Podcasts about lietuv

Lūkojamies uz Baltijas uzņēmumu no Latvijas, kurš savā nozarē kontrolē ceturto daļu tirgus, un lai gan procentu ziņā tam aizņemties naudu bankās attīstībai būtu lētāk, tomēr izdevīgāk ir bijis iet obligāciju ceļu. Pavasaris un vasaras sākums Baltijā ir bijis ļoti aktīvs obligāciju tirgū un lielākoties uzņēmumi ir spējuši šādā veidā piesaistīt kapitālu savai izaugsmei. Vēl 16. un 17. jūnijā investori var parakstīties vadošās redzes aprūpes grupas Baltijā „OC VISION” obligācijām par kopējo summu līdz 10 miljoniem eiro ar fiksētu gada procentu likmi 6% un dzēšanas termiņu četri gadi. Minimālais parakstīšanās slieksnis obligācijām ir 100 eiro, un piedāvājumā aicināti piedalīties gan privātie, gan profesionālie investori Baltijā. Obligācijas tiks nodrošinātas ar nekustamā īpašuma ķīlām un ķīlām uz „OC VISION” un meitas uzņēmumu aktīviem Latvijā un Lietuvā. Uzņēmums ir gana liels un stabils, lai varētu naudu piesaistīt un aizņemties dažādos veidos - kāpēc šoreiz izvēlētas obligācijas skaidro uzņēmuma valdes loceklis un līdzīpašnieks Gatis Kokins.  

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šios laidos pašnekovui – devyniasdešimt septyneri. Tai – Jonas Kadžionis, slapyvardžiu Bėda, paskutinis gyvas Lietuvos partizanas, taip pat – politinis kalinys, Sibire praleidęs dvidešimt penkerius metus. Vėliau sovietinė valdžia trukdė jam grįžti, statė biurokratines kliūtis Lietuvoje įsikurti. Į tėvynę Jonas Kadžionis galutinai grįžo tik 1989 m. Šiame pokalbyje – jo prisiminimai ir apie tarpukario Lietuvą ir apie okupaciją, partizanavimą, kalinimą ir tremtį, sovietinės valdžios trukdymus grįžti į Lietuvą. Kaip sako pats Jonas Kadžionis, nors ir nemanė, kad pats tos dienos sulauks, jis visada tikėjo, kad Lietuva vėl bus laisva.

Šią savaitę minėjome 99-ąjį radijo gimtadienį. Apie radijo archyvų lobius pasakoja LRT archyvų redaktorius, istorikas Tomas Vaitelė.„Kūniškumas nebuvo toks stigmatizuotas, tai buvo visiškai natūralus dalykas. Tarkime, jei esi piligrimas, buvo natūralu įsisegti falo ar vulvos formos ženklelį, kad tave lydėtų sėkmė“, – apie renesanso laikų žmogaus gyvenimą sako parodos „Nešventieji radiniai“ kuratorė, archeologė Virginija Rimkutė.Koks skirtumas tarp fotografavimosi mieste ir miesto fotografijos? Fotomenininkas Donatas Stankevičius mano, kad skirtumas yra, bet klausimas nevienareikšmis. Kūrėjas kuruoja ciklą „Kaunas fotografijose“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – centrinėje Kyjivo aikštėje iškilusi beveik 8 tonas sverianti juodo debesies instaliacija, didžiausias iki šiol surengtas Velso princesės Dianos dėvėtų drabužių aukcionas bei šią savaitę mirusio grupės „The Beach Boys“ lyderio Briano Wilsono kurta muzika.Anot Vilniaus universiteto sociologės Mildos Pivoriūtės, pirmoji nepriklausomos Lietuvos karta jaučiasi neišklausyta, tą parodo ir mokslinių tyrimų, apklausų, kuriose būtų iš tiesų įsiklausoma į jaunimo balsą, trūkumas. Skylę pradėjusi lopyti Pivoriūtė pasakoja, kaip būsimieji studentai įsivaizduoja tobulą dėstytoją ir ar akademikai pasiruošę tokiems Z kartos lūkesčiams.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų. Šis žygis buvo skirtas paminėti 1975 metais vykusios profesoriaus Petro Vasinausko „Kelionės žirgu po Lietuvą" penkiasdešimtmečiui.Garsiam Lenkijos kino režisieriui Kšyštofui Zanussiui šią savaitę suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro titulas. Režisierius sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotraukoje sociologė Milda Pivoriūtė, VU nuotr.

Vasarą nuolat kyla audrų, be to, kaip atkreipia dėmesį specialistai, jos metai iš metų vis stiprėja. Kaip elgtis, kai gamtos stichijos pridaro nuostolių?Kaip „Z kartos“ atstovai mato save? Kodėl jiems dažnai tokia svarbi emocinės sveikatos tema? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė Milda Pivoriūtė atliko kokybinį tyrimą apie Z kartą.Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva startuoja turizmo žaidimas socialiniuose tinkluose #LithuaniaTravel. Juo siekiama kuo plačiau pasaulyje paskleisti žinutę apie mūsų šalį ir pakviesti atvykti bei aplankyti Lietuvą. Nugalėtojų lauks 2 dienų trukmės kelionės po Lietuvos etnografinius regionus.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų žemaitukų.Kaune galima aplankyti archyvarų surengtą parodą, kurioje atsispindi Laisvės alėjos raida.Ved. Darius Matas

Neapsižiok, ko negali praryti – taip Lietuvos kariuomenė feisbuke apibendrina svarstymus, kad per Zapad pratybas Rusija gali peržengti NATO ribas. Valdžios atstovai sako, kad nėra jokių signalų, kad Rusija per pratybas ketintų žengti į Lietuvą, tačiau karybos ekspertai mano, kad rusija testuos ir Vakarų vienybę, todėl yra didelė provokacijų tikimybė.Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkai su Lietuvos kariais Klaipėdos rajone vykdo kovinius šaudymus į Baltijos jūroje esančius taikinius iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.Dalis Seimo opozicijos teigia Prezidento metiniame pranešime pasigedę jos darbų įvertinimo ir kritiškesnio požiūrio į naują valdžią. Kad jos atžvilgiu kalba nebuvo kritiška – mano ir politologai. Tuo metu kai kurie valdantieji mano, jog kritikos jiems būta mažiau, nes, pasak jų, Seime šiemet kol kas nebuvo priimta daug sprendimų.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Yra profesinė pusė, bet dar didesnė patirtis yra žmogiška. Tiek man, tiek mano šeimai, ypač mažajai dukrai. Tai yra neįtikėtina“, – apie laiką Japonijoje sako buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis. 51-erių strategas ruošiasi ketvirtam sezonui su Tokijo „Alvark“ ekipa, tačiau tikina, jog mielai sugrįžtų dirbti į Lietuvą.

Vasara šogad sākas negribīgi un ļoti pakāpeniski, tomēr peldsezona oficiāli ir atklāta un gan jau pienāks arī brīdis, kad laikapstākļi vilinās vai pat spiedīs doties veldzi meklēt peldoties. Diemžēl ūdenstilpes katru gadu Latvijā paņem arī desmitiem dzīvību, ir pat sitācijas, kad zināšanas par upes, ezera un jūras ģeogrāfiskajām un vides procesu īpašībām ļautu izvairīties no traģēdijas. Toms Bricis ir apkopojis svarīgāko, ko der zināt no meteoroloģiskā un hidroloģiskā viedokļa, pirms doties peldēt. Jau mēnesis, kopš oficiālā peldsezona sākusies, bet laikapstākļi ir tādi, ja neskaita ziemas peldētājus, šķiet, ka nav pārāk daudz cilvēku, kas būtu metušies peldēties. Un labi, ka tā, jo tas ļauj vēl pirms sezonas atsvaidzināt zināšanas vai pat uzzināt kaut ko jaunu, kas tiešām var palīdzēt novērtēt situāciju un nerīkoties riskanti. Ja upju atvari, purvu akači ir minēti pat folklorā, tad par bīstamajām jūras straumēm sabiedrībā sāka runāt tikai pēdējo 5 -20 gadu laikā pēc dažiem traģiskiem gadījumiem. Iespējams, ka te arī klimata pārmaiņas pie vainas, agrāk vasaras bija tik īsas un vēsas, ka senie latvieši jūrā nemz nepeldējās. Sākoties peldsezonai, atbildīgās institūcijas – mediķi, pašvaldības policija, pludmales glābēji – parasti atgādina par drošību ūdens tuvumā un peldoties, par to, kā rīkoties, ja notikusi nelaime. Toms šoreiz dara ko līdzīgu, tikai no dabas apstākļu puses. Kā pamanīt zīmes, kas norāda uz risku, ka peldēšanās var būt bīstama?   Runājot par aktuāliem laikapstākļiem Latvijā Latgali, arī daļu Vidzemes un Zemgales skāris ļoti liels slapjums. Lauki un dārzi daudzviet ne tikai pārmitri, izmirkuši, bet applūduši, kamēr daudzviet Kurzemē, īpaši Ventspils, Talsu novadā, valda ja ne gluži sausums, tad dārzi jau ir jāpalaista. Aizvadītais maijs Latvijā, ja rēķina vidēji uz visu valsti nolijušo ūdens daudzumu, bija sestais slapjākais pēdējā gadsmita laikā. Savukārt vēsturiskie dati liek atcerēties vienu interesantu lietu – lietainākais maijs Latvijā bija 1928. gadā, otrajā vietā ir turpat netālu laika skalā 1926. gads. Arī toreiz daudzviet Latvijā applūda lauki, bija neražas gadi, plūdi bija daudz plašāki, nekā šogad. Latvijas Radio sāka raidīt 1925. gadā. Parādījās ās visu Latviju aptveroša jauna, acīm neredzama tehnoloģija, kas spēj nogādāt skaņu jebkurā Latvijas nostūrī. Un kāda sakritība – nākamajos gados pēkšņi sāk līt daudz vairāk. Sākas plūdi un neraža. Palasot tā laika presi, ko var ērti darīt portālā "periodika.lv", var atrast ziņas, ka cilvēki lietavās vainoja radio. Ka radio ietekmē atmosfēru, radot nepieredzēti lielus lietus mākoņus. Izdevumā "Laiks un tā pareģošana". kas izdots 1936. gadā var lasīt: "1928. gads pie mums Latvijā un Lietuvā bija ļoti lietains. Raža aizgāja bijā. Strauja radio attīstība iekrita taisni šinī slapjajā gadā. Laucinieki sāka nopietni uztraukties, ka radio dēļ viņiem jācieš tādi zaudējumi. Radio esot lietus cēlonis." Ir pagājuši gandrīz 100 gadi un nekas nav mainījies. Tagad to vairs neraksta avīzēs, bet palasot, ko ļaudis raksta internetā, arī ir saksatāmas līdzības. Laikapstākļu anomālijās tiek vainotas tehnoloģijas, apzināta vai neapzināta to ietekme, lai gan arī par aizvadīto maiju var droši teikt – nepatīkami, dārziem un laukiem postoši, bet šāds slapjš maijs nav nekas nepieredzēts. Tādi un vēl slapjāki ir bijuši un būs.

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – D.Adomaitis lieka Japonijoje 06:12 – naujas puolėas „Žalgiryje“ 17:40 – T.Sabonis į Londoną 20:10 – mažas lankomumas Kaune 27:13 – intriguojanti serija ir „Ryto“ flirtas su M.Šerniumi 42:00 – G.Žiemelio pasisakymai 51:57 – aistros Graikijoje 55:25 – įvykusi Eurolygos plėtra Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:01:05 – nauji gandai dėl 10-os LKL komandos 1:06:15 – LKL klubo pasiūlymas N.Pacevičiui 1:07:55 – P.Motiejūno palikimas „Žalgiryje“ 1:11:20 – ankstyvos komplektacijos pliusai ir minusai 1:14:32 – kolegų nusižiūrėjimai 1:15:38 – „CBet“ lyderių galimos kryptys 1:22:18 – ar turėtų būti kviečiami atsisakantys žaisti rinktinėje 1:25:07 – smukdoma sportinė dvasia Eurolygoje 1:29:20 – žinomi žaidėjai, neatvykę į Lietuvą 1:31:07 – ar įmanoma rasti vietos Eurolygos serijoms 1:33:25 – kuri LKL komanda baigs darbus anksti 1:35:00 – kas „Neptūnui“ tiktų iš „Nevėžio“? 1:38:14 – ar „Lietkabeliui“ tikrai sekasi? 1:40:27 – „Top 3“ geriausi LKL visų laikų treneriai iš užsienio 1:41:38 – ką krepšininkai daro su sirgalių dovanomis 1:43:27 – ar P.Danusevičius tiktų „Žalgiriui“ 1:45:17 – pakvietimai į „Wolves“ parketinę eilę 1:46:18 – kančios krepšinis su N.Williamsu-Gossu 1:49:38 – ar „Rytui“ reikia kardinalios pertvarkos? 1:53:09 – ką keistume LKL‘e 1:57:36 – hipotetinė situacija 1:59:06 – kuri naujiena labiausiai mus šokiravo 2:01:15 – ar „Thunder“ yra PSG

Lenkijoje šiandien vyksta antrasis prezidento rinkimų turas – apklausos prognozuoja įtemptą kovą.Į LRT GIRDI kreipėsi Kauno rajone beveik prieš dvidešimt metų sklypą įsigijusi moteris, kuri savo žemėje negali statyti namo – savivaldybė nesutinka pakeisti sklypo paskirties.Nuo šiol kiekvieną sekmadienį visą vasarą „Ryto garsuose“ kviečiame pakeliauti už Vilniaus ir sužinoti apie labiau ar mažiau matytas Lietuvos vietas. Naują rubriką rengia radijo laidos „Už Vilniaus“ kūrėjas, kolega Edvardas Kubilius, nuolat važinėjantis po Lietuvą.Lietuvoje pirmąjį birželio sekmadienį minint Tėvo dieną, pasidomėsime, kaip ši diena švenčiama kitose šalyse.Ved. Karolina Panto

Šiandien prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kai pirmąją matematikos egzamino dalį laikys vienuoliktokai. Tiesa, šiemet jie bus kitokie nei anksčiau – birželį egzaminai vyks ir vienuoliktokams, ir dvyliktokams.Šiandien, minint traukiniautojų dieną, Lietuvoje kelionėms traukiniais taikoma 90procentų nuolaida. Taip siekiama daugiau žmonių pakviesti keliauti traukiniais.Vis daugiau mokinių renkasi dirbti bent vieną atostogų mėnesį, o dalis savivaldybių už įdarbintą besimokantį jaunimą, darbdaviams moka kompensacijas.Pirmadienį vyksiant Vilniaus viršūnių susitikimui, į Lietuvą atvyks Ukrainos prezidentas Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, skelbia prezidentūra. Susitikime dalyvaus „Bukarešto devyneto“ ir Šiaurės šalys.Iš Ukrainos kilęs žurnalistas ir rašytojas Maksymas Eristavis jau daugiau kaip dešimtmetį nagrinėja Maskvos agresijos apraiškas ir bruožus. Jis save vadina vyriausiuoju pasakotoju apie rusišką kolonializmą.Ved. Rūta Kupetytė

Tarptautinis žurnalistų tyrimas atskleidė kaip įvairūs advokatai ir kiti veikėjai Lietuvoje sėmė Kremliaus pinigus. O tada drabstė purvais Lietuvą ir šlovino Rusiją. Jau pasigirdo siūlymų gaunančius finansavimą iš Rusijos bausti kaip už veikimą prieš valstybę. Kaip Lietuva turėtų elgtis su žmonėmis, finansuojamais Rusijos? Laidoje dalyvauja Pilietinio pasipriešinimo iniciatyvos bendrakūrėjas Linas Skirius, advokatas dr. Algimantas Šindeikis, VU TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius ir MRU prof. dr. Raimundas Jurka. Ved. Jurgita Čeponytė

Molėtų kraštas žada smagią ir turiningą vasarą. Vilioja molitu – Molėtų valiuta, kuri radosi nuo vieno pono, išmėčiusio pinigėlių maišą po ežerus, miškus ir žvaigždžių takus.„Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną.Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda...Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį.Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui, kad iš patalpų sostinės Ašmenos gatvėje turi išsikelti Oskaro Koršunovo teatras, Vilniaus miesto savivaldybė teigia ieškanti sprendimo, tačiau kartu pripažįsta tinkamų patalpų scenos menams stygių.„Daug kas nežino, kas aš tokia. Bet vaikų literatūros pasaulį stebiu per durų plyšį ir galbūt tas duris atidarysiu“, – sako rašytoja Eglė Jasė, kurios „Kamandosę“ skaitytojai išrinko geriausia knyga vaikams „Metų knygos rinkimuose“.Į Lietuvą atvyksta „Fiera del Suono“ – interaktyvi garso instaliacija, kuri įsikurs Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje. Tai meninis projektas iš Nyderlandų, kviečiantis lankytojus pasinerti į garsais, kvapais ir erdve paremtą pasakojimą apie mugių istoriją, technologijų raidą ir žmogaus vaizduotę.Pasaulio kultūros naujienos. Koks buvo šių metų The Booker Prize“ premijos laureatės kelias iki tarptautinio pripažinimo? Į Leonardą Da Vinčį pažvelgti kviečianti knyga ir su grupės The Doors lyderiu susijęs netikėtas radinys Paryžiuje.„Šiandien, kai universitetai sprendžia mokslų izoliacijos problemas, verta atsigręžti į vilnietį skirtingų sričių mokslininką ir architektą Tomą Žebrauską. Mūsų tarpdiscipliniškumas vis dar labai toli nuo tos sinergijos, kuri skleidėsi jo kūryboje“, – komentare svarsto architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Choreografas Jefta van Dinther Lietuvoje, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatė ribas taro atlikėjų ir auditorjos trinantį darbą „Unearth“.„Žmogus reikalingas, kad įpūstų sielos į kūrinį“, – mano dirbtinį intelektą kūryboje naudojantis jaunosios kartos tapytojas Mantas Valentukonis. Jis parodose prisistato ne tik paveikslais, bet ir savo kuriamais videožaidimais. Neseniai kaunietis tapo konkurso „Zabolis Art Prize“ laureatu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Nuo liepos 7 dienos įsigalios pakeitimas, kad automobiliai su suklastotais ridos duomenimis nebegalės gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Ką daryti tokiems vairuotojams?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausime, kur esate suplanavę po Lietuvą pakeliauti jūs, ką norėtumėt patirti, pamatyti, o gal rekomenduoti kitiems.Kaip estai jaučia rusijos grėsmę, ypač po pastarųjų įvykių Baltijos jūroje, kai saugodama savo nelegalų tanklaivį rusija pakėlė kovinį naikintuvą.Po paviešinto LRT tyrimo apie rusijos finansuotus įvairius visuomenės veikėjus ir jų advokatus, Lietuvos advokatūra pradėjo vidinį tyrimą dėl trijų teisininkų, kurie minimi šiame tyrime. Tuo metu VSD vadovas Žinių radijui komentavo, kad rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamo fondo pinigus gavę Lietuvoje veikiantys asmenys bus įvertinti teisine prasme. Kas toliau?Nerimą bei stresą patiria kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis. Tokius duomenis pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, atlikęs tyrimą. O pastaraisiais metais, artėjant egzaminams vis daugiau jaunuolių jaučia ir nerimą, ir nuovargį, ir psichologinį spaudimą. Kaip nugalėti baimes ir susidoroti su stresu prieš egzaminus?Ved. Liuda Kudinova

Baltijas neatkarīgie teātri vēlas būt vienotāki līdzīgi kā Ziemeļvalstīs. Viesizrādes ir viens no iepazīšanas un tuvināšanās veidiem. Šajās dienās Rīgā viesojas viens no spilgtākajiem Lietuvas neatkarīgajiem teātriem - Mākslas  un zinātnes laboratorija, saīsinājumā MMLAB. Projektu teātris dibināts 2019.gadā un darbojas Viļņā. Šovakar, 21. maijā, Ģertrūdes ielas teātrī MMLAB aizsāk viesizrāžu skati, kas ilgs trīs dienas, tā Latvijas skatītājiem piedāvājot iepazīt trīs laikmetīgo skatuves mākslinieku un kolektīvu izrādes.  Mākslas un zinātnes laboratorija saīsinājumā MMLAB ir profesionāls nevalstiskais teātris Viļņā, tā darbība aizsākās radošos projektos, kur mākslinieki un zinātnieki kopā eksperimentēja ar inovatīvām teātra tēmām un formām. Eksperimenti nu jau kļuvuši par pamatu MMLAB teātra darbības stratēģijai. Šobrīd teātris sadarbojas ar jauniem un jau atzītiem māksliniekiem, kā arī uztur ciešus kontaktus ar partneriem gan nacionālā, gan starptautiskā līmenī. Ikreiz apmeklējot teātra festivālus Lietuvā, programmā atradīsit arī neatkarīgā teātra MMLAB izrādes. Viesizrāžu skati šovakar, 21. maijā, atklās Lauras Kutkaites performatīvā lekcija par baudu, izrādes nosaukums „Tremolo”. Vēl Lietuvas neatkarīgais teātris MMLAB uz Rīgu ved Nauberta Jasinska un Mata Dirginčius viencēliena izrādi par atvērtību un jūtīgumu „Pilene*”, tās veidošanā sākotnēji aicināts iesaistīties Ģertrūdes ielas teātris. Vēl varēs noskatīties Grētas Grinevičūtes iestudējumu “Deja cigaretei un labākajam draugam”. Lietuvas neatkarīgā teātra MMLAB viesizrādes Ģertrūdes ielas teātrī ilgs no 21. līdz 23.maijam.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Prasideda festivalis „Žemaitių deinas Plungei“.Fotografas Andrius Mažeika keliaudamas po Lietuvą fotoparodoje pasakoja apie pabėgėlių iš Vakarų Sacharos gyvenimą.Kaune visą savaitę vyks meno ir kultūros festivalis „VDU kultūros dienos“.61-ojo „Poezijos pavasario“ laureatu paskelbtas rašytojas Mindaugas Nastaravičius.Lietuvos paviljonas EXPO 2025 parodoje po to, kai iš jo dingo oficialus parodos talismanas Myaku-Myaku sulaukė ypatingo dėmesio Japonijos visuomenėje.Žagarėje baigėsi 4 dienas trukęs 5-asis Fringe (Frindž) festivalis.Nicoletta Verna romanas „Stiklo dienos“ laimėjo Europos literatūros premiją.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Vyriausybė patvirtino mokesčių reformos galutinį variantą Seimui. Jame siūloma apmokesti pirmąjį būstą, įvesti progresyvesnius mokesčius pajamos, yra ir daugiau pakitimų.Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą dėl prezidento posto siekusio Eduardo Vaitkaus vizito į Baltarusiją. Institucijų prašoma įvertinti, ar šio politiko veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip pagalba kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.Premjeras Gintautas Paluckas paskelbė, kad statomą ministerijų miestelį Goštauto gatvėje Vilniuje siūlo parduoti, nes dėl saugumo ir geopolitinės situacijos nėra prasmės koncentruoti visas ministerijas vienoje vietoje. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė abejoja saugumo argumentais, teigdama, kad už sprendimo gali slėptis politiniai interesai. Ekspertai teigia, kad dabartiniai ministerijų pastatai naudojami neefektyviai, todėl būtų tikslinga parduoti ir juos, o ne tik Goštauto gatvėje numatytą ministerijų miestelį.Prezidento rinkimų kova Lenkijoje kursto antiukrainietiškas nuotaikas. Diskusijose tarp kandidatų ši tema aštri, o kadangi Lenkijoje gyvena apie 2 su puse milijono ukrainiečių, rinkėjų emocijas pakurstyti nėra sudėtinga.Nors mokslo metai dar nesibaigė, mokyklų vadovai jau ieško mokytojų ateinantiems metams. Regionams trūksta beveik visų dalykų pedagogų. Kai kurios mokyklos juos vilioja iš gretimų savivaldybių, kitos bando pasitelkti dirbtinį intelektą.Ved. Liepa Želnienė

Nesen veiktās veikalos nopērkamā medus pārbaudēs atklājies, ka 14 paraugi no 20, neatbilda autentiska medus standartam. Prasti viltojumi vai neatbilstība standartam? Raidījumā Kā labāk dzīvot skaidro Pārtikas un veterinārā dienesta Augu izcelsmes produktu, dzērienu un bioloģiskās lauksaimniecības uzraudzības daļas vadītājs Māris Eiklons, Latvijas Biškopības biedrības valdes priekšsēdētājs Valters Brusbārdis un biškopis, Latvijas biškopības biedrības Siguldas nodaļas vadītājs Jānis Kronbergs. Māris Eiklons skaidro, ka paraugi tika izvēlēti mērķtiecīgi lielveikalu ķēdēs. Jau iepriekš daži medus paraugi analizēt Igaunijā DNS līmenī, kas arī parādīja, ka kaut kas nav kārtībā. Šoreiz paraugus sūtīja uz pārbaudi laboratorijā Austrijā. "Piecos paraugos konstatēja sveša cukura klātbūtni. Medū nekas nedrīkst būt klāt svešs. Medus ir medus, medus ir tas, ko ražo bitīte nevis cilvēks. Cilvēks iejaukties medus ražošanas procesā nedrīkst, kaut ko piejaukt, pievienot," norāda Māris Eiklons. Biškokji norāda, ka medus falsificēts fasēšanas procesā. "Līdz šim visi ņemtie Latvijas medus paraugi ir bijis medus. Īsts medus," skaidro Māris Eiklons. "Pieci paraugi bija tādi, kurus uzskatījām, ka neatbilst medum, un šie pieci paraugi, attiecīgās medus partijas ir izņemtas no tirdzniecības." Šobrīd pārbaudes turpinās, lai skaidrotu, no kurienes medus nācis. Četri paraugi fasēti Lietuvā, viens laikam būs fasēts Latvijā. Pēc kādiem faktoriem medu analizē BIOR laboratorijā Latvijā un vai vērtē arī medus autentiskumu, BIOR Ķīmijas laboratorijas vadītājs Vadims Bartkevičs.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo ypatingas parfumerijos žodynas ir kokie jo istoriniai terminai?Paskelbti Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai.Kodėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka nusprendė įkurti lysvę ir kas laukia ateityje bibliotekoje?Naujamiesčio kultūros centro – dailės galerijos vario dūdų orkestras „Aukštyn“ iškovojo II vietą Norvegijoje vykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato „Development“ kategorijoje. Orkestro narė Jovita Kasperavičiūtė pripažinta geriausia kategorijos soliste.Kokiais būdais, pasak Nepriklausomybės akto signataro Arūno Degučio, kultūra gali kurti pasitikėjimą kariuomene?Vilniaus mažasis teatras žiūrovams pristato Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Dvidešimt keturi 14-18 metų jaunuoliai organizuoja pilietiškumo iniciatyvą – „Misiją Kalavijas“.Muzikinis istorijų pasakojimas „Partizanių dainos“ pradeda kelionę po Lietuvą.Ved. Marius Eidukonis

Prezidentas sako esąs nusivylęs siūlymų dėl nekilnojamojo turto mokesčio chaotiškumu.Rusija intensyvina propagandines atakas prieš Lietuvą. Dalis vilniečių šiomis dienomis pašto dėžutėse rado leidinį, pavadintą „Pobieda – Pergalingi 1945-ieji.“ Analitikai pastebi, kad socialiniuose tinkluose informacinis karas vyksta jau kurį laiką, o paskutiniu metu plinta dirbtinio intelekto sukurtų profilių ekosistema, kur jie vieni kitus komentuoja, deda patiktukus ir kuria turinį lyg tikri žmonės.Seimas po pateikimo pritarė antros pakopos pensijų sistemos reformai. Pagal ją būtų atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą ir leidžiama pasitraukti iš sistemos. Be to, visi norintieji galėtų vieną kartą pasiimti iki 25 procentų sukauptų lėšų. O sunkios ligos, ar neįgalumo atveju būtų leidžiama pasiimti visą sukaupta sumą.Pasienyje gyvenantys Lenkijos lietuviai sako esantys pasirengę priimti pabėgėlius iš mūsų šalies. Jei kiltų karas, vieninteliu sausumos keliu į Vakarų Europą taptų Suvalkų koridorius – jau trečius metus vadinamas pavojingiausia Europos vieta.Prasideda Kanų kino festivalis. Dėl „Auksinės palmės šakelės“ varžysis 22 filmai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką reiškia atstovauti Lietuvai, kai esi mažiau girdimas – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme? Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kurtumo negalią turinčių sportininkų pasiekimus, kasdienius iššūkius ir lygių galimybių trūkumą sporte.Kampanija pasakoja apie žmones, kurie savo rezultatais garsina Lietuvą, tačiau jų pergales dažnai užgožia didžiųjų sporto šakų naujienos. Ji kelia svarbius klausimus: kodėl Europos ir pasaulio čempionatuose medalius skinantys kurtieji sportininkai vis dar sulaukia mažiau dėmesio nei girdintieji? Kaip sportas tampa jų keliu į socialinę integraciją ir savarankiškumą? Ar Lietuvoje visiems sportininkams sudaromos vienodos sąlygos siekti aukščiausių rezultatų?Apie visa tai laidoje pasakoja Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas, buvęs profesionalus sportininkas Edvinas Kriūnas, kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio rinktinių vyriausieji treneriai Rolandas Rakutis ir Andrius Vaicekauskas. Gestų kalbos vertėja Inesa Mateikė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Europos dieną, gegužės 9-ąją, LRT RADIJUJE kalbamės apie Europą. Jos tapatybę, vietą besikeičiančiame, chaotiškame pasaulyje, galimybes gintis nuo vidaus ir išorės grėsmių, taikos užtikrinimo tikimybę. Taip pat apie mus, Lietuvą, kaip europiečius.Laidoje dalyvauja VU TSPMI partnerystės docentas Vytis Jurkonis, istorikas Marius Ėmužis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius, sociologė, mokslų daktarė Rūta Žiliukaitė, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kolegos Prahoje, Briuselyje, Kyjive.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija vykstančiame gegužės 9-osios dienos minėjime bandys pateisinti savo nusikaltimus, o tai verta tik paniekos. Valstybės saugumo departamentas anksčiau skelbė, kad artėjant Rusijos švenčiamai Pergalės dienai, fiksuojama išaugusi šios šalies žvalgybos tarnybų prieš Lietuvą organizuojamų diversijų, provokacijų ir informacinių atakų tikimybė. Prezidentas sako, kad mes rengiamės provokacijoms.Sukanka 80-imt metų, kai sąjungininkams pasirašius Vokietijos kapituliacijos aktą, baigėsi Antrasis pasaulinis karas Europoje. Lietuvoje aukų pagerbimo ceremonija buvo surengta Macikuose. Šiame Šilutės rajono kaime 1941-ais metais buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla, o 1945-ais metais sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį. Teigiama, kad Macikų lageriuose žuvo apie 6-is tūkstančius įvairių tautybių žmonių.Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigia, kad Rusija kišasi į Lenkijos prezidento rinkimus, jo teigimu Rusijos žvalgybos aktyvumas Lenkijoje padvigubėjo palyginus su praėjusiais metais.Seimo surengta palaikymo akcija už reprodukcinės sveikatos įstatymą. Akcijoje dalyvavęs, anksčiau akušeriu-ginekologu dirbęs, medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas sako, kad priimti įstatymą yra svarbu dėl moterų teisių ir jų sveikatos.Seimas nusprendė, kad greičio matuoklių įrengimu ir priežiūra rūpinsis Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Siūlymas riboti greičio matuoklių skaičių keliuose buvo atmestas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Molėtų kraštui šie metai ypatingi. Po 600 metų į Lietuvą grįžta palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos.Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija.Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones.Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu.Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris klausia, ką daryti jei iš anksčiau yra likę nepanaudotų vienkartinių transporto bilietų, įsigytų su studentiška nuolaida.Žemaitijos sostinė Telšiai garsėja meškų skulptūromis. Masčio ežero pakrantėje šį pavasarį pristatyta dar viena bronzinė meškutė - skirta skautams.Kokius verslus kuria į Lietuvą gyventi atsikraustę užsieniečiai? Siekiant padėti talentams atrasti naujas galimybes, užsieniečių relokacijos ir integracijos centre „International House Vilnius“ nuo šiol bus teikiamos nemokamos verslo ir finansų planavimo konsultacijos.Šiandien - žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės filmo apie prof. Vytautą Landsbergį „Pokalbininkė ir profesorius“ premjera. Dokumentiniame portrete – istorinė asmenybė, politikas, menininkas ir nepaprastas žmogus, apie kurį, pasak filmo kūrėjų, daugelis lietuvių turi savo nuomonę.Ved. Darius Matas

Vidutiniškai per metus ES žmogus įsigyja apie 19 kg tekstilės, maždaug tiek išmeta – šis kiekis pripildytų didelį lagaminą. Siekiant suvaldyti milžiniškas gamybos ir vartojimo apimtis, šiemet Bendrijoje įsigaliojo reikalavimas tekstilę rūšiuoti atskirai. Tačiau kiekvieno žmogaus išmetamą pilną lagaminą valstybėms išrūšiuoti sudėtinga – pavyzdžiui, atliekų kalne skęstanti Švedija dalį tekstilės eksportuoja... į Lietuvą.Kodėl? Kaip Lietuvai sekasi tvarkytis su tekstilės atliekomis? Kokios kitos iniciatyvos populiarėja ir kaip problemą spręsti gali padėti dirbtinis intelektas? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Ukrainos ir Lietuvos parlamentarų susitikime nedalyvaus „Nemuno aušros“ atstovai. Konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, Remigijaus Žemaitaičio partijos nepageidavo patys ukrainiečiai. Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovai teigia, kad pats Seimas sudarė tokią delegatų grupę.Minint Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Kaune Ąžuolyno bibliotekos lankytojams - išskirtinė galimybė - pasitelkus virtualią realybę pavartyti vienintelį pasaulyje išlikusį Sarbievijaus leidinį „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai“.Į Lietuvą atvyko kylanti NBA krepšinio lygos žvaigždė Matas Buzelis. Dėl žaidimo rinktinėje šią vasarą abejojantis Čikagos „Bulls“ krepšininkas teigia, jog dėl rinktinės nieko nežino, o jos vadovas Linas Kleiza sako, kad Buzelis už Lietuvą žais, tačiau neaišku kada.Perspėjame, kad artimiausiomis naktimis numatomos stiprios šalnos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Atvejai, kai žmonės pirkdami nekilnojamąjį turtą sumoka avansą, o vėliau paaiškėja, kad būstas pardavėjui nepriklauso.Tęsiame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė ir aptarsime iniciatyvas, pilietiškumo, pilietinio pasipriešinimo ar atsparumo įvairioms grėsmėms didinimui.Galvos skausmo tipai ir priežastys.Senovės Baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Molėtų krašto muziejus kviečia į pirmosios pavasario žalumos šventę „Jorę“.Ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Nerijus Sukackas spėja ir ūkininkauti.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Jurbarko rajono ugniagesiai teiks mokamas paslaugas gyventojams. Rezerviniais automobiliais tai darytų tuo metu nebudintys ugniagesiai. Tokias galimybes savo nuostatose yra numačiusios ir kitų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai ir asociacijos nuo šiandien gali pretenduoti į 100 tūkst. eurų finansavimą projektams, skirtiems pritraukti daugiau užsienio turistų į Lietuvą.Šalies vaistinėse dėl tiekimo sutrikimų nelikus geležies preparato „Tardyferono“, žmonės teigia susiduriantys ir su pakaitalų trūkumu.Šią savaitę šventuoju bus paskelbtas italas Karolis Akutis. Jis mirė būdamas dar paauglys, bet prieš mirtį sukūrė katalikišką svetainę ir garsėjo giliu tikėjimu. Tai – pirmasis Y kartos atstovas, kuris bus paskelbtas katalikų šventuoju.Ved. Karolina Panto

Artėjant Velykoms, kai eismas Lietuvos keliuose tampa intensyvesnis, o gyventojai keliauja pas artimuosius, policija visoje šalyje jau šiandien pradeda rengti vairuotojų reidus, tikrinimus, siekdama užtikrinti eismo saugumą ir sumažinti skaudžių nelaimių riziką.Į Lietuvą atėjus ankstyvai vasarai, vakar fiksuotas naujas balandžio 17 d. aukščiausios oro temperatūros rekordas. Kazlų Rūdoje oras įkaito net iki daugiau nei 28-ių laipsnių. Ankstesnis šios dienos rekordas užfiksuotas prieš pusšimtį metų Dūkšte, tuomet temperatūra pakilo iki 23,5 laipsnių. Kaip jus ir jūsų aplinką veikia tokie ekstremalūs temperatūrų pokyčiai?Europos centrinis bankas vakar dar kartą 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 2,25 procento. Ekspertai sako, kad tokį Centirnio banko sprendimą nulėmė Donaldo Trumpo muitų politika.Samdinius vergais laikiusius atrakcionų parko verslininkus teismas siunčia į kalėjimą. Nuteistieji Čekijos piliečiai vyras ir žmona. Darbuotojus mušusiam jų vyriausiajam sūnui Apeliacinis teismas bausmę sušvelnino, įkalinimą atidėjo dvejiems metams. Tačiau realias įkalinimo bausmes gavę nuteistieji iki šiol vaikšto laisvėje, nors teismo sprendimas įsigaliojo vasario pabaigoje. Darbuotojus vergais laikiusią čekų šeimą gynė trys advokatai, dabar jie ruošia apeliacijas Aukščiausiajam teismui.Socialiniame tinkle viena mama teigia pasibaisėjusi gydytojos elgesiu, kai į ligoninės priimamąjį atvežtą vėjaraupiais sergantį ir karščiuojantį sūnų medikai apžiūrėjo... lauke. Ligoninė savo ruožtu teigia pradėjusi vidinį patikrinimą, tačiau pabrėžia, kad buvo priežasčių, kodėl vaikas apžiūrai išvestas į lauką - esą nebuvo laisvų apžiūros kabinetų.Ved. Rūta Kupetytė

Seime kelią skinasi siūlymas riboti greičio matuoklių skaičių. Kaip vertinate idėją riboti ir mažinti greičio matuoklių skaičių Lietuvoje?Tęsiame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Aiškinamės, kas turėtų padėti žmonėms su negalia ir ypač tiems, kurie negali judėti?Sukanka 4 metai, kai Seimas priėmė įstatymą, įpareigojantį žmones ženklinti savo augintinius ir juos užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Kaip sekasi ženklinti savo augintinius – šunis, kates ir šeškus?Reportažas iš Ukmergės, kur nukeliavo žurnalisto Valdo Puteikio paroda „Mano Prancūzija: 25-eri meilės metai”.Ved. Edcardas Kubilius

Finansų ministerija registravo mokesčių įstatymų projektus. Nekilnojamojo turto mokestį siūloma taikyti už brangesnį nei 40 tūkst. eurų būstą, bet koalicijos partneriai jau sako, kad riba per maža.Kyjive surengta atsisveikinimo ceremonija su Tomu Valantėliu. Lietuvis karys žuvo kovo mėnesį, netoli Kupiansko miesto, tačiau ištraukti jo palaikus iš mūšio lauko užtruko. Dabar palaikai bus kremuoti ir parvežti į Lietuvą.LRT radijui paviešinus apie tai, kad Ukrainos-Lietuvos prekybos rūmų Vilniuje vadovė pelnosi iš eksporto į Baltarusiją, sureagavo valdžia. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo aiškintis, ar leidimas suteiktas teisėtai, situaciją aiškinasi ir kitos tarnybos. Žinoma tai, kad Kristinos Laimos Aleknienės įmonė šiais metais eksportuos milijonų vertės medicinos prekes į Baltarusiją, kurios pateks į valstybines gydymo įstaigas. Tai šokiravo Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius.Socialinio būsto gyventojams tenka palaukti kelerius metus. Vien Vilniuje eilėje prie tokio būsto laukia daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių. Sostinė imasi iniciatyvos socialinį būstą įrenginėti apleistuose bendrabučiuose. Šiandien vienas toks atvertas gyventojams Lazdynuose. Kaip kitur Lietuvoje ketinama spręsti socialinio būsto trūkumo problemą?Ved. Liepa Želnienė

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Prieš mėnesį Ukrainoje žuvusio lietuvio kario Tomo Valentėlio palaikai grįš į tėvynę. Jo kūną iš mūšio lauko netoli Kupjansko šiąnakt pavyko ištraukti.Europos Sąjunga sugalvojo kūrybingą atsaką - muitus gali taikyti tiems amerikietiškiems produktams, kuriuos gausiausiai eksportuoja būtent už Donaldą Trumpą balsavusios valstijos.Sveikatos apsaugos ministerija pristatė įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas. Privačių medicinos įstaigų atstovai sako, kad nauja tvarka atims iš žmonių teisę rinktis norimą paslaugą ar gydymą.Į Lietuvą koncertuoti atvykstanti rusijos estrados žvaigždė Kristina Orbakaitė praėjusiais metais pakvietimus į nemokamą savo koncertą Sankt Peterburge dalino vadinamosios specialiosios karinės operacijos dalyvių šeimoms. Ji ir pati ne karą lankėsi Ukrainos okupuotose teritorijose. Už tai jai, kaip ir kitiems rusijos atlikėjams, turėtų būti uždarytos Lietuvos sienos, tačiau Orbakaitę gelbėja dviguba pilietybė - ji turi lietuvišką pasą, nors neatsisakė Rusijos pilietybės. Kad Lietuvos pilietybė iš atlikėjos būtų atimta, klausimas kol kas nekeliamas.Lietuvos keliuose vyksta speciali policijos akcija, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas leistino važiavimo greičio viršijimo atvejams. Nors pareigūnai kovai su greičio mėgėjais pasitelkia įvairias priemones, tačiau tokių pažeidimų skaičius šalies keliuose - nemažėja. Pernai užfiksuota beveik milijonas kelių eismo taisyklių pažeidimų, o trečdalį iš jų sudarė greičio viršijimo atvejai.Ved. Liepa Želnienė

Beveik trečdalis nuo 2023-ųjų pabaigos į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių sako susiduriantys su sunkumais įperkant maistą, teigiama paviešintoje JT Pabėgėlių agentūros ataskaitoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Seimas svarsto siūlymą daugiau tėvų leisti pasiimti mamadienių ir tėvadienių. Šiuo metu kartą per 3 mėn. vieną tėvadienį ar mamadienį gali pasiimti tėvai, auginantys vaiką iki 12 metų. Siūloma, kad papildoma atostogų diena priklausytų tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų.Aktualus klausimas. Liko mažiau nei mėnuo, kai dalį savo gyventojo pajamų mokesčio galite skirti nevyriausybinėms organizacijos ir politinėms partijoms. Kam jūs skiriate savo pajamų mokesčio dalį?Šalčininkuose iki politikės namų bus nutiestas asfaltas. Oficiali versija – atlieptas gyventojų prašymas. Tačiau vietos seniūnaitė atvirai pasakoja, kad keliuką iki kaimo suorganizavo pati politikė.Ne pirmą kartą sumuštas LGBT bendruomenės atstovas Gabrielius paskelbė paliekantis Lietuvą. Tokį sprendimą jis priėmė po to, kai Gabrielius, vaikštinėdamas Trakuose su savo vaikinu, buvo sumuštas. Ką daro Lietuva, kad LGBT žmonės nepatirtų homofobijos, jaustųsi saugūs ir neišvyktų gyventi į užsienį?Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdietė, kuri teigia, kad šilumos tiekėjas perdavė jos įsiskolinimą antstoliams, nors apie tai, kad yra skolinga, ji net nebuvo informuota.Ved. Edvardas Kubilius

Lankstūs, atsparūs dideliam šalčiui ir karščiui, savybėmis prilygstantys fotoaparatui ar net kompiuteriui – netolimoje ateityje išmanieji telefonai bus pritaikyti bet kokiems mūsų norams.Neringa skelbia miško sodinimo darbų pradžią – bendruomenė šiandien čia kviečiama prisijungti prie jau trečią kartą vykstančio miškasodžio. Šiais metais vyksiantys miško sodinimo darbai skiriami Kuršių nerijos įtraukimui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 25-mečiui paminėti.Pabradėje tęsiasi keturių dingusių Jungtinių Valstijų karių bei vikšrinės transporto priemonės gelbėjimo operacija. Karių pasigesta antradienį, jų pasigesta pratybų Generolo Silvestro Žukausko poligone.Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus 25-ių procentų muitus automobilių bei jų dalių importui, ekspertai sako, kad tai paveiks ir Lietuvą. Paskelbta, kad naujausi muitai įsigalios balandžio 2-ą dieną, o automobilių dalims taikomi mokesčiai turėtų prasidėti gegužę arba vėliau.Klaipėdoje išdalinti prestižiniai Lietuvos teatro apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“.Ved. Paulius Selezniovaas

Generalinė prokuratūra įtaria, kad pernai lapkritį Vilniuje įvykusią bendrovės DHL lėktuvo katastrofą lėmė piloto klaida. Siekiama pateikti įtarimus Ispanijoje besigydančiam lėktuvo pilotui. Prokuroras Darius Šneideris sako, kad lėktuvo avarija greičiausiai įvyko dėl išjungtos hidraulikos sistemos, kuri atsakinga už užsparnių išskleidimą.Vairuotojų Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, laukia pokyčiai. Viena pagrindinių naujienų – už šiurkščius KET pažeidimus vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų stabdomas ne tik toje šalyje, kurioje padarytas nusižengimas, bet visoje Bendrijoje. Vairuotojams numatyta ir daugiau permainų, tarp kurių – skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 15 metų.Ved. Liepa Želnienė

Saudo Arabijoje toliau tęsiasi susitikimas tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos atstovų. Anot šaltinių, kalbamasi apie galimų paliaubų Juodojoje jūroje sąlygų, o Ukrainos atstovai tikisi pokalbių rezultatus aptarti su amerikos delegacijos dalyviais.Vyriausybės kanceliarija įdarbino Informacinių technologijų valdysenos grupės vyriausiąjį patarėją Simoną Chadauską, kuris anksčiau dirbdamas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Informacinių technologijų skyriaus vadovu nesužiūrėjo milijoninių informacinių technologijų pirkimų.Prienų rajono savivaldybė praneša, kad pastaruoju metu rajone padaugėjo ketinimų nusižudyti skaičius. Situacija neramina, nes prieš save ranką kelia paaugliai. Apsinuodijusi aušinimo skysčiu mirė penkiolikmetė, jos bendraamžis dėl apsinuodijimo gydomas Kauno klinikose.Per Ramųjį vandenyną irkline valtimi plaukęs keliautojas Aurimas Mockus grįžo į Lietuvą. Daugiau nei šimtą keturiasdešimt dienų trukusios kelionės klaipėdietis nebaigė, nes Koralų jūroje pateko į itin galingą taifūną, o kovo 2-osios naktį jį išgelbėjo Australijos karinių jūrų pajėgų gelbėjimo laivas.Seime pradėti svarstymai ar reikia toliau mokėti specialias įsikūrimo išmokas iš užsienio atvykusiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Šonedēļ Eitanāzijā ceļojam plaši un tālu: Urbāns strādā lietainajā Portugālē, Mārtiņš relaksējas sniegotajā Zviedrijā, bet Annija dzīvo kūrorta dzīvi Lietuvā. Treknie gadi ir atpakaļ – vismaz mūsu mazajā burbulī.Mārtiņam vairs nebūs televizora viesistabā (traģēdija vai atbrīvošanās?), ērgļi nevienam nepatīk (jā, tie putni), un Roberts grasās uzsākt iedvesmojošo skolu vīriešiem – mēs vēl nezinām, ko tas nozīmē, bet izklausās pēc kultūras revolūcijas.Paldies Cinamon Akropole Alfa par atbalstu Kino Stūrītim!Cover art - https://www.instagram.com/rottwang/Audio apstrāde - Gatis GavarsSeko mums šeit - https://www.instagram.com/eitanazija/Pievienojies Facebook grupai - https://www.facebook.com/groups/2705724416375418Kļūsti par Patronu - https://www.patreon.com/eitanazija

Ar komponistu un mūziķi Edgaru Mākenu palūkojamies uz vairākām teātra izrādēm no mūzikas puses. Nupat pabeigts darbs pie Klaipēdas Drāmas teātrī tapušās Elmāra Seņkova izrādes „Kalendārs mani sauc”. Sarunājamies par mūsdienu dzeju, jo pavisam drīz Edgara Mākena un Agneses Budovskas dziesmu programma „Jaunība” iznāks albumā „Daži racionāli apsvērumi”. Runājam arī par kopienas sajūtu, ko spēj uzturēt teātris, un vai māksla var palīdzēt pārdzīvot grūtus laikus. Edgara Mākena darbība ir ļoti daudzveidīga. Vispirms mūzikas skolā apguvis kordiriģenta profesiju. Dibinājis grupu “Gaujarts”, bijis līdzdibinātājs ansamblim “Manta”. Pavisam drīz iznāks mūzikas albums „Daži racionāli apsvērumi” kopā ar viņa jauno grupu “Jaunība”. Tad izstudējis Latvijas Mūzikas akadēmijas  Kompozīcijas nodaļā un pievērsies akadēmiskākai mūzikai. Vairākkārt ieguvis Lielo Mūzikas balvu, arī „Spēlmaņu” nakts balvu par mūziku teātra izrādēm.  Ielūkojoties bagātīgajā ierakstu klāstā, kas Radio fonotēkā saistās ar atslēgvārdu “Edgars Mākens”, saprotams, ka visu mēs nepaspēsim. Tāpēc šajā raidījumā runājam par mūziku, kurai lieciniece bijusi raidījuma autore Anda Buševica, kas viņai ko nozīmējusi, un pārsvarā tā ir bijusi teātra mūzika. Sarunai Edgaru Mākenu uzrunāju jau pirms mēneša, taču tā bija jāatliek, jo februāra vidū pirmizrādi Lietuvā, Klaipēdas Drāmas teātrī piedzīvoja Elmāra Seņkova izrāde „Kalendārs mani sauc”.

Jau daugelį metų fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas domisi pasauliniu fenomenu – lėktuvų stebėjimu. O prieš kelias dienas pasirodė jo knyga „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“, kurioje sugulė 200 fotografijų iš 35 pasaulio oro uostų.Tęsiame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Tokių pokalbių prašo mūsų klausytojai, tad iki vasaros (o jei reikės, ir vėliau) penktadieniais laidoje „10-12“ nagrinėsime įvairius praktinius klausimus, kurie praplės jūsų žinias apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę saugą. Šiandien domėsimės, kaip šauliams sekasi važinėti po Lietuvos mokyklas ir devintokams aiškinti apie pilietinį pasipriešinimą. Nuo šių mokslo metų 3 dienų kursą privalo išklausyti visi Lietuvos devintokai, pats kursas palaipsniui į Lietuvos mokyklas atkeliavo prieš trejus metus. Kaip atrodo šis kursas ir kokia jo nauda vaikams?Žinia apie šeimos nario ar giminaičio priklausomybę nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų ar lošimų artimiesiems paprastai sukelia daug emocijų ir klausimų, kaip elgtis. Psichologai sako, kad artimųjų vaidmuo yra svarbus, tik reikia atskirti, ką jie gali padaryti, o kas ne jų galioje. Artimieji gali paskatinti ieškoti pagalbos, padėti ją rasti, palaikyti, bet kito žmogaus elgesio nepakeis ir už jį priklausomybės nesigydys.Lietuvoje buriantis pirtinininkų bendruomenėms ir daugėjant įvairių pirčių kultūros renginių, medikai sako, kad pirties procedūros yra naudingos žmogaus organizmui, jei į pirtį einama reguliariai ir atsižvelgus į savo sveikatos būklę. Kokios gali būti neteisingo pirtinimosi pasekmės ir ką svarbiausia įvertinti  prieš mėgaujantis garu?

Briuselyje renkantis ES lyderiams, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad nedaug kas tiki, jog Rusija siekia teisingos taikos. Pasak prezidento patarėjos, geografinis nutolimas šiandien nebeegzistuoja, nes modernios raketos skrieja tūkstančius kilometrų, todėl toliau nuo Rusijos esančios valstybės privalo kartu saugoti rytines Europos Sąjungos sienas.Auditą atlikusi valstybės kontrolė skelbia, kad pernai augo savo noru šauktiniais norinčių tarnauti jaunuolių skaičius, tačiau kariuomenei kyla iššūkių siekiant išlaikyti patyrusius profesinės karo tarnybos karius. Per trejus metus tarnybą palikusių karininkų skaičius išaugo 25 proc., puskarininkių – daugiau nei 6 proc.Ligonių kasos pastebi, kad šeimos gydytojai per dažnai pacientus siunčia specialistus. Portalas LRT.LT skelbia, kad yra šeimos gydytojų, kurie per metus savo pacientams išrašo daugiau nei 10 tūkst. siuntimų. Klausimas klausytojams, kaip jūs dažnai gaunate ar prašote siuntimo pas specialistą, kiek pasitikite savo šeimos gydytoju?Liko vos metai panaudoti šimtus milijonų iš „Naujos kartos Lietuva" europinės paramos, tačiau jau šiandien pripažįstama - dalis paramos liks nepanaudota, nes laiko liko per mažai.Muitais Europai grasinanti Amerika kreipiasi į kai kurias Europos valstybes, įskaitant ir Lietuvą klausdama, ar šalys galėtų eksportuoti kiaušinius į JAV. Su kiaušinių krize Amerika susidūrė dėl paukščių gripo. Kiek nepaisant grasinimų įvesti muitus europietiškoms prekėms, Amerika yra priklausoma nuo europinių prekių?Rubrikoje „Svarbus pokalbis” signataras Degutis klausia, jeigu jau kariaujame, tai kur mūsų priemonės? Pasak jo, įteisiname 5 koloną, o šalyje vis labiau plečiasi Rusijos naratyvas. Kas vairuos tanką ir į kurią pusę jis važiuos, jei pralošime informacinį karą?Socialiniuose tinkluose plinta istorija, neva Jungtinės Valstijos prisidėjo prie prezidento Rolando Pakso nušalinimo 2004 m. Teigiama, kad Paksas iš politikos turėjo pasitraukti, nes buvo nenaudingas Amerikai, o prie jo nušalinimo dirbo šios valstybės diplomatai. Kaip atsirado ši sąmokslo teorija ir ar dėl jos verta susirūpinti?Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. 1941–1944 m. Lietuvoje, kaip ir kitose tuo metu Vokietijos okupuotose valstybėse, buvo vykdomas Holokaustas: šalyje gyvenę žydai žudomi arba vedami į getus, priverstinio darbo stovyklas. Nepaisydami grėsmės savo laisvei ir gyvybei, dalis vietinių gyventojų gelbėjo žydus, padėjo jiems slapstytis.Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai mano, jog šalis yra nepasirengusi galimoms geopolitinėms grėsmėms, tačiau į ateitį lietuviai žvelgia optimistiškai. Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitikėjimas institucijomis yra vienas iš svarbiausių visuomenės atsparumą didinančių veiksnių.Kad prasidėjo pavasaris galima suprasti ne tik žvilgtelėjus į kalendorių, bet ir pakėlus akis į dangų. Atsitraukus šalčiams į Lietuvą jau grįžta paukščiai.Bibliotekoje ne tik knygos, bet ir augalų sėklos. Artėjant pagrindinei pavasario sėjai, Vilniuje pradėjo veikti pirmoji sėklų mainų biblioteka. Tokia idėja gimė Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotojai, kuri skatina bendruomenę dalintis augalų sėklomis, auginti daržoves, gėles ir prisidėti prie Žaliosios Europos sostinės puoselėjimo.Ved. Paulius Selezniovas

Prasideda vasaros aviacijos sezonas – šiemet iš Lietuvos bus galima skristi šimtu krypčių, tikimasi naujų keleivių rekordų. Kaip jūs vertinate savo galimybes oru susisiekti su likusiu pasauliu?Pradedame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Tokių pokalbių prašo mūsų klausytojai, tad nuo šiol penktadieniais nagrinėsime įvairius praktinius klausimus, kurie praplės jūsų žinias apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę saugą. Šiandienos tema – neseniai pristatyta mobilioji programėlė LT72. Ar jau ją parsisiuntėte ir ką joje galima rasti?Gyvenimo įgūdžių programos autoriai skaičiuoja, kad mokyklose išdėstoma maždaug 70 proc. šios programos turinio. Dažniausiai „aplenkiama“ programos dalis – lytiškumas. Kodėl mokyklos bijo vaikams aiškinti apie lytiškumą?Ved. Edvardas Kubilius

Vincas Kudirka. „Viršininkai“. Savo Satyromis Kudirka siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Kudirkos aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. „Viršininkai“ – ilgiausia Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. Kudirka atskleidė viršininkų sauvaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Vincas Kudirka. „Viršininkai“. Savo Satyromis Kudirka siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Kudirkos aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. „Viršininkai“ – ilgiausia Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. Kudirka atskleidė viršininkų sauvaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Rimas Kurtinaitis atskleidė, kodėl bėgo iš armijos, prisiminė lemtingą Sabonio skambutį iš Madrido bei papasakojo, kas nutiko snaiperio konkurse NBA. Temos: Įžanga (0:00) Pasiruošimas su Rinktine (0:30) Aktyvi vaikystė Kaune ir tėvelis, kuris labai mylėjo Lietuvą (07:12); Pirmoji krepšinio treniruotė Šančiuose ir kas penkiolikmetį sugrąžino į krepšinį (13:10); Karti armijos duona ir olimpinė svajonė (25:23); Grįžimas į „Žalgirį“ ir būtinybė žinoti trenerio filosofiją (40:02); Sunkūs laikai užaugina stiprius žmones (46:38); Baisi trauma ir olimpinis auksas (54:25); Snaiperio konkursas NBA (01:01:49); Namas Australijoje ir lemtingas Arvydo Sabonio skambutis iš Madrido (01:11:42); Grateful dead marškinėlių istorija (01:22:10); Kai graikai „Lietuva“ skandavo (01:26:38); Interviu, filmai ir memuarai (01:29:52).

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.