai įveikti. Aš niekur nedingsiu.” Labai dažnai žmonės kalba, kad jiems pritrūko palaikymo ir kad net ir savo namuose to neturėjo. Bet ilgainiui jie patyrė, kad tą įmanoma gauti”, – sako Andrius Jančiauskas naujame NARA tinklalaidės epizode. Kartu su ilgamete bičiule, NARA bendraįkūrėja fotožurnaliste Berta Tilmante jie kaskurį laiką pasirenka temą, kurią apmąsto ir pasidalina su klausytojais. Šio mėnesio tema – ilgesys. Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite. Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

JAV Kongrese pajudėjo daugybę mėnesių dėl nesutarimų su Baltaisiais rūmais strigęs naujų sankcijų Rusijai paketas.Išskirtinis dviejų seserų, sergančių onkologine liga, interviu, kuriame jos pasakoja išsityrusios ir sužinojusios apie paveldimą polinkį sirgti vėžiu. Kiek medicina pažengusi tirti tokius atvejus? Pokalbis su gydytoja onkochirurge.Šalyje smarkiai prastėja užtvankų būklė, bet lėšų jų remontui trūkstaBesiruošdama artėjančiam Klaipėdos 775-ajam gimtadieniui, savivaldybė nusprendė įamžinti miesto įkūrėjus.Ved. Liuda Kudinova

Užsienio kultūros naujienose – apie į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus objektus, archeologinę klastotę Italijoje ir Nolano „Odisėjos“ poveikį žiūrovų skaitymo įpročiams bei kalbų mokymuisi. Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.Rokiškio valsčiuje, dailininko Justino Vienožinskio tėviškėje, dešimt dienų vyko Kauno meno mokyklos įkūrėjui dedikuotas pleneras „Pelėdų kalno paslaptys“, o šį trečiadienį „Pelėdų kalno“ galerijoje atidaryta ir paroda. Pokalbis su jos kuratoriumi, Kauno kolegijos lektoriumi Arvydu Martinaičiu ir plenero dalyve Lilija Valatkiene.„Kai gimė festivalis „ConTempo“, turėjau labai aiškią svajonę – kad tai būtų tarptautinis festivalis, į kurį žmonės važiuotų ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir kitų šalių“, – sakė tradicinio scenos menų festivalio įkūrėja Gintarė Masteikaitė. Ar ši svajonė įgyvendinta ir kas laukia – pokalbis su „ConTempo“ vadove.Viena žymiausių katalonų rašytojų Eva Baltasar ką tik lietuviškai išleistame romane „Trys laukiniai kūnai" pasakoja apie keistas, netradicines moteris. Apie romanų triptiką su rašytoja kalbėjosi literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė.Klaipėdoje pristatoma autentiškų Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginių kaukių paroda iš kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus kolekcijos. Parodos kuratorė pasakoja apie Lietuvos pranciškonų saugomą kolekciją ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno meno galeriją „Gallery 1252“. Taip pat kaukių reikšmes ir savo asmeninę kolekciją pristato architektai Vilija ir Algirdas Kaušpėdos.Ved. Jolanta Kryževičienė

Argentinoje gimęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis jau pusę gyvenimo kalba lietuviškai. Apie tiltą su Lietuvą, gyvenimą pakeitusią lietuvių kalbą bei kaip Argentinos lietuviai vadina pomidorus?Netoli Vilniaus jau nebe pirmą kartą vyksta menininkų stovykla „Kena Art Camp“.Pietų Korėjos mieste Busane vykusioje Pasaulio paveldo komisijos sesijoje priimtas sprendimas įtraukti šimtmetį minintį Gdynės modernistinį miesto centrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pokalbis apie šio uosto svarbą Lenkijai, jo augimą ir paraleles su Kaunu.Vilniuje, šalia Seimo planuojamo statyti kongresų centro architektūrinio konkurso nugalėtoja tapo bendrovė „Syrusas“ su vizija „Trys“.Ved. Marius Eidukonis

Brangstant degalams, Lenkija svarsto laikinai taikyti mokesčių lengvatas kurui.Pokalbis apie degalų kainas su LRT radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.

Ar poros neturintys žmonės dar nori susipažinti gyvuose renginiuose? Ne visi renkasi pažinčių programėles? Pokalbis su pažinčių tarnybos „Išdrįsk susipažinti“ įkūrėjomis Vilma Varnagiryte ir Samanta DvilevičiūteSTUDIJOJE pažinčių tarnybos „Išdrįsk susipažinti“ įkūrėjos Vilma Varnagirytė ir Samanta Dvilevičiūtė.

Pokalbis su vandenlenčių sporto entuziastu Mantu Šalčiu apie šį sportą ir per 10 dienų aplankytus 30 vandenlenčių parkų.Koks gyvenimas po 45-erių? 72 brandžios moterys knygoje „aš esu. moteris 45+“ dalijasi savo istorijomis, patirtimis ir drąsa būti savimi.STUDIJOJE knygos „aš esu. moteris 45+“ autorė Audra Radavičienė.Ar poros neturintys žmonės dar nori susipažinti gyvuose renginiuose? Ne visi renkasi pažinčių programėles? Pokalbis su pažinčių tarnybos „Išdrįsk susipažinti“ įkūrėjomis Vilma Varnagiryte ir Samanta DvilevičiūteSTUDIJOJE pažinčių tarnybos „Išdrįsk susipažinti“ įkūrėjos Vilma Varnagirytė ir Samanta Dvilevičiūtė.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad moteris su judėjimo negalia patyrė diskriminaciją Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gabijėlė“, nes ji negalėjo ir iki šiol negali savarankiškai patekti į patalpas, kuriose ugdomas jos vaikas.Lietuviškų šaknų turinti pasaulinio garso menininkė Barbara Kasten - dar ne visų šiuolaikinio meno gerbėjų atrasta menininkė. Su jos tapyba, tekstile, fotografija, skulptūra ir nauju požiūriu į erdvę galima susipažinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Vertingų pastatų masinio nykimo stabilizavimas turėtų būti aukščiausių prioritetų sąraše, tačiau apie tai nekalbama net kaip apie rinkimų pažadus. Tiesa, XXI vyriausybės programoje paveldas yra paminėtas, tik ne tarp prioritetų, o 396-oje vietoje…“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Šiemet minime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Nuo 1998 m. Kurtuvėnuose vyksta klojimo teatrų šventė, šiemet surengta jau 26-ąjį kartą. Per šiuos metus žiūrovams pristatyta įvairių žanrų spektaklių – nuo istorinės atminties temoms skirtų pastatymų ir liaudiškų pajuokavimų iki šiuolaikinio meno formų Kurtuvėnų dvaro erdvėse. Ar šis kartas buvo išskirtinis, domėjosi festivalyje apsilankęs kolega Tomas Mizgirdas.Besiruošdama Klaipėdos 775-ajam gimtadieniui, kuris bus kitąmet, savivaldybė nusprendė įamžinti miesto įkūrėjus: Livonijos ordino magistrą Eberhardtą von Seine ir Kuršo vyskupą Heinrichą von Lutzelburgą. Paskelbtas paminklo sukūrimo ir pastatymo projekto konkursas. Pokalbis apie šias dvi asmenybes ir jų įamžinimą.„Aš esu sugyvenamas žmogus, su visais gražiuoju visą gyvenimą esu, nepriekabiauju, neišsidirbinėju“, – savo charakterį sėkmingos karjeros paslaptimi įvardija dirigentas Juozas Domarkas. Šiandien maestro sukanka 90 metų. Iš Plungės kilęs dirigentas net 51 metus buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Pernai jis baigė ilgametę pedagoginę karjerą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įsteigė Dirigavimo katedrą ir jai vadovavo. Pokalbis su maestro.Ved. Indrė Kaminckaitė

Netrukus pasirodys trečioji menininkės, poetės Dovilės BagdOnaitės poezijos knyga „Lesbiariumas“. Pasak knygos redaktorės Giedrės Kazlauskaitės, „Lesbiariumas“ – panašiai kaip herbariumas ar bestiariumas, tik apie lesbiestes“. Tai jau ne pirma šią vasarą pasirodanti queer tapatybę apmąstanti poezijos rinktinė Lietuvoje, neseniai išleistas sociologo Artūro Tereškino eilėraščių rinkinys „Lipnūs kūnai“. Kuo skaitytojus nustebins Dovilės Bagdonaitės naujoji kūryba?Pietvakarių Prancūziją toliau kamuoja vieni didžiausių miškų gaisrų šalies istorijoje. Daugiau nei 200 tūkstančių žmonių Žirondos regione buvo priversti evakuotis ir palikti namus. Pasekmes jaučia ir kultūros sektorius – atšauktas Europos transliuotojų sąjungos rengiamas Euroradijo džiazo konkursas, turėjęs įvykti šįvakar kaip festivalio „Jazz in Marciac“ dalis. Pokalbis su festivalyje šiuo metu viešinčiu žurnalistu, džiazo kritiku Alex Dutilh.Nuo 1998 m. Kurtuvėnuose vyksta klojimo teatrų šventė, šiemet surengta jau 26-ąjį kartą. Per šiuos metus žiūrovams pristatyta įvairių žanrų spektaklių – nuo istorinės atminties temoms skirtų pastatymų ir liaudiškų pajuokavimų iki šiuolaikinio meno formų Kurtuvėnų dvaro erdvėse. Ar šis kartas buvo išskirtinis, domėjosi festivalyje apsilankęs kolega Tomas Mizgirdas.Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos istorijos institutas pristatė naują skaitmeninę platformą „Atvira istorija“, kurioje vienoje vietoje prieinami suskaitmeninti istorijos, archeologijos ir etnologijos archyvai, veikia elektroninis knygynas, skelbiami mokslininkų komentarai, tinklalaidės ir kita visuomenei skirta medžiaga. Kiek pavyksta istoriją priartinti prie platesnės auditorijos? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu.

„Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto mokslininku, fiziku, mokslinės fantastikos entuziastu dr. Augustu Vaitkevičiumi apie vaizduotę ir jos ribas, apie tai, kaip fizika keičia supratimą apie laiką ir tikrovę. Apie tai, ar galima sukurti, ko dar nesugebame įsivaizduoti ir, ar mokslinė fantastika iš tiesų prognozuoja ateitį.Ved. Ignas Klėjus

Šiandien Alytuje prasidėjo „Scanorama vasara“, kurios metu kino teatre „Dainava“ vyks nemokami kino seansai ir kino stovykla paaugliams. Pokalbis su programos koordinatore Dovile Meile.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą. Pirmus keturis epizodus galite rasti LRT Radiotekoje. Paskutiniame ciklo epizode – aiškinsimės, kodėl Katalikų Bažnyčia Gaudí gyvenimą pripažino pasižymėjusiu herojiškomis dorybėmis, ko dar trūksta, kad architektas būtų paskelbtas šventuoju, ir ar toks įvaizdis neužgožia prieštaringos jo asmenybės.Geriau pažinti Neringą kviečia nauja ekskursija. Jos autorė ir knygos „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai" bendraautorė Aušra Feser sudėliojo maršrutą pėsčiomis nuo Skruzdynės iki centro, atskleisdama dingusių pastatų istorijas. Kolegės Skirmantės Javaitytės pasakojimas.Trakuose prasidėjo XXI tarptautinis muzikos festivalis „Trakų fanfarinė savaitė“. Joje ne tik koncertai, bet ir edukacinės veiklos bei tarptautiniai muzikiniai susitikimai.Ved. Marius Eidukonis

Augminas Petronis kalbina Santaros klinikų kapelioną kunigą Gabrielių Satkauską. Pokalbis su juo – apie tarnystę ligoninėje, galimybę sutikti Dievą kančioje ir ligoje. Taip pat – apie aktyvumą socialiniuose tinkluose ieškant, kaip kalbėti apie tikėjimą ten, ir apie kunigo tarnystės išmėginimus.

Vis dažniau ūkininkai renkasi auginti pupas ne tik dėl pasėlių įvairovės, mat jos gerina dirvožemį, praturtina jį azotu, bet ir dėl pelningumo. Nors auginti jas Lietuvoje - dar iššūkis, neatsisakyti šių augalų ragina ir mokslo darbuotojai. Pokalbis su Mažeikių rajono ūkininku Eligijumi Pocevičiumi ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ona Aužkalniene.Tautodailininkė Rasa Družienė Panevėžio rajone kuria išskirtinius šiaudinius sodus - lengvus, smulkius, iš pirmo žvilgsnio net trapius. Vidurvasaris jai ir kitiems sodų rišėjams - darbymetis laukuose. Pokalbis apie šiaudus ir jų pritaikymą kūryboje.Stojusi į akistatą su karantinu Regina Žemaitienė nusprendė Vilniaus rajone įsigyti sodybą, kurioje dabar veikia „Džiaugsmo dirbtuvės“. Čia moteris kepa meduolius – tokius, kokius kepdavo jos močiutė - savo žiniomis ir pavyzdžiu buria vietos bendruomenę.Ved. Arneta Spaičė

Lietuviški sūreliai Japonijoje, šakočiai Amerikoje. O kokius kalnus ir jūras turėjo įveikti mūsų derybininkai, kad lietuviškos prekės keliautų po visą pasaulį? Pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.Taip pat, kaip brūkšninis kodas atvėrė prekybos kelius?Ir kuo ypatingi naujieji Kinijos milijardieriai.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Šiandien Akmenės kultūros namuose atidaroma personalinė Dainiaus Liškevičiaus paroda „Pelėda, šventovė ir judantysis“. Čia į pagrindinį pasakojimą įsipina savo pramoniniu paveldu garsėjančio Akmenės rajono istorija. Pokalbis apie parodą bei šiuolaikinio meno sklaidą į regionus su menininku ir Akmenės kultūros namų kultūrinių renginių organizatore Vitalija Žakiene.Brolio ir sesės duetas – aktoriai Balys Latėnas ir Emilija Latėnaitė – pristato Sartų teatro festivalį. Rytoj prasidedantis renginys du artimiausius savaitgalius kvies žiūrėti spektaklius Dusetų dailės galerijoje bei kultūringai leisti laisvalaikį Zarasų krašte. Pokalbis su organizatoriais. Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie karališkame mediniame teatre vyksiantį operos festivalį, naują universalų DI kurto muzikos turinio ženklinimą ir už kiek galima nusipirkti prancūzų dirigento ir kompozitoriaus Pierre'o Boulezo modernistinės architektūros vasarnamį.Tauragėje antrą vyko kūrybinė stovykla „Apversta TauragėI“. Čia paaugliai ir jaunimas, kuruojami profesionalių aktorių, vos per septynias dienas parašė nufilmavo filmą ir sukūrė spektaklį. Kūrybiniuose darbuose stengtasi atsispindėti tarp jaunimo vyraujančias realias situacijas ir problemas. Kokiais įspūdžiais dalijasi kūrybinės stovyklos dalyviai ir kodėl tokie projektai yra svarbūs jaunimui? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido iš pareigų kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį ir vietoje jo paskyrė Mychailą Drapatą. Tuo metu Ukraina tęsia atakas prieš logistikos taikinius Rusijoje. Kokių pokyčių mūšio lauke gali atnešti naujasis Ukrainos kariuomenės vadas? Pokalbis su Ukrainoje kariavusiu savanoriu Arūnu Kumpiu.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Automobilių vairuotojų galvos skausmu tapusios dviračių gatvės gali būti neteisėtos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengė siūlymą parlamentui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kelios dviračių gatvės Vilniuje buvo įsteigtos remiantis 2021 metų Vyriausybės nutarimu. Šiose gatvėse automobiliams uždrausta lenkti dviračius. Už tokį pažeidimą daugybė vairuotojų porai mėnesių prarado vairuotojo pažymėjimą. Pokalbis su Seimo TTK nare Agne Širinskiene ir Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovu Eduardu Kriščiūnu.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Europos Sąjunga (ES) galutinai atšaukė Venecijos bienalei skirtą 2 mln. eurų dotaciją dėl Rusijos dalyvavimo vienoje didžiausių pasaulio šiuolaikinio meno parodų. Aptariame tai su meno menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė.Šiauliuose atidaryta Vytauto Dubausko personalinė paroda „Kaukaza belaisvis“. Parodos atidaryme su iš Šiaulių kilusiu menininku kalbėjosi Tomas Mizgirdas.Lietuvos istorijos institutas išleido Tomo Balkelio ir Andrea Griffante monografiją „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“. Pokalbis su autoriais.Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje vyksta audėjo Vlado Daškevičiaus kuruojama audimo rezidencija.Ved. Marius Eidukonis

Venesuelą prieš kelias savaites sukrėtė 2 žemės drebėjimai, per juos žuvo daugiau nei 5000 žmonių. Padėti nukentėjusiems iš Lietuvos vyko tiek skubiosios medicinos pagalbos, tiek tarptautinės pagalbos gelbėtojų komandos. Apie patirtis pasakoja komandų vadovai Gediminas Šukšta ir Greta Beinaravičiūtė.Pokalbis su socialinės dokumentikos kūrėju, populiaraus „YouTube“ kanalo „Televizijos bokštas“ kūrėju Raimundu Kižiu.Pokalbis su Argentinos lietuviu, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovu Juan Ignacio Fourment Kalveliu apie gautą lietuvišką pasą. Praėjus beveik šimtui metų nuo tada, kai jo proseneliai emigravo iš Lietuvos, Kalveliui buvo suteikta galimybė atkurti Lietuvos pilietybę ir atsiimti pasą.Iki lapkričio vyks vienas garsiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje - Venecijos bienalė. Meno kritikė iš Berlyno Kate Brown sako, kad dabartinį Vakarų susiskaldymą daugeliu atžvilgiu matome ir bienalėje. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – dar ne visos įtampos šiemet.Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tai patvirtina Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytojos metodininkės, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovės Airos Lažauninkienės veikla. Jos sumanymu būrelio vaikai naudoja nemokamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos plaukikė Juneta Krylovaitė tapo pirmąją lietuve individualiai apiplaukusia Manhatano salą Niujorke. Tai daugiau nei 48 km, o trasa driekiasi per 3 skirtingas upes.Liepos 20 d. minima Tarptautinė šachmatų diena. Pokalbis su Vilniaus šachmatų klubo prezidentu Andriumi Paulausku apie šį labai seną žaidimą.Ar galite turėti problemų iš užsienio šalių, ypač ne ES valstybių, veždami artimiesiems lauktuvių? Pokalbis su advokate Aleksandra Fedotova apie tai, ką galima gabentis per sieną, o ko ne.Vilniaus rajone Airėnų kaime įsikūręs Arklių slėnis, kuriame prieglobstį šiandien yra radę 49 gyvūnai. Dauguma jų – žirgai, kurie buvo konfiskuoti iš šeimininkų dėl žiauraus elgesio ir nepriežiūros.Ved. Agnė Skamarakaitė

Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su maistu. Kaip šį kelią ėjo Kotryna? Kodėl valgymo sutrikimai nėra vien tik apie maistą? Pokalbis apie tai laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

Pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.Laurynas Janutis yra profesionalus laivo virėjas ir didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Dabar jis Prancūzijos vandenyse ir papasakos mums kaip atrodo jo darbas.Asociacija LATGA kasmet sudaro populiariausių praėjusiais metais bibliotekose skaitytų autorių ir knygų dešimtukus. Mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuko lyderė – žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė. Pokalbis su ja apie tai kaip rašyti, kad skaitytojai mėgtų ir skaitytų.Daugiau kaip 80 metų vieno Ukmergės rajono miestelio bažnyčios zakristijos palėpėje gulėjo lobis - daugybė dokumentų, kuriuose užfiksuotos tūkstančių žmonių gyvenimo istorijos ir miestelio praeities pėdsakai. Šešuolių lobį iškėlė ir kaip jis ten atsirado aiškinosi Vilniaus universiteto studentų ekspedicija.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situacijos atskleidžia apie mūsų psichologiją? Kiek iš tiesų mokame pasirūpinti savimi pavojingose situacijose? Pokalbis su Ieva Kieraite Aleksandrova apie kalnų ir ekspedicijų mediciną, darbą Londono greitojoje medicinos pagalboje, saugumą kalnuose, žmogaus galimybių ribas ir tai, ko gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis gali išmokyti kiekvieną iš mūsų.Ved. Ignas Klėjus

Išsami orųprognozė.Užsienio naujienos.Užsienio kultūros įvykių apžvalga.Laidos „Radijo dokumentika“ ištrauka - pasakojimas apie tai, kodėl Kaune nėra nei vienos skulptūros, kuri įamžintų žinomą moterį, bet stovi daugiau nei šešios dešimtys skulptūrų, skirtų vyrams.„Vyresnieji manęs nebeprisileidžia, nes žino, kad, kai nutapysiu jų portretą, po metų ar dvejų numirs. Aš kaip koks giltinė“, – pasakoja menininkas iš Akmenės Stanislovas Adomaitis, mėgstantis tapyti portretus. Menininko pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Latvijoje apie tai, kodėl Latvijos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu pastebimi padidėję neteisėtos migracijos srautai.Dalyje savivaldybių vaikus į būrelius nuo šių mokslo metų bus galima registruoti per bendrą sistemą. Pokalbis apie tai, kaip ši nauja tvarka veiks ir kuriuose miestuose ja jau bus galima naudotis.Praėjusią naktį paaiškėjo visos pasaulio futbolo čempionato pusfinalių komandos. Rungtynes apžvelgia futbolo ekspertas M. Babravičius.Trijuose Vilniaus paplūdimiuose dėl pablogėjusios vandens kokybės rekomenduota nesimaudyti. Kodėl lietus gadina maudyklų vandens kokybę?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie spalvingąją vaivorykštę tautosakoje ir lietingame liepos danguje.

Kaip visuomenei jautriomis temomis kalbėti pasitelkiant profesionalų meną? Pokalbis su Lina Šlipavičiūte, menų laboratorijos „Kiaurai sienas“ įkūrėja, restauratore ir urbanistinio meno projektų autore. Ji žinoma dėl tokių iniciatyvų kaip „Sienos prisimena“ ar „Nematomi paukščiai“.Lietuvos pedagogai mokosi „įdarbinti“ dirbtinį intelektą – jis tikrina namų darbus, atsako į el. laiškus ir kuria virtualius asistentus moksleiviams.Minint Alergijos dieną, pasikalbėsime apie tai, ką svarbu žinoti, kad kelionės nesugadintų nemalonios kūno reakcijos į dažnai nežinomus alergenus.Nuo Kyjivo iki Kosta Rikos: Vilniuje prasideda Tarptautinis universitetų teatrų festivalis. Ji vyks kartu su pirmą kartą Baltijos šalyse organizuojamu XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Festivalio programoje – 16 nemokamų renginių.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Šarokšaji paroda „Drėgna žemė“. Joje fotografas vietoje įprastų karo Ukrainoje vaizdų pristato kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimai, nepaisant nuolatinės grėsmės.Ved. Darius Matas.

Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles.Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu.Ved. Ignas Klėjus.

„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus kuria savo santykį su aplinka ir gamta. Kodėl apie klimato kaitą žinodami daugiau nei kada nors anksčiau, keičiamės taip lėtai? Ko apie mus pačius gali išmokyti orangutanai, Birutės Galdikas tyrimai ir geologinis laikas? Pokalbis su paleontologe, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininke Simona Bekeraite ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Sandra Kaire.Ved. Ignas Klėjus.

Vaikystėje matyti animaciniai filmai dažnam atrodo tiesiog pramoga. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net vertimas gali pakeisti tai, kokius herojus mato vaikai? Ar lietuviškas dubliažas visada tiksliai perteikia originalią istoriją, o gal kartais veikėjus paverčia visai kitokiais, nei juos sukūrė autoriai? Pokalbis su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docente Jurgita Astrauskiene, kuri tyrinėja audiovizualinį vertimą ir atskleidžia, kaip, regis, nedideli vertimo sprendimai gali keisti veikėjų įvaizdį, lyčių vaidmenų vaizdavimą ir net vaikų pasaulio suvokimą.

Kodėl Lietuvos vaikams nelengvai sekasi matematika? Atsakymų ieško Harvardo universitete besistažuojanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė dr.Monika Grigaliūnienė.Ar valgote iš kitų šalių atvežamas uogas? Ar jos maistine verte nusileidžia lietuviškoms? Kaip dalis tų uogų kitose šalyse auginama, ar nedaroma žala aplinkai? Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas teigia, kad valgydami užsienietiškas braškes naikiname tūkstančiams paukščių svarbias pelkes.Skaičiuojama, kad Europoje vidutiniškai vienai vestuvinei suknelei išleidžiama apie 1400 eurų, o ji dėvima tik kartą. Dizainerė Olesia Les siūlo kitokį požiūrį. Ji pristatė kolekciją „Amor vincit omnia“ („Meilė nugali viską“), kurioje dėvėti darbužiai ir „nurašytos“ vestuvinės suknelės prisikelia naujam gyvenimui.Pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančių pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie tikėjimą ir dalyvavimą Gailestingumo kongrese – su televizijos laidų vedėju, aktoriumi Rimu Šapausku, daugiau nei 700 renginio savanorių koordinatore Neringa Sukauskaite ir savanoriu Evaldu Beniušiu.Ved. Rūta Kupetytė