Radijo popietė

Viešojoje erdvėje vis dažniau tenka išgirsti apie žmones, susiduriančius su psichologiniais sunkumais, kokie jie bebūtų: depresija, nerimas ar paprasčiausia XXI a. skuba. Ar vidinė santarvė ir harmoningas gyvenimas tampa nūdienos prabanga? Jei vis tik taip, kaip ją pasiekti? Ar tą galima padaryti pačiam? Džiugina tai, kad pagalbinių priemonių vis tik yra: vienos jų – joga, meditacija ir sveika gyvensena. Šiandienos „Vasaros popietėje“ asmeninėmis rekomendacijomis ramybės paieškose bei įvairialypėmis patirtimis dalinasi ne vieną grubų gyvenimo išbandymą turėjęs, tačiau pastaruosius statybine medžiaga geresniam sau pavertęs jogas, sveiko gyvenimo šalininkas ir festivalio-stovyklos „Debesų Pieva“ organizatorius Kęstutis Kaupas. Kadaise su keliomis priklausomybėmis kovojęs vyras šiandien kuria užuovėją norintiems stabtelėti bent akimirką ir pažvelgti į pasaulį platesnėmis akimis. Renginyje, kurio priešakyje – Kęstutis, galima rasti tiek meno terapiją ir karštą jogą, tiek vidines keliones, akluosius pasivaikščiojimus ir naktinius žygius, tiek priklausomybių žaidimus ir paskaitas apie emocinį intelektą.Antroje laidos dalyje – skambutis viešųjų ryšių su visuomene specialistei, renginių organizatorei Dovilei Mardosienei. Mergina, nuolat besisukanti intensyviame informacijos sraute, net kelis kartus ryžosi keliauti į vietą, kurios nepasiekia nei žinutės, nei skambučiai, nei greičiausias interneto ryšys – į tylos stovyklą. Tylos stovyklose neretai vyksta meditacijos, jogos, mantros praktikos, taip pat ir tylėjimo praktika, kurios metu dažnai vienintelė komunikacinė priemonė – tik raštelis praktikos vedantiesiems. Kas tai – seniai lauktas poilsis, o gal daug valios ir pastangų reikalaujantis išbandymas?Prie mikrofonų netyli – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Šį šeštadienį Madride vyksiančias Čempionų lygos finalo rungtynes visame pasaulyje stebės trečdalis milijardo žiūrovų. Mėgėjiškai futbolą žaidžia 250 mln. planetos gyventojų. Kodėl futbolas toks populiarus, kuo jis įdomus ne tik stadione? Apie svarbiausias Europoje šią savaitę futbolo rungtynes, futbolo fanų patirtis, Anglijos klubų dominavimo priežastis, populiariausio pasaulyje žaidimo pamokas visiems kalbės futbolo ekspertai Rimantas Mackevičius ir Aivaras Dočkus. Ved. Arvydas Urba.

Kaip kūrybišką mąstymą pritaikyti įvairose mokyklos disciplinose – ne tik menuose, bet ir fizikoje, chemijoje, matematikoje? Pokalbis su projekto „Kūrybingumo mokykla“ autoriais filosofu Kristupu Saboliumi ir reklamos kūrėju Tomu Ramanausku apie kūrybiškumo apraiškas mokykloje, mokinių ir mokytojų santykį su kūrybingumu. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Mados industrija yra viena labiausiai aplinką teršianti pramonės šaka. Kasmet pagaminama apie 80 mlrd. drabužių, o po panaudojimo net 3 iš 4 yra išmetami arba sudeginami. Sakoma, geriau pirkti brangesnį, bet kokybišką drabužį, nei kelis pigius, kuriuos vėliau išmesime. Taigi, kas yra „greitoji mada“, kurią propaguoja prekybos centrai, o kas yra „tvari mada“? Gal tai - senelės skara, kuri vėl randa vietą ir mūsų spintoje? Pašnekovės - dizainerė, Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė ir mados tendencijų prognozuotoja, Vyrų mados savaitės organizatorė Marija Palaikytė pataria, kaip rengtis stilingai ir būti draugiškai aplinkai Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Kada tiesiog pasikalbėti su geru draugu, o kokiu atveju pagalbos verta kreiptis į psichologą? Kaip ta pagalba teikiama, kas vyksta psichologo kabinete ir kas jame vykti neturėtų? Kaip pasirinkti profesionalų specialistą – pokalbis su psichologe, psichoterapeute Agne Matulaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Tai patiria lietuviai, kurie užaugę su pasaka apie Lietuvą, atranda ją jau suaugę. Atranda, kartais nustemba, bet apie išvykimą nesvarsto. Tokią ar panašią istoriją pasakoja ir Tomo Vengrio iš JAV filmas „Gimtinė“. Apie patirtis, gyvenimą čia ir filmą – režisierius Tomas Vengris ir taip pat Lietuvoje savo gyvenimus kuriantys išeivijoje gimę ir augę – Aidas Kuolas ir Dainius Šileika. Ved. Gabija Narušytė.

Šį pavasarį daugelio augalų vegetacija sutapo su šalnomis, o užfiksavus sausros ir karščio rekordus jau aišku, kad vaisių ir uogų derlius bus gerokai mažesnis. Ar tinkamas naujų veislių vaismedžių ir vaiskrūmių pasirinkimas gali sumažinti klimato kaitos padarinius? Kaip atrodys mūsų sodai po kelerių metų? Pasakos ir klausytojus konsultuos patyręs sodininkas, ūkininkas Gediminas Cijūnaitis.Ved. Arvydas Urba.

Laidoje jūsų laukia muzikanto Marko Palubenkos mintys, bet ne apie muziką, o apie save patį – ar jis moka atsiprašyti ir atleisti, ar yra kantrus, kaip jį mato draugai ir artimieji, kaip jis reaguoja į nesėkmes, ko jam trūksta, ką davė scena, ar jaučiasi esąs geras žmogus. Ved. Inga Ramoškaitė.

Būdami dalimi šios šalies nuolatos matome dalykus, kurie nėra tobuli, kurie galėtų būti kitokie, kurie galėtų būti daugiau geri man ir mano artimam. Bet galbūt yra būdų, kaip ne tik laukti šviesesnio rytojaus, o kurti jį? Galbūt kai duosi, tai daugiau ir gausi? Kartu su „Kurk Lietuvai“ iniciatyva kalbamės apie 3 konkrečias idėjas, kurios per ateinančius keletą metų išspręs tris skirtingas problemas arba prisidės prie jų sprendimo būdų. Kalbamės apie: Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimą, Viešosios politikos laboratorijos – Policy Lab – veiklos modelio sukūrimą ir įveiklinimą, Reaguok.lt – pagalbos įvykus patyčioms mokykloje efektyvinimą. Tai tik trys idėjos, kurios prisidės prie sprendžiamų problemų, bet jų gali būti daugiau, visuomenė pati gali spręsti savo problemas. Kaip tai sekasi daryti dabar – atsakymai laidoje, kuri gali tapti atspirties tašku idėjų pagausėjimui geresnio krašto, kuriame gyvename, kūrimui. Laidos vedėjas Tomas Lukaševičius.

Ką mums reiškia senatvė ir kodėl jos dažnai taip bijoma? Ko iš tiesų siekiame išvengti, norėdami išlikti amžinai jauni?Apie tikrus ir tariamus senatvės sunkumus bei privalumus – pokalbis su Lietuvos sociologijos tyrimų centro darbuotoja, sociologe Gražina Rapoliene.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Galbūt visai šalia jūsų yra garbaus amžiaus žmogus, kuris dirbo, kūrė, buvo įvykių sūkuryje, o dabar ištisus mėnesius neturi su kuo pabendrauti nei akis į akį, nei telefonu? Nesunku įsivaizduoti, kokie jie vieniši, o tokių žmonių daugėja, pastebi „Sidabrinė linija“, teikianti nemokamą pasikalbėjimo telefonu paslaugą vienišiems garbaus amžiaus žmonėms. Kodėl svarbu turėti su kuo pasikalbėti, apie ką kalbėti ir kas gali būti tie vienišų žmonių klausytojai ar kalbintojai? Apie tai „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis, savanorės Ieva Čerbulėnienė ir Asta Jurėnaitė, „Sidabrinės linijos“ komunikacijos specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė. Ved. Gabija Narušytė.

Mėgstate pomidorus, bet neturite žemės sklypo? Nenusiminkite - išsiauginti šių labai naudingų daržovių galime ir balkone ar terasoje. Yra išvestos specialios veislės, pasižyminčios mažu ūgiu ir gausiomis mažų pomidoriukų kekėmis. Gerą derlių galima gauti iš vazoninių pomidorų. Kaip? – patars ir klausytojus konsultuos Eglė Gintauskienė. Ved. Arvydas Urba.

Garsi filosofė politologė Hannah Arendt dar praėjusio amžiaus viduryje prabilo apie autoriteto krizę. Tačiau pasak Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovo Donato Puslio, autoriteto samprata šiandien yra labai klaidingai suvokiama, o sukilti reikia ne prieš patį autoritetą, bet melagingas jo formas. Ar šiandien tebeieškome autoritetų ir apskritai tikime jų egzistavimu? Apie autoriteto reikšmę anuomet ir šiais laikais, vyresniosios ir jaunosios kartos požiūrį į jį - pokalbis su Donatu Pusliu. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Senus savo drabužius dažniausia išmetame ir perkame kitus, iš dėvėtų rūbų parduotuvės. Vien Didžiojoje Britanijoje išmetama daugiau nei 200 mln. tonų nereikalingų drabužių ir tik nedidelė dalis. Laidos pašnekovas – Artūras Jevdokimovas, kurio filmas „Second Hand“ netrukus bus rodomas Lietuvos kino teatruose, savo akimis matė, kad šis verslas – nešvarus visomis prasmėmis.Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Kuo ypatinga paauglystė? Kas šiuo metu vyksta su paaugliais? Kaip mylėti paauglį ir kokias klaidas čia daro tėvai? Apie tai, ką privalėtų žinti paauglių tėvai – pokalbis su psichologe, psichoterapeute, knygos „Kai augti sunku“ autore Vilma Mažeikiene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Lietuvoje - rinkimų nuotaikos, tuo metu Venecijoje, kur sugulė viso pasaulio menas – skamba Lietuvos vardas. 58-ąjį kartą rengiamoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pirmą kartą istorijoje iškovotas aukščiausias apdovanojimas nacionalinių paviljonų programoje: „Auksinis liūtas“ įteiktas lietuvių menininkių operai-performansui „Saulė ir jūra“. Kaip paaiškinti tokią sėkmę, ar „kalta“ aktuali klimato kaitos tematika ar pasirinkta meninė kalba ir... kaip sėkmingai tęsti pasirodymus, kai tam trūksta tūkstančių eurų? Šviežiausi įspūdžiai iš Venecijos bienalės su Daina Urbanavičiene, Kultūros tarybos pirmininke, menotyrininke Skaidra Trilupaityte ir projekto kuratore Rasa Antanavičiūte. Ved. Gabija Narušytė.

Visą šią savaitę, kiekvieną naktį pranešama apie šalnas – nuo kelių iki dešimties laipsnių šalčio. Kokia tokių orų įtaka paprastai jautresniems dekoratyviniams augalams, ką besikeičiant klimatui turėtų žinoti jų augintojai? Klausimus aptars dendrologas, VU botanikos sodo specialistas Darius Ryliškis.Ved. Arvydas Urba.

Ar samdomas darbas, kas mėnesį garantuojantis algą, vis dar yra vertybė? Ar svarbiau dirbti, kas patinka, ar visgi pirmoje vietoje – pinigai? Ar šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje dar liko vietos lojalumui? Ar reikia drąsos dirbti sau? To klausiu Lietuvos muzikos grupių „Sheep Got Waxed“, „Garbanotas“ ir “Planeta Polar” narių.Vedėja - Inga Ramoškaitė.

Gamtos mokslai ir tikėjimas Dievu. Ar tai gali būti suderinama? Kaip tikintis žmogus mato evoliucijos teoriją, juodąsias Visatos bedugnes ir panašius dalykus?Apie tai papasakos Antanas Saulaitis SJ – kunigas, turintis chemiko išsilavinimą.Ved. Simonas Bendžius.

Su kokiais sunkumais susiduria teismo procesuose dalyvaujantys žmonės? Kaip teismui pasirengti ir kokios pagalbos reikia teisme atsidūrusiesiems? Kaip išgyventi teismo procesą ir kaip į jį apskritai nepakliūti? Pokalbis su advokate Živile Gulla ir Vilniaus apygardos teismo psichologe Simona Bartkiene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Eismo kultūra Lietuvos keliuose gerėja? Kad ir kaip drąsiai jaučiamės prie vairo, laikomės taisyklių ir elgiamės taip, kad kitiems kelyje nesudarytume ekstremalių sąlygų? O kaip išmokti vairuoti, kad būtum „geras“ vairuotojas? Apie tai ir apie iššūkius vairuotojui keliuose, prasidedant Saugaus eismo savaitei, pokalbis su vairavimo instruktore, pripažinta ir geriausia vairuotoja Olga Židovlenkova.Ved. Gabija Narušytė.

Saulės diena jau ketvirtį amžiaus minima gegužės trečiąją. Tą dieną profesionalai ir entuziastai visoje Europoje organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi. Apie renginius ir saulės energiją išsamiau kalbėsimės su Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovu Vidmantu Gulbinu. Ved. Arvydas Urba.

Koks yra sociologo žvilgsnis į pasaulį ir kaip jis reiškiasi kine? Pokalbis su sociologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto projekto Sociokinas organizatore Agne Girkontaite ir tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja Dovile Grigaliūnaite apie kiną, kuris per sociologijos mokslo prizmę apsvarsto žmogų ir jį supantį pasaulį, tokio kino aktualumą ir poveikį socialiniais mokslais nesidominčiam žmogui. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Vidmantas Urbonas perplaukė visų pasaulio žemynų didžiausius, aukščiausiai virš jūros lygio esančius gėlavandenius ežerus, taip siekdamas atkreipti dėmesį į gėlo vandens svarbą pasaulyje. Himalajuose esančio Tiličio ežero dugne paliko žygiui atminti garsaus panevėžiečio menininko kūrinį iš stiklo ir gintaro.Pasaulio ultratriatlono čempionas, rekordininkas Vidmantas Urbonas, sako, kad jis paprastas žmogus ir tiki, kad galima svajonę paversti realybe.Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Ką apie galimus psichologinius sunkumus, susilaukus naujagimio, turėtų žinoti kiekviena besilaukianti ar jau pagimdžiusi moteris ir jos artimieji? Ar įmanoma jiems pasirengti ir kaip tai daryti? Kita vertus, kokios pagalbos mamoms reikia, kai naują gyvenimo etapą susilaukus kūdikio žymi ne tiesiog stresas ar pervargimas, o pogimdyvinė depresija? Apskritai, ar ne per didelius lūkesčius keliame mamoms ir tobulai motinystei? Pokalbis su Depresijos gydymo centro psichologe Aušra Mockuviene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Dvarų būklė Lietuvoje pati įvairiausia – vieni nyksta, neprižiūrimi, kiti akį traukia ne tik precizišku jų atkūrimu, bet ir verdančiu čia tikru gyvenimu. „Anksčiau galėjome tik pasvajoti apie kai kurių dvarų renesansą“ – yra sakiusi Diana Varnaitė, ilgametė Kultūros paveldo departamento direktorė ir pastebi, kad svajonė išsipildžiusi nebūtų, jei ne dvarviečių šeimininkų sąmoningumas ir kruopštus darbas. Kaip atgaivinami dvarai: kokius siurprizus restauratoriams palikęs sovietmetis, kaip užkuriamas čia tikras dvaro gyvenimas ir kuo prasiminga tokia didžiulė investicija? Apie tai pokalbis su architektu, Vilniaus dailės akademijos prof. Mariumi Šaliamoru, interjero architekte Vidute Povilauskaite ir Ilzenbergo dvaro vietininku Gintaru Bingeliu. Ved. Gabija Narušytė.

Dabar žydi sakuros. Japonai dėl jų kraustosi iš proto ir tiki ypatinga sakuros žiedų magija. O kodėl lietuviai vis labiau domisi sakuromis, kuo ypatinga bus yozakuros – naktinio sakurų stebėjimo šventė Vingio parke? Pasakos VU botanikos sodo Vingio skyriaus vedėja Regina Juodkaitė ir tapytoja, Japonų kultūros žinovė Dalia Dokšaitė. Ved. Arvydas Urba.

Pasaulis visai neseniai sulaikęs kvapą stebėjo, kaip ugniagesiai tramdė liepsnas, niokojusias Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. Šių drąsių žmonių dėka šventovę šiandien tebeturime. Kaip profesionalai kovoja su tokia stichija kaip ugnis? Apie gaisrų gesinimo bei žmonių gelbėjimo meną ir mokslą papasakos ugniagesys gelbėtojas Agnius Marcinkevičius.Ved. Simonas Bendžius.

Laidoje kalbėsimės su muzikantais, bet ne apie muziką. Su jaunosios kartos kompozitore Marija Paškevičiūte ir muzikos kūrėju Aleksu Krell diskutuosime apie politiką, dvigubą pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje. Savo nuomonę išsakys ir lietuvių grupės “Strings of Earth Orchestra” narys Mantas Meškerys.Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Kas yra lyderis šiandien, kai kiekvienas mokomas būti pats sau vedlys? Ar išgyvename lyderių krizę? Apie lyderystę versle, namuose ir gyvenime – pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadove Alisa Miniotaite ir verslininku Ignu Staškevičiumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Ar žinote, iš kur geriausia stebėti Nemuno vingį, kuo gali būti žavūs netikėtai aptikti archeologiniai radiniai – tai ir daugiau nutinka, kai leidiesi į kelionę po Lietuvą su istoriku. Kruopščiai parinkęs, apsvarstęs ir patikrinęs maršrutus, į kelionę savaitgaliais kviečia VU ir KU prof., istorikas ir archeologas Vykintas Vaitkevičius. Vis labiau šylant orams, švenčiant gražiausią pavasario šventę pakeliaukime bent jau mintimis po mūsų šalį, besiklausydami pokalbio su istoriku. Ved. Gabija Narušytė.

Pokalbis studijoje apie sulčių dietas, organizmo valymą pavasarį su gydytoja dietologe Evelina Cekanavičiūte. Vedėja Eglė Daugėlaitė.

Dar prieš 40 000 metų Žemėje kartu su mumis gyveno įvairiausios žmonių rūšys - neandertaliečiai, denisoviečiai ir kiti mūsų genties pusbroliai bei pusseserės. Tačiau iki šių dienų išlikome tik mes – homo sapiens. Kodėl? Kaip atrodė, kuo gyveno išnykę hominidai ir kaip sekėsi su jais bendrauti? Laidos svečias – VU paleontologas Andrejus Spiridonovas.Laidą veda Simonas Bendžius.

Artėja gražiausia ir prasmingiausia pavasario šventė – Velykos. Kristaus prisikėlimo šventė, Velykos – apsivalymo ir atsinaujinimo šventė. Vieniems tai – atgimimo po žiemos metas, kitiems – ir sielos ir kūno ir namų apsivalymo metas. Rytoj – Didysis ketvirtadienis, reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena. Iki Didžiojo ketvirtadienio žmonės stengdavosi susitvarkyti tiek aplinką, namus ir šventę dera sutikti jau apsišvarinus. Pašnekovė – efektyvaus namų tvarkymo konsultantė ir knygos „Tvarkos maniakės išpažintis“ autorė Giedrė Bagdonienė pataria daugiau dėmesio skirti savo artimiesiems nei stalo puošybai. Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Lietuvių psichologinės būklės tyrimas rodo, kad psichologinių sunkumų patiria kas trečias Lietuvos gyventojas. Kas dešimtas – išgyvena rimtą krizę. Kaip vertinti tokius aukštus rodiklius? Kiek įtakos jiems turi kančios aukštinimas mūsų kultūroje? Apie tai – pokalbis su Krizių įveikimo centro direktore Kristina Lymantaite ir psichologe, psichoterapeute Asta Groblyte. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Jungtinė Karalystė dabar linksniuojama pasaulio žiniasklaidoje kone kasdien. Nežinomybė dėl ateities, laukiant šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos datos ir sąlygų, itin liečia ir ten gyvenančius imigrantus, tarp jų ir lietuvius, kurių skaičiuojama yra apie 200 tūkstančių. Kiek nerimo ten gyvenančių lietuvių akyse, kiek keičiasi jų kasdienybė Londone ar kur jie JK begyventų, ar iš tiesų emigracijoje gyvenantis lietuvis vengia lietuvio ir ar menka savivertė dar vis trukdo būti tikrais europiečiais? Apie tai pokalbis su lietuvių bendruomenės JK pirmininke Dalia Asanavičiūte. Ved. Gabija Narušytė.

Pasiruošimas pavasario šventei – Velykoms. Apie burtus, magiją, prasmes, simbolius, kurie slypi margučių raštuose ir Velykinėse tradicijose pasikalbėsime su knygos „Savas margutis” autorėmis Egle Bazaraite ir Dalia Bazariene. Vedėja Eglė Daugėlaitė.

Kas mūsų visuomenėje laikoma kitoniškumu ir kaip sukurti jam atvirą ir saugią erdvę? Apie mažumas vienijančius projektus, skirtį tarp „mūsų“ ir „jų“, „mus“ ir „juos“ siejančias bendražmogiškas problemas bei siekį naikinti kitoniškumo ribas kalbėsime su Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose tautų dialogo prizą pelniusia dokumentinio spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrybine komanda ir vaivorykštės apdovanojimui nominuotos asociacijos „Universiteto LGBT+ grupė“ nariais. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Dabar esančiame Senosios Gegužinės kaime kažkada žemių turėjo didikai Astikai, vėliau jas valdė Trakų vaivada, Upytės maršalka, garsūs dvarininkai, o dabar senelių žemėje šeimininkauja architektas Rolandas Bortkūnas. Jo rūpesčiu, išsaugojant senąsias Vakarų Aukštaitijos sodyboms būdingas formas, atstatyti buvusio dvaro pastatai, o didžiajame name organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai. Kuo jie ypatingi?, kodėl dabartinio kaimo gyventojai domisi senosios Lietuvos kaimo architektūra? Ved. Arvydas Urba.

Ko reikia, norint lavinti kritinį mąstymą ir ką apskritai reiškia kritiškai mąstyti?Apie kritinį mąstymą ir kitus XXI amžiaus vaikams reikalingus gebėjimus bei jų ugdymą – pokalbis su asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadove Milda Laužikaite ir su vaikais lavinant jų kritinį mąstymą dirbančiu kino režisieriumi Tomu Smulkiu.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas nutinka, kai vieną dieną jaunas aktorius laimi pagrindinį prizą kaip dainininkas – ar tai stiprus impulsas kūrybinei veiklai, karjerai ar tai visiškai naujas puslapis gyvenime? Išskirtina savo sumanymais scenoje aktorė Aistė Lasytė, LRT TELEVIZIJOS laidos „Auksinio balso“ savininkė, grupės „Liūdni slibinai“ solistė – dabar naujo solinio albumo kūrimo procese. Tad kiek aktorystės muzikoje ir kiek muzikos spektaklyje? Apie tai pokalbis su aktore Aiste Lasyte. Ved. Gabija Narušytė.

Kodėl aktorius ir muzikantas Dominykas Vaitiekūnas turėjo susikurti antrąjį aš, kad taptų geras sau? Pokalbis su menininku apie jo alter ego Vitalijų Špokaitį, praplėstas leidžiamos elgsenos ribas bei kritiką stiprėjančiai autentiškumo paieškų tendencijai.Ved. Indrė Kaminckaitė.