Podcasts about pasaulio

Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 – savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 m. atskleidė PISA tyrimas. Iš jo matyti, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet kur kas mažiau namuose.2022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Helovino renginiai Signatarų namuose nedera su šios vietos misija“, – išplatintame pranešime spaudai teigė Jono Basanavičiaus premijų laureatai.Kas galėjo pagalvoti, kad šiuo laikmečiu gimtų naujas kultūros leidinys. Popierinis, ne skaitmeninis. O Kaune dvi draugės Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė išleido pirmąjį žurnalo „Ate ate" numerį. Jame pristatomi nykstantys dalykai: įpročiai, daiktai, jausmai, kultūriniai reiškiniai, net nykstanytys kioskai! Rugsėjo pabaigoje meno leidinių mugėje „Kaunas Art Book Fair“ viešumoje pirmąkart pristatytas žurnalas buvo akimirksniu išgraibstytas. Planuojama, kad žurnalas išeis kas ketvirtį. Su žurnalo „Ate ate" leidėjomis susitiko kolegė Skirmantė Javaitytė.Marius Jakštas išvertė, o filosofinių knygų leidykla „Phi knygos“ išleido ekonomisto Niallo Kishtainy knygą „Glausta ekonomikos istorija“. Ekonomistė ir politikė Ingrida Šimonytė įvertins knygos aktualumą ir reikalingumą šių dienų Lietuvoje.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie smuikų gamintojų parodą Niujorke, iš operos pasaulio dėl seksizmo besitraukiančią režisierę Katie Mitchell bei neįprastai atšauktą kompozitorės Clara'os Iannotta'os kūrinio premjerą Esene.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip veikia informacinės priešiškų šalių atakos prieš valstybę? Kaip jas atpažinti? Pokalbis su „Debunk.org“ vadovu Viktoru Daukšu.LRT Klasika kviečia klausytis pasakojimų ciklo tęsinio, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos kulminacija – paroda „M.K.Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota 2026 m. kovo 28 d.–birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje, šiuo metu neturi užtikrinto finansavimo iš Lietuvos pusės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie XIX tarptautinio Chopino pianistų konkurso laimėtojus, pirmąją dirigentę, įrašysiančią visas Mahlerio simfonijas, bei naują amerikiečių serialą apie žymų kompozitorių.Ved. Gerūta Griniūtė

„Prie šito tikslo prisidės kiekvienas, kuris nesusitaikys su parodytais nepagarbos ir cinizmo gestais“, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė. Protestuojanti kultūros bendruomenė sako siekianti kelti Lietuvos politinę kultūrą. Kokie ženklai rodo jos nuskurdimą?Kultūros bendruomenės judėjimas jau vadinamas kultūros sąjūdžiu. Kokius šių įvykių panašumus ir skirtumus regi Sąjūdžio metraštininkas Leonas Glinskis?Šią savaitę Vilniuje įvyko Skeptikų draugijos organizuojama konferencija Skepticon – On Bullshit (lietuviškai – apie šūdmalą), atsispiriant nuo amerikiečių filosofo Hario Frankfurto teorijos apie šių dienų komunikacijos abejingumą tiesai. Kaip, organizatorių žodžiais tariant, šūdą mala rinkodaristai ir žurnalistai?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV menininkų lapkritį planuojamas rengti masinis kūrybinis protestas nukreiptas prieš Trumpo administracijos veiklą, Niujorko centrinėje traukinių stotyje žmogiškumą ir įvairovę švenčianti instaliacija, Airijoje kitąmet įsigaliosianti bazinių pajamų menininkams tvarka bei naujas Jacob Collier muzikos albumas.Ar gali būti, kad lietuviai vis dar nepažinę tikrojo kompozitoriaus Čiurlionio? Apie klaidingas Čiurlionio interpretacijas ir tai, kodėl jis vis dar nėra pasaulinė žvaigždė, pokalbis su jo kūrybos tyrėju, graikų muzikologu ir kompozitoriumi Charalampos Efthymiou.„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Ji komentare svarsto, kas gali pasinaudoti šiuo kultūros bendruomenės judėjimu.Fizika ar dailės istorija? Ką pasirinktumėte? Kaunietė Virginija Vitkienė neslepia, kad po vidurinės teko savęs paieškoti, bet šiandien jaučia, kad yra geriausioje vietoje, kokioje galėtų būti. Nuo rugsėjo vidurio ji yra Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus direktorė, iki tol vadovavo Kauno bienalei, Europos kultūros sostinės projektui ir Lietuvos sezonui Prancūzijoje. Biografija solidi ir tarptautiška, tad kas menotyros daktarę laiko Kaune?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spalio 16 d. Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“. Lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi vieno įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų Napoleono Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Pokalbis su parodos kuratoriumi Ignu Račicku.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams. Raseinių krašto istorijos muziejuje apsilankė kolega Andrius Baranovas.Pasirodė kompaktinė plokštelė, kurioje Edgaro Montvido kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui, 2021-aisiais įrašytas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Trijų kompozitorių vokaliniai kūriniai albume skamba kaip ištisas, nuoseklus ir tolydus muzikinis pasakojimas. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Edgaru Montvidu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie besitęsiantį tarptautinį Chopino pianistų konkursą, Rytų Anglijoje renkamą pakrantės garsų biblioteką ir aukcione parduotą garsaus mokslininko smuiką.Ved. Gerūta Griniūtė

Kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, sako premjerė Inga Ruginienė.Nuosavų automobilių remontas prieš išsinuomojant valdišką, rūpinimasis sutuoktinių transportu ir kelių automobilių priežiūra vienu metu – tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių išlaidų analizė. Nors politikai ginasi, kad griežtai laikosi taisyklių, Kultūros komiteto pirmininkas po LRT klausimų dalį pinigų jau grąžino.Kauno rajonas nusipirko tris mobilius, civilinės saugos konteinerius. Jų pristatymas įvyko Vilkijos gimnazijos teritorijoje.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad didelės dalies regėjimo sutrikimų galima išvengti, jeigu laiku kreipiamasi pagalbos. Tačiau žmonių, susiduriančių su regos problemomis, nuolat daugėja. Kodėl ir kas gali pasiūlyti ilgalaikį sprendimą?Ved. Andrius Kavaliauskas

Seime įvyks bendras Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos ir Švietimo ir mokslo komiteto posėdis, kuriame daug dėmesio bus skiriama lituanistiniam švietimui.Ar tarmės išgyvena atgimimą ir ar galime tikėtis daugiau tarminės literatūros?Lietuva jau 33 kartą mini Baltosios lazdelės dieną, ta proga Šiauliuose regėjimo negalią turintiems žmonėms pristatytas ypatingas spektaklis.Antradienio vakarą įvyko tarpsektorinė kultūros asamblėja. Po jos protesto bendruomenė kartoja tą pačią žinutę – protestas tęsis toliau, iki kol bus įgyvendintas reikalavimas atriboti Kultūros ministeriją nuo partijos „Nemuno aušra“. Politikai kol kas nepasiuntė aiškaus atsakymo, kaip bus formuojama politinė Kultūros ministerijos komanda.Ką išmoksta vaikai, lankydami Šilalėje įkurtą „Mažųjų išradėjų“ būrelį ir kokie eksperimentai bei bandymai labiausiai domina vaikus?Paryžiuje 35-ojoje „Salon de la Revue“ mugėje buvo pristatytas ir specialus prancūzų kalba išleisto „Vilnius Review“ numeris.Europos paveldo apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos nacionalinis muziejus apdovanotas už paramos Ukrainai iniciatyvą.Ved. Marius Eidukonis

Šių metų trumpametražių filmų industrijos renginio „Baltic Pitching Forum“ šalis viešnia – Vengrija. Forume dalyvauja kino prodiuseris, kino gamybos kompanijos BODDAH vadovas Gábor Osváth. Pokalbis LRT KLASIKOS studijoje apie kūrybos galimybes Vengrijoje ir kintančias kultūros politikos aktualijas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „TikTok“ iniciatyvą, skirtą jauniesiems klasikinės muzikos talentams garsinti, bei Varšuvoje važinėjantį ypatingą Šopeno pianistų konkurso tramvajų.Ketvirtadienį paaiškėjo 2025-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo vengrų rašytojas László Krasznahorkai, kurio dvi knygas „Šėtoniškas tango“ bei „Priešinimosi melancholija“ išleido „Kitos knygos“. Švedų akademijos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad laimėtojas yra „didis rašytojas, atstovaujantis Vidurio Europos tradicijai, kuri tęsiasi nuo Kafkos iki Thomas Bernhardo, ir pasižymintis absurdu bei groteskišku ekscesu“. Apie tai, kokios politinės srovės ir literatūrinės tendencijos lėmė šio rašytoją triumfą, kalbamės su 15min.lt knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu.Kaune penktadienį prasideda tarptautinis festivalis „Kaunas Blues“. Festivalio metu bliuzas skambės ne tik Kauno sporto halėje, bet ir stoties rajone. Vienoje iš tokių neįprastų koncertams vietų su festivalio rengėju ir sumanytoju Žilvinu Švarpliu susitiko ir pasikalbėjo kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė

Pastaraisiais metais imigracijos srautai Lietuvoje smarkiai išaugo – iš emigracijos šalies mes po truputį tapome imigracijos šalimi. Į Lietuvą atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio vietų – dirbti, mokytis, kurti šeimas, ieškoti saugumo ar naujos pradžios. Šis pokytis kelia klausimų ne tik apie darbo rinkos poreikius, bet ir apie tai, kaip veikia mūsų švietimo sistema, socialinės paslaugos, kaip keičiasi pačios bendruomenės.Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga antrus metus iš eilės kviečia jaunimą iš viso pasaulio nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Tai nėra tradiciniai kalbos kursai – tai būdas išlaikyti ryšį su Lietuva tiems, kurie galbūt niekada čia negyveno, bet širdyje jaučia lietuviškas šaknis.Šiandien Vilniuje vyksta pirmasis Lietuvos biobankų forumas – renginys, po vienu stogu subūręs visus šalies biobankus, mokslininkus, gydytojus, politikos formuotojus ir pacientų organizacijas. Paprastai tariant, biobankas – tai vieta, kurioje saugomi žmonių biologiniai mėginiai, pavyzdžiui, kraujas ar audiniai, ir su jais susijusi sveikatos informacija.

Spalio 4 ir 5 dienomis Nacionalinės Dailės Galerijos didžiojoje parodų salėje įvyks performansas pavadinimu „Gerai išardytas fortepijonas“, kurį atliks Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Dalyvaujant menininkams Kotrynai Butautytei ir Antanui Gerlikui senas koncertinis fortepijonas „Estonia“ bus metodiškai išmontuotas. Apie performanso mintį pasakoja garso menininkas Arturas Bumšteinas ir vienas iš muzikų – Motiejus Bazaras.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovoas.Vilniaus universitete, Filologijos fakultete prasidėjo konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Kadangi genetinė kritika ne tik dalį terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojamas mimezės ir mimikrijos analogijų vaisingumas teorinės minties plėtotei, sąveikos tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Naxos“ įrašų kompanijos pardavimą, protestus prieš Italijos premjerės galimai proteguojamą dirigentę bei Venecijos muzikos bienalės auksinio liūto laureatę, apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus.Ved. Gerūta Griniūtė

Popiežių Leoną subrandino Peru – taip teigiama ką tik pasirodžiusioje pirmoje naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo biografijoje, apie kurią pasakosime vedamojo skiltyje.Seime svarstant Reprodukcinės sveikatos įstatymą, žmogaus gyvybės apsauga susirūpinusios visuomeninės organizacijos kitą šeštadienį, spalio 4 d., kviečia susirinkti į Žygį už gyvybę. Plačiau apie iniciatyvą „Mažojoje studijoje“ pasakoja Krizinio nėštumo centro įkūrėja ir vadovė Zita Tomilinienė.Jungtinių Valstijų dešiniųjų aktyvisto Charlio Kirko nužudymo sukeltus atgarsius komentuos VU TSPMI tyrėja ir dėstytoja dr. Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškos minties puslapis“: Robert Adolfs „Bažnyčios ateitis“.Arkiv. Visvaldo Kulboko pokalbis su kun. Moze Mitkevičium.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Skara“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ketvirtadienio rytą Vilniuje, prie prezidentūros, susirinko naujuoju kultūros ministru „aušriečiu“ Ignotu Adomavičiumi pasipiktinusi kultūros bendruomenė. Dalyviai renginyje reiškė savo susirūpinimą dėl pastarųjų sprendimų ir kalbėjo apie grėsmes Lietuvos kultūrai. Protestą stebėjo Ieva Radzevičiūtė.„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Paveikslo istorija atgyja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Spektaklis sukurtas pagal Herkaus Kunčiaus operečių romaną „Šaltasis karas“ ir yra paremtas tikru įvykiu – skandalingu lietuvio protestu prieš sovietinę okupaciją. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Geteborgo knygų mugės šalies viešnia po trejų metų tapsianti Lietuva stiprina savo balsą – į rugsėjo 25 d. prasidedantį didžiausią Šiaurės šalių kultūros renginį po ilgų metų pertraukos grįžta Lietuvos literatūrą ir leidybą pristatantis nacionalinis stendas, mugės diskusijose, bendrame regiono dramaturgijos stende skambės lietuvių autorių ir industrijos atstovų pozicija. Pokalbis su mugėje esančia Leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus operos renovaciją, didėjantį susidomėjimą orkestriniais įrašais ir tai, kaip Filadelfijos operai sekasi pardavinėti visus bilietus vos už 11 dolerių.Ved. Gerūta Griniūtė

„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Apie skandalingą paveikslo istoriją, tapusią lietuvio protestu prieš sovietų okupaciją pasakoja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Iš Panevėžio Evelina Povilavičiūtė.Pasaulio kultūros naujienas apžvelgia Rytis Skamarakas.Po ilgos pertraukos į Kauną sugrįžo tarptautinis skulptūros simpoziumas. Šiemet jis skirtas Kauno modernizmui. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Prezidentas, nepaisydamas kultūros bendruomenės pasipriešinimo, patvirtino Ignoto Adomavičiaus kandidatūrą į kultūros ministrus. Kaip bendruomenė vertina tokį elgesį? Kokių tolimesnių žingsnių imsis? Pokalbis su politologe Rima Urbonaite, kultūros apžvalgininku Vaidu Jauniškiu, menotyrininke Agne Narušyte ir Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Metų pradžioje bankrutuoti galėjęs Keistuolių teatras pradeda naują sezoną. Kokie metai laukia, ar nebegresia finansiniai pavojai ir kuo teatras džiugins žiūrovus? Pokalbis su teatro vadovu Aidu Giniočiu.Prasideda Vilniaus tarptautinis festivalis „Sirenos, kurio tema „Teatras yra ginklas“. Ką gina ir su kuo kovoja Lietuvos teatrai, kokius spektaklius atveža užsienio svečiai? Pasakoja su festivalio meno vadovė Kristė Savė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Tęsiantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Vilniuje vyko festivalis „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“. Rugsėjo 21-ąją jame koncertavo pianistas Alexei Volodinas, rusų kilmės muzikantas, šiuo metu gyvenantis Ispanijoje. Tačiau po koncerto viešojoje erdvėje imta dalintis 2018-aisiais jo socialiniuose tinkluose skelbtomis nuotraukomis – vienoje jų Volodinas vilki megztinį su užrašu „СССР“, kitoje – sveikina su gegužės 9-ąja, Pergalės diena.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo. Miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Šią savaitę Vilniaus viešosiose erdvėse vyksta Meninių akcijų savaitė, kurios tema šiemet – „Krizė kaip šansas“. Ar meninės akcijos yra tik kūrybinės intervencijos, ar kartu ir protesto, aktyvizmo formos? Ar šių veiksmų pakanka, kad kultūros laukas būtų išgirstas politiniuose procesuose?Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido leidinį „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lengvai suprantama kalba“. Tai pirmoji knyga apie Čiurlionį, pritaikyta žmonėms, turintiems informacijos suvokimo sunkumų.Savaitgalį Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“.Ved. Justė Luščinskytė

Šeduvoje atsidarė muziejus „Dingęs štetlas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Režisierius Valentynas Vasyanovičiussavo juostoje „Iki pergalės“ žvelgia į Ukrainos visuomenę po pergalės kare. Kokius iššūkius jis bando parodyti savo filme, apdovanotame pagrindiniu Toronto kino festivalio prizu? Domisi Marius Eidukonis.Ji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra, niekada nemačiusi savo tėvo, bet mamos Sofijos auginta tautos šviesulių apsuptyje. Čiurlionio gimtadienio išvakarėse – paskutinis Kotrynos Lingienės ciklo „Čiurlioniai“ pasakojimas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie dar neužbaigtą Banksio paveikslą iš galerijos Londonepavogusių plėšikų bylą, šią savaitę mirusio amerikiečių kino legendos Roberto Redfordo palikimą – jo įkurtą Sandanso kino festivalį – bei naują kanadiečių atlikėjos Saros McLachlan muziką.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras „Apie smurtą ir drąsą savyje“.„Viešpatie, apsaugok mus nuo karo, bado maro ir kino kronikos“, – buvo rašoma tarpukario spaudoje. O Lina Hall svajoja, kaip būtų nuostabu atrasti filmuotų Laikinosios sostinės priemiesčių vaizdų. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė. Šiandien Ričardas Gavelis būtų it nuo rūgštumo sutraukiantis vitaminas C, sako literatūrologė Jūratė Čerškutė. Rugsėjo pradžioje pasirodė dešimtmetį laukta jos monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Kokius Gaveliovidinius portretus ilgų tyrinėjimų procese pavyko pažinti Jūratei Čerškutei, teiraujasi Urtė Karalaitė. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Liepos gale paskelbta Tarptautinio teisingumo teismo patariamoji nuomonė dėl valstybių įsipareigojimų saugoti klimatą klimato teisingumo aktyvistų laikoma lūžio tašku. Dedama daug vilčių į tai, kad ateityje ji padės vietos teismuose stabdyti naujus iškastinio kurio projektus, ir kad labiausiai nukentėjusioms šalims iš teršėjų bus lengviau išsireikalauti klimato reparacijų.Cynthia Houniuhi yra viena iš 27 Ramiojo vandenyno salų teisės studentų, kurie sutelkė skirtingas valstybes, kad šios kreiptųsi į aukščiausią pasaulio teismą šio išaiškinimo. Svarstymuose dalyvavo 100 šalių.Šiandien Cynthia jau nebe studentė, o teisės dėstytoja. Su ja kalbėsimės apie 6 metus užtrukusį procesą, jo priežastis ir kur su šiuo išaiškinimu planuoja judėti toliau.Autorė Inga Janiulytė-TemporinPanaudotos garsinės ištraukos: LRT „Labas rytas, Lietuva“, The World is an Island - PISFCC ICJ Campaign Launch, Tarptautinio teisingumo teismo video įrašai žiniasklaidaiVertimus skaito Rūta Dambravaitė ir Edvinas KučinskasTarpautinio teisingumo teismo nuotrauka

Rugsėjo 11 d. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma menininkės Ingridos Mockutės-Pocienės paroda „Rožės efektas“. Pokalbis su menininke.Obelyno kaime jau keletą metų atgaivinta šimtametė tradicija švęsti „Kugelines“. Šventės metu komandos varžosi kepdamos ir dekoruodamos kugelį. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ant Gedimino pilies kalno pirmą kartą rengiamas Vilniaus miesto mitų festivalis „Šventaragis“. Pokalbis su „Šventaragio“ organizatoriumi  Mariumi Tumšiu, Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšto vadove Asta Daunoravičiene ir dainininke Veronika Povilioniene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie praeitą savaitgalį mirusį dirigentą Christophą von Dohnányi, jaunos britų solistės raginimus emigruoti iš Jungtinės Karalystės ir keistą Metropolitan operos teatro susitarimą su Saudo Arabija.Ved. Donatas Šukelis

Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir komandos skambučių įrašai, degančiuose bokštuose įkalintų žmonių balso žinutės. Kaip prisimenama ir minima ši diena, kokie iššūkiai kilo rengiant Rugsėjo 11-osios memorialo konkursą? Kaip pasikeitė paminklo samprata ir kodėl šiandien svarbu ne įamžinti, o gyvai prisiminti kuriant naujas atminties formas? Apie tai ir Jameso Youngo antimonumento idėją, po II pasaulinio karo pasikeitusias paminklų funkcijas bei formas ir šiuolaikinius trauminės atminties refleksijos būdus kalbamės su Vilniaus miesto muziejaus direktore dailėtyrininke dr. Rasa Antanavičiūte ir menininke, rašytoja ir kuratore, VDA docente Paulina Pukyte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

15min savaitinėje laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ aptariamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę daugiau dėmesio skiriama Lietuvos nacionalinės rinktinės mūšiams pasaulio čempionato atrankoje su Malta ir Nyderlandais. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:17 Picos, blynai ir sumuštiniai 08:04 Lietuvos vargai su Malta 22:44 Išgąsdintos Nyderlandų žvaigždės 1:04:43 Pasaulio čempionato atranka: Vokietijos bėdos ir Italijos renesansas 1:22:11 Transferų lango pabaiga – nuo Kadero iki Isako

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statomos Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ muzikos vadovas ir dirigentas Gianluca Marcianò lapkričio 19 dieną diriguos koncertui Maskvoje.Eidamas 92-uosius mirė italų mados dizaineris Giorgio Armani. Jo vardas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo itališko stiliaus ir prabangos. Tai buvo vienas kūrėjų, kurie pakeitė žmonių požiūrį į aprangą. Jo vardas tapo elegancijos, rafinuotumo ir šiuolaikiško minimalizmo sinonimu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie protesto pertrauktą BBC Proms koncertą Londone, suomių dirigentų rokiruotę Paryžiuje ir pavojus, tykančius kiek jautresnių operos teatro lankytojų.Rubrikoje „Be kaukių“ – vaistininkas Vygintas Milašius.Ved. Gerūta Griniūtė

Kinija pastarosiomis dienomis demonstruoja savo minkštąją ir kietąją galią. Xi Jinpingas prisikvietė sąjungininkų – šalyje lankėsi Rusijos, Indijos, Šiaurės Korėjos, Irano vadovai. Pekine Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių proga pražygiavo didžiulis karinis paradas, demonstruoti pažangiausi ginklai. Kinija skelbiasi esanti jėga, norinti keisti pasaulio taisykles. JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovus sąmokslu prieš JAV.Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, LRT TV užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas, Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė, karybos ekspertas Egidijus Papečkys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vyriausybės sprendimu patvirtinta Kultūros ministerijos sukurta tvarka, reglamentuojanti Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimą ir laidojimo vietų paženklinimą. Ką konkrečiai reglamentuoja ši tvarka ir koks jos poreikis?Kokiu kultūriniu bei dvasiniu fenomenu yra tapusi Prūsija, kuriant šiandieninę prasmingą Lietuvos tikrovę? Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui, domėjosi kolegė Karina Metrikytė, kalbindama Lietuvos prūsų bendruomenės pirmininką, prūsų palikuonį Mantą Maziliauską.Kauno fotografijos galerijoje šiandien atidaroma Dovilės Dagienės paroda „Osmosas“, kviečianti į kūrybinį dialogą su praeities fotografija, su vienu svarbiausiu fotografijos kūrėju Baliu Buraču.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie iki juosmens į vandenį įsibridusius Brėgenco operos festivalio solistus, Kanų pasaulio filmų festivalio apdovanotą operos filmą bei amerikiečių operos žvaigždės Lawrence'o Brownlee pasirinkimą dainuoti MaskvojeRubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Ramunė Grakauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Vilniuje prasideda 22-oji Europos raidos psichologijos konferencija.„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson.Sudarytas žygio maršrutas M.K.Čiurlionio pėdomis nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų.Lapkričio 4-ąją Vilniuje COMPENSA koncertų salėje bus rodomas spektaklis „Šuns Širdis“ pagal to paties pavadinimo Michailo Bulgakovo pjesę. Ar tokių kūrybinių grupių pasirodymas šalyje rodo, kad Lietuvos rusakalbių bendruomenei nėra alternatyvų?Po vienuolika Kauno mikrorajonų kelias savaites keliauja renginių ciklas „Kultūra į kiemus“.Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 metu edukacinė platforma „Kūrybingumo mokykla” iniciavo video pamoką „Jei Baltijos kelias būtų muzika“. Minint Baltijos kelio dieną ši medžiaga pritaikyta ir anglakalbei auditorijai.Knygynuose jau galima susipažinti su pirmu taivanietišku grafiniu romanu, pasirodžiusiu lietuvių kalba, „Žmogus iš Taivano“.Domanto Razausko muzikinės naujienosVed. Marius Eidukonis

„Didžioji sinagoga nėra dekoracija, kurią galima gražiai atstatyti. Nebėra kam melstis. Atstatyti šventą vietą, kad ji gražiai atrodytų, nebėra prasmės“, – sako poetas, eseistas Sergejus Kanovičius. Šiuo metu griaunamas Vilniaus Vokiečių g. esantis darželio-mokyklos pastatas, sovietmečiu atsiradęs ten, kur buvo Didžioji sinagoga. Šis sprendimas priimtas siekiant atkurti ir atverti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Kaip bus rūpinamasi sinagogos įamžinimu? Pasakoja Justė Luščinskytė.„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson. Ukrainos laisvės orkestrą ji subūrė pačioje karo pradžioje – 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jau ketvirtą vasarą orkestras gastroliuoja po garsiausias pasaulio scenas, šiemet, pagaliau įvykus logistinei magijai, pirmą kartą pasirodė ir Lietuvoje. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Švedijoje per dvi dienas perkeltas šimtametės medinės bažnyčios pastatas, brangiausio pasaulyje ispaniško kabraleso sūrio gamybos tradicija bei pirmą kartą vien iš moterų sudaryta prestižinės šiuolaikinio meno parodos „Documenta” meno kuratorių komanda. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Su paminklais ir skulptūromis viešose vietose pastaraisiais dešimtmečiais nesiseka. Manau, kad problemas iš esmės lemia gilios skulptūros tradicijos stoka“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Baltijos kelio dienos išvakarėse Kauno IX forto muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuvos partizanų batuose…“ interaktyviai pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui. Parodos veikėjai – istorinės fotografijos ir avalynė – veda nuo sprendimo priešintis iki paskutinės kovos akimirkos. Su parodos rengėjomis pasivaikščioti ir Lietuvos partizanų batus pasimatuoti kviečia Kotryna Lingienė.Žinomas Lietuvos muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis sako, kad anksčiau vyravo neigiamas stereotipas apie džiazo ar klasikinės muzikos atlikėjus, dirbančius su populiariąja muzika. Dabar jis sako besididžiuojantis turėdamas galimybę dirbti su šio žanro muzika, nors pirmenybę jis visgi skiria džiazui. Tiesa, viena jo misijų yra būtent trinti ribas tarp žanrų. Kaip persipina šios skirtingos patirtys jo karjeroje, ką viena atneša į kitą bei kaip jis stengiasi išvengti rutinos, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Šiandien prasideda festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą.„Geriausi poetai nesirenka lengvų kelių. Marius Burokas taip pat nusprendė eiti sudėtingesniu keliu. Jis sėdo rašyti naujų, tokių eilėraščių, kokių dar nebuvo rašęs“, – apie knygą „Seismografas“ sako poetas Mantas Balakauskas.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė dar keliais naujais kūriniais.Prieš metus Vilniaus savivaldybė pradėjo nulinės tolerancijos grafičiams politiką – už daugiau nei pusantro milijono eurų imtasi masinio miesto sienų valymo. Tuomet kilo diskusijos: ar griežtas draudimas sumažins grafičių, ar tik pastūmės kūrėjus į pogrindį. Šiandien, po metų, galime klausti – kokie pasiekti rezultatai ir kaip šią politiką vertina gatvės menininkų bendruomenė?Rytoj minėsime Baltijos kelio sukaktį ir Ribentropo–Molotovo pakto metines. Kaip traumuojančios patirtys veikia ne tik tuos, kurie jas išgyveno, bet ir jų vaikus bei anūkus?Šią vasarą Europos Sąjungoje įsigaliojo Prieinamumo direktyva – teisės aktas, kuris įpareigoja leidėjus skaitmeninius leidinius rengti taip, kad jais galėtų naudotis visi skaitytojai, įskaitant turinčius regos ar skaitymo sutrikimų. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka pristatė pirmąjį įtraukųjį Lietuvos muziejų elektroninį leidinį „Pasaulio dydžio Lietuva“, pasakojantį apie lietuvių migracijos istoriją.Ved. Justė Luščinskytė

Marijampolėje prasideda tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, šiemet koncertuose visą dėmesį skirsiantis vienam, vis kitam instrumentui. „Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Su autoriumi pokalbiui apie poreikį kurti susitiko kolegė Karina Metrikytė.Anykštėnus ir miesto svečius tik ką pasiekė pirmasis žurnalas „Kultūros kurortas“, kviečiantis suvokti, jog kultūros pažinimas – lyg poilsis. Kokia šio žurnalo misija ir kiek jis prisidės prie Anykščių siekio įsitvirtinti kaip kultūros kurortui?Pasaulio muzikos naujienų apžvalgoje Jurgis Kubilius pasakoja apie „The New York Times“ vykdomas muzikos kritiko paieškas, Bavarijos konstitucinio teismo bylą dėl meno ir religinių bendruomenių nelygybės Covid-19 pandemijos metu ir apie ledų kompaniją, nuo rugsėjo bendradarbiausiančią su žymiu olandų simfoniniu orkestru.Provokuojantis, konceptualus ir netikėtais sprendimais pasižymintis menininkas Kęstutis Svirnelis kviečia savo menu susimąstyti apie šiuolaikinę visuomenę, vertybes ir mūsų vietą žemėje. Lietuvoje baigęs mokslus dabar gyvena Vokietijoje, aktyviai kuria tarpdisciplininėje tarptautinėje meno scenoje. Kęstutis Svirnelis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos plaukimo deimantai ruošiasi pasaulio čempionatui: turi šansų lipti ant apdovanojimų pakylos.

Spaudos apžvalga.Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą paminėti šimtuosius ANBO ir Lietuvos kūrėjų metus. „Jeigu yra noras skraidyti, nors mažiausias – pabandykit. Nesvarbu, su kokiu orlaiviu, nes aš tikiu, kad aviacija yra užkrečiama“, – sako jaunoji pilotė Elzė Maslauskaitė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Eglės Baliutavičiūtės parengtoje knygų apžvalgoje – apie italų rašytojo Paolo Cognetti „Žemai Slėnyje“ ir airių autoriaus Paulo Lyncho „Pranašų giesmę“.Savaitgalį, per Zarasų miesto šventę, buvo pristatyta skulptoriaus Mykolo Saukos „Liudytoja“. Nors prieš tai kūrinys sulaukė nemažai kritikos ir net išpuolių, oficiali atidarymo akimirka vis tiek įvyko. Ar šis atidarymas pakeitė bendruomenės nuotaikas?Šiandien Vilniuje prasideda 26-asis tarptautinis edukacinis šiuolaikinio šokio renginys „Summer Dance Intensive Vilnius“. Šių metų programoje pristatoma speciali Baltijos šokio tinklo iniciatyva, skirta Baltijos regiono šiuolaikinio šokio tapatybės tyrinėjimui.Kultūros ministerijos konkursą eiti kultūros atašė pareigas Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Jungtinėse Valstijose laimėjo rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė. Ar kultūra gali tapti tokia pat svarbia Lietuvos ir JAV santykių stiprinimo priemone kaip politika ar ekonomika?Domanto Razausko muzikinės naujienos. Ved. Justė Luščinskytė

Nuo pirmadienio darbą pradeda Lietuvos kultūros atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Adelė Dovydavičiūtė. Atašė funkcijos susijusios su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027-aisiais kultūros programos rengimu ir įgyvendinimu Briuselyje. Adelė Dovydavičiūtė – architektė, kultūros projektų vadovė ir meno kūrėja. Kaip pasakoja, Lietuvos sezonas Prancūzijoje – itin sėkmingas ir pavykęs projektas, kurio gerąsias praktikas sieks perimti. „Stengsimės išlaikyti iškeltą aukštą kartelę, bet labai nesikartosime“, – sako kultūros atašė ES. Su ja kalbasi Marius Eidukonis.„Tai puiki proga pažinti šiuolaikinį meną, pamatyti, kiek daug įvairių ir skirtingų formų jis gali būti“, – taip į dirbtuves „Gerumo galia“ šią vasarą kviečiami Dainavos mikrorajono Kaune gyventojai. Viena šių dirbtuvių vedėjų – tarpdisciplininė gastronominių performansų menininkė Gudrita Lapė, tyrinėjanti žmonių ryšį su gamtos pasauliu. Dainavoje esančiame parke su menininke jos praktikas ir dirbtuves aptarė Kotryna Lingienė.Garso menininkas Simonas Nekrošius šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“ sukūrė naujus muzikos instrumentus. Jie bus panaudoti šio ansamblio koncertų serijos „Playground“ koncerte „Instrumental“. „Bandome per naujus instrumentus ieškoti naujo garso ir naujo santykio su muzika“, – apie šį garsinį eksperimentą sako vienas iš ansamblio „Synaesthesis” muzikantų, violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Kokius instrumentus jie tikėjosi sukurti ir kokius naujus garsus pavyko atrasti, teiraujasi Urtė Karalaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – „Adidas“ kompanija apkaltinta tradicinių meksikietiškų basučių dizaino pasisavinimu, Estijoje pristatomas netradicinis spektaklis „Romeo ir Džuljeta”, kur pagrindinius vaidmenis atlieka sunkvežimiai, bei tyrimas, skelbiantis, kad klasikinė muzika gali padėti sveikiau maitintis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Dėl kontroversiškų veiksmų ir retorikos jie vadinti ikonoklastais, komunistais, fašistais, anarchistais, nihilistais, kurie griauna nusistovėjusias socialines struktūras ir skatina chaosą bei prievartą“, – apie 50-metį mininčia grupę Sex Pistols sako filosofas Aldis Gedutis.„Kaip sakoma, savam kieme pranašu nebūsi. Tenka gyventi šioje erdvėje ir tada atsakomybė kažką nuveikti yra didesnė negu atvykus“, – sako skulptorius Nerijus Kavaliauskas. Jis šiemet su šeima dalyvauja festivalyje „Sūkuriai“, vyksiančiame Valkininkuose. Apie šiuolaikinio meno festivaliuką, kaip jį vadina patys organizatoriai, ir ryšį su vietine bendruomene pasakoja Marius Eidukonis.„Nesusikalbėjimas man yra esminė gyvenimo sąlyga“, – sako skulptorius Mykolas Sauka. Nesusikalbėjimo per pastarąją savaitę jis pamatė ir patyrė daug. Jo trijų metrų aukščio skulptūra „Liudytoja“, vaizduojanti nuogą, senstantį moters kūną tapo Zarasų bendruomenės, Lietuvos visuomenės ir internautų pasipiktinimo ir net agresijos liudytoja. Niokotos skulptūros dramą išgyvenęs Mykolas Sauka sako: kažkaip išgyvensiu. Menininką kalbina Indrė Kaminckaitė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Arminas Bižys

Mykolo Saukos skulptūros „Liudytoja“ padegėjas gailisi ir atsiprašo autoriaus, Zarasų krašto muziejaus ir visuomenės. Pokalbis su Zarasų rajono mere Nijole Guobiene.Į Anykščius sugrįžta tradicinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ – tris dienas Dainuvos slėnyje skambės muzika, poezija ir vizualusis menas.„Tai mano noras prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – sako režisierius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais ukrainiečių aktoriais kuria spektaklį „Paukštyno bendrabutis“ pagal lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Švyturio dieną pajūryje prasideda įvairiausi renginiai, ne tik kviečiantys pasižvalgyti iš švyturių aukštybių, bet ir susipažinti su jų istorija bei dabartimi. Kodėl švyturių dieną neatsivers Klaipėdos švyturys?Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie atšauktas sezono pradžios premjeras Estijos nacionalinėje operoje ir vieną žinomiausių klasikinių melodijų, nuo šiol skambančią Jungtinių Arabų Emyratų greitkelyje.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistas Dainius Vaičekonis.Ved. Gabija Narušytė

Pasaulio dėmesys šią savaitę krypsta į Aliaską. Čia poryt laukiama Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo. Su istoriku LRT RADIJO laidoje „10-12“ Darius Matas kalbasi apie aplinkybes, kada ir kodėl teritoriją valdžiusi Rusija ją pardavė Jungtinėms Valstijoms.

Anot kai kurių ekspertų, daugelis tėvų ne tik permoka, bet ir įsigyja daiktų, kurie taip ir lieka nepanaudoti. Tyrimai rodo, kad net 77 proc. priemonių tampa atliekomis. Kaip suplanuoti mokyklinius pirkinius išmintingai ir išvengti perteklinių išlaidų?Nuotolinis darbas iš užsienio - ką turėtų žinoti darbuotojas ir darbdavys. Kodėl dirbantis žmogus nuotoliu užsienyje nebūtinai dirba pagal Lietuvos teisę?Kodėl automobilių gamintojai skeptiškai vertina elektromobilių plėtrą? Anksčiau skelbę ambicingus planus kurti vien tik elektromobilius, dalis didžiųjų automobilių gamintojų, atsitraukia: transporto priemones su įprastais vidaus degimo varikliais gamins ilgiau, nei žadėjo.Pasaulio dėmesys šią savaitę krypsta į Aliaską. Čia poryt laukiama Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo. Su istoriku prisiminsime aplinkybes, kada ir kodėl teritoriją valdžiusi Rusija ją pardavė Jungtinėms Valstijoms.Trečius metus iš eilės Baltijos šalių sostinės - Vilnius, Ryga ir Talinas dalyvauja gražiausio miesto gėlynų konkurse. Šiemet konkursui Vilnius pristatė šešis miesto gėlynus, trys iš jų pelnė prizines vietas.Ved. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Minint lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus, LRT KLASIKA pristato pokalbių ciklą „Lietuvos aviacijos šimtmetis. Padangių istorijos". Pirmasis pašnekovas – ilgametis pilotas, aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas.Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune rugpjūčio mėnesio trečiadieniais kviečia į vasaros sodo pasakojimus „Ne viską sprendžia valstybė“.Visą šią savaitę Antazavės dvare ir Zarasuose vyksta jau VII-oji Justino Mačio fleitos vasaros akademija.Padegta M. Saukos skulptūra „Liudytoja“ verčia kelti klausimus, ar sugebame priimti šiuolaikinį meną ir koks jis turėtų būti viešosiose erdvėse?Netrukus savo 40-ąjį sezoną pradėsiantis Panevėžio lėlių vežimo teatras lieka be patalpų. Koks likimas laukia teatro trupės ir kaip rengiamasi spręsti situaciją?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

„Dažnai norima „nustumti“ sovietinio paveldo klausimą – neva skulptūras nereikalingas nukėlėm ir nebėra jokio sovietmečio. Aš norėjau į sovietmečio palikimą pažiūrėti kaip į tam tikrą nesaugumą, kuris yra tiek mano, tiek jaunesnėje kartoje“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Ši savaitę Švenčionių rajone, Sarių kaime ji pristatė vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.Vakar Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvėje „Akee“ prasidėjo renginių ciklas „Laukų reikalai“. Jo metu atvirose dirbtuvėse, paskaitose ir pokalbiuose tyrinėjamos užmiesčio teritorijos bei kūrybos įtaka mūsų kraštovaizdžiams. Ciklą atidaręs architektas ir tyrėjas Edgaras Vladimirenko sako, kad žvelgiant į užmiesčio teritorijas, svarbu atsisakyti kaimo homogenizacijos idėjos ir matyti jį kaip daugialypį. Su tyrėju kalbasi Urtė Karalaitė.Kokią įtaką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeima turėjo šio genijaus gyvenimui? Kokia buvo jo vaikystė, buitis, kas jį bei jo artimuosius lydėjo džiaugsme ir varge? LRT KLASIKA pradėjo transliuoti pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“ – tai istorijos apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Pirmajame epizode Kotryna Lingienė pasakoja apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – ant Hirošimos numestos atominės bombos 80-metis, Kiote nuo karščio bangų kenčiantys rikšų traukikai ir japoniška populiarioji muzika. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Negi tai paskutinė taikos vasara, kaip daug kas pranašauja?“ – komentare klausia menotyrininkė Agnė Narušytė ir aptaria tris šios būsenos atitikmenis, patirtus Paryžiaus muziejuose.Agnė Muralytė – Kaune praūžusio tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ šių metų rekordininkė. Savo gatvės teatro spektaklį „Išnykstu“ ji spėjo suvaidinti šešis sykius, nors juokiasi, kad tai nedaug. Menininkės rekordas – 15 spektaklių per keturias dienas. Su kūrėja susitiko Kotryna Lingienė.„Visada žinojau, kad būsiu muzikantas ir niekada neturėjau to baisaus jaudulio laikotarpio, klausdamas savęs, ką aš veiksiu. Aš dainavau visą gyvenimą“, – sako dainininkas Ilja Aksionovas. Su juo kalbasi Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Pokalbis su filosofu Povilu Aleksandravičiumi apie prancūzų filosofės Chantal Delsol knygą „Krikščionybės pabaiga“ - apie krikščioniškojo pasaulio būklę ir krikščionybės ateitį, taip pat kardinolo Audrio Juozo Bačkio įžvalgos apie Katalikų Bažnyčią nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje ir jos aktualumą nūdienos visuomenėje. Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pasklidus informacijai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė siūlymas pervadinti Vašingtono nacionalinę operą pirmosios ponios Melanios Trump vardu, neilgai trukus pasirodė žinia apie dar vieną Respublikonų siūlymą – pervadinti visą Kenedžio centrą, jam suteikiant prezidento Donaldo Trumpo vardą. Pokalbis studijoje su muzikologe Jūrate Katinaite ir politologu Linu Kojala.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“. Ji kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Viena parodos kuratorių, Ona Barbora Šlapšinskaitė, sako, kad sakydami „miela“, dažnai subjektą sumenkiname, sumažiname. Apie tai pasakoja Urtė Karalaitė.Druskininkuose ketvirtadienį prasideda 32-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė, kuri šiemet skirta paminėti Lietuvių liaudies dainų metus. Pokalbis su Druskininkų kultūros centro vyresniąja komunikacijos specialiste Alina Leminskaite.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Roberto Wilsono kurtas operas, Provanso Ekso festivalį ir sumaištį dėl naujojo Kenedžio centro pavadinimo.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – violončelininkė Rugilė Juknevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su pasaulio alytiške Alvija Černiauskaite apie šiemet, kaip ir kasmet, vykstančią stovyklą „Pasaulio Lietuva“, į Dzūkiją sukviečiančią vaikus, jaunimą ir pedagogus iš tolimiausių pasaulio kraštų.

Rugpjūčio 6 d. Klaipėdoje prasideda tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Pokalbis su aktore, festivalio organizatore Gabija Bargailaite.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo seserims sakydavo: „Nė viena iš jūsų negali prilygti mamai grožiu“. Kokiais talentais pasižymėjo vargonininką Konstantiną įsimylėjusi vokietaitė ir kokių jos ruoštų valgių receptai pasiekė šių dienų Druskininkus, antrajame ciklo „Čiurlioniai“ epizode domisi Kotryna Lingienė.Rugpjūčio 6 d. pasaulis mini 80-ąsias Japonijos miesto Hiroshimos atominio subombardavimo metines. Kaip šiandienos karinių konfliktų kontekste galime kalbėti ir ko pasimokyti iš 1945-ųjų Hiroshimos ir Nagasakio tragedijos? Pokalbis su japonų menininku Tomoo Nagai ir menininke Renata Valčik bei filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.Kiek kalbų nuo mažų dienų gali išmokti vaikai? Tomas Riklius apie dvikalbį ugdymą ir didėjančią tokio ugdymo naudą kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus Socratus anglų kalbos ir ispanų kalbos mokytoja metodininke Jolanta Liubkevič.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorė Nailia Galiamova.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Pakruojyje tęsiasi pasaulyje garsaus kraštiečio lėlininko, vitražisto Stasio Ušinsko jubiliejui skirti renginiai.Kokia Rygos katedros choro mokyklos gospel choro idėja ir kokie šio choro pasiekimai?Kokias patirtis įgijo ir kokią Lietuvą pamatė ukrainiečių vaikai VšĮ „Stiprūs kartu“ organizuotose stovyklose Lietuvoje?Šeštadienį Priekulėje vyko Vilhelmo teatrų festivalis. Šįsyk teatro kūrėjai ir žiūrovai spektaklius adaptavo rodymui ant vandens, o žiūrovams teko bristi per marias iki specialių vietų.Kodėl Kultūros paveldo komisija nepritarė siūlymui išbraukti Apytalaukio dvarą iš Neprivatizuojamų buvusių dvarų sodybų sąrašo?Šią savaitę Preilos bibliotekoje vyks jaunimo muzikos stovyklos „Neringa Youth Orchestra“ renginiai.Menininkas Linas Kazilionis imasi kurti menininkų rezidenciją.Ved. Marius Eidukonis„Stiprūs kartu“ nuotr.

Liepos 31-ąją minime 39-ąsias Čijunės Sugiharos – Japonijos diplomato, rezidavusio Kaune ir Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio per 6000 žydų – mirties metines. LRT TELEVIZIJOJE nuo rugpjūčio 7 d. pradedamas rodyti režisierės Giedrės Genevičiūtės dokumentikos ciklas, kuriame artimųjų ir liudininkų lūpomis atskleidžiama nepaprasta Čijunės Sugiharos istorija. Pokalbis su režisiere.Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų. Organizatoriai sako, kad norinčių prisijungti netrūko, tačiau dėl vyraujančių stereotipų ir baimės teko susidurti su sunkumais ieškant vietos repeticijoms bei premjerai. Pasakoja Beatričė Bankauskaitė.Giovanni Pierluigi da Palestrina – viena ryškiausių ir svarbiausių muzikos pasaulio figūrų. Šiais metais minimos 500-osios kompozitoriaus gimimo metinės. Ansamblis „Canto Fiorito“ šiandien prasidedančiame Kretingos senosios muzikos festivalyje Palestrinos kūrybai skiria keturis koncertus.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie muzikantų atostogų ypatumus, dirbtinio intelekto „debiutą“ kitų metų Bairoito festivalyje ir smuikininkų bėdas, jei bus uždraustas strykų gamybai naudojamos medienos eksportas iš Brazilijos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas, kosminės misijos vadovas Vytenis Buzas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiemet minimos 400-osios metinės, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis – Andrius Rudamina.Druskininkuose atidarytas vienintelis Lietuvoje Sanatorinio gydymo muziejus.Iš Šiaulių rajono kilęs Arnas Katilius veiklus nuo mažų dienų. Dabar, 21-erių, jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Tvariosios inžinerijos studentas. Yra dirbęs ir vėl planuoja darbuotis su žemės ūkiu susijusioje įmonėje. Laisvalaikiu – didžėjaujaEismo rubrika. Ar žinotumėte kaip ir ar imtumėtės gesinti degantį automobilį? „15min grupės“ vadovas Tomas Balžekas savo socialinio tinklo paskyroje aprašė istoriją kaip Vilniaus centre pamatė degantį elektromobilį, bandė jį gesinti gesintuvu ir stebėjosi, kad neprisijungė kiti žmonės. Jis rašė: „Bet žmonės, kas mums negerai, kad nestojame ir nepadedame kol tarnybos neatvažiavę ir liepsna dar neįsismarkavo? Vis dar dažnai esame degančio kaimyno tvarto stebėtojai, o ne pilietinės visuomenės aktyvūs nariai“.Lietuvos pilotas Igoris Lobanovas tapo „British Open“ akrobatinio skraidymo čempionu. Prieš kelias savaites Belgijoje vykusiame akrobatinio skraidymo čempionato etape jis pelnė sidabro medalį. Pergalė Britanijoje ir Belgijoje iškovota antra vieta jam užtikrino sidabrą ir Pasaulio taurėje. Na o sezoną šis pilotas pradėjo unikaliu niekur nematytu triuku - atliko kilpą pranerdamas pro oro baliono nešamą 18 metrų skersmens žiedąVed. Agnė Skamarakaitė

Savaitinėje 15min laidoje apie „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvos klubų startui Europos taurių varžybose, FIFA pasaulio klubų taurei ir čempionui Londono „Chelsea“ bei ant atkrintamųjų slenksčio esančiam Europos moterų futbolo čempionatui. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:17 Karolio patirtas lūžis ir moteriški žurnalai 05:49 Čempionų lygoje Maltos klubą įveikęs „Žalgiris“ 17:24 Jonavoje valų mėgėjus ištaršęs „Kauno Žalgiris“ 31:26 „Hegelmann“ viltis 42:50 Prisvilęs Dambrausko debiutas Azerbaidžane 49:20 Gyčio Paulausko nauja stotelė 53:55 Kitas atleistas A lygos treneris – Vrabecas? 01:01:20 „Riteriai“ prieš „Šiaulius“ 01:07:50 Ryčio akivaizdoje nelaimintys Telšiai 01:11:39 „Real“, PSG ir Brazilijos čempionatas 01:20:36 FIFA pasaulio taurės finalas ir „Chelsea“ triumfas 01:37:02 Moterų futbolo Europos čempionatas

Susikurti daržą ar sodą galima ir biure. Štai viename Vilniaus centre, esančiame biure – tikras daržas. 13-ame aukšte puikiai dera ne tik žalumynai, aromatiniai augalai, bet ir daržovės.Vasarą į Kuršių Neriją plūstelėjus lankytojams, dalis jų pasigenda vietų automobiliams. Neatidžiai palikus automobilį, gali tekti susimokėti baudą. Kai kurie poilsiautojai kelia klausimą, kodėl iš vairuotojų reNkamos riNkliavos negalima įrengti tinkamesnės infrastruktūros?„Niekas manęs nebeįkalbės rengti trečio pilietybės referendumo“, - taip sako užvakar ketvirtai kadencijai perrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke. Pokalbis apie pilietybę, lietuviškumo puoselėjimą ir kitus viso pasaulio lietuviams svarbius klausimus.Minint 100-ąsias partizano Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metines, jo sodyboje, Varėnos rajone, šiandien atidaromas krašto partizanų muziejus. Jo patalpoms specialiai atkurta autentiška Tigro sodybos klėtis, rūsyje įrengta garso instaliacija.Europai siekiant plėsti gynybos pajėgumus ir kosmose, ieškoma būdų, kaip paleisti daugiau orbitinių raketų iš žemyno. Akys krypsta į Šiaurę – du nedidelius Švedijos ir Norvegijos kosmodromus.Ved. Darius Matas

Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgia svarbiausius futbolo savaitės įvykius. Nuo Joninių laužų, iki Vilniaus „Žalgirio“ vargų ir kito „Žalgirio“, iš Kauno, džiaugsmų. Aptarėme ir Lietuvos klubų varžovus Europoje, Andriaus Skerlos dominavimą prieš Vladimirą Čeburiną, naujienas „Riterių“ stovykloje, Valdo Dambrausko karjeros pasirinkimą, dalinomės įspūdžiais stebint FIFA pasaulio futbolo klubų taurę ir džiaugėmės dėl legendinio Santi Cazorlos sėkmės su vaikystės komanda. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga ir Joninių džiaugsmai 04:36 Vilniaus „Žalgirio“ vargai ir laukiami naujokai 21:38 Mylimiausi Bagdono žaidėjai A lygoje 23:56 „Sūduvos“ apmaudas 27:16 „Kauno Žalgirio“ dominavimas 39:44 „Hegelmann“ Lietuvoje ir Europoje 42:57 „Bangos“ burtai – sėkmė ar ne? 48:13 Pergalingas naujas šerifas Alytuje 56:11 Naujienos iš „Riterių“ stovyklos 1:01:42 LFF taurės burtai 1:04:44 Dambrauskas – dar toliau į Rytus 1:08:30 „Lyon“ krytis į antrą lygą Prancūzijoje 1:12:14 Pasaulio klubų taurės įspūdžiai 1:34:04 Jaunimo čempionatai 1:36:47 Santi Cazorla ir „Oviedo“ grįžta!

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę daugiausiai dėmesio skiriama A lygai bei JAV prasidejusiam FIFA pasaulio klubų čempionatui. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Klausytojų klausimai 07:43 Lyderių mūšis Marijampolėje 14:47 „Žalgiris“ įklimpo ir vėl 22:00 Telšių kovingumas 25:00 „Riterių“ vargai 38:00 Fejerverkai Alytuje 44:44 FIFA pasaulio klubų taurė 1:07:34 Kada „Man Utd“ taps „Barcelona“? 1:15:44 Vasaros perėjimai

Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgė svarbiausius futbolo savaitės įvykius. Rinktinę Maltoje ir Danijoje lydėjęs Marius Bagdonas dalinosi savo įspūdžiais, atsakėme į klausytojų klausimus, reagavome į raginimus imtis permainų, diskutavome dėl tikslų, pažvelgėme į Valdo Dambrausko ateitį, kitų rinktinių reikalus ir klubų judesius futbolo rinkoje. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir M.Bagdonas bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Kas finansuoja Bagdono keliones? 02:20 Karolio marškinėliai ir Japonija 08:49 Nulinės lygiosios Maltoje 29:48 Skaudi realybė Danijoje 42:04 Ar laikas permainoms? 49:20 Kokius tikslus turėtume kelti? 54:22 Skandalai lenkų rinktinėje 1:02:08 Italų futbolo krizė 1:06:56 Tuchelio ir anglų iššūkiai 1:10:10 C.Ronaldo ir portugalai 1:21:10 Brazilai prie C.Ancelotti 1:25:10 Dambrausko ir DVTK skyrybos 1:28:28 Naujas „Spurs“ treneris ir kiti ėjimai 1:38:05 Pasaulio klubų taurė ir filosofinis klausimas

Karolis Tiškevičius, Augustas Šuliauskas ir Lukas Malinauskas analizavo Jono Valančiūno interviu ir apžvelgė sudėtingus Lietuvos rinktinės varžovus pasaulio čempionato atrankoje. Taip pat nemažai dėmesio skyrėme Eurolygos finaliniam ketverui, kuris prasidės jau šią savaitę. Tinklalaidės partnriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. „MotoMafia“ – tai daugiau nei parduotuvė, tai motociklininkų bendruomenė. Siūlome kokybišką aprangą, apsaugas ir aksesuarus visiems, kas gyvena greičiu ir laisve. Apsilankykite internetinėje parduotuvėje: motomafia.lt arba užsukite į fizines parduotuves gyvai konsultacijai: Vilnius - Kalvarijų g. 206, Kaunas - Raudondvario pl. 150, Klaipėda - Minijos g. 2 – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Šiemet stovykla įsikurs jau pamėgtoje „Karpynės“ kaimo turizmo sodyboje Raseinių rajone, kuri puikiai tinka tiek krepšinio treniruotėms, tiek poilsiui. https://www.basketnews.lt/news-216466-pradedame-registracija-i-2025-m-basketnews-stovykla.html Temos: Nebylus signalas BasketNews (0:00); „Rytas“ nepersistengė Kaune? (2:01); DJ žaidimai per derbį (8:24); Karolio sveikinimai Jonui Mačiuliui (10:04); Ginevičius nenorėjo prisikalbėti ir įsiveržimas Klaipėdoje (12:35); Mattas Mitchellas pagaliau – žaidėjas (18:08); Šviesulys ir nuviliantis krepšininkas „Ryte“ (22:46); Nesusipratimas Šiauliuose (26:54); Ilgai lauktas JV ir Kurčio susitikimas (28:55); Visiškas pritarimas Balčiūnui (37:26); Buzelis ir Jonas taško dar nepadėjo (41:45); Pasaulio čemionato atranka – bus labai sunku (45:29); Basketnews kelionė į Abu Dabį – kokios žvaigždės atvyks? (50:12); Panathinaikos generolas Atamanas: ar pastatys Lessortą ant kojų? (55:45); Kas laimės Eurolygą? (1:01:59); Olympiakos vs Monaco – trenerių graikų istorinis mūšis (1:04:47); Negirdėtas „Žalgirio“ taikinys ir kitas Eurolygos vasaros turgus (1:10:05); Šios savaitės ir vasaros planai (1:15:41).

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – Eurovizija 05:20 – NBA aktualijos 11:56 – naujokų biržos sąmokslo teorija 18:09 – A.Butkevičiau sutarties pratęsimas 26:10 – N.Williamso-Gosso kandidatūra 42:45 – Ž.Urbono atleidimas 49:30 – atvira trenerių rinka LKL klubuose 1:01:25 – sunkus rinktinės kelias į Pasaulio taurę 1:13:59 – prastai pasibaigęs D.Adomaičio sezonas

Trumpas įspėjimas prieš jungiant įrašą: viskas gyva, tad  bus auditorijos juokų, pašalinių garsų, aidų ir vienas kitas mikrofono cyptelėjimas. Rekomenduojame neklausyti ypač garsiai, nes nuo netikėtų garsinių išraiškų gali nukentėt ne tik ausys, bet ir širdelė. Pirmoje jubiliejinio #100 epizodo dalyje atskleisime sovietinių butų paslaptis ir sulaužysime kaimynų į Lietuvos nepriklausomybę kišamus pagalius. Bus estetinių nusikaltimų, sovietmėšliško aplaidumo, daug įspūdingų citatų ir dar daugiau neįspūdingų lavonų.  Kas prakeikė vieną iš Kramatorske stovinčių daugiabučių? Kokį naują matavimo būdą išrado Vilius ir prie ko čia dėtos vištos? Kiek meta medinių bajerių per pusvalandį gali suskelti Povilas? Ir kodėl žmonės ploja Lukašenkai?