Podcasts about juta liutkevi

Padėkos premija už viso gyvenimo kūrybinį indėlį į teatro meną ir pedagoginę veiklą šiais metais apdovanotas teatro režisierius Gytis Padegimas. Kokie buvo tie penki teatro dešimtmečiai, kokie dar neįgyvendinti sumanymai laukia – pokalbis su Auksinio scenos kryžiaus laureatu.Naujas projektas „Neišgirsti balsai“ organizuoja kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems bei nuteistosioms, kalintiems pataisos namuose ir tekstus viešina socialiniuose tinkluose. „Suteikime šiai visuomenės grupei galimybę keistis ir parodyti kitą savo pusę, o visuomenei – susipažinti su jų mintimis apie save“,- sako projekto sumanytoja Urtė KaralaitėRašytoja Eglė Frank sako, kad vyrai kūryboje mėgsta rodyti tamsiąją moters pusę. Tuo tarpu ji novelėse rodo savo variantą, kas yra tamsioji moteriškumo pusė. Eglės tekstuose sudėtingi, paslaptingi ir nejaukūs moterų portretai atskleidžia neparadinius mamų, dukrų, draugių ir seserų gyvenimus. Apie debiutinę leidyklos „Kitos knygos“ išleistą knygą „Mirę irgi šoka“, kuri dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ ir pretenduoja tapti metų knyga suaugusiems, su Egle Frank kalbėjosi Juta Liutkevičiūtė.Balandžio 2-ąją minime vieno žymiausių XX amžiaus veikėjo Serge'o Gainsbourgo 100-ąsias gimimo metines. Ievos Buinevičiūtės pasakojime – provokatoriaus kūryboje atveriama Lolitos tema, nuolatos pateikiama dviprasmiškai ir padėjusi kontroversiškai išgarsėti visame pasaulyje.Skulptoriui Andriui Labašauskui Lukiškių aikštės monumento istorija tęsiasi daugiau kaip penkerius metus. Nors jo projektas „Laisvės kalva“ 2017 metais teisėtai laimėjo konkursą, po skundų tą pripažino ir teismas, naujasis Vilniaus meras ketina „atšaldyti“ šią erdvę ir monumento nestatyti. Ką reiškia menininkui tokia įtampos pilna atmosfera? Kaip šis konkursas pakeitė paties menininko gyvenimą? Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su skulptoriumi Andriumi Labašausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pokalbis su nauju „Kultūros savaitės“ vedėju Dovydu Kiauleikiu.Nacionaliniame Kauno dramos teatre netrukus bus pristatytas spektaklis „Veidas/Visage“. Pastatymas paremtas Kaune gimusio mąstytojo Emmanuelio Levino filosofija. Kotrynai Lingienei pasakoja Viktoras Bachmetjevas.LRT Knygų klube – Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo idealus.Pasaulyje: Brazilijos kultūros bendruomenė džiaugiasi nauju šalies vadovu, pasipriešinimas prieš tai pareigas ėjusiam Bolsonarui. Taip pat apie muzikinį mokslininkų atradimą, galintį padėti sapnuojantiems košmarus.Kai menininkai kuria socialinėmis temomis, kiek tokioje kūryboje yra grynojo meno? Gal jie – tiesiog aktyvistai? Choreografei ir šokėjai Agnietei Lisičkinaitei už atliktą performansą yra tekę pabūti ir areštinėje, nors savęs ji nelaiko menininke, kuriančia socialinėmis temomis. Pokalbis su Agniete apie visuomenės skaudulius šiuolaikiniame mene.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūros žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.Ką užmiestis duoda kultūrai, o kultūra užmiesčiui? Apie tai su meno edukatoriumi Viliumi Vaitiekūnu, kuriančiu kultūros erdvę „Akee“ buvusioje Aleknaičių kaimo mokykloje, kalbasi Juta Liutkevičiūtė.„Ryto allegro“ apžvalgininkas Vytautas Bikulčius šio penktadienio knygų rubrikai pasirinko prancūzų rašytojos Valérie Perrin pirmąjį romaną „Sekmadienio užmirštieji“ ir britų rašytojo Maxo Porterio debiutinę knygą „Tamsios sielvarto plunksnos“.Šiandien Kaune, Europos kultūros sostinėje, prasidės penktoji Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „UKRAINE! UNMUTED“. Mėnesį trunkančioje renginių programoje – šalies kūrėjus pristatanti meno paroda, bet ir performansaI, diskusijos bei esė knygos pristatymas. Renginių metu bus bandoma atskleisti, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leidžiant kalbėti pačiam menui.Šių metų Sporto kino festivalyje – įkvepiančios iranietės, krepšinis Aliaskoje ir šokiruojanti treniruočių metodika Rusijoje. Ką dar tyrinėja 7 festivalio programos filmai?Lengvai suprantama kalba literatūroje reikalinga ne tik intelekto negalią ar senatvinius mąstymo pakitimus turintiems žmonėms, bet ir kitakalbiams ar kurtiesiems. Ko reikia, kad kalba būtų tinkama šioms grupėms? Kokia šios srities leidybos situacija Lietuvoje? Lapkričio 8 d. konferencijoje „Kaip papasakoti istoriją neatrastam skaitytojui?“ pirmą kartą bus pristatomos leidybos lengvai suprantama kalba galimybės ir perspektyvos Lietuvoje.Prieš dvejus metus pirmą sykį įvykęs šiuolaikinei Baltijos šalių muzikai skirtas festivalis „Baltijos muzikos dienos“ lapkritį vyks Lietuvoje, Kaune, kartu su ilgą istoriją skaičiuojančiu šiuolaikinės muzikos festivaliu „Iš arti“, kuris prasideda jau šį sekmadienį. Ko tikėtis iš šio festivalio? Kaip Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklui sekasi tarptautinėje erdvėje pristatyti šio regiono muzikinį „prekės ženklą“? Apie tai Rasa Murauskaitė-Juškienė kalbasi su Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo iniciatoriumi, LKS pirmininku, kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi ir festivalio „Iš arti“ meno vadove Vilte Žakevičiūte.Rytoj startuoja trečiasis Architektūros fondo forumas, kuriame pranešėjai iš Lietuvos ir užsienio dalysis įžvalgomis apie architektūros žinių bei metodų ir švietimo procesų ryšius. Šių metų forumo tema „Formuojant mokymosi aplinkas“ kviečia architektūros lauko veikėjus ir architektūros entuziastus pokalbiui apie tai, kas svarbu formuojant aktualias mokymosi aplinkas ir įtraukius edukacinius procesus.Ved. Urtė Karalaitė

Pasaulyje: apie menininko studijos evoliuciją, Egipto kultūrinio gyvenimo problemas bei muzikines naujienas iš „Arctic Monkeys“.Ukmergėje gyvenanti tautodailininkė Laima Dzigaitė kuria žolynų grafikos paveikslus, juose atspindi šventųjų figūras ir kitus vaizdinius. Kalbina Gabrielė Steputytė.Meno edukatorius Vilius Vaitiekūnas sako, kad užmiesčio kultūra dosni tiems, kurie ja pasidomi, o erdvėje be pastatų dažnai kitaip suvokiame save. Dėl to jis mato prasmę kurti kultūros erdvė „Akee“ buvusioje Aleknaičių kaimo mokykloje.Kauno centriniame pašte veikia ekspozicija „ArchiTextura: Invisible & Similar“. Tarptautinė jos komanda apie nevizualių patirčių svarbą architektūroje pasikalbėjo su Kotryna Lingiene.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie Vėlinių nuotaiką ir vertėjų tarpininkavimą kitiems pasauliams.Premjera Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – spektaklis „Laukys“. Tai kūrinys apie žmones, kurių nėra kam palaidoti. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Tapytojas Andrius Zakarauskas 40-metį nusprendė paminėti surengdamas parodą. Jis mėgaujasi kultūros triukšmu, stebisi aplinkos vaizdų gausa ir nebėga nuo pertekliaus temos savo kūryboje, greičiau stengiasi sukurti triukšmo tvarką.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Anykščiuose jau dvejus metus neveikia Kultūros centre įrengta moderni 50-ties vietų kino salė.3000 metų skaičiuojantis tradicinis afrikietiškas instrumentas kalimba savo skambesiu sužavėjo muzikantą Martyną Sučylą. Kalbina Gabrielė Steputytė.Kaune kaulinio porceliano simpoziumai prasidėjo „Jiesios“ fabrike, o šiemet menininkai čia susitiko 21 kartą. Su viena parodos „Porceliano miestas“ kuratorių Ieva Bertašiūte-Grosbaha kalbasi Kotryna Lingienė.Muzikantas, instrumentų meistras Alfredas Lučinskas kankles gaminti pradėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Per šį laiką jis pagamino apie 4000 kanklių, nors pradžioje net vinies į sieną nemokėjo įkalti. Muzikanto 70-mečio proga surengta jo kanklių paroda.Menotyrininkas Ernestas Parulskis džiaugiasi, kad figūratyvinio meno burbulas sprogo ir į sceną grįžta abstrakcija. Komentare jis sako, kad realistiškai piešti gali bet kas, net ir pasilavinusi beždžionė.Pasaulyje: Bookerio premijos laureatas, į klasikinę tapybą nusitaikiusių klimato aktyvistų protesto analizė, korėjiečių muzikos grupės BTS pertraukos priežastys.Menų agentūra „Artscape“ veikia jau 10 metų ir tiki, kad kultūra ir menas gali būti socialinių pokyčių katalizatoriais. Kaip meninės veiklos keičia migrantų, pabėgėlių centruose gyvenančių žmonių kasdienybę ir psichologinę būseną? Kam reikalingi dailės, šokio, dramos užsiėmimai, kai esi toli nuo namų ir neužtikrintas dėl ateities? Pokalbis su „Artscape“ vadove Aiste Ulubey apie pažeidžiamų visuomenės grupių integraciją į naują kultūrą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: apie Odesos siekį tapti apsaugota UNESCO, Venecijos stikladirbių uždaromas dirbtuves ir Tito Puentę – Lotynų Amerikos muzikos karalių.Stipriausia mėgėjiškų teatrų pusė – krašto istorijos puoselėjimas, tvari ir rūpestinga bendruomenė. Su Priekulės mėgėjų teatro režisieriumi Donatu Savickiu ir aktoriais kalbasi Agnė Bukartaitė.Kodėl vėluojame išleisti Nobelio literatūros premija apdovanotus autorius? Dovydas Kiauleikis kalbina „baltų lankų“ leidyklos vyr. redaktorę Sauliną Kochanskaitę.Kauno evangelikų reformatų bažnyčioje pristatyta dueto BIONICS audiovizualinė instaliacija. Pasakoja Kotryna Lingienė.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras „Kariuomenė yra mergina“.Tekstilininkė Dovilė Gudačiauskaitė šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ dalyvavo pirmą kartą. Komisija įvertino jos kūrinį „Legatum Spe“, kuriame nereikalingi sovietiniai apklotai tapo žaismingais, jaukiais vaikystės simboliais. Pokalbis apie kūryboje derantį skausmą ir vaikiškumą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kodėl kartais taip sunku suprasti šiuolaikinio meno parodas ir kūrinius lydinčius tekstus? Kodėl jie tokie klampūs ir sudėtingi? Kaip juos skaityti? Pokalbis su menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė.Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė netrukus pristatys lopšinių albumą „Kur noksta lopšinės”. Kurdama vaikams ji siekia pristatyti mažiausiems klausytojams daugiau garsų, nei tik visiems įprastą pianiną. Kalbina Kotryna Lingienė.LRT Knygų klube aptariame Česlovo Milošo knygą „Pavergtas protas“.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie filmą „Vesper“.Pasaulyje: literatūros Nobelio premijos laureatė Anni Ernaux, Bitlų ir Bondo jubiliejus, kantri muzikos žvaigždė Loreta Lynn.Režisierius Gintaras Varnas nesupranta, kaip šiais laikais vis dar gali gyvuoti naftalininiai operos pastatymai, kuriuose solistai tėra pakabos drabužiams. Jo interpretacija B. Kutavičiaus operai „Lokys“ – kitokia. Pokalbis premjeros išvakarėse apie operą, teatrą, žiūrovus ir kultūros reikšmę vykstant karui. Ką kultūra keičia, jeigu visą literatūros klasiką skaitę rusų aktoriai vis tiek skleidžia karo propagandą?Ved. Juta Liutkevičiūtė

Aktoriai Andrius Bialobžeskis ir Aleksas Kazanavičius atsisakė vaidinti Sergejaus Loznicos spektaklyje, nes režisieriaus pjesė pagal Jonathano Litello romaną jiems pasirodė antiukrainietiška. Pats Loznica sako, kad pjesės galutinio varianto nėra, kaip atrodys spektaklis irgi niekas nežino, taigi nėra apie ką diskutuoti.Zapyškyje atidaryta fotomenininko Antano Sutkaus darbų lauko galerija. Pasakoja Kotryna Lingienė.Jungtinės Karalystės Dawicho paveikslų galerijoje atidaryta Čiurlionio darbų paroda. Kultūros atašė Ūla Tornau sako, kad britų meno kritikai Čiurlionio tapybą lygina su Tolkino „Žiedų valdovo“ pasauliu ir kompiuterinių žaidimų estetika.Pasaulyje: naujas istorikų požiūris į moteris vikinges, aktoriaus Brado Pitto debiutas skulptūroje, Allos Pugačiovos išreikšta kritika karui Ukrainoje ir paskutines dienas skaičiuojantis Operos fantomas.Gal dėl to, kad gatvėse atrodome vienodai, kaltas kapsulinis garderobas? Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie tai, ar kapsulės principu suformuota drabužinė išgelbės madą.Povandeninis paveldas, nuskendę laivai ir autentiškos jų detalės įdomios ne tik tyrėjams ir muziejams, bet ir povandeninio paveldo plėšikams. Lietuvos jūrų muziejuje veikia paroda apie Baltijos gelmių paveldą, pasakoja kuratorius Edvinas Ubis.Didžiausia Irenos Bulotienės darbo aistra – pasakų ir piešinių simboliai. Geštalto psichologijos metodais besiremianti meno terapeutė sako, kad klasika tampa tos pasakos, kurių metaforų ir simbolių sluoksniai skirtingai skleidžiasi vaikystėje ir jau suaugus. Pokalbis apie pasakas ir dailės terapiją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kaip Margionių bendruomenė bandys atgaivinti savaitgalį sudegusį Margionių klojimo teatrą?Kaune vyksta landšafto dizaino festivalis „Magenta“. Kotrynai Lingienei pasakoja festivalio vadovė Ingrida Vainauskienė.Aktorius Arūnas Sakalauskas atidarė savo teatro ir meno studiją.Pasaulyje: mirė prancūzų kino režisierius, Naujosios bangos simbolis Žakas Lukas Godardas. Kokią ateitis laukia Jungtinės Karalystės monarchijos po karalienės Elžbietos II mirties?Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie atminties saugiklius muziejuose.Buvęs krepšininkas, diplomatas, istorikas, galerijos „Arty Cube“ steigėjas Laurynas Jonušauskas Dubajuje konsultuoja norinčius investuoti į meno kūrinius. 10 metų jis dirbo ir stebėjo Lietuvos meno rinką. Lygindamas ją su pasaulinėmis tendencijomis, Jonušauskas daro išvadą, kad lietuviškasis menas yra kaip lėtai upe plaukianti barža, kol šalia, ant gerai asfaltuoto greitkelio, važiuoja ferariai.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: britai ir pasaulis atsisveikina su karaliene Elžbieta II. Kas bus naujoji Anglijos kultūros reikalų sekretorė? Šiuolaikinės kultūros dekadanso priežastys.Rugsėjo 11-ąją rašytojui, vertėjui, profesoriui Tomui Venclovai sueis 85-eri.Jonas Gutauskas Kaune, trijuose troleibusuose įkūrė rokenrolo kavinę „14 stotelė“. Čia yra ne tik kavos, bet ir garso siena. Pasakoja Kotryna Lingienė.Valentino Klimašausko sudarytame leidinyje „Žodžiai, žodžiai, žodžiai arba Lietuvos menininkų tekstai” 25 kūrėjų rašiniai tampa erdve meniniams sumanymams skleistis ir eksperimentuoti. Bet ar gali būti, kad po meninio eksperimento pavadinimu slepiasi tiesiog prastas tekstas?Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą (kartojimas).Aktorius Valentinas Masalskis su pulkininko vaidmeniu grįžo į didžiuosius ekranus Marato Sargsyano filme „Tvano nebus“. O rugsėjį Masalskio įkurtas Klaipėdos jaunimo teatras mini veiklos 10-metį. Pokalbis apie šviesią kino ateitį ir būtiną teatro reformą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lietuvoje veikia beveik 50 organizacijų, vienijančių mokytis norinčius vyresnio amžiaus žmones. Kas ir kodėl ateina į TAU – trečiojo amžiaus universitetą? Kotrynai Lingienei pasakoja TAU rektorė Kaune Nijolė Večkienė.Po 10 metų veiklos privatus meno fondas „Lewben Art Foundation“ pagaliau turi namus. Sostinės Bernardinų gatvėje netrukus bus atidarytas naujas meno centras. Apie šiuos planus ir fondo veiklos kasdienybę pasakoja Ugnė Bužinskaitė.LRT Knygų klube – Ocean Vuongo romanas „Žemėje žavūs mes tik akimirką“.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo aktualijas pasitinkant naujus mokslo metus.Pasaulyje: mokslinį tyrimą įkvėpęs fotografijos projektas, knyga apie socialinių tinklų įtaką neapykantos kurstymui, klimato aktyvistų žala meno kūriniams ir muzikinės premjeros.Sonata ir Henrikas Žižiai kūrybine veikla užsiima ne vienerius metus, o šį rudenį Klaipėdoje jie pasitinka kaip „Malūno lofto“ šeimininkai. Tai nauja kultūros, meno ir kūrybiško verslo erdvė, kurioje svarbu ne tik dalintis kūrybinėmis idėjomis, bet ir strateguoti, kaip iš to uždirbti. Projektų rašymas vykdant kultūros veiklas yra Sonatos ir Henriko kasdienybė. Nors menas ir pinigai yra amžina, prieštaravimų pilna tema, Žižiai sako, kad kur pinigai – ten verslas, o iš kūrybos išgyventi norintis menininkas yra ir verslininkas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pažintis su ukrainiečių operos soliste Olena Sleptsova. Nuo karo gimtoje šalyje pabėgusi dainininkė šiandien dirba Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Kalbina Kotryna Lingienė.Lektorė Vida Daukšienė rado būdą, kaip padėti vaikams, kuriems privalomosios literatūros sąrašas atrodo neįveikiamas – ji moko greitojo skaitymo. Jos mokiniai Ema ir Matas sako, kad tai geras būdas kuo greičiau perskaityti neįdomias knygas ir skirti daugiau laiko kitai mėgstamai veiklai.2022 – Lietuvos karaimų metai. Rūtos Dambravaitės pasakojimas apie į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą įrašytą karaimų kalbą.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie praėjusią vasarą ir pergalės deivę Nikę.Pasaulyje: žodžio ir meno laisvės ribos Indijoje, sausros atvertas dolmenas Ispanijoje, vaikų piešiniai iš karo Ukrainoje bei amerikiečių šviesų menininko naujas kūrinys.Tautodailininkas, medžio drožėjas Linas Žulkus savo dirbtuvėse Palangoje ne tik kuria, bet rūpinasi ir tėvų – skulptoriaus Alberto ir audėjos Teresės – kūrybos palikimu. Į tautodailės padėtį Linas žiūri ramiai ir sako, kad sutartinių dainuoti kiekvieną dieną nereikia. Kur kas svarbesni klausimai kūryboje yra kopijavimas, originalumo ir gero skonio trūkumas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: apie fatvą islamo pasaulyje ir pasikėsinimą į rašytoją Salmaną Rushdie. Komentuoja Almantas Samalavičius.Kaunietis verslininkas Edvinas Mamedovas noriai prisideda prie kultūros iniciatyvų ir galvoja, kad ant kiekvieno namo turi būti lentelė su architekto pavarde. Apie kultūrą, verslą, istoriją ir architektūrą su juo kalba Kotryna Lingienė.Po 10 metų užsienyje, Vaida Andrijauskaitė grįžo į Panevėžį ir čia jau 2 metus užsiima kultūros projektų įgyvendinimu. Jos dėka meno atsirado ir buvusioje „Ekrano“ gamykloje, ir požeminiame miesto vandens rezervuare. Dabar Vaida dirba Stasio Eidrigevičiaus menų centre ir rūpinasi kūrybiškumo centro „Pragiedrulių“ sodybos įveiklinimu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie karinę Klaipėdos juvelyriką ir naują Jūrų muziejaus filialą – karo laivą-muziejų „Sūduvis“.Ukrainiečių menininkė, „Euromaidano“ organizatorė Daria Kalashnikova Lietuvoje pristatė performansą „Kiek tai gali tęstis” apie karo nuovargį.Martyno Butkevičiaus ir agentūros „8 days a week“ dėka Vilnius tapo roko legendos Nicko Cave‘o koncertinio turo stotele. Tai tik vienas iš pasaulyje garsių atlikėjų, kurio koncertus Lietuvoje organizuoja Martynas. Užsienio svečius į Lietuvą atvilioti padeda ir Lukiškių kalėjimo korta – kalėjimo pavertimas kultūros erdve yra dar vienas Martyno projektas. Pokalbis apie muzikos agento darbą, Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojo atsakomybes ir visa tai lydintį perdegimą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Rugpjūčio 13 dieną Leonidui Donskiui būtų suėję 60. Archyvinis filosofo komentaro įrašas apie švietimą ir kūrybingų žmonių visuomenę.Kauno menininkų namuose vykusią stovyklą „Ritmas ir garsas” vainikavo koncertas, kurio dalyviai buvo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro gyventojai. Apie ką jų dainos? Pasakoja Kotryna Lingienė.Iliustruotas romanas „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ (iliustravo Ūla Šveikauskaitė) išsamiai pasakoja apie lietuvių emigrantų kelionę laivu į Jungtines Valstijas. Kas 1912 m. vyksta laive, judančiame svajonės link? Pokalbis su knygos teksto autoriumi Justinu Žilinsku.Pasaulyje: kvapą skleidžiantis paveikslas, Putino skulptūra Niujorke, apgaulinga žvaigždės nuotrauka ir kultūros asmenybės, kurių šią savaitę netekome.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Gabija Felenderė vieną dieną suprato, kad jos šeimai jau atsibodo klausytis nesibaigiančių pasakojimų apie sendaikčius ir jų atnaujinimą– reikėjo ieškoti naujos bendruomenės. Šiandien Gabijos Instagram profilį „Laumių sodelis“ seka tūkstančiai, čia ji dalijasi daiktų iš antrų rankų radybomis ir jų atnaujinimo patarimais.Praėjus beveik metams nuo filmo „Piligrimai“ sėkmės Venecijos kino festivalyje, režisierius Laurynas Bareiša sako, kad vienu metu jautėsi kaip transporto priemonė laimėtai Juodojo liūto statulėlei. Ne viskas buvo paprasta, kai prie komandinio darbo pratusį kūrėją užklupo didžiulis, į jį vieną orientuotas dėmesys. Pokalbis apie lietuvišką kiną ir smurto vaizdavimą didžiajame ekrane. Kodėl visuose Bareišos filmuose yra kriminalinis elementas, mirtys, nelaimės ir grėsmės, bet netrykšta kraujas ir netrupa dantys?Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: ukrainiečių parama „Vogue“ viršelio damai Olenai Zelenskai, į pabaigą einanti Paryžiaus Notre Dame katedros restauracija, vargonuose įstrigusio kanadiečio istorija bei airiško folkloro meistras.Pažintis su Kauno Žydų religinės bendruomenės pirmininku Mauša Bairaku. Prieš 150 metų pastatytoje Kauno choralinėje sinagogoje lankosi Kotryna Lingienė.LRT Knygų klube – Umberto Eco romanas „Rožės vardas“.Filosofo Aldžio Gedučio komentare – namudinis receptas, kaip sukurti sąmokslo teoriją apie šių dienų aktualijas remiantis Hario Poterio burtų pasauliu.Metalo meno dailininkė Birutė Stulgaitė pasitinka 70-ąjį gimtadienį. Jau būdama 14-os ji žinojo, kad nori dirbti su metalu ir savo pasirinkimu niekada nenusivylė. Grįžus po studijų Taline, Lietuvoje Stulgaitei nebuvo paprasta, tačiau ji nedarė jokių kompromisų ir šiandien yra viena ryškiausių metalo meno dailininkių Lietuvoje. Pokalbis apie kūrybinį pašaukimą, ištikimybę sau, parodų rengimo subtilybes ir meno paskirtį.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kauno pašonėje jau šimtą metų stovi profesoriaus Tado Ivanausko sodyba. Tai ne tik memorialinis muziejus, bet ir dendrologinis parkas. Obelynėje popietę praleido Kotryna Lingienė.Pasaulyje: Damienas Hirstas ruošiasi deginti savo piešinius, Kyjive vėl atidarytas meno centras, protestas prie Botičelio paveikslo „Primavera“ ir Joni Mitchell sugrįžimasAušra ir Tauras Česnulevičiai Druskininkuose prieš daugiau nei 10 metų įkūrė „Druskos studiją“. Čia jie kviečia artimiau susipažinti su miesto istorija, druskingais šaltiniais ir druskos skulptūromis.Mados analitikės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie naują sceninės mados erą.Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys savęs nelaiko menininku, jam daug meno pasaulyje vykstančių procesų atrodo nepriimtini. Kaip prieš sistemą nusiteikęs kūrėjas ugdo jaunuosius menininkus?Seniausias Lietuvos miestas Klaipėda švenčia 770-ąjį gimtadienį, ta proga atidarytos parodos „Klaipėdos dailės muziejus“ ir „Vakarų vėjai: gimtadienis“. Jų kuratorė, juvelyrė Neringa Poškutė-Jukumienė sako, kad Klaipėdos vizualiojo meno kūrėjų bendruomenė yra uždara, bet gali pasiūlyti tai, ko galbūt pasiilgsta po šiuolaikinio meno sales vaikštantis žiūrovas – tai klasikinės meno formos. Pokalbis apie tai, ar reikia Klaipėdai dailės muziejaus ir kodėl žmonės bijo eiti į parodas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Liepos pradžioje paminėjęs 90-ąjį jubiliejų mirė kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė. Archyvinis pokalbio su aktoriumi įrašas.Kaune apsilankiusią europarlamentarų delegaciją sužavėjo mitinio Kauno žvėries idėja. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: su Istorijų namų vadove Juste Kostikovaite apie 15-ąją šiuolaikinio meno parodą „Documenta“ Vokietijoje ir renginio direktorės atsistatydinimą.Rašytojos, menininkės Paulinos Pukytės komentaras apie žiniasklaidą, kultūrą ir kritiką: ar čia menas ar ne melas?Panevėžyje visą savaitę vyksta meno ir muzikos festivalis „Iškrovos“. Jį organizuoja panevėžiečių bendruomenė, kuriai augant mieste prieš 10-15 metų trūko alternatyvios kūrybos erdvėsBenas Aleksandravičius yra ryškiausias savo kartos roko balsas Lietuvoje, roko grupę „ba.“ įkūręs kai jam buvo 16. Dėl galimybės groti Benas metė mokyklą, o šią vasarą „ba.“ surengė 10-mečio koncertą Vingio parke – tokio didelio roko grupės koncerto ten nebuvo nuo 1997-ųjų, kai su gerbėjais atsisveikino „Foje“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: NASA fotografijos iš kosmoso platybių, skulptorius robotas, protesto menas bei Džeimso Bondo teminės muzikos atsiradimo istorijaKelionę per Lietuvos miestus įpusėjo Klimato muziejus. 4 jūriniuose konteineriuose interaktyviai pristatomi didžiausi klimato kaitos iššūkiai.Naujosios elektrinės lietuviškos estrados duetas „Superkoloritas“ ruošiasi debiutiniam koncertui. Giedrė Nalivaikaitė ir Adomas Koreniukas sako, kad žmonės ir taip puikiai supranta, kad gyvenimas sunkus, dėl to savo harmoninga ir nostalgiška muzika jie nori skleisti šviesą.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“. Ką žmonės veikia, kai galima nieko neveikti? Pasakoja kuratorė Goda Aksamitauskaitė.Kultūros ministerija aukščiausia premija įvertino ir geriausiu 2021 m. kultūros centru pripažino Palangos kultūros ir jaunimo centrą. Jam penkerius metus vadovauja Vita Petrauskienė, niekada nesvajojusi dirbti Palangoje. Čia netrūksta dėkingų aplinkybių – yra ir savivaldybės palaikymas, ir gera infrastruktūra, ir kultūrai nusiteikę lankytojai. Nepaisant to, sunkiausia darbo dalis – bendruomenės būrimas ir atvirų tarpusavio santykių palaikymas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kulių miestelyje vienu metu gyveno visuomenės veikėjas Juozas Tumas Vaižgantas ir mažoji Sofija Kymantaitė, būsimoji Čiurlionienė. Šios asmenybės buvo gera atspirtis stiprinant Kulių bendruomenę ir kuriant „Sofijos festivalį“.Dizaineriui, kartais nesuprastam savo laikmečio vizionieriui Pierre'ui Cardinui šiemet būtų sukakę 100.Pirmoji LRT Knygų klubo diskusija – apie Michelio Houellebecqo romaną „Žemėlapis ir teritorija“.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie trapius ledynus ir dar trapesnį žmonijos laiką akistatoje su klimato kaita.Pasaulyje: Mondriano tapybos paslaptys, ukrainietiški motyvai Dior kolekcijoje, portretai piešti spausdinimo mašinėle ir BookTok fenomenasRašytoja Eglė Frank sako, kad vyrai savo kūryboje mėgsta rodyti tamsiąją moters pusę. Tuo tarpu ji novelėse rodo savo variantą, kas yra tamsioji moteriškumo pusė. Eglės tekstuose sudėtingi, paslaptingi ir nejaukūs moterų portretai atskleidžia neparadinius mamų, dukrų, draugių ir seserų gyvenimus. Pokalbis apie debiutinę knygą „Mirę irgi šoka“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kaune įrengta gatvės meno galerija „No Fly Zone“, čia kuria ukrainiečių ir JAV menininkai. Pasakoja Kotryna Lingienė.„The New Times“ leidinys Rusijoje uždraustas ir pripažintas užsienio agentu. Jo redaktorė, žurnalistė Yevgenia Albats nesiruošia bėgti iš Rusijos ir toliau pasakoja Kremliui nepalankias istorijas. Kalbina Marius Eidukonis.Lauros Garbštienės dėka Kabelių kaime Varėnos rajone verda kultūrinis gyvenimas – inauguruojama rezidencijų sodyba „Verpėjos“, Marcinkonių traukinių stotyje vyksta parodos. Dabar čia pristatomas Marijos Nemčenko filmas „LAK“ apie gandrų migraciją.Mados analitikės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie praėjusią „Mados infekciją“ – kaip mados renginys apeliavo į žiūrovų sąžinę, bet pamiršo saviškę.Pasaulyje: Karalienės Elžbietos II portretas platininio jubiliejaus proga, Kanų kino festivalio laureatai, kraštutinių dešiniųjų noras kontroliuoti kultūrinį gyvenimą Lenkijoje ir užminuotas ukrainietės pianinas karo siaubiamoje šalyje.Muzikantas, muzikos pedagogas, studijos „Grock“ įkūrėjas Linas Švirinas sako, kad džiaugsmui nereikia intelektualios medžiagos, dėl to kūrybinėms idėjoms realizuoti jis neieško sofistikuotos profesionalų kompanijos. Linas Švirinas mokosi iš vaikų ir kuria kartu su jais. Artėjant Tėvo dienai kalbamės apie Lino „Tėčių lopšinių“ rinktinę, muzikos terapiją ir nesėkmes kūryboje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujas „Jam Factory“ menų centras Lvive nesulaukė atidarymo šventės ir vietoj to tapo logistikos sandėliu bei slėptuve. Centro atstovės šią savaitę viešėjo Kaune, kur dalyvavo Kūrybiškos Europos projekto „Magic Carpets” susitikime, su jomis susipažino Kotryna Lingienė.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia Kanų kino festivalyje pristatytą Mariupolyje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis 2“.Meksikietis kompozitorius Manuelis Velazquezas ir atlikėja Gina Shee pristato bendrą albumą „Dvylika“. Jį įkvėpė liaudies pasaka apie dvylika juodvarniais lakstančių brolių.Pasaulyje: rusų kino režisieriaus pasisakymai Kanuose sulaukė griežtos ukrainiečių kultūros bendruomenės kritikos, garsi iraniečių fotografė kaltinama pažeidžiamų nepilnamečių fotografijų viešinimu, MOMA muziejų ukrainiečių aktyvistai kviečia iš naujo susipažinti su Malevičiumi.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie Lietuvos švietimo egzaminų isteriją, bendruomenę skaldančius reitingus ir komišką lyderystę.Šiauliuose – XX medijų meno festivalis „Enter“, reaguojantis į karo, prievartos, nelaisvės temas. Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis pasakoja, kodėl svarbu žiūrėti į kūrinius parodose, kai namuose ant sofų mus prismeigia žiaurūs karo vaizdai.Prasideda 4 projekto SPARSE sezonas, kurio tikslas – didinti profesionalaus meno prieinamumą regionuose. Kultūros prodiuserė Goda Giedraitytė sako, kad tai yra kultūros ateitis, nors pradėti reikia nuo pačių paprasčiausių dalykų – derinti pasirodymų laiką su kaimo autobuso tvarkaraščiu ir pratinti mažiausių Lietuvos miestelių gyventojus prie to, kad ne visi kultūros renginiai yra nemokami.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: apie retų europietiškų kalbų Euroviziją, Kanų kino festivalį ir ukrainiečių kariškių archeologinius radinius iš senovės Graikijos.Vilniuje atidaryta pirmoji Baltijos šalyse šiuolaikinės Afrikos dailės paroda. Jos rengėjai sako, kad apie Afriką žinome labai nedaug, nors pasaulinė meno rinka jau kelerius metus savo žvilgsnį yra nukreipusi ten. Ką apie didžiulį ir margą žemyną gali papasakoti 30 dailės kūrinių?Kodėl žmonės kolekcionuoja tuščias kasetes? Kotrynai Lingienei pasakoja kasečių kiosko įkūrėjas Armantas Gečiauskas.Britų scenaristas Michaelas Hirstas sukūrė kultinius, Auksinių gaublių ir Emmy apdovanojimuose ne kartą nominuotus istorinius serialus „Vikingai“ ir „Tiudorai“, o dabar pristato naują tikra istorija paremtą serialą „Vaikis Bilis“ („Billy the Kid“) apie bebaimį kaubojų XIX a. Amerikoje. Pokalbis su Hirstu apie įkvepiančias istorijas, heroizmą ir istorinę tiesą kine.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie praeitį ir ateitį.Marius Abramavičius-Neboisia fotografuoja, rašo kelionių knygas, tapo, kuria skulptūras ir reikšmingai prisidėjo kuriant Vilniaus Užupio dvasią. Kūrėjas sako, kad Užupio etapas jo gyvenime baigėsi, rajonas keičiasi nepaisant menininkų valios, o pats Marius ieško naujų kelių kūryboje. Šį pavasarį po Lietuvą jis keliauja pristatydamas naują knygą „Šiaurinės Šinšilos polėkiai“ apie vyrų ir moterų pasaulius. „Lyčių kova niekur neveda, abi pusės tik eikvoja energiją ir nieko nesukuria“, – sako menininkas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Prieš 50 metų, gegužės 14 dieną, Kaune susidegino 19-metis Romas Kalanta. Tai buvo jo protestas prieš tarybų valdžią Lietuvoje. Šio įvykio atminimas šiemet Kaune įamžintas nauja roko opera, dokumentiniu spektakliu ir paroda centrinio pašto rūmuose. Iniciatyvas pristato ir jų autorius kalbina Kotryna Lingienė.Danų choreografas Palle Granhoj 1997 m. pristatė šokio spektaklį apie sportinių ir šiuolaikinio šokio susidūrimą. Pastatymas prieš 25 metus jam pelnė tarptautinę sėkmę. Šiandien spektaklis „La Calash La Latin-LT“ įgauna naują formą su Šeiko šokio teatro kolektyvu ir legendinio šokių klubo „Žuvėdra“ kostiumais.Pasaulyje: brangiausias aukcione parduotas XX a. kūrinys, Pulitzerio premijos laureatai ir išleista Ukrainos prezidento Zelenskio kalbų rinktinė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie tai, kodėl verta išsaugoti memorialinius rašytojų muziejus.Kuratorius Tautvydas Urbelis pasakoja apie parodą „Geismo architektūra“, kur atsiskleidžia nefasadinis modernistinės architektūros veidas.Dailininkė, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos steigėja Jūrate Stauskaitė pristato parodą „Apie paukščius“, kurioje atsiskleidžia nuo 1982 metų jos kūryboje svarbus paukščio motyvas. Ką parodoje geriau pažins žiūrovas – save ar kūrinio autorę? Pokalbis su Jūrate Stauskaite apie kūrybą, meninį jaunimo ugdymą ir ką ji suprato apie visuomenę prieš 20 metų atsisakiusi jai skirto Vytauto Didžiojo ordino.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kai prieš 10 metų tapytojas Rimantas Olšauskas dukrai, menininkei Marijai Olšauskaitei pasiūlė surengti bendrą parodą, jai tai neatrodė gera idėja. Bet Marija persigalvojo. Jos iniciatyva Palangoje, A. Mončio muziejuje atidaroma pirmoji tėvo ir dukros ekspozicija „Laimingas atsitiktinumas“.Tekstilės menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė savo kūrybą pristato jungtinėje lietuvių ir japonų parodoje „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“. Apie tekstilės ir humanizmo ryšius su ja kalbasi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: „MAGNUM photos“ fotografų bendruomenė švenčia 75-tą jubiliejų. Apie tai Rūta Dambravaitė kalbasi su menotyrininku Tomu Pabedinsku.Klaipėdos universiteto inicijuota patyriminė ekskursija „Migrantas“ atskleidžia XX a. Klaipėdos krašto istoriją ir karo paveiktų žmonių likimus. Apie sumanymą pasakoja dr. Raimonda Nabažaitė.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie moteris, fotografuojančias karą ir jo paveiktus žmones.Apie 3 geriausias 2021 m. verstines knygas pasakoja vertėjas Paulius Garbačiauskas.Venecijos paroda „Homo Faber“ vienoje iš erdvių „Blossoming Beauty“ pristato 10 geriausių Europos gėlių dizainerių. Vienas jų – dekoratorius Mantas Petruškevičius ir specialiai šiai parodai jo kurta vaza ir gėlių kompozicija. „Meno bendruomenė mane laiko kičiniu dekoratoriumi, bet ta pati meno bendruomenė nori matyti mane ir Venecijoje”, – sako M. Petruškevičius, kuriam patinka daryti dideles auditorijas žavinčias instaliacijas viešose erdvėse ir privačiose šventėse. Gėlės šį sezoną pabrango 4 kartus, o mes kalbamės apie pasirodymą Venecijoje ir dekoratoriaus darbą prasidedant vestuvių sezonui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Apie autorinių teisių apsaugą karo metu su Laura Kešyte kalbasi fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas ir asociacijos LATGA atstovas Paulius Sartatavičius.Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“ švenčia 60-metį. Orkestro dirigentas Martynas Bražas sako, kad pučiamieji instrumentai gali pasiūlyti daugiau nei vien maršai ar muzika vėliavos pakėlimui.Kokio plonumo riba tarp meno ir mokslo? Apie tai pasvarstyti kviečia bejausmis piešimo robotas ir jo autorius So Kanno. Japonijos dienų Kaune WA svečią kalbina Kotryna Lingienė.2013 m. balandžio 24 d. Bangladeše sugriuvus populiarius mados ženklus aptarnaujančiai siuvyklai, žuvo apie tūkstantį darbuotojų. Ši tragedija paskatino globalų Mados revoliucijos judėjimą, siekiantį daugiau tvarumo ir skaidrumo industrijoje. Komentuoja VDA ir VDK doc. Justė Kubilinskaitė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Pasaulyje: Venecijos meno bienalės laureatė, griaunami sovietiniai simboliai Kyjive, ateities meno hologramos ir šis tas apie Indijos meną.Po penkerius metus trukusio tyrimo ir meninių akcijų viešose erdvėse, menininkė Eglė Grėbliauskaitė VDA apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji surengė ir disertacijos tyrimą lydinčią parodą „Leiskite pažiūrėti Jums į gerklę“. Kas stringa mūsų visuomenės gerklėje, kas mus pykina, o kas traukia už liežuvio? Pokalbis apie diskusijų kultūrą, meno kūrinių ir institucijų kritiką.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: Ukrainos meno skveras Venecijos bienalėje, Prancūzijos rinkimai komiksuose ir karikatūrose, knygų miestelis Ispanijoje.Vilniuje, Istorijų namų parodoje „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas” eksponuojami niekur nematyti tarpukario Kauno vaizdai ir narpliojama Ingelevičiaus gyvenimo istorija. Pasakoja Kotryna Lingienė.Atidaryta 59-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė. Apie Lietuvos paviljoną, bienalės palaikymą Ukrainai, ryškiausius akcentus ir viską jungiančią siurrealizmo temą kalba menininkas Robertas Narkus, kuratorė Neringa Bumblienė, žurnalistė, mados analitikė Deimantė Bulbenkaitė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie vertybių kismą karo metu ir atgimstančius socialinius-politinius reiškinius, kurie meta iššūkius kūrybiniam procesui.Vengrijos „Mitem“ teatro festivalį organizuoja Viktorui Orbanui simpatizuojantis Nacionalinio teatro vadovas. Kaip festivalį vertina vengrijos teatralai ir kodėl ten vyktu nusprendė Klaipėdos dramos teatras?Minint pasaulinę knygos dieną, poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas sako, kad šiandien ukrainiečių poezijai neprilygsta niekas Europoje. Pokalbis apie sukauptą įspūdingą patirtį verčiant ir rašant knygas, nors Jonynas sako, kad ir klasikas yra klystantis žmogus, su kuriuo nereikia bijoti ginčytis – jauniems menininkams jis linki kūrybinio įžulumo.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Šiaulių galerijoje atidaryta regiono tautodailininkų paroda. Išskirtiniu jos akcentu tapo pintų sodų kolekcija, o savo būdų palaikyti Ukrainą rado ir kryždirbiai. Tomo Mizgirdo pasakojimas.Visagine atidaryta paroda, kurioje vaizdo ir garso įrašus kūrė 7-8 klasių moksleiviai. Savo miestą jie mato ir poetiškai, ir ironiškai. Apie Visaginą paauglių akimis pasakoja edukatoriai Jonas Juškaitis ir Emilija Juzeliūnaitė.Jonas Narbutas Kabloonak pristato naują minialbumą „Miniature“. Jame – iki šiol neapdainuoti jausmai, karantino laiko įamžinimas. Jonas sako, kad muzika keičiasi kartu su juo pačiu ir jam nepakeliui su atlikėjais, kurie sulaukę brandaus amžiaus toliau kuria dainas paaugliams.Menininkė, rašytoja Paulina Eglė Pukytė komentare lygina performanso kūrėją Mariną Abramovič ir rusų aktyvistę Jeleną Osipovą.Pasaulyje: apie Rygos šiuolaikinio meno bienalės atšaukimą, pasipriešinimo simboliu Ukrainoje tapusį molinį gaidį ir Turnerio premijos nominantus.Tapytoja, instaliacijų kūrėja Agnė Kišonaitė kuria gražų meną, nors jis ir nepatinka meno kritikams. Jos manymu, jeigu tapyba yra savigyda ir blogų emocijų paleidimas, tokiais darbais menininkas teršia aplinką. Estetiški kūrėjos darbai yra komerciškai sėkmingi, bet Kišonaitė sako, kad dėl to sunkiau gauti ekspozicines erdves ir valstybinę paramą kūrybai. Pokalbis atidarius kol kas didžiausią Agnės Kišonaitės darbų parodą „Opinija“ Klaipėdos Parodų rūmuose.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“.Po meninių protestų prie Vokietijos ir Rusijos ambasadų Vilniuje, pokalbis su VDU Menų fakulteto dekane Jurgita Staniškyte apie tai, ar performansas yra veiksminga priemonė siekiant politinio pokyčio.Galerijoje „Meno parkas“ veikia tapytojo Arūno Vaitkūno paroda „Einu, sustoju ir regiu“. 2005 m. mirusio menininko darbų ekspozicija rūpinasi jo žmona, tapytoja Aušra Vaitkūnienė. Kotrynos Lingienės pokalbis.Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad turime istorinę galimybę stebėti, kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo paties seriale „Tautos tarnas“ sukurtą legendą įgyvendina realybėje.Filosofas Aldis Gedutis komentare svarsto, ar užtenka žinoti istorinių įvykių faktus tam, kad išmoktume jų duotas pamokas.Pasaulyje: Briuselio opera naujame sezone nori atsieti karą nuo meno ir dėmesį skiria rusų kompozitoriams. Kritikai tai vadina vakarietišku naivumu. Pakeistas Londono Nacionalinės galerijos paveikslo pavadinimas, išdalinti „Grammy“ apdovanojimai.Rašytoja Vaiva Grainytė pristato naują romaną „Rožės ir bulvės“. Tai, kad parašė knygą apie laimę, jai pačiai atrodo kaip keistas pokštas. Vaiva sako, kad yra labiau linkusi į melancholiją, o kūrybiniu varikliu gali tapti ir polinkis rašyme save kamuoti temomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo neįdomios ir neartimos.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Performanso menininkė Marina Abramovič Kaune vedė paskaitą, atidarė parodą „Būties atmintis“, pristatytas jos kūrybos katalogas „Valytoja“. Menotyrininkės Laimos Kreivytės pokalbis su kūrėja.Istorijos mokytojas Antanas Jonušas pastebi, kad dėl karo Ukrainoje kai kurie jo mokiniai pirmą kartą gyvenime pradėjo reguliariai žiūrėti žinias. Kaip į karą reaguoja karta nemačiusi tokio masto agresijos ir nemokanti rusų kalbos?Rokiškyje prasidėjo Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Organizatoriai pripažįsta, kad per 38 veiklos metus daug kas pasikeitė, bet kodėl išliko renginio pavadinimas?Pasaulyje: rusų menininkų protestas prieš karą Ukrainoje, australų kūrėjai Kyjive ir aktoriaus Willo Smitho protrūkis Oskarų ceremonijoje.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie ukrainiečių vaikų švietimą Lietuvoje.Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota šokėja Vilma Pitrinaitė tarp Kauno, Briuselio ir Paryžiaus ne tik šoka, bet pradeda ir reperės karjerą. Kotrynos Lingienės pokalbis.Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, parodų kuratorius Darius Vaičekauskas jau kelerius metus bendradarbiauja su Ukrainos menininkais. Šiandien jo dėka saugų prieglobstį nuo karo meno rezidencijose randa ukrainietės kūrėjos. Dabar svarbiausia – humanitarinė pagalba, bet ateityje bus laiko ir meniniams projektams.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Jau mėnesį Rusija naikina Ukrainos kultūros paveldą, bet vis dar ruošiasi pirmininkauti UNESCO Pasaulio paveldo sesijai Kazanėje. Su ambasadore Jolanta Balčiūniene kalbasi Marius Eidukonis.Kauno rašytojų bendruomenė Vieno lito premija apdovanojo vertėją iš suomių kalbos Aidą Krilavičienę. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė.Klaipėdos jaunimo teatro aktorių grupė „Graži ir ta galinga“ pristato naują muzikinę programą „Mimozos ir sirenos“ .Pasaulyje: ką patyrė paskutinieji Mariupolyje likę fotografai, apie Vokietijos ir Japonijos pagalbą karo pabėgėliams ir neigiamus signalus iš Vengrijos kultūros ir meno bendruomenės, kuri nerimauja dėl varžomos žodžio laisvės.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Minint pasaulines poezijos ir teatro dienas, aktorė, po visą Lietuvą keliaujanti poezijos skaitovė Virginija Kochanskytė sako, kad meno tikslas yra suteikti viltį ir pakelti dvasią, o ne mokyti ir provokuoti žiūrovą. Su kamerinėmis poezijos programomis važinėdama po regionus ji sutinka grožio ir klasikinės meno formos pasiilgusius žmones.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje: kaip evakuojami ne muziejų, o pavienių menininkų kūriniai Ukrainoje pasakoja kuratorė Ania Potiomkina.Kaune vyksta pirmasis miego festivalis „Plaštakės. Miego metamorfozės“. Renginių ciklas kviečia žiūrovą sustoti ir pailsėti, pasinerti į sapnus. Domisi Kotryna Lingienė.Pianistas iš Vokietijos Davidas Mortelo savo fortepijoną atsigabeno į Lvivą, o dabar į Lenkijos-Ukrainos pasienio miestą Medyka tam, kad savo muzika suteiktų viltį karo pabėgėliams.Radvilų rūmų muziejuje veikia Emilijos Škarnulytės paroda „Švytintys kambariai“. Su menininke kalbasi Rūta Dambravaitė.Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie rusų filmą „Sudie, Amerika“ – kaip komedijos personažų portretai ir valstybių vaizdavimas įtvirtina Rusijos propagandą.Šiaulių dramos teatro meno vadovė, teatrologė Nomeda Šatkauskienė sako, kad geras aktorius niekada nepasimeta stresinėje situacijoje ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra geras to pavyzdys. Tuo tarpu visus pasaulio diktatorius sieja kitas dalykas – bloga vaidyba. Pokalbis artėjančios teatro dienos proga apie Šiaulių dramos teatro 90-metį ir teatrą karo metu.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Paskelbusi, kad nepritaria Rusijos sukeltam karui Ukrainoje iš Rusijos pasitraukė teatro kritikė, režisierė, festivalio NET viena organizatorių Marina Davydova. Kas laukia Rusijos kultūros, traukiantis menininkams?Sausį architektūros centru virtę Kauno centrinio pašto rūmai netrukus įgaus dar vieną funkciją. Kovo 17-ąją čia atidaroma kultūrinė-kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie pastangas išsaugoti kultūros paveldą Ukrainoje ir Stingo dainą „Russians“.Režisierė Kamilė Gudmonaitė su komanda pristato „Paskutinį taksofoną“ – gedėjimo telefoną, kur galima papasakoti tai, ko nespėjome pasakyti tiems, kurie mus paliko, išėjo, kurie visai šalia, bet nebenori mūsų girdėti. Taksofono būdelėje surinktos istorijos virs šiuolaikinės operos libretu.Vertėjos Tomos Gudelytės komentarą apie pavojus, Putino karo metu kilusius Ukrainos kultūriniam paveldui.Fotografė Neringa Rekašiūtė ruošėsi parodai „Corpo polifocino“ Italijoje, kur pinasi aktų fotografijos ir lietuvių sutartinės. Tada prasidėjo karas ir Neringos socialinių tinklų žinutes pakeitė informaciją apie pagalbą Ukrainai – kur protestuoti, ką paremti, kur ieškoti informacijos, menininkė vyko bendrauti su Visagino gyventojais ir būrė Ukrainą palaikančius rusakalbius, kurių artimieji tiki Rusijos propaganda.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisierė Viktorija Streiča pristatė istorinį miuziklą „Elisabeth“. Pastatyme daug paralelių su karo Ukrainoje įvykiais, o kai kurios scenos ir žiūrovų reakcija į jas apnuogina žmogaus esybę.Aurovilis – 1968 m. vasario 28 dieną Indijos pietuose įkurtas eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Pasaulyje: pokalbis su ukrainiečių akademiku, rašytoju ir vertėju Ostapu Slyvinskiu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kodėl šiandien kiekvieno inteligento bibliotekoje reikalinga Valdemaro Klumbio knyga „Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu“.Rašytojas Marius Ivaškevičius pristato naują romaną „Tomas Mūras“. Kaip kalbėti apie naują knygą karo akivaizdoje? Kas yra Tomas Mūras, ar karo kontekste jis kitoks? Pokalbis apie knygą ir karą Ukrainoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ukrainos instituto vadovas Volodymyras Šeiko sako, kad pasaulio dėmesys Ukrainai yra didelis pranašumas, tačiau istorinių žinių apie šiandienos konfliktą pasaulis neturi daug. Rūtos Dambravaitės pokalbis.Išeivis rašytojas Julius Kaupas į vaikystės Kauną grįžti nespėjo. Jo paminklas mylimam miestui – urbanistinės pasakos apie daktarą Kripštuką pragare. Nauju knygos leidimu domisi Kotryna Lingienė.Žiniai apie Vyriausybės planus Nidos švyturio komplekso statinius ir poilsio namus „Medikas“ parduoti viešajame aukcione neliko abejinga vietos bendruomenė: prašoma šį nekilnojamą turtą perduoti miesto savivaldybei. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Pasaulyje: menininkų komentarai apie įvykius Ukrainoje ir pokalbis su Nacionalinio Latvijos meno muziejaus fotografijų parodos kuratore.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie rašytojus toli nuo įvykių.Socialiniuose tinkluose plinta iliustratoriaus Karolio Strautnieko darbas, kuriame Putinas vaizduojamas kaip puolimui nusiteikusi kobra. Tai tik vienas iš atvejų, kai įtaigi Strautnieko vaizdų kalba yra suprantama ir priimtina didelėms auditorijoms – iliustratorius dirba su garsiausiais pasaulio periodiniais leidiniais, tokiais taip The New Yorker, The Independent, Washington Post, New York Times ir kt.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kokius būdus sustabdyti studentų „nutekėjimą“ iš Klaipėdos siūlys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senato Klaipėdos fakulteto dekane patvirtinta Loreta Jonavičienė?Kur baigiasi žaidimas ir prasideda lošimas? Parodoje „Laimės ratas“ 4 skirtingų sričių menininkai nagrinėja sėkmės, azarto, lošimų, laimės ir atsitiktinumų temas. Pasakoja kuratorė Deinora Rudėnaitė.Manoma, kad per 480 gyvavimo metų Kauno miesto rotušė bus uždaryta tik 3 kartą. Muzikantai, istorikai, architektai ir menininkai ta proga čia atveria portalą. Kaip ir kodėl keisis miesto rotušė domisi Kotryna Lingienė.Rašytojas, vertėjas Laurynas Katkus pristato knygą „Nakvyne Berlyne“. Keturiose knygos apysakose skaitytojas pateks į pažįstamas, bet ir intriguojančias, pasakiškas ir keistas erdvės.Filosofas Aldis Gedutis komentare apie skaičius ir reitingus skiria įvairių skalių įvertinimus kiekvienam mūsų gyvenimo dešimtmečiui.Pasaulyje: pokalbis su Ukrainos instituto vadovu Volodymyru Šeiko apie šalies kultūrinį gyvenimą ir nuotaikas tvyrant politinei įtampai dėl šalies saugumo.Literatūrologė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Violeta Kelertas sako, kad niekur kitur pasaulyje nėra tokių debesų, kaip Lietuvoje, čia ji jaučiasi laiminga ir žavisi kultūriniu gyvenimu. Tačiau stebėdama pasaulines tendencijas, Violeta Kelertas sako, kad kultūra banalėja, auditorijai labiau reikia pramogų, o dideli kultūrai skiriami pinigai eina ne ten, kur turėtų.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kodėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti renginių tvarkos griežtinimą Petro Cvirkos skvere, Franko Zappos parkelyje, Kalnų ir Vingio parkuose, skveruose šalia Geležinkelio stoties bei Operos ir baleto teatro?Popmenininkas Robas Prioras visame pasaulyje rengia gyvosios tapybos šou, juos stebi tūkstančiai, o kūrėjo darbai įsigyjami už milijonines sumas. Abiem rankom vienu metu tapantis dailininkas surengė pasirodymą Kauno Pažaislio vienuolyne. Kalbina Kotryna Lingienė.Perskaitytų knygų knygynas „Juodas šuo“ per 10 veiklos metų sukaupė apie 7000 rusiškų, daugiausiai sovietmečiu išleistų knygų – tik skaityti jų niekas nenori. Renginio „Dasvidaniya“ metu šios knygos bus dalinamos visiems norintiems. Pokalbis su bukinistu Tomu Lučiūnu apie rusiškų knygų perteklių.Pasaulyje: Oskarų nominacijos, šviesų festivalis Kopenhagoje ir tai, kaip nuobodžiaujantis apsaugos darbuotojas Rusijos muziejuje paveiksle pavaizduotiems abstraktiems veidams nupiešė akis.Menininkės, rašytojos Paulinos Eglės Pukytės komentaras apie moralinį senimą ir jaunimą.Dailininkas Tomas Rudokas yra aktyvus Panevėžio kultūros veikėjas – organizuoja plenerus, vadovauja „Galerijai XX“, pirmininkauja Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriui ir jau beveik 30 metų veda dailės pamokas Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje. Šios pamokos prasideda nuo to, kaip teisingai nusidrožti pieštuką. Nors per darbo regioninėje mokykloje metus Rudokui pavyko pasiekti, kad vaikų piešiniai mokyklos koridoriuose nebūtų sugadinti ir išterlioti, dailininkas laukia pensijos, nes pavargo nuo 30 metų trunkančių švietimo reformų.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Aktoriui Regimantui Adomaičiui – 85.Restauruotas avarinės būklės medinis namas Vilniaus Užupyje, Polocko g. 52. Pavasarį čia bus įrengtas medinės architektūros muziejus. Apie sudėtingus namo atnaujinimo darbus pasakoja Birutė Vagrienė.Taksistai yra visuomenės veidrodis – taip mano dramaturgas Rimantas Ribačiauskas. Jo spektaklio „TAKSI“ premjera numatyta gegužę, Kotryna Lingienė lankosi spektaklio repeticijoje istoriniame Kauno bare „Mažasis Paryžius“.Pasaulyje: protestas prieš „Spotify“, aštuntokams uždraustas Pulitzerio premija apdovanotas romanas apie holokaustą, netikėta pradedančiojo antroko rašytojo sėkmė.Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Cvirkos Praną Krukelį ir karstų verslą.Režisierius Andrius Lekavičius artistą Vytautą Kernagį sutiko tik vieną kartą, dalyvaudamas žaidime „Kas laimės milijoną?“. Milijono Andrius nelaimėjo, bet šiandien pristato dokumentinį filmą „Kernagis“.Juvelyrė Karina Kazlauskaitė parodoje „Organiniai žaidimai“ Palangos gintaro muziejuje pristato savo kūrinius – kiaulės žarna aptrauktus gintaro karolius, disko kamuolį iš kiaulės šlapimo pūslės ir kitus objektus, kurie gali šokiruoti, bet ir iškalbingai pasakoja apie vartotojišką žmogaus požiūrį į gamtą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Rašytojai Ievai Simonaitytei - 125. 36-oji rašytojos vardo literatūrinei premijai buvo pristatyta viso 12 kūrinių. Komisija premiją skyrė dviems knygos ir trims jų autorėms. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Šiauliuose menininkas Petras Rakštikas pristato dvi parodas, bet neturi iliuzijų, kad jos įdomios kam nors kitam, nei siauram žmonių ratui, Rakštikas sako, kad 99 procentai šiauliečių turbūt net nežino, kur tos galerijos yra.Lėtasis turistas – tai ne paskui gidą vos spėjantis, grupę besivejantis išsiblaškėlis. Tai įspūdžių gurmanas, apgalvotų patirčių kolekcionierius. „Lėtojo turizmo asociacija“ vienija kūrybingus, visuomeniškus žmones, kuriems artima SLOW gyvenimo filosofija.Nuo 2006 m. Lietuva neturi architektūros muziejaus. Žinių spragas apie architektūros raidą bando pildyti galerija „Nulinis laipsnis“ – atidarytas jos filialas Kaune. Pasakoja Kotryna Lingienė.VDU istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie čechoviškų dramų nuotaikas Lietuvos švietime.Pasaulyje: geriausias 2021 m. pastatas, rasta vertingiausia moneta, kirpykla Van Gogo muziejuje ir nežinomos Glazgo meno mokyklos gaisro priežastys.Scenografė Sigita Šimkūnaitė prieš kurį laiką apsisprendė – arba esi didelis ekologijos ir tvarumo šalininkas, arba ramiai dirbi scenografo darbą, suderinti abiejų tiesiog neįmanoma. Norint sukurti įspūdingą scenografiją operai arba tiksliai atspindėti realybę kino filme, reikalingas ne tik įtemptas kūrybinis darbas, bet ir medžiagos, kurias ne visada panaudosi antrą kartą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Jonui Mekui – 100. Fotografijų paroda „Semeniškių idilės“ apie pirmuosius Meko grįžimus į gimtinę jau pradėjo kelionę po Lietuvą. Pasakoja kuratorius Tomas Ivanauskas, skamba archyvinis Audros Girijotės pokalbis su Meku.Poetas iš Kubos Omaras Perezas tik suaugęs sužinojo, kad tikrasis jo tėvas – revoliucionerius Ernestas Che Guevara. Tai jokios įtakos menininko gyvenimui neturėjo, todėl Kotryna Lingienė su juo kalbasi apie kitus sutapimus.Pasaulis švenčia 400-ąsias komedijos meistro Moljero gimimo metines. Aktorė ir choreografė Jūratė Širvytė kalba apie Moljero kūrybos aktualumą šiandien.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie švilpiančius Sausio 13-osios minėjime ir S. Loznicos filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.Šilutės meno mokyklos dailės mokytojas Andrius Sirtautas be pagražinimų kalba apie kultūrinio gyvenimo mažame mieste realybę, vaikams neįdomius regionų muziejus ir nesibaigiančią vizualinę taršą Lietuvoje.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis – ne tik Vilniuje, bet ir dar 7 Lietuvos miestuose ir internetinėse namų kino platformose.Kauno centriniam paštui – 90. Po ilgų diskusijų apie paveldo saugomo pastato likimą, 2022 metus modernizmo paminklas pradeda kaip parodų erdvė.Apie knygų mainų platformą „Bookswap“ pasakoja jos turinio vadovė Nora Žaliūkė.Pasaulyje: buvusioms kolonijoms grąžinamos skolos, Austrijos ir Vokietijos siekiai dekolonizuoti muziejus ir apie radiją grenlandams DanijojeVertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie Neapolį ir naują Paolo Sorrentino filmą „Tai buvo Dievo ranka“.Grafikos dizaineris Rokas Čėsna pristato minimalizmo ir japonų wabi sabi filosofijos įkvėptą pirmąją personalinę parodą. Kaip paaiškėjo jai ruošiantis, debiutuoti nėra lengva.Menininkei Laisvydei Šalčiūtei kalbėti nepatinka, nes ji mąsto akimis, galvoja vaizdais. Tam, kad sudėtų mintis į žodžius, turi ruoštis iš anksto. Bet reikia aptarti ir laimėtą Liuksemburgo meno premiją, ir MO muziejaus steigėjo Viktoro Butkaus sukurtą filmą apie Šalčiūtės kūrybos užkulisius.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kino komunikacijos specialistė Dovilė Raustytė su novelių rinkiniu „Tobulų žmonių istorijos“ debiutuoja literatūros pasaulyje.Švietimo nuotykių ieškotojai Mingailė ir Tautvydas Meldaikiai leidosi į kelionę po alternatyvias Europos ir Amerikos mokyklas, rinkdami gerąją švietimo sistemų patirtį. Šiandien jų tikslas –atrasti praktiškus būdus, kurie padėtų mokykloms vystytis. Rūtos Dambravaitės pokalbis.Menotyrininkas, menininkas Vidas Poškus 2021 metus baigė pristatęs pažintinį leidinį apie meną „Menologas, arba etiškai apie estetiką (meną)“. Čia meno kūrinius jis pristato atsispirdamas nuo 10 Dievo įsakymų. O 2022 metus Poškus pradeda tapybos paroda „Renesansas atgimsta vasarą“ Molėtų krašto muziejuje.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, koks naujas stilius gali netrukus sudaužyti modernizmo architektūros planetą į šipulius.Pasaulyje: minime 110-ąsias „Titaniko“ tragedijos metines – ta proga Londone pristatyta speciali paroda. „The New York Times“ išrinko geriausias knygas, parašytas per paskutinius 125 metus. 20-ųjų „Hario Poterio“ metinių proga pristatyta speciali serija „Sugrįžimas į Hogvartsą“.Titas Masiulis 1991 sausio 13-ąją žuvo gindamas Lietuvos laisvę. Jo mamos Vitalijos Krivickienes dėka Tito kalnų fotografijų paroda „Laisvės ir kalnų šauksmas“ po visą šalį keliauja jau 10 metų. Tadžikijoje ir Ukrainoje darytos kalnų nuotraukos atskleidžia nerimastingą ir laisvą Tito Masiulio prigimtį. Prisiminimais apie sūnų su Kotryna Lingiene dalijasi Vitalija Krivickienė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Simboliu pasirinkę tiltą, alytiškiai Nemunu susijungs ir su Europos kultūros sostine Kaune.Per pirmąjį karantiną prasidėjęs Kauno projektas „Kultūra į kiemus“ įvertintas tarptautiniu mastu. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: ko tikėtis 2022? Nauji muziejai, filmų premjeros, muzikos albumai ir „Pantone“ paskelbta metų spalva. Vitos Ličytės apžvalga.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras su pasakos elementais pasitinkant naujus metus.Pastebėjimais apie 2021 metų įvykius kultūros ir visuomenės gyvenime dalijasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas, kultūros žurnalistė Monika Bertašiūtė-Čiužienė, teatro režisierius Oskaras Koršunovas, muziejininkė ir poetė Renata Karvelis, muzikos apžvalgininkas Domininkas Kunčinas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Scenografas Liudas Truikys ir operos solistė Marijona Rakauskaitė savo Kauno Žaliakalnio bute gyvenimą šventė net ir sovietinės okupacijos metais. Gal naujųjų išvakarėse ten skambėjo ir „Traviata“? Kotrynai Lingienei apie istorinį butą pasakoja muziejininkė Dalia Bieliūnaitė.Tautosakos tyrinėtoja Asta Skujytė-Razmienė turi pomėgį, dėl kurio praeiviai gatvėje nulydi ją smalsiu žvilgsniu. Asta tyrinėja ir rekonstruoja XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kasdienę moterų aprangą ir pati tuos drabužius nešioja. Ją kalbina Rūta Dambravaitė.Dvaro vaistinėlė – magiškiausias kambarys, kuriame buvo laikomi ne tik vaistai, bet ir skanėstai, užkandžiai, ypatingi gėrimai ir viskas, kas būtų skanu per Kalėdas. Apie dvaro vaistinėlę pasakoja architektūros istorikas Marius Daraškevičius.Ikonografas Borisas Jokubauskis sako, kad ikona turi priešingą efektą, nei likusi mus supanti vizualinė informacija. Kol didžioji dalis vaizdų nori mums ką nors parduoti ar įbauginti, ikona ramina, skleidžia harmoniją ir viltį. Pokalbis apie šventųjų atvaizdus ir kūrėjo kelią savo pašaukimo link.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Iliustratorė Eglė Plytnikaitė toliau buria vizualiojo meno kūrėjus ir tęsia „Artist Saving Forests“ iniciatyvą. Čia įsigiję skaitmeninę kūrinio kopiją remiate senųjų Lietuvos miškų išsaugojimą.Trys kauniečiai skulptoriai ir architektas jau keliolika metų atstovauja Lietuvai pasauliniuose sniego skulptūrų čempionatuose. Pasakoja Kotryna Lingienė.Muzikantas Donatas Bielkauskas pristato vinilinę plokštelę „Švilpiai“, kurioje atsiskleidžia skulptoriaus Antano Mončio sukurtų instrumentų – švilpių – muzikinės galimybės.Pasaulyje: skandinavų šalys vis atviriau pripažįsta samių tautai padarytas skriaudas. Pasakojimas apie samių tautos kultūrą ir kodėl samiai dažnai vaizduojami kaip Kalėdų senelio padėjėjai.Komentare filosofas Aldis Gedutis atlieka išsamų Kalėdų Senio antropologinį pjūvį.Kurdamas viršelius pasaulinių literatūros žvaigždžių knygoms, dailininkas Zigmantas Butautis jaučiasi lyg bendrautų su anapusybe. Neturėdamas jokių nuorodų dirba, stengiasi, bando ir galų gale, dažniausiai be jokių komentarų, sulaukia tik galutinio verdikto: tinka arba ne.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Nacionalinės kultūros ir meno premijos bus įteiktos Agnei Narušytei, Dainiui Liškevičiui, Vytautui Miškiniui, Vidui Petkevičiui, Remigijui Treigiui ir Daivai Vyčinienei.Rūta Dambravaitė pasakoja apie siekį atstatyti Vilniaus rotušės laikrodį. Kaip tai padaryti laikantis architektų nurodymų, UNESCO reikalavimų ir miestiečių nuomonės?Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius darželinukus su folkloru supažindina animacijos pagalba. Filmukas „TI TA TO“ išverstas ir į gestų kalbą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Sergejaus Grigorjevo nuotraukų serijoje – paslaptingi, poetiški, kasdieniški ir stilingi Vilniaus senjorai. Nepažįstamam fotografui jie ne tik pozuoja, bet ir pasakoja savo gyvenimo istorijas.Filosofas Mantautas Ruzas komentare paaiškina, kodėl populiaraus serialo „Squid game“ kadre atsirado XX a. filosofo Jacques‘o Lacano tekstų rinktinė „Geismo teorija“.Pasaulyje: Čaikovskio baletas „Spragtukas“ daug kam yra neatsiejama kalėdinio laikotarpio dalis. Bet keli pasaulio teatrai klausia, ar kai kurios spektaklio detalės nepaseno?Choreografė Inga Kuznecova ir dramaturgė, teatro kritikė Kristina Steiblytė ruošiasi šokio detektyvo „Kill, Baby, Kill“ premjerai. Kaip pasakoti detektyvinę istoriją vien tik kūno kalba? Pokalbis apie šokio spektaklio kūrimo procesą ir pandemijos įtaką šokėjų savijautai.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kelionių vadovė Kristina Sadauskienė pristato knygą – alternatyvų miesto gidą po Biržus.Pasaulyje: muziejai Jungtinėje Karalystėje ketina apmokyti migrantus dirbti gidais, Turnerio prizo nugalėtojai, Fotografiska muziejaus plėtra ir mados vizionierius Virgilijus Ablohas.Menininkas Arturas Bumšteinas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristato kūrinį „Big Pharma“. Kūrėjas kalba apie vaistus kaip ritualą, bet kur riba tarp ritualo ir priklausomybės?Indrė Gaučienė ir Viktoras Bachmetjevas Kaune atidarė knygyną „Kolibris“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, ką prarastume, jei uždarytume Švietimo ministeriją.Vilius Puronas – vienas žinomiausių Šiaulių miesto veidą nuo praeito amžiaus 8 dešimtmečio formuojančių dizainerių. Jį kalbina Tomas Mizgirdas.Keramikės Agnės Šemberaitės kūriniai – bauginantys ir gražūs vienu metu. Už juos šiemet kūrėja apdovanota Martinsons aukso prizu Latvijos bienalėje, be kitų parodų kuravo ir Lietuvos profesionaliosios keramikos 90-mečiui skirtą ekspoziciją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pažinti Joną Meką ne tik kaip menininką, bet ir kaip svarbų pokario Niujorko avangardinio kino judėjimo dalyvį kviečia NDG paroda „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“.Ar yra vietos fantazijai pasaulyje, kuris jau tapo fantastiškas ir virtualus? Tarptautinė menininkų grupė „Infopsin“ apie tai svarsto operoje „Echopraxia“. Pasakoja menininkas Ignas Krunglevičius ir kuratorius Audrius Pocius.Prieš 90 metų Danielius Dolskis buvo Kauno garsenybė. Jo biografijos paslaptis aiškinasi Algirdas Šapoka ir Aušra Strazdaitė-Ziberkienė. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: gamtos ir kosmoso garsai, distopinę ateitį piešiančios skulptūros iš senų sportbačių.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Andriaus Blaževičiaus filmą „Bėgikė“.Kostiumų dailininkas, dizaineris Juozas Statkevičius pristatė 2022 metų pavasario-vasaros kolekciją ir jau žino, ką darys kitąmet. Kukliai ir ramiai Statkevičius nemoka, nes „kukliai ir ramiai – tai užmušti individualumą“.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujasis Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos pirmininkas – Matas Drukteinis. Pokalbis apie vadybos reikšmę kultūros ekosistemoje.Inovatorių slėnis siekia naujam gyvenimui prikelti apleistą Kamariškių dvarą Zarasų krašte. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Menininkė Rūta Kučinskaitė kviečia į dvigubą parodą „El Rio“, o jos kūryboje monochrominė japoniška tapybos tušu tradicija pinasi su ryškiomis spalvomis. Pasakoja Kotryna Lingienė.Miglė Anušauskaitė ir Jono Šliūpo muziejus Palangoje pristato komiksą „Kas išsigando Šliūpo?“. Jame – novatoriškos Šliūpo idėjos ir išskirtinės energijos asmenybės darbai Lietuvoje ir JAV.Kultūros apžvalgininkės Rosanos Lukauskaitės komentaras apie technologijų ir žmonijos susidūrimą.Pasaulyje: apie kopijavimą ir autorių teises. Kuo čia dėtos taro kortos, kodėl nukopijuotas tradicinis portugališkas megztinis prisidėjo prie tradicijos sustiprinimo ir kaip belgų meno centras pažeidė autorių teises?Prof. Bronius Maskuliūnas ilgą laiką dėstė Šiaulių universitete, o šiandien vadovauja Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekai. Po universitetų pertvarkos akademikų Šiauliuose gerokai sumažėjo, bet darbo prasmę Bronius Maskuliūnas atranda bibliotekoje, kurioje diegia naujausius darbo metodus su autizmo spektro sutrikimų turinčiais lankytojais. Pokalbis Šiaulių knygų mugės proga.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Menininkė Laura Garbštienė gyvena, kuria ir avis augina Dzūkijos Kabelių kaime. Šį savaitgalį jos iniciatyva „Verpėjos“ vietos gyventojams pristato meno kūrinius, sukurtus apleistos Kabelių mokyklos rezidencijoje.Prancūzų menotyrininkas Serge Fauchereau Kaune pristatė knygą „Baltijos šalių menas XIX-XX a.“. S. Fauchereau ir knygos leidėją Viktorą Bachmetjevą kalbina Kotryna Lingienė.Belgų pedagogas Bartas Pauwelsas subūrė kelias dešimtis savanorių mokytojų, su kuriais keliauja į Ruklą pabėgėlių vaikų mokyti anglų kalbos, istorijos, menų ir kitų disciplinų. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Pasaulyje: naujas dailininko Edvardo Munko muziejus, planuojamas muziejus-katamaranas ir muziejus Brexitui, paroda JAV apie paranormalius reiškinius mene.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kodėl kriptomenas ir NFT menas nėra naujas reiškinys.Rašytojas Rolandas Rastauskas pristato prozos knygą „Venecija tiesiogiai“. Autoriui įdomi glamūrinė Lietuva, grįžimo iš emigracijos tema, vyrų ir moterų pasauliai, o visas šias temas bendroje istorijoje apjungia pandeminė realybė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

90-metį atšventęs tapytojas Aloyzas Stasiulevičius kviečia į savo sodybą Labanoro girioje. Apie ūkį, bites ir meną klausinėja Gailė Medelytė.Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriami 13,5 milijonų eurų. Komentuoja kultūros ministras Simonas Kairys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.Menininkas Donatas Stankevičius socialinių tinklų eroje tiki telefonų knygos idėja. Jis su Juste Litinskaite rengia Kauno miesto ir rajono kultūros abonentų sąrašą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kodėl tolstame nuo Spartos.Pasaulyje: apie autorių anonimiškumo istorijas. Paaiškėjo, kad po anonimės ispanų rašytojos Carmen Mola vardu slepiasi trys rašytojai vyrai.Skulptorius Vytautas Viržbickas (Geraširdis linkėtojas) nesupranta, kokio meno nori turtingi kolekcionieriai. Jo instaliacija „Nieko švento“ Šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius'21 pelnė skulptoriui geriausio menininko titulą, bet kūrėjas žino, kad purvinas meno kūrinys iš senų padangų nėra patrauklus norintiems investuoti į meną.Ved. Juta Liutkevičiūtė