Podcasts about lietuv

Plinta naujas sukčiavimo būdas. Greitį viršiję ir už tai baudą gavę vairuotojai internete gali rasti žmogų, kuris už papildomą mokestį baudą prisiima sau. Tokiu būdu tikrasis pažeidėjas išvengia baudos ir griežtesnės atsakomybės.Italijos Alpių Dolomitų regione veikiančios įmonės derino slidinėjimo bilietų kainas, todėl 2022-2025 metais šiuose kurortuose slidinėję asmenys permokėjo ir dabar gali gauti kompensaciją arba nuolaidą naujam bilietui.Ar reikėtų griežtinti per Lietuvą tranzitu keliaujančių Rusijos piliečių sąlygas? Šiandien automobiliu iš Rusijos į Kaliningradą ar atvirkščiai keliaujantis Rusijos pilietis Lietuvą pervažiuoti privalo per 24 val.Reta genetine liga – raumenų distrofija – serganti Justina iš Lentvario sako, kad per amerikiečių atlikėjo Moby koncertą Vilniaus Kalnų parke jai nesuteikta pagalba – paprašė renginio personalo padėti įveikti kalną, tačiau išgirdo atsakymą „čia ne poliklinika“.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuva vis dar sukrėsta prokurorų paviešintos bylos, kurioje kunigas Tadas Švedavičius kaltinamas 23 metus vykdęs seksualinius nusikaltimus prieš 11 vaikų. Paskutinė šio kunigo parapija buvo Kalesninkai. Čia jis dirbo beveik dešimtmetį, o pernai prieš pat Kalėdas buvo netikėtai atleistas.Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius apsilankė Lietuvos kariuomenės Oro erdvės kontrolės centre Karmėlavoje. Vizito tikslas – išsiaiškinti ko trūksta, stiprinant oro gynybą ir siekiant pastebėti į Lietuvą įskrendančius dronus. Mindaugas Sinkevičius sako, kad krašto apsaugos biudžete oro gynybai turėtų būti skirta didesnė dalis lėšų.Karščio ir sausros bangai toliau alinant Europą, padariniai darosi vis sunkiau suvaldomi. Dėl nusekusio Dunojaus Rumunija ruošiasi atjungti antrąjį branduolinės elektrinės reaktorių. Tuo metu britų elektros tinklo operatorius perspėja apie galimą energijos trūkumą, o vyriausybė šaukia skubų COBRA pasitarimą.Per vyksiantį saulės užtemimą Jungtinėje Karalystėje gyventojų prašoma taupyti elektrą. Užtemus Saulei smarkiai sumažės saulės energijos gamyba, todėl elektros tinklui, ir taip kenčiančiam nuo kaitros ir sausros, teks atlaikyti nemenką išbandymą.Ved. Liepa Želnienė

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius apsilankė Lietuvos kariuomenės Oro erdvės kontrolės centre Karmėlavoje. Vizito tikslas – išsiaiškinti ko trūksta, stiprinant oro gynybą ir siekiant pastebėti į Lietuvą įskrendančius dronus. Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad Lietuvos oro erdvės apsauga nėra ideali, tačiau padėtis sparčiai gerėja. Siūlomą Lietuvos oro gynybos planą aptarė buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis.

Krašto apsaugos ministerija, prakalbusi apie Rusijos planus surengti hibridinę ataką prieš Lietuvą, sako: tai buvo žinia Kremliui, kad mes viską žinome. Tuo metu ekspertai svarsto, kodėl tokia informacija pasirodė būtent dabar. Ir užsimena apie krašto apsaugos ministro viešųjų ryšių akciją. Taigi, ar Lietuva yra pasirengusi gintis, ir kokius darbus dar reikia padaryti po žvalgybos įspėjimų?Laidoje dalyvauja: buvusi krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Dovilė Šakalienė, buvęs krašto apsaugos ministras, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir rinkimų technologas Laurynas Filipavičius.Ved. Jurga Tvaskienė

Pastaraisiais metais per Lietuvą ritosi protestų banga. Nors mažiau nušviesti, jie vyko ir regionuose. Kultūros protesto priešakyje Alytuje stovėjo teatro aktoriai, Laisvo žodžio – moksleiviai.Priekinėse eilėse su plakatais sėdintys ir atkakliai tylintys moksleiviai užfiksuoti ir sausį vykusioje diskusijoje su partijos „Nemuno aušra“ pirmininku, Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu. Aštrių susidūrimų būta ir kituose miestuose, tačiau čia komišką improvizaciją atliekantys aktoriai sukuria kiek kitokią atmosferą. Joje pyktis maišosi su juoku.Tuo metu partijos nariai kreipiasi į policiją ir džiaugiasi padidėjusiu matomumu.Autorė Inga Janiulytė-TemporinRedaktorius Rytis SkamarkasGarso ištraukos iš „Alytausgidas.lt“ ir „FM99“ filmuotos medžiagos.

Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.Lietuvoje daugėjant imigrantų, dalis jų susiduria su problema. Būstą nuomojantys žmonės vengia sudaryti sandorį su kitataučiu. Anot ekspertų, kartais toks elgesys gali būti laikomas diskriminacija. Nekilnojamojo turto agentas, pareiškęs užsieniečiui, kad butas nuomojamas tik lietuviams, jį diskriminavo dėl tautybės ir rasės, nustatė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Tūkstančiai žmonių Lietuvoje vieni kitiems rekomenduoja knygas. Vieni dalijasi savo atradimais socialiniuose tinkluose, kiti – draugų rate, treti pirmą kartą atsiverčia knygas, pasiūlytas artimųjų ar kolegų. Ši rekomendacijų banga – Lietuvos bibliotekų organizuojamos skaitymo skatinimo iniciatyvos dalis. Skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ jau priėmė 22 495 dalyviai, kurie kartu perskaitė daugiau kaip 42 000 knygų. O iššūkį įveikti (t. y. perskaityti tris knygas) jau suspėjo 9 300 dalyvių. Tai – kur kas daugiau nei bibliotekų iniciatyva. „Vasara su knyga“ – tai visą Lietuvą vienijantis reiškinys, į kurį kasdien įsitraukia naujų skaitytojų.Prieš savaitę pristatęs galutiniUS naujų eurų banknotų dizaino variantus Europos Centrinis Bankas pateikė juos viešai aptarti - iki rugsėjo 21-osios europiečiai kviečiamii išsakyti savo nuomonę. Tarp siūlomų banknotų dizainų – tOkios iškilios asmenybės kaip MarijA Kiurii, vienintelė mokslininkė, pelniusi Nobelio premijas tiek fizikos, tiek chemijos srityse, kompozitorius Liudvigas van Bethovenas ir menininkas Leonardas da Vinčis. Kitoje dizaino serijoje vaizduojami paukščiai.Ved. Darius Matas.

„Keturi mėnesiai dugne“ – taip pieno kainų situaciją apibūdina ūkininkas Tomas Kazlauskas, ūkininkaujantis Laučių kaime, Šilutės rajone. Naujoje melžimo aikštelėje šiuo metu melžiama jau 350 karvių, o ateities planuose numatyta bandą padidinti dvigubai. Tačiau tam reikalingas naujas tvartas galvijams laikyti. „Tvartą pastatytume greičiau, nei gauname leidimą“, – sako ūkininkas, pabrėždamas, kad mažėjančių pieno supirkimo kainų sąlygomis plėtra tampa nebe pasirinkimu, o išlikimo klausimu.Žemės ūkio duomenų centro specialistė Irena Tiškevičienė patvirtina, kad šių metų birželį žalio pieno supirkimo kainos buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo metu pieno produktų kainos parduotuvių lentynose tokio kritimo nepatyrė, o ūkininkams tenkanti galutinės produkto kainos dalis išlieka mažiausia visoje tiekimo grandinėje.Ingrida ir Marijus Žukauskai gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau Lietuvoje, Molėtų rajone, yra įkūrę gyvūnų globos centrą. Kasmet čia prieglobstį, rūpestį ir galimybę pradėti naują gyvenimą gauna apie 500 kačių. Vasaros atostogų metu grįžę į Lietuvą jie imasi vieno svarbiausių darbų – ieško naujų namų priglobtiems kačiukams. Pasak jų, dauguma žmonių nori ryžų arba į veislinius panašių katinukų, o globos centre dažniausiai būna juodai baltų kačiukų. Deja, norinčių juos auginti atsiranda gerokai rečiau.Ved. Kristina Toleikienė

Sukanka 35 metai, kai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON‘o) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus. Per išpuolį nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai. Vienas pareigūnas buvo sunkiai sužeistas.Precedento neturinčią migrantų bangą Seutoje, Ispanijos premjeras vadina tikslinga ataka. Dėl jos kaltinami prekeiviai žmonėmis.Šiandien viena karščiausių šios vasaros dienų – daugelyje šalies vietų temperatūra kils iki 30–33 laipsnių. Tačiau kartu su labai šilta oro mase iš pietvakarių gali atkeliauti ir Ispanijoje bei Prancūzijoje kilusių didelių miškų gaisrų dūmai bei nuo Sacharos dykumos pakilusios dulkės.Socialiniuose tinkluose verda diskusijos apie naktimis triukšmą keliančius modifikuotų automobilių ar motociklų vairuotojus. Įvairių miestų gyventojai skundžiasi, kad tokie, vasarą girdimi garsai neleidžia išsimiegoti ir tinkamai pailsėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tuo metu sostinės policijos atstovas sako, kad triukšmadarius pagauna retai, o pasak automobilių entuziastų, atsiradus tinkamai infrastruktūrai – gyventojai galėtų miegoti ramiau.Legendinis Lietuvos futbolininkas ir treneris Valdas Ivanauskas šiandien švenčia 60-ies metų jubiliejų. LRT kalbintas futbolo specialistas sako, kad nieko nekeistų savo įspūdingoje karjeroje, tačiau pripažįsta, kad jo rūstus charakteris leido pasiekti užsibrėžtų tikslų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Šiandien Lietuvoje – viena karščiausių šios vasaros dienų. Tačiau kartu su karščiu, Lietuvąpasieks iš Sacharos dykumos pakilusios dulkės. Taip pat - Ispaniją ir Prancūziją alinančių gaisrų dūmai. Kokį pavojų tai kelia, ir kaip suprasti, kad Sacharos dulkės pasiekė Lietuvą, kalbėjau su meteorologu Gyčiu Valaika.

Tarptautinė meteorų organizacija informuoja, kad Artimiausiomis naktimis piką pasieks du meteorų srautai, tačiau jų stebėjimą gali apsunkinti ryški Mėnulio šviesa. O rugpjūtį laukia ir svarbiausias vasaros dangaus reginys – Perseidų lietus. Ką galėsime pamatyti Lietuvos danguje?Socialiniuose tinkluose vis daugėja grybautojų įkeliamų nuotraukų su pilnais krepšiais, nors didysis grybų sezonas dar tik prieš akis. Kas šiuo metu dygsta Lietuvos miškuose ir ar šiųmetis grybų derlius bus gausus? Apie tai – su mikologu dr. Jonu Kasparavičiumi.Beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų juda per mažai, o mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų gerokai viršija pirmaujančių Europos šalių vidurkį. Siekdami paskatinti žmones daugiau judėti, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos paralimpinis komitetas pradėjo iniciatyvą „Ką man davė sportas?“, prie kurios jungiasi sportininkai ir kiti žinomi žmonės. Ar svetimi pavyzdžiai gali užkrėsti fizine veikla?Du dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje gyvenanti masažuotoja Deimantė Kiseliauskienė, grįžusi atostogų į Lietuvą nusprendė neatlygintinai masažais padėti onkologiniams ligoniams ar žmonėms, kurie patys sau padėti nelabai gali.10-12. Ved. Ignas Andriukevičius

Pastaruoju metu Lietuvą sukrėtė 2 kraupios avarijos, susijusios su jaunomis vairuotojomis. Vilniaus rajone po šimtukininkų pagerbimo šventės ir naktinės pamainos 19-metė išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir po stipraus smūgio žuvo. Kita 19-metė Vilniuje būdama neblaivi Vilniuje lėkė didžiuliu greičiu, trenkėsi į stulpą ir pražudė du kitus jaunus žmones.Taip pat prie Kauno automagistralėje 24 metų vaikinas nesuvaldė automobilio, trenkėsi į atitvarus. Apvirtus automobiliui žuvo 15-metė, vairuotojas ir 3 kitos keleivės - sužeisti.Laidoje dalyvauja Vairavimo mokytojų gildijos narys Valdas Šlepikas, motociklų sporto renginių organizatorius, Superbike vaikų akademijos vadovas Adomas Dautaras, žurnalo bei interneto portalo „Autobild“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius, VDU Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Argentinoje gimęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis jau pusę gyvenimo kalba lietuviškai. Apie tiltą su Lietuvą, gyvenimą pakeitusią lietuvių kalbą bei kaip Argentinos lietuviai vadina pomidorus?Netoli Vilniaus jau nebe pirmą kartą vyksta menininkų stovykla „Kena Art Camp“.Pietų Korėjos mieste Busane vykusioje Pasaulio paveldo komisijos sesijoje priimtas sprendimas įtraukti šimtmetį minintį Gdynės modernistinį miesto centrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pokalbis apie šio uosto svarbą Lenkijai, jo augimą ir paraleles su Kaunu.Vilniuje, šalia Seimo planuojamo statyti kongresų centro architektūrinio konkurso nugalėtoja tapo bendrovė „Syrusas“ su vizija „Trys“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvą su didžiaisiais Europos oro uostais jungianti latvių bendrovė „Air Baltic“ patiria finansinių sunkumų. Latvijos valdžia sako, kad dėl to gali mažėti skrydžių. Kas vyksta su Latvijos skrydžių bendrove ir kaip dabar planuoti keliones?Parduotuvės „Mere“ uždarytos, tačiau ar ilgam? Logistika ir sandėliai, kuriuos valdo Rusijos piliečiai, tebelieka, ir tai pasėjo gandų, kad „Mere“ parduotuvės gali atgimti kitu pavadinimu. Tokių rizikų ir mato ir valdžia, todėl šiandien kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.Saulius Skvernelis ir toliau privalės nešioti apykoję, nes sistemingai bendravo su kita įtariamąja Augalininkystės tarnybos byloje - Agne Silickiene.Aiškinantis nepilnamečių smurto Marijampolėje atvejį nustatyti visi incidente dalyvavę asmenys.Per šį mėnesį dėl artimų, romantinių ir intymių santykių su nuteistaisiais darbą paliko dvi Vilniaus kalėjimo darbuotojos, viena jų – pareigūnė. Dar vienai – maitinimo įmonės – darbuotojai yra panaikintas leidimas patekti į kalėjimą.Į LRT kreipėsi vilnietis, kuris daugiau nei pusmetį netoli daugiabučių stebi tris apleistus automobilius. Jie esą nebenaudojami ir užima kitiems gyventojams reikalingą vietą. Vyras teigia, kad apie situaciją pranešė policijai ir savivaldybei, bet automobiliai iš vietos nepajudėjo. Vilniaus ir Kauno savivaldybės aiškina, kad pamirštų automobilių miestuose daugėja, tačiau, norint juos nutempti, susiduriama su didžiule biurokratine našta.Ved. Liepa Želnienė

„Vienas iš mūsų atradimų yra tai, kad pilkieji ruoniai į krantą išlipa naktį. Iki šiol buvo pasvarstymų ir pastebėjimų, bet tai nebuvo publikuota“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė, kuri tyrinėja šią prie Lietuvos krantų atklystančią saugomą rūšį. Ji tikisi, kad nauji faktų apie šią rūšį, padės ją dar geriau pažinti ir apsaugoti.Šiemet ji tapo pirmąja lietuve, pelniusia UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Šis tarptautinis įvertinimas skiriamas už išskirtinius ekologijos ir darnių ekosistemų tyrimus, o Klaipėdos universiteto doktorantė apdovanota už darbus apie tai, kaip ruoniai po reabilitacijos adaptuojasi Baltijos jūroje.Tyrimo metu mokslininkai palydoviniais siųstuvais stebėjo 30 Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre slaugytų pilkųjų ruonių jauniklių. Surinktų duomenų analizė parodė, kad didžioji dauguma paleistų gyvūnų sėkmingai prisitaiko ir apsigyvena tose vietose, kur veisiasi Baltijos jūros ruonių populiacijos.Be to, tyrimai taip pat atskleidė naujų faktų apie šią rūšį, kurie, kaip tikimasi, padės ją geriau pažinti ir apsaugoti.Aut. Vaida Pilibaitytė

Prancūzijoje ir Ispanijoje pirmadienį ugniagesiams vėl tenka kovoti su milžiniškais gaisrais, niokojančiais miškus abiejose šalyse, o prognozuojama nauja karščio banga pietvakarių Prancūzijoje grasina dar labiau pagilinti krizę. Ypač paveikta pietvakarinė šalies dalis, kur liepsnos juda Bordo link. Laidoje – netoli Bordo gyvenanti lietuvė Snieguolė Breunterch.

Lietuviški sūreliai Japonijoje, šakočiai Amerikoje. O kokius kalnus ir jūras turėjo įveikti mūsų derybininkai, kad lietuviškos prekės keliautų po visą pasaulį? Pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu.Taip pat, kaip brūkšninis kodas atvėrė prekybos kelius?Ir kuo ypatingi naujieji Kinijos milijardieriai.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos užmoju. Dar 2019 metais pasirodė režisieriaus Sandro Bozzolo fimas „Nijolė“ (prodiuseriai Dagnė Vildžiūnaitė, Max Chicco ir režisierius). Pamatėme ne tik unikalų menininkės pasaulį su darbų pilna studija, bet ir susipažinome su jos gyvenimo istorija, šeima (buvęs Bogotos meras ir universiteto rektorius Antanas Mockus yra Nijolės sūnus. Dar menininkė susilaukė dukters Ismenos). Pagaliau menininkės kūryba pasiekė Lietuvą ir ją galime apžiūrėti Vytauto Kasiulio muziejaus parodoje „Visata iš spiralės“ (kuratorė Laura Moreno Barbosa) iki 2027 vasario 7 dienos. Ten rodomi ir Eglės Marijos Želvytės sukurti videofilmai apie menininkės archyvą ir jos še Apie parodą, Nijolės Šivickas kūrybą ir asmenybę bei ilgą jos kūrinių kelionę iš Bogotos į Nacionalinį dailės muziejų Vilniuje kalbamės su Vytauto Kasiulio muziejaus direktore menotyrininke Ilona Mažeikiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui dėl antisemitinių pareiškimų. Teismas atmetė jo prašymą išteisinti ir dvigubai padidino baudą – nuo penkių iki dešimties tūkstančių eurų. Pats Žemaitaitis teigia, kad teismo sprendimas yra politizuotas ir žada jį skųsti. Atsisakyti Seimo nario mandato jis neketina. Tuo metu opozicija sako, kad teismo sprendimas sudaro pagrindą pradėti apkaltos procedūrą ir siekia, kad ji įvyktų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido iš pareigų kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį ir vietoje jo paskyrė Mychailo Drapatą.Rusija padės Baltarusijai gintis prieš Lietuvą teisme dėl migrantų sukeltos krizės. Tarptautiniame teisingumo teisme Lietuva reikalauja iš Baltarusijos atlyginti žalą ir sienos statybą, o Rusija prie bylos jungiasi kaip trečioji šalis. Ekspertai sako, kad tai dar vienas įrodymas, jog hibridinė ataka buvo koordinuota Rusijos ir Baltarusijos.Portalui LRT.lt prieš beveik dvi savaites paskelbus apie galimą seksualinio priekabiavimo atvejį Gruzdžių vaikų socializacijos centre, šiandien Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija susitiko su centro vadovybe aptarti šį incidentą.Ved. Liepa Želnienė

Su ašaromis Japoniją palikęs Dainius Adomaitis grįžo į Lietuvą. Nuo gaudynių Panevėžyje, Eurolygos titulo šventimo, atsisveikinimų su rinktine ir „Rytu“ – iki kitokio pasaulio Tokijuje bei to, kas laukia toliau. Pokalbio partneriai: – Antėja. Liepos mėnesį – didžiausias metų sveikatos tyrimų išpardavimas: iki 50 % nuolaidos tyrimų programoms ir 25 % pavieniams tyrimams. Pasiūlymai galioja tik el. parduotuvėje, daugiau informacijos čia. – Alkotesteris.lt. Ramybė, saugumas, atsakomybė. Iki liepos 31 d. su kodu KREPSINIS Alcodetector S80, M40 ir S100 modeliams gauk 20% nuolaidą čia. Temos: Kuo galima užsiimti Degutinės kaime (0:00); Nuo ko bėgdavo 87-ųjų Panevėžyje (7:40); Adomaičio klausimas mums (12:55); Kuo Adomaitis priminė serijinį žudiką (14:33); Po pergalių – paslėptos emocijos (21:37); Su ašaromis ištartas „sudie“ Japonijai (26:25); Vaikėsi teisėją, bet vėliau tapo ramesnis (35:38); Kokių žinučių gaudavo ir ko išmokė japonai (41:50); Ar tarp Adomaičio ir „Ryto“ liko nuoskaudų? (54:23); Vytaro Radzevičiaus klausimas apie ūsus (1:03:39); Nuo beveik neišjungto teisėjo iki konflikto su Suttonu (1:11:14); Kaip pasiteisino sprendimas keltis į Uteną (1:25:48); Kodėl Japonijoje teko slėptis (1:28:45); Kiek vinilų guli Adomaičio spintoje? (1:33:35); Kaip švęsdavo senais laikais (1:37:25); Sveikinimai Gudaičiui ir ar dirbtų pas Šarą (1:40:36); Dainiau, kas toliau? (1:45:37); Treneris ir žaidėjas: situacijų palyginimas (1:50:14); Kaip kilo gaisras Karolio kieme (2:05:20); Fosterio kiaušiniai ir skambutis Žibėnui (2:08:40); Brangiausiam japonui – 5 mln. dolerių (2:16:42); Atsistatydinimas rinktinėje – nelogiškas? (2:20:49); Ar ateityje vėl treniruotų rinktinę (2:25:10); Talentingiausia karta istorijoje? (2:32:16).

Tarnybos primena, kad regėjimą kokybiškai galima pasitikrinti tik gydytojų ir optometrininkų kabinetuose. Tokį priminimą tarnybos siunčia, nes toliau gauna pranešimų, kad apsimetėliai važinėja po Lietuvą ir kviečia žmones nemokamai pasitikrinti akis, po to jiems siūlo brangius ir nekokybiškus lęšius, akinių rėmelius.1 tūkst. gyventojų, su valstybės parama įsirengę elektromobilių įkrovimo stoteles, iki kitos savaitės vidurio Energetikos agentūrai turi pateikti tų stotelių nuotraukas ir tikslią jų buvimo vietą. Taip valstybės institucijos tikrina, ar parama panaudota tinkamai.Valstybės kontrolė skelbia, kad daugiau kaip pusė vaikų su specialiaisiais poreikiais mokykloje negauna visos reikiamos pagalbos.„Žinoti, kad tavo darbas gali išgelbėti kažkam gyvybę, yra pats geriausias jausmas“, – sako iš žemės drebėjimo nusiaubtos Venesuelos grįžusi pasienietė kinologė Iveta Rudaitytė.Ved. Edvardas Kubilius

Darbą oficialiai pradeda Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamas 21asis ministrų kabinetas.Postų rokiruotės: socialdemokratų ministrai renkasi partinius komandos narius.Kyšininkavimu įtariamas Saulius Skvernelis sako, kad politikoje bus aktyvus ir neatmeta galimybės dalyvauti artėjančiuose rinkimuose, nors anksčiau buvo užsiminęs apie politinės karjeros pabaigą. Politikas sako sprendimą likti aktyvioje politikoje priėmęs po to, kai jam paskirta kardomoji priemonė – dėvėti apykoję. Skvernelis teigia, kad ši priemonė yra neproporcinga, kad teisėsauga turėjo teisę, o ne prievolę sugriežtinti jam taikomą kardomąją priemonę. Jeigu teismas nuspręstų ir toliau jam palikti apykoję, jis žada kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.Seimas ėmėsi prezidentūros siūlymo griežčiau riboti migraciją iš trečiųjų šalių. Siūloma dvejus metus dirbusiems užsieniečiams pusmečiui palikti Lietuvą. Ar siūlymas riboti migraciją yra prievarta prieš darbo migrantus, o gal tai - alternatyva tiems, kurie čia atvyksta tik užsidirbti?Europos Sąjungos gyventojų skaičius aukščiausią lygį pasieks 2029 m., o po to prasidės dešimtmečius truksiantis jo mažėjimas, teigiama šiandien paskelbtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad migracija gali padėti sušvelninti kai kuriuos Europos demografinių pokyčių padarinius, tačiau jos poveikis ribotas.Pasaulio vyrų futbolo čempionate prasideda pusfinalio etapas. Kelialapio į finalą šiandien sieks Prancūzija ir Ispanija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žiniasklaida skelbia, kad 14 metų Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) praleidęs Jonas Valančiūnas yra arti grįžimo žaisti į Lietuvą. Tačiau pats krepšininkas šią informaciją neigia.Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose pasisakę politikai sulaukė kritikos: ar bažnyčios erdvė tinkama vieta politikų kalboms?Kelmės rajone agresyvus vyras puolė policijos pareigūnus peiliais ir pabėgo iš įvykio vietos. Kodėl daugėja išpuolių prieš pareigūnus?Po praėjusią savaitę pajūryje vyravusių stipresnių vėjų, Palangos paplūdimį nuklojo dumbliai. Kurorto komunalininkai dar savaitgalį pradėjo jo surinkimo ir išvežimo darbus, šiandien jie jau baigiami.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Juk mirs visi! Bet aš vis tiek labiausiai“, – taip eilėraštyje „Vasario šaltis“ rašė Aidas Marčėnas. Liepos 8 d. Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus poetas mirė. Šiandien Aidas Marčėnas bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.Šiandien baigiasi Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Šiemet jame parodyti penki lietuviški filmai. Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ąjį kartą rengiamas, festivalis, kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?„Žąslygė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš tris metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija du tūkstančius.Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys futbolui. Pasaulio futbolo čempionatui pamažu artėjant prie kulminacijos, Vita Ličytė pasakoja, kaip atsirado tradicija kurti oficialią čempionato muziką, kokia yra skanduočių kultūra ir kaip kultūrą veikia futbolas.„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.Ką bendra turi močiutės chalatas, Estijos nepriklausomybės dienos proga nuskambėjusi kalba, iranietiškas kinas ir poetė Janina Degutytė? Kauno Žaliakalnyje atidaryta paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“ sujungia Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais.„Pradėjusi dirbti Thomo Manno kultūros centre nebuvau daug skaičiusi jo kūrybos. Tačiau ilgainiui, geriau su ja susipažinusi, Thomas Mannas tapo man autoritetu. Jo atsakomybė už demokratiją ir taiką įkvepia ir mūsų veiklą“, – sako Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė. Šiandien Nidoje prasideda jubiliejinis XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip festivalis per 30 metų pakeitė kurorto veidą ir jo publiką? Kodėl šiandien vėl svarbu kalbėti apie istorijos sugrįžimą, demokratiją ir viltį? Ir ką pačiai festivalio vadovei reiškia Thomo Manno asmenybė bei jo palikimas? Pokalbis su festivalio vadove dr. Lina Motuziene.Ved. ir red. Justė Luščinskytė

Norint sudominti šiuolaikinį vaiką lietuvių kalba, tradicinių pasakų apie miško žvėrelius nebeužtenka. Šiandienos mažieji smalsuoliai nori atsakymų į klausimus, kurie suaugusiuosius priverčia raudonuoti ar susimąstyti. Nuo to, kodėl „pagadinus orą“ smirda, iki jautraus klausimo, kur iškeliavo senelis ir kodėl tėvai skiriasi? Būtent vaikų smalsumas tapo varikliu Prancūzijoje gyvenančioms lietuvėms mamoms sukurti „Dokadok“.

Liepos 4–6 dienomis daugiau kaip 25 motociklų kolona išriedėjo į tradicinį Lietuvos šaulių sąjungos motošaulių žygį per Lietuvą. Maršrutas driekėsi pro šaliai strategiškai svarbius energetikos objektus ir istorines vietas, primindamas, kad valstybės saugumas prasideda ne tik nuo ginklo, bet ir nuo kiekvieno piliečio atsakomybės saugoti tai, kas priklauso mums visiems. Laidoje – Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės motošaulių būrio vadas Kęstutis Ščevinskas ir motošaulių žygių sumanytojas Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys Aurelijus Veryga.

Vinco Kudirkos muziejus miestelėnams ir miesto svečiams pasakoja visai šalia buvusio, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu sunaikinto, miesto – Širvintos – istoriją. Jos griuvėsių plytos buvo panaudotos pokario Kudirkos Naumiesčiui atkurti. Ekspozicijoje lankytojų laukia istorinės fotografijos, filmuoti vaizdai ir autentiški pasakojimai, leidžiančius pažvelgti į istoriją iš individualios, žmogiškos perspektyvos.Liepos 4–6 dienomis daugiau kaip 25 motociklų kolona išriedėjo į tradicinį Lietuvos šaulių sąjungos motošaulių žygį per Lietuvą. Maršrutas driekėsi pro šaliai strategiškai svarbius energetikos objektus ir istorines vietas, primindamas, kad valstybės saugumas prasideda ne tik nuo ginklo, bet ir nuo kiekvieno piliečio atsakomybės saugoti tai, kas priklauso mums visiems.Dalį sodybų savininkų erzina vasarą poilsiautojų keliamas triukšmas. Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Domantas, kuris rašo, kad vietoj ramaus poilsio tenka klausytis tai iš vienos, tai iš kitos pusės atidundančių muzikos garsų, kurie dažnai nesiliauja net ir naktį. Vyras rašo, kad situacija su kiekvienais metais vis blogesnė, o pagalbos nepavyksta rasti. Anot klausytojo, neretai prie to prisideda kai kurių sodybų ar poilsiaviečių savininkai, kurie nuomoja sodybas ar namelius vakarėliams ar festivaliams.Minime 100-ąsias žymaus katalonų architeKto AntOnio Gaudíii mirties metines. Tęsime jam skirtą pasakojimų ciklą, šiandien kalbėsime apie iškirtinį Gaudí inžinerijos kodą, statybos būdus ir Gaudi klientus.Ved. Darius Matas.

Jau šios savaitės pabaigoje po 22 metų septynioliktoji Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė grįžta į Čikagą – miestą, ilgus metus buvusį šios šventės namais. Organizatoriai dalyviams ir svečiams rengia intensyvią trijų dienų renginių programą: bus rodomas miuziklas, vyks mugė, parodos, ekskursijos, pokylis, susipažinimo vakarai, bėgimas. Programą užbaigs pagrindinis Šokių šventės pasirodymas. Šokių šventės įvaizdį kuria Juozas Statkevičius.Šį vakarą, 21 valandą vietos laiku, viso pasaulio lietuviai jau 18-ą kartą sugiedos „Tautišką giesmę“. Prieš aštuoniolika metų tai buvo sumanyta kaip vienkartinė Lietuvos vardo tūkstantmečio akcija, tačiau šiandien tai – tradicija, kurios neturi nė viena kita pasaulio tauta. Per tuos metus užaugo karta, kuri niekada negyveno be Liepos 6-osios himno. Kaip vieno vakaro idėja tapo pilnamete tradicija ir kuo ji gyva šiandien, kalbamės su jos sumanytoju, buriuotoju ir verslininku Raimundu Daubaru.Penkias savaites Lietuvoje praleidę lietuvių kilmės studentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados baigia Lietuvių išeivijos studentų stažuotės – LISS – programą. Jos metu jie ne tik atliko praktiką Lietuvos įmonėse, ligoninėse ir mokslo centruose, bet ir keliavo po Lietuvą, pažino jos žmones, kultūrą bei ieškojo ryšio su savo lietuviškomis šaknimis. Ką jie išsiveža iš Lietuvos? Ar ši programa keičia tik profesinę patirtį, ar ir gyvenimo planus?Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai. Iš Šiaulių rajono pasakoja Tomas Mizgirdas.

Iki lėktuvo katastrofos – tik vienas žingsnis. Tokį laišką atsiuntė verslininkas ir teigė, kad viena bendrovė, rūšiuodama atliekas netoli Vilniaus oro uosto, pritraukia daug paukščių, kurie kelia grėsmę lėktuvams. Ar taip gali būti?Kuo prastesnė daugiabučio būklė, tuo daugiau daugiabučio bendrija privalės kaupti. Tai numato ką tik įsigaliojęs įstatymo pakeitimas. Juo siekiama paskatinti gyventojus smarkiai neapleisti savo namų.Prezidentas siūlo nustatyti naują terminuotų darbo leidimų modelį. Pagal jį leidimai dirbti Lietuvoje žmonėms būtų išduodami greičiau, tačiau po dvejų metų tokie darbuotojai bent pusmečiui turėtų išvykti iš Lietuvos. Ar toks siūlymas padės verslui pritraukti reikalingų darbuotojų ir labiau apsaugoti Lietuvą?800 miestų išanalizavę mokslininkai nustatė, kad beveik pusė jų jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų karščio streso rekordus. Kodėl taip atsitiko?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvas Republikas Seims ar nelielu balsu vairākumu apstiprināja premjerministra pilnvaras Sociāldemokrātiskās partijas priekšsēdētājam, ekonomistam Mindaugam Sinkevičum. 22. jūnijā par savu atkāpšanos no amata paziņoja Lielbritānijas premjerministrs Kīrs Stārmers. Bet starp Ukrainu un Poliju uzliesmojis pēkšņs un negaidīti spējš starptautisks skandāls, kura pamatā ir vairāk nekā astoņdesmit gadus seni vēstures notikumi. Ārzemju aktualitātes pārrunājam kopā ar politoloģi, Latvijas Universitātes Ekonomikas un sociālo zinātņu fakultātes Sociālo un politisko pētījumu institūta vadošo pētnieci Žanetu Ozoliņu un LSM ārzemju ziņu redaktori Ievu Strazdiņu. Lietuvai būs jauna valdība Vakar Lietuvas Republikas Seims ar nelielu balsu vairākumu apstiprināja premjerministra pilnvaras Sociāldemokrātiskās partijas priekšsēdētājam, četrdesmit gadus vecajam ekonomistam Mindaugam Sinkevičum. Tagad viņam divu nedēļu laikā jāsastāda valdība, kam tad jāsaņem prezidenta Gitana Nausēdas piekrišana un Seima apstiprinājums. Sinkevičus savulaik darbojies dzimtā Jonavas rajona pašvaldībā, divreiz bijis tā mērs, pildījis arī ekonomikas un inovāciju ministra amatu premjera Sauļus Skverneļa valdībā. Savu nomināciju jaunais premjers ieguva pēc tam, kad demisionēja viņa priekšgājējas, premjerministres Ingas Ruginienes kabinets, kuru jau labu laiku destabilizēja pretrunas starp valdošās koalīcijas partijām. Galvassāpes partneriem radīja nacionālistiski populistiskā partija „Nēmunas rītausma”, kuras līderis Remigijus Žemaitaitis pamanījās nopelnīt notiesājošu spriedumu par antisemītiskiem izteikumiem un holokausta noniecināšanu, bet pēc tam arī izmeklēšanu par iespējamu krāpniecisku rīcību. Tomēr pēdējais piliens sociāldemokrātu pacietības kausā bija „Nēmunas rītausmas” atteikšanās atbalstīt valdības plānus par armijas poligona izveidi Baltkrievijas robežas tuvumā. Notika izšķiršanās par nacionālpopulistu izmešanu no koalīcijas, vietā piepulcinot centriski kreiso partiju Demokrātu savienība „Lietuvas vārdā”. Koalīcijā paliek otrs līdzšinējais partneris – partiju apvienība, kuru veido Lietuvas Zemnieku un zaļo savienība un partija Lietuvas poļu vēlēšanu akcija – Kristīgo ģimeņu savienība. Arī nākamajā valdībā, gluži tāpat kā iepriekšējā, dominējošās pozīcijas saglabās sociāldemokrāti, kuriem ir lielākā frakcija Seimā. Līdzšinējā premjerministre Ruginiene varētu atgriezties jau agrāk pildītajā sociālās aizsardzības un darba ministres amatā, savukārt ārlietu ministra portfelis, visdrīzāk, joprojām paliks sociāldemokrātu atbalstītā bezpartejiskā ministra Ķēstuša Budra rokās, kas apliecina stingru pēctecību Lietuvas ārpolitiskajās nostādnēs. Kopumā ņemot, jaunā koalīcija, kurā nacionālpopulistus nomainījuši centriski kreisie no Demokrātu savienības „Lietuvas vārdā”, šķiet ideoloģiski daudz loģiskāka. Vai „Ziemeļu karalis” glābs Britāniju? 22. jūnijā par savu atkāpšanos no amata paziņoja Lielbritānijas premjerministrs Kīrs Stārmers. Viņa leiboristu valdība nāca pie varas 2024. gada jūlijā pēc Parlamenta vēlēšanām, kurās smagu sakāvi cieta britu konservatīvie, savukārt leiboristi ieguva parlamentāro vairākumu. Taču gluži citu ainu rādīja šī gada maijā notikušās vietvaru vēlēšanas, kurās leiboristi zaudēja gandrīz pusotru tūkstoti deputātu vietu, lielāko daļu no kurām sev pievāca Breksita „zvaigznes” Naidžela Farāža vadītā radikāli labējā un populistiskā parija „Reformēt Apvienoto Karalisti”. Kādu kumosu no leiboristu elektorāta pīrāga nokampa arī viņu kreisā flanga konkurenti Anglijas un Velsas Zaļā partija, tāpat daļa agrāko leiboristu vēlētāju izšķīrušies par labu neatkarīgiem kandidātiem. Nelīdzēja Stārmera priekšvēlēšanu retorika par stingrāku imigrācijas politiku, un nepārliecinoša leiboristu vēlētāju acīs ir bijusi arī valdības līdzšinējā nepietiekami dāsnā sociālā politika. Daudzi leiboristu vēlētāji kā nekonsekventu un liekulīgu vērtē Stārmera un viņa valdības pozīciju Gazas kara sakarā, no vienas puses turpinot ieroču piegādes Izraēlai, tomēr atzīstot Palestīnas valsti de jure un atsaucot iebildumus pret Izraēlas līderiem izvirzītajām apsūdzībām Starptautiskajā krimināltiesā. Jau tūlīt pēc graujošo pašvaldību vēlēšanu rezultātu paziņošanas skaidri izpaudās viedoklis, ka premjera demisija ir tikai laika jautājums, un, iespējams, tika gaidīts, līdz parādīsies gana pārliecinošs pēctecis. Par tādu kļuvis līdzšinējais Lielās Mančestras grāfistes lordmērs Endijs Bērnems, kurš 18. jūnijā Parlamenta papildvēlēšanās uzvarēja savu konkurentu no farāžistu partijas. Bērnems ir pieredzējis politiķis, kurš laikā no 2007. līdz 2010. gadam ieņēmis vairākus ministra amatus premjera Gordona Brauna valdībā. Kopš 2017. gada viņš bija Lielās Mančestras mērs, un šajā amatā sevi apliecināja kā patiešām prasmīgu vietvaras līderi, jo sevišķi pandēmijas laikā, kad viņa argumentācija panāca zināmu centrālās valdības atbalsta politikas koriģēšanu. Pateicoties sekmīgajai darbībai un iegūtajai autoritātei Bērnems presē ticis iedēvēts par „Ziemeļu karali”. Viņš pat definējis savu kreisās politikas virzienu, dodot tam apzīmējumu „mančestrisms”. Pēc viņa paša vārdiem, tas ir „neoliberālismu izbeidzošs” „uzņēmējdarbībai draudzīgs sociālisms” un „moderna un funkcionāla atbilde uz augstas nevienlīdzības un lēnas izaugsmes slazdu, kuru radīja 20. gadsimta astoņdesmito gadu centieni maksimāli privatizēt ekonomisko varu un pārmērīgi centralizēt politisko varu Valsts kases rokās”. Bērnems jau saņēmis atbalstu no daudziem leiboristu partijas biedriem, savukārt vairāki viņa potenciālie sāncenši partijas vadītāja vēlēšanās savas kandidatūras atsaukuši. Kā iespējams konkurents Bērnemam gan tiek minēts līdzšinējais bruņoto spēku ministrs Elisters Kernss. Pagātnes traģēdija un šodienas farss Maija beigās starp Ukrainu un Poliju uzliesmoja pēkšņs un negaidīti spējš starptautisks skandāls, kura pamatā ir vairāk nekā astoņdesmit gadus seni vēstures notikumi. Viss sākās ar prezidenta Volodimira Zelenska parakstītu dekrētu par Ukrainas nemiernieku armijas nosaukuma piešķiršanu Ukrainas bruņoto spēku īpašo operāciju centram „Ziemeļi”. Ukrainas nemiernieku armija bija Ukraiņu nacionālistu organizācijas bruņotais spārns, kas Otra pasaules kara laikā cīnījās par neatkarīgas Ukrainas valsts atjaunošanu, karojot gan pret vācu okupācijas spēkiem, gan dažādas ievirzes poļu bruņotās pretestības vienībām, gan padomju partizāniem. Vēl desmit gadus pēc pasaules kara beigām Nemiernieku armija turpināja cīņu pret padomju okupācijas režīmu, un šodienas Ukrainā tā tiek pieminēta kā nacionālās atbrīvošanās kustība. Taču šo spēku kontā ir arī nežēlīga izrēķināšanās ar Rietumukrainas neukraiņu iedzīvotājiem, lielākoties poļiem, kas notika 1943. un 1944. gadā. Poļu vēsturnieki to traktē kā genocīdu un lēš iespējamo upuru skaitu līdz simt trīsdesmit tūkstošiem; viņu ukraiņu kolēģi sauc šos skaitļus par pārspīlētiem un norāda, ka arī poļu puse izvērsusi ukraiņu civiliedzīvotāju slepkavošanu, tātad tas bijis abpusējs terors un kara noziegumi. Lai kādi arī nebūtu vēstures traktējumi, attiecīgā nosaukuma piešķiršana Ukrainas armijas vienībai kļuva par iemeslu, lai Polijas prezidents Karols Navrockis lemtu par agrāk piešķirtā Polijas Baltā Ērgļa ordeņa, valsts augstākā apbalvojuma, atņemšanu prezidentam Zelenskim. Tiek minēts, ka šī soļa patiesais iemesls ir politiska rīvēšanās starp prezidenta Navrocka pārstāvēto labēji konservatīvo partiju „Likums un Taisnīgums” un pašreizējo valdības bloku – plašu centrisko spēku koalīciju. Prezidenta mērķis esot bijis nostādīt neērtā situācijā premjerministru Donaldu Tusku, kuram vajadzētu arī ar savu parakstu apstiprināt ordeņa atņemšanu. Nesagaidot procesa beigas, prezidents Zelenskis pa pastu nosūtīja savu ordeņa eksemplāru uz Polijas prezidenta kanceleju Varšavā, un, solidarizējoties, viņa piemēram sekoja vairāki citi šī apbalvojuma saņēmēji: agrākie Ukrainas prezidenti Leonīds Kučma, Viktors Juščenko un Petro Porošenko, kā arī vairākas citas amatpersonas, ieskaitot ārlietu ministru Andriju Sibihu un izlūkdienesta vadītāju Kirilo Budanovu. Pie tam oficiālā Varšava steidzās apliecināt, ka šis nedaudz groteskais process nekādi neietekmēšot Ukrainai sniedzamo atbalstu tās cīņā pret Krievijas agresiju. Vakar gan parādījās informācija, ka Polija pagaidām nenodos Ukrainai agrāk solītos iznīcinātājus Mig-29, bet tas tādēļ, ka Ukraina, savukārt, nav pildījusi apņemšanos piegādāt poļiem militāros lidrobotus.    Sagatavoja Eduards Liniņš.

Trumpiausia metų naktis jau praėjo, tačiau jos pėdsakai kai kuriose Lietuvos poilsiavietėse išlieka gerokai ilgiau. Nors Joninės neatsiejamos nuo gamtos ir lietuviškų tradicijų, aplinkosaugininkai kasmet primena, kad šventinė nuotaika kartais baigiasi paliktomis šiukšlėmis, ištrypta augmenija ar netinkamai kūrentų laužų žymėmis. Kiek iš tiesų aplinkai kainuoja viena linksma naktis gamtoje ir ar tvarus šventimas reikalauja didelių pastangų?Vasarą dažniausiai kalbame apie keliones dieną, tačiau vis daugiau žmonių atranda Lietuvą sutemus. Pasirodo, naktis gali pasiūlyti ne mažiau įspūdžių nei diena – nuo žvaigždžių stebėjimo observatorijose ir plaukimo baidarėmis mėnulio šviesoje iki ekskursijų po miestus, dvarus, pelkes ar net buvusias karines teritorijas. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ šią vasarą kviečia nepramiegoti ir pažinti Lietuvą kitu kampu – per naktines patirtis, kurios leidžia iš naujo atrasti gamtą, istoriją ir net savo pačių pojūčius.Ugniagesiai gelbėtojai ragina prie vandens telkinių elgtis atsargiai. Tvyrant karštam orui, per šventes šio rizikos dar didesnės.

Lietuvoje viešintis Vokietijos Gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigia, kad ne visi Vokietijos brigadoje tarnausiantys kariai atvyks savanoriškai. Pasak ministro, savanoriškumo principo bus atsisakyta tik nebelikus kitų išeičių, tačiau kol kas visi kariai į Lietuvą atvyksta savo iniciatyva.„Aro“ pareigūnai nukovė iš nelegalaus ginklo šaudžiusį vyrą. Pasak policijos, Sviesteliškio kaime, 75-erių metų vyras grasino kieme esantiems giminaičiams, šūvį jis paleido ir į at-vykusius pareigūnus. Jiems vyrą nukovus, policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, kad panaudoti ginklą buvo būtina. Visgi aiškėja, kad vyriškis galimai turėjo sveikatos problemų, dėl jo elgesio anksčiau ne kartą buvo kviesta policija.Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris atsistatydina iš ministro pirmininko ir partijos lyderio pareigų. Jis vadovaus vyriausybei, kol leiboristų partija išrinks naują lyde-rį. Tą padaryti bus siekiama iki parlamento sesijos pradžios rugsėjį.Čekijos televizija ir radijas pradeda įspėjamąjį streiką, nukreiptą prieš premjero Andrejaus Babišo vyriausybės planą pakeisti visuomeninio transliuotojo finansavimo tvarką. Vakar Prahoje ir kituose šalies miestuose surengtos protesto eisenos ir mitingai.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susirinko į stovyklą Birštone, kur ruošis artėjančiam pa-saulio čempionato atrankos langui.Šią dieną lygiai prieš 25 metus kino ekranuose pasirodė pirmasis „Greiti ir įsiutę“ filmas. Planuojama, kad 2028 metais bus išleistas paskutinis, 11-asis sagos filmas. Pasakojimas apie milijardus dolerių uždirbusią vieną populiariausių visų laikų filmų serijų ir jos įtaką pasaulyje.Ved. Liepa Želnienė

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji, tačiau kada tai įvyks – neaišku. Naujienų agentūra BNS pranešė, kad amerikičiečių kariai palieka Lietuvą, o kada atvyks nauji ir kiek jų bus kol kas nėra aiškumo. JAV peržiūri savo pajėgų dislokavimą Europos šalyse. Neseniai buvo praneša, kad stabdomas 4 tūkstančių karių dislokavimas Lenkijoje, tačiau vėliau JAV prezidentas pareiškė, kad dislokuoja mūsų kaimyninėje šalyje 5 tūkstančius karių.JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujuoju JAV ambasadoriumi Lietuvoje ketina skirti ne diplomatą, o su bankų priežiūra ir finansų reguliavimu dirbusį teisininką Keithą Noreiką. Ne diplomatus D. Trumpas jau paskyrė ir į ambasadas Latvijoje ir Estijoje.Prasidedant maudynių sezonui ugniagesiai gelbėtojai ragina visuomenę prie vandens telkinių ir juose elgtis atsakingai. Anot jų, per pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti. Gelbėtojai sako, kad daugiausia žmonių skęsta kaimo vietovėse.Įdomių faktų rubrikoje istorija apie tai, kaip Maiklas Džeksonas gegužę vėl tapo populiariausiu atlikėju pasaulyje.Ved. A. Skamarakaitė

Labas, su jumis sveikinasi Gabija. Net tokią audringą dieną atskubėjau pranešti Jums svarbiausių dienos aktualijų. Pasidalinsiu kalbomis apie labai prastai veikiantį putino “superginklą” “orešniką”. Papasakosiu ir naujienas iš registrų centro duomenų nutekinimo skandalo bei kodėl prezidentas apibarė premjerę. Taip pat apkalbėsiu Lietuvą krečiančius gaisrus bei žinoma, dar ne vieną svarbią naujieną.

Lietuvė fizikė Justina Žemgulytė pateko į jaunoms moterims skirto NATO konkurso finalą. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė pristato radijo bangų perdavimo technologiją, kuri leistų per atstumą tiekti energiją ekstremalių situacijų metu.Ved. Darius Matas

Kaimynas vėl paliko automobilį ant šaligatvio – fotografuojam ir keliam į „Facebook“ grupę. Nepatiko remontą atlikusio meistro darbas – tuoj pat pasidalijame komentaru internete, įspėjame kitus. Tokią informaciją viešinantys žmonės galvoja, kad elgiasi teisingai ir sąžiningai: gėdina tvarkos pažeidėjus ar nori padėti nepažįstamiesiems. Tačiau viešinami duomenys ne visada yra vieši ir tai gali užtraukti teisinę atsakomybę.Lietuvė fizikė Justina Žemgulytė pateko į NATO konkurso finalą. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė dalyvauja konkurse „Women and Girls in Science 2026 Challenge“. Konkursas skirtas jaunoms moterims – studentėms, pradedančiosioms tyrėjoms ar visoms, kurios domisi karjera mokslo, technologijų bei gynybos srityse.Dėl sparčiai augančių aviacinių degalų kainų vis daugiau iš anksto keliones įsigijusių žmonių yra priversti primokėti už suplanuotas atostogas. Dėl šios priežasties oro linijos visame pasaulyje pradeda koreguoti savo skrydžių tvarkaraščius – mažina maršrutų apimtis ir atšaukia dalį suplanuotų skrydžių. Kokių veiksmų galėtų imtis tokiose situacijose atsidūrę keleiviai ir ar tokiais atvejais priklauso kompensacijos?Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti - tiesiogine to žodžio prasme - dar anksčiau, XIX a. pabaigoje. Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo pastatų istoriją. Pirmasis pasakojimas – iš Kauno Žaliakalnio.Ved. Darius Matas

Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Pačių dronų nei numušti, nei rasti kol kas nepavyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rudenį skelbė milijono vertės konkursą verslui, kviesdama kurti sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumo užtikrinimui. Tada sulaukta trisdešimt penkių siūlymų, ar bent dalis jų įgyvendinta?Lietuva planuoja priimti 58 migrantus iš Kipro, o už kitą dalį, kurią turėtų priimti pagal Europos Sąjungos mechanizmą, sumokėti beveik pusantro milijono eurų. Ką apie tai manote jūs, ar Lietuva turėtų priimti visus migrantus, ar geriau mokėti pinigus?Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Tuo metu gyventojai nenustoja dalytis savo patirtimis, kai jiems nepavyko patekti į mokyklas ar darželius, kurios turėjo tapti priedangomis, o kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikais mokyklose nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ką darys ministerija ir savivaldybės, kad to būtų išvengta ateityje?Kilus nepasitenkinimui, kad valstybės parama pirmajam būstui baigėsi per dešimt minučių, o prašymų pateikimo sistema strigo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai praneša, kad nuspręsta skirti papildomus 5 mln. gyventojams, kurie pateikė prašymus. Tačiau ministerija sako, kad visiems pinigų vis tiek neužteks.Iš Charkivo kilęs Romanas Černenka prieš plataus masto karą dirbo barmenu. Rusijai užpuolus jo šalį, jis prisijungė prie kariuomenės. Po dvejų metų Romanas turėjo palikti fronto liniją, nes Bachmute sprogus minai jam amputuota koja. Jo ginklo brolis, kuopos vadas Kyryla Baranovas po daugybės mūšių dar prieš plataus masto karą ir jam prasidėjus, patyrė sunkių sužeidimų, tad nuėjo ilgą reabilitacijos kelią. Dabar abu veteranai padeda kitiems kariams kaip mentoriai, o šiuo metu vieši Vilniuje, kur dalyvas pusmaratonyje. Pokalbis su Ukrainos veteranais apie jų kelią ir pasirengimą įvairiems išbandymams.Ved. Rūta Kupetytė

Teisėsaugai tiriant stambią cigarečių kontrabandą meteorologiniais balionais, sulaikyti 27 asmenys, tarp jų – 13 pareigūnų. Po gegužės pabaigoje Šalčininkuose vykdytų kratų, įtarimai sulaikytiesiems pareikšti ne tik dėl kontrabandos ir nusikalstamo susivienijimo, bet ir dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar pareiškė, kad į Lenkiją yra siunčiami 5 tūkst. karių ir šį žingsnį grindė savo asmeniniais santykiais su prezidentu Karoliu Nawrockiu. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šis sprendimas reikšmingas sprendimas, stiprinant rytinį NATO flangą.Vidaus reikalų ministerija praneša laikinai stabdanti programėlės LT72 pranešimų funkciją. Per pastarąsias dienas programėle naudotis buvo sudėtinga, pranešimai apie oro pavojų skirtinguose miestuose vėlavo, arba ji neįsijungdavo. Nuo šiol pranešimai apie dronų ir kitus pavojus gyventojams bus siunčiami trumposiomis žinutėmis.Kas yra saugi patalpa oro pavojaus metu? Kaip ją įsirengti savo bute, daugiabutyje ar individualiame name?Eurolygoje prasideda finalo ketvertas, kuriame paaiškės šio sezono čempionai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vakar Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse paskelbtas oro pavojaus signalas daugeliui vaikų sukėlė nerimą. Mokyklose bei darželiuose vaikai buvo palydėti į priedangas, dalis jų skambino tėvams ir ieškojo saugumo. Kaip mokyklose ir namuose su vaikais kalbėtis apie dronų pavojų, nuraminti ir padėti jaustis saugiems?Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės?LRT GIRDI: vieno sostinės Pašilaičių mikrorajono daugiabučio namo liftai, po patikros pripažinti techniškai netvarkingais ir jiems reikalingas remontas, tačiau jau pusantro mėnesio jokių darbų nevyksta, nes, kaip nurodo į redakciją besikreipęs namo įgaliotinis, bendrijos pirmininkas pirmiausia reikalauja surasti remontui reikalingų pinigų. Anot bendrijos pirmininko, pradėti darbų be finansinio pagrindo – negalima. Daugiabučio gyventojai, kurių dalis vyresnio amžiaus, priversti lipti laiptais.Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti dainų autorė ir atlikėja Sandra Carrillo kuria keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Sako, kad gerbia ir myli Lietuvą, nors nenori pamesti ir ispaniškosios tapatybės.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Seimas svarstys LRT įstatymo pataisas, kurias valdantieji siekia priimti dar šią pavasario sesiją. Opozicija yra sakiusi, kad įstatymą iš esmės palaikys, jeigu bus pritariama tam variantui, kuriam yra pritaręs Kultūros komitetas.Vakar buvo pirmas kartas, kai dėl į Lietuvą įskridusio drono paskelbtas oro pavojus. LRT radijo klausytojai dalijasi patirtimi, kaip elgėsi gavę pranešimą.12 Pasvalio mokyklų pedagogų netrukus taps dronų instruktoriais ir galės mokyti vaikus. Mokytojus apmokė Pasvalio šauliai. Koks pagrindinis tikslas?

Pareigūnai toliau aiškinasi, koks dronas, kada ir kaip įskrido į Lietuvą ir sudužo Utenos rajone. Krašto apsaugos ministras prašo kariuomenės pasakyti, kada ji integruos ir pradės naudoti jau nupirktus radarus.Kelininkai pradeda tvarkyti automagistralės Vilnius-Kaunas ruožą. Iš viso šiemet planuojama sutvarkyti 200 km automagistralių Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys.Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kurios griežtina taksi vairuotojų ir pavežėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Vairuotoju dirbti negalėtų asmuo, jei jo teistumas neišnykęs, jei jis piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais.Vis daugiau užsieniečių renkasi gydymą Kaune, o kai kurios klinikos ieško pacientų kitose šalyse.Kėdainiuose per 10 metų nepastatyta nė viena vėjo jėgainė, nes joms nuolat priešinasi gyventojai. Kaip šią problemą spręsti?Ved. Edvardas KubiliusGyventojai jau gali teikti prašymus paramai pirmajam būstui įsigyti gauti. Planuojama paskirstyti daugiau kaip 5,5 mln. eurų.

Teisėsauga Gintautui Paluckui pateikė įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo.Seime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratas Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės kabinetuose. Pareigūnai taip pat apsilankė „Nemuno aušros“ būstinėje, iš čia išsinešė kelias dėžes su dokumentais. Prie Žemaitaičio namų taip pat buvo ir policijos pareigūnai, kratos atliktos ir juose.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, kad iš JAV jaučiamas „suaktyvėjimas“ raginant Lietuvą atnaujinti sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitą per šalį.JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį surengė „gerą“ susitikimą, kuriame sutarė, kad Hormuzo sąsiauris „turi likti atviras“, pranešė Baltieji rūmai.Kol Rusija neparodys noro užbaigti pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, tol su Maskvos režimu nėra prasmės kalbėtis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.Balandžio pabaigoje Lietuvos krepšinio lyga paskelbė, kad kitą sezoną čempionate žais 10 komandų. Aukščiausioje šalies krepšinio lygoje ateinantį sezoną debiutuos Tauragės miesto klubas. Jo vadovas Aivaras Skarbalius sako, kad pokalbius iniciavo pati lyga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasados atstovui pareiškė griežtą protestą dėl grasinimų Lietuvos ir kitų šalių diplomatinėms atstovybėms Kyjive. Rusija užsienio diplomatinėms misijoms ir tarptautinėms organizacijoms išsiuntė pranešimą, kad surengs „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos sostinei, „įskaitant sprendimų priėmimo centrus“, jei Ukraina sutrukdys gegužės 9 d. paradą.Pasieniečiai sulaikė 18 neteisėtai į mūsų šalį bandžiusių patekti migrantų. Jie į Lietuvą ties Varėnos rajonu ropojo iš Baltarusijos pusės iškastu urvu. Šiemet tai buvo antras kartas, kai migrantai į Lietuvą bandė patekti iš Baltarusijos iškastais urvais.Asmeniškai man jūsų nuomonė nėra įdomi, atėjau atsakyti Seimo nariams, o ne jums – taip Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pareiškė Karoliui Žukauskui.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo visuomenei naudingos veiklos atleisti daugiau pašalpų gavėjų. Dauguma savivaldybių tam nepritaria motyvuodamos, kad nebebus, kas seniūnijose atlieka fizinius darbus.Po pergalės trečiadienį, Kauno „Žalgiris“ Eurolygos atkrintamosiose dar kartą susitiks su Stambulo „Fenerbahče“ ekipa. Pastaroji ketvirtfinalio serijoje iki 3 pergalių pirmauja 2-1. Bilietai į ketvirtąsias serijos rungtynes Kaune buvo iššluoti vos per kelias valandas.Ved. A. Skamarakaitė

Penas akims ir sielai – Panemunės kelias. Kuo jis patrauklus?Seredžiuje užsuksime į Sidro gamyklą, įkurtą sename obuolių sode ir susipažinsime su Aiste Geniene.Rūstekonių kaime netoli Seredžiaus Nerijus Šapauskas su šeima įrengė Armenos poilsiavietę.Panemunės pilis toliau renovuojama, tačiau tai netrukdo organizuoti renginius, šventes, edukacijas. Projektų vadovė Aida Krikickienė ir Panemunės pilies virtuvės šefas Mantas Makaras.Natūralūs džiovinti skanėstai Jurbarko centre. Tarozų šeima rengia degustacijas-edukacijas. Džiovinuko įkūrimo istoriją pasakoja Jolanta Tarozienė ir dukra Lėja.Ramunė ir Šonas Farnan grįžo iš Airijos ir įkūrė levandų rojų Girdžiuose.Amžinas pasienis Smalininkuose siekia 500 metų. Sena miestelio istorija tarnauja kultūros darbuotojams. Mintimis dalijasi Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė, kultūros renginių vadybininkė Raimonda Karvelienė ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokytoja Zita Sakavičienė.Žygių magija įtraukia tuos, kurie nori pažinti Lietuvą kitaip. Žygių organizatorius Lukas Pileckis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliaujame po Kupiškio kraštą, Šiaurės Lietuvą. Kaip Subačius iš geležinkelio stoties gyvenvietės išaugo iki miesto?Subačiaus seniūnė Laisva Čiuliepienė ir Valdas Šateika mintimis dalijasi apie miesto bendruomenės puoselėjamą miestą.Jurgita Morkūnienė, Subačiaus Gastrobaro savininkė, atliepia vietinių, svečių ir turistų poreikius.Palėvenės dvaras. Bajoro Bogdano Komaro anūkė Nijolė Marija Milaknienė pasitinka lankytojus ir nepailsta pasakoti istorijas apie dvaro rūmus, parką ir jaunystę.Vynuogynas Šiaurės Lietuvoje? „ DvarUogė“ - šeimos ūkis, kuriame ekologiškai auginamos desertinės vynuogės, mėsiniai jautukai bei avys. Į degustacijas ir edukacijas Dvariškių vns. kviečia Ineta Šinkūnaitė-Svilo.Ved. Jolanta Jurkūnienė