Podcasts about vilniaus

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ šią savaitę vėl daugiausiai dėmesio skyrėme pasaulio čempionatui ir Mariaus Bagdono kelionėms po Meksikos, JAV bei Kanados stadionus, bet nepraleidome pro akis ir lietuviškojo futbolo, kur įvykių tikrai netrūko – Vilniaus „Žalgirio“ auditas, atleistas Eivinas Černiauskas, paliktas Edgaras Jankauskas ir „vienbalsiai“ sprendimus priiminėjantis LFF Vykdomasis komitetas. Žinoma, dar ir Lietuvos futbolo čempionato rezultatai. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Mariaus Bagdono marškiniai, Meksika 03:22 Kas šansų nebeturi? Ir kur dabar Marius? 13:49 Žaliojo Kyšulio pasaka 19:41 Ką pakeitė ispanai? 24:15 Pasenę belgai ir nuviliantis Ekvadoras 30:33 Superatsarginis ir (ne)įtikinantys vokiečiai 44:34 Vėl skrydžiui pasiruošę olandai? 49:22 Amerikiečiai ir brazilai 59:27 Vilniaus „Žalgirio“ auditas 1:13:38 Černiausko ir KŽ skyrybos 1:19:58 LFF sprendimas dėl Jankausko 1:28:52 „Vienbalsis“ komitetas, „Riteriai“ 1:37:12 Toplygos rezultatai

Užsienio naujienose - apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Šveicarijoje prasidedančias JAV ir Irano technines derybos dėl galutinio susitarimo užbaigti karą bei pranešimus, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris pirmadienį ketina atsistatyti.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje - apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rusų rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir apie dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Radijo dokumentikos anonse - trečiasis pasakojimą iš LRT RADIJO šimtmečiui skirto ciklo “Ar mus girdite?”. Šį kartą dokumentikos autoriai persikels į 1926-ųjų Kauną ir seks Petro Babicko - vieno iš Lietuvos radijo pradininkų - pėdomis.Kaip atrodo ilgakasių konkursas, Nemakščių gimnazijoje rengiamas jau ketvirtus metus? Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Reportažas apie Jungtinės Karalystės politikų sprendimą uždrausti socialiniais tinklais naudotis vaikams iki 16 metų.Europos Sąjungoje į invazinių rūšių sąrašą įrašyti dėmėtieji elniai. Lietuvoje ši taisyklė įsigalios 2027 metų liepą ir nuo tada jiems laikyti nelaisvėje reikės specialaus leidimo. Kaip elnynų savininkai tam turės pasirengti, ir ar keisis tokių elnių medžiojimo taisyklės?Elektroninės prekybos verslui atsirado pareiga vartotojams sudaryti galimybę paprastai ir greitai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Šis reikalavimas įtvirtintas Civilinio kodekso pakeitimuose, kurie galioti pradėjo birželio 19 d. Ką apie tai reikia žinoti pirkėjams?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie senovinius vasaros saulėgrįžos šventės papročius.Ved. Liuda Kudinova

Kaip spręsti demografijos problemas ir pailginti žmonių gyvenimo trukmę? Apie tai išsamiau kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, gydytoju neurologu prof. Daliumi Jatužiu.Ved. Edvardas Kubilius.

Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai baroko muzikos estetiką ir šiuolaikinį fizinį teatrą sujungiantis pastatymas.Šiandien Kompozitorių namuose vyks 16-osios Baltijos trienalės įžanginis renginys „Traukiant strėlę iš širdies“, kuriame bus atskleidžiamos būsimos, 2027 m. vyksiančios trienalės kryptys ir temos. Pokalbis su vienu iš Trienalės kuratorių, ukrainiečių menininku Nikita Kadan.Čekijos vyriausybė pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma licencijos mokesčių visuomeninei žiniasklaidai finansuoti, pereinant prie tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto. Reaguodami į šiuos planus, šimtai Čekijos televizijos ir radijo darbuotojų birželio 22 d. rengia vienos dienos įspėjamąjį streiką. Pokalbis su Čekijos televizijos žurnalistu, streiko komiteto nariu Jan Moláček ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriumi dr. Deimantu Jastramskiu.Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Kauno miesto muziejus kviečia į parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“, kurios ašis sukasi apie anksčiausią žinomą spalvotą tapybos darbą, kuriame vaizduojama Kauno panorama.Šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ atidaroma menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda „Milky Way“. Joje pirmą kartą Lietuvos publikai pristatomi menininkės piešiniai ir 16 mm filmai. Pokalbis su menininke ir parodos kuratoriumi Audriumi Pociu.Ved. Justė Luščinskytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Ketvirtadienį įvyko 16-ieji Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimai „Ąžuolas 2026“. Šie metai asociacijai – istoriniai: pirmą kartą išskirta atskira trumpo metro filmų kategorija, įvertinta Kultūros asamblėja, o pagrindinis vakaro apdovanojimas atiteko Vytautui Katkui už filmą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistės Žegulytė). Pokalbis su viena iš komisijos narių Kristina Sereikaite ir dviem laureatais – Nojumi Drąsučiu ir Ieva Jaruševičiūte.Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Kodėl antikiniu mitu paremta meilės istorija aktuali šiandien ir ką kūrėjams reiškia ši sceninė interpretacija – pasakoja repeticijas stebėjusi kolegė Karina Metrikytė.Birželio 19–21 d. Latvijoje nuvilnys jubiliejinė, XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Šis tradicinis renginys šįkart peržengs klasikinio festivalio ribas ir taps ambicingu mokslo, kultūros bei meno sinergijos projektu. Rygoje pasirodys beveik 4 tūkst. studentų, tarp jų – ir viena Lietuvos delegacija, vienijanti per 1 400 dalyvių. Pokalbis su šventės organizatoriais ir dalyviais.Ved. Gerūta Griniūtė

Ilgus metus puoselėtą Saulenos Pranės Krūvelienės ūkį Prienų rajone ir darbus jame perima anūkas Martynas Krūvelis. Nors pats yra architektas, bet sako susidomėjęs galimybe tęsti šeimos tradicijas. Vienintelė sąlyga, leidžianti dirbti pieno ūkyje, yra robotizuoti procesai. Nors pienininkystės šaka ir patiria sunkumų, stipriau jaustis leidžia kooperacija.Kraštovaizdžio dizaino studijos domina žmones dėl įvairialypių galimybių. Neretai studentai mokydamiesi jau gauna ir darbo pasiūlymus. Yra galimybių semtis patirties ir užsienyje. Apie šią sritį plačiau pakomentuos Vilniaus kolegijos kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedros docentė Inga Jančauskienė.Rubrika „Užsienio naujienos“. Žemės ūkio ministerijoje birželio pradžioje lankėsi EK vandenynų ir žuvininkystės komisaras Costas Kadis. Po vizito yra gerų žinių šalies žuvininkystės sektoriui. Plačiau pakomentuos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vedėja Vilda Griūnienė.Gimtoji žemė. Ved. Rūta Simanavičienė

Vieni dirbtinio intelekto įrankius įvardija kaip pavojų visuomenės saugumui, kiti - kaip didelį burbulą, kuris susiurbia begalę energetinių ir finansinių resursų. Kodėl ši technologija šiandien tampa ir aukščiausio lygio politikų susitikimų tema?Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? Kokius namų darbus svarbu atlikti, kad kelias į išsvajotą karjerą būtų trumpesnis?Intensyvios liūtys️ ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to prisitaiko šiuolaikiniai miestai?Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Visuomenei atsivers viena paslaptingiausių Vilniaus erdvių – Liepkalnio vandens saugykla. Čia vyks socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“, kviečiantis atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą.Ved. Darius Matas.

Birželio 17–18 d. šokėjas Adrian Carlo Bibiano pristato performanso „man niekada nepriklausiusi kaltė“ premjerą. Šokio performansas nagrinėja trauminių patirčių, įteigtos kaltės, kūno atminties ir vyriškumo temas. Pokalbis su šokėju ir klinikine psichologe ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doktorante Agniete Kairyte.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre vyko pirmasis šių metų jaunimo muzikos festivalio „Šiauliai gyvai“ koncertas. Iš viso festivalio programoje – penki renginiai. Birželio 17-ąją laukia triukšmingas festivalio uždarymo renginys amfiteatre. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais. Kokie šventės dalyvių įspūdžiai ir ką jiems simbolizuoja šių metų renginio pavadinimas „Siekiai suartina“? Iš Tauragės regiono dainų šventės pasakoja Vesta Vitkutė.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kas buvo pasakyta, aptaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato Vilniuje gyvenę vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries? Vilniuje sudarytas naujas maršrutas turistams „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Daugiau – VšĮ „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl karo nutraukimo, skelbia JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir sako: „Tegul nafta vėl teka laisvai.“ Nors Hormuzo sąsiauris vis dar uždarytas, rinkos žinią pasitiko optimistiškai, naftos kaina smuko. Tačiau pats taikos susitarimas dar labai trapus, o po galimo jo pasirašymo penktadienį laukia du sudėtingi mėnesiai derybų. Ką žinia apie šį taikos susitarimą reiškia pasauliui? Ar naftos krizė baigiasi?Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, „Orion securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Tomas Janeliūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Šįvakar ant Gedimino kalno atidengiama skulptūra „Vilkas“, sujungianti Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas. Šiuo metu vykstant Lietuvos kultūros programai Italijoje, skulptūra taip pat žymi ir dviejų valstybių diplomatinių santykių atkūrimo 35-metį. Pokalbis studijoje su italų menininku, skulptūros autoriumi Davide Rivalta.Parlamente skaitydamas 7-ajį metinį pranešimą, prezidentas Gitanas Nausėda sakė besijaučiantis atsakingas už pernai kultūros sektoriuje susiklosčiusią situaciją ir ragino ambicingai įgyvendinti Lietuvos kultūros metų programą Vokietijoje. Apie prezidento kalboje skirtą dėmesį kultūrai diskutuosime su menotyrininke Agne Narušyte, sociologu Tadu Šarūnu ir menininku Algimantu Roku Černiausku.Sergejus Kanovičius dėl savo indėlio į muziejaus „Dingęs Štetlas“ kūrimą buvo siūlomas Šeduvos miesto garbės piliečio vardui gauti. Tačiau komisija kandidatūrą atmetė dėl gauto rašto, kuriame teigiama, kad jis nebuvo muziejaus iniciatorius ir kūrėjas, o veikė kaip samdomas išorės konsultantas. Situaciją aiškinamės su S. Kanovičiumi ir muziejaus vadovu Jonu Herakliu Dovydaičiu.Ved. Indrė Kaminckaitė

Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Laidoje „10-12“ – Rugilė Ladauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos globos centrų projekto vadovė, globos centro SOTAS vadovė Lina Pazikaitė ir Rosita Kvieskienė, Vilniaus miesto budinti globotoja.

Po ilgos pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą ir tai gali būti ne paskutinis kartas šiemet. Būsto paskolų turėtojams tai reiškia didesnes įmokas, o nekilnojamasis turtas šalyje toliau brangsta dviženkliu tempu. Lietuvos bankas įspėja – būsto rinkoje daugėja įtampos ženklų. Kodėl vis sunkiau įpirkti būstą? Kas laukia toliau?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, Banko „Artea“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius Rytis Krušinskas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Norint sukurti naują veislę – prireikia dešimtmečių. Selekcininkai ieško, kaip sukurti tokias veisles, kurios būtų atsparios šalčiams, ligoms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vieno iš skyrių vedėja daktarė Birutė Frerks sako, kad svarbu išsaugoti lietuviškų sodo augalų genofondą. Tai institute daroma net trimis skirtingais būdais. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė tikina, kad lietuviškos veislės yra sodų saugumo garantas.Be ūkininkavimo savo gyvenimo neįsivaizduoja Zarasų rajono ūkininkas Saulius Zakšauskas, auginantis mėsinius galvijus. Vyras neįsivaizduoja ūkininkavimo be naujausių technologijų taikymo.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių augalų savo sode neauginti, nes jie yra nuodingi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Apie tai papasakos Vilniaus kolegijos lektorius, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas.Ved. R. Simanavičienė

„Vilniaus stogai“ klipo filmavimą prisiminęs Mašanauskas: blogiausia buvo tas karštis.Ilgametis radijo darbuotojas, estrados legenda Jonas Mašanauskas prisimena dainų klipų filmavimus ir jų kūrimą.

Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą.Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galime kalbėti apie pilietinės visuomenės egzistavimą ir ką apie 1926 metų įvykius Kaune iš Vilniaus galėjo pasakyti Jonas Basanavičius.Ved. Aurimas Švedas

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Kaip kuriamos knygelės vaikams ir kodėl kanklės puikiai tinka lopšinėms? „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda – tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Kuo šis kūrėjas ypatingas?Teatras „Utopia“ alternatyvios kultūros erdvėje „Kablys“ pristato režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjerą „Antigonė“.Briuselyje vyko Tarptautinės muzikos įrašų gamintojų organizacijos forumas „Muzikos geopolitika: Europos vieta pasaulinėje muzikos ekosistemoje“. Kokius didžiausius iššūkius pasaulinėje rinkoje patiria Europos muzikos kūrėjai?Apie ką 1926-ųjų birželį rašė Lietuvos dienraščiai? Kaip prieš šimtmetį atrodė lietuvių kasdienybė ir vargai, kas tą vasarą traukė kauniečių dėmesį ir kaip gyventojus paveikė Seimo rinkimai?Vilniuje atveriama dar viena erdvė – Išganytojo kalva, ant kurios šiuo metu vyksta Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas. Ilgus dešimtmečius ji nebuvo prieinama, nes teritorija priklausė kalėjimui.Sostinės Drujos gatvėje esančią 719 kv. metrų dydžio tvorą netrukus papuoš vietos istoriją primenantis gatvės meno piešinys.Ved. Marius Eidukonis

2024 m. pabaigoje Vilniaus katedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos ir neatpažinto asmens kaukolė. Istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis kelia hipotezę, kad ji – Elžbietos Habsburgaitės. Pokalbis su S. Poderiu ir antropologu, profesoriumi Rimantu Jankausku.Teatras „Utopia“ kviečia į alternatyvios kultūros erdvę „Kablys“, kur pristatoma režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjera „Antigonė“ – šiuolaikiška senovės graikų dramaturgo Sofoklio tragedijos interpretacija. Kūrėjai čia kelia nepatogius klausimus: ką renkamės, kai valdžia reikalauja tylėti, ir ar globalios griūties akivaizdoje įmanoma išsaugoti žmogiškumą? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pristato dokumentinio teatro pasakojimą „Babytė, kurią vadino bandite“. Tai asmeniška, jautri ir autentiška istorija apie močiutę – tremtinę ir politinę kalinę, jos šeimą bei brolius partizanus. Spektaklis paremtas tikrais šeimos išgyvenimais: pasakojama apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą, be motinos likusį sūnų ir tragiškus žmonių likimus.Ved. Gerūta Griniūtė

„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m. Apie tai plačiau pasakoja istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną – jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas. Plačiau apie tai pasakoja Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vilnių galima pažinti ir per kiną - jau startavo kino turizmo maršrutai po filmavimo vietas.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda, tai Karavadžas“, sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su šiuo vienu garsiausių visų laikų dailininku. Valdovų rūmuose vyksta vieno šedevro paroda „Caravaggio. Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Šis paveikslas nuo 17 amžiaus pradžios laikytas dingusiu, atrastas tik 2014 m.Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta prezidento Valdo Adamkaus premija. Ji įvertinta už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.Birželio 12 d. 100-metį minintis LRT RADIJAS pristato dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieško kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?  Klausytojų laukia 4 ciklo dalys, kurias kūrė Teresė Bernatonytė, Rūta Dambravaitė, Vita Ličytė ir Vaida Pilibaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Šią savaitę minint radijo šimtmetį, dar kartą pažvelkime į jo istoriją. Kokia buvo radijo reikšmė tarpukariu ir kaip ji keitėsi bėgant dešimtmečiams?Šią naktį Vilniaus oro uoste buvo ribojami skrydžiai dėl, įtariama, kontrabandinių balionų. Oro uosto veikla buvo sutrikdyta nuo maždaug 1 iki 4 valandos ryto.Šią savaitę socialdemokratai pradės derybas dėl valdančiosios koalicijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Nauja koalicija bus formuojama po to, kai šeštadienį socialdemokratai nusprendė nebetęsti darbo su „Nemuno aušros“ partija.Ukrainos Dnipro miesto Mečnikovo ligoninė dirba vos už 100 kilometrų nuo fronto linijos, todėl čia vežami sunkiai kare su rusija sužeisti kariai ir civiliai. Ligoninėje nuolat stažuojasi gydytojai iš Lietuvos. Jie mokosi, kaip gydyti kare sužalotus žmones, kaip organizuoti ligoninės darbą karo sąlygomis.Vilnius šiuo metu yra atsidūręs pasaulio katalikų dėmesio centre. Vakar čia prasidėjo ir iki penktadienio tęsis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Renginys į kurį suvažiuoja keli tūstančiai žmonių iš visų žemynų. Jiems Lietuvos sostinė yra ne tik dar vienas Europos miestas. Tai vieta, kurioje atgimė gailestingumo žinia.Ved. Liuda Kudinova

Kokia ateitis po Pasaulinio Gailestingumo kongreso numatyta Išganytojo kalvai Vilniuje? Kuo ši buvusi apleista vieta ypatinga? Tiesioginėje laidoje iš kongreso dalyvauja: Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė, Piligrimų centro direktorė Lina Šapauskienė.Ved. Rūta Kupetytė

Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis Leonpolio dvaro ūkis plečia uogų lysves, vaismedžių sodus ir auginamų vaistažolių plotus. Kaip ūkio gėrybės pasiekia Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus pasakoja ūkio savininkas Mindaugas Stragis.Panevėžio rajono Stipruolių kaime gyvenanti ūkininkė Salomėja Skaržauskienė džiaugiasi, kad jai neberiekia nervintis dėl vis mažėjančių pieno supirkimo kainų. Darbšti moteris atsiraitė rankoves ir ėmėsi gaminti sūrius, juos parduoda turguje, šventėse ar mugėse ir taip užsidirba pragyvenimui.Ved. Arneta Spaičė

Specialistai įspėja, kad daug kur prekyboje pasirodžiusios lietuviškos bulvės nebūtinai yra lietuviškos – prekybininkai esą apgaudinėja žmones. Kaip įsitikinti, kad perkamos bulvės tikrai yra lietuviškos?Kuo ypatinga Vilniaus centre esanti Išganytojo kalva, kurioje sekmadienį prasidės Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas?Seimui teikiamos įstatymo pataisos, kurios turėtų padėti efektyviau kovoti su seksualiniu smurtu. Kuo svarbūs šie pokyčiai?Dainavos, Santarvės ir Kalniečių parkuose Kaune duris atveria vasaros skaityklos. Jos kviečia skaitytojus ne tik pasiskolinti knygų, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.Ved. Edvardas Kubilius

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ir miestų, ir pajūrio paplūdimiai pradeda vasaros sezoną, juose vėl budi gelbėtojai.Vilniaus gyventojai kviečiami rūšiuoti maistinio aliejaus atliekas – mieste netrukus bus pastatyta beveik 200 specialių konteinerių.Švietimo ministerija sako, kad egzaminų sesija sudėliota taip, jog abiturientai, net ir, pvz., oro pavojui sutrikdžius vieną ar kitą egzaminą, spėtų, kaip įprasta, įstoti į aukštąsias mokyklas.Tyrimai rodo, kad kas antras Vilniaus vienuoliktokas naudojasi korepetitorių paslaugomis. Ar korepetitorių populiarumas tapo mados reikalu ir ar auga nepasitikėjimas mokyklomis?Ved. Edvardas Kubilius

Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda“. Išleido leidykla „Alma littera“.Kas būtų buvę, jeigu 20 a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru? Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš „Vilko valanda“. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Šiemet LRT radijas mini 100-metį, ta proga iki birželio 12-ąją vyksiančios radijo gimtadienio šventinės transliacijos, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Pokalbis su ilgamete kultūros laidų rengėja, LRT Klasikos laidų vedėja, žurnaliste Jolanta Kryževičiene.Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.Rubrika „LRT Girdi“: tvarkant vieną Vilniaus kelio ruožą, vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais?Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Tam, kad sraigių mėsa būtų tinkama maistui, ją tenka virti netgi 3 valandas. Dažniausiai sraigių produktus moteris pristato savo ūkyje edukacijų metu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda“. Išleido leidykla „Alma littera“.Kas būtų buvę, jeigu 20 a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru? Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš „Vilko valanda“. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Įsivaizduokite, kad gaunate oficialų laišką iš valstybės institucijos su raginimu sumokėti baudą. Perskaitote laišką – ir nesuprantate, už ką ji skirta. Sudėtingų sakinių, santrumpų ir skaičių kupiną tekstą skaitote kelis kartus, bet vis tiek lieka neaišku, kaip nusižengėte. Taip jaučiasi dalis visuomenės skaitydama mums įprastą kasdienę informaciją – naujienas, instrukcijas ar oficialius įstaigų pranešimus. Padėti tokiems žmonėms gali lengvai suprantama kalba, kurios mūsų aplinkoje atsiranda vis daugiau. Pavyzdžiui, ir portale LRT.LT galima rasti rubriką LRT paprastai, kur tekstai pateikiami lengvai suprantama kalba. Apie lengvai suprantamą kalbą plačiau – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Laura Vilkaitė-Lozdienė ir portalo LRT.LT žurnalistė Ugne Jonaitytė, kuri dirba su lengvai suprantamos kalbos tekstais.Ved. Rūta Kupetytė.

Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smegenis. Tačiau nauji neuromokslo tyrinėjimai rodo, jog smegenų plastiškumo savybė nėra vien tik geras dalykas. Kodėl? Apie tai pokalbis su mokslininke, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Ieva Šiugždaite.Ved. Ignas Klėjus.

„Net jeigu tau kas nors nepatinka, nereikėtų to deginti.“ Šią citatą atsimenu iš paskaitos Stokholmo universitete pernai. Dėstytojas, dvi valandas skyręs žmogaus teisėms Šiaurės Korėjoje aptarti, per pertrauką ėmė samprotauti apie peripetijas, kilusias Švedijai stojant į NATO.“ Publikuota 2025-ųjų lapkritį NARA.lt tinklalapyje. Prisimename šį tekstą iš naujo, matydami diskusijas Lietuvoje apie Švedijos migracijos politiką. Teksto autorė Marija Rakickaja yra viena iš PERSPECTIVES projekto Jaunųjų žurnalistų praktikos programos dalyvių. Marija įgijo Šiuolaikinių Azijos studijų magistro laipsnį Vilniaus universitete bei Vidurio Rytų studijų magistro laipsnį Stokholmo universitete. Marija taip pat yra baigusi Skandinavistikos bakalauro studijas ir ilgą laiką dirbo švedų kalbos mokytoja. Dviejų regionų – Vidurio Rytų ir Skandinavijos – derinys atspindi jos polinkį jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama, ir rašant atrasti žmogiškumą skirtinguose kontekstuose. Įrašo garso redaktorius – Dovydas Karalius Nuoroda į tekstą: https://nara.lt/lt/articles-lt/jeigu-svedija-nebebus-humanitarine-supervalstybe-kas-ji-tuomet-bus  Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek 

Utenos regione dėl galimo dronų pavojaus buvo paskalbtas oro pavojus - gyventojams buvo nurodyta eiti į priedangą ar saugią vietą. Oro pavojus jau atšauktas. Pasak kariuomenės, prieš tai pakelti NATO oro policijos naikintuvai grįžta į bazę.Krašto apsaugos ministras patvirtino, kad sekmadienį šalia Utenos nukritęs dronas – ukrainietiškas. Kas naujo žinoma apie vakarykštį oro pavojaus šaltinį?Po vakarykščio oro pavojaus Vilniaus apskrityje, buvo sustabdytas traukinių eismas, neskrido lėktuvai. Keleiviai piktinosi, kad oro uoste į priedangas niekas nevedė, vėliau paaiškėjo, kad jų iš viso nėra. Susisiekimo ministras šiandien su įmonėmis aptarė jų reakcijas ir konstatavo, kad prasčiausiai į oro pavojų reagavo Vilniaus oro uostas bei Transporto agentūra.Jungtinių Valstijų Senato nariai LRT sako susirūpinę dronų įsiveržimais į Baltijos šalių ir NATO oro erdvę, ir žada priešintis Donaldo Trumpo administracijos planuojamam amerikiečių pajėgų Europoje mažinimui.Ukraina, bijodama puolimo iš Baltarusijos pusės, stiprina savo sienos apsaugą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sako, kad žvalgybos duomenys apie priešo puolimo iš Baltarusijos grėsmę yra visiškai patikimi. Rusija ir Baltarusija šią savaitę rengia bendras branduolines pratybas, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių, lėktuvai ir strateginių raketų pajėgos.Treneris Rimas Kurtinaitis pristatė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašą ir planą pasaulio čempionato atrankos rungtynėms liepos mėnesį. Sąraše - trys NBA lygos žaidėjai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vakar Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse paskelbtas oro pavojaus signalas daugeliui vaikų sukėlė nerimą. Mokyklose bei darželiuose vaikai buvo palydėti į priedangas, dalis jų skambino tėvams ir ieškojo saugumo. Kaip mokyklose ir namuose su vaikais kalbėtis apie dronų pavojų, nuraminti ir padėti jaustis saugiems?Pavasariui įsibėgėjus, vis daugiau gyvybės grįžta ne tik į pievas ir sodus, bet ir į avilius. Kuo šiomis dienomis gyvena bitininkai ir bitės?LRT GIRDI: vieno sostinės Pašilaičių mikrorajono daugiabučio namo liftai, po patikros pripažinti techniškai netvarkingais ir jiems reikalingas remontas, tačiau jau pusantro mėnesio jokių darbų nevyksta, nes, kaip nurodo į redakciją besikreipęs namo įgaliotinis, bendrijos pirmininkas pirmiausia reikalauja surasti remontui reikalingų pinigų. Anot bendrijos pirmininko, pradėti darbų be finansinio pagrindo – negalima. Daugiabučio gyventojai, kurių dalis vyresnio amžiaus, priversti lipti laiptais.Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti dainų autorė ir atlikėja Sandra Carrillo kuria keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Sako, kad gerbia ir myli Lietuvą, nors nenori pamesti ir ispaniškosios tapatybės.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo naujienos. Šią savaitą galbama apie naująjį Anglijos čempionatą, neįvykusias Toplygos rungtynes Vilniuje, besitęsiančią Vilniaus „Žalgirio“ krizę ir tradiciškai apžvelgiami visi svarbiausi Europos šalių čempionatai. Kalbančios galvos – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:18 Atsiprašymas, Amsterdamas ir jame tykantys pavojai 04:15 Puikus „TransINVEST“ ir besitęsianti „Žalgirio“ krizė ir potencialūs pirkiniai 30:35 Taškus mėtyti pradėjęs KŽ 35:00 Žemaitijos derbis ir fantastiški Gargždai 39:35 „Sūduvos“ liūdna atkarpa 46:45 „Riterių“ gaivinimo planas – be greitukės 53:15 LFF taurė, Dambrauskas ir Nikoličius 1:12:00 Naujasis Anglijos čempionas 1:24:00 Pepo ir „Man City“ ateitis 2:00:00 Ispanija, „Real“ su Mourinho ir „Barca“ be Lawandowskio 2:10:18 „Bundesliga“ finišas ir sezono akcentai 2:15:15 Italijos „Serie A“ ir „Juventus“ krizė

Pirmą kartą atkurtos valstybės istorijoje šiandien paskelbtas oro pavojus. Iš pradžių grėsmė buvo paskelbta Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose, vėliau – ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse. Vilniaus apskrities gyventojams teko ieškoti priedangų. Valstybės institucijos pripažįsta, kad ne viskas suveikė tinkamai ir ketina taisyti klaidas. Daugiausia priekaištų gyventojai reiškia vaikų saugumu tinkamai nepasirūpinusioms mokykloms ir laiku priedangų neatrakinusiomis įstaigomis.Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad saugumo situacija aštrėja, tokie atvejai gali kartotis.Ved. Liepa Želnienė

Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Pranešta, kad virš Vilniaus oro uosto laikinai uždaryta oro erdvė. Kariuomenė vėliau paskelbė signalą „Raudona“ Vilniaus apskrityje, gyventojai turėtų eiti į priedangas.

Kariuomenė trečiadienio rytą informavo, kad netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtas dronas, aktyvuota NATO oro policijos misija. Oro atakos įspėjimas išsiųstas Vilniaus apskrities gyventojams – paskelbtas signalas „Raudona“ Vilniaus apskrityje, įspėta, kad gyventojai turėtų eiti į priedangas.

Apie šiuolaikinę mados industriją, jos ateities perspektyvas, lietuvių galimybes pasaulinėje madoje pokalbis su „Chanel“ mados namų dizainere Egle Čekanavičiūte.Šiandien artistas Vytautas Kernagis minėtų savo 75-ąjį gimtadienį. Ką jis davė lietuviškai scenai? Apie tai pokalbis su sūnumi Vytautu Kernagiu ir Vilniaus muziejaus direktore Rasa Antanavičiūte.Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiems tapo autoritetais. Pašnekovė - garso režisierė Sonata Jadevičienė, daranti stebuklus su garsu ir jau daugiau nei 25 metus kurianti radijo teatrą. O radijuje ji dirba 35-erius metus.Ukrainiečių režisierė Alisa Kovalenko sako, kad Rusijos kariai sistemingai naudoja seksualinį smurtą kaip karo ginklą, siekdami palaužti ukrainiečių pasipriešinimą. Ji viena pirmųjų viešai prabilo apie nelaisvėje patirtą seksualinį smurtą. Kovalenko teigimu, išgyvenusiesiems sunku apie tai kalbėti dėl vis dar gajos stigmos, tačiau tai padeda gyti ir siekti teisingumo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimas imasi įstatymų keitimo, kad būtų sukurta integruota viešojo transporto kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinė sistema.Didžioji dauguma Lietuvos moterų po vestuvių renkasi vyro pavardę, nors jokie įstatymai ir reikalavimai to nenumato. Kokios priežastys skatina moteris tai daryti?Baigiasi beveik dvi savaites trukusios sausumos pratybos „Geležinis Vilkas“.Vilniaus rajone - vaikų ugdymo įstaigų trūkumas. Kiek kainuoja vaikų priežiūra tėvams, savo atžalai negavusiems darželyje?Pokalbis su NATO Tarptautinio karinio štabo generaliniu direktoriumi generolu leitenantu Remigijumi Baltrėnu.Ved. Liuda Kudinova

Prokuratūra pradėjo tyrimą, ar „Teisės ir demokratijos centras“, kuriam vadovavo Dainius Žalimas, tinkamai tvarkė buhalteriją.Keturi tūkstančiai amerikiečių karių jau rengėsi rotacijai Europoje, dalis ginkluotės buvo pakeliui į Lenkiją, kai vakar netikėtai liepta apsigręžti ir paskelbta, kad rotacija atidedama. Politikai ramina, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Lenkijai ir Lietuvai išlieka, tačiau generolas Benas Hodžesas atvirai tai vadina neigiamu signalu, o gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad šis sprendimas realiai reiškia tai, kad Lietuvoje kelis mėnesius gali nebūti amerikiečių karių.Dalis žydų bendruomenės prašo buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje nekurti memorialo, visiškai nugriauti pastatą, aptverti ir saugoti senąsias Šnipiškių žydų kapines.Jungtinių Valstijų Kongrese surengti klausymai apie Amerikos paramos Baltijos šalims ateitį: kongresmenai perspėjo apie Rusijos grėsmę NATO ir kėlė klausimus dėl vėluosiančio amunicijos tiekimo Baltijos šalims.Į LRT Girdi kreipėsi Didžiojoje Riešėje gyvenanti mama, kuri dėl darželių stygiaus už vaiko priežiūrą išleis tūkstančiu eurų daugiau nei galėtų.Ved. Liepa Želnienė

Kuo šiais laikais žavi rašytoja Žemaitė? Temą aptarė ,okslinio darbo „Žemaitės reprezentacijų kaita: ant ko rišame skarelę?“ autorė, Vilniaus universiteto Lietuvių filologijos studentė Augustė Anisimova, dainos „Ikona Žemaitė“ autorė Rugilė Ulytė, Žemaitės proanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė.