Podcasts about lietuv

Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, susidomėjimas vynuogėmis auga. Vieni renkasi desertines, o kiti vynines veisles. Didžiausiu iššūkiu tampa vynuogių veislių atsparumas šalnoms. Kupiškio rajone kolekcinį vynuogyną puoselėjantis Almantas Bartaševičius sako, kad dabar turi daugiau nei 100 skirtingų veislių. Labiausiai žavi muskatinį poskonį turinčios desertinės vynuogės.Penkių hektarų svarainių lauką Plungės rajone plėtoja Viktorija Žaltauskė su šeima. Užauginti ir nuskinti svarainiai vežami į Mažeikius perdirbimui. Iš svarainių gaminami tiek įvairūs sirupai, tiek uogienės. Ūkio pasididžiavimu jau tapo svarainių ir čili paprikos uogienė.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kuo jauną žmogų sužavėjo šimtametė sodyba. Iš užsienio į Lietuvą grįžęs Vaidas Juknevičius gimtajame krašte, Palėvenės apylinkėse, įsigijo generolo Jono Černiaus sodybą ir ją prikėlė antram gyvenimui. Sodybą „Šeimos slėnis“ žmonės atranda net iš tolimiausių pasaulių šalių.Ved. Rūta Simanavičienė

Kritikos ir bendruomenės protestų sulaukęs naujasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius sako nematantis prasmės trauktis iš posto. Politikas taip pat nurodo tik pradėjęs darbą ir jaučiantis dalies kultūrininkų palaikymą.Iš Lietuvos deportuoti trys irakiečiai. Jie 2021 metais į Lietuvą pateko nelegaliai kirsdami sieną. Pabradės užsieniečių centre yra sulaikyta ir daugiau irakiečių. Dalį jų stojo ginti Lietuvių protestantų bendruomenė, kuriai vienas iš irakiečių priklausė. Kitų diejų irakiečių advokatas teigia, kad institucijos neatsižvelgia, kad jie jau įsitvirtinę Lietuvoje.Moldovoje pasibaigus parlamento rinkimams, vertinama, kokią įtaką jų rezultatams turi Rusijos įsikišimas. Moldovos pareigūnai prieš jų šalį vykdytą dezinformacijos kampaniją vadina beprecedente. Analitikai sako, kad Rusijos pasitelkiamos priemonės tampa vis sumanesnės.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kinorežisors Jānis Streičs raksta. Šī ziņa no Lietuvas lauku mājām, kur tagad dzīvo Jānis Streičs ar sievu Vidu, sasniedz Rīgu, un Radio mazā lasītava ceļo, dodas parunāties un iegūt unikālu iespēju palasīt topošo darbu. Gundars Āboliņš to meistarīgi dara no Jāņa Streiča datorekrāna. Viņš lasa par kalēju Kazimiru un viņa zirgu Balkānu, par Bondaru Zosju un Vecās naudas ozolu, par "zababoniem", kā Latgalē sauca māņticīgus aizspriedumus, arī par divvaldībām, par Perpu, kurai bija bail no "vardivēm" (vardēm) un kādu strīdu - kad Ulmanis liek mājas būvēt pa čivļu modei, kamēr čangaļi grib pa savai - sentēvu. "Un uz mani no kurpju kastes raugās romāns," - arī tā saka Jānis Streičs, citējot rakstnieku Vladimiru Dudincevu, kura romāns "Ne no dienišķākās maizes vien" padomju Maskavas literārajās aprindās savulaik tika atzīts par kaitīgu. Jānim Streičam tas romāns sāka skatīties no kādas kurpju kastes gluži negaidītā veidā. Raidījuma laikā jūs arī uzzināsit, kas ir Kazimira mazdēls, bet galu galā - varbūt tas nemaz nebūs kultūrvēsturisks romāns ar daudzām retrospekcijām, bet gan atsevišķi stāsti - tas paliek autora ziņā, bet mums ir unikāla iespēja būt klāt literāra darba tapšanas procesā. Raidījumu atbalsta:

26. septembris ir kinorežisora un scenārista Jāņa Streiča dzimšanas diena. Šodien viņš svin 89. dzimšanas dienu. Jānis Streičs ar sievu Vidu tagad dzīvo skaistās lauku mājās Lietuvā, tikai apmēram sešu stundu braucienā no Rīgas. Tā kā Rīgu bija sasniegušas ziņas, ka Jānis Streičs raksta grāmatu, Radio mazā lasītava ziņkārīgi brauca ciemos pie Jāņa un viņa viesmīlīgās Vidas, kura klāja galdu, palīdzēja visur, kur jāpalīdz Jānim, un īstā brīdī pārtrauca mūsu sarunas, piedāvājot tēju. Sarunai fonā –parasti mājas trokšņi. Jānis Streičs raksta, meklē interneta dziļumos un grāmatās. Iespējams, ka dienas gaismu ieraudzīs kultūrvēsturisks romāns ar retrospektīvām ainām, bet varbūt atsevišķi stāsti par kalēju Kazimiru un viņa zirgu Balkanu, par Vecās naudas ozolu un Bondaru Zosju, par māņticībām, ko Latgalē sauca par „zababoniem”, par sastrēgumiem, kas rodas pie divvaldībām, kad pavēles nāk no divām dažādām pusēm. Jānis Streičs raksta, glezno un stāsta. Un viņa stāsti klejo no krievu - turku un japāņu kariem līdz mūsdienām, no Pirmā un Otrā pasaules kara līdz leģendām, jo, kad  notikuma aculiecinieki ir miruši, rodas leģenda. Bet uz manu hipotētisko jautājumu – par ko būtu filma, ja Jānim Streičam būtu vēl iespējams filmēt – viņš saka – par 1949. gadu. Kultūras rondo sveicina Jāni Streiču dzimšanas dienā un piedāvā jums noklausīties nelielu sarunas fragmentu, kurā jautā Ingvilda Strautmane un Gundars Āboliņš. Sarunas turpinājums un topošās grāmatas fragmenti Radio mazajā lasītavā.

Žemės ūkio ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas su pieno sektoriaus dalyviais. Tai yra pirmas etapas rengiant teisinio reguliavimo pasiūlymus ir Pieno įstatymo projektą. Iki šios rasti kompromisų tarp sektoriaus dalyvių nepavyko.Įkūrusi mažąją bendriją „Dustos“, Zarasų rajono Padustėlio kaimo ūkininkė Vilma Pupeikienė ėmėsi perdirbti įvairius žemės ūkio produktus. Pradžioje liofilizavo – džiovino šalčiu tik savo išaugintas įvairias uogas, daržoves, prieskonius. Teikė šią paslaugą kitiems kaimo gyventojams. Kartu plėtė uogynų plotus. Pagamintą produkciją parduoda mugėse, per įvairius renginius. Plėsti gamybos neketina. Baiminasi, kad dėl didelio kiekio neprarastų kokybės.Norvegijoje uždirbtais pinigais sukūrė ūkį Lietuvoje. Svečioje šalyje jauni žmonės Dalia ir Mindaugas Latviai daug dirbo, taupė, turėdami vieną tikslą – grįžę į Lietuvą sukurti ūkį ir dirbti sau. Taip ir padarė: Šilalės rajone, Žvilių kaime, statė pastatus, pirko techniką ir jau augina smidrus, lazdyno riešutus, moliūgus, levandas. Svarsto apie kitas kultūras, galvoja, kaip perdirbti užaugintą produkciją.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, rugsėjo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Pavērsiens ASV un Baltkrievijas attiecībās. Čārlija Kērka slepkavības atskaņas. NATO uzsāk misiju "Austrumu sardze". Aktualitātes pasaulē analizē Elīna Vrobļevska, Austrumeiropas politikas pētījumu centra pētniece, Rīgas Stradiņa universitātes Sociālo zinātņu fakultātes lektore, politologs Andis Kudors, Latvijas Universitātes Ekonomikas un sociālo zinātņu fakultātes pasniedzējs, un politologs Veiko Spolītis. Ledlauzis Baltkrievijā Ir pagājuši jau trīs mēneši, kopš uzzinājām, ka no Baltkrievijas cietuma pēkšņi atbrīvoti 14 politieslodzītie, tajā skaitā gan Svetlanas Cihanouskas vīrs, gan pāris Latvijas valstspiederīgo. Toreiz uzzinājām, ka Minskā bija ieradies īpašais ASV sūtnis Kīts Kellogs. Šī vizīte nebija iepriekš izziņota, tāpēc daudziem notikušais bija liels pārsteigums. Pagājušajā nedēļā sekoja turpinājums. Līdzīgi kā iepriekšējā reizē, nereklamēti Minskā atkal ieradās ASV īpašs sūtnis, šoreiz Kelloga vietnieks Džons Kols. Sabiedrība par vizīti uzzināja tikai pēc tam, kad nākamajā dienā, 11. septembrī, no cietuma tika atbrīvoti 52 politieslodzītie, kas gandrīz visi ieradās Lietuvā. Viens no atbrīvotajiem – disidents Mikola Statkevičs – atteicās pamest valsti, un nu jau viņš ir atkal apcietināts un atrodas Baltkrievijas cietumā. Pārējie ir deportēti, arī šoreiz starp atbrīvotajiem ir divi Latvijas valstspiederīgie. Kola sarunas ar Lukašenko esot ilgušas piecas stundas. Visas detaļas mēs nezinām, tomēr šoreiz atbrīvošana no cietuma nav notikusi tāpat vien. Piektdien, 12. septembrī, ASV paziņoja, ka tiek atceltas visa veida noteiktās sankcijas Baltkrievijas nacionālajai lidsabiedrībai „Belavia”. Šīs sankcijas tika noteiktas vēl pirms Krievijas iebrukuma Ukrainā, kad 2021. gadā Minskā ar viltu piespieda nolaisties „Ryanair” lidmašīnu, kas bija ceļā no Atēnām uz Viļņu. Toreiz Baltkrievija praktiski to nolaupīja, lai varētu arestēt opozīcijas blogeri Ramanu Prataseviču. Tagad Amerikas puse toreiz noteiktās sankcijas ir atcelusi. Tāpat ASV delegācija paziņoja, ka atkal atvērs vēstniecību Minskā. Tas nozīmē, ka Savienoto Valstu un Baltkrievijas attiecībās ir noticis pavērsiens, un ledus, kas bija izveidojies jau vairāku gadu garumā, ir atkal salauzts. Kērka slepkavības atskaņas 10. septembra vakarā Savienotās Valstis pāršalca ziņa, ka Jūtas štatā vietējā universitātē ir sašauts kārtējais politiķis, šoreiz ASV prezidenta Donalda Trampa sabiedrotais, konservatīvais influenceris Čārlijs Kērks. Drīz vien uzzinājām, ka no gūtajiem ievainojumiem Kērks ir miris. Politiskās slepkavības Savienotajās Valstīs nav nekas jauns. Tomēr šoreiz slepkavība ir izraisījusi plašāku rezonansi nekā parasti. Visā valstī tika izsludinātas nacionālās sēras, un Tramps lika nolaist ASV karogus pusmastā līdz pat nedēļas beigām. 31 gadu vecais Kērks bija konservatīvo republikāņu jaunākās paaudzes pārstāvis, kuram bija miljoniem sekotāju sociālajos medijos. Kērks apmeklēja ASV universitātes, aicinot studentus debatēt ar viņu un pārraidot šīs debates soctīklos. Uz tām bieži tika uzaicināti studenti, kas bija Kērka viedokļu pretinieki. Zīmīgi, ka slepkavība notika vienā no tikšanās reizēm, kad Kērkam jautāja par viņa attieksmi pret biežajām publiskajām apšaudēm. Kērks jau iepriekš bija daudzkārt aktīvi iestājies par amerikāņu tiesībām nēsāt šaujamieročus, sakot, ka zaudētas dzīvības reizēm ir neizbēgams upuris, kas jāmaksā par šādu brīvību. Kērka slepkavam izdevās aizbēgt, un pirmajās dienās izvērtās visdažādākās spekulācijas, kas aiz šīs slepkavības stāv. Tāpēc tad, kad slepkavu izdevās aizturēt, pārsteigums bija liels. Izrādījās, ka tas ir 22 gadus vecais Tailers Robinsons, kurš pats nāk no konservatīvas vides. Noslepkavotā Čārlija Kērka ļoti aktīvā publiskā darbošanās ir tā, kas šoreiz ir raisījusi tik plašu rezonansi. Turklāt šoreiz tā ir izpletusies krietni pāri Amerikas robežām. Kērks bija aktīvs ne tikai politikā, bet arī kristīgajā vidē. Arī Latvijā daudzi konservatīvie kristieši viņu ir pasludinājuši par ticības mocekli. Tajā pašā laikā Kērka politiskie uzskati bija ļoti strīdīgi. Viņš bieži izteicās kritiski par Ukrainu, un analītiķi saka, ka viņa retorika šajā ziņā bija piesātināta ar Krievijas propagandu. Austrumu sardze Piektdienas vakarā NATO ģenerālsekretārs Marks Rute paziņoja par jaunu NATO misiju „Austrumu sardze”, lai nodrošinātu drošību Polijā un Baltijas valstīs. Misija ir atbilde Krievijas dronu incidentam Polijas gaisa telpā 10. septembrī. Lai gan oficiāli alianse to neuzskata par tīšu uzbrukumu, tomēr ar šo misiju cer nodrošināt reģiona drošību un atturēt kremli no tālākām provokācijām. Pašlaik misijā iesaistījušās četras valstis – Dānija, Vācija, Francija un Lielbritānija, kas katra nodrošinājusi vairākus iznīcinātājus, kuri veiks pretgaisa aizsardzības misijas. Informācija par konkrētiem misijas plāniem gan netiek izpausta, tomēr Latvijas amatpersonas pieļāvušas, ka šī varētu kļūt par patstāvīgu misiju NATO Austrumu flangā. Paralēli publiski parādās runas, ka NATO varētu aizsargāt Ukrainas rietumu gaisa telpu. Ukraina jau kopš kara pirmajām dienām ir lūgusi NATO sargāt tās debesis.

Su paskirtąja premjere Inga Ruginiene susitikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kelia chaosą valstybėje. Todėl, pasak politiko, jo vadovaujama partija būtų pasiryžusi paremti mažumos Vyriausybę.Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė gali pradėti dirbti ir ne visos sudėties. Ar tai būtų teisėta, šiuo metu svarsto Konstitucinis Teismas, tačiau išaiškinimo dar nėra.Tarp Vilniaus ir Minsko veikia Karštoji linija, sako Lietuvos pareigūnai. Bet nekomentuoja Lenkijos kariuomenės patvirtinto fakto, kad baltarusiai perspėjo apie dronų pavojų.Vis dėl to, rugsėjo 10-ąją Lenkijai numušinėjant svetimus dronus, naikintuvai buvo pakelti ir Lietuvos padangėje.Vyriausybė nutarė skubos tvarka Seimui teikti įstatymų pataisas, leisiančias numušti į Lietuvą įskrendančius dronus. Siūloma, kad karinė jėga galėtų būti panaudota prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje. Sprendimą numušti droną priimtų krašto apsaugos ministras.Kaune vis dažniau keliami klausimai dėl žemės sklypų formavimo ir pardavimo. Ypač atkreiptas dėmesys į Šilainiuose iškilusį prekybos centrą „Lidl“. Žemė, ant kurios stovi parduotuvė, iš valstybės rankų atsidūrė pas verslininkus, tarp jų – ir savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis. Po kelių mėnesių už daug kartų didesnę sumą žemė buvo parduota prekybos tinklui.Ved. Liepa Želnienė

„Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų ilgio piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir jungiantis ją su Europos tarptautiniu Šv. Jokūbo kelių tinklu. Šis maršrutas apima įvairias svarbias istorines, kultūrines ir dvasines vietas, o juo kasmet leidžiasi šimtai žmonių. Telšių rajone, Varnių apylinkėse besidriekiančioje atkarpoje nutarta įveiklinti kaimo vietovėse esančias bibliotekas. Apie tai - pokalbis su buvusiu Ožtakių bendruomenės pirmininku, Varnių regioninio parko patarėju Andriumi Bajorūnu.Panevėžio rajone, Bernatoniuose vyko 24-oji „Sūrio šventė“. Jam, iš vietos bendrovės parūpinto pieno, sūrius spaudžia vietos moterys. Kiek litrų pieno sunaudota šiais metais - pasakoja Bernatonių bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė ir kultūros įstaigos vadovė Giedrė Rameikienė.Tykiai pūpsantys namukai, paslaptingos langinės bei durelės, spalvingi takeliai ir vėjyje besisūpuojančios fėjos - pasaulis, kurį galima aptikti Radviliškio rajone, Beinoravos kaimo pašonėje. Šis pasakiškas pasaulis įkurdintas menininkės Monikos Blinkevičiūtės rūpesčiu, kelių berželių paunksmėje.Vilkaviškio rajone esantis Vištyčio ežeras - apipintas legendomis. Apie Vištyčio apylinkėms būdingus padavimus, krašto įdomybes pasakoja Vištyčio regioninio parko patarėjas Nerijus Paškauskas.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos pašonėje Rusija ir Baltarusija šiandien pradėjo mėnesį truksiančias karines pratybas „Zapad“. Paskirtojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, jų mastas šiemet mažesnis nei anksčiau, o tikslas - pademonstruoti karinę galią Vakarams. Tuo metu Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad situacija išlieka nepasikeitusi – puolimo prieš Lietuvą ir NATO rizika yra maža, tačiau galimos įvairios provokacijos.Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja subūrė dalį paleistų politinių kalinių į spaudos konferenciją, o pati teigė, kad tai buvo žmonių deportacija, tačiau, anot jos, reikia ir toliau kovoti už likusių kalinių išlaisvinimą.JAV prezidentas teigia, kad įtariamasis, kuris nužudė konservatyvų politinį aktyvistą Čarlį Kirką, rastas.Vadovėlių trūkumas – vis dar opi problema visose Lietuvos mokyklose. Daliai moksleivių, pagal atnaujintas programas dar neturinčių vadovėlių, klasėse tenka naudotis senesnio leidimo vadovėliais. Kiti – mokosi iš mokytojų paruoštos medžiagos. Ministerija žada sprendimus, tačiau tėvai ir moksleivių sąjunga sako, kad problema kartojasi jau trečius metus.Nyderlandai prisidėjo prie grasinimų boikotuoti „Euroviziją“, jei joje dalyvaus Izraelis.Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos su keliuose partrenktų gyvūnų vaizdais, o po jomis diskusijos apie tai, kad šiemet partrenktų gyvūnų neįprastai daug. Aplinkos apsaugos departamentas patvirtina, kad susidūrimų su gyvūnais daugėja, o Kaune įsikūrusios gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ direktorė sako, kad taip yra dėl sumažėjusių tam tikrų rūšių medžioklės mastų.Nors Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė baigė savo pasirodymą Europos čempionate, jis tęsiasi kitoms komandoms. Šį vakarą įvyks pusfinalių kovos, pirmajame pusfinalyje Vokietija susitiks su Suomija, o antrajame Turkija su Graikija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prasideda Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Jose gali dalyvauti iki 30 tūkstančių karių. Iš jų Baltarusijoje bus apie 8 tūkstančius. Ruošiantis galimoms provokacijoms Lietuva ir kaimyninės šalys stiprina sienos apsaugą. Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad situacija išlieka nepasikeitusi – puolimo prieš Lietuvą ir NATO rizika yra maža, tačiau galimos įvairios provokacijos.Vakar Baltarusijoje paleidus 52 politinius kalinius,Jungtinės Amerikos Valstijos panaikino sankcijas Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“. Baltarusijos opozicija sako, kad tai galėjo būti būtina kaina.Vadovėlių trūkumas – vis dar opi problema visose Lietuvos mokyklose. Daliai moksleivių, pagal atnaujintas programas dar neturinčių vadovėlių, klasėse tenka naudotis senesnio leidimo vadovėliais. Kiti – mokosi iš mokytojų paruoštos medžiagos. Ministerija žada sprendimus, tačiau tėvai ir moksleivių sąjunga sako, kad problema kartojasi jau trečius metus.Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos su keliuose partrenktų gyvūnų vaizdais, o po jomis diskusijos apie tai, kad šiemet partrenktų gyvūnų neįprastai daug. Aplinkos apsaugos departamentas patvirtina, kad susidūrimų su gyvūnais daugėja, o Kaune įsikūrusios gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ direktorė sako, kad taip yra dėl sumažėjusių tam tikrų rūšių medžioklės mastų.Europos krepšinio čempionate dėl apdovanojimų liko kovoti keturios komandos. Šį vakarą Rygoje paaiškės finalininkai.Ved. Darius Matas

Lenkija numušė jos oro erdvę pažeidusius rusiškus dronus. Tai pirmas kartas, kai Rusijos bepiločiai buvo numušti virš NATO šalies. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusija, regis, tai padarė tyčia. Penktadienį Baltarusijoje prasideda bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Gitanas Nausėda kiek anksčiau įspėjo, kad šios pratybos neturėtų būti panaudotos agresijai, tačiau jų metų į Lietuvą gali įskristi ir priešiškų valstybių dronų.Laidoje dalyvauja Ukrainoje kovojęs Arūnas Kumpis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas pulkininkas Donatas Škarnulis, VU TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujoji Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė įsipareigoja gerokai didinti gynybos biudžetą, siekia nuraminti verslą ir gyventojus dėl mokesčių bei žada kitokią kryptį santykiuose su Kinija, tačiau palieka daugelį ankstesnio ministrų kabineto įsipareigojimų kitose srityse.Mažametės pagrobimu kaltinamam Gediminui Filipavičiui prokuroras teismo prašo skirti 20 metų laisvės atėmimo.Policija pranešė tęsianti tyrimą dėl alkoholio vartojimo mokykloje, kurioje prieš metus buvo apgyvendinti dainų šventės dalyviai, taip pat ir nepilnamečiai. Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Jūratė Zailskienė buvo viena iš puotos organizatorių, tačiau tvirtino, kad į mokyklą ji atvežė tik maistą, bet ne alkoholinius gėrimus.Institucijų radarams fiksavus į Lietuvą iš Baltarusijos skrendantį objektą, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog pagrindinė tiriama versija, kad tai buvo meteorologinis reiškinys.Prasidėjus naujiems mokslo metams, dalis kaimuose gyvenančių vaikų vis dar susiduria su pavežėjimo iššūkiais. Tėvai sako, kad dėl nepritaikytų mokyklinių autobusų grafikų jų vaikai neretai negali lankyti būrelių.Neformaliojo švietimo ekspertai sako, kad dėl nelankomų būrelių vaikai gali neatrasti savo talentų. Situaciją gerinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja pirkdama daugiau geltonųjų autobusų.Ved. Darius Matas

Eiropas basketbola čempionātā sākas izšķirošās spēle. Šodien, 6. septembrī, norisināsies četras pirmās astotdaļfināla spēles. Vienā no tām Latvijas izlase tiksies ar lietuviešiem. Spēles sākums plkst. 18.30. Lietuvieši savas apakšgrupas spēles aizvadīja Tamperē, uzvarēja četrās no piecām cīņām - dienvidu kaimiņi pārspēja Lielbritāniju, Melnkalni, Somiju un Zviedriju, bet zaudēja pagaidām perfekti spēlējošajai Vācijai. Latvija apakšgrupā zaudēja Turcijai un Serbijai, bet uzveica Igauniju, Portugāli un Čehiju. Lietuvas izlasei šajā Eiropas čempionātā traumas dēļ vairs nepalīdz pirmais saspēles vadītājs Roks Jokubaitis, bet Latvijai arī savainojuma dēļ vairs nepalīdz uzbrucējs Andrejs Gražulis. Latvijas un Lietuvas basketbola izlase 21.gadsimtā finālturnīros tikušās piecreiz - lietuvieši uzvarējuši trīsreiz, bet latvieši divreiz. Mums, protams, zīmīgākās ir abas Latvijas uzvaras: 2001.gadā arī astotdaļfinālā latvieši triumfēja ar 94:76 (starp citu 15 punktus tajā spēlē guva mūsu kolēģis Uvis Helmanis), bet 2023.gada Pasaules kausā cīņā par piekto vietu Latvija uzvarēja ar 98:63. Kur slēpjas lietuviešu spēks un kā vērtēt Latvijas izlases līdzšinējo sniegumu, stāsta bijušais Latvijas izlases saspēlēs vadītājs, kurš jau ilgstoši Lietuvā strādā par treneri, Sandis Buškevics. Vēl šodien Turcija spēkosies ar Zviedriju, Francija tiksies ar Gruziju un Serbija spēkosies ar Somiju.

Vašingtonas ketina stabdyti karinės paramos programą su Rusija besiribojančioms valstybėms, o tarp jų – ir Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Baltijos šalims ankstesnė Džou Baideno administracija buvo patvirtinusi kelių šimtų milijonų dolerių paramos programą. Politikai situaciją vertina skirtingai - vieni sako, kad finansinė parama buvo ne itin reikšminga, kiti - pabrėžia simbolinę programos reikšmę ir šiame žingsnyje įžvelgia Trampo administracijos gestą Rusijai.Kas pretenduos į likusių dviejų – Aplinkos ir Energetikos ministerijų – vadovus vis dar neaišku. Naująją Vyriausybę paskirtoji premjerė Seimui turėtų pristatyti trečiadienį. Iki tol susitikimams su likusiais kandidatais Prezidentas turės laiko tik antradienį, mat pirmadienį šalies vadovas paskirs į Lietuvą atvykstančiam naujai išrinktam Lenkijos prezidentui. Studijoje Vaidotas Burokas.Jurbarke rimta gelbėjimo operacija. Pagalbos prireikė į keliasdešimties gylio šulinį įkritusiam 37-rių vyriškiui. Galiausiai jį pavyko ištraukti. Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus sako, kad gelbėjimo operacija buvo sudėtinga, o laukiant pagalbos iš Kauno , į šulinį buvo nuleista maisto ir vandens.Radviliškio rajone surengta tradicinė auksinių vestuvių šventė. Joje dalyvavo keliasdešimt porų, drauge gyvenančių 50 metų. Poros tikina, kad svarbiausia yra pagarba ir atjauta vienas kitam, tik tuomet galima gyventi ne tik ilgai, bet ir laimingai.Energetikos ministerijai pasiūlius Vyriausybė laikinai – mėnesiui – nutarė sustabdyti daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios antrojo jūros vėjo parko vystytojo konkursą.Ved. Liepa Želnienė

Jau antrą kartą mūsų studijoje buvęs KAM ministras Laurynas Kasčiūnas, pakalbėjome apie atskristus rusiškus dronus į Lietuvą. Apie susitikimą Aliaskoje, apie perkamus, nereikalingus Braziliškus lėktuvus. Laurynas papasakojo apie statomą dronų sieną ir Latvijos ginklavimosi tempą.Support the show

Penktadienį prasideda antroji „LRT radijo akademija“, o su ja kviečiame į nemokamas garso dokumentikų perklausas kino centre „Skalvija“Meteorologai įspėja apie jų darbą apsunkinančius melagingus straipsnius internete. Juose rašoma, kad Lietuvai gresia klimato anomalijos. Masiškai kuriamos naujienos, kurios sužadina smalsumą, atrodo, kaip tikri straipsniai, bet iš tiesų klaidina. Jos gali būti sugeneruotos dirbtinio intelekto, kurį pasitelkia ir žiniasklaida. Apie tai Jurgos Bakaitės reportažas.Po dvejų metų studijų Jungtinės Valstijose kino režisierius Saulius Baradinskas įgijo magistro laipsnį Amerikos filmų instituto konservatorijoje ir grįžo kurti į Lietuvą.Vilniaus rajone įrengti pirmieji namai, kuriuose jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia jau mėnesį gyvena atskirai nuo tėvų, visą parą gaudami reikalingą pagalbą. Tokios iniciatyvos ėmėsi labdaros ir paramos fondas „Nepatogūs“, kurį įkūrė keturios jaunuolių mamos.Naujausias tyrimas parodė, kad bendruomenėse sklandžiusios baimės dėl žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia kaimynystės grėsmių nepasitvirtino. Atvirkščiai – bendruomenių ir grupinio gyvenimo namų gyventojų su negalia santykiai šiandien daugumoje vietovių vertinami gerai arba labai gerai.Auksinio proto atrankos žaidimas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje šiuo metu studijuoja daugiau kaip 9 tūkst. trečiųjų šalių studentų. Daugiausia jų atvykę iš Indijos (1 465), Pakistano (1 045) ir Baltarusijos (924). Beje, per pastaruosius pustrečių metų studentų iš Indijos skaičius padidėjo 3 kartus, Pakistano – 10 kartų, Bangladešo – 17 kartų, o Maroko – net 18 kartų.Kai kurių šalių, kaip antai Pakistano ar Bangladešo, studentų atvykimas į Lietuvą išaugo po to, kai Australija ir Naujoji Zelandija apribojo šių šalių piliečiams studijų vizų išdavimą.Tarp kitų populiariausių kilmės šalių piliečių, kurie dominuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose, taip pat yra Ukrainos studentai – 725, Bangladešo – 586, Maroko – 537, Izraelio – 405, Nigerijos – 355, Kamerūno – 339, Azerbaidžanas – 329.Vis dėlto, kaip akcentuota šį trečiadienį Migracijos departamento organizuotoje konferencijoje, ne visi atvykėliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių siekia studijų. Maždaug kas devintam - dešimtam jų leidimas gyventi ir studijuoti panaikinamas. Mat migracijos specialistai aptinka, kad tariamas studentas suklastojo asmens duomenis arba, nors atvyksta studijuoti į programą, dėstomą anglų kalba, nesupranta angliškai. Tuo tarpu kai kurios Lietuvos aukštosios mokyklos, ypač kurioms sunkiai sekasi pritraukti vietos jaunimą, priima studijuoti trečiųjų šalių piliečius net neatlikusios vadinamųjų atrankinių interviu, o ir nepasidomėjusios, ar tariamas studentas iš tiesų nori studijuoti, o ne atvyksta ekonominiais sumetimais, pagaliau, ar jis turės iš ko sumokėti už studijas ir pan.Dėl šių priežasčių šiemet jau panaikinti 894 leidimai trečiųjų šalių piliečiams laikinai gyventi ir studijuoti Lietuvoje, dar 780 trečiųjų šalių studentų patys nutraukė studijas ir neteko leidimo, o 107 taip ir neatvyko į Lietuvą ir dėl to prarado teisę gyventi.Bet dar viena bėda yra ta, kad, kai studentas (gavęs fizinę leidimo laikinai gyventi ir studijuoti kortelę) į Lietuvą net neatvyksta, bet pasinaudoja galimybe patekti į kitas Šengeno šalis, jis, jei nekerta Šengeno šalies sienos, ir toliau turi fizinę kortelę, o nors leidimas jam gyventi Lietuvoje ir yra panaikintas. O tai kelia rimtų migracinių rizikų.Kaip tai užkardyti?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento direktorė, dr. Artūras Vasiliauskas, Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius, ir dr. Gediminas Sargūnas, Panevėžio kolegijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Imigrantas iš Irako Vokietijoje įtariama nustūmė 16-metę ukrainietę ant bėgių prieš atvažiuojantį traukinį, mergina žuvo. Jis į Vokietiją atvyko per Lietuvą, atmetus jo prašymą suteikti prieglobstį jis turėjo būti išsiųstas į mūsų šalį, tačiau to padaryta nebuvo.Komunikacijos ekspertė Renata Saulytė sutinka būti kandidate į Aplinkos ministrus. Į Aplinkos ministro poziciją kandidatus deleguoja „Nemuno aušros“ atstovai. Kai kurie ekspertai kritikuoja Saulytės kandidatūrą, sakydami, kad jai gali pritrūkti patirties. Pati Saulytė teigia, kad ministro pozicijai užimti ji turi įvairios patirties.Iš stažuotės Ukrainoje sugrįžo aštuntoji Lietuvos medicinos srities darbuotojų komanda. Šiais metais tai buvo jau paskutinė pirmojo Sveikatos apsaugos ministerijos organizuoto ciklo stažuotė, kurioje medikai bei kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai galėjo susipažinti su darbu karo sąlygomis.Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pietinėje Lenkijos dalyje esančiuose Tatrų kalnuose lokys persekioja išsigandusį turistą, sukrėtė žiūrovus ir paskatino gamtininkus paskelbti rekomendacijų, kaip elgtis susidūrus su gyvūnais.Prasidėjęs rugsėjis į didmiesčius atnešė tas pačias problemas. Vilnių ir kitus miestus sukaustė didžiulės automobilių spūstys.Ved. A. Skamarakaitė

Būtu ideāli, ja primāri mēs izvēlētos Latvijā ražotu pārtiku, bet mūsdienās tikai ar patriotismu cauri netiksi. Vietējam ražotājam nepieciešami trumpji, ar ko pārliecināt patērētāju izvēlēties pašmāju preci. Ar ko iespējams "pārtrumpot" importēto pārtiku? Raidījumā Kā labāk dzīvot vērtē Latvijas Pārtikas uzņēmumu federācijas padomes priekšsēdētāja Ināra Šure, Latvijas Lauku konsultāciju un izglītības centra Lauku attīstības nodaļas vadītāja Elīna Ozola, uzņēmuma "FOOD UNION" vadītājs Eiropā un Latvijā Artūrs Čirjevskis un Latvijas maiznieku biedrības pārstāvis maizniekmeistars Normunds Skauģis. "Mūsu pircējs izvēlas vidusceļu, gan skatās kvalitāti, gan skatās, kas ir iepakojumā, gan arī skatās uz drošību," norāda Ināra Šure. "Jo loģistikas ķēde ir īsāka, jo drošāka ir pārtika," turpina Ināra Šure. "Tas nozīmē, ka visērtākā un vislabākā ir vietējā pārtika ar savu kvalitāti, jo mūsu pārtikā ir trīs galvenie kritēriji – drošība, kvalitāte un atbalstām vietējo ražotāju. Šie "trīs vienā" ir svarīgākais, ko vajadzētu saprast pircējam, pat ja ir nedaudz dārgāks produkts, ir savai veselībai labāk, tautai un valstij labāk." Artūrs Čirjevskis salīdzina ar Dāniju un vērtē, ka tur sentiments pēc vietējiem ražojumiem ir mazāks, nekā novēro Latvijā. "Tādu plašu plauktu ar svaigiem produktiem, kā Latvijā, varbūt arī Baltijā, jūs nekur neredzēsiet. Tik daudz svaiga sortimenta - deserti, jogurti, biezpiena sieriņi. Lielākoties Rietumeiropā plauktā var redzēt 4-5 jogurtus un tie paši būs vienkārši, bez lielām ogām, iekļāvumiem," atzīst Artūrs Čirjevskis. Ināra Šure tomēr norāda, ka piena produktu segmentā vajadzētu vairāk orientēties uz vietējiem, jo tikai 50 % ir vietējais piens.  "Igaunijā gandrīz 90% pērk vietējo produktu, Lietuvā tas ir nedaudz zemāk. Mums ir izteikti tas, ka aizvedam pienu daudz uz Lietuvu un atved jau ar pievieno vērtību produktu. Tas nav pareizi. Svarīgas ir tirgotāju stratēģijas," vērtē Ināra Šure. Ar savu produkciju noteikti varam nodrošināt Latviju gan ar jogurtiem, gan sieriņiem, gan pienu. Tas, ka plauktā stāv importa jogurti, sviests, ir ļoti nepareizi no vietējo tirgotāju stratēģijām." 

Bitininkai sako, kad ši vasara - itin prasta, bitės badauja. O kaip atrodo miesto bičių ekonomika? Ir kodėl į Lietuvą plūsta padirbtas medus? Pokalbis su miesto bitininkystės "Urbanbee" projekto vadovu Pauliumi Chockevičiumi.Taip pat ar aukso amžius IT specialistams tikrai baigiasi? Komentuoja technologijų sektoriaus ekspertas Mindaugas Ubartas.Ir kaip tenisininkas Rogeris Federeris uždirbo milijardą?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kokius ministrus į naująją Vyriausybė deleguos socialdemokratai. Partija taip pat sprendžia ką siūlys į Seimo pirmininkus. Juo gali tapti nebūtinai Juozas Olekas – kandidatuoti neatsisako ir Rasa Budbergytė.Nacionalinių teatrų ir muziejų vadovams kreipusis į premjerę Ingą Ruginienę dėl laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio likimo, ministrė pirmininkė ramina bendruomenę ir tikina – pateiktas kandidatas į Kultūros ministerijos vadovus šioje pozicijoje puikiai susitvarkys.Vėl daugėjant nelegaliai į Lietuvą keliaujančių migrantų, pasieniečiai ieško būdų juos sustabdyti neįvedant patikros pasienyje. Sienos stebėjimui ketinama pasitelkti dronus, numatyti bendri mokymai su Lenkijos pasieniečiais.16-mečio tėvai padavė į teismą ir kaltina, kad dirbtinio intelekto pokalbių robotas „ChatGPT“ prisidėjo prie jų sūnaus savižudybėsOrganizacija „Reporteriai be sienų“ Gazos ruožą apibūdina kaip pavojingiausią vietą žiniasklaidai pasaulyje. Žiniasklaidos laisvę ginantys aktyvistai atkreipia dėmesį, kad Izraelis dažnu atveju tikslingai taikosi į žurnalistus - per šios savaitės dvigubą smūgį ligoninei Gazos ruože žuvo 20-t žmonių, 5-i iš jų - žurnalistai, kurie atvyko į įvykio vietą po pirmosios atakos. Pasak „Reporterių be sienų“, nuo karo Gazos ruože pradžios žuvo daugiau kaip 200-ai žiniasklaidos darbuotojų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas tęsia susitikimus su kandidatais į Vyriausybės ministrus.Naujos Rusijos atakos Ukrainos sostinėje. Šios šalies oro pajėgos skelbia, kad usija per naktį į Ukrainą paleisti 598 dronai ir 31 raketa. Tai yra antras pagal dydį skaičius per visą plataus masto karą.Vėl daugėjant nelegaliai į Lietuvą keliaujančių migrantų, pasieniečiai ieško būdų juos sustabdyti neįvedant patikros pasienyje, kaip tai daro lenkai. Sienos stebėjimui ketinama pasitelkti dronus, numatyta ir kitų priemonių.Kodėl pasaulio ekonomika, anot „Financial Times“ ekonomikos apžvalgininko Kriso Džailso, nebeturi aiškaus lyderio, kokiu ilgą laiką buvo Jungtinės Amerikos Valstijos. Ką tai reiškia mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva. Ir kaip naujoji pasaulio tvarka veikia ekonomiką, kai aiškių taisyklių nėra, o prezidento Donaldo Trumpo tarifai ir kiti ekonominiai sprendimai išlieka neprognozuojami.Ved. Darius Matas

Dabas aizsardzības pārvalde kopā ar Latvijas Valsts mežiem strādā pie purvu ekosistēmas atjaunošanas īpaši aizsargājamās dabas teritorijās. Noslēgušies pirmie darbi, pabeigta izpēte piecos purvos, kur savulaik notikusi kūdras ieguve. Kā stabilizēt ekosistēmu šādā vidē un kāpēc purvam vajag ūdeni? Sarunā piedalās Dabas aizsardzības parvaldes projektu vadītāja Inga Hoņavko, Latvijas Universitātes vadošais pētnieks, ģeologs Andis Kalvāns un botāniķe Agnese Priede. Purvi kalpojuši kā slazds vai kā patvērums arī kaujiniekiem. Šī gada martā traģiskais notikums Lietuvā, kad Pabrades poligonā purvā militāro mācību laikā noslīka ASV armijas bruņumašīna ar četriem kareivjiem iekšā, pirms gadsimta ceturkšņa uzietie padomju armijas tanki purvā pie Pienavas, latviešu strēlnieku kaujas ar vācu armijas vienībām Tīreļpurvā Pirmā pasaules kara laikā un partizānu slēptuves purvos tūlīt pēc Otrā pasaules kara – šie ir tikai daži no piemēriem. Taču tik liela sasaiste šīm vietām ar militāro vēsturi vis nav, saka Nacionālās aizsardzības akadēmijas pētnieks, vēsturnieks Valdis Kuzmins. Taču, ja kā kauju vietas vai slazdi minētās mitraines nav populāras dažādu bruņotu sadursmju laikā, tad lūkojam izzināt, kā purvi ir kalpojuši kā slēptuves. Vai zinājāt, ka Balvu novada Stompaku purvā kara laikā mitinājās aptuveni 350 cilvēku, tur atradās gan dzīvojamie bunkuri, gan zirgu novietnes? Arī baznīcas bunkurs, vienā no nocietinātajām būvēm nacionālie partizāni pat bija ierīkojuši maizes ceptuvi. 

Juneta Krylovaitė – pirmoji lietuvė, perplaukusi Lamanšo sąsiaurį.Koks turėtų būti geras vadovas? Pokalbis su Lietuvos šaulių sąjungos vadu plk. Linu Idzeliu apie jo knygą „Užrašai apie vadovavimą ir lyderystę. Ką išmokau ir supratau per 30 metų Lietuvos kariuomenėje“Kas lemia alyvuogių aliejaus kokybę? Kaip suprasti, kad jis geras? Pokalbis su alyvuogių aliejaus someljė. Apie tai su alyvuogių aliejaus somelje Liana Davletšina.Klimato kaitos rubrika. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su tarptautiniais partneriais ieško būdų kaip maisto atliekas paversti vertingais produktais, tinkamais kosmetikai ar papildams. Pasakoja KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Protestu pavadībā Lietuvā šodien apstiprināta jaunā premjerministre; Darba devēji uzskata, ka budžeta izdevumu samazināšana ne tuvu nav tādā līmenī, kādā tai vajadzētu būt, turklāt rosināta lielā mērā uz pašvaldību rēķina; Ja nākamgad celsies preses piegādes tarifs, to sola kompensēt no valsts budžeta.

Daugiau veiksmo

Rīgā notiks Eiropas Iluzionisma vēstures kongress. Valstiskuma balvu šodien saņem Imants Lancmanis. Lietuvā apstiprina premjeri. TET attīstības plāni.

(Originaliai publikuota Nauja Scena tinklalaidės sraute) Shoegaze – sapninga, svajinga, euforiška roko muzikos kryptis – negalėjo ateiti į Lietuvą tada, kai susiformavo vėlyvaisiais 80-aisiais Jungtinėje Karalystėje. Bet šį skambesį pamilo naujos Lietuvos grupės šiandien. Jūsų įsijungtą „Naujos scenos“ tinklalaidės epizodą skiriame joms. Per dabartinį Lietuvos shoegaze scenos žemėlapį veda Vilniaus grupės kellyviewcontrol gitaristė, dainininkė ir dainų autorė Ieva Urbonaitė. Epizode išgirsime vietos grupes Varža, Amber Street ir solo kūrėją Dykra. Visi šie nauji lietuviškos muzikos vardai į savo kūrinius įtraukia shoegaze muzikos elementus – šaižias gitaras, į antrą planą pasitraukusius vokalus, eksperimentinį pedalų naudojimą. To rezultatas – romantiška, katarsiška, švelniai letargiška muzika, žyminti kultūrinį pokytį scenoje. Epizodo autorė ir garso režisierė: Ieva Urbonaitė Redaktorius ir teksto autorius: Karolis Vyšniauskas Fotografas: Denis Vėjas Vizualizacijos autorius: Myles Kramer Garso redaktorė: Kata Bitowt Epizodo vizualizacija: https://youtu.be/O4yAbzkhSSg  Epizodo aprašas NARA.lt: https://nara.lt/lt/articles-lt/shoegaze-lietuvoje-ieva-kellyviewcontrol  Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Devynioliktame amžiuje gyvenusio lietuvių tautosakininko Antano Juškos knyga turi intriguojančią istoriją. Juška, pasišventęs gelbėti lietuvių kalbą, užsirašinėdavo žodžius, tarp jų ir dainas, suorganizavo, ko gero, pirmąjį dainų konkursą Lietuvoje. Jo dainų rinkinys išleistas spaudos draudimo laikotarpiu ir slapta atgabentas į Lietuvą vienai iš jo konkursų laimėtojų. Ta pati knyga nuskendo kartu su Titaniku, o maždaug prieš dešimtmetį iš jo iškelta. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.

Dėl pokyčių valdžioje politologams ši vasara – itin darbinga. Kaip atrodo politologų darbo užkulisiai? Pokalbis su Klaipėdos universiteto politologe Gabriele Burbulyte.Pajūrio gelbėtojai sako kartais net patys negalintys patikėti, kaip tėvai tiesiog piktybiškai neprižiūri savo mažamečių vaikų – leidžia jiems vieniems bristi į jūrą, o patys net nežiūri į jų pusę, nereaguoja į įspėjimus. Kaip paskatinti tėvus atidžiau prižiūrėti savo vaikus, ilsintis prie vandens?Klaipėdos vardą garsinantis choras „Cantare“ neseniai atšventė 35 metų jubiliejų bei pelnė „Aukso paukštę“ – pripažintas geriausiu praėjusių metų mėgėjų choru Lietuvoje. Kaip dešimtys žmonių, besisukdami savo kasdieniuose rūpesčiuose, dar sugeba šitiek metų išlaikyti labai kokybišką chorą?Devynioliktame amžiuje gyvenusio lietuvių tautosakininko Antano Juškos knyga turi intriguojančią istoriją. Juška, pasišventęs gelbėti lietuvių kalbą, užsirašinėdavo žodžius, tarp jų ir dainas, suorganizavo, ko gero, pirmąjį dainų konkursą Lietuvoje. Jo dainų rinkinys išleistas spaudos draudimo laikotarpiu ir slapta atgabentas į Lietuvą vienai iš jo konkursų laimėtojų. Ta pati knyga nuskendo kartu su Titaniku, o maždaug prieš dešimtmetį iš jo iškelta.Ved. Edvardas Kubilius

Klimato kaitos rubrika. Prancūzija imasi riboti ultra greitąją madą. Šalies Parlamentas priėmė įstatymą, nukreiptą prieš ultra greitosios mados gigantus tokius kaip „Shein“ ir „Temu“ – draudžiamos jų reklamos, apmokestinami itin pigūs drabužiai. Kaip Lietuvoje sprendžiamas tekstilės pertekliaus klausimas?Kai paskatinti žmones daugiau judėti? Kiek kasdieninis judėjimas lemia mūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą? Pokalbis su Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Albertu Skurvydu.Didžioji dalis lietuvių sako, kad informacijos apie tai, kaip išvengti finansinių sukčių yra pakankamai ir ji lengvai suprantama. Ypač informacijos pakanka vyriausio amžiaus gyventojams. Tai parodė naujausia „Citadele“ banko užsakyta apklausa.Kokius naratyvus Kremliaus propaganda platino apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusius dronus? Apie tai su Pilietinio atsparumo iniciatyvos tyrėja Urte Andriukaityte.Lietuvos ūkiuose sirpsta uogos. Jurgita ir Tautvydas Grikavičiai, išbandę uogų auginimą Varėnos rajone, Jurgitos tėvų sodyboje, ryžosi kurti savo ekologinį uogų ūkį. Įsigijo žemės Širvintų rajone, pasodino aviečių, braškių, derlių nokina ir kopūstai, cukinijos. Kitais metais sodins dar daugiau. Vietoje, kurią pavadino "Draugišku ūkiu". Kiek kainuoja Lietuvoje įkurti ekologinį ūkį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prasidėjo valdančiosios koalicijos derybos dėl tolesnio bendradarbiavimo. Šiandien socialdemokratai susitiko su „Nemuno aušros“ atstovais. O į premjero postą deleguojama Inga Ruginienė, kalbėjosi su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. Aiškėja, kad vyriausybėje keisis mažiausiai keturi ministrai, o gal ir daugiau.Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su generaline prokurore Nida Grunskiene ir kalbėjosi apie pastarojo meto rezonansinius tyrimus. Šiuo metu, Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl liepos pabaigoje į Lietuvą įskridusio drono. Taip pat, tiria bylas, susijusias su ekspremjeru Gintautu Palucku, susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu, tiria skundą dėl krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, taip pat aiškinasi galimą politikų spaudimą Kalėjimų tarnybos vadovui.Kvietimus studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet gavo 20,9 tūkst. stojančiųjų – apie pusantro tūkstančio daugiau nei pernai.Artėjant penktadienį planuojamoms Amerikos ir Rusijos prezidentų deryboms, Europos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai rengia skubų pasitarimą. Reikalaujama, kad į derybas būtų pakviestas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Joniškyje nuo savaitgalio tvyro nežinia dėl centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės. Praėjusios savaitės pabaigoje laboratorija nustatė, kad vanduo nėra saugus, nes jame rado mikrobiologinio užkrato.Pačioje Klaipėdos širdyje esančios Atgimimo aikštės atnaujinimo darbus vis stabdo aptinkami sprogmenys.Ved. Andrius Kavaliauskas

Savienoto Valstu prezidents Donalds Tramps ir devis Krievijai laiku līdz piektdienai izlemt par kara apturēšanu Ukrainā, citādi solītas jaunas sankcijas, kas būs sāpīgas Maskavai. Krievijas uzsāktais karš īpaši izdevīgs ir bijis Indijai, kas pēdējo gadu laikā lēti iepirkusi daudz Krievijas naftas, tajā skaitā tirgojot to tālāk pasaulē dārgāk. Bet Lietuvā ir kritusi valdība pēc tam, kad no amata atkāpās premjerministrs. Aktualitātes analizē politologs Arnis Latišenko un Rīgas Stradiņa universitātes pasniedzējs, Austrumeiropas politikas pētījumu centra vadītājs Māris Cepurītis. Lietuvas valdība izrādījusies neilglaicīga Premjerministra Gintauta Palucka valdība stājās pie savu pienākumu pildīšanas 2024. gada decembrī pēc tam, kad viņa pārstāvētā Lietuvas Sociāldemokrātiskā partija bija guvusi spožus panākumus Seima vēlēšanās. Sociāldemokrāti nevēlējās veidot koalīciju ar kādu no samērā ilglaicīgajām partijām – Tēvzemes savienību jeb Kristīgajiem demokrātiem, Zemnieku un zaļo savienību vai Liberāļu savienību, kas visi tiek raksturoti kā drīzāk konservatīvas ievirzes spēki. Tā vietā par sociāldemokrātu koalīcijas partnerēm kļuva divas pēdējos gados dibinātas partijas: kreisi centriskā Demokrātu savienība „Par Lietuvu” ar kādreizējo premjerministru Sauļu Skverneli priekšgalā un nacionālistiskā un populistiskā „Nēmunas rītausma”, kuras dibinātājam un līderim Remigijum Žemaitaitim ir, cita starpā, antisemīta reputācija. Tomēr Palucka kabineta klupšanas akmens, kas novedis pie 4. augustā notikušās valdības demisijas, izrādījusies nevis koalīcijas politiskā struktūra vai kādas starppartiju sadarbības problēmas, bet gan pats premjers. Viss sākās ar it kā nevainīgu sociālo tīklu publikāciju, kurā premjerministrs redzams makšķerējot karpas kopā ar miljonāru Tautvīdu Baršti un Druskininku pilsētas mēru Ričardu Maļinausku. Tas kļuva par signālu mediju interesei par valdības galvas biznesa sakariem, atklājot vairākus aizdomīgus faktus. Paluckim daļēji piederošs uzņēmums saņēmis aizdevumu ar īpašiem noteikumiem no Lietuvas Nacionālās attīstības bankas, kad tā līdzīpašnieks jau atradies premjera amatā. Sāka uzpeldēt netīkamas detaļas no pagātnes, saistītas ar aizdomīgiem privatizācijas darījumiem un dienesta stāvokļa ļaunprātīgu izmantošanu, esot Viļņas pašvaldības administrācijas vadībā. Par vaiņagojumu visam kļuva atklājums, ka premjerministra svainei piederošs uzņēmums saņēmis vairāk nekā 170 tūkstošus Eiropas Savienības fondu līdzfinansējuma dažādu elektroiekārtu ražošanas projektam un šī projekta ietvaros pasūtījis bateriju sistēmas par 145 tūkstošiem jau minētajā Palucka uzņēmumā. Pēc preses publikācijām izmeklēšanu uzsāka arī Lietuvas Finanšu noziegumu izmeklēšanas dienests, Īpašās izmeklēšanas dienests un Augstākā amatpersonu ētikas komisija. Kad Viļņā sākās protesti, savienība „Par Lietuvu” piedraudēja pamest valdības koalīciju, un arī prezidents Gitans Nausēda pieprasīja no premjerministra pierādījumus par apsūdzību nepamatotību vai demisiju, Gintauts Palucks izvēlējās pēdējo. Tas nozīmēja arī valdības atkāpšanos. Tā kā jaunu valdību Seims, visdrīzāk, apstiprinās tikai septembrī, kad būs atgriezies no vasaras brīvdienām, esošais kabinets turpinās darbu pagaidu valdības statusā līdzšinējā finanšu ministra Rimanta Šadžus vadībā. Tramps arī pavicina kodolmilnu Krievijas varasvīru plātīšanās ar savu kodolarsenālu, dodot mājienus par tā iespējamu lietošanu, ja agresorvalsts nonāktu kritiskā situācijā, jau kļuvusi par ierastu lietu. Visbiežāk šo „kodolmilnas” vicināšanu Kremlis uztic kādreizējam prezidentam, šobrīd Valsts drošības padomes priekšsēža vietniekam Dmitrijam Medvedevam, uz kura izrunāšanos Rietumos, savukārt, jau ierasts īpaši nopietni nereaģēt. Tāpēc daudziem, domājams, bija pārsteigums, kad pēc kārtējiem apokalipses piesolījumiem no Medvedeva puses prezidents Tramps pagājušajā 1. augustā vienā no saviem sociālo tīklu kontiem ierakstīja: „Pamatojoties uz bijušā Krievijas prezidenta Dmitrija Medvedeva [..] ārkārtīgi provokatīvajiem paziņojumiem, esmu pavēlējis divām kodolzemūdenēm ieņemt pozīcijas atbilstošos reģionos, ja nu gadījumā aiz šiem muļķīgajiem un uzkūdošajiem paziņojumiem slēptos kas vairāk.” Kā norāda eksperti, aiz Baltā nama saimnieka paziņojuma diezin vai slēpjas konkrēta militāri stratēģiska akcija. Tik nav skaidrs, kas domāts ar „kodolzemūdenēm” – ar kodolieročiem aprīkotas zemūdenes vai zemūdenes ar kodolreaktora dzinēju, kādas ir visas šobrīd Savienoto Valstu Jūras spēku sastāvā esošās. Jau kopš aukstā kara laikiem gan Savienoto Valstu, gan Krievijas zemūdens flotes vienības, tai skaitā ar kodolieročiem uz klāja, regulāri uzturas pasaules okeānā, arī rajonos, no kuriem var dot triecienu pretējās puses teritorijai. Prezidenta paziņojums, tādējādi, pamatā uztverams kā deklaratīvs žests, kas iekļaujas pēdējā laikā pret Kremli vērstās daudz nīgrākās retorikas kontekstā. Kā zināms, sākotnēji agresorvalstij doto piecdesmit dienu termiņu miera procesa uzsākšanai Baltā nama saimnieks pagājušonedēļ pamatīgi saīsināja, un nu Krievijai jārēķinās ar iespējamām sankcijām jau šopiektdien 8. augustā. Tajā pat laikā šodien, 6. augustā, Maskavā ierodas Trampa īpašais vēstnieks Stīvs Vitkofs, kuram līdz šim bijusi Putinam īpaši izdabājoša sarunvedēja reputācija. Iepriekšējo reizi viņš Maskavā bija aprīlī, toreiz pauda optimismu par Putina vēlmi uzlabot attiecības ar Vašingtonu un, attiecīgi, gatavību vienoties par karadarbības pārtraukšanu. Šim optimismam izplēnot, Vitkofs uz laiku nozuda no Krievijas–Ukrainas miera sarunu skatuves, pārslēdzoties uz Tuvajiem austrumiem. Nu atliek vien minēt, ko sola viņa atgriešanās. Indija nepiekrīt grēkāža lomai 4. augustā intervijā telekanālam CNBC Donalds Tramps nāca klajā ar skarbiem piesolījumiem Indijai, zīmējot to kā teju galveno Putina kara mašīnas eļļotāju. Indija pērkot Krievijas naftu un Krievijas ieročus, un par to tiek solīts jau rīt ieviest vēl lielākus ievedmuitas tarifus – vēl papildus tiem 25%, kuri tika izsludināti jau pagājušonedēļ. Agrāk no Indijas puses izskanējuši pat signāli, ka tā varētu atteikties no lētās Krievijas jēlnaftas importa, taču realitātē to izdarīt ir ļoti grūti, katrā ziņā ātrā laikā. Krievijas fosilo energoresursu eksports uz Dienvidāzijas lielvalsti nav iesācies vakar un pat ne pirms trīs gadiem – tas notiek jau desmitgadēm ilgi un šobrīd veido apmēram trešdaļu no Indijas naftas importa, nodrošinot apmēram ceturto daļu no valsts vajadzībām. Attiecīgā energoresursu plūsma jau ierēķināta ekonomikas attīstības prognozēs. Indijas ekonomika, jau pašreiz ceturtā lielākā pasaulē, turpina augt, un arvien vairāk indiešu ģimeņu var atļauties savu auto vai motociklu. Tiek lēsts, ka ap 2030. gadu Indija apsteigs Ķīnu naftas produktu patēriņa ziņā. Strauja atteikšanās no Krievijas naftas nozīmētu smagu naftas produktu deficītu un, attiecīgi, cenu kāpumu ne tikai Indijā, bet arī starptautiskajā tirgū, kad milzīgā valsts steigtos meklēt citus piegādes avotus. Pie tam izvēle ir ierobežota, jo, līdzīgi kā Krievijas nafta, sankcionēts ir arī imports no Irānas un Venecuēlas, no kuru fosilā kurināmā Indija jau savulaik ir atteikusies. Ievērojot visu iepriekš teikto, nav brīnums, ka pirmdien Ņūdeli pauda: Savienoto Valstu vēršanās pret Indiju ir negodīga un neattaisnota. Rietumi tagad domājot sodīt indiešus, kamēr paši turpina iepirkt, piemēram, krievu minerālmēslus un citas ķimikālijas. Kā spriež eksperti, premjerministra Narendras Modi valdība visdrīzāk centīsies manevrēt, turpinot sarunas ar Vašingtonu un meklējot, ar ko pamazām aizvietot Krievijas jēlnaftu. Tajā pat laikā šodien Maskavā ieradies Indijas premjera nacionālās drošības padomnieks Adžits Dovals, lai apspriestu gan par turpmāko ekonomisko un drošības sadarbību, gan šogad paredzēto Vladimira Putina vizīti Indijā. Sagatavoja Eduards Liniņš.     

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia kreipimųsi dėl skirtingų įkainių vyrams ir moterims naktinio pasilinksminimo vietose. Besikreipiantys žmonės dalijasi, kad atvykus į naktinį klubą, vyrų prašoma susimokėti 15 eurų, o moterų – 5. Kitur merginos atvirai kviečiamos apsilankyti nemokamai. Kiek diskriminacijos lyties pagrindu tebėra paslaugų sferoje?Rugpjūtį studentams sužinojus į kurią aukštąją mokyklą įstojo, prasideda vienas karščiausių mėnesių nekilnojamo turto rinkoje. Kiek nuomos kainos išauga šiuo laikotarpiu? Kada galima kreiptis dėl dalies būsto nuomos mokesčio kompensacijos? Ką svarbu įvertinti sudarant būsto nuomos sutartį?Aplinkos ministerija siūlo neberiboti sumedžiojamų briedžių skaičiaus. Ministerija savo siūlymą grindžia tuo, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo kanopinių laukinių gyvūnų, jie daro vis didesnę žalą miškui, žemės ūkio pasėliams. Šis siūlymas susilaukia kritikos. Jam nepritaria ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.Du istorikai ir dviračių entuziastai iš Vokietijos kartu sukūrė švietėjiško dviračių žygio po Mažąją Lietuvą formatą. Jų tikslas – padaryti istoriją patiriamą ne klasėse ar konferencijų salėse, o judant, minant pedalus, sustojant, stebint, diskutuojant. Dalyviai iš Lietuvos ir Vokietijos ne tik mynė dviračius beveik 500-us kilometrų, bet ir skaitė trumpus pranešimus apie Mažosios Lietuvos istoriją, žydų gyvenimą ir Holokaustą Lietuvoje, buvusią ir dabartinę sienų tvarką Šiaurės Rytų Europoje.Taip pat jūsų laukia pažintis su virtuvės šefu, ūkininku Donatu Šatkausku, kuris devynerius metus su komanda puoselėja ekologiškų mikrožalumynų auginimą. Vilniaus rajone esančiame „MicroŽalias“ ūkyje auginami 23-ijų skirtingų rūšių mikrožalumynai, tarp jų - ir valgomos gėlės.Ved. Darius Matas

Aktualus klausimas. Socialdemokratai spręs, ką deleguoti į premjerus. Partijos skyriai šiame poste norėtų matyti Mindaugą Sinkevičių, Juozą Oleką, Ingą Ruginienę, Robertą Duchnevičių. Kaip galimi kandidatai minimi ir Eugenijus Sabutis bei Rimantas Vaitkus. Kuris kandidatas atrodo tinkamiausias?Inauguruojamas naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. Politologai sako, kad euroskeptiškų pažiūrų prezidentas dar labiau nei Andžejus Duda gali naudotis savo teise blokuoti Donaldo Tusko Vyriausybės iniciatyvas.Prokurorai toliau aiškinasi, kaip ir kodėl į Lietuvą prieš pusantros savaitės įskrido dronas. Pranešta, kad Gaižiūnų poligone rastas dronas skraidino 2 kilogramus sprogstamosios medžiagos.Baigiasi pirmasis stojimo į aukštąsias mokyklas etapas. Kokie rezultatai ir ar jie teisingesni, ŠMSM nusprendus padidinti geriausiai egzaminus išlaikiusiųjų konkursinį balą?Gargžduose įvykusi nelaimė, kai agresyvus šuo, įbėgęs į kiemą, mirtinai sudraskė šeimos augintinį, iškėlė klausimą, ar užtikrinama agresyvių gyvūnų kontrolė?Ved. Edvardas Kubilius

Mindaugas Sinkevičius apsisprendė nesiekti premjero posto, nepaisant to, kad būtent jis sulaukė didžiausios socialdemokratų skyrių paramos. Kiti pagrindiniai kandidatai - Inga Ruginienė, Juozas Olekas ir Robertas Duchnevičius sulaukė panašios skyrių paramos. Buvo pasiūlyta ir naujų kandidatų - susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir švietimo ministrės patarėjas Rimantas Vaitkus.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė komentuos Gaižiūnų poligone surasto bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvą aplinkybių tyrimą.Birželį nuo pareigų nušalintas karinės žvalgybos vadas Elegijus Paulavičius abipusiu susitarimu su krašto apsaugos sistemos vadovybe palieka karinę tarnybą, o tarnybinis patikrinimas dėl jo elgesio su pavaldiniais yra nutraukiamas. Karinės žvalgybos vado advokatas pranešė, kad Paulavičius atsiims ieškinį teismui dėl nušalinimo nuo pareigų birželį.Žemės ūkio ministerija stebi sudėtingą situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, susijusią su daug aukštesniais nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainiais.Klaipėdoje šiandien savo jėgas išmėgino paplūdimiuose budintys gelbėtojai, kurie varžėsi tradiciniame čempionate. Na ir šiemet jie juokauja, jog vasaros – nėra, esą dienas, kai nebuvo iškelta maudytis draudžianti raudona vėliava, galima suskaičiuoti kone ant rankos pirštų. Tai kokia gi ši vasara gelbėtojams, ar daug darbo jie turėjo?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, numatantį Vyriausybės ir socialdemokrato Gintauto Palucko atstatydinimą iš premjero pareigų. Šalies vadovas dekretu taip pat pavedė laikinajai Vyriausybei eiti pareigas. Ministrų kabinetui laikinai vadovaus finansų ministras Rimantas Šadžius.Jungtinių Valstijų specialaus pasiuntinio laukia vizitą į Maskvą. Čia jis atvyksta po virtinės grasinimų tarp prezidento Donaldo Trampo ir Dūmos nario Dmitrijaus Medvedevo. Aukšto rango Trampo patarėjas Styvenas Milleris griežtai pasisakė apie Indiją dėl rusiškos naftos ir ginkluotės pirkimo ir pagrasino naujomis sankcijomis.Javapjūtės sezonas neįprastai vėlyvas. Kombainai dar tik pradeda važiuoti į laukus, nors iki rugpjūčio įprastai jau būdavo nukulti rapsai. Dėl gausaus lietaus grūdai į elevatorius keliauja drėgni, išlaidos džiovykloms auga.Santaros klinikos paskaičiavo, kad per metus ligoninėje miršta apie du tūkstančius pacientų. Todėl siekiant sumažinti mirčių skaičių klinikose pradėjo veikti nauja pagalbos iškvietimo ir reagavimo sistema.Prezidentūroje šalies vadovas Gitanas Nausėda priėmė oficialaus vizito į Lietuvą atvykusį Izraelio prezidentą Isaką Hercogą. Valstybių vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai, situaciją Artimuosiuose Rytuose, be to, drauge dalyvavo Lietuvos ir Izraelio ekonomikos, verslo ir mokslo forume.Ved. Andrius Kavaliauskas

Socialdemokratai ir aušriečiai bando gesinti ugnį, kurią įplieskė demokratų lyderis Saulius Skvernelis, šįryt pareiškęs, kad jo partija trauksis iš koalicijos, jei Gintautas Paluckas liks premjero poste. Pareiškęs, kad gali eiti ministro pirmininko pareigas Juozas Olekas jau susitiko su prezidento patarėju Frederiku Jansonu, tačiau Oleko kandidatūra į premjerus netinka Nemuno aušrai.Japonija ir Havajai skelbia atšaukiantys didžiąją dalį ribojimų, paskelbtų dėl cunamio pavojaus, atsiradusio po itin galingo žemės drebėjimo Kamčiatkoje. Tačiau vis dar yra vietų, kurios susiduria su padidėjusia pavojaus grėsme.Kai kuriose Lietuvos vietose pastarąją parą iškritęs kritulių kiekis beveik siekia mėnesio normą. Daugiausiai lijo Varėnos, Elektrėnų, Trakų apylinkėse. Kai kurios savivaldybės teigia planuojančios skelbti ekstremaliąją situaciją.Lietuva nesvarsto atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, sako ministrai, tačiau opozicija sako matanti ženklų, kurie rodo kitą situaciją. „Birių krovinių terminalo“, kurį iš dalies valdo „Belaruskalij“, vadovas kreipėsi į Vyriausybę siūlydamas mainus. Konservatoriai šiandien buvo išsikvietę susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį.Singapūre vykstančiame pasaulio vandens sporto šakų čempionate dalyvauja net 62 neutralūs atletai iš Rusijos. Plaukimo varžybose jų yra 30-mt. Kiti jau startavo arba dar startuose šuolių į vandenį ir sinchroninio plaukimo varžybose. Prieš metus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik vienas neutralus atletas iš Rusijos.Ved. Liepa Želnienė

Antrą kartą per mėnesį į Lietuvą galimai iš Baltarusijos įskridus bepiločiam orlaiviui, Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė žada uždaromos oro erdvės koridorius, kurie leist lengviau neutralizuoti galimas grėsmes.Nuo balandžio Lietuvoje daugiau žmonių gali pasinaudoti viešojo transporto lengvatomis. Pavyzdžiui, 50 proc. nuolaida tolimojo susisiekimo autobusuose ar traukiniuose taikoma visiems vaikams iki 18 metų. Tarp naujų lengvatų – 50 proc. lengvata visiems pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms važiuoti tolimojo susisiekimo autobusais ir traukiniais. Iki šiol tokia lengvata buvo galima pasinaudoti tik nuo septyniasdešimties. Lengvatų yra ir daugiau, tačiau pastebima, kad dalis gyventojų apie jas nežino ir nesinaudoja.Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų. Organizatoriai sako, kad norinčių prisijungti netrūko, tačiau dėl vyraujančių stereotipų ir baimės teko susidurti su sunkumais ieškant vietos repeticijoms bei premjerai.Šiaulių rajono gyventoja pasakoja, kad jos nepilnametis sūnus su draugu buvo sumušti bendraamžių. Paaugliai buvo parklupdyti automobilių stovėjimo aikštelėje, juos spardė kaukėti taip pat nepilnamečiai. Vaizdo įrašas vėliau platintas internete. Iš vaizdo įrašo mama sako ir sužinojusi, ką patyrė sūnus, tuomet parašė pareiškimą policijai. Tačiau policija ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes įtariami smurtautojai neturi 16 metų ir negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Policija pasiūlė mamai pačiai kreiptis į teismą.Ved. Rūta Kupetytė

Virš Vilniaus skraidęs iš Baltarusijos atklydęs dronas vis dar nerastas. Kaip po antros tokios pamokos Lietuva stiprins savo oro gynybą ir reakciją į incidentus?LRT Tyrimų skyrius skelbia, kad premjeras Gintautas Paluckas yra gavęs 200 tūkst. eurų paskolą iš savo dalinai valdomos įmonės „Emus“, skelbia . Jų surinkti duomenys rodo, kad pirmoji 180 tūkst. eurų paskola ministrui pirmininkui suteikta 2023 m., tačiau praėjusių metų pradžioje ji buvo padidinta iki 200 tūkst. eurų.Šiąnakt policija sulaikė vyrą, kuris įtariamas užpuolęs ir bandęs išprievartauti po koncerto „Jaunas kaip Vilnius “ šeštadienio naktį namo ėjusią moterį. Ji sužalota peiliu, gydoma ligoninėje. Pareigūnai aiškinasi ir įvykio Nidoje aplinkybes, čia moteris sako buvusi specialiai apsvaiginta ir prievartauta dviejų vyriškių. Kiek moterys turi galimybių pačios apsisaugoti?Europos sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms pavyko pasiekti susitarimą ir išvengti prekybos karo. Produkcijai iš Europos Sąjun-gos numatomas 15-os procentų importo mokestis, o bendrija įsipareigoja pirkti daugiau energijos išteklių ir karinės įrangos.Ved. Liepa Želnienė

Socialdemokratų partijos prezidiumas konstatuoja, kad Vyriausybė dirba stabiliai ir produktyviai. Ar tam pritaria koalicijos partneriai ir kokius veiksmus dėl premjero G. Palucko planuoja opozicija?Planai dėl Sporto rūmų: ar nepaisant Vilniaus savivaldybės ir Žydų bendruomenės kritikos ten tikrai kils konferencijų centras?Europos Centrinis Bankas paliko palūkanų normas nepakitusias. Lietuvos banko vadovo komentaras apie sprendimo poveikį Lietuvai.LRT radijas tęsia vasaros keliones po Lietuvą ir kiekvieną penktadienį „Ryto garsuose“ kviečia jus pakeliauti po šalies pasienio miestus bei miestelius. O šįkart į kelionę leidosi kolegė Sandra Vilimaitė.Daržovių derlius šią vasarą: dalis regionų ypač paveikti lietaus.Ved. Liuda Kudinova

Yra daugybę kritinių spragų – taip apie Lietuvos oro erdvės apsaugą atsiliepia parlamentarai, kurie su skirtingomis institucijomis šiandien aptarė praėjusios savaitės situaciją, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido dronas. Seimo narių teigimu, Lietuvai trūksta tiek tam tikrų teisinių sprendimų, tiek technologijų, kurios leistų geriau reaguoti į atskrendančius dronus. Krašto apsaugos ministerija žada stiprinti oro erdvės stebėjimą.Karališkų insignijų atradėju save vadinantis Saulius Poderis pareiškė turįs įrodymų, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti Vilniaus arkikatedros požemiuose. Teigdamas, kad palaikai gali dingti, jis sako kreipęsis į prokuratūrą.Apeliacinis teismas išnagrinėjo moterį tarnybos metu nušovusio policininko Dariaus Šerpyčio bylą. Šiandien trijų teisėjų kolegija atliko pakartotinį įrodymų tyrimą, peržiūrėjo dalį vaizdo įrašų iš pareigūnų kamerų, buvo išklausytos ir baigiamosios kalbos. Sprendimą byloje planuojama skelbti spalio mėnesį.Jungtinėje Karalystėje gimė aštuoni kūdikiai, kuriems buvo panaudota trijų žmonių genetinė medžiaga, kad būtų išvengta sunkių ligų.Nors pirmoji vasaros pusė šiltais bei saulėtais orais nelepino, šalies kurortai poilsiautojų skaičiumi - nesiskundžia. Stebima ir nauja tendencija - daugėja iš užsienio atvykstančių svečių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos. Birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, kurios metu buvo vertinama meldinių nendrinukių padėtis vienoje svarbiausių šiai rūšiai teritorijų. Ekspedicijai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, ilgametis Tarptautinės meldinės nendrinukės grupės narys dr. Žydrūnas Preikša.Nerimsta kalbos dėl rusų kalbos Lietuvoje, keliami klausimai, kodėl dalis žmonių nenori ar niekaip neišmoksta kalbos. Kokių sąlygų reikia kalbos mokymuisi?Lietuvoje penkias savaites praleido 28 lietuvių kilmės jaunuoliai iš JAV ir Kanados. Jie ne tik stažavosi lyderiaujančiose įmonėse ir organizacijose, bet ir keliavo po Lietuvą.

Belgijos valstybės priežiūros institucija įspėjo, kad šalis nebesusidoroja su smulkių siuntų iš Kinijos antplūdžiu, Europos Sąjungai vis ieškant būdų šiam srautui kontroliuoti.JV-ų prezidentas teigia ketinantis paskelbti svarbų pranešimą dėl Rusijos. Tą Donaldas Trampas sakė televizijai „NBC News“, kuriai dar kartą pakartojo esąs nusivylęs Vladimiru Putinu. Amerikos vadovas teigė, kad Senatas turėtų patvirtinti griežtą sankcijų paketą Rusijai, o jis spręs, ar tuo pasinaudoti.LRT radijas tęsia vasaros keliones po Lietuvą. Šį kartą lankome pasienyje su Baltarusija esantį Didžiasalį.Minimos trisdešimtosios Srebrenicos genocido metinės. 1995-ųjų liepos 11-ą dieną Bosnijos serbų pajėgos įžengė į Jungtinių Tautų saugumo zona laikytą miestą ir per trumpą laiką nužudė daugiau nei 8 tūkstančius bosnių musulmonų vyrų ir berniukų.Praėjus daugiau nei metams po senojo Paryžiaus kabareto teatro „Moulin Rouge“ vėjo malūno griūties, garsiojo Prancūzijos paminklo sparnai vėl sukasi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, beveik visos elektromobilių baterijos Lietuvoje ardomos nelegaliai. Esą, nelegalūs ardytojai taip pat superka, perrenka ir perdaro paspirtukų, riedžių ar dviračių baterijas, nereikalingus jų elementus išmesdami į atliekų konteinerius.Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios?Neatsargus elgesys gamtoje gali ne tik tapti staigios traumos priežastimi, bet ir turėti ilgalaikių pasekmių. Kuo gali būti pavojingi šuoliai į vandenį ar kitos vasaros pramogos, pokalbis su kineziterapeutu Edvinu Goriu.Lietuvos paštas šiandien išleidžia pašto ženklą, skirtą lietuviško lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečiui. Tai - proga prisiminti ir pagerbti brigados generolą, inžinierių, aviakonstruktorių ir lakūną Antaną Gustaitį.Verslumo nestokojantis Vaidotas Vičas iki pandemijos veiklą plėtojo Švedijoje, tačiau pasikeitus aplinkybėms šeimai teko grįžti į Lietuvą. Gyvenant čia ir ieškant, kur realizuoti savo gebėjimus, Vaidotą sudomino sūrių gamyba.Ved. Darius Matas

Panevėžio apygardos teismas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Tarnybos teigimu, objektas oro pavojaus nekelia.Telekomunikacijų bendrovė „Tele2” susidūrė su ryšio sutrikimais visoje Lietuvoje – klientai negalėjo naudotis mobiliuoju internetu, kitiems sutriko namų interneto ryšys. Pasak „Tele2” atstovės, sutrikimai jau pašalinti ir ryšys vėl veikia.Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, jog Lietuvos–Lenkijos sieną automobiliu kirtęs ir šaudynes Alytaus rajone sukėlęs Latvijos pilietis buvo ieškomas už dvigubą žmogžudystę.Ved. Agnė Skamarakaitė

60 minučių. Ved. Liepa Želnienė

Pirms pāris dienām ASV prezidents Donalds Tramps savā sociālajā tīklā paziņoja, ka esot panākta vienošanās par uguns pārtraukšanu starp Irānu un Izraēlu. Savukārt Baltkrievijā no režīma cietumiem atbrīvoti un Lietuvā ieradušies četrpadsmit politieslodzītie. Ārvalstu aktualitātes apspriežam kopā ar ārpolitikas ekspertu Andi Kudoru un Latvijas Radio Ziņu dienesta ārzemju ziņu korespondentu Rihardu Plūmi. * Divpadsmitdienu karš? 23. jūnija pievakarē pēc Savienoto Valstu Austrumkrasta laika prezidents Tramps savā sociālajā tīklā paziņoja, ka esot panākta vienošanās par uguns pārtraukšanu starp Irānu un Izraēlu ar 25. jūniju. Līdz ar to „Divpadsmitdienu karš”, kā to nodēvēja prezidents, esot noslēdzies. Vai šis apzīmējums patiešām ieiesies, respektīvi, vai uguns pārtraukšana, kura vakar sāka izskatīties diezgan cerīgi, paliks spēkā un pāraugs zināmā noregulējumā – par to pagaidām drošas pārliecības, protams, nav. Kā zināms, 22. jūnijs nesa jaunu pavērsienu militārajā sadursmē, kad amerikāņu gaisa spēku bumbvedēji B-2 raidīja vairākas lieljaudas vadāmās aviobumbas, savukārt jūras spēki – spārnotās raķetes „Tomahawk” pa trim Irānas kodolobjektiem: urāna bagātināšanas rūpnīcām Fordo un Natanzā, kā arī Isfahānas kodoltehnoloģiju centru. Tika laisti darbā jaudīgākie konvencionālie ieroči, kādu Izraēlas rīcībā nav, un kuri, kā tika lēsts, varētu nodarīt Irānas kodolprogrammai izšķirošu postu. Drīz pēc tam Vašingtona sāka bombardēt abas konfliktējošās puses ar uguns pārtraukšanas prasījumiem. Irānas ārlietu ministrs Abass Aragči reaģēja uz prezidenta Trampa paziņojumu par uguns pārtraukšanu, sakot, ka vienošanās gan vēl neesot panākta, bet Irāna ir gatava pārtraukt triecienus otrdienas agrā rītā, ja Izraēla rīkosies tāpat. Dažas stundas vēlāk arī Izraēlas puse paziņoja, ka esot gatava uguns pārtraukšanai, jo karadarbības mērķi sasniegti. Otrdienas rītā gan no Irānas puses pret Izraēlu esot raidītas divas raķetes, un par atbildi Izraēlas gaisa spēki uzbrukuši kādam radaram Teherānas pievārtē, taču pēc tam patiešām iestājies klusums. Cik var spriest, izšķirošais bijis Donalda Trampa telefona zvans premjeram Netanjahu. Vakarā Irāna atvērusi savu gaisa telpu civilās aviācijas lidojumiem, savukārt Izraēla atcēlusi iedzīvotājiem noteiktos ierobežojumus un ziņojusi par lidostu darbības atsākšanu. Zīmīgi, ka abas puses dēvē sevi par uzvarētājām. Premjers Netanjahu paudis, ka viņa valsts vēsturiskās uzvaras nozīme nezudīšot paaudzēm ilgi. Viņa Irānas kolēģis Masuds Pezeškiāns, savukārt, izteicies, ka Izraēla esot saņēmusi „smagu un vēsturisku” pārmācīšanu. Irānas kodolprogramma, kā apgalvo tās valdība, nepavisam neesot sagrauta. Ko līdzīgu pauž arī Savienoto Valstu izlūkdienestu primārais ziņojums, kura saturs tapis zināms presei. Ziņojumā pausts, ka izraēliešu un amerikāņu uzlidojumi varētu būt nobremzējuši Irānas kodolprogrammas gaitu vien uz dažiem mēnešiem. Attiecīgās mediju ziņas likušas pukoties prezidentam Trampam, kurš amerikāņu uzlidojumus Irānai dēvē par vienu no sekmīgākajiem militārajiem triecieniem pasaules vēsturē. Daži brīvībā, tūkstotis paliek aiz restēm Sestdien Savienoto Valstu prezidenta īpašais sūtnis Kīts Kellogs apmeklēja Minsku, kur tikās ar Baltkrievijas autoritāro vadoni Aļaksandru Lukašenku. Nākamajā dienā mediji izplatīja ziņu, ka no režīma cietumiem atbrīvoti un Lietuvā ieradušies četrpadsmit politieslodzītie. Daļa no atbrīvotajiem ir ārvalstu pilsoņi vai personas ar dubultu pilsonību – Zviedrijas, Polijas, Japānas un arī divi Latvijas valstspiederīgie. Bet īpaši nozīmīgu šo Minskas autokrāta žestu padara baltkrievu opozīcijas līdera Sjarheja Cihanouska izlaišana no cietuma. Cihanouskis, blogeris un uzņēmējs, atļāvās mest izaicinājumu diktatoram 2020. gada vēlēšanās. Tieši viņš priekšvēlēšanu kampaņas laikā asociēja ūsaino vadoni ar tarakānu, kurš būtu nospiežams ar čību. Baltkrievijas Centrālā vēlēšanu komisija lēma nepielaist blogeri vēlēšanām, un drīz pēc tam viņš tika aizturēts. Stafeti no vīra pārņēmusī Svetlana Cihanouska, startējot kā apvienotās opozīcijas kandidāte, vēlēšanās, domājams, saņēma daudz vairāk nekā varas oficiāli atzītos 10 % balsu. Svetlanai Cihanouskai nācās bēgt no Baltkrievijas, savukārt Sjarhejam tika piespriesti astoņpadsmit gadi cietumā, apsūdzot viņu masu nekārtību organizēšanā un naida kurināšanā. Tagad, sabijis aiz restēm piecus gadus, viņš ir brīvībā un atkal kopā ar ģimeni, kaut pārvērties līdz nepazīšanai. Visus šos gadus viņam bija liegta saziņa ar tuviniekiem, un 2023. gadā Svetlana Cihanouska pat esot saņēmusi ziņas par vīra nāvi, kas gan, kā redzams, izrādījušās nepatiesas. Preses konferencē atbrīvotais stāstīja, ka viņam bijusi liegta ne vien sarakste un pieeja medijiem, bet arī elementāri higiēnas līdzekļi kā ziepes un zobu birste. Prezidentam Trampam, pauda Cihanouskis, esot vara un iespējas ar vienu vārdu panākt visu baltkrievu politieslodzīto atbrīvošanu, un viņš lūdzot Trampu teikt šo vārdu. Pēc Baltkrievijas opozīcijas ziņām režīma cietumos atrodas vēl apmēram 1150 politieslodzīto. Par šo četrpadsmit atbrīvošanu diktators Lukašenka neesot saņēmis pretī neko vairāk kā pašu sūtņa Kelloga vizītes faktu diplomātiski no Rietumiem praktiski izolētajā Minskā. Kā spriež BBC Austrumeiropas un Dienvideiropas korespondente Sarā Reinsforde, diktators esot izsvēris, ka iespējamie ieguvumi no prominentā politieslodzītā atbrīvošanas esot nozīmīgāki par iespējamajiem riskiem. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Tauragė – žaliausia savivaldybė Lietuvoje. Miestas kupinas istorinių pasakojimų ir atsiminimų, praeitis puikiai dera su nūdiena. Tauragės miesto gatvėmis pasivaikščiosime su gide Irina Sadauskiene.Keisti rožinius akinius į žalius kviečia Žaliojo regiono vadovė Gaiva Mačiulaitienė ir supažindina su edukacija apie vėjo energetiką.Persikelkime į Mažąją Lietuvą. Lauksargiai švenčia 360-imties metų gimtadienį. Tauragės krašto muziejaus Santaka ekskursijų vadovė-gidė Jovita Zubaitė – vietinė. Istorikė pasakoja apie gimtąjį miestelį ir su Lauksargių seniūnu Mindaugu Giaču kviečia pavažiuoti iki Kairėnų malūno, stovinčio tarp vėjo jėgainių.Ved. Jolanta Jurkūnienė