Podcasts about vilniaus

Lietuvos plaukikė Juneta Krylovaitė tapo pirmąją lietuve individualiai apiplaukusia Manhatano salą Niujorke. Tai daugiau nei 48 km, o trasa driekiasi per 3 skirtingas upes.Liepos 20 d. minima Tarptautinė šachmatų diena. Pokalbis su Vilniaus šachmatų klubo prezidentu Andriumi Paulausku apie šį labai seną žaidimą.Ar galite turėti problemų iš užsienio šalių, ypač ne ES valstybių, veždami artimiesiems lauktuvių? Pokalbis su advokate Aleksandra Fedotova apie tai, ką galima gabentis per sieną, o ko ne.Vilniaus rajone Airėnų kaime įsikūręs Arklių slėnis, kuriame prieglobstį šiandien yra radę 49 gyvūnai. Dauguma jų – žirgai, kurie buvo konfiskuoti iš šeimininkų dėl žiauraus elgesio ir nepriežiūros.Ved. Agnė Skamarakaitė

Liepos 20 d. minima Tarptautinė šachmatų diena. Laidoje – pokalbis su Vilniaus šachmatų klubo prezidentu Andriumi Paulausku apie šį labai seną žaidimą.

Energetikos ir technikos muziejaus Istorinėje katilinėje veikia interaktyvi ekspozicija, kviečianti pažinti lazerių ir fotonikos pasaulį.Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje, atidaroma nauja ekspozicija „Noriu namo, į Širvintą. Dingusio miesto beieškant“.Kultūros ministras Lukas Alsys Macikų lagerio klausimą iškėlė kaip vieną svarbiausių XXI-osios Vyriausybės darbų. Kokia ateitis laukia Macikų lagerių ir kada galime tikėtis pokyčių šio istorinio objekto priežiūroje?Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“.VU Istorijos fakulteto studentai lankosi Utenoje, siekdami išsiaiškinti, kodėl Utenoje kūrėsi įvairios alternatyviosios muzikos grupės, kaip jos vystėsi ir kokia aplinka leido mieste suklestėti roko muzikai bei jaunimo subkultūroms?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Baigiasi Pasaulio futbolo čempionatas. Finale šįvakar susikaus Ispanija ir Argentina, o bronzos medalius po fantastiškos kovos laimėjo Anglija, nugalėjusi Prancūziją.Rusija surengė raketų ataką Kyjive. Tuo metu Jungtinės Valstijos aštuntą dieną iš eilės smūgiavo taikiniams Irane.Sakartvelas siekia sugrąžinti kai kurias kviečių veisles, kurios sovietmečiu beveik išnyko.Radijo dokumentika – apie Liudą Augaitį, žmogų, kurio gyvenime susipina muzika, gamta, darbas ir bendrystė.Vienas žmogus gali labai daug, pvz., pamaitinti apie 100-tą į šventę atėjusių svečių. Būtent tokia yra Laima Malinauskienė iš Lazdijų rajono, daug savęs atiduodanti Stebulių kaimo bendruomenei. Laimos Malinauskienės pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Klaipėdos universiteto archeologų tyrimai Klaipėdos rajone, Kukuliškiuose, atskleidė, kad beveik prieš 3 tūkst. metų čia gyveno aktyvi jūrinė bendruomenė. Šių metų atradimai leidžia iš naujo įvertinti Lietuvos pajūrio vaidmenį bronzos amžiuje.Nors dalis gyventojų džiaugiasi radę daug ir gerų baravykų, Varėnos krašto grybautojų nuotaikos kiek kitokios – kol kas baravykų nedaug. Koks šis grybų sezonas?Ved. Edvardas Kubilius

Kaip tiesiami lietuvių literatūros keliai į pasaulį: kokios knygos ir į kokias kalbas yra verčiamos? Ar turime strategines kalbas ar šalis, kurioms skiriame daugiau dėmesio? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto (LKI) tarptautinių programų vadove Rūta Nanartavičiūte ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidente, leidyklos „Alma littera“ direktore Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie operų parodijas dainavusio muzikologo Michaelio Aspinallo mirtį, „Apple Music Classical“ iniciatyvą transatlantinių skrydžių keleivius šviesti apie klasikinę muziką ir būsimą žymaus dirigento pasirodymą per FIFA pasaulio futbolo čempionato finalo pertrauką.Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvoje dirbantis žmogus pasižymi aukšta perdegimo rizika. Vienos iš tyrimo autorių, VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovės prof. Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, nors apie perdegimą šiandien kalbama visame pasaulyje, visuomenėje vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip atskirti įprastą nuovargį nuo pirmųjų perdegimo požymių.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kas sieja Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos ir mikvos grindų ornamentus ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Vilniuje? Būtent šioje sakralioje erdvėje eksponuojama nacionalinės premijos laureatės Eglės Ridikaitės paroda „Nuėmimai“, kurioje ir matome sinagogos grindų fragmentus, pakylėtus kone iki skliautų. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent čia sovietmečiu įkurdintas Knygų rūmų sandėlis, kuriame paslėpta ir išsaugota žydų raštijos paveldo dalis, Toros ritiniai. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia atveriama lankytojams po beveik 80 metų. Parodos rengėjas – Bažnytinio paveldo muziejus, kuratorės Violeta Indriūnienė, Rita Pauliukevičiūtė, Laura Petrauskaitė, architektas Justinas Dūdėnas, dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Pasak kuratorių, paroda „atsiskleidžia kaip tylus, bet konceptualiai tankus pasakojimas apie miestą, vienu metu patiriant ikikarinio žydiškojo ir krikščioniškojo Vilniaus sluoksnius, tyrinėjant išlikimo ir išnykimo, buvusio gyvenimo ir atminties bei užmaršties procesus“. Apie daugiakultūrinį Vilniaus paveldą, sakralinių erdvių ir istorijos sąsajas, tapybą kaip tyrimą ir atmintį kalbamės su parodos autore Egle Ridikaite, Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Giedre Mickūnaite, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Ar patiriamas nuovargis tėra intensyvaus darbo pasekmė, ar jau pirmieji perdegimo požymiai? Vilniaus universiteto mokslininkai sukūrė ir neseniai paleido nemokamą įrankį, padedantį pačiam žmogui įsivertinti perdegimo riziką. Išsamiau apie įrankį pasakojo Vilniaus universiteto profesorė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.Ved. Darius Matas.

Naujos Vyriausybės nariams tenka aiškintis dėl daktaro disertacijų: premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacija apie alkoholio vartojimą dešimtmetį dėl neaiškių priežasčių nepaskelbiama internete, o kultūros ministrui Lukui Alsiui šį pavasarį disertacijos apsiginti nepavyko. Jis sulaukė kritikos dėl galimo plagijavimo. Tiesa, pats ministras LRT sako, kad padarė citavimo klaidų, kurių pasitaiko ir kurios bus ištaisytos.Lietuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sako, kad artimiausi keletas mėnesių bus iš tiesų esminiai Baltijos šalių saugumui. Taip jis teigė po to, kai Gitanas Nausėda patvirtino Vakarų žiniasklaidoje kiek anksčiau pasirodžiusią informaciją apie galimas Rusijos provokacijas NATO vienybei patikrinti.Pasitraukiantieji iš pensijų fondų nuo balandžio šiandien turi sulaukti išmokų. Tačiau tokių žmonių bus kur kas mažiau nei tų, kurie pinigus atsiimti suskubo su pirmąja banga. Tuomet pensijų kaupimą paliko beveik 550 tūkst. žmonių.Vilniaus regione susidariusią atliekų krizę bus bandoma spręsti vežant jas nebe į Kazokiškes, o į aplinkinius rajonus. Jei per savaitę situacija nepagerės, ketinama visos šalies mastu skelbti nepaprastąją padėtį.Ved. Liepa Želnienė

Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija planuoja provokacijas Lenkijoje ar Baltijos šalyse, kurios gali būti skirtos testuoti NATO vienybę. Anot prezidento, ši informacija yra pagrįsta žvalgybiniais duomenimis, o kalbama apie galimus Rusijos smūgius kritinei infrastruktūrai regione, kurie gali būti vykdomi ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.Šiandien – paskutinė diena, kai nuo balandžio, prašymus pasitraukti iš II-osios pakopos pensijų fondų pateikusiems gyventojams, bus išmokėtos jų sukauptos lėšos. Per pirmus tris mėnesius, iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių. Tai yra beveik 550 tūkst. Žmonių. O kiek jų pasitraukė per antrąjį ketvirtį?Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras laikinai sustabdė nerūšiuotų sostinės atliekų gabenimą į Kazokiškių sąvartyną. Tai padaryta vakar prieš šios dienos Nacionalinio krizių valdymo centro posėdį su įvairių institucijų atstovais, kuriame tariamasi, kaip spręsti šiukšlių krizę Vilniaus regione.Jungtinės Valstijos surengė naują smūgių bangą prieš taikinius Irane, o kariuomenė skelbia, jog jūrinė blokada jau taikoma. Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad atsisako idėjos rinkti mokesčius už laivų apsaugą Hormūzo sąsiauryje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.Laurynas Janutis yra profesionalus laivo virėjas ir didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Dabar jis Prancūzijos vandenyse ir papasakos mums kaip atrodo jo darbas.Asociacija LATGA kasmet sudaro populiariausių praėjusiais metais bibliotekose skaitytų autorių ir knygų dešimtukus. Mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuko lyderė – žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė. Pokalbis su ja apie tai kaip rašyti, kad skaitytojai mėgtų ir skaitytų.Daugiau kaip 80 metų vieno Ukmergės rajono miestelio bažnyčios zakristijos palėpėje gulėjo lobis - daugybė dokumentų, kuriuose užfiksuotos tūkstančių žmonių gyvenimo istorijos ir miestelio praeities pėdsakai. Šešuolių lobį iškėlė ir kaip jis ten atsirado aiškinosi Vilniaus universiteto studentų ekspedicija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniuje prasidėjo istorinis renginys – pirmą kartą Lietuvoje rengiama Tarptautinė biologijos olimpiada. Iki liepos 19-osios sostinėje varžysis apie 300 talentingiausių vidurinių mokyklų mokinių iš maždaug 80 pasaulio šalių. Apie šią olimpiadą ir biologijos vietą – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktorė Eglė Lastauskienė ir LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas Gediminas Beresnevičius.Ved. Rūta Kupetytė

Išsami orųprognozė.Užsienio naujienos.Užsienio kultūros įvykių apžvalga.Laidos „Radijo dokumentika“ ištrauka - pasakojimas apie tai, kodėl Kaune nėra nei vienos skulptūros, kuri įamžintų žinomą moterį, bet stovi daugiau nei šešios dešimtys skulptūrų, skirtų vyrams.„Vyresnieji manęs nebeprisileidžia, nes žino, kad, kai nutapysiu jų portretą, po metų ar dvejų numirs. Aš kaip koks giltinė“, – pasakoja menininkas iš Akmenės Stanislovas Adomaitis, mėgstantis tapyti portretus. Menininko pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Latvijoje apie tai, kodėl Latvijos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu pastebimi padidėję neteisėtos migracijos srautai.Dalyje savivaldybių vaikus į būrelius nuo šių mokslo metų bus galima registruoti per bendrą sistemą. Pokalbis apie tai, kaip ši nauja tvarka veiks ir kuriuose miestuose ja jau bus galima naudotis.Praėjusią naktį paaiškėjo visos pasaulio futbolo čempionato pusfinalių komandos. Rungtynes apžvelgia futbolo ekspertas M. Babravičius.Trijuose Vilniaus paplūdimiuose dėl pablogėjusios vandens kokybės rekomenduota nesimaudyti. Kodėl lietus gadina maudyklų vandens kokybę?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie spalvingąją vaivorykštę tautosakoje ir lietingame liepos danguje.

Kyšininkavimo byloje įtariamas Seimo narys Saulius Skvernelis sako, kad apykojės uždėjimas jam yra neteisėtas, šį sprendimą apskundė teismui.Nusprendus į Kazokiškių sąvartyną vežti nerūšiuotas Vilniaus atliekas, Elektrėnų savivaldybė tam priešinasi, šaukiasi institucijų pagalbos ir prašo Vyriausybės visos šalies mastu paskelbti ekstremaliąją padėtį.Biologijos egzamino rezultatai šiemet yra prasčiausi šalies istorijoje. Šis egzaminas nėra privalomas, tad jį renkasi tie, kurie savo ateitį sieti su medicina, biotechnologijų mokslais. Tačiau iš beveik 10 tūkstančių kandidatų šiemet biologijos egzamino neišlaikė kas šeštas abiturientas, o šimtukus gavo vos 11 moksleivių.Poilsiautojai skundžiasi, kad tūkstančius poilsiautojų vasarą sutraukiančioje Palangoje nėra galimybės gauti skubios medicininės pagalbos vaikams. Su sveikatos problemomis susidūrę vaikai bei jų tėvai yra siunčiami į Klaipėdos vaikų ligoninę, tačiau poilsiautojai piktinasi, kad nepilnamečiai, atvežti į ligoninę, net nėra apžiūrimi ir neužtikrinama, kad jų gyvybei pavojus negresia.Ved. Liepa Želnienė

Panevėžio apylinkės teismas paramediko Manto Sadausko nužudymo tyrime sulaikytą Egidijų Gaigalą leido suimti vienam mėnesiui. Gaigalas yra įtariamosios tėvas.NSGK svarsto vyriausybės programą. Kokius opozicija kelia klausimus, ką atsako valdantieji?Elektrėnų valdžia grasina nepriimti į Kazokiškių sąvartyną gabenamų nerūšiuotų buitinių atliekų iš Vilniaus.Pabradės poligone rugpjūtį tarnybą pradėti turėję beveik šimtas šauktinių nebus priimti. Jaunuoliams dėl to tarnybai reikia rinktis kitą vietą ir laukti kelis mėnesius. Kodėl Generolo Adolfo Ramanausko kovinis centras nepriims šauktinių?Ved. Madona Lučkaitė

Vos už keliolikos kilometrų nuo Vilniaus 1908-ųjų rugsėjį vyko Karinės Lenkų organizacijos gelbėjimo operacija. Pogrindinei veiklai itin trūkstant lėšų lenkai griebėsi jau keliskart išbandytos taktikos - apiplėšti rusų imperijos turtų prikimštą traukinį. Tokio kalibro nusikaltimas reikalauja kruopštaus pasirengimo, tačiau kaip istorija kovotojams jau buvo įrodžiusi - kartais nuo netikėtų likimo posūkių apsisaugoti planais yra neįmanoma. Istorijoje pasirodys mūsų jau ne kartą aptarti veikėjai, o veiksmas Vilniaus gatvėmis nukeliaus į Bezdonių traukinių stotį, kur lauks įtampa, kuriozai, silkė ir sprogmenys. Lenkams tai viena paskutinių galimybių išgelbėti pogrindinę organizaciją nuo žlugimo. O caro traukinių apsauginiams - proga pasitikrinti drąsą prieš revoliucionierių į juos nutaikytus ginklus. Kiek etatų gali turėti vienas revoliucionierius? Ką apiplėšime galima naudoti vietoj sprogmenų? Ir prie ko čia tramvajus? Epizodas įrašytas Vilniuje prieš beveik 700 žiūrovų, todėl visos reakcijos - tikros. Kita stotelė - apiplėšimas. Iliustracija: @korinavaicikone Muzika: Ocean Frame Music, Open Mind Audio, Two Wing Beats, McAnden, Kaazoom ir Big Reggie

Kaune atidaroma paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“, pirmą kartą sujungianti poetės Janinos Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais.Poetas, rašytojas Alvydu Šlepiku dalinasi prisiminimais apie poetą, eseistą ir kritiką Aidą Marčėną.Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus ir patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.Jurgio Kubiliaus pasaulio muzikos naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Prieš maždaug porą metų Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antram pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos. Šis lobis sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, kaip neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Kas yra ir kuo skiriasi regalijos bei insignijos ir kaip atsiranda istoriniai lobynai?Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.Vilniaus universitete organizuojamas Tarptautinis universitetų teatrų festivalis, kuris pirmą kartą Baltijos šalyse vyks kartu su XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Tai vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete.Šiandien Klaipėdoje prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Penkias dienas festivalis kvies iš arti pažinti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą – svečiai atvyks iš dešimties valstybių. Atidarymo dieną šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione minima Mažosios Lietuvos diena. Klaipėdos piliavietėje vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.Ukmergės rajone, Šešuolių miestelio Šv. Juozapo bažnyčios palėpėje, aptiktas didžiulis istorinių dokumentų archyvas – vadinamasis Šešuolių lobis. Radinį pernai pastebėjo parapijos klebonas, o Vilniaus universiteto istorikai surengė ekspediciją dokumentams iškelti. Šiuo metu jie restauruojami Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose.Ved. Justė Luščinskytė

Baigiasi moksleivių dainų šventė.Per dar vieną Rusijos atakų prieš Kyjivą virtinę žuvo per 10 žmonių.Donaldo Trumpo politika JAV keičia ir lietuvių verslų Amerikoje sąlygas, ypač Čikagoje, kur jų įsikūrę daugiausiai.Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose tradiciškai kviečia į žydinčių augalų parodą ir pažintį su išskirtinėmis sodo augalų kolekcijomis.Liepos 6-ąją klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami vieningai susiburti ant laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ denio ir giedoti Tautišką giesmę.Saugumo tarnybos pastebi, kad Rusija vis labiau stengiasi užverbuoti jaunuolius, taip keldama grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.Ved. Edvardas Kubilius

„Mane čia kažkas traukia, noriu padėti. Čia gaunu žmonių gerumą, supratimą“, – sako buhalterė Lina Šalvaitienė, gyvenanti Butkiškėje, bet jau ketvirtus metus vadovaujanti netolimo Kilupių kaimo bendruomenei. Moters iš Raseinių rajono pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Tęsiasi moksleivių dainų šventė. Šiandien šokių diena, kur aikštėje suksis beveik 6 tūkstančiai šokėjų. Taip pat šiandien Vingio parke vyks evakuacijos pratybos. Po generalinės repeticijos iš Vingio parko ketinama evakuoti dešimt tūkstančių moksleivių.Vasara – kelionių metas, tačiau šiemet atostogų planus veikia ne tik kainos ar ilgieji savaitgaliai, bet ir ekstremalūs orai įvairiose Europos vietose. Ar tai jau keičia lietuvių keliavimo įpročius? Kokias kryptis jie renkasi šią vasarą ir kokių tendencijų mato kelionių organizatoriai?

81-erių vilnietė pardavė butą ir nusikaltėliui atidavė 114 tūkst. eurų. Tuo metu valstybės institucijos, NVO, verslininkai suka galvas, kaip dar padėti žmonėms nepakliūti į sukčių pinkles. Štai verslai ant kvitų spausdina patarimus bei numerį, kuriuo reikėtų skambinti įtarus, kad susiduria su nusikaltėliu. Ką mes visi dar galėtume padaryti, kad apsaugotume žmones nuo sukčių?Išsamiau – laidai „Už Vilniaus“ šią savaitę kalbėjo 34 parduotuves valdančio Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadovė Angelė Andrikonienė, Vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Olegas Bigbajevas.

Iki lėktuvo katastrofos – tik vienas žingsnis. Tokį laišką atsiuntė verslininkas ir teigė, kad viena bendrovė, rūšiuodama atliekas netoli Vilniaus oro uosto, pritraukia daug paukščių, kurie kelia grėsmę lėktuvams. Ar taip gali būti?Kuo prastesnė daugiabučio būklė, tuo daugiau daugiabučio bendrija privalės kaupti. Tai numato ką tik įsigaliojęs įstatymo pakeitimas. Juo siekiama paskatinti gyventojus smarkiai neapleisti savo namų.Prezidentas siūlo nustatyti naują terminuotų darbo leidimų modelį. Pagal jį leidimai dirbti Lietuvoje žmonėms būtų išduodami greičiau, tačiau po dvejų metų tokie darbuotojai bent pusmečiui turėtų išvykti iš Lietuvos. Ar toks siūlymas padės verslui pritraukti reikalingų darbuotojų ir labiau apsaugoti Lietuvą?800 miestų išanalizavę mokslininkai nustatė, kad beveik pusė jų jau viršijo arba, prognozuojama, viršys visų laikų karščio streso rekordus. Kodėl taip atsitiko?Ved. Edvardas Kubilius

Gido profesiją daugelis renkasi kaip papildomą veiklą ar pomėgį, tačiau yra žmonių, kurie jai atsiduoda visa širdimi. Viena jų – gidė ir edukatorė Rūta Norkūnė. Ji ne tik veda ekskursijas, bet ir kuria edukacijas, rašo pažintines knygas bei ieško naujų būdų, kaip istoriją ir kultūrą priartinti prie žmonių.Naujausia Europos kardiologų statistika rodo, kad Lietuva išsiskiria didele širdies ir kraujagyslių ligų našta, trumpesne gyvenimo trukme ir didesniu sveikatai nepalankių veiksnių poveikiu. Kita vertus, šalis pasižymi gerais diagnostikos, intervencinio gydymo ir druskos vartojimo mažinimo rezultatais.Rytoj prasideda Moksleivių dainų šventė, pirmadienį minėsime Mindaugo karūnavimo dieną, o visai neseniai šventėme Jonines. Šios progos primena ir etnosimboliką – tautinius kostiumus, skirtingų Lietuvos regionų raštus, gintaro dirbinius bei kitus tautinės tapatybės ženklus. Kiek jie matomi mūsų kasdienybėje ir kuo šiuo požiūriu panašūs ar skiriamės nuo latvių?Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudi mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą, per kurį atsiskleidžia ne tik paties kūrėjo gyvenimo kelias, bet ir Katalonijos kultūrinis bei istorinis peizažas, architektūriniai skirtumai, masinio turizmo iššūkiai bei beatifikacijos procesas. Pirmajame epizode dėmesys buvo skirtas Gaudi asmenybei – pasakojimą galite rasti LRT Radiotekoje. Antrame epizode dėmesio centre atsiduria Gaudi ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.„Briedžio sapnas“ – taip vadinasi poilsiavietė Vilniaus rajone. Jos įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę greitai pabėgti iš miesto, patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvos politiniame gyvenime – naujas etapas. Seimui į premjerus patvirtinus Mindaugą Sinkevičių, po truputį ima aiškėti ir kandidatai į naujosios Vyriausybės ministrus.Laidoje dalyvauja politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius Virgis Valentinavičius, Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas, 15min aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Be maisto išgyventi galėtume neilgai. Net ir neskirdami mitybai papildomo dėmesio galime gyvuoti, tačiau, kaip sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Chemijos ir maisto katedros lektorė Elena Grinė, to nepakanka. Maistas neturėtų būti vertinamas per emocinę liniją, jis turi būti vertingas organizmui. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti maisto technologams kuriant visavertį maistą?Kauno rajono ūkininkas Jonas Bavaras prieš penkerius metus įsigijo pieno ūkį. Iš pradžių buvo vilties, kad ši ūkio šaka gali būti pelninga, tačiau pastarieji metai nieko gero nežada. Augalininkystės ūkyje šalia to dirbantis ir verslą Norvegijoje turintis Jonas sako, kad uždarbio už pieną užtenka tik paskoloms sumokėti. Ūkio atsisakyti nelengva – tai ir šeimos tradicijos.Rubrika „Užsienio naujienos“. Vasaros saulėgrįža žymi astronominę vasaros pradžią. Ji Europą užklupo beveik nepakeliama karščio banga. Prancūzijoje dėl jos žmonės bėga iš miestų į kaimus, o vynuogynuose ūkininkams tenka koreguoti darbo grafiką.Ved. Rūta Simanavičienė

Izraelio vyriausybė prieš kelias dienas masines armėnų žudynes Pirmojo pasaulinio karo laikais vienbalsiai pripažino genocidu. Tokį žingsnį griežtai sukritikavo Turkija ir Azerbaidžanas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, armėnų tautos genocidas yra pripažintas. Kodėl prieš daugiau kaip šimtą metų įvykę žiaurūs įvykiai iki šiol vertinami skirtingai ir kelia diplomatinę įtampą? Išsamiau – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Dovilė Troskovaitė ir neseniai iš Armėnijos grįžusi NARA žurnalistė Sigita Vegytė.Ved. Darius Matas.

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro duomenimis, šalyje dirba tik 115 šios kalbos vertėjų, kurčiųjų bendruomenė susiduria su atskirtimi. Seimo narė Ligita Girskienė siūlė keisti Švietimo įstatymą įtraukiant lietuvių gestų kalbą į pasirenkamuosius dalykus mokyklose. Nors parlamentarės siūlymui pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas, Seimas jį atmetė, nepritarė ir Vyriausybė. Vienintelė gestų kalbos specialistus ruošianti įstaiga - Vilniaus kolegija - teigia, kad absolventai gali dirbti vertėjais, bet ne mokytojais.Vilniaus universitete šiandien bus pristatytas išskirtinis atradimas – Šv. Jonų bažnyčioje po daugiau nei dviejų šimtų metų atvertas vienas didžiausių XVIII amžiaus baroko sienų tapybos ansamblių Lietuvoje. Restauratoriai po XIX amžiaus uždažymais aptiko daugiau kaip 2 tūkstančius kvadratinių metrų vientisos sienų tapybos, o didžiausia staigmena tapo tai, kad freskos išliko itin autentiškos.Šiandien, baigiantis antrajam metų ketvirčiui, užsidaro antrasis langas pateikti prašymą pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Per pirmąjį ketvirtį tai padarė daugiau kaip pusė milijono gyventojų. Be to atnaujintas sunkių ligų sąrašas ir daugiau sunkiomis ligomis sergančių gyventojų galės nutraukti pensijų kaupimą.Ved. Rūta Kupetytė

Vaikystėje matyti animaciniai filmai dažnam atrodo tiesiog pramoga. Tačiau ar kada susimąstėte, kad net vertimas gali pakeisti tai, kokius herojus mato vaikai? Ar lietuviškas dubliažas visada tiksliai perteikia originalią istoriją, o gal kartais veikėjus paverčia visai kitokiais, nei juos sukūrė autoriai? Pokalbis su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docente Jurgita Astrauskiene, kuri tyrinėja audiovizualinį vertimą ir atskleidžia, kaip, regis, nedideli vertimo sprendimai gali keisti veikėjų įvaizdį, lyčių vaidmenų vaizdavimą ir net vaikų pasaulio suvokimą.

JAV kariuomenė antrą dieną smogė kariniams taikiniams Irane po to, kai šis apšaudė kaimynines šalis ir laivą.Kultūros naujienose iš užsienio – apie Fridos Kalo parodą Londone, dar neatidarytą, bet jau tapusią rekordine, ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį.Kaip nedideliam Raseinių rajono Užkalnių kaimui pavyksta daugiau kaip 10 metų išlaikyti Vaikų dienos centrą, kuris itin svarbus maždaug 20 kaimo vaikų? Tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Ar įmanoma Lietuvoje rasti aukso grynuolių ir kodėl jo neiškasame?Tęsiantis kaitrai sveikatos specialistai ragina labiau save saugoti, nes karštis – pavojingas dalykas, galintis pasibaigti ir mirtimi.Naujoje Zelandijoje galima rasti ne tik gražią gamtą. Bet ir daug...kivių: paukščių kivių, vaisių kivių ir net žmonių kivių.Ved. Edvardas Kubilius

Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Dėl šios priežasties Lietuvoje sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Daugiau laidoje „10-12“ su projekto vadove, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesore Gražina Korvel, Vilniaus universiteto mokslininku ir projekto ekspertu Gediminu Navicku ir „Gooliver“ partnere Rasa Stupakovaite.Ved. Rūta Kupetytė

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ šią savaitę vėl daugiausiai dėmesio skyrėme pasaulio čempionatui ir Mariaus Bagdono kelionėms po Meksikos, JAV bei Kanados stadionus, bet nepraleidome pro akis ir lietuviškojo futbolo, kur įvykių tikrai netrūko – Vilniaus „Žalgirio“ auditas, atleistas Eivinas Černiauskas, paliktas Edgaras Jankauskas ir „vienbalsiai“ sprendimus priiminėjantis LFF Vykdomasis komitetas. Žinoma, dar ir Lietuvos futbolo čempionato rezultatai. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Mariaus Bagdono marškiniai, Meksika 03:22 Kas šansų nebeturi? Ir kur dabar Marius? 13:49 Žaliojo Kyšulio pasaka 19:41 Ką pakeitė ispanai? 24:15 Pasenę belgai ir nuviliantis Ekvadoras 30:33 Superatsarginis ir (ne)įtikinantys vokiečiai 44:34 Vėl skrydžiui pasiruošę olandai? 49:22 Amerikiečiai ir brazilai 59:27 Vilniaus „Žalgirio“ auditas 1:13:38 Černiausko ir KŽ skyrybos 1:19:58 LFF sprendimas dėl Jankausko 1:28:52 „Vienbalsis“ komitetas, „Riteriai“ 1:37:12 Toplygos rezultatai

Užsienio naujienose - apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Šveicarijoje prasidedančias JAV ir Irano technines derybos dėl galutinio susitarimo užbaigti karą bei pranešimus, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris pirmadienį ketina atsistatyti.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje - apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rusų rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir apie dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Radijo dokumentikos anonse - trečiasis pasakojimą iš LRT RADIJO šimtmečiui skirto ciklo “Ar mus girdite?”. Šį kartą dokumentikos autoriai persikels į 1926-ųjų Kauną ir seks Petro Babicko - vieno iš Lietuvos radijo pradininkų - pėdomis.Kaip atrodo ilgakasių konkursas, Nemakščių gimnazijoje rengiamas jau ketvirtus metus? Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Reportažas apie Jungtinės Karalystės politikų sprendimą uždrausti socialiniais tinklais naudotis vaikams iki 16 metų.Europos Sąjungoje į invazinių rūšių sąrašą įrašyti dėmėtieji elniai. Lietuvoje ši taisyklė įsigalios 2027 metų liepą ir nuo tada jiems laikyti nelaisvėje reikės specialaus leidimo. Kaip elnynų savininkai tam turės pasirengti, ir ar keisis tokių elnių medžiojimo taisyklės?Elektroninės prekybos verslui atsirado pareiga vartotojams sudaryti galimybę paprastai ir greitai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Šis reikalavimas įtvirtintas Civilinio kodekso pakeitimuose, kurie galioti pradėjo birželio 19 d. Ką apie tai reikia žinoti pirkėjams?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie senovinius vasaros saulėgrįžos šventės papročius.Ved. Liuda Kudinova

Kaip spręsti demografijos problemas ir pailginti žmonių gyvenimo trukmę? Apie tai išsamiau kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju neurologu prof. Daliumi Jatužiu.Ved. Edvardas Kubilius.

Vieni dirbtinio intelekto įrankius įvardija kaip pavojų visuomenės saugumui, kiti - kaip didelį burbulą, kuris susiurbia begalę energetinių ir finansinių resursų. Kodėl ši technologija šiandien tampa ir aukščiausio lygio politikų susitikimų tema?Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? Kokius namų darbus svarbu atlikti, kad kelias į išsvajotą karjerą būtų trumpesnis?Intensyvios liūtys️ ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to prisitaiko šiuolaikiniai miestai?Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Visuomenei atsivers viena paslaptingiausių Vilniaus erdvių – Liepkalnio vandens saugykla. Čia vyks socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“, kviečiantis atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą.Ved. Darius Matas.

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato Vilniuje gyvenę vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries? Vilniuje sudarytas naujas maršrutas turistams „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Daugiau – VšĮ „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kas buvo pasakyta, aptaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Laidoje „10-12“ – Rugilė Ladauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos globos centrų projekto vadovė, globos centro SOTAS vadovė Lina Pazikaitė ir Rosita Kvieskienė, Vilniaus miesto budinti globotoja.

„Vilniaus stogai“ klipo filmavimą prisiminęs Mašanauskas: blogiausia buvo tas karštis.Ilgametis radijo darbuotojas, estrados legenda Jonas Mašanauskas prisimena dainų klipų filmavimus ir jų kūrimą.

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m. Apie tai plačiau pasakoja istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilnių galima pažinti ir per kiną – jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Šią savaitę minint radijo šimtmetį, dar kartą pažvelkime į jo istoriją. Kokia buvo radijo reikšmė tarpukariu ir kaip ji keitėsi bėgant dešimtmečiams?Šią naktį Vilniaus oro uoste buvo ribojami skrydžiai dėl, įtariama, kontrabandinių balionų. Oro uosto veikla buvo sutrikdyta nuo maždaug 1 iki 4 valandos ryto.Šią savaitę socialdemokratai pradės derybas dėl valdančiosios koalicijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Nauja koalicija bus formuojama po to, kai šeštadienį socialdemokratai nusprendė nebetęsti darbo su „Nemuno aušros“ partija.Ukrainos Dnipro miesto Mečnikovo ligoninė dirba vos už 100 kilometrų nuo fronto linijos, todėl čia vežami sunkiai kare su rusija sužeisti kariai ir civiliai. Ligoninėje nuolat stažuojasi gydytojai iš Lietuvos. Jie mokosi, kaip gydyti kare sužalotus žmones, kaip organizuoti ligoninės darbą karo sąlygomis.Vilnius šiuo metu yra atsidūręs pasaulio katalikų dėmesio centre. Vakar čia prasidėjo ir iki penktadienio tęsis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Renginys į kurį suvažiuoja keli tūstančiai žmonių iš visų žemynų. Jiems Lietuvos sostinė yra ne tik dar vienas Europos miestas. Tai vieta, kurioje atgimė gailestingumo žinia.Ved. Liuda Kudinova

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Kokia ateitis po Pasaulinio Gailestingumo kongreso numatyta Išganytojo kalvai Vilniuje? Kuo ši buvusi apleista vieta ypatinga? Tiesioginėje laidoje iš kongreso dalyvauja: Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė, Piligrimų centro direktorė Lina Šapauskienė.Ved. Rūta Kupetytė

Specialistai įspėja, kad daug kur prekyboje pasirodžiusios lietuviškos bulvės nebūtinai yra lietuviškos – prekybininkai esą apgaudinėja žmones. Kaip įsitikinti, kad perkamos bulvės tikrai yra lietuviškos?Kuo ypatinga Vilniaus centre esanti Išganytojo kalva, kurioje sekmadienį prasidės Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas?Seimui teikiamos įstatymo pataisos, kurios turėtų padėti efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu. Kuo svarbūs šie pokyčiai?Dainavos, Santarvės ir Kalniečių parkuose Kaune duris atveria vasaros skaityklos. Jos kviečia skaitytojus ne tik pasiskolinti knygų, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.Ved. Edvardas Kubilius

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ir miestų, ir pajūrio paplūdimiai pradeda vasaros sezoną, juose vėl budi gelbėtojai.Vilniaus gyventojai kviečiami rūšiuoti maistinio aliejaus atliekas – mieste netrukus bus pastatyta beveik 200 specialių konteinerių.Švietimo ministerija sako, kad egzaminų sesija sudėliota taip, jog abiturientai, net ir, pvz., oro pavojui sutrikdžius vieną ar kitą egzaminą, spėtų, kaip įprasta, įstoti į aukštąsias mokyklas.Tyrimai rodo, kad kas antras Vilniaus vienuoliktokas naudojasi korepetitorių paslaugomis. Ar korepetitorių populiarumas tapo mados reikalu ir ar auga nepasitikėjimas mokyklomis?Ved. Edvardas Kubilius

„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“ Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką. Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių. Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose. Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus  Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek