Podcasts about vilniaus

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sienos su Lietuva uždarymą pavadino beprotiška afera. Lietuvos Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, tačiau palikti išimtis daliai keliaujančiųjų. Sprendimas priimtas po to, kai praėjusią savaitę Lietuvoje keturis kartus teko uždaryti oro uostus – dėl rūkalams gabenti naudojamų kontrabandinių balionų. Kiek apie šią situaciją diskutuojama Baltarusijos viešojoje erdvėje?Sveikatos ministerija svarsto idėją, kad, pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą, Ministrė sako, šiuo metu vertinama, kaip toks pakeitimas padėtų trumpinti eiles. Mieli klausytojai, ką jūs manote apie svarstymus, kad pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą?Artėjant mokinių rudens atostogoms, iš anksto keliones įsigijusios šeimos nerimauja dėl būsimų atostogų. Praeitą savaitę dėl iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų ir kelis kartus laikinai uždarytos oro erdvės buvo paveiktos dešimčių tūkstančių žmonių kelionės. Kelionių organizatoriai sako, kad dėl force majeure aplinkybių keleiviams kompensacijos nepriklauso, bet rūpyba jiems turi būti užtikrinta.Vilniaus oro uosto darbą trikdant kontrabandiniams balionams skrydžiai iš Vilniaus ar į Vilnių nukreipiami į Kauną, Palangą, Rygą ar Varšuvą. Šiaulių meras klausia, kodėl šiame sąraše nėra Šiaulių, kurie taip pat turi oro uostą? Jis savo facebooko profilyje parašė: drįstu priminti, jog yra ir Šiaulių oro uostas. Kodėl reikia skristi į Rygą? Pinigus būtų galima palikti Lietuvoje? Oro uostas yra Lietuvos valstybės turtas. Tai saugiausias Lietuvos oro uostas.Buvęs ambasadorius JAV, ES ambasadorius Rusijoje, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Vygaudas Ušackas sako, kad naujai formuojami JAV ir Baltarusijos santykiai yra mūsų realybė. Vašingtonas nemato Baltarusijos tik kaip dar vienos Rusijos gubernijos. Pasak jo, Lietuva su sąjungininkais gali ne tik užbaigti tranzitą į Kaliningradą, bet ir jį izoliuoti, nors Rusija labai liguistai ir emocionaliai reaguoja į bet kokius klausimus dėl Kaliningrado srities – ištraukia iš „Svarbaus pokalbio“.Ved. Rūta Kupetytė

Agrarinė miškininkystė - tai būdas derinti žemės ūkio ir miškininkystės veiklas. Medžių ir krūmų auginimas yra geras būdas įveiklinti apsunkintus arba netinkamus žemdirbystei plotus, sukurti palankesnes mikroklimato sąlygas. Tai ir kraštovaizdžio formavimas, ir pačiam žmogui jaukesnių erdvių kūrimas, bei ūkio gyvulių gyvenimo sąlygų gerinimas. Apie pirmąjį pavyzdinį agro miškininkystės projektą Lietuvoje pasakoja Vilniaus universiteto docentas dr. Ričardas Skorupskas.Joniškio rajone dešimtmetį veikiančioje pieno perdirbimo įmonėje „Žagarės pieninė“ produktai gaminami tik iš savo ūkyje melžiamų karvių pieno. Pieninės vadovas Arvydas Noreika sako, kad kai gali kontroliuoti žaliavos kokybę, gali garantuoti ir produkto kokybę.UŽSIENIS. Kinijoje įgyvendinamas „Didžiosios žaliosios sienos“ projektas atveria naujas ekonomines, biologines ir ūkininkavimui palankias perspektyvas. Dykumėjantys plotai apsodinami plačią lają turinčiais augalais, kurių pavėsyje patogu ganyti gyvulius.Ved. Kristina Toleikienė

Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės futbolo įvykius. Šįkart didžiausias dėmesys – „katastrofinei“ situacijai Vilniaus „Žalgirio“ klube, aiškėjantiems atsakymams A lygoje, lietuvių pasirodymas Europoje, nepadoriems rezultatams UEFA Čempionų lygoje, dominuojančiam Londono „Arsenal“, įsibėgėjančiam (?) „Manchester United“ ir nuo skardžio toliau krentančiam „Liverpool“. Žinoma, daug dėmesio skyrėme ir „El Clasico“ mūšiui bei Lamine‘o Yamalio liežuviui, Vokietijos, Italijos čempionatams bei stebinančio Edinburgo „Hearts“ sirgalių gestui Mariui Žaliūkui. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Karolio ūsai ir Mariaus gastrolės 02:44 „Katastrofinis“ Vilniaus „Žalgiris“ 27:20 Interviu su Mantu Kalniečiu 31:10 „Žalgirių“ mūšis ir bronzinė intriga 48:46 Iškritusi „Dainava“ 55:46 Lietuviai Europoje 1:00:53 Nepadorūs skirtumai ČL 1:11:37 „Arsenal“, MU pergalės ir „Liverpool“ duobė 1:42:03 „El Clasico“ ir Lamine‘o liežuvis 1:52:08 „Bayern“ diktatūra ir sutartis Kompany 1:55:16 KDB trauma ir „Juventus“ nuosmukis 2:03:02 „Mjällby“, „Hearts“ ir nepamirštamas M.Žaliūkas

Premjerė Inga Ruginienė nekomentuoja žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog į krašto apsaugos ministrus ketinama teikti dabartinio Susisiekimo ministerijos vadovo Juro Taminsko kandidatūrą. Ministrė pirmininkė sako turinti ne vieną kandidatą.Dėl kontrabandinių balionų antplūdžio ne kartą laikinai veiklą sustabdyti turėję Vilniaus ir Kauno oro uostai skaičiuoja patirtus nuostolius. Vien šį mėnesį jų daugiau kaip 81 tūkst. eurų. Svarstoma, ar tokia situacija neturės įtakos oro bendrovių veiklai Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Kokių pokyčių galime sulaukti?Jungtinės Valstijos ir Japonija pasirašė susitarimą dėl retųjų žemės mineralų tiekimo užtikrinimo. Susitarimo tikslas - bendradarbiauti rengiant bendrus projektus, identifikuoti tiekimo grandinės spragas. Vašingtonas ir Tokijas siekia sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, kuri kontroliuoja itin svarbių mineralų eksportą.Lietuvoje vėl kyla diskusijų dėl ugdymo rusų kalba bendrojo lavinimo mokyklose. Latvija ir Estija vykdo švietimo reformas – ten palaipsniui pereinama prie bendrinio ugdymo tik valstybine kalba. Nacionalinės švietimo agentūros duomenys rodo, kad mokinių, kurie mokosi rusų kalba, egzaminų rezultatai yra prastesni. Tuo metu tautinių mažumų mokyklos siūlo stiprinti lietuvių kalbos mokymą, tačiau sako, kad visiškas mokomosios rusų kalbos draudimas nėra išeitis.Ved. Darius Matas

Dėl kontrabandinių balionų antplūdžio ne kartą laikinai veiklą sustabdyti turėję Vilniaus ir Kauno oro uostai skaičiuoja patirtus nuostolius. Vien šį mėnesį jų daugiau kaip 81 tūkst. eurų. Apie juos plačiau ir kokie scenarijai galimi dėl aviakompanijų sprendimų atsakė Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė Inga Duglas.Ved. Darius Matas.

Dėl pasikartojančių kontrabandinių balionų įskridimų iš Baltarusijos, Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės punktai lieka uždaryti neribotam laikui. Išimtys bus taikomos diplomatams ir diplomatiniam paštui, taip pat iš Baltarusijos galės atvykti Lietuvos ir ES piliečiaiDiskusija su ekspertais. Ko reikia, kad balionus būtų galima numušti?Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 1 mln. eurų bendrovėms, kurios pasiūlytų, kaip apsaugoti Lietuvos oro erdvę nuo pastarąją savaitę keturiskart Vilniaus oro uosto darbą paralyžavusių oro balionų ir kitų skraidančių objektų.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pradėjo savo kelionę Japonijoje ir susitiko su šalies imperatoriumi. Tuo metu Amerikos ir Kinijos prekybos derybininkai pranešė apie pažangą derantis dėl galimo prekybos susitarimo, kas sumažino įtampą prieš Trampo susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Dzinpingu vėliau šią savaitę.Ved. Liepa Želnienė

Kontrabandos balionai iš Baltarusijos Lietuvoje toliau kelia sumaištį. Pastarąją savaitę net 4 kartus teko uždaryti Lietuvos oro erdvę. Sutrikdyta daugiau kaip 170 skrydžių. Paveiktos daugiau kaip 27 tūkst. žmonių kelionės. Reaguojant į susidariusią padėtį, šįryt surengtas Nacionalinės komisijos posėdis. Studijoje situaciją pakomentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Antrą naktį iš eilės į Lietuvą paleisti kontrabandiniai balionus ir vėl sutrikdę Vilniaus oro uosto darbą.Pokalbis su politologu Maksimu Milta apie Ukrainos ir Amerikos pokalbiuose dėl karo pabaigos vis iškylantį Donbaso klausimą. Kuo šis regionas Ukrainai svarbus?Diskusija apie siūlomą tvarką, kad medikai pacientus galėtų konsultuoti nuotoliu iš kito miesto ar iš kitos gydymo įstaigos. Taip sveikatos apsaugos ministerija tikisi palengvinti medikų paieškas regionuose.Ispanija pasišovė Europos Sąjungoje užbaigti laiko sukiojimo praktiką.Ved. Liuda Kudinova

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad nuo kitų metų rugpjūčio pirmam būstui reikės mažesnio – 10 procentų – pradinio įnašo. Tačiau ekonomistai ir rinkos ekspertai įspėja: mažesnis įnašas gali skatinti kainų augimą, o tikras būsto prieinamumas priklauso ir nuo būsto pasiūlos.Kauno apygardos teismas už mergaitės pagrobimą ir kitus nusikaltimus Gediminui Filipavičiui skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę.Rusijos kariniams orlaiviams pažeidus Lietuvos oro erdvę, ieškoma būdų kaip atgrasyti teroristinės valstybės provokacijas. Premjerė sako, kad kraštutiniu atveju įsibrovėliai galėtų būti numušti, užsienio reikalų ministras ragina NATO greičiau įgyvendinti rotacinę oro gynybą.Anot tarptautinės ataskaitos, Lietuva patenka tarp 10 labiausiai stresą keliančių šalių pradedantiesiems vairuotojams.Klaipėdoje surengtos ugniagesių gelbėtojų pratybos, kuriose jie treniravosi dirbti bei gelbėti žmones apgriuvusiuose pastatuose. Patirtimi su gelbėtojais dalinosi ir specialaus padalinio pareigūnai, dalyvavę tokiose gelbėjimo operacijose Turkijoje.Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje radus barokinio stiliaus freskų fragmentus, manoma, kad bažnyčia pradėta statyti 100mečiu anksčiau nei galvota.„Žalgirio“ futbolo klubas prabilo apie „katastrofišką“ finansinę situaciją.Ved. Agnė Skamarakaitė

Protestas pareikštas po to, kai Rusijos karinių pajėgų orlaiviai SU-30 ir IL-78 ketvirtadienio vakarą apie 700 metrų įskrido į Lietuvos teritoriją ties Kybartais ir joje išbuvo apie 18 sekundžių.Alytus - pirmuojasis miestas, kur dalis gyventojų atliekas meta į rakinamus konteinerius. Tokiu būdu siekiama, kad gyventojai rūšiuotų, o ateityje galėtų gauti atliekų surinkimo lengvatą. Ar reikėtų rakinamų konteinerių kituose Lietuvos miestuose?Lietuvoje kasmet registruojama keli šimtai seksualinio smurto atvejų. Psichologinę pagalba nukentėjusiems teikiančios organizacijos teigia, kad oficiali statistika neatitinka realios situacijos Lietuvoje, atvejų daugiau.Vilniaus Šeškinės bendruomenė nuogąstauja dėl turgelio likimo. Žmonės renka parašus, kad jis išliktų.Ved. Rūta Kupetytė

Sunkių darbų našta jauno žmogaus nesugniuždėJaunasis ūkininkas Benas Širiakovas sunkumų nepabūgo – augina javus, karves, ir mėsinius galvijus. Ir mato tokio mišraus ūkio pranašumus. Ne tik nelengvo darbo nevengia, bet ėmėsi ir atsakingai vadovauti Kelmės rajono ūkininkų sąjungai. Tik mamai Reginai neramu, kad sunkią naštą ūkyje sūnus užsikrovė ant savo jaunų pečių.Nė vienas trijų seniūnijos bendruomenių susibūrimas ar kitas renginys Prienų rajone, Veiveriuose, neįvyksta be aktyvaus seniūnijos dalyvavimo, paramos. Pasak seniūno Vaclovo Ramanausko, kitaip ir negali būti. Juk tai seniūnijos žmonės, o jų rūpesčiai ir džiaugsmai – bendri. Jam pritaria bendruomenės centro pirmininkė Daiva Venslovienė.Menininkė Žaneta Aidietytė iš Vilniaus tik po kurio laiko atsidūrė Dusetose, Zarasų rajone. Šios vietos ją siejo su vaikyste, jaukiais močiutės namais. Dar anuomet Žanetą pakerėjo jų grožis. Dabar dailininkė, keramikė, keturių vaikų mama nenustoja gėrėtis juos supančia gamta, vietos žmonėmis, net kasdieniai žemės darbai jai nepabosta.Ved. Regina Montvilienė

Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Ar kultūros bendruomenės protestai yra panašūs į Sąjūdį?Sakralinės architektūros paminklais garsėjančiuose Tytuvėnuose planuojama statyti naują turizmo ir neformaliojo kraštotyros švietimo centrą. Kodėl kilo toks poreikis, ar tai tikrai yra reikalingiausias objektas – pokalbis su Kelmės rajono meru Ildefonsu Petkevičiumi.Ar UNESCO literatūros miesto titulas padeda įveikti naujųjų medijų spaudimą ir sudominti skaitytojus? Šiandien Vilniuje patirtimi dalinsis trijų UNESCO literatūros miestų vadovai, o mes plačiau kalbamės, kaip gyvena Slovėnijos sostinė Liubliana.LRT KLASIKA kviečia klausytis pasakojimų ciklo, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Meilės krantų, čiulbančio kryžiaus ir daugybės kitų įspūdingų kūrinių autorius, skulptorius Gitenis Umbrasas po ilgų metų darbo šiandien pagaliau atidengia didžiausią savo kūrinį – Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo mozaiką.Ved. Jolanta Kryževičienė

Jau ketvirtadienį šalies istorijos mokytojai renkasi į konferenciją „Dveji metai su atnaujinta vidurinio ugdymo programa: iššūkiai, gairės ir pokyčiai“. Joje Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungai priklausantys mokytojai bei kviestiniai svečiai dalysis patyrimu, kas per dvejus metus pasikeitė istorijos ugdyme – nuo programų turinio iki mokinių pasiekimų vertinimo, o ir kurlink žygiuoja mūsų kaimynai, mokydami istorijos.Priminsime, kad prieš dvejus metus, baigus rengti istorijos programą, mokytojai nuogąstavo, esą vargiai bus įmanoma atsisakyti „kalimo“ ir pereiti nuo žiniomis grįsto istorijos mokymo prie mąstymo ir kompetencijų ugdymo, mat istorijos programos apimtis padidėjo apie triskart. Tuomet mokytojai, ištyrinėję 11-12-os klasių istorijos programą, kuri yra ir valstybinio brandos egzamino turinys, pastebėjo, kad, pagal naująją programą, moksleiviai turi išmokti apie 371 istorijos asmenybę, iškalti 629 sąvokas ir 245 istorinius įvykius. Palyginimui, ankstesnė istorijos baigiamųjų gimnazinių klasių išplėstinio kurso programa reikalavo mokėti tik apie 77 datas, 78 asmenybes ir įvykius bei 176 sąvokas.Taigi, kaip per dvejus metus mokytojams pavyko ugdyti mokinių probleminį mąstymą, analizuoti istorinius šaltinius, ruoštis egzaminams ir tuo pat metu įsisavinti milžinišką faktų kiekį?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Istorijos mokytojų ir edukatorių sąjungos pirmininkas Antanas Jonušas, Vilniaus krikščionių gimnazijos istorijos mokytojas Kornelijus Šleževičius ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį mergaičių lytinio brendimo pradžia paankstėjo net trimis mėnesiais. Kodėl organizmas „nusprendžia“ pradėti brendimą anksčiau nei turėtų – ir ką tai reiškia mūsų sveikatai? Apie tai naujajame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakoja Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja pediatrė, anatomė, antropologė Janina Tutkuvienė.

Mėnesio neišdirbusi Vyriausybė jau be dviejų ministrų. Premjerė iš pareigų atleido Krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę. Kivirčų kilo dėl gynybos biudžeto. Ruginienės teigimu, pasitikėjimą sugriovė Šakalienės melas. Tačiau postą paliekanti ministrė toliau kartoja, kad prieš kurį laiką gynybai buvo ketinama skirti mažiau nei įsipareigot.Pasikartojus situacijai dėl kontrabandinių balionų, Lietuva žada visiškai uždaryti sieną su Baltarusija.Po Jungtinių Valstijų Valstybės sekretoriaus Marko Rubijo ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbio netrukus abi pusės paskelbė, kad dvišalis prezidentų susitikimas Budapešte atšaukiamas. Tiesa, Rusija dabar jau tvirtina, kad pasirengimas Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimui tęsiasi.Pajūryje tęsiasi Karinių jūrų pajėgų pratybos ,,Audros smūgis". Pratybų metu Melnragės paplūdimyje įrengti gynybiniai įtvirtinimai, kurie sulaukė ir dalies visuomenės pasipiktinimo bei pašaipų, tačiau kariškiai atkerta, esą dalis internetinių ekspertų siekia kurstyti visuomenės baimę bei didinti nepasitikėjimą šalies kariuomene.Vilniaus apskrities policija per kratas aptiko apie 75 tūkst. įvairių šalių operatorių SIM kortelių, apie 100 kompiuterių ir sulaikė du įtariamuosius. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Bogdanas Milevskij LRT Radijui sako, kad sukčiai laikėsi konspiracijos, o liepą pradėtas tyrimas bus ilgas, nes teks išsiaiškinti, kam konkrečiai buvo naudota vadinamoji botų ferma.Vilniuje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai lankėsi pas gyventojus ir ragino įsirengti dūmų detektorius. Šių akcijų tikslas – mažinti per šildymo sezoną kylančių gaisrų skaičių bei šviesti gyventojus gaisrinės saugos klausimais.Vakar UEFA čempionų lygos rungtynės sirgaliams padovanojo ypač daug įvarčių - vienos baigėsi rezultatu 6:1, kitos 7:2, o dar kelios 6:2 ir 4:2. Ta proga LRT RADIJAS pristato Lietuvos futbolininkų sąrašą, kurie kažkada yra žaidę stipriausiame Europos futbolo turnyre.Ved. Liepa Želnienė

Dėl cigarečių kontrabandai iš Baltarusijos naudojamų meteorologinių balionų anksčiau uždarytas Vilniaus oro uostas atnaujino darbą.Europos Sąjungos valstybės pirmadienį susitarė iki 2027 m. pabaigos palaipsniui nutraukti dar likusį dujų importą iš Rusijos. EP siūlo atsisakyti ir naftos produktų.Rudenį nukritę lapai skaičiuojami tonomis. Atliekų tvarkytojai negali jų greitai surinkti. Kaip juos tvarkyti ir kur panaudoti?Po vagystės Luvre, kuomet iš muziejaus buvo pavogti vertingi juvelyriniai dirbiniai, imta kelti klausimus apie muziejinių vertybių apsaugą Lietuvoje. Kaip jos saugomos ir kiek kultūros paveldo vertybių yra dingę Lietuvoje?Ved. Rūta Kupetytė

Prienų rajono ūkininkas Mindaugas Kėvalas turi vieną gausiausių šalyje sunkiųjų arklių veislės bandą. Dalį jų pardavus, dabar ūkyje yra 87 arkliai. Pasak ūkininko, dabar prastas metas auginti arklius – žymiai mažiau jų perka italai, pagrindiniai šios veislės arklių pirkėjai. Jei situacija pasikeistų, Lietuvos sunkiųjų arklių žymiai padaugėtų.Šilalės rajone, Laukuvoje, įsikūrusi asociacija „Laukuviečiai“ organizavo nemažai naudingų veiklų kaimo žmonėms. Asociacijos pirmininko pavaduotoja Reda Knystautienė, kuri yra ir projektų vadovė, pastebi: bendraudami 15 metų suprato, kad kaime gyvenantiems žmonėms ypač aktualios su sveikata susijusios problemos. Tad pirko įvairius įrengimus sveikatai stiprinti, įsigijo autobusiuką žmonėms su negalia vežti.Verslas kaime. Vilniečiai Lina ir Giedrius Bertuliai Molėtų rajone, Gaveikių kaime, pradėjo kurtis nuo šiltnamio be durų. Pomidorai užaugo, o patys šeimininkai pagalvojo, kad čia verta ne tik savaitgaliais pailsėti, bet ir pastatyti namą. Taip ir padarė. Ir keramikos verslą iš Vilniaus į kaimą perkėlė. Dabar sutartinai darbuojasi: vienas lipdo įvairius dirbinius, o kitas glazūruoja.Ved. Regina Montvilienė

Kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos skraidinantys meteorologiniai balionai vėl nutraukė Vilniaus oro uosto darbą.Su prezidentu susitikusi premjerė Inga Ruginienė pranešė, kad nepasitiki Krašto apsaugos ministre ir teikia Dovilės Šakalienės atstatydinimą.Baltieji rūmai paskelbė, kad Trumpo ir Putino susitikimas atšauktas.Šiąnakt Rusija surengė masinę oro ataką Kyjive.Gyvybės langelyje Šiauliuose rasta palikta 4 dienų naujagimė.Ved. Andrius Kavaliauskas

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kalavijas – vienas paslaptingiausių istorijos objektų. Jis buvo ginklas, valdžios simbolis ir meistrystės įrodymas, o šiandien tampa mokslo tyrimo šaltiniu. Vilniaus universitete apgintoje disertacijoje archeologas, daktaras Andrius Janionis išsamiai ištyrė Lietuvoje rastus V–XV a. kalavijus, pasitelkdamas modernius metodus. Ką kalavijai gali papasakoti apie mūsų praeitį, technologijas ir visuomenę – apie tai kalbamės su tyrimo autoriumi.Ar jūs irgi iš tų žmonių, kurie vos tik išgirdę prašymą padėti, automatiškai sako „taip“ – net jei neturite nei laiko, nei jėgų? Ugdymo ekspertas Gediminas Anužis sako: dažnai taip elgiamės ne dėl gerumo, o iš baimės nepatikti. Tačiau, pasak jo, pasakyti „ne“ gali būti ne tik sveika, bet ir naudinga santykiams – nes žmonės labiau pasitiki tais, kurie turi aiškias ribas.Danijos vyriausybė siekia uždrausti jaunesniems nei 15 metų amžiaus vaikams naudotis socialiniais tinklais. Draudimas galiotų virtinei socialinių tinklų. Tačiau tėvams būtų suteikta galimybę leisti savo vaikams naudotis socialiniais tinklais jau nuo 13 metų. Kitos šalys taip pat svarsto socialinių tinklų ribojimus.Lietuvoje yra daug meninių projektų, leidžiančių žmonėms su negalia būti scenoje. Vis dėlto galimybės tapti profesionaliais teatro kūrėjais Lietuvoje jie kol kas neturi. Kaip atrodo teatro scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, aiškinasi Gabrielė Žemaitytė.

Kad „Siri“ ar „Alexa“ ir kitos šiuolaikinės technologijos, dirbtinis intelektas prabiltų lietuviškai – reikia mūsų balsų. Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių kalbos institutas kuria lietuvių kalbos garsyną „Liepa-3“ ir kviečia prisijungti kiekvieną, kam rūpi lietuvių kalbos ateitis technologijų pasaulyje.Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi vaizdais iš Lietuvos kelių – juose užfiksuoti partrenkti, žuvę ar sužeisti laukiniai gyvūnai. Ar iš tiesų daugėja sužeistų gyvūnų ir kur jie keliauja?

Lietuva savo chorais pradėjo garsėti ko gero nuo pirmosios Dainų šventės, kai bažnyčiose susibūrusiems choreliams dainas kūrė žymiausi to meto mūsų kompozitoriai. Sovietmetis nutraukė bažnyčios chorų profesionalumo galimybes, tačiau atkurtos nepriklausomybės pirmaisiais metais ne tik katedrų, bet ir kai kurių parapijų kunigų dėka, chorų kryptis pasikeitė – iš pasaulio į bažnyčią, o iš jos, kaip tai nutiko chorui „Langas“, nukeliauti iki Vatikano ir giedoti per mišias pačioje Šv. Petro bazilikoje, ir dar ypatingiausia - Šventųjų metų – proga, be kita ko, pritariant popiežiaus vargonininkui. Apie tai pasakoja choro „Langas“ prezidentė Sandra Brazis ir iš ilgametės choro vadovės Ritos Kraucevičiūtės choro vairą perėmęs Gabrielius Gaidamavičius.1995 m. pakviestas giedoti į naujai pašventintą Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią, šis choras tapo neatskiriama ir labai reikšminga parapijos kasdienybės ir švenčių dalimi.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Jungtinių valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad penktadienį Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime Volodymyrui Zelenskiui pasakė sudaryti susitarimą su Rusija, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, teigdamas, kad abi pusės turėtų „paskelbti pergalę“ ir nutraukti kraujo praliejimą.Organizacija „Gelbėkit vaikus“ kartu su menininke Agne Kišonaite pristato meninę instaliaciją „Paauglystė“. 12 figūrų pasakoja jautrias vaikų istorijas ir kviečia suaugusiuosius atkreipti dėmesį į paauglių emocijų pasaulį.Jau šią žiemą automagistralėje tarp Vilniaus ir Kauno vairuotojai veikiausiai galės važiuoti greičiau – 130 vietoje 110 km/val. „Via Lietuva“ sako, kad tam šiuo metu atliekami reikalingi darbai.

Spalio 18 d. prasideda festivalis „Gaida“.Spalio 18 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – antroji sezono premjera. Tai režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus machine“, kuriame dekonstruojamas Dedalo ir Ikaro mitas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje aptikta XVII sieninė tapyba.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nepalaužiami ir nesunaikinami: Antrojo pasaulinio karo literatūrinė ir istorinė atmintis“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Ved. Donatas Šukelis

Po pustrečių metų mokyklas pasiekusių vadovėlių, parašytų pagal atnaujintas mokyklines programas, kokybė verčia griebtis už galvos ir dalį mokytojų, ir mokinių, ir jų tėvų. Mokytojai, tėvai ir net mokiniai skaičiuoja klaidingai suformuluotus uždavinius, vardija faktines ir metodologines klaidas, nurodo netikslius apibrėžimus. Dalis temų, anot vadovėlių kritikų, pateiktos nenuosekliai, praleisti svarbūs pereinamieji žingsniai, stinga formulių, reikalingų temai suprasti ir išspręsti uždavinių, o ir kai kurios vadovėliuose pateiktos temos esą nekoreliuoja su pačia naująja programa.Pedagogai, dirbantys pamokose su naujaisiais vadovėliais, socialiniuose tinkluose nurodo aptikę vos keliasdešimtyje puslapių dešimtis klaidų, kiti gi net siūlo sukurti naujųjų vadovėlių klaidų banką. Tokie pavyzdžiai kelia klausimų: ar šios mokymo(si) priemonės buvo recenzuotos, kaip jos galėjo būti patvirtintos ir įrašytos Nacionalinės švietimo agentūros atstovų į vadinamą Vadovėlių duomenų bazę (kuri ne tik užtikrina, o ir leidžia mokykloms įsigyti naujus vadovėlius kaip esą kokybiškus)?Aiškinantis situaciją aiškėja tai, kad remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių vertinimo tvarkos aprašo“, už vadovėlio turinio kokybę formaliai atsakinga leidykla. Tačiau tame pačiame dokumente nurodoma, kad vadovėlius turėtų recenzuoti ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) arba jos paskirti vertintojai. Realybėje šis mechanizmas, anot mokytojų, dažnai neveikia: leidėjai patys samdo recenzentus, kurie neretai yra to paties vadovėlio autoriaus ar jų kolektyvo artimi bičiuliai ar bendrakursiai, o NŠA, girdi, vadovėlių kokybę vertinanti fragmentiškai.Ši teisinė prieštara, kai neaišku, kas iš tiesų atsakingas už vadovėlių turinį, kritikų žodžiais, ir lemia nekokybę. Mokytojai taip pat įspėja, kad ši situacija ne tik menkina švietimo reformos idėją, bet ir tiesiogiai veikia mokinių pasiekimus – mat pagrindinis mokymosi šaltinis yra nepatikimas, klaidinantis.Kokios išeitys?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja dr. Simonas Šabanovas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tomo Martišauskio paroda „Iš visos širdies“. Joje susiduria levituojančios skulptūros ir gatvės salos, širdies atliejos ir kiaurai skrodžiantys spindulių pro debesis atspindžiai. O per visą salę nuo grindų iki lubų banguoja medinis turėklas – tikrai titaniško mastelio riboženklis. Kaip atsiranda inžinieriškos ir kartu stebuklingai ore sklendžiančios skulptūros? Kaip erdvės valdymas ir projektavimas sujungia meną ir gatvę?Ved. Laima Kreivytė

Latvija vėl paskelbė reikalavimą išvykti šimtams Rusijos piliečių, nes jie nelaikė arba neišlaikė latvių kalbos patikrinimo. Leidimai gyventi naikinami ir dešimtmečius Latvijoje gyvenantiems žmonėms, atimamos socialinės išmokos. Lietuvoje taip pat yra raginančių elgtis panašiai, nors situacija mūsų šalyje gerokai skiriasi nuo kaimynų. Seime skinasi kelią reikalavimas mokėti kalbą bent penkerius metus čia gyvenantiems žmonėms.Ar reikia iš šalies išsiųsti gyventojus, nemokančius lietuviškai?Laidą veda šnekamosios lietuvių kalbos klubo iniciatorė Lina Blažytė,Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, Latvijos lietuvis Kęstutis Isakas, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog abu tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių ar gyvenimo aplinkybių, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, yra išsiskyrę, ar apskritai nebuvo susituokę – jų pareiga užtikrinti vaiko poreikius išlieka tokia pati. Idealiu atveju, visi klausimai dėl vaiko turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu. Tačiau gyvenimiška praktika liudija, kad susitarti ne visuomet lengva, ypač kai kalba pakrypsta apie finansinius klausimus. Viena opiausių temų – vaiko išlaikymo dydis. Koks jis gali ir turi būti , tai griežto reglamento ar susitarimo reiklas, kada ir kodėl galima prašyti padidinti arba sumažinti išlaikymą vaikui? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.Kasmet, trečiąjį spalio mėnesio trečiadienį, minime Tarptautinę mediacijos dieną, o šiemet ir teisminės mediacijos Lietuvoje 20-metį. Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta mediacijos konsultacijos ir kitos iniciatyvos, skatinančios taikaus dialogo svarbą. Apie mediaciją pokalbyje su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Ved. Artūras Matusas

„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje kviečia patirti ne tik visame pasaulyje puikiai pažįstamus desertus, bet ir atrasti lietuviškos gastronominės kultūros akcentus. Apie Astos kepyklą ir lietuviškas grybavimo tradicijas rašo „Michelin“ gidas, o pati Asta teigia, jog šiais laikais mėgaudamiesi maistu neatsižvelgiame į sezoniškumą, nes viską galime gauti čia ir dabar, tačiau, jos nuomone, prisitaikyti prie natūralaus gamtos ciklo maisto atžvilgiu yra didelis žavesys.Pokalbis su desertų kūrėja, gastronomijos entuziaste, kepyklos „Desertų klubas“ įkūrėja Asta Petrus.Ved. Ignas Klėjus.

Medikai prognozuoja, jog iki 2050-ųjų dėl nepagydomų ligų gali mirti apie 50 milijonų žmonių. Pagrindinė to priežastis – netinkamas antibiotikų vartojimas.Rubrikoje "Auga ir balkone" pasakojama, ką būtinai reikia išsiaiškinti prieš įrengiant balkone sodą ar daržą, ir kodėl ne visos idėjos gali būti įgyvendintos.Net 15 Vilniaus ir Kauno restoranų sulaukė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įspėjimų dėl neįgaliųjų diskriminacijos. Ar visi restoranai gali techniškai pritaikyti įrengimus neįgaliesiems?Lietuvoje tęsiantis mobilizacijos pratyboms "Vyčio skliautas" kai kurių parduotuvių lankytojai prie prekybos centrų gali matyti parduotuves saugančius šaulius.Ved. Liuda Kudinova

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas penktadienį antisemitizmu pavadino „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio komentarus apie jį. Įraše feisbuke R. Žemaitaitis spekuliavo A. Gelūno žydiška kilme ir kaltino jį perversmo valstybėje vykdymu.Nobelio taikos premija paskirta Venesuelos opozicijos lyderei Marijai Korinai Machado už kovą dėl demokratijos šioje skurdžioje ir susiskaldžiusioje šalyje.Vakar socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė nuotrauka, kurioje matyti, kad Vilniaus Šeškinės aikštėje nusidriekė eilė prie palapinės, kurioje, kaip teigiama, prekiaujama propagandiniais rusiškais leidiniais. Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius sako, jog dalyje tokių leidinių jau anksčiau buvo aptikta draudžiamų simbolių.Donaldas Trumpas pasiūlė pašalinti Ispaniją iš NATO, nes ji neva nevykdo jo reikalavimo didinti išlaidas gynybai. Kokios reakcijos Ispanijoje?Lietuvos savivaldybės su Krašto apsaugos ministerija pasirašė memorandumą kaip kompensuoti savivaldybėms už jų teritorijose veikiančius ar planuojamus karinius poligonus.Nauja mokslininkų ekspedicija nustatė, kad pastaraisiais metais Šveicarijos Alpėse esančio ledyno Gri paviršius nutirpo apie šešis metrus. Pasak specialistų, tai neįtikėtinas skaičius, keliantis nerimą. Jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils, mokslininkai sako, kad didžioji dalis ledynų gali ištirpti per mažiau nei šimtmetį ir tai paveiks milijonų žmonių gyvenimą.Dviem pergalėmis Eurolygos turnyrą prieš praėjusio sezono finalininkus pradėję Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien bandys šią seriją pratęsti Vokietijoje rungtynėse su Miuncheno „Bayern“ komanda.Ved. Liepa Želnienė

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje  Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support 

Prasidėjo 19-asis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Jis truks iki spalio 26-os dienos Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus kino teatruose, šalies bibliotekose, internete ir net įkalinimo įstaigose.Oro uostų darbą vis dažniau sutrikdo netoliese pastebėti dronai ar kontrabandininkų paleisti meteorologiniai balionai. Dėl saugumo laikinai stabdyti skrydžius ar orlaivius nukreipti į kitus oro uostus tenka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Kas atlygins keleiviams už sujauktas atostogas?Tyrimai rodo, kad 93 procentai Lietuvos jaunuolių susiduria su emociniais sunkumais. „Vaikų linija“ kartu su LRT tęsia kampaniją „Sunkios mintys“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į vaikų ir paauglių emocinius sunkumus bei surinkti lėšų, kad pagalbos linija galėtų ir toliau užtikrinti nuolatinę emocinę paramą kiekvienam jaunam žmogui.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o Vilkyčiuose, Šilutės rajone įsikūręs kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Meistras savo kūryboje jungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Vilniuje šią savaitę vyksta pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas tarptautinis vaiko teisių ekspertų iš viso pasaulio kongresas. Jame daugiau nei 1000 dalyvių aptaria smurto prieš vaikus, išnaudojimo, psichikos sveikatos, skaitmeninio saugumo ir kitus klausimus.„Aktualaus klausimo“ rubrikoje apie klaipėdiečius pašiurpinusį savaitgalį, kai atsitrenkę į pastatus žuvo šimtai paukščių. Ornitologo klausime, kodėl tokios nelaimės nutinka ir kaip paukščiams padėti?„LRT ieško sprendimų“ pasakojimas apie apyrankę, kuri padeda klube, bare ar kitame renginyje aptikti į gėrimą įbertus narkotikus.Aktualus pokalbis apie valstybės institucijų vadovų atlyginimus. Vidaus reikalų ministerijai paskelbus konkursą užimti Migracijos departamento vadovo pareigas, socialiniuose tinkluose kilo diskusijos, ar 2000 eurų atlyginimas pakankamas tokias pareigas užimančiam žmogui. Ar valstybė, siūlydama tokias algas, gali rasti tinkamų kandidatų?Vilniuje rengiamos gyventojų evakuacijos pratybos. Kaip, kokiais būdais ir kur iš Vilniaus ekstremaliu atveju gali būti evakuojami žmonės.Ved. Liuda Kudinova

Psichikos sveikatos srityje dirbantys mokslininkai vis dažniau susiduria su vadinamomis „ekologinėms“ emocijomis. Tyrimai rodo, kad įvairiose pasaulio šalyse žmonės jaučia nerimą, liūdesį, baimę, sielvartą, pyktį ir kaltę būtent dėl neigiamų mūsų veiklos sukeltų pokyčių aplinkoje. Psichologai taip pat pastebi, kad tam tikros žmonių grupės šias emocijas gali išgyventi stipriau. Tarp jų – aplinkosaugos ir klimato krizės srityse veikiantys mokslininkai, ekspertai ir visuomenininkai.Švedų žurnalistas ir režisierius Nathanas Grossmanas sugalvojo tai patikrinti neįprastu būdu: jis pakvietė septynis klimato tyrėjus į grupinę terapiją su psichoterapeutu ir viską nufilmavo.„Drąsus eksperimentas, bet labai prasmingas“ – apibendrina aplinkos psichologė Dovilė Šorytė, nes paprastai tokios sesijos nevyksta prieš kino kamerą. Pasak jos, emocijos, kurios atsiskleidžia dokumentiniame filme „Klimato terapija“, jai atpažįstamos. Filmą galima pamatyti rytoj prasidedančiame festivalyje „Nepatogus kinas“.Apie tai, ką reiškia daugybę metų tyrinėti klimato krizę ir kas padeda išgyventi sudėtingas emocijas laidoje pasakoja Vilniaus universiteto tyrėjai Justas Kažys ir Justinas Kilpys.Autorė – Vaida Pilibaitytė

„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstybės kontrolierius, šiuo metu partnerystės profesorius Vilniaus universitete dr. Arūnas Dulkys.Ved. Ignas Klėjus.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Virš dviejų valandų šios savaitės epizode kalbama apie Vilniaus „Žalgirio“ direktoriaus rinkimų subtilybes, A lygos reikalus ir daug aistrų sukėlusį tvarkaraštį, dalijami bilietai į Lietuvos rinktinės rungtynes bei tradiciškai aptariami Čempionų lygos ir didžiųjų Europos futbolo lygų reikalai. Laidos vedėjai – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitės apžvalga ir Karolio vizitas į „Chelsea“ namų stadioną 06:50 Lietuvos rinktinės mūšiai su Suomija ir Lenkija 21:12 Vilniaus „Žalgirio“ direktoriaus rinkimai ir atmestas kandidatas 29:03 Vilniaus „Žalgirio“ pergalė prieš „Sūduvą“ 30:03 „Žalgirio“ fuksas Telšiuose 32:00 „TransINVEST“ grįžta į A lygą 34:45 Kauno derbis ir pratrūkęs Andrius Skerla 44:17 „Kauno Žalgirio“ dominavimas Alytuje 46:18 „Riteriai“ – „Sūduva“ 46:50 Šeši įvarčiai Aukštaitijos derbyje 51:16 Naujas A lygos čempionas ir lietuvių darbai užsienyje 53:09 Gvido situacija Turine 59:50 Čempionų lygos batalijos 1:06:33 Europos lygos stebuklai 1:07:53 Konferencijų lyga 1:10:19 „Liverpool“ vargai 1:12:24 Naujas lyderis „Arsenal“ 1:28:08 „Tottenham Hotspur“ pergalė prieš „Leeds United“ 1:29:18 Puikus „Bournemouth“ 1:30:58 „Manchester City“ ir Haalandas 1:33:45 Nutrūkusi „Crystal Palace“ serija 1:36:10 Solidi „Manchester United“ sėkmė 1:41:08 Pasaulį juokinantis Postecoglou 1:41:39 „Barcelona“ nokautas Ispanijoje 1:45:18 „Real“ ir Vinicius Junioras 1:47:20 Be pergalės likęs „Atletico“ 1:50:05 „Bayern“ dominavimas, Kane‘o trauma ir „Bundesliga“ reikalai 1:57:32  „Serie A“ reikalai ir „Milan“ akistata su „Juventus“ 2:03:10 PSG įstrigo Prancūzijoje  

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš Jungtinių Tautų tribūnos pareiškė, kad klimato kaita yra "didžiausia visų laikų apgavystė". Ką JAV prezidentui atsako Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto lektorius Justinas Kilpys.Rugsėjo 30 d. minima Tarptautinė vertėjų diena, per ją teikiama Šv. Jeronimo premija. Šiemet už užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą ji skiriama Tomai Gudelytei, o už lietuvių literatūros vertimus įvertinamas Adriano Cerri.Kaip žinią apie jų vaikui nustatytą disleksiją priimti tėvams? Kuo padėti gali specialistai? Pasakoja logopedė Lina Narkevičienė ir mama, viena iš Lietuvos disleksijos asociacijos steigėjų Agnė Liucilė Grickevičė.Kupiškio rajone Gindvilių kaime susikūrusi bendruomenė moka ir kartu švęsti, ir rūpinasi, kad visas kaimas atrodytų tvarkingai. Tiesa, bendruomenės pirmininkė Vilma Talačkienė sako, kad išlaikyti bendruomenę vis sunkiau, kai kuriuose kaimuose jų visai nelieka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas vyksta mūsų smegenyse ir mintyse, kai priimame sprendimą, galbūt kažkas lieka už mūsų suvokimo ribų? Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta ne tik mūsų kasdienio gyvenimo įvykiai, kuriems iš pirmo žvilgsnio įtakos padaryti negalime. Taip skriedami per savo gyvenimą retai susimąstome, kaip vienas ar kitas mūsų dienos sprendimas buvo priimtas – ar tai darome savo laisva valia, o gal tikime, jog viskas iš anksto yra nulemta likimo. Filosofai ir neuromokslininkai jau seniai bando atsakyti į klausimus, kas lemia mūsų sprendimus ir kas vyksta jų metų mūsų galvose. Ar egzistuoja laisva valia ir sąmoningas sprendimas? Vienas tyrėjų – filosofas, Vilniaus univeristeto doc. Paulius Rimkevičius.Ved. Ignas Klėjus.

Populiarėja maudynės šaltame, o kartais ir lediniame, vandenyje. Kaip tai veikia smegenis, savijautą ir emocijas?Radijo dokumentikoje bus galima išgirsti unikalius džiunglių garsus, sužinoti, kuo ypatingi tokie nedideli šaltakraujai gyvūnai, kaip, pvz., varlės, ir su kokiais iššūkiais susiduria jos ir žmonės džiunglėse.2006 metais sudegusi garsioji Juknaičių sanatorija kyla kaip feniksas iš pelenų, tačiau, norint statyti viešbutį, sanatorijos entuziastams gali tekti bylinėtis su jau mirusiu žmogumi, kuriam patikėta valdyti valstybės žemę. Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Moldovoje vyksta parlamento rinkimai, kurie gali nulemti, į kurią pusę pasuks ši valstybė – labiau į Vakarus ar į Rytus. Apklausos rodo, kad kova bus įtempta ir proeuropietiškiems valdantiesiems rimtą iššūkį meta prorusiškos jėgos.Pasaulinės širdies dienos išvakarėse vilniečiai šiandien kviečiami nemokamai pasimatuoti cholesterolio, gliukozės kiekį, kraujo spaudimą, pasikonsultuoti su specialistais. Būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje ir miršta daugiausia žmonių.Ved. Edvardas Kubilius

Protestuodami prieš valdžios požiūrį į kultūrą iš pareigų pasitraukė prie Kultūros ministerijos veikiančios Literatūros tarybos nariai, Vilniaus knygų mugės organizatoriai pranešė renginyje nepageidaujantys prezidento globos ir premjerės bei kultūros ministro kalbų.Ko kultūrininkai imsis toliau?Vilniaus rajono valdžia atsisakė atimti garbės piliečio vardą iš kunigo, kurį pati bažnyčia nubaudė už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Nebus keičiami ir trijų, kardinolo Gulbinovičiaus vardą turinčių rajono gatvių pavadinimai. Lenkų rinkimų akcijos Krikščioniškųjų šeimų sąjungos balsais nulemtas sprendimas pribloškė į piketą prie rajono savivaldybės susirinkusius žmogaus teisių gynėjus.Vasaros pabaigoje Zarasuose pastatyta Mykolo Saukos skulptūra – nuoga vyresnio amžiaus moteris – sukėlė intensyvias diskusijas dėl savo tinkamumo ir vietos. Dar prieš atidengiant ją bandyta du kartus apgadinti. Pokalbis Zarasuose su vietos bendruomene apie tai, kaip jie sugyvena su skulptūra ir koks jos vaidmuo viešojoje erdvėje?Europos futbolą prižiūrinti organizacija UEFA ruošiasi balsuoti, ar reikia suspenduoti Izraelio rinktinę ir uždrausti jai žaisti tarptautiniuose turnyruose.Pėsčiųjų ir dviratininkų bendruomenės susivienijo į akciją “Vilnius - ne tik automobiliams".Ved. Agnė Skamarakaitė

Beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų pritartų, kad matematikos brandos egzaminas stojant į aukštąsias mokyklas nebebūtų privalomas. Švietimo ministrė žada, kad jau kitąmet egzaminų tvarka šiek tiek keisis.Vilniaus savivaldybė pinigais, viešojo transporto bilietais ir kvietimais apsilankyti kino teatre ar baseine vilioja į sostinę atvykusius kitų miestų gyventojus deklaruoti čia gyvenamąją vietą. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pavyks Vilniui tokiais būdais pagausinti vilniečių?Šiais mokslo metais kiekviena mokykla turi nusistatyti telefonų naudojimo tvarką ir atsiskaityti Švietimo ministerijai. Skaičiuojama, kad paaugliai kasdien telefonuose praleidžia po penkias valandas. O juos atėmus, randa pakaitalą.Eilėje gauti socialinį būstą pastebima vis daugiau jaunų darbingo amžiaus žmonių, šeimų su vaikais. O iš viso Lietuvoje socialinio būsto laukia apie 19 tūkstančių žmonių. Kodėl auga socialinio būsto poreikis ir ar išties jauniems žmonėms, šeimoms su vaikais vis sunkiau įpirkti būstą?Zarasuose šiemet pastatyta daug diskusijų sukėlusi Mykolo Saukos skulptūra. Kaip zarasiškiai sugyvena su ja, ir koks meno kūrinio vaidmuo viešojoje erdvėje?Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Debiutinis Lauros ir Jonės epizodas skirtas aptarti pinigams santykiuose ir tam, kaip jie formuoja poros dinamiką net tada, kai atrodo, jog svarbiausia yra jausmai. Tai pokalbis apie pasirinkimus ir jų prasmę. Kodėl vieni renkasi kaupti, o kiti leidžia. Kodėl daliai žmonių finansinis saugumas tampa didžiausia laisvės forma, o kitiems finansinė laisvė yra vienintelė sąlyga jaustis saugiai. Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Kuo svarbus ryšys tarp universiteto ir jį baigusių studentų? Vilniaus universitetas jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater, atnaujinti ryšius bei dalyvauti Alumnų festivalyje. Tokius susitikimus nuolat organizuoja ir Kauno technologijos universitetas.Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ pradeda antrąjį savo gyvavimo ciklą ir siekia supažindinti vaikus su knyga nuo pirmųjų dienų ir padėti tėvams atrasti skaitymo džiaugsmą bei naudą.Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12-a mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Prieš kelias dienas Šiauliuose pristatytas pretendentas į Lietuvos rekordą – įspūdingo dydžio pašto ženklas. Jį Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė skiria kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Rugsėjo 23-ąją minima Tarptautinė gestų kalbų diena. Kokia lietuvių gestų kalbos specifika? Pokalbis šia tema su gestotyrininku Mantrimu Danieliumi.Kelionių vadovais Turkijoje dirbę lietuviai Aušrinė Šėmienė ir Justinas Simanavičius savo asmenines patirtis sudėjo į romaną „Virš abiejų pasaulių“.Užsimojo keisti stereotipus apie socialinio būsto gyventojus - Vilniuje prasideda socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“, kurios pirmasis etapas kvies vilniečius pažvelgti į socialinio būsto gyventojus be išankstinių nuostatų. Pokalbyje dalyvauja savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė ir LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida StrazdaVed. Agnė Skamarakaitė

JAV prezidentas pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę.Lietuva minia 150 kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį.Į LRT Girdi kreipėsi klausytojas Rimantas, teigdamas, kad prie Santaros klinikų Vilniuje trūksta galimybės atvežus ligonį trumpam sustoti ir jį saugiai bei nemokamai išleisti. Pasak Rimanto, analogiška padėtis buvo ir Vilniaus oro uoste, vėliau atsirado galimybė trumpam nemokamai sustoti parkavimo aikštelėje ir išleisti keleivius.„Nemuno aušros“ lyderis R.Žemaitaitis, kuris šiuo metu kaunasi dėl įtakos Aplinkos ministerijai, pats turi interesų aplinkos sektoriuje. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Žemaitaičio kartu su broliu valdomas autoservisas yra laimėjęs Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos konkursą.Nepalą šį mėnesį sukrėtė didžiausi per bene 20 metų smurtiniai neramumai, pasibaigę daugybės žmonių žūtimi ir valdžios perversmu. Nors protestus kurstė įsisenėjusios ekonominės problemos, nemažą vaidmenį juose suvaidino socialiniai tinklai.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, o vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį.Ved. Liuda Kudinova

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateikė Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą tęsti energetikos ministro darbą naujoje Vyriausybėje, o Aplinkos ir Kultūros ministerijoms vadovauti siūlomi Kastytis Žuromskas ir Ignotas Adomavičius. K. Žuromskas šiuo metu yra aplinkos viceministras, o I. Adomavičius dirba Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėju.Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje paskelbė nuosprendžius kaltinamiesiems. Skirta baudų, dalis paskelbti recidyvistais. Kai kurie nuteisti nuo kelių mėnesių laisvės apribojimo iki kelių metų kalėjimo lygtinai. Dalis kaltinamųjų atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.Disko metikas Mykolas Alekna tapo pasaulio vicečempionu. Laidoje pokalbis su Mykolo tėvu, olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna.Sukanka 150-imt metų, kai gimė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugelio jis yra laikomas žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku, žinomu ir už šalies ribų. Šiomis dienomis Čiurlioniui prisiminti numatyta per du šimtus renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, kuris gali sukelti mažakraujystę. Vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį. Gydytojai tikina, kad būna atvejų, kai organizmas geležies neįsisavina.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kas nutinka, kai labai ilgą laiką vartojame itin stiprius nuskausminamuosius ir kaip keičiasi gyvenimo kokybė jų atsisakius. Atsakymo į šį klausimą ieškojo visai neseniai disertaciją „Detoksikacijos įtaka gyvenimo kokybei lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, ilgą laiką vartojantiems receptinius opioidus” apsigynusi Gabiją Laubner Sakalauskienė, kurią, matyt, ne vienas klausytojas pažįsta kaip Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro gydytoją.Laidos viešnia – kino kūrėja Giedrė Žickytė. Kalbėsimės apie jos naują filmą „Irena“ – neeilinę asmenybę, teatrologę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Kaip atpažinti, kad Jumis domisi priešiškos žvalgybos tarnybos? Valstybės saugumo departamentas sako, kad tai gali būti sudėtinga. Vis dėlto yra tam tikri požymiai, kurie turėtų sužadinti budrumą ir sukelti įtarimų, kad galbūt susidūrėte su priešiškos valstybės žvalgyba. Kokie šie požymiai ir kaip dažnai Lietuvos gyventojus bandoma verbuoti?

Nors pavydas įprastai vertinamas kaip bloga emocija, neuromokslininkai pastebi, kad pavydas šiaip jau yra dvilypis. Kodėl?Karolina ir Eglė draugauja 13 metų, susižadėjusios – jau 10 metų ir iki šiol svajoja apie vestuves. Pora ilgą laiką jautėsi nesaugiai – slėpė savo tapatybę, susidūrė su teisiniais ir finansiniais iššūkiais, nes Lietuvoje negaliojo tos pačios lyties santykių partnerystė. Tačiau šie metai atnešė pokyčių. Kokių?Sakoma, kad Nemakščiuose, Raseinių rajono miestelyje, daug gerų žmonių. Vienas jų – 68-erių Jadvyga Šarlauskienė, kuri, dirbdama rūbininke mokykloje, vaikams ir striukų kilputes prisiuva, ir miestelio žmones itin skania pačios kepama duona vaišina. Jadvygos Šarlauskienės pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Jungtinės Valstijos šiandien atsisveikina su nužudytu politiniu aktyvistu ir prezidento Donaldo Trumpo rėmėju Čarliu Kirku.Medikai sako, kad COVID-19 viruso pikas šiemet, kaip ir pernai, turėtų būti rugsėjo pabaigoje, todėl jau dabar ragina žmones skiepytis. Netrukus gydymo įstaigas pasieks ir gripo vakcina. Kam ir kada skiepytis?Lietuvoje itin mažos baudos už greičio viršijimą ir itin daug apgadintų automobilių. Tyrimą atlikusi bendrovė sako, kad Lietuva pagal šį rodiklį yra viena prasčiausių valstybių Europoje.Ved. Edvardas Kubilius