POPULARITY
Pažinti miestą galima įvairiais būdais – savarankiškai klaidžiojant gatvėmis, sekant gidui su grupe iš paskos ar vadovaujantis turizmo informacijos centro lankstinukų nuorodomis. O galima pažinti ir skaitant knygas. Popietės studijoje aptarsime ir rekomenduosime literatūrą, kuri padės geriau suprasti miestą, kuriame gyvenate, retkarčiais apsilankote arba niekada nebuvote. Ko dar nežinome ir nespėjome perskaityti?Darius Pocevičius pristatė knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990“ – kaip požiūrį į miestą keičia negirdėti istoriniai faktai ir kur jų ieškoti? Architektūros istorikė Jolita Kančienė pakomentuos, kodėl sparčiai populiarėja architektūriniai miesto gidai ir kaip leidiniai apie išskirtinę Kauno modernizmo architektūrą pakeitė miesto įvaizdį šalies mastu. O Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ grožinės literatūros skaitytojams atvėrė duris į plačiai auditorijai mažai pažįstamą Šiaulių praeitį ir kalbą. Aptarsime, ar ir kiti Lietuvos miestai turi romanų vertus, spalvingus charakterius.
Pažinti miestą galima įvairiais būdais – savarankiškai klaidžiojant gatvėmis, sekant gidui su grupe iš paskos ar vadovaujantis turizmo informacijos centro lankstinukų nuorodomis. O galima pažinti ir skaitant knygas. Popietės studijoje aptarsime ir rekomenduosime literatūrą, kuri padės geriau suprasti miestą, kuriame gyvenate, retkarčiais apsilankote arba niekada nebuvote. Ko dar nežinome ir nespėjome perskaityti?Darius Pocevičius pristatė knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990“ – kaip požiūrį į miestą keičia negirdėti istoriniai faktai ir kur jų ieškoti? Architektūros istorikė Jolita Kančienė pakomentuos, kodėl sparčiai populiarėja architektūriniai miesto gidai ir kaip leidiniai apie išskirtinę Kauno modernizmo architektūrą pakeitė miesto įvaizdį šalies mastu. O Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ grožinės literatūros skaitytojams atvėrė duris į plačiai auditorijai mažai pažįstamą Šiaulių praeitį ir kalbą. Aptarsime, ar ir kiti Lietuvos miestai turi romanų vertus, spalvingus charakterius. Ved. Juta Liutkevičiūtė.
XXI amžiuje praeities pėdsakus dėmesingai tyrinėja ne tik istorikai, bet ir kraštotyrininkai, kelionių maršrutus sudarinėjantys gidai, istorinės rekonstrukcijos klubų nariai bei sakytinės istorijos entuziastai. Šių žmonių veikla dažnu atveju nėra vien tik smagus laisvalaikis, į ją visa galva pasinėrę asmenys praturtina visuomenės istorinę kultūrą naujomis žiniomis, inicijuoja svarbias diskusijas, aktyviai įsitraukia į paveldosauginę veiklą, tampa puikiais savojo miesto arba krašto istorijos bei kultūros ambasadoriais. Kas skatina įvairių specialybių žmones imtis istoriko amato? Kaip jų pastangos keičia mūsų supratimą apie praeitį ir jos ženklus dabartyje? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymų kartu su studijos svečiu rašytoju, vertėju, miestų tyrinėtoju Dariumi Pocevičiumi, kurio knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų” bei „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990” skatina eiti ir patiems atrasti neįtikėtinai įdomią ir žadinančią mūsų vaizduotę Vilniaus istoriją. Ved. Aurimas Švedas.
XXI amžiuje praeities pėdsakus dėmesingai tyrinėja ne tik istorikai, bet ir kraštotyrininkai, kelionių maršrutus sudarinėjantys gidai, istorinės rekonstrukcijos klubų nariai bei sakytinės istorijos entuziastai. Šių žmonių veikla dažnu atveju nėra vien tik smagus laisvalaikis, į ją visa galva pasinėrę asmenys praturtina visuomenės istorinę kultūrą naujomis žiniomis, inicijuoja svarbias diskusijas, aktyviai įsitraukia į paveldosauginę veiklą, tampa puikiais savojo miesto arba krašto istorijos bei kultūros ambasadoriais. Kas skatina įvairių specialybių žmones imtis istoriko amato? Kaip jų pastangos keičia mūsų supratimą apie praeitį ir jos ženklus dabartyje? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymų kartu su studijos svečiu rašytoju, vertėju, miestų tyrinėtoju Dariumi Pocevičiumi, kurio knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų” bei „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990” skatina eiti ir patiems atrasti neįtikėtinai įdomią ir žadinančią mūsų vaizduotę Vilniaus istoriją. Ved. Aurimas Švedas.