Index of articles associated with the same name
POPULARITY
Categories
Ant naujos koalicijos sutarties parašai sudėti. O joje - susitarimas vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą, finansiškai tvarią ir investicijoms palankią politiką. Kaip tai atrodys realybėje? Ko laukti verslui, šeimoms, pensininkams ir kitoms visuomenės grupėms?Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta LeiputėSeimo Demokratų “Vardan Lietuvos” frakcijos seniūnas Lukas SavickasSeimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Aušrinė NorkienėVed. Jurgita Čeponytė
Penktadienį tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose net dvi bitės atsidūrė LRT KLASIKOS kūrėjų rankose – programų redaktorei Agne Daniulei ir vyriausiajai redaktorei Monikai Bertašiūtei-Čiužienei.„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta Jakubonienė. Ji kartu su vyru Rolandu Jakuboniu Šilagalyje įkurtoje kalvėje ir puoselėja, ir tobulina amato tradicijas. Jakuboniai – vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą. Apie šio amato subtilybes su kalvių pora pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.Marcinkonių kaimo bendruomenė kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija išleido knygą „Marcinkonys: Šilų dzūkų pasaulio klodai“. Knygos sudarytoja Dalia Blažulionytė.Medijų rėmimo fondas skelbs konkursą, kuriuo bus finansuojama nauja Visuomenės atsparumo programa. Ja siekiama didinti informacinį saugumą ir skatinti kokybiškos informacijos nacionalinio saugumo klausimais rengimą ir sklaidą. Apie naująją programą kalbame su fondo vadovu Ruslana Iržikevičiumi.„Tapymas man yra ramybės ir laisvės laikas, kurį labai vertinu“, – sako tauragiškė Reda Daniulė, pristačiusi savo pirmąją tapybos darbų parodą „Visi veidai“. Paveiksluose atsiskleidžia įvairūs veidai, emocinės būsenos ir asmenybės, kurios gali priminti ir šį bei tą iš parodos lankytojų gyvenimo. Kaip gimsta kūriniai ir ar Tauragėje yra galimybių kūrėjų debiutams domėjosi kolegė Vesta Vitkutė.Tokijo nacionaliniame Vakarų meno muziejuje baigėsi paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Kokio susidomėjimo ji sulaukė? Kalbame su antrąją kadenciją Lietuvos kultūros atašė Japonijoje pradedančia Gabija Čepulionytė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadove Virginija Vitkiene.Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba pasirašė deklaraciją „Europa kultūrai – kultūra Europai“. Ja įsipareigojama stiprinti kultūros vaidmenį Europoje. Apie deklaraciją kalbame su Lietuvos kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Vida Gražiene.Ved. Marius Eidukonis
Birželio 22 d. – šiemet paskutinė, norintiems deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas. Vėliau paraiškos nebus priimamos, nors ankstesniais metais jas teikti buvo galima iki liepos pradžios. Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė ir seniūnas Valdas Ivanauskas sako, kad deklaravimas jau nusistovėjęs, vėluojančių mažai, bet yra pamirštančių deklaruoti pasėlius. Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė primena, kad yra galimybė teikti deklaracijas ir iki spalio 1 d., tačiau reikia turėti vėlavimą pateisinančius dokumentus.Šeimos ūkio kūrimo istorija ir vaikų įtraukimas į veiklas. Laima ir Algirdas Macijauskai serbentų auginimo ūkį įkūrė 2004 m. Pradžia buvo 10 ha, o dabar šeimos serbentynas – 150 ha., dalis uogų derliaus šaldomas, perdirbamas, eksperimentuojama gaminant naujus produktus. Visose veiklose dalyvauja dukra Indrė ir sūnūs Audrius ir Mindaugas su savo antrosiomis pusėmis. Ar sunku įtikinti vaikus likti kaime?Rubrika “Verta žinoti” šį kartą apie varškės sūrius. Kaip pasirinkti tinkamiausią ir kiek ilgai galima išlaikyti tinkamą valgyti? Patirtimi pasidalins Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė, jau dešimtmetį iš savo ūkio karvių pieno gaminanti įvairius, dabar net 20 pavadinimų sūrius.Ved. Arvydas Urba
Užsienio naujienose - apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Šveicarijoje prasidedančias JAV ir Irano technines derybos dėl galutinio susitarimo užbaigti karą bei pranešimus, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris pirmadienį ketina atsistatyti.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje - apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rusų rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir apie dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Radijo dokumentikos anonse - trečiasis pasakojimą iš LRT RADIJO šimtmečiui skirto ciklo “Ar mus girdite?”. Šį kartą dokumentikos autoriai persikels į 1926-ųjų Kauną ir seks Petro Babicko - vieno iš Lietuvos radijo pradininkų - pėdomis.Kaip atrodo ilgakasių konkursas, Nemakščių gimnazijoje rengiamas jau ketvirtus metus? Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Reportažas apie Jungtinės Karalystės politikų sprendimą uždrausti socialiniais tinklais naudotis vaikams iki 16 metų.Europos Sąjungoje į invazinių rūšių sąrašą įrašyti dėmėtieji elniai. Lietuvoje ši taisyklė įsigalios 2027 metų liepą ir nuo tada jiems laikyti nelaisvėje reikės specialaus leidimo. Kaip elnynų savininkai tam turės pasirengti, ir ar keisis tokių elnių medžiojimo taisyklės?Elektroninės prekybos verslui atsirado pareiga vartotojams sudaryti galimybę paprastai ir greitai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Šis reikalavimas įtvirtintas Civilinio kodekso pakeitimuose, kurie galioti pradėjo birželio 19 d. Ką apie tai reikia žinoti pirkėjams?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie senovinius vasaros saulėgrįžos šventės papročius.Ved. Liuda Kudinova
2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Trečiojoje dalyje nusikeliame į 1926 m. Kauną ir sekame Petro Babicko – Lietuvos radijo pradininko – pėdomis. Į ką tik ėmusią veikti radijo stotį jis atvyksta kaip mokytojas iš Jurbarko ir pareiškia, jog eteryje užsienio pavardės ir vietovardžiai skaitomi netaisyklingai. Po šio akibrokšto stoties viršininkas pasiūlo jam pačiam pabandyti paskaityti naujienų pranešimus geriau. Kaip sekėsi naujokui chaoso ir permainų persmelktame Kaune?1926-ųjų Kaune dar tik tiesiami šaligatviai, kyla nauji pastatai, bet miestas pilnas kontrastų: senamiestyje galėjai išvysti besiganančią karvę ar vištą. Su labai mažai teko susikurti ypač daug. Vienas tokių projektų buvo radijas. Nors autentiškų tą laiką menančių transliacijų nėra išlikę, tačiau galima pamėginti jas atkurti. Kaip yra sakęs pats P. Babickas: „Nematant daug įdomiau kartais klausyt, nes nematant kartais geriau įsivaizduoji negu matant“.Esame dėkingi istorikams: Linai Häll, Linai Mikalkėnaitei, Titui Krutuliui bei „Art Deco“ muziejaus įkūrėjams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui už jų atradimus bei tarpukario pasakojimus. Taip pat dėkojame rašytojai bei muziejininkei Aldonai Ruseckaitei, nuodugniai ir giliai ištyrusiai P. Babicko biografiją.Autoriai – Rūta Dambravaitė ir Aretas KisieliusGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudotas Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas interviu su P. Babicku.Tarpukario klausytojams balsus paskolino: Adomas Šimkus, Inga Janiulytė-Temporin, Justas Pilibaitis, Vita Ličytė, Rytis Skamarakas, Artūras Matuzas, Teresė Bernatonytė, Justė Luščinskytė, Vaidotas Burokas, Unė Liandzerbytė, Daumantas Butkus, Darius Matas.
Kyjive ir kituose šalies regionuose skelbiama apie oro pavojų.Seimas apsisprendė-ateityje statomi namai privalės būti itin energetiškai efektyvūs. Pokalbis su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu.Rusija Vakarų sankcijoms apeiti naudoja dar pernai sukurtą kriptovaliutos žetoną.Ved. Darius Matas
Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas padeda vaikui jaustis saugiau? Kaip kurti aiškumą ir nuspėjamumą? Ir kodėl šiam pokyčiui turi ruoštis ne tik vaikas bei jo šeima, bet ir mokykla?Pokalbyje apie tai, kaip į pirmą klasę žengti ne tik pasiruošus, bet ir jaučiantis laukiamam, dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil ir Lietuvos įtraukties švietime centro autizmo spektro sutrikimo grupės specialioji pedagogė Vaida Maziukienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė.
Kaip spręsti demografijos problemas ir pailginti žmonių gyvenimo trukmę? Apie tai išsamiau kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju neurologu prof. Daliumi Jatužiu.Ved. Edvardas Kubilius.
Maisto pramonė - ne tik kultūrinis šalies veidas, bet ir stiprus ekonomikos variklis. Kaip per šimtmetį pasikeitė ką ir kaip mes valgome ir gaminame? O gal ne taip ir nutolome nuo tarpukario? Pokalbis su maisto eksperte Henrita Kontrauskiene.Šiandienos aktualijos - ar iš tiesų senka strateginiai naftos rezervai? Komentuoja Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiūtė.Ir pasakojimas apie cukrų. Kaip nutiko, kad geidžiama prabangos prekė tapo didžiausiu baubu?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė
Poetė Sara Pisson neseniai išleido knygą „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (Baziliskas, 2025). Ar tikrai poezija gimsta iš nieko? O gal kaip tik eilėraštis kasdienybės dulkėms suteikia švytėjimo? Ar reikia bijoti jausmų ir gražių vaizdų ir taikyti bjaurumo priešnuodžius? Kaip rimuojasi knygos viršelis ir šaltibarščių festivalis? Apie tai ir daug kitų temų pokalbis su poete.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
7 iš 10 Lietuvos gyventojų neigiamai vertina valdžios veiksmus suvaldyti degalų kainas. Vyriausybė, siekdama, sumažinti degalų kainas, tam išleido 20 mln eurų- buvo įvesta akcizo lengvata dyzelinam kurui. Ji vakar nustojo galioti ir nebebus pratęsta. Ekonomistai teigia, kad valdžia neturi neribotų resursų kovai su degalų kainomis tokioje situacijoje.Į LRT kreipiasi klausytojai, kurie sako pastebėję, kad daugėja atvejų, kai Maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad viename ar kitame prekybos centre įsigyta mėsa buvo užkrėsta, kurią galima grąžinti. Klausytojai taip pat teiraujasi, kodėl apie užkrėstą mėsą pranešama kone po mėnesio, kai ji jau būna suvartota?Krašto apsaugos viceministro pareigas palikęs Tomas Godliauskas ėmėsi vadovauti naujai įsteigtai asociacijai „Visuotinė gynyba“. Asociacija įsteigta siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės atsparumą nuo tradiciškai karinio gynybos supratimo pereinant prie kiekvieno piliečio įsitraukimu grindžiamo modelio.Duris atvėrė jubiliejinį, šešiasdešimtąjį, sezoną pasitinkanti Palangos vasaros skaitykla. Kaip įprasta, ji kurorto svečius priims iki rudens, o tuomet vėl užvers duris. Kurorto savivaldybė norėtų, kad skaitykla veiktų ištisus metus - siūlomas ir finansavimas jos remontui bei pritaikymui, žadama pasiūlyti ir veiklų, kurios čia kviestų palangiškius ir poilsiautojus. Tačiau skaityklos šeimininkai - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka - į tokius norus žiūri skeptiškai, esą statinys pritaikytas naudoti tik vasaros sezono metu.Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta didžiausias Baltijos šalyse pabėgėlių indėlį kultūrai ir visuomenei švenčiantis festivalis „Pabėgėlių savaitė“. Iniciatyva kviečia į koncertus, diskusijas, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves ir bendruomeninius susitikimus, kuriuose atsiskleidžia žmonių, ieškančių saugumo, istorijos, kūryba ir kasdienės patirtys. Kaip sekasi integruoti pabėgėlius per kultūrą, su kokiais iššūkiais susiduriama ir ko galime pasimokyti iš kitų Europos valstybių patirties?Ved. Rūta Kupetytė
Vieni dirbtinio intelekto įrankius įvardija kaip pavojų visuomenės saugumui, kiti - kaip didelį burbulą, kuris susiurbia begalę energetinių ir finansinių resursų. Kodėl ši technologija šiandien tampa ir aukščiausio lygio politikų susitikimų tema?Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? Kokius namų darbus svarbu atlikti, kad kelias į išsvajotą karjerą būtų trumpesnis?Intensyvios liūtys️ ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to prisitaiko šiuolaikiniai miestai?Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Visuomenei atsivers viena paslaptingiausių Vilniaus erdvių – Liepkalnio vandens saugykla. Čia vyks socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“, kviečiantis atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą.Ved. Darius Matas.
Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas
Lietuvos bankas pateikė naują ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad bendrasis vidaus produktas šiemet augs lėčiau, nei manyta, o infliacija viršys 5-is procentus. Dar didesnis ekonomikos lėtėjimas prognozuojamas kitais metams.Du krašto apsaugos sistemos auditus atlikusios Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė sako, kad sistema veikia patikimai, tačiau ją reikia stipriai tobulinti.Vilniuje rusakalbiai sukčiai iš moters išviliojo 107 tūkst. eurų – didelę pinigų sumą grynaisiais moteris atidavė į namus atėjusiam nepažįstamam vyrui. Sukčiautojai prisistatydavo medicinos įstaigos darbuotoju, banko darbuotoju ir policijos pareigūnu.Baigia galioti laikina Jungtinių Valstijų sankcijų išimtis Rusijos naftai. Jungtinių Valstijų iždas du kartus pratęsė laikiną leidimą prekiauti krovininiuose laivuose jūrose esančia rusiška nafta. Didžiojo septyneto viršūnių susitikime Prancūzijoje besilankantis Amerikos prezidentas Donaldas Trampas sako sankcijas rusiškai naftai galbūt įvesiantis vėl. Pasak šaltinių, per susitikimą su Ukrainos prezidentu Prancūzijoje Trampas griežtinti sankcijų Rusijai nepažadėjo.Ved. A. Kavaliauskas
Birželio 17–18 d. šokėjas Adrian Carlo Bibiano pristato performanso „man niekada nepriklausiusi kaltė“ premjerą. Šokio performansas nagrinėja trauminių patirčių, įteigtos kaltės, kūno atminties ir vyriškumo temas. Pokalbis su šokėju ir klinikine psichologe ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doktorante Agniete Kairyte.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre vyko pirmasis šių metų jaunimo muzikos festivalio „Šiauliai gyvai“ koncertas. Iš viso festivalio programoje – penki renginiai. Birželio 17-ąją laukia triukšmingas festivalio uždarymo renginys amfiteatre. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais. Kokie šventės dalyvių įspūdžiai ir ką jiems simbolizuoja šių metų renginio pavadinimas „Siekiai suartina“? Iš Tauragės regiono dainų šventės pasakoja Vesta Vitkutė.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.Ved. Gerūta Griniūtė
Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė
Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato Vilniuje gyvenę vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries? Vilniuje sudarytas naujas maršrutas turistams „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Daugiau – VšĮ „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė
Kaip pasaulio rinkos reaguoja į pranešimus apie Amerikos ir Irano susitarimą? Pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti ugnį ir atverti Hormuzo sąsiaurį. Kaip į šią žinią reaguoja naftos rinka?Masinė Rusijos oro ataka Kyjive. Po smūgių gaisras kilo Pečiorų Lauros vienuolyne.Vidaus reikalų ministras mano, kad pranešimuose apie galimą oro pavojų ateityje galėtų būti nurodytas ir tekstas, ir situacija atitinkanti spalva. Taip Vladislavas Kondratovičius svarsto gyventojams keliant klausimą, kodėl nėra nurodoma spalva pranešimuose, kurie siunčiami į telefonus. Ministro teigimu, dėl pranešimų turinio sprendžia karinės oro pajėgos.Dėl dronų grėsmės kenčia Latvijos turizmas. O kaip yra Lietuvoje? Ar besikartojantys dronų incidentai, keičia poilsiautojų planus?Ved. Andrius Kavaliauskas
2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones?Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Antrojoje dalyje – skirtingos istorijos apie nematomą radijo galią – kaip jis gali įkvėpti, įžiebti viltį ir sujungti žmones.Tuo metu, kai Saulius Šalnaitis vaikystėje su močiute klausydavo radijo, jis negalėjo žinoti, kaip tai paveiks jo gyvenimo pasirinkimus. Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad ją galima vadinti „Radijo dokumentikos“ gerbėja. Ji sako, kad ši laida sukuria patirtį, į kurią galima pasinerti, o pašnekovai, jaučiasi labai arti.Buvusios laidos pašnekovės Pranutė Vaičiulėnienė ir Saulė Vaš dalinasi patirtimi, ką reiškia būti pašnekove ir girdėti save per radiją, o Inga Janiulytė-Temporin sako, kad sutikti pašnekovai neretai įkvepia ir pasėja naują mintį.Autorė – Vita LičytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti įrašai iš LRT archyvų.Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt
Ką darys gyventojai sužinoję, kad Bona Sforca nesilankė Inturkės krašte, kad pasikeitė miestelio įkūrimo metai? Ar atsisakys tradicinių švenčių? Seniūnė Almutė Navickiene sako – ne! Kaip šventė, taip švęs toliau. Gal tik identitetui sustiprinti Inturkė pasitvirtino miestelio vėliavą ir herbą. O miškai, ežerai ir paveldas, kaip traukė poilsiautojus, turistus, taip ir trauks toliau. Bibliotekininkė Onutė Cesiulienė primins miestelio atsiradimo istoriją, legendas, paveldą ir žmones.Be Sąjūdžio žmogaus, Molėtų krašto metraštininko, fotografo Algimanto Pečiukaičio Inturkės krašto gyventojai nepradeda dienos. Kas, kur, kada – viską fiksuoja aštri fotografo akis. Gimęs Seredžiuje, užuovėją rado Jukniškių kaime, Inturkės seniūnijoje, Molėtų rajono savivaldybėje. Maža to, pavyzdį parodė ir žentui Robertui Audėjui. Per nedidelę pelkutę miestietis įkūrė ūkį „Audėjų sodai“ ir augina kolekcinius sodus, riešutmedžius, puoselėja skiepytų riešutmedžių medelyną ir laukia lankytojų.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.
Laidoje „Prie aikštelės“ viešėjo buvęs krepšininkas, Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos vadovas Laimonas Kisielius. Pokalbio metu jis dalijosi įžvalgomis apie tai, kada sportininkams reikėtų pradėti ruoštis gyvenimui po profesionalios karjeros, kodėl svarbu investuoti ir laiku persiorientuoti į naują veiklą. Taip pat aptarėme, kokias galimybes ir pagalbą šiandien krepšininkams gali pasiūlyti Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacija. Projektą finansuoja Medijų rėmimo fondas: https://www.medijufondas.lt Temos: Laimono karjeros pabaiga (0:00) Kada pradėti galvoti apie karjeros pabaigą? (04:53) Vėlyvas ruošimasis ateičiai (06:15) Psichologinis pasiruošimas (08:00) Žaidėjų „pasimetimas“ ir rebranding'as (10:43) Pagrindinės finansinės klaidos (12:53) Investavimas ir finansinis raštingumas (17:51) Išsilavinimas vs Krepšinis (21:43) Studijų krypčių pasirinkimai (24:09) Išsilavinimo būtinybė (25:22) Karjeros kryptys (29:14) Sėkmingas persiorientavimas (31:07) Ką siūlo LPKA? (32:18) Asociacijos susikūrimas (36:30) Su kokiomis problemomis susiduria žaidėjai? (38:15) Trys patarimai krepšininkams (39:30)
Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Laidoje „10-12“ – vargonininkas, kompozitorius, VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovas dr. Vidas Pinkevičius ir VU vargonininkė, kompozitorė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Ved. Ignas Andriukevičius.
Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Birželio 11-oji – Oreivių diena! O 2026-ieji yra pirmieji metai, kai kalendoriuose oficialiai atsiranda Oreivių dienos įrašas.Naujausios apklausos rodo: kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais, tačiau paklausus, kokį užkandį rinktųsi, jei sprendimą lemtų ne aplinkybės, tik 15 proc. liktų prie jų. Beveik kas antras gyventojas pirmenybę teiktų vaisiams, beveik trečdalis – riešutams.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
Kaip praėjo pirmosios socialdemokratų ir demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” derybos dėl koalicijos sudarymo? Abi politinės jėgos kalba, kad Vyriausybės atsinaujinimas turėtų atnešti daugiau rimties ir nebūti tik kosmetinis.Lietuvoje - dar viena duomenų vagystė. Šįkart nukentėjo medikai. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastebėjo, kad pasisavinta apie 62 tūkstančių įrašų. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina , kad į e-sveikatą įsilaužta nebuvo.Iš antros pensijų pakopos pinigus atsiėmę gyventojai pusę milijardo eurų tuoj pat išsigrynino, ir tai nustebino Lietuvos banką. Per keturis mėnesius iš viso atsiimti beveik 3 milijardai eurų, tačiau didžioji dalis lėšų laikoma bankų sąskaitose.Ved. L. Želnienė
Kauno rajonas pristato antžeminę modulinę priedangą. Tai vienas pirmųjų tokių sprendimų Lietuvoje, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasislėpti įskridus dronui ar kilus panašiam pavojui.Per Lietuvą siaučiančios audros pridarė šimtatūkstantinių nuostolių – nuplėšti namų stogai, sudaužyti automobiliai. Kaip saugote savo turtą? Ar jį draudžiate?Kokių priemonių ketina imtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei „Sodra“, mokančios tėvams vaiko priežiūros išmokas? Valstybės kontrolė nustatė, kad mūsų institucijos neturi galimybių patikrinti, ar užsienio piliečių vaikai, už kuriuos moka pinigus, apskritai yra Lietuvoje ir ar už juos tėvai negauna tokių pačių išmokų savo valstybėse?Bristolio universiteto profesorius Simonas Poteris sako, kad nors šiandien informacinį lauką valdo socialiniai tinklai, radijas išlieka kritiškai svarbus ten, kur internetas yra blokuojamas.Ved. Edvardas Kubilius
Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus? Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė atvirą laišką Vladimirui Putinui. Kam adresuotas šis laiškas?Daugiau nei 27- ni tūkstančiai abiturientų šiandien laikė matematikos valstybinio brandos egzamino antrą dalį. Kaip ir kasmet, tai vienas dažniausiai kandidatų pasirenkamų egzaminų. Vieni abiturientai jį vertino kaip lengvą, kiti - labai sunkų. Matematikos ekspertai pasigedo lengvų užduočių.Koks prognozuojamas pirmasis vasaros savaitgalis Palangoje?Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Vilniuje prasidedant festivaliui „Ačiū tau, Islandija“, „Įdomių faktų“ rubrika mus nukels į vieną keisčiausių ir įdomiausių pasaulio vietų – Islandiją. Šią vasarą ten bus matomas visiškas Saulės užtemimas.Ved. Agnė Skamarakaitė
Virgio Šidlausko pasakas „Kaip musės vaivorykštę vogė“, „Krokodilas, būręs iš dumblo tirščių“ ir „Tigras, kuriam rūpėjo tik debesys“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.
Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
Specialistai įspėja, kad daug kur prekyboje pasirodžiusios lietuviškos bulvės nebūtinai yra lietuviškos – prekybininkai esą apgaudinėja žmones. Kaip įsitikinti, kad perkamos bulvės tikrai yra lietuviškos?Kuo ypatinga Vilniaus centre esanti Išganytojo kalva, kurioje sekmadienį prasidės Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas?Seimui teikiamos įstatymo pataisos, kurios turėtų padėti efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu. Kuo svarbūs šie pokyčiai?Dainavos, Santarvės ir Kalniečių parkuose Kaune duris atveria vasaros skaityklos. Jos kviečia skaitytojus ne tik pasiskolinti knygų, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.Ved. Edvardas Kubilius
Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Ved. Ignas Andriukevičius
Ambicingas palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti Palangos klasika tapusias vietas „Rąžė“ ir „Naglis“. Abi jos – neatsiejama kurorto dalis, savyje slepia begalę per dešimtmečius sukauptų nuotykių ir turtingą istoriją – būtent ją Albertas Martinaitis nori tęsti kuriant čia naująją kurorto kultūrą. Gimęs ir užaugęs prie jūros verslininkas siekia atskleisti kitokį Palangos veidą bei paversti šias vietas kertiniais miesto kultūros taškais ne tik su istorija, bet ir prasme.Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Tai reiškia ne abstrakčią infrastruktūros problemą, o labai konkrečias minutes – kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus.Padėti tiems, kuriems pritapti tarp kitų ne visada paprasta - tokį tikslą sau kelia projekto „Leisk man būti“ autoriai. Psichologo Kristijono Žičkaus ir „Vaikų svajonės“ vadovės Ramunės Baltaduonienės padedami jaunuoliai, iškritę iš švietimo sistemos, stojasi ant kojų ir siekia savo tikslų.Tęsime Lietuvos radijo istorijos maršrutą. Šiandien - apie radijo pastatą Sitkūnuose.Išgirsite Švenčionių rajono pakraštyje įsikūrusį Eimutį Valiuką, kuris domisi krašto istorija ir pats rekonstruoja šimtametį namą - jį dengia nendriniu stogu.Ved. Darius Matas.
Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus? Laidoje – susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Laikraščio „The Irish Times” tyrimas parodė, kad Airijoje veikianti aliuminio apdirbimo gamykla didžiąją dalį savo produkcijos tiekė Rusijos karo pramonei, o ne Europos Sąjungos šalims. Tuo metu Airijos vyriausybė priešinasi sankcijoms, kuriomis būtų uždraustas aliuminio oksido eksportas į Rusiją. Esą, tai labiau pakenktų Europai, o ne Rusijai.Seimo narys Saulius Čaplinskas siūlo visiškai uždrausti vienkartines elektronines cigaretes. Kelis kartus šis siūlymas jau buvo įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę, tačiau vėliau išbrauktas. Kodėl nerandama sutarimo dėl šio draudimo?Alpinistas Saulius Damulevičius, praėjusią savaitę bandęs įkopti į aukščiausią pasaulio viršukalnę Everestą be šerpų palydos ir papildomo deguonies, apsisuko iki kalno viršūnės likus 400 metrų ir iš esmės tada pradėjo kovą už gyvybę.Medikai ir gydymo įstaigos kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus griežtinti baudas už žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Kaip medikai ir gydymo įstaigos gali tokią žalą sukelti ir kaip tokia tvarka atsilieptų pacientams?Daugėja atvejų, kai šiuolaikinės literatūros kūriniai generuojami dirbtinio intelekto. Ar prasidėjo naujas kovos už literatūros žmogiškumą etapas?Ved. Liuda Kudinova
Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė
Šiemet pasaulyje užfiksuotas kopimo į Everestą rekordas – per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai – Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė. Alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Ved. Agnė Skamarakaitė
Estijos pasienyje su Rusija įrengti pirmieji stacionarūs dronų aptikimo ir stebėjimo įrenginiai. Jie įdiegti trijose atkarpose šalies pietryčiuose. Pasak Estijos pareigūnų, šiais metais tokios priemonės bus įrengtos ir ties likusia sausumos siena su Rusija.Daugiau nei 29-i tūkstančiai abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrąją dalį. Taip simboliškai pradedama pusantro mėnesio truksianti pagrindinė ir pakartotinė egzaminų sesija.Turintiems judėjimo negalią galimybės lankytis kultūros įstaigose - ribotos. Dauguma jų nepritaikytos neįgaliesiems - neturi keltuvų ar liftų. Tačiau ne visur net ir norint juos įrengti, tai įmanoma padaryti. Istoriniai pastatai yra kultūros paveldo objektai, jiems taikomi itin griežti reikalavimai.Po Paryžiaus „Saint-Germain“ pergalės Čempionų lygos finale į gatves išėjo šimtai tūktančių žmonių. Tačiau pergalės džiaugsmus apkartino smurtas ir susirėmimai su policija.Ved. A. Kavaliauskas
Kaip veikia gegužės 1 d. įsigaliojusi tvarka, draudžianti gydymo įstaigoms imti priemokas už paslaugas, kurias apmoka valstybinė ligonių kasa? LRT RADIJAS gauna signalų, kad sistema neveikia – gydymo įstaigos toliau ima priemokas.Į LRT kreipėsi Pranas, kuris už savo automobilio tepalų keitimą sumokėjo 400 eurų. Vairuotojas įtaria, kad, keisdami tepalus, mechanikai kažką dar neva pakrapštė greičio dėžėje ir taip išpūtė kainą. Kaip sekasi susigaudyti, ar už automobilio tvarkymą sumokate tiek, kiek ir turėtumėte?Šie mokslo metai 5-10 klasių mokiniams – savaite trumpesni nei praėjusieji. Vieni tėvai džiaugiasi, kiti skundžiasi, nes neturi kur palikti vaikų, tad galvoja, kuo juos užimti. Ar pasiteisino ministerijos sprendimas savaite sutrumpinti mokslo metus?90-metis dailininkų sąjungos narys, skulptorius, karikatūristas, poetas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, tačiau puošia Aukštaitijos miestelį Mielagėnus.Ved. Edvardas Kubilius
Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius
Šiemet LRT radijas mini 100-metį, ta proga iki birželio 12-ąją vyksiančios radijo gimtadienio šventinės transliacijos, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Pokalbis su ilgamete kultūros laidų rengėja, LRT Klasikos laidų vedėja, žurnaliste Jolanta Kryževičiene.Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.Rubrika „LRT Girdi“: tvarkant vieną Vilniaus kelio ruožą, vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais?Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Tam, kad sraigių mėsa būtų tinkama maistui, ją tenka virti netgi 3 valandas. Dažniausiai sraigių produktus moteris pristato savo ūkyje edukacijų metu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
Intymiai pažinti planetas kaimynes yra prabanga, kurios neturėjo nei vienas žmogus iki pats XX amžiaus vidurio. Tuo tarpu mums tai ko ne nuobodi duotybė. Todėl šiandien leisimės į kosminę kelionę pažinti artimiausią planetą mums visoje Saulės sistemoje - Venerą. Dar visai neseniai Aušrine ar Vakare vadintas dangaus kūnas mums gerai pažįstamas vos kelis dešimtmečius, tačiau rodos nepelnytai planetą užmiršome. Kviečiame į 30 milijonų kilometrų bei 250 metų kelionę, kurios metu sužinosite kodėl net Nobelio premijos laureatai Veneroje tikėjosi išvysti paparčių miškus, ką apie planetą pasakojo tarpukario Lietuvos astronomai, prie ko čia Chruščiovas bei ką apie sovietinius Veneros tyrinėjimus rašė lietuviška komunistinė spauda. Kad teks pasiklausyti ir apie 20 amžiaus vizitine kortele tapusias kosmoso lenktynes tikriausiai jau net ir priminti nereikia. Spaudžiam “play” ir skrendam! Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą Saily duomenų planams! Naudokite kodą protopemza atsiskaitydami. Atsisiųskite Saily programėlę arba apsilankykite https://saily.com/protopemza Iliustracija: @korinavaicikone Muzika: HitsLab, INNORECORDS, Kevp888, Szegvari, PrismLightSoundWorks, Romariogrande.
Svečiuose lankosi LKA viršininkas, pulkininkas Ričardas Dumbliauskas arba kitaip "kilologijos mokslų daktaras" (pats pasiskelbęs). Epizodo metu pakalbėjome apie gautus pranešimus. Kaip reaguoti? Pakalbėjome apie kario agresiją, mirties baimę, karinį erasmusą. Apie neoficialią vidinę hierarciją, apie visuomenes stigmas prieš kariuomenę ir kt.Support the show
Švietimo sistemos vadovai aiškinasi, kodėl šalies mokyklose vis dažniau pasitaiko smurto atvejų ir kaip juos suvaldyti. Dalis mokslininkų sako, kad siekiant užkardyti tokius protrūkius mokyklose, reikia tinkamai motyvuoti ten dirbančius psichologus. Pasak kitų specialistų, labai svarbu užtikrinti vaikų užimtumą po pamokų ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose.Kurį laiką kritusios, degalų kainos Lietuvoje vėl šoktelėjo iki dviejų eurų už litrą. Dar kol kas galioja Seimo įvestas sumažintas akcizas dyzelinui, situacija naftos rinkoje taip pat nebėra dramatiška, kokia buvo pavasario pradžioje, kai Amerika pradėjo kariauti su Iranu. Tad kodėl degalai vėl brangsta?Mažinant žmonių su negalia automobilių parkavimo kortelių klastojimo mastą, valstybės institucijos siūlo arba sugriežtinti jų naudojimo kontrolę, arba naikinti galimybę parkuotis nemokamai. Nes aiškėja, kad miestuose kortelių tikrumo ir galiojimo niekas netikrina, tad automobilius neįgaliųjų vietose stato kas nori.Latvijoje gegužės pradžioje įskridę dronai nuvertė šalies Vyriausybę. Pasirengimas tokioms provokacijoms buvo patikrintas ir Estijoje bei Lietuvoje. Oficialiai teigiama, kad tai buvo į taikinius rusijoje skridę, bet paklydę ukrainietiški dronai, tačiau kai kurie dronų specialistai neatmeta, kad aparatai galėjo būti rusijos pusės tyčia suklaidinti ir nukreipti į Baltijos valstybes. Kaip jos pasirengusios tokiems atvejams, kokias išvadas pasidarė ir ar jaučia Europos Sąjungos bei NATO palaikymą?Lietuvoje šiandien minimas Tautadienis. Tai iniciatyva, skatinanti šią dieną vilkėti, segėti ar kitaip aprangą papuošti kažkokiu tautiniu ženklu, apranga ar drabužiu.Ved. Liuda Kudinova
Icchoko Mero apsakymas „Kaip išaugo alyvmedis“.Šis tekstas – tai simbolinė žydo Jakovo kelionė iš tremties į Šventąją Žemę – Jeruzalę. Tai filosofinis kūrinys apie atmintį, ištikimybę šaknims ir dvasinį atgimimą po patirtų tragedijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.
Icchoko Mero apsakymas „Kaip išaugo alyvmedis“.Šis tekstas – tai simbolinė žydo Jakovo kelionė iš tremties į Šventąją Žemę – Jeruzalę. Tai filosofinis kūrinys apie atmintį, ištikimybę šaknims ir dvasinį atgimimą po patirtų tragedijų. Knygos ištraukas skaito aktorius Sigitas Račkys.
Šiemet Lietuvos nacionaliniams parkams sukanka 35 metai. 1991 m. balandį įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmasis toks parkas gavo Aukštaitijos nacionalinio parko vardą. Kartu įsteigtas ir Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.„Svarbiausia buvo gamta, kultūros paveldas ir tinkamumas poilsiui“, – apie kriterijus, kuriais vadovavosi to meto planuotojai pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. patarėja Rūta Baškytė. Pasak jos, steigiant nacionalinius parkus buvo sekama Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, o jų suskirstymas pagal etnografinius regionus yra unikalus.„Aš jau prieš tai beldžiausi į kabinetų duris tų, kurie buvo atsakingi už tą steigimą ir sakiau, kad aš tikrai noriu dirbti tenai“, – savo pradžią rezervato direkcijoje prisimena Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato patarėjas Algis Butleris.Kaip buvo kuriamas šių saugomų teritorijų tinklas ir kaip nuspręsta, kokias vertybes jis turėtų apjungti? Kaip sekasi apsaugoti gamtos ir kultūros paveldą ir kaip keičiasi visuomenės požiūris?Aut. Vaida Pilibaitytė
Nors Zarasai dar ne kurortinis miestas, bet traukia ir tiek! Kaip gerai ir turiningai leisti laiką ežerų krašte, patars istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius.Avilių bendruomenė susitelkė ir miesteliui grąžino istorinį pavadinimą. Apie bendruomenės ir mūsų lūkesčius kalbamės Avilių bibliotekoje su Imbrado seniūnijos seniūnu Vygirdu Žalkausku, Avilių bendruomenės pirmininku Vidu Slapšinsku ir bibliotekininke Birute Rodiene.Atstatytoje Kamariškių dvaro sodyboje įsikūrė „Inovatorių slėnis“. Duris lankytojams, svečiams, rezidentams atvėrė duris įrengta inovatyvi kūrybinė erdvė, meno ir garso studijos, renginių salė. Monika Rinkevičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Vilniaus „Ryto“ čempioniška šventė sostinėje prasidėjo nuo BN LIVE. Augustas Marčiulionis, stebint komandos draugams ir keliems šimtams fanų gyvai, dalinosi ČL finalo ketverto emocijomis ir užkulisiais. Tinklalaidės partneriai: – BRITE. Pasinaudok -25% nuolaida internetinėje parduotuvėje su kodu BN: https://get.britedrinks.com/basketnews – Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje. O dabar Samsung televizorius tik 69€ su Telia Play planu MIX. Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija/planai?su-isipareigojimais – Nannow. Greitas ir patikimas auklių pasirinkimas – kada tik prireikia. Atsisiųskite programėlę naudodami App Store ar Google Play: https://www.nannow.app/lt/