Podcasts about Kaip

„Mokslo rubrikoje“ - pasakojimas apie mūsų gyvenimą gerinančius robotus, kurie tobulėja tobulėjant dirbtiniam intelektui.Laidos „PIN kodas“ anonsas: kiek miestams kainuoja sukurti Kalėdų magiją?Paskutinioji rubrika „Auga ir balkone“. Rūtos Simanavičienės pasakojime vilnietė Gabija Liepa papasakos apie savo balkono sodą ir kaip jame tilpo 40 skirtingų augalų rūšių.Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria raginama užtikrinti moterų teisę į saugų ir teisėtą abortą visose Europos Sąjungos valstybėse.Šventiniu laikotarpiu siaučią vagys. Kaip nuo jų apsaugoti savo namus ir turtą, jei išvykstate atostogų?Prieglobstį Lietuvoje radę ukrainiečiai patys tampa darbdaviais. Išmokę lietuvių kalbą jie kyla karjeros laiptais, kiti kuria savo verslus. V. Silantjevienės reportažas.Ved. Liuda Kudinova

Kol Lietuva gyvena praėjusių Kalėdų ir artėjančių naujųjų nuotaikomis, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kaip šios šventės yra minimos ir kokios tradicijos vyrauja Sakartvele, Graikijoje, Danijoje ir Australijoje.Šiandien Lietuvos politikos ekosistemoje nėra vietos mokslui, sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Indrė Kaminckaitė su juo kalbasi apie mokslininkų vaidmenį politikoje.Šiemet minime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Vytauto Bacevičiaus gimimo 120-ąsias metines. Apie įdomų menininką ir įvairius būdus švęsti muziką Kotryna Lingienė kalbasi su Bacevičiaus ir kitų lietuvių modernistų tyrinėtoju – japonu Yusuke Ishii.„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.Vasarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. „Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską“, – sako grupės lyderis Finas Greenallas. Kaip jis nustojo daryti kompromisus savo kūryboje ir kokį rezultatą tai atnešė, teiraujasi Urtė Karalaitė.Lietuvos kultūra užsienyje tampa vis labiau matoma. Dar gyvi prisiminimai apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje, išskirtinio dėmesio sulaukėme bienalėje „Performa“ Niujorke, o Italijoje šiuo metu vyksta Lietuvos kultūros programa. Kaskart labiau pabrėžiamas ir kultūrinės programos dėmuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai programoje, į Japoniją iškeliausianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda. Ir tai tik keli sėkmingo Lietuvos kultūros reprezentavimo užsienyje pavyzdžiai. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį.Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas Saulius Rumbutis paaiškins, kodėl paukščiai šiemet „apsigavo“ ir koks likimas laukia sausio mėnesį pasirodysiančių jauniklių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tarptautiniai ekspertai įspėja – žmonių kasdieniame racione vis daugiau vietos užima perdirbtas maistas – nuo saldžių užkandžių iki pigių pusgaminių. Nors šie produktai lengvai prieinami, tyrimai rodo, kad jų gausus vartojimas gali lemti rimtas ligas.Asmenine banko kortele draudžiama dalintis net su artimaisiais. Negalima ir neįgaliam senoliui išgryninti pensijos bankomate ar apsipirkti su jo kortele. Tokios teisės nesuteikia net ir įgaliojimas. Teisininkai sako, kad už svetimos kortelės naudojimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.Girliandų prekybos vietose galima rasti visus metus ir įvairiausių, kartais kainuojančių vos vieną kitą eurą. Tačiau per šventes jų kiekiai ypatingai išauga. Kaip elektronines atliekas tinkamai išmesti?Jau šešerius metus Lietuvoje fiksuojama teigiama migracija, kai daugiau žmonių į šalį grįžta, nei iš jos išvyksta. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiemet iki lapkričio iš Lietuvos oficialiai išvyko apie 14 tūkstančių žmonių, o grįžo – 20 tūkstančių.Kodėl emigrantai grįžta namo, kaip jiems sekasi įsidarbinti, ar jų laukia darbdaviai ir kiek ilgai tokia tendencija tęsis – mūsų šio ryto aktualaus pokalbio tema.Ved. Liuda Kudinova

Nors tradiciniai Kūčių ir Kalėdų stalo patiekalai šiemet gerokai pabrango, lietuviai šventinių tradicijų neatsisakė. Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė teigia, kad žuvis brango trečdaliu, silkė – daugiau nei 70 procentų, o balta mišrainė tapo tikra aliejaus kainų įkaite. Vis dėlto, anot jos, gyventojams neprireikė atsisakyti įprastų šventinių produktų – pajamos augo sparčiau nei kainos.Lietuviai mėsos tradicijoms ištikimi, tačiau kartų skoniai – kitokie. Vyresniems būtini lašiniai ir sotesni gaminiai, o jaunimas mieliau renkasi liesesnes alternatyvas. Tai pastebi Dzūkijoje dirbantis mėsos produktų gamintojas Svajūnas Petkevičius.Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone siūlo išskirtinę galimybę. Dvaras kviečia tapti pieno ūkio valdytoju ir dalininku – kurti verslą kartu, remiantis tradicijomis, inovacijomis ir stipria bendruomene. Apie šį pasiūlymą sumaniam, drąsiam ir ambicingam jaunam ūkininkui pasakoja dvaro žemės ūkio veiklų administratorius Martynas Laukevičius.Tautodailininkės Agnės Trikšienės rankomis yra kuriami miniatiūriniai kaimeliai. Kūrėja juos vadina „Kaimelis Minis“. Juose įprasminti tėvų pasakojimai apie kaimą ir buitį, taip pat sudėtos akimirkos, pajaustos keliaujant po Lietuvos kaimelius ir muziejus. Kaip sako Agnė, didžiausias džiaugsmas, kai pabaigtame namelyje galima įžiebti šviesą.Ved. Kristina Toleikienė

Kaip švenčiamos Kalėdos Japonijoje?Kylant bendram pragyvenimo lygiui alkstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Kaip parodė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausa, pernai Lietuvoje maisto trūko kas septintam. Kol vienose laidosekalbame apie maisto švaistymą per šventes, kiti ant šventinio stalo neturi ko padėti.Nors žiemos švenčių laukiame visus metus, kartu jas lydi ir nuovargis, ir konfliktai su artimaisiais. Kodėl negebame išbūti ramiai, be pykčių ir kodėl per šventes nebūtinai jaučiamės laimingi?

00:00 – naktinė dovanų paieška 04:47 – „Žalgirio“ pralaimėjimas prieš PAO 13:30 – kaip spręsti S.Francisco problemą 36:26 – Ch.Silvos kandidatūra 46:15 – S.Pešičiaus rekordas 52:25 – M.Grigonio atsisakymas 58:10 – skundas dėl „Neptūno“ sirgalių 1:04:02 – „Ryto“ pergalė Šiauliuose 1:07:53 – metų įžvalgos ir 2026 m. lūkesčiai

Lietuviams Kūčių vakaras – ypatingas metas, svarbesnis net už Kalėdas. Ši tradicija šimtmečius ir išlaiko gilią prasmę: susitikti su šeima, atsiprašyti, atleisti ir pasidalinti 12 pasninko patiekalų.Kaip padengti tradicinį Kūčių stalą ir ką reiškia jo simboliai? Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina pateikė bendrą paraišką, kad Kūčių vakaro tradicijos būtų įtrauktos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Šias šalis sieja bendra istorija nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų, o jų kultūrinis paveldas – daugiakultūris, persipynęs su krikščioniškomis ir senosiomis siekia tradicijomis.Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistė, etnografė Asta Valiukevičienė ir Lietuvos etnografinio muziejaus vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė, o edukatorė Diana Adomavičienė pasakoja apie kalėdaičių kepimo istoriją iš Kaišiadorių krašto.Gimtoji žemė. Ved. Kristina Toleikienė

Artėjant šventėms dažnas apsiperka turguje ar pas ūkininkus. Kokios šiųmetės tendencijos? Kaip keičiasi kainos? Kokią žuvį perka žmonės? Reportažas iš turgaviečių.Tautodailininkė Nijolė Stankevičienė riša sodus. Moteris rankdarbius kuria nuo vaikystės, o sodų kūryba susidomėjo paskatinta vyro. Pokalbis apie sodų reikšmę ir svarbą šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje. Panevėžio raj.Taujėnų dvaro ūkyje gyvena daug labai įvairių gyvūnų. Kiekvienam jų reikia priežiūros, dėmesio, kiekvienas turi savų įpročių, o nuotykiai - kasdien vis nauji. Apie juos pasakoja dvaro ūkio savininkė Monika Stackevičienė. Ukmergės raj.Ved. Arneta Spaičė

Kaip kurti gražius ir tvarius namus? Kartais ryškius ir eklektiškus, kartais – kupinus apnuoginto betono ar trimačiu spausdintuvu sukurtų detalių. Su dizaineriu, fiziku ir parodų architektu Justinu Dadonu susitikome pasikalbėti apie tai, kaip savomis rankomis ir idėjomis jis transformuoja standartinius senus butus į žaismingas, patogias kasdienybės erdves. Kalbėjomės apie smalsaus ir kūrybiško žmogaus kelią nuo fizikos link dizaino, apie tvarumą, „pasidaryk pats“ estetiką ir socialinių tinklų formuojamas interjero klišes.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kaip elektroninė prekyba keičia vartojimo įpročius ir socialinius ryšius?Minint Paprūsės 500-ąsias metines, šis Lietuvos pasienio regionas per metus sulaukė daugybės turistų.Kuo panašios ir kuo skiriasi Kalėdos nuo Divali šventės Indijoje?Prasidėjo Karaliaus Mindaugo taurės krepšinio turnyro atkrintamasis etapas.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvoje rūko 22 procentai gyventojų, beveik pusė jų yra bent kartą bandę kontrabandines cigaretes. Tokius duomenis rodo organizacijos „Stiprūs kartu“ užsakymu atliktas „Spinter“ tyrimas. Gyventojai, žinantys, kas perka ar platina kontrabandines cigaretes, raginami netylėti ir pranešti apie tai policijai.UNESCO pripažiniimo sulaukusi italų virtuvė – ne tik pica, makaronai ar ledai. Mokslininkai eksperimentuoja ir su augalinėmis kultūromis bei naujomis technologijomis. Ar tai gali tapti ateities maistu?Raudonieji ir juodieji ikrai niekada neišeina iš mados. Kodėl jie tokie brangūs? Kaip socialiniai tinklai keičia jų populiarumą?Daugiau, kaip prieš metus pradėta sistemos pertvarka atveria naujų galimybių psichikos negalią turintiems asmenims. Daliai jų pavyko atstatyti teisinį veiksnumą ir integruotis į visuomenę.UNESCO pripažino tradicinį Šveicarijos Alpių piemenų dainavimo būdą - jodliavimą pasaulio kultūros paveldo dalimi

Šventės neretai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą. Ir vienišumas švenčių metu gali sukelti stipresnius jausmus. Kaip sušvelninti šį jausmą, padėti sau ir kitiems ne tik švenčių metu, laidoje pasakoja Aldona Katilienė ir Laura Balčiūtė – projektų 60+ autorė ir senjorų draugė.„Aš gyvenimą švenčiu, nebūnu viena, einu į žmones ir būnu su žmonėmis, gyvenu savo gyvenimą”, – pasakoja 77-erių Aldona, kurios gyvenimas pilnas savanorystės ir įvairių veiklų. „Noriu jaunus žmones pakviesti pabendrauti su senjorais, gal tiesiog pasivaikščioti, arbatos atsigerti“, – laidoje sako Laura. O Aldona dar kviečia nepamiršti dėkoti ir apsikabinti, kad „akys žibėtų ir širdyje šviesu būtų“.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Vašingtonas į naują derybų etapą kartu su Ukraina pakvietė Europos sąjungininkus iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos. Kyjivas teritorinių nuolaidų Rusijai nesvarsto.Keturios Lietuvos mokyklų valgyklos per mėnesį išmetė per 300 kg maisto atliekų, kurių vertė siekia beveik 1700 eurų. Kaip sustabdyti maisto švaistymą?Neveiksniais pripažintiems asmenims pavyksta atkurti teisinį veiksnumą ir integruotis į visuomenę.Poetiškas gamtos fotografo pasakojimas apie saulėgrįžą atskleidžia, kaip tamsiausiu metų laiku Lietuvos gamta, gyvūnai ir paukščiai tyliai gyvena laukimu, primindami apie pagarbą gamtai.Kauno „Žalgirio“ krepšininkai įėjo į istoriją, pasiekę didžiausią klubo pergalę Eurolygoje.Ved. Madona Lučkaitė

Kalėdinis pokalbis su LVK pirmininku, Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu: „Statykime gailestingumo miestą“.Iš sutemų - į šviesą: naują „Artumos“ numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Kaip neleisti poliarizacijai sugadinti Kalėdų švenčių? VU TSPMI dėstytojo, politologo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“: Josef Pieper „Vėl išmokti matyti“.Iš „Mažosios studijos“ archyvo: Liudviko Jakimavičiaus „Laiminga diena“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Rarotos, Kalėdos“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Atliekų tvarkytojai sako, kad per šventes padaugėja atliekų, todėl prašo gyventojų jas atsakingai rūšiuoti. To nepadarius gali kilti ir gaisrų.

Kaip vertinate imigrantų vairavimo įgūdžius? Statistika rodo, kad didžiausios yra ukrainiečių, baltarusių, rusų, uzbekų, tadžikų, kirgizų indų, pakistaniečių bendruomenės.Atliekų tvarkytojai sako, kad per šventes padaugėja atliekų, todėl prašo gyventojų jas atsakingai rūšiuoti. To nepadarius – gali kilti ir gaisrų.Tuoj bus metai, kai įsiskolinę žmonės, norėdami labiau atsistoti ant kojų, gali pasiimti skolų atostogas. Tokias atostogas galima pasiimti ne daugiau kaip 2 kartus, jų trukmė – iki 6 mėn. Ar skolų atostogos pasiteisina?Ved. Edvardas Kubilius

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus atstovai skaitė pranešimą Kauno arkivyskupijos dvasininkams apie kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą. Kaip bažnyčiose užtikrinama vertybių apsauga ir kaip tai suderinama su liturgine paskirtimi?Šventinė LRT Klasikos rubrika, kurioje, baigiantis metams, Lietuvos kultūros lauko asmenybės išskiria, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristato aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, įvykį reflektuoja humanitarinių mokslų daktarė Ona Dilytė-Čiurinskienė.LRT Klasikos Kalėdinis ciklas apie Kalėdų stebuklo paieškas. Panevėžyje gyvenatis amerikiečių stiklo menininkas Markas Ekstrandas ir šiandien nenustoja stebėtis mūsų jaunimo kuriamais suvenyrais iš stiklo, kaip stebėjosi ir kadaise, atvėręs savo stiklo studiją Vaikų globos namų auklėtiniams. Šiandien Markas Ekstrandas ir vaikų globos namuose užaugęs Deimantas Rubštavičius, belaukdami didžiųjų metų švenčių, atsigręžia į tas Kalėdas, kurias teko švęsti kartu su kitais vaikų globos namų auklėtiniais.Ved. Donatas Šukelis

Valentina White pastebi, kad visuomenei sunku suprasti besiskiriančias moteris, o skyrybos kaip reiškinys dažniausiai laikomas tik neigiamu dalyku. Tačiau, pasak pašnekovės, skyrybos gali būti su pliuso ženklu, kai jos tampa žūtbūtiniu reikalu. „Pirmuose santykiuose patyriau tiek smurto ir skausmo, kad ėmiau žalotis pati. Antruose – vyras netapo mano vedliu ir palaikymu, todėl supratau, kad mums geriau skyrium“, - pasakoja ji.Ved. Lavija Šurnaitė

VU Medicinos fakultete startuos nauja magistrantūros studijų programa – Gyvensenos medicina.Kaip kinta lietuvių kalba ir kokiu greičiu tai vyksta?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Šilalės viešojoje bibliotekoje bei Upynos miestelyje pristatyta į lietuvių kalbą išversta Giovanni Perotto knyga „Ne! Nelieskite vaikų!“. Joje pasakojama apie iš Šilalės rajono kilusį kunigą Stanislovą Bartkų.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Vakar Seime baigėsi dvi dienas trukęs LRT įstatymo pataisų svarstymas. Opozicija, protestuodama prieš siūlomus pakeitimus, pasirinko vadinamąjį filibusterį – parlamentinę taktiką, kai, nepažeidžiant procedūrų, įstatymų leidybos procesas vilkinamas ilgomis kalbomis ir procedūriniais veiksmais. Kaip šią taktiką vertinti politinės kultūros požiūriu ir kiek ji priartina Lietuvą prie kitose demokratijose įprastų parlamentinės kovos formų?Tęsiame pasakojimų ciklą „Kalėdų stebuklo beieškant“. Kaip gimsta istoriniai pasakojimai apie Jeruzalę, viduramžių Klaipėdą, Neringą ir stebuklo laukimą?Didžiausia poezijos leidykla šalyje „Slinktys“ mini savo veiklos dešimtmetį.1986 metais pirmą kartą nuskambėjusi daina „Ant kalėdinės eglutės“ tapo tikru kalėdiniu hitu ir viena populiariausių visų laikų lietuviškų kalėdinių dainų. Kokia šios dainos istorija?Ved. Justė Luščinskytė

Nuo Gutenbergo išradimo greit bus atspausdinta 200 milijonų pavadinimų knygų. Kaip jas visas perskaityti?Ved. Aidas Puklevičius.

Ekspertų teigimu, rūpestis savo emocine sveikata, psichologinio atsparumo stiprinimas turi teigiamą poveikį ne tik mūsų smegenims, bet ir visam kūnui. Kaip ugdyti psichologinį atsparumą?Tarp šimto įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje – lietuvio pavardė. Į prestižinį „Eventex Powerlist 2025“ sąrašą pateko režisierius, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Šiemet jis pasiekė ir dar vieną reikšmingą įvertinimą – buvo įtrauktas į 50 įtakingiausių Europos renginių profesionalų sąrašą.Artėjančių švenčių proga dovanas lietuviai ruošia ir Ukrainos kariams bei gyventojams. Organizacija „Blue/Yellow“ pristatė iniciatyvą „Nereikalinga dovana“. Ukrainos dėka tokių dovanų kaip taktinė liemenė, radijo stotelė ar šalmas mums nereikia, tačiau jos labai reikalingos ukrainiečiams. Prisidėti kviečia ir paramos Ukrainai grupė „Vilniaus vorai“. Gyventojai kviečiami prisidėti pinant maskuojamuosius tinklus, kurie saugo karių gyvybes. Jais dengiama karinė technika ir kiti objektai, kuriuos svarbu paslėpti nuo priešo „akių”.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kaip apie semiotiką nieko nežinančiam žmogui paaiškinti kas tai yra? Kaip ir kokiose plotmėse šiandien skleidžiasi semiotika išsiveržusi iš mokslinės ir grožinės literatūros tekstų erdvės?1992-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigtas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras, kuris nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Į semiotikos studijas neretai stoja labai skirtingi asmenys: baigę filosofijos, leidybos, komunikacijos, filologijos ar kitokius mokslus. Kas juos vienija ir kaip susiformavo stipri semiotikus vienijanti tapatybė? Ar tikrai išskirtinėmis progomis semiotikai kartu valgo sriubą ir dainuoja semiotikų chore? Kaip ir kas vyko 2025 m. lapkričio 20 d.Vilniaus universitete surengtame Didžiajame semiotikų suvažiavime?Pokalbis su literatūrologu, leidėju, Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro Vilniaus universitete steigėju ir pirmuoju vadovu Sauliumi Žuku, filosofe, vertėja, Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytoja docente Nijole Keršyte, semiotike, rinkodaros ir komunikacijos specialiste Salvinija Cibulskiene.Ved. Aurimas Švedas

Gruodžio 13 d. JAV vadovybė žiniasklaidai pareiškė, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sutiko stabdyti kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą. Vis dėlto, pastarieji mėnesiai stabdė kertinio Lietuvos infrastruktūros objekto – Vilniaus oro uosto – veiklą. Kaip tai atsiliepė kultūros ekonomikai Lietuvoje? Kaip veikia kultūros ekonomika tokiomis sąlygomis? Kokios yra kultūrinių renginių organizatorių patirtys? Diskusijoje – ekonomistas Algirdas Bartkus, kompanijos „Riverside Music“ projektų vadovas Julijus Grickevičius, kino prodiuserė Marija Razgutė.Mes su Klasikos kolegėmis ir kolegomis toliau dairomės po Lietuvą, regionuose ieškodami kalėdinio stebuklo. Štai Agnė Bukartaitė pasakoja apie klaipėdietės menininkės Aidos Raimondos Pečeliūnienės per Lietuvą keliaujantį Kalėdų šauklį, kuris kviečia nepamiršti tikrosios šventės prasmės: rasti laiko susitaikymui ir naujai pradžiai. Lėlių kompozicija ant ratų keliauja per miestus ir miestelius, o mes užsukome pas menininkę į namus pamatyti kaip gimsta istoriniai pasakojimai apie Jeruzalę, viduramžių Klaipėdą, Neringą ir stebuklo laukimą.Tęsiame specialią LRT KLASIKOS šventinę rubriką. Baigiantis metams Lietuvos kultūros lauko asmenybių klausiame, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristatys menininkas Robertas Narkus, įvykį reflektuos meno kritikė Rosana Lukauskaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad susitarimas dėl karo Ukrainoje pabaigos yra arčiau nei bet kada iki šiol.Aktualus klausimas. Seimas svarstys Vidaus tarnybos statuto pataisos, kurios numato, kuriems pareigūnams ir kiek kitąmet didės algos. Pareigūnų profsąjunga sako, kad spaus valdžią labiau didinti algas ir neatmeta galimybės protestuoti. Kaip vertinate pareigūnų algas? Ar reikėtų jas didinti labiau?Nepriklausomo Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Romanas Imielskis sako, kad atkurti visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę Lenkijai prireikė 8-erių metų.Žurnalistai ir kultūrininkai pradeda 3 dienų protestą, Seimui toliau skubos tvarka svarstant įstatymo pataisas, leidžiančias lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Tuo metu LRT darbuotojai sako, kad nebepasitiki LRT Taryba ir reikalauja jos atsistatydinti.Lietuvos medikai nuolat vyksta į Ukrainą, kur karo sąlygomis mokosi evakuoti ir gydyti sunkiai sužeistus civilius bei karius. Sveikatos apsaugos ministerija žada ir toliau siųsti gydytojus į stažuotes Ukrainoje ir taip stiprinti pasirengimą dienai X.Ved. Edvardas Kubilius

Valdančiųjų LRT įstatymo pataisai opozicija yra įregistravusi per 150 pasiūlymų. Vien Seimo Kultūros komiteto posėdžiuose šie siūlymai svarstyti 9 valandas. Opozicijos politikai skaičiuoja, kad svarstant siūlymus pagal visas procedūras reikės 18 valandų. Kaip vertinti tokį precedentą?Po kelias dienas trukusių derybų Berlyne dėl taikos Ukrainoje, Kyjivas, Vašingtonas ir Europos šalių lyderiai teigia, kad pasiektas reikšmingas proveržis. Pasak Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trampo, taika esą arčiau, nei bet kada arčiau. Europos lyderiai skelbia šešių punktų planą, Ukraina atsargiai sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau priduria, kad dėl teritorijų dar nesutariama.Prezidentūra sako, kad baltarusiškų trąšų tranzitą būtų galima susieti su JAV pajėgomis Lietuvoje. „Nacionalinis interesas yra vertybinės ir pragmatinės politikos derinys“, – "Žinių radijui" sakė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.Kas tapo geriausiais metų Lietuvos sportininkais?Ved. A. Skamarakaitė

Kitais metais įsigalios Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyva, o kartu su ja prasidės ir naujas darbo santykių etapas. Iki 2026 m. birželio visos ES šalys privalo perkelti Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą į nacionalinę teisę. Šiuo metu jau yra parengtas Darbo kodekso pakeitimo projektas. Ką tai reiškia verslui, darbdaviams ir darbuotojams? Į ką aktualu atkreipti dėmesį jau dabar? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė Simona Česiulienė.Būsto pirkimas paprastai baigiasi notarų biure – tai bene paskutinis, bet ne visiems aiškus svarbaus sandorio etapas. Nors atrodo, kad tai tik formalumas, daugeliui žmonių kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių? Kaip vyksta notarinis būsto pirkimo sandoris, kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso? Pataria NT projektų plėtros kompanijos „Citus“ pardavimų vadovė Odeta Šlyčkova.Statybos rangos sutartys yra vienos sudėtingiausių civilinės teisės sutarčių rūšių, nes jų vykdymo metu gali paaiškėti įvairių nenumatytų aplinkybių, kurios turi įtakos ne tik darbų apimčiai, bet ir kainai. Ką turėtų žinoti rangos sutartis sudarantys asmenys? Kokios esminės rangos sutarčių nuostatos ir kokios klaidos dažniausiai daromos? Pokalbis su advokatų kontoros „AKUMEN “ advokatu Mariumi Choniakovu.Ved. Artūras Matusas

Būsto pirkimas paprastai baigiasi notarų biure – tai bene paskutinis, bet ne visiems aiškus svarbaus sandorio etapas. - Nors atrodo, kad tai – tik formalumas, daugeliui žmonių kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių? - Kaip vyksta notarinis būsto pirkimo sandoris, kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso? Pataria NT projektų plėtros kompanijos „Citus“ pardavimų vadovė Odeta Šlyčkova.

Anksčiau augintiniai atlikdavo apsaugos ir medžioklės funkcijas, tačiau šiandien jų vaidmuo smarkiai pasikeitęs. Kintant visuomenės nuostatoms, dalis žmonių augintinius ima laikyti šeimos nariais, švenčia jų gimtadienius, kuria emocinį ryšį ar net vadina vaiku. Tai patvirtina Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkų atliktas tyrimas, atskleidžiantis, kad toks požiūris būdingas daugumai apklaustų naminių gyvūnų augintojų Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, finansinės padėties ar gyvenamosios vietos. Tyrimą aptarė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė Evandželina Petukienė ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslo darbuotojas Sigitas Balčiūnas.

„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio intelekto pažanga keičia ne tik mokymąsi, bet ir istoriją? Kodėl istorijos mokymas šiandien reikalingas labiau nei bet kada? Ir kokius pokyčius Algis Bitautas mato ateities mokyklose?Ved. Ignas Klėjus.

Daugiau žmonių galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Iki šiol nemokamas vakcinas galėjo gauti 50-55 metų amžiaus žmonės, o nuo dabar – 50-60 metų amžiaus žmonės.Paišinėjimas popieriuje susirinkimo ar paskaitos metu gali būti laikomas nepagarbos ženklu, tačiau iš tiesų šis užsiėmimas suteikia nemažai naudos.Kaip prisijaukinti tamsųjį metų laiką?Kultūros ministeriją nuo „Nemuno aušros“ apsaugojusi Kultūros asamblėja plečiasi. Regionuose kuriasi Kultūros asamblėjos padaliniai, kuriuose buriasi vietos kultūros žmonės. Rubrika „Savaitgalis už Vilniaus“.Sekmadieniais iki pat Kalėdų kviečiame išgirsti pasakojimus apie švenčių laukimą. Šįkart lankomės „Mamų unijoje“, kur jau beveik dešimtmetį vyksta Advento kojinaičių projektas.Prezidentas ir premjerė sveikina politinių kalinių išlaisvinimą Baltarusijoje. Po Jungtinių Valstijų ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos derybų režimas paleido 123 kalinius. Pagal šį susitarimą Jungtinės Valstijos panaikino Baltarusijos trąšoms taikomas sankcijas, o derybas vedęs amerikiečių pasiuntinys praneša, kad Lukašenka neva sutiko stabdyti oro balionų skrydžius į Lietuvą.Ved. Edvardas Kubilius

Europos Sąjunga neribotam laikui įšaldys 210 mlrd. eurų vertės Rusijos turto.Archeologai teigia nustatę, kad žmonės galėjo įvaldyti ugnį dar prieš 400 tūkst. metų. Tai – daug anksčiau, nei manyta iki šiol.Ne tik namai, bet ir balkonai, artėjant didžiosioms metų šventėms, yra puošiami įvairiomis dekoracijomis. Rubrika „Auga ir balkone“.Žurnalistai ir kultūrininkai atnaujina protestus prieš valdančiųjų bandymus užvaldyti visuomeninį transliuotoją. Organizatoriai žada trijų dienų protestą prie Seimo ir keturių dienų protestą prie Prezidentūros. Pokalbis su protesto organizatoriais ir politikais.Italų virtuvė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Tai pirmas kartas, kai pasaulio paveldo statusą pelnė ne pavienė tradicija ar receptas, o visa nacionalinė virtuvė.Kaip nuo audrų padarinių ir išplaunamo smėlio gelbėjamas šalies pajūris?Ved. Edvardas Kubilius

Nuo sausio 1 d. visi paspirtukininkai ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės dėvėti šalmą. Kaip vertinate? Apie tai kviesiu pasikalbėti po kelių minučių.Apklausa rodo, kad darbuotojai iš savo darbdavių Kalėdų proga laukia premijų, didesnio atlyginimo arba papildomų apmokamų laisvadienių, o ne tradicinių dovanų – bilietų į renginius ar kelionių. Kokių dovanų švenčių proga iš savo darbdavių tikitės Jūs?Seimas priėmė kitų metų biudžetą, kuriame – rekordinės išlaidos gynybai, didesnės socialinės išmokos, didesni mokytojų, gydytojų, kai kurių biudžetininkų algos. Tačiau yra ir nepatenkintųjų, pvz., pareigūnai dėl mažai didinamų atlyginimų ar kultūros darbuotojai dėl per mažo biudžeto. Kaip Jūs vertinate kitų metų biudžetą? Pokalbis su klausytojais ir finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.Ved. Edvardas Kubilius

Seimui po pateikimo priėmus svarstyti naujas, su niekuo nederintas pataisas dėl lengvesnio LRT generalinio direktoriaus atleidimo, žurnalistai planuoja naujas protesto akcijas.Šią savaitę užfiksuoti du gruodžio rekordai, kai temperatūra siekė 10 laipsnių šilumos. Kaip į tokius orus gruodį reaguoja gamta? Ar per Kalėdas sulauksime sniego? Pokalbis su VU profesoriumi A.Bukančiu ir gamtininku S.Paltanavičiumi.Statistika rodo, kad su smurtu artimoje aplinkoje vis dar susiduria tūkstančiai moterų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymo pataisas, žadančias griežtesnes ir aiškesnes taisykles.Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo narius, ragindama moterų nužudymus kriminalizuoti kaip atskirą nusikaltimo rūšį - femicidą. Kai kurios valstybės jau tai padarė.Informacinių technologijų sektorių ištiko krizė. Mažėja darbo pasiūlymų skaičius, o atlyginimai liovėsi sparčiai augti.Ved. Liuda Kudinova

Laidoje – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

LRT GIRDI rubrikoje: kur kreiptis radus kito asmens pamestą daiktą, norint jį grąžinti?Ištrauka iš paskutinės tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“ dalies: kas lieka, kai žmogus miršta - nuo platesnei visuomenei žinomų pasiekimų iki asmeninių prisiminimų. Kaip visa tai įprasminti?Gripo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprasta – rodo nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Dabar sergamumas toks pats kaip praėjusių metų sausį. Į ligonines paguldyti 125-i asmenys. Pasak specialistų, sergančiųjų gali daugėti, o tokias tendencijas lemia pakitęs gripo virusas.Atvejai, kai švenčių proga artimam žmogui nusprendžiama padovanoti augintinį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Gripo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprasta – rodo nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Dabar sergamumas toks pats kaip praėjusių metų sausį. Į ligonines paguldyti 125 asmenys. Pasak specialistų, sergančiųjų gali daugėti, o tokias tendencijas lemia pakitęs gripo virusas. Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.Ved. Ignas Andriukevičius.

Nepaslaptis, kad „ChatGPT“ ir kiti dirbtinio intelekto įrankiai šiandien pasitelkiami nagrinėti visam spektrui asmeniškų, jautrių, intymių, emocinių, širdingų ir kitokių žmogiškų klausimų. Kartais pokalbis su tokiu įrankiu gali priminti pokalbį su psichologu. Kiek DI iš tiesų pajėgus perimti jų darbą? Klausytojų prašėme pasidalyti savo patirtimi „konsultuojantis“ su dirbtinio intelekto įrankiais: kam ir kaip juos naudojate, kokiose situacijose jie padeda? O laidos pašnekovų – gydytojo psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio ir „Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjo, psichologo Antano Mockaus – klausėme, ką jie mano apie tokius DI panaudojimo būdus. Kaip tai daryti sąmoningai ir sveikai?

Tarptautinė žmogaus teisių diena, skirta pagerbti bei nuolat prisiminti 1948 metais priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Dalis visuomenės žmogaus teisių gynimą tapatina tik su nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis, o į žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus žvelgia įtariai ir dažnai kritiškai. Ką reiškia būti aktyvistu ir kalbėti nepatogiomis temomis?Koks yra žiniasklaidos vaidmuo atstovaujant pažeidžiamoms grupėms? Ar žurnalistų keliami klausimai ir viešinamos istorijos gali tapti pokyčių katalizatoriumi?Saugus ir orus būstas yra viena iš pamatinių žmogaus teisių. Nors statistika rodo, kad dauguma lietuvių gyvena nuosavame būste, dalis ekspertų pastebi, kad šalyje gilėja būsto (ne)įperkamumo problema, stinga socialinių būstų. Kaip formuoti socialinę nelygybę mažinančią būsto politiką ir kurti socialiai teisingą visuomenę?Daugeliui žmonių svarbu išsaugoti savo kalbą, kultūrą, tradicijas ir papročius. Tą daryti siekia ir tautinių mažumų Lietuvoje atstovai. Tačiau neretai tai gali virsti atskirties priežastimi ar lemti prastesnį išsilavinimą, įsidarbinimo galimybes. Kaip surasti optimalų sprendimą tautinės mažumos vaikui įgyti kokybišką išsilavinimą, išsaugant savo tapatybę, puoselėjant savo kalbą ir tradicijas, lygiaverčiai mokėti valstybinę kalbą ir įgyti kompetencijas, leidžiančias veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime?

Kaip sudaryti sąlygas tautinės mažumos vaikui tiek pažinti savo tautos tradicijas, kalbą, tiek įgyti kokybišką išsilavinimą ir mokėti valstybinę kalbą?Ved. Darius Matas

Valdantieji parengė naujas visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisas, kuriomis, pasak socialdemokratų frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, siūloma normalizuoti LRT generalinio direktoriaus ir tarybos santykius.Vežėjai ragina Vyriausybę skubiai spręsti pasienyje su Baltarusija įstrigusių lietuviškų vilkikų krizę, bei kompensuoti nuostolius.Europos astronautai užkandžiaus Panevėžyje kurtais skanėstais. Kosmoso agentūra patvirtino 3 lietuviškus receptus, pagal kuriuos bus gaminami užkandžiai vykdantiems misijas kosmose.Ved. L. Želnienė

Pokalbis su įstaigos „Prirašytos rankos“ savanoriu Mariumi Macevičiumi, kuris tinklalaidėse kalbina įkalinimo įstaigų kalinius. Už šį projektą savanorytės apdovanojimuose jis ką tik pelnė pokyčių kūrėjo nominaciją.Pokalbyje taip pat dalyvauja ir šios iniciatyvos įkūrėja ir vadovė Ieva Mackutė.Kaip psichologiškai ir fiziškai susigyventi, kad nebeturi galūnės? Apie savo būdus ir kelią pasakoja kojos Ukrainoje netekęs savanoris Ričardas Savickas. Pokalbyje taip pat dalyvauja viešojo kalbėjimo specialistas Igoris Vasiliauskas.„Yra techninių niuansų, kainos klausimas, tačiau esminis dalykas yra valia“, taip Ukrainos karys, dronistas Dmytro komentuoja situaciją, kai Vilniaus oro uostas reguliariai uždaromas dėl iš Baltarusijos siunčiamų balionų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pakruojo ir Joniškio rajono gyventojai lengviau atsikvėpė, žinoję, kad nedidelis tiltas Petrašiūnuose per Mūšos upę nebus uždaromas ir toliau bus leidžiama važiuoti bent viena juosta. Jei šis tiltas būtų uždarytas, tūkstančiams žmonių, norintiems pasiekti Pakruojį ar dalį kitų miestų, tektų važiuoti keliasdešimties kilometrų lanką. Kiek tokių prastos būklės tiltų yra Lietuvoje ir kada jie bus sutvarkyti?Aktualus klausimas. Nuo šių metų pradžios į Lietuvos banką grįžo 30 milijonų vieno ir dviejų euro cento monetų. Kaip sekasi Lietuvos bankui grąžinti vieno ir dviejų euro centų monetas?Medijų ir dezinformacijos ekspertės iš Sakartvelo Natos Dzvelishvili teigimu reikia suprasti, kodėl valdžia deda tiek pastangų kovoti su nepriklausomą žiniasklaida. Nepasipriešinus galima prarasti ir šalies nepriklausomybę.Artėjant Kalėdoms startavo akcija „Kalėdų šviesos dovana Ukrainos kariams ir vaikams“, kurią nuo pat karo Ukrainoje pradžios organizuoja Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubas.

„Žmonės dažniausiai bijo, kad jų vaikai susirgs nepagydoma liga“, – sako vaikų ligų gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Gydytoja jau septynerius metus rašo populiarų tinklaraštį „Mamytologija“, kuriame dalinasi dažniausiomis tėvų baimėmis, vaikų sveikatos klausimų sprendimo būdais ir gydytojos kasdienybės akmirkomis. O ko bijo pati gydytoja? Kaip socialinių tinklų mados keičia tėvų požiūrį į vaikų sveikatą? Ir su kokiais iššūkiai susiduria vaikų ligų gydytojai, kai informacijos tėvams internete tiek daug?Ved. Ignas Klėjus.

Serialai kartais gali įtraukti taip, kad prie ekrano žiūrovas gali būti prilipęs iki pat paryčių. Kodėl ši veikla taip įtraukia ir ką apie mus rodo noras žiūrėti vis naują seriją?Ar socialinės–pilietinės valandos iš tikrųjų ugdo, ar tampa vien formalumu? Jaunimo atstovai sako, kad dabartinė sistema neretai prasilenkia su savanorystės esme – privalomumas naikina prasmę ir motyvaciją. Kaip turėtų keistis sistema?Maltos ordino pagalbos tarnyba jau dvidešimtą kartą kviečia į paramos senjorams akciją “Maltiečių sriuba”. Visą mėnesį karavanas keliaus po įvairius šalies miestus bei miestelius maltiečiai sieks atkreipti dėmesį į senolių problemas.Į LRT girdi kreipėsi Šiaulių rajono Ringuvėnų kaimo gyventojai, kurie skundžiasi nesulaukiantys paviršinio vandens surinkimo sistemos tvarkymo darbų. Nors gyventojų parašai dėl tvarkymo darbų buvo surinkti, sąlygos gerinamos tik Seimo nario gyvenamoje gatvėje. Šiaulių rajono valdžia teigia, kad daliai kuršėniškių melioracijos remonto teks palaukti.Ved. Paulius Selezniovas

Australija kitą savaitę taps pirmąja šalimi pasaulyje, kur socialiniai tinklai bus draudžiami asmenims iki 16-kos metų. Siekiant užtikrinti būdus, kaip patvirtinti jaunuolių amžių, sprendimų ieško technologijų kūrėjai.Dar vieną šeštadienio rytą kviečiame klausytis rubrikos „Auga ir balkone“. Artėjant didžiosioms metų šventėms, balkonai vis labiau puošiami lemputėmis, bet yra ir daugiau būdų, kaip susikurti jaukia erdvę balkone žiemos laikotarpiu. Norintiems pasipuošti balkonus šiandien patarimų negailės floristė, gėlių augintoja Jūratė Brindzaitė iš Alytaus rajono.Nuo 2019-ųjų Lietuvoje veikiantis Lenkijos nacionalinio transliuotojo kanalas TVP Wilno Naujųjų laukia su nerimu. Nuo sausio kanalo biudžetas gali būti drastiškai sumažintas, o tai reikštų daugumos programų likvidavimą — eteryje liktų tik du formatai — o tai faktiškai nutildytų didžiausios šalies tautinės mažumos balsą.Uostamiesčio turgavietėse ant prekystalių pirkėjai jau pasigenda stintų. Nors praėjusią savaitę šios agurkais kvepiančios žuvies ir buvo pasirodę, tačiau kol kas šie metai stintomis – negausūs.Belgijai toliau priešinantis planui dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, kyla grėsmė naujam Europos Sąjungos planui finansuoti Ukrainos biudžetą, o Belgijos premjeras pareiškė, kad apskritai nepageidautina, jog Rusiją karą pralaimėtų. Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas vakar atšaukė savo planuotą vizitą į Norvegiją ir suskubo į Briuselį įtikinti šalies vyriausybę pakeisti poziciją.Ved. Paulius Selezniovas

Vežėjai, kurių vilkikai jau mėnesį įstrigę Baltarusijoje, po savaitės ketina surengti protestą Vilniuje. Premjerė Inga Ruginienė sako, kad protestuoti reiktų Baltarusijoje, nes Lietuva padarė viską, kad vilkikai galėtų sugrįžti namo. Susisiekimo ministerija teigia, kad vėžėjai problemas sutirština ir prie įstrigusių vilkikų priskaičiuoja ir tuos vilkikus, kurie iš Lietuvos išvyko 2022-aisiais ir iki šiol nėra grįžę.Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą, kuriuo visuomeninio transliuotojo biudžetas įšaldomas trejiems metams. O LRT įstatymo pataisų, keičiančių visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, svarstymas stringa. Projektą kritiškai įvertino Teisingumo ministerija, bus laukiama ir mokslininkų išvadų. Protestuojančių žurnalistų pusėn šiandien stojo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasirašė peticiją prieš LRT politinį užvaldymą.Laikinuoju Inovacijų agentūros vadovu paskyrus Paulių Kamaitį ir traukiantis trims nepriklausomiems jos valdybos nariams, ekonomikos ir inovacijų ministras teigia, kad Kamaitis paskirtas įvertinus jo patirtį ir kompetenciją, o valdybos narių pasitraukimas nesusijęs su šiuo paskyrimu.Vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas šiandien Briuselyje susitinka su Europos šalių atstovais aptarti tolesnio derybų proceso po to, kai buvo atšauktas planuotas susitikimas su Jungtinių Valstijų atstovais.Lietuvoje paaugliai mažiau surūko cigarečių bei suvartoja alkoholio. Tokius rezultatus parodė pernai atliktas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas. Tačiau vis jaunesnės mergaitės pradeda rūkyti elektronines cigaretes, o Lietuvos paaugliai dvigubai daugiau nei europiečiai vartoja raminamuosius bei migdomuosius vaistus.Lenkijoje vykstančiame Europos trumpojo baseino plaukimo čempionate Lietuvos komanda pagerino šalies rekordą ir pateko į finalą. Šiandien vakare kovoje dėl medalių ir finalų iš viso parodys net 7 Lietuvos plaukikai.Ved. Liepa Želnienė

Augustas Šuliauskas, Jonas Miklovas ir Lukas Malinauskas apžvelgia chaosą Lietuvos rinktinėje ir padėtį atrankoje, Ąžuolo Tubelio situaciją ir (ne)parduodamą FIBA produktą. Taip pat aptartas Artūro Gudaičio išvykimo klausimas, suirutė Belgrade, ir kertinė „Žalgirio“ atkarpa Eurolygoje.   Tinklalaidės partneriai: – Telefonas yra nuostabus. Tik ne visą laiką. Telia pristato Ryšio dėžę — paprastą būdą pailsėti nuo ekranų ir stiprinti gyvą ryšį. Įsidėkite telefonus į Ryšio dėžę ir nepraleiskite Kalėdų. Daugiau: https://www.telia.lt/atsakingas-rysys – ECODENTA – inovatyvūs burnos priežiūros produktai su natūraliais ingredientais. Asortimente – dantų pastos, burnos skalavimo skysčiai ir kitos priemonės sveikai, švariai bei baltai šypsenai. Įsigyti galima didžiuosiuose prekybos centruose bei BIOK el. parduotuvėje, kur su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Išnaudokite BasketNews nuolaidą (0:00); Būtų buvę naudingiau pralaimėti britams, bet nugalėti italus (3:49); Komiškas nutikimas pas italus ir kertinės pralaimėjimo detalės (10:21); Prisiimta Kurtinaičio atsakomybė ir tragiškas lietuvių rodiklis (17:06); Chaosas rinktinėje – nuo užkulisių iki aikštės (26:14); Kodėl vėl apie Ąžuolą Tubelį? (31:40); Kitų žaidėjų pasiaukojimas ir kuo Tubelis būtų pasitarnavęs (35:10); Kaip įmanoma parduoti tokį krepšinio produktą (40:39); FIBA praleido progą sprausti NBA į kampą (49:18); Ar Gudaitis paliks „Rytą“? (59:14); Trinchieri nuotrauka – sufabrikuota ar reali? (1:02:19); Suirutė dėl Željko Obradovičiaus ir sirgalių grasinimai (1:03:57); Nepasitvirtino trenerio atleidimas ir suerzinti „Žalgirio“ varžovai (1:16:31); Atodūsis dėl Nigelo Williamso-Gosso traumos (1:20:01); Jasikevičiaus šeimos šventė Atėnuose (1:22:37); „Kas slepiasi po uždanga?“ (1:26:57).

Ketvirtieji NARA įsiklausymai įrašyti spalio 22-ąją Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje. Diskusiją moderuoja Karolis Vyšniauskas ir Sigita Vegytė. Kviestinė viešnia – Telšių laikraščio „Telšių žinios“ redaktorė Vilima Meškauskienė. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/support