Podcasts about vilniaus

Užsienio kultūros naujienų apžvalga.Laidos „Radijo dokumentika“ ištrauka. Joje kaip tik šiandien, kovo 8ąją, - pažintis su šešiomis skirtingų kartų moterimis ir jų pasakojimai apie gyvenimo įprasminimą bei nuolatinę pažintį su savimi skirtingais gyvenimo tarpsniais.„Valdžia kvaila. Pridirbo tinginių. Pašalpas moka. Sako, kam man dirbt? Taip ir gaunasi“, – piktinasi 77-erių Vytautas Stasys Kleiva, kuris visą gyvenimą ūkininkauja Raseinių rajone ir dar turi 6 arklius, nes, kaip pats sako, jam faina. Darbštaus pensininko pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės įžvalgos apie tai, kokią įtaką mūsų smegenims daro metų laikai.Vasario pabaigoje vykę bandomieji aštuntokų matematikos patikrinimai sukėlė nepasitenkinimo dėl esą per sudėtingų uždavinių, tad keliamas klausimas, ar nereikėtų kažko keisti, kad uždaviniai neglumintų mokinių.Pokalbis apie vis labiau populiarėjančią pramogą - nuotoliu stebėti, kaip paukščiai augina savo jauniklius. Ornitologai šią savaitę jau transliuoja, kas vyksta jūrinių erelių lizde, o Šiauliuose stebėtojai draugiškai augina tris didžiųjų apuokų jauniklius.Praėjusiais metais vardus pasikeitė daugiau nei 750 gyventojų. Aktyviausiai tą darė vilniečiai.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Serbijos kino ir kultūros bendruomenė susiduria su sisteminiu viešojo finansavimo stabdymu, politiniu spaudimu ir meninės bei saviraiškos laisvės ribojimu. Tokį pranešimą ir kreipimąsi į kolegas išplatino skirtingos Serbijos kino organizacijos. Nepaisant numatytų biudžeto lėšų, Serbijoje daugiau nei metus neskelbiami vieši kvietimai finansavimui gauti, taip faktiškai blokuojant nepriklausomą kino gamybą. Pokalbis su viena žymiausių Serbijos kino prodiuserių Jelena Mitrović.Ansamblis „Lietuva“, į antrąjį premjerinį šokio spektaklį „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kviečiantis šį vakarą 19 val. Vilniaus senajame teatre, jau suplanavo gastroles po visą Lietuvą iki vėlyvo rudens. Naujas spektaklis judesio kalba atskleidžia Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės asmenybę, ypač mažiau akcentuotą jos emocinio gyvenimo pusę: ką reiškia gyventi su genijumi, kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą, o vėliau – ir jo mirtį. Su šokio spektaklio „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kūrybine komanda bendravo ir pasakojimą mums parengė Gabrielė Kiršaitė.Šiandien Vilniuje prasideda Kaziuko mugė. Kodėl šventasis Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos princas, Lenkijos karalaitis, Jogailaičių palikuonis – yra svarbus lietuviams? Kodėl šv. Kazimierui meldžiasi Ukrainos žmonės? Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku, senosios literatūros tyrėju Mintautu Čiurinsku, paskelbusiu šv. Kazimiero gyvenimo šaltinius.Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas. Pristatyta kelerius metus kultūrologo Jono Nekrašiaus kurta knyga. Joje garsus Šiaulių menininkas atskleidžiamas kaip miesto kultūrinį veidą formavusi asmenybė, pedagogas, grafikas, scenografas. Iš Šiaulių dailės galerijos pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos, metinėje grėsmių ataskaitoje teigia Lietuvos žvalgybos tarnybos. Pasak Valstybės saugumo departamento, ši bažnyčia formuoja bei palaiko Rusijos ideologinius naratyvus.

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente nurodoma, kad stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus.Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat konstatuota, kad priešiškos žvalgybos taikosi ir į Lietuvos nepilnamečiu: Valstybės saugumo departamentas fiksuoja vaikų verbavimo atvejus socialiniuose tinkuose, kai nepilnamečiai įtraukiami į neonacių judėjimus.Lietuvoje įsteigtos įmonės naudojamos siekiant apeiti tarptautines sankcijas bei vystyti ir perimti aukštąsias technologijas, teigiama metiniame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime. Paminėtos bendrovės „BK Software“, „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“. Vienas Rusijos pilietis, įsteigęs įmonę Lietuvoje ir jai vadovavęs, su partneriais tiekė programinę įrangą Rusijos nepilotuojamų orlaivių „Orlan“ gamybai. Lietuvoje ilgai gyvenęs ir čia verslą įkūręs Kirilas Lupandinas jau seniau buvo patekęs į Saugumo akiratį, tačiau grėsme nacionalinam saugumui pripažintas visai neseniai. Plačiau apie tai Marius Jokūbaitis.Ukraina kaltina Vengriją paėmus įkaitais Ukrainos banko darbuotojus, kurie gabeno keturias dešimtis milijonų dolerių ir devynis kilogramus aukso.Ved. Edvinas Kučinskas

Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kaip keitėsi žmogaus kūnas bėgant laikui ir kiek XXI amžiuje gyvenantis Lietuvos pilietis yra išoriškai panašus į žmogų, kuris gyveno karaliaus Mindaugo kuriamoje valstybėje XIII amžiuje?Istorikai, kaip taisyklė, apibūdindami Lietuvos visuomenės situaciją XXI amžiuje konstatuoja: „Niekada taip gerai negyvenome“. Kaip ši gerovė veikia mūsų kūnus?Kokius svarbiausius raidos etapus išgyvena žmogaus kūnas? Ar mes, lyginant su savo protėviais, įgijome galimybių apgauti laiką ir pristabdyti amžėjimą?Pokalbis su šeimos gydytoju Valerijumi Morozovu, kineziterapeute ir sporto trenere Tatjana Štopiene ir anatomu-antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu Andrejumi Suchomlinovu.Ved. Aurimas Švedas

Pasitinkant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Japonijos kompozitoriai buvo pakviesti parašyti muziką, reflektuojančią Čiurlionio tapybos kūrinius. Šį vakarą, išlydint M. K. Čiurlionio darbus į Tokijo Nacionalinį Vakarų meno muziejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks išlydėtuvių koncertas „Čiurlionio tapybos atspindžiai japonų kompozitorių kūryboje“. Koncerto programoje skambės penkių japonų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks Jusuke Išii ir Rokas Zubovas. Pokalbis su muzikais.Prieš kelias savaites jaunasis dirigentas Marius Rinkevičius stojo prie Klaipėdos kamerinio orkestro dirigento pulto, o visai neseniai talkino ir tėčiui Gintarui Rinkevičiui ruošiantis Richardo Wagnerio operai „Lohengrinas“. Tai buvo pirmasis jų bendras darbas, nors pirmą kartą stovėti prieš orkestrą jam teko būnant penkerių. Dabar, kalbėdamas apie tėtį, M. Rinkevičius su džiaugsmu sako, kad jei ne laiku suteiktas postūmis, šiandien kažin ar jis būtų tapęs dirigentu. Dirigentą kalbina Gabrielė Miškinytė.Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) uždraudė Ukrainos paralimpinei rinktinei dėvėti ceremoninę uniformą artėjančiose 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse. Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas Valerijus Suškevyčius paaiškino, kad uniformos dizainas su Ukrainos žemėlapiu buvo laikomas politiniu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, politologu Nerijumi Maliukevičiumi.2026-uosius paskelbus Kanklių metais siekiama populiarinti šį instrumentą. Dažniausiai kanklėmis grojamos liaudiškos melodijos, tačiau atsiranda ir kuriančių terapinę muziką šiam instrumentui. Tai jau keliolika metų daro šiaulietė Renata Bilbokaitė. Ji sako, kad jai artimesnis arfinis kanklių skambesys. O vienas garsiausių kanklių meistrų, tautodailininkas Albertas Martinaitis, pasakoja per gyvenimą jau išdrožęs apie pusantro tūkstančio kanklių. Dalį – mirusių žmonių atminimui, kaip tai buvo daroma senais laikais, kai kanklės buvo laikomos mirties instrumentu. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė.

„Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus.Apie nematomą teatro pusę, kasdienį darbą ir atsakomybę už tai, kad spektaklis įvyktų, pasakoja Klaipėdos dramos teatro dekoracijų ir scenos aptarnavimo skyriaus vadovas Rytis Veverskis.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai? Diskusijas dar labiau įkaitino pirmieji JAV teismų sprendimai, kuriuose pripažinta, kad dirbtinis intelektas gali būti mokomas naudojant knygas net ir be autorių sutikimo. Kokia situacija yra Lietuvoje?Pirmą kartą į mūsų šalį savo kūrybą atvežė lietuvių kilmės menininkas Jaakovas Blumas. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma autoriaus darbų paroda „Multivisata“.Šiandien šalies kino teatruose pristatoma programa „Ieškokite moters“. Pristatomi keturi nauji lietuviški trumpametražiai filmai.Ved. Justė Luščinskytė

Trejus metus trukęs Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidė, kad du trečdaliai šalies darbuotojų jaučiasi pasiekiantys darbo ir gyvenimo balansą. Tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 2200 darbuotojų, atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkai."Ši knyga apie vienatvę. Apie patirtis ir istorijas, kurios mane surado pačios", – taip apie knygą „Miesto dykuma. Vienumos ir vienatvės istorijos“ sako dėstytoja, mokslininkė, buvusi vienuolė Viktorija Voidogaitė. Viktorija šiuo metu gyvena Italijoje ir į Lietuvą grįžo pristatyti savo knygą Knygų mugėje. Viktorija mūsų studijoje.Į Lietuvos miestus nuo vasario pabaigos sugrįžta nemokami, aštuonių valandų trukmės atsparumo hibridinėms grėsmėms bei pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymai.

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ šią savaitę apžvelgėme pagaliau laimėjusi Vilniaus „Žalgirį“, sunkiai, bet pirmaujantį „Kauno Žalgirį“ ir kitus vietinius reikalus. Europoje pakalbėjome apie naują Gvido Gineičio trenerį ir geriausią Lietuvos futbolininką supančius gandus, aptarėme Čempionų lygos rezultatus ir pateikėme spėjimus. Anglijoje kalbėjome apie standartus ir VAR, Ispanijoje – Lamine‘o Yamalio hat-trick‘ą, Vokietijoje - „Der Klassiker“, o Italijoje – „Roma“ bei Turino „Juventus“ akistatą. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, krepšinis Islandijoje 07:05 „Žalgiris“, Šešplaukis, „Sportima“ 26:25 „Kauno Žalgiris“, Moutachy, Argentinos čempionas 37:41 Paukščių derbis, „Sūduva“, „TransInvest“ 48:18 Naujas Gineičio treneris, Dambrauskas, Utkus 58:29 Lietuviai Konferencijų lygoje 1:01:39 Čempionų lyga, burtai ir mūsų spėjimai 1:28:32 Anglija: standartų derbis, „Man City“, VAR, „Tottenham“ 1:52:40 Ispanija: Yamalio hat-trick‘as, Sevilijos derbis 1:58:58 Vokietija: „Der Klassiker“ ir „Borussia“ (ne)ambicija 2:10:33 Italija: „Inter“, Lukaku, „Roma“-„Juventus“

Pasibaigė XXVI-oji Vilniaus knygų mugė. Kokią ją matė jos lankytojai? Ar knygų pirkimo karštinės metu įsigytos knygos vėliau nesugrįžta pas bukinistus?Kompozitorius Sigitas Stankūnas savo namus Panevėžyje pavertė atvira meno erdve.Kokius svarbiausius akcentus savo Europos kultūros sostinės metų renginiuose pabrėžia Suomijos miestas Oulu?Ved. Marius Eidukonis

Įtampa Artimuosiuose Rytuose tęsiasi. Izraelis ir JAV nukovė Irano aukščiausiąjį lyderį, daugiau režimo lyderių. Iranas Izraeliui ir JAV atsako raketomis.Gydytoja klounė Matilda Santaros klinikų Vaikų ligoninėje susitinka su vaikais, laukiančiais operacijų ir nenustumdama sunkių jausmų į šalį, padeda juos išbūti su juoku.Alantos dvaro darbuotojos sako, kad čia – vaidenasi, bet jos to nebijo. Netgi priešingai – mano, kad dvasios jas saugo. Apie dvarą, kuriame vaidenasi, rubrikoje „Savaitgalis iš Vilniaus“.„Žemas vilties lygis stipriai susijęs su depresija, bejėgiškumo jausmu ir net suicidinėmis mintimis“, – pažymi neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Lietuvos futbolo ateitis gali būti šviesi, o ypač – ginant savuosius vartus. Metų pradžioje 19-metis vartininkas Arnas Voitinovičius buvo registruotas pagrindinėms Lisabonos „Benfica“ komandos rungtynėms Portugalijoje, o šį sezoną į pagrindinės „Genujos“ ekipos sudėtį Italijoje dar dažniau įtraukiamas 18-metis vartininkas Ernestas Lysionokas.Vilnius yra parengęs ir įgyvendina planą, kaip Lietuvoje gyvenantiems vaikams, suaugusiesiems ir imigrantams padėti geriau išmokti lietuvių kalbą.Pamario kraštas ruošiasi galimam potvyniui.Ved. Edvardas Kubilius

Laidos svečias – rašytojas ir bukinistas Jonas Valonis, vadovaujantis Vilniaus senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje, įsikūrusiam knygynui „Mint Vinetu“, kur prekiaujama knygomis iš antrų rankų. Pasakojimas apie tai, kaip knygos gyvena antrą ir trečią, ir ketvirtą gyvenimą. Dar daugiau – kaip tariamo neskaitymo amžiuje knygos suburia bendruomenę ir įkvepia naujas miesto tradicijas.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Šią savaitę minėjome ketvirtąsias Rusijos sukelto karo Ukrainoje metines. Ukrainos rašytojas Andrijus Kurkovas sako, kad keturi karo metai yra šimtai neparašytų romanų, nors kartu jis džiaugiasi jaunimo susidomėjimu ukrainiečių literatūra, nes jaunimas supranta, kad šis karas yra prieš Ukrainos kultūrą, o savos kultūros ir literatūros palaikymas yra išlikimo garantas.„Populizmas pateikia atsakymus, menininkai kelia klausimus“, – sako prancūzų choreografas Olivier Dubois, kurio spektaklis „Tragédie“ pradėjo šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“. Trisdešimtmetį minintis festivalis šį darbą pavadino savo manifestu.„Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip ispanai pasitinka baigtą statyti aukščiausią žymiosios Barselonos Šv. Šeimos bazilikos bokštą, Meksikos menininko instaliacija, kurioje į muzikos instrumentus perdaryti šaunamieji ginklai reflektuoja smurto problemą šalyje, bei naujasis Bruno Mars muzikinis albumas.Drąsus ir jautrus literatūros debiutas, gyvensenos medicinos specialistės Kotrynos Nausėdės autobiografinis romanas „Ačiū už viską / Ačiū už nieką“ sudomino ir šimtus ją instagrame sekančių moterų, kurias vienija noras ištrūkti iš skausmingų patirčių spiralių, ir išrankią knygų profesionalų bendruomenę. Autorę Vilniaus knygų mugėje kalbina Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė.Literatūrai (ne)paklūstančios teritorijos – kur yra literatūros ribos? Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė Vilniaus knygų mugėje kalbasi su šias ribas plečiančiais kūrėjais: reperiu Pijumi Opera, literatūrologe Jūrate Čerškute ir leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite.Ved. Marius Eidukonis, Kotryna Lingienė, Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė

Kaip reaguotų įvairios tarnybos, jeigu viename iš sostinės pastatų, kuriame veikia įvairių bendrovių ir kompanijų biurai, įvyktų teroro aktas? Ar apskritai, mes visi, žinotume, kaip elgtis tokio išpuolio metu?Šiandien minima Tarptautinė optimisto diena. Nors ši diena turėtų nuteikti optimistiškai, specialistai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad vis daugiau žmonių susiduria su nerimu ir depresija.Jau šiandien įvyks itin laukiamas nacionalinės Eurovizijos atrankos finalas. Scenoje pasirodys 11 grupių ir atlikėjų, iš kurių vienas iškovos teisę atstovauti Lietuvai Austrijoje vyksiančiame konkurse. Transliaciją nuo 19.00 val. tiesiogiai bus galima stebėti ir per LRT TELEVIZIJĄ bei portale LRT.lt, taip pat klausyti ir per LRT RADIJĄ.Europos Sąjunga siūlo paramą verslams, norintiems diegti dirbtinį intelektą – jau šiandien startuoja pirmasis kvietimas. Tačiau smulkaus verslo atstovai perspėja, kad didžiajai daliai mažųjų verslininkų ši parama gali likti nepasiekiama – trūksta ir lėšų, ir žinių.Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodžesas sako Lietuvoje, kuri turi bendrą sieną su Rusija ir Baltarusija pasigendantis skubos pojūčio. Tai jis sakė vakar vykusiame Vilniaus saugumo forume.Ved. Rūta Kupetytė

Įpusėjo Vilniaus knygų mugė.Mirė ilgametis Liepojos simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Imants Resnis.Klaipėdoje minimas mitologo prof. Rimanto Balsio jubiliejus.Vienoje vyksta Lietuvos dizaino paroda „Master and Apprentice“.Ved. Donatas Šukelis

„Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Koks teatro etiketas yra šiandien?Šakiuose tęsiama nuo 2019 m. gyvuojanti tradicija – įteikta Jono Augustaičio vardinė statulėlė „Raidė A“. Šakių viešosios bibliotekos įsteigtas apdovanojimas šiemet atiteko poetui Tomui Vyšniauskui.Vakar Vilniaus knygų mugėje, AGATA „Muzikos salėje“, buvo pristatytas pirmasis išsamus „Lietuvos muzikos kapitalo“ tyrimas. Lietuvos muzikos industrijos ekonominė vertė 2024 m. siekė kiek daugiau nei 3 mln. eurų ir per metus išaugo 13 proc. Didžiausia ekosistemos spraga išlieka eksportas – jis nesiekia nė dešimtadalio procento visos industrijos vertės.„Lietuvio vertybių sistema glūdi etninėje kultūroje, be kurios esame pasiklydę“, – sako gyvenimo ir profesinį jubiliejų pasitikęs Klaipėdos universiteto profesorius etnologas, lietuvių ir prūsų mitologijos tyrėjas Rimantas Balsys.Vakar laidoje „Ryto allegro“ Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė pastebėjo, kad Vilniaus knygų mugė jau šiandien gali lygiuotis į Geteborgą, o iki visiško panašumo trūksta visai nedaug. Pokalbis su knygų mugių entuziastais, aplankiusiais tiek didžiausias pasaulio, tiek mažesnes, nišines muges. Kartu pažvelgsime į pasaulinę knygų mugių rinką, jos mastą, tendencijas ir svarbiausius skirtumus.Ved. Justė Luščinskytė

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.Gyvūnų gerovės klausimai vėl dėmesio centre. Neseniai Seime vykusioje diskusijoje plačiai kalbėta apie nevienodas gyvūnų dauginimo ir priežiūros sąlygas Lietuvoje. Viena iš problemų - kad norint įsigyti naminį gyvūną, ne visada aišku, kas juos pardavinėja legaliai. Nevyriausybininkai pabrėžia, kad dabartinė gyvūnų veisimo kontrolės sistema – neefektyvi.Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai ieško būdų, kaip didinti vakcinų prieinamumą, padaryti jas pigesnes. Vienas tokių būdų – valgomos arba geriamos vakcinos. Tokios vakcinos greitu metu gali pasiekti ir mus.Nuo 11:05 val. – transliacija iš Vilniaus Knygų mugės. Giedrės Čiužaitės pokalbis su rašytojomis Irena Buivydaite ir Jolita Herlyn, kurių romanai kasmet patenka į skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose penketukus.Giedrės Čiužaitės pokalbis su neuromokslininke Laura Bojarskaite.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Teismas Eriką Švenčionienę už SSRS nusikaltimų neigimą pripažino kalta ir skyrė 3750 eurų baudą. Ji nuteista už pasisakymą apie Medininkų žudynes. „Medininkų tragedija yra tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle rašė moteris.Vilniaus saugumo forumas 2026: geriausias būdas užkardyti karą – parodyti, jog esi pasirengęs.Padaugėjo virusinių žarnyno infekcijų: kokie yra pagrindiniai simptomai, kam jos pavojingiausios? Kaip apsisaugoti?Ukrainoje daugėja atvejų, kai įvyksta konfliktai tarp šaukiamųjų tarnauti ir karinių komisariatų darbuotojų.Vievyje teikiamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas ketinama perkelti į Elektrėnų ligoninę. Įspėjimus apie atleidimą jau gavo 24 skyriaus darbuotojai. Anot savivaldybės toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti kokybiškesnes paslaugas pacientams ir taupyti išlaidas savivaldybei. Tačiau gyventojai nerimauja, kad uždarius skyrių Vievyje, slaugos paslaugos taps sunkiai prieinamos.Vakarų Lenkijoje užfiksuotas staigus vandens lygio kilimas: gyventojai brenda per užlietas gatves, o ugniagesiai dirba be pertraukų. Žadant oro atšilimą iki 17 laipsnių, perspėjama apie didelio potvynio riziką.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė išvyko į Islandiją, kur žais trečiąsias pasaulio čempionato atrankos rungtynes. Prie Rimo Kurtinaičio treniruojamos komandos šiandien prisijungė ir keli Kauno Žalgirio krepšininkai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien prasidėjo tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Kokia atmosfera knygų mylėtojų traukos centre ir ko svarbu nepraleisti? Pasakoja Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia prisiminti mokyklines patirtis ir išgyventi dar vieną dieną klasėje. Šiandien įvyks režisierės Lauros Kutkaitės premjera „Mokyk mane“.Prasideda jubiliejinis – 30-asis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie paskelbtą lietuvių solistės rečitalį „Metropolitan opera“ scenoje bei „sulankstomą“ operos teatrą ant ratų, gastroliuojantį Liono regione Prancūzijoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Užsienio kultūros naujienose apie Barselonoje aukščiausią tašką pasiekusią Šventosios Šeimos baziliką, Salvadoro sostinėje iš plastikinių kamštelių sukurtą freską ir apie tai, kaip aktyvistų akcija Luvre, netikėtai pavertė politinę krizę kultūriniu pareiškimu.Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia prisiminti mokyklines patirtis, sugrįžti į mokyklinį suolą ir išgyventi dar vieną dieną klasėje. Šiandien teatro Naujoje salėje įvyks režisierės Lauros Kutkaitės premjera „Mokyk mane“. Spektaklio kūrėjai kelia klausimą – kokią visuomenę formuoja dabartinė mokykla? Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Šiandien prasideda Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško žmogaus“. Kokie didžiausi iššūkiai kilo organizatoriams, kokios naujovės numatomos? Pokalbis su LLA prezidente Dovile Zaide.„Knygų mugė – tai ne knygų turgus, tai Lietuvos intelektualinis karnavalas, kuriame svarbiausias yra susitikimas“- yra sakiusi viena iš šios mugės iniciatorių, ilgametė organizacinio komiteto vadovė Lolita Varanavičienė, su kuria aptarsime svarbiausius šių metų kultūros programos akcentus.Ar knygų pasaulyje yra matomi vertėjai? Ką reiškia Umberto Eco teiginys „versti reiškia pasakyti beveik tą patį“. Apie Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą rengiamą pokalbių ciklas „(Ne)matomi vertėjai“ pasakoja jo sumanytojos, vertėjos Rasa di Pasquale ir Toma Gudelytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras iki kovo pabaigos kviečia gyventojus daiktų dalijimosi stotelėse „DĖK'ui“ aukoti Ukrainai. Ši iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant su paramos organizacija „Blue/Yellow“.Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Lietuvoje surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.Pirmuosius veiklos metus skaičiuoja „Birštono dvarelis“, įkurtas Karolio Rutkausko su šeima. Rutkauskai šią vietą vadina autentiškų patirčių edukacijų namais.Praėjusių metų pabaigoje įregistruojamų elektromobilių skaičius įsibėgėjo – fiksuota beveik po 2 tūkst. naujų registracijų kiekvieną mėnesį. Ekspertai sako, kad nors dvejonių dar yra, vairuotojai vis dažniau renkasi žaliąjį transportą, vis dažniau jį įsigyja antrinėje rinkoje.Jau porą metų važiuojant pro Kretingos rajone esančius Darbėnus galima aplankyti Berlyno stiliaus užkandinę, kurioje dera techno muzika ir itališki sumuštiniai.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.JAV prezidento metinė kalba Kongrese.Lietuvą padengus plikledžiui, gerokai padaugėjo nukentėjusių žmonių, besikreipiančių greitosios medicinos pagalbos. Bendrasis pagalbos centras skaičiuoja ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Sudėtingiausia situacija išlieka Vilniuje. Kaip jūs vertinate kelių, šaligatvių būklę? Ar jaučiatės saugiai judėdami kelyje?Valdžios žvilgsnis krypsta į žmonių santaupas. Prezidentas atgaivino prieš metus iškeltą savo idėją įdarbinti gyventojų pinigus, kurie tiesiog guli sąskaitose. Daugiau skolintis iš žmonių Lietuvoje nori ir Finansų ministerija. Ar pavyktų?Vilniaus meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūlydamas plėsti įstatymą, kad Rusijoje ar Baltarusijoje veiklą vykdę atlikėjai negalėtų būti įleisti į Lietuvą. Meras sako, kad šalia viso miesto darbų pats turi žiūrėti, kokių renginių bilietai parduodami.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos. Kiek realios tokios galimybės?

Augalininkystės ūkį Širvintų rajone plėtojantis ir rajono ūkininkų sąjungai pirmininkaujantis Mindaugas Staniulis sako, kad žemdirbiai pasigenda valstybės įsitraukimo sprendžiant problemas. Trąšoms, grūdų džiovinimui brangstant ir esant mažoms supirkimo kainoms išsilaikyti gali nebe visi ūkininkai, dalis jų svarsto atsisakyti ūkininkavimo.Vilniaus rajone esančioje „Provansalio dvaro“ sodyboje gyvybės netrūksta. Gyvena ir žirgai, laikomi Hailando veislės galvijai. Jie auginami ne tik maistui – tai daugiau sodybos puošmena. Savininkę stebina jaunųjų noras fotografuotis galvijų fone.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Egidijaus Vaitkevičiaus patirtį, kaip sekasi Prienų rajone plėtoti palangių ir lietvamzdžių lankstymo verslą.Ved. Rūta Simanavičienė

Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų poreikis labai didelis, jaunimas prioritetu laiko darbą mieste su smulkiais gyvūnais.Negailestingi žiemos išbandymai užklupo ir Širvintų rajono Musninkų seniūnijos ūkininkus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Dikčius sako, kad iš viso ūkio gyvūnų išgelbėta viena avis, bet nuo gaisro pavyko apsaugoti gyvenamuosius pastatus. Kaip išvengti pavojų?Rubrika „Gamtininko komentaras“. Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Tikima, kad vieversys parneša pavasarį, todėl ši diena – svarbus ženklas žemdirbiams ruoštis darbams. Kokie darbai vieversių laukia vos tik grįžus, kodėl jie atkaklūs paukščiai, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.Ved. Rūta Simanavičienė

15min savaitinėje laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę aptariamas Toplygos sezono startas, pirmosios Vilniaus „Žalgirio“ rungtynės namuose ir klubo prezidento Andriaus Tapino ambicija, Anglijos čempionate tebesilaikanti intriga ir visų keturių Europos lygų čempionatai. 00:00 Intro 00:10 Prikepęs „Žalgirio“ startas, Tapino ambicija ir nuostabus „Džiugas“ 31:07 Panevėžio baltas burbulas ir nulinės tarp vietos ir „Sūduvos“ 37:12 Afonso komunikaciniai viražai ir puikus „Bnagos“ startas 42:09 Du taškus prieš šiauliečius pabėręs „TransINVEST“ 50:58 Netikėtai prabilęs „Riterių“ savininkas 1:00:00 Gineičio ir „Torino“ bėdos 1:01:42 Kučys, rinktinė ir kiti lietuviai 1:08:36 Čempionų lyga ir portugalų įžeistas Vinicius 1:15:35 Norvegijos futbolo stebuklas 1:21:51 Anglijos „Premier“ lyga ir Šiaurės Londono derbis 1:32:36 Vis naujų ginklų atrandantis „Manchester City“ 1:37:07 „Chelsea“ lygiosios ir „Livepool“ be Wirtzo 1:43:20 Birmingemo dalykas 1:45:09 Navaroje kritęs Madrido „Real“ 1:49:30 Į lyderės poziciją sugrįžusi „Barca“ ir Flicko sprendimu nepatenkintas Yamalis 1:50:59 „Atletico“ bangelė 1:51:50 „Bayern“ vėl didida atrotrūkį Vokietijoje 1:54:15 Italijoje – išsikvėpusi intriga

„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pripažįsta, nors šiuo metu Baltijos jūros būklė nėra tragiška, tačiau išlieka vis dar bloga, ir atvirauja, jog kasdien žuvies iš šios jūros valgyti nedrįstų. Pokalbis apie ruonių gyvenimą, mokslininko ekspedicijų kasdienybę, pasiruošimą ir pamokas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Vaida Surviliene.Ved. Ignas Klėjus.

Apklausa rodo, kad dauguma pirkėjų nori, jog jie nuolat galėtų įpirkti maisto produktų ir jiems nebereikėtų ieškoti nuolaidų. Ar žmonės gali tikėtis mažiau nuolaidų, bet pigesnių maisto produktų?Aktualus klausimas. Valstybinė kalbos inspekcija sako sulaukusi per 60 skundų, kad dalis imigrantų, dirbančių paslaugų sektoriuje, nekalba lietuviškai. Jau beveik 2 mėn., kai žmones aptarnaujantys užsieniečiai privalo kalbėti lietuviškai. Ar jus aptarnaujantys imigrantai kalba lietuviškai?Technologijų įmonės teigia, kad dirbtinis intelektas Lietuvos versle naudojamas vis dažniau, tačiau aklai pasitikėti technologijomis gali būti rizikinga.Dviejų butų gyventojai viename Vilniaus daugiabučiame name liko be vandens ir kanalizacijos, nes žemiau – pirmame aukšte – esančio buto savininkas, norėdamas pasididinti savo butą, nupjovė vamzdžius. Daugiabučius prižiūrinčios bendrovės sako, kad tokių atvejų Lietuvoje yra ir daugiau. Kaip taip gali būti ir kas dabar žmonėms turi užtikrinti vandenį bei kanalizaciją?Lenkija pastaruoju metu rodo vis didesnį susidomėjimą kosmosu – taip šalis bando save pozicionuoti ne tik tarp pasaulio galingųjų, bet ir labiau pasirūpinti savo saugumu.Ved. Edvardas Kubilius

„Šis paukštis mums kaip vaikas, nes mes jį nuo kūdikystės užauginome“, – sako Vitalija Žirgulienė, Karsakiškio gyventoja, prieš metus priglaudusi iš lizdo iškritusį paukštį ir auginantį jo savo namuose. Graži žmogaus ir paukščio draugystė rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mūsų Palanga“ palangiškiui Andriui Bereniui paskelbus siūlymą su keturiais draugais nukasti sniegą Palangoje ir aplinkiniuose rajonuose, o garbingo amžiaus žmonėms padėti ir nemokamai, jaunuoliai sulaukė didžiulio palaikymo ir padėkų. Tuo metu ūkininkai Lietuvoje padeda žmonėms išvežti sniegą.Socialiniuose tinkluose plinta populiari tendencija – žmonės prašo dirbtinio intelekto sukurti jų karikatūrą, įvesdami užklausą „remiantis viskuo, ką apie mane žinai“. Rezultatai dažnai stebina tikslumu, kiek dirbtinis intelektas apie mus žino – nuo to, kur dirbame iki to iki mūsų pomėgių ar augintinio vardo.Ką daryti tiems jaunuoliams, kurie gavo šaukimą į karinę tarnybą, bet dėl savo įsitikinimų negali imti ginklo į rankas?

Lietuvos žurnalistų sąjungą paliko keli žinomi žurnalistai. Jie teigia, kad profesinė sąjunga veikia neskaidriai, yra įsiskolinusi beveik ketvirtį milijono eurų ir netinkamai gina žurnalistų teises. Lietuvos žurnalistų sąjunga linki išėjusiems nariams sėkmės ir tikina, kad iš skolų išsikapstys.„Jei norite apsaugoti žmones, po žeme slėpkite ir elektros laidus “, – taip pataria Ukrainos pareigūnai, į Lietuvą atvykę pasidalinti karo patirtimi.Lenkija, anot premjero Donaldo Tusko, galės dislokuoti priešpėstines minas rytinėje sienoje vos per 48 valandas, jei kiltų grėsmė. Tai tampa įmanoma po oficialaus šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos.Įtampai tarp Irano ir Vašingtono augant, Jungtinių valstijų prezidentas pareiškė, kad dėl smūgių Iranui apsispręs per artimiausias dešimt dienų. Donaldas Trumpas esą vis dar tikisi situaciją išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, tačiau Persijos įlankoje telkiamos vis gausesnės karinės pajėgos.Valstybės už savo klaidą policininkui iš Alytaus turės sumokėti keturiasdešimt tūkstančių eurų. Tokį sprendimą šiandien priėmėm Vilniaus apylinkės teismas. Policininkas prašė šimto tūkstančio eurų neturtinei žalai atlyginti, kurią patyrė per devynerius metus trukusius teismų procesus, kol galop Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį išteisino.Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai.Ved. Liepa Želnienė

Dalis vairuotojų skundžiasi, kad, dar nesibaigus žiemai, ir užmiesčio keliuose, ir miestų gatvėse jau ėmė atsirasti didelių duobių. Ar pavyksta išvengti gatvėse ir keliuose staiga atsiradusių duobių?Panevėžio Lėlių vežimo teatras švenčia 40 metų įkūrimo metines ir žiūrovų meilės nepraranda. Pokalbis su šio išskirtinio teatro Panevėžyje įkūrėju Antanu Markuckiu.Mokytojai Vidutė ir Jonas Vaičaičiai iš Pramedžiavos neseniai iš „Facebook“ sužinojo, kad yra mirę. Šis puslapis yra paskelbęs, kad mirė ir atlikėjai Inga Valinskienė bei Marijonas Mikutavičius, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Ekspertai sako, kad tokių puslapių socialiniuose tinkluose yra ir daugiau. Kodėl ir ką su jais daryti?Kraštovaizdžio inžinieriaus Gyčio Lietvaičio Vilniaus rajone įsigyta sodyba tapo „Miško sodu“, kur puikiai dera ne tik natūrali gamta, bet ir žmogaus kūryba.Ved. Edvardas Kubilius

Žiemos olimpinės žaidynės LRT sporto žurnalistų akimis: nematomas tempas Italijoje ir ką reiškia komentuoti olimpines? Pokalbis su Roku Suslavičiumi ir Mykolu Jankaičiu.Lietuva Europoje pirmauja pagal moterų startuolių skaičių – jų turime 11 proc., o pagal moterų startuolių sukurtą vertę mūsų šalis užima 1 vietą Vidurio ir Rytų Europoje. Kaip atrodo Vlados Musvydaitės startuolio kelionė?Pernai vienas Vilniaus regiono gyventojas per metus vidutiniškai išmetė 240 kilogramų mišrių komunalinių atliekų. „Rūšiavimo indeksas“ Vilniaus regione rodo geras tendencijas maisto atliekų bei pakuočių rūšiavime, tačiau tekstilės rūšiavimas kelia didelių iššūkių.Vaikų vardų tendencijos: populiariausi vaikų vardai Lietuvoje 2025 metais buvo Sofija ir Markas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

BN pokalbiuose apsilankęs naujasis Vilniaus „Ryto“ generalinis direktorius Martynas Giga, pristatė požiūrį į klubo valdymą, aptardamas organizacijos plėtrą, „Ryto“ dalyvavimą „NBA Europe“ bei derybas dėl nacionalinio stadiono operavimo. Vadovas taip pat analizuoja santykį su sirgaliais, investuotojų paieškas. Temos: Naujasis „Ryto“ generalinis direktorius: patirtis versle ir krepšinyje (0:00); Kodėl Giga pasirinko būtent „Rytą“? (11:10); „Rytas“ – nekenčiamiausia Lietuvos komanda: kaip tai pakeisti? (16:24); Riba tarp direktoriaus ir generalinio direktoriaus (23:18); „Ryto“ administracijos plėtimasis (28:42); Kas bus naujas investuotojas į „Rytą“? (32:14); „Rytas“ – per žingsnį nuo „NBA Europe“? (34:32); (Ne)konkretumas dėl „NBA Europe“ (41:40); Verslo požiūris į „Rytą“ ir konkurencija su Vilniaus „Žalgiriu“ (43:52); Papildomos „Ryto“ akcijos: ką tai reiškia? (48:48); Savivaldybės įtaka „Ryte“ ir akcijos fanams (53:51); Derybos dėl nacionalinio stadiono operavimo (59:22); Vilniaus „Žalgiris“ ir privatus investuotojas taip pat derybose (01:04:42); Kodėl „Rytas“ nepirko didžiosios arenos? (01:06:27); Atributikos pajamos, fanų kiekis ir pokyčiai ČL formate (01:08:53); Kas „Rytui“ bus sėkmė už penkerių metų? (01:15:47).

Nors teisėsauga tyrimą nutraukė, ir toliau lieka neatsakytų klausimų dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Siekdamas parodyti, kad partijos pinigai tvarkomi neskaidriai, komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas surengė provokaciją. Dėl jos dalis partijos narių kreipėsi į policiją.Permainingi orai didmiesčių šaligatvius pavertė tikra čiuožykla. Ligoninės skaičiuoja dvigubai išaugusias traumuotų žmonių eiles. Vilniaus valdžia teigia, kad baudžianti miesto kiemus prastai prižiūrinčias įmones, o netirpstančią druską keičia smėliu, kad žmonės galėtų saugiau eiti.Vilniaus teismui perduota byla, kurios aplinkybės labai primena populiarų amerikiečių serialą „Bręstantis blogis“. Biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas, ir dar du asmenys, kaltinami itin dideliais kiekiais gaminęs psichotropines medžiagas. Tačiau lietuviškoje versijoje yra ir politinių motyvų. Praėjusią savaitę Seimą pasiekė Lietuvos gydytojų sąjungos iniciatyva, švelninti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Šis siūlymas sukėlė įtarimų ir teisėsaugai, ir Seimo nariams.Baltijos šalys smerkia Tarptautinio paralimpinio komiteto sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ne tik grįžti į žiemos paralimpiadą, bet ir joje pasirodyti su savo nacionalinėmis vėliavomis.Ved. Liepa Želnienė

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Startuoja programa, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius. Programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ pradedama vykdyti 5 Vilniaus kitakalbėse mokyklose. Apie ją pasakoja EDU Vilnius direktorė Unė Kaunaitė ir režisierius, aktorius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis.Vasario 17 d. minima Nacionalinė emancipacijos diena, ji jau trečius metus yra tarp valstybės atmintinų dienų. Kokią žinią neša ši diena? Pokalbis sumenotyrininke, Nacionalinės emancipacijos dienos organizatore Laima Kreivyte ir menininke, tyrėja Jelena Škulis.Ką anksčiau žmonės valgė per Užgavėnes – blynus ar ką kitą? Pokalbis sukulinarinio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. LRT radijo aplankytuose Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas visus kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadienio šventei.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Geopolitinės situacijos kontekste išaugus skirtingų tautybių imigrantų skaičiui, pastebima, kad Vilniaus kitakalbėse mokyklose vienoje klasėje neretai mokosi 3–6 skirtingų tautinių mažumų ir religijų atstovai, kurių lietuvių kalbos lygis yra itin skirtingas. Penkiose sostinės kitakalbėse mokyklose startuoja programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius.

Į LRT kreipėsi vieniša mama prašydama pasiaiškinti, kodėl jai nepriklauso kompensacija už šildymą. Jos vaiko tėvystė nepatvirtinta, todėl savivaldybė atsisako jai skirti kompensaciją. Ši tvarka keisis nuo birželio, bet ar ji tenkins vienišas mamas?Rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“ – neeilinė istorija. Pensininkai iš Raseinių rajono jau kelias dienas bando įrodyti, kad vis dar yra gyvi.Vytauto Didžiojo universitetas kviečia paremti humanitarinius ir infrastruktūros iššūkius patiriančią Ukrainos akademinę bendruomenę.Šalyje daugėja vaikų ir paauglių, vartojančių psichotropines medžiagas. Tačiau pagalba prieinama ne visiems, ypač sudėtinga situacija regionuose.Etnologas Libertas Klimka apie pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą ir žodžio "baltai" kilmę.

Įtakingas Vokietijos savaitraštis Der Spiegel skelbia, kad Vokietijai sunkiai sekasi surinkti planuojamą karių brigadą Lietuvoje. Savanorių skaičius kol kas gerokai atsilieka nuo poreikio. Pavyzdžiui, į 203-iąjį tankų batalioną savanoriškai užsiregistravo mažiau nei pusė reikalingų karių, o į kai kuriuos kitus dalinius vos dešimtadalis planuoto skaičiaus. Vokietijos gynybos ministerija žada naujas verbavimo priemones, tarp jų trumpesnę tarnybos trukmę ir papildomas motyvacines paskatas.Pasaulio lyderiai renkasi į konferenciją Miunchene, kurios pagrindinė tema susvyravę transatlantiniai santykiai. Pernai politikos ekspertai renginį apibūdino kaip košmarišką sapną Europai, kai JAV viceprezidentas Džei di Vencas sukritikavo demokratijos trūkumą žemyne.Dabar dėmesys kryps į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbą.Šauktinių sąrašų skelbimas internete sukėlė klausimų. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos vadovo Igno Plunksnio atliktas tyrimas parodė, kad lengvai galima pasisavinti visų šauktinių duomenis ir identifikuoti konkrečius asmenis. Pasak Plunksnio, šauktinių sąrašuose esančia informacija gali pasinaudoti priešiškos jėgos.Vilniaus rajono valdžia nesutiko keisti kardinolo Henriko Gulbinowicziaus vardo gatvių pavadinimų. Šis jau miręs kunigas buvo Vatikano nubaustas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir pedofilijos slėpimą. Tačiau Gulbinovičius vis dar yra Vilniaus rajono garbės pilietis. Jo vardu pavadintos kelios gatvės.Ved. Madona Lučkaitė

JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU) ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Ved. Ignas Andriukevičius.

Žiemos atostogų metu Sapiegų rūmuose Vilniuje jau antrą kartą įsikurs Minirūmai, nukelsiantys į XVIII a. rūmų gyventojų simuliaciją-žaidimą.JAV prasidėjo teismai, kuriuose tėvai ir mokyklos kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai darančias neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Nors šios bylos vyksta už Atlanto, panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir užsakytas mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniau nei kitose ES šalyse įsitraukia į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Jo paplitimas čia yra maždaug dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Didesnis socialinių tinklų naudojimas gali lemti mažesnį emocinį atsparumą. Ypač ši tendencija ryški tarp jaunų žmonių.Rubrika „LRT Girdi“: Garliavos gyventojas nusivylęs atliekamų renovacijos darbų kokybe, pirmiausia – renovacijai pasirinktu laiku. Renovacija pradėta lapkričio mėnesį.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-uosius metus, šiai sukakčiai Lietuvoje skiriama įvairių iniciatyvų ir renginių – parodų, giesmių giedojimų, konferencijų. Dauguma jų vyks Žemaitijoje, vyskupo gimtajame krašte.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Neatslūgstantys žiemos šalčiai - didelis iššūkis neturintiems pastovios pastogės. Dieną dar gaLI pasišildyti stotyse ar parduotuvėse, bet kur dėtis naktį ? Išeitis yra, tik pasirodo, ne visi ja naudojasi.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę į Lietuvos ligonines buvo paguldyta per tris šimtus gripu sergančių žmonių, dar 13 nuo šios ligos mirė. Taip pat toliau augo sergamumas ne tik gripu, bet ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei koronaviruso infekcija.Aktualus klausimas: Ar mokate suteikti pagalbą užspringus?Nacionalinis plėtros bankas ILTE, buvusi INVEGA, praėjusią savaitę paskelbė apie ambicingus planus – pavasarį galutinai pavirsti banku ir verslui išskolinti milijardus eurų. Ką tai reikš ekonomikai ir gyventojams?Lietuvos keliuose kasmet fiksuojama apie 40 tūkstančių atvejų, kai sunkiasvoris transportas viršija leistiną svorį. Specialistai sako, kad vienas perkrautas sunkvežimis keliams gali padaryti tiek pat žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių. Dėl to keliai greičiau dėvisi, o remonto kaštai auga. Susisiekimo ministras žada stiprinti kontrolę ir plėsti svėrimo infrastruktūrą.Tęsiasi žiemos olimpinės žaidynės Italijoje - šiandien išvysime lemiamą Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus šokį ant ledo, biatlonininkės varžysis asmeninėse lenktynėse, o Andrejus Drukarovas varžysis kalnų slidinėjime.Dnipro mieste Ukrainoje po Nacionaliniu Taraso Ševčenkos teatru atidarytas požeminis teatras. Prie jo įrengimo prisidėjo ir Vilniaus savivaldybė. Kokie kultūriniai mainai šiemet laukia Lietuvos ir Ukrainos, LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ domėjosi Marius Eidukonis.Ved. Rūta Kupetytė

Po Sauliaus Skvernelio kabinete Seime ir namie atliktų kratų, jo vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" vakar vakarą sprendė, ką daryti toliau.Šalta žiema Estijoje leido atsirasti neįprastam reiškiniui - ledo keliams per Baltijos jūrą.Lietuvoje šių metų žiemos šalčiai atnešė ne tik didesnes kuro sąnaudas ir sąskaitas už šildymą, bet ir išaugusį gaisrų skaičių, pagrindinės jų priežastys – intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas.Vilniuje diskutuojama, ar nevertėtų pavėlinti pamokų laiko pradžią paaugliams. Praėjusią savaitę savivaldybė rengė diskusiją, kurioje dalyvavo medikai, mokslininkai švietimo specialistai. Ar reikėtų paaugliams vėlinti pamokų pradžią?Vilniaus gyventojus šiandien galiausiai turėtų pasiekti sąskaitos už šildymą sausio mėnesį, kuris buvo šalčiausias per keliolika metų. Įvairių miestų gyventojai savo sąskaitomis jau dalinasi, jos didesnės kartais ir 2-3 kartus, taip pat gyventojai į savivaldybes jau kreipiasi prašydami skirti kompensacijas už šildymą.Korupcijos suvokimo indekse Lietuvai skirta 65 balai iš 100 ir 28 vieta pasaulyje. Kaip per metus pasikeitė šis indeksa?Ved. Liuda Kudinova

Vilnius – miestas, kuriame kasdien skaitome šimtus tekstų, nors dažniausiai jų net nepastebime. Gatvių pavadinimai, parduotuvių iškabos, lipdukai ant stulpų, reklamos, informaciniai ženklai – visa tai kuria vadinamąjį kalbinį kraštovaizdį. Bet ką jis apie mus pasako? Kokiomis kalbomis „kalba“ Vilnius?Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje staiga imta kalbėti apie išvykimo krepšį. Daugeliui tai atrodė naujas, su karu tiesiogiai susijęs dalykas, nors civilinės saugos rekomendacijose jis minimas jau seniai ir skirtas ne tik karo atvejui. Apie tai, kodėl išvykimo krepšys reikalingas bet kokiai ekstremaliai situacijai, kaip jis tapo ilgalaikio tyrimo objektu ir ką svarbiausia žinoti jį komplektuojant, kalbamės su knygos „Išvykimo krepšys: išsamiai“ autoriumi Gabrieliu Edvinu Klimenka.Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje įgyvendina projektą, kuris migrantų integraciją bando spręsti ne per institucijas, o per asmeninį ryšį – suporuodamas migrantus su vietos savanoriais. Projekto patirtis rodo, kad didžiausi integracijos iššūkiai dažnai kyla ne dėl dokumentų ar procedūrų, o dėl socialinės atskirties ir ryšio su vietos bendruomene stokos.

Pokalbis su 2025 metų kelionių patirčių Lietuvoje ambasadoriumi paskelbtu „Nemo“ plausto kapitonu Renatu Žyla.Atidaromas pirmasis Baltijos šalyse specializuotas Gyvūnų odontologijos centras. Kaip šeimininkai turėtų rūpinis savo augintinių dantimis? Pokalbis su DR.VET Gyvūnų odontologijos centro vadove Laura Šakarnyte.Vilnius mėnesiu anksčiau pradėjo priėmimą į mokyklas. Pernai buvo nemažai nepasitenkinimo dėl to, kad trūko vietų sostinės mokyklose.Pokalbis su Vilniaus vicemeru Vytautu Mitalu.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne anksčiau nei 2026 metų vasario 6 d. ir ne vėliau nei balandžio vidurys. Apie šį sugrįžimą į Mėnulį, „Artemis II“ misiją ir tai, ką ji reiškia mums, žmonėms, pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziku Vidu Dobrovolsku.Ved. Ignas Klėjus

Kitą savaitę studentams prasideda pavasario semestras. Ta proga tęsiame tradiciją dalintis Vilniaus universiteto tinklalaidžių dalyką pasirinkusių studentų darbais. Šį kursą, pirmąjį tokį Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose, nuo 2023 m. veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. „Dirbdamas su studentais kviečiu juos rinktis bet kokias temas, kokios tik juos domina. Būna įdomu pamatyti kaip galiausiai atsiranda gija, kuri jų darbus, autoriams tarpusavyje nesitarus, suvienija. Šių metų temą apibūdinčiau taip: tai istorijos apie žmones, kurie gyvenime pasiekė tašką, kuriame reikėjo pokyčių. Arba pokyčiai atėjo pas juos. Ir jie juos priėmė atviromis akimis”, – rašo Karolis. Išgirskite rinktinius trumpuosius studentų audio darbus NARA tinklalaidėje. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/support

Ramutė Skučaitė. „Šarkų pasaka“, „Pasaka apie palietą pieną“, „Šiaudas, žarija ir pupa“, „Pelytės pasakėlė“. Skaito aktorius Gintaras Mikalauskas, groja Vilniaus styginių kvintetas ,,Intermezzo“.