Podcasts about Kaip

Tinklalaidės partneriai: – Saily eSIM. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Bilietai į renginį BN LIVE su Arnu Butkevičiumi: https://tickets.paysera.com/lt/event/basketnews-live-su-arnu-butkeviciumi Temos: Tragedijos nėra? (0:00); Absoliučiai kiaura gynyba mačo pabaigoje (2:23); Komunikacinis chaosas ir triukšmas iš Rimo Kurtinaičio (4:27); Kaip nesukuriamos progos geriausiems žaidėjams (7:09); Nejauki Kurtinaičio minutės pertraukėlė (10:06); Islandų kovingumas ir rekordai (15:28); Viena komanda tiesiog žaidė geriau? (18:52); Ar Kurtinaitis iš tiesų yra griežtos rankos treneris? (21:28); Ar vis dar yra neįvertinama atranka? (26:09); Ne ten dėliojami federacijos ir rinktinės akcentai (28:25); Ar Kurtinaitis sureikšmintas kaip treneris? (32:59); Kaip funkcionuoja geri trenerių štabai (37:54); Ar artimiausiu metu nepamatysime savo jaunųjų talentų rinktinėje? (45:26); Žingsniai paskutinėje atakoje? (52:21).

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.JAV prezidento metinė kalba Kongrese.Lietuvą padengus plikledžiui, gerokai padaugėjo nukentėjusių žmonių, besikreipiančių greitosios medicinos pagalbos. Bendrasis pagalbos centras skaičiuoja ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Sudėtingiausia situacija išlieka Vilniuje. Kaip jūs vertinate kelių, šaligatvių būklę? Ar jaučiatės saugiai judėdami kelyje?Valdžios žvilgsnis krypsta į žmonių santaupas. Prezidentas atgaivino prieš metus iškeltą savo idėją įdarbinti gyventojų pinigus, kurie tiesiog guli sąskaitose. Daugiau skolintis iš žmonių Lietuvoje nori ir Finansų ministerija. Ar pavyktų?Vilniaus meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūlydamas plėsti įstatymą, kad Rusijoje ar Baltarusijoje veiklą vykdę atlikėjai negalėtų būti įleisti į Lietuvą. Meras sako, kad šalia viso miesto darbų pats turi žiūrėti, kokių renginių bilietai parduodami.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos. Kiek realios tokios galimybės?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija praėjusių metų pabaigoje patvirtino naują XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų žodynėlį. Kodėl tokio žodynėlio reikėjo?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pradėtas naujas teatro klubo renginių ciklas. Pirmajame klubo susitikime kultūros lauko problemas, tyrimus, didmiesčių ir regionų publikos įpročius pristatė kultūros sociologas Tadas Šarūnas.Nacionalinis kultūros centras šiemet mini savo veiklos 85 metų sukaktį, keičia savo vizualinį identitetą, pristato ir naują šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“.Kaišiadorių muziejus pristato knygą „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“.Šiemet minimos 85-osios Babyn Jaro žudynių metinės. Kaip ši tragedija atsimenama ir istorikų tyrinėjama kariaujančioje Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis

Speciali laida, skirta 4-osios plataus masto karo metinėms paminėti. Pokalbis su režisiere Larisa Pokalchiuk ir Mariupolio visuomeninės organizacijos „Архі-Місто/ Архи-Город“ direktoriumi Andrei Marusov. Jų balsus ir istorijas LRT RADIJO klausytojai girdėjo karo pradžioje. Kaip jie jaučiasi šiandien – praėjus 4 metams ir kai karo pabaigos dar nematyti?Pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, kalba lietuviškai. Pokalbis sudainininke, choro vadove Nadija Adamčiuk ir šokių mokytoja Maryna Mohylevska.25 ukrainiečių profesionalai, turintys tarptautinės patirties ir praleidę nemažai metų užsienyje, grįžta į Ukrainą ir imasi darbų valstybės institucijose. Lietuvos remiamoje programoje „Create Ukraine“ jie sako sutikę dalyvauti, nes norėję padėti savo šaliai. Pokalbis su programos dalyviais Serafym Kolodchuk, Anastasiia Todoruk, Olha Kleshko.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šįkart laidoje dvi rubrikos. „Dabar, prieš 100 metų“ prisimins vieną iš moderniojo Europos džiazo ramsčių – belgą pūtiką Bobby Jasparą. O štai „Muzikos einšteinai“ primins, kada ir kas išrado juostinį įrašą ir kodėl šis išradimas buvo toks svarbus muzikos industrijai?Ved. Domantas Razauskas

Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų poreikis labai didelis, jaunimas prioritetu laiko darbą mieste su smulkiais gyvūnais.Negailestingi žiemos išbandymai užklupo ir Širvintų rajono Musninkų seniūnijos ūkininkus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Dikčius sako, kad iš viso ūkio gyvūnų išgelbėta viena avis, bet nuo gaisro pavyko apsaugoti gyvenamuosius pastatus. Kaip išvengti pavojų?Rubrika „Gamtininko komentaras“. Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Tikima, kad vieversys parneša pavasarį, todėl ši diena – svarbus ženklas žemdirbiams ruoštis darbams. Kokie darbai vieversių laukia vos tik grįžus, kodėl jie atkaklūs paukščiai, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos automobilių rinka pastaruoju metu susidūrusi ne su vienu įtakos turėjusiu išbandymu – pandemijos padariniais, tiekimo grandinių problemomis, infliacija ar degalų kainų svyravimais. Tačiau 2026 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ne logistika ar mokesčiai, o antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Viešoje erdvėje jau aktyviai svarstoma ar pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų didins automobilių kainas. Dalis gyventojų, gavę kelis ar keliolika tūkstančių eurų, svarsto ne apie investavimą, o būtent apie automobilio atnaujinimą. Tai ypač aktualu naudotų automobilių rinkoje, kur sprendimai dažnai emociniai, o pirkimas – greitas. Ar ryšys tarp pensijų sistemos ir automobilių rinkos yra realus ir kaip tai gali paveikti mus visus? Pokalbis su bendrovės ,, Autopretenzija “ įkūrėju Ramūnu Mackevičiumi.2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau. – Ar galima džiaugtis tokiu mažėjimu, ką daugiau liudija pernykštė bankrotų statistika? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė.Trumpalaikė būsto nuoma – populiarus sprendimas tiek tarp keliautojų, tiek tarp nekilnojamojo turto savininkų, ieškančių papildomų pajamų. Tarptautinės nuomos platformos leidžia greitai pritraukti svečių srautus, o geras atsiliepimas neretai užtikrina, kad užsakymų ir ateityje nepritrūks. Tačiau teisininkai pabrėžia, kad trumpalaikė nuoma – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir aiškiai įstatymu reglamentuota veikla, kuri nuomotojui užkrauna nemažai pareigų. Būtent jų neįvertinimas dažniausiai tampa ginčų ar net teisinių problemų priežastimi. Kaip to išvengti, pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Agnė Misiūnaitė.Ved. Artūras Matusas

Jau ketverius metus Ukraina ginasi nuo rusijos plataus masto invazijos. Karas, pakeitęs Ukrainą, jos visuomenę, kraštovaizdį, bet kartu atnešęs daug fronto pamokų, iš kurių gali mokosi tokios šalys kaip Lietuva. Karo ekspertai teigia, kad Ukrainos gynybos patirtį Lietuva turi perimti kuo greičiau, įtraukiant į tai kuo didesnę dalį visuomenės. Dronų būriai Ukrainoje jau šiandien keičia karo strategiją.Kaip ketveri karo metai pakeitė Ukrainos gynybą ir visuomenę?Laidoje dalyvauja Ukrainos dronu kuopos vadas leitenantas Kyryl Yushchyshen, Ukrainos Chersono nacionalinio parko direktorius Serhii Skoryk, buvęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės docentas Vytautas Isoda.Ved. Marius Jokūbaitis

Apklausa rodo, kad dauguma pirkėjų nori, jog jie nuolat galėtų įpirkti maisto produktų ir jiems nebereikėtų ieškoti nuolaidų. Ar žmonės gali tikėtis mažiau nuolaidų, bet pigesnių maisto produktų?Aktualus klausimas. Valstybinė kalbos inspekcija sako sulaukusi per 60 skundų, kad dalis imigrantų, dirbančių paslaugų sektoriuje, nekalba lietuviškai. Jau beveik 2 mėn., kai žmones aptarnaujantys užsieniečiai privalo kalbėti lietuviškai. Ar jus aptarnaujantys imigrantai kalba lietuviškai?Technologijų įmonės teigia, kad dirbtinis intelektas Lietuvos versle naudojamas vis dažniau, tačiau aklai pasitikėti technologijomis gali būti rizikinga.Dviejų butų gyventojai viename Vilniaus daugiabučiame name liko be vandens ir kanalizacijos, nes žemiau – pirmame aukšte – esančio buto savininkas, norėdamas pasididinti savo butą, nupjovė vamzdžius. Daugiabučius prižiūrinčios bendrovės sako, kad tokių atvejų Lietuvoje yra ir daugiau. Kaip taip gali būti ir kas dabar žmonėms turi užtikrinti vandenį bei kanalizaciją?Lenkija pastaruoju metu rodo vis didesnį susidomėjimą kosmosu – taip šalis bando save pozicionuoti ne tik tarp pasaulio galingųjų, bet ir labiau pasirūpinti savo saugumu.Ved. Edvardas Kubilius

Viena paradoksaliausių Vilniaus erdvių – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kurioje sakralinę tylą kadaise pakeitė bulvių ir kopūstų kvapas. Didinga barokinė šventovė sovietmečiu buvo nuniokota, o jos vidus paverstas daržovių sandėliu – brutalios betoninės perdangos ir laiptinės užgožė puošnius altorius bei skliautus. Šiandien pastatas vėl tarnauja tikinčiųjų bendruomenei, o netrukus ims keistis ir jo architektūrinis kūnas. „Fragment“ architektai su komanda imasi jautrios užduoties – ne atkurti „buvusią didybę“, bet atverti daugiasluoksnę pastato istoriją ir paversti ją įtraukiančia architektūrine patirtimi.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tai, kaip šiuolaikinė architektūra prakalbina praeitį. Nuo Ramintojos bažnyčios iki Anykščių Antano Baranausko muziejaus ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinio pastato – „Fragment“ studijos darbuose subtiliai balansuojama tarp tvarumo ir kontekstualumo, racionalumo ir poetiškumo, derinant praeities palikimą su šiandienos poreikiais. Su architektais Berta Meironaite ir Povilu Čepaičiu dalinomės projektų kūrybinio proceso užkulisiais ir aptarėme šiuolaikišką požiūrį į kokybišką architektūrinę aplinką – rūpestį ne tik jos fiziniu pavidalu, bet ir istoriniu bei kultūriniu krūviu.Ved. Matas Šiupšinskas

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Nuo gripo šį sezoną mirė 65 žmonės, 10 – vien praėjusią savaitę.Aktualus klausimas. Vyriausybė pritarė, kad darbuotojai galėtų lengviau rengti streikus ir būtų labiau apsaugoti, pvz., 3 mėn. po streiko negalės būti pablogintos darbuotojų darbo sąlygos. Kaip vertinate tai, kad darbuotojai lengviau galės surengti streiką ir bus geriau apsaugoti?Ukrainoje karius ruošęs karo instruktorius Andrejus Šildiajevas sako, kad rusai į pasaulį grįžta kaip nugalėtojai.Ar vadinamieji botai – netikros socialinių tinklų paskyros – tampa nauju ginklu susidoroti su sau nepalankiais asmenimis? Tokį klausimą keliame po to, kai šią savaitę buvo užblokuotos komunikacijos specialisto Karolio Žukausko socialinių tinklų paskyros, jam paskelbus kompromituojančią informaciją apie „Nemuno aušros“ partijos finansavimą.Šildymo sąskaitos gąsdina ir bažnyčias. Kai kurie maldos namai svarsto žiemą užverti duris, kiti – apskritai nejungia šildymo, mišios vyksta prie neigiamos temperatūros.Ved. Edvardas Kubilius

Rusai į pasaulį grįžta kaip nugalėtojai: Ukrainoje karius ruošęs karo instruktorius Andrejus Šildiajevas sako, kad tai lemia besikeičianti pasaulio politika. Nyksta vertybės, o jų vietą užima galia ir pinigai.Ved. Deividas Jursevičius.

Seime – trys specialiaisiais liudytojais tapę politikai. Iš jų tik Kazys Starkevičius po teisėsaugos kratų sustabdė narystę konservatorių partijoje, tačiau jis neduoda parodymų teisėsaugai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis lieka vadovauti partijai ir sulaukia kolegų palaikymo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas taip pat nemato priežasčių stabdyti narystės partijoje, nors partijos biliučiai skatina apie tai pagalvoti.Kaip turėtų elgtis specialiaisiais liudytojais tapę politikai?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Domas Griškevičius ir Giedrius Drukteinis, politologai Liutauras Gudžinskas ir Rima Urbonaitė.Ved. Liepa Želnienė

Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje?Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra?Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX a. pradžioje. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys tiek į moterų organizacijų veiklą, tiek į atskirų moterų iniciatyvas XX a. pr. siekiant bendro tikslo – nepriklausomos Lietuvos. Kaip vyrai reagavo į šį moterų įsitraukimą ir kodėl tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo nė vienos moters?Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kaip teisiškai reglamentuota Lietuvos migracijos politika, kokie teisės aktai nustato užsieniečio teisę gyventi mūsų šalyje, kuo skiriasi leidimas nuolat ir laikinai gyventi? Ir kodėl šie leidimai yra viena labiausiai ginčijamų migracijos procedūrų? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneriu, advokatu Robertu Naruševičiumi.Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Ved. Artūras Matusas

Dalis Lietuvos – sostinės, arba kitaip Vilniaus, regionas – tarp turtingiausių ir pažangiausių Europos regionų. Bet visa kita Lietuva atrodo perpus prasčiau. Tokią realybę atskleidė „Eurostato“ paskelbti bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai. Ką iš tiesų jie mums sako? Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė ir Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė.Ved. Irma Janauskaitė

„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, savo fotografijose nagrinėjo jautrias socialines temas ir dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje ir kitose pasaulio vietose. Ar tokia fotografija greitai besikeičiančiame pasaulyje vis dar išlaiko savo vertę? Kokios fotografijų istorijos labiausiai pakeitė Artūro gyvenimą ir kaip iš lėto patirti kito žmogaus kasdienybę?Ved. Ignas Klėjus

Žiniasklaidoje paviešinti įvykiai, kai ištikus avarijai pagalbą vairuotojams iškvietė automatizuotos sistemos. Vienu atveju - išmanusis telefonas, kitu - į automobilį integruota E-call sistema. Kaip jos veikia ir ką patys turime padaryti, kad ištikus nelaimei jos iškviestų pagalbą?Rubrikoje „PIN kodas" – pasakojimas, kaip suaugusieji gelbėja žaislų rinką patys dėliodami kaladėles arba kolekcionuodami žaislus.Rubrikoje „Praeiviai" Kelmės gyventojų pastebėjimai apie vis mažėjantį gimstamumą.Artėja Užgavėnės, daugelis jau šį savaitgalį keps pagrindinį šios šventės patiekalą – blynus. Kaip juos iškepti itin gardžius ir kuo įvairesnius – pokalbis su kulinarinių knygų autore Beata Nicholson.Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuojami „greiti pasimatymai“, kurie suteikia galimybę senjorams pabendrauti, užmegzti naujas pažintis ir pasijusti išgirstiems.Ved. Liuda Kudinova

Minint Pasaulinę radijo dieną, aiškinamės, ar žmonės klauso radijo ir kokių radijo stočių klauso. Taip pat domimės, kaip laikosi įvairios Lietuvoje veikiančios radijo stotys.Vairuotojai skundžiasi, kad per sniegą miestuose nebemato horizontaliojo ženklinimo, pvz., netyčia pastato automobilį neįgaliojo vietoje arba geltonai pažymėtoje vietoje, kurioje statyti automobilio negalima. Kokiais atvejais pareigūnai baudžia tokius pažeidėjus, o kokiais – ne?Artėjant Valentino dienai, Tauragėje restoraną turintys verslininkai Monika ir Laurynas Jaručiai Lauksargių globos namų senjorams padovanojo išskirtinę šventinę vakarienę, kurią ruošė žinomas šefas Tomas Ragauskas.Kino teatrai pradeda rodyti Vytauto V. Landsbergio jaunesniojo dokumentinį filmą „Zitai“, skirtą muzikologei, LRT laidų kūrėjai Zitai Kelmickaitei atminti.Ved. Edvardas Kubilius

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Šiemet gaisrai itin negailestingi - nusinešė dešimtis ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų gyvybių. Kaip dera saugoti save ir aplinką primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.Besiruošiant Užgavėnėms – pokalbis apie tradicinį aukštaitišką patiekalą, dažniausiai valgytą per Gavėnią – linų sėmenų spirginę. Apie ją pasakoja buvusi agronomė, Linų muziejaus Panevėžio rajone muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė.Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.Ved. Arneta Spaičė

Anapilin iškeliavusį fleitininką, ilgametis ansamblio „Musica humana“ vadovą Algirdą Vizgirdą prisimename su jo mokiniu fleitininku Justinu Mačiu.Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus sausio-kovo mėnesiais kviečia į ekskursijų ciklą „Pažinkime, kad būtume“.Vienas „Utenos radijo“ balsų Dovydas Giruckas. Radijo savanoris radijo liga susirgęs būdamas vos 11-os metų.Šiaulių Didždvario gimnazijos gali didžiuotis tuo, kad jau daugiau kaip 20 metų turi radijo stotį „Radijo klubas“, kurią gali girdėti visi Šiauliai.Mažeikių kasdienybė neatskiriama nuo radijo stoties „Mažeikių Aidas“. Apie kokius Mažeikius kalba šio radijo balsas Audra Ūdraitė?Kaip kurti radiją miestui, kuriame ir taip daug radijų? Sostinėje jau metus veikia radijo stotis „Vilnius FM“.Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ komanda, kviesdama švęsti Užgavėnes, organizuoja festivalį „Kaukynės“Ved. Marius Eidukonis

Ukrainos skeletono lenktynininkas olimpiadoje diskvalifikuotas dėl šalmo.Korupcijos skandalo epicentre atsidūrusios Valstybinės augalininkystės tarnyboje – keli su socialdemokratais susiję įdarbinimai, skelbia portalas „15min“. Nurodoma, kad ten dirba Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko žmona Evita Jonauskė ir prieš trejus metus su socialdemokratų sąrašu savivaldos rinkimuose dalyvavusi Vaiva Lukošienė.Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys „aušrietis“ Tomas Domarkas praėjusį rudenį apklaustas kaip liudininkas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Jos aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o įtarimai tyrime pareikšti keliolikai esamų ir buvusių bendrovės „Redus LT“ darbuotojų. Aplinkosaugininkai skaičiuoja, kad žala gamtai siekia beveik 4,6 mln. eurų. T. Domarkas anksčiau yra baustas dėl netinkamo „Redus LT“ ir kitos įmonės atliekų tvarkymo.Regionų administracinis atmetė rusų reperio Ališero Morgenšterno skundą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvą 10 metų.Netrukus Filharmonijoje bus įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Premijos anksčiau buvo teikiamos prezidentūroje, jas teikdavo pareigas einantis šalies vadovas. Kultūros žmonės pernai protestavo dėl Kultūros ministerijos perleidimo „Nemuno aušrai",dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Premijos laureatas Gintaras Grajauskas sako, kad premijos teikimas Filharmonijoje leidžia išvengti kompromisinių sprendimų darymo.Kaip susiformuoja sąmokslo teorijos ir kaip jas įvertininti kritiškai, kai dalis retais atvejais pasitvirtina?Ved. Agnė Skamarakaitė

10–12Arboristas – žmogus, kuris profesionaliai rūpinasi medžiais ten, kur jie auga šalia žmonių. Jo darbas – įvertinti, ar medis sveikas, saugus, ir ką su juo daryti, kad jis kuo ilgiau gyventų ir nekeltų pavojaus. Kaip atrodo arboristo kasdienybė?Į koncertus dažniausiai einame dėl mėgstamos muzikos ir puikios emocijos, bet pasitaiko atvejų, kai išeinama su jausmu, kad kažko trūko, nors atlikėjai buvo puikūs. O tai gali būti susiję su akustika – su tuo, kaip salė perduoda garsą iki mūsų ausų. Pokalbis apie koncertų salių akustines savybes.Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe.Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kaune, „Mokslo saloje“, šia proga rengiama konferencija.Ved. Ignas Andriukevičius

Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe Austėja Pečeliūniene.Ved. Ignas Andriukevičius.

Po Sauliaus Skvernelio kabinete Seime ir namie atliktų kratų, jo vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" vakar vakarą sprendė, ką daryti toliau.Šalta žiema Estijoje leido atsirasti neįprastam reiškiniui - ledo keliams per Baltijos jūrą.Lietuvoje šių metų žiemos šalčiai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet ir išaugusį gaisrų skaičių, pagrindinės jų priežastys – intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas.Vilniuje diskutuojama, ar nevertėtų pavėlinti pamokų laiko pradžią paaugliams. Praėjusią savaitę savivaldybė rengė diskusiją, kurioje dalyvavo medikai, mokslininkai švietimo specialistai. Ar reikėtų paaugliams vėlinti pamokų pradžią?Vilniaus gyventojus šiandien galiausiai turėtų pasiekti sąskaitos už šildymą sausio mėnesį, kuris buvo šalčiausias per keliolika metų. Įvairių miestų gyventojai savo sąskaitomis jau dalinasi, jos didesnės kartais ir 2-3 kartus, taip pat gyventojai į savivaldybes jau kreipiasi prašydami skirti kompensacijas už šildymą.Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirta 65 balai iš 100 ir 28 vieta pasaulyje. Kaip per metus pasikeitė šis indeksa?Ved. Liuda Kudinova

Ar šiuolaikiniai vaikai turėtų žaisti rizikingus žaidimus, lipti į medžius? Ką tai jiems duotų? Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis sako, kad vaikui reikia leisti ugdyti savisaugos jausmą ir jis turėtų patirti ne tik saugumą, bet ir nesaugumą.Kaip menopauzė veikia ir keičia moterų smegenis? Ką reikia žinoti apie šį moterų gyvenimo etapą?Lietuvos mokslininkai sukūrė ir išbandė laivų radarų signalus aptinkančią sistemą. Tikimasi, kad tai taps patikimu įrankiu aptinkant bei atpažįstant laivus, kurie bando nuslėpti ar pakeisti savo tapatybę, pvz. Rusijos šešėlinio laivyno laivai. Apie tai pasakoja mokslininkų komandos vadovas, Fizinių ir technologinių mokslų centro Mikrobangų laboratorijos vadovas dr. Paulius Ragulis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip menopauzė veikia ir keičia moterų smegenis bei ką reikia žinoti apie šį moterų gyvenimo etapą? Temą aptarė Lietuvos menopauzės asociacijos prezidentė Dovilė Kalvinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Estų liaudies pasakas „Stuobrys ir žievė“ ir „Kaip zuikis žuvis augino“ skaito aktorius Vladas Jurkūnas.

Sukanka metai, kai Baltijos valstybių elektros tinklai prijungti prie Vakarų Europos tinklų ir visiškai atjungti nuo rusiško BRELL žiedo. Kuo Lietuvai naudinga tokia sinchronizacija?Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad daugiau nebereikia vėlinti amžiaus, nuo kurio žmonės išeina į pensiją. Tai rodo naujausia bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa.Klaipėdos valdžia vėl svarsto naujo tilto per Danės upės statybą. Nors apie tai kalbama jau daugiau kaip dešimtmetį, pastaruosius metus šie planai buvo užmiršti.Jau ketvirtą kartą prasideda paramos rinkimo Ukrainai akcija RADAROM!JAV vyksta precedento neturintys teismai prieš didžiausias socialinių tinklų bendroves pasaulyje. Jos kaltinamos tuo, kad sąmoningai kuria priklausomybę skatinančias platformas, kurios žaloja vaikus.

„Socialinis ryšys smegenims yra ne prabanga. Tai bazinė informacija, kad pasaulis yra prasmingas“, – pažymi neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Kaip vienatvė veikia žmogų, ji pasakoja naujame „Smegenų DNR“ epizode.Šią žiemą Lietuvą sukaustę rekordiniai šalčiai paliko pėdsaką ne tik termometruose, bet ir mūsų piniginėse. Daržovių kainos kyla, o augintojai sako – dalis derliaus paprasčiausiai sušalo sandėliuose. Situaciją dar labiau apsunkina išaugusios sąskaitos už elektrą ir šildymą.Vasaris šiemet žada būti ypatingas ne tik kalendoriuje, bet ir danguje. Kalbama apie planetų rikiuotes, neįprastus dangaus reiškinius ir net kelias datas – vasario 17-ąją, 26-ąją ir 28-ąją, kai esą verta pakelti akis į dangų. Kas iš tiesų vyks kosmose, ką galėsime pamatyti iš Lietuvos, o kas – labiau skambios antraštės nei realūs stebuklai?Į LRT girdi kreipėsi vilnietis Martynas. Jis teigia nemaloniai nustebęs, kai buvo paprašytas susimokėti už priduotas statybų atliekas. Anot jo, anksčiau gyventojams skirtos aikštelės skatino tvarumą ir atliekas priimdavo nemokamai. Atliekų tvarkytojai teigia, kad tvarka pasikeitė, nes gyventojams skirtomis aikštelėmis ėmė naudotis ir verslas.Ved. Paulius Selezniovas

Kauno geležinkelio stotyje veikia „Auksinio kaspino peronas“ – paroda, skirta priminti apie vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis ir jų šeimų patirtis. Ši instaliacija kviečia keliautojus neskubėti, trumpam sustoti ir sužinoti apie vėžiu sergančių vaikų palaikymo galimybes.Upes vis dar kausto storas ledas, tačiau specialistai įspėja – didžiausia grėsmė gali kilti tada, kai jis ims judėti. Prognozuojama, kad pavasarį galimi itin dideli potvyniai, o ūkininkai jau dabar skambina pavojaus varpais. Šią savaitę jų atstovai lankėsi ir pas premjerę Ingą Ruginienę, ragindami imtis skubių priemonių – net svarstyti apie ledų sprogdinimą. Kokias realias grėsmes šiandien mato ūkininkai, ar valstybė pasiruošusi galimiems potvyniams ir ko dar galima imtis, kad būtų išvengta didžiausių nuostolių?Palangoje vyksta tradicinė „Stintų šventė“. Šiemet agurkai kvepiančios žuvelės į ją atvežtos net iš Suomijos ir Estijos.Ved. Paulius Selezniovas

Ekspertai įspėja, kad, žmonėms pradedant atsiimti II-ojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, jau pavasarį gali brangti naudoti automobiliai, o pardavėjai gali bandyti parduoti dar prastesnius ir labiau brokuotus automobilius. Kaip išvengiate naudotų automobilių pardavėjų bandymų jus apgauti? Komentuoja UAB „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Didžiulio populiarumo prieš keletą metų su monospektakliu sulaukusi aktorė Violeta Mičiulienė pristato dar vieną monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, su kuriuo vėl rengiasi važiuoti per Lietuvą. Pokalbis su aktore.Socialiniai darbuotojai sako, kad dalis vienišų senjorų, prieš patekdami į globos namus, dešimtmečius gyveno itin vargiai. Dalis tokių senjorų eilėje patekti į globos namus laukia metus ir daugiau. Ko reikia, kad Lietuva pajėgtų į globą priimti visus savimi nebegalinčius pasirūpinti mūsų senjorus?Kaip ūkininkai per šalčius rūpinasi arkliais, poniais ir kitais gyvūnais?Ved. Edvardas Kubilius

Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Kaip šeimininkai turėtų rūpinis savo augintinių dantimis? Studijoje – „DR.VET“ Gyvūnų odontologijos centro vadovė, veterinarė Laura Šakarnytė.

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Kaip šeimininkai turėtų rūpinis savo augintinių dantimis? Pokalbis su DR.VET Gyvūnų odontologijos centro vadove Laura Šakarnyte.Vilnius mėnesiu anksčiau pradėjo priėmimą į mokyklas. Pernai buvo nemažai nepasitenkinimo dėl to, kad trūko vietų sostinės mokyklose.Pokalbis su Vilniaus vicemeru Vytautu Mitalu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Patalpose praleidžiame nuo 80 iki 90 procentų savo laiko. Todėl jų oro kokybė itin svarbi mūsų sveikatai. Specialistai pataria įrengiant ar atnaujinant namus vengti pavojingų medžiagų, tokių kaip lakieji organiniai junginiai ir ftalatai, rinktis kuo natūralesnius, specialiais ekologiniais ženklais pažymėtus gaminius.Tokie produktai, kaip molio ar kalkių tinkai ir dažai, medinės grindys irgi populiarėja – tiesa, pardavėjai atskleidžia, kad jie pasirenkami dažniau ne dėl poveikio, o dėl estetikos, ir gali atsieiti brangiau.O ką praktikoje reiškia kurti tokius namus, kurie būtų palankūs sveikatai ir aplinkai? Pasakoja klaipėdietis Andrius Vitkus.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

„Tai turbūt bus vienintelė pasaulyje kiauliukė, kuri nebus suvalgyta“, – juokiasi Romas Janauskas, jau pusmetį savo sodyboje Kaišiadorių rajone auginantis vietnamietišką pilvinę kiaulę. Kaip laikosi Angliukė - kiaulė, kurios vardui išrinkti šeimininkas organizavo konkursą? Klausykite rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Prieš aštuntos žinias apie brangstančias grožio paslaugas.Antrą laidos valandą apie priėmimą į mokyklas. Vilnius šiemet teikti prašymus kviečia mėnesiu anksčiau. Kodėl? Kuo tai pagelbės sumažinti eiles į mokyklas?Paskutinį laidos pusvalandį apie apsaugą nuo vilkų. Ūkininkai nuo pirmadienio jau gali teikti prašymus. Apie tai plačiau su ūkininku, auginančiu ypatingas avis.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kaip šalčius išgyvena po rusų antskrydžių be šilumos, elektros ir vandens likę Kyjivo gyventojai?Ved. Agnė Skamarakaitė.

Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri papasakojo savo sesers istoriją: „Atnaujinant Molėtų plentą ViaLietuva ant įvažiavimų į sodybas sumontavo kelio saugumo priemones - horizontalius barjerus apsaugoti nuo gyvūnų. Tokiuose spąstuose šį savaitgalį mūsų žirgas nusilaužė (ne susilaužė, o nusilaužė) tris kojas. Pasirodo, kad ten didžiulė duobė po tomis grotomis. Kaip suprantame iš ViaLietuva atsakymo, tokie spąstai sudėti visuose išvažiavimuose. Mūsų žirgas kankinosi pora valandų, kol atvyko veterinaras užmigdyti. Bet kokį pragarą išgyvena laukiniai kanopiniai, kokia kankinanti mirtis nulaužtomis kojomis? O jeigu ten koją įkištų vaikas, senjoras?“ Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais?Mieli klausytojai laukiame ir jūsų prisijungiant prie pokalbio. Ką jūs manote apie kelio saugumo priemones, kurios turėtų apsaugoti nuo gyvūnų?Šiandien kalbėsime apie patirtį, kurią sunku įgyti bet kur kitur – darbą ligoninėje karo sąlygomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojų komanda neseniai grįžo iš stažuotės Ukrainoje, Lucko ligoninėje, kur vienu metu gydomi tiek sužeisti kariai, tiek civiliai gyventojai. Ką jie ten pamatė, ko išmoko ir kaip ši patirtis gali padėti Lietuvai pasirengti galimoms krizėms?Valstybės gynybos fondui senjoras skyrė trisdešimt tūkstančių eurų. Tai viena didžiausių iki šiol gautų gyventojų savanoriškų įmokų. Plačiau apie gynybos fondą, kam skiriami pinigai kalbamės su krašto apsaugos viceministru Karoliu Aleksa.

Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais? Pokalbis su skaudžia sesers žirgo istorija pasidalijusia ir saugumo klausimą keliančia klausytoja Jolanta, bendrovės „Mobility Consultants“ partneriu Egidijumi Skrodeniu ir Gamtos tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Andriumi Kuču.

Karolis Tiškevičius, Lukas Malinauskas ir Jonas Miklovas „BasketNews.lt podkaste” diskutuoja apie Vilniaus „Ryto” mačą su Stambulo „Galatasaray”, taip pat apie Memfio „Grizzlies” savininko nešvarų verslą. Tinklalaidės partneriai: – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Atsirado papildomų išlaidų? Vartojimo paskola - vienam ar keliems poreikiams. Pildyk paraišką internetu ir sužinok kiek gali pasiskolinti: https://inbank.lt/paskola/paskola-vartojimo – CwB – Karūnos verti barmenai. Ilgametė patirtis ir aistra miksologijai leidžia mums profesionaliai aptarnauti vestuves, įmonių renginius bei privačias šventes. Siūlome individualius meniu ir nepriekaištingą aptarnavimą nuo pradžios iki pabaigos. Daugiau: https://cvbbarmenai.lt/ – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Į kitą lygį pakelta studija (0:00); Įspūdį palikęs paskutinis Q&A podkastas (3:53); Tinkamą energiją pademonstravęs „Rytas” (9:15); Ar Walkeris pabaigs sezoną Vilniuje? (16:26); Su Gudaičiu rungtynių pabaigoje žemyn važiavęs „Rytas” (22:51); Pozzecco šou spaudos konferencijoje (25:04); Kaip vienas metimas keičia „Ryto” situaciją (28:50); Ko trūksta „Rytui”? (34:22); Kodėl Vilnius neužpildo arenos? (37:36); Karolis supažindina Eurovizijos aktualijomis (48:14); Kartu prieš visus (52:27); Kaip Pozzecco motyvuoja kitus (57:07); Ar aktualu Lietuvos trenerių reitingas? (1:04:31); Nuo Londono ir Dubajaus iki Lodzės (1:10:15); Vis dar negrąžintos „Wolves” skolos (1:13:07); Kaip „Grizzlies” savininkas finansuoja Rusijos karo mašiną (1:18:02); Mato Buzelio sprendimas dėl dėjimų konkurso (1:25:52); Kaip „Grizzlies” savininkas metė iššūkį Jordanui (1:40:52); Kaip Guoga žaidė prieš Sabonį (1:44:52).

LRT žiūrovų pamėgti serialai sulaukia vis daugiau populiarumo ne tik eteryje, bet ir LRT EPIKOJE. Kaip vyksta tokių serialų paieška ir teisės rodyti įsigijimas? Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Julia, kuri LRT televizijos eteryje pasigedo rodomo serialo „Pažadas“. Moteris klausia, kodėl nutrauktas jo rodymas be perspėjimo.Su kokiais iššūkiais susiduria jaunieji menininkai Lietuvoje? Kaip ir kodėl vienų kūryba tampa liaupsinama ir perkama, o dalis priversti ieškoti papildomos veiklos? Visuomenei pastebėti pradedančiuosius menininkus, o pastariesiems įgauti svarbios patirties padeda ir verslo remiami konkursai.Aukles samdantiems tėvams - valstybės parama. Nuo praeitų metų pradžios įteisinta vaiko priežiūros kompensacine išmoka per metus pasinaudojo apie 1700 Lietuvos šeimų. O nuo birželio bus išplėstas jos gavėjų ratas. Išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir už atlyginimą yra prižiūrimas auklės.Panevėžio rajone, Stultiškių vėjo malūne, įsikūręs vienintelis Lietuvoje linų muziejus. Baigiantis laidai - pokalbis su jame dirbančia diplomuota linų specialiste Elvyra Gruzdeviene.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

LRT žiūrovų pamėgti serialai sulaukia vis daugiau populiarumo ne tik eteryje, bet ir LRT EPIKOJE. Kaip vyksta tokių serialų paieška ir teisės rodyti įsigijimas? Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja, kuri LRT TELEVIZIJOS eteryje pasigedo rodomo serialo „Pažadas“. Moteris klausia, kodėl nutrauktas jo rodymas be perspėjimo. Taip pat, teiraujasi ar jį dar planuojama rodyti ateityje. Studijoje – pokalbis su LRT užsienio programų pirkimo vadybininke Dalia Dulskyte.

Daugėja valstybių, kurios jau uždraudė arba netrukus ketina uždrausti nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais. Ar Lietuva irgi turėtų svarstyti galimybę uždrausti nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais?Aktualus klausimas. Tęsiantis lijundrai tarnybos ragina žmones likti namuose ir niekur neiti, nes lauke slidu ir pavojinga. Ar, esant reikalui, galite susitarti su darbdaviu ir dirbti nuotoliu?Dauguma jaunuolių vienoje darbovietėje neišdirba nė metų. Daugėja ir nesimokančio jaunimo.Vystant „Rail Baltica“ europinio geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Kauno, per keletą metų valstybės reikmėms ketinama paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų. Kaip valstybė tarsis su gyventojais, kad būtų galima nutiesti europinę vėžę?Olimpiečių cikle – biatlonininkė Natalija Kočergina. Veteranė beveik po dešimtmečio sugrįžta į olimpines žaidynes.Ved. Edvardas Kubilius

Sinoptikai prognozuoja, kad po ilgai tvyrojusių šalčių jau šiandien kai kur sulauksime teigiamos temperatūros, gali palyti, atsiranda potvynių tikimybė. Kaip Lietuva ruošiasi galimiems potvyniams?Aktualus klausimas. Parduotuvėse vakarais galima vis dažniau rasti nukainotų maisto produktų – kai kurių kaina ir perpus mažesnė. Didieji prekybos tinklai sako, kad taip jie siekia kovoti su maisto švaistymu. Kaip vertinate ir kaip dažnai vakarais perkate smarkiai nukainotus maisto produktus?Klaipėdos miesto bei rajono gyventojai piktinasi eismo organizavimo pokyčiais vienoje judriausių Jakų žiedinėje sankryžoje. Anot vairuotojų, žiede tarp eismo juostų įrengus bortelius ir apribojus galimybę judėti tarp juostų, sankryžoje formuojasi milžiniškos spūstys, kuriose tenka praleisti net po kelias valandas.Rusija išlieka didžiausia grėsme Europai, todėl būtina toliau didinti išlaidas gynybai; Ukraina Europos Sąjungos nare galėtų tapti 2030-aisiais; Baltarusija priversta būti Rusijos generalgubernija, todėl baltarusiai turi siekti tikrosios nepriklausomybės. Tokie pareiškimai skambėjo vakar, kai Lietuvoje lankėsi Lenkijos ir Ukrainos prezidentai, minint 1863–1864 metų sukilimo metines.Tęsiame pažintį su Lietuvos sportininkais, dalyvausiančiais Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse. Pasakojimas apie 18-metę čiuožėją Medą Variakojytę.Daug žmonių vis dar metalines pakuotes meta ten, kur jos negali būti perdirbtos – į mišrių atliekų konteinerius. Kodėl vis dar klystame rūšiuodami ir kaip šią situaciją ketina spręsti atsakingos institucijos?Ved. Edvardas Kubilius

Sinoptikai ir kelininkai įspėja, kad dalyje šalies keliai ir šaligatviai gali būti labai slidūs. dar vakar gyventojams buvo išplatintas raginimas, jei įmanoma, likti namuose. Lijundra, prognozuota antroje dienos pusėje, gali tęstis pernakt. Lenkijoje dėl šio reiškinio pasipylė avarijos, kai kur atšauktos pamokos.Federaliniai imigracijos agentai Mineapolyje savaitgalį nušovė dar vieną amerikietį. Pareigūnai tikina esą 37 metų vyras buvo ginkluotas ir jiems grasino. Tačiau paviešinti vaizdo įrašai rodo, kad tai netiesa. Po šio įvykio dar labiau plečiasi protestai.Kaip keistis nedarbo išmokų mokėjimo tvarka grįžtantiems emigrantams?LRT tęsia olimpiečių ciklą, kuriame pristato kiekvieną Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse dalyvausiantį Lietuvos sportininką. 18-metė čiuožėja Meda Variakojytė laukia išsvajoto debiuto Milane ir didžiuojasi, kad gavo galimybę atstovauti Lietuvai.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje sekmadienį vieši Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. Šių šalių lyderiai atvyko Lietuvai minint 1863–1864 m. sukilimo metines. Politologų komentarai apie ypatingai sunkią situaciją Ukrainoje ir ko tikėtis iš vizito Vilniuje.Nuo šių metų dalį lėtinių ir infekcinių ligų tyrimų šeimos gydytojai galės skirti patys, be siuntimo pas specialistus. Tikimasi, kad išplėtus tyrimų sąrašą pacientai greičiau sulauks pagalbos, o diagnostikos procesas sutrumpės.Šalta ir snieguota žiema – išbandymas laukiniams gyvūnams ir paukščiams, jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos. Kaip galime jiems padėti?Sūris mokslininkų vertinamas ne tik kaip malonus užkandis, bet ir kaip produktas, prisidedantis prie geresnės smegenų veiklos. Kodėl? Paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Viduržemio jūros regionas atsigauna po didelių audrų. Italijos pietuose stiprus lietus ir vėjas pridarė žalos už šimtus milijonų eurų. Audra Haris smogė ir Maltai. Kaip sekasi atsigauti regionui?LRT TELEVIZIJOS eteryje bei portale LRT.lt šį vakarą startuoja nacionalinė „Eurovizijos“ atranka. Pirmojoje laidoje, kuri prasidės dvidešimt pirmą valandą, žiūrovai išvys aštuonis pasirodymus, o dėl kelialapio toliau varžysis tie, kuriuos geriausiai įvertins žiūrovai bei komisija.Panevėžio rajono savivaldybės paskelbtas konkursas keleivių vežėjams įžiebė aistras. Kai kurie jų abejoja dėl sąlygų skaidrumo.