Podcasts about vakar

Stāsta Latvijas Nacionālā Rakstniecības un mūzikas muzeja mākslas eksperts Ingus Barovskis. Lai veiksmīgi strādātu radošajā jomā, nepieciešams ne tikai, kā lai saka, garīgais spēks un veselība, bet arī fiziskais spēks un fiziskā veselība. To savā laikā sapratis gan Rainis, gan arī Klāvs Elsbergs, kurš labprāt piedalījies sporta spēlēs, gan Dzintars Sodums un vēl citi šīs telpas varoņi. Jā, viens no atkalsatikšanās objektiem šeit ir Rainis, kurš bijis visai daudzpusīga persona – piemēram, Rainis gan rakstījis dzeju, gan lugas, bet pastaigu laikā vācis arī herbāriju, kura paraugi redzami ekspozīcijā. Nav nekāds noslēpums, ka viena no Rainim būtiskām ikdienas lietām bijusi vingrošana un saules peldes, tātad rūpes par savu fizisko ķermeni. Atsauces uz to sajūtamas pat Raiņa dzejā, piemēram, rindas “sasmēlies es esmu saules” varbūt ir uztverams ne tikai simboliskā aspektā, bet arī pavisam tieši. Rainis fizisku slodzi uzskatījis par neatņemamu savas dzīves sastāvdaļu. Nu, ja ņemam vērā Raiņa ideju, ka viņš dzīvos līdz 300 gadu vecumam, tad, protams, tas nekādus jautājumus uzdot neliek. Fiziska aktivitāte, tātad kustība, Rainim simbolizē dzīvību, dzīvesprieku un radošās spējas. Fiziskās intensitātes zudums ir pazīme tam, ka kaut kas nelāgs ir noticis, spēki ir zuduši gan radošā, gan fiziskā aspektā. Arī dienasgrāmatā viņš ar šausmām raksta: “Maz guļu. Ceļos 10, nemazgājos, nevingroju. Rakstu šo diengrāmatu. Guļu pēc brokasta līdz 2. Izlasu Mediņa rakstu par daiļradīšanu. Pusdiena. Pārbrauc Īda. Atkal guļu, pārdomāju par līdzekļiem, kas rokās, un par darāmiem darbiem pārrunāju ar In. No rītus jau gultā arī runājām.” Vingrošanas iztrūkums liecina par īpašu pagurumu. Bieži Rainis uzsver sliktu veselību un rakstīšanu kā smagu darbu, kas ļoti nogurdinājis. Brīžiem pat kosmiski, piemēram, “1917. gada 25. jūlijā salauzu vingrojot muguru. Atlabstu.” Skaidrs, ka muguru gan jau Rainis nesalauza. Bet varam redzēt, cik intensīvi un ar kādu nopietnību Rainis pievērsies savas fiziskās veselības, kas tāda novestu pie jaunības saglabāšanas jautājumiem. Ir jau viņš arī mazliet vai – stipri – hipohondrisks, bet saules peldes un vingrošana gan jau nāca par labu arī šai vainai. Raini vingrojot būs iespēja redzēt ekspozīcijā. Vēl viens mūsu varonis, kam patika sports un fiziskas kustības ir Leons Briedis. Viņam tas cieši saistīts ar radošā procesu. Dzejniece Vizma Belševica savulaik esot teikusi, ka dzejoli neraksta tikai ar roku, ar zīmuli, uz rakstāmmašīnas un tagad uz datora, bet raksta ar visu ķermeni. Tāpēc dzejniekam jābūt ne tikai labā garīgā formā, bet arī fiziskā – tā uzskata Leons Briedis, kurš nepiederot pie tiem autoriem, kuri sēž pie galda vai kādā noteiktā vietā un cenšas kaut ko uzrakstīt, bet nekas nesanāk. Leonam Briedim patīk atrasties garīgā un fiziskā kustībā, nevis palikt uz vietas. Tāpēc arī lielākā daļa dzejoļu netop pie rakstāmgalda, bet staigājot, kaut kur braucot pa pasauli, iepazīstot citu tautu kultūru, dzeju, esot starp cilvēkiem. Briedis ir sacījis: “Labprāt dzīvotu un neizkustētos no vietas kā tāds laukakmens, bet nesanāk. Tas neatbilst manam temperamentam un raksturam. Taču izšķērdēt sevi tā kā jaunībā arī nevar, vajadzīga savrupība, zināms miers, skanīgās vientulības mirklis.” Savukārt Klāvs Elsbergs labprāt savam priekam spēlēja basketbolu, apmeklējis dažādus pasākumus, kino, braucis ceļojumus. Tiesa, pēc bērnu piedzimšanas šādas iespējas kļuva mazāk, bet pilnībā dzejnieks no fiziskajām aktivitātēm nekad nav atteicies. Atturīgāka fiziskās lietas kopošanā ir jau minētā Vizma Belševica, kurai paticis spēlēt zolīti, bet ekspozīcijā redzēsiet arī fotoliecības ar Belševicu, izpildām soda metienu Mākslas dienu basketbola turnīrā 1981. gada 18. aprīlī. Bet dzejnieks Andris Akmentiņš kā tas redzams arī ekspozīcijā, iecienījis gan makšķerēšanu, viņš piedalījies mušiņmakškerēšanas čempionātā. Kādu laiku strādājis par zivju inspektoru. Ekspozīcijai autors arī dāvinājis savus makšķerēšanas piederumus – mušiņas. Tāpat futbols ar bērniem pusstundu dienā rakstniekam ir vajadzīgs priekš asinsrites. Basketbolu spēlējis savulaik arī rakstnieks Dzintars Sodums, kurš sacījis, ka "Vakar atkal sāku spēlēt basketu. Viss ir tikai līdzekļi darbam." Noslēgumā jāsaka, ka sensenais teiciens veselā miesā vesels gars ir svarīgs radošo personu akcents, kas ļauj līdzsvarot tomēr visai statisko nodarbi rakstīšanu ar aktivitātēm, kas cikliskā aplī noved pie jaunām radošām domām.

Kas no rīta zaudē galvu, bet vakarā atgūst? Šo Gintas Pērles Sīles un pārējās 2025. gada pirmā pusgada izzinošākās mīklas Greizajos ratos min Križevicu ģimene no Rīgas Vecmilgrāvja: mamma Līga, tētis Mārtiņš ar bērniem Helmu Elvīru (16 gadi), Andžeju Žani (8 gadi) un Alfrēdu Gustu (4 gadi). Izzinošākās, zinātkārtās un apķērīgās mīklas uzdos: Regnārs Lēperis, Māra Vilmane, Alise Svarinska, Matīss Vācietis, Ieva Zvonkus, Klāvs Kristaps Košins, Ieva Vaivode, Daina Kudiņa, Marta Bogustova, Toms Zvonkus, Ginta Pērle Sīle, Andra Manfelde un Teodors Tauriņš.  

Kodėl pastaruoju metu Šiaulių centre piko metu susidaro spūstys?Kur iš Mkikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo dingo debesys?Turistus Pamaryje plukdantys verslininkai sako, kad ši vasara jiems buvo prastesnė nei pernai, o pernykštė – irgi prastesnė nei užpernai. Kodėl?Vienas ispaniško sūrio ritinys kainuoja 36 tūkst. eurų. Kodėl?Visuomenininkai siūlo pasienyje su Baltarusija atkurti bent dalį pelkių ir taip jas panaudoti kaip gynybos priemonę nuo priešo iš Rytų. Vakarų mokslininkai vis garsiau kalba, kad tai turėtų padaryti visos su Rusija ir Baltarusija besiribojančios Europos valstybės. Ar tai įmanoma?Vilniaus universiteto mokslininkai kviečia gyventojus duoti kraujo ir taip padėti pildyti pirmą kartą istorijoje jau pradėtą kurti lietuvių tautos populiacijos ir retųjų ligų biobanką. Rytoj, Rugsėjo 1-ąją, šimtai Medicinos fakulteto pirmakursių sustos į A raidę ir taip paskelbs pilietinės akcijos „Gyvoji Lietuvos ABC“ pradžią.Etnologo Liberto Klimkos komentaras.Ved. Edvardas Kubilius

Eiropas čempionātā basketbolā vakar Latvijas izlase aizvadīja savu otro spēli un izcīnīja pirmo uzvaru. Ļoti grūtā, sīkstā un nepiekāpīgā cīņā ar 72:70 uzveikta Igaunija. Latvijas izlase vakar tikai trešās ceturtdaļas pašā izskaņā pirmo reizi izvirzījā vadībā, līdz tam igauņiem visu laiku bija aptuveni 6–7 punktu pārsvars. Lietuviešu basketbola apskatnieki vakardienas Latvijas-Igaunijas maču nodēvēja par līdz šim neglītāko spēli šajā Eiropas čempionātā, bet ukraiņu basketbola žurnālists Oleksandrs Prošuta pauda, ka Latvijas ir vismulsinošākā izlases (snieguma ziņā) pirmajās turnīra dienās. Latvijas izlases spēlētāji divos mačos Eiropas čempionātā joprojām nav atraduši ritmu no tālmetienu līnijas – vakar pret izgauņiem precīzi tikai seši no 33 trejačiem jeb 18,2 %. Kopējā metienu precizitāte vakar pret Igauniju latviešiem arī vien 37 %, kas nav augstvērtīgs rādītājs. * Šodien Latvijas izlasei pretiniekos viena no visa turnīra favorītēm Serbija. Serbi šajā Eiropas čempionātā izcīnījuši divas uzvaras – 98:64 pār Igauniju un 80:69 pret Portugāli. Pagaidām neizskatās, ka serbi abos līdzšinējos mačos izmantojuši vairāk par pusi spēka no maksimāli iespējamā. Serbijas izlasei ir aktuāla 14 uzvaru sērija, serbu līdz šim pēdējais zaudējums bija pērn Parīzes olimpisko spēļu pusfinālā, kad viņi piekāpās ASV valstsvienībai. Latvijas basketbolisti pret serbiem spēlējuši septiņas reizes, bet uzvarējuši tikai vienreiz. Tas notika 2022.gada jūnijā, Pasaules kausa kvalifikācijas cīņā Rīgā. Serbijas izlases absolūti galvenā figūra ir centrs Nikola Jokičs – iespējams, šobrīd labākais basketbolists pasaulē. Pagājušajā sezonā Nacionālajā basketbola asociācijā Denveras Nuggets rindās viņam vidēji 29,6 punkti, 12,7 atlēkušās bumbas un 10,2 rezultatīvas piespēles Īpašu uzmanību pievērsiet tieši piespēlēm – mēs runājam par centru nevis saspēles vadītāju. Protams, Jokičs diezgan regulāri kļūst par saspēles organizētāju, bet viņš bija otrs labākais piespēlētājs NBA. Serbu kvalitāti apliecina fakts, ka 11 no 12 spēlētājiem pārstāv NBA vai ULEB Eirolīgas klubus – proti, spēlē divās spēcīgākajās ligās pasaulē.

Socialdemokratų, „valstiečių“ ir „Nemuno aušros“ atstovai tęsia derybas dėl valdančiosios koalicijos. Vakar Valstiečiai konstatavo, kad pasiekti rezultatai dar neleidžia jiems pasirašyti koalicijos sutarties, bet yra pakankami tęsti derybas.Vilniaus teismui perduota tarptautinių telefoninių sukčių byla. Kaltinimai pateikti dviem, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams. Teigiama, kad vos per savaitę jį aukomis tapo 42 asmenys ir kelios įmonės. Išviliotų pinigų suma siekia beveik 315 tūkstančių eurų.Praėjus savaitei be jokių rezultatų nuo susitikimo Aliaskoje su Vladimiru Putinu, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas keičia savo retoriką ir sako, kad iki šiol Ukrainai buvo leidžiama tik gintis, o tai nebuvo laiminti taktika.Izraelis plečia karinę operaciją. Rengiantis Gazos miesto puolimui, suduoti oro smūgiai. Negana to, Izraelis patvirtino planą steigti naują didelę gyvenvietę Vakarų krante. Izraelis net neslepia, kad tai atsakas Vakarų šalims, ketinančioms pripažinti Palestinos valstybingumą.Žemės ūkio sektoriui ši vasara – viena sunkiausių. O Šiaurės Lietuvos bitininkai sako - tokio prasto sezono dar nebuvo. Paskutinis medus išsuktas rugpjūčio pradžioje. Šiųmetis derlius kelis kartus mažesnis, nei įprastai. Nė nesibaigus vasarai bitės pradėjo badauti. Tai gali turėti įtakos ir kitų metų sezonui.Ved. Andrius Kavaliauskas

Džiazas įsiveržia į ligtol gana uždarą Vakarų akademinės muzikos pasaulį iškart po Pirmojo pasaulinio karo. Jis domina kompozitorius kaip gana radikali ir kartais net anarchiška idėja, išlaisvinanti nepaprastą energiją ir fantaziją. Laida sufokusuota apie George‘o Antheilo (1900-1959) asmenybę ir jo amžininkus – Igorį Stravinskį, Paulį Hindemithą, George‘ą Gershwiną, įvairiais aspektais džiazą laikusius gyvybingu inspiracijų šaltiniu.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Kā pasargāt Latvijas debesis no Krievijas droniem? Krustpunktā diskutē Iekšlietu ministrijas parlamentārais sekretārs Igors Rajevs, aizsardzības ministra ārštata konsultants bezpilota sistēmu spēju attīstības jautājumos Māris Bruža, uzņēmuma "NEWT21" valdes priekšsēdērājs Jānis Garisons un uzņēmuma "LV-TEH" valdes loceklis Uģis Svirido. Pasaule ar bažām un piesardzību gaida piektdienu, 15. augustu, kad Aļaskā tiksies ASV prezidents Tramps un Krievijas diktators Putins. Vai izdosies vienoties par pamieru Ukrainā un par kādu cenu? Vakar preses konferencē Tramps jau atkal kritiski runāja par Zelenski, bet neko nosodoši nepateica par Putinu. Vai lielvaras svešas robežas pārzīmēs un dalīs bez pašu ukraiņu ziņas? Pat ja piektdienas sarunās Putina agresiju izdosies apturēt, ar agresoru mums arvien kaimiņos būs jāsadzīvo.  Nesen Lietuva, iepriekš arī Latvija un Polija ir pieredzējusi Krievijas dronu ielidošanu savās teritorijās, turklāt ar pievienotām sprāgstvielām. Ir izskanējis, ka Baltijas valstīm un Polijai ir jāmudina NATO mūsu papildu aizsargāt pret Krievijas droniem. Kā nodrošināt mūsu gaisa telpas aizsardzību, kā savlaicīgi pamanīt un notriekt naidīgus dronus - par to saruna Krustpunktā.  

Specialiojo liudytojo statusą turintis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kur apklaustas „čekiukų“ byloje.Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius sako taip ir nesupratęs, ar Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ dabartiniai koalicijos partneriai „aušriečiai“ yra raudona linija diskusijose dėl naujos valdančiosios daugumos. Demokratai teigia, kad gavę kvietimą jungtis prie koalicijos – svarstytų savo ateitį joje nepriklausomai nuo to, kokį koalicijos sudėties variantą pasiūlys socialdemokratai.Kol laukiama Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje, Rusiją tęsia spaudimą Donecko regione. Čia pavieniams Rusijos daliniams pavyko prasiskverbti apie 10 kilometrų gilyn, o tai gali kelti grėsmę Pokrovsko ir Dobropylios miestų gynybai.Kinijai apribojus Vakarų gynybos pramonei svarbių mineralų tiekimą, Vašingtonas intensyvina Amerikos nacionaliniam saugumui svarbių resursų paiešką Aliaskoje. Atokiausioje Amerikos valstijoje paprastai dominavus aukso gavybai, nauji mineralų klodai tampa esminės svarbos ir dirbtinio intelekto čipams, ir Ukrainai siunčiamos ginkluotės gamybai.Kaune degus automobilių dalims, situaciją vertina aplinkosaugininkai.Europą užgriuvo dar viena karščio banga. Keliose Balkanų valstybėse šiomis dienomis paskelbti įspėjimai dėl itin didelio karščio. Dėl miškų gaisrų Albanijoje teko evakuoti žmones ir kilo pavojus, kad bus sugriauti namai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimo kontrolierė sako, kad Lietuvoje yra susidariusios palankios sąlygos prekybai žmonėmis – institucijos į šią problemą žiūri skirtingai, aukos bijo ieškoti pagalbos, o padėti galinčių kvalifikuotų specialistų trūksta.Aktualus klausimas. Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą, toliau diskutuojama, ar reikėtų steigti mobiliąsias vaistines. Ar reikia mobiliųjų vaistinių?Kinijai apribojus Vakarų gynybos pramonei svarbių mineralų tiekimą, Vašingtonas intensyvina Amerikos nacionaliniam saugumui svarbių resursų paiešką Aliaskoje.Ugniagesiai gelbėtojai maždaug šeštadalyje atliekų tvarkymo objektų nustatė gaisrinės saugos pažeidimų. Neplanuoti patikrinimai surengti po didelių gaisrų, kilusių įvairiose atliekų tvarkymo įmonėse. Kaip užkirsti kelią atliekų tvarkymo vietose?Prieš metus Kauno senamiestyje pradėjusi veikti Sumažintos taršos zona maždaug ketvirtadaliu sumažino automobilių srautą.Ved. Edvardas Kubilius.

Kā pasargāt Latvijas debesis no Krievijas droniem? Krustpunktā diskutē Iekšlietu ministrijas parlamentārais sekretārs Igors Rajevs, aizsardzības ministra ārštata konsultants bezpilota sistēmu spēju attīstības jautājumos Māris Bruža, uzņēmuma "NEWT21" valdes priekšsēdērājs Jānis Garisons un uzņēmuma "LV-TEH" valdes loceklis Uģis Svirido. Pasaule ar bažām un piesardzību gaida piektdienu, 15. augustu, kad Aļaskā tiksies ASV prezidents Tramps un Krievijas diktators Putins. Vai izdosies vienoties par pamieru Ukrainā un par kādu cenu? Vakar preses konferencē Tramps jau atkal kritiski runāja par Zelenski, bet neko nosodoši nepateica par Putinu. Vai lielvaras svešas robežas pārzīmēs un dalīs bez pašu ukraiņu ziņas? Pat ja piektdienas sarunās Putina agresiju izdosies apturēt, ar agresoru mums arvien kaimiņos būs jāsadzīvo.  Nesen Lietuva, iepriekš arī Latvija un Polija ir pieredzējusi Krievijas dronu ielidošanu savās teritorijās, turklāt ar pievienotām sprāgstvielām. Ir izskanējis, ka Baltijas valstīm un Polijai ir jāmudina NATO mūsu papildu aizsargāt pret Krievijas droniem. Kā nodrošināt mūsu gaisa telpas aizsardzību, kā savlaicīgi pamanīt un notriekt naidīgus dronus - par to saruna Krustpunktā.  

Spaudos apžvalgoje - kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai" jungtinio liepos ir rugpjūčio numerio apžvalga.Kaune ir Kauno rajone prasideda septintą kartą rengiamas scenos menų festivalis „Contempo". Visą savaitę neįprastose erdvėse žiūrovai kviečiami į performanus, šokio, teatro, šiuolaikinio cirko ir akrobatinius pasirodymus.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga. Joje - Claireʼės Kilroy romanas „Vaikų žaidimas" ir Kim Ho-Yeon romanas „Mažų stebuklų krautuvėlė".Šią savaitę, Anykščių rajone esančiuose Niūronyse įsikūrusiame Arklio muziejuje vyksta dvyliktasis dailininkų pleneras, kuriame dėmesys ne tik tradicinei tapybai ir grafikai, bet ir tradiciniams amatams, tautiniams šokiams ir dainoms bei ypatingas dėmesys istorijai ir gamtai. Pokalbis su plenero organizatoriumi Donatu Iniu ir kanklių meistru Skalmantu Barkausku.Šiandien prasideda lituanistinių mokyklų iš įvairių Europos šalių stovykla, kurios dalyvauja beveik 100 vaikų iš 10 šalių Stovyklos tema - valstybingumo pamatai: suverenitetas, kalba, kultūra.Kaip keičiasi vestuvinių suknelių ir kostiumų mados, kiek įtakos šventinei aprangai turi tvarumo idėjos? Pokalbis su dizainere Rimante Rimgailaite, sukūrusia aprangą jauniesiems iš panaudotų tablečių pakuočių.Vakar būdamas 83-ejų mirė žinomas amerikiečių teatro režisierius Robertas Wilsonas. Režisieriaus sukurtus darbus Lietuvos žiūrovai galėjo išvysti ir mūsų šalies teatrų scenose. Pokalbis su Kauno dramos teatro vadovu Egidijumi Stanciku, teatro kritiku Vaidu Jauniškiu ir aktoriumi Dainiumi Svobonu.Apie specialią LRT Klasikos laidos „Pakeliui su klasika" transliaciją iš Merkinės pasakoja Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis.Ved. Donatas Šukelis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas „įlieti“ po 10 taškų į visų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų rezultatus sukėlė tikrą audrą. Vieniems abiturientams – tai šansas išlipti iš neišlaikiusiųjų liūno. Kitiems – smūgis: tikrieji šimtukininkai, tarptautinio bakalaureato klasių absolventai ir net ankstesnių metų abiturientai jaučiasi išstumti iš sąžiningos konkurencijos.O ministerijos atstovų pateikti nauji siūlymai, kaip išnarplioti šią kebeknę, kelia dar ir aukštųjų mokyklų nepasitenkinimą.Vakar ministerija sėdo prie bendro stalo su visomis interesų grupėmis. Bet ar pavyko rasti sprendimą, kuris tenkintų visus?Ką išgirdo universitetų atstovai? Kur link krypsta švietimo politikos rodyklė? Ir kam šie papildomi taškai kainuos brangiausiai?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto vicerektorius doc. Saulius Spurga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, Kauno technologijos universiteto Studijų prorektorė doc. Kristina Ukvalbergienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Klaipėdoje įsibėgėja 66-oji Jūros šventė. Vakar per miestą nuvilnijo tradicinė eisena, nuaidėjo pirmieji koncertai. Šiandien mieste ir toliau veikia mugė, kviečia įvairūs renginiai.Policijos pareigūnai šventės teritorijoje dirba sustiprintomis pajėgomis. Ar daug darbo jie turėjo pirmąją Jūros šventės dieną?Jūros šventės programoje - išskirtinis dėmesys tradiciniams bei jūrinę kultūrą puoselėjantiems renginiams.Mokslininkai tiria tūkstančių ar net milijonų metų senumo ledą, ieškodami užuominų apie besikeičiantį planetos klimatą. Tyrėjai juokauja, kad darbas kartais primena Indianos Džounso misiją.Ved. Paulius Selezniovas

EFENDİMİZDEN HAYAT ÖLÇÜLERİ

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip keisis šalia Vilniaus Šv. Onos bažnyčios, senamiestyje, esantis skveras. Prieš kelerius metus vykusiose dirbtuvėse nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, išsakė ir bendruomenė, bet savivaldybės pateiktas projektas ne vieną bendruomenės narį nustebino ir papiktino. Domisi Marius Eidukonis.Vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio parodoje „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“ atsiveria alternatyvus žvilgsnis į Afrikos žemyno architektūrinį paveldą. Parodos kuratorius Gintaras Česonis Urtei Karalaitei sako, kad ši architektūra yra kažkas tikro, ko Vakarų civilizacijoje nebeturime. „Laimonai, ačiū, kad buvai su manimi“, – į vaikystėje bažnyčioje sutiktą benamį lietuvį kreipiasi britų muzikos žvaigždė ir aktorius Benjaminas Clementine‘as. Šią savaitę atlikėjas atidarė 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį. Išskirtinį interviu su kūrėju, kuris atsisveikina su muzikos pasauliu ir suka į kiną, parengė Indrė Kaminckaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – nauji į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukti objektai iš viso pasaulio, seniausioje Vengrijos bibliotekoje tūkstančius senovinių knygų besikėsinančių sunaikinti vabalų antplūdis bei žvilgsnis į galimas rizikas leidžiant knygas apie aktualius įvykius.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Nuo Žalgirio mūšio praėjo jau 615 metų, Lenkijoje kasmet vyksta jo inscenizacija. Ir būtent Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius nuo 2010-ųjų įkūnija Vytautą Didįjį bei veda lietuvius į istorinį kovos lauką. Pasakoja Kotryna Lingienė. Žiūrovams reikėjo laiko suprasti, kad lietuviški filmai gali būti komerciniai ir žiūrimi, sako kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus. Jis Lietuvos kinui pelnė dar vieną reikšmingą įvertinimą – A klasės festivalyje Karlovi Varuose buvo pripažintas geriausiu režisieriumi už pilnametražį debiutą „Svečias“. Indrės Kaminckaitės pokalbis. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Pristatomas naujas rašytojos Gerdos Jord komiksas – knyga „Karalius nakvos Merkinėje“. Grafiniame istoriniame romane „Karalius nakvos Merkinėje“ pasakojama uždraustos meilės istorija, trukusi beveik penkiolika Vladislovo Vazos valdymo metų. Pokalbis su knygos autore Gerda Jord.Vakar prasidėjo jubiliejinis, dešimtasis „Midsummer Vilnius“ festivalis, kurį pradėjo britų atlikėjo Benjamin Clementine koncertas. Išskirtinis Benjamin Clementine interviu LRT Klasikai. Atlikėją kalbina Indrė Kaminckaitė.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - interjero dizainerė, architektė, buities analitikė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė.Ved. Donatas Šukelis

Kas no rīta zaudē galvu, bet vakarā atgūst? Šo Gintas Pērles Sīles un citas šī pusgada mīļmīkliņas Greizajos ratos min Daugavpils teātra aktieri: Inese Ivulāne, Agnese Laicāne, Marģers Eglinskis un režisore Liena Šmukste. Mīļmīkliņu kategorijā izvirzītās mīklas sacerējuši: Oskars Igaunis, Oskars Rusiņš, Ieva Vaivode, Liene Uzula Petrovska, Ieva Kozuliņa, Ligita Elste, Daina Kudiņa, Jānis un Maija Rozenblati, Sāra Tamuža, Ginta Pērle Sīle, Eugēnija Audare, Jasmīna Meistere, Kornēlija Šlāpina, Leonards Veldre, Madara Meiere un Liene Roziņa.

Dalies savivaldybių gyventojai gavo perspėjimus, kad jų žemė pateko į nenaudojamos ir apleistos žemės sklypų sąrašą. Į tokius sąrašus kai kurios žemės galėjo patekti dėl to, kad žemės sklypas apaugęs sumedėjusiais augalais, jame kaupiamos šiukšlės statybinės atliekos ar nešienaujama žolė. Šiems gyventojams gresia padidintas žemės mokesčio tarifas.Rubrikoje „ Aktualus klausimas“ - kur atostogaujate, kai Vakarų Europoje karščiai, o Rytų ir Vidurio Europoje liūtys?Šią savaitę pasaulis mini trisdešimtąsias Srebrenicos genocido metines. 1995 m. liepos 11d. Bosnijos serbų pajėgos įžengė į Jungtinių Tautų saugumo zona laikytą miestą ir per trumpą laiką nužudė daugiau nei 8 tūkst. bosnių musulmonų vyrų ir berniukų. Praėjus trims dešimtmečiams nuo tragedijos, maždaug tūkstančio aukų palaikai vis dar nėra rasti.Nerimsta aistros dėl Švietimo mokslo ir sporto ministerijos sprendimo visiems abiturientams prie rezultatų pridėti po 10 taškų. Tiek taškų pridėta visiems abiturientams prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Kartu tai reiškia, kad į aukštąsias mokyklas, kur stojant būtinas matematikos egzaminas, įstoti galės daugiau abiturientų. Ką apie tai mano pačios aukštosios mokyklos?LRT radijas tęsia vasaros keliones po šalies pasienio miestus bei miestelius. Šįkart į kelionę leidosi kolegė Sandra Vilimaitė, kuri apsilankė pasienyje su Baltarusija esančiame Didžiasalyje.Ved. Rūta Kupetytė

Vakar, 10. jūlijā, VEF kultūras pilī raibi un krāsaini aizvadīta bērnu un jauniešu radīto tērpu kolekciju parāde "StaroJums". Tā apliecināja radošo daudzveidību no avangarda līdz ikdienas modei. VEF kultūras pilī skatāma arī vizuālās un vizuāli plastiskās mākslas izstādes "StaroJums". Par izstādi un aizvadīto tērpu parādi stāsta projekta vadītāja Sandra Mieze un viena no tērpu kolekcijas "RATIKO" autorēm Estere Eglīte no Limbažiem. Kolekcijā "RATIKO" ir četri tērpi, ko radījušas 10 meitenes. Vizuālās un vizuāli plastiskās mākslas izstādei "StaroJums" 407 mākslas darbus radījuši 960 skolēni no visas Latvijas. Populārākie ir keramikas un stikla mākslas darbi. Trpu parādi "StaroJums" var noskatīties LSM.lv.

Prisiminkime 1985-ųjų liepos 13-ąją, kai tą pačią dieną Londone, Filadelfijoje ir kituose miestuose įvyko tuomet didžiausias tarptautinis muzikos renginys istorijoje – 16 valandų trukmės koncertas „Live Aid“. Jis buvo skirtas padėti nuo bado kenčiantiems Afrikos gyventojams ir tiesiogiai transliuotas televizijos kanalais visose Vakarų šalyse. Milijonai žiūrovų stebėjo ryškiausias to meto roko ir naujosios bangos grupes bei atlikėjus, kvietusius keisti ir gerinti pasaulį čia ir dabar.Ved. Lukas Devita

Radio Marija ir klausītāju veidots radio, kas nes Dieva Vārdu pasaulē. Radio Marija balss skan 24 stundas diennaktī. Šajos raidījumos klausītājiem kā saviem draugiem neatkarīgi no viņu reliģiskās pārliecības cenšamies sniegt Kristus Labo Vēsti – Evaņģēliju, skaidru katoliskās Baznīcas mācību. Cenšamies vairot lūgšanas pieredzi un sniegt iespēju ielūkoties visas cilvēces kultūras daudzveidībā. Radio Marija visā pasaulē darbojas uz brīvprātīgo kalpošanas pamata. Labprātīga savu talantu un laika ziedošana Dieva godam un jaunās evaņģelizācijas labā ir daļa no Radio Marija harizmas. Tā ir lieliska iespēja ikvienam īstenot savus talantus Evaņģēlija pasludināšanas darbā, piedzīvojot kalpošanas prieku. Ticam, ka Dievs īpaši lietos ikvienu cilvēku, kurš atsauksies šai kalpošanai, lai ar Radio Marija starpniecību paveiktu Latvijā lielas lietas. Radio Marija ir arī ģimene, kas vieno dažādu vecumu, dažādu konfesiju, dažādu sociālo slāņu cilvēkus, ļaujot katram būt iederīgam un sniegt savu pienesumu Dieva Vārda pasludināšanā, kā arī kopīgā lūgšanas pieredzē. "Patvērums Dievā 24 stundas diennaktī", - tā ir Radio Marija Latvija devīze. RML var uztvert Rīgā 97.3, Liepājā 97.1, Krāslavā 97.0, Valkā 93.2, kā arī ar [satelītuztvērēja palīdzību un interneta aplikācijās](http://www.rml.lv/klausies/).

Vakar, 8. jūlijā, Dailes teātrī izskanēja kokļu mūzikas koncerts "Dzīslojums".  Dzīslojuma ceļi lasāmi gan plaukstā, gan koka mizā, lapas stiegrojumā un tautastērpa jostas rakstā. Tie ir neizdibināmi dzīves līkloči un likteņraksti, kas ļauj mums satikties – vienam ar otru, pašiem ar sevi, ar mūziku un ar tradīcijām. Kokļu mūzikas koncerta "Dzīslojums" daudzslāņainais repertuārs ar maigumu satver skatītāja roku, lai vestu līdzi pa krāsainajiem ceļiem un taciņām, kuras iedzīvina koklētāju rokas. Koncerta veidotājiem bija izdevies radīt koklētāju cilts svētkus, festivāla sajūtu. Un te nevar paļauties uz dziesmu svētku garu vien, bet svarīgs bija koncerta veidotāju veikums, izvēloties repertuāru, kur bija gan tēmas no kinofilmām, gan populārā mūzika, bet tajā pašā laikā tehniski ļoti sarežģīti skaņdarbi līdzās klasikai.  Savukārt aktrise Jana Ļisova ne tikai vienkārši pieteica skaņdarbus, bet noslēpēja dramatiskās pilnvērtīgu dramatiskās aktrises lomu, runājot dramaturģes Lindas Rudenes tekstus, kura bija uzrakstījusi prātojumu par rokām - par rokām, kas skar kokļu stīgas, gan par to, ko mūsu rokas var vai izvēlas nedarīt, par dzīslojumu mūsu rokās, kas sasaista ar visu pasauli. Sarunā ar dramaturģi atklājas, ka viņa "pazīst drēbi", jo viņa pati 13 gadus spēlējusi kokli.   Koncerta radošā grupa: mākslinieciskā vadītāja Ieva Šablovska, mākslinieciskās vadītājas asistente Dace Priedīte, režisore Diāna Kaijaka, režisores konsultants Juris Jonelis, dramaturģe Linda Rudene, scenogrāfe Ineta Sipunova, gaismu mākslinieks Ivars Vācers, skaņu režisors Gustavs Ērenpreiss, ansambļu koordinatore Elīna Agneta Lamberte. Koncertā piedalījās 370 dalībnieki no 56 koklētāju ansambļiem. Koncertu var noskatīties arī LSM.lv. -- Kokļu mūzika skanēs arī Rīgas Svētās Marijas Magdelēnas baznīcā 10. jūlijā pulksten 13 koncerta “Saules krustcelēs” un 11. jūlijā četros pēcpusdienā Kokļu mūzikas koncerts "Kokles Vērmanes dārzā". 

Šogad XIII Latvijas Skolu jaunatnes dziesmu un deju svētku programmā ir iekļauta arī mūsdienu deja. Dejas izrāde “Kastaņa puslode” ir īpašs svētkiem radīts iestudējums ar horeogrāfiju, kurš vēsta stāstu par cilvēka ceļu šajā pasaulē, ar telpu, kas būs visa pasaule, ar oriģinālmūziku, kas piepildīs šo laiktelpu ar skaņām un noskaņām. Koncerts jau šodien, 8. jūlijā, pulksten 14 un 19. Vakar varēja vērot ģenerālmēģinājumu. Uzveduma radošā grupa: mākslinieciskā vadītāja Edīte Ābeltiņa, režisore Dita Lūriņa-Egliena, komponiste Zane Dombrovska, skaņas dizains Gints Rutks, scenogrāfe Liena Šiliņa, kostīmu māksliniece Agija Vismane, video mākslinieks/režisors Roberts Rubīns, gaismu mākslinieks Ainārs Pastars. Horeogrāfes: Elīna Gaitjukeviča, Annika Andersone, Dārta Ģīle, Anastasija Jasvina, Ksenija Simanova.

Spaudos apžvalga.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.„Juozo Masiulio knygynas yra tarsi paskutinis Mohikanas“, – sako Karolina Masiulytė-Paliulienė. Juozo Masiulio knygynas yra vienas seniausių iki šiol veikiančių nepriklausomų knygynų Lietuvoje, tapęs neatsiejama Panevėžio miesto tapatybės dalimi bei gyvu atminimu apie svarbią knygnešystės, švietimo ir kultūros istoriją.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vakar vakare Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre, paaiškėjo Nacionalinių architektūros apdovanojimų 2025 laureatai. Iš 125 paraiškų buvo išrinkti geriausi architektūriniai kūriniai devyniose kategorijose – nuo gyvenamųjų namų iki teorinės sklaidos.Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“ ir pristatė parodoje „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ eksponuojamą didžiulį rekonstruotą žaislą-baldą Begemotą, tapusį lankytojų numylėtiniu.LRT KLASIKA kviečia dramaturgus, scenaristus, režisierius, garso menininkus ir visus kūrybingus žmones dalyvauti radijo pjesių konkurse – laukiami įvairaus žanro kūriniai, sukurti radijo teatrui: nuo dramos iki komedijos, nuo absurdo iki fantastikos.Šiandien prasideda jau šeštą kartą vykstantis nemokamų kultūros renginių ciklas „Gilios upės tyliai plaukia 2025“. Šiemet programa iš įprastos vietos po Liubarto tiltu persikelia į naują lokaciją – Vilniaus geležinkelių muziejaus Bėgių parko angarą. Ką reiškia kultūros renginius perkelti iš centrinės, atviros miesto erdvės į labiau uždarą, galbūt mažiau pažįstamą lokaciją?Ved. Justė Luščinskytė

00:00:00 – Įžanga 00:05:25 – Istorinis ketvirtadienis Lietuvai 00:11:45 – „Žalgiris“ pralaimi „Rytui“ 00:16:06 – NBA finale „Thunder“ pirmauja 00:40:40 – Tikras krepšinis ir žiūrimumas 00:56:38 – Prognozė Jakučioniui naujokų biržoje 00:57:50 – Pirmieji vasaros mainai ir Bane‘as 01:05:40 – Duranto galimos stotelės 01:08:17 – „Rockets“ ir Adamsas 01:11:52 – Kanišovas lieka „Bulls“ 01:13:50 – „Clippers“ arenos naujovės 01:15:40 – Ant suolo 01:17:20 – Žiūrovų klausimai

Šoreiz sarunājamies ar traku un azartisku mednieku – Jāni Lākutu no GPSPRO.lv. Viņš ne tikai pārzina visas tehnoloģiskās viltības, bet pats arī aktīvi medī – un ne vienkārši, bet ar īstu piedzīvojumu garšu! Šajā epizodē dzirdēsiet par tuvcīņu ar niknu kuili, kas izvērtās par burtisku cīņu uz dzīvību un nāvi, kā arī par trīs vilkiem, kas vienā vakarā šķērsoja viņa ceļu. Emocijas, pieredze un nedaudz adrenalīna – viss kā pienākas!Ieslēdz un klausies – "Šauj garām!" epizode #288 sākas!Atbalsts GPSPRO.Lv: https://gpspro.lv/Jaunmoku 26, Rīga (pie Komforta) blakus t/c SpicePievienojieties šim kanālam, lai iegūtu piekļuvi privilēģijām.https://www.youtube.com/channel/UCqB3nyhYHXKobopia9d7xgA/join

Artėjant Alytaus miesto šventei, FM99 tradiciškai kalbina labiausiai miestui nusipelniusius žmones. Šįkart su A. Saulevičiūte kalbame apie Alytaus miesto kultūros premijos nominantus - šokio studijų „Aušrinė“ ir Alytaus jaunimo centro šokio studijos „Vakarė“ kūrybinę komandą (vadovės Aušra Saulevičiūtė ir Greta Žogelytė).

Pagājušā nedēļā esam izraudzījuši jauno vietvaru sastāvu. Vakar ar mokām, bet uzzinājām rezultātus. Runājam par to, kas notika vēlēšanu iecirkņos, gan par to, kāpēc esam balsojuši tā, kā balsojām, un ko tas mums nākotnē pašiem nozīmēs. Krustpunktā analizē politologi un žurnālisti. Studijā "Mediju tilts" līdzdibinātājs, sabiedrisko attiecību eksperts Filips Rajevskis, politologs Juris Rozenvalds, žurnāla "IR" žurnālists Aivars Ozoliņš un Latvijas TV raidījuma "Kas notiek Latvijā?" vadītājs Jānis Domburs.  

Pagājušā nedēļā esam izraudzījuši jauno vietvaru sastāvu. Vakar ar mokām, bet uzzinājām rezultātus. Runājam par to, kas notika vēlēšanu iecirkņos, gan par to, kāpēc esam balsojuši tā, kā balsojām, un ko tas mums nākotnē pašiem nozīmēs. Krustpunktā analizē politologi un žurnālisti. Studijā "Mediju tilts" līdzdibinātājs, sabiedrisko attiecību eksperts Filips Rajevskis, politologs Juris Rozenvalds, žurnāla "IR" žurnālists Aivars Ozoliņš un Latvijas TV raidījuma "Kas notiek Latvijā?" vadītājs Jānis Domburs.  

Neapsižiok, ko negali praryti – taip Lietuvos kariuomenė feisbuke apibendrina svarstymus, kad per Zapad pratybas Rusija gali peržengti NATO ribas. Valdžios atstovai sako, kad nėra jokių signalų, kad Rusija per pratybas ketintų žengti į Lietuvą, tačiau karybos ekspertai mano, kad rusija testuos ir Vakarų vienybę, todėl yra didelė provokacijų tikimybė.Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkai su Lietuvos kariais Klaipėdos rajone vykdo kovinius šaudymus į Baltijos jūroje esančius taikinius iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.Dalis Seimo opozicijos teigia Prezidento metiniame pranešime pasigedę jos darbų įvertinimo ir kritiškesnio požiūrio į naują valdžią. Kad jos atžvilgiu kalba nebuvo kritiška – mano ir politologai. Tuo metu kai kurie valdantieji mano, jog kritikos jiems būta mažiau, nes, pasak jų, Seime šiemet kol kas nebuvo priimta daug sprendimų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pianisto, M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo kartu su komanda kurta programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta kompozitoriaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Lietuvos katalikų bažnyčiose nelaukiama. Pokalbis studijoje su Roku Zubovu, Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi kun. Kęstučiu Smilgevičiumi, Lietuvos Respublikos Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, chorvedžiu, dirigentu prof. Rolandu Muleika ir muzikologe Jūrate Katinaite.Minime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Šia proga LRT KLASIKOS eteryje žvelgiame į rašytojos asmenybę ir kūrybą įvairiais pjūviais. Vakar pasakojome apie Žemaitės literatūrinį palikimą ir atspindžius šiandienos literatūroje. O šįkart akiratyje – moterų ir žmogaus teisių tema. Pasakojimą parengė Karolina Bieliauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie senoviniuose puoduose ruoštą vakarienę kompozitoriaus G. F. Händelio muziejuje Londone bei „Pointer“ tyrimą, kuriame surinkti prestižinių orkestrų narių liudijimai apie despotišką olandų dirigento Jaapo van Zwedeno elgesį.Rubrikoje „Be kaukių“ – scenografė Guoda Korsakaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Radijo stoties FM99 eteryje pokalbis su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi. Laidoje aptariamos aktualios geopolitinės problemos – Rusijos naftos eksportas, Vakarų šalių neryžtingumas ir šešėlinės laivybos keliamas pavojus.

Lietuvos kariuomene pasitiki 54 proc. žmonių, per mėnesį pasitikėjimas krito 5 procentais, atskleidė „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Kas nulėmė kritimą? Kaip apskritai vertinti visuomenės pasitikėjimą kariuomene?Amerikos prezidentas rekomenduoja įvesti 50 procentų muitą Europos Sąjungai.Lietuvos europarlamentarai per pirmuosius kadencijos metus gana pavyzdingai dalyvauja plenariniuose posėdžiuose, nevengia juose išsakyti nuomonės, tačiau yra pasyvūs teisėkūroje, kuri laikoma pagrindiniu politiko svorio ir jo veiklos rezultatu. LRT paskaičiavo, kiek posėdžius lankė vienuolika Lietuvoje išrinktų politikų, kaip dažnai juose pasisakė ir prie kiek rezoliucijų prisidėjo.Viešojo saugumo tarnyba atskleidė, kaip treniruojasi Operatyvaus reagavimo kontratakos komandos pareigūnai.Tyrimai rodo, kad nerimą bei stresą patiria kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis. Kaip nugalėti baimes ir susidoroti su stresu prieš egzaminus?Turizmas Lietuvoje: nors svečių iš užsienio daugėja, lietuviai sudaro du trečdalius visų turistų ir nakvynių.Vakar pranešta, kad būdamas 53-jų žuvo žinomas muzikos prodiuseris Gintaras Bendžius. Pokalbis apie šią asmenybę ir jo įtaką Lietuvos pramogų pasauliui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Trampam esot bijusi brīnišķīga divu stundu gara telefonsaruna ar Vladimiru Putinu - Krievijai priekšā ir varena perspektīva pelnīt lielu naudu tirdzniecībā ar ASV, tikai jāizbeidz tas karš. Un Putins tam esot gatavs. Tā pēc sarunas savā sociālajā medijā rakstīja Tramps. Tikmēr nekas gan neliecina, ka karadarbība patiešām tuvākajā laikā varētu tikt pārtraukta. Cits karš Tuvajos Austrumos gan uzņem apgriezienus - Izraēlas premjerministrs Benjamins Netanjahu paziņojis, ka turpmāk Gazas sektoru pilnībā kontrolēšot Izraēla. Tas esot šī kara lielais mērķis. Tiesa, ko tas nozīmēs realitātē? Vēl novērtēsim Rumānijas prezidenta vēlēšanu rezultātus - tur spraigā cīņā uzvarējis proeiropeiski noskaņotais līdzšinējais Bukarestes mērs, kurš solījis turpmāk atbalstīt Ukrainu tās cīņā pret agresoru. Krievijai neizdevās panākt Rumānijas politiskā kursa maiņu. Aktualitātes analizē Rīgas Stradiņa universitātes docētājs, Austrumeiropas politikas centra direktors Māris Cepurītis un portāla "LSM.lv" ārzemju ziņu redaktors Ģirts Kasparāns. Dāvana pa telefonu Krievijas un Ukrainas delegāciju tikšanās 16. maijā Stambulā ilga apmēram divas stundas. Iespēja, ka Krievijas vadonis Putins varētu pieņemt prezidenta Zelenska aicinājumu tikties augstākajā līmenī, izplēnēja līdz ar trešdienas vakaru, kad Maskava paziņoja, ka tās delegāciju vadīs Vladimirs Medinskis – tas pats, kurš 2022. gada sarunās; Putina padomnieks, bijušais kultūras ministrs un profesionāls vēstures revidētājs krievu impēriskā šovinisma garā. Viņa sūtīšana uz tikšanos pati par sevi Kijivā tika iztulkota kā zīme, ka Kremlis nav gatavs nopietnām miera sarunām. Tas arī pierādījās – Ukrainas pusei, kuru sarunās vadīja aizsardzības ministrs Rustams Umerovs, tika izteiktas nepieņemamās prasības par četru apgabalu pilnīgu nodošanu Krievijai un vienpusēju atbruņošanos. Vienīgais, par ko izdevās vienoties, ir karagūstekņu apmaiņa pa tūkstotim no katras puses. Pēc sarunām Krievijas delegācijas vadītājs paziņoja, ka viņa valsts esot gatava karot desmitiem gadu. Tādējādi Krievijai izdevās uz laiku aizvirzīt otrajā plānā jautājumu par nekavējošu uguns pārtraukšanu, uz ko uzstāj Ukrainas sabiedrotie Eiropā un arīdzan Savienoto Valstu prezidents Tramps. 15. maijā, pārlidojuma laikā uz Apvienotajiem Arābu Emirātiem Baltā nama saimnieks izteicās, ka acīmredzami nekas nemainīšoties, kamēr viņš un Putins nebūšot „sanākuši kopā”. Grūti spriest, vai par šādu „kopā sanākšanu” uzskatāma pirmdien, 19.maijā, notikusī abu varasvīru divu stundu ilgā telefonsaruna. Tramps savā soctīklu ierakstā to pasteidzās pasludināt par „izcilu”, savukārt Putins, runājot ar reportieriem, kā „jēgpilnu un atklātu”. Krievijas mediji dēvē pirmdienas telefonsarunu par savas valsts diplomātisku uzvaru. Nav īsti skaidrs, kas liek amerikāņu līderim optimistiski paust, ka Ukraina un Krievija tūdaļ sākšot miera sarunas. Pie tam viņa paustajā pēdējās dienās vairakkārt izskanējis motīvs, ka Savienotās Valstis varētu no Krievijas un Ukrainas sarunu procesa distancēties. Nav skaidrs, kas tādā gadījumā notiks ar amerikāņu militāro un izlūkinformācijas atbalstu Ukrainai. Vēl Baltā nama saimnieks savos izteikums zīmē nekonkrēti rožainas komerciālas sadarbības perspektīvas ar abām karojošajām pusēm, kad tās būs noslēgušas mieru, bet neko nesaka par iespējamām sankcijām pret Krieviju par miera procesa sabotēšanu. Acīmredzami apzinoties visus domājamos riskus, Ukrainas prezidents Zelenskis aicinājis Ameriku nepamest sarunu procesu. Pārpārēm ložu, drusku maizes Svētdien, 18. maijā, Izraēla apstiprināja, ka ir uzsākusi plašu sauszemes operāciju ar nolūku pārņemt savā kontrolē lielāku daļu Gazas joslas. Jau kopš pagājušās nedēļas nogales Izraēlas Aizsardzības spēki pakļauj joslas teritoriju daudz intensīvākiem gaisa triecieniem, kas, saskaņā ar Gazas pārvaldes iestāžu vēstīto, esot prasījuši jau apmēram pāris simtus dzīvību. Pirmdien premjerministrs Netenjahu izteicās, ka izraēliešu spēki varētu īstenot pilnīgu visas teritorijas okupāciju. Tiek ziņots, ka Gazas sektors varētu tikt sadalīts vairākās kontroles zonās un iedzīvotāji piespiesti koncentrēties samērā nelielās teritorijās, visdrīzāk, sektora dienvidu daļā. Tāpat pirmdien Izraēla izsludināja evakuācijas norādījumu sektora dienviddaļas pilsētas Hānjūnisas iedzīvotājiem, brīdinot par bezprecedenta mēroga uzbrukumu pilsētai. Izraēlas uzsāktā karadarbības eskalācija izraisījusi asu reakciju no vairāku rietumvalstu puses. Vakar ar kopīgu paziņojumu šai sakarā nākušas klajā Lielbritānija, Francija un Kanāda, nodēvējot Izraēlas darbības par neproporcionālām. Londona jau paziņojusi, ka pārtrauc sarunas ar Izraēlu par brīvās tirdzniecības līguma noslēgšanu. Savukārt Eiropas Savienība, kā norādījis Francijas ārlietu ministrs Žans Noels Barro, varētu iesaldēt savienības asociācijas līgumu ar Izraēlu, kas to nostādītu statusā, kādā šobrīd ir tādas valstis kā Sīrija, Libērija vai Zimbabve. Militāro darbību eskalācija notiek uz akūta pārtikas un medikamentu trūkuma fona, kuru izraisījusi kopš marta sākuma īstenotā Gazas joslas blokāde. Starptautiskā prese citē „Hamās” kontrolētās Gazas Veselības ministrijas ziņoto, ka pārtikas trūkums jau bijis par iemeslu 57 bērnu nāvei. Savukārt ANO ģenerālsekretāra vietnieks humānās palīdzības jautājumos Toms Flečers intervijā raidsabiedrībai BBC paziņojis, ka četrpadsmit tūkstošiem mazuļu bada nāve draudot jau pāris dienu laikā. Svētdien premjerministrs Netanjahu paziņoja, ka, piekāpjoties Savienoto Valstu un citu Izraēlas partneru spiedienam, tiks atļauta zināma pārtikas daudzuma ievešana Gazas joslā, lai nepieļautu badu. Nepilnas simts kravas mašīnas ar pārtiku, medikamentiem un medicīnas precēm esot ielaistas pāri robežai, bet, saskaņā ar raidsabiedrības BBC ziņoto, vakar, 20. maija, dienas beigās pārtikas izdalīšana iedzīvotājiem vēl nebija uzsākta. Eiropa atviegloti nopūšas Eiropa var atviegloti nopūsties – respektīvi, tā Eiropas daļa, kas savu nākotni redz līdzšinējās valstu kopības un tās apliecināto vērtību tālākā pastāvēšanā. Rumānijas prezidenta vēlēšanu otrajā kārtā, kas notika 18. maijā, uzvaru ar nepilniem 54% balsu guvis 55 gadus vecais matemātiķis un līdzšinējais Bukarestes mērs Nikušors Daniels Dans. Par neatkarīgo kandidātu balsojuši visvairāk galvaspilsētā, kur viņš iemantojis popularitāti kā tās vadītājs, arī citās lielākajās pilsētās un ungāru minoritātes apdzīvotajos rajonos. Daudziem viņa ievēlēšana ir patīkams pārsteigums, ciktāl pēc vēlēšanu pirmās kārtas šķita, ka labākas izredzes ir ultranacionālistam, radikālajam konservatoram un trampisma adeptam, partijas Alianse rumāņu vienotībai līderim Džordžem Simionam. Salīdzinot ar pirmo kārtu, vēlētāju aktivitāte svētdien bija augusi par apmēram 11,5 procentiem, un acīmredzami šie aktivizējušies pilsoņi arī nesuši uzvaru Danam. Viņa kampaņas stūrakmeņi bija skaidrs atbalsts Rumānijas līdzšinējai pozīcijai Eiropas Savienībā un NATO, cīņa pret korupciju un arī turpmākais atbalsts Ukrainai. Kā atzīmē komentētāji, rumāņu sabiedrības lielākajai daļai tomēr nav bijis pieņemams visai atklāti prokremlisks valsts galva. Rumānijas prezidenta varas funkcijas nav sevišķi plašas iekšpolitiski, bet nozīmīgas ārpolitika, drošības politikā un tiesu varas amatpersonu iecelšanā. Jādomā, ka Ungārijas premjers Orbans un Slovākijas premjers Fico ar lielām cerībām raudzījās uz Simionu kā savu nākamo sabiedroto Eiropas politikas arēnā. Līdzšinējie labējo radikāļu panākumi Rumānijas prezidenta vēlēšanu procesā skaidrojami pamatā ar vēlētāju nepatiku pret līdzšinējo valdošo Sociāldemokrātiskās un Nacionāli liberālās partijas koalīciju. Jaunievēlētais prezidents pagātnē bijis liberālās un šobrīd opozīcijā esošās Rumānijas glābšanas savienības biedrs, taču izstājies no tās 2017. gadā un kopš tā laika formāli ir bezpartejisks. Kā zināms, pēc valdošajai koalīcijai negatīvajiem pirmās prezidenta vēlēšanu kārtas demisionēja premjerministrs Marčels Čolaku, līdzšinējam kabinetam turpinot darbu pagaidu valdības statusā. Tādējādi jaunas valdības izveide ir prezidenta Dana pirmais darba uzdevums. Sagatavoja Eduards Liniņš.      

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nesitiki pažangos derybose dėl taikos Ukrainoje, kol pats nesusitiks su Vladimiru Putinu.Estijai nesėkmingai bandžius sulaikyti Rusijos šešėliniam laivynui priklausantį tanklaivį Baltijos jūroje bei Rusijos naikintuvui, įtariama, pažeidus estų oro erdvę, Lietuvos pareigūnai kalba apie didėjančią konfliktų tikimybę.JAV prezidentui numačius įvesti 20proc. muitą visoms prekėms iš Europos Sąjungos, Bendrijos ministrai Briuselyje aptaria, kokių veiksmų imtųsi.Seime siūloma padidinti valstybės paramą jaunoms šeimoms, siekiančioms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Grupė socialdemokratų siūlo įstatymo pataisas, kuriose būtų numatyti penkiais procentiniais punktais didesni subsidijų dydžiai. Jie priklausytų nuo šeimos dydžio.Minint Vyšyvankos dieną, šiais ukrainietiškais, tradiciniais liaudies raštais margintais marškinėliais apdovanoti Kauno klinikose gimę neišnešioti naujagimiai.Šiandien paaiškės ar grupė „Katarsis“ su daina „Tavo akys“ pateks į „Eurovizijos“ finalą.Ved. Darius Matas

133 kardinolai jau netrukus užsidarys nuo pasaulio tam, kad išrinktų naują popiežių. Jis turi surinkti dviejų trečdalių balsų daugumą. Ši konklava išskirtinė tuo, kad joje dalyvių daugiau nei bet kada ir jie atstovauja 70 valstybių.Dviejų branduolinių valstybių Indijos ir Pakistano konfliktas virsta kariniu.Lietuva ir Latvija neleis į vadinamosios „pergalės dienos“ paradą Maskvoje vykti per savo oro erdvę, o pačioje Maskvoje skrydžius trikdo ir Ukrainos dronų atakos.Dvejus metus veikianti vadinamoji Desovietizacijos komisija jau priėmė beveik 200 išvadų, tačiau ne visų jų laikomasi - apie pusę nurodymų pakeisti objektų pavadinimus iki šiol neįvykdyti.Socialiniame tinkle išplito vaizdo įrašas iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, kuriame užfiksuota, kaip viena iš pedagogių užsimoja plaktuku prieš ant žemės sėdintį mokinį. Anot ugdymo įstaigos vadovės, taip pedagogės bandė sudrausminti specialiųjų poreikių turintį jaunuolį, tačiau po incidento abi darbuotojos paliko pareigas. IKie kainuoja pirmosios šiųmetės lietuviškos braškės?Ved. Liepa Želnienė

Vokietijos Bundestago nariai šiandien balsuos dėl centro dešiniųjų krikščionių demokratų lyderio Friedricho Merzo kandidatūros į šalies kanclerio postą. Iškart po to jis užims šias pareigas. Ko tikėtis iš naujojo kanclerio ir naujos koalicijos, kurios sutartis kaip tik buvo vakar pasirašyta.Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines. Konservatorė J.Sejonienė siūlo leisti vaistinėms tokias paslaugas teikti miestų, miestelių ir kaimo vietovėse, kur nėra vaistinės arba yra bent viena, tačiau mobilioji vaistinė dirbtų kitu laiku. Ar reikia Lietuvai mobiliųjų vaistinių?Lenkijoje kovo pabaigoje sustabdžius užsieniečių teisę teikti prieglobsčio prašymus, bandymų nelegaliai kirsti sieną nesumažėjo. Penkių metrų aukščio spygliuotą tvorą migrantai bando karpyti metalo žirklėmis, pjauti kampiniais šlifuokliais, įveikti kopėčiomis. Lenkų pasieniečiai pasakoja, kad nepavykus įveikti sienos, iš Baltarusijos pusės ima skrieti keiksmai, akmenys ir stiklainiai su išmatomis.Finansų ministerijos rengiamai mokesčių pertvarkai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė savo siūlymų. Juos ministrė paskelbė facebooke. Vakar vakare Premjeras sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas centralizuotam šildymui bei malkoms lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą didinti nuo 9 iki 12 proc., o ne iki 21 proc., koalicinėje taryboje nebuvo svarstytas. Taip pat siūloma nekilnojamo turto mokesčio grindis vienam asmeniui padidinti iki 50 tūkst. eurų, o šeimai – iki 100 tūkst. eurų.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai.Ved. Rūta Kupetytė

Vakar rytą eidamas 89uosius metus mirė popiežius Pranciškus. Jau vakare į pirmą maldą už jį Vatikano švento Petro aikštėje vyko pirmoji vieša malda už popiežių po jo mirties, į aikštę susirinko tūkstančiai maldininkų. Jau žinoma, kad popiežius Pranciškus pageidavo būti palaidotas ne šv. Petro bazilikoje Vatikane, o Romos centre esančioje švč. mergelės Marijos bazilikoje.Sveikatos specialistai skaičiuoja, kad erkių platinama Laimo liga per metus užsikrėtė daugiau nei 15 tūkstančių žmonių - skaičiai išaugo 5 kartus. Be to, šiemet pirmasis sezonas, kai erkės aktyvios visus metus, tad sergančiųjų ne tik Laimo liga, bet ir erkiniu encefalitu fiksuojama jau nuo sausio.Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, jau kelerius metus besirūpinanti savo tėčiu, kuris nevaikšto ir serga demencija. Nors dukra turi notaro patvirtiną įgaliojimą atstovauti tėvui, ji susidūrė su problema, kad bankui tokie dokumentai netiko ir paslaugos suteiktos nebuvo. Priekaištų dėl elgesio bankui turi ir Lygių galimybių ekspertai - teigia, kad į kai kurias situacija galima būtų žiūrėti lanksčiau.Nuo importo iš viso pasaulio priklausomi verslai Jungtinėse Valstijose išgyvena nežinią dėl prezidento Donaldo Trumpo muitų. Dėl išaugusių importo kaštų dalis baiminasi, ar pavyks išgyventi apskritai. Jungtinės Valstijos tęsia dvišales derybas dėl prekybos su atskiromis valstybėmis, o tęsiantis Vašingtono prekybos karui su Kinija, Pekinas Ameriką kaltina šantažu.Ved. Liuda Kudinova

Aplink Tauragę spiečiasi darbštūs, kūrybingi ir racionalūs svajokliai.Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu. Savanoriška parama Ukrainos frontui.Vakar vadovas mažmeninėje prekybos įmonėje, šiandien – kvapų kūrėjas ir ne tik... Alius Verumbickas išleido poezijos rinkinį.Norvegiška patirtis perkelta į Eičius? Vidury girios šaknis įleido Eičių bendruomenės Karšuva pirmininkas Simas Gaidelionis su žmona Ieva. Žygeiviams Eičių kaimas tikras atradimas! Jame prasideda Simo kuriamos trasos po Karšuvos girią. Kas mėgsta iššūkius, miške gali apsigyventi kupole. Ieva tikra svajoklė! Susapnavo, kad Eičių vandens bokšte įkurs viešbutį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pokalbis su Ševčenkivskos bendruomenės vadovu Olehu Pylypenko, kuris plataus masto karo pradžioje buvo pagrobtas rusų, kankintas, po trijų mėnesių išlaisvintas.Vakarų žvalgybos – kaip jos kūrėsi, vystėsi, kaip veikia dabar? Pokalbis su istoriku ir publicistu Bernardu Gailiumi apie jo knygą „Žvalgyba Vakaruose. Istorija ir kultūra“.Kelis apdovanojimus jau pelniusio stebimosios dokumentikos filmo „Murmančios širdys“ dėmesio centre - atokiame Skiručių kaime įsikūrusi bendruomenė, kurioje vyrai bando išbristi iš priklausomybių. Tikrasis filmo centras – toje bendruomenėje gyvenantis 14-metis paauglys. Apie filmą pasakoja jo režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jau ierasti ASV prezidenta Donalda Trampa aktivitātes ir visas pasaules mediju uzmanības centrā. Bet, kā mēdz teikt, ir nianses.  Vakar visi ar nepacietību gaidīja ziņas pēc Donalda Trampa un Vladimira Putina sazvanīšanās. Tā ilga teju divas stundas. Krievi esot vien piekrituši daļējam pamieram, respektīvi, uguns pārtraukšanai, pārtraucot triecienus pa infrastruktūras un enerģētikas objektiem vai varbūt tikai enerģētikas infrastruktūras objektiem. Tiesa, jau pēc pāris stundām Krievija atkal veica kārtējo lidrobotu uzlidojumu Ukrainai. Vērtējam ne tikai sarunu iznākumu, bet visu, kas šobrīd notiek ar Ukrainu. Ir vēl viens temats, par kuru mēs saspringto ziņu dēļ īsti neesam runājuši, bet tas arī ir tāds zināms uzmanības vērts. Rumānijā nerimst kaislības ap Krievijas ietekmi valsts prezidenta vēlēšanu procesā. Pēc tam, kad Konstitucionālā tiesa anulēja novembrī notikušo vēlēšanu pirmo kārtu, ir celtas apsūdzības virknei cilvēku, tajā skaitā šīs kārtas uzvarētājam Kelinam Džordžesku. Ir izsludinātas nākamās vēlēšanas, un tajās Džordžesku nebūs tiesību piedalīties. Notikumus komentē Nacionālās aizsardzības akadēmijas pasniedzējs Jānis Kapustāns un laikraksta "Diena" komentētājs Andis Sedlenieks. Donaldam – kurvītis ar bantīti Baltā nama ugunspārtraukšanas plānu Kremlis būtība ir noraidījis – tāds ir rezultāts 18. marta pusotru stundu ilgajai telefona sarunai starp Savienoto Valstu prezidentu Donaldu Trampu un Krievijas vadoni Vladimiru Putinu. Krievijai tika piedāvāta pilnvērtīga ugunspārtraukšana uz 30 dienām kā pirmais solis ceļā uz miera procesu, taču, kā jau pirms telefonsarunas bija paziņojusi Maskava, tā varētu piekrist tikai ar noteikumu, ka tiek pārtraukts ārvalstu militārais atbalsts Ukrainai. Atteikums Vašingtonai gan nav gluži simtprocentīgs, kas izskatītos pārāk nelāgi uz Ukrainas šai ziņā pozitīvās nostājas fona. Putins piekritis pārtraukt triecienus – nav gan īsti skaidrs, kam, jo Kremļa izplatītajā telefonsarunas atreferējumā minēta „enerģētikas infrastruktūra”, savukārt prezidenta Trampa ierakstā sociālajos tīklos teikts „enerģētika un infrastruktūra”. Acīmredzot Baltā nama saimniekam ir radies iespaids, ka agresorvalsts pārtrauks graut Ukrainas slimnīcas, skolas un dzīvojamās mājas, kamēr Putins ir gatavs saudzēt vienīgi spēkstacijas un elektropārvades tīklus. Šī gatavība gan, pēc visa spriežot, vēl nekādi nav izpaudusies lidrobotu triecienā, kuru agresorvalsts vērsa pret Ukrainu drīz pēc abu līderu telefonsarunas beigām – uzlidojumā cieta ne vien slimnīca Sumos, bet arī elektroinfrastruktūra Slovjanskā. Kā norādīja Ukrainas prezidents Volodimirs Zelenskis, atrodoties oficiālā vizītē Somijā, šis Krievijas trieciens ir faktisks apliecinājums, ka tā nevēlas nekādu ugunspārtraukšanu. Pati Ukraina ir gatava pieņemt kā pilnīgu ugunspārtraukšanu, tā šo daļējo variantu. Kā atzīmē analītiķi, pašreizējais variants ir visai izdevīgs Krievijai, ciktāl tieši pēdējos mēnešos Ukraina visai sekmīgi uzbrukusi agresorvalsts naftas un gāzes industrijas objektiem. Tikām prezidents Tramps un vairāki viņa administrācijas pārstāvji pauž gaišu optimismu par tālāko miera procesu, iezīmējot virzību uz ugunspārtraukšanu Melnajā jūrā, pēc tam – vispārēju ugunspārtraukšanu un tad jau miera vienošanos. Tas viss, pauž Donalds Tramps, notikšot ātri. Attiecīgās sarunas svētdien, 23. martā, sākšoties Saūda Arābijas pilsētā Džidā. Kas attiecas uz vakardienas telefonsarunu, tad tērzēts ticis arī par Tuvajiem Austrumiem, Putinam piekrītot, ka Irānai nav ļaujama iespēja iznīcināt Izraēlu, un arī par hokeju, proti, iespējamiem Ziemeļamerikas NHL un Krievijas KHL profesionāļu mačiem. Kopumā ņemot, Vladimirs Putins var būt ar sevi visnotaļ apmierināts. Par spīti visam, ko viņš un viņa režīms nodarījis Ukrainai, par spīti izaicinošiem žestiem un faktiskam Baltā nama ierosinājumu noraidīšanai, viņš turpina gozēties sava sarunbiedra Donalda labvēlības saulītē. Rumānijas prezidenta vēlēšanu jampadracis Prezidenta amats Rumānijas Republikā, līdzīgi kā daudzās citās parlamentārās demokrātijās, nav ar plašām varas funkcijām apveltīts, tāpēc līdz šim valsts galvas ievēlēšana šai valstī izpelnījās nelielu pasaules mediju ievērību. Citādi tas ir šoreiz, kad Rumānijas prezidenta vēlēšanas tika izpelnījušās, cita starpā, pieminēšanu Savienoto Valstu viceprezidenta Vensa uzrunā Minhenes drošības konferences dalībniekiem kā piemērs patiesu demokrātijas vērtību pagrimumam Eiropā. Kārtējo prezidenta vēlēšanu pirmā kārta notika 2024. gada 24. novembrī, un tās rezultāti daudzus šokēja. Labāko rezultātu tajās ieguva galēji labējais neatkarīgais kandidāts Kelins Džordžesku, kura platformā dominē ultranacionālisma un antiliberālisma motīvi, tai skaitā neslēptas simpātijas pret Vladimira Putina režīmu un nepatika pret Ukrainu, kuru Džordžesku nodēvējis par „mākslīgi izgudrotu valsti”. Otrajā vietā ierindojās arī pašreiz opozīcijā esošās liberālās partijas „Rumānijas glābšanas savienība” līdere Elena Laskoni. Tādējādi otrajā kārtā vajadzēja sacensties Džordžesku un Laskoni, un pirmoreiz Rumānijas atjaunotās demokrātijas vēsturē no prezidenta vēlēšanu finālcīņas izrādījās atstumts sociāldemokrātu pārstāvis, pašreizējais premjerministrs Marčels Čolaku. Jau tūlīt pēc vēlēšanām izplatījās viedoklis, ka to Džordžesku kampaņā nepieļaujami liela ietekme bijusi videoierakstu izplatīšanas platformai „Tiktok”, kur viņa atbalstam īpašu kiberoperāciju īstenojuši Krievijas slepenie dienesti. Pēc Augstākās nacionālās aizsardzības padomes izmeklēšanas materiālu publiskošanas Rumānijas Augstākā tiesa anulēja vēlēšanu pirmās kārtas rezultātus un noteica jaunu prezidenta vēlēšanu sarīkošanu 4. maijā. Līdz tam savā amatā bija jāpaliek līdzšinējam prezidentam Klausam Johannisam, taču viņš 12. februārī demisionēja, nododot amata funkcijas parlamenta augšpalātas – Senāta – priekšsēdētājam. 26. februārī Kelins Džordžesku tika uz laiku aizturēts, un viņam tika izvirzītas pavisam sešas kriminālapsūdzības, tai skaitā mudinājumos graut valsts konstitucionālo iekārtu un fašistisku grupējumu atbalstīšanā. Tiek ziņots, ka politiķa miesassarga mājās atrasti desmit miljoni dolāru un biļetes lidojumam uz Maskavu. 9. martā Džordžesku tika liegtas tiesības balotēties prezidenta vēlēšanās, un viņa vietā par labējo opozīcijas partiju galveno kandidātu kļuva partijas „Alianse rumāņu vienotībai” līderis Džordže Simions. Savukārt pie varas esošā koalīcija, kuru veido Sociāldemokrātiskā partija, kristīgi demokrātiskā Nacionālā liberālā partija un Rumānijas ungāru demokrātiskā alianse par savu kandidātu izvirzījusi nu jau desmit gadus aktīvi politikā nepiedalījušos kādreizējo Senāta priekšsēdētāju Krinu Antonesku. Tikām kopš decembra Rumānijā nerimst kā Džordžesku atbalstītāju, tā viņa pretinieku demonstrācijas. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Seimas svarstys, ar būtiniausiems maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.Aktualus klausimas. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, gyventojų pajamos augs ir diržų jie nesiverš – toliau vartos aktyviai, o tai padės ekonomikai suktis. Ar augs Jūsų pajamos ir kiek aktyviai Jūs šiemet ketinate leisti pinigus?Kovo 10-ąją Kursko srityje, per drono antskrydį, buvo sužeistas Ukrainos pusėje kariaujantis lietuvis karys Osvaldas. LRT RADIJUI vyras sako, kad jo sužalojimai nėra sudėtingi ir pavojus gyvybei negresia.Dalis pedagogų sako, kad sunkiai sekasi vienoje klasėje dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, ir vaikais, kurie tokių poreikių neturi. Vakar į mūsų laidą paskambinusios pedagogės buvo negailestingos. Taigi kaip mokykloms sekasi įgyvendinti įtraukųjį ugdymą – įstatymo nuostatą, pagal kurią visos mokyklos privalo priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais?Nerimsta gyventojų pasipiktinimas dėl Vilniaus viešojo transporto kainų pokyčių. Nuo liepos nebelieka 30 min. bilieto, gyventojai įsitikinę, kad kitokio, ilgesnio, dažniausiai ir neprireikia. Kaip yra iš tiesų ir kiek laiko viešuoju transportu vidutiniškai keliauja gyventojai?Ved. Edvardas Kubilius

Po savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Prancūzijoje šiandien rengiamas skubus Europos lyderių susitikimas, Jungtinėms Valstijoms pareiškus, kad derybose dėl taikos Ukrainoje Europos nebus. Pasak kai kurių Europos lyderių ir ekspertų, Europa jau turėtų suvokti, kad pati turi rūpintis savo saugumu ir Amerika nebesikliauti taip smarkiai, kaip iki šiol.Aktualus klausimas. Energetikos ministerija rengia įstatymų pataisas, kurios leis mažiausiai elektros suvartojantiems bei pažeidžiamiems vartotojams nesirinkti nepriklausomo tiekėjo ir likti visuomeniniame tiekime, kurio kainą nustato valstybė. Kaip vertinate tokį sprendimą ir ar patys norėtumėte likti visuomeniniame tiekime?Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines, Vyriausybė pristato visus metus truksiančią jubiliejinę programą. Kokia ji bus?Britų kino akademijos apdovanojimuose nominacijos sulaukė rusų aktorius Jura Borisovas, filme „Anora“ vaidinęs apsaugininką. Kodėl, tęsiantis karui Ukrainoje, Vakarų pasaulis kviečia rusų aktorius vaidinti, o šie dar sulaukia ir pripažinimo?Vilniaus Aludarių gatvėje stovinčio daugiabučio gyventojai ir nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika Development“ iki šiol neišsiaiškino, kas kaltas dėl byrėti pradėjusio šimtamečio namo. Ginčai dėl daugiabutyje atsiradusių trūkių trunka daugiau nei metus, tačiau statybos nėra stabdomos, nesutarimai persikėlė į teismus.Ved. Edvardas Kubilius

Pareigūnai reikalauja VRM ir Policijos departamento peržiūrėti policijos pareigūnams šiuo metu tenkančias funkcijas, mažinti jų skaičių ir susitelkti tik ties tomis, kurios tiesiogiai susiję su viešosios tvarkos užtikrinimu ir nusikaltimų prevencija.Visuomenininkai pastebi, kad pastaraisiais metais itin sparčiai prastėja gatvių medžių būklė. Viena iš pagrindinių priežasčių – vis gausesnis druskos bėrimas šaltuoju sezonu.Šiandien yra paskutinė žiemos priėmimo į profesines mokyklas diena. Jau keletą metų stojančiųjų į profesines mokymo įstaigas daugėja. Pasak karjeros specialistų, stojančiuosius labiausiai traukia patrauklios darbo sąlygos.Savaitgalį įvykusi Lietuvos elektros energijos sistemos sinchronizacija su Vakarų Europa nesukėlė gyventojų panikos, neatsirado daug klaidinančių žinučių. Tačiau ekspertai sako, kad Rusija dėjo pastangas, kad kiltų sumaištis ir tai dar nesibaigė.Ved. Kristupas Naraškevičius.

Lietuva, Latvija ir Estija šiandien prisijungia prie europinio elektros tinklo. Nuo vakar ryto Baltijos šalys naudoja daugiausia pačių pagamintą elektrą.Daugiau nei dvidešimt organizacijų prašo, kad moksleiviams iki dešimtos klasės mokyklose būtų draudžiama naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Kai kuriose mokyklose tokie draudimai jau galioja.JAVsustabdė paramą užsienio programoms – nevyriausybinės organizacijos priverstos galvoti, kaip toliau tęsti veiklą. Kokį poveikį tai turi arba gali turėti Lietuvoje?Vakar paskutinėje Eurovizinėje atrankoje komisijos ir žiūrovų balsai lėmė, kad į finalą keliauja Lion Ceccah ir Sophie Ali. Organizatorių sprendimu, į konkursą dėl teisės varžytis EUROVIZIJA.LT finale grįžta „Black Biceps“ ir Liepa.Ved. Karolina Panto

Donaldas Trumpas pareiškė, kad Gazos ruožą gali perimti Amerika.Teismas neleido Seimo nariui Tomui Domarkui paskelbti asmeninio bankroto.Ieškant pinigų gynybai, prezidentas neatsitraukia nuo taupomųjų sąskaitų idėjos.Likus kelioms dienoms iki sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais Lietuvoje kur kas ramiau nei Estijoje, kur gyventojai ruošdamiesi savaitgaliui perka žvakes ir vandenį.Su signataru, Lietuvos derybų su Rusija delegacijos vadovu Česlovu Stankevičiumi aptarsime galimus derybų dėl taikos Ukrainoje scenarijus.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien paskutinė diena, kai norintieji dirbti su vaikais, pavyzdžiui darželyje, mokykloje ar kitur privalo išsiimti specialius kodus, kurie rodo, kad žmogus nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus. Informatikos ir ryšių departamento LRT RADIJUI pateiktais duomenimis, per sausio mėnesį 360-iai asmenų jau nebuvo išduotas kodas. Iš viso išduota apie 160-dešimt tūkstančių teisėto darbo su vaikais kodų.Sukanka penkeri metai nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Daugybės skambių pažadų lydėtas procesas suskaldė šalį, tačiau visuomenė pradeda pamažu gyti. Dauguma pažadų atsimušė į realybę, o leiboristų vyriausybė į valdžią atėjo žadėdama peržiūrėti šį procesą ir gerinti santykius su Europa.Pasaulio akcijų rinkos atsigauna po pirmadienį kinų startuolio „DeepSeek” sukelto sąmyšio, po kurio Vakarų technologijų įmonių vertė nukrito trilijonu dolerių. Metus gyvuojanti kinų bendrovė rinkai pasiūlė dirbtinio intelekto įrankį, kuriam sukurti prirekė dešimteriopai mažiau resursų, nei išleido Silicio slėnio technologijų gigantai. Ir visa tai nepaisant dar pirmą kadenciją Trumpo administracijos įvestų draudimų parduoti kinams lustus ir technologijas, reikalingas kurti dirbtinio intelekto programas.Į LRT GIRDI kreipėsi pavojingus krovinius Lietuvoje bei užsienyje vežančios bendrovės darbuotojas, teigdamas, jog nemaža dalis tokių krovinių pervežami nesilaikant reikalavimų. Kokias grėsmes kelia netinkamai pervežami pavojingi kroviniai?Joniškio valdžia antrus metus vargsta ieškodama savivaldybės kontrolieriaus. Nuo praėjusio spalio Kontrolės ir audito tarnyboje nėra nė vieno darbuotojo, todėl stringa darbas tiek pačiai savivaldybei, tiek vadinamąjį „čekiukų“ tyrimą atliekančiai teisėsaugai.Ved. Rūta Kupetytė

Vienoje Vilniaus mokyklų buvo įsilaužta į mokytojos TAMO dienyno paskyrą ir mokyklos bendruomenei išsiuntinėti nešvankūs laiškai, mokiniams prirašyta pažymių. Ar saugios tokios paslaugos ir kaip reaguoti, pamačius tokią veiklą paskyroje?Kaip reikėtų efektyviau naudoti parlamentarams skiriamas lėšas? – klausimas klausytojams. Vakar pirmą kartą posėdžiavo Seime suburta speciali komisija šiuo klausimu.Kodėl Lietuvos piliečiai pasiduoda kelionių organizatorių vilionėms pailsėti sanatorijoje Baltarusijoje, bei kokie pavojai gali slypėti tokiose kelionėse?Specialistai įspėja, kad migrantai dažnai tampa melagienų taikiniu. Šią savaitę Lietuvoje nuskambėjo pareiškimas, jog migrantai augina nusikalstamumo statistiką. Ar taip yra iš tiesų?Įsiplieskus Žemės ūkio ministro ir Lietuvos žirgyno konfliktui dėl padalinio Riešėje uždarymo, nepriklausomi bendrovės valdybos nariai LRT liudija, kad pastarąsias savaites iš ministerijos jaučia spaudimą kuo skubiau atleisti žirgyno vadovę. LRT Tyrimų skyrius gavo dokumentą, įrodantį, kad į naujo vadovo postą buvo numatytas „Nemuno aušros" kandidatas.Ved. Liuda Kudinova

Šiandien renkasi valstybės gynimo taryba. Kiek anksčiau premjeras užsiminė, jog sausį taryboje bus aptarti gynybos finansavimo poreikiai, nacionalinės divizijos kūrimo eiga, ginkluotės įsigijimai ir panašiai. Vakar krašto apsaugos ministrė teigė, kad ministerija siūlo Lietuvai trauktis iš Otavos konvencijos, kuri draudžia gaminti, pirkti ir naudoti priešpėstines minas dėl jų žalos. Šį klausimą ketinama kelti valstybės gynimo taryboje. Tiesa, nepatikslinta, ar šiandienos.Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis žada atsisakyti dalies greičio matuoklių ir peržiūrėti jų tinklą ir skirti dėmesio kitoms eismo saugumo priemonėms. Ministro teigimu, šiandien nuobaudų sulaukia pernelyg didelis skaičius vairuotojų. Ar reikėtų mažinti greičio matuoklių skaičių Lietuvoje?Šią savaitę daug dėmesio sulaukė gydytojos, kuri dėl vertybinių pažiūrų nebeteiks konsultacijų rusų kalba, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia neseniai į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams, istorija. Kilo diskusija, turi ar ne gydytojai konsultuoti rusų kalba. Specialistai pastebi, kad gydytojai ne vieninteliai iš kurių reikalaujama darbe kai kuriais atvejais bendrauti rusų kalba. Ar galima to reikalauti?Būsimieji vairuotojai ir vairavimo mokyklų atstovai kritikuoja „Regitros“ praktinių egzaminų laikymo tvarką, kai nepaisant egzaminuotojo klaidos, žmogus egzaminą turi laikyti dar kartą. Vairavimo mokyklų atstovai taip pat kelia klausimą, kodėl mažai žmonių egzaminą išlaiko iš pirmo karto. Savo ruožtu „Regitra“ teigia, kad vairuotojo pažymėjimą gauna tik gerus įgūdžius pademonstravę vairuotojai. O įvertinti tuos įgūdžius instruktoriai gali tik per gyvai vykstantį egzaminą, ne tiesiog peržiūrint jau įvykusio egzamino filmuotą medžiagą.Italijos vyriausybė sieks griežčiau reguliuoti viešbučių, restoranų ir turistų lankomų vietų internetines apžvalgas. Taip bandoma užkirsti kelią netikriems arba apmokamiems komentarams, kurie daro žalą tiek verslams, tiek gyventojams.Ved. Rūta Kupetytė

Po Naujųjų smarkiai pakilus vandens lygiui Minijos ir Akmenos upėse savivaldybės lygio ekstremali situacija buvo paskelbta Kretingos, Kretingos miesto, Kartenos, Žalgirio ir Salantų seniūnijose. Sausio 9 dieną ekstremali situacija atšaukta.Potvyniai šiame krašte yra įprastas reiškinys, vis dėlto pastaraisiais metais jie prasideda anksčiau, vyksta dažniau. O paskutinysis potvynis išsiskyrė tuo, jog apėmė ir Salantų seniūniją.Gyventojų patirtys ir nuostoliai skiriasi. Kaip ir jų nuomonės, kas padėtų sumažinti potvynių riziką. Vis dėlto dauguma jų mato potvyniuose ne klimato kaitą, o infrastruktūros klaidas.Tuo metu Vilniaus universiteto mokslininkas hidrologas Gintaras Valiuškevičius į potvynius Vakarų Lietuvoje žvelgia giliau ir sako, jog priežasčių ir sprendimų yra įvairių.Laidoje panaudotos ištraukos iš LRT laidų „Gimtoji žemė“ (2025-01-06) ir „Svarbi valanda“ (2025-01-03)Autorė Inga Janiulytė-TemporinJovitos Gaižauskaitės nuotrauka