Podcasts about lietuv

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išeis iš valdančiosios koalicijos, jeigu socialdemokratas Gintautas Paluckas liks dirbti premjeru.Lietuvą pasiekė dar vieno pietinio ciklono lietaus debesys. Vietomis per naktį iškrito labai didelis kritulių kiekis. Dėl gausaus lietaus kyla kai kurių ežerų ir upių vandens lygis.Po galingo žemės drebėjimo Ramiojo vandenyno pakrantėse paskelbtas cunamio pavojus, dalyje vietovių evakuojami žmonės.Nepaisant lėtėjusios pramonės, Lietuvos ekonomika praėjusį ketvirtį palyginti su pernai augo trimis procentais.Elektrėnuose ir aplinkiniuose kaimuose gyventojai skundžiasi aitriu kvapu iš Kazokiškių sąvartyno.Ved. Darius Matas

Antrą kartą per mėnesį į Lietuvą galimai iš Baltarusijos įskridus bepiločiam orlaiviui, Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė žada uždaromos oro erdvės koridorius, kurie leist lengviau neutralizuoti galimas grėsmes.Nuo balandžio Lietuvoje daugiau žmonių gali pasinaudoti viešojo transporto lengvatomis. Pavyzdžiui, 50 proc. nuolaida tolimojo susisiekimo autobusuose ar traukiniuose taikoma visiems vaikams iki 18 metų. Tarp naujų lengvatų – 50 proc. lengvata visiems pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms važiuoti tolimojo susisiekimo autobusais ir traukiniais. Iki šiol tokia lengvata buvo galima pasinaudoti tik nuo septyniasdešimties. Lengvatų yra ir daugiau, tačiau pastebima, kad dalis gyventojų apie jas nežino ir nesinaudoja.Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų. Organizatoriai sako, kad norinčių prisijungti netrūko, tačiau dėl vyraujančių stereotipų ir baimės teko susidurti su sunkumais ieškant vietos repeticijoms bei premjerai.Šiaulių rajono gyventoja pasakoja, kad jos nepilnametis sūnus su draugu buvo sumušti bendraamžių. Paaugliai buvo parklupdyti automobilių stovėjimo aikštelėje, juos spardė kaukėti taip pat nepilnamečiai. Vaizdo įrašas vėliau platintas internete. Iš vaizdo įrašo mama sako ir sužinojusi, ką patyrė sūnus, tuomet parašė pareiškimą policijai. Tačiau policija ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes įtariami smurtautojai neturi 16 metų ir negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Policija pasiūlė mamai pačiai kreiptis į teismą.Ved. Rūta Kupetytė

Jau antras per mėnesį į Lietuvą iš Baltarusijos atskridęs dronas apnuogino tarnybų veiklą – gyventojams kilo klausimų, kodėl apie droną pranešta praėjus porai valandų.Kariuomenė droną matė dar Baltarusijos erdvėje, o pasieniečiai apskritai nefiksavo jo įskridimo. Ekspertai sako, kad reikia skubiai gerinti oro gynybą ir diegti antidronines sistemas.Ką daryti, kad dronai iš Baltarusijos neatskristų?Laidoje dalyvauja Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausiasis patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis, buvęs Karinių oro pajėgų vadas Jonas Marcinkus, Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, antidroninių sistemų gamintojai: bendrovės „NT Service“ vadovas Egidijus Šilanskas, bendrovės „NexDef“ vadovas Justinas Kveglys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.Ved. Marius Jokūbaitis

Virš Vilniaus skraidęs iš Baltarusijos atklydęs dronas vis dar nerastas. Kaip po antros tokios pamokos Lietuva stiprins savo oro gynybą ir reakciją į incidentus?LRT Tyrimų skyrius skelbia, kad premjeras Gintautas Paluckas yra gavęs 200 tūkst. eurų paskolą iš savo dalinai valdomos įmonės „Emus“, skelbia . Jų surinkti duomenys rodo, kad pirmoji 180 tūkst. eurų paskola ministrui pirmininkui suteikta 2023 m., tačiau praėjusių metų pradžioje ji buvo padidinta iki 200 tūkst. eurų.Šiąnakt policija sulaikė vyrą, kuris įtariamas užpuolęs ir bandęs išprievartauti po koncerto „Jaunas kaip Vilnius “ šeštadienio naktį namo ėjusią moterį. Ji sužalota peiliu, gydoma ligoninėje. Pareigūnai aiškinasi ir įvykio Nidoje aplinkybes, čia moteris sako buvusi specialiai apsvaiginta ir prievartauta dviejų vyriškių. Kiek moterys turi galimybių pačios apsisaugoti?Europos sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms pavyko pasiekti susitarimą ir išvengti prekybos karo. Produkcijai iš Europos Sąjun-gos numatomas 15-os procentų importo mokestis, o bendrija įsipareigoja pirkti daugiau energijos išteklių ir karinės įrangos.Ved. Liepa Želnienė

Krašto apsaugos ministrė teigia, kad neatmetama, jog šįryt į Lietuvą įskridęs ir Vilnių pasiekęs dronas, galėjo atklysti iš Ukrainos, kuri šiąnakt buvo smarkiai atakuota. Bepiločio šiuo metu ieškoma, tikrinamos kelios galimos jo nukritimo vietos, bet konkrečiai neįvardijamos. Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad gynyba turi būti efektyvesnė, todėl bus imamasi papildomų veiksmų.Kaip elgtis, gavus pranešimą apie pastebėtą droną?Ekonomikos ekspertai Amerikos ir Europos Sąjungos prekybos susitarimą vadina kompromisu. Kartu teigiama, kad palyginus su metų pradžia be muitų, Bendrija vis tiek patirs nuostolių dėl nustatytų 15-os procentų tarifų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Socialdemokratų partijos prezidiumas konstatuoja, kad Vyriausybė dirba stabiliai ir produktyviai. Ar tam pritaria koalicijos partneriai ir kokius veiksmus dėl premjero G. Palucko planuoja opozicija?Planai dėl Sporto rūmų: ar nepaisant Vilniaus savivaldybės ir Žydų bendruomenės kritikos ten tikrai kils konferencijų centras?Europos Centrinis Bankas paliko palūkanų normas nepakitusias. Lietuvos banko vadovo komentaras apie sprendimo poveikį Lietuvai.LRT radijas tęsia vasaros keliones po Lietuvą ir kiekvieną penktadienį „Ryto garsuose“ kviečia jus pakeliauti po šalies pasienio miestus bei miestelius. O šįkart į kelionę leidosi kolegė Sandra Vilimaitė.Daržovių derlius šią vasarą: dalis regionų ypač paveikti lietaus.Ved. Liuda Kudinova

Mūsų visuomenė sensta. Tai ne tik demografinė tendencija, bet ir iššūkis kiekvienai šeimai. Lietuvoje vyresni nei 65 metų žmonės sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų. Ir jų dalis nuolat didėja. Kartu auga ir poreikis rūpintis senstančiais tėvais bei artimaisiais.Alytiškė Ona dalijasi savo istorija, kuri grįžo į Lietuvą rūpintis savo mama, kuriai yra beveik 101 metai.

Yra daugybę kritinių spragų – taip apie Lietuvos oro erdvės apsaugą atsiliepia parlamentarai, kurie su skirtingomis institucijomis šiandien aptarė praėjusios savaitės situaciją, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido dronas. Seimo narių teigimu, Lietuvai trūksta tiek tam tikrų teisinių sprendimų, tiek technologijų, kurios leistų geriau reaguoti į atskrendančius dronus. Krašto apsaugos ministerija žada stiprinti oro erdvės stebėjimą.Karališkų insignijų atradėju save vadinantis Saulius Poderis pareiškė turįs įrodymų, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti Vilniaus arkikatedros požemiuose. Teigdamas, kad palaikai gali dingti, jis sako kreipęsis į prokuratūrą.Apeliacinis teismas išnagrinėjo moterį tarnybos metu nušovusio policininko Dariaus Šerpyčio bylą. Šiandien trijų teisėjų kolegija atliko pakartotinį įrodymų tyrimą, peržiūrėjo dalį vaizdo įrašų iš pareigūnų kamerų, buvo išklausytos ir baigiamosios kalbos. Sprendimą byloje planuojama skelbti spalio mėnesį.Jungtinėje Karalystėje gimė aštuoni kūdikiai, kuriems buvo panaudota trijų žmonių genetinė medžiaga, kad būtų išvengta sunkių ligų.Nors pirmoji vasaros pusė šiltais bei saulėtais orais nelepino, šalies kurortai poilsiautojų skaičiumi - nesiskundžia. Stebima ir nauja tendencija - daugėja iš užsienio atvykstančių svečių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje lankėsi „YouTube“ žvaigždė – strymeris slapyvardžiu IShowSpeed. Jo kelionę į Lietuvą organizavo „Go Vilnius“ ir „Keliauk Lietuvoje“. Kad čia atvyktų jam sumokėtas ir honoraras. Iš viso šio paauglių dievaičio vizitas Lietuvoje kainavo 27 tūkstančių eurų. Ar tai gerai išleisti pinigai? Ar jie atsipirks?Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertai Jaunius Špakauskas ir Berta Čaikauskaitė, „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos. Birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, kurios metu buvo vertinama meldinių nendrinukių padėtis vienoje svarbiausių šiai rūšiai teritorijų. Ekspedicijai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, ilgametis Tarptautinės meldinės nendrinukės grupės narys dr. Žydrūnas Preikša.Nerimsta kalbos dėl rusų kalbos Lietuvoje, keliami klausimai, kodėl dalis žmonių nenori ar niekaip neišmoksta kalbos. Kokių sąlygų reikia kalbos mokymuisi?Lietuvoje penkias savaites praleido 28 lietuvių kilmės jaunuoliai iš JAV ir Kanados. Jie ne tik stažavosi lyderiaujančiose įmonėse ir organizacijose, bet ir keliavo po Lietuvą.

Menininko Ray Bartkaus ir kultūros atašė Ukrainoje Tomo Ivanausko iniciatyva jau antrus metus menininkai keliavo į Ukrainą, kad savo darbais papuoštų vieno iš Ukrainos miesto pastatų sienas.Kauno miesto parkuose jau antrus metus populiarumo nestokoja inventoriaus skolinimosi stotelės.Šįvakar prasideda 10-asis „Midsummer Vilnius“. Atidarymo koncerte su nuotykiais į Lietuvą keliavusio brito Benjamin Clementine koncertas.Preilos bibliotekoje atidaroma fotografo Vytauto Gaižausko fotokoliagrafijų paroda „Pasivaikščiojimas Nidoje su Thomu Mannu“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – ketvirtajai kadencijai Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke perrinkta Dalia Henkė.Ved. Marius Eidukonis

Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, beveik visos elektromobilių baterijos Lietuvoje ardomos nelegaliai. Esą, nelegalūs ardytojai taip pat superka, perrenka ir perdaro paspirtukų, riedžių ar dviračių baterijas, nereikalingus jų elementus išmesdami į atliekų konteinerius.Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios?Neatsargus elgesys gamtoje gali ne tik tapti staigios traumos priežastimi, bet ir turėti ilgalaikių pasekmių. Kuo gali būti pavojingi šuoliai į vandenį ar kitos vasaros pramogos, pokalbis su kineziterapeutu Edvinu Goriu.Lietuvos paštas šiandien išleidžia pašto ženklą, skirtą lietuviško lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečiui. Tai - proga prisiminti ir pagerbti brigados generolą, inžinierių, aviakonstruktorių ir lakūną Antaną Gustaitį.Verslumo nestokojantis Vaidotas Vičas iki pandemijos veiklą plėtojo Švedijoje, tačiau pasikeitus aplinkybėms šeimai teko grįžti į Lietuvą. Gyvenant čia ir ieškant, kur realizuoti savo gebėjimus, Vaidotą sudomino sūrių gamyba.Ved. Darius Matas

Belgijos valstybės priežiūros institucija įspėjo, kad šalis nebesusidoroja su smulkių siuntų iš Kinijos antplūdžiu, Europos Sąjungai vis ieškant būdų šiam srautui kontroliuoti.JV-ų prezidentas teigia ketinantis paskelbti svarbų pranešimą dėl Rusijos. Tą Donaldas Trampas sakė televizijai „NBC News“, kuriai dar kartą pakartojo esąs nusivylęs Vladimiru Putinu. Amerikos vadovas teigė, kad Senatas turėtų patvirtinti griežtą sankcijų paketą Rusijai, o jis spręs, ar tuo pasinaudoti.LRT radijas tęsia vasaros keliones po Lietuvą. Šį kartą lankome pasienyje su Baltarusija esantį Didžiasalį.Minimos trisdešimtosios Srebrenicos genocido metinės. 1995-ųjų liepos 11-ą dieną Bosnijos serbų pajėgos įžengė į Jungtinių Tautų saugumo zona laikytą miestą ir per trumpą laiką nužudė daugiau nei 8 tūkstančius bosnių musulmonų vyrų ir berniukų.Praėjus daugiau nei metams po senojo Paryžiaus kabareto teatro „Moulin Rouge“ vėjo malūno griūties, garsiojo Prancūzijos paminklo sparnai vėl sukasi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šūnu apraides sistēma tehniski strādā; nepieciešami uzlabojumi no mobilo sakaru operatoriem un telefonu ražotājiem. Sabiedrībā daudz jautājumus un plašas diskusijas raisījusi iecere sniegt deklarācijas par skaidrās naudas iemaksām vairāk nekā 750 eiro apmērā. Noslēdzas ģenerālprokurora Jura Stukāna pilnvaru termiņš un viņa vietā uz laiku stāsies pienākumu izpildītājs virsprokurors Arvīds Kalniņš. Nākamo ģenerālprokuroru meklēs atkārtotā konkursā septembrī. Dziesmu un deju svētku dalībnieki nebaidās no meterologu solītā negaisa un krusas, kas varētu piemeklēt Latviju tieši deju lielkoncerta „Es atvēru Laimas dārzu” laikā. Lietuvā diskusijas par valsts drošību raisījis šonedēļ noticis incidents, kurā Lietuvas gaisa telpā ielidoja nezināms lidaparāts no Baltkrievijas teritorijas.

Po slystelėjimo ant pirties grindų ir nuo kryčio į baseiną kaklą susižalojęs Martinas Baltrušaitis ant kojų nebepakilo. Anuomet Martinui buvo 24-eri ir jis tiesiog užsuko iš šventės parsivežti giminaitės – pats nei baliuje dalyvavo, nei išgėręs buvo. Prie netikėtos traumos prisidėjo medikų aplaidumas ir vos per vieną naktį Martino gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis. Buvęs jaunu, sportuojančiu aukštaūgiu turėjo priimti naują realybę ir visko išmokti iš naujo – kaip vėl savarankiškai valgyti, valytis dantis, maudytis, sėdėti ir kt.Pradžioje Martinas nevaldė visų keturių galūnių, bet užsispyrimas, darbas ir laiku išgirsta taikli medikės replika – „Juk nenori nuėjęs į pasimatymą su mergina, negalėti pats šakutės pakelti“, suteikė ryžto susigrąžinti rankų valdymą. Atsisėdus į neįgaliojo vėžimėlį, Martiną buvo apnykusios abejonės dėl romantinių santykių, bet paaiškėjo, kad dėmesio iš moterų jam niekada netrūko ir netrūks.Šiandien Martinui 50 metų. Jis kasdien keliauja į darbą įmonėje, kurioje jau dirba beveik du dešimtmečius. Taip pat jis užsidegęs fotografas, besiruošiantis naujai parodai, bei aistringas keliautojas po Lietuvą.Ved. Lavija Šurnaitė

FM99 su Vytautu Kandrotu – leidyklos „Terra Publica“ plėtros vadovu, leidėju, fotografu, keliautoju, kelionių vadovu, pažintinių knygų apie Lietuvą autoriumi bei dviejų vaikų tėčiu – kalbame apie kelionės su vaikais: veiklas, iššūkius, patarimus. Kaip keliauti su vaikais, kad smagu būtų visiems?

Panevėžio apygardos teismas už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Tarnybos teigimu, objektas oro pavojaus nekelia.Telekomunikacijų bendrovė „Tele2” susidūrė su ryšio sutrikimais visoje Lietuvoje – klientai negalėjo naudotis mobiliuoju internetu, kitiems sutriko namų interneto ryšys. Pasak „Tele2” atstovės, sutrikimai jau pašalinti ir ryšys vėl veikia.Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, jog Lietuvos–Lenkijos sieną automobiliu kirtęs ir šaudynes Alytaus rajone sukėlęs Latvijos pilietis buvo ieškomas už dvigubą žmogžudystę.Ved. Agnė Skamarakaitė

60 minučių. Ved. Liepa Želnienė

Pinigų praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijai tuomet šviežiai susikūrusi partija „Nemuno aušra” gavo iš buvusio partijos nario, Rusijos oligarchų patikėtinio Alvydo Brusoko. Labai dosnūs buvo ir su parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję asmenys bei verslai, ir nors juridiniams asmenims partijas remti draudžiama, Nemuno aušra griežtų nuobaudų nesulaukė. Apie tai skelbia Redakcijos“ atliktas tyrimas. Pats Puchovičius LRT Radijui tokį partijos finansavimą vadina investicija.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė paprašė policijos įvertinti, ar komiko Dominyko Klajumo tinklalaidėje „Koks skirtumas“ juokiantis iš žemaūgių žmonių nebuvo padarytas nusikaltimas.Lietuva turėtų grįžti prie taršių automobilių apmokestinimo, o renovaciją kompensuoti tik tiems, kurie neišgali susimokėti. Tokių rekomendacijų Lietuvai pateikė Tarptautinė energetikos agentūra. Į Lietuvą atvykęs jos vadovas Fatihas Birolis negailėjo ir komplimentų mūsų šaliai.Danijos sostinė skatina lankytojus naudotis dviračiais bei viešuoju transportu, o per ekskursijas rinkti šiukšles. Taip stengiamasi tvarkytis su augančiu turistų srautU – vasaromis pietų Europą alinant karščiams, vis daugiau europiečių renkasi atostogas vėsesnėse Skandinavijos šalyse.Krepšininkas Jonas Valančiūnas Denverio komandoje pagal sutartį turi žaisti dar vieną sezoną, tačiau juo itin domisi ir Atėnų Panatinaikos. Pats krepšininkas, regis, domisi galimybe grįžti į Europą, jis užfiksuotas atvykęs į Graikiją, Tačiau buvęs krepšinio agentas, Jungtinių valstijų studentų krepšinio skautas Virginijus Bulotas LRT radijui sako, kad krepšininko norai lemia toli gražu ne viską.Ved. Liepa Želnienė

Abiturientai plaustu žada perplaukti Lietuvą nuo Vilniaus iki Rusnės.„Plaukdami norime ne tik paminėti mokyklos pabaigimą, Liepos 6-ąją, bet ir parodyti Lietuvai ir pasauliui, kad Lietuvos jaunimas kitoks, išskirtinis – originalesnis, atkaklus bei patriotiškas“, – sako komanda. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Alanas Azikejev, abiturientas, tiesiai nuo upės kranto.Ved. Ignas Andriukevičius

Mokyklos baigimo proga, abiturientai savadarbiu plaustu leidžiasi į kelionę per Lietuvą.Ką apie darbuotoją pasako jo darbo stalas? Neretai jis, kaip magnetas ima traukti viską, kas nebūtinai reikalinga ir netgi trukdo susikaupti. Kad darbas vyktų sklandžiai, padeda paprasta ir aiški tvarkos sistema.Vilniuje atlikta apklausa rodo, kad vis daugiau paauglių svaigiųjų gėrimų gauna iš savo šeimos narių. Alkoholio vienam iš septynių nepilnamečių pernai duodavo artimieji. Todėl Vilniuje pradėta Socialinė kampanija „Leiskite patirti – neduokite paragauti“, skirta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sostinėje prevencijai.Šakių rajone odontologas Remigijus Laurinčikas puoselėja skinamų gėlių ūkį „Flowerboom“. Gėlių auginimą vadina hobiu, kuris lyg savita terapija: leidžia atitrūkti nuo darbų, varginančių situacijų. Remigijus augina ne tik retų veislių jurginus, bijūnus, bet ir turi daugiau retų augalų kolekcijų10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

LRT OPUS eteryje – kelionė, bent jau metaforiškai, per šešis žemynus. Na, ar bent dalį jų. Į Vilnių muzikos leidyklą „Kontrapunkt“ perkėlęs, šiandien čia gyvenantis ir jai vadovaujantis elektroninės muzikos kūrėjas, didžėjus, leidėjas Nikita von Tiraspol pristato naujausią kompiliaciją: dvigubą kasetę „Kontrapunkt International“, kurioje – keliasdešimties autorių kūriniai, tarp jų – ir lietuvių dueto „Kolegos“ darbas.Apie atvykimo į Lietuvą aplinkybes, lietuvišką „pasaką“, darbą vinilinių plokštelių gamykloje, pirmąjį leidinį, muzikos purizmą ir, žinoma, maloniai ekletišką „Kontrapunkt International“ – pokalbyje LRT OPUS laidoje „Be problemų“.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

In memoriam. Eidamas 84-uosius metus mirė architektas, urbanistas, paveldosaugininkas Jurgis Rimvydas Palys.Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“.Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Kaunietis Rokas Jurkus sako jau įsigijęs ne vieną bilietą į šiemet vyksiančius koncertus, skirtus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tai – vis pianistų koncertai, o Rokas yra gitaristas. Jis pats prie jubiliejinių metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Mokinių pasiūlos prognozė Lietuvos universitetams“. Nors šiuo metu Lietuva dar gyvena demografinio pakilimo sąlygomis, jau po dešimtmečio laukia ryškus abiturientų skaičiaus mažėjimas. Kaip šie pokyčiai paveiks ne tik universitetus, bet ir visą šalies žinių ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje? Ar esame tam pasirengę strategiškai?Šiemet minėdami 100 metų sukaktį Chanel mados namai pristatė Meno ir kultūros žurnalą. Kodėl Chanel nusprendė investuoti į kultūrinį turinį?Raudondvario dvaro rūmuose atidaroma pasaulinio garso švedų-amerikiečių skulptoriaus Kento Ulbergo paroda „Skulptūros – gamtos paminklai“. Tai pirmas kartas, kai šio menininko darbai pristatomi Lietuvoje. Kodėl tokio masto kūrėjas pasirinko Lietuvą savo 80-ojo jubiliejaus parodai?Ved. Justė Luščinskytė

Beveik pusantros savaitės trunkanti karščio banga Europoje tik intensyvėja, o šiandien pasiekė ir Lietuvą. Daugelyje šalių sprendžiama, kaip nuo karščio apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes.Europos Sąjunga paskelbė ilgai atidėliotą 2040-ų metų klimato kaitos mažinimo tikslą. Nors ir toliau bus siekiama sparčiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, dėl augančio dalies šalių pasipriešinimo, numatytos išimtys.Europos Sąjunga paskelbė ilgai atidėliotą 2040-ų metų klimato kaitos mažinimo tikslą. Nors ir toliau bus siekiama sparčiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, dėl augančio dalies šalių pasipriešinimo, numatytos išimtys.„Investuok Lietuvoje“ skelbia apie sudėtingą konkurencinę aplinką, tiesioginių užsienio investicijų šiemet - 16 kartų mažiau.Ved. Darius Matas

Europoje tęsiantis karščio bangai ir Lietuvoje turėsime bent kelias galima sakyti karštas dienas. Europa turi imtis skubių veiksmų dėl ekstremlių karščių, nes temperatūra viršija 40 laipsnių ir artimiausiomis dienomis prognozuojama tūkstančiai perteklinių mirčių, rašo „Politico“.Nuo liepos vilniečių ir miesto svečių laukia nemaži pokyčiai – teks daugiau mokėti už automobilio stovėjimą. Kai kur už stovėjimą teks susimokėti ir elektromobilių vairuotojams, kurie iki šiol galėjo tai daryti nemokamai. Nuo šių metų automobilių parkavimas brango ir Šiauliuose. Kituose miestuose praplėstos mokamos zonos.Įmokas už būsto paskolą per metus susimažino 30 tūkstančių žmonių. Lietuvos banko teigimu, šie paskolų turėtojai bendrai sutaupys 160 milijonų eurų.Kasdien Lietuvoje šešiems vaikams reikalingi budintys globotojai ar globėjai. Nors Lietuvoje prieš kurį laiką neliko vaikų namų, Lietuvoje vis dar trūksta globėjų. Gegužės pabaigos duomenimis, Lietuvoje globėjų šeimose gyveno daugiau nei keturi tūkstančiai vaikų. Tačiau beveik šūkstantis vaikų augo šeiminiuose namuose. Kodėl Lietuvoje vis dar nepavyksta surasti kiekvienam vaikui globėjo?Panevėžyje buvo įteikti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai. Vertinimo komisija atrinko ir įvertino 9 kategorijų laimėtojus. Didysis prizas šiais metais skirtas „Stasys Museum“ – Panevėžio mieste įgyvendintam meno muziejui.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Žalgiriai – vienas žaliausių mikrorajonų Tauragėje. Jis saugoja ir ypatingas istorijas apie gyventojų kasdienybę, vaikų žaidimus. Menininkė Evelina Šimkutė visas istorijas bei informaciją renka taikydama gyvojo archyvo metodą.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių?Kokia kultūra yra svarbi Palangos kurortui ir kodėl Jono Šliūpo muziejuje nerandame Jono Šliūpo?Kaip pluoštinės kanapės gali virsti tvarios ir ekologiškos architektūros žaliava? Lietuvės Viltės Adomavičiūtės projektas „Hempforma“ pateko į pasaulinio Naujojo europinio bauhauzo konkurso finalą.Parodoje „Punktyras“ – dailininkės Aleksandros Jacovskytės piešiniai, atlikti tušinuku ir pieštuku ant atsitiktinio, tuo metu po ranka pasitaikiusio popieriaus.Kaip pasitelkus dirbtinį intelektą kuriamas melagingas audiovizualinis turinys? Diskusijoje dalyvauja Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius, portalo LRT.lt vyriausias redaktorius Mindaugas Jackevičius.Ved. Jolanta Kryževičienė

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę kalbama apie stebuklingai į Lietuvos futbolo lygą sugrįžusį rumuną Liviu Antalį, aptariamas Alytaus „Dainavos“ renesansas bei FIFA pasaulio klubų čempionato kasdienybė ir tvarkaraščius darkantys žaibai. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:13 Nefartovos Ryčio klajonės po Lietuvą, beisbolas ir „Lego“ 08:47 A lygos prezidentas gelbsti „Riterius“ 18:22 „Dainavos“ renesansas ir „Riterių“ vargai 25:59 Šiauliečių fejerverkai prieš „Džiugą“ 33:00 Baftalovskio ir Rakičiaus gražuoliai 34:00 Viską keičiantis Liviu Antalio sugrįžimas 45:20 Salės futbolas ir pavykęs griežtas ne Baltarusijai 50:12 Justo Lasicko karjeros šuolis 53:33 FIFA pasaulio klubų čempionatas ir nekertantys žaibai 1:01:36 Braziliškas aštuntfinalis 1:06:38 PSG iškrova prieš Lionelio „Inter“ 1:13:05 Pavykęs „Bayern“ mačas 1:19:68 Europos jaunimo U21 ir U19 čempionatai 1:22:17 Mukasa su Lietuvos rinktinės marškinėliais 1:25:45 Paulis Pogba grįžta!!!

Radijo dokumentikaIlgus metus Tiharo kalėjimas Indijoje buvo liūdnai pagarsėjęs dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų ir smurto. Dabar šis, vienas didžiausių kalėjimų pasaulyje, žinomas ir dėl kitų priežasčių. Čia prieš daugiau nei 30 metų buvo atidarytas pirmasis pasaulyje Vipasanos meditacijos centras, veikiantis kalėjimo viduje.Dokumentuoti tokiai vietai neįprastos praktikos į Tiharą atvyksta dvi jaunos režisierės – Eilona Ariel ir Ayelet Menahemi. Kodėl autorės atvyko filmuoti medituojančių kalinių? Kaip ši meditacijos praktika gali padėti kaliniams ir ne tik jiems? Kodėl Eilona vis dažniau aplanko Lietuvą?Autorė Vita LičytėRedaktoriai Inga Janiulytė-Temporin, Rytis SkamarakasVertimus garsino Jolanta Kryževičienė, Laima Slepkovaitė, Rytis SkamarakasLaidoje skamba ištraukos iš filmo „Sėdžiu, medituoju Vipasaną“ (org. „Doing time, doing Vipasana“), „Dhamma broliai“ (org. „The Dhamma Brothers“)Nuotrauka iš Eilonos Ariel asmeninio archyvo

Pirms pāris dienām ASV prezidents Donalds Tramps savā sociālajā tīklā paziņoja, ka esot panākta vienošanās par uguns pārtraukšanu starp Irānu un Izraēlu. Savukārt Baltkrievijā no režīma cietumiem atbrīvoti un Lietuvā ieradušies četrpadsmit politieslodzītie. Ārvalstu aktualitātes apspriežam kopā ar ārpolitikas ekspertu Andi Kudoru un Latvijas Radio Ziņu dienesta ārzemju ziņu korespondentu Rihardu Plūmi. * Divpadsmitdienu karš? 23. jūnija pievakarē pēc Savienoto Valstu Austrumkrasta laika prezidents Tramps savā sociālajā tīklā paziņoja, ka esot panākta vienošanās par uguns pārtraukšanu starp Irānu un Izraēlu ar 25. jūniju. Līdz ar to „Divpadsmitdienu karš”, kā to nodēvēja prezidents, esot noslēdzies. Vai šis apzīmējums patiešām ieiesies, respektīvi, vai uguns pārtraukšana, kura vakar sāka izskatīties diezgan cerīgi, paliks spēkā un pāraugs zināmā noregulējumā – par to pagaidām drošas pārliecības, protams, nav. Kā zināms, 22. jūnijs nesa jaunu pavērsienu militārajā sadursmē, kad amerikāņu gaisa spēku bumbvedēji B-2 raidīja vairākas lieljaudas vadāmās aviobumbas, savukārt jūras spēki – spārnotās raķetes „Tomahawk” pa trim Irānas kodolobjektiem: urāna bagātināšanas rūpnīcām Fordo un Natanzā, kā arī Isfahānas kodoltehnoloģiju centru. Tika laisti darbā jaudīgākie konvencionālie ieroči, kādu Izraēlas rīcībā nav, un kuri, kā tika lēsts, varētu nodarīt Irānas kodolprogrammai izšķirošu postu. Drīz pēc tam Vašingtona sāka bombardēt abas konfliktējošās puses ar uguns pārtraukšanas prasījumiem. Irānas ārlietu ministrs Abass Aragči reaģēja uz prezidenta Trampa paziņojumu par uguns pārtraukšanu, sakot, ka vienošanās gan vēl neesot panākta, bet Irāna ir gatava pārtraukt triecienus otrdienas agrā rītā, ja Izraēla rīkosies tāpat. Dažas stundas vēlāk arī Izraēlas puse paziņoja, ka esot gatava uguns pārtraukšanai, jo karadarbības mērķi sasniegti. Otrdienas rītā gan no Irānas puses pret Izraēlu esot raidītas divas raķetes, un par atbildi Izraēlas gaisa spēki uzbrukuši kādam radaram Teherānas pievārtē, taču pēc tam patiešām iestājies klusums. Cik var spriest, izšķirošais bijis Donalda Trampa telefona zvans premjeram Netanjahu. Vakarā Irāna atvērusi savu gaisa telpu civilās aviācijas lidojumiem, savukārt Izraēla atcēlusi iedzīvotājiem noteiktos ierobežojumus un ziņojusi par lidostu darbības atsākšanu. Zīmīgi, ka abas puses dēvē sevi par uzvarētājām. Premjers Netanjahu paudis, ka viņa valsts vēsturiskās uzvaras nozīme nezudīšot paaudzēm ilgi. Viņa Irānas kolēģis Masuds Pezeškiāns, savukārt, izteicies, ka Izraēla esot saņēmusi „smagu un vēsturisku” pārmācīšanu. Irānas kodolprogramma, kā apgalvo tās valdība, nepavisam neesot sagrauta. Ko līdzīgu pauž arī Savienoto Valstu izlūkdienestu primārais ziņojums, kura saturs tapis zināms presei. Ziņojumā pausts, ka izraēliešu un amerikāņu uzlidojumi varētu būt nobremzējuši Irānas kodolprogrammas gaitu vien uz dažiem mēnešiem. Attiecīgās mediju ziņas likušas pukoties prezidentam Trampam, kurš amerikāņu uzlidojumus Irānai dēvē par vienu no sekmīgākajiem militārajiem triecieniem pasaules vēsturē. Daži brīvībā, tūkstotis paliek aiz restēm Sestdien Savienoto Valstu prezidenta īpašais sūtnis Kīts Kellogs apmeklēja Minsku, kur tikās ar Baltkrievijas autoritāro vadoni Aļaksandru Lukašenku. Nākamajā dienā mediji izplatīja ziņu, ka no režīma cietumiem atbrīvoti un Lietuvā ieradušies četrpadsmit politieslodzītie. Daļa no atbrīvotajiem ir ārvalstu pilsoņi vai personas ar dubultu pilsonību – Zviedrijas, Polijas, Japānas un arī divi Latvijas valstspiederīgie. Bet īpaši nozīmīgu šo Minskas autokrāta žestu padara baltkrievu opozīcijas līdera Sjarheja Cihanouska izlaišana no cietuma. Cihanouskis, blogeris un uzņēmējs, atļāvās mest izaicinājumu diktatoram 2020. gada vēlēšanās. Tieši viņš priekšvēlēšanu kampaņas laikā asociēja ūsaino vadoni ar tarakānu, kurš būtu nospiežams ar čību. Baltkrievijas Centrālā vēlēšanu komisija lēma nepielaist blogeri vēlēšanām, un drīz pēc tam viņš tika aizturēts. Stafeti no vīra pārņēmusī Svetlana Cihanouska, startējot kā apvienotās opozīcijas kandidāte, vēlēšanās, domājams, saņēma daudz vairāk nekā varas oficiāli atzītos 10 % balsu. Svetlanai Cihanouskai nācās bēgt no Baltkrievijas, savukārt Sjarhejam tika piespriesti astoņpadsmit gadi cietumā, apsūdzot viņu masu nekārtību organizēšanā un naida kurināšanā. Tagad, sabijis aiz restēm piecus gadus, viņš ir brīvībā un atkal kopā ar ģimeni, kaut pārvērties līdz nepazīšanai. Visus šos gadus viņam bija liegta saziņa ar tuviniekiem, un 2023. gadā Svetlana Cihanouska pat esot saņēmusi ziņas par vīra nāvi, kas gan, kā redzams, izrādījušās nepatiesas. Preses konferencē atbrīvotais stāstīja, ka viņam bijusi liegta ne vien sarakste un pieeja medijiem, bet arī elementāri higiēnas līdzekļi kā ziepes un zobu birste. Prezidentam Trampam, pauda Cihanouskis, esot vara un iespējas ar vienu vārdu panākt visu baltkrievu politieslodzīto atbrīvošanu, un viņš lūdzot Trampu teikt šo vārdu. Pēc Baltkrievijas opozīcijas ziņām režīma cietumos atrodas vēl apmēram 1150 politieslodzīto. Par šo četrpadsmit atbrīvošanu diktators Lukašenka neesot saņēmis pretī neko vairāk kā pašu sūtņa Kelloga vizītes faktu diplomātiski no Rietumiem praktiski izolētajā Minskā. Kā spriež BBC Austrumeiropas un Dienvideiropas korespondente Sarā Reinsforde, diktators esot izsvēris, ka iespējamie ieguvumi no prominentā politieslodzītā atbrīvošanas esot nozīmīgāki par iespējamajiem riskiem. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Apie edukacijas botanikos sode ir tai, ką galima nuveikti bei pamatyti vasarą.Per pastaruosius dvejus metus į Lietuvą sugrįžo beveik 37 tūkst. žmonių. 2024 m. – 18 897 asmenys, 2023 m. – 17 549, rodo Statistikos departamento duomenys. Reemigrantai ne tik aktyviai įsitraukia į darbo rinką, integruojasi į socialinį gyvenimą, bet ir iš esmės keičia situaciją finansų rinkoje. Visgi, finansų ekspertai pažymi, jog sugrįžę tautiečiai atveria ne tik naujas galimybes, bet ir kelia tam tikrus iššūkius.Vasara – metas, kai dažniau užveriame namų duris ir iškeliaujame ilsėtis. Deja, mūsų poilsio akimirkomis pasinaudoti neatsisako ir vagys – tušti namai tampa lengvu taikiniu. Skaičiuojama, kad vos prasidėjus šiltojo sezono atostogų metui, įsilaužimų skaičius šokteli net kelis kartus.Klaipėdoje galima pamatyti Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio kurtas mašinas. Tai 500 metų skaičiuojantys išradimai, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių. Fizikos mokytojas sako, kad šiuolaikiniams vaikams tai įdomi ir netikėta patirtis.Nusikelkime į programos „Kūrybinė judesio laboratorija“ užsiėmimą. Tai penktus metus vykstančios šokio pamokos asmenims su negalia. Kaip pamoką vedančiam šokėjui prisitaikyti prie skirtingų negalių, kokią naudą teikia šokis, Ievos Radzevičiūtės pasakojime.Ved. Darius Matas

Atvykėliams iš Vidurinės Azijos gauti leidimus gyventi Lietuvoje taps sunkiau - Lietuva ketina uždaryti vizų centrą Tadžikistane. Imigrantų iš šios šalies per dvejus metus išaugo beveik penkis kartus, ir tai viena sparčiausiai augančių bendruomenių. Patys tadžikai sako, kad jei bus uždarytas kelias į Lietuvą atvykti legaliai, išaugs nelegali migracija. Plačiau – Marius Jokūbaitis.

Atvykėliams iš Vidurinės Azijos gauti leidimus gyventi Lietuvoje taps sunkiau. Migracijos departamentas siūlo uždaryti prašymus leidimams laikinai Lietuvoje gyventi priimantį išorės paslaugų teikimo centrą Tadžikistane. Imigrantų iš šios šalies per dvejus metus išaugo beveik penkis kartus ir tai viena sparčiausiai augančių bendruomenių. Patys tadžikai sako, kad jei bus uždarytas kelias į Lietuvą atvykti legaliai, išaugs nelegali migracija.Hagoje tęsiasi NATO viršūnių susitikimas. Šiandien lyderiai pasirašys jau iš anksto istoriniu vadinamą susitarimą didinti išlaidas gynybai iki penkių procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Kas įvyko Hagoje vakar ir kas laukia šiandien?Dėl mažų algų ir darbuotojų stygiaus prie Vyriausybės protestuoja iki šimto statutinių pareigūnų.Olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė Lietuvos vyrų krepšinio trijulių rinktinė nepateko į Mongolijoje vykstančio pasaulio čempionato atkrintamąsias varžybas.Ved. Madona Lučkaitė

Tauragė – žaliausia savivaldybė Lietuvoje. Miestas kupinas istorinių pasakojimų ir atsiminimų, praeitis puikiai dera su nūdiena. Tauragės miesto gatvėmis pasivaikščiosime su gide Irina Sadauskiene.Keisti rožinius akinius į žalius kviečia Žaliojo regiono vadovė Gaiva Mačiulaitienė ir supažindina su edukacija apie vėjo energetiką.Persikelkime į Mažąją Lietuvą. Lauksargiai švenčia 360-imties metų gimtadienį. Tauragės krašto muziejaus Santaka ekskursijų vadovė-gidė Jovita Zubaitė – vietinė. Istorikė pasakoja apie gimtąjį miestelį ir su Lauksargių seniūnu Mindaugu Giaču kviečia pavažiuoti iki Kairėnų malūno, stovinčio tarp vėjo jėgainių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mokesčių reforma – finišo tiesiojoje, bet aiškumo vis dar nėra. Ir naujam nekilnojamojo turto mokesčio variantui koalicijos partneriai nepritaria.Nacionalinio krizių valdymo centras pranešė, kad Lietuvos piliečius iš Izraelio sausuma planuojama evakuoti į Jordaniją, o vėliau – užsakomuoju skrydžiu į Lietuvą.Seimui tęsiant mokestinių pakeitimų svarstymus, dalis ūkininkų bendruomenės ruošiasi protestuoti.Seimas skubos tvarka svarstys Užsienio reikalų ministerijos siūlymą įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai tuo atveju, jeigu Europos Sąjungai nepavyktų pratęsti savųjų.Savaitgalį po Vilnių klaidžiojus meškai, Aplinkos ministerija tęsia gyvūno paieškas ir pripažįsta institucijų komunikacijos trūkumą.Vilniaus universiteto astronomai su kolegomis iš Lenkijos aptiko išskirtinę naują planetą – dujinę milžinę, esančią toliau nuo Galaktikos centro. Tai vos trečias toks atradimas pasaulyje per visą stebėjimų istoriją.Ved.Andrius Kavaliauskas

Vasarą nuolat kyla audrų, be to, kaip atkreipia dėmesį specialistai, jos metai iš metų vis stiprėja. Kaip elgtis, kai gamtos stichijos pridaro nuostolių?Kaip „Z kartos“ atstovai mato save? Kodėl jiems dažnai tokia svarbi emocinės sveikatos tema? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė Milda Pivoriūtė atliko kokybinį tyrimą apie Z kartą.Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva startuoja turizmo žaidimas socialiniuose tinkluose #LithuaniaTravel. Juo siekiama kuo plačiau pasaulyje paskleisti žinutę apie mūsų šalį ir pakviesti atvykti bei aplankyti Lietuvą. Nugalėtojų lauks 2 dienų trukmės kelionės po Lietuvos etnografinius regionus.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų žemaitukų.Kaune galima aplankyti archyvarų surengtą parodą, kurioje atsispindi Laisvės alėjos raida.Ved. Darius Matas

„Yra profesinė pusė, bet dar didesnė patirtis yra žmogiška. Tiek man, tiek mano šeimai, ypač mažajai dukrai. Tai yra neįtikėtina“, – apie laiką Japonijoje sako buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis. 51-erių strategas ruošiasi ketvirtam sezonui su Tokijo „Alvark“ ekipa, tačiau tikina, jog mielai sugrįžtų dirbti į Lietuvą.

Neapsižiok, ko negali praryti – taip Lietuvos kariuomenė feisbuke apibendrina svarstymus, kad per Zapad pratybas Rusija gali peržengti NATO ribas. Valdžios atstovai sako, kad nėra jokių signalų, kad Rusija per pratybas ketintų žengti į Lietuvą, tačiau karybos ekspertai mano, kad rusija testuos ir Vakarų vienybę, todėl yra didelė provokacijų tikimybė.Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkai su Lietuvos kariais Klaipėdos rajone vykdo kovinius šaudymus į Baltijos jūroje esančius taikinius iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.Dalis Seimo opozicijos teigia Prezidento metiniame pranešime pasigedę jos darbų įvertinimo ir kritiškesnio požiūrio į naują valdžią. Kad jos atžvilgiu kalba nebuvo kritiška – mano ir politologai. Tuo metu kai kurie valdantieji mano, jog kritikos jiems būta mažiau, nes, pasak jų, Seime šiemet kol kas nebuvo priimta daug sprendimų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vasara šogad sākas negribīgi un ļoti pakāpeniski, tomēr peldsezona oficiāli ir atklāta un gan jau pienāks arī brīdis, kad laikapstākļi vilinās vai pat spiedīs doties veldzi meklēt peldoties. Diemžēl ūdenstilpes katru gadu Latvijā paņem arī desmitiem dzīvību, ir pat sitācijas, kad zināšanas par upes, ezera un jūras ģeogrāfiskajām un vides procesu īpašībām ļautu izvairīties no traģēdijas. Toms Bricis ir apkopojis svarīgāko, ko der zināt no meteoroloģiskā un hidroloģiskā viedokļa, pirms doties peldēt. Jau mēnesis, kopš oficiālā peldsezona sākusies, bet laikapstākļi ir tādi, ja neskaita ziemas peldētājus, šķiet, ka nav pārāk daudz cilvēku, kas būtu metušies peldēties. Un labi, ka tā, jo tas ļauj vēl pirms sezonas atsvaidzināt zināšanas vai pat uzzināt kaut ko jaunu, kas tiešām var palīdzēt novērtēt situāciju un nerīkoties riskanti. Ja upju atvari, purvu akači ir minēti pat folklorā, tad par bīstamajām jūras straumēm sabiedrībā sāka runāt tikai pēdējo 5 -20 gadu laikā pēc dažiem traģiskiem gadījumiem. Iespējams, ka te arī klimata pārmaiņas pie vainas, agrāk vasaras bija tik īsas un vēsas, ka senie latvieši jūrā nemz nepeldējās. Sākoties peldsezonai, atbildīgās institūcijas – mediķi, pašvaldības policija, pludmales glābēji – parasti atgādina par drošību ūdens tuvumā un peldoties, par to, kā rīkoties, ja notikusi nelaime. Toms šoreiz dara ko līdzīgu, tikai no dabas apstākļu puses. Kā pamanīt zīmes, kas norāda uz risku, ka peldēšanās var būt bīstama?   Runājot par aktuāliem laikapstākļiem Latvijā Latgali, arī daļu Vidzemes un Zemgales skāris ļoti liels slapjums. Lauki un dārzi daudzviet ne tikai pārmitri, izmirkuši, bet applūduši, kamēr daudzviet Kurzemē, īpaši Ventspils, Talsu novadā, valda ja ne gluži sausums, tad dārzi jau ir jāpalaista. Aizvadītais maijs Latvijā, ja rēķina vidēji uz visu valsti nolijušo ūdens daudzumu, bija sestais slapjākais pēdējā gadsmita laikā. Savukārt vēsturiskie dati liek atcerēties vienu interesantu lietu – lietainākais maijs Latvijā bija 1928. gadā, otrajā vietā ir turpat netālu laika skalā 1926. gads. Arī toreiz daudzviet Latvijā applūda lauki, bija neražas gadi, plūdi bija daudz plašāki, nekā šogad. Latvijas Radio sāka raidīt 1925. gadā. Parādījās ās visu Latviju aptveroša jauna, acīm neredzama tehnoloģija, kas spēj nogādāt skaņu jebkurā Latvijas nostūrī. Un kāda sakritība – nākamajos gados pēkšņi sāk līt daudz vairāk. Sākas plūdi un neraža. Palasot tā laika presi, ko var ērti darīt portālā "periodika.lv", var atrast ziņas, ka cilvēki lietavās vainoja radio. Ka radio ietekmē atmosfēru, radot nepieredzēti lielus lietus mākoņus. Izdevumā "Laiks un tā pareģošana". kas izdots 1936. gadā var lasīt: "1928. gads pie mums Latvijā un Lietuvā bija ļoti lietains. Raža aizgāja bijā. Strauja radio attīstība iekrita taisni šinī slapjajā gadā. Laucinieki sāka nopietni uztraukties, ka radio dēļ viņiem jācieš tādi zaudējumi. Radio esot lietus cēlonis." Ir pagājuši gandrīz 100 gadi un nekas nav mainījies. Tagad to vairs neraksta avīzēs, bet palasot, ko ļaudis raksta internetā, arī ir saksatāmas līdzības. Laikapstākļu anomālijās tiek vainotas tehnoloģijas, apzināta vai neapzināta to ietekme, lai gan arī par aizvadīto maiju var droši teikt – nepatīkami, dārziem un laukiem postoši, bet šāds slapjš maijs nav nekas nepieredzēts. Tādi un vēl slapjāki ir bijuši un būs.

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – D.Adomaitis lieka Japonijoje 06:12 – naujas puolėas „Žalgiryje“ 17:40 – T.Sabonis į Londoną 20:10 – mažas lankomumas Kaune 27:13 – intriguojanti serija ir „Ryto“ flirtas su M.Šerniumi 42:00 – G.Žiemelio pasisakymai 51:57 – aistros Graikijoje 55:25 – įvykusi Eurolygos plėtra Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:01:05 – nauji gandai dėl 10-os LKL komandos 1:06:15 – LKL klubo pasiūlymas N.Pacevičiui 1:07:55 – P.Motiejūno palikimas „Žalgiryje“ 1:11:20 – ankstyvos komplektacijos pliusai ir minusai 1:14:32 – kolegų nusižiūrėjimai 1:15:38 – „CBet“ lyderių galimos kryptys 1:22:18 – ar turėtų būti kviečiami atsisakantys žaisti rinktinėje 1:25:07 – smukdoma sportinė dvasia Eurolygoje 1:29:20 – žinomi žaidėjai, neatvykę į Lietuvą 1:31:07 – ar įmanoma rasti vietos Eurolygos serijoms 1:33:25 – kuri LKL komanda baigs darbus anksti 1:35:00 – kas „Neptūnui“ tiktų iš „Nevėžio“? 1:38:14 – ar „Lietkabeliui“ tikrai sekasi? 1:40:27 – „Top 3“ geriausi LKL visų laikų treneriai iš užsienio 1:41:38 – ką krepšininkai daro su sirgalių dovanomis 1:43:27 – ar P.Danusevičius tiktų „Žalgiriui“ 1:45:17 – pakvietimai į „Wolves“ parketinę eilę 1:46:18 – kančios krepšinis su N.Williamsu-Gossu 1:49:38 – ar „Rytui“ reikia kardinalios pertvarkos? 1:53:09 – ką keistume LKL‘e 1:57:36 – hipotetinė situacija 1:59:06 – kuri naujiena labiausiai mus šokiravo 2:01:15 – ar „Thunder“ yra PSG

Lenkijoje šiandien vyksta antrasis prezidento rinkimų turas – apklausos prognozuoja įtemptą kovą.Į LRT GIRDI kreipėsi Kauno rajone beveik prieš dvidešimt metų sklypą įsigijusi moteris, kuri savo žemėje negali statyti namo – savivaldybė nesutinka pakeisti sklypo paskirties.Nuo šiol kiekvieną sekmadienį visą vasarą „Ryto garsuose“ kviečiame pakeliauti už Vilniaus ir sužinoti apie labiau ar mažiau matytas Lietuvos vietas. Naują rubriką rengia radijo laidos „Už Vilniaus“ kūrėjas, kolega Edvardas Kubilius, nuolat važinėjantis po Lietuvą.Lietuvoje pirmąjį birželio sekmadienį minint Tėvo dieną, pasidomėsime, kaip ši diena švenčiama kitose šalyse.Ved. Karolina Panto

Šiandien prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kai pirmąją matematikos egzamino dalį laikys vienuoliktokai. Tiesa, šiemet jie bus kitokie nei anksčiau – birželį egzaminai vyks ir vienuoliktokams, ir dvyliktokams.Šiandien, minint traukiniautojų dieną, Lietuvoje kelionėms traukiniais taikoma 90procentų nuolaida. Taip siekiama daugiau žmonių pakviesti keliauti traukiniais.Vis daugiau mokinių renkasi dirbti bent vieną atostogų mėnesį, o dalis savivaldybių už įdarbintą besimokantį jaunimą, darbdaviams moka kompensacijas.Pirmadienį vyksiant Vilniaus viršūnių susitikimui, į Lietuvą atvyks Ukrainos prezidentas Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, skelbia prezidentūra. Susitikime dalyvaus „Bukarešto devyneto“ ir Šiaurės šalys.Iš Ukrainos kilęs žurnalistas ir rašytojas Maksymas Eristavis jau daugiau kaip dešimtmetį nagrinėja Maskvos agresijos apraiškas ir bruožus. Jis save vadina vyriausiuoju pasakotoju apie rusišką kolonializmą.Ved. Rūta Kupetytė

Molėtų kraštas žada smagią ir turiningą vasarą. Vilioja molitu – Molėtų valiuta, kuri radosi nuo vieno pono, išmėčiusio pinigėlių maišą po ežerus, miškus ir žvaigždžių takus.„Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną.Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda...Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį.Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nuo liepos 7 dienos įsigalios pakeitimas, kad automobiliai su suklastotais ridos duomenimis nebegalės gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Ką daryti tokiems vairuotojams?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausime, kur esate suplanavę po Lietuvą pakeliauti jūs, ką norėtumėt patirti, pamatyti, o gal rekomenduoti kitiems.Kaip estai jaučia rusijos grėsmę, ypač po pastarųjų įvykių Baltijos jūroje, kai saugodama savo nelegalų tanklaivį rusija pakėlė kovinį naikintuvą.Po paviešinto LRT tyrimo apie rusijos finansuotus įvairius visuomenės veikėjus ir jų advokatus, Lietuvos advokatūra pradėjo vidinį tyrimą dėl trijų teisininkų, kurie minimi šiame tyrime. Tuo metu VSD vadovas Žinių radijui komentavo, kad rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamo fondo pinigus gavę Lietuvoje veikiantys asmenys bus įvertinti teisine prasme. Kas toliau?Nerimą bei stresą patiria kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis. Tokius duomenis pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, atlikęs tyrimą. O pastaraisiais metais, artėjant egzaminams vis daugiau jaunuolių jaučia ir nerimą, ir nuovargį, ir psichologinį spaudimą. Kaip nugalėti baimes ir susidoroti su stresu prieš egzaminus?Ved. Liuda Kudinova

Vyriausybė patvirtino mokesčių reformos galutinį variantą Seimui. Jame siūloma apmokesti pirmąjį būstą, įvesti progresyvesnius mokesčius pajamos, yra ir daugiau pakitimų.Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą dėl prezidento posto siekusio Eduardo Vaitkaus vizito į Baltarusiją. Institucijų prašoma įvertinti, ar šio politiko veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip pagalba kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.Premjeras Gintautas Paluckas paskelbė, kad statomą ministerijų miestelį Goštauto gatvėje Vilniuje siūlo parduoti, nes dėl saugumo ir geopolitinės situacijos nėra prasmės koncentruoti visas ministerijas vienoje vietoje. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė abejoja saugumo argumentais, teigdama, kad už sprendimo gali slėptis politiniai interesai. Ekspertai teigia, kad dabartiniai ministerijų pastatai naudojami neefektyviai, todėl būtų tikslinga parduoti ir juos, o ne tik Goštauto gatvėje numatytą ministerijų miestelį.Prezidento rinkimų kova Lenkijoje kursto antiukrainietiškas nuotaikas. Diskusijose tarp kandidatų ši tema aštri, o kadangi Lenkijoje gyvena apie 2 su puse milijono ukrainiečių, rinkėjų emocijas pakurstyti nėra sudėtinga.Nors mokslo metai dar nesibaigė, mokyklų vadovai jau ieško mokytojų ateinantiems metams. Regionams trūksta beveik visų dalykų pedagogų. Kai kurios mokyklos juos vilioja iš gretimų savivaldybių, kitos bando pasitelkti dirbtinį intelektą.Ved. Liepa Želnienė

Nesen veiktās veikalos nopērkamā medus pārbaudēs atklājies, ka 14 paraugi no 20, neatbilda autentiska medus standartam. Prasti viltojumi vai neatbilstība standartam? Raidījumā Kā labāk dzīvot skaidro Pārtikas un veterinārā dienesta Augu izcelsmes produktu, dzērienu un bioloģiskās lauksaimniecības uzraudzības daļas vadītājs Māris Eiklons, Latvijas Biškopības biedrības valdes priekšsēdētājs Valters Brusbārdis un biškopis, Latvijas biškopības biedrības Siguldas nodaļas vadītājs Jānis Kronbergs. Māris Eiklons skaidro, ka paraugi tika izvēlēti mērķtiecīgi lielveikalu ķēdēs. Jau iepriekš daži medus paraugi analizēt Igaunijā DNS līmenī, kas arī parādīja, ka kaut kas nav kārtībā. Šoreiz paraugus sūtīja uz pārbaudi laboratorijā Austrijā. "Piecos paraugos konstatēja sveša cukura klātbūtni. Medū nekas nedrīkst būt klāt svešs. Medus ir medus, medus ir tas, ko ražo bitīte nevis cilvēks. Cilvēks iejaukties medus ražošanas procesā nedrīkst, kaut ko piejaukt, pievienot," norāda Māris Eiklons. Biškokji norāda, ka medus falsificēts fasēšanas procesā. "Līdz šim visi ņemtie Latvijas medus paraugi ir bijis medus. Īsts medus," skaidro Māris Eiklons. "Pieci paraugi bija tādi, kurus uzskatījām, ka neatbilst medum, un šie pieci paraugi, attiecīgās medus partijas ir izņemtas no tirdzniecības." Šobrīd pārbaudes turpinās, lai skaidrotu, no kurienes medus nācis. Četri paraugi fasēti Lietuvā, viens laikam būs fasēts Latvijā. Pēc kādiem faktoriem medu analizē BIOR laboratorijā Latvijā un vai vērtē arī medus autentiskumu, BIOR Ķīmijas laboratorijas vadītājs Vadims Bartkevičs.

Prezidentas sako esąs nusivylęs siūlymų dėl nekilnojamojo turto mokesčio chaotiškumu.Rusija intensyvina propagandines atakas prieš Lietuvą. Dalis vilniečių šiomis dienomis pašto dėžutėse rado leidinį, pavadintą „Pobieda – Pergalingi 1945-ieji.“ Analitikai pastebi, kad socialiniuose tinkluose informacinis karas vyksta jau kurį laiką, o paskutiniu metu plinta dirbtinio intelekto sukurtų profilių ekosistema, kur jie vieni kitus komentuoja, deda patiktukus ir kuria turinį lyg tikri žmonės.Seimas po pateikimo pritarė antros pakopos pensijų sistemos reformai. Pagal ją būtų atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą ir leidžiama pasitraukti iš sistemos. Be to, visi norintieji galėtų vieną kartą pasiimti iki 25 procentų sukauptų lėšų. O sunkios ligos, ar neįgalumo atveju būtų leidžiama pasiimti visą sukaupta sumą.Pasienyje gyvenantys Lenkijos lietuviai sako esantys pasirengę priimti pabėgėlius iš mūsų šalies. Jei kiltų karas, vieninteliu sausumos keliu į Vakarų Europą taptų Suvalkų koridorius – jau trečius metus vadinamas pavojingiausia Europos vieta.Prasideda Kanų kino festivalis. Dėl „Auksinės palmės šakelės“ varžysis 22 filmai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija vykstančiame gegužės 9-osios dienos minėjime bandys pateisinti savo nusikaltimus, o tai verta tik paniekos. Valstybės saugumo departamentas anksčiau skelbė, kad artėjant Rusijos švenčiamai Pergalės dienai, fiksuojama išaugusi šios šalies žvalgybos tarnybų prieš Lietuvą organizuojamų diversijų, provokacijų ir informacinių atakų tikimybė. Prezidentas sako, kad mes rengiamės provokacijoms.Sukanka 80-imt metų, kai sąjungininkams pasirašius Vokietijos kapituliacijos aktą, baigėsi Antrasis pasaulinis karas Europoje. Lietuvoje aukų pagerbimo ceremonija buvo surengta Macikuose. Šiame Šilutės rajono kaime 1941-ais metais buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla, o 1945-ais metais sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį. Teigiama, kad Macikų lageriuose žuvo apie 6-is tūkstančius įvairių tautybių žmonių.Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigia, kad Rusija kišasi į Lenkijos prezidento rinkimus, jo teigimu Rusijos žvalgybos aktyvumas Lenkijoje padvigubėjo palyginus su praėjusiais metais.Seimo surengta palaikymo akcija už reprodukcinės sveikatos įstatymą. Akcijoje dalyvavęs, anksčiau akušeriu-ginekologu dirbęs, medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas sako, kad priimti įstatymą yra svarbu dėl moterų teisių ir jų sveikatos.Seimas nusprendė, kad greičio matuoklių įrengimu ir priežiūra rūpinsis Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Siūlymas riboti greičio matuoklių skaičių keliuose buvo atmestas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Molėtų kraštui šie metai ypatingi. Po 600 metų į Lietuvą grįžta palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos.Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija.Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones.Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu.Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris klausia, ką daryti jei iš anksčiau yra likę nepanaudotų vienkartinių transporto bilietų, įsigytų su studentiška nuolaida.Žemaitijos sostinė Telšiai garsėja meškų skulptūromis. Masčio ežero pakrantėje šį pavasarį pristatyta dar viena bronzinė meškutė - skirta skautams.Kokius verslus kuria į Lietuvą gyventi atsikraustę užsieniečiai? Siekiant padėti talentams atrasti naujas galimybes, užsieniečių relokacijos ir integracijos centre „International House Vilnius“ nuo šiol bus teikiamos nemokamos verslo ir finansų planavimo konsultacijos.Šiandien - žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės filmo apie prof. Vytautą Landsbergį „Pokalbininkė ir profesorius“ premjera. Dokumentiniame portrete – istorinė asmenybė, politikas, menininkas ir nepaprastas žmogus, apie kurį, pasak filmo kūrėjų, daugelis lietuvių turi savo nuomonę.Ved. Darius Matas

Vidutiniškai per metus ES žmogus įsigyja apie 19 kg tekstilės, maždaug tiek išmeta – šis kiekis pripildytų didelį lagaminą. Siekiant suvaldyti milžiniškas gamybos ir vartojimo apimtis, šiemet Bendrijoje įsigaliojo reikalavimas tekstilę rūšiuoti atskirai. Tačiau kiekvieno žmogaus išmetamą pilną lagaminą valstybėms išrūšiuoti sudėtinga – pavyzdžiui, atliekų kalne skęstanti Švedija dalį tekstilės eksportuoja... į Lietuvą.Kodėl? Kaip Lietuvai sekasi tvarkytis su tekstilės atliekomis? Kokios kitos iniciatyvos populiarėja ir kaip problemą spręsti gali padėti dirbtinis intelektas? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto