Podcasts about kunigaik

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema spaudoje.Kokia kultūrinė lotynų kalbos bei Viduramžių Europos įtaka lietuviškumo sampratai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?Panevėžio miesto dailės galerijoje jau galima aplankyti tradicinę krašto tautodailės meistrų parodą.M52 „Sūduvis“ kviečia į patirtinę ekskursiją „Jūros saga“ – įtraukiantį pasakojimą apie gyvenimą ir darbą laive.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka su Lietuvos raudonuoju kryžiumi subūrė skaitytojų klubą senjorams.Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ organizuoja konkursą-festivalį „Perliukai“, kuriame susitinka jauni, negalią turintys dainininkai ir instrumentalistai.Kauno savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai mieste statyti paminklą tarpukario aviatoriui, lėktuvų konstruktoriui Antanui Gustaičiui.Pirmą kartą Lietuvoje – videožaidimų paroda. „Gameplay“ nuo rytojaus veiks MO muziejuje.Ved. Marius Eidukonis

Vienos seniausių Lietuvoje moterų vienuolijų - benediktinių istorija siekia VI amžių, kai šv. Benediktas Nursietis parašė vienuolinio gyvenimo vadovą, tapusį pagrindu Europos vyrų ir moterų vienuolijų bendruomenėms, kurios kūrėsi ir skleidėsi viduramžiais. Į Lietuvą benediktinus pakvietė Vytautas Didysis, 1405 m. Senųjų Trakų piliavietėje įkūręs vyrų vienuolyną. Istorikas Liudas Jovaiša pastebi, kad XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėjusi veikti moterų benediktinių vienuolija skaičiumi pranoko vyriškąją šaką. Tikras stebuklas, kad per įvairiausias negandas, okupacijas, kalėjimus ir trėmimus, benediktinai Lietuvoje gyvuoja ir turtina mūsų dvasinį, kultūrinį gyvenimą. Palendriuose įsikūręs vyrų benediktinų vienuolynas, o moterų bendruomenės veikia Kaune ir Vilniuje. Apie pastarosios istoriją ir palikimą - dvasinį bei regimą - pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus parodų kuratorė Karolina Koroliova-Barkova.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Metų muziejininku už darbą 2024 m. išrinko Edukacijos skyriaus vyresnįjį gidą dr. Povilą Dikavičių. Kodėl jam įdomus muziejininko darbas? Ir koks turėtų būti lankytojui patrauklus muziejus?Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis grasina, kad atsiims Panamos kanalą. Pokalbis su geografu Rytu Šalna apie šio kanalo istoriją ir svarbą.Praėjusių metų lapkritį tarp uolų Tasmanijoje įstrigęs ir kojos netekęs Valdas Bieliauskas grįžo į Lietuvą. Jo gelbėjimas truko kone parą ir ši operacija laikoma viena sudėtingiausių Tasmanijos istorijoje.Ar žinote, kiek žodžių lietuviškai galima išrepuoti per sekundę? Truputį daugiau, nei penkis. Apie šį rekordą pasiekusį atlikėją, ilgiausią repo improvizaciją lietuviškai ir kalbos įtaką kūrybai pasakoja kolega Tomas RikliusVed. Agnė Skamarakaitė

Kultūrinės spaudos apžvalgoje – sausio mėnesio žurnalas „Kultūros barai“.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.Lietuvoje ir pasaulyje populiarėjant branduolinio kultūros paveldo turizmui, Energetikos ir technikos muziejus lankytojus kviečia ne tik susipažinti su branduoline energetika, bet ir išbandyti savo jėgas ir budrumą valdant Ignalinos atominės elektrinės reaktorių.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.702-ojo sostinės gimtadienio išvakarėse dešimt savo darbais ir pasiekimais pernai labiausiai pasižymėjusių vilniečių Rotušėje pagerbti „Šv. Kristoforo“ apdovanojimuose. Laureatus vilniečiai nominavo už išskirtinį pėdsaką miesto istorijoje, įkvepiančius laimėjimus ir miesto vardo garsinimą.Dėl surasto dokumento gali tekti perrašyti LDK ir ATR politinio veikėjo, garsiojo polonezo autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimo faktus. Kuo šis atradimas yra ypatingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijai?Vokietijoje užaugęs gitaristas Lukas Isaak groja Palangos gatvėse, keliauja po Lietuvos regionus ir supažindina klausytojus su klasikinės gitaros skambesiu. Muzikantas pastebi, kad Lietuvoje, lyginant su Vokietija, kai kurios sąlygos kurti muzikinę karjerą yra palankesnės.Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Metų muziejininku už darbą 2024 m. išrinko Edukacijos skyriaus vyresnįjį gidą dr. Povilą Dikavičių. Kuo gido darbas yra įdomus, ir koks yra šiuolaikinis lankytojas?Ved. Justė Luščinskytė

Rubrikoje „4 milijonai“ – Liuksemburge gyvenantis istorijos mokytojas Gražvydas Kaškelis.Turizmo sektoriuje dirbusi Agne Pluščauskienė įsidarbino stiuardese, bet greitai suprato, kad ją domina tai, kas vyksta pilotų kabinoje. Dabar Agnė pati keleivinių lėktuvų pilotė.Kaip atrodė kelionės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais? Tiltininko profesija, pavojai kelyje ir pakeliui lankomos smuklės.Nesavanaudiški gerumo poelgiai: kas vyksta gerą darančio žmogaus smegenyse ir kaip su gerumu nepersistengti?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

2024-ųjų spalio 29 dieną Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui.Valdovų rūmai nuosekliai dirba primindami mums apie svarbias senąją Lietuvos valstybę kūrusias ir stiprinusias gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, o 2019–2020 m. sandūroje – kunigaikščiai Radvilos.Kuo paroda skirta Pacams yra panaši į ankstesniąsias ir kuo ji skiriasi nuo ką tik paminėtų parodų? Kuo pasižymi šios parodos sandara ir struktūra? Į kokį pasakojimą sutelkti daugiau nei 300 parodoje rodomų eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir dailės kūriniai, piešiniai ir projektai, senosios fotografijos, autentiški dokumentai ir senieji spaudiniai, ginklai ir šarvai, kitos istorinės relikvijos?Kada ir kokį išskirtinį vaidmenį senosios Lietuvos valstybėje atliko Pacai? Kokiose Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių jie visų pirma siekė pasireikšti, save realizuoti?Pacų giminės atstovai buvo ne tik įžvalgūs politikai ir talentingi diplomatai, sėkmingi karvedžiai, stropūs ganytojai, pamaldūs Bažnyčios rėmėjai bet ir aktyvūs bei dosnūs meno mecenatai. Kokiose sferose ir kaip reiškėsi Pacų mecenatystė? Ką iš šios giminės istorinės kūrybos ženklų mes vis dar galime išvysti XXI amžiuje?Kaip Pacai susiję su Valdovų rūmais?Pokalbis su nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku, muziejininku, vienu iš parodos kuratorių Mariumi Uzorka, muziejininke, parodų koordinatore Gabija Tubelevičiūte.Ved. Aurimas Švedas

Rugsėjį minime vieną svarbiausių įvykių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje – 510-ąsias Oršos mūšio metines. Šis mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d. netoli Oršos, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, yra laikomas vienu didingiausių karinių laimėjimų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės istorijoje. Tuo metu jungtinė LDK ir Lenkijos kariuomenė stojo į kovą su keliariopai gausesnėmis Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgomis.Kaip būtų galima nusakyti ilgalaikio konflikto tarp Maskvos ir Vilniaus, kuris ir atvedė į Oršos mūšį, priežastis? Ko siekė Maskva? Kokius tikslus sau kėlė Vilnius? Kiek tiesos yra žodžiuose, jog Oršos mūšyje sprendėsi LDK likimas?Svarbiausi šios pergalės laurai priskiriami jungtinės kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui. Ką tikro galime pasakyti apie šį didiką, LDK etmoną ir Vilniaus kaštelioną?Ką dar be Konstantino Ostrogiškio reikėtų paminėti kaip svarbius Oršos mūšio pergalės kalvius?Konstantiną Ostrogiškį istorikai kartais vaidina karo genijumi. Kokie LDK etmono sprendimai lėmė tai, kad daug gausesnės bojarino Ivano Čeliadnino pajėgos buvo sumuštos?Kokie buvo svarbiausi Oršos mūšio pergalės politiniai ir kultūriniai vaisiai?Krokuvoje, gana greitai po rugsėjo 8 d. pasiektos pergalės, 1515 m. pradžioje, buvo išleistas Andriejaus Kšyckio eilėraščių rinkinėlis - „vilnietiškasis ciklas“. Kokie dar be A.Kšyckio poetai bandė savo eilėse bandė įamžinti Oršos mūšio pergalę?Po Oršos mūšio pergalės LDK valdovo aplinka inicijavo intensyvią propagandos kampaniją, nukreiptą tiek į draugiškas, tiek ir į priešiškas valstybes. Ko buvo siekiama šiuo veiksmu? Kokios buvo propagandos kampanijos pasekmės?Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Genute Kirkiene ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mintautu Čiurinsku, ką tik išleidusiu monografiją „Europinė Oršos pergalės (1514) propaganda ir Lietuvos kultūra“ bei parengusiu šaltinių rinkinį „Oršos pergalės (1514) šaltiniai. Poezija, proginiai ir naujienų spaudiniai“.Ved. Aurimas Švedas

Pagrindinio epizodo herojus laikmečio istorijai žinomas ne tik kaip knygnešys. Politikos teoretikas ir caro nuskriaustųjų užtarėjas, o vėliau ir rašytojo amplua save atradęs Jurgis Bielinis, valstiečius stengėsi šviesti ir savo autorine (ar pusiau autorine) literatūra. Leidiniai, prie kurių jis prisidėjo, šiuo metu gali kelti šypseną ar sužavėti savo atkaklumu, tačiau galime neabejoti uždegančiu Bieliako indėliu į lietuvių tautiškumo pečių.   Šiame idėjų komposte netyčia atskleisime didžiausią Lietuvos paslaptį ir plačiau aptarsime Bieliako multitalentišką asmenybę. Pakalbėsime apie didelius knygnešių karaliaus užmojus ir norą su užsienio pagalba atnešti tvarką į namus.   Ar knygnešiai pelnytai romantizuojami, o gal jie tebuvo kontrabandininkai? Kas bendro tarp Tomo ir Jurgio Bielinio? Ir kokios raidės trūksta lietuvių kalbos abėcėlėje? Sužinokite jau dabar!

Vilniaus rajone, Rokantiškėse, atidarytas naujas karinis miestelis. Jis skirtas Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Praėjusią savaitę karinis miestelis atidarytas Šilalės rajone, Pajūryje. Pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose.Dalis vežėjų atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje: metų pradžioje pasikeitus kelių mokesčio skaičiavimo principams, krovinius ir keleivius vežantys verslininkai baiminasi, kad net ir sumokėję mokestį, gali būti baudžiami.Karinės ir finansinės paramos paketas Ukrainai Vašingtone tebėra įstrigęs, o respublikonai žada vetuoti vakar paviešintą įstatymo projektą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai payvirtino svarstantis galimybę atleisti Kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. O Vengrijos opozicinės partijos šaukia neeilinę parlamento sesiją ir nori balsuoti dėl Švedijos narystės NATO.Lietuvoje kas dieną piktybinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažniau nustatoma vyrams, nei moterims. Nuo vėžio kasmet miršta apie 8 tūkst. gyventojų ir tai antra dažniausia mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Sergamumo onkologinėmis ligomis rodikliai tiek Lietuvoje, tiek ir daugumoje pasaulio šalių, didėja.Griaustinis vasario mėnesį: ar galima tai vadinti anomalija?Los Andžele vykusiuose „Grammy“ muzikos apdovanojimuose Taylor Swift tapo pirmąja atlikėja, ketvirtą kartą pelniusia statulėlę už metų albumą, kuriuo tapo „Midnights“. Tarp daugiausiai tokių apdovanojimų per „Grammy“ istoriją pelniusių atlikėjų Swift aplenkė Styvą Wonderį, Paulą Simoną ir Franką Sinatrą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip į mokymosi procesą įtraukiama virtuali realybė ir kompiuteriniai žaidimai?Savaitgalį Kultūros sostinės metus pradeda Norvegijos miestas Budė, esantis už poliarinio rato.Donatas Puslys apžvelgia Laimanto Jonušio sudarytą Leonido Donskio publicistikos rinktinę „Blogis yra laikinas“ ir Giedrės Jankevičiūtės sudarytą knygą „Diplomatas par excellence“.Minint Donato Banionio metus, kinematografininkų sąjunga kviečia į filmų peržiūras „Kinas pagal Donatą“.Lietuvos muziejai, siekdami būti prieinamesni kuo didesnei auditorijai įgyvendina programą „Muziejai žmogaus gerovei“. Praėjusiais metais šioje programoje dalyvavo trys muziejai. Kokių rezultatų pavyko pasiekti?Mados industrija šiandien yra labiausiai kintanti, greita, ir dėl to bene taršiausia veikla, todėl menininkai yra priversti vis dažniau atsigręžti į atliekas, kaip kūrybines medžiagas.Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje Rygoje eksponuojama jungtinė Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“.Šiandien ir rytoj menų fabrike „Loftas“ vyks jau trečiais „Ži rekomenduoja festivalis“.Ved. Marius Eidukonis

Seimas 2023-iuosius paskelbė Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. Taip buvo pažymėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis, Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų ir šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktys.Kaip tarpusavyje suderėjo šios trys datos? Ar Vilniaus ir Gedimino laiškų tema neužgožė kitų svarbių jubiliejų?Besiruošiantiems Vilniaus ir Gedimino laiškų jubiliejiniams metams buvo akivaizdu, jog Vilniaus kaip valstybės sostinės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose prieš septynis šimtus metų jubiliejus tiesiog neišsitenka Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijų ribose ir yra bendravalstybinis reikalas. Ką pavyko nuveikti kuriant jubiliejinių metų paminėjimo koncepciją valstybės lygiu, koordinuojant įvairių institucijų darbą, įgyvendinant įvairias konkrečias politines, akademines, muziejines, visuomenines iniciatyvas?Ką sako svarbius Vilniaus ir Gedimino laiškų jubiliejinių metų renginius, konferencijas, parodas ir kitas priemones įgyvendinusių žmonių patirtis – į kokias pamokas reikėtų atsižvelgti tiems, kuriems ateityje teks imtis naujų jubiliejų paminėjimo programų formavimo ir konkrečių priemonių įgyvendinimo?Pokalbis su Lietuvos Respublikos Seimo nare, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke Paule Kuzmickiene, Nacionalinės dailės galerijos direktore dr. Lolita Jablonskiene, Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi doc. dr. Vydu Dolinsku, Lietuvos istorijos instituto direktoriumi prof. dr. Alvydu Nikžentaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Pokalbio epicentre – viena sukaktis. 1773 m. spalio 14 dieną Abiejų Tautų Respublikoje buvo įkurta Tautinė edukacinė komisija, pirmoji Europoje pasaulietinė švietimo ministerija.Kokiomis aplinkybėmis gimė ši komisija?Kaip derėtų vertinti Tautinės edukacinės komisijos atsiradimą – kaip integralią pastangą atlikti svarbius institucinius pertvarkymus bei reformas jungtinėje Lenkijos-Lietuvos valstybėje, o gal kaip pavykusį, tačiau vis tik išskirtinį projektą to meto valstybėje?Ar Tautinė edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Kokiu keliu naujos švietimo sistemos kūrėjai ėjo – Abiejų Tautų Respublikos švietimo centralizacijos ar decentralizacijos?Šiandien Lietuvos švietimo sistemos funkcionavimas yra neįsivaizduojamas be sklandžiai vadovėlių rengimo, spausdinimo bei platinimo industrijos. 1775 prie Tautinės edukacinės komisijos įkurta Vadovėlių rengimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Kiek Tautinės edukacinės komisijos epochoje vadovėlių rengimo bei leidybos procesai buvo centralizuotai prižiūrimi ir (reikalui esant) įtakojami? O gal ši sfera buvo palikta improvizacijai ir savieigai?XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje plintančios Apšvietos idėjos brandino mintį, kad, norint sustiprinti valstybę, būtina iš esmės pagerinti jaunosios kartos ugdymą, o mokslo žinias privalu kuo plačiau skleisti tarp įvairių luomų gyventojų.Kokių dalykų jaunąją kartą siekė mokyti Apšvietos epochos idealais tikintys edukatoriai?Kaip būtų galima nusakyti šios įstaigos įtaką XVIII a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikoje vykusiems procesams, keitusiems visuomenę ir valstybę?Kodėl carinės Rusijos imperija, sužlugdžiusi Abiejų Tautų Respubliką, nepanaikino Lietuvoje Edukacinės komisijos iki pat 1803 m.?Ką būtų galima laikyti svarbiausiu Tautinės edukacinės komisijos nuveiktu darbu?2023 m. gruodžio 7-8 dienomis Valdovų rūmuose įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Pilietis. Šeima. Edukacija.“ Kokius svarbiausius uždavinius sau kėlė šio renginio organizatoriai formuodami konferencijos programą? Kiek pavyko įgyvendinti šiuos tikslus? Kokią vietą konferencijos darbe užėmė Tautinės edukacinės komisijos istorija?Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas(M. Požerskytės nuotr.)

Kokie akmens amžiuje pagaminti medžio dirbiniai mus pasiekia šiandien ir ką jie byloja apie pajūrio gamtinę aplinką prieš 5000 metų? Kodėl jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje girios buvo laikomos valstybės taupykle ir kurie medžiai turėjo ypatingą statusą? Savo tyrimų atradimais dalijasi archeologas Kęstutis Peseckas ir istorikė Toma Zarankaitė-Margienė.Autorė Inga Janiulytė-TemporinE. Blaževič/LRT nuotraukoje - Punios šilas

LRT RADIJO transliacija iš Dubingių. Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas yra sakęs, kad be Radvilų nėra Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, o be Dubingių nėra Radvilų. Taigi laidoje apie Dubingių svarbą Lietuvos istorijai, šios vietovės praeitį ir dabartį ir šiais metais ypatingą dėmesį skiriamą Barborai Radvilaitei.Ved. Agnė Skamarakaitė

Santrumpos atstoja sudėtinius pavadinimus (LDK – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė), ją sudaro pirmosios sudėtinio pavadinimo žodžių raidės.Sutrumpinimai – tai grafiniai dažnai vartojamų žodžių ar žodžių junginių trumpinimai (pvz. – pavyzdžiui).

Seimui paskelbus šv. Juozapato Kuncevičiaus metus ne vienam kilo klausimas, o kas tas Juozapatas? Įvairiuose Lietuvos miestuose įvykę ir būsimi renginiai - puiki proga pažinti šv. Juozapato asmenį, rusėnišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkarpą, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius, Bažnytinės unijos ir unitiškos kultūros paveldą, kurio ryškiausias pavyzdys - Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia. Pasakoja istorikė ir paveldosaugininkė, Lietuvos vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kas yra „mikroistorija“ ir kokius mikropasaulius ji tyrinėja? Su kokiais iššūkiais susiduria istorikai siekdami tirti konkrečios bendruomenės (ir joje gyvenančių pavienių asmenų) gyvenimus, veiklą, santykius su „išore“ ilgoje, šimtmečius besitęsiančioje, laiko perspektyvoje?Kuo išskirtiniai yra Kėdainiai senosios Lietuvos valstybės istorijos kontekste? Kėdainių kaip privačios valdos istorija atskleidžia, kad šią valdą sudarė trys dalys: dvaras, miestas ir valsčius arba valsčiai (kaimai). Kaip ilgai Kėdainių „istorinį DNR“ formavo šios trys dalys? Kas dominavo šioje valdoje – dvaras ar miestas?Kėdainiai buvo įkurti kaip privatus miestas. Kaip miesto raidą įtakojo pastarasis jo statusas?Kaip Kėdainių likimą paveikė tai, kad miestas abipus Nevėžio upės išaugo toje vietoje, kur kryžiavosi net aštuoni didieji sausumos keliai?Kiek amžių Kėdainių istorija yra neatsiejamai susijusi su Radvilų giminės istorija? Ar išties Kėdainių visuomenė iš esmės buvo didikų Radvilų kūrybos projektas? Kodėl būtent Biržų ir Dubingių Radvilų valdymo periodą reikėtų laikyti sėkmingiausiu Kėdainių valdos istorijoje?Kėdainių istoriją kūrė ne tik Radvilos bei kitos šį miestą valdžiusios giminės, bet ir konkretūs žmonės – miesto vaitai ir burmistrai, architektai, amatininkai, pirkliai, Šviesiojoje gimnazijoje dirbę mokytojai. Koks žmogus, jo veikla, likimas galėtų geriausiai atskleisti Kėdainių istorijos gelmę bei įvairovę, būti savotišku „raktu“ stengiantis perprasti laikotarpį nuo XV a. vidurio Iki XVIII a. pabaigos?Kodėl Kėdainiai buvo vienas iš nedaugelio LDK miestų, kur nebuvo gėda būti lietuviu?Pokalbis su knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV-XVIII a.)“ autoriais prof. Raimonda Ragauskiene, prof. Aivu Ragausku, dr. Deimantu Karveliu.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvoje kuriamas keliautojų namelių tinklas. Tai užsienyje paplitęs modelis, kai žygeiviai ir kiti keliautojai gali praleisti vieną ar porą naktų – be rezervacijos, registracijos, dažnai už nedidelį mokestį, arba nemokamai.Dabartinė Lietuva visai nedidukė, tačiau penkioliktame Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didžiausia Europos valstybė. Jai priklausė ne tik dabartinės Lietuvos teritorija, bet ir dabartinė Baltarusija, didžioji dalis dabartinės Ukrainos ir dalys dabartinės Lenkijos, Latvijos, Rusijos ir Moldovos. Visoje šioje teritorijoje liko gausybė LDK paveldo.Visuomenei atverta Vilniaus istorijos geografinė sistema „Vilniaus DNR“, kurioje pirmą kartą tokia apimtimi pateikiami skaitmenizuoti įvairių laikotarpių stambaus mastelio topografiniai miesto planai, informacija apie dabarties ir praeities geografinius objektus, istorinius įvykius, mieste įamžintas asmenybes, jų įamžinimo ženklus.

Kokius dalykus, vertus prisiminti, Viduramžių epochos žmogus visų pirma ryždavosi išguldyti raštu nebepasitikėdamas permaininga atmintimi?Kodėl 1387 m. šalies krikštas inspiravo rašytinės kultūros kaitą senojoje Lietuvos valstybėje? Kaip paaiškinti tai, kad XV a. padidėjo bendras visuomenės raštingumo lygis? Kokiose gyvenimo sferose tuo metu žmonės jau nebegalėjo išsiversti be rašto?Kodėl senojoje Lietuvos valstybėje kaip rašto kalbos funkcionavo tiek lotynų, tiek ir senoji rusų - rusėnų kalbos? Kaip reikėtų paaiškinti šią dvikalbystę? Kuomet lotynų kalba ima dominuoti rusėnų kalbos atžvilgiu?Koks yra seniausias istorikams žinomas LDK parengtas privatus dokumentas rusėnų ir lotynų kalba ir kas jame parašyta?Kokie privačiai LDK bajorų arba ponų aplinkoje rengti tekstai, istorikų požiūriu, nusipelno „dokumento“ statuso? Kaip istorikai nustato skirtį, kokie LDK rengti dokumentai priskiriami „viešų“, o kokie – „privačių“ dokumentų sferai?Į kokias pagrindines rūšis reikėtų suskirstyti privačius dokumentus, rengtus LDK XIV-XVI a.?Kokie (kokių specialybių) žmonės turėjo reikiamą kvalifikaciją rengti privačius dokumentus?Kiek griežtos ir visuotinai privalomos buvo konkrečios rūšies privačių dokumentų rengimo taisyklės? Kaip ir kur būdavo saugomi privatūs dokumentai?Ką rašytinis privatus dokumentas reiškė Viduramžių epochos žmogui?Pokalbis su istoriku, knygos „Ad perpetua rei memoriam: privatūs dokumentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikšystėje XIV amžiaus pabaigoje – XVI amžiaus pradžioje“ autoriumi dr. Mindaugu Klovu.Ved. Aurimas Švedas

Vienos profesijos nyksta, kitos atsiranda. Įgūdžius, kurių dabar niekam nereikia, turintys žmones susiduria su problema – ko mokytis iš naujo. O tėvai kartais nesupranta pareigybių, kurias darbe turi jų vaikai. Kai kurie verslo savininkai į pareigų pavadinimus žiūri laisvai – leidžia susigalvoti norimas. Kiek dar tų pokyčių bus? Ir – jie gerai ar blogai?Svečiai: Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Asta Stankevičienė, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė ir verslininkas, verslo laidos „Proto industrija“ kūrėjas Erikas Viršilas.Ved. Irma Janauskaitė

Kaip iškilo ir iš kur save kildino svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: prie karalių priartėję Radvilos, jiems pirštinę metę Chodkevičiai, nuo raštininkų iki kanclerių iškilę Sapiegos, nekarūnuoti Lietuvos valdovai Pacai ir turtingiausi bei galingiausi Lietuvoje Tiškevičiai? Kokį pėdsaką šios giminės palieka svarbiausiuose Lietuvos istorijos įvykiuose – Liublino unijoje, kovose prieš Maskvą, Abiejų Tautų Respublikos padalijimuose, sukilimuose prieš caro imperiją, tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, įvykdžiusioje žemės reformą? Apie visa tai – pokalbis su knygos „Mėlynas kraujas“ autoriumi istoriku Eimantu Gudu.Ved. Donatas Puslys

Vasario 16d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Dalią Matukienę – Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentę už aktyvų dalyvavimą formuojant verslo plėtros politiką, už atstovavimą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su gerb. D. Matukiene!

Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų ieškome kartu su dviem svečiais – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno tarpusavyje? Pokalbis su istoriku Mindaugu Klovu.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Laida transliuojama sausio 25-tąją arba kitaip - Vilniaus dieną. Būtent šiandien prasminga prisiminti Vilniaus pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose septynių šimtų metų sukaktį. Vienas iš Gedimino laiškų viso pasaulio krikščionims buvo parašytas 1323 sausio 25 dieną.Kokios priežastys lėmė didžiojo kunigaikščio Gedimino sprendimą rašyti visam krikščioniškajam pasauliui adresuotus laiškus? Ką savojo laiko žmonėms stengėsi pasakyti ir ką mums apie save, miestą ir valstybę pasakoja Gediminas iš būtovės gelmės? Ar įmanomas dialogas tarp praeities ir dabarties žmonių, kuriuos skiria septyni amžiai?Kiek yra prasmingas požiūris, esą Vilniaus, kaip valstybės sostinės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose prieš septynis šimtus metų jubiliejus, tiesiog neišsitenka Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijų ribose ir yra bendravalstybinis reikalas?Kokius namų darbus mokslininkai ir muziejininkai jau atliko ruošdamiesi skambiai sukakčiai? Ar mums pavyks 2023-aisiais ne tik linksmintis, bet ir kažką prasmingo nuveikti, taip dar sykį permąstant ir įamžinant Gedimino asmenybę, šio didžiojo kunigaikščio palikimą bei Vilniaus istoriją?Pokalbis su istoriku, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi doc. dr. Vydu Dolinsku, literatūrologu, vertėju, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi dr. Sigitu Narbutu, istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi, literatūrologu, kultūros istorijos tyrinėtoju doc. dr. Dariumi Kuoliu.Ved. Aurimas Švedas

Pristatome vis dar menkai mums pažįstamą asmenybę ir jos nuopelnus krikščionijai ir Lietuvos valstybei. 1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske nukankintas Juozapatas Kuncevičius, graikų apeigų katalikas arba kitaip unitas, sujungė Vilnių, Kijevą ir Romą. Gimęs dabartinės Ukrainos teritorijoje, Vilniuje jis subrendo kaip iškilus dvasininkas, gyvybę paaukojęs dėl krikščionių Bažnyčios vienybės. Kartu su būsimu Kijevo metropolitu Juozapu Benjaminu Rutskiu įkūrė šv. Bazilijaus ordiną, padėjusį formuoti daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą ir vakarietišką visuomenę. Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolita Liškevičienė pasakos, kuo svarbus šis šventasis pasirodė XVII-o a. jėzuitų vienuoliui Andriejui Mlodzianovskiui, kad jis šventojo gyvenimą visuomenei pristatė ypatinga emblemų knyga. O tos knygos pagrindu 2016 m. gimė ir kolektyvinė monografija „Andriejus Mlodzianovskis, palaimintojo kankinio, Polocko arkivyskupo, gyvenimo ir mirties simboliniai atvaizdai, kurią išleido Vilniaus Dailės akademijos leidykla.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir laikytas gydančių galių turinčia medžiaga, pradėta galvoti kaip apie kenkiantį sveikatai? Pokalbis su archeologu, pypkių tyrinėtoju Atu Žvirbliu.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė KaminckaitėLietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja 700 metų trunkančią sostinės istoriją? 50 jų atrinkta Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines istorines asmenybes ir net keistuolius, kurie atskleidžia Vilniaus įvairovę ir kosmopolitiškumą, pokalbis su muziejininke Diana Streikuviene.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė

Šiandien prasideda Talino kino festivalis „Juodosios naktys“. Festivalis, rengiamas nuo 1997 metų yra vienas didžiausių kino festivalių Šiaurės Europoje. Apie šių metų festivalį kalbamės su vienu iš festivalio programos sudarytojų ir Baltijos šalių konkursinės programos kuratoriumi, kino kritiku Edvinu Pukšta.Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose dvylika metų rengiamas tarptautinis edukacinis Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis šiais metais pirmąjį kartą vyksta keliose šalyse – Lietuvoje ir Italijoje. Apie tai kalbamės su festivalio vadove Beatriče Baltrušaityte.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ baroko muzika ir šokėjų kūnais prabyla apie vertybes ir už jas kovojančias šių laikų idealistes. Ketvirtoji teatro premjera džiugina teatro vadovus, kalbančius apie augantį ir stiprėjantį kolektyvą. Apie spektaklį „Dona Kichotė” pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Klasikinės muzikos naujienose: smarkiai apkarpytas Jungtinės Karalystės operos teatrų finansavimas, Ženevos pianistų konkurso nugalėtojai, Vokietijos Beethoveno žiedo ir Lotte Lehmann atminimo žiedo laureatės ir klimato aktyvistų sutrikdytas koncertas Amsterdame.Žurnalistika, daugiau nei šešiolika metų supusi britiškoji kultūra, žodžio valdymas, kritiškas žvilgsnis į visuomenę ir aktualiausias problemas. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistas Andrius Užkalnis.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Oskaro Koršunovo spektaklį „Liudijimai“.VU Botanikos sode įrengtos meninės šviesos instaliacijos tapo dar viena patrauklia vilniečių laisvalaikio praleidimo vieta.Kaip vyksta miestų vizualinių identitetų paieškos?Prasideda pirmasis taivaniečių dokumentinių filmų ciklas „Nepriklausoma Taivano dokumentika“.Seimo Švietimo ir mokslo komitetui nepavyksta suformuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir pateikti Seimui tvirtinti komisijos pirmininko kandidatūros.Valdovų rūmų muziejuje veikia paroda „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Kuo reikšminga ši tarptautinė paroda?Kokius iššūkius patiria komunikacija apie klimato kaitą Lietuvoje? Ir kas yra „žaliasis smegenų plovimas“?Kaip su brangstančiais energijos ištekliais susidoros Lietuvos dvarų savininkai? Kaip energijos išteklių brangimas gali atsiliepti architektūrinio paveldo išsaugojimui?Ved. Marius Eidukonis

Kiek lietuvių istoriografijai pažįstamos šeimos, motinystės, o taip pat - vaikystės senojoje Lietuvos valstybėje temos?Istorikai teigia, jog vaikai visais laikais buvo brangi ir neatsiejama šeimos dalis, tačiau pats vaikystės reiškinys per amžius patyrė ne vieną pokytį. Apie kokius svarbiausius pokyčius vaikystės (ir „požiūrio į vaikystę“) istorijoje galima kalbėti? Kodėl vienas iš svarbiausių pokyčių minėtoje srityje vyko Apšvietos epochoje?Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio parašyti žodžiai žmonai Marijai Kazimierai apie 1667 m. gimusį sūnų Jokūbą skamba taip: „Lai tik būna sveikas“. Kodėl kūdikio laukimas, jo gimimas ir pirmieji mažo žmogaus gyvenimo mėnesiai bei metai senojoje Lietuvos valstybėje buvo ypatingas, nerimo ir įtampos kupinas, laikas? Kiek vaikų būdavo pasiturinčio, įtakingo, aukštas pareigas senojoje Lietuvos valstybėje užimančio didiko šeimoje, tarkim, XVI arba XVII amžiuje? Ar galima ką nors tikro pasakyti apie to meto vaikų mirtingumą? Kodėl tik Renesanso epochoje netektį išgyvenę tėvai pradėjo įamžinti vaikelio atminimą, daugiausia antkapiais? Ar tai reiškia, kad anksčiau vaikų netektis nebuvo pažymima specialiomis atminties vietomis?Ar galima kalbėti apie vaikų drabužių madas? Kaip jos klostėsi ir kito?Kaip senosios Lietuvos valstybės elitas ruošė vaikus suaugusiųjų gyvenimui? Kokių dalykų šie vaikai mokyti, kokius gebėjimus jiems siekta ugdyti?Ar mes, XXI-ojo amžiaus žmonės, galime ko nors pasimokyti iš senosios Lietuvos valstybės gyventojų patirties, kaip reikia auginti ir ugdyti vaikus?Pokalbis su istorikėmis, prof. Ramune Šmigelskyte-Stukiene ir dr. Rasa Leonavičiūte-Gecevičiene, Valdovų rūmuose eksponuojamos parodos „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kuratore.Ved. Aurimas Švedas(nuotr.©valdovurumai.lt)

Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos? Atsakymo į šį klausimą ieškome su Vilniaus universiteto docentu Daumantu Stumbriu.Savaitgalį visų akys buvo nukreiptos į susprogdintą Krymo tiltą. Versijų, kas tai padarė – daugybė. Jas aptariame su politologu Alvydu Medalinsku.Ne tik Lietuvos gyventojai pastaruoju metu suka galvas, kaip sutaupyti energiją, bet ir visa Europa. Kai kur dėl spaudimo taupyti jau net kyla protestai. Kaip energiją taupo Europa?Ką reiškė vaikystė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų tautų respublikos laikais? Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – būtent tokiu pavadinimu šią savaitę bus atidaryta paroda Valdovų rūmuose.Ved. Rūta Kupetytė

Nors generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl už 6 mln. pirktų greitųjų testų bylos, kur vienintele įtariamąja yra paskelbta buvusi sveikatos viceministrė Lina Jaruševičienė, LRT Tyrimų skyrius turi naujų įrodymų, bylojančių, kad sprendimas pirkti greituosius testus vis tik gimė Skvernelio vyriausybės kanceliarijoje. Tuometinio premjero patarėjo Jono Kairio laiške premjerui yra minima ir įmonė „Profarma“, ir rekomendacija, kad skubiai reikėtų įsigyti bent milijoną jos siūlomų testų.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ - ar norėtumėte, kad jau pradėtų šildyti būstus ar dar luktelti, kol labiau atšals?Buvusių vilniečių šeima kartojusi, kad niekada negyvens kaime, vasarą atvykę pailsėti į Anykščių rajoną, iš čia nebeišvažiavo. Čia šeima ne tik apsigyveno, bet ir susikūrė darbo vietas ir ėmėsi verslo, kurio tikslas populiarinti autentiškus lietuviškus produktus.„ Verslo laike“ apie tai kaip sekėsi vilniečiams kurti verslą kaime.Šiandien Lietuvoje minima socialinių darbuotojų diena. Socialinų darbuotojų veikla labai įvairi – jie dirba sveikatos priežiūros, švietimo įstaigose ar teisėsaugos institucijose. Jie padeda spręsti krizes šeimose, dirba su probleminiu jaunimu ar padeda išgyventi negalią turintiesiems. Tokių darbuotojų Lietuvai reikia vis daugiau: ar yra norinčiųjų imtis tokios veiklos, ar darbo sąlygos tenkina ir ar kiekvienas gali dirbti tokį emociškai jautrų ir atsakingą darbą?„ LRT girdi“. Iš savivaldybės suteikto būsto - į gatvę. Su tokia situacija susidūrė Kretingoje gyvenanti senjorė Elena Simanauskienė. Moteris aiškina, jog išsikraustyti - neturi kur, o būsto nuomai lėšų jai nepakanka. Savivaldybė savo ruožtu atkerta, jog pagal galiojančius kriterijus moteris negali pretenduoti nei į savivaldybės, nei į socialinį būstą. Savivaldybių asociacija teigia, jog ši problema opi visoje Lietuvoje, o asmenims, pretenduojantiems į tokį būstą, taikomi kriterijai - nemotyvuoja dirbti ir keisti gyvenimo būdą.Kinologė bei veisėja Rasa Dykinaitė vežanti paramą ukrainiečiams, bet ir jų augintiniams pasakoja, kad jai baimės vykti į karo zoną nebuvo, buvo gėda pažiūrėti kenčiantiems žmonės į akis, kai mes gyvenam geriau. Fronte kareiviai savo konservus atiduota šunims ir lieka alkani.1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Todėl šie metai, minint 600 šio įvykio metines paskelbti Sūduvos metais.Ved. Gabija Narušytė

Profesorius apie tai kad nieko nemoksliško ar provincialaus nėra kai sakome kad ko gero buvome karalystė, ką rodo to meto faktinės aplinkybės. Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Spaudos apžvalga.Pokalbis su menotyrininku Almantu Samalavičiumi apie pasikėsinimą į rašytoją Salmaną Rushdie.Lietuvos kultūros institutas, kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos muzikos informacijos centras pradeda trejus metus truksiantį bendradarbiavimą su tarptautiniu Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivaliu.Kokia karaimų kasdienybė ir virtuvės paslaptys?Paskelbtas gražiausių Vilniaus medinių durų konkursas. Kokios durys yra gražios ir ar tik grožis yra vertingas?VŠĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ Klaipėdoje niekaip neranda patalpų savo ugdymo įstaigai, kurioje norą mokytis gimtąja kalba pareiškė 700 ukrainiečių. Darbą pasiruošę pradėti 80 mokytojų. Kokia rugsėjo pirmoji laukia nuo karo į Lietuvą pabėgusių vaikų iš Ukrainos?Lietuvos kino teatrus pasiekė režisieriaus Marato Sargsyano vaidybinis filmas „Tvano nebus“.Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lvivo nacionalinė Boriso Voznickio dailės galerija intensyvins bendradarbiavimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

1992-aisiais pasirodė Dariaus Kuolio knyga „Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje. Renesansas, Barokas“, atvėrusi Lietuvos visuomenei duris į LDK rašytinio palikimo erdvę. Kaip filologas ryžosi ateiti į į istorikų teritoriją ir kodėl jis (kai kurių kolegų nuomone) visą gyvenimą rašo tą pačią knygą tyrinėdamas LDK epochoje gimusius tekstus ir juose besiskleidžiančis pasakojimus?Kas būdinga senojoje Respublikoje gimusiam pasakojimui apie valstybę ir visuomenę, kokias idėjas ir vertybes šis pasakojimas steigia?Šiandien mąstant apie XX a. Lietuvos visuomenės santykį su LDK egzistuoja dvi nuomonės: tarpukaryje egzistavusi valstybė su savo pirmtake neturėjo nieko bendro, tai buvo esmiškai kitokia realybė, sukurta modernios lietuvių tautos. Tuo tarpu antrosios nuomonės šalininkai įžvelgia daugybę įvairių jungčių tarp LDK ir Kauno Lietuvos (bei mūsų laikų). Kurią pusę vertėtų palaikyti šiame ginče? Kaip gimė ir plėtojosi jungtys tarp senosios ir jaunosios Lietuvos?Ar tyrinėjant tolimos praeities žmones galima jiems jausti kokius nors jausmus? Kaip ir kada įmanomas amžininkų ir protėvių dialogas? Ką svarbaus gali papasakoti mums, XXI amžiaus žmonėms, LDK piliečiai? Kiek įkvėpimo ir tvirtybės mums gali suteikti Respublikos subrandinti pasakojimai despotijų kilsmo, Rusijos visuomenės pasidavimo fašistinėms idėjoms, siaubingo karo akivaizdoje?Pokalbis su kultūros istoriku, filologu doc. dr. Dariumi Kuoliu, ką tik išleidusiu akademinių ir eseistinių tekstų knygą „Apie Respubliką. Iš archyvų ir ambonų“.Ved. Aurimas Švedas

Vokietijoje vyksta Didžiojo septyneto viršūnių susitikimas. Dėmesio centre -Ukraina. Per tris dienas lyderiai tikisi susitarti dėl naujų Rusijos spaudimo priemonių. Keturios Didžiojo septyneto valstybės skelbia, kad uždraus Rusijos aukso importą. Apie susitikimo reikšmę ir laukiamus sprendimus pokalbis su tarptautinio saugumo eksperte Egle Murauskaite.Minint Tarptautinę kovos su narkomanija dieną, pokalbis apie tai, kodėl Lietuvoje daugėja narkotikus vartojančių žmonių? Kokios priemonės galėtų būti veiksmingos mažinant kvaišalų vartojimą? Komentuoja organizacijos „Galiu gyventi“ administracijos vadovė Jurgita Poškevičiūtė.Dėl personalo trūkumo, Europoje masiškai atšaukiami skrydžiai. Pasaulyje šiek tiek aprimus COVID-19 pandemijai ir panaikinus kelionių apribojimus, itin išaugo skrydžių paklausa. Tačiau pandemijos metu atleidusios dalį darbuotojų, šiandien avialinijos susiduria su darbuotojų trūkumu. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūte.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras antrą kartą kviečia į festivalį po atviru dangumi. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiajame kieme per vienuolika dienų publikai bus pristatyti šeši įvairių žanrų ir stilių muzikiniai renginiai.Ved. Darius Matas

BALTŲ laisvės kovose Skomantas garsėjo savo drąsa, gudrumu ir žiaurumu. Jo įžūlūs reidai į priešo teritoriją religinio karo draskomoje Europoje aidėjo šiurpu ir viltimi . Tačiau narsus jotvingių vadas ne vienas formavo politinį Europos žemėlapį. Egzistencinis karas prieš kryžiuočių ordiną reikalavo tvirto ir sumanaus Didžiojo Kunigaikščio.  Šį titulą apėmęs Traidenis atsispyrė didžiosioms Europos valstybėms bei chaosui šalies viduje, įeidamas į Lietuvos valstybingumo tėvų panteoną. Kaip toli Skomantas vykdė karo žygius? Kiek ordino magistrų atsidūrė Traidenio sąskaitoje? Kas buvo LDK valdę Pinkis ir Makaulė? Ir kieno garbei pavadintas Karaliaučius?  Iliustracija: @beaniesnmen Muzika: Scott Buckley, Stringer Bell, Kevin MacLeod, Freyja, OB-LIX, Alexander Nakarada, Geoffrey Burch, TommyMutiu, Dream-Protocol, Musictown, Coma-Media, GuilhermeBernardes

Kuo konkursai svarbūs jauniesiems muzikams? Apie XXII Nacionalinį Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursą kalbamės su konkurso Saviraiškos grupės stygininkų komisijos pirmininke smuikininke prof. Aiste Dvarionaite ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktore Laimute Užkuraitiene.Šiemet sukanka 500 metų, kai Pranciškus Skorina Vilniuje įkūrė pirmąją Rytų Europoje spaustuvę. Čia jis išspausdino pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje knygą – „Mažąją kelionių knygelę“. Minint Skorinos metus – pokalbis apie šią asmenybę ir svarbiausius jo darbus. Pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Aivas Ragauskas.Šeštadienį keliasdešimties Lietuvos miestų gatves užlies muzika – šešioliktą kartą rengiama Gatvės muzikos diena. Šiemet ji skiriama paremti Ukrainos kovai už laisvę. Apie tai ir eiseną Naujojo Orleano ritmu – renginio koordinatorė Viktorija Mamontovaitė ir grupės „Mood Sellers“ narys Lukas Pivoriūnas.Šį vakarą Lietuvos rusų dramos teatre – premjera – žymios bulgarų režisierės Dianos Dobrevos pastatymas „Medėja svetimšalė“. Spektaklis, kuriame analizuojamas tragiškas aistros kamuojamos moters likimas, praradus šeimą, meilę ir tėvynę. Karinos Metrikytės pasakojimas.Smuikininkas, ilgametis Valstybinio Vilniaus kvarteto narys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas Petras Kunca šiais metais paminėjo 80-ąją sukaktį. Darbas su studentais, konkursų vertinimo komisijose, koncertai ir kitokia veikla – profesoriaus kasdienybė. „Viskas – vardan muzikos, vardan kultūros puoselėjimo žmonėse“, – sako P. Kunca, su kuriuo kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Pakeliui su klasika. Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gerūta Griniūtė

Šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankosi Maltoje. Viena iš programos dalių bus susitikimas su saloje esančiais migrantais ir pabėgėliais, tačiau apžvalgininkų nuomone, šis vizitas atskleidžia ir platesnes Pranciškaus pontifikato problemas. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.Kovo 31 d. Vilniuje Valdovų rūmuose buvo pristatytas Raimondo Paknio fotoalbumas "Mūro istorijos iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos", parengtas 2016 ir 2019 metais vykusių parodų pagrindu. Tai – daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lankyti ir fiksuoti objektai: griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai, liudijantys į praeitį nugarmėjusį pasaulį. Daugiausia, net 23 įamžinti paminklai yra Ukrainoje, todėl ypatingą rūpestį ir net graudulį kelia žinojimas, kad dėl karo tiems praeities liudijimams iškilo galutinės pražūties grėsmė. Mintimis apie leidinį dalinasi poetas, eseistas ir literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova ir menotyrininkė Dalia Vasiliūnienė.Spaudos apžvalga: apie blogio banalumą ir sunkumus suprantant Rusiją (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Daivos Nurievos gyslomis teka ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių kraujas. Jos sutuoktinis – rusas. Šeima bandė kurti gyvenimą Rusijoje, ten gimė ir jų pirmagimis, kurį jie pavadino kunigaikščio Gedimino vardu, sužavėti Lietuvos istorijos. Tačiau gyvenimas Rusijoje ėmė slėgti – auganti Kremliaus propaganda ir laisvės ribojimai išginė iš šios šalies. Daivos šaknys atvedė šeimą į Lietuvą, tačiau Ukrainoje liko jos mama, kuri šiandien išgyvena akistatą su karu.Ved. Lavija Šurnaitė.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta tarptautinė paroda „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“. Apie Ukrainos barokinį meną pokalbis su muziejaus vadovu Vydu Dolinsku.Gražias 70ies metų sukaktis švenčia poetas, vertėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Braziūnas, skaičiuojantis dešimtis poezijos rinktinių ir vertimų ir režisierius Gytis Padegimas, kurio kūrybinis turtas 120-ies spektaklių. Proginiai pokalbiai su abiem menininkais.Savaitgalį Nacionaliniame Kauno dramos teatre – premjera. „Kauno Asamblėja“ yra bendras kauniečių ir Kanados dokumentinio teatro kompanijos „Porte Parole“ kūrybinis projektas. Jo tikslas – teatro priemonėmis kurti demokratišką dialogą šiuo metu labiausiai visuomenę priešinančiomis temomis. Su kūrėjais iš Kanados pasikalbėjo Kotryna Lingienė.Paulinos Nalivaikaitės klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje: soprano Angelos Gheorghiu sugrįžimas į Metropoliteną, už poros mėnesių išleidžiamas naujas pianistės Mitsuko Uchidos įrašas, nauja Sent Luiso operos teatro vyriausioji dirigentė – Daniela Candillari ir Bairoito festivalyje planuojamas naujas Richardo Wagnerio „Nibelungo žiedo“ pastatymas.Apie įtemptą situaciją pasaulyje, meilę muzikai, nusiraminimą ir perfekcionizmą visame kame – VU TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Ignas Gudelevičius ir Gabija Narušytė

Kultūros leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatoma paroda „Siuvinėtas Čiurlionis“, kurioje – A. Zupkienės išsiuvinėti M. K. Čiurlionio darbai. Pasakojimas apie daugiau nei dešimtmetį kurtus darbus ir M. K. Čiurlionio padiktuotus atradimus.M. Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Reportažas iš Švėkšnos, kurioje ryškiu vizualiniu miestelio centrinės aikštės akcentu vėl tapo restauruoti žydų maldos namai.Lietuvos kultūros institutas pristato naują kultūros žurnalo „* as a Journal“ numerį. Ką tik išleistą „Cosmos as a Journal“ (liet. – „Kosmosas kaip žurnalas“) sudarė menininkas, Lietuvos erdvės agentūros steigėjas J. Urbonas. Kaip leidinyje susijungia K. Simonavičiaus slibinai, M. K. Čiurlionio „Rex“ ir J. Urbono „Planeta iš žmonių“? Koks dialogas čia užsimezga ne tik tarp Lietuvos, bet ir užsienio menininkų bei mokslininkų?Molėtuose atidaryta menininko ir dailėtyrininko V. Poškaus retrospektyvinė tapybos darbų paroda „Renesansas atgimsta vasarą“, kurią lydi kartu su menininku M. Skudučiu išleista knyga „Videniškiai. Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2022-uosius paskelbė Baltarusių literatūros metais. Kodėl per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje susidomėjimas baltarusių literatūra gerokai sumažėjo? Kuo ji šiandien galėtų sudominti skaitytoją?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Kokiu faktu iš Lietuvos istorijos dažniausiai pasididžiuojame užsieniečiams? Kad kažkada mūsų sienos driekėsi iki Juodosios jūros ar kad dar išgyvename didžiausią laiko tarpą be karo visoje savo istorijoje? Galvojant apie pirmą lietuvišką knygą ir jos atsiradimo datą, turėtume būti visiški tamsuoliai, bet ar jau taip viskas ir buvo tamsu toje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje? Apie laimės receptus, kurių galime išmokti iš didžiųjų kunigaikščių, jų žmonų, žymiausių mūšių ir kitų šiandienos Lietuvai svarbių įvykių LAIMĖS DIETOJE kalbamės su istorike, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininke Kristina Petrauske.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Ką Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė žmonės tamsiose gatvėse ir namuose? Kurie žmonės ir kodėl nemiegodavo? Kaip naktis pakeisdavo jų ritmą, kokius rūpesčius ir pavojus lemdavo pasikeitęs paros laikas? Kaip LDK atrodė vakarinės ir naktinės pramogos? Pokalbis su istoriku Aivu Ragausku.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

XX a. II pusėje Vakarų istoriografija ėmė domėtis kaip valdovams įtaką galėjo daryti (ir neretai darė) jų žmonos, dukterys, disponavusios neformaliais įtakos svertais, pajungusios gyvenamojo laikotarpio politinę ir socialinę konjunktūrą savo tikslams pasiekti. Kada ir kaip politinio elito viršūnėse esančios moterys tapdavo svarbiomis žaidėjomis politiniame lauke?Ar aktyvus Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos politinis ir ekonominis-ūkinis veikimas buvo išimtis Lenkijos karalystės ir LDK istorijoje?Kokios Bonos Sforcos veiklos buvo naudingiausios LDK ir kaip jos sustiprino Jogailaičių dinastiją?Pokalbis su dr. Rasa Leonavičiūte–Gecevičiene, prieš keletą savaičių sėkmingai apsigynusią disertaciją „Bona Sforca ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Jogailaičių dinastijos stiprinimas“.Ved. Aurimas Švedas

ŽYGIMANTAS III VAZA niekaip nesusitaikė su prarastu Švedijos sostu. Neišpildytos ambicijos kainavo valstybę daug teritorijos, aukso ir kraujo. Tačiau Geriausių Tautų Respublika gimdė ne tik dekadentus, deviantus ir chamus. Ji davė pasauliui aukščiausio kalibro karvedžių.   Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę gynę Didieji ir Lauko etmonai nestokojo talento. Tad nenuostabu, kad GTR nuolatos kamavo įtampa ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.   Kaip atrodė pirmas švedų susidūrimas su husarais? Kokiais būdais Chodkevičius kovojo su trigubai didesnėmis priešo pajėgomis? Koks Sigio sprendimas vos neprivedė prie pilietinio karo? Ir kokiomis aplinkybėmis GTR pasiekė didžiausią paviršiaus plotą savo istorijoje?   Muzika ir garsai: Scott Buckley, Pixabay.com, SoundBible, BBC Sound Library, Kevin “Malicious” McLeod

Kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyko tarptautinės derybos? Kokia buvo diplomatų kasdienybė, pasitelktos derybų technikos, metodai? Kaip derėtis, kai neįmanoma susitarti? Diplomato profesijos paslaptis atskleidžia ir apie XVI a. LDK derybų procesą Maskvos valstybe pasakoja istorikas Marius Sirutavičius.Ved. Liudas Glemža ir Indrė Kaminckaitė

Kodėl iki šiol Lietuvos istorikai neparašė Gudijos istorijos? Dėl kokių priežasčių reikia tyrinėti ne tik Gudijos istoriją, bet ir gudų pasakojimus apie tai, „kas iš tiesų nutiko“? Ką toks naratyvo tyrimas, apart smalsumo patenkinimo, gali duoti mums, lietuviams?Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrė gudai kurdami savo tautinį pasakojimą? Kokie svarbiausi įvykiai ir pasakojimai apie pastaruosius suformuoja šio pasakojimo pagrindą? Kokios vietos, kokie peizažai ir objektai turi itin svarbią simbolinę reikšmę pastarajam naratyvui ir gudų tapatybei?Kokį produktyviausią santykį galėtų sukurti XXI a. Lietuvos valstybės pilietis žvelgdamas į gudų bandymus konstruoti savąjį istorijos naratyvą jo integralia dalimi paverčiant Lietuvos istorijos įvykius, asmenybes, reiškinius?Pokalbis su knygos „Gudijos istorija“ autoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto docentu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi Rūsčiu Kamuntavičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Šie metai ypatingi Lietuvos totoriams – net 7 šimtmečius ši unikali bendruomenė yra neatskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir modernios Lietuvos dalis, puoselėjanti savo unikalias tradicijas ir kultūrą. Kaip ši bendruomenė pradėjo formuotis Lietuvoje, kokie žymus asmenys save laiko Lietuvos totoriais, kokias tradicijas ir kulinarines paslaptis jie išsaugojo iki šių dienų. Apie visa tai ir daugiau naujame „Talking Diplomacy“ epizode, kuriame kalbinama Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas. „Įsivaizduokite, kad mažoje Lietuvoje yra žmonės atėję iš kažkada milžiniškos galingos valstybės į taip pat besikuriančią visai neprastą valstybę, taip pat nemažą ir taip pat galingą, vienais ar kitais istorijos momentais, tai man atrodo, kad tai turi sukelti tikrai tokius pozityvius jausmus ir netgi pasididžiavimo jausmą“, - sako T. Bairašauskaitė. „Mes jeigu pasižiūrime toliau, aš kaip visuomet sakau, Lietuvos kariuomenė, kariuomenės įvaizdis, ne be totorių pagalbos sukurtas“, - sako M. Jakubauskas. Kviečiame klausytis! Mus galite rasti ir LRT audiotekoje. Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World