Podcasts about Kaip

Buvusios laivų remonto bendrovės teritorijoje išaugo modernus, multifunkcinis pastatų kompleksas „Memelio miestas“. Kokius tikslus kėlė šio projekto vystytojai, kaip atrodys dešinysis Danės upės krantas, kai projektas bus baigtas. Ką tai duos Klaipėdos miestui? „Memelio miestą“ vystančios UAB „Stemma Group“ valdybos pirmininkė Inga Gusiatina ir architektas Arūnas Kilišauskas.Kuršių marios, Smiltynės paplūdimiai ir lėtas senamiesčio ritmas yra ne tik Klaipėdos savaitgalio ar atostogų planas, o kasdienio gyvenimo dalis. Kodėl Klaipėdoje gyventi gera – klausiame ketvirtį amžiaus Klaipėdoje gyvenančios muzikanto, muzikos pedagogo, muzikos terapijos praktiko Lino Švirino ir jaunosios kartos vizualiųjų menų kūrėjos, iliustratorės ir performansų autorės Urtės Jasenkos.Šiandien Klaipėdoje prasideda šeštasis muzikos festivalis, kurį rengia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ta proga radijo studijoje svečiuojasi teatro vadovė Goda Giedraitytė, kuri beveik dvejus metus stovi ant teatro kapitonės tiltelio. Kokią šio laivo kryptį yra numačiusi, ar pavyko įgyvendinti svajonę ir tapti muzikiniu regiono centru?Viena iš šių metų premjerų – šokio diptichas. Choreografas ir šokėjas Mercelis Leemannas, pasitelkdamas tradicinius ir ritualinius šokius bei folklorines formacijas pasakos apie buvimo bendruomenėje prasmę, komunikavimą ir saugumo pojūtį. Pokalbis su šokio spektaklio „Decrescendo“ choreografu.Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms dedikuotas festivalis neatsitiktinai atidarymo vakarui pasirinko Jozefo Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. Tai kūrinys, atspindi to laikotarpio dvasią ir suteikia galimybę žiūrovams išgirsti tą pačią muziką, kurios kažkada klausėsi karalienė.Klaipėdos muzikinio festivalio finalinis akcentas – nemokamas koncertas viename iš Klaipėdos universiteto kiemų. Karlo Jenkinso kūrinys „Symphonic Adiemus“, išaugęs iš „Delta Air Lines“ reklaminės muzikos pavergė pasaulį savo etniniu koloritu bei kompozitoriaus sukurta išgalvota kalba. Apie šį kūrinį , apie orkestro situacija pokalbis su Klaipedos valstybinio muzikinio teatro vyriausiuosju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Kaip vyko slapta Amerikos prezidento išskraidinimo iš Turkijos operacija siekiant išvengti pasikėsinimo.Lietuvai kitų metų pirmą pusmetį rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos tarybai, aiškėja, kad Vilnių žiemą pasiekti bus sunkiau - vien Air Baltic naikina tris tiesioginius reisus. Ar į Vilnių bus galima atskristi greitai ir patogiai bei kiti pasirengimo būsimam pusmečiui iššūkiai.Jeigu orai leis, šiandien dalyje Europos, taip pat ir Lietuvoje, bus galima stebėti saulės užtemimą. Lietuvoje jis bus dalinis, o kai kuriose vietovėse Saulę Mėnulis užtemdys visiškai.„Aktualaus pokalbio“ rubrikoje apie atvejus, kai dėl nerimo, streso ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų pagalbos ieškantys žmonės susiduria su kliūtimi, kai tokia konsultacija užkerta kelią įsidarbinti. Ar tokie sprendimai neskatina vengti ieškoti specialisto pagalbos?Kiek Lietuvai dar reikės laukti sprendimo dėl Vilniaus verbų rišimo tradicijos įrašymo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.Ved. Liuda Kudinova

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuolat tikrina, ar žvejai mėgėjai Lietuvoje nebrakonieriauja. Birželio ir liepos mėnesiais nustatyta daugiau nei 20 atvejų, kai žvejai mėgėjai turėjo tinklų. Vienu iš atvejų gamtai padaryta žala siekia daugiau nei 6 tūkstančius eurų, o iš viso atimta 90 draudžiamų žvejybos įrankių ir 14 plaukiojimo priemonių.Išleista poezijos apie kates rinktinė „Rafinuočiai: pirmi trys gyvenimai“.Portalas LRT.LT neseniai rašė apie atvejus, kai lietuviai turistai užsisakė ir iš anksto sumokėjo už ekskursijas Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje gido paslaugas siūlančiam lietuviui, tačiau jų negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Kaip nepakliūti į tokias situacijas ir ginti savo teises susidūrus su apgaulėmis kelionėse?Europos Sąjungos šalių piliečiai kviečiami dalyvauti formuojant ES politiką: jeigu surenka milijoną parašų po savo iniciatyva, jos kartais vadinamos ir internetinėmis peticijomis, gali paraginti Europos Komisiją pasiūlyti naują ES teisės aktą rūpimu klausimu. Kaip tokioms iniciatyvoms sekasi, ar pavyksta pasiekti apčiuopiamų rezultatų?Šiauliuose – nauja lauko galerija.Ved. Giedrė Čiužaitė

Portalas LRT.lt neseniai rašė apie atvejus, kai lietuviai turistai užsisakė ir iš anksto sumokėjo už ekskursijas Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje gido paslaugas siūlančiam lietuviui, tačiau jų negavo. Kaip nepakliūti į tokias situacijas ir ginti savo teises susidūrus su apgaulėmis kelionėse? Laidoje „10-12“ – turistų grupei atstovaujanti advokatė Marija Židonienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Paslaugų skyriaus vedėja Toma Žiurkutė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje veikia grupinė iš Šilalės kilusių menininkų paroda „Gentinis mąstymas“. Devynių menininkų darbuose bandoma atskleisti skirtingą kūrėjų santykį su konceptualiuoju menu ir galios centrais. Kaip gimtasis Šilalės kraštas formavo menininkų tapatybę ir kokius darbus jie rodo gimtinės žmonėms?Jubiliejų šiemet švenčiantys Šiauliai pasipildė nauja kultūrine erdve. Atidaryta nauja Lauko galerija, kurios pirmoji paroda pristato vieno ryškiausių praėjusio amžiaus menininkų – dailės klasiko Eduardo Juchnevičiaus kūrybą.Lietuvoje pirmą kartą bus rengiama gastronomijos strategija. Pagal ją per artimiausią dešimtmetį šalis sieks pritraukti pasaulinio lygio renginių ir paskatinti daugiau šefų kurti išskirtinius patiekalus. Ką šiandien galime vadinti Lietuvos gastronominiu identitetu? Ar mūsų stiprybė – aukštoji virtuvė, tradiciniai patiekalai, regionų kulinarinis paveldas, o gal jų jungtis? Ir ko reikia, kad gastronomija taptų ne trumpalaike turizmo mada, o atpažįstama Lietuvos kultūros dalimi?Netrukus paaiškės sprendimas dėl Vilniaus verbų rišimo tradicijos įrašymo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pasaulyje tokią apsaugą turi ir kalbinės tradicijos – nuo Kanarų salų švilpiamosios kalbos iki Garifuna bendruomenės kalbos Centrinėje Amerikoje. Viešojoje erdvėje keliamas klausimas ar sąraše galėtų atsidurti ir Vilniaus krašto lenkų tarmė. Tai – savita, per šimtmečius daugiakalbėje aplinkoje susiformavusi vietos kalbos tradicija. Joje persipina senesni lenkų kalbos bruožai, lietuvių, baltarusių ir rusų kalbų įtaka, o pats kalbėjimo būdas daugeliui tebėra svarbi vietos tapatybės dalis. Tačiau keičiantis kartoms ši tradicija taip pat keičiasi ir kai kur traukiasi iš kasdienio vartojimo. Ar tokią kalbinę tradiciją reikėtų saugoti kaip nematerialųjį kultūros paveldą?Prie Sicilijos krantų Italijos narai aptiko maždaug 2 tūkst. metų senumo romėnų laivo liekanas. Maždaug 46 metrų gylyje rastame laive išliko šimtai amforų, kurios, kaip manoma, buvo naudojamos vynui gabenti. Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli šį radinį pavadino vienu reikšmingiausių pastarųjų metų povandeninės archeologijos atradimų.Ved. Justė Krikščiūnė

Laida sudaryta iš šešių pokalbių apie apaštalą Paulių, įtakingiausią ankstyvosios Bažnyčios asmenybę, bendruomenių kūrėją ir mokytoją, tituluojamą „krikščionybės genijumi“. Savo žiniomis ir įžvalgomis laidoje dalijasi biblinės teologijos daktaras kunigas Mozė Mitkevičius. Pradedama nuo pradžių, kaip suaugęs izraelitas ir fariziejus, aršus krikščionių priešas Saulius iš Tarso vieną dieną pats tampa Kristaus mokiniu ir gauna Pauliaus vardą. Laukė jo nuotykių ir pavojų pilnas gyvenimas.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Esame linkę skųstis darbdaviais, kad šie - labai blogi. Bet ar tikrai? Ar mūsų vadovai per kelis dešimtmečius nepagerėjo? O gal iš tiesų suprastėjo? Pokalbis su ISM universiteto dr. Alisa Miniotaite.Taip pat, kodėl darbiniai terminai vis dėlto yra gerai? Ir kodėl asmeninė erdvė biure kažkada atrodė ekstravagantiška idėja?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Užsienio kultūros naujienose – po Rusijos smūgio Ukrainoje sunaikinta aštuoni milijonai knygų, dirbtinio intelekto pokalbių robotas padeda ieškoti nacių pagrobtų meno kūrinių, o kino istorijoje užfiksuotas antras pagal pajamas premjerinis savaitgalis. Koks filmas susižėrė milijonus? Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.Nemokami ketvirtadienio vargonų koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje jau dešimtą kartą tiesia tiltus į didžiąsias Europos katedras. Pokalbis apie festivalį „Vox organi Cathedralis“ su Nacionalinės vargonų asociacijos pirmininku Baliu Vaitkumi.„Apie karus mes galima kalbėtis tik atvirai, tik atvirumas atskleidžia tiesą“, – sako senelė Dzieu Lan vietnamiečių rašytojos Nguyễn Phan Quế Mai romane „Dainuojantys kalnai“. Per vienos šeimos istoriją knygoje atsiskleidžia mažai žinomi faktai apie tragiškiausius šios šalies istorijos įvykius. Pokalbis su knygos autore.Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Dailininkas Vytenis Lingys yra puikiai žinomas Lietuvos dailės gyvenime, pastaraisiais metais gyvenantis Lietuvoje ir Ispanijoje. Jo didžiulės, baltos spalvos sklidinos drobės dažnai matomos parodose, meno mugėse, o dabar galime pasidžiaugti, kad šiomis dienomis iš spaustuvės atkeliauja ir solidus Vytenio Lingio kūrybos albumas, pavadintas lakoniškai – „Lingys“.Ved. Jolanta Kryževičienė

7600 kilometrų po Europą elektromobiliu: kokie iššūkiai kyla ir kaip juos spręsti? Prieš kelias savaites su šeima keliavęs eletromobilių entuziastas Tadas Ratkevičius dalinasi patarimais ir įžvalgomis.Daugiau kaip 600 įvairaus amžiaus Lietuvos moksleivių apklaususi akušerė, lektorė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja ir doktorantė Alina Liepinaitienė pastebėjo neraminančią tendenciją – tik keliolika vaikų ir paauglių minėjo bent kartą apie mirtį kalbėjęsi su savo tėvais. Pasak specialistės, ši tema Lietuvos šeimose vis dar lieka tabu, nors anksčiau ar vėliau ji paliečia kiekvieną.Vis daugiau žmonių skundžiasi nuovargiu, nerimu, prastesniu miegu ir jausmu. Kaip tokiu atveju gali padėti plūduriavimas - pasaulyje jau kelis dešimtmečius taikomas metodas, kurio metu žmogus plūduriuoja didelės koncentracijos magnio sulfato tirpale?Birželio pabaigoje Europą užklupusi karščio banga pareikalavo daugiau kaip 10 tūkstančių papildomų gyvybių. Tuo pat metu Pietų Europa ir toliau kovoja su istoriniais miškų gaisrais. Londono Imperatoriškojo koledžo klimato mokslų profesorė Fryderiika Otto LRT sako, kad tol kol pasaulis toliau degins iškastinį kurą, karščio bangos, sausros ir gaisrai tik stiprės. Tačiau, pasak jos, Europos miestai turi daugybę galimybių prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, o prie kovos su klimato krize gali prisidėti kiekvienas.Prieš porą metų Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijos paslaptį. Tada atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui paslėptos karališkos regalijos.Ved. Darius Matas.

Daugiau kaip 600 įvairaus amžiaus Lietuvos moksleivių apklaususi akušerė, lektorė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja ir doktorantė Alina Liepinaitienė pastebėjo neraminančią tendenciją – tik keliolika vaikų ir paauglių minėjo bent kartą apie mirtį kalbėjęsi su savo tėvais. Pasak specialistės, ši tema Lietuvos šeimose vis dar lieka tabu, nors anksčiau ar vėliau ji paliečia kiekvieną.

Vyriausybė turėtų pritarti prezidento siūlymui didinti pensijų indeksavimą tam skiriant Sodros perviršį. Taip kovojant su senjorų skurdu. Tik kol kas nėra nuspręsta, kokią dalį panaudoti. Ekonomistai ir dalis opozicijos kritikuoja tokius ketinimus ir mano, kad yra nelogiška išleisti perteklių ir tuo pačiu daugiau skolintis.Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO sako, kad iki metų pabaigos Ukraina negaus licencijų Patriot amunicijos gamybai šalies viduje. Apie pasitraukimą iš pareigų pranešė Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Olha Stefanyšina. Tuo metu Ukraina vis garsiau kalba apie tai, kad pradeda kurti oro gynybos skydą, kuris galės apsaugoti visą Europą.Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuva siekia pradėti bendrą dronų gamybą su Ukraina. Pasak Roberto Kauno, tai būtų bendros investicijos, vykdant gegužę pasirašytą susitarimą bendradarbiauti su Ukraina gynybos pramonės srityje.Per trumpą laiką kelyje gyvūnai pražudė du motociklininkus. Kaip saugotis keliuose staiga išvydus laukinius gyvūnus?Ved. M. Lučkaitė

Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje rugpjūčio 5 d. atidaroma paroda „Poetai niekada nemiega“, kurioje susijungia svarbiausi kino menininko ir poeto JonoMeko dienoraštinio kino kūriniai, instaliacijų ir videomeno kūrėjo Ugniaus Gelgudos bei parodos kuratorės Audros Vau videodarbai. Pokalbis su kuratore.Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Projekto „Klimato laikrodis“ kuratorė britė Alice Sharp pakvietė menininkus bendradarbiauti su Suomijos gamtą tyrinėjančiais mokslininkais, o tai leido gimti naujoms, netikėtoms idėjoms. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Asociacija „Slinktys“ pristato katinišką naujieną – poezijosknygą „Rafinuočiai: eilėraščiai apie kates ir katinus“. Kaip katės inspiruoja poetus ir kuo skiriasi lietuvių bei pasaulio rašytojų žvilgsnis į šiuos gyvūnus? Pokalbis su knygos sudarytoju, menininku Dominyku Andriuškevičiumi irasociacijos „Slinktys“ vadovu Juozu Žitkausku.„Paštas nutolo nuo savo funkcijų, o žmonės – nuo pašto“, –sako aktorius Paulius Kavoliūnas. Jis kviečia vėl rašyti popierinius laiškus.Ir ne jis vienas – Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomenes jungiantys paštoklubai. Kodėl grįžtama prie tradicinio pašto aiškinosi Evelina Povilavičiūtė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Klaipėdai – 774-eri. Ji buvo įkurta 1252-aisiais, kai Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį, aplink kurią ėmė formuotis miestas. Klaipėda – vienas seniausių miestų Lietuvoje.Karinės jūrų pajėgos - unikalus Lietuvos kariuomenės dalinys, veikiantis išskirtinai Klaipėdoje. Kokias užduotis jie atlieka ir kaip atrodo sprogmenų paieška bei išminavimas Baltijos jūroje?774-asis Klaipėdos gimtadienis - tai proga ne tik prisiminti miesto istoriją, bet ir pažvelgti į tai, kuo Klaipėda gyvena šiandien ir kokią ją norime matyti ateityje. Kaip keičiasi uostamiestis, kokie didžiausi iššūkiai laukia artimiausiais metais – nuo gyventojų skaičiaus iki investicijų, būsto, viešųjų erdvių ir jaunų žmonių pritraukimo? Apie tai šiandien kalbėsimės su Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi.Lietuvoje veikia daugiau nei du tūkstančiai kaimo bendruomenių, vienijančių vietos gyventojus bendriems kaimų plėtros, socialiniams, verslo ir kultūriniams tikslams. Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019-aisiais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus.Ved. Paulius Selezniovas

Prabangiame Maskvos restorane įvykusio sprogimo taikinys galėjo būti aukšto rango Rusijos pareigūnas.Ar finansinės paskatos yra veiksmingiausias būdas į gydymo įstaigas pritraukti trūkstamus gydytojus?Nuo šiandien ES įsigalioja dirbtiniu intelektu sukurto turinio skaidrumo taisyklės, pagal kurias vaizdo klastotės ir kitas DI sukurtas turinys privalo būti aiškiai pažymėti.Seimas raginamas įteisinti nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę už smurtinius nusikaltimus.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip per vieną savaitę gimsta trumpametražis filmas? Atsakymo į šį klausimą jau ne pirmus metus ieško Alytuje vykstančios kino stovyklos „24 kadrai per sekundę“ dalyviai. Čia moksleiviai kartu su profesionaliais kino kūrėjais mokosi ne tik filmuoti, bet ir kurti istorijas, dirbti komandoje bei pažinti visą kino kūrimo procesą.

Molėtų krašto muziejuje veikianti paroda „Iš vieno dvaro istorijos. Elena Graužinytė“ kviečia pažvelgti į tarpukario Lietuvos dvarų kasdienybę ir vienos šeimos likimą. Parodos centre – Elenos Graužinytės-Motiejūnienės-Valevičienės istorija, jungianti Martyniškių ir Sidariškės dvarus, jų kultūrinį gyvenimą bei sovietinės okupacijos nutrauktą šeimos istoriją. Pokalbis apie parodą, jos heroję ir išlikusį dvarų paveldą su Molėtų krašto muziejaus vadove Irma Balčiūniene ir E. Graužinytės anūke Dalia Bukeliene.Kelmės rajone vyksta 17-oji kūrybinė stovykla-festivalis„Užventis mene“. Į nedidelį Užvenčio miestelį susirinkę akvarelininkai, kalviai ir keramikai kuria darbus, kuriuos vienija bendra tema „Pariejau“. Iš Užvenčio pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniuje tęsiasi Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrimai irarcheologiniai kasinėjimai. Archeologams pavyko atverti beveik tūkstančio kvadratinių metrų plotą, kuris padeda atkurti vieno svarbiausių Lietuvos žydų paveldo objektų istoriją. Pokalbis apie šiuos tyrimus ir atradimus su Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje dirbančiu archeologu Justinu Raču.Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Kelmės rajone vyksta 17-oji kūrybinė stovykla-festivalis „Užventis mene“. Į nedidelį Užvenčio miestelį susirinkę akvarelininkai, kalviai ir keramikai kuria darbus, kuriuos vienija bendra tema „Pariejau“. Pasak organizatorių, tai žemaitiškas žodis, kuriame telpa daugiau nei paprastas sugrįžimas. Iš Užvenčio pasakoja Tomas Mizgirdas.Ventės rage pirmą kartą vyks naujasis festivalis „Regykla“. Jo idėja sujungia baltų kultūros tradicijas, šiuolaikinį meną ir pagarbą gamtai.Šiandien sukanka 35 metai, kai Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus. Minint šių skaudžių įvykių trisdešimtmetį buvo sukurtas filmas „Postas aušroje“. Pokalbis šio filmo režisierius Andrius Lygnugaris.Lietuvos tapytojas Eugenijus Raugas ir Kolumbijos vizualaus meno kūrėjas John Alexander Serna sujungia savo kūrybą bei meninę patirtį ir pradeda penkių dienų kūrybinę stovyklą „Ritmas ir spalva“.Merkinėje jau šeštą kartą vyks tarpdisciplininis menų festivalis „Aritmija“, kuris tris dienas kvies į koncertus, parodas, spektaklius ir netradicines meno erdves.Palangoje pristatomas fotografo, miesto kultūrinio gyvenimo metraštininko ir pirmosios bei vienintelės iki šiol čia veikiančios fotoateljė „Fotocentras“ įkūrėjo Ado Sendrausko fotografijų albumas „Fotografo metraštis“.Ved. Marius Eidukonis

Tarptautinė meteorų organizacija informuoja, kad Artimiausiomis naktimis piką pasieks du meteorų srautai, tačiau jų stebėjimą gali apsunkinti ryški Mėnulio šviesa. O rugpjūtį laukia ir svarbiausias vasaros dangaus reginys – Perseidų lietus. Ką galėsime pamatyti Lietuvos danguje?Socialiniuose tinkluose vis daugėja grybautojų įkeliamų nuotraukų su pilnais krepšiais, nors didysis grybų sezonas dar tik prieš akis. Kas šiuo metu dygsta Lietuvos miškuose ir ar šiųmetis grybų derlius bus gausus? Apie tai – su mikologu dr. Jonu Kasparavičiumi.Beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų juda per mažai, o mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų gerokai viršija pirmaujančių Europos šalių vidurkį. Siekdami paskatinti žmones daugiau judėti, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos paralimpinis komitetas pradėjo iniciatyvą „Ką man davė sportas?“, prie kurios jungiasi sportininkai ir kiti žinomi žmonės. Ar svetimi pavyzdžiai gali užkrėsti fizine veikla?Du dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje gyvenanti masažuotoja Deimantė Kiseliauskienė, grįžusi atostogų į Lietuvą nusprendė neatlygintinai masažais padėti onkologiniams ligoniams ar žmonėms, kurie patys sau padėti nelabai gali.10-12. Ved. Ignas Andriukevičius

Pietų Europą ir toliau alina dideli miškų gaisrai, o sinoptikai perspėja apie dar vieną artėjančią karščio bangą. Kai kuriuose regionuose turistams rekomenduojama nevykti arba vengti tam tikrų vietovių, nes dėl ekstremalių oro sąlygų kyla pavojus saugumui. Tuo metu vis dažniau kalbama apie vadinamąsias „šaltostogas“ – vietoj įprastų pietinių kurortų dalis keliautojų renkasi vėsesnes kryptis, tokias kaip Skandinavija ar kalnų regionai. Ar tokios tendencijos jau matomos ir tarp lietuvių? Ar klimato kaita bei ekstremalūs orai keičia mūsų atostogų planus ir keliavimo įpročius?Kol vieningos mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarkos visoje Lietuvoje nėra, Druskininkų savivaldybė nusprendė įvesti vienodas taisykles visoms savo mokykloms. Nuo rugsėjo 1-osios mokiniai iki dešimtos klasės telefonus pamokų metu turės laikyti specialiuose užrakinamuose dėkluose, kuriuos galės atsidaryti tik pasibaigus pamokoms.Parlamentaro Sauliaus Skvernelio byla elektronines apykojes vėl sugrąžino į viešų diskusijų centrą. Kauno apygardos teismui galutinai palikus galioti jam skirtą intensyvią priežiūrą, kilo nemažai klausimų – kam apskritai skiriamos elektroninės apykojės, kaip veikia ši sistema, ar tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dalyvaujant uždaruose posėdžiuose, apykoję galima laikinai nusiimti, kiek patikimos yra šios technologijos ir ar jas įmanoma apeiti?Lenkijoje nuo pagrindinės opozicinės partijos Teisė ir teisingumas atskilus 30 narių, vedamų buvusio premjero Mateušo Moravieckio, opozicinės jėgos dabar tapo susiskaldžiusios kaip niekada. Tačiau analitikai pastebi, kad radikalios nuotaikos šalyje stiprėja, o tai nieko gero nežada ir valdantiesiems.Ved. Rūta Kupetytė

Vizitas Vokietijoje ekologinio ūkio šeimininkei Kristinai Kazlauskaitei iš Kupiškio rajono buvo lemtingas. Po kelionės moteris nusprendė pabandyti auginti išskirtines karamelės veislės vištas. Jų ypatumas – ne tik deda kiaušinius, bet ir tinka mėsai. Palaikymą jaučianti ūkininkė Kristina sako, kad žmonės jau teiraujasi, kada galės paragauti naujos veislės vištų kiaušinių.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad žalias pienas gali būti erkinio encefalito viruso šaltinis. Kaip išvengti galimų rizikų, kalbės Gyvūninių produktų skyriaus patarėjas Gintautas Čereška.„Verslas kaime“. Važiuodami pro Migonių kaimą Kupiškio rajone nesunkiai pastebėsite medaus krautuvėlę. Joje – medus ir kiti bičių produktai. Kaip sako bitininkė Renata Vilimienė, šį sezoną medaus kiekiai labai maži. Tačiau moteris pirkėjams siūlo šviežutėlį grikių medų.Ved. Rūta Simanavičienė

Vyriausybė pritarė siūlymams Kultūros pasą reglamentuoti įstatymu ir palaipsniui išplėsti jo gavėjų ratą, įtraukiant ikimokyklinio ugdymo programas lankančius vaikus bei lituanistinių mokyklų užsienyje mokinius. Kaip plečiant Kultūros paso auditoriją kartu užtikrinti ir teikiamų paslaugų kokybę?LRT KLASIKOS radijo pjesių konkursas kviečia kurti naujas lietuviškas radijo dramas. Kas gali dalyvauti šiame konkurse ir kokios sąlygos keliamos dalyviams?Telšiuose vyksta medalininkų stovykla. Daugiau kaip 40 metų gyvuojanti kūrybinė stovykla yra seniausia tokia Europoje. Šiemet menininkai kuria medalius, kurie atspindi Telšių vyskupystės 100-metį. Iš vėjuotos Žemaitijos sostinės pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia visus šalies gyventojus pasidalinti savo šeimos rauginimo, konservavimo ir marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms.Ved. Marius Eidukonis

Prienuose dzūkus ir suvalkiečius per Nemuną jungia Greimų tiltas. Ir tai tik turtina kraštą.Daukšiagirės dvare vedamos istorinės pažintinės ekskursijos, vyksta kultūriniai renginiai, edukacijos ir degustacijos. Ekonomikos mokslus iškeitusi į istorijos pažinimą, renginių organizavimą ir ekskursijų vedimą, Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė negali atsidžiaugti nauju posūkiu gyvenime. Petro Ūselio aukcione įsigyto dvaro istorija perpinta žinomomis Lietuvos asmenybėmis ir jų likimais. Todėl dukra Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė nuolat gilina žinias, ieško naujų šaltinių, įdomių ir retų faktų, kuriais dalijasi per ekskursijas. Ir nesigali pasirinkimu – ekonomikos mokslai iškeisti į istorijos tyrinėjimus.Bona Sforca, valakų reforma, Napoleono žygis, caro laikų traktas Sankt Peterburgas – Varšuvą, kanklės, knygnešiai, partizanai – viskas persipina įvairių epochų istorijos vingiuose ir atskleidžia unikalią istoriją. Ne veltui Skriaudžiai Kanklių metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Susitelkusi bendruomenė savo kaimo istoriją nusprendė atsispindėti renginiuose, kurie vyks iki metų pabaigos. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Elena Simonavičienė.Žemaitkiemio kaime susibūrė krašto bendruomenė, kuriai pirmininkauja Vaidas Kupstas. Noras diegti gyvenimo patikrintas vertybes vaikams, juos krikščioniškai ugdyti – vienija Žemaitkiemio krašto žmones. Buvusią kaimo mokyklą pritaikė bendruomenės poreikiams ir dabar ten švenčiama, stovyklaujama, edukuojama, perimasi pirtelėje. „Nuoširdi veikla kelia džiaugsmą: „Sau ir vaikams kuriame įdomesnį ir turiningesnį gyvenimą. Tam negaila laiko ir pinigų“, – sako Diana Kupstienė.Ožkos verčia šypsotis, kelia švelnumo bangą, atlaidumą, dažnai prajuokina. OžkaMalės natūraliame ūkyje vykdomos edukacijos vaikams. Dažnai renkasi ir suaugusieji. Kuprių kaime, Prienų rajone, savo ir šeimos džiaugsmui ožkų ūkį įkūrė Loreta Malyginienė. Palengva radosi ir kitų gyvūnų, kurie vaikams palieka neišdildomą įspūdį. Dažnas pirmą kartą pamato gyvūną, prisiliečia. Buvimas tarp gyvūnų ugdo empatiją, atjautą. Naudinga paragauti ir ožkų sūrio ar jogurto. Gal verta valgyti natūralius ožkų produktus?Jūrą į Nemuną iškeitė menininkai iš Šventosios. Sako, kad nereikia bijoti įgyvendinti savo svajonių. Kuo senjorus paviliojo Prienai? Petras ir Audronė Baronai.Prienų krašto identitetas atsispindi tradiciniame „Duonos ir ugnies“ festivalyje. Kaip gimsta naujos renginių temos? Renginių organizatorė ir kuratorė Zita Kuzminskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip susikurti tokį balkono sodą, kuris džiugins ištisus metus, papasakos želdynų dizainerė Renata Stasiūnienė.Klaipėdoje įsibėgėja didžiausias vasaros ir metų renginys – šiandien joje laukia daugybė jūrinių akcentų, didysis vakaro koncertas su pasaulinio lygio žvaigžde bei daugybė kitų renginių.Antradienį Skuode prasidėjo Europos motobolo čempionatas, kuriame varžosi penkių šalių pajėgiausios jaunimo ir suaugusiųjų rinktinės. Renginys į Lietuvą grįžo po 30 metų pertraukos. Šiandien paaiškės ir čempionato nugalėtojai.Palangos vasaros skaitykloje pirmą kartą vyks naktinės ekskursijos, kviečiančios pažinti jau šešis dešimtmečius skaičiuojančią unikalią erdvę. Ekskursijų dalyviai turės galimybę nakties sutemoje ne tik patirti parodą, bet ir susipažinti su skaityklos istorija ir sužinoti, kaip bėgant dešimtmečiams pavyko išsaugoti nepakitusią pastato architektūrą ir skaityklos paskirtį bei kuo išskirtinė paveldosauginė pastato vertė.Ved. Paulius Selezniovas

Ryto garsai šiandien iš Elektrėnų. Kaip jaunimas vasarą žengia pirmuosius žingsnius darbo rinkoje? Kodėl Elektrėnai tampa vis patrauklesni logistikos verslui? Kaip bendruomenė ruošiasi galimoms krizėms ir moko gyventojus elgtis ekstremalių situacijų metu. O taip pat apie besitęsiančią atliekų tvarkymo krizę Vilniaus regione, Kazokiškių sąvartyno veiklą ir šalia jo gyvenančių žmonių problemas.Ved. Rūta Kupetytė

Knygrišystė ir dokumentų restauravimas – amatai, be kurių veikiausiai nebūtų išsaugota daugybė istorinių knygų ir dokumentų. Kaip atrodo šis darbas šiandien ir ar jis keičiasi bėgant metams?Vasara, gausi moksleivių pasiekimų tarptautinėse olimpiadose. Fizikos olimpiadoje iškovoti aukso ir bronzos apdovanojimai: tai dešimtmetį neregėtas rezultatas. Tuo metu matematikos olimpiadoje, laimėti du medaliai ir tris pagyrimo raštai. Lietuvos atstovai, protestuodami prieš rengėjų sprendimą leisti varžytis rusijai, apdovanojimo ceremonijoje Kinijoje nedalyvavo.Vilniuje jau kelis mėnesius taikoma programa „Būstas pirma“, kurios tikslas – benamiams suteikti namus ir plėsti socialinę įtrauktį užtikrinančias paslaugas. Keli benamiai apgyvendinti nedideliuose vieno kambario butuose. Ar bandomoji programa gali peraugti į iniciatyvą iš esmės sprendžiančią benamystės problemą Lietuvoje?Per vieną savaitę Santaros klinikose atliktos trys širdies transplantacijos. Tai itin retas atvejis, tapęs dideliu išbandymu visai komandai.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

NARA skilties „Kraštinė“ straipsnis, kurį skaito autorė Eglė Elena Murauskaitė. Apie Venecijos bienalę būtų galima parašyti bent keliolika straipsnių: politika ir protestai; postkolonializmas, nacionalizmas ir globaliųjų Pietų reprezentavimas; kūniškumas ir moterų dalyvavimas; finansiniai ir psichologiniai dalyvių iššūkiai; dėmesys kūriniams išnyra lyg tarp kitko. Šiame tekste – įžvalgos apie dėmesį sudominusį turinį ir būdus pasimėgauti nepaskęstant stimulų sraute.   Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  

Išaugus degalų kainoms, vairuotojai ieško būtų sutaupyti. Vieni atsisako nebūtinų kelionių, kiti – mokosi ekonomiško vairavimo subtilybių. Kai kuriose Europos šalyse vairuotojai raginami sulėtinti greitį automagistralėse.

Tyrimų duomenimis, Lietuva yra viena labiausiai elektronines knygas vagiančių šalių ES, tačiau knygų vagišių kol kas nesiseka pažaboti.Anykščių raj. kaimo bendruomenė išsikuopė šiukšlyną ir ten įsirengė poilsiavietę. Tačiau skundo sulaukusi Statybų inspekcija nurodė viską nugriauti, nes valstybinėje žemėje poilsiavietė įrengta be projekto. Ką gali ir ko negali savo kaimo aplinką norintys susitvarkyti gyventojai?Statistika rodo, kad daugėja sužeistų motociklininkų. Tuo metu dalis gyventojų piktinasi pavojingu jų vairavimu. Kaip su tuo kovoti?Į tarptautinį „Meeting of Styles“ renginį Osle susirinkę menininkai miesto sienas pavertė galerija po atviru dangumi. Panašus renginys rugpjūtį pirmą kartą vyks ir Vilniuje.Ved. Edvardas Kubilius

Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su maistu. Kaip šį kelią ėjo Kotryna? Kodėl valgymo sutrikimai nėra vien tik apie maistą? Pokalbis apie tai laidoje.Ved. Ignas Klėjus.

Su ašaromis Japoniją palikęs Dainius Adomaitis grįžo į Lietuvą. Nuo gaudynių Panevėžyje, Eurolygos titulo šventimo, atsisveikinimų su rinktine ir „Rytu“ – iki kitokio pasaulio Tokijuje bei to, kas laukia toliau. Pokalbio partneriai: – Antėja. Liepos mėnesį – didžiausias metų sveikatos tyrimų išpardavimas: iki 50 % nuolaidos tyrimų programoms ir 25 % pavieniams tyrimams. Pasiūlymai galioja tik el. parduotuvėje, daugiau informacijos čia. – Alkotesteris.lt. Ramybė, saugumas, atsakomybė. Iki liepos 31 d. su kodu KREPSINIS Alcodetector S80, M40 ir S100 modeliams gauk 20% nuolaidą čia. Temos: Kuo galima užsiimti Degutinės kaime (0:00); Nuo ko bėgdavo 87-ųjų Panevėžyje (7:40); Adomaičio klausimas mums (12:55); Kuo Adomaitis priminė serijinį žudiką (14:33); Po pergalių – paslėptos emocijos (21:37); Su ašaromis ištartas „sudie“ Japonijai (26:25); Vaikėsi teisėją, bet vėliau tapo ramesnis (35:38); Kokių žinučių gaudavo ir ko išmokė japonai (41:50); Ar tarp Adomaičio ir „Ryto“ liko nuoskaudų? (54:23); Vytaro Radzevičiaus klausimas apie ūsus (1:03:39); Nuo beveik neišjungto teisėjo iki konflikto su Suttonu (1:11:14); Kaip pasiteisino sprendimas keltis į Uteną (1:25:48); Kodėl Japonijoje teko slėptis (1:28:45); Kiek vinilų guli Adomaičio spintoje? (1:33:35); Kaip švęsdavo senais laikais (1:37:25); Sveikinimai Gudaičiui ir ar dirbtų pas Šarą (1:40:36); Dainiau, kas toliau? (1:45:37); Treneris ir žaidėjas: situacijų palyginimas (1:50:14); Kaip kilo gaisras Karolio kieme (2:05:20); Fosterio kiaušiniai ir skambutis Žibėnui (2:08:40); Brangiausiam japonui – 5 mln. dolerių (2:16:42); Atsistatydinimas rinktinėje – nelogiškas? (2:20:49); Ar ateityje vėl treniruotų rinktinę (2:25:10); Talentingiausia karta istorijoje? (2:32:16).

Pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.Laurynas Janutis yra profesionalus laivo virėjas ir didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Dabar jis Prancūzijos vandenyse ir papasakos mums kaip atrodo jo darbas.Asociacija LATGA kasmet sudaro populiariausių praėjusiais metais bibliotekose skaitytų autorių ir knygų dešimtukus. Mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuko lyderė – žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė. Pokalbis su ja apie tai kaip rašyti, kad skaitytojai mėgtų ir skaitytų.Daugiau kaip 80 metų vieno Ukmergės rajono miestelio bažnyčios zakristijos palėpėje gulėjo lobis - daugybė dokumentų, kuriuose užfiksuotos tūkstančių žmonių gyvenimo istorijos ir miestelio praeities pėdsakai. Šešuolių lobį iškėlė ir kaip jis ten atsirado aiškinosi Vilniaus universiteto studentų ekspedicija.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situacijos atskleidžia apie mūsų psichologiją? Kiek iš tiesų mokame pasirūpinti savimi pavojingose situacijose? Pokalbis su Ieva Kieraite Aleksandrova apie kalnų ir ekspedicijų mediciną, darbą Londono greitojoje medicinos pagalboje, saugumą kalnuose, žmogaus galimybių ribas ir tai, ko gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis gali išmokyti kiekvieną iš mūsų.Ved. Ignas Klėjus

Kaip visuomenei jautriomis temomis kalbėti pasitelkiant profesionalų meną? Pokalbis su Lina Šlipavičiūte, menų laboratorijos „Kiaurai sienas“ įkūrėja, restauratore ir urbanistinio meno projektų autore. Ji žinoma dėl tokių iniciatyvų kaip „Sienos prisimena“ ar „Nematomi paukščiai“.Lietuvos pedagogai mokosi „įdarbinti“ dirbtinį intelektą – jis tikrina namų darbus, atsako į el. laiškus ir kuria virtualius asistentus moksleiviams.Minint Alergijos dieną, pasikalbėsime apie tai, ką svarbu žinoti, kad kelionės nesugadintų nemalonios kūno reakcijos į dažnai nežinomus alergenus.Nuo Kyjivo iki Kosta Rikos: Vilniuje prasideda Tarptautinis universitetų teatrų festivalis. Ji vyks kartu su pirmą kartą Baltijos šalyse organizuojamu XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Festivalio programoje – 16 nemokamų renginių.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Šarokšaji paroda „Drėgna žemė“. Joje fotografas vietoje įprastų karo Ukrainoje vaizdų pristato kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimai, nepaisant nuolatinės grėsmės.Ved. Darius Matas.

Kompozitoriaus Tito Petrikio kurtas garso takelis „Finaliniai kerai“ Eglės Vertelytės filmui „Gardutė“ pateko į muzikos apdovanojimų InterContinental 2026 finalą. Kaip kuriama muzika kinui?Ved. Giedrė Čiužaitė

Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas vertina ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas, kylantys sunkumai dėl ekologinės krizės ir su ja susijusių veiksnių. Tam tikras spektras, į kurį įeina ir normali reakcija, kaip ir į bet kokį stresą. Tačiau labai stipriai išreikšti simptomai gali rodyti ir tam tikro sutrikimo požymius“, – ekologinį nerimą apibrėžia dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė.Reprezentatyvi apklausa rodo, kad stiprų ekologinį nerimą patiria 1,4 procento Lietuvos gyventojų, o nestiprius simptomus – 41 procentas. Tuo metu maždaug trečdalis šalies gyventojų nemano, kad ekologinė krizė kaip nors juos palies.Į ekologinį nerimą gilinasi vaikų ir paauglių psichiatrė, suaugusiųjų psichoterapeutė Neringa Čėnaitė. Ji pasakoja, kad su šiuo nerimu gyvena jau ilgai. Konsultacijose ekologinio nerimo tema irgi kartais iškyla. N. Čėnaitė aptaria, kaip atliepti kito ekologinį nerimą, arba padėti sau, jei tokį nerimą patiriame.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles.Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu.Ved. Ignas Klėjus.

Jau šios savaitės pabaigoje po 22 metų septynioliktoji Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė grįžta į Čikagą – miestą, ilgus metus buvusį šios šventės namais. Organizatoriai dalyviams ir svečiams rengia intensyvią trijų dienų renginių programą: bus rodomas miuziklas, vyks mugė, parodos, ekskursijos, pokylis, susipažinimo vakarai, bėgimas. Programą užbaigs pagrindinis Šokių šventės pasirodymas. Šokių šventės įvaizdį kuria Juozas Statkevičius.Šį vakarą, 21 valandą vietos laiku, viso pasaulio lietuviai jau 18-ą kartą sugiedos „Tautišką giesmę“. Prieš aštuoniolika metų tai buvo sumanyta kaip vienkartinė Lietuvos vardo tūkstantmečio akcija, tačiau šiandien tai – tradicija, kurios neturi nė viena kita pasaulio tauta. Per tuos metus užaugo karta, kuri niekada negyveno be Liepos 6-osios himno. Kaip vieno vakaro idėja tapo pilnamete tradicija ir kuo ji gyva šiandien, kalbamės su jos sumanytoju, buriuotoju ir verslininku Raimundu Daubaru.Penkias savaites Lietuvoje praleidę lietuvių kilmės studentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados baigia Lietuvių išeivijos studentų stažuotės – LISS – programą. Jos metu jie ne tik atliko praktiką Lietuvos įmonėse, ligoninėse ir mokslo centruose, bet ir keliavo po Lietuvą, pažino jos žmones, kultūrą bei ieškojo ryšio su savo lietuviškomis šaknimis. Ką jie išsiveža iš Lietuvos? Ar ši programa keičia tik profesinę patirtį, ar ir gyvenimo planus?Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai. Iš Šiaulių rajono pasakoja Tomas Mizgirdas.

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius pristato savo Vyriausybės sudėtį.Seime svarstomas siūlymas tuos, kurie klastoja žmonių su negalia automobilių statymo korteles, bausti laisvės atėmimu iki 4-erių metų.LRT tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius per 2 metus įsigijo žemės sklypų už beveik 100 tūkstančių eurų, nors deklaracijose nurodomų santaupų ar paskolų už tokias sumas neturėjo.Vilniuje per karščius rastas krepšys su kačiukais, Kretingos rajone vairuotojas pastebėjo iš priešais važiuojančio automobilio pro langą mėtomus kačiukus. Kaip kovoti su tais, kurie šitaip žiauriai elgiasi su gyvūnais?Režisieriui, dramaturgui ir aktoriui Borisui Dauguviečiui Biržuose pastatytas biustas sukėlė diskusijų dėl jame pavaizduotų sovietinio laikotarpio ženklų. Kur yra riba tarp istorinio fakto įamžinimo ir totalitarinio režimo simbolių normalizavimo viešojoje erdvėje?Naujausia Eurobaromentro apklausa rodo, kad ES gyventojai vis pesimistiškiau nusiteikę dėl pasaulio ateities.Ved. Edvardas Kubilius

Europos Sąjungoje vykdytos kampanijos metu atliktas tyrimas atskleidė, kad netikslios drabužių etiketės yra sisteminė problema. Etiketėse trūko pagrindinės informacijos apie gamintoją, nebuvo teisingai nurodytos naudotos medžiagos. Pokalbyje dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė ir mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Ved. Darius Matas.

JAV kariuomenė antrą dieną smogė kariniams taikiniams Irane po to, kai šis apšaudė kaimynines šalis ir laivą.Kultūros naujienose iš užsienio – apie Fridos Kalo parodą Londone, dar neatidarytą, bet jau tapusią rekordine, ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį.Kaip nedideliam Raseinių rajono Užkalnių kaimui pavyksta daugiau kaip 10 metų išlaikyti Vaikų dienos centrą, kuris itin svarbus maždaug 20 kaimo vaikų? Tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Ar įmanoma Lietuvoje rasti aukso grynuolių ir kodėl jo neiškasame?Tęsiantis kaitrai sveikatos specialistai ragina labiau save saugoti, nes karštis – pavojingas dalykas, galintis pasibaigti ir mirtimi.Naujoje Zelandijoje galima rasti ne tik gražią gamtą. Bet ir daug...kivių: paukščių kivių, vaisių kivių ir net žmonių kivių.Ved. Edvardas Kubilius

Vandens turizmas Lietuvoje įgauna pagreitį.Lietuvoje turime aštuonias nacionalines vandens turizmo trasas. Plėtojama infrastruktūra gali padėti apsispręsti rinktis poilsį ant vandens. Netoliese esantys kultūros paveldo objektai, bendruomenių ir verslų siūlomos paslaugos užtikrina įdomų ir turiningą laiką. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistė Rasa Petrauskienė.Kaip galima leisti laiką ant vandens, pavyzdžiui, Anykščių ir Aukštaitijos ežerynuose?Nuotykiai kelte per Aiseto ežerą su Labanoro regioninio parko kraštotvarkininku Žydriumi Mukuliu. Labanoro kraštą garsina lietuviškas dūdmaišis. Labanoro bažnyčioje Ž. Mukulys pasakoja ir groja Labanoro dūda.Susitikti su dangumi galima Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje įsikūrusioje Kulionių kaime, Molėtų rajone. Kaip ir kodėl mūsų protėviai stebėjo dangaus šviesulius? Kaip pagal juos vertino laiką, skirstė darbus, valdė savo likimą? Pasakoja muziejininkas, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.Kęstutis Šerepka iš Anykščių regioninio parko direkcijos yra Anykščių medžių lajų tako autorius. Kas naujo šiame komplekse?Ar teko lankytis Marijos trobelėje? Anykščių rajone, Padvarninkų kaime gyvena Mindaugas Balčiūnas su žmona Vita ir keturiomis dukromis. Gyvena ne šiaip sau, pajuokausiu – „stato paminklą obuolių sūriui“. Net didžiausi skeptikai iš edukacijų išeina šypsodamiesi ir gera nuotaika. Ir kas nežino Mindaugo skambaus posakio: „Sudie kostiumai, labas kaliošai!“Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kad visiškai atsijungtų nuo darbo, daugumai žmonių reikia ne kelių dienų, o gerokai ilgesnio poilsio. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad 62 proc. gyventojų tam prireikia bent 8 dienų, o daugiau nei trečdalis teigia, kad visiškai atsipalaiduoti pavyksta tik po dviejų savaičių ar dar vėliau. Studijoje apie tai kalba psichologas Dainius Jakučionis bei „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaime.Ved. Ignas Andriukevičius

Kodėl Lietuvos vaikams nelengvai sekasi matematika? Atsakymų ieško Harvardo universitete besistažuojanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė dr.Monika Grigaliūnienė.Ar valgote iš kitų šalių atvežamas uogas? Ar jos maistine verte nusileidžia lietuviškoms? Kaip dalis tų uogų kitose šalyse auginama, ar nedaroma žala aplinkai? Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas teigia, kad valgydami užsienietiškas braškes naikiname tūkstančiams paukščių svarbias pelkes.Skaičiuojama, kad Europoje vidutiniškai vienai vestuvinei suknelei išleidžiama apie 1400 eurų, o ji dėvima tik kartą. Dizainerė Olesia Les siūlo kitokį požiūrį. Ji pristatė kolekciją „Amor vincit omnia“ („Meilė nugali viską“), kurioje dėvėti darbužiai ir „nurašytos“ vestuvinės suknelės prisikelia naujam gyvenimui.Pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančių pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė tapo pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Mokslininkė tiria pilkuosius ruonius ir jų prisitaikymą Baltijos jūroje po reabilitacijos. Ką rodo mokslininkų stebėjimai?Ved. Rūta Kupetytė

Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė tapo pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Mokslininkė tiria pilkuosius ruonius ir jų prisitaikymą Baltijos jūroje po reabilitacijos. Kasmet į Lietuvos jūrų muziejų atgabenama vis daugiau nusilpusių, sužeistų ar sergančių ruoniukų, o po gydymo ir slaugos jie grąžinami į natūralią aplinką. Jų keliones ir išgyvenimą mokslininkai stebi pasitelkdami palydovinius siųstuvus.Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose vis dar dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – iki šiol trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Todėl Lietuvoje buvo sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – 10 tūkstančių valandų lietuvių kalbos įrašų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto ir kitų kalbos technologijų plėtrai.Pedagogų trūkumas Lietuvoje išlieka viena didžiausių švietimo sistemos problemų, tačiau programa „Renkuosi mokyti“ šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo – iš daugiau nei 300 kandidatų atrinkti 23 nauji dalyviai. Per 18 veiklos metų programa į mokyklas atvedė šimtus žmonių, pasirinkusių netikėtą profesinį posūkį. Kaip keitėsi pati programa ir žmonės, kurie pasirenka mokytojo kelią? Apie tai kalbėsimės su programos vadovu Artur Adam Markevič, būsima matematikos mokytoja Simona Damuliene ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Milda Šimoliūnaite, šiemet baigusia dvejų metų programą.

Ką darys gyventojai sužinoję, kad Bona Sforca nesilankė Inturkės krašte, kad pasikeitė miestelio įkūrimo metai? Ar atsisakys tradicinių švenčių? Seniūnė Almutė Navickiene sako – ne! Kaip šventė, taip švęs toliau. Gal tik identitetui sustiprinti Inturkė pasitvirtino miestelio vėliavą ir herbą. O miškai, ežerai ir paveldas, kaip traukė poilsiautojus, turistus, taip ir trauks toliau. Bibliotekininkė Onutė Cesiulienė primins miestelio atsiradimo istoriją, legendas, paveldą ir žmones.Be Sąjūdžio žmogaus, Molėtų krašto metraštininko, fotografo Algimanto Pečiukaičio Inturkės krašto gyventojai nepradeda dienos. Kas, kur, kada – viską fiksuoja aštri fotografo akis. Gimęs Seredžiuje, užuovėją rado Jukniškių kaime, Inturkės seniūnijoje, Molėtų rajono savivaldybėje. Maža to, pavyzdį parodė ir žentui Robertui Audėjui. Per nedidelę pelkutę miestietis įkūrė ūkį „Audėjų sodai“ ir augina kolekcinius sodus, riešutmedžius, puoselėja skiepytų riešutmedžių medelyną ir laukia lankytojų.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Laidoje „Prie aikštelės“ viešėjo buvęs krepšininkas, Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos vadovas Laimonas Kisielius. Pokalbio metu jis dalijosi įžvalgomis apie tai, kada sportininkams reikėtų pradėti ruoštis gyvenimui po profesionalios karjeros, kodėl svarbu investuoti ir laiku persiorientuoti į naują veiklą. Taip pat aptarėme, kokias galimybes ir pagalbą šiandien krepšininkams gali pasiūlyti Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacija. Projektą finansuoja Medijų rėmimo fondas: https://www.medijufondas.lt Temos: Laimono karjeros pabaiga (0:00) Kada pradėti galvoti apie karjeros pabaigą? (04:53) Vėlyvas ruošimasis ateičiai (06:15) Psichologinis pasiruošimas (08:00) Žaidėjų „pasimetimas“ ir rebranding'as  (10:43) Pagrindinės finansinės klaidos (12:53) Investavimas ir finansinis raštingumas (17:51) Išsilavinimas vs Krepšinis (21:43) Studijų krypčių pasirinkimai (24:09) Išsilavinimo būtinybė (25:22) Karjeros kryptys (29:14) Sėkmingas persiorientavimas (31:07) Ką siūlo LPKA? (32:18) Asociacijos susikūrimas (36:30) Su kokiomis problemomis susiduria žaidėjai? (38:15) Trys patarimai krepšininkams (39:30)

Virgio Šidlausko pasakas „Kaip musės vaivorykštę vogė“, „Krokodilas, būręs iš dumblo tirščių“ ir „Tigras, kuriam rūpėjo tik debesys“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.