Podcasts about vilniaus

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras iki kovo pabaigos kviečia gyventojus daiktų dalijimosi stotelėse „DĖK'ui“ aukoti Ukrainai. Ši iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant su paramos organizacija „Blue/Yellow“.Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Lietuvoje surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais.Praėjusių metų pabaigoje įregistruojamų elektromobilių skaičius įsibėgėjo – fiksuota beveik po 2 tūkst. naujų registracijų kiekvieną mėnesį. Ekspertai sako, kad nors dvejonių dar yra, vairuotojai vis dažniau renkasi žaliąjį transportą, vis dažniau jį įsigyja antrinėje rinkoje.Jau porą metų važiuojant pro Kretingos rajone esančius Darbėnus galima aplankyti Berlyno stiliaus užkandinę, kurioje dera techno muzika ir itališki sumuštiniai.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.JAV prezidento metinė kalba Kongrese.Lietuvą padengus plikledžiui, gerokai padaugėjo nukentėjusių žmonių, besikreipiančių greitosios medicinos pagalbos. Bendrasis pagalbos centras skaičiuoja ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Sudėtingiausia situacija išlieka Vilniuje. Kaip jūs vertinate kelių, šaligatvių būklę? Ar jaučiatės saugiai judėdami kelyje?Valdžios žvilgsnis krypsta į žmonių santaupas. Prezidentas atgaivino prieš metus iškeltą savo idėją įdarbinti gyventojų pinigus, kurie tiesiog guli sąskaitose. Daugiau skolintis iš žmonių Lietuvoje nori ir Finansų ministerija. Ar pavyktų?Vilniaus meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūlydamas plėsti įstatymą, kad Rusijoje ar Baltarusijoje veiklą vykdę atlikėjai negalėtų būti įleisti į Lietuvą. Meras sako, kad šalia viso miesto darbų pats turi žiūrėti, kokių renginių bilietai parduodami.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos. Kiek realios tokios galimybės?

Augalininkystės ūkį Širvintų rajone plėtojantis ir rajono ūkininkų sąjungai pirmininkaujantis Mindaugas Staniulis sako, kad žemdirbiai pasigenda valstybės įsitraukimo sprendžiant problemas. Trąšoms, grūdų džiovinimui brangstant ir esant mažoms supirkimo kainoms išsilaikyti gali nebe visi ūkininkai, dalis jų svarsto atsisakyti ūkininkavimo.Vilniaus rajone esančioje „Provansalio dvaro“ sodyboje gyvybės netrūksta. Gyvena ir žirgai, laikomi Hailando veislės galvijai. Jie auginami ne tik maistui – tai daugiau sodybos puošmena. Savininkę stebina jaunųjų noras fotografuotis galvijų fone.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Egidijaus Vaitkevičiaus patirtį, kaip sekasi Prienų rajone plėtoti palangių ir lietvamzdžių lankstymo verslą.Ved. Rūta Simanavičienė

Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų poreikis labai didelis, jaunimas prioritetu laiko darbą mieste su smulkiais gyvūnais.Negailestingi žiemos išbandymai užklupo ir Širvintų rajono Musninkų seniūnijos ūkininkus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Dikčius sako, kad iš viso ūkio gyvūnų išgelbėta viena avis, bet nuo gaisro pavyko apsaugoti gyvenamuosius pastatus. Kaip išvengti pavojų?Rubrika „Gamtininko komentaras“. Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Tikima, kad vieversys parneša pavasarį, todėl ši diena – svarbus ženklas žemdirbiams ruoštis darbams. Kokie darbai vieversių laukia vos tik grįžus, kodėl jie atkaklūs paukščiai, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.Ved. Rūta Simanavičienė

15min savaitinėje laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę aptariamas Toplygos sezono startas, pirmosios Vilniaus „Žalgirio“ rungtynės namuose ir klubo prezidento Andriaus Tapino ambicija, Anglijos čempionate tebesilaikanti intriga ir visų keturių Europos lygų čempionatai. 00:00 Intro 00:10 Prikepęs „Žalgirio“ startas, Tapino ambicija ir nuostabus „Džiugas“ 31:07 Panevėžio baltas burbulas ir nulinės tarp vietos ir „Sūduvos“ 37:12 Afonso komunikaciniai viražai ir puikus „Bnagos“ startas 42:09 Du taškus prieš šiauliečius pabėręs „TransINVEST“ 50:58 Netikėtai prabilęs „Riterių“ savininkas 1:00:00 Gineičio ir „Torino“ bėdos 1:01:42 Kučys, rinktinė ir kiti lietuviai 1:08:36 Čempionų lyga ir portugalų įžeistas Vinicius 1:15:35 Norvegijos futbolo stebuklas 1:21:51 Anglijos „Premier“ lyga ir Šiaurės Londono derbis 1:32:36 Vis naujų ginklų atrandantis „Manchester City“ 1:37:07 „Chelsea“ lygiosios ir „Livepool“ be Wirtzo 1:43:20 Birmingemo dalykas 1:45:09 Navaroje kritęs Madrido „Real“ 1:49:30 Į lyderės poziciją sugrįžusi „Barca“ ir Flicko sprendimu nepatenkintas Yamalis 1:50:59 „Atletico“ bangelė 1:51:50 „Bayern“ vėl didida atrotrūkį Vokietijoje 1:54:15 Italijoje – išsikvėpusi intriga

Apklausa rodo, kad dauguma pirkėjų nori, jog jie nuolat galėtų įpirkti maisto produktų ir jiems nebereikėtų ieškoti nuolaidų. Ar žmonės gali tikėtis mažiau nuolaidų, bet pigesnių maisto produktų?Aktualus klausimas. Valstybinė kalbos inspekcija sako sulaukusi per 60 skundų, kad dalis imigrantų, dirbančių paslaugų sektoriuje, nekalba lietuviškai. Jau beveik 2 mėn., kai žmones aptarnaujantys užsieniečiai privalo kalbėti lietuviškai. Ar jus aptarnaujantys imigrantai kalba lietuviškai?Technologijų įmonės teigia, kad dirbtinis intelektas Lietuvos versle naudojamas vis dažniau, tačiau aklai pasitikėti technologijomis gali būti rizikinga.Dviejų butų gyventojai viename Vilniaus daugiabučiame name liko be vandens ir kanalizacijos, nes žemiau – pirmame aukšte – esančio buto savininkas, norėdamas pasididinti savo butą, nupjovė vamzdžius. Daugiabučius prižiūrinčios bendrovės sako, kad tokių atvejų Lietuvoje yra ir daugiau. Kaip taip gali būti ir kas dabar žmonėms turi užtikrinti vandenį bei kanalizaciją?Lenkija pastaruoju metu rodo vis didesnį susidomėjimą kosmosu – taip šalis bando save pozicionuoti ne tik tarp pasaulio galingųjų, bet ir labiau pasirūpinti savo saugumu.Ved. Edvardas Kubilius

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.

Viena paradoksaliausių Vilniaus erdvių – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kurioje sakralinę tylą kadaise pakeitė bulvių ir kopūstų kvapas. Didinga barokinė šventovė sovietmečiu buvo nuniokota, o jos vidus paverstas daržovių sandėliu – brutalios betoninės perdangos ir laiptinės užgožė puošnius altorius bei skliautus. Šiandien pastatas vėl tarnauja tikinčiųjų bendruomenei, o netrukus ims keistis ir jo architektūrinis kūnas. „Fragment“ architektai su komanda imasi jautrios užduoties – ne atkurti „buvusią didybę“, bet atverti daugiasluoksnę pastato istoriją ir paversti ją įtraukiančia architektūrine patirtimi.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tai, kaip šiuolaikinė architektūra prakalbina praeitį. Nuo Ramintojos bažnyčios iki Anykščių Antano Baranausko muziejaus ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinio pastato – „Fragment“ studijos darbuose subtiliai balansuojama tarp tvarumo ir kontekstualumo, racionalumo ir poetiškumo, derinant praeities palikimą su šiandienos poreikiais. Su architektais Berta Meironaite ir Povilu Čepaičiu dalinomės projektų kūrybinio proceso užkulisiais ir aptarėme šiuolaikišką požiūrį į kokybišką architektūrinę aplinką – rūpestį ne tik jos fiziniu pavidalu, bet ir istoriniu bei kultūriniu krūviu.Ved. Matas Šiupšinskas

„Šis paukštis mums kaip vaikas, nes mes jį nuo kūdikystės užauginome“, – sako Vitalija Žirgulienė, Karsakiškio gyventoja, prieš metus priglaudusi iš lizdo iškritusį paukštį ir auginantį jo savo namuose. Graži žmogaus ir paukščio draugystė rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Palanga“ palangiškiui Andriui Bereniui paskelbus siūlymą su keturiais draugais nukasti sniegą Palangoje ir aplinkiniuose rajonuose, o garbingo amžiaus žmonėms padėti ir nemokamai, jaunuoliai sulaukė didžiulio palaikymo ir padėkų. Tuo metu ūkininkai Lietuvoje padeda žmonėms išvežti sniegą.Socialiniuose tinkluose plinta populiari tendencija – žmonės prašo dirbtinio intelekto sukurti jų karikatūrą, įvesdami užklausą „remiantis viskuo, ką apie mane žinai“. Rezultatai dažnai stebina tikslumu, kiek dirbtinis intelektas apie mus žino – nuo to, kur dirbame iki to iki mūsų pomėgių ar augintinio vardo.Ką daryti tiems jaunuoliams, kurie gavo šaukimą į karinę tarnybą, bet dėl savo įsitikinimų negali imti ginklo į rankas?

Nors C. S. Lewisas lietuviams visų pirma žinomas kaip „Narnijos kronikų“ autorius, tai toli gražu nėra vienintelis vaidmuo, kurį teko vaidinti šiam talentingam žmogui. Jis buvo ir Oksfordo bei Kembridžo universistetų dėstytojas, ir krikščionybę proto argumentais bandančių apginti knygų bei kosminės fantastikos romanų autorius, ir kruopštus Viduramžių kultūrinio palykimo tyrinėtojas. Šioje laidoje apie C. S. Lewisą ir pirmą kartą leituviškai pasirodžiusią šio autoriaus knygą „Kol neturime veidų“ Augminas Petronis kalbina filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Naglį Kardelį.

Dalis vairuotojų skundžiasi, kad, dar nesibaigus žiemai, ir užmiesčio keliuose, ir miestų gatvėse jau ėmė atsirasti didelių duobių. Ar pavyksta išvengti gatvėse ir keliuose staiga atsiradusių duobių?Panevėžio Lėlių vežimo teatras švenčia 40 metų įkūrimo metines ir žiūrovų meilės nepraranda. Pokalbis su šio išskirtinio teatro Panevėžyje įkūrėju Antanu Markuckiu.Mokytojai Vidutė ir Jonas Vaičaičiai iš Pramedžiavos neseniai iš „Facebook“ sužinojo, kad yra mirę. Šis puslapis yra paskelbęs, kad mirė ir atlikėjai Inga Valinskienė bei Marijonas Mikutavičius, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Ekspertai sako, kad tokių puslapių socialiniuose tinkluose yra ir daugiau. Kodėl ir ką su jais daryti?Kraštovaizdžio inžinieriaus Gyčio Lietvaičio Vilniaus rajone įsigyta sodyba tapo „Miško sodu“, kur puikiai dera ne tik natūrali gamta, bet ir žmogaus kūryba.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos žurnalistų sąjungą paliko keli žinomi žurnalistai. Jie teigia, kad profesinė sąjunga veikia neskaidriai, yra įsiskolinusi beveik ketvirtį milijono eurų ir netinkamai gina žurnalistų teises. Lietuvos žurnalistų sąjunga linki išėjusiems nariams sėkmės ir tikina, kad iš skolų išsikapstys.„Jei norite apsaugoti žmones, po žeme slėpkite ir elektros laidus “, – taip pataria Ukrainos pareigūnai, į Lietuvą atvykę pasidalinti karo patirtimi.Lenkija, anot premjero Donaldo Tusko, galės dislokuoti priešpėstines minas rytinėje sienoje vos per 48 valandas, jei kiltų grėsmė. Tai tampa įmanoma po oficialaus šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos.Įtampai tarp Irano ir Vašingtono augant, Jungtinių valstijų prezidentas pareiškė, kad dėl smūgių Iranui apsispręs per artimiausias dešimt dienų. Donaldas Trumpas esą vis dar tikisi situaciją išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, tačiau Persijos įlankoje telkiamos vis gausesnės karinės pajėgos.Valstybės už savo klaidą policininkui iš Alytaus turės sumokėti keturiasdešimt tūkstančių eurų. Tokį sprendimą šiandien priėmėm Vilniaus apylinkės teismas. Policininkas prašė šimto tūkstančio eurų neturtinei žalai atlyginti, kurią patyrė per devynerius metus trukusius teismų procesus, kol galop Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį išteisino.Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai.Ved. Liepa Želnienė

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

NATO smūgiuotų giliai Rusijos teritorijoje, jei ši išdrįstų įsiveržti į Baltijos šalis, interviu „The Telegraph“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis taip pat teigia, kad Estijos, Latvijos ar Lietuvos karinės pajėgos atremtų bet kokią invaziją ir tada būtų surengta pragaištinga kontrataka Rusijos teritorijoje.Laidoje dalyvauja Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Po pastaruosius dvejus metus skandalu virtusio priėmimo į sostinės mokyklas, šiemet jis pradėtas visu mėnesiu anksčiau. Ar pavyks šiemet išvengti praėjusių dvejų metų scenarijų?LRT radijo studijoje vieši Vilniaus vicemeras, atsakingas už švietimą, Vytautas Mitalas.Ved. Jonė Kučinskaitė

BN pokalbiuose apsilankęs naujasis Vilniaus „Ryto“ generalinis direktorius Martynas Giga, pristatė požiūrį į klubo valdymą, aptardamas organizacijos plėtrą, „Ryto“ dalyvavimą „NBA Europe“ bei derybas dėl nacionalinio stadiono operavimo. Vadovas taip pat analizuoja santykį su sirgaliais, investuotojų paieškas. Temos: Naujasis „Ryto“ generalinis direktorius: patirtis versle ir krepšinyje (0:00); Kodėl Giga pasirinko būtent „Rytą“? (11:10); „Rytas“ – nekenčiamiausia Lietuvos komanda: kaip tai pakeisti? (16:24); Riba tarp direktoriaus ir generalinio direktoriaus (23:18); „Ryto“ administracijos plėtimasis (28:42); Kas bus naujas investuotojas į „Rytą“? (32:14); „Rytas“ – per žingsnį nuo „NBA Europe“? (34:32); (Ne)konkretumas dėl „NBA Europe“ (41:40); Verslo požiūris į „Rytą“ ir konkurencija su Vilniaus „Žalgiriu“ (43:52); Papildomos „Ryto“ akcijos: ką tai reiškia? (48:48); Savivaldybės įtaka „Ryte“ ir akcijos fanams (53:51); Derybos dėl nacionalinio stadiono operavimo (59:22); Vilniaus „Žalgiris“ ir privatus investuotojas taip pat derybose (01:04:42); Kodėl „Rytas“ nepirko didžiosios arenos? (01:06:27); Atributikos pajamos, fanų kiekis ir pokyčiai ČL formate (01:08:53); Kas „Rytui“ bus sėkmė už penkerių metų? (01:15:47).

Nors teisėsauga tyrimą nutraukė, ir toliau lieka neatsakytų klausimų dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Siekdamas parodyti, kad partijos pinigai tvarkomi neskaidriai, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas surengė provokaciją. Dėl jos dalis partijos narių kreipėsi į policiją.Permainingi orai didmiesčių šaligatvius pavertė tikra čiuožykla. Ligoninės skaičiuoja dvigubai išaugusias traumuotų žmonių eiles. Vilniaus valdžia teigia, kad baudžianti miesto kiemus prastai prižiūrinčias įmones, o netirpstančią druską keičia smėliu, kad žmonės galėtų saugiau eiti.Vilniaus teismui perduota byla, kurios aplinkybės labai primena populiarų amerikiečių serialą „Bręstantis blogis“. Biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas, ir dar du asmenys, kaltinami itin dideliais kiekiais gaminęs psichotropines medžiagas. Tačiau lietuviškoje versijoje yra ir politinių motyvų. Praėjusią savaitę Seimą pasiekė Lietuvos gydytojų sąjungos iniciatyva, švelninti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Šis siūlymas sukėlė įtarimų ir teisėsaugai, ir Seimo nariams.Baltijos šalys smerkia Tarptautinio paralimpinio komiteto sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ne tik grįžti į žiemos paralimpiadą, bet ir joje pasirodyti su savo nacionalinėmis vėliavomis.Ved. Liepa Želnienė

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Kas yra teatro laikas? Kaip laikas valdomas rašant pjesę ir kaip jis teka aktoriui scenoje?Kaip gimė Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ ir kaip ši pjesė virto Oskaro Koršunovo spektakliu Vilniaus mažajame teatre? Koks yra Kanto erdvėlaikis minėtame spektaklyje?Kodėl žiūrėdami šią pjesę jaučiamės lyg būtume sustingusio laiko burbule kurio link artėja istorijos audra?Kaip teatro žmonės susigyvena su skaudaus laikinumo jausmu?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, aktoriumi Ramūnu Cicėnu ir dailininku bei scenografu Gintaru Makarevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Startuoja programa, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius. Programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ pradedama vykdyti 5 Vilniaus kitakalbėse mokyklose. Apie ją pasakoja EDU Vilnius direktorė Unė Kaunaitė ir režisierius, aktorius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis.Vasario 17 d. minima Nacionalinė emancipacijos diena, ji jau trečius metus yra tarp valstybės atmintinų dienų. Kokią žinią neša ši diena? Pokalbis sumenotyrininke, Nacionalinės emancipacijos dienos organizatore Laima Kreivyte ir menininke, tyrėja Jelena Škulis.Ką anksčiau žmonės valgė per Užgavėnes – blynus ar ką kitą? Pokalbis sukulinarinio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. LRT radijo aplankytuose Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas visus kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadienio šventei.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Geopolitinės situacijos kontekste išaugus skirtingų tautybių imigrantų skaičiui, pastebima, kad Vilniaus kitakalbėse mokyklose vienoje klasėje neretai mokosi 3–6 skirtingų tautinių mažumų ir religijų atstovai, kurių lietuvių kalbos lygis yra itin skirtingas. Penkiose sostinės kitakalbėse mokyklose startuoja programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje dar kartą apklaustas buvęs premjeras Gintautas Paluckas. Popietę įvyks ir parlamentaro Sauliaus Skvernelio apklausa.Ženevoje prasidedant naujam taikos derybų etapui, pranešama apie Ukrainos karių proveržį fronte. Iš Rusijos atkovota per 200-us kvadratinių kilometrų teritorijos – daugiausia per pustrečių metų.Ukrainoje sulaikytas buvęs energetikos ministras stojo prieš teismą dėl kaltinimų pinigų plovimu ir korupcija. Anot vietos pareigūnų, buvęs ministras sulaikytas mėgindamas palikti šalį, o kaltinimai jam – platesnio šalį krečiančio korupcijos skandalo dalis.Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės. Papasakosime kokias šimtametes tradicijas puoselėja Žemaitijos miesteliai.Pica ir makaronai yra mėgstamiausi Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių sportininkų maisto patiekalai. Teigiama, jog jei visos žaidynėse patiekiamos porcijos būtų sudėtos ant padėklo, jų ilgis beveik prilygtų atstumui tarp Vilniaus ir Kaišiadorių.Ved. Andrius Kavaliauskas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas paskelbė kūrybiškiausių 2025 metų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Vasario 17 dieną minima Nacionalinė emancipacijos diena. Šia proga Signatarų namuose vyksta pamirštų poečių skaitymai.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu.Ved. Donatas Šukelis

Dalis Lietuvos – sostinės, arba kitaip Vilniaus, regionas – tarp turtingiausių ir pažangiausių Europos regionų. Bet visa kita Lietuva atrodo perpus prasčiau. Tokią realybę atskleidė „Eurostato“ paskelbti bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai. Ką iš tiesų jie mums sako? Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė ir Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Šiandien, Vasario 16-ąją lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristato naują žaidimą apie knygnešius – „Book Smugglers“ (liet. „Knygnešiai“). Žaidimas bus prieinamas ne tik angliškai ir lietuviškai, bet ir vokiečių, rusų, japonų ir kinų (tradicine ir supaprastinta) kalbomis, tad apie knygnešius savo gimtąja kalba galės mokytis didžioji dalis pasaulio. Kūrėjai „Fluxo Games“ tikisi, jog žaidimas bus smagus tiek pirmą kartą besipažindinantiems su Lietuvos istorija, tiek siekiantiems pagilinti bei atnaujinti savo žinias apie Lietuvos XIX a. nepriklausomybės kovas. Pokalbis su „Fluxo Games“ vaizdo žaidimų studijos vadovu ir įkūrėju Ryčiu Jadzevičiumi.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi kolegė Kotryna Lingienė.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“. Jaunųjų aktorių akyse knygnešiai tampa šiuolaikiniais superherojais, kurių dėka šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba. Iš Panevėžio pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu. Kodėl merginos ir vaikinai nusprendė prisijungti prie kolektyvų ir ko jie išmoksta šokdami lietuvių liaudies šokius? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Į LRT kreipėsi vieniša mama prašydama pasiaiškinti, kodėl jai nepriklauso kompensacija už šildymą. Jos vaiko tėvystė nepatvirtinta, todėl savivaldybė atsisako jai skirti kompensaciją. Ši tvarka keisis nuo birželio, bet ar ji tenkins vienišas mamas?Rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“ – neeilinė istorija. Pensininkai iš Raseinių rajono jau kelias dienas bando įrodyti, kad vis dar yra gyvi.Vytauto Didžiojo universitetas kviečia paremti humanitarinius ir infrastruktūros iššūkius patiriančią Ukrainos akademinę bendruomenę.Šalyje daugėja vaikų ir paauglių, vartojančių psichotropines medžiagas. Tačiau pagalba prieinama ne visiems, ypač sudėtinga situacija regionuose.Etnologas Libertas Klimka apie pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą ir žodžio "baltai" kilmę.

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Įtakingas Vokietijos savaitraštis Der Spiegel skelbia, kad Vokietijai sunkiai sekasi surinkti planuojamą karių brigadą Lietuvoje. Savanorių skaičius kol kas gerokai atsilieka nuo poreikio. Pavyzdžiui, į 203-iąjį tankų batalioną savanoriškai užsiregistravo mažiau nei pusė reikalingų karių, o į kai kuriuos kitus dalinius vos dešimtadalis planuoto skaičiaus. Vokietijos gynybos ministerija žada naujas verbavimo priemones, tarp jų trumpesnę tarnybos trukmę ir papildomas motyvacines paskatas.Pasaulio lyderiai renkasi į konferenciją Miunchene, kurios pagrindinė tema susvyravę transatlantiniai santykiai. Pernai politikos ekspertai renginį apibūdino kaip košmarišką sapną Europai, kai JAV viceprezidentas Džei di Vencas sukritikavo demokratijos trūkumą žemyne.Dabar dėmesys kryps į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbą.Šauktinių sąrašų skelbimas internete sukėlė klausimų. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos vadovo Igno Plunksnio atliktas tyrimas parodė, kad lengvai galima pasisavinti visų šauktinių duomenis ir identifikuoti konkrečius asmenis. Pasak Plunksnio, šauktinių sąrašuose esančia informacija gali pasinaudoti priešiškos jėgos.Vilniaus rajono valdžia nesutiko keisti kardinolo Henriko Gulbinowicziaus vardo gatvių pavadinimų. Šis jau miręs kunigas buvo Vatikano nubaustas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir pedofilijos slėpimą. Tačiau Gulbinovičius vis dar yra Vilniaus rajono garbės pilietis. Jo vardu pavadintos kelios gatvės.Ved. Madona Lučkaitė

Dėl šalmo su kare žuvusių sportininkų nuotraukomis iš olimpiados diskvalifikuotas ukrainietis tikisi stebuklo. Vladyslavas Heraskėvičius teigia, kad iš varžybų buvo pašalintas neteisėtai ir kreipėsi į sporto arbitražo teismą. Ukrainiečio skundas nagrinėjamas skubos tvarka.Dėl itin žemos temperatūros kai kuriose Vilkaviškio miesto ir rajono gatvėse fiksuojami vandentiekio sutrikimai. Siekiant padėti asmenims, kurių namuose dėl šalčių atsirado užšalę vamzdynai, pradedamos teikti laikinos higienos paslaugos.Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė nesvarstyti siūlymo keisti už pedofiliją Vatikano nubausto kardinolo Henriko Gulbinowicziaus vardu pavadintų gatvių pavadinimų.Šauktinių sąrašų skelbimas internete sukėlė klausimų. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos vadovo Igno Plunksnio atliktas tyrimas parodė, kad lengvai galima pasisavinti visų šauktinių duomenis ir identifikuoti konkrečius asmenis. Pasak Plunksnio, šauktinių sąrašuose esančia informacija gali pasinaudoti priešiškos jėgos.Ved. Andrius Kavaliauskas

JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU) ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Ved. Ignas Andriukevičius.

Žiemos atostogų metu Sapiegų rūmuose Vilniuje jau antrą kartą įsikurs Minirūmai, nukelsiantys į XVIII a. rūmų gyventojų simuliaciją-žaidimą.JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Rubrika „LRT Girdi“: Garliavos gyventojas nusivylęs atliekamų renovacijos darbų kokybe, pirmiausia – renovacijai pasirinktu laiku. Renovacija pradėta lapkričio mėnesį.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-uosius metus, šiai sukakčiai Lietuvoje skiriama įvairių iniciatyvų ir renginių – parodų, giesmių giedojimų, konferencijų. Dauguma jų vyks Žemaitijoje, vyskupo gimtajame krašte.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Šį ketvirtadienį Europos lyderiai aptars ekonomikos reformų ir žemyno konkurencingumo klausimus. Diskusijų centre – idėja, kad strateginiuose sektoriuose pirmenybė turėtų būti teikiama Europos įmonėms, o ne užsienio konkurentams. ES pramonės vadovas Stephane'as Sejourne sako, kad Europai atėjo laikas turėti savo „Pirk amerikietišką produkciją“ ir „Pagaminta Kinijoje“ versiją, siekiant apsaugoti savo įmones.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Užsienio kultūros apžvalgoje – apie aktyvistų raginimus Jungtinėje Karalystėje nebepriimti dainų tekstų, kaip įrodymų baudžiamosiose bylose, taip pat žvilgsnis į Ukrainos nacionalinį paviljoną gegužę startuojančioje Venecijos bienalėje ir pažintis su naujausiu „Lego“ kaladėliu rinkiniu, skirtu Klodo Monė kūrybai įamžinti. Pasakoja Rytis Skamarakas.Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis? Rūta Dambravaitė kalbasi su dokumentinio kino kūrėja iraniete Shadi, šiuo metu gyvenančia Vokietijoje.Kodėl tiek mažai žinome apie vieną iškiliausių XX a. tapytojų, poetų ir pedagogų Antaną Martinaitį? Kodėl keturiasdešimt septynerius metus gyvenusio kūrėjo darbai taip ir liko sovietmečio šešėlyje? Apie tai plačiau – menotyrininkė Algė Gudaitytė.Monooperos „Prima donna“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: scenoje telpantis vienos solistės pasaulis ir septyni personažai.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą - Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Kokį kelią, gelbėdamas unikalų statinį, nuėjo kunigas Algirdas Toliatas, kokį šviesos projektą, prikeliantį bažnyčią naujam gyvenimui, sukūrė architektė Marija Nemunienė kalbėsime laidoje. „Paliksime istorijos ženklus, kurie liudys - sovietai bažnyčias paversdavo sandėliais“,- sako architektė Marija Nemunienė.Ved. Jolanta KryževičienėMB Fragment architektai vizualizacija

Neatslūgstantys žiemos šalčiai - didelis iššūkis neturintiems pastovios pastogės. Dieną dar gaLI pasišildyti stotyse ar parduotuvėse, bet kur dėtis naktį ? Išeitis yra, tik pasirodo, ne visi ja naudojasi.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę į Lietuvos ligonines buvo paguldyta per tris šimtus gripu sergančių žmonių, dar 13 nuo šios ligos mirė. Taip pat toliau augo sergamumas ne tik gripu, bet ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei koronaviruso infekcija.Aktualus klausimas: Ar mokate suteikti pagalbą užspringus?Nacionalinis plėtros bankas ILTE, buvusi INVEGA, praėjusią savaitę paskelbė apie ambicingus planus – pavasarį galutinai pavirsti banku ir verslui išskolinti milijardus eurų. Ką tai reikš ekonomikai ir gyventojams?Lietuvos keliuose kasmet fiksuojama apie 40 tūkstančių atvejų, kai sunkiasvoris transportas viršija leistiną svorį. Specialistai sako, kad vienas perkrautas sunkvežimis keliams gali padaryti tiek pat žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių. Dėl to keliai greičiau dėvisi, o remonto kaštai auga. Susisiekimo ministras žada stiprinti kontrolę ir plėsti svėrimo infrastruktūrą.Tęsiasi žiemos olimpinės žaidynės Italijoje - šiandien išvysime lemiamą Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus šokį ant ledo, biatlonininkės varžysis asmeninėse lenktynėse, o Andrejus Drukarovas varžysis kalnų slidinėjime.Dnipro mieste Ukrainoje po Nacionaliniu Taraso Ševčenkos teatru atidarytas požeminis teatras. Prie jo įrengimo prisidėjo ir Vilniaus savivaldybė. Kokie kultūriniai mainai šiemet laukia Lietuvos ir Ukrainos, LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ domėjosi Marius Eidukonis.Ved. Rūta Kupetytė

Kas yra teisininkų laikas? Ar valstybėse turinčiose skirtingas teisines sistemas teisininkų santykis su laiku yra skirtingas? Kokį poveikį skirtingos laiko dimensijos – praeitis ir ateitis – daro teisei ir teisės instrumentams? Kokius teisės aktus galima laikyti „laiškais į ateitį“? Kuomet teisininkams tenka leistis į lenktynes su laiku?Pokalbis su teisininku, kriminologu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc.dr. Gintautu Sakalausku.Ved. Aurimas Švedas

Po Sauliaus Skvernelio kabinete Seime ir namie atliktų kratų, jo vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" vakar vakarą sprendė, ką daryti toliau.Šalta žiema Estijoje leido atsirasti neįprastam reiškiniui - ledo keliams per Baltijos jūrą.Lietuvoje šių metų žiemos šalčiai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet ir išaugusį gaisrų skaičių, pagrindinės jų priežastys – intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas.Vilniuje diskutuojama, ar nevertėtų pavėlinti pamokų laiko pradžią paaugliams. Praėjusią savaitę savivaldybė rengė diskusiją, kurioje dalyvavo medikai, mokslininkai švietimo specialistai. Ar reikėtų paaugliams vėlinti pamokų pradžią?Vilniaus gyventojus šiandien galiausiai turėtų pasiekti sąskaitos už šildymą sausio mėnesį, kuris buvo šalčiausias per keliolika metų. Įvairių miestų gyventojai savo sąskaitomis jau dalinasi, jos didesnės kartais ir 2-3 kartus, taip pat gyventojai į savivaldybes jau kreipiasi prašydami skirti kompensacijas už šildymą.Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirta 65 balai iš 100 ir 28 vieta pasaulyje. Kaip per metus pasikeitė šis indeksa?Ved. Liuda Kudinova

Seimo narys Giedrius Drukteinis inicijuoja projektą „Paukščių takas“, kuriuo siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų žmonių, turinčių ryšių su Lietuva, atminimą – nuo išeivių ir jų palikuonių iki asmenybių, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai. Jie buvo rasti Petro Jako namuose Traksėdyje. Vyras šiuos laiptus daugiau nei prieš 50 metų įstatė savo namuose, gavęs leidimą iš kolūkio pirmininko pasiimti nebenaudojamus laiptus iš griūvančio Rubinavo dvaro. Bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis. Ką gali pasakoti ši istorinė vertybė ir kaip laiptai atsidūrė muziejuje? Pasakoja Vesta Vitkutė.Penktadienį kino teatrus pasieks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Zitai“ apie muzikologę, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėją ir vedėją, ilgametę Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Zitą Kelmickaitę. Režisierių kalbina žurnalistė Gerūta Griniūtė.Ved. Donatas Šukelis

Vilnius – miestas, kuriame kasdien skaitome šimtus tekstų, nors dažniausiai jų net nepastebime. Gatvių pavadinimai, parduotuvių iškabos, lipdukai ant stulpų, reklamos, informaciniai ženklai – visa tai kuria vadinamąjį kalbinį kraštovaizdį. Bet ką jis apie mus pasako? Kokiomis kalbomis „kalba“ Vilnius?Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje staiga imta kalbėti apie išvykimo krepšį. Daugeliui tai atrodė naujas, su karu tiesiogiai susijęs dalykas, nors civilinės saugos rekomendacijose jis minimas jau seniai ir skirtas ne tik karo atvejui. Apie tai, kodėl išvykimo krepšys reikalingas bet kokiai ekstremaliai situacijai, kaip jis tapo ilgalaikio tyrimo objektu ir ką svarbiausia žinoti jį komplektuojant, kalbamės su knygos „Išvykimo krepšys: išsamiai“ autoriumi Gabrieliu Edvinu Klimenka.Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje įgyvendina projektą, kuris migrantų integraciją bando spręsti ne per institucijas, o per asmeninį ryšį – suporuodamas migrantus su vietos savanoriais. Projekto patirtis rodo, kad didžiausi integracijos iššūkiai dažnai kyla ne dėl dokumentų ar procedūrų, o dėl socialinės atskirties ir ryšio su vietos bendruomene stokos.

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Kaip šeimininkai turėtų rūpinis savo augintinių dantimis? Pokalbis su DR.VET Gyvūnų odontologijos centro vadove Laura Šakarnyte.Vilnius mėnesiu anksčiau pradėjo priėmimą į mokyklas. Pernai buvo nemažai nepasitenkinimo dėl to, kad trūko vietų sostinės mokyklose.Pokalbis su Vilniaus vicemeru Vytautu Mitalu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę kalbama apie „Kauno Žalgirio“ pergalę prieš Kijivo „Dinamo“, aptariamas Vilniaus „Žalgirio“ pristatymas ir rėmėjų ratas, anonsuojama apie A lygos pavadinimo keitimą, Lietuvos futsalo rinktinės pasirodymas Europos čempionate ir apžvelgiami esminiai momentai visose stipriausiose Europos šalių lygose. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Žiemužės iššūkiai ir Epsteinas 02:37 A lygos čempionas patiesė Kyjivo „Dinamo“ 08:50 „Žalgirio“ pristatymas, rėmėjai ir iššūkiai 25:30 Joelis Panevžyje ir „Banga“ Kipre 28:38 „Riterių“ nauji savininkai ir butai Vilniuje 37:00 Europos futsal čempionatas Lietuvoje 43:55 Edgaras Utkus – į Saudo Arabiją 54:27 Lietuvos futbolininkų kryptys – į Indiją ir Indoneziją 59:45 Valdo Dambrausko stebuklai Azerbaidžane 1:01:01 Lietuvos geriausieji 1:05:38 Disputas dėl Čempionų lygos 1:18:50 Prie titulo artėjantis „Arsenal“ 1:21:16 „Man City“ ir nepatogus priešininkas 1:27:30 „Aston Villa“ 1:28:30 „Manchester United“ magija 1:34:35 „Chelsea“ ir genijus prie vairo 1:39:21 „Liverpool“ ir Wirtzas 1:43:33 Karštas Madridas 1:52:35 „Barcelona“ ir nuostabus Yamalis 1:55:30 „Atletico“ sunkumai ir nauji pirkiniai 1:58:11 Baskų derbis 2:01:26 „Bayern“ ir netikėtai besižiebianti intriga Vokietijoje 2:08:14 Gvidas, „Serie A“ ir Prancūzija

„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne anksčiau nei 2026 metų vasario 6 d. ir ne vėliau nei balandžio vidurys. Apie šį sugrįžimą į Mėnulį, „Artemis II“ misiją ir tai, ką ji reiškia mums, žmonėms, pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku Vidu Dobrovolsku.Ved. Ignas Klėjus

„Tai turbūt bus vienintelė pasaulyje kiauliukė, kuri nebus suvalgyta“, – juokiasi Romas Janauskas, jau pusmetį savo sodyboje Kaišiadorių rajone auginantis vietnamietišką pilvinę kiaulę. Kaip laikosi Angliukė - kiaulė, kurios vardui išrinkti šeimininkas organizavo konkursą? Klausykite rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Prieš aštuntos žinias apie brangstančias grožio paslaugas.Antrą laidos valandą apie priėmimą į mokyklas. Vilnius šiemet teikti prašymus kviečia mėnesiu anksčiau. Kodėl? Kuo tai pagelbės sumažinti eiles į mokyklas?Paskutinį laidos pusvalandį apie apsaugą nuo vilkų. Ūkininkai nuo pirmadienio jau gali teikti prašymus. Apie tai plačiau su ūkininku, auginančiu ypatingas avis.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kitą savaitę studentams prasideda pavasario semestras. Ta proga tęsiame tradiciją dalintis Vilniaus universiteto tinklalaidžių dalyką pasirinkusių studentų darbais. Šį kursą, pirmąjį tokį Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose, nuo 2023 m. veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. „Dirbdamas su studentais kviečiu juos rinktis bet kokias temas, kokios tik juos domina. Būna įdomu pamatyti kaip galiausiai atsiranda gija, kuri jų darbus, autoriams tarpusavyje nesitarus, suvienija. Šių metų temą apibūdinčiau taip: tai istorijos apie žmones, kurie gyvenime pasiekė tašką, kuriame reikėjo pokyčių. Arba pokyčiai atėjo pas juos. Ir jie juos priėmė atviromis akimis”, – rašo Karolis. Išgirskite rinktinius trumpuosius studentų audio darbus NARA tinklalaidėje. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/support

LRT radijas tęsia reportažų ciklą „Suprasti Arktį“, šiandien kviečiame išgirsti daugiau apie Kinijos interesus šiame regione. Nors oficialiai Kinija nėra Arkties regiono valstybė, Arkties taryboje ji turi šalies stebėtojos statusą. Didžiąją dalį projektų Arkties regione Pekinas vykdo drauge su Maskva. Dėl šylančio klimato atsiveriant naujiems laivybos keliams, Kinijai tai dar viena galimybė plėtoti ir prekybos maršrutus. Plaukiant Arkties Šiaurės jūrų kelio maršrutu atstumas tarp Azijos ir Europos maždaug 40 procentų trumpesnis nei laivybos kelias per Viduržemio ir Raudonąją jūrą skirianti Sueco kanalą. Kinijos interesus Arkties regione LRT radijui plačiau komentuoja Fridtjofo Nanseno instituto Kinijos analitikė Iselin Stensdal.Analitikų teigimu, pastarojo meto geopolitinė krizė, kurios centre atsidūrė Grenlandija, padarė poveikį ir Danijos bei Grenlandijos santykiams. Kopenhagos universiteto profesorė Kirsten Tisted nagrinėja post-kolonijinius santykius, naratyvus apie Grenlandiją, kuriuos girdėdamos užaugo skirtingos danų kartos. Pasak profesorės, pokyčiai negrįžtami ir visuotinai sutinkama, kad tik Grenlandija gali spręsti dėl savo ateities.Esant sudėtingoms orų sąlygoms Bendrasis pagalbos centras sako sulaukiantis daugiau pranešimų dėl avarijų ir traumas patyrusių žmonių.Aukso kainai perkopus 5 tūkstančius dolerių, svarstoma, ar jis tikrai tiek vertas. Kada jau nustos brangti?Prezidento vyriausiajam patarėjui Deividui Matulioniui paraginus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kurti vokiečių kalbos populiarinimo ir mokymo programą, ministerija sako, kad šiuo metu rengia priemonių planą, apimsiantį užsienio kalbų populiarinimą.Olimpiečių cikle – ketvirtosioms karjeros žiemos olimpinėms žaidynėms besirengiantis slidininkas Modestas Vaičiulis. Tėčiu praėjusiais metais tapęs sportininkas olimpinį ciklą paskyrė šeimai ir buičiai.Seimas spaudžia savivaldybę, kodėl Vytis Lukiškių aikštėje vis dar nepastatytas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad klausimas stringa dėl dviejų tarpusavyje nesuderintų valstybės sprendimų.Ved. Rūta Kupetytė

Daugėja valstybių, kurios jau uždraudė arba netrukus ketina uždrausti nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais. Ar Lietuva irgi turėtų svarstyti galimybę uždrausti nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais?Aktualus klausimas. Tęsiantis lijundrai tarnybos ragina žmones likti namuose ir niekur neiti, nes lauke slidu ir pavojinga. Ar, esant reikalui, galite susitarti su darbdaviu ir dirbti nuotoliu?Dauguma jaunuolių vienoje darbovietėje neišdirba nė metų. Daugėja ir nesimokančio jaunimo.Vystant „Rail Baltica“ europinio geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Kauno, per keletą metų valstybės reikmėms ketinama paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų. Kaip valstybė tarsis su gyventojais, kad būtų galima nutiesti europinę vėžę?Olimpiečių cikle – biatlonininkė Natalija Kočergina. Veteranė beveik po dešimtmečio sugrįžta į olimpines žaidynes.Ved. Edvardas Kubilius

Ramutė Skučaitė. „Šarkų pasaka“, „Pasaka apie palietą pieną“, „Šiaudas, žarija ir pupa“, „Pelytės pasakėlė“. Skaito aktorius Gintaras Mikalauskas, groja Vilniaus styginių kvintetas ,,Intermezzo“.

Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti kraujotaką.„Ramybė ir neskubėjimas yra geras draugas“, - sako intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas Andrejus Afanasjevas, kurio specializacija tokios kraujagyslių operacijos – insultų, aneurizmų, aortos ir kitų kraujagyslių ligų gydymas. Apie technologijų virsmą medicinoje, intervencinę radiologiją, gydytojo kasdienybę ir darbą intensyviuose kraujagyslių greitkeliuose pokalbis su gydytoju.Ved. Ignas Klėjus

Verda diskusijos dėl „Nemuno aušros“ atstovų susitikimų su rinkėjais ir juose kilusių apsistumdymų. Dėl to teisėsauga pradėjo bent tris tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Taip pat pradėtas tyrimas ir dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie į susirinkimus protestuoti ateinančius žmones, tarp jų ir nepilnamečius. Kai kurios savivaldybės dėl galimų pažeidimų atsisako suteikti patalpas politikų susitikimams su rinkėjais. Partijos “Nemuno aušra” atstovai sako, kad protestuotojai tyčia trikdo jų veiklą ir kreipiasi į institucijas aiškindamiesi, ar tikrai susitikimuose gali dalyvauti paaugliai.Jungtiniuose Arabų Emyratuose vyksta Ukrainos, Rusijos ir Amerikos derybininkų susitikimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Taikos susitarimas beveik suderintas. Tuo metu Kremlius teigia, kad ilgalaikė taika neįmanoma neišsprendus teritorinių klausimų ir kartoja reikalavimus dėl Donbaso.Į LRT girdi kreipėsi Kelmės gyventojai, kurie piktinasi rajono savivaldybės sprendimu nusavinti apie 10 hektarų jų žemės. Rajono valdžia sako, kad sklypas reikalingas kapinių plėtrai.Koks šiemet Vilniaus šviesų festivalis? Organizatorių teigimu, programoje susipina atminties, laiko, gamtos, ekologijos, technologijų ir žmogaus santykio su pasauliu temos, atskleidžiamas pasaulio ir visatos kompleksiškumas.Ved. Liepa Želnienė

Penktadienį (sausio 23 d.) Tiek Pinigų vedėjas Andrius papasakos apie D. Trumpo planą dėl Grenlandijos. Apkalbės vis dar besitęsiančią, baltarusijos pasienyje strigusių vilkikų istoriją. Taip pat jūsų laukia žinia, kodėl STT pradėjo domėtis Vilniaus greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Savaitinėj 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę kalbama apie Vilniaus „Žalgirio“ ir Pauliaus Golubicko sąjungą, chaosu pasibaigusį Afrikos Tautų taurės finalą ir didelę sensaciją Mančesterio derbyje. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitės džiaugsmai 04:29 „Žalgiris“ ir Golubickas, o tada ir Kaunas 23:00 Kontrolinės, „Kauno Žalgiris“ ir „Sūduva“ 29:53 „Panevėžio“ intrigos ir „Hegelmann“ treneriukai 36:55 „TransINVEST“ judesiukas su strategu 38:28 Nesibaigiantis „Riterių“ pažadas 42:20 Telšiai. Šiauliai ir kitas Lietuvos futbolas 46:12 Lietuvos futbolininkai užsienyje 58:22 Skandalu pasibaigęs Afrikos čempionatas 1:26:10 Netikėtas Mančesterio derbio vaizdas 1:40:03 Konservatyvusis Arteta 1:48:32 „Liverpool“ ir vėl be pergalės 1:51:25 „Chelsea“ ir „Tottenham“ reikalai 1:55:25 Degantis Arbeloa, „Real“ ir kritę katalonai 2:03:20 Musialos sugrįžimas ir žvėris vardu „Bayern“ 2:08:55 Italijos futbolas ir mūsų Gino jame 2:16:35 Prancūzija, Škotija ir Rumšas Čempionų lygoje