POPULARITY
Categories
Derybas dėl prisidėjimo prie valdančiosios koalicijos su demokratais pradėjęs socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad esminių nesutarimų neatrasta. Šiandien planuojamas jau trišalis - socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų – derybininkų susitikimas.Lietuvoje teisiamas A.Kandrotas - Celofanas gegužės pradžioje netikėtai išvykęs į Minską ten atsidūrė kartu su skandalingu Latvijos politiku Aleksėjumi Roslikovu. Abu veikėjai bendradarbiauti pradėjo dar kovido pandemijos laikais. LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, jiedu kartu su bendražygiais iš Estijos savo šalyse būrė judėjimus, kurie skatino nepasitikėjimą valstybės institucijomis, ragino priešintis pandemijos apribojimams bei skleidė sąmokslo teorijas apie vakcinas. Ekspertai jų veikloje įžvelgia koordinuotos kremliaus operacijos požymių.Šiandien prasideda Pasaulio futbolo čempionatas. Jis šiemet vyks Meksikoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Šiemet dėl pasaulio futbolo čempionų taurės kovos rekordiškai daug nacionalinių rinktinių – 48. Čempionate neišvengiama ir politikos – Jungtinės valstijos atsisakė išduoti vizas daliai šios komandos pagalbinių darbuotojų, todėl iraniečiai kol kas apsistojo Meksikos šiaurės vakaruose, pasienyje su Jungtinėmis valstijomis.Lietuvos bankas išleidžia kolekcinę 10 eurų sidabro monetą „Lietuvos radijui – 100“.LRT šimtmečio proga kviečiame kartu pasikapstyti po radijo archyvus. Kolega Adomas Šimkus domėjosi laidomis, kurių eteryje jau nebėra, nors savo laiku, jas turbūt žinojo visi.Ved. Rūta Kupetytė
Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje. Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą. Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Profesionalūs veisėjai nuo šiol kergs ne jaunesnes nei 10 mėnesių kates. Taip sutarė daugiau kaip 40 šalių atstovai, susirinkę į Vilniuje vykusią Tarptautinės felinologų federacijos generalinę asamblėją.Birželio 12-14 dienomis Šalčininkėliuose vyks antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Pasaulio taurės varžybos, kurias organizuoja lietuvis Darius Karanauskas.Siekiant išvengti gaisrų, kuriuos sukelia netinkamai išmestos baterijos, parlamentarai siūlo įvesti baterijų depozitą.Tęsiame Lietuvos radijo 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą apie radijo istorijoje svarbias vietas. Šį kartą – apie radiją Vilniuje tarpukariu ir vėlesniais laikais.Ved. Edvardas Kubilius
Ką dėl kačių gerovės ir ateities nusprendė ekspertai, neseniai iš daugiau nei 40 šalių susirinkę į generalinę asamblėją Vilniuje? Apie tai pasakojo Felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė, visų kategorijų FIFe teisėja, Pasaulio kačių kongreso Sveikatos ir gerovės komisijos narė, gydytoja veterinarė Jurgita Gustaitienė. Ar visuomenė pasirengusi pokyčiams, kurie leistų spręsti gyvūnų gerovės problemas?
Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė
„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos . Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui?Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika.„Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“.Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.
Šiandien kompozitoriui Faustui Latėnui, kurio netekome prieš 5-erius metus, būtų sukakę 70-imt.„Galima sakyti, kad ten daug prisitaikymo sistemai, bet „Eurovizijoje“ būna ir daug netikėtumų. Staiga sėkmę pelno daina, kurios pergalės niekas nesitikėjo, o po kelerių metų visi pradeda ją kopijuoti“, – apie talentų ir prisitaikymo sistemai balansą šiame dainų konkurse pasakoja švedas kompozitorius Alfonsas Karabuda.Režisierius Naubertas Jasinskas mano, kad jei Jurga Ivanauskaitė šiandien būtų gyva, ji būtų jo kompanijos bičiulė. Jaunosios kartos teatro kūrėjas Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato rašytojos kūrybos įkvėptą premjerą „Agnijos magija“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šį mėnesį Prancūzijoje priimtą restitucijos įstatymą, kuris palengvins kolonizacijos periodu pasisavinto turto sugrąžinimą kilmės šalims.„Praėjo tie laikai, kai jaunimėlis nesiskirdavo su kasetinėmis „magėmis“ ar „bumboxais“, kurie tarsi padėdavo užimti tam tikrą ausimi suvokiamą viešosios erdvės dalį. Visgi muzikos koncentracija mieste yra daug didesnė, tik tiek, kad didžioji jos dalis negirdima, nes skamba už uždarų durų arba slepiasi ausinėse“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis.MO muziejuje atidaryta menininkų melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones.„Meno kūrinys yra namų širdis, nes tie madingi pilki ar pilkai rudi interjerai yra be širdies. Jie tušti, jie nekalba, sienos tuščios. Žmogus ateina ir neturi, kur akių dėti, o kūrinys yra kaip energijos šaltinis, tad žmogus, prieš įsigydamas meno kūrinį, turi žinoti, ar jis nori pakeisti savo erdvę ir, svarbiausia, savo vidinę būseną“, – sako neseniai savo galeriją-studiją naujoje vietoje atidaręs dailininkas Eigirdas Scinskas.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Po dešimtmečio pasaulio klajonių Marius Lucka tikrąją ramybę atrado senelių gimtinėje – Antazavėje. Triukšmingą sostinės gyvenimą jis iškeitė į Zarasų krašto gamtą. Išgirskite, kaip miško tyla padėjo rasti tai, ko Marius veltui ieškojo svetimose šalyse.O biologas Deividas Makavičius atskleis, kodėl šiems paukščiams darosi vis sunkiau rasti vietą lizdams renovuojamuose miestų pastatuose. Aptarsime, kaip čiurliais rūpinamasi Nyderlanduose ir kokių klaidų dar galime suspėti išvengti čia, Lietuvoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Senovės Vilniuje gyvavo miesto budelio profesija. Kas žinoma apie šiuos žmones?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Apie šį sprendimą šeštadienį, oficialią bienalės atidarymo dieną, pranešė dar 15-a kitų nacionalinių paviljonų ir kone pusė tarptautinės parodos „In Minor Keys“ menininkų.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Ved. Donatas Šukelis
„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Varniuose paminėtos Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės.Lietuvos gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas per pastaruosius aštuonerius metus nuosekliai auga, tačiau pokyčiai yra nevienodi. Techninis gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiais tvirtėja, bet kritinis informacijos vertinimas ir pilietinės raiškos pagrindas išlieka tobulintinomis sritimis.Tokias tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Per trejus metus Vilniuje bus pastatytos 9 mokyklos ir lopšeliai-darželiai, tačiau kartu kyla klausimas, kokios mokyklos šiandien reikalingos augančiam miestui. Ar mokykla turėtų būti tik vieta pamokoms, ar ir bendruomenės centras, atvira erdvė po pamokų, saugi infrastruktūra krizių atveju, vieta, prisitaikanti prie skirtingų vaikų, mokytojų ir rajono gyventojų poreikių?Ved. Justė Luščinskytė
Mirtinas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive sukėlė nuogąstavimus, ar nepasikartos COVID-19 pandemija. Virusologai ir Pasaulio sveikatos organizacija ramina, kad tai nėra COVID-19. Tačiau keleiviai iš kruizinio laivo evakuoti ir išgabenti į savo šalis laikantis griežčiausių taisyklių ir izoliacijos. Vis tik mokslininkai pripažįsta, kad nėra vakcinos, o žmonės vis dar užsikrečia po kontaktų su infekuotais. Visuomenė socialiniuose tinkluose baiminasi, kad gali pasikartoti COVID- 19 laikai, pastebėtas ir sąmokslo teorijų ir prieš skiepus nusistačiusių žmonių aktyvumas. Ar hantavirusas gali kelti grėsmę?Laidoje dalyvauja: Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė, virusologas Gytis Dudas, Seimo narys Saulius Čaplinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.
Šiandien prasideda 61-oji Venecijos meno bienalė. Specialistai kalba, kad ši bienalė – kaip niekad politiška ir išgyvenanti stiprią reputacijos krizę, o šie metai – tai savotiškas moralinis testas, po kurio šis prestižinis renginys turės spręsti, kaip perkonstruoti save ateityje.Jono Meko archyvas trejiems metams patikėtas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.Paukščių stebėjimas – laikina mada ar patikimas būdas išsaugoti tai, ką turime brangiausia?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – 2026 m. Pulitzerio premijos laureatai, naujas gatvės menininko Banksy kūrinys Londone bei netikėtas performansas viename Šveicarijos autobuse, neturinčiame maršruto.„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.Daugiau kaip 20 tūkstančių skaitytojų išrinko geriausias prozos, poezijos, negrožinės, vaikų ir paauglių literatūros knygas.„Poezija tikrai atgauna savo galią ir tampa labai stipriu keliu kalbėti apie svarbius dalykus ir išsakyti tai gal ne taip tiesiogiai, be jėgos“, – apie kintantį poezijos vaidmenį turbulencijų krečiamame pasaulyje sako naujoji „Poezijos pavasario“ vadovė ir poetė Indrė Valantinaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Socialiniuose tinkluose dažnai matome nuomonės formuotojų ar kitų žinomų žmonių skelbiamą turinį, kuriame neretai publikuojamos meno kūrinių fotografijos. Meno viešinimas tampa vis populiaresnis, tačiau kūrinių autorystė vis dar dažnai nenurodoma. Kodėl taip nutinka ir kokią žalą tai daro? Pokalbis su menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė, tapytoja Laura Slavinskaitė, asociacijos LATGA Menų skyriaus vadove Ingrida Radovič ir meno kritike Jogintė Bučinskaitė.Miuziklo Mamma Mia! premjera įvyko 1999 metais Prince Edward Theatre Londone. Nuo to laiko sumanymo autorė ir prodiuserė Judy Craymer prodiusavo jau 50 šio miuziklo pastatymų 16 kalbų daugiau nei 450 miestų visame pasaulyje. Pasak lietuviškosios versijos kūrėjų, tai, kad Mamma Mia! bus pastatytas Lietuvoje, yra išties didelis įvykis. Lietuviškai prabilęs miuziklas kviečia patirti meilės ir draugystės nuotykį bei prisiminti žinomiausias ABBA dainas. Repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė – klausomės jos pasakojimo.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirigento Zubin Mehta 90-ąjį jubiliejų, Safolkas įkurtą muzikantų sveikatos atkūrimo programą ir Honkongas sukurtą humanoidę Sophia, pradedančią klasikinės muzikos solistės karjerą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė geriausių 2025 metų Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių autorius ir fragmentus – klausytojai savo favoritą gali rinkti iki gegužės 24 dienos. Tarp penkiolikos geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Linas Rupšlaukis koncertas akordeonui, kameriniam orkestrui ir perkusijai „Leviatanas“. Apie kūrinį pasakoja pats autorius.Ved. Gerūta Griniūtė
Pasaulio muzika, klasikinė ispaniška ir elektrinė džiazo gitaros, pamirštas XVIII-XIX amžių vizionierius kompozitorius ir teoretikas Antonas Reicha ir preparuoto fortepijono galimybės. Visa tai – leidybinės naujienos „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas
Iš miesto į Vilniaus rajoną prieš du dešimtmečius persikėlęs gyventi Tomas Grybas kartu su šeima Purnuškėse įkūrė Grybų dvarą. Čia esančiose arklidėse gyvena 11 žirgų, kurių kiekvienas auginamas tik tam, kad būtų laimingas. „Lietuviška žemė be arklio negali būti“, - sako T. Grybas.Brangstančios trąšos - iššūkis ne tik žemdirbiams. Baiminamasi, kad jei nebus atvertas Hormūzo sąsiauris, pasaulyje gali pradėti stigti maisto.Ukmergės rajone, Dainavos kaime veikia bendruomenės „Savi namai“ Pasaulio instrumentų muziejus. Čia eksponatų - tūkstančiai, atkeliavę iš įvairių pasaulio valstybių. Edukacijas veda, instrumentais groti pamoko bendruomenės pirmininkas, kolekcininkas, muzikantas Stasys Ašmontas.Ved. Arneta Spaičė
Likus savaitei iki incidento Gudžiūnų geležinkelio stotyje, kur nuo bėgių nuriedėjo vagonai su skalda, ruože išjungta vagonų aširačių kontrolės sistema. Tą LRT radijui atskleidė „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas. Pasak jo, kad sistema išjungta, pranešė pats gamintojas – Austrijos įmonė. Jei būtų veikusi sistema, ar aširačių perkaitimas būtų pastebėtas greičiau?„Politika yra aistra ir pašaukimas, o ne profesija - kol jausiu aistrą, tol būsiu politikoje“, – sako Gintautas Paluckas. Generalinė prokurorė šiandien kreipėsi į parlamentarus su prašymu panaikinti politiko teisinę neliečiamybę, kadangi jam norima pateikti įtarimus dėl galimo neteisėto praturtėjimo ir piktnaudžiavimo.Kaip vaikams saugiai pramogauti batutuose? Portalas „Kas vyksta Kaune“ skelbia, kad per Motinos dieną nelaimės metu mirė Seimo nario Viktoro Pranskiečio mažametė anūkė. Portalo šaltinių duomenimis, nelaimė įvyko vaikams laiką leidžiant batute. Nekomentuojame šio įvykių detalių. Kalbame apie vaikų saugumą pramogaujant.Keli užsienio žiniasklaidos leidiniai gavo vienos Europos žvalgybos tarnybos informaciją, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas bijosi perversmo, smarkiai sustiprinta jo apsauga, perversmą gali organizuoti buvęs Rusijos gynybos ministras, dabar einantis Saugumo tarybos pirmininko pareigas, Sergejus Šoigu.Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad Ispanija Kanarų salose priims prie Žaliojo Kyšulio krantų inkarą išmetusį kruizinį laivą, kuriame įtariami hantaviruso atvejai. Tai leis atlikti tyrimą ir įvertinti riziką likusiems keleiviams. Tačiau Ispanija skelbia, kad sprendimas priimti laivą dar nepriimtas. Dėl įtariamo protrūkio prabangus laivas sulaikytas prie Vakarų Afrikoje esančio Žaliojo Kyšulio krantų, kai šios šalies vyriausybė uždraudė išlaipinti keleivius. Laive yra įstrigę pusantro šimto žmonių.Seimas nepritarė siūlymui prabangos mokesčiu apmokestinti galingus automobilius - įstatymo projektas sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos. Pastabų jam turi ir ekspertai, esą automobilio variklio galingumas dar nereiškia, kad transporto priemonė yra prabangi ir turėtų būti apmokestinta papildomais mokesčiais.Ved. Agnė Skamarakaitė
„Daug svarsčiau, kokio darbo reikia šiandien, karų apsuptyje“, – pasakoja menininkė Lina Lapelytė. Jai gimė idėja, kad darbininkai ir dainininkai iš medinių kaladėlių statytų naują, taikų pasaulį – savotišką monumentą žmonijai. Kūrinys „We Make Years Out of Hours“ – tai pirmas menininko iš Lietuvos solo prisistatymas prestižiniame „Hamburger Bahnhof“ muziejuje Berlyne.Kaunas įtrauktas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą kaip tūrinės animacijos lopšys. Čia savo pirmuosius kūrinius filmavo vabzdžių dresuotoju vadintas Vladislovas Starevičius.„Norime grąžinti vilnietišką dimensiją šitai vietai“, – sako Markučių dvaro, buvusio Puškino muziejaus, vadovė Mingailė Jurkutė. Ji pastebi, kad dvaro ryšys su Markučių rajonu nors ir labai tamprus, tačiau anksčiau buvo pražiūrėtas, todėl naujos muziejaus kūrybinės komandos tikslas jį atkurti, o vienas pirmųjų darbų – paroda „Markučių kontrastai“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Venecijos bienalės atidarymo renginiuose atsisakiusį dalyvauti Italijos kultūros ministro žingsnį, Belgijoje jau šeštą kartą rengiamą žuvėdrų klyksmo imitacijos konkursą bei Taylor Swift siekį užpatentuoti savo balsą ir atvaizdą.„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Dosnumo šiuolaikinis menas savo vartotojams rodo mažai“, – sako Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas. Jis pabrėžia, kad būtent dosnumas yra vienas svarbiausių raktažodžių, formuojant Šiuolaikinio meno centro naujo etapo viziją.„Būtų gerai, kad būtume ne ideologiškai, o iš tikrųjų jautresni“, – vadinamąjį „naująjį jautrumą“ kritikuoja teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Pastaruosius metus jis vadina savo kūrybinio prisikėlimo metais. Pokalbis apie „išgyventą Jobo dramą“, skirtumą tarp naujojo ir tikrojo jautrumo, žiūrovams atsibodusį tradicijų laužymą scenoje, su spektakliu „Laukinė antis“ pasiektą asmeninį Everestą ir kūrybinę partnerystę su tinklaraštininku Benu Lastausku.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad kariniai veiksmai Irane yra baigti.Kokios Vokietijoje reakcijos į Vašingtono ketinimą išvesti iš šalies vieną amerikiečių brigadą?Nevaldomi bekelės mėgėjai saugomose teritorijose kelia triukšmą, niokoja miško paklotę, pražudo gyvūnus ir ardo jų buveines.Mobilios gydytojų ir slaugytojų komandos mokinius supažindina su slaugytojo profesija.Pasaulio futbolo čempionate pirmą kartą varžysis net 48-ių šalių rinktinės. Tautvydas Meškonis supažindina su jų grupėmis ir varžovais.Ved. Madona Lučkaitė
Diskusija apie tai, kiek teatras turėtų būti atviras vaikams ir kiek atsakomybės tenka suaugusiesiems – tiek juos atsivedantiems, tiek sėdintiems šalia. Ar spektaklių etiketas šiandien vis dar galioja, ar jį keičia noras dalyvauti bet kokia kaina? Kur baigiasi teisė ateiti ir prasideda atsakomybė netrukdyti kitiems? Kaip turėtų elgtis bendruomenė, tėvai ir renginių organizatoriai?Varėnos rajone šiuo metu galima susipažinti su praėjusiais metais vykusios ekspedicijos rezultatais. Septynių menininkių, tyrinėjusių vietos kulinarinį paveldą, patirtys ir pastebėjimai pristatomi parodoje „Poryc valgyc dyrbc valgyc“. Iš Marcinkonių pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šiandien Menų spaustuvėje – Lietuvoje retai sutinkamo žanro, bufonados, premjera „Nulis“. Apie aktorės Gabrielės Penčylaitės monospektaklį, kuriame iš benamio perspektyvos nuskamba mūsų visuomenės kritika, pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atomazgą skandalingosios dirigentės Beatricės Venezi istorijoje, kitąmet artėjantį Elbės filharmonijos jubiliejų ir finansines pasekmes „Metropolitan Opera“ kompanijai po to, kai Saudo Arabija atšaukė teatrui skirtą 200 milijonų dolerių paramą.Ved. Odeta Vasiliauskaitė
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus. Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą. Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.„Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir moralinis uostas? Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną – pokalbis su naująja skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare apie naują jos iniciatyvą – skaitymo valandėlę. Taip pat – žvilgsnis į savaitgalį Vilniuje pirmą kartą vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis“.Birželio 12-ąją įvyks Didysis gimtadienis – radijui sueis 100 metų. Šia proga LRT KLASIKA rengia ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Greta istorinių pasakojimų apie radiją kūrusius žmones kviečiame pasidomėti, kokiai auditorijai, kam jie tą radiją kūrė, kas buvo klausytojai per ištisą šimtmetį. Programos keitėsi, plėtėsi laidų ir jų apimamų gyvenimo sričių ratas, bet klausytojai buvo neatskiriama radijo kūrimo dalis. Žmonės mums rašydavo popierinius laiškus, atvirlaiškius (buvo net korespondencijos skyriai!), dabar dažniau siunčia elektroninius laiškus arba savo nuomonę ar kritiką pareiškia socialiniuose tinkluose. Kaip vakar ar prieš šimtmetį klausytą radiją priima ir prisimena mūsų klausytojai, apie tai – mūsų ciklas „Šimtmečio klausytojas“, kurį simboliškai pradeda pasakojimas iš Kauno. Prisimenate: „Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva“?Skulptoriaus, tautodailininko Adolfo Teresiaus, gyvenančio ir kuriančio Garliavoje, Kauno rajone, kasdienybę radijas lydi ne vieną dešimtmetį. Anot menininko, ši medija šiandien jam tapusi neatsiejama kūrybinio proceso dalimi. Pasakoja Andrius Baranovas.Sapiegų rūmuose – didžioji paroda „Namų ruoša pavojingais laikais“. Paroda pristato šiuolaikinio meno kūrėjų praktikas, siekiančias užčiuopti gyvenimo tarpsnių ribas ir kartų ryšius formuojančias jėgas. Pokalbis su vienu iš parodos kuratorių Edgaru Gerasimovičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko jubiliejų, lėšų grobstymo tyrimą Neapolio „San Carlo“ operos teatre bei milijonus kainuojantį smuiką, per koncertą kritusį ant scenos.Ved. Gerūta Griniūtė
„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius.Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį.„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“.Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė.Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė
Rusijai vis dažniau atakuojant Dniprą, Lietuvos medikai, išvykę į stažuotę Ukrainoje, padeda kolegoms iš Ukrainos gelbėti sužeistus civilius gyventojus ir karius. Kokiomis sąlygomis dirba 8 Lietuvos medikai ir ką jie patyrė – pokalbis su Dnipre esančiais Lietuvos gydytojais.Prezidentūra siūlo iš esmės keisti brandos egzaminų tvarką ir vietoje 16 egzaminų palikti 3 privalomus. Ar tokiai idėjai pritars švietimo bendruomenė?Pasaulio ekonomiką apžvelgęs TVF skelbia, kad padėtis dėl karo Artimuosiuose Rytuose blogėja ir darosi vis labiau neapibrėžta. Tuo metu Lietuvos gyventojai sako labiausiai jaučiantys padidėjusias masto produktų kainas, išlaidas transportui ir elektrai bei šildymui. Tai rodo naujausia LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.Kuršių nerijoje ornitologai po metų pertraukos pradėjo petardomis baidyti lizduose perinčius kormoranus – siekiama, kad neišsiristų maždaug trečdalis jauniklių.Ved. Edvardas Kubilius
Latvijos roko sostine vadinama Liepoja kitąmet taps Europos kultūros sostine. Pasimokiusi iš šį titulą neseniai turėjusio Kauno ir Estijos miesto Tartu, Liepoja ketina akcentuoti savuosius kontrastus ir paradoksus bei kurti naują miesto tapatybę.„Aš sakau: nenorėkit, kad jūsų darbai iš karto būtų it Faberžė kiaušinis, tačiau, kai ateisit į parodą ar muziejų ir pamatysite užrašą „emalis“, jau žinosite, kas tai per daiktas", – kalba emalio meno galeriją ir studiją Vilniuje atidariusi Marytė Dominaitė.Neuroarchitektūra – sritis, kuri jungia architektūrą, neuromokslą ir psichologiją. Lietuvoje ši tema dar labai nauja, tačiau vis aktualesnė, ypač kalbant apie perdegimą, nerimą, nemigą ir gyvenimą įtampoje. Šį mėnesį Kaune vyks neuroarchitektūros temai skirta konferencija NIEKO RIBA.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Estijoje archeologų atrastą naują ir neįprastą piliakalnį, Libane ant sprogdinimų nusiaubtų pastatų sienų grafičius piešiantį vietos menininką bei Meksikos kultūrinės bendruomenės protestą prieš siekį išvežti Fridos Kahlo meno kūrinius į Ispaniją.„Apranga, kurią paviršutiniškas žvilgsnis dažnai nurašo, politinių krizių metu tampa tuo, kuo ji istoriškai visada buvo – paveikiu komunikacijos kodu“, – komentare sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujas režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais.„Jeigu skaitau naujienas ir domiuosi tuo, kas vyksta, negaliu dirbti, todėl kartais renkuosi užsidarymą dirbtuvėje, kur kuriu, bet nebandau atkartoti aplinkinio pasaulio“, – pasakoja tarp Vilniaus ir Berlyno kurianti Agnė Juodvalkytė. Spalvingus, didžiulio formato tapybos darbus kurianti menininkė Vilniaus galerijoje „Drifts“ pristato parodą „Sūkuriai“Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Režisierius Joris Skudra pristato dokumentinį filmą apie Nigelą Hayesą-Davisą ir Eurolygą „Chasing Glory“. Prieš pasaulinę premjerą Miunchene – pokalbis su filmo kūrėju.Kultūrinius ryšius stiprina Klaipėdos ir Kauno valstybiniai muzikiniai teatrai. Gegužės pabaigoje Klaipėdos scenoje bus rodomi du Kauno muzikinio teatro spektakliai. Klaipėdoje taip pat laukiama svečių iš Estijos, o patys klaipėdiečiai ruošiasi gastrolėms Kaune ir Lenkijoje. Apie teatrinius mainus – ne tik spektakliais, bet ir žiūrovais – pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Pradedami tirti ankstyviausi Vilniaus arkikatedros mūrai. Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, projekto tyrimų grupės vadovas Rytis Jonaitis.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie staiga mirusią operos žvaigždę Rainelle Krause, jaunojo lietuvių dirigento Arijaus Šereckio debiutą ir išskirtinį Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal šv. Joną“ įrašą.Ved. Gerūta Griniūtė
Pasaulio rinkos teigiamai sutiko žinią apie paliaubas Persijos įlankoje. Naftos kaina smuko žemyn, tačiau skaičiai Lietuvos degalinių švieslentėse – priešingai. Ne tik nesumažėjo, bet palyginti su vakar, dar šiek tiek paaugo. Pokalbis su Kauno Technologijos Universiteto finansų profesoriumi Ryčiu Krušinsku.Ved. Andrius Kavaliauskas.
„Nenorime, kad bienalėje būtų rusija, bet nebūtų mūsų“, – taip apie dalyvavimą šių metų Venecijos meno bienalėje sako paviljono komisarė Lolita Jablonskienė. Šią savaitę įvyko oficialus Lietuvai atstovausiančios tarpdisciplininės menininkės Eglės Budvytytės kūrinio „gyva gyva-ta“ pristatymas.Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.Moderni, interaktyvi ir istoriškai turtinga erdvė, kviečianti iš naujo atrasti Lietuvos aviacijos raidą bei jos herojus – taip Lietuvos aviacijos muziejus pristato atnaujintą vidaus ekspoziciją.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – tris minutes užtrukusi žymių XIX ir XX a. tapytojų paveikslų vagystė Italijoje, Jungtinių Tautų priimta rezoliucija dėl transatlantinės vergų prekybos pripažinimo sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui bei D. Trumpo politiką kritikuojanti vieša instaliacija Vašingtone.„Internetas galėtų būti ne pramogų ir savęs lyginimo konvejeris, o tiltas tarp kitokių žmonių, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.„Šiandienos demokratiniame Taivane apie represijas kalbame ne tam, kad vėl išgyventume skausmą ar užsiimtume kaltinimais, bet tam, kad nepamirštume“, – sako grafinio romano „Žmogus iš Taivano“ autorė Ju Peijun, į keturių dalių komiksą sudėjusi vieno Taivano disidento Cai Kunlino (i trumpai) gyvenimo istoriją.Televizijos ir serialų aukso amžius baigėsi prieš kelerius metus – dabar didžiosios turinio platformos elgiasi pernelyg atsargiai, tad išvystame vis mažiau unikalaus, drąsaus turinio ir vis daugiau pernelyg iščiustytų, suprodiusuotų, pompastiškų serialų. Tokios nuomonės yra scenaristė ir dramaturgė, „Emmy“ laureatė, viena iš serialo „Paveldėjimas“ kūrėjų Susan Soon He Stanton. Ji neseniai viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) ir asociacijos AVAKA organizuojamame Epizodinio turinio forume„EPI.LAB“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Šiandien Radvilų rūmuose atidaroma vieno garsiausių Lietuvos skulptorių Mindaugo Navako paroda „Vakar ir dar seniau“, kurioje pristatoma keliasdešimt naujausių monumentalių porceliano skulptūrų. Dalis jų eksponuojama pirmą kartą. Pokalbis su parodos kuratore Vilte Visockaite.Toliau pažindinamės su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais kūriniais. Šiandien mūsų lentynoje – Šarūnės Baltrušaitienės ir Viktorijos Ežiukas knyga vaikams „Slaptas Spirgutės noras“ (išleido „Alma littera“). Knyga pasakoja apie mergaitę, augančią tik su mama, tačiau turinčią slaptą svajonę rasti tėtį. Autorė Šarūnė Baltrušaitienė sako norėjusi, kad vaikai, kuriuos augina tik vienas iš tėvų, nesijaustų vieniši. Autorę Šarūnę Baltrušaitienę ir iliustruotoją Viktoriją Ežiukas kalbina Donatas Šukelis.Ar mūsų kultūros finansavimo modelis pakankamai vertina ilgalaikį poveikį regionuose? Pokalbis su pianistu, festivalio „Fortduofest“ meno vadovu Rimantu Vingru ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie orkestro atlikėjų hologramas JAV oro uoste, netikėtą Zalcburgo festivalio vadovo atleidimą ir tai, ką Čikagoje dirigavęs Riccardo Muti aiškino vėluojantiems koncerto klausytojams.Ved. Gerūta Griniūtė.
Užsienio naujienų ir užsienio kultūros įvykių apžvalgos.Radijo dokumentikos pasakojimas apie laimės paieškas ir tai, kaip Lietuvos jaunimas, remiantis Pasaulio laimės ataskaita, prieš dvejus metus tapo laimingiausiu pasaulyje.„Kai išgirsti vaiką sakantį, kad tai buvo pati geriausia diena, tai mums labai paglosto širdį“, – sako Zuikių muziejuje Sasnavoje vaikams edukacijas vedanti Daiva Truncienė. Kaip Sasnavos žmonėms pavyko per 11 metų sukaupti beveik 7000 zuikių kolekciją, pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė - apie perfekcionizmą. Kodėl smegenims gali būti taip sunku sustoti ir nebeieškoti klaidų?Nors padangomis gyventojai gali atsikratyti nemokamai, nemažai jų keitimo sezonu vis tiek nugula nelegaliuose sąvartynuose, pamiškėse ar prie atliekų konteinerių. Ko trūksta, kad netinkamai išmetamų padangų būtų mažiau?Mokyklose nuo pirmadienio daliai moksleivių prasideda Velykų atostogos, tad šeimos vyksta į keliones. Valstybinė ligonių kasa primena, kad jose būtinas medicininis draudimas, o kad jo nereikėtų pirkti atskirai, galima užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę.Šiandien švenčiame Verbų sekmadienį, sekmadienio komentare etnologas Libertas Klimka pasakos apie senoviškuosius priešvelykinės Didžiosios savaitės papročius.Į komandą susibūrę KTU inžinerijos licėjaus abiturientai ir alumnai kuria radarą, leidžiantį aptikti žemiau nei 300 metrų aukštyje skrendantį droną. K. Karlonės pasakojimas.Ved. Liuda Kudinova
2024 m. kovo 20 d. pasirodžiusi žinia, kad Lietuvoje gyvena laimingiausias jaunimas, ne vienam žmogui sukėlė nuostabą. Anot Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės Mildos Pivoriūtės, išpūstas ir netikslus žiniasklaidos dėmesys Pasaulio laimės ataskaitai atskleidė problemą, „kaip skaičių magija paveikia žmones ir šiek tiek išjudina mums smegenis ir realios situacijos suvokimą“.Šiame pasakojime – dvi asmeninės istorijos, kuriose slypi tai, ko Pasaulio laimės indeksas neatskleidžia – kaip Rugilė ir Matas ieškojo laimės ir tapo patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Rugilė paauglystėje nuolat kėlė egzistencinius klausimus ir neįsivaizdavo, ką nori veikti gyvenime. O Matas susidūrė su patyčiomis ir ilgai laukė, kol ieškodamas savęs atras saugią ir jį priimančią aplinką. Šiandien jie jaučiasi atradę savo kelią, finansinį saugumą ir džiuginančią veiklą.Autorius – Rytis SkamarakasRedaktorė – Vita LičytėGarso režisierius – Justas Pilibaitis
Kultūros ministerijos organizuotą konkursą vadovauti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui laimėjo žydų kultūros paveldo ekspertas, kultūros projektų vadovas, poetas ir eseistas Sergejus Kanovičius.Šiauliuose vyksta dešimtasis tarptautinis fortepijonų duetų festivalis „Fortduofest“.„Geras poetas ne tas, kuris blogų eilėraščių neparašo, geras poetas tas, kuris blogų nerodo“, – sako poetas Rimvydas Stankevičius, kurio eilėraščių knyga „Kartais sninga juodai“ pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie klasikinės muzikos atgarsius „Oskarų“ teikimo ceremonijoje, operos apdovanojimą solistei Vidai Miknevičiūtei bei retai statomą legendinės prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadia Boulanger operą. Ved. Justė Luščinskytė
MRU ir EHU profesorius Povilas Aleksandravičius sako, kad už D. Trumpo nugaros stovi manipuliatorius, milijardierius P. Thielis, kuris per Trumpą įgyvendina savo pasaulio viziją. O ji galima tik sukėlus chaosą.Ved. Deividas Jursevičius.
Venecijos bienalės organizatorių sprendimas leisti į šį renginį sugrįžti Rusijai kelia tarptautinį nepasitenkinimą, tačiau patys ukrainiečiai ragina ne siųsti pasipiktinimo žinutes Rusijos paviljonui, o daugiau dėmesio skirti Ukrainai.Kaune – premjeromis dvelkiantis pavasaris. Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo kovo 20-osios kviečia įvertinti Oskaro Milašiaus kūrybos įkvėptą teatro vizionieriaus Roberto Wilsono pradėtą spektaklį „Septynios vienatvės“. Spektaklio režisieriumi Wilsonui mirus tapo daug metų su juo dirbęs Charlesas Cheminas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie UNESCO siekį išsaugoti kultūrinį Irano paveldą prasidėjus karo veiksmams, Holivude kilusį skandalą dėl į „Oskaro “apdovanojimą pretenduojančio aktoriaus Timothée Chalamet pasisakymų apie opera ir baletą bei Paryžiaus aukcione parduodamus žymių kino filmų rekvizitus.Kino mylėtojai Lietuvoje gyvena įsibėgėjančiu „Kino pavasariu“, o viso pasaulio sinefilai laukia kino apdovanojimų sezoną užbaigsiančių, sekmadienio naktį įvyksiančių „Oskarų“. Kokie naratyvai lydi šiuos prestižinius apdovanojimus ir kaip Lietuvai pelnyti pirmąją nominaciją, svarsto kritikas Vladas Rožėnas.„Ten, kur bažnyčia yra vienintelis svarbus objektas, vienerios užrakintos durys panaikina trijų muziejų funkcijas – dailės muziejaus, krašto istorijos muziejaus ir architektūros muziejaus“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentare jis pasakoja apie savo nesėkmingą bandymą Kovo 11-ąją aplankyti tris bažnyčias.Vakar minėjome Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės 140-metį.Po kultūros bendruomenę suvienijusio koncerto „Mes užaugom!“, vienas jo organizatorių Saulius Urbonavičius-Samas sako, kad šis renginys įrodė, jog muzika Lietuvoje nėra vien tik pramogų verslo dalis pinigams uždirbti, ji gali pasitarnauti kaip ginklas, kaip priemonė išsakyti savo poziciją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Prabėgus beveik dviem tūkstančiams dienų po teismo sprendimo griauti Vilniuje esančius Maskvos namus, jie vis dar stovi. Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, teismo sprendimą vykdyti vis dar trukdo biurokratinės kliūtys. Kokios išeitys lieka? Pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie operos industrijos reakciją į Timothée Chalamet replikas ir apie Prancūzijoje plėtojamą klasikinės muzikos kolektyvų bei psichiatrijos ligoninių bendradarbiavimą.Kaip kalbėti apie erotiką? Ar mokame kalbėti apie intymumą, gyvendami hiperseksualizuotų vaizdų aplinkoje? Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami naujoje LRT KLASIKOS tinklalaidėje „Kūno kultūra“, kurios idėjos autorė ir vedėja – Urtė Karalaitė. Pokalbis studijoje su kūrėja.Ved. Gerūta Griniūtė
Po Donaldo Trumpo pareiškimo apie greitą karo Irane pabaigą, pasaulio biržose ėmė kristi naftos kaina.Lietuva ir kitos NATO rytų flango šalys išlieka Kremliaus propagandos taikiniu. Ypač Maskvą erzina sustiprinta Baltijos jūros stebėsena.Seimas pradeda pavasario sesiją.Mirė legendinis šokėjas Česlovas Norvaiša.Ved. Andrius Kavaliauskas
Po kelerių metų pertraukos Rusijos paviljonas atvers duris Venecijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Rusijos atstovai teigia, kad kultūra neturėtų būti izoliuojama, o menas – priklausomas nuo politinių konfliktų. Lietuva šį sprendimą sutinka itin kritiškai.Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo peržiūra slaptoje vietoje, seansai, kuriuos lydi ekskursijos gamtoje... Jau pirmadienį prasidedantis festivalis „Kino pavasaris“ ne pirmus metus auditorijai siūlo netradicines patirtis. Ar jos iš tiesų reikalingos?Nacionalinės svarbos krovinys, matyt, taip galėtume įvardinti supakuotus ir į Japoniją keliaujančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus, kurie bus eksponuojami Vakarų meno muziejuje Tokijuje. Kuo ypatingas meno kūrinių gabenimas iš vienos šalies į kitą?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie olandų menotyrininkų naujai atrastą Rembrandto paveikslą, su juo susijusias lietuviškas detales bei į Kambodžą restitucijos būdu sugrąžintas kultūrines vertybes.„Šiandien jau galime tvirtinti: mums pavyko. Nebesame sovietinės sistemos aukos, ką tik paleistos iš kalėjimo ir nesuprantančios, kaip gyventi laisvėje“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“. Tiesa, kinas jame rodomas bus tik ypatingomis progomis. Viena jų – 90-ojo gimtadienio savaitė kovo 9-14 dienomis.Piktos moters monologas – taip savo knygą „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ vadina rašytoja Oksana Zabužko. Prieš 30 metų Ukrainoje pasirodžiusi knyga, pasak rašytojos, sukėlė tikrą revoliuciją jos šalyje: moterims atvėrė akis ir parodė, kad seksas gali būti ne tik romantiškas, bet ir traumuojantis, o vyrams padėjo suprasti savo pažeidžiamumą, visai ukrainiečių tautai parodė, kaip totalitarinio režimo paliktos traumos veikia jų asmeninius, intymius gyvenimus.
Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą Saily duomenų planams! Naudokite kodą protopemza atsiskaitydami. Atsisiųskite Saily programėlę arba apsilankykite https://saily.com/protopemza Kaip įtikinti mokslų daktarą, kad dvasingumas ateina per mitybą išmatomis? Leiskite atsakyti. Pokario metais, spaudimas atstatyti Japonijos ekonomiką išvirto į nesibaigiančias darbo valandas ir negrabiai beverčiais niekučiais užkaišytas karo traumas. Vis daugiau gyventojų, ieškodami, į kieno rankas sudėti savo sumišusias sielas ir pavargusius kūnus, būrėsi į kvazireliginius būrelius. Šiuo naciją apėmusiu dvasingumo troškuliu suskubo pasinaudoti Chizuo Matsumoto. Iš ypač skurdžios šeimos kilęs ir regėjimo negalią turintis vyras nė iš tolo nepriminė kulto lyderio, tačiau meistriški manipuliavimo įgūdžiai ir neįtikėtinas pasitikėjimas savimi (Elonas Muskas su Kanye Westu rūko kamputyje) leido Chizuo suburti elitinę fanatikų bendruomenę. Jos įtaka buvo juntama kiekviename Japonijos sluoksnyje – nuo aukščiausių valdžios organų iki jakudzos susibūrimo vietų. Kodėl Aum Shinrikyo gretose nebuvo nė vieno garsaus humanitaro? Kiek laiko užtrunka nuo seksualinio komunizmo pereiti prie ekstremalaus asketizmo? Ką tokie pokyčiai reiškia religinėje bendruomenėje? Ar karminiu išsivalymu galima pateisinti net ir žiauriausius nusikaltimus? Iš ko gyvena Palmyra? Ir kiek sumokėtumėte už vandenį iš mūsų vonių? Laukia daug narkotikų, dar daugiau brutalizacijos ir nesuskaičiuojami kiekiai pinigų. O tai – tik pirma šio epizodo dalis. Mėgstate Pasaulio paslaptis, klausimas? Arba išvaizdžius aktorius, klausimas? Turime malonių naujienų įrašo gale. Iliustracija: @korinavaicikone Muzika: HitsLab, MFCC, Zagi2, GregorQuendel
Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė
Kaip į Irano lyderio žūtį reaguojama šalies viduje ir kokia pasaulio lyderių reakcija?Iranui smūgiuojant į objektus Persijos įlankos regione, domimės, kokios nuotaikos vyrauja tarp lietuvių, gyvenančių ir dirbančių Jungtiniuose Arabų Emyratuose.Alytus gimnazijoje atleidus etikos mokytoją, šiandien mieste vyks jos palaikymo akcija.Ar pasiteisins planuojamos formuoti vaikų ir paauglių specialistų komandos, kurios turėtų užtikrinti labiau specializuotą paslaugų teikimą?Kaip pamario kraštas ruošiasi galimam potvyniui.Ved. Madona Lučkaitė
Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaus Lion Ceccah su daina „Solo quiero mas“. Lion Ceccah surinko tiek pat eurovizinių balų, kiek ir grupė „Shower“, bet kadangi žiūrovai daugiausia balų skyrė Lion Ceccah, jis ir iškovojo kelialapį į Euroviziją Vienoje.Pernai mirusio italų dizainerio Gorgio Armani testamentas pasiuntė šoko bangas italų mados rinkoje. Kokį galvos skausmą jis sukėlė prekės ženklo paveldėtojams?Trakų rajono savivaldybės gyventojai sako palaikantys idėją riboti socialinius tinklus Lietuvoje vaikams iki 16 metų. Tačiau dalis tokio pokyčio ragina siekti atsakingai – pagalvoti, kuo bus keičiamas jaunimo užimtumas, kai nebeliks ekranų. Laidos „Praeiviai“ ištrauka.Lietuvos krepšinio rinktinė Pasaulio čempionato atrankoje dramatiškai vienu tašku pralaimėjo Islandijai. Kodėl taip nutiko?Gyventojai kviečiami registruotis į mokymus, kurie suteiks daugiau žinių apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasipriešinimą. Kodėl reikia tokių mokymų ir kaip į juos užsiregistruoti?Minimos vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metinės.Ved. Edvardas Kubilius
Šią savaitę minėjome ketvirtąsias Rusijos sukelto karo Ukrainoje metines. Ukrainos rašytojas Andrijus Kurkovas sako, kad keturi karo metai yra šimtai neparašytų romanų, nors kartu jis džiaugiasi jaunimo susidomėjimu ukrainiečių literatūra, nes jaunimas supranta, kad šis karas yra prieš Ukrainos kultūrą, o savos kultūros ir literatūros palaikymas yra išlikimo garantas.„Populizmas pateikia atsakymus, menininkai kelia klausimus“, – sako prancūzų choreografas Olivier Dubois, kurio spektaklis „Tragédie“ pradėjo šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“. Trisdešimtmetį minintis festivalis šį darbą pavadino savo manifestu.„Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip ispanai pasitinka baigtą statyti aukščiausią žymiosios Barselonos Šv. Šeimos bazilikos bokštą, Meksikos menininko instaliacija, kurioje į muzikos instrumentus perdaryti šaunamieji ginklai reflektuoja smurto problemą šalyje, bei naujasis Bruno Mars muzikinis albumas.Drąsus ir jautrus literatūros debiutas, gyvensenos medicinos specialistės Kotrynos Nausėdės autobiografinis romanas „Ačiū už viską / Ačiū už nieką“ sudomino ir šimtus ją instagrame sekančių moterų, kurias vienija noras ištrūkti iš skausmingų patirčių spiralių, ir išrankią knygų profesionalų bendruomenę. Autorę Vilniaus knygų mugėje kalbina Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė.Literatūrai (ne)paklūstančios teritorijos – kur yra literatūros ribos? Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė Vilniaus knygų mugėje kalbasi su šias ribas plečiančiais kūrėjais: reperiu Pijumi Opera, literatūrologe Jūrate Čerškute ir leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite.Ved. Marius Eidukonis, Kotryna Lingienė, Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė
Šiandien prasidėjo tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Kokia atmosfera knygų mylėtojų traukos centre ir ko svarbu nepraleisti? Pasakoja Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia prisiminti mokyklines patirtis ir išgyventi dar vieną dieną klasėje. Šiandien įvyks režisierės Lauros Kutkaitės premjera „Mokyk mane“.Prasideda jubiliejinis – 30-asis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie paskelbtą lietuvių solistės rečitalį „Metropolitan opera“ scenoje bei „sulankstomą“ operos teatrą ant ratų, gastroliuojantį Liono regione Prancūzijoje.Ved. Gerūta Griniūtė
Įtakingas Vokietijos savaitraštis Der Spiegel skelbia, kad Vokietijai sunkiai sekasi surinkti planuojamą karių brigadą Lietuvoje. Savanorių skaičius kol kas gerokai atsilieka nuo poreikio. Pavyzdžiui, į 203-iąjį tankų batalioną savanoriškai užsiregistravo mažiau nei pusė reikalingų karių, o į kai kuriuos kitus dalinius vos dešimtadalis planuoto skaičiaus. Vokietijos gynybos ministerija žada naujas verbavimo priemones, tarp jų trumpesnę tarnybos trukmę ir papildomas motyvacines paskatas.Pasaulio lyderiai renkasi į konferenciją Miunchene, kurios pagrindinė tema susvyravę transatlantiniai santykiai. Pernai politikos ekspertai renginį apibūdino kaip košmarišką sapną Europai, kai JAV viceprezidentas Džei di Vencas sukritikavo demokratijos trūkumą žemyne.Dabar dėmesys kryps į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbą.Šauktinių sąrašų skelbimas internete sukėlė klausimų. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos vadovo Igno Plunksnio atliktas tyrimas parodė, kad lengvai galima pasisavinti visų šauktinių duomenis ir identifikuoti konkrečius asmenis. Pasak Plunksnio, šauktinių sąrašuose esančia informacija gali pasinaudoti priešiškos jėgos.Vilniaus rajono valdžia nesutiko keisti kardinolo Henriko Gulbinowicziaus vardo gatvių pavadinimų. Šis jau miręs kunigas buvo Vatikano nubaustas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir pedofilijos slėpimą. Tačiau Gulbinovičius vis dar yra Vilniaus rajono garbės pilietis. Jo vardu pavadintos kelios gatvės.Ved. Madona Lučkaitė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose, pabrėžė, jog Europa nejuda teisinga linkme. Trumpas pajuokavo, kad veikiausiai būtų įvertintas neigiamai, jei neaptartų Grenlandijos.Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Kiras Starmeris parlamentui pareiškė, kad nepasiduos JAV prezidento spaudimui dėl autonominės Danijos teritorijos Grenlandijos ateities.Kalbos prievaizdai ragina visuomenę giežčiau reikalauti, kad paslaugų tiekėjai kalbėtų lietuviškai. Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugas teikiantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukė 31 skundo. Dalis užsieniečių gudrauja, kad nereikėtų mokytis kalbos.Kultūros ministerija apsigalvojo ir kultūriškai pažiūrėjusi į Venecijoje vyksiančią bienalę pažadėjo duoti 300- tus tūkstančių eurų architektų bendruomenei. Ministerija dėl susidariusios situacijos kalta nesijaučia, o architektai, nors ir džiaugiasi bilietu į bienalę, tačiau nerimauja, kad jai ruoštis laiko liko mažiau.Olimpiečių cikle - ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Ilgą kelią iki olimpinės svajonės įveikusi Lietuvos pora ruošiasi Milano ir Kortiinos žiemos olimpinėms žaidynėms. Jiems tai svajonės išsipildymas ir didelė garbė.Ved. L. Želnienė
Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje – lietuvio pavardė. Į prestižinį „Eventex Powerlist 2025“ sąrašą pateko režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Šiemet jis pasiekė ir dar vieną reikšmingą įvertinimą – buvo įtrauktas į 50 įtakingiausių Europos renginių profesionalų sąrašą.
Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo naujienos. Šią savaitę aptariami FIFA pasaulio čempionato burtai, Mohamedo Salaho ateitis Liverpulyje bei A lygos klubų žiemos darbai. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Mariaus klajonės po Aglijos stadionus 12:10 Bertašiaus saga: kodėl „TransINVEST“, o ne „Žalgiris“? 21:30 Vilniaus „Žalgirio“ žiemos darbai 24:40 Kiti A lygos transferai 28:07 „Hegelmann“ ateitis 31:38 Į olandiškas rankas vis nepereinantys „Riteriai“ 32:56 Ilgai lauktas Kučio sugrįžimas ir nauja sutartis 37:34 Utkaus į savus ir Paulausko raudona 39:30 Pasaulio čempionato burtai 1:04:00 „Premier“ lygos įžanga 1:08:41 Londono „Arsenal“ bėdelės 1:17:10 Kraujo kvapą pajutęs „Manchester City“ 1:25:05 Stringantis „Chelsea“ 1:28:30 Liverpulio „Everton“, Moyesas ir Dickinsonas 1:30:38 Dramblys kambaryje: „Liverrpool“ bėdos ir Salaho saga 1:44:14 Stabilumo stokojantis „Man Utd“ 1:46:23 Xabi Alonso ir „Real“ keblūs klausimai 1:49:25 „Barcelona“ ir Flicko genealumas 1:58:40 „Villarreal“ ir Madrido „Atletico“ 1:59:30 Didėjantis „Bayern“ pranašumas Vokietijoje 2:05:20 Italijos „Serie A“ aptarimas 2:14:13 Šlovė Messi, Majamio triumfas MLS ir Neymaro ateitis
10–12Lietuvos krepšinio rinktinė šiandien pradės FIBA pasaulio krepšinio čempionato atranką, o rungtynes transliuos LRT. Laukia akistata su Didžiosios Britanijos rinktine.Ištrauka iš tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“: kaip vaikams ir paaugliams atsakyti į klausimus, susijusius su mirtimi? Ką svarbu žinoti apie gedulą - ir kai artimojo netenki po slaugymo, ir kai mirtis ištinka staiga?Gausiai iškritęs sniegas gali apsunkinti medžių lajas, todėl kartais nulūžta šakos ar nukenčia prie jų esantis turtas. Tokiu metu naudinga atkreipti daugiau dėmesio į aplinką ir įvertinti, ar sniegas nesudaro papildomos rizikos automobiliams, pastatams ir patiems medžiams.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ieško naujojo nacionalinio Skaitymo ambasadoriaus.Ved. Ignas Andriukevičius
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia aplankyti Buvusioje areštinėje įrengtą ekspoziciją, kur galima pajausti sovietinės kasdienybės absurdą, žaidžiant pabėgimo kambario žaidimą „Ištrūkti iš spąstų“.Šeši dokumentinio paveldo objektai įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tai - Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai”, Rankraštiniai latviškos maldos „Tėve mūsų” taisymai (1552 m.), Rankraštinis lietuvių-vokiečių žodynas „Clavis Germanico-Lithvana“, Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus, vyskupo, 1794 m. sukilėlių vyriausybės – Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos – nario, pamokslas, Giesmynas „Clavis coeli“, Lietuviški ritinėliai pianolai.Sukčiai vis dažniau apsimeta prekybos tinklais. Internete, socialiniuose tinkluose siūlo dovanų kortelių, ragina dalyvauti žaidimuose ar įsigyti pigių prekių. Siekdami įtikinti gyventojus savo apgaule, naudoja panašius logotipus ar kitas priemones.Pasvalio rajono gyventojas Romas Marcinkevičius, pravarde Lemputė, turėjo išskirtinį gebėjimą - žmonių teigimu - savaip jausti šviesos šaltinius. Autobusu keliaudamas po Panevėžio apskritį, jis surinko beveik 2-iejų tūkstančių lempučių kolekciją. Ši kolekcija, spektaklis, fotografijų paroda ir apskritai Lemputės istorija pristatoma Pasvalio krašto muziejuje.Ved. Darius Matas
Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir pasaulio futbolo aktualijos. Šią savaitę daugiausiai dėmesio skiriama tarptautinei futbolo pertraukai ir Lietuvos futbolo rinktinės akistatoms su Izraeliu ir Nyderlandais. Taip pat aptariamas A lygos klubų tarpsezonis ir Tado Burgailos sprendimas įsigyti Vilniaus „Žalgirį“. Taip pat nemažai dėmesio skiriama kitų metų FIFA pasaulio futbolo čempionatui ir besibaigiančios atrankos kovoms. Balsai – 15min komentatoriai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Futbolas, knygos ir Amsterdamas 5:50 Lietuva – Izraelis tuščiame Kauno stadione 13:58 Kančios Amsterdame prieš motyvuotą oranžinę mašiną 44:00 Edgaro Jankausko ateitis 56:08 Lietuvos jaunimo rinktinių kalneliai 1:03:53 Vilniaus „Žalgirio“ naujas etapas ir Tadas Burgaila 1:23:25 Marijampolės „Sūduvos“ šviesus rytojus 1:30:12 Klaipėda A lygoje ir „Riteriai“ 1:35:00 Permainos Šiauliuose 1:36:25 „Hegelmann“ pavojaus signalas 1:43:40 Pasaulio čempionato atranka 2:05:10 Baskai