Podcasts about lietuv

Rokiškio teatras kviečia į „Klasės susitikimą“– patyriminį spektaklį, kuriame teatras susitinka su matematika. Pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Šiomis dienomis į knygynus atkeliauja nauja knyga „Suokalbiai su tėvu“. Tai dviejų Landsbergių pokalbiai apie gyvenimą, politiką, patirtis.Vakar penktą kartą buvo surengta Lietuvos meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija, kurioje apdovanota 15 kūrėjų ir kūrybinių komandų. Pokalbis su fotomenininkų sąjungos laureatu, Ukrainoje šiuo metu esančiu fotografu Ričardu Grigu.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga apie tai koks žodis paskelbtas Cambridge Dictionary 2025-ųjų metų laimėtoju. Apie audringą reakciją, kurią sukėlė „Disney+“ sprendimas. O pabaigoje – žvilgsnis į Paryžių, kur Luvras buvo priverstas uždaryti dalį galerijos ir biurų. Pasakoja Justė Luščinskytė.Ar spalva yra svarbi architektūroje ir miesto aplinkoje? Kokį poveikį ji daro žmogui? Apie tai „Architektūros fondas“ kviečia pasikalbėti forume „Spalva, ką?“Ved. Jolanta Kryževičienė

Prasideda techninės derybos su Baltarusija dėl įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą. Lenkijai atvėrus Užsienio reikalų ministras vakar pranešė, kad Lietuvos pasienio punktai su Baltarusija gali būti atverti ir anksčiau nei lapkričio 30 dieną.Aktualus klausimas: ar reikėtų automobilius atimti ne tik iš brakonieriaujančių medžiotojų, bet ir iš žvejų?Keturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai vos nebuvo atleisti iš darbo, kai buvo nustatyta, jog jie yra politinių partijų nariai. Paaiškėjo, kad žmonės į partijų sąrašus įtraukti patys to nežinodami.Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai šiemet sulaikė daugiau nei 6 mln. pakelių cigarečių, pradėjo daugiau nei 20 ikiteisminių tyrimų dėl tabako gaminių kontrabandos, beveik visi tyrimai susiję su ypač dideliais nelegalių rūkalų kiekiais.Vokietijoje atšauktas aukcionas, kuriame ketinta pardavinėti nacių įkurtų koncentracijos stovyklų kalinių laiškus, gestapo bylų korteles apie egzekucijas, įvairius stovyklose žuvusių žmonių daiktus. Lenkija pareiškė protestą ir pareikalavo, kad daiktai būtų perduoti istorijos muziejams.Ved. Liuda Kudinova.

Lietuvoje po 15 metų pertraukos fiksuotas difterijos atvejis - ligoninėje nuo šios ligos mirė užsienietis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad į Lietuvą žmogus atvyko jau sirgdamas, o čia turėjo kontaktų su 60 žmonių.Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo įstatymų paketą, kriminalizuojantį dezinformacijos skleidimą, karo kurstymą, taip pat padedantį kovoti su vadinamaisiais SIM spiečiais. Klausimas klaustytojams - ar reikia bausti už melagienų skleidimą?Siuntų pristatymo bendrovė „Omniva“ siekia perimti iš Lietuvos pašto dalį paslaugų.„Aktualus pokalbis“ : Vilniaus meras Berlyne domėjosi patirtimis, kaip miestams veikti, kad juose nesusikurtų vadinamieji imigrantų getai. Kiek tokia problema jau aktuali ir Vilniui?Opozicinė Estijos liaudies partija siūlo panaikinti Estijos visuomeninį transliuotoją ir privatizuoti jo internetinius portalus, radijo ir televizijos kanalus. Kodėl toks siūlymas atsirado ir ko juo siekiama?Ved. Liuda Kudinova

Raidsabiedrības BBC ģenerāldirektora un ziņu dienesta vadītājas demisijas apstākļi, ANO Klimata pārmaiņu konference Belenā (Brazīlijā) un globālās klimata politikas aktualitātes, kā arī Baltkrievijas diktatora Lukašenko jaunākie diplomātiskie manevri slēgtās Polijas un Lietuvas robežas sakarā. Ārpolitikas aktualitātes studijā pārrunājam kopā ar Latvijas Ārpolitikas institūta direktoru un Rīgas Stradiņa universitātes Sociālo zinātņu fakultātes asociēto profesoru Kārli Bukovski un Latvijas Ārpolitikas institūta pētnieku Uģi Lībieti. Kā atdzesēt pasauli? Pirmdien Brazīlijas pilsētā Belenā tika atklāta Trīsdesmitā Apvienoto Nāciju Klimata pārmaiņu konference, kurā piedalās 1992. gadā parakstītās ANO Klimata pārmaiņu ietvarkonvencijas dalībvalstis. Šis dokuments pirmo reizi Apvienoto Nāciju līmenī atzina klimata pārmaiņas par globālu draudu. Vēlākajos gados uz tā pamata slēgtas citas vienošanās, tai skaitā 2015. gada Parīzes klimata nolīgums, kura mērķis ir līdz 2100. gadam ierobežot globālās temperatūras pieaugumu līdz aptuveni pusotram Celsija grādam, salīdzinot ar pirmsindustriālā laikmeta līmeni. Arī šīgada samita dienaskārtībā dominē globālā sasilšana, pāreja no tradicionālā fosilā kurināmā uz videi draudzīgāku enerģijas ieguvi un dalībvalstu atpalikšana no agrāk pieņemtajām saistībām. Pasākums ilgs vienpadsmit dienas un ir kupli apmeklēts – dalībai reģistrējušies apmēram piecdesmit tūkstoši cilvēku no 190 pasaules valstīm. Konferences rīkotāji saskārušies ar apmešanās vietu deficītu, un Brazīlijas valdībai nācies ķerties pie ārkārtas pasākumiem, uz laiku noīrējot vairākus kruīza lainerus un pielāgojot apmešanās vajadzībām skolas un armijas objektus. Pienācīgu apmešanās vietu trūkums licis dažām dalībvalstīm samazināt delegāciju sastāvu vai pat atteikties no ierašanās pavisam. Savienoto Valstu delegācijas neierašanās iemesls gan ir cits – jaunās administrācijas politika, izstājoties no Parīzes nolīguma un slēdzot atbildīgo institūciju – Prezidenta īpašā sūtņa klimata jautājumos biroju. Prezidents Tramps deklarējis, ka klimata pārmaiņu problemātika esot izdomājums un krāpšanas shēma, kas tikai apgrūtinot viņa valsts ekonomikas attīstību. Vēsturiski Savienotās Valstis ir lielākais ogļskābās gāzes iepludinātājs atmosfērā, lai gan šobrīd ikgadējo apjomu ziņā tās apsteigusi Ķīna. Šī Vašingtonas pieeja ir vien drūmākais akcents neiepriecinošajā kopainā, ciktāl samita dalībniekiem pirmo reizi nācies nepārprotami atzīt, ka globālie pūliņi klimata pārmaiņu novēršanā nesasniedz rezultātus. No samita tribīnes izskan biedinoši atgādinājumi par to, ka šogad vien klimata pārmaiņas par sevi atgādinājušas ar neierasti ilgu un intensīvu vasaras karstuma periodu Indijā un Pakistānā, līdzīgu vasaras tveici Rietumeiropā, ugunsgrēkiem Vidusjūras reģionā, postošu sausumu Turcijā, viesuļvētrām Karību reģionā un Brazīlijas dienvidos, taifūniem Vjetnamā un Filipīnās. Karstuma viļņi tiek minēti kā simtu cilvēku nāves iemesls. Brazīlijai piederošie Amazones tropu meži ir viens no galvenajiem pūliņu īstenošanas punktiem, ciktāl to izciršana ir nozīmīgs drauds planētas ekoloģiskajam līdzsvaram. Skaļu un nepatīkamu atgādinājumu par šīm problēmām samita dalībnieki piedzīvoja otrdien, kad konferences galvenajā ēkā ielauzās protestētāji no mūžamežu pamatiedzīvotāju vidus, iesaistoties sadursmēs ar apsardzi. Lukašenko draud Viļņai, pielabinās Vašingtonai 29. oktobrī Lietuvas gaisa telpā notika kārtējais incidents, kad no Baltkrievijas puses ielidojuši gaisa baloni, kādi tiek izmantoti meteoroloģiskajām zondēm, likuši vairakkārt apturēt Viļņas lidostas darbību. Pēdējā laikā parādās ziņojumi, ka šādi gaisa baloni, kā arī lidroboti tiekot izmantoti, nogādājot no Baltkrievijas Polijā un Lietuvā kontrabandas cigaretes. Reaģējot uz notikušo, Lietuvas valdība tajā pašā dienā slēdza robežšķērsošanas punktus ar Baltkrieviju. Kā zināms, jau kopš septembra vidus ir ierobežotas arī robežšķērsošanas iespējas starp Poliju un Baltkrieviju. Pēc tam, kad apmēram divdesmit Krievijas lidroboti 9. septembrī ielidoja Polijas gaisa telpā, Varšava 12. septembrī pilnībā slēdza savu robežu ar Baltkrieviju. Pāris nedēļas vēlāk kustība gan daļēji tika atjaunota, tomēr vairāki nozīmīgi robežpunkti joprojām paliek slēgti, tā apgrūtinot satiksmi. Divu robežpunktu atvēršana tika plānota oktobra beigās, taču pagaidām ir atlikta, acīmredzot saistībā ar minētajiem notikumiem Lietuvā. Minskas režīms uz Lietuvas valdības rīcību reaģējis asi. Robežas slēgšanas rezultātā Baltkrievijā izrādījās iestrēgušas apmēram tūkstoš simts Lietuvā reģistrētas kravas mašīnas. Baltkrievija atteikusies tās izlaist no savas teritorijas pa kādu īpašu koridoru, novirzot uz maksas stāvlaukumiem. Baltkrievijas diktators Lukašenko, kurš Lietuvas rīcību dēvē par hibrīdkara operāciju, pieprasījis tūlītēju robežas atkalatvēršanu un piedraudējis, ka citādi lietuviešu transportlīdzekļi varot tikt konfiscēti. 31. oktobrī viņš arī parakstījis dekrētu, ar kuru Polijas un Lietuvas kravas mašīnām aizliegta pārvietošanās Baltkrievijas teritorijā. Tāpat Lukašenko paziņojis, ka runāšot par Lietuvas robežas jautājumu ar Savienoto Valstu administrācijas pārstāvjiem. Kā zināms, kopš pāris mēnešiem Minskas un Vašingtonas attiecībās iestājies atkusnis. Augustā notika Lukašenko telefonsaruna ar Savienoto Valstu prezidentu Trampu, savukārt septembrī no Baltkrievijas cietumiem tika atbrīvoti 52 politieslodzītie apmaiņā pret sankciju mīkstināšanu Baltkrievijas nacionālajai aviokompānijai Belavia. Svētdien prezidents Tramps paziņoja, ka ieceļ Džonu Koulu, kontaktpersonu sarunās ar Lukašenko, par savu īpašo sūtni Baltkrievijā. Pirmdien tika ziņots, ka Polijas premjerministrs Donalds Tusks un Lietuvas premjerministre Inga Ruginiene vienojušies, ka normāls robežšķērsošanas režīms ar austrumu kaimiņu varētu tikt atjaunots ap novembra vidu. Vai politikai pietuvinātie mēģina koriģēt britu sabiedriskās raidorganizācijas kursu? 2025. gada 9. novembris, jādomā, tiks pieminēts britu nacionālās raidsabiedrības BBC vēstures pārskatos. Šajā dienā par savu aiziešanu no raidorganizācijas paziņoja tās līdzšinējā ziņu dienesta vadītāja Debora Tērnesa un nedaudz vēlāk arī raidorganizācijas ģenerāldirektors Tims Deivijs. Iemesls ir skandāls, kas izvērtās novembra ieskaņā, kad konservatīvās ievirzes laikraksts The Daily Telegraph publiskoja informāciju par iekšēju ziņojumu, kuru raidorganizācijas valdei iesniedzis kādreizējais BBC Redakcionālo vadlīniju un standartu komitejas ārštata konsultants Maikls Preskots. 19 lappušu teksts analizē konkrētu gadījumu ar raidījumā „Panorāma” ievietotu materiālu, kas atspoguļo notikumus Vašingtonā 2021. gada 6. janvārī, kad toreiz uz otro termiņu neievēlētā prezidenta Donalda Trampa piekritēji ielauzās Kapitolija ēkā, pārtraucot Savienoto Valstu Kongresa darbu. Tramps toreiz uzrunāja savus atbalstītājus pie Baltā nama, un BBC pārraidītajā materiālā divi viņa runas fragmenti bija samontēti tā, ka radīja iespaidu par tiešu uzkūdīšanu uz šo iebrukumu. Jau visai drīz uz Telegraph [telegraf] publikāciju reaģēja arī pats Baltā nama saimnieks, nosūtot BBC oficiālu vēstuli ar piedraudējumu vērst pret raidorganizāciju civilprasību miljarda dolāru apjomā. Sekoja raidorganizācijas priekšsēdētāja Samīra Šaha atvainošanās, raksturojot notikušo kā „sprieduma kļūdu”. Tomēr minētā Maikla Preskota ziņojuma saturs neaprobežojas ar konkrētā gadījuma analīzi. Autors pārmet BBC paustajam pārlieku kreisumu un aizraušanos ar t.s. „vokisma” ievirzēm, kas izpaužoties, piemēram, Izraēlas un Hamas konflikta un transpersonu tiesību jautājumu atspoguļojumā. Valdē ziņu dienesta vadītājai Tērnesai uzbrūkošu pozīciju ieņēma pirmām kārtām tās loceklis Robijs Gibs, kurš šai institūcijā nonāca premjerministra Borisa Džonsona laikā. Savulaik viņš bijis labējās ievirzes telekanāla GB News viens no izveidotājiem un darbiniekiem, kurš pie tam esot Maikla Preskota personisks draugs. Liberālākas ievirzes medijos izskan viedokļi, ka šis ir mērķtiecīgi organizēts uzbrukums sabiedriskajai raidorganizācijai, lai panāktu lielāku konservatīvo aprindu ietekmi tajā vai to diskreditētu. Vairāki politiķi, tostarp Liberāldemokrātu līderis Eds Deivijs un Skotijas pirmais ministrs Džons Svinnijs aicinājuši atcelt Gibu no BBC valdes. Var atgādināt, ka BBC joprojām ir auditorijas uzticamības ziņā visaugstāk vērtētā britu raidorganizācija – tās ziņu materiālus par uzticamiem uzskata 60 % skatītāju. Salīdzinājumam, pieminētajam GB News šis rādītājs ir vien 29 %. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Minskui teigiant Lietuvai pateikus pasiūlymus dėl padėties pasienyje normalizavimo, premjerė Inga Ruginienė sako sulaukusi oficialaus Minsko laiško su prašymu pradėti derybas.Grėsmės dėl į Lietuvą vykstančios migracijos iš Vidurinės Azijos šalių didėja, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, reikia koreguoti esamus įstatymus, jog būtų galima užkardyti galimas problemas ateityje.Premjerė Inga Ruginiene ir kultūros bendruomenės atstovai susitiko aptarti kitų metų kultūros sektoriaus finansavimo perspektyvų. Kultūros bendruomenė nerimauja, kad artimiausius trejus metus valstybės biudžete kultūrai skirtas finansavimas nuosekliai mažėja, o tai pasak jų, kelia grėsmę kultūros ateičiai Lietuvoje. Premjerė daugiau pinigų nežada.Jungtinių Valstijų mokslininkai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perdavė Rusijos Vladimiro kalėjime kalintų asmenų kartoteką. Šiame kalėjime buvo kalinama ir apie aštuoniasdešimt politinių kalinių iš Lietuvos.Kauno „Žalgirio“ krepšininkų galimybės dvigubą savaitę Eurolygoje?Ved. Liepa Želnienė

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva nesiderės su Baltarusija dėl ten įstrigusių maždaug tūkstančio vilkikų. Budrio teigimu, Lietuva su sąjungininkais toliau turi spausti Minską, kad šis nutrauktų hibridinę ataką ir sustabdytų kontrabandinių balionių skrydžius į Lietuvą.Aktualus klausimas. Ar reikėtų uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas ir teikti pirmenybę viešosioms įstaigoms sudarant sutartis su Ligonių kasa?Europos centrinis bankas jau triskart iš eilės nepakeitė bazinių palūkanų normų. Ar tai reiškia, kad palūkanos ne tik kad nemažės, bet gali ir didėti?Kaip toliau Vyriausybė ketina spręsti kontrabandinių balionų ir Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų problemą? Ar valdantiesiems pavyks priimti kitų metų valstybės biudžetą? Apie tai ir dar daugiau – premjerė Inga Ruginienė.Naujas Vytauto Didžiojo universiteto tyrimas parodė, kad žmonės informacinę erdvę šiandien mato kaip konfliktų lauką, kuriame trūksta pasitikėjimo ir tikro dialogo.Ved. Edvardas Kubilius

Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spaudą skatinti Lietuvoje pasitelkė okupantai, kiek lietuvių spauda perėmė nacionalsocialistų retoriką prieš žydus ir kiek kūrė savąją neapykantos kalbą. Antisemitizmas kaip idėja nebuvo naujiena, Lietuvą pasiekusi tik su nacių okupacija, jau XIX a. pab. Rusijos imperijos laikotarpiu, o vėliau ir nepriklausomoje Lietuvoje buvo antisemitines idėjas palaikančiųjų (kaip, žinoma, ir pasisakančiųjų prieš jas), bet dažniausiai tai siejama su ekonomine konkurencija ar buitiniais santykiais tarp lietuvių ir žydų, ne kiek su aiškia politine kryptimi. Tad klausime, ar nacistinės okupacijos laikotarpiu prie antisemitizmo sklaidos prisidėję asmenys Lietuvos viešojoje erdvėje veikė ir anksčiau ir tiesiog nacistinės okupacijos laikotarpiu rado palankią nišą kurstyti nusistatymą prieš žydus, ar vis dėlto tai buvo naujai prie šios temos atėję (ar specialiai pakviesti ir įtraukti) asmenys. Taip pat laidoje sieksime rekonstruoti antisemitinio turinio kūrimo procesą nacistinės okupacijos metais - nuo jo ištakų, sukuriamo ar importuojamo turinio, veikusių žmonių ir tikslinės auditorijos bei galimo tokio turinio paveikumo jai.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Ne tikai pie mums Latvijā un Baltijā, bet arī citviet Eiropā turpinās ļoti silts rudens. Latvijā pagājušajā nedēļā – 7. novembrī – tika reģistrēts +15 grādu siltums. Un tas ir viens no vēlākajiem datumiem rudenī, kad bijusi tik augsta gaisa temperatūra. Zināmi vēl tikai daži gadījumi vēsturē. Nesenākais no tiem 2022. gadā, kad gan Rīgā, gan Mērsragā bija +15 grādi, un tas notika 12. novembrī, kas ir visvēlākais datums ar +15 grādiem. Šonedēļ siltuma rekordi birs Eiropas centrālajā un rietumu daļā. Ceturtdien un piektdien daudzviet Francijā prognzēti +20, +25 grādi, kas pat Francijā novembra vidū nav ierasti. Bet līdz +15, +20 grādiem silts būs Vācijā un pat daļā Polijas, Čehijā, Austrijā un Ungārijā. Tikmēr Atlantijas okeāna otrā krastā – Amerikā – daudzviet atnākusi ļoti agra ziema. Gan Kanādas, gan ASV austrumu štatos iestājies sals, snieg un puteņo. Īpaši stipru snigšanu piedzīvojuši reģioni Lielo ezeru tuvumā, kur veidojās ezera efekta sniega mākoņi. Līdzīgi kā pie mums Rīgas līcis mēdz burtiski ražot intensīvus nokrišņu mākoņus, kad pie mums ieplūst auksts gaiss, tas pats notiek virs Lielajiem ezeriem starp ASV un Kanādu. Vsivairāk uzsnidzis uz dienvidiem no Mičiganas ezera – Indianas štatā – ap 30 cm sniega. Aukstā gaisa masa aizplūdusi pat tik tālu uz dienvidiem, ka Floridā uzstādīti aukstuma rekordi. Štata ziemeļos temperatūra pat noslīdējusi mazliet zem nulles, līdz -2…-3 grādiem, kas saulainajai un siltajai Floridai nav bieža parādība pat ziemas mēnesis, kur nu vēl novembra vidū. ASV Nacionālās Okeāna un atmosfēras pārvalde lēš, ka šis ir lielākais aukstuma vilnis pēdējo gandrīz 30 gadu laikā, bet atsevišķās vietās var tikt uzstādīti lokālas nozīmes rekordi ar lielāko aukstumu pēdējo 60 gadu laikā.  * Latvijā, patriotu nedēļā, laiks pie mums vienmēr ir pelēcīgs, vēss un drūms un noteikti gribētos vairāk svētku brīvdienu labā laikā, vienlaikus, manuprāt, lieliski ir arī tas, ka novembra valsts svētku laikapstākļi ir radījuši spēcīgas asociācijas un tikai papildina svētku sajūtu. Paliekot pie pamata 15 svētku dienām gadā, ir viena lieta no statistikas, ko gribas pateikt uzreiz – vienīgā no visām svētku dienām, kad vēsturiski Latvijas teritorijā nekad nav bijis sals, ir Jāņi – 24. jūnijs. Pat ne Līgo diena, jo 23. jūnijā ir bijuši gadījumi, kad temperatūra ir mīnusos. Rekords ir 1977. gada Līgo dienas rīts Stendē ar -1,5 grādiem. Un te cilvēki noteikti atcerēsies, ka arī Jāņu rītā, 24. jūnijā ir bijusi salna un tā ir tiesa, ir bijuši gadi un pēdējais visspilgtākais bija 1992. gads, kad salna zāles augstumā bija daudzviet Latvijā. Jāņu rītā nebija rasas, zāle bija sasalusi kraukšķīga, bet 2 metru augstumā, kur mēra gaisa temperatūru, minimums bija Zosēnos: +0,7 grādi. Vēsturiskajā bezslanu periodā, kas ir no jūlija pirmās puses līdz augusta vidum, kad Latvijā tiešām nav pat salnu, svētku mums nav. Kurus no svētkiem statistiski var saukt par saulainiem, siltiem un kurus pavisam noteikti ne? Uz šo jautājumu pat bez klimatisko datu analīzes mēs katrs vairāk vai mazāk varam atbildēt. Tātad Līgo diena, Jāņi, protams, vairumā gadījumu ir vairāk vai mazāk vasarīgi un tad ir svētki, kuros var būt gan vasarīgs siltums, gan sniegs un tādi ir gan 1. un 4. maijs, gan, protams, Lielā Piektdiena un Pirmās un Otrās Lieldienas, kas var iekrist datumos no marta beigām līdz aprīļa beigu daļai. Bet ir vēl divas svētku dienas, ko cilvēki piemirst, ka vispār tie ir, tā sauktie, sarkanie datumi. un tā ir Mātes diena – maija otrā svētdiena. Jo, tā kā tā ir svētdienā, tad lielākā daļa cilvēku nebauda īpašās svētku dienas privilēģijas darbā. Un vēl Vasarsvētki, kas arī ir mainīgos datumos no 10. maija līdz 13. jūnijam, bet arī vienmēr svētdienā. Šos un Pirmās Lieldienas, kas ir svētdienā es tomēr no statistikas celtu ārā, jo tās tomēr nav klasiskas svētku brīvdienas, kad cilvēkiem tiek dots vairāk brīva laika svinēšanai un atpūtai. Noņemot šīs trīs dienas nost mums ir 12 svētku brīvdienas, no kurām stabili divas ir vasarīgas. Ja paveicas, tad maija svētki un Lieldienas, tad var iekrist līdz 6 svētku brīvdienā ar labu laiku. Pārājās – 18. novembris, trīs Ziemassvētku brīvdienas, Vecgada diena un Jaungada diena labākajā gadījumā ir ar sauli, bet biežāk tomēr tumšas un pat Ziemassvētku laiks arvien biežāk ir bez sniega. Klimatiskie dati rāda, ka 1. un 4. maijā iespējamība, ka diena ir saulaina, ir 70 procenti, savukārt novembrī vai decembrī 20-30 procenti. Turklāt, ja maijā diena ir saulaina, tad saule var spīdēt līdz 16 stundas, tad novembrī un decembrī, pat ja visa diena ir ar skaidrām debesīm, tās ir tikai 6–7 stundas. Bet šajā diskusijā par svētku brīvdienas statusa atņemšanu 1. maijam, bieži dzird argumentu, ka Darba svētki ir Padomju laika mantojums un to vajag atmest. Šis komentārs no manis ne par kllimatu vai laikapstākļiem, bet tomēr aicinu atcerēties, ka 1. maijā ne visi svin Darba svētkus un arī es personīgi šo dienu vispār nesaistu ar darba svētkiem, bet kā ierakstīts arī likumā – Latvijas Republikas Satversmes sapulces sasaukšanas diena. Tā ir diena, kad Latvijā sāka strādāt pirmais demokrātiski ievēlētais parlaments. Un, manuprāt, tas ir gana nozīmīgs notikums demokrātiskai valstij. Protams, var diskutēt, vai tam vajag svētku brīvdienu, bet to Darba svētku argumentu gan var mierīgi atmest.  Mēs pavisam noteikti neeam rekordisti Eiropā un pat Lietuvā ir par vienu brīvdienu vairāk, nekā mums, bet viņiem arī ir tās brīvdienas, kas vienmēr iekrīt svētdienā – Mātes diena un viņiem arī jūnija pirmā svētdiena – Tēva diena. Vēl, starp citu, mīts, ka lietuviešiem kā katoļiem Jāņi nav brīvdiena. Nav tiesa. Viņiem Līgo diena nav brīva, bet 24. jūnijs ir gan. Un atšķirībā no mums, lietuviešiem ir divas brīvidneas kārtīgā vasarā – 6. jūlijs – Karaļa Mindauga kronēšanas diena un 15. augusts – VIssvētākās Jaunavas Marijas debesīs uzņemšanas diena, vienlaikus tie, kas nav katoļi to svin kā Zemes mātes dienu pēc pagānu tradīcijām kā viduspunktu starp vasaru un rudeni. Un vēl interesanti, ka lietuvišiem novembrī ir divas brīvdienas pēc kārtas – 1. novembrī Visu svēto diena un 2. novembris – Mirušo piemiņas diena, ko mēs saucam par svecīšu vakaru. Igauņiem savukārt ir tikai 12 svētku dienas. Bez 23. un 24, jūnija Igaunijā vēl ir Neatkarības atjaunošanas diena 20. augustā. Bet, kas interesanti, ka 23. jūnijs nav Saistīts ar vasaras saulgriežiem un Līgo pagānu tradīcijām. Tā ir Uzvaras diena. Un uzvaras diena, kas ir svinama arī Latvijā. Igauņiem 23. jūnijs ir brīvs par godu uzvarai Cēsu kaujā 1919. gadā, kad iaguņu un latviešu karavīri plecu pie pleca cīnījās pret Vācu karspēku. Un uzvarēja. Rekordisti svētku brīvdienu skaitā Eiropā ir Austrija. Bet ne visa Austrija. Tur atkarībā no federālās zemes ir 13–18 svētku brīvdienas. Intersanta šķiet Malta. 14 brīvdienas. Ļoti vidēji uz pārējo Eiropas valstu fona, bet liekot kopā ar klimatiskajiem un meteoroloģiskajiem datiem kaut kā likās, ka viņiem daudz brīvdienu vasarīgā laikā, bet skaidrs, ka Maltā vienkārši laiks ir vasarīgāks. Viņiem 8 no svētku brīvdienām sanāk tādā laikā, kas mums saucams par vasarīgu. Brīvības diena 31. martā, kad Maltu pameta britu karspēks1979. gadā, Lieldienu brīvdienas, darba svētki 1. maijā, sacelšanās pret britu koloniālistiem 7. jūnijā, tad viņiem brīva ir Pēterdiena 29. jūnijā, Marijas debesīs uzņemšanas diena 15. augustā, vēl ir vairāku vēsturisku uzvaru svinības 8. septembrī, tad galvenā Natkarības diena 21. septembrī, kad arī Maltā vēl valda vasara. Ja runājam par ziemeļniekiem, viņi tiešām ir strādīgāki un viņiem ir vismazāk svētku brīvdienu – Islandē tikai 10, Zviedrijā un Norvēģija 12, Somijā 13. Un vasaras brīvdienu ziņā Norvēģijā ir visbēdīgāk. VIņiem nav Jāņu vai cita veida Vasaras saulgriežu brīvdienu. Kaut cik siltajā gada daļā ir 1. maijs, 17. maijs – Konstitūcijas diena un tad ir trīs kristiešu brīvdienas, no kurām viena vienmēr ir svētdienā un tās ir, es nebiju pārliecināts par precīziem nosaukumiem latviešu valodā, bet tās ir 39. diena pēc Lieldienām, tātad arī kaut kad aprīļa beigās vai maijā un vēl 49. un 50. diena pēc Lieldienām, kas sanāk ne vēlāk kā jūnija vidus, kad daļā Norvēģijas vēl mēdz pa reizi snigt. Rezumējot var teikt, ka mūsu svētku brīvdienu komplekts ir tuvs Ziemeļvalstīm, bet tomēr mums ir mazliet vairāk brīvdienu. Gribētu mums brīvu 21. augustu, jo tie 1991. gada notikumi šķiet svarīgi mūsu vēsturē. 11. novembris ir ar ļoti jaukām tradīcijām un tad noteikti patritisku noskaņu ir vairāk, bet labums ir tas, ka – tā kā 11. novembris nekad nav bijis brīvdiena, mēs esam iemācījušies to svinēt bez papildu bīvā laika. Un 11. novembris, manuprāt, ir tādi ļoti latviski svētki, jo ja mēs te Rīgā vēl pulcējamies pie Prezidenta pils un kopīgi dedzam sveces, daudzi jo daudzi, arī rīdzinieki, kas nenāk uz Krastmalu, iededz sveci logā un svarīgākais ir pārdomas, ko dod šī diena un vakars. Un tādā ziņā man šīet, ka 11. novembris ir pašpietiekams, bet 21. augustu varētu iedzīvināt, ka ļoti jaukus, brīvības svinēšanas svētkus ārā, ar plašākām dažādu aktivitāšu iespējām. Bet katram noteikti savas domas un argumentu jau ir daudz un dažādi.  Teiktu, ka nav slikts mūsu svētku brīvdienu komplekts. Nav kā maltiešiem, kas var rīkot festivālus visu cauru vasaru, bet tam jau mēs ņemam atvaļinājumus.

Į Lietuvą atvyksta 175 mln. eurų įvertinti anglai, bet Čepas lengvo gyvenimo jiems nežada.

Vilniaus oro uosto veiklą naktį vėl sutrikdžius kontrabandiniams balionams, pasieniečiai aptiko mažiausiai šešis krovinius su cigaretėmis. Lietuvos oro uostai nurodo, kad skirtingais laikais buvo įvesti laikini oro eismo ribojimai tik į Vilnių atvykstantiems skrydžiams. Du skrydžiai nukreipti į Kauną, o vienas į Rygą.LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad balionams pasiekti baltarusiškų cigarečių Lietuvoje laukiančius kontrabandininkus padeda lietuviškų mobiliųjų operatorių SIM kortelės. Kol valstybės institucijos nemato prasmės jų veikimo ribojimo, to ėmėsi patys mobilieji operatoriai. Šiemet pareigūnai perėmė beveik 600 kontrabandinių balionų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusių balionų galėjo būti ir triskart daugiau, tačiau informacija įslaptinta.Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras atliko kratas teisingumo ministro Hermano Haluščenkos, kuris anksčiau ėjo energetikos ministro pareigas, namuose. Kratos vykdytos ir buvusio Volodymyro Zelenskio verslo partnerio Timūro Mindičiaus namuose. Jis pabėgo iš šalies likus kelioms valandoms iki kratų. Nacionalinis kovos su korupcija biuras paskelbė, kad vykdo specialią operaciją, siekdamas atskleisti korupciją energetikos sektoriuje.Santaros klinikose iš darbo išėjo dar trys neurochirurgai.Prezidentas sako, kad R. Žemaitaičio kalbos kvestionuojant pagrindines Lietuvos užsienio politiko kryptis yra netoleruotinos, o politikas bando kurti alternatyvią užsienio politiką.Ved. Darius Matas

Raidījumā Pievienotā vērtība runājam par sankciju ievērošanu un par kādu biznesu, kurš šķiet pēdējā laikā uzņēmis apgriezienus – pašapkalpošanās veļas mazgātuvēm.  Jau vairāk nekā trīs gadus dzīvojam kara ēnā. Un Krievijas pilna mēroga uzbrukums Ukrainai nozīmē arī visai striktu sankciju režīmu dažādās jomās. Kā mainās sankciju ievērošana, par daudzu stundu garumā tika runāts konferencē “Sargājot robežas”. Ļoti interesanta bija sarunas daļa par to, vai sankcijas tiešām ietekmē Krieviju? Visi esam dzirdējuši Kremļa propagandas vēstījumus, ka sankcijas viņiem bijušas nebijušas. Tā gluži nav. Protams, ne tik ātri un veiksmīgi, kā mums gribētos un kā cerējām sākumā, sankcijas tomēr ietekmē Krieviju. Jau tas, ka Krievija nepublisko lielāko daļu datu, parāda, ka tur ir problēmas, uzskata Matīss Mirošņikovs, Latvijas Bankas ekonomists. Jā, pēc datiem Krievijas iekšzemes IKP pieaug, bet izaugsme ar laiku ir palēninājusies, joprojām tā ir virs nulles. Arī inflācija, ko Krievijā neizdodas apturēt ar augstām procentlikmēm, rāda, ka valdība tikai piemet pagales inflācijas ugunskuram. Bet galvenais aspekts, ja runājam par Krievijas ekonomiku, ir naftas un gāzes eksports. -- Pēdējo gadu laikā Latvijā strauji attīstās pašapkalpošanās veļas mazgāšanas bizness. Iedzīvotāji šo pakalpojumu izmanto aizvien vairāk un interesanti, ka to dara arī seniori.  Pašlaik šajā tirgū ir divi lielākie spēlētāji, kuri šajā biznesā ieguldījuši miljonus. Viens no viņiem – „Laundromat” jau izvērsis šo biznesu ne tikai abās kaimiņvalstīs – Igaunijā un Lietuvā, bet jau raugās citu valstu virzienā. Sandra Dieziņa skaidro, ko tas dod iedzīvotājiem un kāda ir šī biznesa perspektīva?

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės atstovas sako, kad šalies institucijos imasi visų galimų priemonių ieškant būdų kaip saugiai numušti į šalį iš Baltarusijos atskrendančius kontrabandinius balionus.Socialdomokratas Robertas Kaunas kandidatas į krašto apsaugos ministrus. Nors pripažįstama, kad šis politikas nėra itin patyręs gynybos politikoje, tikimasi, kad jo bendravimo ir vadybos gebėjimai, palaikymas partijoje ir entuziazmas leis tinkamai eiti pareigas.Su rinkėjais Žemaitijoje susitikinėjantis Remigijus Žemaitaitis sutinkamas ne tik su gėlėmis, bet ir protestais. Telšiuose ir Tauragėje jaunimas su plakatais ir skanduotėmis Remigijui Žemaitaičiui dėstė, kad Konstitucijos sulaužyti nepavyks. Politikas jaunimui dėkojo už pagerbimą ir aiškino, kad kitą kartą jie turėtų geriau pasiruošti klausimus ir užduotis.Prieš dvi dienas į Lietuvą pristatytas ir teisėsaugai perduotas Rusijos karys, įtariamas karo nusikaltimais Lietuvos piliečiui Ukrainoje.Jungtinių Tautų ataskaitoje perspėjama, kad šiemet žuvusių civilių skaičius Ukrainoje padidėjo beveik trečdaliu, vėl pastebėtas didėjantis bėgančių asmenų skaičius.Ved. Liepa Želnienė

Elžbietos Banytės parengta knygų apžvalga.Artėjant Vėlinėms, istorikai ir kultūros žmonės kviečia prisiminti 1956-ųjų įvykius, kai Vėlinių minėjimas Lietuvoje tapo antisovietinio pasipriešinimo forma. Šiemet ši iniciatyva įsilieja į kultūros bendruomenės protesto mėnesį, kuriuo siekiama atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos. Kuo ši diena yra svarbi?Vilnius šiais metais turi išskirtinį titulą – „Europos žalioji sostinė 2025“. Metų pradžioje savivaldybė ceremonijos metu patvirtino savo pasiryžimą tapti dar žalesniu, darnesniu ir inovatyvesniu miestu, įkvepiančiu ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą tvariems pokyčiams. Ką šie metai parodė?Didžiausias šalyje iki šių dienų išlikęs Pakruojo dvaro kompleksas kviečia apsilankyti šiurpnakčiuose ir keistenybių kambariuose.Ką mums ir apie mus sako vis labiau populiarėjantis kapinių turizmas? Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros bendruomenė du vakarus paeiliui rinkosi į asamblėjas. Viena bendra vyko Vilniuje pirmadienį, kita - vakar vakare Kaune. Jose bendruomenės atstovai išreiškė palaikymą kultūros protestui ir pristatė tolesnių meninių akcijų idėjas bei protesto formas.Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Ši teatro ir kino asmenybė – viena iš legendinio aktorių dešimtuko, po studijų prisijungusio prie Jaunimo teatro aktorių gretų. Per savo karjerą jis įkūnijo ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jų atliko apie penkiasdešimt. Du tūkstančiai pirmaisiais Kostas Smoriginas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako kol kas neturinti informacijos, kad balionai į Lietuvą skraidinamos kontrabandinės cigaretės yra hibridinė ataka prieš Lietuvą. Atskiri ikiteisminiai tyrimai dėl kontrabandos yra pradėti, tačiau ar jie gali būti sujungti į vieną bendrą ir pradėtas tirti pasikėsinimas vykdyti terorizmą.Lietuvių kūrinys opera „Saulė ir jūra“ įtrauktas į meno organizacijos „Frieze“ sudarytą reikšmingiausių pastarojo amžiaus meno kūrinių sąrašą. Kodėl ši opera-performansas tapo fenomenu tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje.Italijos mieste Milane šiandien specialus laikrodis skelbs apie likusias 100ą dienų iki Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių pradžios.Ved. Liuda Kudinova

Saeimas Ārlietu komisija galīgajam lasījumam virza likumprojektu par Latvijas izstāšanos no Stambulas konvencijas. Satiksmes ministrs Atis Švinka (Progresīvie) nevirzīs Ventspils brīvostas pārvaldes parādu norakstīšanu Valsts kasei vairāk nekā 14 miljonu eiro apmērā. Tiesā atkal nonākusi Latgalē noslepkavotās Justīnes lieta - prokuratūra iesniegusi apelāciju, pieprasot meitenes slepkavām bargākus sodus. Lietuvā valdība pieņēmusi lēmumu uz mēnesi slēgt valsts robežu ar Baltkrieviju. Ar izņēmumiem robežu varēs šķērsot tikai Medininku robežšķērsošanas punktā. Pēc 100 dienām Itālijā startē ziemas olimpiskās spēles.

Šalnų pražudyto derliaus nuostolius sodininkai ir daržininkai patiria jau trejus metus iš eilės, bet šiemet jie patys skaudžiausi. Augalus pražudė ne šalnos, o siaubė šalčiai. Europos Komisija Lietuvos ūkininkams nuostoliams kompensuoti skyrė daugiau nei milijoną eurų. Dar du milijonus skyrė Žemės ūkio ministerija. Kompensacijas planuojama išmokėti kuo skubiau, dar šiais metais. Netrukus bus paskelbtos taisyklės ir laukiama paraiškų.„Varlių namelis“ Lukšiuose tapo vienu lankomiausiu objektu Šakių rajone. Daugiau nei 7 tūkstančius eksponatų turintis privatus muziejus lankytojams dovanoja teigiamas emocijas. Jo įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė tituluojama varlių karaliene. VERSLAS. Gėrimų gamintojų produktai reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, bet savo šalyje jie savo gaminių reklamuoti negali. Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ tampa proga ir Lietuvos vartotojui susipažinti su Lietuvoje gaminamais gėrimai, pasidžiaugti jų pasiekimais. Ved. Kristina Toleikienė

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pastaruoju metu fiksuoti incidentai su kontrabandiniais balionais yra Baltarusijos hibridinė ataka prieš Lietuvą. Pasak jo, tokiame kontrabandos platinime dalyvauja ir specialiosios Minsko tarnybos. Nausėda sako, kad Minsko reakcija į Lietuvos priemones, siekiant užkardyti kontrabandinių balionų patekimą į šalį, rodo, kad jos veikia. Tačiau, anot Lietuvos vadovo, svarstomos ir dar skaudesnės sankcijos Minskui.Šįvakar posėdžiauti ir krašto apsaugos ministro kandidatūrą aptarinėti turėję socialdemokratai į valdybos ir prezidiumo posėdžius nesirinks – susitikimai buvo atšaukti. Teigiama, kad norima skirti daugiau laiko konsultacijoms dėl kandidatūros.Šiaurės šalių lyderiai rinkosi Stokholme, kur aptarta bendra regiono pozicija Rusijos agresijos kontekste.Šiandien žiūrovai trijose vietose po atviru dangumi - Vilniaus Rotušės aikštėje, Kyjive ir Charkive - galės tiesiogiai ir nemokamai stebėti koncertinę operos „Makbetas“ transliaciją iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro salės. Renginį inicijavo kompanija Vilnius City Opera kartu su Laisvės TV ir LRT.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šį vakarą sieks penktosios pergalės Eurolygoje žaisdami namie su Bolonijos „Virtus“ klubu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dėl į Lietuvą iš Baltarusijos vis patenkančių balionų su cigaretėmis premjerė šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Jame bus tariamasi, kaip kovoti su kontrabandininkais, kad nereikėtų stabdyti oro uostų veiklos.Ūkininkai skundžiasi labai žemomis grūdų supirkimo kainomis ir sako, kad dalis mažesnių ūkių gali ir nebeišgyventi. Kodėl tokios žemos grūdų supirkimo kainos ir kaip tai keis, jeigu keis, duonos, miltų, bandelių kainą?Aktualus klausimas. Kultūros asamblėja tariasi, kaip toliau protestuoti prieš tai, kad atsakomybė už Kultūros ministeriją buvo perleista „Nemuno aušrai“.Gyventojai socialiniuose tinkluose pasakoja pastebėję klaidingus įrašus e. sveikatos sistemoje – neva ten atsiranda nebūtų vizitų, diagnozių ar procedūrų.Ved. Edvardas Kubilius

Ar tikrai su amžiumi darbe tampame mažiau lankstūs ir motyvuoti? Naujas tyrimas rodo priešingai – viskas priklauso ne nuo metų skaičiaus, o nuo aplinkos, kurioje dirbame.Stovykla „Dainava“ – tai vieta daugybei išeivių tapo neatskiriama gyvenimo dalimi – jų lietuvišku „kaimu“, primenančiu Lietuvą savo gamta, ežeru, mišku ir kalvomis Jungtinėse Valstijose.Ar kada susimąstėte, kiek nereikalingų vaistų kasmet grąžinama į vaistines sunaikinimui? Pernai – 35 tonos, o šiemet šis skaičius gali pasiekti net 40 tonų. Tai prilygsta maždaug 6 suaugusiems Afrikos drambliams – įspūdingas kiekis, kurį galėtume sumažinti sąmoningesniais sprendimais.Taip pat laidoje – apie siaubo žanrą, kuris, anot kai kurių mokslininkų, išgyvena atgimimą.

Antrą naktį iš eilės į Lietuvą paleisti kontrabandiniai balionus ir vėl sutrikdę Vilniaus oro uosto darbą.Pokalbis su politologu Maksimu Milta apie Ukrainos ir Amerikos pokalbiuose dėl karo pabaigos vis iškylantį Donbaso klausimą. Kuo šis regionas Ukrainai svarbus?Diskusija apie siūlomą tvarką, kad medikai pacientus galėtų konsultuoti nuotoliu iš kito miesto ar iš kitos gydymo įstaigos. Taip sveikatos apsaugos ministerija tikisi palengvinti medikų paieškas regionuose.Ispanija pasišovė Europos Sąjungoje užbaigti laiko sukiojimo praktiką.Ved. Liuda Kudinova

Ingos Ruginienės Vyriausybė dirba jau mėnesį, bet tris savaites be kultūros ministro. Į Seimą atkeliavus kitų metų biudžeto projektui, kultūros bendruomenės atstovai skambina pavojaus varpais – tokių finansinių netekčių jau seniai nebuvo. Kokia finansinė ateinančių metų kultūros perspektyva?Neapykanta internete virsta realiu smurtu: teroristiniais išpuoliais, smurtu šeimoje, netgi šaudymais mokyklose, tikina švedė kino prodiuserė Elin Kamlert. Paskutines dienas skaičiuojančiame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ji pristatė filmą „Nulaužti neapykantą“, kuris rodo švedų žurnalistės pasišventimą demaskuoti tokią neapykantą skleidžiančių kraštutinių dešiniųjų organizacijų veiklą iš vidaus. Į Lietuvą atvykusi filmo prodiuserė sako čia sulaukusi kiek kitokių klausimų ir reakcijų nei Vakaruose – mūsų šalies auditorijai parūpo ne tik radikalios dešinės, bet ir kairės judėjimų žala.Pasaulio kultūros apžvalgoje – naujos Ukrainos kultūros ministrės paskyrimas, D. Trumpo siekis Baltųjų rūmų kieme pastatyti milžinišką pokylių salę bei svarstymai apie tai, kas laukia iš Luvro pavogtų brangenybių.„Dingęs štetlas“ su neseniai Panevėžyje atidarytu Stasio Eidrigevičiaus menų centru perbraižo Lietuvos kultūros žemėlapį ir padeda rimtą kultūrinį tašką šiaurės Lietuvoje. Drąsiai sakyčiau, kad pagrindiniai Lietuvos muziejai dabar yra Vilniuje, Kaune ir šiaurės Lietuvoje aplink Panevėžį“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Šį savaitgalį duris atveria naujieji meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ namai Naujamiestyje, kuriuos centrui padovanojo grupė verslininkų. Kalbėdama apie kultūros ir verslo sektorių bendradarbiavimą, Rupert vadovė Viktorija Šiaulytė pastebi, kad šiais sudėtingais ir neramiais laikais meno organizacijų tvarumą gali užtikrinti didesnė diversifikacija.Marius Pinigis – tvirtai ant kojų stovintis, bet polėkio svajoti neprarandantis šokio menininkas. Šiuo metu jis, nors turi krūvą kitų įsipareigojimų, paniręs į naują trupės „Nuepiko“ spektaklį. Jame mėnulis tampa vieta, kur galima susitikti su savimi, pažvelgti į save šviesoje, bet ir paliesti mažiau apšviestas asmenines vidines gelmes. Pokalbis apie poreikį reflektuoti patį save, politologijos studijas, tėvystę ir šalies būseną.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Rokenrolas. Gyvas? Miręs? Prikeliamas ar amžiams palaidotas? Kaip šis šiemet 70 metų jubiliejų minintis magiškas žanras gimė, kada ir koks atkeliavo į Lietuvą ir kodėl jo visai nebegirdėti?Ved. Domantas Razauskas

Trečiadienį (spalio 22 d.) Tiek Žinių vedėja Gabija papasakos apie atleistą ministrę Šakalienę ir feisbuke viešinamus dokumentus. Aptars įvykusią koordinuotą ataką, kurios metu į Lietuvą buvo parsiųstas spiečius meteorologinių balionų. Ir nepamiršiu apkalbėti baisių teroristų išpuolius Ukrainoje.

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Karolis Navrockis ir Gitanas Nausėda atidaro Lietuvą ir Lenkiją jungiantį atnaujintą tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Tiesioginė transliacija iš prezidentų spaudos konferencijos.Nors kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mokytojų atlyginimai kasmet turi augti greičiau nei šalies vidu-tinis darbo užmokestis, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas šio pažado neatspindi. Anot Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, taip laužoma kolektyvinė sutartis.Netyla penktadienį vykusio Ukrainos ir Jungtinių valstijų prezidentų susitikimo atgarsiai. Pasirodo ir naujų detalių apie tai, kas vyko už uždarų durų. Donaldas Trampas pareiškė, kad Vladimiras Putinas turės pasilikti kažką iš okupuotų teritorijų.Ved. Darius Matas

Pastaraisiais metais imigracijos srautai Lietuvoje smarkiai išaugo – iš emigracijos šalies mes po truputį tapome imigracijos šalimi. Į Lietuvą atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio vietų – dirbti, mokytis, kurti šeimas, ieškoti saugumo ar naujos pradžios. Šis pokytis kelia klausimų ne tik apie darbo rinkos poreikius, bet ir apie tai, kaip veikia mūsų švietimo sistema, socialinės paslaugos, kaip keičiasi pačios bendruomenės.Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga antrus metus iš eilės kviečia jaunimą iš viso pasaulio nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Tai nėra tradiciniai kalbos kursai – tai būdas išlaikyti ryšį su Lietuva tiems, kurie galbūt niekada čia negyveno, bet širdyje jaučia lietuviškas šaknis.Šiandien Vilniuje vyksta pirmasis Lietuvos biobankų forumas – renginys, po vienu stogu subūręs visus šalies biobankus, mokslininkus, gydytojus, politikos formuotojus ir pacientų organizacijas. Paprastai tariant, biobankas – tai vieta, kurioje saugomi žmonių biologiniai mėginiai, pavyzdžiui, kraujas ar audiniai, ir su jais susijusi sveikatos informacija.

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vairuotojus nesinaudoti mobiliaisiais telefonais. Kaip siūlytumėte paskatinti vairuotojus nesinaudoti mobiliaisiais telefonais?Žurnalistė Agnė Verksnytė pristato knygą, kurioje aprašo savo 800 km kelionę pėsčiomis ypač populiariu piligriminiu Camino De Santiago (arba šv. Jokūbo) keliu Ispanijoje. Tiesa, kelionės laikas itin nepopuliarus – žiemą. Taigi kaip atrodo šis maršrutas tokiu metų laiku? Pokalbis su žurnaliste.Raudonasis Kryžius sako, kad žmonės labai vangiai nori dalyvauti civilinės saugos mokymuose ir įgyti praktinių įgūdžių. Nevyriausybininkų teigimu, susidomėjimo nepadidino ir liepą į Lietuvą įskridę du rusų dronai. Kaip paraginti daugiau žmonių būti geriau pasiruošus krizei ir pasinaudoti galimybe nemokamai įgyti praktinių įgūdžių?Šilalės rajone, Laukuvoje, šių metų pavasarį duris atvėrė ir lankytojus traukia tremtinės, garsiųjų atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorės Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija.Ved. Edvardas Kubilius

Tarptautinis valiutos fondas ragina Lietuvą įsileisti daugiau darbininkų iš užsienio. Fondo vertinimu, norint išlaikyti dabartinį darbo jėgos lygį, kasmet reiktų priimti apie 20 tūkst. asmenų. Šiemet leidimai gyventi Lietuvoje naujai išduoti beveik 19-ai tūkstančių žmonių, tiesa, ne visi jie dirba. O tarp dirbančiųjų užsieniečių populiariausia profesija - vilkiko vairuotojo, suvirintojo, betonuotojo, tinkuotojo ir elektriko. Tarptautinis valiutos fondas taip pat ragina gerinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie migrantus ir gerinti jų integraciją.Nekilnojamojo turto savininkai jau gali pasitikrinti, kokia jų turto vertė bus kitais metais. Nuo šio įverčio bus skaičiuojamas Nekilnojamojo turto mokestis. Registrų centro duomenys rodo, kad per penkerius metus būstų vertė Lietuvoje išaugo maždaug du kartus.Kauno Žalgirio krepšininkai žais pirmąsias naujojo Eurolygos sezono rungtynes. Praėjusiais metais 13-ą vietą užėmę ir į atkrintamąsias varžybas nepatekę žalgiriečiai naują iššūkį pasitinka su rekordiniu biudžetu ir nauju trenerių štabu.Ved. Liepa Želnienė

Pavērsiens ASV un Baltkrievijas attiecībās. Čārlija Kērka slepkavības atskaņas. NATO uzsāk misiju "Austrumu sardze". Aktualitātes pasaulē analizē Elīna Vrobļevska, Austrumeiropas politikas pētījumu centra pētniece, Rīgas Stradiņa universitātes Sociālo zinātņu fakultātes lektore, politologs Andis Kudors, Latvijas Universitātes Ekonomikas un sociālo zinātņu fakultātes pasniedzējs, un politologs Veiko Spolītis. Ledlauzis Baltkrievijā Ir pagājuši jau trīs mēneši, kopš uzzinājām, ka no Baltkrievijas cietuma pēkšņi atbrīvoti 14 politieslodzītie, tajā skaitā gan Svetlanas Cihanouskas vīrs, gan pāris Latvijas valstspiederīgo. Toreiz uzzinājām, ka Minskā bija ieradies īpašais ASV sūtnis Kīts Kellogs. Šī vizīte nebija iepriekš izziņota, tāpēc daudziem notikušais bija liels pārsteigums. Pagājušajā nedēļā sekoja turpinājums. Līdzīgi kā iepriekšējā reizē, nereklamēti Minskā atkal ieradās ASV īpašs sūtnis, šoreiz Kelloga vietnieks Džons Kols. Sabiedrība par vizīti uzzināja tikai pēc tam, kad nākamajā dienā, 11. septembrī, no cietuma tika atbrīvoti 52 politieslodzītie, kas gandrīz visi ieradās Lietuvā. Viens no atbrīvotajiem – disidents Mikola Statkevičs – atteicās pamest valsti, un nu jau viņš ir atkal apcietināts un atrodas Baltkrievijas cietumā. Pārējie ir deportēti, arī šoreiz starp atbrīvotajiem ir divi Latvijas valstspiederīgie. Kola sarunas ar Lukašenko esot ilgušas piecas stundas. Visas detaļas mēs nezinām, tomēr šoreiz atbrīvošana no cietuma nav notikusi tāpat vien. Piektdien, 12. septembrī, ASV paziņoja, ka tiek atceltas visa veida noteiktās sankcijas Baltkrievijas nacionālajai lidsabiedrībai „Belavia”. Šīs sankcijas tika noteiktas vēl pirms Krievijas iebrukuma Ukrainā, kad 2021. gadā Minskā ar viltu piespieda nolaisties „Ryanair” lidmašīnu, kas bija ceļā no Atēnām uz Viļņu. Toreiz Baltkrievija praktiski to nolaupīja, lai varētu arestēt opozīcijas blogeri Ramanu Prataseviču. Tagad Amerikas puse toreiz noteiktās sankcijas ir atcelusi. Tāpat ASV delegācija paziņoja, ka atkal atvērs vēstniecību Minskā. Tas nozīmē, ka Savienoto Valstu un Baltkrievijas attiecībās ir noticis pavērsiens, un ledus, kas bija izveidojies jau vairāku gadu garumā, ir atkal salauzts. Kērka slepkavības atskaņas 10. septembra vakarā Savienotās Valstis pāršalca ziņa, ka Jūtas štatā vietējā universitātē ir sašauts kārtējais politiķis, šoreiz ASV prezidenta Donalda Trampa sabiedrotais, konservatīvais influenceris Čārlijs Kērks. Drīz vien uzzinājām, ka no gūtajiem ievainojumiem Kērks ir miris. Politiskās slepkavības Savienotajās Valstīs nav nekas jauns. Tomēr šoreiz slepkavība ir izraisījusi plašāku rezonansi nekā parasti. Visā valstī tika izsludinātas nacionālās sēras, un Tramps lika nolaist ASV karogus pusmastā līdz pat nedēļas beigām. 31 gadu vecais Kērks bija konservatīvo republikāņu jaunākās paaudzes pārstāvis, kuram bija miljoniem sekotāju sociālajos medijos. Kērks apmeklēja ASV universitātes, aicinot studentus debatēt ar viņu un pārraidot šīs debates soctīklos. Uz tām bieži tika uzaicināti studenti, kas bija Kērka viedokļu pretinieki. Zīmīgi, ka slepkavība notika vienā no tikšanās reizēm, kad Kērkam jautāja par viņa attieksmi pret biežajām publiskajām apšaudēm. Kērks jau iepriekš bija daudzkārt aktīvi iestājies par amerikāņu tiesībām nēsāt šaujamieročus, sakot, ka zaudētas dzīvības reizēm ir neizbēgams upuris, kas jāmaksā par šādu brīvību. Kērka slepkavam izdevās aizbēgt, un pirmajās dienās izvērtās visdažādākās spekulācijas, kas aiz šīs slepkavības stāv. Tāpēc tad, kad slepkavu izdevās aizturēt, pārsteigums bija liels. Izrādījās, ka tas ir 22 gadus vecais Tailers Robinsons, kurš pats nāk no konservatīvas vides. Noslepkavotā Čārlija Kērka ļoti aktīvā publiskā darbošanās ir tā, kas šoreiz ir raisījusi tik plašu rezonansi. Turklāt šoreiz tā ir izpletusies krietni pāri Amerikas robežām. Kērks bija aktīvs ne tikai politikā, bet arī kristīgajā vidē. Arī Latvijā daudzi konservatīvie kristieši viņu ir pasludinājuši par ticības mocekli. Tajā pašā laikā Kērka politiskie uzskati bija ļoti strīdīgi. Viņš bieži izteicās kritiski par Ukrainu, un analītiķi saka, ka viņa retorika šajā ziņā bija piesātināta ar Krievijas propagandu. Austrumu sardze Piektdienas vakarā NATO ģenerālsekretārs Marks Rute paziņoja par jaunu NATO misiju „Austrumu sardze”, lai nodrošinātu drošību Polijā un Baltijas valstīs. Misija ir atbilde Krievijas dronu incidentam Polijas gaisa telpā 10. septembrī. Lai gan oficiāli alianse to neuzskata par tīšu uzbrukumu, tomēr ar šo misiju cer nodrošināt reģiona drošību un atturēt kremli no tālākām provokācijām. Pašlaik misijā iesaistījušās četras valstis – Dānija, Vācija, Francija un Lielbritānija, kas katra nodrošinājusi vairākus iznīcinātājus, kuri veiks pretgaisa aizsardzības misijas. Informācija par konkrētiem misijas plāniem gan netiek izpausta, tomēr Latvijas amatpersonas pieļāvušas, ka šī varētu kļūt par patstāvīgu misiju NATO Austrumu flangā. Paralēli publiski parādās runas, ka NATO varētu aizsargāt Ukrainas rietumu gaisa telpu. Ukraina jau kopš kara pirmajām dienām ir lūgusi NATO sargāt tās debesis.

Su paskirtąja premjere Inga Ruginiene susitikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kelia chaosą valstybėje. Todėl, pasak politiko, jo vadovaujama partija būtų pasiryžusi paremti mažumos Vyriausybę.Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė gali pradėti dirbti ir ne visos sudėties. Ar tai būtų teisėta, šiuo metu svarsto Konstitucinis Teismas, tačiau išaiškinimo dar nėra.Tarp Vilniaus ir Minsko veikia Karštoji linija, sako Lietuvos pareigūnai. Bet nekomentuoja Lenkijos kariuomenės patvirtinto fakto, kad baltarusiai perspėjo apie dronų pavojų.Vis dėl to, rugsėjo 10-ąją Lenkijai numušinėjant svetimus dronus, naikintuvai buvo pakelti ir Lietuvos padangėje.Vyriausybė nutarė skubos tvarka Seimui teikti įstatymų pataisas, leisiančias numušti į Lietuvą įskrendančius dronus. Siūloma, kad karinė jėga galėtų būti panaudota prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje. Sprendimą numušti droną priimtų krašto apsaugos ministras.Kaune vis dažniau keliami klausimai dėl žemės sklypų formavimo ir pardavimo. Ypač atkreiptas dėmesys į Šilainiuose iškilusį prekybos centrą „Lidl“. Žemė, ant kurios stovi parduotuvė, iš valstybės rankų atsidūrė pas verslininkus, tarp jų – ir savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis. Po kelių mėnesių už daug kartų didesnę sumą žemė buvo parduota prekybos tinklui.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos pašonėje Rusija ir Baltarusija šiandien pradėjo mėnesį truksiančias karines pratybas „Zapad“. Paskirtojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, jų mastas šiemet mažesnis nei anksčiau, o tikslas - pademonstruoti karinę galią Vakarams. Tuo metu Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad situacija išlieka nepasikeitusi – puolimo prieš Lietuvą ir NATO rizika yra maža, tačiau galimos įvairios provokacijos.Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja subūrė dalį paleistų politinių kalinių į spaudos konferenciją, o pati teigė, kad tai buvo žmonių deportacija, tačiau, anot jos, reikia ir toliau kovoti už likusių kalinių išlaisvinimą.JAV prezidentas teigia, kad įtariamasis, kuris nužudė konservatyvų politinį aktyvistą Čarlį Kirką, rastas.Vadovėlių trūkumas – vis dar opi problema visose Lietuvos mokyklose. Daliai moksleivių, pagal atnaujintas programas dar neturinčių vadovėlių, klasėse tenka naudotis senesnio leidimo vadovėliais. Kiti – mokosi iš mokytojų paruoštos medžiagos. Ministerija žada sprendimus, tačiau tėvai ir moksleivių sąjunga sako, kad problema kartojasi jau trečius metus.Nyderlandai prisidėjo prie grasinimų boikotuoti „Euroviziją“, jei joje dalyvaus Izraelis.Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos su keliuose partrenktų gyvūnų vaizdais, o po jomis diskusijos apie tai, kad šiemet partrenktų gyvūnų neįprastai daug. Aplinkos apsaugos departamentas patvirtina, kad susidūrimų su gyvūnais daugėja, o Kaune įsikūrusios gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ direktorė sako, kad taip yra dėl sumažėjusių tam tikrų rūšių medžioklės mastų.Nors Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė baigė savo pasirodymą Europos čempionate, jis tęsiasi kitoms komandoms. Šį vakarą įvyks pusfinalių kovos, pirmajame pusfinalyje Vokietija susitiks su Suomija, o antrajame Turkija su Graikija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vašingtonas ketina stabdyti karinės paramos programą su Rusija besiribojančioms valstybėms, o tarp jų – ir Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Baltijos šalims ankstesnė Džou Baideno administracija buvo patvirtinusi kelių šimtų milijonų dolerių paramos programą. Politikai situaciją vertina skirtingai - vieni sako, kad finansinė parama buvo ne itin reikšminga, kiti - pabrėžia simbolinę programos reikšmę ir šiame žingsnyje įžvelgia Trampo administracijos gestą Rusijai.Kas pretenduos į likusių dviejų – Aplinkos ir Energetikos ministerijų – vadovus vis dar neaišku. Naująją Vyriausybę paskirtoji premjerė Seimui turėtų pristatyti trečiadienį. Iki tol susitikimams su likusiais kandidatais Prezidentas turės laiko tik antradienį, mat pirmadienį šalies vadovas paskirs į Lietuvą atvykstančiam naujai išrinktam Lenkijos prezidentui. Studijoje Vaidotas Burokas.Jurbarke rimta gelbėjimo operacija. Pagalbos prireikė į keliasdešimties gylio šulinį įkritusiam 37-rių vyriškiui. Galiausiai jį pavyko ištraukti. Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus sako, kad gelbėjimo operacija buvo sudėtinga, o laukiant pagalbos iš Kauno , į šulinį buvo nuleista maisto ir vandens.Radviliškio rajone surengta tradicinė auksinių vestuvių šventė. Joje dalyvavo keliasdešimt porų, drauge gyvenančių 50 metų. Poros tikina, kad svarbiausia yra pagarba ir atjauta vienas kitam, tik tuomet galima gyventi ne tik ilgai, bet ir laimingai.Energetikos ministerijai pasiūlius Vyriausybė laikinai – mėnesiui – nutarė sustabdyti daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios antrojo jūros vėjo parko vystytojo konkursą.Ved. Liepa Želnienė

Jau antrą kartą mūsų studijoje buvęs KAM ministras Laurynas Kasčiūnas, pakalbėjome apie atskristus rusiškus dronus į Lietuvą. Apie susitikimą Aliaskoje, apie perkamus, nereikalingus Braziliškus lėktuvus. Laurynas papasakojo apie statomą dronų sieną ir Latvijos ginklavimosi tempą.Support the show

Penktadienį prasideda antroji „LRT radijo akademija“, o su ja kviečiame į nemokamas garso dokumentikų perklausas kino centre „Skalvija“Meteorologai įspėja apie jų darbą apsunkinančius melagingus straipsnius internete. Juose rašoma, kad Lietuvai gresia klimato anomalijos. Masiškai kuriamos naujienos, kurios sužadina smalsumą, atrodo, kaip tikri straipsniai, bet iš tiesų klaidina. Jos gali būti sugeneruotos dirbtinio intelekto, kurį pasitelkia ir žiniasklaida. Apie tai Jurgos Bakaitės reportažas.Po dvejų metų studijų Jungtinės Valstijose kino režisierius Saulius Baradinskas įgijo magistro laipsnį Amerikos filmų instituto konservatorijoje ir grįžo kurti į Lietuvą.Vilniaus rajone įrengti pirmieji namai, kuriuose jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia jau mėnesį gyvena atskirai nuo tėvų, visą parą gaudami reikalingą pagalbą. Tokios iniciatyvos ėmėsi labdaros ir paramos fondas „Nepatogūs“, kurį įkūrė keturios jaunuolių mamos.Naujausias tyrimas parodė, kad bendruomenėse sklandžiusios baimės dėl žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia kaimynystės grėsmių nepasitvirtino. Atvirkščiai – bendruomenių ir grupinio gyvenimo namų gyventojų su negalia santykiai šiandien daugumoje vietovių vertinami gerai arba labai gerai.Auksinio proto atrankos žaidimas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Imigrantas iš Irako Vokietijoje įtariama nustūmė 16-metę ukrainietę ant bėgių prieš atvažiuojantį traukinį, mergina žuvo. Jis į Vokietiją atvyko per Lietuvą, atmetus jo prašymą suteikti prieglobstį jis turėjo būti išsiųstas į mūsų šalį, tačiau to padaryta nebuvo.Komunikacijos ekspertė Renata Saulytė sutinka būti kandidate į Aplinkos ministrus. Į Aplinkos ministro poziciją kandidatus deleguoja „Nemuno aušros“ atstovai. Kai kurie ekspertai kritikuoja Saulytės kandidatūrą, sakydami, kad jai gali pritrūkti patirties. Pati Saulytė teigia, kad ministro pozicijai užimti ji turi įvairios patirties.Iš stažuotės Ukrainoje sugrįžo aštuntoji Lietuvos medicinos srities darbuotojų komanda. Šiais metais tai buvo jau paskutinė pirmojo Sveikatos apsaugos ministerijos organizuoto ciklo stažuotė, kurioje medikai bei kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai galėjo susipažinti su darbu karo sąlygomis.Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pietinėje Lenkijos dalyje esančiuose Tatrų kalnuose lokys persekioja išsigandusį turistą, sukrėtė žiūrovus ir paskatino gamtininkus paskelbti rekomendacijų, kaip elgtis susidūrus su gyvūnais.Prasidėjęs rugsėjis į didmiesčius atnešė tas pačias problemas. Vilnių ir kitus miestus sukaustė didžiulės automobilių spūstys.Ved. A. Skamarakaitė

Būtu ideāli, ja primāri mēs izvēlētos Latvijā ražotu pārtiku, bet mūsdienās tikai ar patriotismu cauri netiksi. Vietējam ražotājam nepieciešami trumpji, ar ko pārliecināt patērētāju izvēlēties pašmāju preci. Ar ko iespējams "pārtrumpot" importēto pārtiku? Raidījumā Kā labāk dzīvot vērtē Latvijas Pārtikas uzņēmumu federācijas padomes priekšsēdētāja Ināra Šure, Latvijas Lauku konsultāciju un izglītības centra Lauku attīstības nodaļas vadītāja Elīna Ozola, uzņēmuma "FOOD UNION" vadītājs Eiropā un Latvijā Artūrs Čirjevskis un Latvijas maiznieku biedrības pārstāvis maizniekmeistars Normunds Skauģis. "Mūsu pircējs izvēlas vidusceļu, gan skatās kvalitāti, gan skatās, kas ir iepakojumā, gan arī skatās uz drošību," norāda Ināra Šure. "Jo loģistikas ķēde ir īsāka, jo drošāka ir pārtika," turpina Ināra Šure. "Tas nozīmē, ka visērtākā un vislabākā ir vietējā pārtika ar savu kvalitāti, jo mūsu pārtikā ir trīs galvenie kritēriji – drošība, kvalitāte un atbalstām vietējo ražotāju. Šie "trīs vienā" ir svarīgākais, ko vajadzētu saprast pircējam, pat ja ir nedaudz dārgāks produkts, ir savai veselībai labāk, tautai un valstij labāk." Artūrs Čirjevskis salīdzina ar Dāniju un vērtē, ka tur sentiments pēc vietējiem ražojumiem ir mazāks, nekā novēro Latvijā. "Tādu plašu plauktu ar svaigiem produktiem, kā Latvijā, varbūt arī Baltijā, jūs nekur neredzēsiet. Tik daudz svaiga sortimenta - deserti, jogurti, biezpiena sieriņi. Lielākoties Rietumeiropā plauktā var redzēt 4-5 jogurtus un tie paši būs vienkārši, bez lielām ogām, iekļāvumiem," atzīst Artūrs Čirjevskis. Ināra Šure tomēr norāda, ka piena produktu segmentā vajadzētu vairāk orientēties uz vietējiem, jo tikai 50 % ir vietējais piens.  "Igaunijā gandrīz 90% pērk vietējo produktu, Lietuvā tas ir nedaudz zemāk. Mums ir izteikti tas, ka aizvedam pienu daudz uz Lietuvu un atved jau ar pievieno vērtību produktu. Tas nav pareizi. Svarīgas ir tirgotāju stratēģijas," vērtē Ināra Šure. Ar savu produkciju noteikti varam nodrošināt Latviju gan ar jogurtiem, gan sieriņiem, gan pienu. Tas, ka plauktā stāv importa jogurti, sviests, ir ļoti nepareizi no vietējo tirgotāju stratēģijām." 

Kokius ministrus į naująją Vyriausybė deleguos socialdemokratai. Partija taip pat sprendžia ką siūlys į Seimo pirmininkus. Juo gali tapti nebūtinai Juozas Olekas – kandidatuoti neatsisako ir Rasa Budbergytė.Nacionalinių teatrų ir muziejų vadovams kreipusis į premjerę Ingą Ruginienę dėl laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio likimo, ministrė pirmininkė ramina bendruomenę ir tikina – pateiktas kandidatas į Kultūros ministerijos vadovus šioje pozicijoje puikiai susitvarkys.Vėl daugėjant nelegaliai į Lietuvą keliaujančių migrantų, pasieniečiai ieško būdų juos sustabdyti neįvedant patikros pasienyje. Sienos stebėjimui ketinama pasitelkti dronus, numatyti bendri mokymai su Lenkijos pasieniečiais.16-mečio tėvai padavė į teismą ir kaltina, kad dirbtinio intelekto pokalbių robotas „ChatGPT“ prisidėjo prie jų sūnaus savižudybėsOrganizacija „Reporteriai be sienų“ Gazos ruožą apibūdina kaip pavojingiausią vietą žiniasklaidai pasaulyje. Žiniasklaidos laisvę ginantys aktyvistai atkreipia dėmesį, kad Izraelis dažnu atveju tikslingai taikosi į žurnalistus - per šios savaitės dvigubą smūgį ligoninei Gazos ruože žuvo 20-t žmonių, 5-i iš jų - žurnalistai, kurie atvyko į įvykio vietą po pirmosios atakos. Pasak „Reporterių be sienų“, nuo karo Gazos ruože pradžios žuvo daugiau kaip 200-ai žiniasklaidos darbuotojų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dabas aizsardzības pārvalde kopā ar Latvijas Valsts mežiem strādā pie purvu ekosistēmas atjaunošanas īpaši aizsargājamās dabas teritorijās. Noslēgušies pirmie darbi, pabeigta izpēte piecos purvos, kur savulaik notikusi kūdras ieguve. Kā stabilizēt ekosistēmu šādā vidē un kāpēc purvam vajag ūdeni? Sarunā piedalās Dabas aizsardzības parvaldes projektu vadītāja Inga Hoņavko, Latvijas Universitātes vadošais pētnieks, ģeologs Andis Kalvāns un botāniķe Agnese Priede. Purvi kalpojuši kā slazds vai kā patvērums arī kaujiniekiem. Šī gada martā traģiskais notikums Lietuvā, kad Pabrades poligonā purvā militāro mācību laikā noslīka ASV armijas bruņumašīna ar četriem kareivjiem iekšā, pirms gadsimta ceturkšņa uzietie padomju armijas tanki purvā pie Pienavas, latviešu strēlnieku kaujas ar vācu armijas vienībām Tīreļpurvā Pirmā pasaules kara laikā un partizānu slēptuves purvos tūlīt pēc Otrā pasaules kara – šie ir tikai daži no piemēriem. Taču tik liela sasaiste šīm vietām ar militāro vēsturi vis nav, saka Nacionālās aizsardzības akadēmijas pētnieks, vēsturnieks Valdis Kuzmins. Taču, ja kā kauju vietas vai slazdi minētās mitraines nav populāras dažādu bruņotu sadursmju laikā, tad lūkojam izzināt, kā purvi ir kalpojuši kā slēptuves. Vai zinājāt, ka Balvu novada Stompaku purvā kara laikā mitinājās aptuveni 350 cilvēku, tur atradās gan dzīvojamie bunkuri, gan zirgu novietnes? Arī baznīcas bunkurs, vienā no nocietinātajām būvēm nacionālie partizāni pat bija ierīkojuši maizes ceptuvi. 

Juneta Krylovaitė – pirmoji lietuvė, perplaukusi Lamanšo sąsiaurį.Koks turėtų būti geras vadovas? Pokalbis su Lietuvos šaulių sąjungos vadu plk. Linu Idzeliu apie jo knygą „Užrašai apie vadovavimą ir lyderystę. Ką išmokau ir supratau per 30 metų Lietuvos kariuomenėje“Kas lemia alyvuogių aliejaus kokybę? Kaip suprasti, kad jis geras? Pokalbis su alyvuogių aliejaus someljė. Apie tai su alyvuogių aliejaus somelje Liana Davletšina.Klimato kaitos rubrika. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su tarptautiniais partneriais ieško būdų kaip maisto atliekas paversti vertingais produktais, tinkamais kosmetikai ar papildams. Pasakoja KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

(Originaliai publikuota Nauja Scena tinklalaidės sraute) Shoegaze – sapninga, svajinga, euforiška roko muzikos kryptis – negalėjo ateiti į Lietuvą tada, kai susiformavo vėlyvaisiais 80-aisiais Jungtinėje Karalystėje. Bet šį skambesį pamilo naujos Lietuvos grupės šiandien. Jūsų įsijungtą „Naujos scenos“ tinklalaidės epizodą skiriame joms. Per dabartinį Lietuvos shoegaze scenos žemėlapį veda Vilniaus grupės kellyviewcontrol gitaristė, dainininkė ir dainų autorė Ieva Urbonaitė. Epizode išgirsime vietos grupes Varža, Amber Street ir solo kūrėją Dykra. Visi šie nauji lietuviškos muzikos vardai į savo kūrinius įtraukia shoegaze muzikos elementus – šaižias gitaras, į antrą planą pasitraukusius vokalus, eksperimentinį pedalų naudojimą. To rezultatas – romantiška, katarsiška, švelniai letargiška muzika, žyminti kultūrinį pokytį scenoje. Epizodo autorė ir garso režisierė: Ieva Urbonaitė Redaktorius ir teksto autorius: Karolis Vyšniauskas Fotografas: Denis Vėjas Vizualizacijos autorius: Myles Kramer Garso redaktorė: Kata Bitowt Epizodo vizualizacija: https://youtu.be/O4yAbzkhSSg  Epizodo aprašas NARA.lt: https://nara.lt/lt/articles-lt/shoegaze-lietuvoje-ieva-kellyviewcontrol  Sekite visas „Nauja scena“ publikacijas ir prenumeruokite naujienlaiškį: https://nara.lt/nauja-scena Tekstų ir tinklalaidžių seriją „Nauja scena“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Devynioliktame amžiuje gyvenusio lietuvių tautosakininko Antano Juškos knyga turi intriguojančią istoriją. Juška, pasišventęs gelbėti lietuvių kalbą, užsirašinėdavo žodžius, tarp jų ir dainas, suorganizavo, ko gero, pirmąjį dainų konkursą Lietuvoje. Jo dainų rinkinys išleistas spaudos draudimo laikotarpiu ir slapta atgabentas į Lietuvą vienai iš jo konkursų laimėtojų. Ta pati knyga nuskendo kartu su Titaniku, o maždaug prieš dešimtmetį iš jo iškelta. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.

Dėl pokyčių valdžioje politologams ši vasara – itin darbinga. Kaip atrodo politologų darbo užkulisiai? Pokalbis su Klaipėdos universiteto politologe Gabriele Burbulyte.Pajūrio gelbėtojai sako kartais net patys negalintys patikėti, kaip tėvai tiesiog piktybiškai neprižiūri savo mažamečių vaikų – leidžia jiems vieniems bristi į jūrą, o patys net nežiūri į jų pusę, nereaguoja į įspėjimus. Kaip paskatinti tėvus atidžiau prižiūrėti savo vaikus, ilsintis prie vandens?Klaipėdos vardą garsinantis choras „Cantare“ neseniai atšventė 35 metų jubiliejų bei pelnė „Aukso paukštę“ – pripažintas geriausiu praėjusių metų mėgėjų choru Lietuvoje. Kaip dešimtys žmonių, besisukdami savo kasdieniuose rūpesčiuose, dar sugeba šitiek metų išlaikyti labai kokybišką chorą?Devynioliktame amžiuje gyvenusio lietuvių tautosakininko Antano Juškos knyga turi intriguojančią istoriją. Juška, pasišventęs gelbėti lietuvių kalbą, užsirašinėdavo žodžius, tarp jų ir dainas, suorganizavo, ko gero, pirmąjį dainų konkursą Lietuvoje. Jo dainų rinkinys išleistas spaudos draudimo laikotarpiu ir slapta atgabentas į Lietuvą vienai iš jo konkursų laimėtojų. Ta pati knyga nuskendo kartu su Titaniku, o maždaug prieš dešimtmetį iš jo iškelta.Ved. Edvardas Kubilius

Klimato kaitos rubrika. Prancūzija imasi riboti ultra greitąją madą. Šalies Parlamentas priėmė įstatymą, nukreiptą prieš ultra greitosios mados gigantus tokius kaip „Shein“ ir „Temu“ – draudžiamos jų reklamos, apmokestinami itin pigūs drabužiai. Kaip Lietuvoje sprendžiamas tekstilės pertekliaus klausimas?Kai paskatinti žmones daugiau judėti? Kiek kasdieninis judėjimas lemia mūsų sveikatą ir ilgaamžiškumą? Pokalbis su Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Albertu Skurvydu.Didžioji dalis lietuvių sako, kad informacijos apie tai, kaip išvengti finansinių sukčių yra pakankamai ir ji lengvai suprantama. Ypač informacijos pakanka vyriausio amžiaus gyventojams. Tai parodė naujausia „Citadele“ banko užsakyta apklausa.Kokius naratyvus Kremliaus propaganda platino apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusius dronus? Apie tai su Pilietinio atsparumo iniciatyvos tyrėja Urte Andriukaityte.Lietuvos ūkiuose sirpsta uogos. Jurgita ir Tautvydas Grikavičiai, išbandę uogų auginimą Varėnos rajone, Jurgitos tėvų sodyboje, ryžosi kurti savo ekologinį uogų ūkį. Įsigijo žemės Širvintų rajone, pasodino aviečių, braškių, derlių nokina ir kopūstai, cukinijos. Kitais metais sodins dar daugiau. Vietoje, kurią pavadino "Draugišku ūkiu". Kiek kainuoja Lietuvoje įkurti ekologinį ūkį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prasidėjo valdančiosios koalicijos derybos dėl tolesnio bendradarbiavimo. Šiandien socialdemokratai susitiko su „Nemuno aušros“ atstovais. O į premjero postą deleguojama Inga Ruginienė, kalbėjosi su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. Aiškėja, kad vyriausybėje keisis mažiausiai keturi ministrai, o gal ir daugiau.Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su generaline prokurore Nida Grunskiene ir kalbėjosi apie pastarojo meto rezonansinius tyrimus. Šiuo metu, Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl liepos pabaigoje į Lietuvą įskridusio drono. Taip pat, tiria bylas, susijusias su ekspremjeru Gintautu Palucku, susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu, tiria skundą dėl krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, taip pat aiškinasi galimą politikų spaudimą Kalėjimų tarnybos vadovui.Kvietimus studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet gavo 20,9 tūkst. stojančiųjų – apie pusantro tūkstančio daugiau nei pernai.Artėjant penktadienį planuojamoms Amerikos ir Rusijos prezidentų deryboms, Europos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai rengia skubų pasitarimą. Reikalaujama, kad į derybas būtų pakviestas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Joniškyje nuo savaitgalio tvyro nežinia dėl centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės. Praėjusios savaitės pabaigoje laboratorija nustatė, kad vanduo nėra saugus, nes jame rado mikrobiologinio užkrato.Pačioje Klaipėdos širdyje esančios Atgimimo aikštės atnaujinimo darbus vis stabdo aptinkami sprogmenys.Ved. Andrius Kavaliauskas

Savienoto Valstu prezidents Donalds Tramps ir devis Krievijai laiku līdz piektdienai izlemt par kara apturēšanu Ukrainā, citādi solītas jaunas sankcijas, kas būs sāpīgas Maskavai. Krievijas uzsāktais karš īpaši izdevīgs ir bijis Indijai, kas pēdējo gadu laikā lēti iepirkusi daudz Krievijas naftas, tajā skaitā tirgojot to tālāk pasaulē dārgāk. Bet Lietuvā ir kritusi valdība pēc tam, kad no amata atkāpās premjerministrs. Aktualitātes analizē politologs Arnis Latišenko un Rīgas Stradiņa universitātes pasniedzējs, Austrumeiropas politikas pētījumu centra vadītājs Māris Cepurītis. Lietuvas valdība izrādījusies neilglaicīga Premjerministra Gintauta Palucka valdība stājās pie savu pienākumu pildīšanas 2024. gada decembrī pēc tam, kad viņa pārstāvētā Lietuvas Sociāldemokrātiskā partija bija guvusi spožus panākumus Seima vēlēšanās. Sociāldemokrāti nevēlējās veidot koalīciju ar kādu no samērā ilglaicīgajām partijām – Tēvzemes savienību jeb Kristīgajiem demokrātiem, Zemnieku un zaļo savienību vai Liberāļu savienību, kas visi tiek raksturoti kā drīzāk konservatīvas ievirzes spēki. Tā vietā par sociāldemokrātu koalīcijas partnerēm kļuva divas pēdējos gados dibinātas partijas: kreisi centriskā Demokrātu savienība „Par Lietuvu” ar kādreizējo premjerministru Sauļu Skverneli priekšgalā un nacionālistiskā un populistiskā „Nēmunas rītausma”, kuras dibinātājam un līderim Remigijum Žemaitaitim ir, cita starpā, antisemīta reputācija. Tomēr Palucka kabineta klupšanas akmens, kas novedis pie 4. augustā notikušās valdības demisijas, izrādījusies nevis koalīcijas politiskā struktūra vai kādas starppartiju sadarbības problēmas, bet gan pats premjers. Viss sākās ar it kā nevainīgu sociālo tīklu publikāciju, kurā premjerministrs redzams makšķerējot karpas kopā ar miljonāru Tautvīdu Baršti un Druskininku pilsētas mēru Ričardu Maļinausku. Tas kļuva par signālu mediju interesei par valdības galvas biznesa sakariem, atklājot vairākus aizdomīgus faktus. Paluckim daļēji piederošs uzņēmums saņēmis aizdevumu ar īpašiem noteikumiem no Lietuvas Nacionālās attīstības bankas, kad tā līdzīpašnieks jau atradies premjera amatā. Sāka uzpeldēt netīkamas detaļas no pagātnes, saistītas ar aizdomīgiem privatizācijas darījumiem un dienesta stāvokļa ļaunprātīgu izmantošanu, esot Viļņas pašvaldības administrācijas vadībā. Par vaiņagojumu visam kļuva atklājums, ka premjerministra svainei piederošs uzņēmums saņēmis vairāk nekā 170 tūkstošus Eiropas Savienības fondu līdzfinansējuma dažādu elektroiekārtu ražošanas projektam un šī projekta ietvaros pasūtījis bateriju sistēmas par 145 tūkstošiem jau minētajā Palucka uzņēmumā. Pēc preses publikācijām izmeklēšanu uzsāka arī Lietuvas Finanšu noziegumu izmeklēšanas dienests, Īpašās izmeklēšanas dienests un Augstākā amatpersonu ētikas komisija. Kad Viļņā sākās protesti, savienība „Par Lietuvu” piedraudēja pamest valdības koalīciju, un arī prezidents Gitans Nausēda pieprasīja no premjerministra pierādījumus par apsūdzību nepamatotību vai demisiju, Gintauts Palucks izvēlējās pēdējo. Tas nozīmēja arī valdības atkāpšanos. Tā kā jaunu valdību Seims, visdrīzāk, apstiprinās tikai septembrī, kad būs atgriezies no vasaras brīvdienām, esošais kabinets turpinās darbu pagaidu valdības statusā līdzšinējā finanšu ministra Rimanta Šadžus vadībā. Tramps arī pavicina kodolmilnu Krievijas varasvīru plātīšanās ar savu kodolarsenālu, dodot mājienus par tā iespējamu lietošanu, ja agresorvalsts nonāktu kritiskā situācijā, jau kļuvusi par ierastu lietu. Visbiežāk šo „kodolmilnas” vicināšanu Kremlis uztic kādreizējam prezidentam, šobrīd Valsts drošības padomes priekšsēža vietniekam Dmitrijam Medvedevam, uz kura izrunāšanos Rietumos, savukārt, jau ierasts īpaši nopietni nereaģēt. Tāpēc daudziem, domājams, bija pārsteigums, kad pēc kārtējiem apokalipses piesolījumiem no Medvedeva puses prezidents Tramps pagājušajā 1. augustā vienā no saviem sociālo tīklu kontiem ierakstīja: „Pamatojoties uz bijušā Krievijas prezidenta Dmitrija Medvedeva [..] ārkārtīgi provokatīvajiem paziņojumiem, esmu pavēlējis divām kodolzemūdenēm ieņemt pozīcijas atbilstošos reģionos, ja nu gadījumā aiz šiem muļķīgajiem un uzkūdošajiem paziņojumiem slēptos kas vairāk.” Kā norāda eksperti, aiz Baltā nama saimnieka paziņojuma diezin vai slēpjas konkrēta militāri stratēģiska akcija. Tik nav skaidrs, kas domāts ar „kodolzemūdenēm” – ar kodolieročiem aprīkotas zemūdenes vai zemūdenes ar kodolreaktora dzinēju, kādas ir visas šobrīd Savienoto Valstu Jūras spēku sastāvā esošās. Jau kopš aukstā kara laikiem gan Savienoto Valstu, gan Krievijas zemūdens flotes vienības, tai skaitā ar kodolieročiem uz klāja, regulāri uzturas pasaules okeānā, arī rajonos, no kuriem var dot triecienu pretējās puses teritorijai. Prezidenta paziņojums, tādējādi, pamatā uztverams kā deklaratīvs žests, kas iekļaujas pēdējā laikā pret Kremli vērstās daudz nīgrākās retorikas kontekstā. Kā zināms, sākotnēji agresorvalstij doto piecdesmit dienu termiņu miera procesa uzsākšanai Baltā nama saimnieks pagājušonedēļ pamatīgi saīsināja, un nu Krievijai jārēķinās ar iespējamām sankcijām jau šopiektdien 8. augustā. Tajā pat laikā šodien, 6. augustā, Maskavā ierodas Trampa īpašais vēstnieks Stīvs Vitkofs, kuram līdz šim bijusi Putinam īpaši izdabājoša sarunvedēja reputācija. Iepriekšējo reizi viņš Maskavā bija aprīlī, toreiz pauda optimismu par Putina vēlmi uzlabot attiecības ar Vašingtonu un, attiecīgi, gatavību vienoties par karadarbības pārtraukšanu. Šim optimismam izplēnot, Vitkofs uz laiku nozuda no Krievijas–Ukrainas miera sarunu skatuves, pārslēdzoties uz Tuvajiem austrumiem. Nu atliek vien minēt, ko sola viņa atgriešanās. Indija nepiekrīt grēkāža lomai 4. augustā intervijā telekanālam CNBC Donalds Tramps nāca klajā ar skarbiem piesolījumiem Indijai, zīmējot to kā teju galveno Putina kara mašīnas eļļotāju. Indija pērkot Krievijas naftu un Krievijas ieročus, un par to tiek solīts jau rīt ieviest vēl lielākus ievedmuitas tarifus – vēl papildus tiem 25%, kuri tika izsludināti jau pagājušonedēļ. Agrāk no Indijas puses izskanējuši pat signāli, ka tā varētu atteikties no lētās Krievijas jēlnaftas importa, taču realitātē to izdarīt ir ļoti grūti, katrā ziņā ātrā laikā. Krievijas fosilo energoresursu eksports uz Dienvidāzijas lielvalsti nav iesācies vakar un pat ne pirms trīs gadiem – tas notiek jau desmitgadēm ilgi un šobrīd veido apmēram trešdaļu no Indijas naftas importa, nodrošinot apmēram ceturto daļu no valsts vajadzībām. Attiecīgā energoresursu plūsma jau ierēķināta ekonomikas attīstības prognozēs. Indijas ekonomika, jau pašreiz ceturtā lielākā pasaulē, turpina augt, un arvien vairāk indiešu ģimeņu var atļauties savu auto vai motociklu. Tiek lēsts, ka ap 2030. gadu Indija apsteigs Ķīnu naftas produktu patēriņa ziņā. Strauja atteikšanās no Krievijas naftas nozīmētu smagu naftas produktu deficītu un, attiecīgi, cenu kāpumu ne tikai Indijā, bet arī starptautiskajā tirgū, kad milzīgā valsts steigtos meklēt citus piegādes avotus. Pie tam izvēle ir ierobežota, jo, līdzīgi kā Krievijas nafta, sankcionēts ir arī imports no Irānas un Venecuēlas, no kuru fosilā kurināmā Indija jau savulaik ir atteikusies. Ievērojot visu iepriekš teikto, nav brīnums, ka pirmdien Ņūdeli pauda: Savienoto Valstu vēršanās pret Indiju ir negodīga un neattaisnota. Rietumi tagad domājot sodīt indiešus, kamēr paši turpina iepirkt, piemēram, krievu minerālmēslus un citas ķimikālijas. Kā spriež eksperti, premjerministra Narendras Modi valdība visdrīzāk centīsies manevrēt, turpinot sarunas ar Vašingtonu un meklējot, ar ko pamazām aizvietot Krievijas jēlnaftu. Tajā pat laikā šodien Maskavā ieradies Indijas premjera nacionālās drošības padomnieks Adžits Dovals, lai apspriestu gan par turpmāko ekonomisko un drošības sadarbību, gan šogad paredzēto Vladimira Putina vizīti Indijā. Sagatavoja Eduards Liniņš.     

Aktualus klausimas. Socialdemokratai spręs, ką deleguoti į premjerus. Partijos skyriai šiame poste norėtų matyti Mindaugą Sinkevičių, Juozą Oleką, Ingą Ruginienę, Robertą Duchnevičių. Kaip galimi kandidatai minimi ir Eugenijus Sabutis bei Rimantas Vaitkus. Kuris kandidatas atrodo tinkamiausias?Inauguruojamas naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. Politologai sako, kad euroskeptiškų pažiūrų prezidentas dar labiau nei Andžejus Duda gali naudotis savo teise blokuoti Donaldo Tusko Vyriausybės iniciatyvas.Prokurorai toliau aiškinasi, kaip ir kodėl į Lietuvą prieš pusantros savaitės įskrido dronas. Pranešta, kad Gaižiūnų poligone rastas dronas skraidino 2 kilogramus sprogstamosios medžiagos.Baigiasi pirmasis stojimo į aukštąsias mokyklas etapas. Kokie rezultatai ir ar jie teisingesni, ŠMSM nusprendus padidinti geriausiai egzaminus išlaikiusiųjų konkursinį balą?Gargžduose įvykusi nelaimė, kai agresyvus šuo, įbėgęs į kiemą, mirtinai sudraskė šeimos augintinį, iškėlė klausimą, ar užtikrinama agresyvių gyvūnų kontrolė?Ved. Edvardas Kubilius