POPULARITY
Categories
Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
2024 m. pabaigoje Vilniaus katedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos ir neatpažinto asmens kaukolė. Istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis kelia hipotezę, kad ji – Elžbietos Habsburgaitės. Pokalbis su S. Poderiu ir antropologu, profesoriumi Rimantu Jankausku.Teatras „Utopia“ kviečia į alternatyvios kultūros erdvę „Kablys“, kur pristatoma režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjera „Antigonė“ – šiuolaikiška senovės graikų dramaturgo Sofoklio tragedijos interpretacija. Kūrėjai čia kelia nepatogius klausimus: ką renkamės, kai valdžia reikalauja tylėti, ir ar globalios griūties akivaizdoje įmanoma išsaugoti žmogiškumą? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pristato dokumentinio teatro pasakojimą „Babytė, kurią vadino bandite“. Tai asmeniška, jautri ir autentiška istorija apie močiutę – tremtinę ir politinę kalinę, jos šeimą bei brolius partizanus. Spektaklis paremtas tikrais šeimos išgyvenimais: pasakojama apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą, be motinos likusį sūnų ir tragiškus žmonių likimus.Ved. Gerūta Griniūtė
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Rešotai“, nukelianti į 1989-uosius, Rešotų lagerį. Šią ekspediciją galima laikyti savotiška projekto „Misija Sibiras“ priešistore. Pokalbis apie lietuvių ekspedicijas į tremties vietas ir galimybes atgaivinti šias keliones. Dalyvauja parodos kuratorius, menininkas Algimantas Rokas Černiauskas, 1989-ųjų ekspedicijos dalyvis, Sąjūdžio savanoris Algirdas Kuliešius, vienas iš projekto „Misija Sibiras“ iniciatorių, buvęs Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, „Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas.Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio gatvę 49 Vilniuje. Čia turėjo gyventi ir mokytis kurtieji, bet istorija nusprendė kitaip, o po kelių dešimtmečių pastatas tapo svarbiausių Lietuvos įvykių dalyviu. Pasivaikščioti garsinėje ekskursijoje apie architektūrinį „Frankenšteiną“ kviečia Kotryna Lingienė.Vilniuje prasideda audiofestivalis „Banguoja“, šiemet keliantis klausimą, ar informacinio triukšmo fone gebame rasti viena(s) kitą? Pokalbis su Adomu Zube, vienu iš festivalio organizatorių, ir Domu Zenkevičiumi, dokumentikos „Akiniai nuo saulės. Išgyventi psichozę" autoriumi.Ved. Indrė Kaminckaitė
Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.Ved. Arneta Spaičė
Pokalbis apie tikėjimą ir dalyvavimą Gailestingumo kongrese – su televizijos laidų vedėju, aktoriumi Rimu Šapausku, daugiau nei 700 renginio savanorių koordinatore Neringa Sukauskaite ir savanoriu Evaldu Beniušiu.Ved. Rūta Kupetytė
Latvijoje šiandien du kartus skelbtas oro pavojus. Iš Zoknių pakilę NATO naikintuvai, numušė droną Latvijos teritorijoje, Latgaloje. Tai pirmas kartas, kai dronas numuštas virš Latvijos. Gegužę dronas buvo numuštas ir virš Estijos.Pokalbis su buvusiu Latvijos Seimo nariu, Latvijos universiteto docentu Romualdu Ražuku.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino atvirą laišką Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui. Jame Zelenskis siūlo surengti tiesioginį susitikimą su Putinu ir paskelti paliaubas. Laiške pabrėžiama, kad Putinas su Ukraina kariauja beveik pusę savo kadencijos ir primenama, kad pokyčiai Rusijoje ateina tada, kai žmonės pavargsta.Pokalbis su - buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.Vilniaus Universiteto Komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.
Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė
Garsiojo italų genijaus Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje. Pokalbis apie Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Pokalbyje dalyvauja Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Lietuvos dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių vadovė, parodos kuratorė, meno istorikė Daiva Mitrulevičiūtė.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“, kuriame – asmeninės mūsų klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. Klausytoja Renata Bindokaitė sako, kad radijas ją lydi visą gyvenimą. Iš pradžių įjungtas radijas nuramindavo jos, mažos mergaitės, verksmą, vėliau fone skambėdavo ruošiant namų darbus. Atidžiau radijo programų Renata ėmė klausyti jau suaugusi. Su Renata Bindokaite pasikalbėjo mūsų kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos istorijos institutas kviečia į Lietuvos radijo istorijai skirtą konferenciją. Joje bus žvelgiama į Lietuvos radijo istoriją drauge su istorikais, žurnalistais, menininkais, visuomenės veikėjais ir apmąstyti jo reikšmę dabarties pasaulyje bei praėjusio šimtmečio kontekstuose. Pokalbis su vienu iš konferencijos programos autorių Julijumi Grickevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė
Šiemet pasaulyje užfiksuotas kopimo į Everestą rekordas – per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai – Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė. Alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Ved. Agnė Skamarakaitė
Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė
„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.Ved. Ignas Klėjus.
Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės. Pokalbis su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir žurnaliste, laidų vedėja Sandra Vilimaite.Ved. Ignas Andriukevičius.
LRT OPUS laidos „Vardai ir garsai“ svečiai – naują dainą „Grabė“ pristatanti grupė „Mėlyna“ ir albumą „Skraidanti lėkštė“ išleidęs muzikos kūrėjas Benny! Ved. Ramūnas Zilnys
Nuo birželio didėja išmokos šeimoms, auginančioms vaikus. Kam ir kokios išmokos keičiasi?Vilniuje prasideda visą savaitgalį vyksiantis Šaltibarščių festivalis. Klausimas klausytojams – ar aplankysite festivalį ir kokių šaltibarščių gaminimo paslapčių žinote patys?„Ryto garsų“ studijoje – policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Pokalbis apie visuomenę sukrėtusią Šalčininkų kontrabandos bylą, kurioje figūruoja pareigūnai, policijos finansavimą ir būsimą naują kovos su kibernetiniais nusikaltimais centrą.Pareigūnai ir specialistai svarsto, kaip užtikrinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, kurioje jie įtraukiami į neteisėtas veiklas.Kodėl darbo rinka nenoriai atsiveria žmonėms, turintiems intelekto negalią?Ved. Liuda Kudinova.
Niekas taip gerai nejaučia pasaulinių turbulencijų kaip aviacija. Šis sektorius visuomet bus paliestas bet kokio krustelėjimo. Jeigu ne pilna apimtimi, tai gal tik dalimi. Kas nugalės: grėsmės ar potencialas? Pokalbis su Civilinės aviacijos asociacijos vadove Inga Douglas.Taip pat laidoje, ar šiemet patirsime karščio infliacija? Komentuoja VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prof. Vytautas Liakas.Ir ką reiškia kaimyno skurdinimo strategija?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
LRT radijui minint 100-metį, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Tad „sėskim ir pakalbėkim“ su ilgamete LRT žurnaliste, Klasikos laidų vedėja Jolanta Kryževičiene.Ved. Jolanta Kryževičienė
Šiemet LRT radijas mini 100-metį, ta proga iki birželio 12-ąją vyksiančios radijo gimtadienio šventinės transliacijos, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Pokalbis su ilgamete kultūros laidų rengėja, LRT Klasikos laidų vedėja, žurnaliste Jolanta Kryževičiene.Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.Rubrika „LRT Girdi“: tvarkant vieną Vilniaus kelio ruožą, vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais?Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Tam, kad sraigių mėsa būtų tinkama maistui, ją tenka virti netgi 3 valandas. Dažniausiai sraigių produktus moteris pristato savo ūkyje edukacijų metu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
Kaip atlikusieji bausmę žmonės reintegruojami į visuomenę? Kiek prie šių žmonių reintegracijos gali prisidėti įvairios kultūrinės iniciatyvos? Pokalbis su Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus viršininke Olga Stulgiene, organizacijos „Prirašytos rankos“ įkūrėja Ieva Mackute, Lietuvos probacijos tarnybos socialine darbuotoja, dirbančia Plungės pusiaukelės namuose, Aukse Ruveliene ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus vyriausiąja specialiste Edita Matusevičiene.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“. Kauno menininkų namų ir kūrybinių bendruomenių organizuojamas festivalis kvietė pasižvalgyti į miestą iš Nemuno, pasvarstyti apie vandenyje gyvenančias mitines būtybes ir įsimintinai paminėti 618-ąjį Kauno gimtadienį. Rekordinis skaičius dalyvių per pusdienį vandeniu ar sausuma iš Panemunės turėjo pasiekti Santaką. Nemunu plaukė ir plaustpirtis – jo įgula plaukdama kaitinosi pirtyje ir į upę įšokdavo atsigaivinti. Festivalio dalyvių įspūdžius ir pasakojimus užfiksavo kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Apie vienos dienos įvykių srautą „Soundscapes: klausymosi dieną“, skirtą Žvėryno ir jo apylinkių akustiniam laukui patirti, pokalbis su garsinio pasivaikščiojimo koordinatoriumi kompozitoriumi Dominyku Digimu.Ved. Gerūta Griniūtė
Anot statistikos, apie ketvirtadalis vaikų Lietuvoje gimsta tėvams neįregistravusiems santuokos. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne savo sutuoktiniu ar sutuoktine). Tiek vienu, tiek kitu atveju dažnai iškyla tėvystės pripažinimo ar nuginčijimo klausimas. Ką svarbu žinoti norint pripažinti arba nuginčyti tėvystę ir kokios to teisinės pasekmės? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.Nuo kitų metų darbdaviams teks teikti duomenis „Sodrai“ ir viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį. - Tokioms Darbo kodekso pataisoms, kuriomis į kodeksą perkeliama ES Skaidraus darbo užmokesčio direktyva, praėjusią savaitę pritarė Seimas. Pirminiame variante buvo siūloma, kad Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva įsigaliotų jau nuo šių metų birželio 7 dienos. Kas pasikeitė, ar pusmečio atidėjimas padės geriau pasiruošti direktyvos įgyvendinimui? Pokalbis su teisės firmos „Sorainen“ eksperte, advokate Agniete Venckiene.Visiems turbūt suprantama ir daugeliui įprasta, kad tėvai privalo vaikus išlaikyti. Bet ar žinote, kad šis išlaikymas ne visada baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės? Ar pilnamečiams vaikams iš viso gali būti mokami „alimentai“? Situaciją paaiškina advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.Ved. Artūras Matusas
Rusija kaltina Baltijos šalis „sistemingu etninių rusų teisių pažeidimu“ ir ketina kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje stebimas staigus rusofobijos, propaguojamos valstybiniu lygmeniu, augimas. Pokalbis su agentūros „Bosanova“ vadovas, knygos apie Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją „Baimės frontas“ autorius Vytautas Matulevičius.
Dabartinis Norvegijos, Trondheimo vyskupas, trapistų ordino vienuolis Erikas Vardenas yra vienas originaliausių ir patraukliausių nūdienos mąstytojų. Savo knygose, išverstose į daugybę pasaulio kalbų, Vardenas, pasižymintis puikiu akademiniu ir kultūriniu išprusimu, žvelgia į didžiuosius žmonijos klausimus iš perspektyvos, tvirtai suaustos su žmogiškosios istorijos ir dvasios žmogaus saitais. „Mažoji studija“, savo laidose jau keletą metų pažindinanti klausytojus su šio ganytojo įžvalgomis, šiandien džiaugiasi galėdama jiems pristatyti patį jų autorių jau kaip pašnekovą. Pokalbis su vyskupu Vardenu įvyko jam lankantis Lietuvoje šių metų balandį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė
Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Pačių dronų nei numušti, nei rasti kol kas nepavyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rudenį skelbė milijono vertės konkursą verslui, kviesdama kurti sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumo užtikrinimui. Tada sulaukta trisdešimt penkių siūlymų, ar bent dalis jų įgyvendinta?Lietuva planuoja priimti 58 migrantus iš Kipro, o už kitą dalį, kurią turėtų priimti pagal Europos Sąjungos mechanizmą, sumokėti beveik pusantro milijono eurų. Ką apie tai manote jūs, ar Lietuva turėtų priimti visus migrantus, ar geriau mokėti pinigus?Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Tuo metu gyventojai nenustoja dalytis savo patirtimis, kai jiems nepavyko patekti į mokyklas ar darželius, kurios turėjo tapti priedangomis, o kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikais mokyklose nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ką darys ministerija ir savivaldybės, kad to būtų išvengta ateityje?Kilus nepasitenkinimui, kad valstybės parama pirmajam būstui baigėsi per dešimt minučių, o prašymų pateikimo sistema strigo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai praneša, kad nuspręsta skirti papildomus 5 mln. gyventojams, kurie pateikė prašymus. Tačiau ministerija sako, kad visiems pinigų vis tiek neužteks.Iš Charkivo kilęs Romanas Černenka prieš plataus masto karą dirbo barmenu. Rusijai užpuolus jo šalį, jis prisijungė prie kariuomenės. Po dvejų metų Romanas turėjo palikti fronto liniją, nes Bachmute sprogus minai jam amputuota koja. Jo ginklo brolis, kuopos vadas Kyryla Baranovas po daugybės mūšių dar prieš plataus masto karą ir jam prasidėjus, patyrė sunkių sužeidimų, tad nuėjo ilgą reabilitacijos kelią. Dabar abu veteranai padeda kitiems kariams kaip mentoriai, o šiuo metu vieši Vilniuje, kur dalyvas pusmaratonyje. Pokalbis su Ukrainos veteranais apie jų kelią ir pasirengimą įvairiems išbandymams.Ved. Rūta Kupetytė
Šiandien laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbame apie madą, kuri gyvena ne tik parduotuvėse ar socialiniuose tinkluose, bet ir mokyklų koridoriuose, koncertuose bei kiekvieno jauno žmogaus spintoje. Ar stilius padeda išreikšti save? O gal kartais tampa spaudimu pritapti? Pokalbis su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nare Milda ir Alytaus Vidzgirio mokyklos 5a klasės moksleiviais.
Kiek žmogus tik egzistuoja, ieško nemirtingumo ir jaunystės eliksyrų. Ar mokslas jau turi pasiūlymų? O gal tai tik būdas išvilioti pinigus? Pokalbis su nuomonės formuotoja, longevity entuziaste Ieva Koncevičiūte.Taip pat Europa pagaliau su amerikiečiais pasiekė taiką prekyboje. Ar jau galima atsikvėpti? Komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.Ir bunkerių ekonomika. Kur jų yra daugiausiai ir ką galima rasti prabangiausiuose?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės? Pokalbis su bitininku, Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos prezidentu Vyčiu Garbausku ir bitininku, UAB „Brolių medus“ vadovu Viliumi Jackevičiumi.Ved. Ignas Andriukevičius.
Romas Zabarauskas – režisierius, scenaristas, prodiuseris i aktyvistas, vienas iš Lietuvos queer kino pradininkų. Jo komentarai dažnai sukelia diskusijas, o aktyvi pilietinė pozicija keičia požiūrį į visuomenės normas, LGBTQ+ teises ir feminizmą. Pokalbis apie filmų kūrimo ir vertinimo iššūkius, drąsą reikšti nuomonę ir kodėl svarbu girdėti kinui muziką kuriančias moteris.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Šįryt prasidėjęs paraiškų dėl paramos pirmam būstui įsigyti priėmimas baigėsi per 10 minučių. Iš viso paramai yra numatyti 5,6 milijono eurų. Gyventojai socialiniuose tinkluose žeria kritiką ir paramos dalybas vadina cirku. Neva puslapis SPIS.LT nuolat strigo ir žmonės negalėjo pateikti prašymų. Kartu keliamas klausimas, kad parama galėjo būti išdalyta neskaidriai.Pokalbis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovu Danieliu Ilkevičiumi.
Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nustatė, kad Utenos rajone nukritęs dronas turėjo sprogstamųjų medžiagų. Konstatavus, kad jų pervežimas gali kelti pavojų, sprogmenys buvo neutralizuoti vietoje. Kodėl Lietuvai nesiseka užfiksuoti ir neutralizuoti nuo kurso nukrypusius dronus?Pokalbis su Kauno Technologijų Universiteto docentas, aviacijos inžinerijos ekspertas, daktaras Saulius Japertas.
Seimas imasi įstatymų keitimo, kad būtų sukurta integruota viešojo transporto kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinė sistema.Didžioji dauguma Lietuvos moterų po vestuvių renkasi vyro pavardę, nors jokie įstatymai ir reikalavimai to nenumato. Kokios priežastys skatina moteris tai daryti?Baigiasi beveik dvi savaites trukusios sausumos pratybos „Geležinis Vilkas“.Vilniaus rajone - vaikų ugdymo įstaigų trūkumas. Kiek kainuoja vaikų priežiūra tėvams, savo atžalai negavusiems darželyje?Pokalbis su NATO Tarptautinio karinio štabo generaliniu direktoriumi generolu leitenantu Remigijumi Baltrėnu.Ved. Liuda Kudinova
Vasara - ne tik kelionų, bet ir lauko terasų laikotarpis. Po ilgų pasivaikščiojimų mieste, norisi kažkur prisėsti ir užkąsti. Ar apsilankymai restoranuose gali kelti tik geras emocijas? Pokalbis su restoranų apžvalgininke Alija Lobanovaite.Paskaičiuosime eurovizines išlaidas, kurios šiemet pūtėsi dėl politinių audrų. Komentuoja Eurodiena.lt redaktorius Rytis Gerlikas.Ir atskleisime kodėl Italija tampa europos milijonierių užuovėja?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje apie muziejuje Prancūzijoje eksponuojamus nacių pagrobtus ir iki šiol teisėtiems savininkams negrąžintus meno kūrinius, mini serialo „Adolescence“ sėkmę BAFTA televizijos apdovanojimuose ir kitąmet atidaromą grupės „The Beatles“ muziejų. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Į jį pateko Jutos Pranulytės kūrinys „Schrei“ violončelei solo ir audio semplams.„Žmogus ir Dievas reikalingi vienas kitam. Reikia partnerio, kad būtų su kuo pasikalbėti“, – pasikalbėjimuose su sūnumi sako atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.Ar talentas – įgimta dovana, ar nuoseklaus darbo rezultatas? Kas nutinka tiems, kurie nedrįsta rizikuoti? Apie tai diskutuos Nacionalinio kultūros forumo dalyviai, nes šių metų tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“.Būdamas vos 15-os Adolfas Teresius talkino iš nuolaužų atstatant sunaikintą Kryžių kalną. Tai tapo lemtingu poelgiu jo gyvenime pasirenkant tolesnį – tautodailininko, skulptoriaus – kelią.Tarptautinė paroda „Sidabrinės merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ tapo metų reiškiniu Latvijoje.Ved. Jolanta Kryževičienė
Šiandien Vilniuje vyksta Nacionalinis kultūros forumas, kurio tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Vienas iš forumo kviestinių svečių – lyderystės, strategijos, dizaino ir inovacijų ekspertas iš Danijos Christeris Windeløvas-Lidzélius. Pokalbis apie šiandien pakitusią talento sampratą ir mąstymo ribų plėtimą.Gegužės 16-ąją kompozitoriui Faustui Latėnui būtų sukakę 70 metų. Prisimename kūrėją, apie kurį mintimis dalinasi pianistė Indrė Baikštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė paskirta Karališkojo Škotijos orkestro naująja vadove. Apie dirigentės sėkmę ir pastarųjų metų stulbinančius pasiekimus – pokalbis su muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.Ved. Gerūta Griniūtė
„Galime padėti ir kitiems žmonėms papasakoti istorijas garsu“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo dokumentikos grupės vadovė. Ji kviečia dalyvauti trečiojoje „LRT radijo akademijoje“. Pokalbis apie šią mentorystės programą – laidoje „10-12“. Jame taip pat dalyvauja LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė ir „LRT radijo akademijos“ absolventė Aistė Šeštokaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė
Popiežius Leonas XIV šiandien susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Tai įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo pontifiką. D. Trumpas popiežių iš naujo užsipulė prieš kelias dienas, kaltindamas jį, kad šis „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai“.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors stovėjimo laiko ir neviršija. Baudų lapelius gauna net ir tie, kurie už stovėjimą susimoka. Vairuotojai teigia, kad tvarka klaidina, o sostinės valdžia ragina pasikartoti Kelių eismo taisykles.Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojai, kurie stebisi, kad to paties tinklo degalinėse, esančiose netoli viena kitos, degalų kaina gali skirtis ir daugiau nei 10 centų. Kiek jūs stebite degalų kainas?„Svarbus pokalbis“ – specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak R. Armaičio, dabar V. Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Venecijos komisija paviešino savo išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto. Išvadose teigiama, kad projektą reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neatitinka demokratinių ir europinių standartų, kelia realią grėsmę LRT nepriklausomumui, yra teisiškai neapibrėžtas ir sistemiškai prieštaringas. Su tokiomis išvadomis Lietuva pasitinka Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tuo metu tūkstančiai žmonių Prahos centre šią savaitę surengė demonstraciją prieš planuojamus visuomeninio transliuotojo biudžeto karpymus. Karštos diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo vyksta ir Prancūzijoje. Pokalbis apie visuomeninių transliuotojų situaciją Europoje.Venecijos bienalė plačiajai publikai atsivers tik šeštadienį, tačiau jau kelias dienas žurnalistai ir meno bendruomenė dalyvauja specialiuose renginiuose. Vakar surengtas Rusijos paviljono atidarymas.Ved. Rūta Kupetytė
Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs savo 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. bus rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame gamtininkas įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu.Kaip atrodo pacientų kelias ekstremaliomis sąlygomis – nuo evakuacijos iki gyvybę gelbstinčių sprendimų? Pokalbis su Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja Evelina Klepšyte-Janauskiene, kuri dvi savaites stažavosi karo siaubiamoje Ukrainoje.Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai.Nuo aušros iki išnaktų – tiek tenka dirbti, kad žmonių soduose, sodybose ar prie namų žydėtų gražios gėlės. Jonavos rajono ūkininkas Martynas Nenortas sako, kad žmonės vis dažniau ieško tokių gėlių, kurios nereikalauja priežiūros. Užtat pats savo šiltnamyje auginamas gėles prižiūri akylai – ir pirkėjai tai vertina.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.
Valdas Šmaižys ir Lina Abromaitytė-Šmaižė tapo pirmąja sutuoktinių pora Lietuvoje tą pačią dieną kartu nubėgusių savo 300 maratoną, o Lina - pirmoji Lietuvos moteris, pasiekusi 300 oficialių maratonų ribą.Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Ja siekiama skatinti žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Fondas „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Pokalbis su fondo „Nepatogūs“ mamomis Snežana Glebove ir Laima Ingileikiene.Pokalbis su gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu apie jo darbo specifiką, bendravimą su pacientais ir kokių savybių reikia geram medikui. Jis 2024 m. pelnė apdovanojimą „Auksinė mediko širdis“ už prisidėjimą prie vilniečių sveikatos gerinimo.Voverių fotografu pramintas Kęstutis Obelevičius dirba Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, Kaune. Neseniai čia pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Fotografijose įamžinti įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, zuikiai, voverės. Būtent voverių nuotraukos ypač populiarios tapo socialiniuose tinkluose. Naujų kadrų gerbėjai tikisi pamatyti kiekvieną penktadienį. Kęstutis Obelevičius netgi sulaukė siūlymo, kad galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip dažniausiai voveres fotografuojantis žmogus.Ved. Agnė Skamarakaitė
Po praėjusios savaitės incidento, kai Marijampolės Sūduvos gimnazijoje 17-metis sužalojo kitus moksleivius, o Vilniaus Simono Daukanto progminazijoje per pertrauką mokinys išsitraukė peilį, kilo klausimų, ar ugdymo įstaigos iš tiesų yra pasiruošusios panašioms situacijoms, o tėvai forumuose diskutuoja, ar mokyklose nereikėtų apsaugos darbuotojų ar daiktų tikrinimo ateinant į mokyklą. Pokalbis su vaiko teisių apsaugo kontroliere Edita Žiobiene.Būsimą Kapčiamiesčio poligoną Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo pavadinti 1831 m. sukilimo dalyvės,sukilėlių karinių pajėgų kapitonės Emilijos Pliaterytės vardu. Klausimas klausytojams - kaip reikėtų pavadinti būsimą Kapčiamiesčio poligoną?Įtampai Artimuosiuose Rytuose nerimstant, o pasauliui toliau susiduriant su kuro ir degalų trūkumu, brangstantys skrydžiai gali sujaukti ne vieno turisto ar keliautojo planus šį vasaros sezoną. Tačiau turizmo sektoriaus atstovai ramina, kad blogiausio scenarijaus, reškiančio visišką turizmo sektoriaus paralyžių, greičiausiai bus išvengta. Išsamiau, kaip krizė Hormūzo sąsiauryje veikia europiečių kelionių planus.Praėjusią savaitę per dvi paras įvykus dviem traukinių avarijoms Kauno ir Kėdainių rajonuose, valstybės valdoma LTG grupė inicijuoja komisiją, kuri tirs jų priežastis. Tuo metu Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą. Pokalbis su LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminu Šečkumi.Japonija keičia savo gynybos strategiją. Šalis šiandien susiduria su nesaugiausia tarptautine aplinka nuo 1945 m., kai trys regiono žaidėjos – Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja – toliau ginkluojasi ir vis dažniau veikia išvien. Todėl Japonijos ministrė pirmininkė keičia pokarinį šalies pacifizmą.Nuo liepos 1 d. dalyje šalies regionų ligoninių gali nebelikti vaikų ligų skyrių. Tokią tvarką patvirtinti planuoja Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė. Dalis savivaldybių sprendimą kritikuoja, o Prezidentūra aistras ramina - teigiama, kad ieškoma būdų, kaip mažesnėse šalies savivaldybėse galėtų būti išsaugomi vaikų ligų skyriai bei užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos medicinos paslaugos visiems gyventojams.Ved. Rūta Kupetytė
Šis paukštis - įdomiausias ir sudėtingiausias tyrinėjimų objektas gamtoje. Taip apie erelį žuvininką sako jį tyrinėjęs ilgametis Aukštaitijos nacionalinoio parko biologas, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius. Dabar šį paukštį galima stebėti, pasitelkiant pažangias technologijas, o prieš kelis dešimtmečius Bronius Šablevičius medyje įrengtose slėptuvėse praleisdavo po 16–18 valandų per parą.Pokalbis su jėgos ir sveikatingumo treneriu Nojumi Berlinsku apie jo požiūrį į sportą ir sveikatinimąsi. Jis pelnė 2025 m. kilnaus sporto apdovanojimą už savo iniciatyvą „Sustiprėk ir nugalėk“. Tai socialinis ir edukacinis projektas, skatinantis atsakingą požiūrį į savo kūną, sveikatą ir gyvenimo iššūkius.Pokalbis su Lietuvoje jau dešimtmetį gyvenančiu vengru Daniel Cseh apie tai kaip jis mato ir vertina Vengrijoje po 16 m. Viktoro Orbano valdymo vykstančius politinius pokyčius.Ved. Agnė Skamarakaitė
JAV šeštadienio vakarą korespondentų vakarienės su prezidentu D. Trumpu metu ginkluotas užpuolikas bandė įsiveržti į vakarienės salę, paleido kelis šūvius. Pareigūnai sako, kad kėsintasi į šalies aukščiausius pareigūnus. Pokalbis apie reakcijas į šaudynes ir galimus tolesnius politinius scenarijus.Atlikusi auditą Valstybės kontrolė nustatė, kad vis daugiau paslaugų perkeliant į skaitmeninę erdvę, per daug senjorų lieka nuo jų atskirti. Todėl Vyriausybė įpareigota bent dalį paslaugų pradėti teikti senjorams prieinamais būdais. Kaip vyresnių žmonių nepalikti skaitmeninėje atskirtyje?Vairuotojus glumina miestuose prieš kelerius metus atsiradusios dviračių gatvės, kuriose eismo pirmenybė suteikiama dviratininkams, o automobiliams draudžiama juos aplenkti. Būtent pastaroji aplinkybė lemia, kad vairuotojai po manevro tokioje gatvėje netenka pažymėjimo. Ar reikėtų keisti KET ir leisti tokiose gatvėse lenkti lėtai važiuojančius dviratininkus, ar nieko nekeisti ir tokių gatvių miestuose įrengti daugiau?Ar tikrai, kaip perspėja pramonininkai, Europa artėja prie krizės, kokios seniai nebuvo? Kaip tokius verslininkų signalus vertina vyriausybė ir kokių priemonių jau dabar reikia imtis?Šimtais prarasti vaiko pinigai ir nėra ko kaltinti. Tokioje situacijoje atsidūrė tėvai, kurių vaikui suėjus aštuoniolikai manė, kad jų atžalai išmoka jau nepriklauso. Tačiau jaunuoliai, sulaukę pilnametystės ir besimokantys ugdymo įstaigoje, vaiko pinigų nepraranda, bet yra viena sąlyga. Kokia?Rokiškyje – nauja iniciatyva, skirta šeimoms su mažais vaikais. Miesto įstaigose pradedamos kurti vadinamosios „šeimos stotelės“. Kaip jos veiks?
Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto naudojimas?Lietuvoje vieši Kanados lietuvių fondo Tarybos pirmininkas Arūnas Pabedinskas. Pokalbis apie prestižinę Dausų šeimos lietuvių literatūros premiją, Lietuvos išeiviją Kanadoje, kultūros mecenatystę.Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietė Justina, kuriai užkliuvo vienos elektroninės prekybos platformos siųsta reklaminė žinutė, skelbianti, kad dabar, kai daugybė lietuvių masiškai leidžia pinigus, geras metas apsipirkti. Moteris rašo: „ar tikrai žmonės savarankiškai mažai į kairę ir į dešinę leidžia gautus pinigus, jog dar reikėtų tokio skatinimo? suerzino tokia verslo strategija.“Šiaulių rajone esančio Kurtuvėnų svirno galerijoje veikia vienos garsiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkių Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda „Nuošalė“. Čia eksponuojami ir prieš porą dešimtmečių kurti, ir naujausi menininkės darbai: instaliacijos su sporto atributikos fragmentais, kryželiu siuvinėti metalo objektai.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.
Kaip vertinti tarybinius rašytojus, kurių kūryba užaugino ištisas kartas?Ar vienodai smerkiame tuos, kurie kolaboravo su sovietais, ir tuos, kurie talkino naciams? Kaip vertinti buvusius komunistus, vėliau tapusius nepriklausomos Lietuvos kūrėjais? Šiuos klausimus savo knygoje „Atminties karai“ kelia mokytojas, istorikas Algis Bitautas.Savaitgalį vyko respublikinė daugiakalbystės olimpiada „Aš kalbu, tu kalbi – mes bendraujame!“ Kiekvienas dalyvis be savo gimtosios kalbos turėjo bendrauti ne mažiau nei dviem kitomis kalbomis, o kiekviena komanda atliko užduotis net trimis skirtingomis kalbomis. Pokalbis su pirmos vietos laimėtojais, Šiaulių Romuvos gimnazijos komandos nariais.Kodėl verslininkui, vienaragio „Vinted“ vadovui Thomui Plantengai atrodo svarbu remti tiriamąją žurnalistiką Lietuvoje? Jo iniciatyva įsteigta tiriamosios žurnalistikos premija „Pamatai“, ja kasmet bus įvertintas geriausias praėjusių metų šalyje publikuotas tiriamasis darbas, o jo autoriai bus apdovanoti 200 tūkst. eurų.
„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse kiekvieną menstruacijų ciklo mėnesį ir kodėl PMS pasireiškia, tyrinėja neuromokslininkė, Vilniaus universiteto prof. dr. Ramunė Grikšienė. Ji viena iš pirmųjų mokslininkių pasaulyje pradėjusi plačiau kalbėti apie moterų neurobiologijos tyrimų svarbą. Pokalbis su ja laidoje.Ved. Ignas Klėjus.
Sekmadienio naktį pasienyje su Baltarusija Lietuva apgręžė rekordinį šiais metais - 36, bandžiusių kirsti sieną, migrantų skaičių. Latvijoje šie skaičiai dar didesni. Pasieniečių vadas sako, kad ruošiamasi naujam migrantų antplūdžiui ir galvojama apie naujas priemones, kaip suvaldyti srautus.Aktualus klausimas - kas būtų efektyviau – kad kiekviena mokykla pati nusistatytų mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką, ar visoms Lietuvos mokykloms reikėtų vieningo draudimo?Po šešiolikos metų baigėsi Viktoro Orbano era. Kas dabar laukia Vengrijos ir Europos, naujuoju lyderiu tapus Pėteriui Madjarui? Pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.Senos statybos daugiabučių gyventojai didmiesčiuose susiduria su nuolatine problema – automobilių vietų trūkumu. Nepaisant to, kad savivaldybės bando problemas spręsti įvairiais būdais, gyventojai priversti statyti automobilius kituose kiemuose, prekybos centrų aikštelėse arba ant šaligatvių.Kas gali padėti nuo lošimo priklausantiems žmonėms? Tam, kad būtų lengviau sekti išlaidas azartiniams žaidimams, Finansų ministerija siūlo įvesti lošėjo kortelę, kuri būtų privaloma visiems lošti norintiems asmenims. Finansų ministras sako, kad taip siekiama didinti probleminio lošimo prevenciją, registruoti išleistas ir laimėtas sumas. Tačiau dalis ekspertų tokį siūlymą kritikuoja.Ved. Rūta Kupetytė
„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizike dr. Renata Minkevičiūte.Ved. Ignas Klėjus.
Ar bėgimas tinka kiekvienam ir kokių klaidų svarbu nedaryti pradedantiems bėgioti? Pokalbis su treneriu, triskart ekstremalaus bėgimo pasaulio čempionu savo amžiaus grupėje, bėgimo bendruomenės „Flow Team Klaipėda“ įkūrėju Gediminu Simučiu.Ved. Paulius Selezniovas
Australijos policija ir vietos žiniasklaida pranešė, kad, atlikus išsamų karo nusikaltimų tyrimą, buvo suimtas vienas iš daugiausiai apdovanojimų pelniusių šalies karių, įtariamas tarnybos Afganistane metu žudęs beginklius belaisvius. Kiek anksčiau, Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus bombarduoti Irano elektrines ir tiltus, jei iki duoto termino neatvers Hormuzo sąsiaurio, Europos Sąjunga įspėjo, kad tokie Vašingtono smūgiai būtų karo nusikaltimas. Kas yra laikoma karo nusikaltimu? Kaip jie įrodomi? Pokalbis su VU Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė.Ved. Darius Matas.
Kavinėse matome nemažai paauglių, geriančių kavą ir įvairius gėrimus, kuriuose jos yra. Ar tai saugu? Nuo kokio amžiaus galima? Pokalbis sukavos žinovu Emanueliu Rykliu ir gydytoja dietologe Justė Parnarauskiene.Ar gali diskomfortas gydyti? Arnas Repečka mano, kad tikrai taip - jis 1000 dienų maudėsi lediniame vandenyje ir apie tai parašė knygą.Aplinkos ministerija ragina žmones elgtis atsakingai ir masiškai nerauti meškinio česnako. Nors šis augalas jau nėra įtrauktas į saugomų rūšių sąrašą, tačiau pagal naujausią vertinimą jis priskiriamas arti grėsmės esančioms rūšims. Apie tai pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas.2010-ais metais Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui atėjus į valdžią, didelė dalis žiniasklaidos priemonių palaipsniui buvo paverstos Vyriausybei palankiais kanalais. Mokslinių tyrimų ir Europos Komisijos duomenimis, daugiau kaip 80-imt procentų Vengrijos žiniasklaidos yra susijusi su Orbano partijos „Fiides“ įtaka. Nepriklausomas Vengrijos žurnalistas, režisierius Andrašas Feldešas teigia, kad žiniasklaidos situacija šalyje - iitin niūri.Ved. Agnė Skamarakaitė
„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink mus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, o vėliau – ir mes patys, tačiau į pasaulį žvelgdami per mikroskopą, galime suprasti, kad viskas tiesiog įgauna naują formą. Kuo ypatingas šių plika akimi nematomų, grybų pasaulis? Kodėl filmui buvo planuojama pasigaminti specialų mikroskopą? Ir kaip atrodo restauravimo biologų darbas, siekiant kūrinius apsaugoti nuo ardančio grybų poveikio?Pokalbis su kino režisiere Aiste Žegulyte ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Prano Gudyno restauravimo centro restauravimo technologe-biologe Olga Ščit Latoniene.Ved. Ignas Klėjus.
Kovą NARA fotožurnalistas Denis Vėjas grįžo iš Artimųjų Rytų regiono, kur penkias savaites praleido su Irake ir Sirijoje gyvenančiais kurdais. Ši tinklalaidė – tai užkulisiai į jo darbą. Denis į Artimųjų Rytų regioną grįžo po metų. Prieš metus jis dirbo Sirijoje, kur domėjosi, kaip po diktatoriaus Bašaro al-Assado nuvertimo ir 13 metų trukusio pilietinio karo šalis bando atsigauti. Kurdai yra didžiausia tauta pasaulyje, neturinti savo nepriklausomos valstybės. Kelios dešimtys milijonų jų išsibarstę po Iraką, Siriją, Turkiją ir Iraną. Daugiausiai autonomijos kurdai turi Irake, kur kontroliuoja Irako Kurdistano regioną. Išgirskite Denio pasakojimą. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek