POPULARITY
Categories
Šiaulių valdininkai nusprendė naikinti istorinę miesto savivaldybės pastate esančią „Liaudies namų“ salę ir paversti ją sandėliu.Vilniuje Valdovų savaitgalį baigėsi Tarptautinis E. Balsio kompozitorių konkursas.Su kokiomis politinio poveikio priemonėmis susiduria žinaisklaida Sakartvele, Slovakijoje ir Vengrijoje?Šį vakarą laukia koncerto Pasaulio dainos kalėdoms iš Nacionalinės Kauno filharmonijos tiesioginė transliacija per LRT KLASIKĄ. Programą parengė Kauno fortepijoninis trio ir sopranas Gabrielė Bukinė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.
„Tai žmogus-diva“, – taip breiko Lietuvoje pradininką Algirdą Stravinską apibūdina kino režisierė Gerda Paliušytė. Jos dokumentika apie šį šokėją „Laivas“ uždarė Kauno bienalę ir atidarė Vilniaus dokumentinio kino festivalį. Sudėtingoje sovietinėje realybėje augęs Algirdas Stravinskas netikėtai įsitraukė į šokio pasaulį, plėtė žanro ribas ir priešinosi vyravusiai cenzūrai.„Vytautas Landsbergis yra žmogus, galintis keisti sistemą iš esmės, pažiūrėti kitaip, o Algirdas Brazauskas yra evoliucinis žmogus, linkęs tobulinti sistemą iki begalybės“, – sako Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Saulius Grybkauskas. Lietuvos istorijos institutas pirmąją gruodžio savaitę organizuoja Vilniaus simpoziumą, kurio dėmesio centre šįkart atsidurs buvę Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai. „Pašiūrė iš Long Ailando“ – taip vadinasi vilniečio Augusto Serapino kūrinys, lapkritį pristatytas Niujorko bienalėje „Performa“. Menininkas šimtametę medinę struktūrą pavertė nomadiška figūra, kuri, keliaudama per Niujorką, viešąsias erdves paverčia atminties ir namų paieškų lauku. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip vinilinės plokštelės padeda išsilaikyti vienai seniausių pasaulyje muzikos įrašų parduotuvių Maltoje, Turkijoje archeologų atrastus artefaktus, kurie suteikė daugiau žinių apie neolito žmones, bei artėjant pasaulio futbolo čempionatui Meksikoje rengiamą su futbolu susijusių meno kūrinių parodą.„Nenoriu vėl pabusti tyloje, kuri dusina“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė, parengusi komentarą apie, jos žodžiais tariant, politikų bandymą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir įstatymus gerbiančio, laisvę ir demokratiją vertinančio pasaulio virsmą kažkuo kitu.Lapkričio 18-tą dieną Prezidentūroje nuskambėjusi pirmosios ponios kalba sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose. Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė viešosios kalbos?„Vis dar į moterį žvelgiame kaip į potencialią gimdytoją ir dažnai nustumiame realybę, ne visos moterys nori būti motinomis“, – sako menininkė Jūra Elena Šedytė, pristatanti performansą „Potencialas“, kuris, pasak kūrėjos, turėtų sukurti vietą diskusijai apie abortą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
10–12Lietuvos krepšinio rinktinė šiandien pradės FIBA pasaulio krepšinio čempionato atranką, o rungtynes transliuos LRT. Laukia akistata su Didžiosios Britanijos rinktine.Ištrauka iš tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“: kaip vaikams ir paaugliams atsakyti į klausimus, susijusius su mirtimi? Ką svarbu žinoti apie gedulą - ir kai artimojo netenki po slaugymo, ir kai mirtis ištinka staiga?Gausiai iškritęs sniegas gali apsunkinti medžių lajas, todėl kartais nulūžta šakos ar nukenčia prie jų esantis turtas. Tokiu metu naudinga atkreipti daugiau dėmesio į aplinką ir įvertinti, ar sniegas nesudaro papildomos rizikos automobiliams, pastatams ir patiems medžiams.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ieško naujojo nacionalinio Skaitymo ambasadoriaus.Ved. Ignas Andriukevičius
Seimas šiandien pritarė daug kritikos sulaukusiam įstatymo projektui, kuriuo paprastinamas LRT vadovo atleidimas. Žurnalistų organizacijos ir bendruomenės, tarptautinės organizacijos ir teisės ekspertai išsakė kritiką dėl LRT politizavimo grėsmės. Apie susidariusią situaciją kalbamės su VU profesoriumi, LRT Tarybos nariu Deimantu Jastramskiu, Žurnalistų profesionalų asociacijos valdybos pirmininke, 15min.lt tyrimų žurnaliste Jūrate Damulyte ir Klaipėdos universiteto lektore, politologe Gabriele Burbulyte.Trys mūsų šalies tyrėjos, daktarės Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir Rūta Ubarevičienė bei magistrė Greta Striganavičiūtė – šių metų konkurso „Moterims moksle“ nugalėtojos. Su laureatėmis apie mokslą ir kylančius iššūkius pasikalbėjo kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie naują operos teatrą Vietname, styginių instrumentų klausimais konsultuojantį virtualų asistentą bei Kanadoje pavogtą sunkvežimį su kalėdinio baleto dekoracijomis.Ved. Gerūta Griniūtė
Praėjo didysis Kultūros asamblėjos mitingas, pažymėjęs protesto mėnesio pabaigą. Kas toliau? Pokalbis su Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariais Karoliu Kaupiniu ir Gintaute Žemaityte.„Švelnus pokyčių darymas yra labai svarbi strategija ir dažniausiai tai daro moterys“, – apie kraftaktyvizmą sako Vilniaus dailės akademijos profesorė Eglė Ganda Bogdanienė. Kuo kraftaktyvizmo protesto forma aktuali šių dienų Lietuvoje?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į moderniai atliekamą Latvijos liaudies muziką pokalbis su žanrą puoselėjančia kompozitore Laura Jēkabsone.Lietuvos sostinėje gimusio menininko Andriaus Arutiunian performanso „Armen“ ašimi tapo armėnų diasporos muzika, skambanti po įvairius pasaulio miestus judančiuose taksi automobiliuose. Šį mėnesį žmogaus vietą ir vaidmenį filme, kuris vadinasi „pasaulis“, apmąstantis kūrinys atliktas Niujorke vykstančioje „Performos“ bienalėje.Šešių prie Nemuno įsikūrusių gyvenviečių istorijos pradėjo kelionę po panemunės miestelius. Ekspozicijos „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ kūrėjai siekia supažindinti su pamirštais laivybos keliais ir upeivių tradicijomis.Draugai juokauja, kad esu protesto kultūros pagalbos linija, sako šokėja ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė. Menininkė aktyviai tyrinėja protesto kultūrą, šie tyrinėjimai dažnai persismelkia į jos kūrybą. Geopolitinės įtampos mūsų regione atsiskleidžia Agnietės ir baltarusio šokėjo Igorio Shugaleevo darbe „CLAP & SLAP“, kuris sulaukė išskirtinio įvertinimo – pateko į Europos šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ perspektyviausių šių metų Europos choreografų dvidešimtuką.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia aplankyti Buvusioje areštinėje įrengtą ekspoziciją, kur galima pajausti sovietinės kasdienybės absurdą, žaidžiant pabėgimo kambario žaidimą „Ištrūkti iš spąstų“.Šeši dokumentinio paveldo objektai įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tai - Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai”, Rankraštiniai latviškos maldos „Tėve mūsų” taisymai (1552 m.), Rankraštinis lietuvių-vokiečių žodynas „Clavis Germanico-Lithvana“, Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus, vyskupo, 1794 m. sukilėlių vyriausybės – Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos – nario, pamokslas, Giesmynas „Clavis coeli“, Lietuviški ritinėliai pianolai.Sukčiai vis dažniau apsimeta prekybos tinklais. Internete, socialiniuose tinkluose siūlo dovanų kortelių, ragina dalyvauti žaidimuose ar įsigyti pigių prekių. Siekdami įtikinti gyventojus savo apgaule, naudoja panašius logotipus ar kitas priemones.Pasvalio rajono gyventojas Romas Marcinkevičius, pravarde Lemputė, turėjo išskirtinį gebėjimą - žmonių teigimu - savaip jausti šviesos šaltinius. Autobusu keliaudamas po Panevėžio apskritį, jis surinko beveik 2-iejų tūkstančių lempučių kolekciją. Ši kolekcija, spektaklis, fotografijų paroda ir apskritai Lemputės istorija pristatoma Pasvalio krašto muziejuje.Ved. Darius Matas
Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir pasaulio futbolo aktualijos. Šią savaitę daugiausiai dėmesio skiriama tarptautinei futbolo pertraukai ir Lietuvos futbolo rinktinės akistatoms su Izraeliu ir Nyderlandais. Taip pat aptariamas A lygos klubų tarpsezonis ir Tado Burgailos sprendimas įsigyti Vilniaus „Žalgirį“. Taip pat nemažai dėmesio skiriama kitų metų FIFA pasaulio futbolo čempionatui ir besibaigiančios atrankos kovoms. Balsai – 15min komentatoriai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Futbolas, knygos ir Amsterdamas 5:50 Lietuva – Izraelis tuščiame Kauno stadione 13:58 Kančios Amsterdame prieš motyvuotą oranžinę mašiną 44:00 Edgaro Jankausko ateitis 56:08 Lietuvos jaunimo rinktinių kalneliai 1:03:53 Vilniaus „Žalgirio“ naujas etapas ir Tadas Burgaila 1:23:25 Marijampolės „Sūduvos“ šviesus rytojus 1:30:12 Klaipėda A lygoje ir „Riteriai“ 1:35:00 Permainos Šiauliuose 1:36:25 „Hegelmann“ pavojaus signalas 1:43:40 Pasaulio čempionato atranka 2:05:10 Baskai
Vaida Aleknavičienė šią savaitę paskirta kultūros ministre. Ir nors naujoji kultūros ministrė atitinka Kultūros asamblėjos keltus reikalavimus, planuotas mitingas lapkričio 21-ąją įvyks. Bendruomenė nori „ryškios lyderystės“, ar Aleknavičienė gali ją parodyti?Kiauksintis vaikų choras, po didmiestį turistaujanti medinė pašiūrė, pasivažinėjimas mersedesu pagal armėnišką muziką, padirbti kvepalai ir laimę nešančios šukės. Šią savaitę Niujorko „Performos“ bienalėje veikiantį Lietuvos paviljoną be sienų galima apibūdinti maždaug taip.Šį savaitgalį baigiasi vienas iš vos keleto Lietuvoje šiuolaikinį cirką pristatančių festivalių „Cirkuliacija“. Jis suorganizavo susitikimą su viena garsiausių Europos cirko režisierių, šiuolaikinio cirko Švedijoje pradininke Tilde Bjorfors. Anot specialistės, Lietuvos cirkas dabar yra panašiame raidos etape kaip prieš maždaug 30 metų buvo Švedija.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip prasmingą mintį savyje talpinančios tatuiruotės padeda ukrainietėms susidoroti su netekties skausmu dėl kare žuvusių artimųjų, naujas Los Andžele duris atveriantis Džordžo Lukaso muziejus bei pokštą Nacionaliniame Kardifo meno muziejuje iškrėtęs konceptualus menininkas.„Tikroji branda pripažįsta paribio daugiabalsiškumą, geba priimti įvairovę ir kitoniškumą“, – sako vertėja Toma Gudelytė. Ji komentare atsigręžia į traumines šių metų Europos kultūros sostinės Nova Goricos-Goricijos patirtis.„Vis dar gajus jausmas, kad reikia būti tarsi kankiniu, dėl šokio atiduoti viską ir kentėti. Idėja, kad be skausmo nebus pasiekimų, vis dar gyva,“ – sako šokio psichologijos mokslų daktarė Imogena Aujla, skaičiusi pranešimą šią savaitę vykusiame Baleto simpoziume.Ne kaunietė, ne istorikė, ne rašytoja, bet išleido knygą apie tarpukario Kauno modernistinius namus ir jų gyventojus. Tokia mįsle galima pradėti žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalės Viktorijos Vitkauskaitės pristatymą. „Namai ir likimai“ gimė neplanuotai, sako šiemet meno istorijos doktorantūros studijas Kaune pradėjusi vilnietė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Vašingtono nacionalinė opera praėjusią savaitę paskelbė svarstanti galimybę pasitraukti iš Johno F. Kennedy menų centro, protestuodama prieš mažėjančius bilietų pardavimus ir trauktis linkusius mecenatus. Teigiama, kad nuo Donaldo Trumpo išrinkimo prieš metus operos bilietų pardavimai sumažėjo maždaug 40 procentų. Be to, svarbūs atlikėjai atšaukia pasirodymus. Apie situaciją diskutuoja muzikologė Jūratė Katinaitė ir politologė Agnia Grigas.Niujorke vykstančioje performanso bienalėje PERFORMA oficialiai atidarytas Lietuvos paviljonas be sienų. Nuo performatyvių ekskursijų į kvepalų parduotuvę ir kelionių taksi iki eksperimentinės operos XIX amžiaus teatre ir bendruomenės chorų – Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų darbai bienalėje rodomi visą savaitę. Taigi, kelsimės į Niujorką, iš kurio su mumis bendraus kolegė Kotryna LingienėLietuvos nacionalinio dramos teatre šiandien premjera - režisieriaus Nauberto Jasinsko muzikinė drama „Velnio nuotaka“, kurioje legendinė istorija apie BaltAragio malūną, Jurgą, Girdvainį, Uršulę ir Pinčiuką perkeliama į pagundų kupiną šiandienos muzikos pasaulį. Apie papasakos Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakos apie jubiliejinį Johno Williamso bendradarbiavimą kine, protestuotojų įžiebtus deglus Paryžiaus filharmonijoje bei už paramą suteikiamą galimybę diriguoti Jungtinių Valstijų nacionaliniam simfoniniam orkestrui.Ved. Odeta Vasiliauskaitė
Mėnesis be ministro, ignoruojant bendruomenės kritiką paskirti viceministrai ir vieno iš jų atsistatydinimas vos po kelių dienų darbo, galiausiai – antrą kartą pateikta Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Ar po virtinės skandalų dar įmanoma atkurti pasitikėjimą Kultūros ministerija?Vertėjams skiriama Straelenerio premija, laikoma svarbiausia Vokietijoje, taip pat viena reikšmingiausių Europoje, atiteko vertėjai Claudiai Sinnig už Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimą į vokiečių kalbą. Vertėja neslepia, kad karas Ukrainoje vokiečius privertė atsisukti į Rytų Europos šalių literatūrą, todėl ji ragina išnaudoti šią progą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – prestižinė Bookerio literatūros premija paskelbė apie naują iniciatyvą – nuo kitų metų ji bus teikiama ne tik geriausiam romano autoriui, bet ir geriausiai knygai vaikams.„Ką apie mus kaip visuomenę pasako tai, kad aukšto rango viešas asmuo renkasi klastotę ir dar tai patvirtina žiniasklaidai?“ – mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė prisimena gausiai aptarinėtą Ingos Ruginienės rankinę ir komentare svarsto apie padirbinius ir reprezentaciją.Lenkų režisierius Jakubas Skrzywanekas savo gimtinėje išgarsėjo nepatogias temas keliančiais spektakliais. Vienas ankstyvųjų jo kūrinių „Mein Kampf“, nagrinėjęs fašizmo kilmę, lėmė tai, kad menininkas aštuonerius metus nedirbo valstybiniuose teatruose, negavo kūrybinių stipendijų. Kaune spektaklį pagal Adomą Mickevičių statantis režisierius sako, kad už kūrybinę laisvę yra pasirengęs mokėti atitinkamą kainą.„Mano šalis vis labiau praranda moralę ir žmogiškumą“, – sako Izraelio kino kūrėjas Nadavas Lapidas. Anot jo, kažkas negerai kolektyvinėje Izraelio sieloje. Kamuojamas prieštaringų jausmų tėvynės atžvilgiu, Lapidas paliko Izraelį ir nevengia jį kritikuoti savo filmuose. Naujausias jo darbas „Taip“ šiuo metu rodomas Lietuvoje.Ved. Justė LuščinskytėRed. Indrė Kaminckaitė
Antradienį darbą Kultūros ministerijoje pradėjo trys viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Kol kas LRT KLASIKOS eteryje sutiko dalyvauti tik A. Kuznecovienė. Pokalbis apie politinę darbotvarkę bei kultūros ministerijos padėtį.Šiemet, minint Paprūsės metus, paieškokime išlikusių praeities pėdsakų. Pakeliaukime po anų ir šių laikų pasienio miestelius – Kudirkos Naumiestį, Kybartus ir Vištytį. Į kelionę kartu su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi Aurimu Kanapkiu išvyko kolega Andrius Baranovas.„Per garsą aš noriu žmones pakylėti savo kūryba“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė. Jau kuris laikas ji rengia performansus, kurių metu savo sukurtomis skulptūromis išgauna įvairius garsus. Šiame performanse dalyvaujantys dažnai jaučiasi atsipalaidavę ir nusiraminę, o kai kurie net linksmi. Pasakoja Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Amsterdamo Concertgebouw salėje atšauktą Hanukos koncertą, gydytojų išrašomus receptus-bilietus į koncertus Kanadoje bei praeitos Eurovizijos hitą, Ispanijoje atliktą simfoninio orkestro ir choro.Ved. Gerūta Griniūtė
Vėlinių minėjimą, su mirusiųjų pasauliu surištas mūsų tradicijas ir besikeičiantį mūsų kapinių kraštovaizdį „Mažojoje studijoje“ aptaria ir komentuoja poetė ir redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, atėjusį į laidą tiesiai iš ekskursijos po Bernardinų kapines, kur su būriu vilniečių, vadovaujant patyrusiam gidui, vaikščiojo nuo paminklo prie paminklo, nuo vienos istorijos prie kitos. Kelios valandos mirusiųjų mieste - ir ne tik dėl Vėlinių.Redaktorius Julius Sasnauskas.
In memoriam Kostas Smoriginas.Kultūros asamblėja ragina atriboti politikus nuo kultūros renginių. Kaip tai sekasi daryti kultūros organizacijoms regionuose?„Kodėl Lietuva baigiasi Vilniuje?“ – šį klausimą išgirdo NARA žurnalistai, nutarę keliauti po mažesnius Lietuvos miestus ir išgirsti ten gyvenantį žmogų, patyrinėti, ar skirtis tarp vadinamojo Vilniaus elito ir likusios Lietuvos egzistuoja.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – pasakojimas apie Mirusiųjų dienos tradicijas Meksikoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse.„Eidami į kapines, apie gyvuosius dažniausiai negalvojame, bet juk kapinės labiau apie gyvuosius, nei mirusius. Įdomu, kokių būna kapinių lankytojų? Kol kas lyg ir niekas nebandė jų suklasifikuoti, bet gal verta?“ – komentare svarsto filosofas Aldis Gedutis.Kauno kapinių istorijos susipynusios tarpusavyje – daugybės miestui ir valstybei nusipelniusių asmenų kapai į Eigulius, Petrašiūnus ar Aukštąją Panemunę perkelti uždarant kapines miesto centre. Šiandien pastarųjų teritorija vadinama Ramybės parku. Vėlinių proga jame pasivaikščioti kviečia Kauno kapinių žinovas gidas Laimonas Užomeckis.„Dabar lietuviai gauna mikrofoną kalbėti apie save“, – sako performanso bienalės „Performa“ kuratorius Jobas Pistonas. Šiemet šiame prestižiniame Niujorko renginyje specialus dėmesys suteikiamas Lietuvai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 – savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 m. atskleidė PISA tyrimas. Iš jo matyti, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet kur kas mažiau namuose.2022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.
„Helovino renginiai Signatarų namuose nedera su šios vietos misija“, – išplatintame pranešime spaudai teigė Jono Basanavičiaus premijų laureatai.Kas galėjo pagalvoti, kad šiuo laikmečiu gimtų naujas kultūros leidinys. Popierinis, ne skaitmeninis. O Kaune dvi draugės Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė išleido pirmąjį žurnalo „Ate ate" numerį. Jame pristatomi nykstantys dalykai: įpročiai, daiktai, jausmai, kultūriniai reiškiniai, net nykstanytys kioskai! Rugsėjo pabaigoje meno leidinių mugėje „Kaunas Art Book Fair“ viešumoje pirmąkart pristatytas žurnalas buvo akimirksniu išgraibstytas. Planuojama, kad žurnalas išeis kas ketvirtį. Su žurnalo „Ate ate" leidėjomis susitiko kolegė Skirmantė Javaitytė.Marius Jakštas išvertė, o filosofinių knygų leidykla „Phi knygos“ išleido ekonomisto Niallo Kishtainy knygą „Glausta ekonomikos istorija“. Ekonomistė ir politikė Ingrida Šimonytė įvertins knygos aktualumą ir reikalingumą šių dienų Lietuvoje.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie smuikų gamintojų parodą Niujorke, iš operos pasaulio dėl seksizmo besitraukiančią režisierę Katie Mitchell bei neįprastai atšauktą kompozitorės Clara'os Iannotta'os kūrinio premjerą Esene.Ved. Gerūta Griniūtė
Ingos Ruginienės Vyriausybė dirba jau mėnesį, bet tris savaites be kultūros ministro. Į Seimą atkeliavus kitų metų biudžeto projektui, kultūros bendruomenės atstovai skambina pavojaus varpais – tokių finansinių netekčių jau seniai nebuvo. Kokia finansinė ateinančių metų kultūros perspektyva?Neapykanta internete virsta realiu smurtu: teroristiniais išpuoliais, smurtu šeimoje, netgi šaudymais mokyklose, tikina švedė kino prodiuserė Elin Kamlert. Paskutines dienas skaičiuojančiame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ji pristatė filmą „Nulaužti neapykantą“, kuris rodo švedų žurnalistės pasišventimą demaskuoti tokią neapykantą skleidžiančių kraštutinių dešiniųjų organizacijų veiklą iš vidaus. Į Lietuvą atvykusi filmo prodiuserė sako čia sulaukusi kiek kitokių klausimų ir reakcijų nei Vakaruose – mūsų šalies auditorijai parūpo ne tik radikalios dešinės, bet ir kairės judėjimų žala.Pasaulio kultūros apžvalgoje – naujos Ukrainos kultūros ministrės paskyrimas, D. Trumpo siekis Baltųjų rūmų kieme pastatyti milžinišką pokylių salę bei svarstymai apie tai, kas laukia iš Luvro pavogtų brangenybių.„Dingęs štetlas“ su neseniai Panevėžyje atidarytu Stasio Eidrigevičiaus menų centru perbraižo Lietuvos kultūros žemėlapį ir padeda rimtą kultūrinį tašką šiaurės Lietuvoje. Drąsiai sakyčiau, kad pagrindiniai Lietuvos muziejai dabar yra Vilniuje, Kaune ir šiaurės Lietuvoje aplink Panevėžį“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Šį savaitgalį duris atveria naujieji meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ namai Naujamiestyje, kuriuos centrui padovanojo grupė verslininkų. Kalbėdama apie kultūros ir verslo sektorių bendradarbiavimą, Rupert vadovė Viktorija Šiaulytė pastebi, kad šiais sudėtingais ir neramiais laikais meno organizacijų tvarumą gali užtikrinti didesnė diversifikacija.Marius Pinigis – tvirtai ant kojų stovintis, bet polėkio svajoti neprarandantis šokio menininkas. Šiuo metu jis, nors turi krūvą kitų įsipareigojimų, paniręs į naują trupės „Nuepiko“ spektaklį. Jame mėnulis tampa vieta, kur galima susitikti su savimi, pažvelgti į save šviesoje, bet ir paliesti mažiau apšviestas asmenines vidines gelmes. Pokalbis apie poreikį reflektuoti patį save, politologijos studijas, tėvystę ir šalies būseną.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Kaip veikia informacinės priešiškų šalių atakos prieš valstybę? Kaip jas atpažinti? Pokalbis su „Debunk.org“ vadovu Viktoru Daukšu.LRT Klasika kviečia klausytis pasakojimų ciklo tęsinio, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos kulminacija – paroda „M.K.Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota 2026 m. kovo 28 d.–birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje, šiuo metu neturi užtikrinto finansavimo iš Lietuvos pusės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie XIX tarptautinio Chopino pianistų konkurso laimėtojus, pirmąją dirigentę, įrašysiančią visas Mahlerio simfonijas, bei naują amerikiečių serialą apie žymų kompozitorių.Ved. Gerūta Griniūtė
„Prie šito tikslo prisidės kiekvienas, kuris nesusitaikys su parodytais nepagarbos ir cinizmo gestais“, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė. Protestuojanti kultūros bendruomenė sako siekianti kelti Lietuvos politinę kultūrą. Kokie ženklai rodo jos nuskurdimą?Kultūros bendruomenės judėjimas jau vadinamas kultūros sąjūdžiu. Kokius šių įvykių panašumus ir skirtumus regi Sąjūdžio metraštininkas Leonas Glinskis?Šią savaitę Vilniuje įvyko Skeptikų draugijos organizuojama konferencija Skepticon – On Bullshit (lietuviškai – apie šūdmalą), atsispiriant nuo amerikiečių filosofo Hario Frankfurto teorijos apie šių dienų komunikacijos abejingumą tiesai. Kaip, organizatorių žodžiais tariant, šūdą mala rinkodaristai ir žurnalistai?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV menininkų lapkritį planuojamas rengti masinis kūrybinis protestas nukreiptas prieš Trumpo administracijos veiklą, Niujorko centrinėje traukinių stotyje žmogiškumą ir įvairovę švenčianti instaliacija, Airijoje kitąmet įsigaliosianti bazinių pajamų menininkams tvarka bei naujas Jacob Collier muzikos albumas.Ar gali būti, kad lietuviai vis dar nepažinę tikrojo kompozitoriaus Čiurlionio? Apie klaidingas Čiurlionio interpretacijas ir tai, kodėl jis vis dar nėra pasaulinė žvaigždė, pokalbis su jo kūrybos tyrėju, graikų muzikologu ir kompozitoriumi Charalampos Efthymiou.„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Ji komentare svarsto, kas gali pasinaudoti šiuo kultūros bendruomenės judėjimu.Fizika ar dailės istorija? Ką pasirinktumėte? Kaunietė Virginija Vitkienė neslepia, kad po vidurinės teko savęs paieškoti, bet šiandien jaučia, kad yra geriausioje vietoje, kokioje galėtų būti. Nuo rugsėjo vidurio ji yra Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus direktorė, iki tol vadovavo Kauno bienalei, Europos kultūros sostinės projektui ir Lietuvos sezonui Prancūzijoje. Biografija solidi ir tarptautiška, tad kas menotyros daktarę laiko Kaune?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Spalio 16 d. Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“. Lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi vieno įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų Napoleono Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Pokalbis su parodos kuratoriumi Ignu Račicku.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams. Raseinių krašto istorijos muziejuje apsilankė kolega Andrius Baranovas.Pasirodė kompaktinė plokštelė, kurioje Edgaro Montvido kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui, 2021-aisiais įrašytas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Trijų kompozitorių vokaliniai kūriniai albume skamba kaip ištisas, nuoseklus ir tolydus muzikinis pasakojimas. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Edgaru Montvidu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie besitęsiantį tarptautinį Chopino pianistų konkursą, Rytų Anglijoje renkamą pakrantės garsų biblioteką ir aukcione parduotą garsaus mokslininko smuiką.Ved. Gerūta Griniūtė
Seime įvyks bendras Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos ir Švietimo ir mokslo komiteto posėdis, kuriame daug dėmesio bus skiriama lituanistiniam švietimui.Ar tarmės išgyvena atgimimą ir ar galime tikėtis daugiau tarminės literatūros?Lietuva jau 33 kartą mini Baltosios lazdelės dieną, ta proga Šiauliuose regėjimo negalią turintiems žmonėms pristatytas ypatingas spektaklis.Antradienio vakarą įvyko tarpsektorinė kultūros asamblėja. Po jos protesto bendruomenė kartoja tą pačią žinutę – protestas tęsis toliau, iki kol bus įgyvendintas reikalavimas atriboti Kultūros ministeriją nuo partijos „Nemuno aušra“. Politikai kol kas nepasiuntė aiškaus atsakymo, kaip bus formuojama politinė Kultūros ministerijos komanda.Ką išmoksta vaikai, lankydami Šilalėje įkurtą „Mažųjų išradėjų“ būrelį ir kokie eksperimentai bei bandymai labiausiai domina vaikus?Paryžiuje 35-ojoje „Salon de la Revue“ mugėje buvo pristatytas ir specialus prancūzų kalba išleisto „Vilnius Review“ numeris.Europos paveldo apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos nacionalinis muziejus apdovanotas už paramos Ukrainai iniciatyvą.Ved. Marius Eidukonis
Kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, sako premjerė Inga Ruginienė.Nuosavų automobilių remontas prieš išsinuomojant valdišką, rūpinimasis sutuoktinių transportu ir kelių automobilių priežiūra vienu metu – tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių išlaidų analizė. Nors politikai ginasi, kad griežtai laikosi taisyklių, Kultūros komiteto pirmininkas po LRT klausimų dalį pinigų jau grąžino.Kauno rajonas nusipirko tris mobilius, civilinės saugos konteinerius. Jų pristatymas įvyko Vilkijos gimnazijos teritorijoje.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad didelės dalies regėjimo sutrikimų galima išvengti, jeigu laiku kreipiamasi pagalbos. Tačiau žmonių, susiduriančių su regos problemomis, nuolat daugėja. Kodėl ir kas gali pasiūlyti ilgalaikį sprendimą?Ved. Andrius Kavaliauskas
Šių metų trumpametražių filmų industrijos renginio „Baltic Pitching Forum“ šalis viešnia – Vengrija. Forume dalyvauja kino prodiuseris, kino gamybos kompanijos BODDAH vadovas Gábor Osváth. Pokalbis LRT KLASIKOS studijoje apie kūrybos galimybes Vengrijoje ir kintančias kultūros politikos aktualijas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „TikTok“ iniciatyvą, skirtą jauniesiems klasikinės muzikos talentams garsinti, bei Varšuvoje važinėjantį ypatingą Šopeno pianistų konkurso tramvajų.Ketvirtadienį paaiškėjo 2025-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo vengrų rašytojas László Krasznahorkai, kurio dvi knygas „Šėtoniškas tango“ bei „Priešinimosi melancholija“ išleido „Kitos knygos“. Švedų akademijos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad laimėtojas yra „didis rašytojas, atstovaujantis Vidurio Europos tradicijai, kuri tęsiasi nuo Kafkos iki Thomas Bernhardo, ir pasižymintis absurdu bei groteskišku ekscesu“. Apie tai, kokios politinės srovės ir literatūrinės tendencijos lėmė šio rašytoją triumfą, kalbamės su 15min.lt knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu.Kaune penktadienį prasideda tarptautinis festivalis „Kaunas Blues“. Festivalio metu bliuzas skambės ne tik Kauno sporto halėje, bet ir stoties rajone. Vienoje iš tokių neįprastų koncertams vietų su festivalio rengėju ir sumanytoju Žilvinu Švarpliu susitiko ir pasikalbėjo kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė
Pastaraisiais metais imigracijos srautai Lietuvoje smarkiai išaugo – iš emigracijos šalies mes po truputį tapome imigracijos šalimi. Į Lietuvą atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio vietų – dirbti, mokytis, kurti šeimas, ieškoti saugumo ar naujos pradžios. Šis pokytis kelia klausimų ne tik apie darbo rinkos poreikius, bet ir apie tai, kaip veikia mūsų švietimo sistema, socialinės paslaugos, kaip keičiasi pačios bendruomenės.Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga antrus metus iš eilės kviečia jaunimą iš viso pasaulio nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Tai nėra tradiciniai kalbos kursai – tai būdas išlaikyti ryšį su Lietuva tiems, kurie galbūt niekada čia negyveno, bet širdyje jaučia lietuviškas šaknis.Šiandien Vilniuje vyksta pirmasis Lietuvos biobankų forumas – renginys, po vienu stogu subūręs visus šalies biobankus, mokslininkus, gydytojus, politikos formuotojus ir pacientų organizacijas. Paprastai tariant, biobankas – tai vieta, kurioje saugomi žmonių biologiniai mėginiai, pavyzdžiui, kraujas ar audiniai, ir su jais susijusi sveikatos informacija.
Spalio 4 ir 5 dienomis Nacionalinės Dailės Galerijos didžiojoje parodų salėje įvyks performansas pavadinimu „Gerai išardytas fortepijonas“, kurį atliks Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Dalyvaujant menininkams Kotrynai Butautytei ir Antanui Gerlikui senas koncertinis fortepijonas „Estonia“ bus metodiškai išmontuotas. Apie performanso mintį pasakoja garso menininkas Arturas Bumšteinas ir vienas iš muzikų – Motiejus Bazaras.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovoas.Vilniaus universitete, Filologijos fakultete prasidėjo konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Kadangi genetinė kritika ne tik dalį terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojamas mimezės ir mimikrijos analogijų vaisingumas teorinės minties plėtotei, sąveikos tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Naxos“ įrašų kompanijos pardavimą, protestus prieš Italijos premjerės galimai proteguojamą dirigentę bei Venecijos muzikos bienalės auksinio liūto laureatę, apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus.Ved. Gerūta Griniūtė
Popiežių Leoną subrandino Peru – taip teigiama ką tik pasirodžiusioje pirmoje naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo biografijoje, apie kurią pasakosime vedamojo skiltyje.Seime svarstant Reprodukcinės sveikatos įstatymą, žmogaus gyvybės apsauga susirūpinusios visuomeninės organizacijos kitą šeštadienį, spalio 4 d., kviečia susirinkti į Žygį už gyvybę. Plačiau apie iniciatyvą „Mažojoje studijoje“ pasakoja Krizinio nėštumo centro įkūrėja ir vadovė Zita Tomilinienė.Jungtinių Valstijų dešiniųjų aktyvisto Charlio Kirko nužudymo sukeltus atgarsius komentuos VU TSPMI tyrėja ir dėstytoja dr. Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškos minties puslapis“: Robert Adolfs „Bažnyčios ateitis“.Arkiv. Visvaldo Kulboko pokalbis su kun. Moze Mitkevičium.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Skara“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.
Ketvirtadienio rytą Vilniuje, prie prezidentūros, susirinko naujuoju kultūros ministru „aušriečiu“ Ignotu Adomavičiumi pasipiktinusi kultūros bendruomenė. Dalyviai renginyje reiškė savo susirūpinimą dėl pastarųjų sprendimų ir kalbėjo apie grėsmes Lietuvos kultūrai. Protestą stebėjo Ieva Radzevičiūtė.„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Paveikslo istorija atgyja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Spektaklis sukurtas pagal Herkaus Kunčiaus operečių romaną „Šaltasis karas“ ir yra paremtas tikru įvykiu – skandalingu lietuvio protestu prieš sovietinę okupaciją. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Geteborgo knygų mugės šalies viešnia po trejų metų tapsianti Lietuva stiprina savo balsą – į rugsėjo 25 d. prasidedantį didžiausią Šiaurės šalių kultūros renginį po ilgų metų pertraukos grįžta Lietuvos literatūrą ir leidybą pristatantis nacionalinis stendas, mugės diskusijose, bendrame regiono dramaturgijos stende skambės lietuvių autorių ir industrijos atstovų pozicija. Pokalbis su mugėje esančia Leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus operos renovaciją, didėjantį susidomėjimą orkestriniais įrašais ir tai, kaip Filadelfijos operai sekasi pardavinėti visus bilietus vos už 11 dolerių.Ved. Gerūta Griniūtė
„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Apie skandalingą paveikslo istoriją, tapusią lietuvio protestu prieš sovietų okupaciją pasakoja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Iš Panevėžio Evelina Povilavičiūtė.Pasaulio kultūros naujienas apžvelgia Rytis Skamarakas.Po ilgos pertraukos į Kauną sugrįžo tarptautinis skulptūros simpoziumas. Šiemet jis skirtas Kauno modernizmui. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Prezidentas, nepaisydamas kultūros bendruomenės pasipriešinimo, patvirtino Ignoto Adomavičiaus kandidatūrą į kultūros ministrus. Kaip bendruomenė vertina tokį elgesį? Kokių tolimesnių žingsnių imsis? Pokalbis su politologe Rima Urbonaite, kultūros apžvalgininku Vaidu Jauniškiu, menotyrininke Agne Narušyte ir Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Metų pradžioje bankrutuoti galėjęs Keistuolių teatras pradeda naują sezoną. Kokie metai laukia, ar nebegresia finansiniai pavojai ir kuo teatras džiugins žiūrovus? Pokalbis su teatro vadovu Aidu Giniočiu.Prasideda Vilniaus tarptautinis festivalis „Sirenos, kurio tema „Teatras yra ginklas“. Ką gina ir su kuo kovoja Lietuvos teatrai, kokius spektaklius atveža užsienio svečiai? Pasakoja su festivalio meno vadovė Kristė Savė.Ved. Jolanta Kryževičienė
Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Tęsiantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Vilniuje vyko festivalis „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“. Rugsėjo 21-ąją jame koncertavo pianistas Alexei Volodinas, rusų kilmės muzikantas, šiuo metu gyvenantis Ispanijoje. Tačiau po koncerto viešojoje erdvėje imta dalintis 2018-aisiais jo socialiniuose tinkluose skelbtomis nuotraukomis – vienoje jų Volodinas vilki megztinį su užrašu „СССР“, kitoje – sveikina su gegužės 9-ąja, Pergalės diena.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo. Miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Šią savaitę Vilniaus viešosiose erdvėse vyksta Meninių akcijų savaitė, kurios tema šiemet – „Krizė kaip šansas“. Ar meninės akcijos yra tik kūrybinės intervencijos, ar kartu ir protesto, aktyvizmo formos? Ar šių veiksmų pakanka, kad kultūros laukas būtų išgirstas politiniuose procesuose?Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido leidinį „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lengvai suprantama kalba“. Tai pirmoji knyga apie Čiurlionį, pritaikyta žmonėms, turintiems informacijos suvokimo sunkumų.Savaitgalį Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“.Ved. Justė Luščinskytė
Šeduvoje atsidarė muziejus „Dingęs štetlas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Režisierius Valentynas Vasyanovičiussavo juostoje „Iki pergalės“ žvelgia į Ukrainos visuomenę po pergalės kare. Kokius iššūkius jis bando parodyti savo filme, apdovanotame pagrindiniu Toronto kino festivalio prizu? Domisi Marius Eidukonis.Ji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra, niekada nemačiusi savo tėvo, bet mamos Sofijos auginta tautos šviesulių apsuptyje. Čiurlionio gimtadienio išvakarėse – paskutinis Kotrynos Lingienės ciklo „Čiurlioniai“ pasakojimas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie dar neužbaigtą Banksio paveikslą iš galerijos Londonepavogusių plėšikų bylą, šią savaitę mirusio amerikiečių kino legendos Roberto Redfordo palikimą – jo įkurtą Sandanso kino festivalį – bei naują kanadiečių atlikėjos Saros McLachlan muziką.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras „Apie smurtą ir drąsą savyje“.„Viešpatie, apsaugok mus nuo karo, bado maro ir kino kronikos“, – buvo rašoma tarpukario spaudoje. O Lina Hall svajoja, kaip būtų nuostabu atrasti filmuotų Laikinosios sostinės priemiesčių vaizdų. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė. Šiandien Ričardas Gavelis būtų it nuo rūgštumo sutraukiantis vitaminas C, sako literatūrologė Jūratė Čerškutė. Rugsėjo pradžioje pasirodė dešimtmetį laukta jos monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Kokius Gaveliovidinius portretus ilgų tyrinėjimų procese pavyko pažinti Jūratei Čerškutei, teiraujasi Urtė Karalaitė. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė
Liepos gale paskelbta Tarptautinio teisingumo teismo patariamoji nuomonė dėl valstybių įsipareigojimų saugoti klimatą klimato teisingumo aktyvistų laikoma lūžio tašku. Dedama daug vilčių į tai, kad ateityje ji padės vietos teismuose stabdyti naujus iškastinio kurio projektus, ir kad labiausiai nukentėjusioms šalims iš teršėjų bus lengviau išsireikalauti klimato reparacijų.Cynthia Houniuhi yra viena iš 27 Ramiojo vandenyno salų teisės studentų, kurie sutelkė skirtingas valstybes, kad šios kreiptųsi į aukščiausią pasaulio teismą šio išaiškinimo. Svarstymuose dalyvavo 100 šalių.Šiandien Cynthia jau nebe studentė, o teisės dėstytoja. Su ja kalbėsimės apie 6 metus užtrukusį procesą, jo priežastis ir kur su šiuo išaiškinimu planuoja judėti toliau.Autorė Inga Janiulytė-TemporinPanaudotos garsinės ištraukos: LRT „Labas rytas, Lietuva“, The World is an Island - PISFCC ICJ Campaign Launch, Tarptautinio teisingumo teismo video įrašai žiniasklaidaiVertimus skaito Rūta Dambravaitė ir Edvinas KučinskasTarpautinio teisingumo teismo nuotrauka
Rugsėjo 11 d. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma menininkės Ingridos Mockutės-Pocienės paroda „Rožės efektas“. Pokalbis su menininke.Obelyno kaime jau keletą metų atgaivinta šimtametė tradicija švęsti „Kugelines“. Šventės metu komandos varžosi kepdamos ir dekoruodamos kugelį. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ant Gedimino pilies kalno pirmą kartą rengiamas Vilniaus miesto mitų festivalis „Šventaragis“. Pokalbis su „Šventaragio“ organizatoriumi Mariumi Tumšiu, Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšto vadove Asta Daunoravičiene ir dainininke Veronika Povilioniene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie praeitą savaitgalį mirusį dirigentą Christophą von Dohnányi, jaunos britų solistės raginimus emigruoti iš Jungtinės Karalystės ir keistą Metropolitan operos teatro susitarimą su Saudo Arabija.Ved. Donatas Šukelis
Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir komandos skambučių įrašai, degančiuose bokštuose įkalintų žmonių balso žinutės. Kaip prisimenama ir minima ši diena, kokie iššūkiai kilo rengiant Rugsėjo 11-osios memorialo konkursą? Kaip pasikeitė paminklo samprata ir kodėl šiandien svarbu ne įamžinti, o gyvai prisiminti kuriant naujas atminties formas? Apie tai ir Jameso Youngo antimonumento idėją, po II pasaulinio karo pasikeitusias paminklų funkcijas bei formas ir šiuolaikinius trauminės atminties refleksijos būdus kalbamės su Vilniaus miesto muziejaus direktore dailėtyrininke dr. Rasa Antanavičiūte ir menininke, rašytoja ir kuratore, VDA docente Paulina Pukyte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
15min savaitinėje laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ aptariamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę daugiau dėmesio skiriama Lietuvos nacionalinės rinktinės mūšiams pasaulio čempionato atrankoje su Malta ir Nyderlandais. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:17 Picos, blynai ir sumuštiniai 08:04 Lietuvos vargai su Malta 22:44 Išgąsdintos Nyderlandų žvaigždės 1:04:43 Pasaulio čempionato atranka: Vokietijos bėdos ir Italijos renesansas 1:22:11 Transferų lango pabaiga – nuo Kadero iki Isako
Kinija pastarosiomis dienomis demonstruoja savo minkštąją ir kietąją galią. Xi Jinpingas prisikvietė sąjungininkų – šalyje lankėsi Rusijos, Indijos, Šiaurės Korėjos, Irano vadovai. Pekine Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių proga pražygiavo didžiulis karinis paradas, demonstruoti pažangiausi ginklai. Kinija skelbiasi esanti jėga, norinti keisti pasaulio taisykles. JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovus sąmokslu prieš JAV.Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, LRT TV užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas, Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė, karybos ekspertas Egidijus Papečkys.Ved. Agnė Skamarakaitė
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statomos Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ muzikos vadovas ir dirigentas Gianluca Marcianò lapkričio 19 dieną diriguos koncertui Maskvoje.Eidamas 92-uosius mirė italų mados dizaineris Giorgio Armani. Jo vardas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo itališko stiliaus ir prabangos. Tai buvo vienas kūrėjų, kurie pakeitė žmonių požiūrį į aprangą. Jo vardas tapo elegancijos, rafinuotumo ir šiuolaikiško minimalizmo sinonimu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie protesto pertrauktą BBC Proms koncertą Londone, suomių dirigentų rokiruotę Paryžiuje ir pavojus, tykančius kiek jautresnių operos teatro lankytojų.Rubrikoje „Be kaukių“ – vaistininkas Vygintas Milašius.Ved. Gerūta Griniūtė
Vyriausybės sprendimu patvirtinta Kultūros ministerijos sukurta tvarka, reglamentuojanti Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimą ir laidojimo vietų paženklinimą. Ką konkrečiai reglamentuoja ši tvarka ir koks jos poreikis?Kokiu kultūriniu bei dvasiniu fenomenu yra tapusi Prūsija, kuriant šiandieninę prasmingą Lietuvos tikrovę? Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui, domėjosi kolegė Karina Metrikytė, kalbindama Lietuvos prūsų bendruomenės pirmininką, prūsų palikuonį Mantą Maziliauską.Kauno fotografijos galerijoje šiandien atidaroma Dovilės Dagienės paroda „Osmosas“, kviečianti į kūrybinį dialogą su praeities fotografija, su vienu svarbiausiu fotografijos kūrėju Baliu Buraču.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie iki juosmens į vandenį įsibridusius Brėgenco operos festivalio solistus, Kanų pasaulio filmų festivalio apdovanotą operos filmą bei amerikiečių operos žvaigždės Lawrence'o Brownlee pasirinkimą dainuoti MaskvojeRubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Ramunė Grakauskaitė.Ved. Gabija Narušytė
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Vilniuje prasideda 22-oji Europos raidos psichologijos konferencija.„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson.Sudarytas žygio maršrutas M.K.Čiurlionio pėdomis nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų.Lapkričio 4-ąją Vilniuje COMPENSA koncertų salėje bus rodomas spektaklis „Šuns Širdis“ pagal to paties pavadinimo Michailo Bulgakovo pjesę. Ar tokių kūrybinių grupių pasirodymas šalyje rodo, kad Lietuvos rusakalbių bendruomenei nėra alternatyvų?Po vienuolika Kauno mikrorajonų kelias savaites keliauja renginių ciklas „Kultūra į kiemus“.Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 metu edukacinė platforma „Kūrybingumo mokykla” iniciavo video pamoką „Jei Baltijos kelias būtų muzika“. Minint Baltijos kelio dieną ši medžiaga pritaikyta ir anglakalbei auditorijai.Knygynuose jau galima susipažinti su pirmu taivanietišku grafiniu romanu, pasirodžiusiu lietuvių kalba, „Žmogus iš Taivano“.Domanto Razausko muzikinės naujienosVed. Marius Eidukonis
„Didžioji sinagoga nėra dekoracija, kurią galima gražiai atstatyti. Nebėra kam melstis. Atstatyti šventą vietą, kad ji gražiai atrodytų, nebėra prasmės“, – sako poetas, eseistas Sergejus Kanovičius. Šiuo metu griaunamas Vilniaus Vokiečių g. esantis darželio-mokyklos pastatas, sovietmečiu atsiradęs ten, kur buvo Didžioji sinagoga. Šis sprendimas priimtas siekiant atkurti ir atverti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Kaip bus rūpinamasi sinagogos įamžinimu? Pasakoja Justė Luščinskytė.„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson. Ukrainos laisvės orkestrą ji subūrė pačioje karo pradžioje – 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jau ketvirtą vasarą orkestras gastroliuoja po garsiausias pasaulio scenas, šiemet, pagaliau įvykus logistinei magijai, pirmą kartą pasirodė ir Lietuvoje. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Švedijoje per dvi dienas perkeltas šimtametės medinės bažnyčios pastatas, brangiausio pasaulyje ispaniško kabraleso sūrio gamybos tradicija bei pirmą kartą vien iš moterų sudaryta prestižinės šiuolaikinio meno parodos „Documenta” meno kuratorių komanda. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Su paminklais ir skulptūromis viešose vietose pastaraisiais dešimtmečiais nesiseka. Manau, kad problemas iš esmės lemia gilios skulptūros tradicijos stoka“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Baltijos kelio dienos išvakarėse Kauno IX forto muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuvos partizanų batuose…“ interaktyviai pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui. Parodos veikėjai – istorinės fotografijos ir avalynė – veda nuo sprendimo priešintis iki paskutinės kovos akimirkos. Su parodos rengėjomis pasivaikščioti ir Lietuvos partizanų batus pasimatuoti kviečia Kotryna Lingienė.Žinomas Lietuvos muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis sako, kad anksčiau vyravo neigiamas stereotipas apie džiazo ar klasikinės muzikos atlikėjus, dirbančius su populiariąja muzika. Dabar jis sako besididžiuojantis turėdamas galimybę dirbti su šio žanro muzika, nors pirmenybę jis visgi skiria džiazui. Tiesa, viena jo misijų yra būtent trinti ribas tarp žanrų. Kaip persipina šios skirtingos patirtys jo karjeroje, ką viena atneša į kitą bei kaip jis stengiasi išvengti rutinos, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Lietuvos plaukimo deimantai ruošiasi pasaulio čempionatui: turi šansų lipti ant apdovanojimų pakylos.
Pasaulio dėmesys šią savaitę krypsta į Aliaską. Čia poryt laukiama Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo. Su istoriku LRT RADIJO laidoje „10-12“ Darius Matas kalbasi apie aplinkybes, kada ir kodėl teritoriją valdžiusi Rusija ją pardavė Jungtinėms Valstijoms.
Anot kai kurių ekspertų, daugelis tėvų ne tik permoka, bet ir įsigyja daiktų, kurie taip ir lieka nepanaudoti. Tyrimai rodo, kad net 77 proc. priemonių tampa atliekomis. Kaip suplanuoti mokyklinius pirkinius išmintingai ir išvengti perteklinių išlaidų?Nuotolinis darbas iš užsienio - ką turėtų žinoti darbuotojas ir darbdavys. Kodėl dirbantis žmogus nuotoliu užsienyje nebūtinai dirba pagal Lietuvos teisę?Kodėl automobilių gamintojai skeptiškai vertina elektromobilių plėtrą? Anksčiau skelbę ambicingus planus kurti vien tik elektromobilius, dalis didžiųjų automobilių gamintojų, atsitraukia: transporto priemones su įprastais vidaus degimo varikliais gamins ilgiau, nei žadėjo.Pasaulio dėmesys šią savaitę krypsta į Aliaską. Čia poryt laukiama Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo. Su istoriku prisiminsime aplinkybes, kada ir kodėl teritoriją valdžiusi Rusija ją pardavė Jungtinėms Valstijoms.Trečius metus iš eilės Baltijos šalių sostinės - Vilnius, Ryga ir Talinas dalyvauja gražiausio miesto gėlynų konkurse. Šiemet konkursui Vilnius pristatė šešis miesto gėlynus, trys iš jų pelnė prizines vietas.Ved. Darius Matas
Šiemet minimos 400-osios metinės, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis – Andrius Rudamina.Druskininkuose atidarytas vienintelis Lietuvoje Sanatorinio gydymo muziejus.Iš Šiaulių rajono kilęs Arnas Katilius veiklus nuo mažų dienų. Dabar, 21-erių, jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Tvariosios inžinerijos studentas. Yra dirbęs ir vėl planuoja darbuotis su žemės ūkiu susijusioje įmonėje. Laisvalaikiu – didžėjaujaEismo rubrika. Ar žinotumėte kaip ir ar imtumėtės gesinti degantį automobilį? „15min grupės“ vadovas Tomas Balžekas savo socialinio tinklo paskyroje aprašė istoriją kaip Vilniaus centre pamatė degantį elektromobilį, bandė jį gesinti gesintuvu ir stebėjosi, kad neprisijungė kiti žmonės. Jis rašė: „Bet žmonės, kas mums negerai, kad nestojame ir nepadedame kol tarnybos neatvažiavę ir liepsna dar neįsismarkavo? Vis dar dažnai esame degančio kaimyno tvarto stebėtojai, o ne pilietinės visuomenės aktyvūs nariai“.Lietuvos pilotas Igoris Lobanovas tapo „British Open“ akrobatinio skraidymo čempionu. Prieš kelias savaites Belgijoje vykusiame akrobatinio skraidymo čempionato etape jis pelnė sidabro medalį. Pergalė Britanijoje ir Belgijoje iškovota antra vieta jam užtikrino sidabrą ir Pasaulio taurėje. Na o sezoną šis pilotas pradėjo unikaliu niekur nematytu triuku - atliko kilpą pranerdamas pro oro baliono nešamą 18 metrų skersmens žiedąVed. Agnė Skamarakaitė
Savaitinėje 15min laidoje apie „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvos klubų startui Europos taurių varžybose, FIFA pasaulio klubų taurei ir čempionui Londono „Chelsea“ bei ant atkrintamųjų slenksčio esančiam Europos moterų futbolo čempionatui. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:17 Karolio patirtas lūžis ir moteriški žurnalai 05:49 Čempionų lygoje Maltos klubą įveikęs „Žalgiris“ 17:24 Jonavoje valų mėgėjus ištaršęs „Kauno Žalgiris“ 31:26 „Hegelmann“ viltis 42:50 Prisvilęs Dambrausko debiutas Azerbaidžane 49:20 Gyčio Paulausko nauja stotelė 53:55 Kitas atleistas A lygos treneris – Vrabecas? 01:01:20 „Riteriai“ prieš „Šiaulius“ 01:07:50 Ryčio akivaizdoje nelaimintys Telšiai 01:11:39 „Real“, PSG ir Brazilijos čempionatas 01:20:36 FIFA pasaulio taurės finalas ir „Chelsea“ triumfas 01:37:02 Moterų futbolo Europos čempionatas
Susikurti daržą ar sodą galima ir biure. Štai viename Vilniaus centre, esančiame biure – tikras daržas. 13-ame aukšte puikiai dera ne tik žalumynai, aromatiniai augalai, bet ir daržovės.Vasarą į Kuršių Neriją plūstelėjus lankytojams, dalis jų pasigenda vietų automobiliams. Neatidžiai palikus automobilį, gali tekti susimokėti baudą. Kai kurie poilsiautojai kelia klausimą, kodėl iš vairuotojų reNkamos riNkliavos negalima įrengti tinkamesnės infrastruktūros?„Niekas manęs nebeįkalbės rengti trečio pilietybės referendumo“, - taip sako užvakar ketvirtai kadencijai perrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke. Pokalbis apie pilietybę, lietuviškumo puoselėjimą ir kitus viso pasaulio lietuviams svarbius klausimus.Minint 100-ąsias partizano Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metines, jo sodyboje, Varėnos rajone, šiandien atidaromas krašto partizanų muziejus. Jo patalpoms specialiai atkurta autentiška Tigro sodybos klėtis, rūsyje įrengta garso instaliacija.Europai siekiant plėsti gynybos pajėgumus ir kosmose, ieškoma būdų, kaip paleisti daugiau orbitinių raketų iš žemyno. Akys krypsta į Šiaurę – du nedidelius Švedijos ir Norvegijos kosmodromus.Ved. Darius Matas
Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgia svarbiausius futbolo savaitės įvykius. Nuo Joninių laužų, iki Vilniaus „Žalgirio“ vargų ir kito „Žalgirio“, iš Kauno, džiaugsmų. Aptarėme ir Lietuvos klubų varžovus Europoje, Andriaus Skerlos dominavimą prieš Vladimirą Čeburiną, naujienas „Riterių“ stovykloje, Valdo Dambrausko karjeros pasirinkimą, dalinomės įspūdžiais stebint FIFA pasaulio futbolo klubų taurę ir džiaugėmės dėl legendinio Santi Cazorlos sėkmės su vaikystės komanda. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga ir Joninių džiaugsmai 04:36 Vilniaus „Žalgirio“ vargai ir laukiami naujokai 21:38 Mylimiausi Bagdono žaidėjai A lygoje 23:56 „Sūduvos“ apmaudas 27:16 „Kauno Žalgirio“ dominavimas 39:44 „Hegelmann“ Lietuvoje ir Europoje 42:57 „Bangos“ burtai – sėkmė ar ne? 48:13 Pergalingas naujas šerifas Alytuje 56:11 Naujienos iš „Riterių“ stovyklos 1:01:42 LFF taurės burtai 1:04:44 Dambrauskas – dar toliau į Rytus 1:08:30 „Lyon“ krytis į antrą lygą Prancūzijoje 1:12:14 Pasaulio klubų taurės įspūdžiai 1:34:04 Jaunimo čempionatai 1:36:47 Santi Cazorla ir „Oviedo“ grįžta!
Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę daugiausiai dėmesio skiriama A lygai bei JAV prasidejusiam FIFA pasaulio klubų čempionatui. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Klausytojų klausimai 07:43 Lyderių mūšis Marijampolėje 14:47 „Žalgiris“ įklimpo ir vėl 22:00 Telšių kovingumas 25:00 „Riterių“ vargai 38:00 Fejerverkai Alytuje 44:44 FIFA pasaulio klubų taurė 1:07:34 Kada „Man Utd“ taps „Barcelona“? 1:15:44 Vasaros perėjimai
Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgė svarbiausius futbolo savaitės įvykius. Rinktinę Maltoje ir Danijoje lydėjęs Marius Bagdonas dalinosi savo įspūdžiais, atsakėme į klausytojų klausimus, reagavome į raginimus imtis permainų, diskutavome dėl tikslų, pažvelgėme į Valdo Dambrausko ateitį, kitų rinktinių reikalus ir klubų judesius futbolo rinkoje. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir M.Bagdonas bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Kas finansuoja Bagdono keliones? 02:20 Karolio marškinėliai ir Japonija 08:49 Nulinės lygiosios Maltoje 29:48 Skaudi realybė Danijoje 42:04 Ar laikas permainoms? 49:20 Kokius tikslus turėtume kelti? 54:22 Skandalai lenkų rinktinėje 1:02:08 Italų futbolo krizė 1:06:56 Tuchelio ir anglų iššūkiai 1:10:10 C.Ronaldo ir portugalai 1:21:10 Brazilai prie C.Ancelotti 1:25:10 Dambrausko ir DVTK skyrybos 1:28:28 Naujas „Spurs“ treneris ir kiti ėjimai 1:38:05 Pasaulio klubų taurė ir filosofinis klausimas
Karolis Tiškevičius, Augustas Šuliauskas ir Lukas Malinauskas analizavo Jono Valančiūno interviu ir apžvelgė sudėtingus Lietuvos rinktinės varžovus pasaulio čempionato atrankoje. Taip pat nemažai dėmesio skyrėme Eurolygos finaliniam ketverui, kuris prasidės jau šią savaitę. Tinklalaidės partnriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. „MotoMafia“ – tai daugiau nei parduotuvė, tai motociklininkų bendruomenė. Siūlome kokybišką aprangą, apsaugas ir aksesuarus visiems, kas gyvena greičiu ir laisve. Apsilankykite internetinėje parduotuvėje: motomafia.lt arba užsukite į fizines parduotuves gyvai konsultacijai: Vilnius - Kalvarijų g. 206, Kaunas - Raudondvario pl. 150, Klaipėda - Minijos g. 2 – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Šiemet stovykla įsikurs jau pamėgtoje „Karpynės“ kaimo turizmo sodyboje Raseinių rajone, kuri puikiai tinka tiek krepšinio treniruotėms, tiek poilsiui. https://www.basketnews.lt/news-216466-pradedame-registracija-i-2025-m-basketnews-stovykla.html Temos: Nebylus signalas BasketNews (0:00); „Rytas“ nepersistengė Kaune? (2:01); DJ žaidimai per derbį (8:24); Karolio sveikinimai Jonui Mačiuliui (10:04); Ginevičius nenorėjo prisikalbėti ir įsiveržimas Klaipėdoje (12:35); Mattas Mitchellas pagaliau – žaidėjas (18:08); Šviesulys ir nuviliantis krepšininkas „Ryte“ (22:46); Nesusipratimas Šiauliuose (26:54); Ilgai lauktas JV ir Kurčio susitikimas (28:55); Visiškas pritarimas Balčiūnui (37:26); Buzelis ir Jonas taško dar nepadėjo (41:45); Pasaulio čemionato atranka – bus labai sunku (45:29); Basketnews kelionė į Abu Dabį – kokios žvaigždės atvyks? (50:12); Panathinaikos generolas Atamanas: ar pastatys Lessortą ant kojų? (55:45); Kas laimės Eurolygą? (1:01:59); Olympiakos vs Monaco – trenerių graikų istorinis mūšis (1:04:47); Negirdėtas „Žalgirio“ taikinys ir kitas Eurolygos vasaros turgus (1:10:05); Šios savaitės ir vasaros planai (1:15:41).
Trumpas įspėjimas prieš jungiant įrašą: viskas gyva, tad bus auditorijos juokų, pašalinių garsų, aidų ir vienas kitas mikrofono cyptelėjimas. Rekomenduojame neklausyti ypač garsiai, nes nuo netikėtų garsinių išraiškų gali nukentėt ne tik ausys, bet ir širdelė. Pirmoje jubiliejinio #100 epizodo dalyje atskleisime sovietinių butų paslaptis ir sulaužysime kaimynų į Lietuvos nepriklausomybę kišamus pagalius. Bus estetinių nusikaltimų, sovietmėšliško aplaidumo, daug įspūdingų citatų ir dar daugiau neįspūdingų lavonų. Kas prakeikė vieną iš Kramatorske stovinčių daugiabučių? Kokį naują matavimo būdą išrado Vilius ir prie ko čia dėtos vištos? Kiek meta medinių bajerių per pusvalandį gali suskelti Povilas? Ir kodėl žmonės ploja Lukašenkai?