Podcasts about Aurimas

Kodėl iškyla naujos filosofijos, skirtos gyvoms būtybėms, konstravimo poreikis? Kas yra į organizmus orientuota ontologija? Kodėl ji teikia pirmenybę trims idėjoms: procesualumui, daugialypumui ir potencialumui?Kas šioje filosofijoje yra žmogus ir žmogaus gyvenimas? Koks turėtų būti žmogaus santykis su kitomis gyvomis būtybėmis?Ko organizmas gali išmokyti šiuolaikinę filosofiją ir kaip organiškumo samprata galbūt padėtų susidoroti su naujausiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir antropocenas?Pokalbis su knygos „Į organizmus orientuota ontologija“ (Hubris, 2025) autore prof. Audrone Žukauskaite.Ved. Aurimas Švedas.

Kas yra antropoceno vaikai? Ką tikro galime pasakyti apie jaunus žmones gyvenančius byrančio pasaulio akivaizdoje?Kas yra posthumanistinis ugdymas? Kaip ši mąstymo kryptis susiformavo? Kuo ji skiriasi nuo humanizmo? Ką posthumanizmas gali duoti antropoceno vaikams? Koks asmuo turėtų būti ugdomas remiantis posthumanistinėmis idėjomis ir vertybėmis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkėmis, prof. dr. Lilija Duobliene ir doc. dr. Sandra Kaire.Ved. Aurimas Švedas

„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke.Kaip lavinamas kūrybiškumas kasdienybėje? Pokalbis su renginių agentūros „ReKūrai“ vadovu, renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku.Ved. Ignas Klėjus.

Homo cultus. Istoriko teritorija. Ved. Aurimas Švedas

2025 m. balandžio mėn. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Fermentacija“ premjera. Šiame spektaklyje pasakojama, kad bakterijoms nusibosta žmonių išnaudojimas ir kaip jos imasi ginti savo teises.Kaip ir kokią pasaulio raidą pranašauja šie maži maištingi organizmai grasinantys nutraukti įprastą savo veiklą?Kaip įsivaizduoti, ką galvoja, ko nori bakterijos? Kokiu būdu žmogus gali suprasti bakterijų interesus ir juos gerbti?Pjesės veikėjos Fatimos lūpomis atveriama ir kita šio kūrinio plotmė: žmonės taip pat gali jaustis kaip bakterijos – maži, nesvarbūs, nepastebimi, nematomi ir dėl šios priežasties – „nieko neverti“, jaučiantys įtampą, nelaimingi.Kaip žmonėms iš bakterijų vėl atvirsti žmonėmis?Pokalbis su spektaklio „Fermentacija“ režisieriumi Antanu Obcarsku ir to paties pavadinimo pjesės autoriumi Laurynu Adomaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra terpių teorija ir kaip ji padeda sprendžiant klimato kaitos bei antropoceno sukurtus iššūkius?Ar terpių teorija gali mums padėti atsisakyti priešstatos „žmogus – gamta“? Ar ši teorija gali mums pagelbėti ieškant naujo santykio su gyvų būtybių ir daiktų pasauliais? O kaip su terpių teorijos pagalba mes atsakysime į klausimą kas yra žmogus?Ar įmanoma „visų būtybių visuomenė“?Pokalbis su rašytoju, filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Kristupu Saboliumi.Ved. Aurimas Švedas

Kada ir kodėl fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas ėmėsi tirti pasaulinį reiškinį – žmones, susirenkančius į tam tikras vietas stebėti iš oro uostų kylančių arba juose besileidžiančių lėktuvų? Kokie žmonės ir kodėl įvairiose šalyse leidžia dienų dienas stebėdami geležinių paukščių skrydžius?Kokios nuotraukos ir kokie tekstai buvo atrinkti į knygą-fotoalbumą „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“? Kaip klajonės po pasaulį fotografuojant žmonių, oro uostų ir lėktuvų sąveiką, keitė M.Kavaliausko požiūrį į save ir Lietuvą?Pokalbis su knygos-fotoalbumo „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“ (VšĮ Šviesos raštas ir „Diaphane Éditions“, 2025) autoriumi, fotomenininku Mindaugu Kavaliausku.Ved. Aurimas Švedas

Kaip maistas Viduramžiais ir Renesanso epochoje atliko svarbaus socialinio bei ekonominio statuso ir kultūrinio identiteto indikatoriaus vaidmenį? Kas vadovavo LDK valdovų virtuvei ir joje plušo? Kokio socialinio sluoksnio atstovai sudarė virtuvės tarnybos branduolį? Ar tarp virtuvės tarnybos žmonių būta moterų? Koks žmogus galėjo tapti valdovo virtuvei vadovavusiu virtuvininku? Ar tuo metu egzistavo virtuvės šefo – žvaigždės samprata?Kiek kartų per dieną, kaip taisyklė, valgydavo didysis kunigaikštis? Kokie indai buvo ant valdovo stalo? Ką ir iš kur sužinome apie valdovų stalui ruoštus patiekalus, jų receptus ir skonį? Kokius valgius ir gėrimus labiausiai mėgo Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Zigmantas ir Vladislovas Vazos? Ar tarp šių valdovų kulinarinių pomėgių yra dramatiškų skirtumų?Pokalbis su knygos „Valdovai valgo. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių virtuvė XVI-ojo – XVII-ojo amžiaus I pusėje. Nuo Žygimanto Augusto iki Vladislovo Vazos“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2025) autore, dr. Neringa Dambrauskaite-Martinkėne.Ved. Aurimas Švedas

Apie savo galimą sugrįžimą į gimtąjį Vilnių ir Lietuvą, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo pražudyti tėvas, senelis, dėdės, tetos, geriausias draugas Samekas, dailininkas Samuelis Bakas rašo taip: „Ar kada nors sukaupsiu tam drąsos? Tai atrodė netikinama“.Bandantiems tyrinėti Samuelio Bako biografiją greit tampa akivaizdu, kad šiam žmogui po Antrojo Pasaulinio karo likimas buvo parengęs ilgą klajonių maršrutą, kuriame buvo Lenkija, Vokietija, Izraelis, Šveicarija, Prancūzija, Italija, JAV. Kodėl taip nutiko? Kokios iš aukščiau paminėtų vietų yra pačios svarbiausios Samuelio Bako kūrybinėje biografijoje?Kas paskatino JAV gyvenantį dailininką vis tik sugrįžti į Vilnių? Kam Lietuvoje gimė mintis Vilniuje mieste įkurti dailininko kūrybą reprezentuojantį muziejų? Kiek ir kokių iškilaus menininko darbų šiuo metu yra saugoma ir eksponuojama Samuelio Bako muziejuje?Kaip gimė katalogo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ parengimo idėja ir koncepcija? Kaip ir kada meninė kūryba gali gydyti sielų randus? Pokalbis su albumo „Samuelis Bakas. Gydantys simboliai“ sudarytoja, menotyrininke Ieva Šadzevičiene.Ved. Aurimas Švedas

Ar senosios Lietuvos valstybės kilmės klausimas yra išspręstas, o gal dar esama kokios nors erdvės interpretacijoms, esą ši valstybė galėjo būti ne lietuvių visuomenės raidos ir lietuviškojo elito pastangų rezultatas? Kas XIII amžiuje (kuomet Mindaugas kūrė Lietuvos valstybę) gyveno dabartinės Baltarusijos teritorijoje – baltarusiai, lietuviai, rusai?LDK valdytų teritorijų, kurios dabar yra Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose, gyventojai šiandienos istorikų yra vadinami „rusėnais“, bet ne baltarusiais. Kodėl?Ar tas faktas, jog Lietuvos Statutai parašyti ne lietuviškai daro šiuos įstabius LDK kūrybos vaisius „baltarusiškais“?Kodėl Vakarų Baltarusija tapo lietuvių istorinio palikimo susitelkimo epicentru? Kodėl į šią teritoriją vyko didžiausia demografinė lietuvių aristokratijos ekspansija? Kas, kaip ir kada šioje teritorijoje paliko istorinės Lietuvos ženklus?Kaip reikėtų atsakyti į pastaruoju metu vėl iškilusį hamletišką klausimą – „Kieno Vytis“?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu Eugenijumi Saviščevu ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentu Mariumi Ščavinsku.Ved. Aurimas Švedas

Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“ žaismingai ir kartu su skaidriu liūdesiu pasakoja apie žmones, kurie tarpukario epochoje lyg drugeliai pateko į mirtinai pavojingų istorinių aplinkybių voratinklį.Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įvertino M. Ivaškevičiaus pjesę kaip kūrybiškiausią 2004-ųjų knygą. Kokie argumentai lėmė šį komisijos sprendimą?Ar ilgai režisieriui Rimui Tuminui ir jam talkinusiam Arvydui Dapšiui teko ieškoti sprendimo, kaip scenoje perteikti M. Ivaškevičiaus sukurtą istoriją?O kaip aktoriams pavyko susigyventi su Pokšto, Salės, Milės ir kitais personažais?Kokiais aspektais spektaklis „Madagaskaras“ buvo novatoriškas?Pjesė „Madagaskaras“ įtraukta į mokyklinę programą. Kodėl M. Ivaškevičius sužinojęs apie tokį sumanymą iš pradžių nesutiko, kad jo kūrinys būtų analizuojamas mokykloje?Ką mūsų istorinei vaizduotei ir istorinei kultūrai davė pjesė ir spektaklis „Madagaskaras“?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi ir režisieriumi Arvydu Dapšiu, režisiere Gabriele Tuminaite, literatūrologe Loreta Mačianskaite, aktore Valda Bičkute.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie intelektualų, žaismingą ir kartu savo įžvalgomis provokuojantį nerimastingas mintis bulgarų rašytojo Georgi Gospodinov romaną „Laiko slėptuvė“, kurį išleido leidykla „RaRa“, o iš bulgarų į lietuvių kalbą išvertė Laima Masytė.Bookerio premijai skirtame internetiniame puslapyje rašytojas G.Gospodinov, pasakodamas apie savo kūrybinį sumanymą, sako: „Parašyti šią knygą mane paskatino jausmas, kad kažkas sutriko laiko laikrodžio mechanizme. Galėjai užuosti ore tvyrantį nerimo kvapą, galėjai jį paliesti pirštu.“ Ar tikrai mūsų gyvenimus reguliuojančio istorinio laiko laikrodžio mechanizmas nebeveikia sklandžiai? Kas yra laiko slėptuvė? Kada, kokiomis aplinkybėmis visuomenėje pasigirsta kalbosi apie tai, jog derėtų sugrįžti į praeitį, į „prarastąją žemę“, į „tautos aukso amžių“? Kuomet nostalgija gali tapti pavojingais spąstais?Jeigu G.Gospodinov romane aprašytas referendumas dėl praeities įvyktų 2025-aisiais, į kokį XX a. dešimtmetį norėtų sugrįžti Lietuvos piliečiai?Pokalbis su rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaite, politologu Mažvydu Jastramskiu, sociologe Irena Šutiniene, teatrologu Audroniu Liuga.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.Ved. Aurimas Švedas

2025 m. sausio 15 dieną mirė amerikiečių kino režisierius Davidas Lynchas. Kodėl šio menininko kūryba padarė tokią didžiulę įtaką kino žiūrovų vaizduotei Lietuvoje ir pasaulyje?Kalbėdami apie D. Lynchą didelė dalis jo talento gerbėjų visų pirma mini jo sukurtus kino filmus ir televizijos serialą „Twin Peaks“, tačiau šis menininkas dirbo ir kitose sferose. Kaip antai, D. Lynchas savo kūrybos kelią pradėjo nuo tapybos ir vizualioje raiškoje išbandęs vos ne visas medijas. Ką mums reikėtų žinoti apie šią D. Lyncho kūrybos sferą? Šis kino režisierius dirbo su įvairiais kompozitoriais ir muzikantais, o pastarasis bendradarbiavimas virsdavo įstabiais serialų bei kino filmų garso takeliais ir kitokiais dėmesio vertais muzikiniais reiškiniais. Kokie kompozitoriai ir muzikantai buvo D. Lyncho kūrybiniai partneriai? Ką įdomaus jam pavyko nuveikti muzikos kūrybos sferoje?Kino režisierius daug ir noriai kalbėdavo apie tai, kokia jam yra svarbi meditacija. Kam D. Lynchui viso to reikėjo? Kaip į šį klausimą atsako jis pats knygoje „Pagauti didžiąją žuvį?“ (leidykla „Vaga“, 2014, vertėja Goda Grigolytė-Lučiūnienė) Kodėl jis nuolat siūlė medituoti mums?Koks menininko portretas atsiskleidžia D. Lyncho ir Kristine McKenna knygoje „Sapnų kambarys“? (leidykla „Hubris“, 2024, vertėjas Marius Burokas).Internetiniame žodyne Oxford English Dictionary yra būdvardis „Lynchian“. Ar D. Lynchas JAV ir Europoje turėjo mokinių bei sekėjų, kurių filmuose galima įžvelgti „lynčišką“ mąstymo stilių ir vizualinės raiškos būdą?Pokalbis su poetu ir vertėju Mariumi Buroku, vertėja ir keramike Goda Grigolyte-Lučiūniene, viešųjų ryšių specialistu ir muzikantu Mykolu Katkumi, kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu, dailininku Povilu Ramanausku.Ved. Aurimas Švedas

Sukūręs „Raganiaus“ ciklą ir pelnęs pasaulinę šlovę lenkų rašytojas Andrzej Sapkowski 2002 - 2006 metais ėmėsi naujo ambicingo sumanymo – „Husitų trilogijos“ (ją lietuvių kalba išleido „Alma littera“). Trilogijoje pasakojama apie jauno geraširdžio gydytojo, žolininko, šiek tiek mago ir beviltiško romantiko Reinmaro iš Bieliavos nuotykius Husitų karo fone (1419-1437).Pasklidus žiniai esą A.Sapkowski rašo istorinių romanų ciklą kai kurie rašytojo gerbėjai Lenkijoje buvo ištikti šoko: „Ką jis čia, po velnių, išdarinėja?!“Kaip A. Sapkowski pavyko apjungti maginės fantastikos ir istorinio romano žanrus? Kokia yra pagrindinė „Husitų trilogijos“ idėja?„Husitų trilogijoje“ nuolat sumirga lietuviškas kontekstas – kalbama apie istorines personalijas, minimi įvairūs LDK įvykiai, aptariamos tuo metu persipynusios lietuviškos ir lenkiškos politinės, socialinės, kasdienybės realijos. Dažnu atveju tai daroma pasitelkiant ironiją. Tipišku tokio ironiško žaidimo su istorija pavyzdžiu galėtų būti A. Sapkowski pateikiamas lietuvių kunigaikščio Žygimanto Kaributaičio portretas: „Dabar kiek per trisdešimties metų lietuvis, auklėtas tarp lenkų Vavelyje, jungė savyje blogiausius abiejų nacijų bruožus: atsilikimą, tamsumą, veidmainystę, liguistą ambiciją, puikybę, laukinį būdą, neribotą valdžios troškimą ir visišką savikritikos stygių“.Ko rašytojas siekia rašydamas tokius dalykus – prajuokinti, sunervinti ar supykdyti, o gal... kažko išmokyti savuosius skaitytojus?Pokalbis su teisininku ir rašytoju Justinu Žilinsku, istoriku ir rašytoju Gediminu Kulikausku, rašytoju ir vertėju Gintautu K. Ivanicku, „Husitų trilogijos“ vertėju iš lenkų kalbos Kaziu Uscila.Ved. Aurimas Švedas

Kiek yra teisinga feministinių tyrimų pamatinė nuostata teigianti, kad tradicinis (istorijos) mokslas yra grįstas vyrų patirtimi ir tinkamiausias būtent šioms (vyrų) patirtims tyrinėti? Kada Vakarų akademijoje prabilta apie moterų istorijoje atradimo poreikį? Kokias naujas tyrimo temas ir, galbūt, naujas tyrimo prieigas pasiūlo mokslininkės, tyrinėdamos moteris istorijoje?Kokius tekstus, konferencijas, studentams skaitytus kursus ar kitus dalykus Lietuvos Nepriklausomybės epochos pradžioje reikėtų laikyti domėjimosi moterimis istorijoje ir moterų istorijos tyrimų pradžia? Kaip gimė straipsnių rinkinio „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ sumanymas? Kokias mokslines problemas siekta išspręsti? Kokius susiklosčiusius istoriografijos vaizdinius, kokias mąstymo klišes bandyta išklibinti, o gal ir sugriauti rengiant knygą „Moterų istorijos eskizai“?Kokia dabar yra moterų istorijos tyrimų būklė Lietuvoje? Ar moterų studijos vaduojasi iš akademinio gyvenimo periferijos? O gal vis dar reikia įrodinėti moterų istorijos prasmę bei vertę?Pokalbis su literatūrologėmis, knygos „Moterų istorijos eskizai“ sudarytojomis bei tekstų autorėmis dr. Ramune Bleizgiene, dr. Birute Avižiniene, dr. Dalia Cidzikaite ir doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.Ved. Aurimas Švedas

Annie Ernaux (gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Ji 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių.Ką mums dar reikėtų žinoti apie prancūzų rašytoją, kuriai 2022-ųjų spalį buvo įteikta Nobelio literatūros premija?Leidykla „Gallimard“ 2011-aisiais išleistą Annie Ernaux kūrinių rinkinį įvardino žodžiai - ecrire la vie. Ar šie žodžiai padeda atrakinti rašytojos kūrybą ir jos knygą „Metai“?O kaip būtų galima apibūdinti A. Ernaux rašymo stilių?A. Ernaux „Metuose“ mums pasakoja apie savo gyvenimą Normandijoje, darbininkų šeimoje, studijas Ruano ir Bordo universitetuose, mokytojavimą, šeimą, du vaikus, tarpasmeninių santykių krizę. Kartu „Metai“ yra XX a. II pusės (o tiksliau - 1941–2006 metų) Prancūzijos ir Europos istorijos sintezė.Kokius svarbiausius dalykus pavyksta nuveikti A. Ernaux „Metuose“ ieškant asmeninės ir universalios perspektyvos dermės?Kokiam žanrui reikėtų priskirti šį romaną?Kodėl rašytoja „Metuose“ kalba trečiuoju asmeniu? Ir kodėl ji nuolat aprašo, kaip ji – romano protagonistė – metams bėgant keičiasi nuotraukose?Kiek tiesos yra vieno recenzento žodžiuose, jog „Metai“ yra XXI amžiuje gyvenančiam žmogui skirta „Prarasto laiko beieškant“ versija?Pokalbis su romano „Metai“ vertėja iš prancūzų kalbos Greta Štikelyte, literatūrologe prof. Dalia Satkauskyte, kultūros ir gyvenimo būdo žurnalistu Valdu Puteikiu.Ved. Aurimas Švedas

Laida transliuojama ypatingu laiku – pirmąją Kalėdų dieną – tad šiandien viskas „Istoriko teritorijoje“ bus kiek kitaip nei įprasta. Studijoje svečiuojasi du kiek netipiški istorikai, kurie pasakoja įvairias istorijas savo kuriamos ir atliekamos muzikos pagalba.Kaip Kazimiero Likšos ir Agnės Šiaulytės – Petunijos gyvenime atsirado istorija ir kada jie suprato, kad muzika jiems yra svarbiau už praeities studijas Vilniaus universitete Istorijos fakultete? Kaip, kada, kiek šiems muzikantams dirbant studijoje ar lipant į sceną padeda, o gal trukdo jų kaip istorikų tapatybė? Kiek jauniems kūrėjams svarbu suprasti tai, kaip ir ką darė jų kolegos prieš dešimt, dvidešimt ar... penkiasdešimt metų?Jeigu reikėtų Lietuvos Nepriklausomybės istoriją papasakoti dainomis (sukurtų Lietuvos roko ir popmuzikos grupių bei atlikėjų per paskutinius tris dešimtmečius), kokios tai būtų dainos? Roko ir popmuzika yra labai stipriai paremta nostalgijos jausmu. Ar patys šios muzikos kūrėjai sugeba atsispirti prieš savųjų „jaunystės dievukų“ spindesį?Kada roko ir popmuzikos kūrėjų bei atlikėjų eksperimentai (arba žaidimai) su istorija kuriant miuziklus, įrašinėjant teminius albumus, pavyksta?Pokalbis su Vilniaus universitetą Istorijos fakultetą baigusiais muzikantais Kazimieru Likša ir Agne Šiaulyte – Petunija.Ved. Aurimas Švedas

2024 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta unikali paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Joje eksponuojami fotografijos meistro Antano Sutkaus darbai. Parodos kuratorius Thomas Schirmböckas, pasakodamas apie tai, kaip gimė parodos idėja, sakė: „Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“A. Sutkus pats priklausė sovietinei nomenklatūrai ir tuo pat metu fiksavo nomenklatūros būtį ir buitį. Kaip A. Sutkaus buvimas nomenklatūros viduje įtakojo jo kaip fotografo žvilgsnį? Kokias aspektais fotografo sukauptas nuotraukų archyvas yra įdomus, svarbus ir gal net unikalus? Ar tarp sąvokų „sovietų elitas“ ir „nomenklatūra“ galima dėti lygybės ženklą? Koks buvo tiesiausias kelias sovietmečiu vedantis į nomenklatūros pasaulį? Koks prieš mūsų akis iškyla tipiško sovietų Lietuvos nomenklatūrininko portretas? Koks jo amžius, kūno sudėjimas, apranga? Kokiuose interjeruose tipiškas nomenklatūrininkas įamžintas A. Sutkaus nuotraukose?A. Sutkaus nuotraukose užfiksuoti besibučiuojantys, nuolat laikantys savo rankose telefono ragelį nomenklatūros atstovai. Kodėl bučiniai ir telefonai buvo tokie svarbūs sovietinės nomenklatūros kasdienybėje? Saldus nomenklatūros gyvenimas turėjo ir tipišką savo kvapą. Koks jis buvo?Pokalbis su parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ konsultantais filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu; istoriku, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu; istorike, dr. Mingaile Jurkute.Ved. Aurimas Švedas(S.Samsono/LNM nuotr.)

Ar bandant suprasti tai, ką rašė viena iš žymiausių XX a. politikos filosofių Hannah Arendt derėtų gilintis į šios intelektualės biografiją? Kuo savitas H. Arendt politiškumo supratimas? Kada, anot šios mąstytojos, prasideda politika? Ką reiškia veikti politiškai? Kuo politinis veiksmas išsiskiria iš visų kitų žmogaus veiklos sričių ir patyrimo formų?Vidutiniam statistiniam Lietuvos piliečiui ar pilietei, stebintiems vidaus ir užsienio politikos aktualijas per „Panoramos“ „langą“, turėtų keistai nuskambėti H. Arendt tezė, jog politiką ir politinį veikimą reikėtų kildinti iš draugiškumo. Ką tuo norima pasakyti? Ar konfliktas nėra pamatinė politinio veikimo prielaida?Kaip reikėtų suprasti tezę, jog H. Arendt koncepcijoje politika turi būti matoma kaip moralinės savirealizacijos laukas? Ar iš šios tezės seka, kad idealiu atveju į politiką turėtų ateiti žmonės, turintys ne tik idėjų, bet ir vertybių, o taip pat – aiškų moralinį kompasą?H. Arendt sukūrė metafora tapusią sąvoką „blogio banalumas“. O kas šios mąstytojos koncepcijoje yra politinis blogis? H. Arendt sako, kad politinis arba kitaip – bendras pasaulis yra prasmingas ir įmanomas. Iš kur ši moteris sėmėsi optimizmo, gyvendama tamsiais laikais ir stebėdama blogio kilsmą?Pokalbis su politikos filosofe dr. Simona Merkinaite, parengusia disertaciją „Hannos Arendt politiškumo samprata“ (Vilniaus universitetas, 2024).Ved. Aurimas Švedas(Nuotraukos autorius Elvis Žaldaris)

Ar žmogaus ryšys su vieta gali apspręsti jo gyvenimo kelią? Kaip „Anykščių faktorius“ įtakojo menotyrininko, fotografo, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomo Ivanausko apsisprendimą susieti savo gyvenimą su kultūra ir menu?Kodėl menotyrininkas, tyrinėjęs Anykščių krašto reprezentacija fotografijoje 1900–1940 metais, pats nusipirko pirmąjį fotoaparatą ir ėmė fotografuoti teatro režisieriaus Oskaro Koršunovo bei jo trupės darbo užkulisius? Koks buvo šio veiksmo tikslas? „Daryti meną“ ar palikti ateities kartoms šaltinį apie išskirtinių dalykų teatre gimimo procesą?Kas yra svarbiausia kultūros atašė darbe? Kaip įmanoma kalbėtis su laike ir erdvėje nuo mūsų nutolusiais Kitais? Kaip ir ką reikia sakyti, kokius dalykus pabrėžti siekiant pristatyti Lietuvos istoriją bei kultūrą Kinijoje ir Pietų Korėjoje?Ką ir kiek gali nuveikti vienas žmogus, norėdamas priminti ir suaktualinti iškilių Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmonių atminimą XXI visuomenės akivaizdoje?Kokius sau uždavinius kelia dabar kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele dirbantis T.Ivanauskas?Pokalbis su menotyrininku, fotografu, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomu Ivanausku.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos nacionalinis dramos teatras buvo pakviestas prisijungti prie organizacijos „Mitos21“, kuri vienija stipriausius Europos teatrus. Apie šią organizaciją ir tai, ką prisijungimas prie jos gali pasiūlyti teatrui, pasakoja viena iš LNDT meno vadovių, režisierė Eglė Švedkauskaitė.„Apie meną galima kalbėti įvairiai, o šitos įvairovės Lietuvoje man šiek tiek trūksta“, – sako knygą „Ką veikti muziejuje“ parašiusi meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė. Šia knyga autorė tarsi drąsina į muziejus ir galerijas žengti tuos, kurie dar nėra tapę nuolatiniais jų lankytojais, ir siūlo pagrindus meno pažinimui. Pokalbis su knygos „Ką veikti muziejuje“ autore.Vaikštinėdami Paryžiuje, o ir kituose didesniuose Prancūzijos miestuose, kur ne kur – metro stotyse, gatvėse ar šiaip stenduose – galime pamatyti Lietuvos sezono Prancūzijoje plakatą. Jame – juodu latekso rūbu apsirengęs šokantis vaikinas ryškiai rausvais ilgais besiplaikstančiais plaukais. Tai – jaunosios kartos choreografas ir šokėjas Dovydas Strimaitis. Su juo Prancūzijoje susitiko ir apie Lietuvos sezoną pasikalbėjo Austėja Kuskienė.Clinto Mansello garso takelis šiuolaikinėms, steroidinėms „Telmai ir Luisai“ filme „Meilė, melas, kraujas“: Režisierė Rose Glass 90-ųjų elektroninės muzikos ritmu žvelgia į moterų meilę, ritmingai besipriešinančią vyriško pasaulio taisyklėms ir, pasitelkdama ironiją, siūlo iškeisti niūrią tikrovę į magišką realizmą. Pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Tarp 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje pateko renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, festivalio „Revolution“ organizatorius ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Ką toks pripažinimas atneša? Kuo išsiskiria šiandienė Lietuvos renginių rinka? Kokius pokalbius Aurimas laiko nusisekusiais? Ir kodėl taip mėgsta Nilsą Frahmą? Atsakymai į šiuos ir daug kitų klausimų – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

2024-ųjų spalio 29 dieną Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui.Valdovų rūmai nuosekliai dirba primindami mums apie svarbias senąją Lietuvos valstybę kūrusias ir stiprinusias gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, o 2019–2020 m. sandūroje – kunigaikščiai Radvilos.Kuo paroda skirta Pacams yra panaši į ankstesniąsias ir kuo ji skiriasi nuo ką tik paminėtų parodų? Kuo pasižymi šios parodos sandara ir struktūra? Į kokį pasakojimą sutelkti daugiau nei 300 parodoje rodomų eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir dailės kūriniai, piešiniai ir projektai, senosios fotografijos, autentiški dokumentai ir senieji spaudiniai, ginklai ir šarvai, kitos istorinės relikvijos?Kada ir kokį išskirtinį vaidmenį senosios Lietuvos valstybėje atliko Pacai? Kokiose Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių jie visų pirma siekė pasireikšti, save realizuoti?Pacų giminės atstovai buvo ne tik įžvalgūs politikai ir talentingi diplomatai, sėkmingi karvedžiai, stropūs ganytojai, pamaldūs Bažnyčios rėmėjai bet ir aktyvūs bei dosnūs meno mecenatai. Kokiose sferose ir kaip reiškėsi Pacų mecenatystė? Ką iš šios giminės istorinės kūrybos ženklų mes vis dar galime išvysti XXI amžiuje?Kaip Pacai susiję su Valdovų rūmais?Pokalbis su nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku, muziejininku, vienu iš parodos kuratorių Mariumi Uzorka, muziejininke, parodų koordinatore Gabija Tubelevičiūte.Ved. Aurimas Švedas

Kaip į vieną sakinį sutalpinti žmogaus biografiją? Kas į vieną visumą apjungia archeologo mėgėjo, restauratoriaus, menotyrininko, archyvaro, kultūros istoriko, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovo Juozapo Blažiūno interesus?Kiek panašumų yra tarp restauratorių ir istorikų amatų? Kokie vėjai restauratorių ir menotyrininką nubloškė dirbti į archyvą? Ar tikrai šiandien archyvas gali tapti įkvėpimo šaltiniu XXI a. žmogui? Kaip ir ką galime padaryti gelbėdami svarbius istorijos šaltinius nuo meno ir kultūros pasaulio žmonių pomėgio „ugnimi apvalyti“ savo archyvą?Kaip gimė idėja rengti ekspedicijas į Australiją, Naująją Zelandiją, Urugvajų, Argentiną, Pietų Afrikos Respubliką? Kaip šios ekspedicijos keitė jų organizatoriaus supratimą koks yra lietuvių arba su Lietuva susijusių žmonių pasaulis, plytintis už mūsų valstybės sienų?Kodėl rašant knygas pirminiai šaltiniai visuomet svarbiau už įmantrias jų interpretacijos mokslingose monografijose?Pokalbis su Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovu doc. dr. Juozapu Blažiūnu.Ved. Aurimas Švedas

Kaip istoriją studijavęs žmogus pasirinko reklamų stratego darbą? Juk iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad istorikai yra flegmatiški, nepraktiški, ilgai sakinį galvoje ir popieriuje ar kompiuterio ekrane dėliojantys žmonės. Tuo tarpu reklamos kūrimo sfera skirta dinamiškiems, kūrybiškiems, rizikuoti ir improvizuoti linkusiems žmonėms.Jeigu istorikų cecho atstovai pasikviestų reklamų strategijas kuriantį žmogų ir paprašytų pagalbos: „sukurk mums prekinį ženklą!“, ką būtų galima praeities tyrinėtojams patarti?Ką daryti istorikams, kurie vis dar nori lėtai rašyti ilgas knygas epochoje, kurioje reakcijos greitis ir gebėjimas aiškiai, taupiai bei efektingai reikšti mintis yra lemiamas dalykas?Kaip mandagiems siaurų klausimų ekspertams pasakoti apie sudėtingus dalykus viešojoje erdvėje nežinant naujų žaidimo taisyklių, kurios nuolat kinta? Juk didelė dalis mokslininkų, bijodami pakliūti į filme “Don't Look Up” parodytą situaciją tiesiog slepiasi nuo žurnalistų ir bijo rašyti į internetinę žiniasklaidą.Kiek tiesos teiginyje esą istorija yra pernelyg svarbus dalykas, kad ją būtų galima palikti vien tik istorikams? Jeigu taip – kokiose su istorija susijusiose sferose gali sėkmingai veikti ne tik mokslininkai?Ar įmanoma Lietuvos istoriją papasakoti vienu sakiniu arba vienu žodžiu?Pokalbis su istoriku, reklamos strategu Tomu Bartninku.Ved. Aurimas Švedas

Britų istorikas Simon Schama savo knygoje „Peizažas ir atmintis“ rašo: „Taigi, senų senovėje čia buvo Lietuva, bet nebuvo ne tik žydų, bet ir krikščionių. Po to čia buvo žydai, kurie gyveno apsupti medžių, ir gabeno tuos medžius link upių ir miestų. Ir dabar čia vėl nebėra žydų ir miškas čia stovi…“ Ką per 34 Nepriklausomybės metus mums pavyko nuveikti sodinant atminties gyvastį saugančius medžius? Kokie svarbūs darbai, susiję su Lietuvos žydų paveldo išsaugojimu ir aktualinimu yra dar nepradėti daryti arba nepadaryti iki galo?Jeigu būtų rengiama strategija „Lietuvos žydų paveldas 2050“, kokius pirmaeilės svarbos uždavinius šioje strategijoje reikėtų įrašyti?Kaip reikėtų suprasti lenkų idėjų istoriko, muziejininko bei filosofo Krzysztofo Pomiano idėją, jog egzistuoja ne vienas, o bent trys – pažintinis, hermeneutinis ir egzistencinis –matmenys, į kuriuos privalu orientuotis prakalbus apie sudėtingus, dramatiškus įvykius, žmonių kančias ir mirtis? Ar teisingai elgiasi istorikai orientuodamiesi tik į pirmąjį – pažintinį lygmenį? Kaip ir kada galima išgirsti bei suprasti ką mums sako mirusieji?2013-aisiais interviu žurnalui „Veidas“ rašytojas Grigorijus Kanovičius pasakė: „Man atrodo, žydų laikotarpis Lietuvoje baigėsi, nors to nenori pripažinti žydai, dar gyvenantys Lietuvoje, ir lietuviams tai nesmagu girdėti. Tai nepopuliarūs sakyti, o ausiai nemalonūs klausyti dalykai, bet ką aš galvoju, tą sakau, ir būsiu labai labai laimingas, jei suklysiu“.Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada kai buvo ištarti šie žodžiai. Ką parodė laikas? Ar G.Kanovičius buvo teisus?Pokalbis su rašytoju Sergejumi Kanovičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Kiek Lietuvos istorijos tyrinėtojai yra identifikavę istorinių sostinių? Ar galima sakyti, jog istorikų bei archeologų tarpe yra aiškus matymas ir sutarimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis yra vadinama „istorine sostine“?Kuri iš jau identifikuotų keturių istorinių sostinių (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) nusipelno seniausios istorinės sostinės vardo?Ar egzistuoja bent menkiausia teorinė galimybė, kad šalia jau egzistuojančių istorinių sostinių gali atsirasti naujų pretendentų į šį statusą? Kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti?Kernavėje detalūs archeologiniai tyrimai nepertraukiamai vykdomi nuo 1979-ųjų. Kaip ir kam gimė idėja imtis šios vietovės tyrimų? Kas buvo šių tyrimų iniciatorius ir svarbiausias ilgametis vykdytojas? Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?Kokie yra patys svarbiausi sėkmingi žingsniai XX a. II pusėje – XXI a. pr. atlikti senųjų Trakų, Trakų miesto ir pilių tyrinėjimo bei šių vietas paverčiant svarbiomis muziejininkų veiklos bei visuomenės atminties vietomis?Kaip Kernavei pavyko gauti UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusą? Kokiems žmonėms šiuo atveju už jų darbą teikiant paraišką turėtume visų pirma padėkoti?Istorinė sostinė – vietos tapatumo dalis, kuri turėtų būti perduodama iš kartos į kartą.Ar tokio tapatumo užuomazgas galima įžvelgti Kernavėje ir Trakuose gyvenančių žmonių suformuotose bendruomenėse?Kaip šį vietos tapatumą galima būtų brandinti?Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriumi doc. dr. Ramojumi Kraujeliu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėju, archeologu doc. dr. Gintautu Vėliumi, Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Dariumi Kvedaravičiumi.Ved. Aurimas Švedas(J. Stasiūno/Kernavės muziejaus nuotr.)

Pokalbis su rašytoja Sonata Dirsyte apie antrąjį jos istorinį romaną „Išdidumo kalinė“ (Alma littera, 2024), kuriama pasakojama apie Kotrynos Telničietės – LDK valdovo Žygimanto Senojo mylimosios, Beatos Koščeleckos (nesantuokinės Žygimanto Senojo ir Kotrynos Telničietės dukros), Elžbietos Ostrogiškaitės (Halkos) (vienintelės Beatos Koščeleckos ir Iljos Ostrogiškio dukros), Onos Jogailaitės (Žygimanto Augusto sesers ir Stepono Batoro žmonos) ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės bei Lenkijos karalienės Bonos Sforzos likimus. Kas sieja šias moteris?Kaip istorinė epocha įtakojo romano „Išdidumo kalinė“ herojų likimus? Kada ir kaip moteriai buvo įmanu pasipriešinti gniuždančiam taisyklių, draudimų bei aplinkybių voratinklio spaudimui? Kokią kainą moteris mokėjo už teisę savarankiškai mąstyti, laisvę rinktis, galimybę klysti?Ar S. Dirsytės romaną galima laikyti feministiniu?Kodėl istoriniai romanai pastaruoju metu tokie populiarūs tarp Lietuvos skaitytojų? Žmonėms nebeužtenka įkvėpimo dabartyje, todėl atsigręžiama į praeitį?Pokalbis su rašytoja Sonata Dirsyte.Ved. Aurimas Švedas

Požiūris į istoriją gali būti dvejopas. Pirmoji požiūrio šalininkai tapatina istoriją su praeities įvykiais, todėl mano, kad istorija tiesiog „įvyko“ pagal kažkokią logiką, ir mes galime ją tik išaiškinti, atskleisdami loginį „raktą“. Kiti savo ruožtu į istoriją žiūri ne kaip į praeities įvykius, o kaip į pasakojimą apie juos. Kodėl istorikams turi rūpėti kaip skirtingi žmonės arba žmonių bendruomenės pasakoja skirtingas istorijas apie tą patį įvykį? Juk tai tik nuomonės, nepretenduojančios į tiesą!Kaip reikėtų suprasti sąvoką „išgyventoji istorija“? Kokias istorines patirtis ir juos išreiškiančius pasakojimus tyrinėjo monografijos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“ autoriai?Kokie buvo ankstyviausi reikšmingi išgyventi įvykiai, kurių liudininkais ir pasakotojais galėjo būti tarpukario Lietuvos visuomenės nariai? Kokias istorines patirtis reikėtų įvardinti kaip pačias svarbiausias, formavusias didelės to meto visuomenės dalies savivoką?Kaip ir kokius pasakojimus apie išgyventą istoriją kūrė ir įtvirtino skirtingi politiniai ir socialiniai aktoriai Lietuvoje tarpukariu? Dėl kokių įvykių vertinimų vyko intensyviausi ginčai?O kokias istorines patirtis po 1926-ųjų valstybinio perversmo buvo siekiama kontroliuoti ir cenzūruoti? Ko buvo nenorima, o gal ir neleidžiama prisiminti?Pokalbis su vienu iš monografijos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu“ autorių, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktoriumi prof. dr. Vasilijumi Safronovu.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra Kijevo Rusia? Jeigu ji iš tiesų buvo viena iš svarbiausių ankstyvųjų viduramžių Europos valstybių, kodėl mes apie Kijevo Rusios istoriją žinome tiek mažai?Kaip kūrėsi ši valstybė? Kokių aplinkybių sampyna tapo paskata pastarojo istorinio subjekto iškilimui? Kodėl vikingai laikomi Kijevo Rusios įkūrėjais?Kokie buvo Kijevo Rusios ir baltų ryšiai?Koks Kijevo Rusios istorijos periodas laikomas jos „aukso amžiumi ir kokios priežastys lėmė Kijevo Rusios žlugimą?Kokius melagingus teiginius apie Kijevo Rusios istoriją skleidžia šiuolaikinė rusiškoji istoriografija ir propaganda? Kodėl Rusijos istorikai, politikai ir žurnalistai siekia nuslėpti arba iškraipyti Kijevo Rusios istoriją? Kokių tikslų siekiama įgyvendinant šią tapatybės vagystę?Lietuvos nacionaliniame muziejuje parodų erdvėje „Istorijų namai“ atidaryta paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“. Kokias svarbiausias idėjas apie Kijevo Rusią, jos istoriją ir paveldą, siekė perteikti šios parodos kuratorės?Pokalbis su parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ kuratorėmis archeologėmis dr. Rūta Kačkute ir Egle Zaveckiene bei parodos konsultantu archeologu dr. Aleksiejumi Luchtanu.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra kontrafaktinė arba alternatyvioji istorija ir kodėl verta ja užsiiminėti? Kodėl istorikai vengia kelti klausimą „Kas būtų, jeigu…?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria praeities tyrinėtojai, nusprendę imtis alternatyvų svarstybų? Kiek toli galima eiti tyrinėjant neįvykusios istorijos plotmę?Kontrafaktinės istorijos galimybės bene pirmą kartą Lietuvos istorikų buvo aptartos 1999-aisiais televizijos laidoje „Būtovės slėpiniai“ (ciklas „Janas Mateika ir Žalgiris Lietuvos istorijoje“, epizodas „Neįvykusi istorija“).Kaip Alfredui Bumblauskui pavyko įtikinti Edvardą Gudavičių imtis tokios temos svarstybų? Kokie klausimai nagrinėti šioje laidoje?Jeigu A.Bumblauskas turėtumų laiko parašyti neįvykusios senosios Lietuvos valstybės istoriją, nuo kokio alternatyvios istorijos siužeto pradėtų savąjį pasakojimą, kokius kontrafaktus svarstytų ir kokiu lemtingu įvykiu tokią knygą užbaigtų?Ar Vilnius liktų tokios alternatyvios Lietuvos istorijos sostine, o gal sostinę reikėtų iškelti į Kėdainius, Biržus, Klaipėdą arba… į Rygą?Alfonso Eidinto knygoje „Kitokios istorijos ilgesys. Alternatyvūs (kontrafaktiniai) pasakojimai“ centrinis siužetas – „Lietuva narsiai pasipriešina SSRS agresijai 1940 metais“. Lietuvos visuomenė iki šiol svarsto dilemą: o jeigu šūvis būtų iššautas, kas tada? Kokių tikslų buvo įmanoma pasiekti nusprendus priešintis?Norberto Černiausko knygos „Fado: Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ galiniame viršelyje pirmasis sakinys skamba taip: „Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo“. Kaip šio intriguojančio pasakojimo autorius atsako į klausimą - „Kokiu būdu Pirmoji Respublika galėjo išsigelbėti?“Su kokiais didžiausiais iššūkiais šioje alternatyviojoje istorijos versijoje Lietuvos Respublika susiduria po Antrojo pasaulinio karo?Žvalgantis į Nepriklausomybės epochą tenka pripažinti, kad joje irgi būta pavojingų pasirinkimų: „arba-arba“. Koks kontrafaktas, pokalbininkų nuomone, iki šiol buvo pats dramatiškiausias?Pokalbis su istorikais prof. dr. Alfredu Bumblausku, prof. dr. Alfonsu Eidintu, doc. dr. Norbertu Černiausku.Ved. Aurimas Švedas

Kuo mums yra svarbi rašytojo Tadeusz Konwicki kūryba? Kokio vaidmens vertas T.Konwickis šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje?Kaip netikėtose vietose sudygsta kūrybiškumas? Kaip „kažkokiame” Pavilnyje užaugo toks savitas rašytojas - T.Konwicki? Iš kur aspiracijos, kur talento šaknys, iš kur kūrybinė motyvacija? Kaip įsivietinimo Pavilnyje siekis padeda šiandienos vilniečiams atrasti T. Konwicki kūrybą?Sakoma, kad T. Konwicki romaną „Meilės įvykių kroniką“ galėtume apibūdinti kaip tobulą XX a. vidurio Rytų Europos simbolį. Iš kokių elementų šis simbolis susideda ir kodėl iš tokių?Kaip galėtume įamžinti T. Konwicki gyvenimą ir kūrybą Vilniuje ir Vilniaus krašte? Kokias šio rašytojo knygas dar turėtume išsiversti iš lenkų kalbos ir dėmesingai perskaityti?Pokalbis su rašytoju ir T. Konwicki tekstų vertėju Vidu Morkūnu, istoriku ir rašytoju Tomu Vaiseta, politologe Aine Ramonaite bei literatūrologu ir kultūros istoriku Dariumi Kuoliu.Ved. Aurimas Švedas

Rugsėjį minime vieną svarbiausių įvykių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje – 510-ąsias Oršos mūšio metines. Šis mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d. netoli Oršos, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, yra laikomas vienu didingiausių karinių laimėjimų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės istorijoje. Tuo metu jungtinė LDK ir Lenkijos kariuomenė stojo į kovą su keliariopai gausesnėmis Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgomis.Kaip būtų galima nusakyti ilgalaikio konflikto tarp Maskvos ir Vilniaus, kuris ir atvedė į Oršos mūšį, priežastis? Ko siekė Maskva? Kokius tikslus sau kėlė Vilnius? Kiek tiesos yra žodžiuose, jog Oršos mūšyje sprendėsi LDK likimas?Svarbiausi šios pergalės laurai priskiriami jungtinės kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui. Ką tikro galime pasakyti apie šį didiką, LDK etmoną ir Vilniaus kaštelioną?Ką dar be Konstantino Ostrogiškio reikėtų paminėti kaip svarbius Oršos mūšio pergalės kalvius?Konstantiną Ostrogiškį istorikai kartais vaidina karo genijumi. Kokie LDK etmono sprendimai lėmė tai, kad daug gausesnės bojarino Ivano Čeliadnino pajėgos buvo sumuštos?Kokie buvo svarbiausi Oršos mūšio pergalės politiniai ir kultūriniai vaisiai?Krokuvoje, gana greitai po rugsėjo 8 d. pasiektos pergalės, 1515 m. pradžioje, buvo išleistas Andriejaus Kšyckio eilėraščių rinkinėlis - „vilnietiškasis ciklas“. Kokie dar be A.Kšyckio poetai bandė savo eilėse bandė įamžinti Oršos mūšio pergalę?Po Oršos mūšio pergalės LDK valdovo aplinka inicijavo intensyvią propagandos kampaniją, nukreiptą tiek į draugiškas, tiek ir į priešiškas valstybes. Ko buvo siekiama šiuo veiksmu? Kokios buvo propagandos kampanijos pasekmės?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Genute Kirkiene ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mintautu Čiurinsku, ką tik išleidusiu monografiją „Europinė Oršos pergalės (1514) propaganda ir Lietuvos kultūra“ bei parengusiu šaltinių rinkinį „Oršos pergalės (1514) šaltiniai. Poezija, proginiai ir naujienų spaudiniai“.Ved. Aurimas Švedas

Today, we sit down with our podium finishers from the SLC round of Formula Drift Pro. Aurimas Bakchis - https://www.instagram.com/OdiDrift/ Fredric Aasbø - https://www.instagram.com/FredricAasbo/ Trent Beechum - https://www.instagram.com/Trenton_Beechum/ Produced by    Jacob Gettins https://linktr.ee/jako13 Formula DRIFT - https://www.formulad.com/  Edited by Kyle Mayhew - https://www.instagram.com/kaywhy_85/  Audio Engineering by J-One Audio Services -https://www.facebook.com/profile.php?id=100090486859184 Intro Song by Legna - https://www.tiktok.com/@originallegna  Track Signs Provided by - https://www.instagram.com/style.driven/ Get Your Hat - https://shopfdgarage.com/products/the-teal-beanie Original Concept - Frank Maguire Instagram: https://bit.ly/Instagram-FD Twitter: https://bit.ly/Twitter-FD TikTok: https://bit.ly/TikTok-FD Facebook: https://bit.ly/FacebookWeb-FD

Kas yra „Renkuosi mokyti“ sistema? Kaip ji veikia? Kodėl prieš metus vilnietė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolventė pasirinko mokytojos darbą Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje? Skeptikas, išgirdęs apie tokį sprendimą, tikriausiai, pasakytų: „Mokytojo profesija yra nepopuliari, ji nesiejama nei su savirealizacijos galimybe, nei su finansine gerove. Kam jaunam žmogui rinktis tokį sunkų kelią?“Kokios buvo pirmosios istorijos mokytojos dienos? Kokias praėjusiais metais išgyventas akimirkas mokykloje galima pavadinti pačiomis sudėtingiausiomis?Kaip reikėtų suprasti laidos viešnios žodžius: „Mokykla yra amerikietiškieji kalneliai”?Kiek Peterio Weiro filme „Mirusių poetų draugija“ (Dead Poets Society, 1989) aktoriaus Robino Williamso suvaidintas mokytojo personažas (kuris lipa ant stalų, plėšo knygų puslapius, klasės akivaizdoje kartoja sentenciją „Carpe diem!“) galėtų būti sektinas pavyzdys pedagogams dirbantiems su jaunimu XXI amžiuje?Kaip mokytoja atsako į klausimą „Kas yra sėkmė mano darbe“?Pokalbis su istorike, dirbančia Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje istorijos mokytoja, Rūta Leipute.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie Anatolij Kuznecov romaną – dokumentą „Babyn Jaras“ (jį ką tik išleido leidykla „Lapas“). Tai jaudinanti paprastų žmonių, patyrusių sovietų valdymo, vėliau nacių okupacijos žiaurumą, kasdienybės ir bandymo išlikti kronika. Tai ir istorinis dokumentas, kuriame pasakojama apie Babyn Jarą, siaubingų nusikaltimų vietą.Kas, kaip, kada nutiko Babyn Jare, kiek žydų ir kitų tautybių žmonių čia buvo nužudyta? Kuo Babyn Jaras yra tipiška ir kuo – išskirtinė Holokausto vieta? Kuo Babyn Jaras yra panašus į Panerius ir kuo nuo Panerių skiriasi?Kaip Sovietų Sąjungoje veikė atminties iškraipymo mechanizmai, turėję pakeisti Holokausto prasmę? Kokie rašytojai, kino kūrėjai ar kompozitoriai sovietmečio epochoje mėgino savo kūriniuose apmąstyti ir papasakoti apie Babyn Jaro tragediją?Ką reikėtų žinoti apie „Babyn Jaro“ autorių – kijevietį A. Kuznecovą? Kaip šio žmogaus asmeninės patirtys įtakojo tai, ką jis vėliau imsis rašyti?Stipriai cenzūruotas ir sutrumpintas romanas pirmą kartą buvo publikuojamas 1966-aisiais, sovietiniame literatūros ir meno žurnale „Junost“, o 1967 metais romanas buvo išleistas leidykloje „Molodaya Gvardija“ . Koks buvo šios knygos pasirodymo istorinis kontekstas? Kaip knyga buvo sutikta recenzentų ir visuomenės? Kaip „Babyn Jaro“ pasirodymas paveikė jauno ir perspektyvaus rašytojo A.Kuznecovo karjerą?Lietuviškame knygos leidime pateikiama pilna romano versija, kurioje grafiškai išskiriami ne tik vėlesni autoriaus papildymai, bet ir sovietmečiu cenzūruotos romano - dokumento vietos.Ką sovietai norėjo nuslėpti, kokius istorinius faktus iškraipyti, nutylėti, perkurti?Kiek A. Kuznecovo romanas funkcionuoja Ukrainos visuomenės istorinėje kultūroje XXI a.?Pokalbis su istoriku, romano – dokumento „Babyn Jaras“ vertėju į lietuvių kalbą dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Aurimas Švedas

Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviausiai mitologizuotų legendinių herojų“ buvo didysis kunigaikštis Gediminas. Kokiomis, aplinkybėmis, koks šios asmenybės portretas kurtas to meto spaudoje, viešumoje vykusiose diskusijose?Dar vienu svarbiu atskaitos tašku Lietuvos visuomenei tapo „prarasto rojaus“ arba Pirmosios Lietuvos Respublikos atmintis. Viena svarbiausių šios epochos simbolinių figūrų – paskutinysis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Tuo tarpu Latvijos visuomenėje svarbia simboline ir netgi mitologizuota figūra tapo paskutinysis Latvijos Respublikos Prezidentas Karlis Ulmanis. Koks šio žmogaus paveikslas iškyla prieš akis skaitant ano meto spaudą?1987-1990-ieji – kultūrinės spaudos aukso amžius. 1990-aisiais Lietuvoje buvo įspūdingi kultūrinės spaudos tiražai: „Nemunas“ – 94; „Metai“ – 30; „Šiaurės Atėnai“ – 51; „Literatūra ir menas“ – 75; „Kultūros barai“ – 60 tūkstančiai egzempliorių. Po metų situacija – visiškai kita. Kas nutiko? Ar panaši dramatiška kaita vyko ir Latvijoje?Pokalbis su literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Viktorija Jonkute, ką tik visuomenei pristačiusia monografiją „Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“.Ved. Aurimas Švedas

Šių metų liepos 13 – 20 dienomis įvyko 28-asis Thomo Manno festivalis „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“. Festivalio atidarymas tradiciškai prasidėjo Pradžios koncertu, prieš kurį sveikinimo žodį taręs Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermann sakė: „Kai žvelgiu žemyn tarp pušų į vadinamąjį itališką vaizdelį priešais Manno namelį, mane apima didingas jausmas, tarsi būčiau kalno viršūnėje.“ O su kokiais jausmais širdyje Thomo Manno centro ir festivalio kuratoriai ir organizatoriai užbaigė šių metų festivalį?Festivalio tema buvo suformuluota prisimenant ir siekiant suaktualinti dvi sukaktis: Imanuelio Kanto 300 -ąsias gimimo metines ir Thomo Manno romano „Užburtas kalnas“ šimtmečio (jis buvo išleistas 1924-aisiais) jubiliejų.Kuo yra svarbus ir išskirtinis T. Manno kūrybinėje biografijoje jo romanas „Užburtas kalnas“?Ką šiame T. Manno romane simbolizuoja viršūnės, o ką - žemumos? Kas nutinka romano herojui Hansui Kastorpui kai jis iš Šiaurės Vokietijos lygumų pakyla į Alpes? Akivaizdu, kad rašytojas sanatoriją, į kurią patenka H. Kastorpas ir joje praleidžia septynis metus, paverčia simboliu. Tik ką šis simbolis reiškia?Festivalyje lankėsi Trento universiteto profesorius, germanistas ir vertėjas Luca Crescenzi, kuris pasiūlė dar vieną romano interpretaciją, esą tai yra H. Kastorpo sapnas.Kaip L.Crescenzi atsako į klausimą – kam T. Mannui prisireikė „Užburtą kalną“ paversti sapnu? Kokia buvo šio sapno priežastis ir pasekmė? Ką tokia interpretacija reiškia romano suvokimui?„Užburtas kalnas“ priskiriamas Bildungsroman žanrui. Kas būnant aukštai kalnuose nutinka romano herojui? Ar kalnuose jisai pažino save, tapo išmintingesniu? Koks likimas jo laukia sugrįžus į žemumas?Kokias dar T. Manno knygas, palankiai susiklosčius aplinkybėms, reikėtų išversti į lietuvių kalbą?Kokie didžiausi iššūkiai artimiausiu metu kyla T. Manno festivalio kuratoriumui jau pradėjusiam galvoti apie kitų metų renginį?Pokalbis su istorike, Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje profesore Ruth Leiserowitz, Thomo Manno kultūros centro vadove Lina Motuziene, klasiku, filosofu, rašytoju ir politiku Mantu Adomėnu bei vertėju ir poetu Antanu Gailiumi.Ved. Aurimas Švedas

Daugelis iš mūsų jaučia nenumaldomą norą visur suspėti, siekį nuveikti visus mums tekusius darbus, o taip pat – poreikį save realizuoti ir išreikšti.Su darbų gausa ir juos lydinčia įtampa susijęs emocinis perdegimas lyg šešėlis visada šalia, bet mus (kaip taisyklė) palaiko viltis, kad užteks jėgų nuo šio pavojaus pabėgti, jeigu tik dar truputį paefektyvinsime darbo ritmą, nes gyvenimas, rodos, talpus iki begalybės.Šią egzistencinių spąstų situaciją aptaria Pietų Korėjoje gimusio filosofo Byung-Chul Hano knyga „Nuovargio visuomenė“.Kas yra hiperdėmesys ir kokią žalą jis mums daro? Kodėl, iš kur, kaip kyla nervingas skubotumas, užpildęs visą mūsų gyvenimą? Kodėl pasiekimų visuomenė tapo nuovargio įkaite?Kokią išeitį mums siūlo filosofas Byung-Chul Hanas?Pokalbis su leidyklos „Kitos knygos“ leidybinių projektų vadove ir redaktore Aira Niauronyte bei filosofu, vertėju, profesoriumi Tomu Sodeika.Ved. Aurimas Švedas

Lietuviai įsitikinę, kad artimiausiais metais kils atlyginimai, nelabai jaučia infliacijos spaudimo, planuoja didelius pirkinius, tačiau dėl didelių kainų neina į restoranus, kas gali grėsti bankrotais, rodo „Citadele“ banko tyrimas.Jungtinėje Karalystėje vyksta visuotiniai rinkimai - šaliai jie gali atnešti didelius pokyčius. Stebėtojai sutartinai tvirtina, kad rinkimus turėtų laimėti šiuo metu opozicijoje esantys leiboristai. O tai reikštų, kad po keturiolikos metų valdymo konservatoriai nebebūtų valdančioji Jungtinės karalystės jėga.Vašingtone vis didėja spaudimas perrinkimo siekiančiam prezidentui Baidenui pasitraukti iš rinkimų kampanijos. Raginimą trauktis publikavo ne tik virtinė žiniasklaidos priemonių, bet ir pirmasis į Atstovų Rūmus išrinktas Demokratų partijos atstovas. Partijos vadovybė skuba vieningai išreikšti paramą, tačiau kalbos apie prezidento sveikatos būklę darosi vis garsesnės.„Migrantai apie patirtą prievartą skundėsi psichologui, kuris dabar pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų”, - sako teisininkas Rytis Satkauskas. Taip jis reaguoja Vilniaus regiono apylinkės teismui vakar paskelbus sprendimą dėl buvusio psichologo Tomo Kelpšos. Jam skirta penkių tūkstančių eurų bauda ir pusantrų metų nelaisvės, tačiau nutarimas dar gali būti skundžiamas.Kultūros istorikas Aurimas Švedas „Svarbiam pokalbiui” sako, kad savo istoriją galime papasakoti ir dainomis. Pasak Aurimo Švedo: dainų šventės keisis, o dainose paliksim istoriją vaikams. A. Švedas sako, kad dainų šventė tai - įkrauta vienybės akimirka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniuje tęsiantis šimtmečio Dainų šventei, Kalnų parko estradoje vakar vyko Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Įspūdingas renginys, kuriame persipynė keturios dieviškosios stichijos – Ugnis, Oras, Vanduo ir Žemė, auginančios tautos gyvybės medį. Stichijų tematika atsispindėjo muzikiniuose kūriniuose ir choreografijos sprendimuose, kuriuos įgyvendino apie 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Šiąnakt Lietuvos rinktinė žaidė su Dramblio Kaulo kranto rinktine ir ją nugalėjo rezultatu 97-93. Kaip vertinate rinktinės pasirodymą, kaip manote, ar ji pateks į olimpines žaidynes Paryžiuje?Kultūros istorikas Aurimas Švedas „Svarbiame pokalbyje” sako, kad savo istoriją galime papasakoti ir dainomis. Pasak Aurimo Švedo, dainų šventės keisis, o dainose paliksim istoriją vaikams.Pokalbis apie erkes ir žmonėms siūlomas jų naikinimo paslaugas, kurios, pasak ekspertų, gali būti nelegalios.Olimpiečių rubrika. Šiandien - pažintis su dviratininke Rasa Leleivyte.Ved. Liuda Kudinova

Prieš keletą savaičių visuomenei buvo pristatytas tritomis „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“. Jo autorių saraše – net 27 pavardės lietuviškojo kino tyrinėtojų, kurie parengė 72 tekstus išsitenkančius 1340 puslapiuose.Kodėl šio labai reikalingo visuminio žvilgsnio į Lietuvos kino raidą reikėjo laukti daugiau nei tris dešimtmečius?Kaip būtų galima nusakyti šių knygų žanrą? Kokius svarbiausius uždavinius sau ir tekstų autoriams kėlė tritomio sudarytojai ir rengėjai?Ar šį tritomį reikėtų skaityti „linijiniu būdu“ nuo pirmojo puslapio iki paskutinio? O gal nebūtų didelės klaidos tiesiog atsiversti labiausiai dominantį skyrių ir vėliau patiems konstruoti kelionės po pasakojimus apie Lietuvos kino istoriją maršrutą?Tritomyje tekstai sukomponuoti pramaišiai su pokalbiais, kuriuose savo atsiminimais ir įžvalgomis dalinasi lietuviškąjį kiną kūrę, jo raidą įvairiais būdais įtakoję arba fiksavę, žmonės (juos dar galima pavadinti „gyvaisiais istorijos šaltiniais“). Ką knygoms davė istorijos ir atminties plotmių derinimas?Pirmojo tomo pratarmėje rašoma - tritomio puslapiuose „...kartais skirtingi požiūriai sugula į daugialypę mozaiką, mėginant įvardyti, kas gi yra nacionalinio kino tapatybė“.Kada kinas Lietuvoje virto Lietuvos kinu? Kaip, kokius laiko slenksčius įveikiant formavosi nacionalinio kino tapatybė? Kokie filmai šią tapatybę išreiškia?Pokalbis su tritomio „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ sudarytojais ir rengėjais kino kritikais Rasa Paukštyte, Linu Vildžiūnu ir Živile Pipinyte.Ved. Aurimas Švedas

Jacob Gettins sits down with our top 3 from Pro to talk about how to take off a cool suit, how initiation played a role, and what event is next.    James Deane - https://www.formulad.com/drivers/james-deane Aurimas Bakchis - https://www.formulad.com/drivers/aurimas-bakchis Adam LZ - https://www.formulad.com/drivers/adam-lz Produced by    Jacob Gettins https://linktr.ee/jako13 Formula DRIFT - https://www.formulad.com/  Edited by Kyle Mayhew - https://www.instagram.com/kaywhy_85/  Audio Engineering by J-One Audio Services -https://www.facebook.com/profile.php?id=100090486859184 Intro Song by Legna - https://www.tiktok.com/@originallegna  Track Signs Provided by - https://www.instagram.com/style.driven/ Original Concept - Frank Maguire Instagram: https://bit.ly/Instagram-FD Twitter: https://bit.ly/Twitter-FD TikTok: https://bit.ly/TikTok-FD Facebook: https://bit.ly/FacebookWeb-FD Throdle: https://bit.ly/Throdle-FD Discord: https://bit.ly/Discord-FD Shop FD: https://bit.ly/Shop-FD

In the first of a soon to be regular feature, SEO Director at ComeOn Group and renowned industry SEO expert Ivana Flynn takes the helm of the iGaming Daily podcast to discuss the latest trends and hottest talking points related to all things search. Today's episode sees Ivana joined by the Betsson Group's very own SEO Expert, Aurimas Marcinkevičius, to discuss three fascinating-sounding new features rolled out by Google. What are they? How can they be used, or abused? And are they here to stay? Ivana and Aurimas inform and enlighten you, and intend to answer these questions about Google's brand new notes, follow button and hidden gems features, from the perspective of gaming industry SEO oracles. Got SEO questions for Ivana? Let us know on LinkedIn or email podcasts@sbcgaming.com Host: Ivana FlynnGuest: Aurimas MarcinkevičiusProducer: Anaya McDonaldEditor: Anaya McDonald

Aurimas Juodka is a globally recognized health and human performance expert who focuses on hacking biology and human nature to turn folks into high-performing entrepreneurs, and he spills the beans on the principles that keep him and his clients at the top of their game.  He's also the CEO of YogiLab, a personal development movement that Aren helped cofound.  In this episode we dive deep into the art of facing life's challenges head-on, breaking those self-sabotage habits bit by bit, and exploring the realm of biohacking and strategies for optimizing physical and mental performance. If you're looking to address inefficiencies in your biology or tackle business and lifestyle challenges, give him a follow to learn how. Don't forget to let him know how you liked this episode.  Instagram: @humanoptimizedofficial Website: www.yogilab.com Also, if you're interested in making an impact and building a life of purpose, passion, and of course, profits, apply for coaching with Aren through his website: www.arenbahia.com  -------------------------------------------------------- Connect with us @ Instagram: https://www.instagram.com/ink_pray_love Facebook: www.facebook.com/ink_pray_love Website: www.arenbahia.com This Podcast is edited and managed by LightHouse. Check them out at Instagram: @lighthouse.studio.bali  Website: www.wearlight.house

In this episode, Tor and Romain chat with Aurimas Liutikas from the AndroidX team. Topics include performance tuning the AndroidX Gradle builds using configuration caching, local caching and remote caching, as well as tracking API compatibility using the Metalava tool. Aurimas, Romain and Tor   Romain: @romainguy, threads.net/@romainguy, romainguy@androiddev.social Tor: threads.net/@tor.norbye and tornorbye@androiddev.social Aurimas: androiddev.social/@Aurimas and www.liutikas.net/blog-posts   Catch videos on YouTube → https://goo.gle/adb-podcast    Subscribe to Android Developers  → https://goo.gle/AndroidDevs  

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą aptariamas Marijampolės „MML City“ išmetimas iš Pirmos lygos, A lygos peripetijos ir žlungančios Vilniaus „Žalgirio“ viltys apginti čempionų titulą, Čempionų lygos batalijos ir kovos Europos šalių lygose. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3 Sport" komentatorius Karolis Dudėnas.   00:00 Įžanga 03:00 Prisvilęs blynas Druskininkų tarptautiniame turnyre 05:32 Žalgirių mūšis A lygoje, teisėjo sprendimas ir žlugusios čempionų viltys 21:50 „Panevėžio“ tvarkaraštis ir kodėl Aurimas yra Gino Lettieri pusėje? 32:52 Pasibaigusi „Riterių“ agonija 38:44 Telšių „Džiugo“ klaustukas 42:40 išspausta Lietuvos futbolo votis – „MML City“ žlugimas 56:56 Čempionų lygos sugrįžimas 1:18:27 Anglija ir neišsikvepianti „Man City“ galybė 1:49:23 Netikėta Madrido derbio pabaiga 2:02:02 Septynios „Bayern“ strėlės 2:07:43 Milano „Inter“ dominavimas Apeninuose 2:14:15 Kyliano Mbappe trauma Prancūzijoje 2:14:50 Nyderlandų futbolo gėda

No episódio de hoje, Mateus Oliveira e Matheus Willian entrevistaram Aurimas Griciūnas, atualmente Fundador e CEO da Swirl AI & Arquiteto Sênior de Soluções da  neptune ai.Engenharia de Dados e Ciência de Dados são, hoje, as áreas de maior demanda no mercado internacional e nacional.O primeiro, cria soluções para disponibilização de dados da melhor forma e o segundo, cria algoritmos de predição para aprimorar e automatizar decisões.Para melhor entender a relação entre as áreas, vamos falar sobre:O que é Engenharia de Dados e quais as suas vertentes?O que é Ciência de Dados e quais as suas vertentes?Falamos também, neste bate-papo, sobre os seguintes temas:Profissões de dados;Dados como produto;Universo de Ciência de Dados;Aprenda como funciona essa relação entre os times e como o mercado está se movendo para segmentações de alguns cargos emergentes de outros cargos.Swirl AI = https://www.swirlai.com/Aurimas Griciūnas = Linkedin Luan Moreno = https://www.linkedin.com/in/luanmoreno/

Allen Wyma talks with Aurimas Blažulionis, author of We Need Type Information, Not Stable ABI blog post, which details possible alternatives to a stable Rust ABI. Contributing to Rustacean Station Rustacean Station is a community project; get in touch with us if you'd like to suggest an idea for an episode or offer your services as a host or audio editor! Twitter: @rustaceanfm Discord: Rustacean Station Github: @rustacean-station Email: hello@rustacean-station.org Timestamps [@0:00] - Who is Auri? [@3:07] - Auri's background: video game development, hacking, and reverse engineering [@8:14] - Common advice for optimizing your code [@10:24] - Auri's article on how to link multiple libraries together [@14:07] - What is an ABI (Application Binary Interface)? [@17:05] - ABI between C and C++ [@19:02] - ABI for Rust [@21:14] - Fat pointers and zero-size types [@23:50] - Writing FFI [@31:15] - C FFI in relation to a Rust ABI [@32:12] - System support for Rust [@39:30] - Auri's blog and articles [@40:53] - Where to reach out to Auri Credits Intro Theme: Aerocity Audio Editing: Plangora Hosting Infrastructure: Jon Gjengset Show Notes: Plangora Hosts: Allen Wyma

About This Episode In this episode, I interview Aurimas Juodka, a previous guest from 2 years is ago is an education entrepreneur & human optimization specialist. Of course, we spoke about human performance, but very Interestingly, we went deep down the rabbit hole on how to build education systems that work, and how to nurture the next generations for healthier societies. This one was super fun, and very interesting, so stay tuned and enjoy. About AJ Aurimas Juodka (AJ) is a human optimization expert and education entrepreneur, looking to revolutionize the educational system. He focuses on optimizing the human experience through physical, mental, emotional and spiritual mastery, utilizing time-tested techniques and modern scientific discoveries. What You'll Learn in This Episode 7.55 Mainstream Education System 10.00 Making Conscious Educated Decisions 11.50 Having Awareness & Personal Responsibilities 22.37 Screen Addiction 31.10 Fabricated Information & Alternative Education 40.04 Human Optimization & The Window of Tolerance 49.57 Erasing Self-Limitation 56.09 Tapping Into Ourselves and Our Inner Selves 1.12.37 How Human Stores Trauma Quotes - AJ 1. "People saying they're going to do something, and actually doing it, have become pretty rare." 2. "The most dangerous man is the man who's a slave to his emotions." Quotes - Monty 1. "I think all young men should be put in a situation where they have to survive." Find AJ https://www.instagram.com/human.optimized/ https://www.humanoptimized.co/?r_done=1