Podcasts about lietuv

Kovo 10-ąją Lietuvoje minima vadinamoji 40 paukščių diena – tradicinė data, simbolizuojanti pavasario pradžią ir į gimtinę sugrįžtančius migruojančius paukščius. Nors pavadinimas simbolinis, gamtininkai sako, kad būtent šiuo laikotarpiu gamtoje jau galima aiškiai pajusti pavasario pulsą – vis dažniau girdimi paukščių balsai, o dangų raižo didžiuliai jų būriai. Apie šią dieną ir pavasarinę paukščių migraciją FM99 eteryje pasakojo Žuvinto biosferos rezervato vyriausiasis specialistas Arūnas Pranaitis.

Kviečiame prisiminti snieguoto sezono pabaigos dainas, kurios prieš keturiasdešimt metų skambėjo Vakarų pasaulio radijo eteryje, o pamažu – vis plačiau ir laisviau – pasiekė ir Lietuvą.Tradiciškai įrašus atseksime pagal Official Charts Company skelbiamą Jungtinės Karalystės oficialią daugiausiai grotų ir parduotų singlų suvestinę bei kitus šaltinius.Grojaraštyje – Eurythmics, Five Star, Fine Young Cannibals, Incantation, Billy Ocean, Madonna, Sheila E., Starship, Talk Talk, Talking Heads ir Frank Zappa. Ved. Lukas Devita

Serbijos kino ir kultūros bendruomenė susiduria su sisteminiu viešojo finansavimo stabdymu, politiniu spaudimu ir meninės bei saviraiškos laisvės ribojimu. Tokį pranešimą ir kreipimąsi į kolegas išplatino skirtingos Serbijos kino organizacijos. Nepaisant numatytų biudžeto lėšų, Serbijoje daugiau nei metus neskelbiami vieši kvietimai finansavimui gauti, taip faktiškai blokuojant nepriklausomą kino gamybą. Pokalbis su viena žymiausių Serbijos kino prodiuserių Jelena Mitrović.Ansamblis „Lietuva“, į antrąjį premjerinį šokio spektaklį „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kviečiantis šį vakarą 19 val. Vilniaus senajame teatre, jau suplanavo gastroles po visą Lietuvą iki vėlyvo rudens. Naujas spektaklis judesio kalba atskleidžia Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės asmenybę, ypač mažiau akcentuotą jos emocinio gyvenimo pusę: ką reiškia gyventi su genijumi, kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą, o vėliau – ir jo mirtį. Su šokio spektaklio „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kūrybine komanda bendravo ir pasakojimą mums parengė Gabrielė Kiršaitė.Šiandien Vilniuje prasideda Kaziuko mugė. Kodėl šventasis Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos princas, Lenkijos karalaitis, Jogailaičių palikuonis – yra svarbus lietuviams? Kodėl šv. Kazimierui meldžiasi Ukrainos žmonės? Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku, senosios literatūros tyrėju Mintautu Čiurinsku, paskelbusiu šv. Kazimiero gyvenimo šaltinius.Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas. Pristatyta kelerius metus kultūrologo Jono Nekrašiaus kurta knyga. Joje garsus Šiaulių menininkas atskleidžiamas kaip miesto kultūrinį veidą formavusi asmenybė, pedagogas, grafikas, scenografas. Iš Šiaulių dailės galerijos pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė

Karas Artimuosiuose Rytuose plečiasi. Atakuojamos Amerikos karinės bazės Persijos įlankos regione. Izraelis sudavė smūgį Libanui, o Irano dronas pataikė į britų karinės bazės teritoriją Kipre.Konfliktas Artimuosiuose Rytuose paralyžiavo naftos tiekimą vienoje svarbiausių pasaulio transporto arterijų – Hormūzo sąsiauryje. Perspėjama, kad konfliktui užsitęsus, naftos kaina gali smarkiai pakilti.Kipro lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad turistai jau atšaukinėja keliones į Kiprą.Nors prognozuojamas potvynis dar neprasidėjo, specialistai teigia, kad tikėtis, jog jo pavyks išvengti dar tikrai negalima. Nacionalinio krizių valdymo centro ir atsakingų institucijų atstovai pasiruošimą potvyniui aptarė su Vakarų Lietuvos savivaldybių atstovais.Traukiantis žiemai keliuose atsiveria duobės. Vairuotojai piktinasi dėl patirtų nuostolių, o kelininkai teigia, kad dėl itin šaltos žiemos duobių daugiau, nei įprastai.Sensacingai Islandijai pralaimėjusi Lietuvos krepšinio rinktinė, netrukus Klaipėdoje sieks revanšo.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kipro lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad turistai jau atšaukinėja keliones į Kiprą. Pokalbis su Kipro lietuvių bendruomenės pirmininke Rūta Pečkyte.

Trejus metus trukęs Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai šalies darbuotojų jaučiasi pasiekiantys darbo ir gyvenimo balansą. Tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 2200 darbuotojų, atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkai."Ši knyga apie vienatvę. Apie patirtis ir istorijas, kurios mane surado pačios", – taip apie knygą „Miesto dykuma. Vienumos ir vienatvės istorijos“ sako dėstytoja, mokslininkė, buvusi vienuolė Viktorija Voidogaitė. Viktorija šiuo metu gyvena Italijoje ir į Lietuvą grįžo pristatyti savo knygą Knygų mugėje. Viktorija mūsų studijoje.Į Lietuvos miestus nuo vasario pabaigos sugrįžta nemokami, aštuonių valandų trukmės atsparumo hibridinėms grėsmėms bei pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymai.

Ši knyga apie vienatvę. Apie patirtis ir istorijas, kurios mane surado pačios – taip apie knygą „Miesto dykuma. Vienumos ir vienatvės istorijos“ sako dėstytoja, mokslininkė, buvusi vienuolė Viktorija Voidogaitė. Viktorija šiuo metu gyvena Italijoje ir į Lietuvą grįžo pristatyti savo knygą Knygų mugėje. Viktorija mūsų studijoje.

Vieversio diena jau praėjo, paukščiai į Lietuvą grįžta atsargiai, o kovo 4-ąją minsime juoduosius kovus, kurių išlikimas žiemą stipriai priklauso nuo žmogaus kaimynystės. Dar kviesime pasiklausyti paslaptingų miško garsų: nuo tetervinų burbuliavimo iki naktinio lapių kiauksėjimo bei Lietuvoje plintančių šakalų balsų. Biologas Eugenijus Tijušas apžvelgs lapių rujos ypatumus ir paaiškins, kodėl pietinių platumų gyventojai šakalai pas mus tampa vis dažnesni. Ir svarstysime, kaip padėti kurapkoms, kurioms šiuo metu itin reikalinga globa.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.JAV prezidento metinė kalba Kongrese.Lietuvą padengus plikledžiui, gerokai padaugėjo nukentėjusių žmonių, besikreipiančių greitosios medicinos pagalbos. Bendrasis pagalbos centras skaičiuoja ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Sudėtingiausia situacija išlieka Vilniuje. Kaip jūs vertinate kelių, šaligatvių būklę? Ar jaučiatės saugiai judėdami kelyje?Valdžios žvilgsnis krypsta į žmonių santaupas. Prezidentas atgaivino prieš metus iškeltą savo idėją įdarbinti gyventojų pinigus, kurie tiesiog guli sąskaitose. Daugiau skolintis iš žmonių Lietuvoje nori ir Finansų ministerija. Ar pavyktų?Vilniaus meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūlydamas plėsti įstatymą, kad Rusijoje ar Baltarusijoje veiklą vykdę atlikėjai negalėtų būti įleisti į Lietuvą. Meras sako, kad šalia viso miesto darbų pats turi žiūrėti, kokių renginių bilietai parduodami.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos. Kiek realios tokios galimybės?

Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

26. februārī plkst. 19.00 koncertzālē “Ave Sol” izskanēs jaunākais koncertcikla “Kora laboratorija” koncerts, kurā pie profesionālā Rīgas kamerkora “Ave Sol” diriģenta pults jau atkal stāsies jaunie talanti – Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmijas (JVLMA) esošie un arī absolvējušie Andra Veismaņa klases studenti. Tie būs Jānis Almanis-Palmbahs, Matīss Circenis, Kamila Siliņa, Andreass Johanness Teobalds (Andreas Johannes Theobald), Kristaps Solovjovs un Laura Ozoliņa. Ar Kamilu Siliņu, Lauru Ozoliņu un Jāni Almani-Palmbahu jau šobrīd tiekamies "Klasikas" studijā! Koncertā skanēs mazāk zināmas laikmetīgās kormūzikas pērles, latviešu tautasdziesmu apdares, skandināvu garīgās mūzikas lirika, kā arī jauno komponistu pirmatskaņojumi. Jaundarbus īpaši šim koncertam raksta Andreass Johanness Teobalds no Ķelnes, kurš pats stāsies kora priekšā, lai diriģētu savu skaņdarbu “Scattered Pieces of Advice” un “Lūgšana” pirmatskaņojumus. Pirmatskaņojumu Latvijā piedzīvos arī Frederika Ginta Rutka kompozīcija “Rise, My Soul”, kas ieguva skatītāju simpātiju balvu 4. Eduardas Balsys starptautiskajā komponistu konkursā Viļņā, Lietuvā, kur tā piedzīvoja savu pirmatskaņojumu Rīgas kamerkora “Ave Sol” izpildījumā Matīsa Circeņa vadībā. Līdzās jaundarbiem skanēs Evijas Skuķes, Pētera Plakiža un Jana Sandstrēma latviešu tautasdziesmu apdares no korim “Kamēr…” veltītajām “Dzintara dziesmām”, kuras diriģēs Jānis Almanis-Palmbahs un Laura Ozoliņa. Tostarp tiks izpildīti arī Georga Pelēča, Artura Maskata, Svena Dāvida Sandstrēma un Henrika Gurecka skaņdarbi, kurus diriģēs Kamila Siliņa un Kristaps Solovjovs. Rīgas kamerkoris “Ave Sol” tā dibinātāja Imanta Kokara laikā bija fenomens, kāds Latvijā līdz tam nebija pieredzēts. Kokars nebaidījās eksperimentēt un meklēt jaunas krāsas, ievērojami paplašinot gan kordziedāšanas tehniskās iespējas, gan repertuāru. Sadarbojoties ar spilgtākajiem 20. gadsimta latviešu komponistiem, tika radīti neskaitāmi kora opusi, kurus pazīstam arī šodien. Tā bija īsta laboratorija — koris un komponisti sadarbojās pat tiktāl, ka skaņdarbi tapa mēģinājumu laikā, un Imantu Kokaru var dēvēt par to līdzautoru. Šodien šī tradīcija dzīvo tālāk jaunajās paaudzēs, caur jaunajiem, talantīgajiem diriģentiem un komponistiem, kuri drosmīgi meklē, eksperimentē un ļauj kora tradīcijai dzīvot jaunā skanējumā. Rīgas kamerkoris “Ave Sol” joprojām ir telpa, kur jaunrade, drosme un talants turpina veikt jaunus eksperimentus kora laboratorijā.  

Paryžiuje, prie Rusijos kultūros centro, minint ketvirtąsias Rusijos sukelto karo Ukrainoje metines, choreografė Agnietė Lisičkinaitė surengė taikią meninę akciją, siekdama priminti apie šį tebesitęsiantį karą.Antradienį buvo paskelbta, kad iš pareigų traukiasi Luvro muziejui vadovavusi Laurence des Cars, šias pareigas perima Prancūzijos Versalio rūmų prezidentas Christophe`as Leribault.Aštuntą kartą išdalyti Lietuvos kultūros centrų asociacijos įsteigti apdovanojimai „Auksinis feniksas“.Kaip paskutines dienas ir valandas prieš knygų mugę leidžia Knygos apdovanojimuose Metų leidyklos žmogumi pripažinta Raminta Jonykaitė?Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos žurnalistų sąjungą paliko keli žinomi žurnalistai. Jie teigia, kad profesinė sąjunga veikia neskaidriai, yra įsiskolinusi beveik ketvirtį milijono eurų ir netinkamai gina žurnalistų teises. Lietuvos žurnalistų sąjunga linki išėjusiems nariams sėkmės ir tikina, kad iš skolų išsikapstys.„Jei norite apsaugoti žmones, po žeme slėpkite ir elektros laidus “, – taip pataria Ukrainos pareigūnai, į Lietuvą atvykę pasidalinti karo patirtimi.Lenkija, anot premjero Donaldo Tusko, galės dislokuoti priešpėstines minas rytinėje sienoje vos per 48 valandas, jei kiltų grėsmė. Tai tampa įmanoma po oficialaus šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos.Įtampai tarp Irano ir Vašingtono augant, Jungtinių valstijų prezidentas pareiškė, kad dėl smūgių Iranui apsispręs per artimiausias dešimt dienų. Donaldas Trumpas esą vis dar tikisi situaciją išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, tačiau Persijos įlankoje telkiamos vis gausesnės karinės pajėgos.Valstybės už savo klaidą policininkui iš Alytaus turės sumokėti keturiasdešimt tūkstančių eurų. Tokį sprendimą šiandien priėmėm Vilniaus apylinkės teismas. Policininkas prašė šimto tūkstančio eurų neturtinei žalai atlyginti, kurią patyrė per devynerius metus trukusius teismų procesus, kol galop Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį išteisino.Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai.Ved. Liepa Želnienė

Kas lemia, kad užsienyje gimę ar augę lietuvių vaikai, jau būdami suaugę, vis dar palaiko ryšį su Lietuva? 2024–2025 metais Vytauto Didžiojo universitete atliktas kokybinis tyrimas rodo, kad svarbiausias veiksnys – tėvai: jų pasakojimai apie gimtinę, jų pasididžiavimas lietuviška tapatybe ir asmeninis pavyzdys. Svarbų vaidmenį atlieka ir lietuviškos mokyklėlės, bendruomenės, galimybė vaikams atvykti į Lietuvą, taip pat įvairios programos ir iniciatyvos, skatinančios pažinti šalį iš arčiau.Kremlius intensyvina informacinį karą prieš Lietuvą ir visus Vakarus, o apklausos rodo, kad du trečdaliai mūsų šalies gyventojų bijo karo su Rusija. Komunikacijos eksperto, agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus knyga „Baimės frontas“ analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus melai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi Kotryna Lingienė iš Kauno.

Meteorologas Gytis Valaika paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo apie orų aktualijas visiems suprantama kalba ir reaguoja į tai, kuo dalinasi įvairūs sąmokslo teorijų skleidėjai, taip kartais siekdamas užbėgti jiems už akių. Jis seka šiuo turiniu besidalijančias anketas ir sako, kad jų skaičius iš lėto auga, o orų ir klimato dezinformacija tampriai susijusi su prorusiškais naratyvais.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Ukrainos skeletono lenktynininkas olimpiadoje diskvalifikuotas dėl šalmo.Korupcijos skandalo epicentre atsidūrusios Valstybinės augalininkystės tarnyboje – keli su socialdemokratais susiję įdarbinimai, skelbia portalas „15min“. Nurodoma, kad ten dirba Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko žmona Evita Jonauskė ir prieš trejus metus su socialdemokratų sąrašu savivaldos rinkimuose dalyvavusi Vaiva Lukošienė.Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys „aušrietis“ Tomas Domarkas praėjusį rudenį apklaustas kaip liudininkas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Jos aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o įtarimai tyrime pareikšti keliolikai esamų ir buvusių bendrovės „Redus LT“ darbuotojų. Aplinkosaugininkai skaičiuoja, kad žala gamtai siekia beveik 4,6 mln. eurų. T. Domarkas anksčiau yra baustas dėl netinkamo „Redus LT“ ir kitos įmonės atliekų tvarkymo.Regionų administracinis atmetė rusų reperio Ališero Morgenšterno skundą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvą 10 metų.Netrukus Filharmonijoje bus įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Premijos anksčiau buvo teikiamos prezidentūroje, jas teikdavo pareigas einantis šalies vadovas. Kultūros žmonės pernai protestavo dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušrai",dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Premijos laureatas Gintaras Grajauskas sako, kad premijos teikimas Filharmonijoje leidžia išvengti kompromisinių sprendimų darymo.Kaip susiformuoja sąmokslo teorijos ir kaip jas įvertininti kritiškai, kai dalis retais atvejais pasitvirtina?Ved. Agnė Skamarakaitė

Į Lietuvą sugrįžę žiemiški orai gyventojams priminė ne tik sniegą ar speigą, bet ir gerokai išaugusias šildymo sąskaitas. FM99 studijoje viešėjęs Alytaus šilumos tinklų vadovas Mindaugas Nevardauskas paaiškino, kas lėmė didesnius mokėjimus ir kodėl kai kuriuose namuose skirtumai tokie dideli.

Naujausias Regioninio kibernetinės gynybos centro atliktas lyginamasis Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimas nuo 2022 iki 2025 m., analizavęs Rusijos kibernetines operacijas prieš Ukrainą, pateikia nerimą keliančias išvadas, kurios yra tiesioginis signalas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant Lietuvą. Tai, kas vakar buvo chaotiški pavienių grupuočių išpuoliai, šiandien virto sistemingu, koordinuotu ir neatsiejamu hibridinio karo įrankiu. Ignoruoti šią transformaciją būtų strateginė klaida, galinti brangiai kainuoti tiek mūsų nacionaliniam saugumui, tiek verslui, įspėja advokatas, advokatų bendrijos „LawCorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.Bandomasis laikotarpis ne vienam pradėjusiam dirbti kelia įtampą – tai laikas, kai tave vertina atidžiau, kai esi labiau susikoncentravęs, nes nori palikti gerą įspūdį ir įsitvirtinti užimamoje pozicijoje. Tačiau iš esmės tai laikotarpis, kai abi šalys – tiek darbdavys, tiek darbuotojas – gali įsitikinti, ar konkretus darbas tinka konkrečiam žmogui. Lygiai taip, kaip darbdavys gali nuspręsti, kad darbuotojas nėra tinkamas darbui, taip ir pats darbuotojas gali prieiti prie išvados, kad vis dėlto pasirinkta darbovietė jam nėra tinkama. Kas apie atleidimą iš darbo bandomuoju laikotarpiu žinotina abiem pusėms, kad vėliau netektų susitikti teisme? Komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“asocijuotoji teisininkė, advokatė Kamilė Skrupskytė.Sparčiai besivystant technologijoms, tapo laisvai prieinamas mažmeninis investavimas į finansinį ir skaitmeninį turtą. O bet koks turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skyrybų metu yra dalijamas. Kaip teks dalintis būtent finansinę ir skaitmeninę nuosavybę? Paaiškina advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.Ved. Artūras Matusas

Naujausias Regioninio kibernetinės gynybos centro atliktas lyginamasis Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimas nuo 2022 iki 2025 m., analizavęs Rusijos kibernetines operacijas prieš Ukrainą, pateikia nerimą keliančias išvadas, kurios yra tiesioginis signalas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant Lietuvą. Tai, kas vakar buvo chaotiški pavienių grupuočių išpuoliai, šiandien virto sistemingu, koordinuotu ir neatsiejamu hibridinio karo įrankiu. Ignoruoti šią transformaciją būtų strateginė klaida, galinti brangiai kainuoti tiek mūsų nacionaliniam saugumui, tiek verslui, įspėja advokatas, advokatų bendrijos „LawCorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.

„Socialinis ryšys smegenims yra ne prabanga. Tai bazinė informacija, kad pasaulis yra prasmingas“, – pažymi neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Kaip vienatvė veikia žmogų, ji pasakoja naujame „Smegenų DNR“ epizode.Šią žiemą Lietuvą sukaustę rekordiniai šalčiai paliko pėdsaką ne tik termometruose, bet ir mūsų piniginėse. Daržovių kainos kyla, o augintojai sako – dalis derliaus paprasčiausiai sušalo sandėliuose. Situaciją dar labiau apsunkina išaugusios sąskaitos už elektrą ir šildymą.Vasaris šiemet žada būti ypatingas ne tik kalendoriuje, bet ir danguje. Kalbama apie planetų rikiuotes, neįprastus dangaus reiškinius ir net kelias datas – vasario 17-ąją, 26-ąją ir 28-ąją, kai esą verta pakelti akis į dangų. Kas iš tiesų vyks kosmose, ką galėsime pamatyti iš Lietuvos, o kas – labiau skambios antraštės nei realūs stebuklai?Į LRT girdi kreipėsi vilnietis Martynas. Jis teigia nemaloniai nustebęs, kai buvo paprašytas susimokėti už priduotas statybų atliekas. Anot jo, anksčiau gyventojams skirtos aikštelės skatino tvarumą ir atliekas priimdavo nemokamai. Atliekų tvarkytojai teigia, kad tvarka pasikeitė, nes gyventojams skirtomis aikštelėmis ėmė naudotis ir verslas.Ved. Paulius Selezniovas

Italijoje daug uždažyta daug diskusijų sukėlusi freska su premjerės Džordžos Meloni veidu. Tai padaryta po didžiulio šią savaitę kilusio visuomenės pasipiktinimo, paaiškėjus, kad istorinėje Šventojo Lauryno bazilikoje restauratorius vienam iš freskoje vaizduojamų angelų išties pripiešė premjerės veidą. Išsamiau apie tai kolegai Adomui Šimkui pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.Į Lietuvą siekiama pritraukti nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pažangių karinių produktų gamintojų - ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų, minų ir kitos mūšio lauke svarbiausios modernios ginkluotės, kurios pajėgumų Lietuvoje trūksta, gamintojai čia esą galėtų pradėti gamybą, tačiau be valstybės kišimosi. Ką tai reiškia - su mumis tiesiogiai iš Kyjivo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.Aktualaus klausimo rubriką. Apie oro užterštumą, kuris itin jaučiamas vyraujant ramiems ir šaltiems orams.Mažesnės grožio produktų, maisto papildų ir vaistų kainos užsienyje kai kuriuos lietuvius skatina vaistus pirkti ne tik sau, bet ir perparduoti. Specialistai įspėja, kad tokia prekyba ne tik nelegali, bet ir pavojinga.Italijoje šiandien oficialiai prasideda 2026 metų žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvaus 17 Lietuvai atstovaujančių sportininkų.Ved. Liuda Kudinova

Ekspertai įspėja, kad, žmonėms pradedant atsiimti II-ojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, jau pavasarį gali brangti naudoti automobiliai, o pardavėjai gali bandyti parduoti dar prastesnius ir labiau brokuotus automobilius. Kaip išvengiate naudotų automobilių pardavėjų bandymų jus apgauti? Komentuoja UAB „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Didžiulio populiarumo prieš keletą metų su monospektakliu sulaukusi aktorė Violeta Mičiulienė pristato dar vieną monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, su kuriuo vėl rengiasi važiuoti per Lietuvą. Pokalbis su aktore.Socialiniai darbuotojai sako, kad dalis vienišų senjorų, prieš patekdami į globos namus, dešimtmečius gyveno itin vargiai. Dalis tokių senjorų eilėje patekti į globos namus laukia metus ir daugiau. Ko reikia, kad Lietuva pajėgtų į globą priimti visus savimi nebegalinčius pasirūpinti mūsų senjorus?Kaip ūkininkai per šalčius rūpinasi arkliais, poniais ir kitais gyvūnais?Ved. Edvardas Kubilius

Penktadienį (vasario 6 d.) Tiek Pinigų vedėja Simona papasakos apie į Lietuvą šimtais tūkstančių plaukusius seksualinio nusikaltėlio Džefrio Epsteino pinigus. Besitęsiančius nemalonumus lenktynininkui Benediktui Vanagui ir labai jam nepalankius liudininkų parodymus. Taip pat pasidalins prokuratūros sprendimu dėl „Nemuno aušros“ rinkimų finansavimo. Ir galiausiai aptars, kiek jau teko pakratyti pinigines, susimokant už šildymą.

Reprezentatyvi užsienio turistų iš vienuolikos šalių apklausa rodo, kad labiausiai teigiamus įspūdžius iš Lietuvos išsiveža Jungtinių Valstijų, Latvijos ir Estijos turistai. O vidutinė viešnagė Lietuvoje trunka apie keturias dienas.Interviu su Lenkijos saugumo ekspertu bei buvusiu šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose Mareku Magierowskiu.Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukaustė stiprūs šalčiai, kurie vilioja pasivaikščioti ant užšalusių vandens telkinių, tačiau specialistai siunčia labai aiškią žinutę: lipti ant upių ledo labai pavojinga.Pernai Klaipėdos uoste fiksuota daugiau nei 150 atvejų, kai laivybos saugumui grėsmę kėlė iš Rusijos skleidžiami GPS signalų trikdžiai.Olimpiečių cikle – biatlonininkas Karolis Dombrovskis.Ved. Rūta Kupetytė

Žemiausia oro temperatūra Lietuvoje buvo registruota Šeduvoje. Čia šalo iki 34 laipsnių šalčio.Dalyje JAV teisingumo departamento paviešintų su mirusiu seksualiniu nusikaltėliu Džefriu Epsteinu susijusių dokumentų minimas ir sekmadienį pareiškimą išplatinęs verslininkas Valdas Petreikis sako šia tema daugiau komentarų neteiksiantis.Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus vadovas daktaras Linas Darginavičius sako, kad medikams jau tenka padėti šalčio aukoms. O spaudžiant tokiam speigui, nušalti galūnes galima per kelias minutes.Siekdamos pagerinti mokymosi rezultatus, savivaldybės dengia išlaidas korepetitoriams. Ne pirmus metus tokią praktiką taikantys regionai stebi naudą - taip ne tik iš dalies išsprendžia mokytojų trūkumo problemą, bet ir gerėja brandos egzaminų rezultatai.Ved. A. Kavaliauskas

Aktyvus jaunimo įsitraukimas, dalyvaujant mitinguose ir lydint politikus jų kelionėse po Lietuvą, kelia karštas diskusijas. Vieni džiaugiasi prabudusiu aktyvumu, kiti sako, kad jaunimas savarankiškai to sugalvoti negali ir piktinasi protesto formomis. Klausimų kelia ir policijos vaidmuo šiuose įvykiuose. Kodėl prabudęs jaunimo pilietinis aktyvumas kelia aistras visuomenėje?Šia tema diskutavo: projekto „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, komunikacijos ir pilietiškumo ekspertas Aidas Petrošius, portalo „Jarmo“ redaktorius, žmogaus teisių aktyvistas Jonas Valaitis ir Kauno apskrities policijos vadovas Mindaugas Akelaitis.Ved. Jurga Tvaskienė.

JAV vykusiame „Sundance“ kino festivalyje Andrius Blaževičius už naujausią filmą „Skyrybos karo metu“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.„Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir internetu, o netrukus praplės veiklą ir naujuose namuose Kaune.Filipinų sostinė Manila prisijungė prie „Portals“ skultptūrų tinklo ir tapo šeštąja vieta pasaulyje, kur atverta ši instaliacija.VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė apdovanojimų „Turizmo sėkmingiausieji“ nugalėtojus. 2025 metų turizmo traukos vietove karūnuoti Plateliai. Ekskursija „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“ buvo paskelbta ryškiausia 2025 metų pažintine kelionių po Lietuvą patirtimi.„Klova „Pilėnus“ labai mylėjo“, – sako neseniai išleistos knygos apie kompozitorių Vytautą Klovą autorius Paulius Andriuškevičius. Sausio 31 d. pasitinktas lietuvių operos klasiko Vytauto Klovos šimtmetis.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrė paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“Domanto Razausko Muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Pasaulį neramina Nipos virusas, staigus jo protrūkis fiksuotas Indijoje. Lietuvos tarnybos teigia, kad nėra pavojaus, jog virusas būtų įvežtas į Lietuvą su gyvūnais ar gyvūninės kilmės produktais. Kas yra Nipos virusas ir kiek dėl jo verta nerimauti?Šiemet sniego ypatingai daug, todėl gyventojams nerimą kelia išpilami druskos kiekiai. Kiek jos išpilta ir ar iš tiesų jos tiek daug reikia?Jau greitai gyventojus nemaloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra.Be Amerikos pagalbos Europa gali apsiginti tik savo svajonėse, šią savaitę pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Apie tai, kokios šiuo metu Europos galimybės, kokios ginkluotės reikia ir kodėl jos Europa neturi – pokalbis su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.Olimpiečių rubrikoje - pasakojimas apie Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse besivaržysiančią slidininkę Eglę Savickaitę.

Kaip šalčius išgyvena po rusų antskrydžių be šilumos, elektros ir vandens likę Kyjivo gyventojai?Ved. Agnė Skamarakaitė.

Šiomis dienomis po Rusijos atakų beveik pusė Kyjivo, spaudžiant keliolikos laipsnių šalčiui, liko be šildymo. Dalis pastatų kairiajame sostinės krante – be vandens. Kaip išgyventi miesto daugiaaukštyje žiemą, kai nėra elektros ir šildymo? Ukrainoje šiuo metu esanti Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič.Ved. Darius Matas

Penktadienį (sausio 16 d.) Tiek Pinigų vedėja Simona papasakos apie jau nuo šių metų atsirandančią galimybę pasidomėti savo kolegų atlyginimu bei kaip ši sistema veiks. Aptars Donaldo Trumpo muitus, kurie gali paliesti Lietuvą ir kas dar neaišku net ekonomistams. Taip pat papasakos ir diskusijas apie tai, kodėl šiemet nuosavas būstas gali tapti net neįperkamu ir kokios yra siūlomos išeitys.

Ingrida Bagočiūnienė – vienintelė auksuotų meno kūrinių restauratorė Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse. Kuo unikali ir kodėl tokia reta ši profesija?Į Lietuvą sugrįžus šaltai žiemai ir speigams, tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vietovių jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos.Saugus sportavimas lauke žiemos metu. Kaip tinkamai pasiruošti fiziniam aktyvumui lauke? Kokią aprangą ir avalynę rinktis skirtingomis oro sąlygomis, siekiant išvengti traumų ir peršalimo?Prūsų kalbos tyrėjas Vytautas Rinkevičius sako, kad prūsų kalbą galima laikyti atgimusia kalba. Kiek yra išlikusių senųjų prūsiškų tekstų, kaip jie padeda pažinti šią kalbą bei kokie ryšiai sieja lietuvių ir prūsų kalbas?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Studijoje apsilankė Redakcijos žurnalistai Birutė Dovidonytė ir Ignas Kinčinas. Visai neseniai jie išleido  žurnalistinį tyrimą apie šnipus veikiančius prieš Lietuvą ( https://www.youtube.com/watch?v=NDB16L9IdM8 ) Pakalbėjom apie šį tyrimą,  apie LRT likimą, KGB agentų sąrašą, apie laisvą žurnalistiką rusijoje.Support the show

Apie vis šaltėjančius orus - pokalbis su sinoptiku.Užsienio naujienos, pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Radijo dokumentikos anonse: pasakojimas apie Lietuvos musulmonų bendruomenę, kasmet po Naujų metų šventimo Vilniuje sutvarkančią Katedros aikštę.Gidas iš Kaišiadorių Rolandas Kriugžda per penkerius metus ketina visose 60-yje savivaldybių suorganizuoti po žygį ir taip būti aplankęs visą Lietuvą. Pirmasis žygis šiandien Elektrėnuose. Daugiau apie tai rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Rubrikoje „Smegenų DNR“ neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakos, kaip mokslas aiškina dėmesingumą ir jo praktikas.Pokalbis medikais ir pareigūnais apie tai, kiek šalčiai jau pridarė bėdų ir kaip elgtis, kad jų nepridarytų.„Olimpinio dienoraščio“ autorius Tautvydas Meškonis tęsia pokalbį su pirmuoju lietuviu, tapusiu žiemos olimpinių žaidynių čempionu – biatlonininku Algimantu Šalna.Kodėl Elono Musko kompanijos sukurta dirbtinio intelekto platforma Grok šią savaitę sukosi skandaluose?Dar viena tema Ryto garsuose - skiepai nuo žmogaus papilomos viruso. Kai kurie tėvai socialinių tinklų grupėse dalijasi sprendimu neskiepyti savo vaikų, bet medikai primena, kad šis virusas gali sukelti vėžinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams. M. Kalinauskaitės reportažas.

Kapčiamiesčio bendruomenei paprašius valstybės institucijų užtikrinti psichologų paslaugų prieinamumą ir emocinę pagalbą gyventojams, sveikatos apsaugos ministerija į Kapčiamiestį rengiasi siųsti mobiliąsias psichikos sveikatos specialistų grupes.Į Lietuvą atkeliavęs ciklonas vėl pažėrė daug sniego, daug kur pusto. Kelininkai įspėja, kad eismo sąlygos sunkios.Lietuvoje atšalus orams ir Lietuvą nuklojus sniegui, ypač aktualus tapo klausimas, kas privalo rūpintis sniego valymu daugiabučių namų teritorijose.Turkijoje šiomis savaitėmis vyksta tradicinis kupranugarių imtynių festivalis. Tai beveik 2,5 tūkst. metų skaičiuojanti tradicija, kuri ir šiandien Vakarų ir Pietvakarių Turkijoje sutraukia minias smalsuolių.Migracijos departamento vadovo poste Eveliną Gudzinskaitę šią savaitę pakeitė teisininkė Indrė Gasperė. Pasak vidaus reikalų ministro, migracijos departamentas šiandien veikia itin sudėtingoje ir dinamiškoje aplinkoje.Ved.Rūta KupetytėVed. Rūta Kupetytė

Lietuvos kariuomenė fiksuoja plintančias melagienas ir dezinformaciją apie planus steigti poligoną Kapčiamiestyje. Melagingos žinutės apeliuoja į žmonių emocijas, manipuliuojama istorine atmintimi. Viešąją erdvę stebintys kariuomenės analitikai sako, kad kelių asmenų grupė dezinformaciją skleidžia ir oficialiuose Dzūkijos kanaluose.Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas sako besitikintis, kad daliai žmonių pasitraukus iš sistemos, ilgainiui dalyvavimas sistemoje vėl augs.Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir aptarė transatlantinius santykius bei pasirengimą priimti Vokietijos brigadą.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad tautinių mokyklų pradinėse klasėse šiuo metu galiojanti tvarka, kai lietuvių kalbos pamokų yra mažiau nei gimtosios kalbos, prieštarauja įstatymams.Užsienio investuotojai į Lietuvą užsuka vis rečiau, rodo statistika.Vakarų ir centrinę Europą užklupus žiemiškoms pūgoms, ne vienoje šalyje stojo automobilių, traukinių ir lėktuvų eismas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Aušra, kuri rašo, kad jai kaip gyventojai trūksta informacijos, kur dėti seną gesintuvą. Ir kaip reiktų elgtis bute kilus gaisrui.Jungtinės Tautos vakar išreiškė didelį susirūpinimą dėl dramatiškos Jungtinių Valstijų operacijos Venesueloje ir perspėjo, kad ji akivaizdžiai „kenkia pagrindiniam tarptautinės teisės principui“. Taip pat, pabrėžė, kad valstybės neturi grasinti ar naudoti jėgos prieš bet kurios valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę. Kokiais atvejais tarptautinė teisė leidžia šalims panaudoti jėgą?Prieš šeimą smurtavę vyrai, pagalbą randa mokymuose. Anot specialistų, nesmurtinio bendravimo ir santykių gerinimo mokymai padeda žmonėms ištrūkti iš smurto rato, tačiau apgailestauja, kad pagalbos kreipiamasi retai. Kasmet per visą Lietuvą juose dalyvauja vos daugiau nei 100 žmonių.Kaune neseniai duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta „Medinės skulptūros galerija", kurioje šiuo metu galima pamatyti medžio drožėjo Valerijaus Kunigelio skulptūrų ir fotografo Mariaus Čepulio nuotraukų - kurį su grandininiu pjūklu kurtos skulptūros nustebino.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Lietuvos ir Latvijos tarnybos aiškinasi, kas ir kodėl galėjo pažeisti Baltijos jūroje esantį Lietuvą ir Latviją jungiantį optinį kabelį.Lietuvos valdžia toliau kalbasi su gyventojais, šalia kurių nuspręsta statyti karinius poligonus. Krašto apsaugos ministerijos atstovai artimiausiu metu ketina vykti į Jurbarko rajoną, kuriame bus plečiamas Tauragės rajone esantis karinis poligonas.Aktualus klausimas. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet daugiau žmonių gali bandyti įsigyti nekilnojamojo turto, nes dalis gyventojų planuoja atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, auga dalies žmonių pajamos, bus galima dvigubai greičiau parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Kaip vertinate padėtį nekilnojamojo turto rinkoje – galbūt ketinate parduoti savo turimą turtą arba įsigyti naują?Venesuelos gyventojai švenčia, Jungtinėms Valstijoms šeštadienį sulaikius komunistinės šalies prezidentą Nikolą Madurą ir jo žmoną. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas įspėja valdžioje liekančius Maduro šalininkus, kad jeigu jie nesielgs taip, kaip liepta, šaliai tai kainuos labai brangiai. Koks Venesuelos likimas?Šilutėje senjorams organizuojami specialūs saugaus vaikščiojimo ledu ir traumų prevencijos užsiėmimai.Ved. Edvardas Kubilius

Nuo šių metų pradžios „Regitroje" bus galima rinktis papildomas Europos Sąjungos kalbas vairavimo teorijos egzaminui – ispanų, prancūzų ar lenkų. Toks sprendimas buvo priimtas dar praėjusiais metais siekiant stiprinti nacionalinį saugumą bei mažinti išorės grėsmių poveikį, tačiau jo įsigaliojimas buvo atidėtas.Premjerės Ingos Ruginienės, gavus vienos mamos laišką, kad vaiko priežiūros atostogos nėra tinkamas pavadinimas, paskelbtas konkursas, kuriame gyventojai kviesti siūlyti alternatyvius variantus, sulaukė beveik aštuonių šimtų siūlymų. Tarp jų ir juokingi pavadinimai: pampersinės, tėvystės lažas ar darbymetis be piniginio atlygio. Ar reikia keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimus?Garsių prekių ženklų klastotės Lietuvą pasiekia vis dažniau. Klaipėdos muitininkai sulaikė didelę padirbtų drabužių siuntą. Nors tokios prekės vilioja mažesne kaina, pirkėjai dažnai nepagalvoja, kokią žalą tai daro ekonomikai ir sąžiningam verslui.Nuo šiandienos pensijų kaupimo bendrovėms jau galima teikti prašymus nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje ir atsiimti savo pinigus. Tai bus galima daryti dvejus metus be papildomų apribojimų. Kaip pateikti prašymą, kada bus grąžinami pinigai?Pasibaigus šventėms daugelis gyventojų atsisveikina su Kalėdų eglutėmis, tačiau ne visi žino, kur jas galima palikti tinkamai. Vilniečiai kviečiami nupuoštas eglutes nešti į artimiausią jų surinkimo vietą. Savivaldybės ir atliekų tvarkytojai primena – nupuoštų žaliaskarių negalima mesti prie mišrių atliekų konteinerių ar palikti bet kur. Kur ir kaip šiemet atsisveikinti su eglute?Ved. Rūta Kupetytė

„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kurią apsigynė Oksfordo universitete. Kodėl dabartinę Lietuvą galime vadinti istoriniu aukso amžiumi, o gal tai tik dar viena stotelė ilgame virsmų kelyje? Kokia būtume šalis, jei ne okupacija ir pasauliniai karai?Ved. Ignas Klėjus.

Prezidentas Gitanas Nausėda skelbia, kad susitikime su Seimo frakcijų vadovais rasta išeitis dėl LRT pataisų. Pasak Nausėdos, valdantieji pažadėjo atsisakyti skubos, o opozicija – atsiimti šimtus ironiškų pasiūlymų, kuriais buvo stabdomas pataisų priėmimo procesas.Į laisvę paleisti ir į Lietuvą atvykę Baltarusijos politiniai kaliniai teigė besiviliantys, kad pradėtas išlaisvinimo procesas bus tęsiamas.Naujienų agentūra „Associated Press“ skelbia, kad dviejų NATO žvalgybos tarnybų duomenys rodo, jog Rusija kuria naują priešpalydovinį ginklą, nukreiptą prieš sistemą „Starlink“. Žvalgybos duomenimis, tai vadinamasis „erdvinis“ ginklas, kurio metu į orbitą paleidžiami šimtai tūkstančių mažų, didelio tankio sviedinių.Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojams pristatytas planuojamas poligonas.Gruodis – pats darbymetis tiems, kurie įkūnija Kalėdų senelius, elfus ar kitus šventinius personažus. Jie kviečiami į darželius, mokyklas, įmonių vakarėlius ir privačias šventes. Kainos labai įvairios, tačiau pusvalandžio ar valandos Kalėdų senelio pasirodymas paprastai atsieina nuo 100 iki 150 eurų.Ved. A. Kavaliauskas

Švenčių dienomis poliklinikos ir šeimos medicinos centrai nedirba, o netikėtai pakilus temperatūrai, suskaudus gerklei ar atsiradus kitam sveikatos sutrikimui dažnam kyla klausimas: kur kreiptis pagalbos? Pokalbis su VLK Gyventojų aptarnavimo departamento patarėja Vaida Bernotiene.Į Lietuvą atvykę užsieniečiai susiduria su diskriminacija, o jos pasekmės – gyvenimas prasčiau prižiūrimame būste, didesnė nuomos kaina ir didėjanti socialinė atskirtis. Tai atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas.Rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“ pasakojimas apie aviamechanikos studentą Kiprą Kisielių iš Kauno, kuris dalyvavo visuose 4 protestuose už laisvą žodį Vilniuje ir sako protestuosiąs tiek, kiek reikės.Aktorius, pedagogas Vytautas Kontrimas ir jo žmona, programuotoja indė Malini šventinį laikotarpį pradeda jau lapkritį – nuo Divalio šventės. Tai laikas, kai kviečiama sustoti ir tamsoje ieškoti šviesos.Ved. Rūta Kupetytė

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui atidėti Užimtumo įstatymo pataisų svarstymą, daugiau nei 1000 neįgaliųjų gali netekti darbo. Komiteto pirmininkas K.Bilius sako, kad šiam tikslui Vyriausybė neskyrė pinigų.Seimas praėjusią savaitę sugriežtino bausmes už kontrabandos gabenimą pavojingu būdu. Bausmė gresia ir už taip atgabentų kontrabandinių cigarečių pirkimą. Ar dide bausmės sutramdys kontrabandininkus? Ar reikia greičiau bausti ir kontrabandinių prekių pirkėjus?Užsienio reikalų ministras K.Budrys tikisi, kad po JAV ir Baltarusijos derybų Minskas laikysis pažado ir nustos siųsti kontrabandinius balionus į Lietuvą.Prasideda kampanija prieš sukčiavimą „Padėk ragelį“.Ukraina šalies viduje kovoja ir su didžiule korupcija. Apie tai pranešančio šalies visuomeninio transliuotojo „SuspiLne“ vadovas Mykola Černotyckis sako nesusiduriantis su politiniu spaudimu, nors transliuotojas kalba visomis Vyriausybei nepatogiomis temomis.

Vietinis turizmas klesti, po Lietuvą vis daugiau keliaujama, keičiasi mūsų įpročiai, paslaugų kartelė kyla aukštyn. Turistai, keliautojai, lankytojai ar svečiai pasiskirsto pagal poreikius ir galimybes. Vieni nori giliau pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą, paveldą bei tradicijas, kiti Lietuvos ieško per potyrius, pojūčius, kvapus, garsus, skonius. Lėtasis turizmas vis labiau smelkiasi į mūsų sampratą ir išstumia skubą. Vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė: kokios keliavimo mados laukia kitais metais?Vilniaus rajone, Bezdonyse, duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse gamtos ir patirčių sensorinė erdvė SANCTUM. Čia persipina mokslo inovacijos, netradiciniai gamtos patyrimai, somatinės praktikos, kūryba bei šiuolaikinė psichologija. SANCTUM centro įkūrėja Lina Tvarijonavičienė, laukiniško maisto virtuvės šefė Akvilė Petniūnaitė ir garso terapijos praktikai Agnieta Jonikienė bei Darius Jonikas.Šalia Dzūkijos nacionalinio parko lėto ir ramaus poilsio kviečia naujai įsikūrusi inovatyvi SPA rezidencija „Aukštoji Liškiava“. Pirtys, lietaus ir akmenų terapijos, vandens procedūros, ritualai, žiemą vasarą maudynės po atviru dangumi ar kriokliu – miesto žmogų ramina, ilsina protą ir paruošia naujiems darbams bei kūrybai. Apie naująją SPA rezidenciją „Aukštoji Liškiava“ pasakoja Sonata Bagdzevičienė, apie gamtos virtuvę – šefė Kamilė Valukynaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vēl pirms bērns iemācās runāt, viņš apgūst ritmu un melodiju - to, kas veido ne tikai runu, bet arī mūziku. Tikpat agrīna kā mūzika bērna dzīvē, tā ir bijusi agrīna arī cilvēces attīstībā. Kopš pastāv cilvēce, pastāv arī centieni radīt mūziku - vai varbūt nē? Vai kāds māk atbildēt uz jautājumu, kad radusies mūzika? Ko saka arheoloģiskie atklājumi? Kādi ir senākie mūzikas instrumenti un kāpēc cilvēkam ir šī neapturamā vēlme radīt skaņu un klausīties to? Par mūzikas pirmsākumiem un skaņas klātbūtni cilvēka dzīvē raidījumā Zināmais nezināmajā saruna ar etnomuzikologu, Latvijas Universitātes profesoru Valdi Muktupāvelu un Latvijas Universitātes Uztveres un kognitīvo sistēmu laboratorijas vadītāju, profesoru Jurģi Šķilteru. Kāpēc cilvēkam ir vajadzība muzicēt, radīt mūziku un to uztvert? "Mūzika laikam ir universālākais izpausmes veids, kas cilvēkam gan ļauj pašizpausties, gan arī uztvert pasauli ar mūzikas palīdzību," vērtē Valdis Muktupāvels. "Protams, varbūt mākslinieki iebildīs - arī mākslas pasaule vizuāli ir. Pagaidām pētījumi, kurus es esmu redzējis, rāda, ka mūzikai piemīt savā ziņā universālāka iespēja kalpot gan cilvēkam, ietekmēt viņa emocijas, intelektuālos procesus, darboties kā pašizpausmei, arī kā komunikācijas līdzeklis, arī kā sabiedrības grupu noskaņošanās uz viena viļņa līdzeklis. Mūzikai šajā ziņā vislielākais spēks." -- Zinātnes ziņas par nozīmīgu atradumu Aizputē - atrasts matainā mamuta kaula fragments Kurzemē, Aizputē, senatnē pilnīgi noteikti klīduši mamuti, un šobrīd izdevies noteikt vecumu pirms aptuveni simt gadiem atrasta mamuta kaula fragmentam. Pašlaik tas ir īstens Aizputes Novadpētniecības muzeja dārgums. Te gan jāpiebilst, ka kaula fragments varētu būt nonācis muzejā pagājušā gadsimta 30. gadu otrajā pusē. Kā vēstīts žurnālā “IR”, vēlāk sekojusi muzeja slēgšana 50. gados, priekšmetu izceļošana uz Liepāju, Ventspili un Kuldīgu, tad atkal muzeja atjaunošana Aizputē, un pagājušajā gadā kaula fragments no Ventspils, tā teikt, atgriezies “mājās” Aizputē. Un tad atkal apstākļu sakritības rezultātā tas nonācis arheologa Mārča Kalniņa uzmanības lokā, un kopā ar citiem ekspertiem nolemts noteikt kaula vecumu ar radioaktīvā oglekļa datēšanas metodi. Tuvākā vieta šādu analīžu veikšanai ir Viļņas laboratorija Lietuvā, un tagad var teikt - mamuts, kam piederējis kaula fragments, dzīvojis pirms apmēram 43 tūkstošiem gadu. Tas ir krietni senāk, nekā Aizputes muzeja darbiniekiem šķitis. Bet kas vēl interesanti - laikā, kad Aizputes apkārtnē mituši mamuti, 180 kilometru attālumā uz dienvidiem - Karaļaučos, mūsdienu Krievijas teritorijā, - bijuši iedzīvotāji. Šobrīd arheologu Mārci Kalniņu interesē, vai cilvēki šajā laikā uzturējušies arī Latvijas teritorijā.