Podcasts about lietuv

„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Komentare ji svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Šiauliuose vyksta scenos menų festivalis „Teatrodromas“ pasklidęs po įvairias miesto erdves. Šiemet čia ketinama pristatyti 10 skirtingų žanrų – nuo cirko iki šiuolaikinio šokio ir stand-up pasirodymų.Muzikos natų piratavimas Lietuvoje išlieka įsišaknijusia praktika, su kuria kasdien susiduria ugdymo įstaigos, chorai ir atlikėjai. 2021 metais Lietuvos muzikos informacijos centro pradėta iniciatyva „Nekopijuok natų“ siekė atkreipti dėmesį į masinę natų kopijavimo problemą Lietuvoje, tačiau nelegalus natų kopijavimas vis dar išlieka įprasta praktika daugelyje ugdymo įstaigų ir kolektyvų. Artėjant liepos 3–6 dienomis Vilniuje vyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei, ši tema tampa ypač aktuali. Kaip muzikos ugdymo procese kalbame apie kūrėjų teises, kokios galimybės šiandien sudarytos legaliai įsigyti natas ir kaip nuo švietėjiškų akcijų pereiti prie realių sisteminių pokyčių?Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio g. 49, Vilniuje. Garsinėje ekskursijoje – pasakojimas apie architektūrinį „Frankenšteiną“, kulkų žymes jo fasade ir radijo pasirengimą šiuolaikiniams iššūkiams.Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną. 1966 metais atidaryta skaitykla ligi šiol išlaiko savo pirminę paskirtį ir kiekvieną vasarą kviečia įsikurti jaukioje pajūrio erdvėje, kurioje susitinka kultūra, architektūra ir gamta.Ved. Justė Luščinskytė

Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.  Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą. Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji, tačiau kada tai įvyks – neaišku. Naujienų agentūra BNS pranešė, kad amerikičiečių kariai palieka Lietuvą, o kada atvyks nauji ir kiek jų bus kol kas nėra aiškumo. JAV peržiūri savo pajėgų dislokavimą Europos šalyse. Neseniai buvo praneša, kad stabdomas 4 tūkstančių karių dislokavimas Lenkijoje, tačiau vėliau JAV prezidentas pareiškė, kad dislokuoja mūsų kaimyninėje šalyje 5 tūkstančius karių.JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujuoju JAV ambasadoriumi Lietuvoje ketina skirti ne diplomatą, o su bankų priežiūra ir finansų reguliavimu dirbusį teisininką Keithą Noreiką. Ne diplomatus D. Trumpas jau paskyrė ir į ambasadas Latvijoje ir Estijoje.Prasidedant maudynių sezonui ugniagesiai gelbėtojai ragina visuomenę prie vandens telkinių ir juose elgtis atsakingai. Anot jų, per pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti. Gelbėtojai sako, kad daugiausia žmonių skęsta kaimo vietovėse.Įdomių faktų rubrikoje istorija apie tai, kaip Maiklas Džeksonas gegužę vėl tapo populiariausiu atlikėju pasaulyje.Ved. A. Skamarakaitė

Labas, su jumis sveikinasi Gabija. Net tokią audringą dieną atskubėjau pranešti Jums svarbiausių dienos aktualijų. Pasidalinsiu kalbomis apie labai prastai veikiantį putino “superginklą” “orešniką”. Papasakosiu ir naujienas iš registrų centro duomenų nutekinimo skandalo bei kodėl prezidentas apibarė premjerę. Taip pat apkalbėsiu Lietuvą krečiančius gaisrus bei žinoma, dar ne vieną svarbią naujieną.

Kaimynas vėl paliko automobilį ant šaligatvio – fotografuojam ir keliam į „Facebook“ grupę. Nepatiko remontą atlikusio meistro darbas – tuoj pat pasidalijame komentaru internete, įspėjame kitus. Tokią informaciją viešinantys žmonės galvoja, kad elgiasi teisingai ir sąžiningai: gėdina tvarkos pažeidėjus ar nori padėti nepažįstamiesiems. Tačiau viešinami duomenys ne visada yra vieši ir tai gali užtraukti teisinę atsakomybę.Lietuvė fizikė Justina Žemgulytė pateko į NATO konkurso finalą. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė dalyvauja konkurse „Women and Girls in Science 2026 Challenge“. Konkursas skirtas jaunoms moterims – studentėms, pradedančiosioms tyrėjoms ar visoms, kurios domisi karjera mokslo, technologijų bei gynybos srityse.Dėl sparčiai augančių aviacinių degalų kainų vis daugiau iš anksto keliones įsigijusių žmonių yra priversti primokėti už suplanuotas atostogas. Dėl šios priežasties oro linijos visame pasaulyje pradeda koreguoti savo skrydžių tvarkaraščius – mažina maršrutų apimtis ir atšaukia dalį suplanuotų skrydžių. Kokių veiksmų galėtų imtis tokiose situacijose atsidūrę keleiviai ir ar tokiais atvejais priklauso kompensacijos?Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti - tiesiogine to žodžio prasme - dar anksčiau, XIX a. pabaigoje. Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo pastatų istoriją. Pirmasis pasakojimas – iš Kauno Žaliakalnio.Ved. Darius Matas

Lietuvė fizikė Justina Žemgulytė pateko į jaunoms moterims skirto NATO konkurso finalą. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė pristato radijo bangų perdavimo technologiją, kuri leistų per atstumą tiekti energiją ekstremalių situacijų metu.Ved. Darius Matas

Laidoje „Be filtro“ – pokalbis su į Lietuvą atvykstančios garsios islandų grupės „Of Monsters And Men“ vokaliste Nanna Bryndís Hilmarsdóttir. Ved. Ramūnas Zilnys

Sukurtas „Muzikinis žaidimas – Kernagio leidimas“, kuris leidžia Vytauto Kernagio dainoms ir jo kūrybai pratęsti kelionę ne tik klausantis, bet ir žaidžiant.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“.Ar lietuvių kalbos egzamino rašiniuose turėtų būti taisoma kalba ir kodėl stiliaus klaidas galėtume pavadinti „raudono rašiklio tironija“?Kaip kitose Europos šalyse skatinama fizinių asmenų filantropija ir kaip gerąsias praktikas galime perkelti į Lietuvą?Ar miuziklo „Operos fantomas“ sėkmė Lietuvoje paskatins daugiau tokių pastatymų atvežti į mūsų šalies arenas bei daugiau jų sukurti Lietuvoje?Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Ved. Marius Eidukonis

Latvijas hokeja izlase iekļūst pasaules čempionāta ceturtdaļfinālā. Lietuvā šodien ieradusies Eiropas Komisijas prezidente Urzula fon der Leiena, kura Viļņā tiekas ar Baltijas valstu prezidentiem. Būt vai nebūt pašvaldības plašākām iespējām noraidīt vai atbalstīt vēja parku būvniecību savās teritorijās – par šo jautājumu sprieda Saeimas Valsts pārvaldības un pašvaldības komisijas sēdē. Aicina vairāk iesaistīt nevalstiskās organizācijas informācijas nodošanai iedzīvotājiem par krīzes situācijām.

Cigarečių kontrabandai oro balionais talkino ir būrys pareigūnų iš policijos, sienos apsaugos tarnybos. Tokia po sulaikymų operacijos Šalčininkuose pasklidusi žinia šokiravo visą Lietuvą. Tačiau teigiama, kad apie vietos pareigūnų ir kontrabandininkų bendrą darbą bei vietos valdininkų praturtėjimą liudininkai pranešdavo ir anksčiau, tačiau niekas nesikeisdavo. Ekspertai teigia, kad užkirsti kelią kontrabandai pasienyje yra sunkiai įmanoma, net jei nusikaltėlių šaknys ir pakirstos.Ar sulaikymai Šalčininkuose sustabdys kontrabandą balionais?Laidoje dalyvauja buvęs komisaras Juozas Rimkevičius, Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rasa Karmazaitė, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas, Seimo Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius, Šalčininkų savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Robertas Kovgeris.Ved. Marius Jokūbaitis

Rundāles pils šogad svin 290. gadadienu kopš pils pamatakmens ielikšanas, un jubilejas gads apmeklētājiem nes gan svētku noskaņu, gan bagātīgu kultūras programmu. Viens no centrālajiem notikumiem ir jaunā izstāde "Ziedu valdzinājums", kas atklāj ziedu nozīmi mākslā, dārzu kultūrā un Eiropas vēsturē. Rundāles pils muzeja direktore Laura Lūse stāsta, ka jubilejas svinības tiks papildinātas ne tikai ar izstādes atklāšanu, bet arī muzikālu vakara programmu. Tajā uzstāsies Liepājas Simfoniskais orķestris ar īpaši ziediem veltītu repertuāru, kurā skanēs gan ārvalstu klasiķu, gan latviešu komponistu darbi, noslēgumā atskaņojot arī [Jāņa Mediņa] "Ziedu valsi". Izstādes "Ziedu valdzinājums" ideja radusies, pētot Rundāles pils kolekcijas un holandiešu ziedu klusās dabas tradīciju. Ekspozīcija veidota kā izziņas ceļojums, kas atklāj ne vien ziedu simbolisko nozīmi gleznās, bet arī to vietu Eiropas kultūras un dārzu vēsturē. Tajā stāstīts par 17. un 18. gadsimta "modes puķēm" — tulpēm, hiacintēm un citām sīpolpuķēm, kas savulaik kļuva par greznības un statusa simboliem. Īpaša uzmanība izstādē pievērsta arī tam, ko parasti skatītāji pamana mazāk — vāzēm, kurās ziedi tika kārtoti. Viena no ekspozīcijas telpām veltīta tieši vēsturiskajām vāzēm, kas atspoguļo laikmeta estētiku un galma kultūru. Izstāde tapusi plašā starptautiskā sadarbībā — darbi un priekšmeti deponēti no muzejiem Nīderlandē, Ukrainā un Lietuvā. Viens no nozīmīgākajiem eksponātiem ir glezna no Jana Brēgela Vecākā darbnīcas, kurā attēlota bagātīga ziedu kompozīcija ar simtiem precīzi izgleznotu augu. Šādi darbi savulaik simbolizēja ne vien bagātību un izsmalcinātību, bet arī mākslinieka centienus atainot dabas daudzveidību un skaistumu. Lai izstādi padarītu saistošu dažādām paaudzēm, tajā iekļauti arī interaktīvi elementi. Apmeklētāji varēs iepazīt Rundāles pils dekoros sastopamos ziedu motīvus, aplūkot lielizmēra ziedu kompozīcijas un ieiet īpaši veidotā ziedu telpā. Savukārt multimediāls mākslas darbs pievērsīsies slavenajam tulpju drudzim Eiropā. Ne mazāk aizraujošs ir stāsts par Rundāles vēsturiskajiem dārziem. Pētot arhīvu materiālus, noskaidrots, ka hercoga Bīrona laikā dārzos audzētas ne vien tulpes, narcises un hiacintes, bet arī eksotiski augi — citrusaugi, olīvkoki, lauru ķirši un citi oranžēriju stādījumi. Arī šodien Rundāles dārzos cenšas saglabāt vēsturisko augu un ziedu klātbūtni, atjaunojot parteru stādījumus un uzturot vēsturisko ainavu. Pavasaris šobrīd ir viens no skaistākajiem laikiem Rundālē — vēl zied tulpes, hiacintes un narcises, pamazām plaukst peonijas, bet ziedošie koki piešķir dārzam īpašu krāšņumu. Vasara Rundāles pilī būs bagāta arī ar mūziku. Plānoti koncerti ciklā "Sarunas pilī", Senās mūzikas festivāla noslēguma koncerts un Liepājas Simfoniskā orķestra uzstāšanās ar Mocarta un Bēthovena mūzikas programmu. Kā uzsver Laura Lūse, Rundāles pils Baltā zāle ar savu akustiku un atmosfēru ir īpaša vieta, kur mūzika iegūst pavisam citu skanējumu. Jaunumi gaidāmi arī Mežotnes pilī, kuru muzejs pakāpeniski cenšas atdzīvināt kā kultūras telpu. Šosezon tur būs skatāma Ernsta Velkera karikatūru izstāde, kas saistīta ar hercogienes Dorotejas laiku un viņas galma dzīvi. Tā ir daļa no plašāka mērķa — soli pa solim atjaunot Mežotni kā vietu kultūras notikumiem, izstādēm un nākotnē, iespējams, arī muzikāliem vakariem. Rundāles pils jubilejas gads apliecina, ka šī vieta nav tikai vēstures piemineklis. Tā turpina dzīvot kā kultūras un izziņas telpa, kur vienuviet sastopas māksla, daba, vēsture un mūzika. Izstāde "Ziedu valdzinājums" ir stāsts ne tikai par ziediem, bet arī par cilvēka vēlmi caur skaistumu saglabāt un izprast pasauli.

Teisėsaugai tiriant stambią cigarečių kontrabandą meteorologiniais balionais, sulaikyti 27 asmenys, tarp jų – 13 pareigūnų. Po gegužės pabaigoje Šalčininkuose vykdytų kratų, įtarimai sulaikytiesiems pareikšti ne tik dėl kontrabandos ir nusikalstamo susivienijimo, bet ir dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar pareiškė, kad į Lenkiją yra siunčiami 5 tūkst. karių ir šį žingsnį grindė savo asmeniniais santykiais su prezidentu Karoliu Nawrockiu. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šis sprendimas reikšmingas sprendimas, stiprinant rytinį NATO flangą.Vidaus reikalų ministerija praneša laikinai stabdanti programėlės LT72 pranešimų funkciją. Per pastarąsias dienas programėle naudotis buvo sudėtinga, pranešimai apie oro pavojų skirtinguose miestuose vėlavo, arba ji neįsijungdavo. Nuo šiol pranešimai apie dronų ir kitus pavojus gyventojams bus siunčiami trumposiomis žinutėmis.Kas yra saugi patalpa oro pavojaus metu? Kaip ją įsirengti savo bute, daugiabutyje ar individualiame name?Eurolygoje prasideda finalo ketvertas, kuriame paaiškės šio sezono čempionai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Pačių dronų nei numušti, nei rasti kol kas nepavyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rudenį skelbė milijono vertės konkursą verslui, kviesdama kurti sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumo užtikrinimui. Tada sulaukta trisdešimt penkių siūlymų, ar bent dalis jų įgyvendinta?Lietuva planuoja priimti 58 migrantus iš Kipro, o už kitą dalį, kurią turėtų priimti pagal Europos Sąjungos mechanizmą, sumokėti beveik pusantro milijono eurų. Ką apie tai manote jūs, ar Lietuva turėtų priimti visus migrantus, ar geriau mokėti pinigus?Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Tuo metu gyventojai nenustoja dalytis savo patirtimis, kai jiems nepavyko patekti į mokyklas ar darželius, kurios turėjo tapti priedangomis, o kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikais mokyklose nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ką darys ministerija ir savivaldybės, kad to būtų išvengta ateityje?Kilus nepasitenkinimui, kad valstybės parama pirmajam būstui baigėsi per dešimt minučių, o prašymų pateikimo sistema strigo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai praneša, kad nuspręsta skirti papildomus 5 mln. gyventojams, kurie pateikė prašymus. Tačiau ministerija sako, kad visiems pinigų vis tiek neužteks.Iš Charkivo kilęs Romanas Černenka prieš plataus masto karą dirbo barmenu. Rusijai užpuolus jo šalį, jis prisijungė prie kariuomenės. Po dvejų metų Romanas turėjo palikti fronto liniją, nes Bachmute sprogus minai jam amputuota koja. Jo ginklo brolis, kuopos vadas Kyryla Baranovas po daugybės mūšių dar prieš plataus masto karą ir jam prasidėjus, patyrė sunkių sužeidimų, tad nuėjo ilgą reabilitacijos kelią. Dabar abu veteranai padeda kitiems kariams kaip mentoriai, o šiuo metu vieši Vilniuje, kur dalyvas pusmaratonyje. Pokalbis su Ukrainos veteranais apie jų kelią ir pasirengimą įvairiems išbandymams.Ved. Rūta Kupetytė

Rīgas pašvaldība aktualizē rīcības algoritmu gaisa apdraudējuma gadījumos. Oficiālo patvēruma vietu nodrošinājums dronu apdraudējuma gadījumā Rīgā ir būtiski sliktāks par iepriekš ziņoto. Lietuvā gaisa balonu kontrabandas lietā bijuši iesaistīti un aizturēti iekšlietu sistēmas darbinieki. Topošās valdības deklarācijas sagatavošana un, iespējams, arī potenciāls ministru krēslu sadalījums – par to runā politiskie spēki, kuri vienojās par jaunās valdības izveidi. Rēzeknes pašvaldības domes sēdē visiem klātesošajiem 12 deputātiem balsojot par tika nolemts iesniegt pieteikumu pašvaldības finanšu stabilizācijas procesa izbeigšanai. Latvijas hokeja izlasei rītdien pasaules čempionātā ļoti svarīga, varbūt pat izšķiroša spēle par vietu ceturtdaļfinālā pret pasaules un olimpiskajiem čempioniem ASV valstsvienību.

Vakar Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse paskelbtas oro pavojaus signalas daugeliui vaikų sukėlė nerimą. Mokyklose bei darželiuose vaikai buvo palydėti į priedangas, dalis jų skambino tėvams ir ieškojo saugumo. Kaip mokyklose ir namuose su vaikais kalbėtis apie dronų pavojų, nuraminti ir padėti jaustis saugiems?Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės?LRT GIRDI: vieno sostinės Pašilaičių mikrorajono daugiabučio namo liftai, po patikros pripažinti techniškai netvarkingais ir jiems reikalingas remontas, tačiau jau pusantro mėnesio jokių darbų nevyksta, nes, kaip nurodo į redakciją besikreipęs namo įgaliotinis, bendrijos pirmininkas pirmiausia reikalauja surasti remontui reikalingų pinigų. Anot bendrijos pirmininko, pradėti darbų be finansinio pagrindo – negalima. Daugiabučio gyventojai, kurių dalis vyresnio amžiaus, priversti lipti laiptais.Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti dainų autorė ir atlikėja Sandra Carrillo kuria keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Sako, kad gerbia ir myli Lietuvą, nors nenori pamesti ir ispaniškosios tapatybės.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Seimas svarstys LRT įstatymo pataisas, kurias valdantieji siekia priimti dar šią pavasario sesiją. Opozicija yra sakiusi, kad įstatymą iš esmės palaikys, jeigu bus pritariama tam variantui, kuriam yra pritaręs Kultūros komitetas.Vakar buvo pirmas kartas, kai dėl į Lietuvą įskridusio drono paskelbtas oro pavojus. LRT radijo klausytojai dalijasi patirtimi, kaip elgėsi gavę pranešimą.12 Pasvalio mokyklų pedagogų netrukus taps dronų instruktoriais ir galės mokyti vaikus. Mokytojus apmokė Pasvalio šauliai. Koks pagrindinis tikslas?

Vilniaus ir Varėnos rajonuose tęsiamos vakar į Lietuvą įskridusio drono paieškos. Tamsiuoju paros metu darbus teko nutraukti, o šįryt pasitelktos ir papildomos paieškos. Gyventojai, pastebėję į droną ar jo nuolaužas panašius objektus raginami prie jų nesiartinti ir nedelsiant pranešti telefonu 112.Nacionalinis krizių valdymo centras neatmeta galimybės, kad dronas nukrito ne Lietuvoje, o išskrido į Baltarusiją. Kita vertus, žmonės svarsto, ar tikrai verta mesti didelius kariuomenės resursus vieno drono paieškai.Po vakar ryte paskelbto oro pavojaus Vilniaus apskrityje, buvo sustabdytas traukinių eismas, neskrido lėktuvai. Keleiviai piktinosi, kad oro uoste į priedangas niekas nevedė, paaiškėjo, kad jų iš viso nėra. Kaip turime elgtis keliaudami, ką turime žinoti ir kaip turi būti užtikrinamas keleivių saugumas.Ekspertai akcentuoja, kad Rusijos prezidento vizitas Kinijoje nedavė Putinui norėtų rezultatų, nors aiški partnerystė tarp šalių išlieka. O kol Rusijos ir Kinijos lyderiai tarėsi tarpusavyje, Indijos premjeras Narendra Modis vakar užbaigė keturių dienų turą po Europos šalis ir su kai kuriomis iš jų pasirašė strateginės partnerystės sutartis.Ved. Andrius Kavaliauskas

Trečiąjį gegužės ketvirtadienį minima Vyšyvankos diena. Apie Ukrainos tautinį drabužį, simbolius madoje kalbamės su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante. Jo gyvenime radijas atsirado dar vaikystėje, kai trumposiomis bangomis buvo galima pasiekti kone visą pasaulį. Su istoriku kalbasi Justė Luščinskytė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio „Sirenų giesmės“ elektronikai ir fortepijonui.Ved. Gerūta Griniūtė

Užsienio kultūros naujienos: naujas tyrimas apie meno ryšį su lėtesniu senėjimu, Uzbekistane kuriamas skaitmeninį tradicinės muzikos archyvas ir Romoje atrasta seniausio žinomo eilėraščio senąja anglų kalba kopija.Rytoj M. K. Čiurlionio namai-muziejus oficialiai uždaromas atnaujinimo darbams ir perduodamas rangovams. Iš dešimties Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių trys yra uždaryti rekonstrukcijai.Vilniuje prasideda 16-oji Andrejaus Sacharovo konferencija „Authoritarianism on the Rise“. Kokios priežastys lėmė autoritarizmo stiprėjimą, kokias klaidas padarė demokratijos šalys ir kokias išeitis mato konferencijos dalyviai?Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante.Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas klasikinio baleto šedevru laikomas spektaklis „Pakita“. Apie šio vakaro premjerą ir ateities planus – LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina.

Klimato kaita turi įtakos ne tik žemės ūkio procesams, bet ir miškų kokybei. Kaip sako patyręs miškininkas, medelyno Zarasų rajone savininkas Kęstutis Stankevičius, vis daugiau žmonių įveisdami mišką renkasi beržus, nes jie žymiai atsparesni kaitrioms vasaroms nei eglės. Ką svarbu žinoti, norint pasinaudoti parama miško įveisimui, komentuos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė, vyr. specialistė Marija Selezniova.Šalies ūkiuose nestinga šiuolaikinės technikos, kurios galimybės stebina. Modernūs kombainai gali jau ne tik nukulti derlių, bet ir teikti duomenis apie jo kokybę. Plačiau apie inovacijas papasakos vienos iš žemės ūkio bendrovių pardavimų vadovas Remigijus Savickas.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pokalbį su „Gyvūnėlių ūkio“ šeimininke Grete Šiauliene iš Mažeikių rajono. Sodyboje veiksmo ir garsų netrūksta, bet Gretė džiaugiasi būdama tarp gyvūnų ir jais rūpindamasi. Gretė su vyru dar kerpa alpakas ir keliauja po Lietuvą.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gegužės 20 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Šiandien kviečiame išgirsti Varnių klebono Andriejaus Sabaliausko istoriją.„Gerbiu šią šalį lyg būtų mano, labai myliu Lietuvą, bet esu ispanė ir nenoriu savęs pamesti“, – pasakoja daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti ir kurianti atlikėja Sandra Carrillo.Klaipėdoje prasideda dešimtasis „TheAtrium“ festivalis.Panevėžio miesto teatrui „Menas“ vadovaus režisierius Julius Dautartas.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui.Lietuvos kino centras ir Ukrainos valstybinė kino agentūra pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Kokios dvišalio bendradarbiavimo kryptys svarstomos?Visoje Lietuvoje vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams, į savo poezijos festivalį pakvietė ir Ukmergė.Kauno miesto savivaldybės taryba Maironio premiją nutarė skirti poetui Gvidui Latakui.Ved. Marius Eidukonis

Prasidėjus paraiškų dėl paramos pirmajam būstui priėmimui, kvietimui skirtų lėšų suma baigėsi per 10-minučių. Iš viso paramai buvo numatyti penki su puse milijono eurų.Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Rusijai kaltinant Lietuvą oro erdvės suteikimu ukrainietiškų dronų antskrydžiams, šalies atžvilgiu galimos labai rimtos provokacijos.Liberalas Andrius Bagdonas siūlo panaikinti nuo šių metų galiojančią prievolę elektrinių paspirtukų nuomotojams suteikti šalmus jų naudotojams. Saugaus eismo įstatymų pataisų iniciatoriai, kurie siūlė šią prievolę, kritikuoja siūlymą teigdami, kad tai - vienos elektrinių paspirtukų nuoma užsiimančios įmonės poreikių tenkinimas.Rusijos prezidentas atvyko į Pekiną derybų su Kinijos lyderiu. Pasak analitikų, šiuo vizitu siekiama parodyti, kad jų ryšiai yra tvirti, praėjus kelioms dienoms po Donaldo Trampo vizito Kinijoje.Ved. A. Kavaliauskas

Pareigūnai toliau aiškinasi, koks dronas, kada ir kaip įskrido į Lietuvą ir sudužo Utenos rajone. Krašto apsaugos ministras prašo kariuomenės pasakyti, kada ji integruos ir pradės naudoti jau nupirktus radarus.Kelininkai pradeda tvarkyti automagistralės Vilnius-Kaunas ruožą. Iš viso šiemet planuojama sutvarkyti 200 km automagistralių Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys.Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kurios griežtina taksi vairuotojų ir pavežėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Vairuotoju dirbti negalėtų asmuo, jei jo teistumas neišnykęs, jei jis piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais.Vis daugiau užsieniečių renkasi gydymą Kaune, o kai kurios klinikos ieško pacientų kitose šalyse.Kėdainiuose per 10 metų nepastatyta nė viena vėjo jėgainė, nes joms nuolat priešinasi gyventojai. Kaip šią problemą spręsti?Ved. Edvardas KubiliusGyventojai jau gali teikti prašymus paramai pirmajam būstui įsigyti gauti. Planuojama paskirstyti daugiau kaip 5,5 mln. eurų.

Teisėsauga Gintautui Paluckui pateikė įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo.Seime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratas Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės kabinetuose. Pareigūnai taip pat apsilankė „Nemuno aušros“ būstinėje, iš čia išsinešė kelias dėžes su dokumentais. Prie Žemaitaičio namų taip pat buvo ir policijos pareigūnai, kratos atliktos ir juose.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, kad iš JAV jaučiamas „suaktyvėjimas“ raginant Lietuvą atnaujinti sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitą per šalį.JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį surengė „gerą“ susitikimą, kuriame sutarė, kad Hormuzo sąsiauris „turi likti atviras“, pranešė Baltieji rūmai.Kol Rusija neparodys noro užbaigti pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, tol su Maskvos režimu nėra prasmės kalbėtis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.Balandžio pabaigoje Lietuvos krepšinio lyga paskelbė, kad kitą sezoną čempionate žais 10 komandų. Aukščiausioje šalies krepšinio lygoje ateinantį sezoną debiutuos Tauragės miesto klubas. Jo vadovas Aivaras Skarbalius sako, kad pokalbius iniciavo pati lyga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Lietuvos krepšinis vėl Europos viršūnėje. Po 17 metų pertraukos Vilniaus „Rytas“ triumfavo FIBA Čempionų lygoje.Netoli Tenerifės prisišvartavo kruizinis laivas, kuriame nustatyta mirtinas hantavirusas. Ispanų medikai tikrina keleivių sveikatą.Kodėl Aplinkos ministerija sugriežtino augalų deginimo lauke tvarką?JAV laukia atsakymo iš Irano dėl pateikto pasiūlymo karo pabaigai.Ved. Madona Lučkaitė

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasados atstovui pareiškė griežtą protestą dėl grasinimų Lietuvos ir kitų šalių diplomatinėms atstovybėms Kyjive. Rusija užsienio diplomatinėms misijoms ir tarptautinėms organizacijoms išsiuntė pranešimą, kad surengs „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos sostinei, „įskaitant sprendimų priėmimo centrus“, jei Ukraina sutrukdys gegužės 9 d. paradą.Pasieniečiai sulaikė 18 neteisėtai į mūsų šalį bandžiusių patekti migrantų. Jie į Lietuvą ties Varėnos rajonu ropojo iš Baltarusijos pusės iškastu urvu. Šiemet tai buvo antras kartas, kai migrantai į Lietuvą bandė patekti iš Baltarusijos iškastais urvais.Asmeniškai man jūsų nuomonė nėra įdomi, atėjau atsakyti Seimo nariams, o ne jums – taip Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pareiškė Karoliui Žukauskui.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo visuomenei naudingos veiklos atleisti daugiau pašalpų gavėjų. Dauguma savivaldybių tam nepritaria motyvuodamos, kad nebebus, kas seniūnijose atlieka fizinius darbus.Po pergalės trečiadienį, Kauno „Žalgiris“ Eurolygos atkrintamosiose dar kartą susitiks su Stambulo „Fenerbahče“ ekipa. Pastaroji ketvirtfinalio serijoje iki 3 pergalių pirmauja 2-1. Bilietai į ketvirtąsias serijos rungtynes Kaune buvo iššluoti vos per kelias valandas.Ved. A. Skamarakaitė

Stāsta dzejniece un tulkotāja Ingmāra Balode. Pārraides producente: Signe Lagzdiņa. "Kā Maltā mēs pie lūpām cēlām kafu, Ko dzer tur pašā Murats un Mustafa, Un kas no turkiem nāk, bet ir tik asa Kā inde sīvākā..” Tā 1670. gadā raksta poļu diplomāts, dzejnieks un atdzejotājs, arī karaļa Staņislava II Augusta vecvectēvs Jans Andžejs Morštins, tālāk vēl vēlēdams, “lai kristiešiem tā muti nemaitātu”. Šis ir viens no pirmajiem zināmajiem kafijas pieminējumiem poļu dzejā. Ievērojamais baroka autors, Eiropas dzejas “modes kliedzienu” virtuozais sintezētājs Morštins, piesauc ‘kafi' jeb kafiju elēģijā brālēna piemiņai un pie viena atskatās uz laikiem, kad Osmaņu impērijai bija ienācis prātā dažu nedēļu laikā ieņemt mazītiņo Maltas salu, bet tas izvērtās nožēlojamā sakāvē; raugoties pāri fortiem, kur simtu piecus gadus pirms citētā dzejoļa tapšanas notika sīvas kaujas Lielā Maltas aplenkuma laikā, tagad tiklab poļu kā latviešu ceļotāji var piestāt Eiropas malā un iemalkot kādu malku dziras, “kas no turkiem nāk”. Pirmās kafejnīcas Eiropā tapušas Oksfordā (1650), divus gadus vēlāk Londonā, pēcāk Parīzē. Slaveno Austrijas kafejnīcu aizsākums, savukārt, ir  poļu, austriešu, vācu apvienotā karaspēka uzvara pār Osmaņu impērijas pulkiem kaujā par Vīni 1683. gadā – leģenda vēsta, ka turki mūkot pametuši savus pupiņu krājumus. Pirmo kafejnīcu Vīnē dibināja poļu izcelsmes tirgotājs, dragomans – tulks no turku valodas un diplomāts – Ježijs Francisks Kulčickis, savijot poļu vēsturi ar kafiju arī gluži lietiski un vietiski. Pirmā kafejnīca Polijā – ostas tuvuma nenoliedzami iedvesmota – atradās Gdaņskā, un vairāki avoti arī to saista ar Kulčicka vārdu. Ar kafijas baudīšanu un tās labo īpašību slavinājumu aizrāvies arī ievērojamais un daudzpusīgais poļu apgaismības autors Ignacijs Krašickis un vairāki citi laikmetīgi domājoši prāti; Krašicka un domubiedru izdotajā periodikā tikusi uzsvērta jau iepazītā turku renegāta (arī tā dēvējuši kafiju!) uzvara pār regulāru un neapvaldītu stiprāku dziru patēriņu poļu augstmaņu vidū. Jau piesauktā uzvara pār turkiem ļāva kafijas vilnim atplūst arī pavisam tuvu uz mūsu pusi; necik ilgi nebija jāgaida līdz pirmajiem “kafēhauziem” Viļņā. Melnā dzira viļņiešiem gan bijusi pazīstama jau pirms publiskām kafijas malkotavām. Kristina Sabaļauskaite savā “Silva rerum” par kafijas klātbūtni Lietuvas augstmaņu dzīvē ieminējusies ne reizi vien. Kaislīgākā šīs dziras baudītāja otrajā no četriem Sabaļauskaites romāniem ir Uršule Birontiene, kundze gados, kurai ārsts izsaka komplimentus par labo veselību un dāļā dažādus padomus, taču Uršule, kā Daces Meieres tulkojumā raksta lietuviešu romāniste, “neklausīja viņa uzstājīgajām prasībām vienreiz pārstāt dzert to savu kafiju, atcirzdama, ka labprāt atteiksies no kafijas, ja tikai Gordona kungs viņai te, Viļņā, pagādās kokoatlu, taču Viļņa jau nav nekāda Gdaņska vai Karaļauči, un šeit viņas reiz iecienīto rūgto Rietumindijas gardumu – šokolādi – nebija iespējams dabūt, tad kas viņai atlika – tikai turku kafija, ko aptiekās pārdeva kā līdzekli pret gremošanas traucējumiem, un pēc Vīnes uzvaras pār turkiem šīs mantas netrūka, un labi, ka viņa rīkojās apdomīgi, iepirkdama lielus krājumus, jo tagad zviedru kara dēļ atkal neko nebija iespējams dabūt, bet lāsīte tā rūgtuma mazītiņā apzeltītā krūzītē uzreiz pēc dienvidus bija vienīgā bauda, pēc kuras viņas sarūgtējusī diena iemantoja šādu tādu saldumu, bet aizvien vārgākās acis pat atvērās platāk.”[1] Ebreju ārsts, noklausījies kundzes ietiepīgo monologu, paķircina viņu ar gluži tām pašām Morština dzejas rindām, kas šeit jau piesauktas, bet Uršule tikai atcērt: “pienāks laiks, kad kristieši kafiju dzers laizīdamies, acis piemieguši un laizīdamies”. Šis paredzējums piepildījās itin drīz, un bija tādi, kas grauzdētās “gremošanas zāles” gribēja pārdot, kā tagad teiktu, birokrātijas mazināšanas ietvaros: viens no pirmajiem kafijas tirgotavu pieminējumiem Viļņas dokumentos ir no 1787. gada – kāds Kļukovska kungs esot pamanījies savu kafijbodīti atvērt nelegāli. 19. gadsimta sākuma poļu literatūra, par spīti smagajām tēmām, ar ko tās autori spiesti noņemties, darbodamies trejkārši sašķeltā un apspiestā valstī vai trimdā, arī nepaliek bez kafijas pieminējuma. Turklāt pirmoreiz ilustrē ko līdzīgu baristas profesijai, ko citviet Eiropā iepazīs krietni vēlāk, līdz ar 20. gadsimta un kafijas automātu uzvaras gājienu. Pirmās profesionālās kafijas gatavotājas Polijā un tagadējā Lietuvas teritorijā bijušas sievietes šļahtiču muižās, poļu valodā sauktas par kaviarkām (vienskaitlī kawiarka no vārda kawa). Kaviarku darba pienākumu sarakstu savā episkajā poēmā “Pans Tadeušs”, kurā smalki attēlotas visdažādākās šļahtiču paražas un dzīvesveida nianses, min Ādams Mickēvičs: “Ko vien sirds kārojas, var ēst pēc patikšanas: Bet, protams, visupirms tiek nestas kafijkannas Uz milzu paplātēm, kas puķēm apgleznotas. Un kafijkannas kūp un mirdz kā surdabotas, Un Šveices porcelāns simt krūzītēs tur laistās, Mirdz krējumtrauciņi kā rotaļlietas skaistas. Par poļu kafiju nekur nav garšīgākas, Jo poļi kafiju māk vārīt tā, kā nākas: To vāra kaviarka, kam uz to ir ķēriens Un ir savs noslēpums, kā izvārāms šis dzēriens: Vispirms no vicīnām tā dabū eksportgraudus, No kuriem kafiju var pirmšķirīgu grauzdēt: Kā dzintars dzidra tā un it kā medus bieza. Ir mokkas garša tai un ogļu melnums. Tiesa, Ja ir vēl krējums klāt, tad tā ir īstā marka, Un tāpēc katrurīt steidz čaklā kaviarka No karstās virtuves uz vēso pienpagrabu, Kur svaigu krējumu no piena podiem dabū: Ņem vienai krūzītei tik karotītes pāris No katra pientrauka, ko nav neviens vēl skāris.” Poēma tapusi 1834. gadā, Mickēvičam atrodoties trimdā Parīzē. Tās tapšanu iedvesmojusi poļu augstmaņu jeb šļahtas vidē attīstītā mutvārdu prozas – gavendas – tradīcija. Grāmatu ar pilno nosaukumu “Pans Tadeušs jeb Pēdējais iebrukums Lietuvā. Vēsturisks 1811.–1812. gada šļahtas dzīves stāsts divpadsmit grāmatās dzejā” latviešu valodā atdzejojis Jāzeps Osmanis, 1964. gadā tā iznākusi Latvijas Valsts izdevniecībā greznā, pamatīgā sējumā ar Elviro Andriolli ilustrācijām. Poļu kafijas gatavošana no pupiņu iegādes un grauzdēšanas līdz pat servēšanai parādās otrajā poēmas grāmatā “Pils”, ar skaņām, smaržām, smalkiem redzes tvērumiem tekstā iedzīvinot agru mielastu pēc augstmaņu medībām. Kafijas apdziedājums veido pāreju starp grāfa ierašanos, gaistoša meitenes tēla samanīšanu, jutekliskiem jautumiem un politiskiem disputiem, un seniem, smagiem ietiepīgu dzimtu strīdiem. Interesanti, ka atdzejotājs šajā monumentālajā veikumā ir izvēlējies kaviarkas vārdu atstāt nepārveidotu (līdzīgi kā tagad neatveidojam vārdu barista) un nepaskaidro to arī pēcvārdā; tajā tulkotājs uz brīdi pievērsies  tikai kafijas biezās konsistences pamatojumam – tā esot vārīta pa turku modei. Mickēviča darbs, kurā publika velti izmeklējās vienu centrālo varoni un eposa viengabalainību, plašāku lasītāju un kritikas ievērību izpelnījās samērā novēloti, 19. gadsimta otrajā pusē. Tad tika rūpīgāk analizēta poēmas struktūra, bagātīgās atsauces uz antīko autoru darbu atdzejojumiem poļu valodā; poēmas baudītāji pamanīja smalki lietoto ironiju, izstaigājās pa elegantajiem tiltiņiem starp liriskām un traģiskām epizodēm un pieņēma domu, ka pans Tadeušs nav vis galvenais vai vienīgais šī darba varonis, bet gan autora atmiņu iemiesojums, tāds kā Uliss vai personificēts vektors, kurš dodas uz tobrīd neaizsniedzamo Lietuvas dižkunigaitijas muižu Nemunas krastos, lai atnestu no tās aizejoša laika pierakstus, tostarp cilvēciskas ikdienas sīkumus – kā krūzītes un kafijkannas uz paplātes. [1] Kristina Sabaļauskaite “Silva rerum II” (Zvaigzne, 2012). No lietuviešu valodas tulkojusi Dace Meiere.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

„Grūdo kelias į miltus“ – nauja Panevėžio rajono Įstricos kaimo bendruomenės siūloma edukacija. Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas surinko skirtingų senovinių malūnų ekspoziciją ir dabar smalsaujančius kviečia susipažinti, kaip kvietinis ar ruginis grūdas virsta ne tik baltais miltais, bet ir gardžiais patiekalais.Maisto kainas auginti gali ne tik šoktelėjusios kuro bei trąšų kainos, bet ir Lietuvą alinanti sausra. Tai ypač gali paveikti daržovių ūkius, kuriems jau netrukus gali tekti jungti laistymo sistemas.Net ir miesto gamta slepia gėrybes, kurias pažinus galima skaniai pasigardžiuoti. Knygų autorė, ūkininkė Ieva Šidlaitė pasakoja apie valgomus laukinius augalus. Juos pažinus mieste, vėliau žoliauti galima svetingesnėje gamtoje.Ved. Arneta Spaičė

“Mēs esam krietnas tautas,” intervijā Kultūras rondo atzīst pašlaik Viļņā dzīvojošais rakstnieks Andris Kalnozols. Viņš savā rakstniecības trimdā savulaik mitinājies arī Sarajevā un uz kaimiņu būšanu tagad skatās ar citu aci. Kultūras dzīve Viļņā kūsā gan lielos, gan mazos mērogos – par to var pārliecināties parastā darbdienas vakarā kādā Viļņas kafejnīcā, kur norisinās žurnāla „Literatūra un Māksla” lasītāju kluba pasākums, kura viesis šoreiz ir Viļņā dzīvojošais latviešu rakstnieks Andris Kalnozols. Kalnozols ar savu aktiera harizmu smīdina sanākušos, stāstīdams par savu gluži vai nejaušo nonākšanu Lietuvā, jaunā romāna rakstīšanu Kauņas klosterī un to, kāpēc pagaidām kautrējas runāt lietuviski. Tāpat kā savos literārajos darbos, Kalnozols ar apbrīnojamu atklātību un humoru stāsta par pagātnē piedzīvoto izdegšanu, depresiju un dzeršanu, no kura viņu izvilkusi gan Latvijā, gan Lietuvā par dižpārdokli kļuvusī grāmata „Kalendārs mani sauc” un tās galvenais varonis Oskars. Nupat viņš pabeidzis jaunu grāmatu „Zobi”, kas stāstīs tieši par laiku pirms „Kalendāra”, un tā iznāks reizē latviski un lietuviski.

Penas akims ir sielai – Panemunės kelias. Kuo jis patrauklus?Seredžiuje užsuksime į Sidro gamyklą, įkurtą sename obuolių sode ir susipažinsime su Aiste Geniene.Rūstekonių kaime netoli Seredžiaus Nerijus Šapauskas su šeima įrengė Armenos poilsiavietę.Panemunės pilis toliau renovuojama, tačiau tai netrukdo organizuoti renginius, šventes, edukacijas. Projektų vadovė Aida Krikickienė ir Panemunės pilies virtuvės šefas Mantas Makaras.Natūralūs džiovinti skanėstai Jurbarko centre. Tarozų šeima rengia degustacijas-edukacijas. Džiovinuko įkūrimo istoriją pasakoja Jolanta Tarozienė ir dukra Lėja.Ramunė ir Šonas Farnan grįžo iš Airijos ir įkūrė levandų rojų Girdžiuose.Amžinas pasienis Smalininkuose siekia 500 metų. Sena miestelio istorija tarnauja kultūros darbuotojams. Mintimis dalijasi Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė, kultūros renginių vadybininkė Raimonda Karvelienė ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokytoja Zita Sakavičienė.Žygių magija įtraukia tuos, kurie nori pažinti Lietuvą kitaip. Žygių organizatorius Lukas Pileckis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliaujame po Kupiškio kraštą, Šiaurės Lietuvą. Kaip Subačius iš geležinkelio stoties gyvenvietės išaugo iki miesto?Subačiaus seniūnė Laisva Čiuliepienė ir Valdas Šateika mintimis dalijasi apie miesto bendruomenės puoselėjamą miestą.Jurgita Morkūnienė, Subačiaus Gastrobaro savininkė, atliepia vietinių, svečių ir turistų poreikius.Palėvenės dvaras. Bajoro Bogdano Komaro anūkė Nijolė Marija Milaknienė pasitinka lankytojus ir nepailsta pasakoti istorijas apie dvaro rūmus, parką ir jaunystę.Vynuogynas Šiaurės Lietuvoje? „ DvarUogė“ - šeimos ūkis, kuriame ekologiškai auginamos desertinės vynuogės, mėsiniai jautukai bei avys. Į degustacijas ir edukacijas Dvariškių vns. kviečia Ineta Šinkūnaitė-Svilo.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Britas Jamesas McLeanas gyvena Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos daugiau nei trejus metus. Džeimsą į Lietuvą atvedė studijos, o čia apsigyvenęs suprato, kad nėra turistas ir nori susikalbėti lietuviškai. Jis sako, kad atsiranda sunkumų kalboje, renkasi nustebti ir apsidžiaugti. Brito žodyne yra ir tokių žodžių kaip „faina“ ar „biškį“. Vilniaus universiteto studentą iš Anglijos kalbina Gabrielė Kloniūnaitė.

LRT užsakymu Baltijos tyrimų atlikta apklausa rodo, kad didžiausia dalis, beveik keturiasdešimt procentų suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad pagalbinį apvaisinimą reikia kompensuoti visiems – susituokusioms ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms motinoms. Penktadalis nurodė, kad, jų nuomone, pagalbinį apvaisinimą reikia kompensuoti tik susituokusioms poroms, kaip ir buvo iki šiol. Septintadalis pritartų kompensavimui iš ligonių kasų susituokusioms ir nesusituokusioms poroms, bet nereikėtų kompensuoti vienišoms motinoms. Balandžio pradžioje pirmąjį balsavimą Seime įveikė ir įstatymo projektas, kuris leistų šia paslauga naudotis ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims.Aktualus klausimas - ar taromatai turėtų priimti visų alkoholinių ir kitų gėrimų stiklo pakuotes iki 3 litrų? Vakar Vakare šis klausimas turėjo būti svarstomas Seime, tačiau pataisų iniciatorius Tomas Tomilinas pats vakar svarstyme paprašė pertraukos.Darbdaviai Seimo ir Vyriausybės prašo nukelti skaidraus darbo užmokesčio direktyvos įgyvendinimą. Kodėl? Ir ką tai keistų darbuotojams?Europos Komisija ruošia naują priemonių paketą, skirtą kovoti su aukštomis energijos kainomis ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos Komisija siūlo gana netikėtus sprendimus – nuo privalomo darbo iš namų iki pigesnio ar net nemokamo viešojo transporto. Taip skelbia leidinys POLITICO, kuris susipažino su projektu. Ką tai reikš mums visiems, kalbamės su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.Vokietijoje atlikto Lietuvos žinomumo vertinimo rezultatai parodė, kad dauguma vokiečių žino apie Lietuvą, tačiau jų žinios apsiriboja tik paviršutiniškais faktais. Kaip keisti vokiečių požiūrį į Lietuvą ir kur dėti svarbiausius akcentus?Ved. Rūta Kupetytė

Vilniaus meras Valdas Benkunskas nepritaria idėjai sostinėje statyti mečetę ir sako, kad valdžia turėtų griežčiau valdyti migrantų srautus ir reikalauti, jog į Lietuvą atvykę migrantai mokytųsi lietuvių kalbos. Toks mero pareiškimas papiktino dalį Lietuvoje gyvenančių musulmonų. Reikia Vilniuje mečetės ar ne?Aktualus klausimas. Dalis savivaldybių jau šiomis dienomis ketina baigti šildymo sezoną. Koks jums buvo šis šildymo sezonas?20-imt metų Lietuvoje yra įstatymas, leidžiantis atsirasti profesiniams pensijų fondams. Bet tokių fondų taip ir neatsirado. Kodėl?Daliai žmonių jau atgavus antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, pardavimai praėjusį savaitgalį šoktelėjo ir siekia Kalėdų laikotarpį. Bankų duomenimis, daugiausia lėšų nukeliavo atsiskaitymams už baldus, elektronikos prekes, juvelyriką buitinę ir telekomunikacijų įrangą. Kur dar žmonės išleidžia iš pensijų fondų atgautus pinigus?Kokių pokyčių po Peterio Magyaro partijos „Tisza“ pergalės rinkimuose tikisi Vengrijos kultūros bendruomenė?Varėnos rajono Marcinkonių gyventojai prašo mažinti leistiną greitį kaimą kertančiame kelyje. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius

Kaliningrado srityje jau kelias savaites liepsnoja gaisrai, o tirštus dūmus vėjas neša ir į Lietuvą. Specialistai teigia, kad prasidėjo kiekvieną pavasarį besikartojantis procesas - Rusijos pusėje deginama pernykštė žolė. Pasieniečiai teigia, kad tikimybė liepsnoms persimesti į Lietuvą - minimali, tačiau ragina pasienio gyventojus užuodus dūmus likti namuose ir neatidaryti langų.Santaros klinikos skelbia, kad Lietuvos gydymo įstaigose fiksuojamas pavojingai sumažėjęs II kraujo grupės atsargų lygis, dėl trūkumo netrukus gali būti stabdoma dalis operacijų. Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė atkreipia dėmesį, kad reguliariai kraują donuojančių gyventojų dalis nesiekia dviejų procentų, todėl reikėtų didesnio visuomenės įsitraukimo.Ar įsivaizduojate, kad į prekybos centrą netrukus eisite su savo pakuote – į kurią bus galima įsipilti sulčių ar šampūno. Aplinkos ministerijos siūlomi pokyčiai numato, kad parduotuvėse galėsime rinktis: naudoti savo atsineštą pakuotę arba daugkartinę pakuotę vietoje. Tikslas – mažiau atliekų ir mažiau vienkartinių pakuočių. Tokie pokyčiai turėtų įsigalioti po kelerių metų. Ar jūs eitumėte į parduotuvę su savo pakuote?Kas iki vakar pateikė prašymą nutraukti pensijos kaupimą, pinigus atsiims su pirma atsiimančiųjų banga iki balandžio 15 d. Gali būti, kad pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų suskubo ir tie, kas anksčiau neplanavo. Bet išsigando, pamatę, kad sukaupta suma ėmė mažėti.Nacionalinėje dailės galerijoje pristatytas kūrinys, su kuriuo bus atstovaujama Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Tai filmo instaliacija „gyva gyva-ta“, kurią sukūrė menininkė Eglė Budvytytė. Šių metų bienalė jau pažymėta skandalu dėl Rusijos sugrįžimo. Lietuva ir dar dvi dešimtys šalių dėl to rengia protestą. Kaip į tai reaguoja Ukraina ir kas jos paviljone bus šiemet?Ved. Rūta Kupetytė

Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos.Aeroekologija yra mokslas, tiriantis viską, kas vyksta ore: skraidančius gyvūnus, jų elgseną ir tai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje bei su aplinka.Šioje srityje dirbanti Švedijos Lundo universiteto biologė dr. Cecilia Nilsson oro erdvę mato kaip sudėtingą, daugiasluoksnę ekosistemą, kurioje gyvūnai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį.Savo tyrimus ji pristatė kovą Vilniuje vykusioje tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The Coins 2026“.Kodėl svarbu rūpintis oro ekosistema, kaip technologijos keičia migracijos tyrimus ir kas mums padėtų geriau sugyventi su oro erdvę naudojančiais gyvūnais?Aut. Nojus StaknysRedaktorės – Elizabet Beržanskytė ir Vaida Pilibaitytė

Specialusis Amerikos pasiuntinys Baltarusijai Džonas Koulas ragina Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir atnaujinti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bet kokie pokalbiai gali vykti tik tada, kai Baltarusija parodys geranoriškumą. Kol kas, anot prezidento, to nėra.Likus penkiolikai dienų iki rinkimų Vengrijoje, Viktoro Orbano vyriausybė imasi įvairiausių priemonių, kad išliktų valdžioje. Šalies užsienio reikalų ministro ryšius su Rusija tyręs Vengrijos žurnalistas vakar buvo apkaltintas šnipinėjimu.Į Lietuvą pamažu grįžta keturis mėnesius Baltarusijos įkaitais laikyti vilkikai. Tačiau transporto įmonės iki galo nežino, ar atsiskaitydami už stovėjimą per bankus nepažeistų sankcijų, o daug grynųjų vežtis į Baltarusiją taip pat draudžiama. Kyla abejonių, ar teisėtai išvis reikalaujama mokėti už stovėjimą aikštelėse ne savo noru, o režimo prievarta.Kaip Lietuvos ledo šokėjams Elison Ryd ir Sauliui Ambrulevičiui seksis Prahoje vykstančiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate?Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos kariuomenė praneša Varėnos rajone prie Lavyso ežero radusi vidaus degimo variklį, dėl kurio galima daryti prielaidą, kad ten tikriausiai sudužo dronas. Kariuomenės teigimu, incidento vietoje sprogmenų nerasta, tačiau tai nereiškia, kad jų apskritai ir nebuvo. Kariuomenė iš užsienio įskridusio objekto savo radarais nefiksavo, jo nepastebėjo ir pasieniečiai. Iš kur galėjo atskristi, kaip įtariama, dronas – kol kas neaišku, tačiau tikėtina, jog Lietuvos sieną kirtęs objektas galėjo atkeliauti iš Baltarusijos.Baltarusijos autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai pirmadienį uždegus žalią šviesą Lietuvos krovininių transporto priemonių išvykimui iš Baltarusijos, į Lietuvą grįžo pirmieji Minsko sulaikyti vilkikai, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas. Kol vežėjai buvo įsistrigę Baltarusijoje nemažai buvo diskutuojama, ar lietuviški vilkikai gali ir toliau važiuoti į Baltarusiją.Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga reiškia nepritarimą naujam Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui numatančiam, kad gydytojams būtų apribota galimybė patiems išsirašyti nedarbingumo pažymėjimą, mirties liudijimą bei receptus vaistus.Danijoje šiandien rengiami visuotiniai rinkimai. Nors geopolitinės krizės ir tvirta dabartinės premjerės laikysena dėl Grenlandijos iškėlė partijos reitingus, analitikai prognozuoja įtemptą kovą.Šiais metais ropių, ridikų ir cukinijų augintojams nebebus mokama parama. Toks sprendimas priimtas nustačius piktnaudžiavimo atvejų, kai deklaruojami fiktyvūs pasėliai. Ūkininkai sako, kad reikėtų labiau kontroliuoti ir moliūgų augintojus. Dabar jų plotai sudaro penktadalį visų daržovių pasėlių, tačiau parduota produkcija nesiekia nė procento.Ved. Rūta Kupetytė

Kalifornijoje veikianti organizacija „Exceptional Minds“ moko autistiškus suaugusiuosius animacijos ir vizualiųjų efektų bei padeda jiems pradėti karjerą itin konkurencingoje kino industrijoje. Šios programos absolventai jau prisidėjo prie dešimčių garsių filmų ir serialų, o kai kurie įsidarbino didžiausiose Holivudo studijose.Valstybės politika Lietuvoje nėra pakankamai orientuota į senstančios visuomenės aktyvumą, o vyresnio amžiaus žmonių įtrauktis į darbo rinką, kultūrinę veiklą ir mokymosi galimybes yra ribota, skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Tuo metu tyrimą su užsienio kolegomis atlikusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė teigia, kad Lietuvos ilgalaikės priežiūros sistema nėra pasiruošusi atlaikyti demografinius pokyčius.Seime kelią skinasi Konstitucijos pataisa, kad 16-mečiams būtų suteikta teisė rinkti merus ir savivaldybių tarybų narius Seime šią savaitę jai pritarta po pirmojo svarstymo - 80 parlamentarų pasisakė už. Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuoja ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.Į Lietuvą vakar vakare atvyko grupė iš Baltarusijos paleistų politinių kalinių. Minskas po derybų su Vašingtonu iš viso paleido 250 asmenų, iš kurių 15 atvyko į Lietuvą.Per dvejus metus uždarius bendrovės Aumovio, buvusios Continental gamyklą Kaune, iš darbo bus atleista daugiau nei 700 darbuotojų. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad rinkoje trūkstant aukštos kvalifikacijos inžinierių, žmonės be darbo neliks, o kai kurie net pasigerins sąlygas. Išsamiau apie tai netrukus kalbėsime.Ved. Liuda Kudinova

Baltarusija pirmadienį pradės grąžinti ten įstrigusius vilkikus į Lietuvą, pareiškė Aliaksandras Lukašenka. Jis taip pat ketina sumažinti stovėjimo paskirtose aikštelėse mokestį.Po vakar Minske įvykusio JAV specialiojo pasiuntinio Džono Koulo susitikimo su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, Baltarusija skelbia paleidusi pustrečio šimto politinių kalinių. Tačiau dalies jų likimas lieka neaiškus.Šį pavasarį moksleiviai atostogaus skirtingu metu. Mažesnės klasės atostogaus prieš Velykas, vyresnieji - po jų. Anot ministerijos, taip nuspręsta dėl pavasarį vykstančių brandos egzaminų. Tačiau tėvai sako, kad pasikeitusi tvarka jaukia atostogų planus.Dalis europarlamentarų siekia, kad būsimame Europos Sąjungos biudžete būtų numatyta lėšų svarbių objektų apsaugai. Vienas tokių – šiuo metu ardoma Ignalinos atominė jėgainė. Iki šiol Europos Komisija prioritetą teikė investicijoms į infrastruktūrą, o lėšomis apsaugai turėdavo rūpintis pačios valstybės.Dėl savo lojalumo vyriausybei žinomas Rusijos tinklaraštininkas pažėrė kritikos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo karui Ukrainoje ir, anot žiniasklaidos, buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę.Tokijuje oficialiai prasidėjo sakurų žydėjimo sezonas.Ištraukus FIBA čempionų lygos burtus, Vilniaus "Ryto" krepšininkai sužinojo varžovą turnyro ketvirtfinalyje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė