Podcasts about lietuv

Ką reiškia atstovauti Lietuvai, kai esi mažiau girdimas – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme? Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kurtumo negalią turinčių sportininkų pasiekimus, kasdienius iššūkius ir lygių galimybių trūkumą sporte.Kampanija pasakoja apie žmones, kurie savo rezultatais garsina Lietuvą, tačiau jų pergales dažnai užgožia didžiųjų sporto šakų naujienos. Ji kelia svarbius klausimus: kodėl Europos ir pasaulio čempionatuose medalius skinantys kurtieji sportininkai vis dar sulaukia mažiau dėmesio nei girdintieji? Kaip sportas tampa jų keliu į socialinę integraciją ir savarankiškumą? Ar Lietuvoje visiems sportininkams sudaromos vienodos sąlygos siekti aukščiausių rezultatų?Apie visa tai laidoje pasakoja Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas, buvęs profesionalus sportininkas Edvinas Kriūnas, kurčiųjų vyrų ir moterų krepšinio rinktinių vyriausieji treneriai Rolandas Rakutis ir Andrius Vaicekauskas. Gestų kalbos vertėja Inesa Mateikė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Europos dieną, gegužės 9-ąją, LRT RADIJUJE kalbamės apie Europą. Jos tapatybę, vietą besikeičiančiame, chaotiškame pasaulyje, galimybes gintis nuo vidaus ir išorės grėsmių, taikos užtikrinimo tikimybę. Taip pat apie mus, Lietuvą, kaip europiečius.Laidoje dalyvauja VU TSPMI partnerystės docentas Vytis Jurkonis, istorikas Marius Ėmužis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius, sociologė, mokslų daktarė Rūta Žiliukaitė, Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kolegos Prahoje, Briuselyje, Kyjive.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija vykstančiame gegužės 9-osios dienos minėjime bandys pateisinti savo nusikaltimus, o tai verta tik paniekos. Valstybės saugumo departamentas anksčiau skelbė, kad artėjant Rusijos švenčiamai Pergalės dienai, fiksuojama išaugusi šios šalies žvalgybos tarnybų prieš Lietuvą organizuojamų diversijų, provokacijų ir informacinių atakų tikimybė. Prezidentas sako, kad mes rengiamės provokacijoms.Sukanka 80-imt metų, kai sąjungininkams pasirašius Vokietijos kapituliacijos aktą, baigėsi Antrasis pasaulinis karas Europoje. Lietuvoje aukų pagerbimo ceremonija buvo surengta Macikuose. Šiame Šilutės rajono kaime 1941-ais metais buvo įkurta nacių karo belaisvių stovykla, o 1945-ais metais sovietai buvusioje nacių stovyklos teritorijoje įkūrė karo belaisvių lagerį. Teigiama, kad Macikų lageriuose žuvo apie 6-is tūkstančius įvairių tautybių žmonių.Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigia, kad Rusija kišasi į Lenkijos prezidento rinkimus, jo teigimu Rusijos žvalgybos aktyvumas Lenkijoje padvigubėjo palyginus su praėjusiais metais.Seimo surengta palaikymo akcija už reprodukcinės sveikatos įstatymą. Akcijoje dalyvavęs, anksčiau akušeriu-ginekologu dirbęs, medicinos mokslų daktaras Vytautas Klimas sako, kad priimti įstatymą yra svarbu dėl moterų teisių ir jų sveikatos.Seimas nusprendė, kad greičio matuoklių įrengimu ir priežiūra rūpinsis Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Siūlymas riboti greičio matuoklių skaičių keliuose buvo atmestas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Molėtų kraštui šie metai ypatingi. Po 600 metų į Lietuvą grįžta palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos.Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija.Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones.Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu.Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris klausia, ką daryti jei iš anksčiau yra likę nepanaudotų vienkartinių transporto bilietų, įsigytų su studentiška nuolaida.Žemaitijos sostinė Telšiai garsėja meškų skulptūromis. Masčio ežero pakrantėje šį pavasarį pristatyta dar viena bronzinė meškutė - skirta skautams.Kokius verslus kuria į Lietuvą gyventi atsikraustę užsieniečiai? Siekiant padėti talentams atrasti naujas galimybes, užsieniečių relokacijos ir integracijos centre „International House Vilnius“ nuo šiol bus teikiamos nemokamos verslo ir finansų planavimo konsultacijos.Šiandien - žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės filmo apie prof. Vytautą Landsbergį „Pokalbininkė ir profesorius“ premjera. Dokumentiniame portrete – istorinė asmenybė, politikas, menininkas ir nepaprastas žmogus, apie kurį, pasak filmo kūrėjų, daugelis lietuvių turi savo nuomonę.Ved. Darius Matas

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis užsimena, kad jo vadovaujama partija gali Seime nebalsuoti pagal valdančiosios koalicijos sutarimus. Taip Seimo pirmininkas reaguoja vakar parlamentarams nepanaikinus socialdemokrato Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės vadinamojoje čekiukų byloje. Pasak Skvernelio, koalicijos partnerių teatras demokratams nepriimtinas.Apeliacinis teismas moterį nušovusio pareigūno Dariaus Šerpyčio byloje nusprendė iš naujo atlikti įrodymų tyrimą.Lietuvoje buvo testuojama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.Septyniems Lietuvos paplūdimiams šiemet suteiktos Mėlynosios vėliavos. Mėlynąją vėliavą šiemet iškels centriniai Nidos, Juodkrantės bei Preilos paplūdimiai, taip pat Palangos Birutės parko paplūdimys bei Vilniaus Balsio ežero, Valakupių I ir II paplūdimiai. Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija.Ved. Madona Lučkaitė

Vidutiniškai per metus ES žmogus įsigyja apie 19 kg tekstilės, maždaug tiek išmeta – šis kiekis pripildytų didelį lagaminą. Siekiant suvaldyti milžiniškas gamybos ir vartojimo apimtis, šiemet Bendrijoje įsigaliojo reikalavimas tekstilę rūšiuoti atskirai. Tačiau kiekvieno žmogaus išmetamą pilną lagaminą valstybėms išrūšiuoti sudėtinga – pavyzdžiui, atliekų kalne skęstanti Švedija dalį tekstilės eksportuoja... į Lietuvą.Kodėl? Kaip Lietuvai sekasi tvarkytis su tekstilės atliekomis? Kokios kitos iniciatyvos populiarėja ir kaip problemą spręsti gali padėti dirbtinis intelektas? Apie tai – laidoje.Autorė Karolina Panto

Ukrainos ir Lietuvos parlamentarų susitikime nedalyvaus „Nemuno aušros“ atstovai. Konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, Remigijaus Žemaitaičio partijos nepageidavo patys ukrainiečiai. Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovai teigia, kad pats Seimas sudarė tokią delegatų grupę.Minint Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Kaune Ąžuolyno bibliotekos lankytojams - išskirtinė galimybė - pasitelkus virtualią realybę pavartyti vienintelį pasaulyje išlikusį Sarbievijaus leidinį „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai“.Į Lietuvą atvyko kylanti NBA krepšinio lygos žvaigždė Matas Buzelis. Dėl žaidimo rinktinėje šią vasarą abejojantis Čikagos „Bulls“ krepšininkas teigia, jog dėl rinktinės nieko nežino, o jos vadovas Linas Kleiza sako, kad Buzelis už Lietuvą žais, tačiau neaišku kada.Perspėjame, kad artimiausiomis naktimis numatomos stiprios šalnos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Atvejai, kai žmonės pirkdami nekilnojamąjį turtą sumoka avansą, o vėliau paaiškėja, kad būstas pardavėjui nepriklauso.Tęsiame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė ir aptarsime iniciatyvas, pilietiškumo, pilietinio pasipriešinimo ar atsparumo įvairioms grėsmėms didinimui.Galvos skausmo tipai ir priežastys.Senovės Baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Molėtų krašto muziejus kviečia į pirmosios pavasario žalumos šventę „Jorę“.Ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Nerijus Sukackas spėja ir ūkininkauti.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Pavasaris – metas pasirūpinti daigais. Vieni juos augina patys, kiti perka iš jau patyrusių augintojų. Šiaulių rajono jaunasis ūkininkas Deividas Matjošaitis daržovių ir uogų daigus augina jau ilgiau nei 5-metį. Kaip sako ūkininkas, labiausiai pasiteisinusi jo idėja yra daigų prekyba elektroninėje parduotuvėje. Daigus išvežioja po visą Lietuvą, išskyrus Kuršių neriją.Turint pieno ūkį, lengvų kelių nebūna, reikia ieškoti geriausių sprendimų, kaip išsilaikyti. Tokį sprendimą rado Vytauto Lėckaus šeima. Pirmiausia Lėckų šeimos ūkis priklauso ūkininkų susivienijimui „Riebus pienas“, tai leidžia stipriau jaustis atstovaujant savo interesus. Be to, dalį pieno ūkininkai atiduoda supirkėjams, iš kitos dalies yra gaminami įvairiausi sūriai.Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Biokuro gamybos apimtys ūkiuose plečiasi. Tunise ekologiški briketai pradėti gaminti iš alyvuogių išspaudų. Alyvuogės Šiaurės Afrikoje auginamos jau šimtmečius, tačiau energetikoje pradėtos naudoti palyginti neseniai. Ūkininko sūnus Jasinas Chelifis beveik dešimtmetį ieškojo būdų, kaip išgauti kuo pigesnį kurą. Ir visai neseniai – jam pavyko.Ved. Rūta Simanavičienė

Per savo asmenines patirtis Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas šokio spektaklyje CLAP&SLAP nagrinėja sudėtingą ir paralyžiuojančią įtampą Rytų Europoje.Koks yra senųjų dvarų likimas ir kokia ateitis? Apie Europos dvarų istoriją, kultūrą ir paveldą tarptautinėje konferencijoje diskutuos Europos mokslininkai. Kalbamės su viena iš renginio organizatorių VDU Kavolio instituto mokslininke, dr. Aušra Vasiliauskiene.Paauglė Ema susiginčija su šeima. Ji jaučiasi nesuprasta ir pagalvoja, jog ir pati norėtų kitų nesuprasti. Jos noras netikėtai išsipildo ir Ema atsiduria pasaulyje, kur visi aplinkiniai kalba jai nesuprantama kalba. Naujausias Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Ką sakai?“ narplioja paauglių santykius su aplinkiniais. Apie prarastus ryšius kolegei Agnei Bukartaitei papasakojo spektaklio kūrėjai ir jaunieji aktoriai.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės Koncertu smuikui su orkestru. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Kaip išversti knygą, kurioje atsispindi tragiškos žmonių patirtys ir netekties skausmas? Kaip apie karą papasakoti vaikams? Ką gali papasakoti muzika? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė, vertėja iš ukrainiečių kalbos Donata Rinkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Jurbarko rajono ugniagesiai teiks mokamas paslaugas gyventojams. Rezerviniais automobiliais tai darytų tuo metu nebudintys ugniagesiai. Tokias galimybes savo nuostatose yra numačiusios ir kitų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai ir asociacijos nuo šiandien gali pretenduoti į 100 tūkst. eurų finansavimą projektams, skirtiems pritraukti daugiau užsienio turistų į Lietuvą.Šalies vaistinėse dėl tiekimo sutrikimų nelikus geležies preparato „Tardyferono“, žmonės teigia susiduriantys ir su pakaitalų trūkumu.Šią savaitę šventuoju bus paskelbtas italas Karolis Akutis. Jis mirė būdamas dar paauglys, bet prieš mirtį sukūrė katalikišką svetainę ir garsėjo giliu tikėjimu. Tai – pirmasis Y kartos atstovas, kuris bus paskelbtas katalikų šventuoju.Ved. Karolina Panto

Seime kelią skinasi siūlymas riboti greičio matuoklių skaičių. Kaip vertinate idėją riboti ir mažinti greičio matuoklių skaičių Lietuvoje?Tęsiame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Aiškinamės, kas turėtų padėti žmonėms su negalia ir ypač tiems, kurie negali judėti?Sukanka 4 metai, kai Seimas priėmė įstatymą, įpareigojantį žmones ženklinti savo augintinius ir juos užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Kaip sekasi ženklinti savo augintinius – šunis, kates ir šeškus?Reportažas iš Ukmergės, kur nukeliavo žurnalisto Valdo Puteikio paroda „Mano Prancūzija: 25-eri meilės metai”.Ved. Edcardas Kubilius

Artėjant Velykoms, kai eismas Lietuvos keliuose tampa intensyvesnis, o gyventojai keliauja pas artimuosius, policija visoje šalyje jau šiandien pradeda rengti vairuotojų reidus, tikrinimus, siekdama užtikrinti eismo saugumą ir sumažinti skaudžių nelaimių riziką.Į Lietuvą atėjus ankstyvai vasarai, vakar fiksuotas naujas balandžio 17 d. aukščiausios oro temperatūros rekordas. Kazlų Rūdoje oras įkaito net iki daugiau nei 28-ių laipsnių. Ankstesnis šios dienos rekordas užfiksuotas prieš pusšimtį metų Dūkšte, tuomet temperatūra pakilo iki 23,5 laipsnių. Kaip jus ir jūsų aplinką veikia tokie ekstremalūs temperatūrų pokyčiai?Europos centrinis bankas vakar dar kartą 0,25 procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 2,25 procento. Ekspertai sako, kad tokį Centirnio banko sprendimą nulėmė Donaldo Trumpo muitų politika.Samdinius vergais laikiusius atrakcionų parko verslininkus teismas siunčia į kalėjimą. Nuteistieji Čekijos piliečiai vyras ir žmona. Darbuotojus mušusiam jų vyriausiajam sūnui Apeliacinis teismas bausmę sušvelnino, įkalinimą atidėjo dvejiems metams. Tačiau realias įkalinimo bausmes gavę nuteistieji iki šiol vaikšto laisvėje, nors teismo sprendimas įsigaliojo vasario pabaigoje. Darbuotojus vergais laikiusią čekų šeimą gynė trys advokatai, dabar jie ruošia apeliacijas Aukščiausiajam teismui.Socialiniame tinkle viena mama teigia pasibaisėjusi gydytojos elgesiu, kai į ligoninės priimamąjį atvežtą vėjaraupiais sergantį ir karščiuojantį sūnų medikai apžiūrėjo... lauke. Ligoninė savo ruožtu teigia pradėjusi vidinį patikrinimą, tačiau pabrėžia, kad buvo priežasčių, kodėl vaikas apžiūrai išvestas į lauką - esą nebuvo laisvų apžiūros kabinetų.Ved. Rūta Kupetytė

Finansų ministerija registravo mokesčių įstatymų projektus. Nekilnojamojo turto mokestį siūloma taikyti už brangesnį nei 40 tūkst. eurų būstą, bet koalicijos partneriai jau sako, kad riba per maža.Kyjive surengta atsisveikinimo ceremonija su Tomu Valantėliu. Lietuvis karys žuvo kovo mėnesį, netoli Kupiansko miesto, tačiau ištraukti jo palaikus iš mūšio lauko užtruko. Dabar palaikai bus kremuoti ir parvežti į Lietuvą.LRT radijui paviešinus apie tai, kad Ukrainos-Lietuvos prekybos rūmų Vilniuje vadovė pelnosi iš eksporto į Baltarusiją, sureagavo valdžia. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo aiškintis, ar leidimas suteiktas teisėtai, situaciją aiškinasi ir kitos tarnybos. Žinoma tai, kad Kristinos Laimos Aleknienės įmonė šiais metais eksportuos milijonų vertės medicinos prekes į Baltarusiją, kurios pateks į valstybines gydymo įstaigas. Tai šokiravo Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius.Socialinio būsto gyventojams tenka palaukti kelerius metus. Vien Vilniuje eilėje prie tokio būsto laukia daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių. Sostinė imasi iniciatyvos socialinį būstą įrenginėti apleistuose bendrabučiuose. Šiandien vienas toks atvertas gyventojams Lazdynuose. Kaip kitur Lietuvoje ketinama spręsti socialinio būsto trūkumo problemą?Ved. Liepa Želnienė

Mokesčių pertvarkos projektą registravusi Finansų ministerija pasiūlė nekilnojamojo turto mokestį vienam asmeniui taikyti nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės. Ministerija taip pat siūlo nuo 9 iki 21 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.Iš padidintų mokesčių, per metus tikimasi surinkti apie 600 milijonų eurų.Kyjive surengta atsisveikinimo ceremonija su fronte žuvusiu kariu Tomu Valantėliu. Dabar kario laikai grįš į Lietuvą.Amerika nepasirašys pareiškimo, smerkiančio Rusijos raketų smūgį Ukrainos Sumų mieste. Aiškinsimės kodėl Donaldas Trampas viešai nepripažįsta to, kas akivaizdu.Ukrainos-Lietuvos prekybos rūmų Vilniuje vadovė pelnosi iš eksporto į Baltarusiją, sužinojo LRT radijas. Kristinos Laimos Aleknienės vadovaujama įmonė šiais metais eksportuos milijonų vertės medicinos prekes į Baltarusiją, kur pateks į valstybines gydymo įstaigas. Tai šokiravo Lietuvoje gyvenančius ekspertus, kurie primena, kad Baltarusijoje gydomi fronte sužaloti rusijos kariai. Po gydymo jie paprastai keliauja atgal į frontą.Ved. Andrius Kavaliauskas

EK pradėjus pažeidimo procedūrą prieš pavėlavusią Lietuvą, Seimas pagaliau perkėlė europinę PVM direktyvą į nacionalinę teisę. Sako, tai buvo skola smulkiajam verslui ir dabar ji grąžinta. Bet ką tai keičia? Ekspertų teigimu, daug ką – atsiras tikri ir netikri PVM mokėtojai. Tą turi žinoti visas verslas, kitaip gali patirti nuostoliŲ. Diskutuoja VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Prieš mėnesį Ukrainoje žuvusio lietuvio kario Tomo Valentėlio palaikai grįš į tėvynę. Jo kūną iš mūšio lauko netoli Kupjansko šiąnakt pavyko ištraukti.Europos Sąjunga sugalvojo kūrybingą atsaką - muitus gali taikyti tiems amerikietiškiems produktams, kuriuos gausiausiai eksportuoja būtent už Donaldą Trumpą balsavusios valstijos.Sveikatos apsaugos ministerija pristatė įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas. Privačių medicinos įstaigų atstovai sako, kad nauja tvarka atims iš žmonių teisę rinktis norimą paslaugą ar gydymą.Į Lietuvą koncertuoti atvykstanti rusijos estrados žvaigždė Kristina Orbakaitė praėjusiais metais pakvietimus į nemokamą savo koncertą Sankt Peterburge dalino vadinamosios specialiosios karinės operacijos dalyvių šeimoms. Ji ir pati ne karą lankėsi Ukrainos okupuotose teritorijose. Už tai jai, kaip ir kitiems rusijos atlikėjams, turėtų būti uždarytos Lietuvos sienos, tačiau Orbakaitę gelbėja dviguba pilietybė - ji turi lietuvišką pasą, nors neatsisakė Rusijos pilietybės. Kad Lietuvos pilietybė iš atlikėjos būtų atimta, klausimas kol kas nekeliamas.Lietuvos keliuose vyksta speciali policijos akcija, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas leistino važiavimo greičio viršijimo atvejams. Nors pareigūnai kovai su greičio mėgėjais pasitelkia įvairias priemones, tačiau tokių pažeidimų skaičius šalies keliuose - nemažėja. Pernai užfiksuota beveik milijonas kelių eismo taisyklių pažeidimų, o trečdalį iš jų sudarė greičio viršijimo atvejai.Ved. Liepa Želnienė

Iš mūšio lauko Ukrainoje paimtas praeitą mėnesį žuvęs lietuvis karys. Netoli Kupjansko žuvusio Tomo Valentėlio palaikai bus parvežti į Lietuvą.Amerikai įvedus 20-ies procentų muitus Europos Sąjungos prekėms, Briuselis rengia atsaką. Amerikai bus įvesti atsakomieji muitai plienui ir aliuminiui. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad svertų Europa turi ir daugiau, tačiau dėl muitų su Amerika reikia derėtis.JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos prekėms, į Ameriką reikšmingą dalį savo produkcijos eksportuojančios Lietuvos įmonės sako, kad šiai rinkai būtų sunku rasti alternatyvų.Sveikatos apsaugos ministerija pristatė įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas.Į Lietuvą koncertuoti atvykstanti Rusijos estrados žvaigždė Kristina Orbakaitė praėjusiais metais pakvietimus į nemokamą savo koncertą Sankt Peterburge dalino vadinamosios specialiosios karinės operacijos dalyvių šeimoms. Ji ir pati ne karą lankėsi Ukrainos okupuotose teritorijose. Už tai jai, kaip ir kitiems rusijos atlikėjams, turėtų būti uždarytos Lietuvos sienos, tačiau Orbakaitę gelbėja dviguba pilietybė - ji turi lietuvišką pasą, nors neatsisakė Rusijos pilietybės. Kad Lietuvos pilietybė iš atlikėjos būtų atimta, klausimas kol kas nekeliamas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Iš mūšio lauko Ukrainoje buvo paimtas praeitą mėnesį žuvęs lietuvis karys. Netoli Kupjansko žuvusio Tomo Valentėlio palaikai bus parvežti į Lietuvą. Studijoje – LRT žurnalistas Benas Gerdžiūnas.

Beveik trečdalis nuo 2023-ųjų pabaigos į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių sako susiduriantys su sunkumais įperkant maistą, teigiama paviešintoje JT Pabėgėlių agentūros ataskaitoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Seimas svarsto siūlymą daugiau tėvų leisti pasiimti mamadienių ir tėvadienių. Šiuo metu kartą per 3 mėn. vieną tėvadienį ar mamadienį gali pasiimti tėvai, auginantys vaiką iki 12 metų. Siūloma, kad papildoma atostogų diena priklausytų tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų.Aktualus klausimas. Liko mažiau nei mėnuo, kai dalį savo gyventojo pajamų mokesčio galite skirti nevyriausybinėms organizacijos ir politinėms partijoms. Kam jūs skiriate savo pajamų mokesčio dalį?Šalčininkuose iki politikės namų bus nutiestas asfaltas. Oficiali versija – atlieptas gyventojų prašymas. Tačiau vietos seniūnaitė atvirai pasakoja, kad keliuką iki kaimo suorganizavo pati politikė.Ne pirmą kartą sumuštas LGBT bendruomenės atstovas Gabrielius paskelbė paliekantis Lietuvą. Tokį sprendimą jis priėmė po to, kai Gabrielius, vaikštinėdamas Trakuose su savo vaikinu, buvo sumuštas. Ką daro Lietuva, kad LGBT žmonės nepatirtų homofobijos, jaustųsi saugūs ir neišvyktų gyventi į užsienį?Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdietė, kuri teigia, kad šilumos tiekėjas perdavė jos įsiskolinimą antstoliams, nors apie tai, kad yra skolinga, ji net nebuvo informuota.Ved. Edvardas Kubilius

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

Gamtininkai skelbia netikėtą žinią: Lietuva nuo šiol gali didžiuotis dar viena laukinių gyvūnų rūšimi. Kupiškio rajone, Mirabelio miške pavyko nufilmuoti meškos jauniklį.Pokalbis su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriumi Laimonu Daukša.

Pirmajame „Eurovizija 2025“ pusfinalyje – tikras dešrelių balius. Gausybė vyrų ir tik dvi moterys. Visgi visos 15 šalių kaunasi dėl išsvajoto bilieto į finalą: kam nusišypsos sėkmė gegužės 13 dieną?Savo išankstines prognozes pateikia Eurodienos komandos nariai: Austėja, Justas, Rytis ir Emilis.Temos:Mes STUDIJOJE (0:00);Eurodienos turas po Europą paskui Katarsį (2:20);Reakcija į pirmo pusfinalio pasirodymų eiliškumą (5:20);Kaip gimė šios prognozės? (11:25);Ryškiausi favoritai ir būsimi pusfinalio nugalėtojai (13:50);Turėtų nesunkiai patekti, bet o kas jei...? (19:30);Lenkijos mikrobangės iššūkis (31:45);Kas turi mažiausiai šansų žengti į finalą? (39:27);Kaimynų ištikimybė – ar tikrai latviai nebalsuoja už Lietuvą? (51:40);Kaip Norvegai Rytį papirko (54:05);Didžiausi pusfinalio neaiškumai (58:15);Galutinis verdiktas pusfinaliui (01:16:05);

Lankstūs, atsparūs dideliam šalčiui ir karščiui, savybėmis prilygstantys fotoaparatui ar net kompiuteriui – netolimoje ateityje išmanieji telefonai bus pritaikyti bet kokiems mūsų norams.Neringa skelbia miško sodinimo darbų pradžią – bendruomenė šiandien čia kviečiama prisijungti prie jau trečią kartą vykstančio miškasodžio. Šiais metais vyksiantys miško sodinimo darbai skiriami Kuršių nerijos įtraukimui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 25-mečiui paminėti.Pabradėje tęsiasi keturių dingusių Jungtinių Valstijų karių bei vikšrinės transporto priemonės gelbėjimo operacija. Karių pasigesta antradienį, jų pasigesta pratybų Generolo Silvestro Žukausko poligone.Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus 25-ių procentų muitus automobilių bei jų dalių importui, ekspertai sako, kad tai paveiks ir Lietuvą. Paskelbta, kad naujausi muitai įsigalios balandžio 2-ą dieną, o automobilių dalims taikomi mokesčiai turėtų prasidėti gegužę arba vėliau.Klaipėdoje išdalinti prestižiniai Lietuvos teatro apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“.Ved. Paulius Selezniovaas

Generalinė prokuratūra įtaria, kad pernai lapkritį Vilniuje įvykusią bendrovės DHL lėktuvo katastrofą lėmė piloto klaida. Siekiama pateikti įtarimus Ispanijoje besigydančiam lėktuvo pilotui. Prokuroras Darius Šneideris sako, kad lėktuvo avarija greičiausiai įvyko dėl išjungtos hidraulikos sistemos, kuri atsakinga už užsparnių išskleidimą.Vairuotojų Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, laukia pokyčiai. Viena pagrindinių naujienų – už šiurkščius KET pažeidimus vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų stabdomas ne tik toje šalyje, kurioje padarytas nusižengimas, bet visoje Bendrijoje. Vairuotojams numatyta ir daugiau permainų, tarp kurių – skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 15 metų.Ved. Liepa Želnienė

Saudo Arabijoje toliau tęsiasi susitikimas tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos atstovų. Anot šaltinių, kalbamasi apie galimų paliaubų Juodojoje jūroje sąlygų, o Ukrainos atstovai tikisi pokalbių rezultatus aptarti su amerikos delegacijos dalyviais.Vyriausybės kanceliarija įdarbino Informacinių technologijų valdysenos grupės vyriausiąjį patarėją Simoną Chadauską, kuris anksčiau dirbdamas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Informacinių technologijų skyriaus vadovu nesužiūrėjo milijoninių informacinių technologijų pirkimų.Prienų rajono savivaldybė praneša, kad pastaruoju metu rajone padaugėjo ketinimų nusižudyti skaičius. Situacija neramina, nes prieš save ranką kelia paaugliai. Apsinuodijusi aušinimo skysčiu mirė penkiolikmetė, jos bendraamžis dėl apsinuodijimo gydomas Kauno klinikose.Per Ramųjį vandenyną irkline valtimi plaukęs keliautojas Aurimas Mockus grįžo į Lietuvą. Daugiau nei šimtą keturiasdešimt dienų trukusios kelionės klaipėdietis nebaigė, nes Koralų jūroje pateko į itin galingą taifūną, o kovo 2-osios naktį jį išgelbėjo Australijos karinių jūrų pajėgų gelbėjimo laivas.Seime pradėti svarstymai ar reikia toliau mokėti specialias įsikūrimo išmokas iš užsienio atvykusiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Šonedēļ Eitanāzijā ceļojam plaši un tālu: Urbāns strādā lietainajā Portugālē, Mārtiņš relaksējas sniegotajā Zviedrijā, bet Annija dzīvo kūrorta dzīvi Lietuvā. Treknie gadi ir atpakaļ – vismaz mūsu mazajā burbulī.Mārtiņam vairs nebūs televizora viesistabā (traģēdija vai atbrīvošanās?), ērgļi nevienam nepatīk (jā, tie putni), un Roberts grasās uzsākt iedvesmojošo skolu vīriešiem – mēs vēl nezinām, ko tas nozīmē, bet izklausās pēc kultūras revolūcijas.Paldies Cinamon Akropole Alfa par atbalstu Kino Stūrītim!Cover art - https://www.instagram.com/rottwang/Audio apstrāde - Gatis GavarsSeko mums šeit - https://www.instagram.com/eitanazija/Pievienojies Facebook grupai - https://www.facebook.com/groups/2705724416375418Kļūsti par Patronu - https://www.patreon.com/eitanazija

Ar komponistu un mūziķi Edgaru Mākenu palūkojamies uz vairākām teātra izrādēm no mūzikas puses. Nupat pabeigts darbs pie Klaipēdas Drāmas teātrī tapušās Elmāra Seņkova izrādes „Kalendārs mani sauc”. Sarunājamies par mūsdienu dzeju, jo pavisam drīz Edgara Mākena un Agneses Budovskas dziesmu programma „Jaunība” iznāks albumā „Daži racionāli apsvērumi”. Runājam arī par kopienas sajūtu, ko spēj uzturēt teātris, un vai māksla var palīdzēt pārdzīvot grūtus laikus. Edgara Mākena darbība ir ļoti daudzveidīga. Vispirms mūzikas skolā apguvis kordiriģenta profesiju. Dibinājis grupu “Gaujarts”, bijis līdzdibinātājs ansamblim “Manta”. Pavisam drīz iznāks mūzikas albums „Daži racionāli apsvērumi” kopā ar viņa jauno grupu “Jaunība”. Tad izstudējis Latvijas Mūzikas akadēmijas  Kompozīcijas nodaļā un pievērsies akadēmiskākai mūzikai. Vairākkārt ieguvis Lielo Mūzikas balvu, arī „Spēlmaņu” nakts balvu par mūziku teātra izrādēm.  Ielūkojoties bagātīgajā ierakstu klāstā, kas Radio fonotēkā saistās ar atslēgvārdu “Edgars Mākens”, saprotams, ka visu mēs nepaspēsim. Tāpēc šajā raidījumā runājam par mūziku, kurai lieciniece bijusi raidījuma autore Anda Buševica, kas viņai ko nozīmējusi, un pārsvarā tā ir bijusi teātra mūzika. Sarunai Edgaru Mākenu uzrunāju jau pirms mēneša, taču tā bija jāatliek, jo februāra vidū pirmizrādi Lietuvā, Klaipēdas Drāmas teātrī piedzīvoja Elmāra Seņkova izrāde „Kalendārs mani sauc”.

Jau daugelį metų fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas domisi pasauliniu fenomenu – lėktuvų stebėjimu. O prieš kelias dienas pasirodė jo knyga „A-Spot: kelionė į lėktuvų stebėjimų pasaulį“, kurioje sugulė 200 fotografijų iš 35 pasaulio oro uostų.Tęsiame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Tokių pokalbių prašo mūsų klausytojai, tad iki vasaros (o jei reikės, ir vėliau) penktadieniais laidoje „10-12“ nagrinėsime įvairius praktinius klausimus, kurie praplės jūsų žinias apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę saugą. Šiandien domėsimės, kaip šauliams sekasi važinėti po Lietuvos mokyklas ir devintokams aiškinti apie pilietinį pasipriešinimą. Nuo šių mokslo metų 3 dienų kursą privalo išklausyti visi Lietuvos devintokai, pats kursas palaipsniui į Lietuvos mokyklas atkeliavo prieš trejus metus. Kaip atrodo šis kursas ir kokia jo nauda vaikams?Žinia apie šeimos nario ar giminaičio priklausomybę nuo alkoholio, psichoaktyvių medžiagų ar lošimų artimiesiems paprastai sukelia daug emocijų ir klausimų, kaip elgtis. Psichologai sako, kad artimųjų vaidmuo yra svarbus, tik reikia atskirti, ką jie gali padaryti, o kas ne jų galioje. Artimieji gali paskatinti ieškoti pagalbos, padėti ją rasti, palaikyti, bet kito žmogaus elgesio nepakeis ir už jį priklausomybės nesigydys.Lietuvoje buriantis pirtinininkų bendruomenėms ir daugėjant įvairių pirčių kultūros renginių, medikai sako, kad pirties procedūros yra naudingos žmogaus organizmui, jei į pirtį einama reguliariai ir atsižvelgus į savo sveikatos būklę. Kokios gali būti neteisingo pirtinimosi pasekmės ir ką svarbiausia įvertinti  prieš mėgaujantis garu?

Briuselyje renkantis ES lyderiams, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad nedaug kas tiki, jog Rusija siekia teisingos taikos. Pasak prezidento patarėjos, geografinis nutolimas šiandien nebeegzistuoja, nes modernios raketos skrieja tūkstančius kilometrų, todėl toliau nuo Rusijos esančios valstybės privalo kartu saugoti rytines Europos Sąjungos sienas.Auditą atlikusi valstybės kontrolė skelbia, kad pernai augo savo noru šauktiniais norinčių tarnauti jaunuolių skaičius, tačiau kariuomenei kyla iššūkių siekiant išlaikyti patyrusius profesinės karo tarnybos karius. Per trejus metus tarnybą palikusių karininkų skaičius išaugo 25 proc., puskarininkių – daugiau nei 6 proc.Ligonių kasos pastebi, kad šeimos gydytojai per dažnai pacientus siunčia specialistus. Portalas LRT.LT skelbia, kad yra šeimos gydytojų, kurie per metus savo pacientams išrašo daugiau nei 10 tūkst. siuntimų. Klausimas klausytojams, kaip jūs dažnai gaunate ar prašote siuntimo pas specialistą, kiek pasitikite savo šeimos gydytoju?Liko vos metai panaudoti šimtus milijonų iš „Naujos kartos Lietuva" europinės paramos, tačiau jau šiandien pripažįstama - dalis paramos liks nepanaudota, nes laiko liko per mažai.Muitais Europai grasinanti Amerika kreipiasi į kai kurias Europos valstybes, įskaitant ir Lietuvą klausdama, ar šalys galėtų eksportuoti kiaušinius į JAV. Su kiaušinių krize Amerika susidūrė dėl paukščių gripo. Kiek nepaisant grasinimų įvesti muitus europietiškoms prekėms, Amerika yra priklausoma nuo europinių prekių?Rubrikoje „Svarbus pokalbis” signataras Degutis klausia, jeigu jau kariaujame, tai kur mūsų priemonės? Pasak jo, įteisiname 5 koloną, o šalyje vis labiau plečiasi Rusijos naratyvas. Kas vairuos tanką ir į kurią pusę jis važiuos, jei pralošime informacinį karą?Socialiniuose tinkluose plinta istorija, neva Jungtinės Valstijos prisidėjo prie prezidento Rolando Pakso nušalinimo 2004 m. Teigiama, kad Paksas iš politikos turėjo pasitraukti, nes buvo nenaudingas Amerikai, o prie jo nušalinimo dirbo šios valstybės diplomatai. Kaip atsirado ši sąmokslo teorija ir ar dėl jos verta susirūpinti?Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. 1941–1944 m. Lietuvoje, kaip ir kitose tuo metu Vokietijos okupuotose valstybėse, buvo vykdomas Holokaustas: šalyje gyvenę žydai žudomi arba vedami į getus, priverstinio darbo stovyklas. Nepaisydami grėsmės savo laisvei ir gyvybei, dalis vietinių gyventojų gelbėjo žydus, padėjo jiems slapstytis.Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai mano, jog šalis yra nepasirengusi galimoms geopolitinėms grėsmėms, tačiau į ateitį lietuviai žvelgia optimistiškai. Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitikėjimas institucijomis yra vienas iš svarbiausių visuomenės atsparumą didinančių veiksnių.Kad prasidėjo pavasaris galima suprasti ne tik žvilgtelėjus į kalendorių, bet ir pakėlus akis į dangų. Atsitraukus šalčiams į Lietuvą jau grįžta paukščiai.Bibliotekoje ne tik knygos, bet ir augalų sėklos. Artėjant pagrindinei pavasario sėjai, Vilniuje pradėjo veikti pirmoji sėklų mainų biblioteka. Tokia idėja gimė Adomo Mickevičiaus bibliotekos darbuotojai, kuri skatina bendruomenę dalintis augalų sėklomis, auginti daržoves, gėles ir prisidėti prie Žaliosios Europos sostinės puoselėjimo.Ved. Paulius Selezniovas

Prasideda vasaros aviacijos sezonas – šiemet iš Lietuvos bus galima skristi šimtu krypčių, tikimasi naujų keleivių rekordų. Kaip jūs vertinate savo galimybes oru susisiekti su likusiu pasauliu?Pradedame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Tokių pokalbių prašo mūsų klausytojai, tad nuo šiol penktadieniais nagrinėsime įvairius praktinius klausimus, kurie praplės jūsų žinias apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę saugą. Šiandienos tema – neseniai pristatyta mobilioji programėlė LT72. Ar jau ją parsisiuntėte ir ką joje galima rasti?Gyvenimo įgūdžių programos autoriai skaičiuoja, kad mokyklose išdėstoma maždaug 70 proc. šios programos turinio. Dažniausiai „aplenkiama“ programos dalis – lytiškumas. Kodėl mokyklos bijo vaikams aiškinti apie lytiškumą?Ved. Edvardas Kubilius

Vincas Kudirka. „Viršininkai“. Savo Satyromis Kudirka siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Kudirkos aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. „Viršininkai“ – ilgiausia Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. Kudirka atskleidė viršininkų sauvaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Vincas Kudirka. „Viršininkai“. Savo Satyromis Kudirka siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Kudirkos aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. „Viršininkai“ – ilgiausia Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. Kudirka atskleidė viršininkų sauvaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Vincas Kudirka. „Viršininkai“. Savo Satyromis Kudirka siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Kudirkos aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. „Viršininkai“ – ilgiausia Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. Kudirka atskleidė viršininkų sauvaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Vincas Kudirka. „Viršininkai“. Savo Satyromis Kudirka siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Kudirkos aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. „Viršininkai“ – ilgiausia Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. Kudirka atskleidė viršininkų sauvaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Vincas Kudirka. „Viršininkai“. Savo Satyromis Kudirka siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Kudirkos aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. „Viršininkai“ – ilgiausia Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. Kudirka atskleidė viršininkų sauvaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Vincas Kudirka. „Viršininkai“. Savo Satyromis Kudirka siekė praktinių tikslų: paskatinti ir padrąsinti lietuvius kovai su rusintojais ir Lietuvos skriaudėjais. Kudirkos aštri plunksna nukreipta prieš visus, kurie Lietuvą ūkiškai ir kultūriškai žlugdė. „Viršininkai“ – ilgiausia Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. Kudirka atskleidė viršininkų sauvaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Studijoje lankosi buvęs KAM ministras Laurynas Kasčiūnas, kuris papasakojo apie tai ką gali reikšti Trumpo pareiškimai internete, apie sienų apsaugą ir NATO pajėgumą. Pakalbėjome apie tai kaip vyksta ginklų pirkimas ir kiek laiko užtrunka kol jie pasiekia Lietuvą. Support the show

Renata Kilinskaitė dirba žygių koordinatore Lietuvos neformalaus švietimo agentūroje, yra sukūrusi ne vieną maršrutą žygiams pėščiomis, o laisvalaikiu keliauja po Lietuvą ir fotografuoja gamtą.Per saugomas teritorijas keliauja jos fotografijų paroda „Klajonės po pelkes“. Joje įamžintos Baltijos šalių pelkės įvairiais metų laikais ir skirtingu paros metu. Iki daugumos pelkių fotografė keliavo dviračiu, o tam, kad įamžintų pelkę saulei tekant, apgaubtą paryčio rūkų, nakvojo apžvalgos bokšteliuose.Autorė Inga Janiulytė-TemporinRenatos Kilinskaitės nuotraukoje - Dunikos pelkė Latvijoje

Rimas Kurtinaitis atskleidė, kodėl bėgo iš armijos, prisiminė lemtingą Sabonio skambutį iš Madrido bei papasakojo, kas nutiko snaiperio konkurse NBA. Temos: Įžanga (0:00) Pasiruošimas su Rinktine (0:30) Aktyvi vaikystė Kaune ir tėvelis, kuris labai mylėjo Lietuvą (07:12); Pirmoji krepšinio treniruotė Šančiuose ir kas penkiolikmetį sugrąžino į krepšinį (13:10); Karti armijos duona ir olimpinė svajonė (25:23); Grįžimas į „Žalgirį“ ir būtinybė žinoti trenerio filosofiją (40:02); Sunkūs laikai užaugina stiprius žmones (46:38); Baisi trauma ir olimpinis auksas (54:25); Snaiperio konkursas NBA (01:01:49); Namas Australijoje ir lemtingas Arvydo Sabonio skambutis iš Madrido (01:11:42); Grateful dead marškinėlių istorija (01:22:10); Kai graikai „Lietuva“ skandavo (01:26:38); Interviu, filmai ir memuarai (01:29:52).

Lietuvas Nacionālā Mākslas muzeja filiālē Radvilas pils mākslas muzejā Viļņā vēl līdz 23. februārim skatāmā izstāde "NSRD: Informācija par transformētu situāciju". Aptaujājot izstādes apmeklētājus, ieklausoties kuratoru un izstādē uzaicināto šolaiku mākslinieku stāstījumā, noskaidrojam, kuras no NSRD jeb 80. gados dibinātās „Nebijušu sajūtu restaurēšanas darbnīcas” idejām turpina iedvesmot. Interneta vietnē LSM.lv Viļņas izstādes recenzijā, pati, būdama nebijušo sajūtu restaurācijas savaldzināta māksliniece, Gundega Evelone raksta, ka “precīzi definēt un iezīmēt "Nebijušu sajūtu restaurēšanas darbnīcas" ietekmes robežas, visticamāk, nebūs iespējams nekad. Skaidrs ir tikai aktīvās darbības laiks – septiņdesmito gadu beigas, astoņdesmitie un atslēgas personas – Juris Boiko un Hardijs Lediņš, kas pulcēja ar sevi līdzīgi domājošos, kā arī tas, ka NSRD ir bijis un turpina būt nozīmīgs fenomens. Tā daudzveidīgo izpausmju dēļ – apvienība strādājusi teju ikvienā mākslas jomā, tā skaitā kultūras teorijās – un skaidrības un visu analizējošā prāta labad gribētos NSRD pasludināt par atsevišķu mākslas virzienu, vai vismaz postmodernisma atzaru, taču tas būtu pretrunā ar viņu izstrādāto "Aptuvenās mākslas manifestu". Māksliniece atzīmē arī, ka Viļņā skatāmā izstāde ir plašākā kāda jebkad tikusi sarīkota par  leģendāro apvienību, un tā nu sanāk, ka uz Radvilu pils mākslas muzeju, atkal citēšu, “no visa reģiona plūst īpatnējās NSRD radītās laiktelpas apmeklētāji”. Tā ir un viņu vidū arī es, Anda Buševica, un šai raidījumā, aptaujājot izstādes apmeklētājus, ieklausoties kuratoru un mākslinieku stāstījumā, mēģināšu nojaust,  kuras no  NSRD idejām joprojām turpina “transformēt situāciju”. Mani sarunbiedri šai raidījumā: mākslinieks Kaspars Groševs, izstādes kuratores Māra Traumane un Māra Žeikare. Izstāde "NSRD: Informācija par transformētu situāciju" tapusi sadarbojoties Latvijas Laikmetīgās mākslas centram ar Lietuvas Nacionālo mākslas muzeju. Un Māra Žeikare sarunas iesākumā norāda uz to, ka Laikmetīgās mākslas centra krājumā atrodas Hardija Lediņa arhīvs, kas kalpojis par impulsu jau vairākām izstādēm un mākslas akcijām. Īpaši vērienīgi tās  notika pirms desmit gadiem, kad, sākotnēji puspajokam, reaģējot uz kultūras stratēģiju gadu nodēvēt kāda dižgara vārdā,  Latvijas Laikmetīgās mākslas centrs 2015. gadu pasludināja par Hardija Lediņa gadu, atkārtojot viņa mākslas performances, sarīkojot Jura Boiko instalāciju  izstādi Nacionālajā Mākslas muzejā. Iznāca arī Māras Žeikares un Ievas Astahovskas 500 lapaspušu biezā NSRD darbībai veltītā grāmata. Un to var sajust arī Viļņas izstādē, ka Nebijušu sajūtu restaurācijas darbnīcas stāsts šo gadu laikā jau ir nopulējies, un tomēr arī šādu izstāžu rīkošana ir veids kā turpināt NSRD arhīva apzināšanu. 

Naujasis JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas pareiškė, kad Vašingtonas nedislokuos karių Ukrainoje pagal jokį taikos susitarimą ir kad Ukrainai atgauti visą savo žemę ar įstoti į NATO nėra realu.Danijos žvalgyba įspėja, kad Rusija per dvejus metus gali užpulti Baltijos šalis, o per penkerius - pradėti plataus masto karą EuropojeEuropos Žmogaus teisių teismas imasi apgręžtų migrantų bylų prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.Klaipėdos savivaldybės taryba nusprendė nekeisti Salomėjos Nėries bei Liudo Giros gatvių pavadinimų, nors tą padaryti juos įpareigojo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Tiek centras, tiek Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse sako, jog pavadinimai privalės būti pakeisti – jei tokio sprendimo nepriims pati savivaldybės taryba, tą padaryti įpareigos teismas.Į Ukrainą atvyksta Jungtinių valstijų iždo sekretorius, o po kelių dienų Volodymyras Zelenskis kalbėsis su Amerikos viceprezidentu J.D.Vencu. Artėjant galimoms deryboms dėl taikos Ukraina stiprina ir puolimą fronte. Yra vilčių, kad šaliai gali pavykti atsiimti Pokrovską.Ved. Liepa Želnienė

Estijoje, Latvijoje ir Ukrainoje veikianti bendrovė „Frankenburg“ žengia ir į Lietuvą. Ji ketina gaminti nedideles raketas dronams numušti. Kaip apskritai sekasi mūsų gynybos pramonei?Neringos meras sako, kad Kuršių neriją tiltu arba tuneliu reikėtų sujungti su likusia Lietuva – taip esą pagerėtų pusiasalio žmonių susisiekimas, būtų užtikrinama kokybiška greitoji medicinos pagalba. Ar reikia į Kuršių neriją nutiesti tiltą arba tunelį?Socialiniuose tinkluose vis pasirodo pranešimų, kad Lietuvai atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų ir prisijungus prie Europos, elektra brangs. Valdžia ir ekspertai sako, kad tai – nesąmonė, elektros kainą lemia visai kitos priežastys.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su Rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą.Ved. Edvardas Kubilius

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

ADVENTUR turizmo parodoje vėtrungės jau išdalytos, prasideda geras laikas keliauti po Lietuvą. Turizmo informacijos centrai, dvaro sodybos, muziejai, o ir pavieniai turizmo puoselėtojai kviečia į žygius, piligrimines keliones, edukacijas, įvairius renginius, ekskursijas ir etc.Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.Ved. Jolanta Jurkūnienė