Podcasts about lietuv

Jaunosios kartos mados dizainerės Patricijos Regesaitės kūrybinis kelias driekiasi per labai skirtingas mados sistemos teritorijas – nuo paaugliškų autorinių kolekcijų ar laimėjimų mados konkursuose iki patirčių aukštosios mados ateljė pas Iris van Herpen ir Robertą Wuną. Tiesa, 2024-ųjų pabaigoje Patricija grįžo į Lietuvą iš pristatė ir moteriškos mados projektą „Preges Studios“.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kurią apsigynė Oksfordo universitete. Kodėl dabartinę Lietuvą galime vadinti istoriniu aukso amžiumi, o gal tai tik dar viena stotelė ilgame virsmų kelyje? Kokia būtume šalis, jei ne okupacija ir pasauliniai karai?Ved. Ignas Klėjus.

Prezidentas Gitanas Nausėda skelbia, kad susitikime su Seimo frakcijų vadovais rasta išeitis dėl LRT pataisų. Pasak Nausėdos, valdantieji pažadėjo atsisakyti skubos, o opozicija – atsiimti šimtus ironiškų pasiūlymų, kuriais buvo stabdomas pataisų priėmimo procesas.Į laisvę paleisti ir į Lietuvą atvykę Baltarusijos politiniai kaliniai teigė besiviliantys, kad pradėtas išlaisvinimo procesas bus tęsiamas.Naujienų agentūra „Associated Press“ skelbia, kad dviejų NATO žvalgybos tarnybų duomenys rodo, jog Rusija kuria naują priešpalydovinį ginklą, nukreiptą prieš sistemą „Starlink“. Žvalgybos duomenimis, tai vadinamasis „erdvinis“ ginklas, kurio metu į orbitą paleidžiami šimtai tūkstančių mažų, didelio tankio sviedinių.Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojams pristatytas planuojamas poligonas.Gruodis – pats darbymetis tiems, kurie įkūnija Kalėdų senelius, elfus ar kitus šventinius personažus. Jie kviečiami į darželius, mokyklas, įmonių vakarėlius ir privačias šventes. Kainos labai įvairios, tačiau pusvalandžio ar valandos Kalėdų senelio pasirodymas paprastai atsieina nuo 100 iki 150 eurų.Ved. A. Kavaliauskas

Ar jaunu sparu atsākušās politiķu debates, vai Eiropai vajadzētu atsākt tiešas sarunas ar Krievijas diktatoru Putinu, tā vietā lai Ukrainas kara izbeigšanu atstāt ASV pārziņā? Cik drošs ir banku piedāvātais pakalpojums - veikt maksājumus uz tālruņa numuru un vai šie dati nav pārāk brīvi pieejami krāpniekiem? Lietuvā koalīcijas apņemas nesteidzināt izmaiņas LRT ģenerāldirektora atstādināšanas kārtībā. Olimpiskajām spēlēm jau kvalificējušies 37 sportisti no Latvijas.

Švenčių dienomis poliklinikos ir šeimos medicinos centrai nedirba, o netikėtai pakilus temperatūrai, suskaudus gerklei ar atsiradus kitam sveikatos sutrikimui dažnam kyla klausimas: kur kreiptis pagalbos? Pokalbis su VLK Gyventojų aptarnavimo departamento patarėja Vaida Bernotiene.Į Lietuvą atvykę užsieniečiai susiduria su diskriminacija, o jos pasekmės – gyvenimas prasčiau prižiūrimame būste, didesnė nuomos kaina ir didėjanti socialinė atskirtis. Tai atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas.Rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“ pasakojimas apie aviamechanikos studentą Kiprą Kisielių iš Kauno, kuris dalyvavo visuose 4 protestuose už laisvą žodį Vilniuje ir sako protestuosiąs tiek, kiek reikės.Aktorius, pedagogas Vytautas Kontrimas ir jo žmona, programuotoja indė Malini šventinį laikotarpį pradeda jau lapkritį – nuo Divalio šventės. Tai laikas, kai kviečiama sustoti ir tamsoje ieškoti šviesos.Ved. Rūta Kupetytė

Šilalės viešojoje bibliotekoje bei Upynos miestelyje pristatyta į lietuvių kalbą išversta Giovanni Perotto knyga „Ne! Nelieskite vaikų!“. Joje pasakojama apie iš Šilalės rajono kilusį kunigą Stanislovą Bartkų.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Vakar Seime baigėsi dvi dienas trukęs LRT įstatymo pataisų svarstymas. Opozicija, protestuodama prieš siūlomus pakeitimus, pasirinko vadinamąjį filibusterį – parlamentinę taktiką, kai, nepažeidžiant procedūrų, įstatymų leidybos procesas vilkinamas ilgomis kalbomis ir procedūriniais veiksmais. Kaip šią taktiką vertinti politinės kultūros požiūriu ir kiek ji priartina Lietuvą prie kitose demokratijose įprastų parlamentinės kovos formų?Tęsiame pasakojimų ciklą „Kalėdų stebuklo beieškant“. Kaip gimsta istoriniai pasakojimai apie Jeruzalę, viduramžių Klaipėdą, Neringą ir stebuklo laukimą?Didžiausia poezijos leidykla šalyje „Slinktys“ mini savo veiklos dešimtmetį.1986 metais pirmą kartą nuskambėjusi daina „Ant kalėdinės eglutės“ tapo tikru kalėdiniu hitu ir viena populiariausių visų laikų lietuviškų kalėdinių dainų. Kokia šios dainos istorija?Ved. Justė Luščinskytė

Gruodžio 13 d. JAV vadovybė žiniasklaidai pareiškė, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sutiko stabdyti kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą. Vis dėlto, pastarieji mėnesiai stabdė kertinio Lietuvos infrastruktūros objekto – Vilniaus oro uosto – veiklą. Kaip tai atsiliepė kultūros ekonomikai Lietuvoje? Kaip veikia kultūros ekonomika tokiomis sąlygomis? Kokios yra kultūrinių renginių organizatorių patirtys? Diskusijoje – ekonomistas Algirdas Bartkus, kompanijos „Riverside Music“ projektų vadovas Julijus Grickevičius, kino prodiuserė Marija Razgutė.Mes su Klasikos kolegėmis ir kolegomis toliau dairomės po Lietuvą, regionuose ieškodami kalėdinio stebuklo. Štai Agnė Bukartaitė pasakoja apie klaipėdietės menininkės Aidos Raimondos Pečeliūnienės per Lietuvą keliaujantį Kalėdų šauklį, kuris kviečia nepamiršti tikrosios šventės prasmės: rasti laiko susitaikymui ir naujai pradžiai. Lėlių kompozicija ant ratų keliauja per miestus ir miestelius, o mes užsukome pas menininkę į namus pamatyti kaip gimsta istoriniai pasakojimai apie Jeruzalę, viduramžių Klaipėdą, Neringą ir stebuklo laukimą.Tęsiame specialią LRT KLASIKOS šventinę rubriką. Baigiantis metams Lietuvos kultūros lauko asmenybių klausiame, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristatys menininkas Robertas Narkus, įvykį reflektuos meno kritikė Rosana Lukauskaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui atidėti Užimtumo įstatymo pataisų svarstymą, daugiau nei 1000 neįgaliųjų gali netekti darbo. Komiteto pirmininkas K.Bilius sako, kad šiam tikslui Vyriausybė neskyrė pinigų.Seimas praėjusią savaitę sugriežtino bausmes už kontrabandos gabenimą pavojingu būdu. Bausmė gresia ir už taip atgabentų kontrabandinių cigarečių pirkimą. Ar dide bausmės sutramdys kontrabandininkus? Ar reikia greičiau bausti ir kontrabandinių prekių pirkėjus?Užsienio reikalų ministras K.Budrys tikisi, kad po JAV ir Baltarusijos derybų Minskas laikysis pažado ir nustos siųsti kontrabandinius balionus į Lietuvą.Prasideda kampanija prieš sukčiavimą „Padėk ragelį“.Ukraina šalies viduje kovoja ir su didžiule korupcija. Apie tai pranešančio šalies visuomeninio transliuotojo „SuspiLne“ vadovas Mykola Černotyckis sako nesusiduriantis su politiniu spaudimu, nors transliuotojas kalba visomis Vyriausybei nepatogiomis temomis.

Lapkričio mėnesį pradėjus Kėdainių rajone esančio unikalaus 120 hektarų Skinderiškio dendrologinio parko tvarkymą, kilo vietos gyventojų pasipiktinimas, dėl, anot jų, blogai atliekamų darbų. Nesutaria ir specialistai. VDU žemės ūkio akademijos arboretumo vadovas Juozas Girinas tvirtina, kad panašu į ugdomuosius kirtimus įprastame miške, o ne profesionalų darbą dendrologiniame parke. Valstybinės miškų urėdijos skyriaus vadovas aiškina, kad viskas vyksta pagal paruoštą gamtvarkos planą ir parkas bus dar gražesnis.Valstybinę žėmės ūkio paskirties žemę nuomojantys žmonės gali ją ir įsigyti. Kaip sudaroma galinčių pirkti eilė, kas joje turi pirmenybę, ir kada nuomojama žemė susigrąžinama iš nuomininko pasakoja Daiva Mikalauskienė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja.Paskatinta vyro Eglė Galiauskaitė po 15 metų pertraukos grįžo gyventi į Lietuvą. Nė nemačiusi šeima nusipirko vienkiemį Panevėžio rajone ir dabar savomis rankomis sodybą renovuoja, o ši įkvėpė naują veiklos idėją - Popiečio arbatėles.Ved. Arneta Spaičė

Daugiau žmonių galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Iki šiol nemokamas vakcinas galėjo gauti 50-55 metų amžiaus žmonės, o nuo dabar – 50-60 metų amžiaus žmonės.Paišinėjimas popieriuje susirinkimo ar paskaitos metu gali būti laikomas nepagarbos ženklu, tačiau iš tiesų šis užsiėmimas suteikia nemažai naudos.Kaip prisijaukinti tamsųjį metų laiką?Kultūros ministeriją nuo „Nemuno aušros“ apsaugojusi Kultūros asamblėja plečiasi. Regionuose kuriasi Kultūros asamblėjos padaliniai, kuriuose buriasi vietos kultūros žmonės. Rubrika „Savaitgalis už Vilniaus“.Sekmadieniais iki pat Kalėdų kviečiame išgirsti pasakojimus apie švenčių laukimą. Šįkart lankomės „Mamų unijoje“, kur jau beveik dešimtmetį vyksta Advento kojinaičių projektas.Prezidentas ir premjerė sveikina politinių kalinių išlaisvinimą Baltarusijoje. Po Jungtinių Valstijų ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos derybų režimas paleido 123 kalinius. Pagal šį susitarimą Jungtinės Valstijos panaikino Baltarusijos trąšoms taikomas sankcijas, o derybas vedęs amerikiečių pasiuntinys praneša, kad Lukašenka neva sutiko stabdyti oro balionų skrydžius į Lietuvą.Ved. Edvardas Kubilius

Vietinis turizmas klesti, po Lietuvą vis daugiau keliaujama, keičiasi mūsų įpročiai, paslaugų kartelė kyla aukštyn. Turistai, keliautojai, lankytojai ar svečiai pasiskirsto pagal poreikius ir galimybes. Vieni nori giliau pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, paveldą bei tradicijas, kiti Lietuvos ieško per potyrius, pojūčius, kvapus, garsus, skonius. Lėtasis turizmas vis labiau smelkiasi į mūsų sampratą ir išstumia skubą. Vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė: kokios keliavimo mados laukia kitais metais?Vilniaus rajone, Bezdonyse, duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse gamtos ir patirčių sensorinė erdvė SANCTUM. Čia persipina mokslo inovacijos, netradiciniai gamtos patyrimai, somatinės praktikos, kūryba bei šiuolaikinė psichologija. SANCTUM centro įkūrėja Lina Tvarijonavičienė, laukiniško maisto virtuvės šefė Akvilė Petniūnaitė ir garso terapijos praktikai Agnieta Jonikienė bei Darius Jonikas.Šalia Dzūkijos nacionalinio parko lėto ir ramaus poilsio kviečia naujai įsikūrusi inovatyvi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“. Pirtys, lietaus ir akmenų terapijos, vandens procedūros, ritualai, žiemą vasarą maudynės po atviru dangumi ar kriokliu – miesto žmogų ramina, ilsina protą ir paruošia naujiems darbams bei kūrybai. Apie naująją SPA rezidenciją „Aukštoji Liškiava“ pasakoja Sonata Bagdzevičienė, apie gamtos virtuvę – šefė Kamilė Valukynaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dvi sąjungos ragina LRT tarybos narį Joną Staselį atsistatydinti iš Meno kūrėjų asociacijos prezidento pareigų. Dar dvi išreiškė nepritarimą jo veiksmams. Taip jos reaguoja į jo vakar nuo LRT turinio komiteto LRT generalinei direktorei siųstą kreipimąsi, kuriame reikalaujama pasiaiškinti dėl LRT žurnalistų vykdomos protesto akcijos „Šalin rankas“.Europos Komisija viešai įspėjo, jog siūloma supaprastinta LRT vadovo atleidimo tvarka gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Europos Komisija prašo Lietuvą pasiaiškinti.Pasienyje sulaikyti keturi su kontrabandinių balionų bylomis susiję žmonės, taip pat aptiktas 21 meteorologinis balionas su daugiau negu 42-iem tūkstančiais cigarečių pakelių. Apie tai spaudos konferencijoje pranešęs policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, kad visi asmenys šiuo metu yra suimti, jų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Paulauskas teigia besitikintis, kad sumažinti tokių nusikaltimų padės ir sugriežtintas Baudžiamasis kodeksas.Nors Lietuvoje ilgą laiką informacinių technologijų sektorius buvo laikomas vienu stipriausių – nenutrūkstamo augimo, aukštų atlyginimų ir nuolatinio darbuotojų trūkumo sritimi, tačiau ekonomistai tvirtina, kad laikas prisisegti saugos diržus. Darbo skelbimų portalų duomenis rodo, kad mažėja informacinių technologijų darbo pasiūlymų skaičius, o atlyginimai nustojo sparčiai augti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vēl pirms bērns iemācās runāt, viņš apgūst ritmu un melodiju - to, kas veido ne tikai runu, bet arī mūziku. Tikpat agrīna kā mūzika bērna dzīvē, tā ir bijusi agrīna arī cilvēces attīstībā. Kopš pastāv cilvēce, pastāv arī centieni radīt mūziku - vai varbūt nē? Vai kāds māk atbildēt uz jautājumu, kad radusies mūzika? Ko saka arheoloģiskie atklājumi? Kādi ir senākie mūzikas instrumenti un kāpēc cilvēkam ir šī neapturamā vēlme radīt skaņu un klausīties to? Par mūzikas pirmsākumiem un skaņas klātbūtni cilvēka dzīvē raidījumā Zināmais nezināmajā saruna ar etnomuzikologu, Latvijas Universitātes profesoru Valdi Muktupāvelu un Latvijas Universitātes Uztveres un kognitīvo sistēmu laboratorijas vadītāju, profesoru Jurģi Šķilteru. Kāpēc cilvēkam ir vajadzība muzicēt, radīt mūziku un to uztvert? "Mūzika laikam ir universālākais izpausmes veids, kas cilvēkam gan ļauj pašizpausties, gan arī uztvert pasauli ar mūzikas palīdzību," vērtē Valdis Muktupāvels. "Protams, varbūt mākslinieki iebildīs - arī mākslas pasaule vizuāli ir. Pagaidām pētījumi, kurus es esmu redzējis, rāda, ka mūzikai piemīt savā ziņā universālāka iespēja kalpot gan cilvēkam, ietekmēt viņa emocijas, intelektuālos procesus, darboties kā pašizpausmei, arī kā komunikācijas līdzeklis, arī kā sabiedrības grupu noskaņošanās uz viena viļņa līdzeklis. Mūzikai šajā ziņā vislielākais spēks." -- Zinātnes ziņas par nozīmīgu atradumu Aizputē - atrasts matainā mamuta kaula fragments Kurzemē, Aizputē, senatnē pilnīgi noteikti klīduši mamuti, un šobrīd izdevies noteikt vecumu pirms aptuveni simt gadiem atrasta mamuta kaula fragmentam. Pašlaik tas ir īstens Aizputes Novadpētniecības muzeja dārgums. Te gan jāpiebilst, ka kaula fragments varētu būt nonācis muzejā pagājušā gadsimta 30. gadu otrajā pusē. Kā vēstīts žurnālā “IR”, vēlāk sekojusi muzeja slēgšana 50. gados, priekšmetu izceļošana uz Liepāju, Ventspili un Kuldīgu, tad atkal muzeja atjaunošana Aizputē, un pagājušajā gadā kaula fragments no Ventspils, tā teikt, atgriezies “mājās” Aizputē. Un tad atkal apstākļu sakritības rezultātā tas nonācis arheologa Mārča Kalniņa uzmanības lokā, un kopā ar citiem ekspertiem nolemts noteikt kaula vecumu ar radioaktīvā oglekļa datēšanas metodi. Tuvākā vieta šādu analīžu veikšanai ir Viļņas laboratorija Lietuvā, un tagad var teikt - mamuts, kam piederējis kaula fragments, dzīvojis pirms apmēram 43 tūkstošiem gadu. Tas ir krietni senāk, nekā Aizputes muzeja darbiniekiem šķitis. Bet kas vēl interesanti - laikā, kad Aizputes apkārtnē mituši mamuti, 180 kilometru attālumā uz dienvidiem - Karaļaučos, mūsdienu Krievijas teritorijā, - bijuši iedzīvotāji. Šobrīd arheologu Mārci Kalniņu interesē, vai cilvēki šajā laikā uzturējušies arī Latvijas teritorijā. 

Valdantieji po pateikimo pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kurioms palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą.Prieš kelias dienas Estijos stebėtojų taryba atšaukė tarybos pirmininką ir išsirinko naują. O neseniai jų transliuotojo vadovas kalbėjo, kad Estijos visuomeninis transliuotojas susiduria su tais pačiais iššūkiai kaip LRT.Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidomis gynybai, didesnėmis socialinėmis išmokomis bei padidintais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais.Prancūzijoje, Badene, buvo sulaikytas Vladimiras Antonovas – vienas žlugusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusių akcininkų. Antonovas pernai Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, jis buvo ieškomas nuo 2011 metų. Kokios jo grąžinimo į Lietuvą perspektyvos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Po tragiškos nelaimės, kai Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, buvo partrenkta ir mirtinai sužalota moteris, vietos bendruomenė vėl kelia, anot jų, ne vienerius metus nesprendžiamą klausimą dėl eismo saugumo. Klaipėdos rajono gyventojai teigia, kad nelaimės vietoje magistralę kirsti bando ne vienas žmogus, o institucijos sprendimų, kaip padidinti eismo saugumą – neieško.Skaitmeninėje erdvėje pastebimas netikrų anketų suaktyvėjimas.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien Prancūzijoje sieks 9-osios pergalės Eurolygos turnyre rungtynėse su „Paryžiaus“ klubu. Koks varžovas laukia kauniečių?Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdantieji po pateikimo pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms, kurioms palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą.Prieš kelias dienas Estijos stebėtojų taryba atšaukė tarybos pirmininką ir išsirinko naują. O neseniai jų transliuotojo vadovas kalbėjo, kad Estijos visuomeninis transliuotojas susiduria su tais pačiais iššūkiai kaip LRT.Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidomis gynybai, didesnėmis socialinėmis išmokomis bei padidintais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais.Prancūzijoje, Badene, buvo sulaikytas Vladimiras Antonovas – vienas žlugusio Lietuvos komercinio banko „Snoras“ buvusių akcininkų. Antonovas pernai Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, jis buvo ieškomas nuo 2011 metų. Kokios jo grąžinimo į Lietuvą perspektyvos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.Po tragiškos nelaimės, kai Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, buvo partrenkta ir mirtinai sužalota moteris, vietos bendruomenė vėl kelia, anot jų, ne vienerius metus nesprendžiamą klausimą dėl eismo saugumo. Klaipėdos rajono gyventojai teigia, kad nelaimės vietoje magistralę kirsti bando ne vienas žmogus, o institucijos sprendimų, kaip padidinti eismo saugumą – neieško.Skaitmeninėje erdvėje pastebimas netikrų anketų suaktyvėjimas.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien Prancūzijoje sieks 9-osios pergalės Eurolygos turnyre rungtynėse su „Paryžiaus“ klubu. Koks varžovas laukia kauniečių?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien 12 val. Nepriklausomybės aikštėje žurnalistų bendruomenė kartu su visuomene bursis taikiam protestui prieš valdžios siekį silpninti Lietuvos nacionalinį transliuotoją. Lapkričio pabaigoje dalis valdančiosios daugumos narių užregistravo Remigijaus Žemaitaičio rengtą įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas lengvesniam LRT direktoriaus atleidimui. Šios pataisos, pasak žurnalistų, kelia didelį nerimą ir yra panašios į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją pakeičiant jo vadovą politikams palankesniu.Valdančiųjų siekis kištis į žiniasklaidos laisvę Lietuvoje neretai pavadinamas orbanizacija. Per penkiolika metų valdymo, Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas sugebėjo pasiekti, kad 80 procentų žiniasklaidos apie jį ir jo politiką kalbėtų tik palankiai. Jei jūsų visuomenė susitaikys su politikų bandymais riboti žiniasklaidos laisvę, kritika valdžiai liks tik paraštėse. Taip sako Lietuvoje viešėję nepriklausomi žurnalistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Vengrijos.Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu. Praėjusią savaitę sergamumas gripu išaugo trigubai, daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis taip pat padidėjo. Specialistai primena laikytis prevencinių priemonių.Nors praėjęs savaitgalis buvo neramus ir kontrabandiniai balionai į Lietuvą skrido kaip ir anksčiau, oro erdvė buvo uždaryta gerokai trumpesniam laikui. Du lėktuvai iš Vilniaus oro uosto kilo net ir uždarius oro erdvę. Ar tai reiškia, kad atsiranda būdų, kaip saugiai skristi net ir skrendant balionams?Gyvūnų gerovės organizacijos prašo gyventojų nedovanoti gyvūnų šventėms. Anot jų, augintinių dovanojimo problema yra aktuali visus metus – juos dovanoja gimtadieniams, sukaktuvių metinių ir kitų švenčių proga, tačiau ši problema ypač suaktyvėja prieš Kalėdas. Specialistai sako, kad dovanoti gyvūnus kaip staigmeną yra vienas žalingiausių sprendimų tiek pačiam gyvūnui, tiek šeimai, kuri jo nebuvo pasirengusi priimti.

Kultūros ministerijoje paskelbti 6 šiųmečiai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.Jais tapo operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, kino režisierius Ignas Miškinis, dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.Po įvykusio Amerikos ir Ukrainos derybininkų susitikimo, Amerikos prezidentas Donaldas Trampas pažėrė priekaištų Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Pasak Trampo, karo nutraukimo planui pritaria tiek Rusijos, tiek Ukrainos derybininkai. Tačiau Zelenskis taikos pasiūlymų neva dar net neskaitė.Baltarusijoje įstrigusių vilkikų neatgaunantys vežėjai, trečiadienį Vilniuje planuoja protestą. Išduotas leidimas, 100-ui vilkikų įvažiuoti į sostinės Gedimino prospektą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Baltarusijoje įstrigę vilkikai, į Lietuvą gali ir nebesugrįžti. Jis siūlo Minskui taikyti asimetrines priemones. Pasak Skvernelio, už prarastus vilkikus vežėjams būtų galima atlyginti panaudojant Lietuvoje įšaldytą Baltarusijos turtą, pavyzdžiui, Druskininkuose esančią sanatoriją „Belorus“.Prokurorai artimiausiomis dienomis ketina kreiptis dėl Beno Mikutavičiaus, įtariamo nužudžius dvi jaunas moteris, ambulatorinės psichinės būklės įvertinimo. Prokurorai atliko pirminę įtariamojo apklausą, jis pripažįsta įvykdęs nusikaltimus. Žmogžudysčių motyvai dar nėra nustatyti.Vidutiniškai Lietuvoje kasmet registruojama apie du tūkstančius vaikų dingimo atvejų. Daugiausiai bėga paaugliai iš globos įstaigų. Policija pastaraisiais metais fiksuoja, kad pabėgimų mažėja, iki šiol surastiems vaikams trūksta pagalbos.Artėjant Kalėdoms startavo akcija „Kalėdų šviesos dovana Ukrainos kariams ir vaikams“, kurią nuo pat karo Ukrainoje pradžios organizuoja Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubas. Akcijos sumanytojai pasakoja, kad dovanomis prisideda įvairios įstaigos, o jas kalėdiškiai supakuoti padeda Vilniaus Kalnėnų mikrorajono paaugliai.Ved. A. Kavaliauskas

Lietuvą kankinanti kontrabanda – patrauklus ir prabangus gyvenimo būdas nusikaltėliams. Kaip veikia tokios schemos? Pokalbis su VSAT vado pavaduotoju pulkininku Donatu Škarnuliu.Taip pat, kodėl žlunga Vokietijos gerovės valstybė? Komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.Ir kaip atsirado dirbtinių kailių industrija: norint išgelbėti gyvūnus ar daugiau užsidirbti?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kultūras rondo tiekamies ar rakstnieku un dramaturgu Andri Kalnozolu, kurš pabeidzis savu jauno romānu „Zobi” un noskatījies sava darba „Ods” pirmizrādi Nacionālajā teātrī Matīsa Budovska režijā. Oda sīkoņa vasarā ir tik ļoti kaitinošā, bet decembra tumsā pēc tās gandrīz vai uznāk ilgas. Daži burtiski un vairāki metaforiski odi sīc arī Nacionālā teātra Aktieru zālē nupat iestudētajā izrādē „Ods”.  Par šo savā ziņā autobiogrāfisko skatuves darbu un citiem radošiem jaunumiem saruna ar Andri Kalnozolu. "Esmu priecīgs un radoši uzlādēts pats no šī darba, kuru varēju skatīties jau ar zināmu distanci," par lugas "Ods" iestudējumu atklāj Andris Kalnozols. Lugas pirmā versija tapusi vēl pirms pandēmijas. Tad bijusi pauze, ko ieviesa romāns "Kalendārs mani sauc", lugu "Ods" Andris Kalnozols pabeidzis pirms trim gadiem. "Man jau visi darbi ir zināmā mērā autobiogrāfiski un to pieredzi dramaturģijā tu liec kā ķīmijā pieredzes elementus. Ieliec visos tēlos un notikumus, mēģini to ķīmiju sabalansēt tā, lai tas pēdējais ķīmiskais elements būtu skatītājs, par kuru man nav nekādas teikšanas. Kad pievieno to pēdējo ķīmisko elementu un redzu, ka tas sprādziens ir, ka tā ķīmija strādā, tas dramaturgam ir lielākais pagodinājums. Arī lielākais sirdsmiers. Es redzu, ka luga "Ods" ir autonoms darbs ar savu asinsriti ļoti gudrā Matīsa Budovska režijā," gandarīts Andris Kalnozols. Bet arī Andris Kalnozols ir aktieris, savulaik studējis kopā ar Matīsu Budovski, kuram savukārt lugas "Ods" iestudējums ir debija kā režisoram Nacionālajā teātrī. Bet pašam kā aktierim Andrim Kalnozolam nav vēlmes atgriezties uz skatuves kā aktierim vai režisoram. "Man liekas, ka dramaturģija, skatuves teksts ir tieši tā distance, kas man ir veselīga teātrī. Esmu izgājis cauri vairākiem posmiem, esot gan aktieris, esot savu izrāžu autors, esot savu izrāžu režisors. Šī dramaturga pozīcija man ir visveselīgākā," vērtē Andris Kalnozols. Izrādei "Ods" piešķirts traģikomēdijas žanrs, un tās anotācija vēsta: "Jauns pāris gatavojas uzsākt kopdzīvi nesen iegādātā mazpilsētas dzīvoklī. Taču kādā vasaras naktī nejauši sastaptā klaidoņa izmestais jautājums – vai piepildīts sapnis par laimīgu dzīvi nozīmē laimīgu dzīvi? – kļūst par vienīgo jautājumu, kas uzmācīgi skan ausīs. Izrādās, ka dzīvoklis nav vienīgais, kam nepieciešama pārbūve." Režisors Matīss Budovskis ierakstā atklāj, ka luga pašam autoram bijusi kā ods. "Luga teātra arhīvā iegūlās jau pirms pandēmijas. Gāju gar Nacionālo teātri 2018./2019. gadā un redzēju, ka ir lugu ideju konkurss. Tas bija vasarā un tikko biju saticis vienu impozantu tipu Talsos, kurš mani iedvesmoja radošai darbībai. Es sapratu, ka šo satikšanās stāstu varētu piedāvāt kā ideju. Es iegāju teātrī un piedāvāju. Toreiz Valters Sīlis teica, ka šis ir jāņem," stāsta Andris Kalnozols. Toreiz Valters Sīlis arī apņēmies lugu iestudēt. Autors uzrakstījis, lai arī atzīst, ka nav bijis ar veikumu apmierināts, bet iesniedzis, lai turpinātu strādāt. Sekoja pandēmija, tad Valters Sīlis devās strādāt uz Liepāju, bet lugu līdzi ņemt nedrīkstēja.  "Tā tas iesprūda. Man tas vienmēr palika prātā, ka Nacionālajā teātrī ir luga, zinu, ka nav pabeigta īsti. Nav tā pabeigta, ka būtu apmierināts. Tas sīca tomēr pakausī," bilst Andris Kalnozols, kurš daudz pie lugas strādājis pēc tam, kad to iestudēt izvēlējās Matīss Budovskis. Nupat Andris Kalnozols pabeidzis romānu "Zobi". "Es vēl strādāju pie melnraksta, pie labojumiem. Man ir plāns decembrī visu iepakot un nosūtīt redaktoram. Tālāk jau ziemā strādāt ar redaktoru un reizē arī ar tulkotāju, jo romāns iznāks nākamā gada rudenī reizē Latvijā un Lietuvā vienā dienā. Tāds mums ir biznesa plāns," atklāj Andris Kalnozols. Grāmatas redaktors ir Uldis Tīrons. "Romāns "Zobi" ir par jaunu autoru, kurš zaudējis ticību savai radošajai potencei, atgriežas mazpilsētā, lai nodzīvotos līdz nāvei. Bet tā nāve nenāk, viņš visu naudu iztērē, visu iedzīvi ir nodevis lombardos. Tad viņš satiek meiteni, kas piesakās par viņa ēnu  Ēnu dienā. Viņš atgūst ticību sev šīs ēnas iedvesmots un uzraksta romānu, kas viņu vienā mirklī padara pasaulslavenu. Bet līdz ar to viņš zaudē to savu iepriekšējo dzīvi un zaudē arī šo ēnu," stāsta Andris Kalnozols. "Tas arī no personiskās pieredzes ņemts darbs, kur es pēc "Kalendāra" uzrakstīšanas tiku iesviests kaut kādā... Angļiem ir labāks teiciens - "afterlife", nevis pēcnāves dzīvē. Dzīvē pēc, ka es vairs nevaru atgriezties tajā ēnas pusē, kur palika ļoti tuvi draugi, kas mani iedvesmoja šim darbam. Šis darbs man deva jauno dzīvi, bet draugi palika tajā pusē. Vienmēr esmu pateicīgs par šo "pēcdzīvi", bet vienmēr arī, protams, skumšu un būšu pateicīgs tai ēnas pusei." Bet zobi ir par to, ja vairs nav, ar ko turēties pie šīs dzīves, tad pēdējais, kas paliek, tie ir zobi.  -- Sarunas beigās skan grupas „Gaujarts” dziesma „Šķiršanās”, kas skan arī jaunajā izrādē „Ods”.

Daugėja žmonių, kurie kam nors yra skolingi, didėja pinigų sumos. Tai rodo antrą kartą pristatomas skolų žemėlapis.Vilniaus oro uostas įspėja, kad kai kurie skrydžiai gali vėluoti. Taip gali nutikti, nes oro uosto darbas dėl kontrabandinių balionų buvo ribojamas triskart.Žurnalistų bendruomenei tęsiant protestą prieš valdančiųjų bandymus lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą bei keisti LRT valdyseną, visuomeninis transliuotojas aiškina žmonėms, kaip politikai užvaldo žiniasklaidą ir kas nutinka valstybėms, kur žiniasklaidos laisvė ribojama. Viena tokių šalių – Vengrija, kuri žiniasklaidos laisvės indekse yra paskutinėje vietoje ES.Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sako, kad dabar yra kritinis momentas – turime apginti valstybę. Sabaliauskaitės teigimu, dabartiniai socialdemokratų veiksmai yra pražūtingi, vedantys Lietuvą į rusišką valdymo modelį.Vytauto Didžiojo universitete švietimo specialistai, ekspertai, politikai diskutuos, ką daryti, kad netrūktų mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokslo metų pradžioje mokyklos ieškojo daugiau kaip 450 mokytojų.Rusijos ambasada Vilniuje Rusijos piliečiams siūlo advokatų sąrašą, kuriame ir lietuviškos pavardės. Šie gina Rusijos piliečius bylose prieš Lietuvos verslo įmones, kontrabandos bylose, tačiau sako susiduriantys ir su moraline dilema.Ved. Edvardas Kubilius

Išdrįsti sukonstruoti lėktuvą šalyje, kur vos papūtus šiek tiek smarkesniam vėjui pasigirsta įspėjamųjų žinučių gaudesys, reikia ne tik didelės išmonės, bet ir poros laisvų varžtų galvoj, kad tokios beprotiškos idėjos galėtų kilti. Jūsų radaruose – padūkusios širdies ir sustyguoto proto aviatorius Antanas Gustaitis. Būtent šio lakūno rankos plieną pavertė tikra legenda – ANBO lėktuvu, kurio varde pasislėpė nenumalšinamas Antano alkis dangui. Ne tik pilotus, bet ir visas jaunos valstybės ambicijas galėjęs pakelti ANBO skambėjo ne tik Lietuvos aerodromuose. Susidomėjimą šiam tarpukario progresą žyminčiam išradimui reiškė visa Europa. Dvigubos pareigos startuolio prakaitu atsiduodančioje Karo aviacijos mokykloje, kiečiausių vyrų vakarėliai ir Nepriklausomybės kovų padangės – epizode į visas puses laidysime labiausiai apie Antaną Gustaitį įsiminusias istorijas. Ką iš Jono Jablonskio sūnaus pavogė Antanas? Kaip Gustaitis vos neišmušė kraterio Aleksote? Ką iš tikrųjų reiškia ANBO? Ir ar tikrai Antanas neturėjo trūkumų? Lengviausias būdas kurti darbuotojų vertinamas naudas: https://www.hi.melp.com/lt/protopemza Iliustracija: @tinymischiefs. Muzika: Rigel Vega, Nicholas Panek, notAIGenerated, Olekseii Holubiev, Rhanit

Vilniaus apygardos teismui „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį pripažinus kaltu dėl antisemitinių pasisakymų, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad reikės svarstyti „aušriečių“ pirmininko likimą parlamente ir koalicijoje. Seimo opozicija tikina, kad parlamentas privalės rengti apkaltą.Į Lietuvą toliau negrįžtant Baltarusijos sulaikytiems vilkikams vežėjai Vilniuje ketinarengti protesto akciją. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas klausimą aptarė su Seimo pirmininku.Rusijos ambasada Vilniuje rusijos piliečiams siūlo advokatų sąrašą, kuriame ir lietuviškos pavardės. Šie gina rusijos piliečius bylose prieš Lietuvos verslo įmones, kontrabandos bylose, tačiau sako susiduriantys ir su moraline dilema.Ved. Madona Lučkaitė

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sako, kad vyksta informacinis karas ir jo laimėti socialiniuose tinkluose neįmanoma. Todėl ji kviečia nuomonę reikšti gyvai, gatvėse. K. Sabaliauskaitė taip pat pabrėžia, kad dabartiniai socialdemokratų veiksmai yra pražūtingi, vedantys Lietuvą į rusišką valdymo modelį.Ved. Deividas Jursevičius.

Į Lietuvą atvykęs Dnipro miesto Mečnikovo ligoninės traumatologas Ukrainos Pavel Mingalev dalijasi patirtimi, kurios intensyvumas ir žiaurumas sunkiai suvokiamas taikos metu gyvenančiam žmogui.Kartu su juo studijoje viešėjo ir chirurgas traumatologas Virgilijus Leketas sugrįžęs iš misijos Ukrainoje.

Paryčiais atnaujintas Vilniaus oro uosto darbas, kuris buvo sustabdytas vakar, kai nuo tako nuslydo lėktuvas.Specialistai Vilniuje aptars, kaip sekasi saugiajam valstybės duomenų perdavimo tinklui, kuriuo naudojasi beveik 500 įvairių valstybės institucijų.Aktualus klausimas. Į Lietuvą atkeliavusi žiema vienus džiugina, kitiems pridarė rūpesčių – atsirado darbo kelininkams, gyventojams teko kasti sniegą, padaugėjo nedidelių avarijų. Kokia padėtis ten, kur gyvenate jūs? Kiek žiemiški orai veikia jūsų kasdienį gyvenimą?Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neaišku, kodėl socialdemokratai sutinka tiek daug žemintis.Valdantiesiems toliau svarstant kitų metų valstybės biudžetą, nevyriausybininkai prašo didinti vaikų dienos centrų finansavimą. Jie atkreipia dėmesį, kad šie centrai yra ypač svarbūs socialiai pažeidžiamiems vaikams.Nors Lietuva sienas su Baltarusija atvėrė, Aliaksandro Lukašenkos režimas vis dar neišleidžia Lietuvos vilkikų ir ketina už kiekvieną jos teritorijoje stovintį automobilį už dieną skaičiuoti po 120 eurų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, jeigu Lietuvos verslas liks skolingas baltarusiams, režimui pinigų išsireikalauti padės Lietuvos teismai.Ved. Edvardas Kubilius

Ketvirtadienio rytą pietinę Lietuvą užklupus žiemai, eismo sąlygos tapo ypač sudėtingos. Alytaus apskrities policija informuoja, kad per parą gauta daugiau nei 20 pranešimų apie įvairius eismo įvykius. Daugelyje įvykių žmonės nenukentėjo, tačiau apgadintos transporto priemonės, kelio infrastruktūra bei inžineriniai įrenginiai.

Siekiant skaidrinti priėmimo į darželius ir mokyklas, Vyriausybė siūlo, kad nuo kitų metų priėmimas į ugdymo įstaigas vyktų centralizuotai. Tėvams tereikėtų užpildyti prašyma prisijungus per elektroninius valdžios vartus. Iš 60 savivaldybių šiuo metu vienaip ar kitaip centralizuotas sistemas turi 14 savivaldybių.Dirbtinio intelekto įrankiais nors kartą yra naudojęsi daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų – rodo LRT užsakymu Baltijos tyrimų atlikta reprezentatyvi apklausa. Daugiau nei dešimtadalis gyventojų dirbtinio intelektu naudojasi kasdien, penktadalis kartą ar kelis kartus per savaitę. Keturiasdešimt penki procentai apklaustųjų nurodė, kad jie niekada nesinaudojo dirbtinio intelekto įrankiais.2026-2027 metais bet kuris žmogus, kaupiantis privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose, kaupimą galės nutraukti. Ne visi žino, kad atsiimti visus pinigus iš tikrųjų reiškia ne visus. Ir kad kartais, atsiimant pinigus, gali tekti susimokėti.Lietuva atvėrė tris savaites uždarytą sieną su Baltarusija, nurodydama, kad sumažėjo kontrabandinių balionų srautas. Tačiau vos praėjus parai po sienos atidarymo, kontrabandiniai balionai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto veiklą, o šioje šalyje įstrigę vilkikai ir toliau negali įvažiuoti į Lietuvą. Pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Latvijā un Baltijā kopumā arvien pieaug atjaunīgo energoresursu īpatsvars. Pirmais, kas nāk prātā, atminoties aizgājušo vasaru, – slapjš un vēss. Varētu būt, ka vairāk saražots elektrības hidroelektrostacijās, bet mazāk – saules parkos. Tapēc arī skaidrojam, kā šī gada laikapstākļi ietekmējuši gan enerģijas ražošanu, gan patēriņu. Pievērsties šim tematam rosināja kāda klausītāja jautājums, kurš norādīja, ka "Latvenergo" savā pirmā pusgada pārskatā minējis, ka Daugavas hidroelektrostacijās saražots mazāk elektrības, nekā attiecīgajā laika periodā pērn un tas disonēja ar slapjo vasaru. Izrādījās gan, ka lielās lietavas uz elektrības ražošanu iespaidu vairāk atstāja vasarā, savukārt pavasara mēneši šogad bija sausāki nekā pērn, sniega, kam kust, bija maz.  Protams, lietavu ietekme ir ļoti labi redzama vasaras hidroelektrostaciju datos, bet saules enerģiju ir grūtāk novērtēt, jo gan lielo saules enerģijas parku, gan mājsaimniecību skaits, kas izvēlas uzstādīt saules paneļus, pieaug tik strauji, ka kopējo saražoto elektrību no saules nav iespējams korekti salīdzināt pat ar pagājušā gada datiem. Uzņēmuma “Augstprieguma tīkls”, kas nodrošina savienojumu un pārvadi starp ražotājiem un patērētājiem un uzrauga visu mūsu energosistēmu, valdes loceklis Gatis Junghāns uzsver, ka ne tikai Latvijā, bet arī Baltijā, jo esam cieši vienots energotīkls, atjaunīgo resursu ģenerācijas jaudas ir tik lielas, ka laikapstākļi atstāj ļoti būtisku ietekmi uz tiem. Baltijā pērn 68 % no visas saražotās enerģijas bija no atjaunīgajiem resursiem, bet šī gada pirmajos 10 mēnešos, tātad līdz oktobrim ieskaitot, 77 %. Tieši Latvijā šis rādītājs ir mazliet zemāks - pērn no ūdens, saules un vēja saražoja 60 % no visas enerģijas, protams, lielākais ražotājs ir Daugavas HESi. Baltijas mērogā raugoties, pērn no visiem atjaunīgajiem resursiem visvairāk saražoja no vēja. Un tas lielākoties pateicoties Lietuvā uzstādītajiem vēja ģenrātoriem, kas saražo pat vairāk, nekā Daugavas HESi.  “Augstsprieguma tīkla” dati rāda, ka lietavas vasarā ietekmējušas arī saražotās elektrības daudzumu. Jūnijā un jūlija Daugavas HESos saražots lielākais elektrības apjoms pēdējos 10 gadu laikā. Jūnijā, kad lietavas bija vispamatīgākās, šis rekords ir pat ar krietnu atrāvienu. Ja iepriekšējos 10 gados jūnijā saražoja pārsvarā 100-200 gigavatstunu elektroenerģijas, tad šogad jūnijā tās bija ap 350 gigavatstundām. Un tā kā pavasarī nebija sniega, kam kust, šis bijis ražīgāgais mēnēsis, kas nav pārāk laba ziņa. Šogad marts un aprīlis, kad vēsturiski var saražot vairāk elektrības, bija pēdējos 10 gados vieni no sliktākajiem mēnešiem. Turklāt iepriekšējos gados, kad ir bijis mazāk ražīgs marts, tam sekoja krietni ražīgāks aprīlis, savukārt sliktākais aprīlis bija 2020. gadā, pirms kura ne tikai marts, bet arī februāris bija ļoti ražīgi. Sanāk, ka šogad Daugavas HES kaskāde ir saražojusi aptuveni 1,8 tūkstošus gigavarstundu elektroenerģijas, vēl atlicis decembris, bet skaidrs, ka šis būs viens no neražīgākajiem gadiem pēdējo 45 gadu laikā. Dati kopš 1980. gada rāda, ka sliktākajos gados saražots mazliet zem 2000 gigavatstundu, bet ražīgākajos ap 4500. Tā tas bija 2017., 1998. un 1990. gadā. 

Daugėja šaltinių informacijos apie taikos planą, itin nepalankų Ukrainai. Amerikiečių televizijos „NBC News“ šaltinių teigimu, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas šį 28-nių punktų planą patvirtino. Ukrainoje šiuo metu lankosi aukšti JAV JV-ų gynybos departamento karininkai.Pritrūkus dviejų balsų Seimas nesutiko panaikinti socialdemokrato Antano Nedzinsko neliečiamybės. To prašė prokurorai, norėję politiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn vadinamojoje čekiukų byloje.Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui griežtinti atsakomybę už kontrabandos gabenimą visuomenei pavojingu būdu.Statistika rodo, kad Lietuvoje prieigą prie interneto turi apie 90-imt procentų namų ūkių. Tačiau ekspertai pastebi, kad technologinė atskirtis tarp pačių vyriausių gyventojų ir likusios visuomenės – išlieka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prasideda techninės derybos su Baltarusija dėl įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą. Lenkijai atvėrus Užsienio reikalų ministras vakar pranešė, kad Lietuvos pasienio punktai su Baltarusija gali būti atverti ir anksčiau nei lapkričio 30 dieną.Aktualus klausimas: ar reikėtų automobilius atimti ne tik iš brakonieriaujančių medžiotojų, bet ir iš žvejų?Keturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai vos nebuvo atleisti iš darbo, kai buvo nustatyta, jog jie yra politinių partijų nariai. Paaiškėjo, kad žmonės į partijų sąrašus įtraukti patys to nežinodami.Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai šiemet sulaikė daugiau nei 6 mln. pakelių cigarečių, pradėjo daugiau nei 20 ikiteisminių tyrimų dėl tabako gaminių kontrabandos, beveik visi tyrimai susiję su ypač dideliais nelegalių rūkalų kiekiais.Vokietijoje atšauktas aukcionas, kuriame ketinta pardavinėti nacių įkurtų koncentracijos stovyklų kalinių laiškus, gestapo bylų korteles apie egzekucijas, įvairius stovyklose žuvusių žmonių daiktus. Lenkija pareiškė protestą ir pareikalavo, kad daiktai būtų perduoti istorijos muziejams.Ved. Liuda Kudinova.

Lenkijai pranešus ketinant atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas pareiškė, kad Minskas pasiūlė atidėti technines derybas su Vilniumi dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą.JAV pajėgos Karibų jūroje smogė dar vienam įtariamam narkotikų prekeivių laivui, todėl prieštaringai vertinamos kovos su narkotikais kampanijos aukų skaičius išaugo iki 80, pranešė amerikiečių žiniasklaida.Po trejus metus trukusio atstatymo, šiandien oficialiai atidaromas Klaipėdos pilies bokštas. Anot istorikų, tai - itin svarbu miesto simbolis, apie kurio atkūrimą diskutuota ne vienerius metus. Miesto valdžia dabar ieškos būdų, kaip bokštą įveiklinti, tačiau neslepia ambicijų atstatyti ir visą Klaipėdos pilį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje po 15 metų pertraukos fiksuotas difterijos atvejis - ligoninėje nuo šios ligos mirė užsienietis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad į Lietuvą žmogus atvyko jau sirgdamas, o čia turėjo kontaktų su 60 žmonių.Seimo narė Daiva Ulbinaitė siūlo įstatymų paketą, kriminalizuojantį dezinformacijos skleidimą, karo kurstymą, taip pat padedantį kovoti su vadinamaisiais SIM spiečiais. Klausimas klaustytojams - ar reikia bausti už melagienų skleidimą?Siuntų pristatymo bendrovė „Omniva“ siekia perimti iš Lietuvos pašto dalį paslaugų.„Aktualus pokalbis“ : Vilniaus meras Berlyne domėjosi patirtimis, kaip miestams veikti, kad juose nesusikurtų vadinamieji imigrantų getai. Kiek tokia problema jau aktuali ir Vilniui?Opozicinė Estijos liaudies partija siūlo panaikinti Estijos visuomeninį transliuotoją ir privatizuoti jo internetinius portalus, radijo ir televizijos kanalus. Kodėl toks siūlymas atsirado ir ko juo siekiama?Ved. Liuda Kudinova

Raidsabiedrības BBC ģenerāldirektora un ziņu dienesta vadītājas demisijas apstākļi, ANO Klimata pārmaiņu konference Belenā (Brazīlijā) un globālās klimata politikas aktualitātes, kā arī Baltkrievijas diktatora Lukašenko jaunākie diplomātiskie manevri slēgtās Polijas un Lietuvas robežas sakarā. Ārpolitikas aktualitātes studijā pārrunājam kopā ar Latvijas Ārpolitikas institūta direktoru un Rīgas Stradiņa universitātes Sociālo zinātņu fakultātes asociēto profesoru Kārli Bukovski un Latvijas Ārpolitikas institūta pētnieku Uģi Lībieti. Kā atdzesēt pasauli? Pirmdien Brazīlijas pilsētā Belenā tika atklāta Trīsdesmitā Apvienoto Nāciju Klimata pārmaiņu konference, kurā piedalās 1992. gadā parakstītās ANO Klimata pārmaiņu ietvarkonvencijas dalībvalstis. Šis dokuments pirmo reizi Apvienoto Nāciju līmenī atzina klimata pārmaiņas par globālu draudu. Vēlākajos gados uz tā pamata slēgtas citas vienošanās, tai skaitā 2015. gada Parīzes klimata nolīgums, kura mērķis ir līdz 2100. gadam ierobežot globālās temperatūras pieaugumu līdz aptuveni pusotram Celsija grādam, salīdzinot ar pirmsindustriālā laikmeta līmeni. Arī šīgada samita dienaskārtībā dominē globālā sasilšana, pāreja no tradicionālā fosilā kurināmā uz videi draudzīgāku enerģijas ieguvi un dalībvalstu atpalikšana no agrāk pieņemtajām saistībām. Pasākums ilgs vienpadsmit dienas un ir kupli apmeklēts – dalībai reģistrējušies apmēram piecdesmit tūkstoši cilvēku no 190 pasaules valstīm. Konferences rīkotāji saskārušies ar apmešanās vietu deficītu, un Brazīlijas valdībai nācies ķerties pie ārkārtas pasākumiem, uz laiku noīrējot vairākus kruīza lainerus un pielāgojot apmešanās vajadzībām skolas un armijas objektus. Pienācīgu apmešanās vietu trūkums licis dažām dalībvalstīm samazināt delegāciju sastāvu vai pat atteikties no ierašanās pavisam. Savienoto Valstu delegācijas neierašanās iemesls gan ir cits – jaunās administrācijas politika, izstājoties no Parīzes nolīguma un slēdzot atbildīgo institūciju – Prezidenta īpašā sūtņa klimata jautājumos biroju. Prezidents Tramps deklarējis, ka klimata pārmaiņu problemātika esot izdomājums un krāpšanas shēma, kas tikai apgrūtinot viņa valsts ekonomikas attīstību. Vēsturiski Savienotās Valstis ir lielākais ogļskābās gāzes iepludinātājs atmosfērā, lai gan šobrīd ikgadējo apjomu ziņā tās apsteigusi Ķīna. Šī Vašingtonas pieeja ir vien drūmākais akcents neiepriecinošajā kopainā, ciktāl samita dalībniekiem pirmo reizi nācies nepārprotami atzīt, ka globālie pūliņi klimata pārmaiņu novēršanā nesasniedz rezultātus. No samita tribīnes izskan biedinoši atgādinājumi par to, ka šogad vien klimata pārmaiņas par sevi atgādinājušas ar neierasti ilgu un intensīvu vasaras karstuma periodu Indijā un Pakistānā, līdzīgu vasaras tveici Rietumeiropā, ugunsgrēkiem Vidusjūras reģionā, postošu sausumu Turcijā, viesuļvētrām Karību reģionā un Brazīlijas dienvidos, taifūniem Vjetnamā un Filipīnās. Karstuma viļņi tiek minēti kā simtu cilvēku nāves iemesls. Brazīlijai piederošie Amazones tropu meži ir viens no galvenajiem pūliņu īstenošanas punktiem, ciktāl to izciršana ir nozīmīgs drauds planētas ekoloģiskajam līdzsvaram. Skaļu un nepatīkamu atgādinājumu par šīm problēmām samita dalībnieki piedzīvoja otrdien, kad konferences galvenajā ēkā ielauzās protestētāji no mūžamežu pamatiedzīvotāju vidus, iesaistoties sadursmēs ar apsardzi. Lukašenko draud Viļņai, pielabinās Vašingtonai 29. oktobrī Lietuvas gaisa telpā notika kārtējais incidents, kad no Baltkrievijas puses ielidojuši gaisa baloni, kādi tiek izmantoti meteoroloģiskajām zondēm, likuši vairakkārt apturēt Viļņas lidostas darbību. Pēdējā laikā parādās ziņojumi, ka šādi gaisa baloni, kā arī lidroboti tiekot izmantoti, nogādājot no Baltkrievijas Polijā un Lietuvā kontrabandas cigaretes. Reaģējot uz notikušo, Lietuvas valdība tajā pašā dienā slēdza robežšķērsošanas punktus ar Baltkrieviju. Kā zināms, jau kopš septembra vidus ir ierobežotas arī robežšķērsošanas iespējas starp Poliju un Baltkrieviju. Pēc tam, kad apmēram divdesmit Krievijas lidroboti 9. septembrī ielidoja Polijas gaisa telpā, Varšava 12. septembrī pilnībā slēdza savu robežu ar Baltkrieviju. Pāris nedēļas vēlāk kustība gan daļēji tika atjaunota, tomēr vairāki nozīmīgi robežpunkti joprojām paliek slēgti, tā apgrūtinot satiksmi. Divu robežpunktu atvēršana tika plānota oktobra beigās, taču pagaidām ir atlikta, acīmredzot saistībā ar minētajiem notikumiem Lietuvā. Minskas režīms uz Lietuvas valdības rīcību reaģējis asi. Robežas slēgšanas rezultātā Baltkrievijā izrādījās iestrēgušas apmēram tūkstoš simts Lietuvā reģistrētas kravas mašīnas. Baltkrievija atteikusies tās izlaist no savas teritorijas pa kādu īpašu koridoru, novirzot uz maksas stāvlaukumiem. Baltkrievijas diktators Lukašenko, kurš Lietuvas rīcību dēvē par hibrīdkara operāciju, pieprasījis tūlītēju robežas atkalatvēršanu un piedraudējis, ka citādi lietuviešu transportlīdzekļi varot tikt konfiscēti. 31. oktobrī viņš arī parakstījis dekrētu, ar kuru Polijas un Lietuvas kravas mašīnām aizliegta pārvietošanās Baltkrievijas teritorijā. Tāpat Lukašenko paziņojis, ka runāšot par Lietuvas robežas jautājumu ar Savienoto Valstu administrācijas pārstāvjiem. Kā zināms, kopš pāris mēnešiem Minskas un Vašingtonas attiecībās iestājies atkusnis. Augustā notika Lukašenko telefonsaruna ar Savienoto Valstu prezidentu Trampu, savukārt septembrī no Baltkrievijas cietumiem tika atbrīvoti 52 politieslodzītie apmaiņā pret sankciju mīkstināšanu Baltkrievijas nacionālajai aviokompānijai Belavia. Svētdien prezidents Tramps paziņoja, ka ieceļ Džonu Koulu, kontaktpersonu sarunās ar Lukašenko, par savu īpašo sūtni Baltkrievijā. Pirmdien tika ziņots, ka Polijas premjerministrs Donalds Tusks un Lietuvas premjerministre Inga Ruginiene vienojušies, ka normāls robežšķērsošanas režīms ar austrumu kaimiņu varētu tikt atjaunots ap novembra vidu. Vai politikai pietuvinātie mēģina koriģēt britu sabiedriskās raidorganizācijas kursu? 2025. gada 9. novembris, jādomā, tiks pieminēts britu nacionālās raidsabiedrības BBC vēstures pārskatos. Šajā dienā par savu aiziešanu no raidorganizācijas paziņoja tās līdzšinējā ziņu dienesta vadītāja Debora Tērnesa un nedaudz vēlāk arī raidorganizācijas ģenerāldirektors Tims Deivijs. Iemesls ir skandāls, kas izvērtās novembra ieskaņā, kad konservatīvās ievirzes laikraksts The Daily Telegraph publiskoja informāciju par iekšēju ziņojumu, kuru raidorganizācijas valdei iesniedzis kādreizējais BBC Redakcionālo vadlīniju un standartu komitejas ārštata konsultants Maikls Preskots. 19 lappušu teksts analizē konkrētu gadījumu ar raidījumā „Panorāma” ievietotu materiālu, kas atspoguļo notikumus Vašingtonā 2021. gada 6. janvārī, kad toreiz uz otro termiņu neievēlētā prezidenta Donalda Trampa piekritēji ielauzās Kapitolija ēkā, pārtraucot Savienoto Valstu Kongresa darbu. Tramps toreiz uzrunāja savus atbalstītājus pie Baltā nama, un BBC pārraidītajā materiālā divi viņa runas fragmenti bija samontēti tā, ka radīja iespaidu par tiešu uzkūdīšanu uz šo iebrukumu. Jau visai drīz uz Telegraph [telegraf] publikāciju reaģēja arī pats Baltā nama saimnieks, nosūtot BBC oficiālu vēstuli ar piedraudējumu vērst pret raidorganizāciju civilprasību miljarda dolāru apjomā. Sekoja raidorganizācijas priekšsēdētāja Samīra Šaha atvainošanās, raksturojot notikušo kā „sprieduma kļūdu”. Tomēr minētā Maikla Preskota ziņojuma saturs neaprobežojas ar konkrētā gadījuma analīzi. Autors pārmet BBC paustajam pārlieku kreisumu un aizraušanos ar t.s. „vokisma” ievirzēm, kas izpaužoties, piemēram, Izraēlas un Hamas konflikta un transpersonu tiesību jautājumu atspoguļojumā. Valdē ziņu dienesta vadītājai Tērnesai uzbrūkošu pozīciju ieņēma pirmām kārtām tās loceklis Robijs Gibs, kurš šai institūcijā nonāca premjerministra Borisa Džonsona laikā. Savulaik viņš bijis labējās ievirzes telekanāla GB News viens no izveidotājiem un darbiniekiem, kurš pie tam esot Maikla Preskota personisks draugs. Liberālākas ievirzes medijos izskan viedokļi, ka šis ir mērķtiecīgi organizēts uzbrukums sabiedriskajai raidorganizācijai, lai panāktu lielāku konservatīvo aprindu ietekmi tajā vai to diskreditētu. Vairāki politiķi, tostarp Liberāldemokrātu līderis Eds Deivijs un Skotijas pirmais ministrs Džons Svinnijs aicinājuši atcelt Gibu no BBC valdes. Var atgādināt, ka BBC joprojām ir auditorijas uzticamības ziņā visaugstāk vērtētā britu raidorganizācija – tās ziņu materiālus par uzticamiem uzskata 60 % skatītāju. Salīdzinājumam, pieminētajam GB News šis rādītājs ir vien 29 %. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Minskui teigiant Lietuvai pateikus pasiūlymus dėl padėties pasienyje normalizavimo, premjerė Inga Ruginienė sako sulaukusi oficialaus Minsko laiško su prašymu pradėti derybas.Grėsmės dėl į Lietuvą vykstančios migracijos iš Vidurinės Azijos šalių didėja, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Pasak jo, reikia koreguoti esamus įstatymus, jog būtų galima užkardyti galimas problemas ateityje.Premjerė Inga Ruginiene ir kultūros bendruomenės atstovai susitiko aptarti kitų metų kultūros sektoriaus finansavimo perspektyvų. Kultūros bendruomenė nerimauja, kad artimiausius trejus metus valstybės biudžete kultūrai skirtas finansavimas nuosekliai mažėja, o tai pasak jų, kelia grėsmę kultūros ateičiai Lietuvoje. Premjerė daugiau pinigų nežada.Jungtinių Valstijų mokslininkai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perdavė Rusijos Vladimiro kalėjime kalintų asmenų kartoteką. Šiame kalėjime buvo kalinama ir apie aštuoniasdešimt politinių kalinių iš Lietuvos.Kauno „Žalgirio“ krepšininkų galimybės dvigubą savaitę Eurolygoje?Ved. Liepa Želnienė

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva nesiderės su Baltarusija dėl ten įstrigusių maždaug tūkstančio vilkikų. Budrio teigimu, Lietuva su sąjungininkais toliau turi spausti Minską, kad šis nutrauktų hibridinę ataką ir sustabdytų kontrabandinių balionių skrydžius į Lietuvą.Aktualus klausimas. Ar reikėtų uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas ir teikti pirmenybę viešosioms įstaigoms sudarant sutartis su Ligonių kasa?Europos centrinis bankas jau triskart iš eilės nepakeitė bazinių palūkanų normų. Ar tai reiškia, kad palūkanos ne tik kad nemažės, bet gali ir didėti?Kaip toliau Vyriausybė ketina spręsti kontrabandinių balionų ir Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų problemą? Ar valdantiesiems pavyks priimti kitų metų valstybės biudžetą? Apie tai ir dar daugiau – premjerė Inga Ruginienė.Naujas Vytauto Didžiojo universiteto tyrimas parodė, kad žmonės informacinę erdvę šiandien mato kaip konfliktų lauką, kuriame trūksta pasitikėjimo ir tikro dialogo.Ved. Edvardas Kubilius

Ne tikai pie mums Latvijā un Baltijā, bet arī citviet Eiropā turpinās ļoti silts rudens. Latvijā pagājušajā nedēļā – 7. novembrī – tika reģistrēts +15 grādu siltums. Un tas ir viens no vēlākajiem datumiem rudenī, kad bijusi tik augsta gaisa temperatūra. Zināmi vēl tikai daži gadījumi vēsturē. Nesenākais no tiem 2022. gadā, kad gan Rīgā, gan Mērsragā bija +15 grādi, un tas notika 12. novembrī, kas ir visvēlākais datums ar +15 grādiem. Šonedēļ siltuma rekordi birs Eiropas centrālajā un rietumu daļā. Ceturtdien un piektdien daudzviet Francijā prognzēti +20, +25 grādi, kas pat Francijā novembra vidū nav ierasti. Bet līdz +15, +20 grādiem silts būs Vācijā un pat daļā Polijas, Čehijā, Austrijā un Ungārijā. Tikmēr Atlantijas okeāna otrā krastā – Amerikā – daudzviet atnākusi ļoti agra ziema. Gan Kanādas, gan ASV austrumu štatos iestājies sals, snieg un puteņo. Īpaši stipru snigšanu piedzīvojuši reģioni Lielo ezeru tuvumā, kur veidojās ezera efekta sniega mākoņi. Līdzīgi kā pie mums Rīgas līcis mēdz burtiski ražot intensīvus nokrišņu mākoņus, kad pie mums ieplūst auksts gaiss, tas pats notiek virs Lielajiem ezeriem starp ASV un Kanādu. Vsivairāk uzsnidzis uz dienvidiem no Mičiganas ezera – Indianas štatā – ap 30 cm sniega. Aukstā gaisa masa aizplūdusi pat tik tālu uz dienvidiem, ka Floridā uzstādīti aukstuma rekordi. Štata ziemeļos temperatūra pat noslīdējusi mazliet zem nulles, līdz -2…-3 grādiem, kas saulainajai un siltajai Floridai nav bieža parādība pat ziemas mēnesis, kur nu vēl novembra vidū. ASV Nacionālās Okeāna un atmosfēras pārvalde lēš, ka šis ir lielākais aukstuma vilnis pēdējo gandrīz 30 gadu laikā, bet atsevišķās vietās var tikt uzstādīti lokālas nozīmes rekordi ar lielāko aukstumu pēdējo 60 gadu laikā.  * Latvijā, patriotu nedēļā, laiks pie mums vienmēr ir pelēcīgs, vēss un drūms un noteikti gribētos vairāk svētku brīvdienu labā laikā, vienlaikus, manuprāt, lieliski ir arī tas, ka novembra valsts svētku laikapstākļi ir radījuši spēcīgas asociācijas un tikai papildina svētku sajūtu. Paliekot pie pamata 15 svētku dienām gadā, ir viena lieta no statistikas, ko gribas pateikt uzreiz – vienīgā no visām svētku dienām, kad vēsturiski Latvijas teritorijā nekad nav bijis sals, ir Jāņi – 24. jūnijs. Pat ne Līgo diena, jo 23. jūnijā ir bijuši gadījumi, kad temperatūra ir mīnusos. Rekords ir 1977. gada Līgo dienas rīts Stendē ar -1,5 grādiem. Un te cilvēki noteikti atcerēsies, ka arī Jāņu rītā, 24. jūnijā ir bijusi salna un tā ir tiesa, ir bijuši gadi un pēdējais visspilgtākais bija 1992. gads, kad salna zāles augstumā bija daudzviet Latvijā. Jāņu rītā nebija rasas, zāle bija sasalusi kraukšķīga, bet 2 metru augstumā, kur mēra gaisa temperatūru, minimums bija Zosēnos: +0,7 grādi. Vēsturiskajā bezslanu periodā, kas ir no jūlija pirmās puses līdz augusta vidum, kad Latvijā tiešām nav pat salnu, svētku mums nav. Kurus no svētkiem statistiski var saukt par saulainiem, siltiem un kurus pavisam noteikti ne? Uz šo jautājumu pat bez klimatisko datu analīzes mēs katrs vairāk vai mazāk varam atbildēt. Tātad Līgo diena, Jāņi, protams, vairumā gadījumu ir vairāk vai mazāk vasarīgi un tad ir svētki, kuros var būt gan vasarīgs siltums, gan sniegs un tādi ir gan 1. un 4. maijs, gan, protams, Lielā Piektdiena un Pirmās un Otrās Lieldienas, kas var iekrist datumos no marta beigām līdz aprīļa beigu daļai. Bet ir vēl divas svētku dienas, ko cilvēki piemirst, ka vispār tie ir, tā sauktie, sarkanie datumi. un tā ir Mātes diena – maija otrā svētdiena. Jo, tā kā tā ir svētdienā, tad lielākā daļa cilvēku nebauda īpašās svētku dienas privilēģijas darbā. Un vēl Vasarsvētki, kas arī ir mainīgos datumos no 10. maija līdz 13. jūnijam, bet arī vienmēr svētdienā. Šos un Pirmās Lieldienas, kas ir svētdienā es tomēr no statistikas celtu ārā, jo tās tomēr nav klasiskas svētku brīvdienas, kad cilvēkiem tiek dots vairāk brīva laika svinēšanai un atpūtai. Noņemot šīs trīs dienas nost mums ir 12 svētku brīvdienas, no kurām stabili divas ir vasarīgas. Ja paveicas, tad maija svētki un Lieldienas, tad var iekrist līdz 6 svētku brīvdienā ar labu laiku. Pārājās – 18. novembris, trīs Ziemassvētku brīvdienas, Vecgada diena un Jaungada diena labākajā gadījumā ir ar sauli, bet biežāk tomēr tumšas un pat Ziemassvētku laiks arvien biežāk ir bez sniega. Klimatiskie dati rāda, ka 1. un 4. maijā iespējamība, ka diena ir saulaina, ir 70 procenti, savukārt novembrī vai decembrī 20-30 procenti. Turklāt, ja maijā diena ir saulaina, tad saule var spīdēt līdz 16 stundas, tad novembrī un decembrī, pat ja visa diena ir ar skaidrām debesīm, tās ir tikai 6–7 stundas. Bet šajā diskusijā par svētku brīvdienas statusa atņemšanu 1. maijam, bieži dzird argumentu, ka Darba svētki ir Padomju laika mantojums un to vajag atmest. Šis komentārs no manis ne par kllimatu vai laikapstākļiem, bet tomēr aicinu atcerēties, ka 1. maijā ne visi svin Darba svētkus un arī es personīgi šo dienu vispār nesaistu ar darba svētkiem, bet kā ierakstīts arī likumā – Latvijas Republikas Satversmes sapulces sasaukšanas diena. Tā ir diena, kad Latvijā sāka strādāt pirmais demokrātiski ievēlētais parlaments. Un, manuprāt, tas ir gana nozīmīgs notikums demokrātiskai valstij. Protams, var diskutēt, vai tam vajag svētku brīvdienu, bet to Darba svētku argumentu gan var mierīgi atmest.  Mēs pavisam noteikti neeam rekordisti Eiropā un pat Lietuvā ir par vienu brīvdienu vairāk, nekā mums, bet viņiem arī ir tās brīvdienas, kas vienmēr iekrīt svētdienā – Mātes diena un viņiem arī jūnija pirmā svētdiena – Tēva diena. Vēl, starp citu, mīts, ka lietuviešiem kā katoļiem Jāņi nav brīvdiena. Nav tiesa. Viņiem Līgo diena nav brīva, bet 24. jūnijs ir gan. Un atšķirībā no mums, lietuviešiem ir divas brīvidneas kārtīgā vasarā – 6. jūlijs – Karaļa Mindauga kronēšanas diena un 15. augusts – VIssvētākās Jaunavas Marijas debesīs uzņemšanas diena, vienlaikus tie, kas nav katoļi to svin kā Zemes mātes dienu pēc pagānu tradīcijām kā viduspunktu starp vasaru un rudeni. Un vēl interesanti, ka lietuvišiem novembrī ir divas brīvdienas pēc kārtas – 1. novembrī Visu svēto diena un 2. novembris – Mirušo piemiņas diena, ko mēs saucam par svecīšu vakaru. Igauņiem savukārt ir tikai 12 svētku dienas. Bez 23. un 24, jūnija Igaunijā vēl ir Neatkarības atjaunošanas diena 20. augustā. Bet, kas interesanti, ka 23. jūnijs nav Saistīts ar vasaras saulgriežiem un Līgo pagānu tradīcijām. Tā ir Uzvaras diena. Un uzvaras diena, kas ir svinama arī Latvijā. Igauņiem 23. jūnijs ir brīvs par godu uzvarai Cēsu kaujā 1919. gadā, kad iaguņu un latviešu karavīri plecu pie pleca cīnījās pret Vācu karspēku. Un uzvarēja. Rekordisti svētku brīvdienu skaitā Eiropā ir Austrija. Bet ne visa Austrija. Tur atkarībā no federālās zemes ir 13–18 svētku brīvdienas. Intersanta šķiet Malta. 14 brīvdienas. Ļoti vidēji uz pārējo Eiropas valstu fona, bet liekot kopā ar klimatiskajiem un meteoroloģiskajiem datiem kaut kā likās, ka viņiem daudz brīvdienu vasarīgā laikā, bet skaidrs, ka Maltā vienkārši laiks ir vasarīgāks. Viņiem 8 no svētku brīvdienām sanāk tādā laikā, kas mums saucams par vasarīgu. Brīvības diena 31. martā, kad Maltu pameta britu karspēks1979. gadā, Lieldienu brīvdienas, darba svētki 1. maijā, sacelšanās pret britu koloniālistiem 7. jūnijā, tad viņiem brīva ir Pēterdiena 29. jūnijā, Marijas debesīs uzņemšanas diena 15. augustā, vēl ir vairāku vēsturisku uzvaru svinības 8. septembrī, tad galvenā Natkarības diena 21. septembrī, kad arī Maltā vēl valda vasara. Ja runājam par ziemeļniekiem, viņi tiešām ir strādīgāki un viņiem ir vismazāk svētku brīvdienu – Islandē tikai 10, Zviedrijā un Norvēģija 12, Somijā 13. Un vasaras brīvdienu ziņā Norvēģijā ir visbēdīgāk. VIņiem nav Jāņu vai cita veida Vasaras saulgriežu brīvdienu. Kaut cik siltajā gada daļā ir 1. maijs, 17. maijs – Konstitūcijas diena un tad ir trīs kristiešu brīvdienas, no kurām viena vienmēr ir svētdienā un tās ir, es nebiju pārliecināts par precīziem nosaukumiem latviešu valodā, bet tās ir 39. diena pēc Lieldienām, tātad arī kaut kad aprīļa beigās vai maijā un vēl 49. un 50. diena pēc Lieldienām, kas sanāk ne vēlāk kā jūnija vidus, kad daļā Norvēģijas vēl mēdz pa reizi snigt. Rezumējot var teikt, ka mūsu svētku brīvdienu komplekts ir tuvs Ziemeļvalstīm, bet tomēr mums ir mazliet vairāk brīvdienu. Gribētu mums brīvu 21. augustu, jo tie 1991. gada notikumi šķiet svarīgi mūsu vēsturē. 11. novembris ir ar ļoti jaukām tradīcijām un tad noteikti patritisku noskaņu ir vairāk, bet labums ir tas, ka – tā kā 11. novembris nekad nav bijis brīvdiena, mēs esam iemācījušies to svinēt bez papildu bīvā laika. Un 11. novembris, manuprāt, ir tādi ļoti latviski svētki, jo ja mēs te Rīgā vēl pulcējamies pie Prezidenta pils un kopīgi dedzam sveces, daudzi jo daudzi, arī rīdzinieki, kas nenāk uz Krastmalu, iededz sveci logā un svarīgākais ir pārdomas, ko dod šī diena un vakars. Un tādā ziņā man šīet, ka 11. novembris ir pašpietiekams, bet 21. augustu varētu iedzīvināt, ka ļoti jaukus, brīvības svinēšanas svētkus ārā, ar plašākām dažādu aktivitāšu iespējām. Bet katram noteikti savas domas un argumentu jau ir daudz un dažādi.  Teiktu, ka nav slikts mūsu svētku brīvdienu komplekts. Nav kā maltiešiem, kas var rīkot festivālus visu cauru vasaru, bet tam jau mēs ņemam atvaļinājumus.

Į Lietuvą atvyksta 175 mln. eurų įvertinti anglai, bet Čepas lengvo gyvenimo jiems nežada.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Dariaus Žiūros knygą „Diseris“. Išleido leidykla „kitos knygos“.Tai menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuomečio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas - Marytė“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės atstovas sako, kad šalies institucijos imasi visų galimų priemonių ieškant būdų kaip saugiai numušti į šalį iš Baltarusijos atskrendančius kontrabandinius balionus.Socialdomokratas Robertas Kaunas kandidatas į krašto apsaugos ministrus. Nors pripažįstama, kad šis politikas nėra itin patyręs gynybos politikoje, tikimasi, kad jo bendravimo ir vadybos gebėjimai, palaikymas partijoje ir entuziazmas leis tinkamai eiti pareigas.Su rinkėjais Žemaitijoje susitikinėjantis Remigijus Žemaitaitis sutinkamas ne tik su gėlėmis, bet ir protestais. Telšiuose ir Tauragėje jaunimas su plakatais ir skanduotėmis Remigijui Žemaitaičiui dėstė, kad Konstitucijos sulaužyti nepavyks. Politikas jaunimui dėkojo už pagerbimą ir aiškino, kad kitą kartą jie turėtų geriau pasiruošti klausimus ir užduotis.Prieš dvi dienas į Lietuvą pristatytas ir teisėsaugai perduotas Rusijos karys, įtariamas karo nusikaltimais Lietuvos piliečiui Ukrainoje.Jungtinių Tautų ataskaitoje perspėjama, kad šiemet žuvusių civilių skaičius Ukrainoje padidėjo beveik trečdaliu, vėl pastebėtas didėjantis bėgančių asmenų skaičius.Ved. Liepa Želnienė

Kultūros bendruomenė du vakarus paeiliui rinkosi į asamblėjas. Viena bendra vyko Vilniuje pirmadienį, kita - vakar vakare Kaune. Jose bendruomenės atstovai išreiškė palaikymą kultūros protestui ir pristatė tolesnių meninių akcijų idėjas bei protesto formas.Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Ši teatro ir kino asmenybė – viena iš legendinio aktorių dešimtuko, po studijų prisijungusio prie Jaunimo teatro aktorių gretų. Per savo karjerą jis įkūnijo ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jų atliko apie penkiasdešimt. Du tūkstančiai pirmaisiais Kostas Smoriginas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako kol kas neturinti informacijos, kad balionai į Lietuvą skraidinamos kontrabandinės cigaretės yra hibridinė ataka prieš Lietuvą. Atskiri ikiteisminiai tyrimai dėl kontrabandos yra pradėti, tačiau ar jie gali būti sujungti į vieną bendrą ir pradėtas tirti pasikėsinimas vykdyti terorizmą.Lietuvių kūrinys opera „Saulė ir jūra“ įtrauktas į meno organizacijos „Frieze“ sudarytą reikšmingiausių pastarojo amžiaus meno kūrinių sąrašą. Kodėl ši opera-performansas tapo fenomenu tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje.Italijos mieste Milane šiandien specialus laikrodis skelbs apie likusias 100ą dienų iki Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių pradžios.Ved. Liuda Kudinova

Saeimas Ārlietu komisija galīgajam lasījumam virza likumprojektu par Latvijas izstāšanos no Stambulas konvencijas. Satiksmes ministrs Atis Švinka (Progresīvie) nevirzīs Ventspils brīvostas pārvaldes parādu norakstīšanu Valsts kasei vairāk nekā 14 miljonu eiro apmērā. Tiesā atkal nonākusi Latgalē noslepkavotās Justīnes lieta - prokuratūra iesniegusi apelāciju, pieprasot meitenes slepkavām bargākus sodus. Lietuvā valdība pieņēmusi lēmumu uz mēnesi slēgt valsts robežu ar Baltkrieviju. Ar izņēmumiem robežu varēs šķērsot tikai Medininku robežšķērsošanas punktā. Pēc 100 dienām Itālijā startē ziemas olimpiskās spēles.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pastaruoju metu fiksuoti incidentai su kontrabandiniais balionais yra Baltarusijos hibridinė ataka prieš Lietuvą. Pasak jo, tokiame kontrabandos platinime dalyvauja ir specialiosios Minsko tarnybos. Nausėda sako, kad Minsko reakcija į Lietuvos priemones, siekiant užkardyti kontrabandinių balionų patekimą į šalį, rodo, kad jos veikia. Tačiau, anot Lietuvos vadovo, svarstomos ir dar skaudesnės sankcijos Minskui.Šįvakar posėdžiauti ir krašto apsaugos ministro kandidatūrą aptarinėti turėję socialdemokratai į valdybos ir prezidiumo posėdžius nesirinks – susitikimai buvo atšaukti. Teigiama, kad norima skirti daugiau laiko konsultacijoms dėl kandidatūros.Šiaurės šalių lyderiai rinkosi Stokholme, kur aptarta bendra regiono pozicija Rusijos agresijos kontekste.Šiandien žiūrovai trijose vietose po atviru dangumi - Vilniaus Rotušės aikštėje, Kyjive ir Charkive - galės tiesiogiai ir nemokamai stebėti koncertinę operos „Makbetas“ transliaciją iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro salės. Renginį inicijavo kompanija Vilnius City Opera kartu su Laisvės TV ir LRT.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šį vakarą sieks penktosios pergalės Eurolygoje žaisdami namie su Bolonijos „Virtus“ klubu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar tikrai su amžiumi darbe tampame mažiau lankstūs ir motyvuoti? Naujas tyrimas rodo priešingai – viskas priklauso ne nuo metų skaičiaus, o nuo aplinkos, kurioje dirbame.Stovykla „Dainava“ – tai vieta daugybei išeivių tapo neatskiriama gyvenimo dalimi – jų lietuvišku „kaimu“, primenančiu Lietuvą savo gamta, ežeru, mišku ir kalvomis Jungtinėse Valstijose.Ar kada susimąstėte, kiek nereikalingų vaistų kasmet grąžinama į vaistines sunaikinimui? Pernai – 35 tonos, o šiemet šis skaičius gali pasiekti net 40 tonų. Tai prilygsta maždaug 6 suaugusiems Afrikos drambliams – įspūdingas kiekis, kurį galėtume sumažinti sąmoningesniais sprendimais.Taip pat laidoje – apie siaubo žanrą, kuris, anot kai kurių mokslininkų, išgyvena atgimimą.

Dėl į Lietuvą iš Baltarusijos vis patenkančių balionų su cigaretėmis premjerė šaukia Nacionalinio saugumo komisijos posėdį. Jame bus tariamasi, kaip kovoti su kontrabandininkais, kad nereikėtų stabdyti oro uostų veiklos.Ūkininkai skundžiasi labai žemomis grūdų supirkimo kainomis ir sako, kad dalis mažesnių ūkių gali ir nebeišgyventi. Kodėl tokios žemos grūdų supirkimo kainos ir kaip tai keis, jeigu keis, duonos, miltų, bandelių kainą?Aktualus klausimas. Kultūros asamblėja tariasi, kaip toliau protestuoti prieš tai, kad atsakomybė už Kultūros ministeriją buvo perleista „Nemuno aušrai“.Gyventojai socialiniuose tinkluose pasakoja pastebėję klaidingus įrašus e. sveikatos sistemoje – neva ten atsiranda nebūtų vizitų, diagnozių ar procedūrų.Ved. Edvardas Kubilius

Antrą naktį iš eilės į Lietuvą paleisti kontrabandiniai balionus ir vėl sutrikdę Vilniaus oro uosto darbą.Pokalbis su politologu Maksimu Milta apie Ukrainos ir Amerikos pokalbiuose dėl karo pabaigos vis iškylantį Donbaso klausimą. Kuo šis regionas Ukrainai svarbus?Diskusija apie siūlomą tvarką, kad medikai pacientus galėtų konsultuoti nuotoliu iš kito miesto ar iš kitos gydymo įstaigos. Taip sveikatos apsaugos ministerija tikisi palengvinti medikų paieškas regionuose.Ispanija pasišovė Europos Sąjungoje užbaigti laiko sukiojimo praktiką.Ved. Liuda Kudinova

Trečiadienį (spalio 22 d.) Tiek Žinių vedėja Gabija papasakos apie atleistą ministrę Šakalienę ir feisbuke viešinamus dokumentus. Aptars įvykusią koordinuotą ataką, kurios metu į Lietuvą buvo parsiųstas spiečius meteorologinių balionų. Ir nepamiršiu apkalbėti baisių teroristų išpuolius Ukrainoje.