Podcasts about Kaip

Kaip 1926-aisiais buvo populiarinama naujoji medija – radijas ? Kaip gyventojai sutiko pirmąsias radijo transliacijas iš Kauno?LMTA Klaipėdos fakulteto Árpádo Schillingo studentai kviečia žiūrovus į trečiakursių teatro ir renginių režisūros egzaminų-peržiūrų ciklą „Comedia³“. Apie jaunųjų režisierių iššūkius su kurso vadovu pasikalbėjo Agnė Bukartaitė.Radijo šimtmečio proga Lietuvos paštas ir Lietuvos bankas sukaktį įamžino nauju pašto ženklu bei progine moneta.Vilniuje penktadienį vyks kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2026“. Ką šiemet išvys jo lankytojai?35-ąjį veiklos jubiliejų minintis Molėtų krašto muziejus atveria naują interaktyvią ekspozicija „Raktas į Molėtų krašto istoriją“.Gedulo ir vilties dienos išvakarėse prie Viduklės esančiose geležinkelio stoties erdvėse bus pristatyta muzikinė ir vizualinė patirtis – kompozitoriaus Domanto Pūro oratorijai „45-asis šerkšnas“.Ved. Marius Eidukonis

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Laidoje „Prie aikštelės“ viešėjo buvęs krepšininkas, Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos vadovas Laimonas Kisielius. Pokalbio metu jis dalijosi įžvalgomis apie tai, kada sportininkams reikėtų pradėti ruoštis gyvenimui po profesionalios karjeros, kodėl svarbu investuoti ir laiku persiorientuoti į naują veiklą. Taip pat aptarėme, kokias galimybes ir pagalbą šiandien krepšininkams gali pasiūlyti Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacija. Projektą finansuoja Medijų rėmimo fondas: https://www.medijufondas.lt Temos: Laimono karjeros pabaiga (0:00) Kada pradėti galvoti apie karjeros pabaigą? (04:53) Vėlyvas ruošimasis ateičiai (06:15) Psichologinis pasiruošimas (08:00) Žaidėjų „pasimetimas“ ir rebranding'as  (10:43) Pagrindinės finansinės klaidos (12:53) Investavimas ir finansinis raštingumas (17:51) Išsilavinimas vs Krepšinis (21:43) Studijų krypčių pasirinkimai (24:09) Išsilavinimo būtinybė (25:22) Karjeros kryptys (29:14) Sėkmingas persiorientavimas (31:07) Ką siūlo LPKA? (32:18) Asociacijos susikūrimas (36:30) Su kokiomis problemomis susiduria žaidėjai? (38:15) Trys patarimai krepšininkams (39:30)

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Birželio 11-oji – Oreivių diena! O 2026-ieji yra pirmieji metai, kai kalendoriuose oficialiai atsiranda Oreivių dienos įrašas.Naujausios apklausos rodo: kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais, tačiau paklausus, kokį užkandį rinktųsi, jei sprendimą lemtų ne aplinkybės, tik 15 proc. liktų prie jų. Beveik kas antras gyventojas pirmenybę teiktų vaisiams, beveik trečdalis – riešutams.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Laidoje „10-12“ – vargonininkas, kompozitorius, VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovas dr. Vidas Pinkevičius ir VU vargonininkė, kompozitorė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Sociologo, kultūros kritiko ir poeto Artūro Tereškino poezijos knyga „Lipnūs kūnai“ kai kurių literatūros profesionalų vadinama reiškiniu Lietuvos literatūroje. Kaip yra iš tiesų? Apie šią išpažintinės erotikos knygą, atveriančią amžėjančio queer vyro gyvenimą bei jos reikšmę literatūros bendruomenei pokalbis su autoriumi, rašytoja ir „Šiaurės Atėnų“ vyriausiąja redaktore Egle Frank bei poete bei kritike Giedre Kazlauskaite.Šiauliuose prasideda tarptautinis festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2026“. 17-ą kartą vykstantis renginys – vienas svarbiausių bigbendų festivalių Baltijos šalyse. Apie džiazo šventę iš „Saulės“ koncertų salės tiesiogiai jungiasi kolega Tomas Mizgirdas, kuris pakalbins festivalio organizatorę Gretę Každailytę, vieną festivalio dalyvių, saksofonininką Kęstutį Sovą ir koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovą Vaidotą Katutį. Kviečiame ne tik klausyti, bet ir pamatyti!Atrastas tikrasis M. K. Čiurlionio skambesys, su Lietuvos istorija susijusių operų apžvalga ir populiariosios muzikos tyrinėjimai per semiotikos prizmę – tokius darbus šiemet įvertino Geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai. Ryškiausius 2025-ųjų muzikologų darbus apžvelgia konkurso komisijos pirmininkė muzikologė Rima Povilionienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Užsienio kultūros naujienos: septyni Sakartvelo piliečiai teisiami dėl retų rusiškos literatūros klasikos leidinių vagysčių iš Prancūzijos bibliotekų; į Vašingtono statybos projektus nukreiptas Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinių parkų bilietų pardavimo pajamas; teatro apdovanojimai „Tony“. Plačiau – Ieva Radzevičiūtė.Ar galima važiuojant pro šalį aplankyti „Dingusį štetlą“ Šeduvoje? Ar būtina iš anksto registruotis? Muziejaus lankymo galimybes aiškinamės su muziejaus komunikacijos vadove Marija Dautartaite.Prieš trisdešimt metų Pažaislio vienuolyne nuskambėjo didingas klasikos kūrinys – Ludwigo van Beethoveno oratorija „Kristus Alyvų kalne“. Tokia buvo tradicinio Pažaislio muzikos festivalio pradžia, kurią prisiminsime su vienu iš festivalio įkūrėjų Justinu Krėpšta, o apie šių metų festivalį kalbėsime su kuratore Lina Krėpštaite.Klaipėdoje atidaryta VDA Klaipėdos fakulteto galerija DARŽAS. Naujojoje ekspozicinėje erdvėje – studentų baigiamųjų darbų paroda. Kaip išsiaiškino DARŽE apsilankiusi žurnalistė Agnė Bukartaitė, pirmiausia čia suteikiama galimybė iš arti susipažinti su nauja kūrėjų karta ir jos formuojamu šiuolaikinės kultūros lauku, taip pat galima pamatyti ir profesionalių menininkų kūrybą.Mažiems ir dideliems daug džiaugsmo savo eitynėmis ir koncertais parko rotondoje teikiantis Palangos orkestras pradeda „Orkestro vasaros“ sezoną. Plačiau – pokalbis su Palangos orkestro meno vadovu ir vyriausiasiu dirigentu Vygantu Rekašiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Valdantieji socialdemokratai skuba dar šioje besibaigiančioje Seimo sesijoje atšaukti ankstesnės kadencijos Seimo sprendimą, kad viduriniam išsilavinimui įgyti yra reikalingi išlaikyti trys valstybiniai brandos egzaminai. Tokia nuostata turėjo įsigalioti jau nuo rugsėjo.Vyriausybė, beje, jau pritarė siūlymui grąžinti šiuo metu galiojantį modelį, kad viduriniam išsilavinimui įgyti pakanka dviejų egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno pasirinktino.Be to, siūloma atsisakyti ir Švietimo įstatymo nuostatos, kad, norint įgyti pagrindinį išsilavinimą ir tęsti mokymąsi gimnazijoje, yra būtina išlaikyti dešimtoje klasėje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP).Toks barjeras, pereinant į vienuoliktą klasę, buvusios valdančiosios konservatorių ir liberalų daugumos sprendimu turėjo atsirasti šių metų rugsėjį.Kaip šių siūlymų reikalingumą argumentuoja patys pataisų teikėjai? Bei kaip tai prisidės prie geresnės švietimo kokybės?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė bei vienas iš pataisų autorių, parlamentaras Darius Jakavičius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kaip praėjo pirmosios socialdemokratų ir demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” derybos dėl koalicijos sudarymo? Abi politinės jėgos kalba, kad Vyriausybės atsinaujinimas turėtų atnešti daugiau rimties ir nebūti tik kosmetinis.Lietuvoje - dar viena duomenų vagystė. Šįkart nukentėjo medikai. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastebėjo, kad pasisavinta apie 62 tūkstančių įrašų. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina , kad į e-sveikatą įsilaužta nebuvo.Iš antros pensijų pakopos pinigus atsiėmę gyventojai pusę milijardo eurų tuoj pat išsigrynino, ir tai nustebino Lietuvos banką. Per keturis mėnesius iš viso atsiimti beveik 3 milijardai eurų, tačiau didžioji dalis lėšų laikoma bankų sąskaitose.Ved. L. Želnienė

Kaip kuriamos knygelės vaikams ir kodėl kanklės puikiai tinka lopšinėms? „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda – tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Kuo šis kūrėjas ypatingas?Teatras „Utopia“ alternatyvios kultūros erdvėje „Kablys“ pristato režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjerą „Antigonė“.Briuselyje vyko Tarptautinės muzikos įrašų gamintojų organizacijos forumas „Muzikos geopolitika: Europos vieta pasaulinėje muzikos ekosistemoje“. Kokius didžiausius iššūkius pasaulinėje rinkoje patiria Europos muzikos kūrėjai?Apie ką 1926-ųjų birželį rašė Lietuvos dienraščiai? Kaip prieš šimtmetį atrodė lietuvių kasdienybė ir vargai, kas tą vasarą traukė kauniečių dėmesį ir kaip gyventojus paveikė Seimo rinkimai?Vilniuje atveriama dar viena erdvė – Išganytojo kalva, ant kurios šiuo metu vyksta Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas. Ilgus dešimtmečius ji nebuvo prieinama, nes teritorija priklausė kalėjimui.Sostinės Drujos gatvėje esančią 719 kv. metrų dydžio tvorą netrukus papuoš vietos istoriją primenantis gatvės meno piešinys.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Šią žinią, sulaukęs šeimos leidimo, LRT patvirtino asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba patyrė kibernetinį incidentą, įtariama, pasisavinta apie 62 tūkst. įrašų apie šalies medikus, pranešė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.Popiežius Leonas tęsia savo vizitą Ispanijoje ir šiuo metu yra Barselonoje. Šiandien laukia ryškiausia jo apsilankymo Katalonijos sostinėje akimirka - popiežius palaimins naujausią bazilikos „Sagrada Familia“ bokštą, pavertusį bažnyčią aukščiausia pasaulyje. Apsilankymas bazilikoje taip pat skirtas pagerbti jos architekto Antonijaus Gaudžio palikimą.Meksike prasideda pasaulio futbolo čempionatas. Pirmą kartą istorijoje jis rengiamas trijose valstybėse – Meksikoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Turnyras pristatomas kaip Šiaurės Amerikos vienybės šventė, tačiau Meksike, kur atidaromas čempionatas ir rengiamos pirmosios varžybos, pasiruošimą lydi protestai, abejonės dėl saugumo ir bandymai pasaulio dėmesį nukreipti į šalies problemas.Ved. A. Kavaliauskas

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kauno rajonas pristato antžeminę modulinę priedangą. Tai vienas pirmųjų tokių sprendimų Lietuvoje, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasislėpti įskridus dronui ar kilus panašiam pavojui.Per Lietuvą siaučiančios audros pridarė šimtatūkstantinių nuostolių – nuplėšti namų stogai, sudaužyti automobiliai. Kaip saugote savo turtą? Ar jį draudžiate?Kokių priemonių ketina imtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei „Sodra“, mokančios tėvams vaiko priežiūros išmokas? Valstybės kontrolė nustatė, kad mūsų institucijos neturi galimybių patikrinti, ar užsienio piliečių vaikai, už kuriuos moka pinigus, apskritai yra Lietuvoje ir ar už juos tėvai negauna tokių pačių išmokų savo valstybėse?Bristolio universiteto profesorius Simonas Poteris sako, kad nors šiandien informacinį lauką valdo socialiniai tinklai, radijas išlieka kritiškai svarbus ten, kur internetas yra blokuojamas.Ved. Edvardas Kubilius

Kaip atrodė Alytus prieš keturis dešimtmečius? Kokias gatves, pastatus ir miesto kampelius šiandien galime pamatyti tiknuotraukose? Į šiuos klausimus atsakymus siūlo Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma fotografijų paroda „1986-ieji“, kviečianti leistis į kelionę laiku ir iš naujo pažinti miesto istoriją.Pagarbiai

„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Komentare ji svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Šiauliuose vyksta scenos menų festivalis „Teatrodromas“ pasklidęs po įvairias miesto erdves. Šiemet čia ketinama pristatyti 10 skirtingų žanrų – nuo cirko iki šiuolaikinio šokio ir stand-up pasirodymų.Muzikos natų piratavimas Lietuvoje išlieka įsišaknijusia praktika, su kuria kasdien susiduria ugdymo įstaigos, chorai ir atlikėjai. 2021 metais Lietuvos muzikos informacijos centro pradėta iniciatyva „Nekopijuok natų“ siekė atkreipti dėmesį į masinę natų kopijavimo problemą Lietuvoje, tačiau nelegalus natų kopijavimas vis dar išlieka įprasta praktika daugelyje ugdymo įstaigų ir kolektyvų. Artėjant liepos 3–6 dienomis Vilniuje vyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei, ši tema tampa ypač aktuali. Kaip muzikos ugdymo procese kalbame apie kūrėjų teises, kokios galimybės šiandien sudarytos legaliai įsigyti natas ir kaip nuo švietėjiškų akcijų pereiti prie realių sisteminių pokyčių?Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio g. 49, Vilniuje. Garsinėje ekskursijoje – pasakojimas apie architektūrinį „Frankenšteiną“, kulkų žymes jo fasade ir radijo pasirengimą šiuolaikiniams iššūkiams.Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną. 1966 metais atidaryta skaitykla ligi šiol išlaiko savo pirminę paskirtį ir kiekvieną vasarą kviečia įsikurti jaukioje pajūrio erdvėje, kurioje susitinka kultūra, architektūra ir gamta.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvos radijo šimtmečio proga, Domantas Razauskas „Kitame laike“ žvalgosi po radijo transliacijų ir radijo technologijų istoriją Europoje, JAV ir bando atsakyti į klausimą, kokie klasikos ir radijo santykiai?Ved. Domantas Razauskas

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių susiduria su miego problemomis. Informacijos gausa, nuolatinis skubėjimas, stresas ir siekis viską atlikti tobulai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl kokybiškas poilsis tampa vis sunkiau pasiekiamas.

Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis Leonpolio dvaro ūkis plečia uogų lysves, vaismedžių sodus ir auginamų vaistažolių plotus. Kaip ūkio gėrybės pasiekia Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus pasakoja ūkio savininkas Mindaugas Stragis.Panevėžio rajono Stipruolių kaime gyvenanti ūkininkė Salomėja Skaržauskienė džiaugiasi, kad jai neberiekia nervintis dėl vis mažėjančių pieno supirkimo kainų. Darbšti moteris atsiraitė rankoves ir ėmėsi gaminti sūrius, juos parduoda turguje, šventėse ar mugėse ir taip užsidirba pragyvenimui.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė antrojo etapo sričių projektų finansavimo rezultatus. Mažesnis institucijos finansavimas lėmė pokyčius ir LKT finansavime. Kokias tendencijas, skirstant finansavimą kultūros projektams pastebi tarybos vadovė Kristina Mažeikaite?Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Šiandien minime rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Juozo Apučio 90-ąsias gimimo metines. Nors kilęs iš Žemaitijos, J. Aputis nuo 1972-ųjų savo dvasine tėvyne pasirinko etnografinį Zervynų kaimą. Rašytoją šiandien prisimename su literatūros kritiku, eseistu Valentinu Sventicku.Pranešta, kad dėl finansų taupymo duris užveria Vienos kamerinė opera. Kuo reikšminga ši institucija buvo operos pasaulyje pasakoja Klaipėdos muzikinio teatro solistė Viktorija Stanelytė-Bakan.Ved. Marius Eidukonis

Kaip gyvenimo dykumose surasti paslėptus lobius.Susitikimai Kelyje – registracija ir dienotvarkė: https://biciuliams.lt/sk2026

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones?Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Pirmojoje dalyje keliamės į Lietuvos radiją prieš du dešimtmečius, kai tuometinėje Naujienų tarnyboje po studijų praktikos lieka dirbti jaunas žurnalistas Viktoras Jakovlevas. Jis rengia ir skaito radijo žinias, o vėliau kaip politikos aktualijų reporteris – ir reportažus.Bet vieną dieną iš savo vadovės jis sulaukia pasiūlymo nuvykti į radijo konferenciją Danijoje, Kopenhagoje. Viktoras net nenutuokia, kad ta kelionė aukštyn kojom apvers jo ir kolegų supratimą apie tai, koks dar gali būti radijas.Tai pasakojimas apie atsitiktinumus, meilę garsui, atmintį ir vieną dokumentiką, kuri šiandien Lietuvoje jau tapusi žanro klasika.Autorė – Vaida PilibaitytėRedaktorė – Vita LičytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti įrašai iš LRT ir asmeninių kolegų archyvų.Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt

Laidoje vieši Kristijonas Nenartavičius ir Lukas Jankauskas iš grupės „Sraigės efektas“, tapusios vienu ryškiausių Lietuvos roko scenos šviesulių! Grupė tik ką išleido socialinės, politinės kritikos, pirmo šio amžiaus dešimtmečio estetikos pilną albumą „Lobomatas“.Ved. Domantas Razauskas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė atvirą laišką Vladimirui Putinui. Kam adresuotas šis laiškas?Daugiau nei 27- ni tūkstančiai abiturientų šiandien laikė matematikos valstybinio brandos egzamino antrą dalį. Kaip ir kasmet, tai vienas dažniausiai kandidatų pasirenkamų egzaminų. Vieni abiturientai jį vertino kaip lengvą, kiti - labai sunkų. Matematikos ekspertai pasigedo lengvų užduočių.Koks prognozuojamas pirmasis vasaros savaitgalis Palangoje?Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Vilniuje prasidedant festivaliui „Ačiū tau, Islandija“, „Įdomių faktų“ rubrika mus nukels į vieną keisčiausių ir įdomiausių pasaulio vietų – Islandiją. Šią vasarą ten bus matomas visiškas Saulės užtemimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė atvira laišką Vladimirui Putinui. Jame ir siūlymas susitikti deryboms neutralioje šalyje. Laiškas paviešintas Ukrainai tęsiant smūgius prieš karinę ir strateginę infrastruktūrą Rusijoje. Ir tuo metu, kai Sankt Peterburge vykstančiame tarptautiniame ekonomikos forume Putinas ruošiasi sakyti kalbą.Kaip abiturientams sekėsi laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą?Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia svarstantis steigti naują instituciją, skirtą kovai su nusikaltimais valstybės ir Europos Sąjungos biudžetams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Virgio Šidlausko pasakas „Kaip musės vaivorykštę vogė“, „Krokodilas, būręs iš dumblo tirščių“ ir „Tigras, kuriam rūpėjo tik debesys“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Specialistai įspėja, kad daug kur prekyboje pasirodžiusios lietuviškos bulvės nebūtinai yra lietuviškos – prekybininkai esą apgaudinėja žmones. Kaip įsitikinti, kad perkamos bulvės tikrai yra lietuviškos?Kuo ypatinga Vilniaus centre esanti Išganytojo kalva, kurioje sekmadienį prasidės Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas?Seimui teikiamos įstatymo pataisos, kurios turėtų padėti efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu. Kuo svarbūs šie pokyčiai?Dainavos, Santarvės ir Kalniečių parkuose Kaune duris atveria vasaros skaityklos. Jos kviečia skaitytojus ne tik pasiskolinti knygų, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.Ved. Edvardas Kubilius

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Ved. Ignas Andriukevičius

Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

Užsienio kultūros naujienose – trys kultūros paveldo temos: karo niokojamas Jemeno paveldas, Prancūzijoje kuriamas dirbtinio intelekto įrankis klimato kaitos poveikiui istoriniams pastatams prognozuoti ir Milano jaučio mozaikos restauracija, sukėlusi viešas diskusijas bei pašaipas.Šilalės kultūros centre debiutavo eksperimentinis jaunimo dramos teatras su etiudine pjese „Nuo savęs nepabėgsi“. Kokia istorija nagrinėjama ir ką jaunimui reiškia galimybė vaidinti?Prasidėjus vasaros stovyklų sezonui, tėvams ir organizatoriams vis svarbesni tampa ne tik vaikų užimtumo, bet ir saugumo klausimai. Kaip vaikų stovyklos turėtų ruoštis galimiems oro pavojams, kokių veiksmų imtis ekstremalios situacijos metu ir kaip užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaikų saugumą?LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį“, – sako ištikimas radijo klausytojas G. Padegimas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje vasaros sezoną rytoj pradeda parodomis, kurias sieja gyvūnų vaizdiniai mene. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ žvelgiama į kačių ir liūtų motyvus profesionaliajame mene bei tautodailėje, o Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ per žaismingus, siurrealistinius vaizdinius kalbama apie poilsį, pareigas ir grožio industriją.Ved. Justė Luščinskytė

Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus? Laidoje – susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.

Laikraščio „The Irish Times” tyrimas parodė, kad Airijoje veikianti aliuminio apdirbimo gamykla didžiąją dalį savo produkcijos tiekė Rusijos karo pramonei, o ne Europos Sąjungos šalims. Tuo metu Airijos vyriausybė priešinasi sankcijoms, kuriomis būtų uždraustas aliuminio oksido eksportas į Rusiją. Esą, tai labiau pakenktų Europai, o ne Rusijai.Seimo narys Saulius Čaplinskas siūlo visiškai uždrausti vienkartines elektronines cigaretes. Kelis kartus šis siūlymas jau buvo įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę, tačiau vėliau išbrauktas. Kodėl nerandama sutarimo dėl šio draudimo?Alpinistas Saulius Damulevičius, praėjusią savaitę bandęs įkopti į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą be šerpų palydos ir papildomo deguonies, apsisuko iki kalno viršūnės likus 400 metrų ir iš esmės tada pradėjo kovą už gyvybę.Medikai ir gydymo įstaigos kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus griežtinti baudas už žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Kaip medikai ir gydymo įstaigos gali tokią žalą sukelti ir kaip tokia tvarka atsilieptų pacientams?Daugėja atvejų, kai šiuolaikinės literatūros kūriniai generuojami dirbtinio intelekto. Ar prasidėjo naujas kovos už literatūros žmogiškumą etapas?Ved. Liuda Kudinova

Šiemet pasaulyje užfiksuotas kopimo į Everestą rekordas – per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai – Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė. Alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Estijos pasienyje su Rusija įrengti pirmieji stacionarūs dronų aptikimo ir stebėjimo įrenginiai. Jie įdiegti trijose atkarpose šalies pietryčiuose. Pasak Estijos pareigūnų, šiais metais tokios priemonės bus įrengtos ir ties likusia sausumos siena su Rusija.Daugiau nei 29-i tūkstančiai abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrąją dalį. Taip simboliškai pradedama pusantro mėnesio truksianti pagrindinė ir pakartotinė egzaminų sesija.Turintiems judėjimo negalią galimybės lankytis kultūros įstaigose - ribotos. Dauguma jų nepritaikytos neįgaliesiems - neturi keltuvų ar liftų. Tačiau ne visur net ir norint juos įrengti, tai įmanoma padaryti. Istoriniai pastatai yra kultūros paveldo objektai, jiems taikomi itin griežti reikalavimai.Po Paryžiaus „Saint-Germain“ pergalės Čempionų lygos finale į gatves išėjo šimtai tūktančių žmonių. Tačiau pergalės džiaugsmus apkartino smurtas ir susirėmimai su policija.Ved. A. Kavaliauskas

Kaip veikia gegužės 1 d. įsigaliojusi tvarka, draudžianti gydymo įstaigoms imti priemokas už paslaugas, kurias apmoka valstybinė ligonių kasa? LRT RADIJAS gauna signalų, kad sistema neveikia – gydymo įstaigos toliau ima priemokas.Į LRT kreipėsi Pranas, kuris už savo automobilio tepalų keitimą sumokėjo 400 eurų. Vairuotojas įtaria, kad, keisdami tepalus, mechanikai kažką dar neva pakrapštė greičio dėžėje ir taip išpūtė kainą. Kaip sekasi susigaudyti, ar už automobilio tvarkymą sumokate tiek, kiek ir turėtumėte?Šie mokslo metai 5-10 klasių mokiniams – savaite trumpesni nei praėjusieji. Vieni tėvai džiaugiasi, kiti skundžiasi, nes neturi kur palikti vaikų, tad galvoja, kuo juos užimti. Ar pasiteisino ministerijos sprendimas savaite sutrumpinti mokslo metus?90-metis dailininkų sąjungos narys, skulptorius, karikatūristas, poetas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, tačiau puošia Aukštaitijos miestelį Mielagėnus.Ved. Edvardas Kubilius

Intymiai pažinti planetas kaimynes yra prabanga, kurios neturėjo nei vienas žmogus iki pats XX amžiaus vidurio. Tuo tarpu mums tai ko ne nuobodi duotybė. Todėl šiandien leisimės į kosminę kelionę pažinti artimiausią planetą mums visoje Saulės sistemoje - Venerą. Dar visai neseniai Aušrine ar Vakare vadintas dangaus kūnas mums gerai pažįstamas vos kelis dešimtmečius, tačiau rodos nepelnytai planetą užmiršome. Kviečiame į 30 milijonų kilometrų bei 250 metų kelionę, kurios metu sužinosite kodėl net Nobelio premijos laureatai Veneroje tikėjosi išvysti paparčių miškus, ką apie planetą pasakojo tarpukario Lietuvos astronomai, prie ko čia Chruščiovas bei ką apie sovietinius Veneros tyrinėjimus rašė lietuviška komunistinė spauda. Kad teks pasiklausyti ir apie 20 amžiaus vizitine kortele tapusias kosmoso lenktynes tikriausiai jau net ir priminti nereikia. Spaudžiam “play” ir skrendam! Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą Saily duomenų planams! Naudokite kodą protopemza atsiskaitydami. Atsisiųskite Saily programėlę arba apsilankykite https://saily.com/protopemza Iliustracija: @korinavaicikone Muzika: HitsLab, INNORECORDS, Kevp888, Szegvari, PrismLightSoundWorks, Romariogrande. 

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Šiemet LRT radijas mini 100-metį, ta proga iki birželio 12-ąją vyksiančios radijo gimtadienio šventinės transliacijos, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Pokalbis su ilgamete kultūros laidų rengėja, LRT Klasikos laidų vedėja, žurnaliste Jolanta Kryževičiene.Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.Rubrika „LRT Girdi“: tvarkant vieną Vilniaus kelio ruožą, vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais?Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Tam, kad sraigių mėsa būtų tinkama maistui, ją tenka virti netgi 3 valandas. Dažniausiai sraigių produktus moteris pristato savo ūkyje edukacijų metu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Svečiuose lankosi LKA viršininkas, pulkininkas Ričardas Dumbliauskas arba kitaip "kilologijos mokslų daktaras" (pats pasiskelbęs). Epizodo metu pakalbėjome apie gautus pranešimus. Kaip reaguoti? Pakalbėjome apie kario agresiją, mirties baimę, karinį erasmusą. Apie neoficialią vidinę hierarciją, apie visuomenes stigmas prieš kariuomenę ir kt.Support the show

Švietimo sistemos vadovai aiškinasi, kodėl šalies mokyklose vis dažniau pasitaiko smurto atvejų ir kaip juos suvaldyti. Dalis mokslininkų sako, kad siekiant užkardyti tokius protrūkius mokyklose, reikia tinkamai motyvuoti ten dirbančius psichologus. Pasak kitų specialistų, labai svarbu užtikrinti vaikų užimtumą po pamokų ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose.Kurį laiką kritusios, degalų kainos Lietuvoje vėl šoktelėjo iki dviejų eurų už litrą. Dar kol kas galioja Seimo įvestas sumažintas akcizas dyzelinui, situacija naftos rinkoje taip pat nebėra dramatiška, kokia buvo pavasario pradžioje, kai Amerika pradėjo kariauti su Iranu. Tad kodėl degalai vėl brangsta?Mažinant žmonių su negalia automobilių parkavimo kortelių klastojimo mastą, valstybės institucijos siūlo arba sugriežtinti jų naudojimo kontrolę, arba naikinti galimybę parkuotis nemokamai. Nes aiškėja, kad miestuose kortelių tikrumo ir galiojimo niekas netikrina, tad automobilius neįgaliųjų vietose stato kas nori.Latvijoje gegužės pradžioje įskridę dronai nuvertė šalies Vyriausybę. Pasirengimas tokioms provokacijoms buvo patikrintas ir Estijoje bei Lietuvoje. Oficialiai teigiama, kad tai buvo į taikinius rusijoje skridę, bet paklydę ukrainietiški dronai, tačiau kai kurie dronų specialistai neatmeta, kad aparatai galėjo būti rusijos pusės tyčia suklaidinti ir nukreipti į Baltijos valstybes. Kaip jos pasirengusios tokiems atvejams, kokias išvadas pasidarė ir ar jaučia Europos Sąjungos bei NATO palaikymą?Lietuvoje šiandien minimas Tautadienis. Tai iniciatyva, skatinanti šią dieną vilkėti, segėti ar kitaip aprangą papuošti kažkokiu tautiniu ženklu, apranga ar drabužiu.Ved. Liuda Kudinova

Icchoko Mero apsakymas „Kaip išaugo alyvmedis“.Šis tekstas – tai simbolinė žydo Jakovo kelionė iš tremties į Šventąją Žemę – Jeruzalę. Tai filosofinis kūrinys apie atmintį, ištikimybę šaknims ir dvasinį atgimimą po patirtų tragedijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Icchoko Mero apsakymas „Kaip išaugo alyvmedis“.Šis tekstas – tai simbolinė žydo Jakovo kelionė iš tremties į Šventąją Žemę – Jeruzalę. Tai filosofinis kūrinys apie atmintį, ištikimybę šaknims ir dvasinį atgimimą po patirtų tragedijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.

Šiemet Lietuvos nacionaliniams parkams sukanka 35 metai. 1991 m. balandį įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmasis toks parkas gavo Aukštaitijos nacionalinio parko vardą. Kartu įsteigtas ir Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.„Svarbiausia buvo gamta, kultūros paveldas ir tinkamumas poilsiui“, – apie kriterijus, kuriais vadovavosi to meto planuotojai pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. patarėja Rūta Baškytė. Pasak jos, steigiant nacionalinius parkus buvo sekama Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, o jų suskirstymas pagal etnografinius regionus yra unikalus.„Aš jau prieš tai beldžiausi į kabinetų duris tų, kurie buvo atsakingi už tą steigimą ir sakiau, kad aš tikrai noriu dirbti tenai“, – savo pradžią rezervato direkcijoje prisimena Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato patarėjas Algis Butleris.Kaip buvo kuriamas šių saugomų teritorijų tinklas ir kaip nuspręsta, kokias vertybes jis turėtų apjungti? Kaip sekasi apsaugoti gamtos ir kultūros paveldą ir kaip keičiasi visuomenės požiūris?Aut. Vaida Pilibaitytė

Nors Zarasai dar ne kurortinis miestas, bet traukia ir tiek! Kaip gerai ir turiningai leisti laiką ežerų krašte, patars istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius.Avilių bendruomenė susitelkė ir miesteliui grąžino istorinį pavadinimą. Apie bendruomenės ir mūsų lūkesčius kalbamės Avilių bibliotekoje su Imbrado seniūnijos seniūnu Vygirdu Žalkausku, Avilių bendruomenės pirmininku Vidu Slapšinsku ir bibliotekininke Birute Rodiene.Atstatytoje Kamariškių dvaro sodyboje įsikūrė „Inovatorių slėnis“. Duris lankytojams, svečiams, rezidentams atvėrė duris įrengta inovatyvi kūrybinė erdvė, meno ir garso studijos, renginių salė. Monika Rinkevičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Teisėsaugai tiriant stambią cigarečių kontrabandą meteorologiniais balionais, sulaikyti 27 asmenys, tarp jų – 13 pareigūnų. Po gegužės pabaigoje Šalčininkuose vykdytų kratų, įtarimai sulaikytiesiems pareikšti ne tik dėl kontrabandos ir nusikalstamo susivienijimo, bet ir dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.JAV prezidentas Donaldas Trumpas vakar pareiškė, kad į Lenkiją yra siunčiami 5 tūkst. karių ir šį žingsnį grindė savo asmeniniais santykiais su prezidentu Karoliu Nawrockiu. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šis sprendimas reikšmingas sprendimas, stiprinant rytinį NATO flangą.Vidaus reikalų ministerija praneša laikinai stabdanti programėlės LT72 pranešimų funkciją. Per pastarąsias dienas programėle naudotis buvo sudėtinga, pranešimai apie oro pavojų skirtinguose miestuose vėlavo, arba ji neįsijungdavo. Nuo šiol pranešimai apie dronų ir kitus pavojus gyventojams bus siunčiami trumposiomis žinutėmis.Kas yra saugi patalpa oro pavojaus metu? Kaip ją įsirengti savo bute, daugiabutyje ar individualiame name?Eurolygoje prasideda finalo ketvertas, kuriame paaiškės šio sezono čempionai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniaus „Ryto“ čempioniška šventė sostinėje prasidėjo nuo BN LIVE. Augustas Marčiulionis, stebint komandos draugams ir keliems šimtams fanų gyvai, dalinosi ČL finalo ketverto emocijomis ir užkulisiais. Tinklalaidės partneriai: – BRITE. Pasinaudok -25% nuolaida internetinėje parduotuvėje su kodu BN: https://get.britedrinks.com/basketnews – Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje. O dabar Samsung televizorius tik 69€ su Telia Play planu MIX. Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija/planai?su-isipareigojimais – Nannow. Greitas ir patikimas auklių pasirinkimas – kada tik prireikia. Atsisiųskite programėlę naudodami App Store ar Google Play: https://www.nannow.app/lt/

Vakar Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse paskelbtas oro pavojaus signalas daugeliui vaikų sukėlė nerimą. Mokyklose bei darželiuose vaikai buvo palydėti į priedangas, dalis jų skambino tėvams ir ieškojo saugumo. Kaip mokyklose ir namuose su vaikais kalbėtis apie dronų pavojų, nuraminti ir padėti jaustis saugiems?Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės?LRT GIRDI: vieno sostinės Pašilaičių mikrorajono daugiabučio namo liftai, po patikros pripažinti techniškai netvarkingais ir jiems reikalingas remontas, tačiau jau pusantro mėnesio jokių darbų nevyksta, nes, kaip nurodo į redakciją besikreipęs namo įgaliotinis, bendrijos pirmininkas pirmiausia reikalauja surasti remontui reikalingų pinigų. Anot bendrijos pirmininko, pradėti darbų be finansinio pagrindo – negalima. Daugiabučio gyventojai, kurių dalis vyresnio amžiaus, priversti lipti laiptais.Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti dainų autorė ir atlikėja Sandra Carrillo kuria keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Sako, kad gerbia ir myli Lietuvą, nors nenori pamesti ir ispaniškosios tapatybės.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius