Podcasts about aptarsime

Katalikų pasaulis turi naują popiežių – Leoną XIV-ąjį, arba kitaip - iš Jungtinių Valstijų kilusį Robertą Prevostą. Kokių jo žingsnių ir darbų laukiama, ar tai kompromisas kardinolų konklavoje? Su kokiais iššūkiais susidurs naujasis pontifikas?Šį savaitgalį Vilnius kviečia į vienuoliktąjį architektūros festivalį „Open House“. Duris atveria daugiau kaip 50 išskirtinių sostinės architektūros objektų. Aptarsime, kur, ką ir kodėl verta pamatyti.Radviliškio rajone Burbiškio dvaro parke pražydo didžiausias šalies tulpynas, kuriame auga net apie 500 skirtingų veislių tulpių. Apie šį grožį išgirsite kolegos Tomo Mizgirdo pasakojime.Na o Ignas Gudelevičius pristatys senosios muzikos ansamblio „Il Pomo d'Oro“ išleistą albumą, kuriame mažiau žinomi Baroko epochos šedevrai – liutniai skirti koncertai.Kompozitorių kūrinių penkioliktuke – Loretos Narvilaitės kūrinys „Kur veda kopų kelias“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė Lavija Šurnaitė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Kuo baigsis koalicijos tarybos posėdis, ar bus priimti sprendimai dėl sulaužytos koalicijos sutarties išsaugojus Arūno Dudėno teisinę neliečiamybę. Aptarsime ir kiek ši įtampa apsunkins galimybes susitarti dėl mokesčių.Tėvynės sąjunga siūlo Lietuvos pasienyje su Rusija ir Baltarusija , 670 kilometrų ilgio atkarpoje įrengti keturias gynybos linijas iš minų laukų, prieštankinių griovių ir požeminių tunelių. Konservatoriai skaičiuoja, kad fortifikacija kainuotų apie milijardą eurų ir galėtų būti įrengta per metus - dvejus.Pagirių bendruomenė surengusi protestą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, išsakė nuogąstavimus dėl Lietuvos rezervinių vandenviečių.JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad įsako įvesti naujus muitus visiems filmams, sukurtiems ne Jungtinėse Valstijose. Anot jo, Holivudą „naikina“ tendencija, kai JAV filmų kūrėjai ir studijos dirba užsienyje.Ved. Liepa Želnienė

Klimato kaitos rubrikoje gumą ir mikroplastiką. Mokslininkai sako aptikę duomenų, kad kramtant gumą mūsų organizme gali atsirasti mikroplastiko.Po pusės vienuoliktos žinių apie lengvai suprantamos kalbos žodyną. Kodėl jo reikia? Ir kokie žodžiai ten aiškinami?Antrą laidos valandą interviu su rašytoja Patricija Tilvikaite. Aptarsime jos knygą „Nepriklausomybė“.Vėliau – Lietuvos Jūrų muziejus siūlo naują būdą susipažinti su laivybos istorija – parengė naują nemokamą patyriminę ekskursiją laive-muziejuje „Sūduvis“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Gamtoje jau vyksta svarbūs procesai – paukščiai kuria poras, tvarko lizdus ir ruošiasi perėjimui. Ar vasario pradžia tam nėra per anksti? Ornitologas Eugenijus Drobelis dalijasi įžvalgomis apie retų paukščių gyvenimą, - kaip žiemą gyvena ereliai, didieji apuokai ir laplandinės pelėdos, kokios problemos jiems iškyla ir kaip galime padėti. Aptarsime dirbtinių lizdų reikšmę plėšriesiems paukščiams bei žmogaus vaidmenį gamtos apsaugoje. Vasario dienos gamtoje – tai pasiruošimas pavasariui, kupinas grožio ir iššūkių, kuriuos kviečiame pažinti drauge.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ar galima suderinti gamtos apsaugą ir laivybą vienoje didžiausių Lietuvos upių – Neryje? Šio klausimo imsimės drauge su Neries regioninio parko atstovu Sauliumi Pupininku ir Gamtos tyrimo centro atstovu Justu Dainiu. Aptarsime, kuo Neris ypatinga gamtai, kokią įtaką upės rėvoms ir gyvūnų migracijai galėtų turėti laivybos projektai. Ekspertai pasidalins mintimis, kaip pokyčiai paliestų ne tik žuvis, bet ir paukščius bei pakrančių ąžuolynus. Prisijunkite prie mūsų ir išgirskite argumentus iš skirtingų perspektyvų!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kerpės – tai gamtos stebuklas, jungiantis grybų ir kerpių karalijas, be kurių nė vienas organizmas gamtoje negalėtų gyvuoti. Šioje radijo laidoje kalbėsime apie tai, kaip kerpės ir grybai tampa nepakeičiamais ekosistemos dalyviais, sužinosite, kokias unikalias savybes jos slepia, Aptarsime, kodėl šie organizmai yra tokie svarbūs mokslininkams bei kokią naudą teikia žmogui. Pasinerkite į paslaptingą kerpių pasaulį – kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininke, dr. Jurga Motiejūnaite.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Eismo rubrikoje pokalbis apie tai kas lemia, ar nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra veiksmingos? Kiek tai priklauso nuo vairuotojo psichologijos? Aptarsime mokslo studiją „Vairuotojų požiūris į nuobaudas: teisingumas, veiksmingumas, paskirtis ir jų psichologinės prielaidos“.Kaip kaniterapija gali padėti vaikui mokytis skaityti? Studijoje psichologės, kaniterapeutės Ingrida Stasytienė ir Joana Grygutis.Visi besidomintieji gali keliauti po sostinę su Vilniaus disidentų audioturu, kuris atskleidžia pogrindžio istoriją, slaptus disidentų susitikimus ir įvairius jų pasipriešinimo rusų valdžiai būdus.Rugsėjo 14 d. pirmą kartą bus minima nauja atmintina diena – vilko vaikų atminimo diena. Apie tai pasakoja šios dienos iniciatorė, istorikė Rūta Matimaitytė ir vilko vaikas, „EdelweissWolfskinder“ bendrijos pirmininkė Luisė Kažukauskienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Iš Ukrainos Vyriausybės traukiasi keli ministrai - tarp jų ir diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.Lenkijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kaimynai yra pavyzdys, kaip reikia rūpintis šalies gynyba.Švedijos bendrovė „Telia Company“ praneša atsisakanti 3 tūkstančių etatų. Vien Lietuvoje „Telia“ grupės įmonės planuoja atleisti kelis šimtus darbuotojų. Aptarsime, ar darbuotojus telekomunikacijų srityje jau keičia dirbtinis intelektas.Lietuvos advokatūra kreipėsi į kandidatus į Seimą, siūlydama numatyti kompensacijas buvusiems įtariamiesiems, jei bylos nepasiekia teismų. Taip pat – nepasitvirtinus informacijai, kuri buvo kriminalinės žvalgybos taikymo pagrindas, žmogui turi būti pranešama apie tai, kokia informacija buvo surinkta.Brangus ir nekokybiškas – taip kai kurių periodinių leidinių vadovai vertina „Lietuvos pašto“ darbą pristatant prenumeratą. Esą ypač prasta situacija regionuose – atstumai dideli, darbuotojų mažai, todėl laikraščiai skaitytojus pasiekia ir kitą dieną. „Lietuvos pašto“ atstovai sako, siūlomos geriausios ir palankiausios prenumeratos pristatymo kainos, o pasiteisinusių skundų itin mažai.Ar Kauno Dariaus ir Girėno stadiono veja tiks futbolo kovai tarp Lietuvos ir Kipro rinktinių?Ved. Liepa Želnienė

Pokalbis su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Aptarsime kokią grėsmę baltarusių opozicijai kelia leidimus gyventi Lietuvoje gaunantys Baltarusijos milicininkai ir kaip baltarusių bendruomenei surasti geresnį sutarimą su juos priėmusia šalimi.„BaltCap“ Nacionalinio stadiono projekte keičia „Hanner“. Projektas brangs apie 40 procentų.Tęsiasi valdančiųjų ir prezidento konfliktas. Ar pagrįstai Gitanas Nausėda į Europos Vadovų Tarybos posėdį išvyko be užsienio reikalų viceministro?Privati gimnazija Vilniuje net ir karo Ukrainoje metu minėjo Rusijos kariuomenės švenčiamą pergalės dieną – gegužės 9-ąją.Ved. Liepa Želnienė

Vėl šoktelėjus elektros kainoms biržoje Neringos savivaldybė nutarė pataupyti ir naktį išjungė gatvių apšvietimą.Droninių pajėgų kūrimui Lietuva ketina skirti 30-imt milijonų eurų.Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Rusiją Ukrainą apšaudo Šiaurės Korėjoje pagamintomis raketomis.Izraelio valdžia pateikė pasiūlymą, pagal kurį Gazos valdžiA turėtų pereiti palestiniečiams, tačiau už bendrą regiono saugumą atsakingas liktų Izraelis.Po tragiškai pasibaigusio gaisro Viršuliškėse socialiniuose tinkluose pasipylė gausybė įvairių sąmokslo teorijų. Aptarsime, kaip nepasiduoti panikos kurstytojams, kaip tikrinti informaciją ir kaip tragedijomis naudojasi politikai.Ved. Liepa Želnienė

Minimos aštuoniasdešimtosios Vilniaus geto likvidavimo metinės. Lietuvos dienoje–pasakojimas ir prisiminimai apie vieną brutaliausių Lietuvos istorijos etapų.Ukraina skelbia, kad per jos smūgį Juodosios jūros laivyno vadavietei aneksuotame Kryme žuvo arba sužeisti aukšti Rusijos karinio laivyno vadai.Naujausia tarptautinė apklausa rodo: korupcija sveikatos sektoriuje mažėja, tačiau iš kas šešto gyventojo kyšio vis dar tikimasi.Prancūzijoje viešintis popiežius Pranciškus šią popietę aukos mišias, kuriose dalyvaus ir prezidentas Emanuelis Macronas. Toks jo sprendimas Prancūzijoje sukėlė dideles diskusijas. Aptarsime jas.Ved. Guoda Pečiulytė

Vyriausybėje pristatytas visuotinį taupymo planas bei valdžios planai padėti gyventojams lengviau ištverti energetinę žiemą.Kaip su kylančiomis energijos kainomis dorojasi smulkus ir vidutinis verslas bei kaip energetikos problemas siūlo spręsti Europos Komisija? Aptarsime ir Komisijos siūlymą griežtinti vizų išdavimą rusų turistams bei Vengrijos grasinimus boikotuoti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.Ukrainiečiai yra pasiruošę atsikovoti kiekvieną savo žemės centimetrą, išskirtiniame interviu LRT radijui sako Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Arestovyčius. Pokalbyje - ir apie Europos šalių paramos svarbą kariaujančiai šaliai bei už Lietuvos gyventojų surinktus pinigus nupirkto kovinio drono "Bayraktar" darbą fronto linijose. Oleksijų Arestovyčių kalbino kolega Paulius Selezniovas.Paaiškėjus, kad šeštų dvyliktų klasių moksleiviai rusų kalbos mokosi iš Rusiją, kaip draugišką šalį vaizduojančių vadovėlių, Švietimo ir sporto ministerija pažadėjo parengti rekomendacijas mokytojams. Tačiau vadovėliai ir toliau lieka mokyklose. Valdininkai sako, kad atsakomybę turi prisiimti leidėjai, o pastarieji teigia neturintys galių susirinkti atgyvenusių vadovėlių iš mokyklų.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės likimas Europos čempionate po susitikimo su Bosnija ir Hercegovina.Ved. Liuda Kudinova

Ukraina tikisi, kad pirmi grūdų kroviniai iš Odesos bus išplukdyti dar šią šią savaitę.Per pusmetį leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gavo 10 tūkstančių baltarusių ir tūkstantis septyni šimtai rusų, tik trijų asmenų prašymai buvo atmesti. Aptarsime, ar Lietuva pajėgi tinkamai patikrinti kiekvieną atvykstantį.Taip pat išgirsite pokalbį su Rusiją palikusiu faktų tikrintoju Maksimu Tovkaylo, kuris šiuo metu rašo iš Sakartvelo.„Eurovizijos“ organizatoriai patvirtino, kad kitų metų dainų konkursas vyks Jungtinėje Karalystėje, nes jis negali būti rengiamas karo krečiamoje Ukrainoje, laimėjusioje šių metų renginį.Šiandien Palangoje ruoštis Europos čempionatui renkasi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, o Vilnius pradeda švęsti 700 metų jubiliejų.Ved. Liepa Želnienė

Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga.Augusto Gornatkevičiaus režisuoto spektaklio „Aliaska“ premjera Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje.Eglės Baliutavičiūtės įžvalgos apie debiutinę Pietų Korėjos autorės Cho Nam-Joo knygą „Kim Džijongė, gimusi 1982“ ir japonų literatūros klasiko Riūnosukės Akutagavos apsakymų rinkinį „Miražas“.Savaitgalį Vilniuje vyks populiariosios kultūros festivalis „Comic Con Baltics 2022: Together with GameON“, kurio programoje susitikimai su žinomais Holivudo aktoriais, tarptautinis Cosplay konkursas bei pažintis su kino ir kompiuterinių žaidimų kūrimo industrija.Pasakojimas apie vieną žymiausių prancūzų rašytojų ir romantizmo pradininkų Prancūzijoje Viktorą Hugo, palikusį šį pasaulį 1885 m. gegužės 22 d.Aptarsime urbanistinius, daug diskusijų keliančius Vilniaus miesto pokyčius su vyriausiuoju miesto architektu Mindaugu Pakalniu, filosofu Viktoru Bachmetjevu bei architektu, urbanistu Martynu Marozu.Vasarišką portalo LRT.lt publikacijų ciklą „Kultūringos atostogos“ pristatys portalo Kultūros skilties redaktorė Austėja Mikuckytė-Mateikienė – kaip turiningai atostogauti rekomenduoja Lietuvos meno ir kultūros atstovai?Ved. Urtė Karalaitė

Ukrainą puolančiai Rusijai vis dar nepavyksta įveikti Mariupolio gynėjų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nešturmuoti metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso. Aptarsime, ką tai reiškia ir kas laukia po pastatais įstrigusių civilių ir karių?Trumpam pristabdžius nepaprastosios padėties veikimą, Seimas ėmėsi trijų skirtingų su rinkimais susijusių Konstitucijos pataisų. Parlamentas įteisino tiesioginius merų rinkimus, numatė, kad praėjus dešimčiai metų po apkaltos politikas vėl galės kandidatuoti į postus, kur reikalinga priesaika valstybei, o į Seimą renkami galės būti žmonės nuo 21-erių metų.Ukrainiečiai moksleiviai nuo šiandien gali mokytis lietuvių įkurtoje internetinėje mokykloje. Tokį nuotolinį mokslą jau pasirinko apie tūkstantį vaikų.Daugiau nei dvi dešimtys būsimųjų jūrininkų iš Ukrainos savo studijas baigs Klaipėdoje.Į furgoną susikrovė pusę tonos miltų ir nuvažiavo į Bučą. Keletą dienų kartu su ukrainiečių kepėju Jareku Burkijevskiu valė kepyklėlę, kurią rusų kareiviai buvo pavertę savo baze. ,,Šiandien ta kepykla yra vilties ir sugrįžimo į normalų gyvenimą vieta“ – sako kepėjas iš Poznanės Jacekas Polevskis.Svarbiuose televizijos debatuose Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų atstovę Marine Le Pen apkaltino dėl jos ryšių su Rusija ir pavadino ją priklausoma nuo Kremliaus.Ved. Liepa Želnienė

Artimiausios gyvenamosios aplinkos kokybė yra vienas esminių veiksnių, lemiančių gyvenamosios vietos pasirinkimą: galimybė pasiekti reikalingas vietas, susisiekimo kokybe, žalias kiemas. Apie daugiabučių kiemų vystymo perspektyvas ir iššūkius kalbėsimės su visuomenininku Eduardu Kriščiūnu, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovu. Aptarsime „Miestas plius" programos kiemų vystymo viziją, tendenciją aptverti daugiabučių kiemus, apžvelgsime situaciją su priklausomaisiais želdynais ir galimybes spręsti chaotiškai plintančius parkingų problemą. Aptarsime ir gyventojų galimybes užtikrinti savo teisę į kokybišką aplinką.Ved. Jekaterina Lavrinec

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – Lygių galimybių kontrolierės pareigas eiti pradėjusi Birutė Sabatauskaitė. Daugeliui Birutė veikiausiai pažįstama iš aktyvaus veikimo Lietuvos žmogaus teisių centre, kurio vadovė buvo. Tad su Birute pasikalbėsime apie tai, kokius uždavinius ji kelia sau naujose pareigose ir kokią patirtį ir pamokas atsineša iš ankstesnio veikimo nevyriausybiniame sektoriuje. Pakalbėsime apie tai, į ką Lietuva lygiuojasi žmogaus teisių srityje ir kodėl žmogaus teisės tampa nesutarimų visuomenėje priežastimi. Aptarsime, kas yra lygios galimybės, kur glūdi diskriminacijos šaknys ir kaip geriau su tuo kovoti – valstybės reguliavimu ar stiprinant pilietinę visuomenę?Ved. Donatas Puslys

Aptarsime „new age“ muzikos ištakas praeito amžiaus 8-to dešimtmečio JAV, priminsime ir ryšius su roku.Ved. Lukas Devita

Tema: ar fotografas reikalingas tik ypatingoje šventėje. Kaip pasirinkti fotografą. Ar reikalinga foto sienelė kiekvienoje šventėje. Šiandien Tomas Kul. ir Karolina Meginytė studijoje sulaukė svečio. Vedėjai kalbins fotografą Luką Gricių. Studijos svečias atsakys į klausimą ar fotografas reikalingas tik vestuvėse ir kitose svarbiose šventėse, o galbūt fotografas turi būti pakviestas ir į mažiau reikšmingas šventes? Lukas Gricius plačiau papasakos apie savo darbo specifiką, kas jam jo darbe patinka, kokius pasiūlymus atmeta. Podcast‘o vedėjai kartu su svečiu bandys išsiaiškinti kaip gi pasirinkti fotografą, kuris tiktų jums ir jūsų šventei. Pakalbėsime apie tendencijas, ar reikalinga foto sienelė kiekvienoje šventėje ir ar apskritai ji vis dar aktuali? Ar reikalingi du fotografai šventės metu ir nuo ko tai priklauso, ką kiekvienas fotografas privalo padaryti, koks nuotraukų skaičius turi būti? Fotografas patars ar būtina daryti fotosesiją toje vietoje kur bus šventimas, ar geriau pasirinkti tam atskirą vietą. Aptarsime dar daug temų, kurios bus naudingos kiekvienam klausytojui. Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul. ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound

LRT radijo laidos „Pasaulio puodai“ svečias - grupės „Baltasis Kiras“ vokalistas ir dainų autorius Tautvydas Augustinas. Aptarsime kūrybinės virtuvės paslaptis bei mėgstamus gyvenimo skonius. Bus ir receptas. Laida „Pasaulio puodai“ trečiadieniais po vidudienio žinių per Lietuvos radiją. Vedėjas – Vytaras Radzevičius

Rekordiškai greit apsauginius veido skydelius išpjaunantys lazeriai, išradimai, organizme tiksliai ir greitai aptinkantys virusą, patalpas kur kas greičiau ir efektyviau dezinfekuojantys robotai – tai tik keli išradimai, kuriuos paskatino koronaviruso pandemija. Prie kai kurių prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai. 12 mokslo ir technologijų naujovių kovoje su COVID-19 aptarsime laidoje su mokslo žurnaliste Goda Raibyte. Ved. Guoda Pečiulytė.

Kaip valdantieji ir opozicija išnaudojo pandemijos laikotarpį, artėjant rinkimams? Aptarsime su politologais.Moksleiviai į mokyklas gali grįžti dar šiais mokslo metais. Kaip ugdymo procesą pakeis ši krizė?Kaip šiandien gyvena šalys, ilgą laiką buvusios koronaviruso epicentre?Taip pat girdėsite pasakojimą, kiek vadinamųjų „zuikių“ per karantiną užfiksavo keleivių kontrolė.Ir kaip muzikus įkvepia gamta bei kiek pačios gamtos muzikoje? Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kultūros naujienų Lietuvos spaudoje apžvalga.Į dar vieną virtualią parodą „Augalų portretai" kviečia Lietuvos švietimo istorijos muziejus.Mirė iškilus lenkų kompozitorius ir dirigentas Krzysztofas Pendereckis. Aptarsime nueitą muziko kelią. Svarbiausių kultūros įvykių apžvalga. Koks mūsų atsakas į kylančius sunkumus, kaip prisitaikome ir reaguojame į draudimus, kaip kiekvieną iš mūsų veikia bendras socialinis kultūrinis kontekstas. Tęsiasi Tautodailės metai. Šiandien tautodailės arba liaudies meno aplink mus yra nemažai, tik ar mes tai pastebime?Ved. Marius Eidukonis.

Tema: ar fotografas reikalingas tik ypatingoje šventėje. Kaip pasirinkti fotografą. Ar reikalinga foto sienelė kiekvienoje šventėje. Šiandien Tomas Kul. ir Karolina Meginytė studijoje sulaukė svečio. Vedėjai kalbins fotografą Luką Gricių. Studijos svečias atsakys į klausimą ar fotografas reikalingas tik vestuvėse ir kitose svarbiose šventėse, o galbūt fotografas turi būti pakviestas ir į mažiau reikšmingas šventes? Lukas Gricius plačiau papasakos apie savo darbo specifiką, kas jam jo darbe patinka, kokius pasiūlymus atmeta. Podcast‘o vedėjai kartu su svečiu bandys išsiaiškinti kaip gi pasirinkti fotografą, kuris tiktų jums ir jūsų šventei. Pakalbėsime apie tendencijas, ar reikalinga foto sienelė kiekvienoje šventėje ir ar apskritai ji vis dar aktuali? Ar reikalingi du fotografai šventės metu ir nuo ko tai priklauso, ką kiekvienas fotografas privalo padaryti, koks nuotraukų skaičius turi būti? Fotografas patars ar būtina daryti fotosesiją toje vietoje kur bus šventimas, ar geriau pasirinkti tam atskirą vietą. Aptarsime dar daug temų, kurios bus naudingos kiekvienam klausytojui. Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul. ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound #TomasKul #Vestuviuplanuotoja #KarolinaMeginyte #DJ #TitasMorkunas #KMvestuves #patarimai #visatiesaapiesventes #podkastas #svente #vestuves #podcast #podcasting #interview #newpodcast #podcastshow

Kur gaisro Alytuje metu buvo aplinkosaugininkai bei kokias įvykio suvaldymo spragas mato valdžia? Aiškinsimės, kiek uždirba mokytojai ir kodėl dalis jų profsąjungų vis dar neatmeta streiko galimybės.Aptarsime ir tai, kiek Lietuva yra jūrinė valstybė – ir kodėl tikimasi, kad toks klausimas greitai nebeturėtų kilti. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Ūkio naujienos. „Penktadienio pašnekesiai“. Glifosatas - herbicidų veiklioji medžiaga, skirta kovai su piktžolėmis, dabar visų dėmesio centre. Vieni jį laiko tvarios žemdirbystės priemone, kiti siūlo drausti, nors dažnai nežino, kas tai yra. Ir visuomėnei, ir žemdirbiams daug naudingos informacijos pateiks Nacionalinio vėžio instituto medikas, gamtosaugininkas, ūkininkų ir augalų apsaugos priemonių platintojų atstovai. Aptarsime galimą glifosato poveikį gamtai ir žmogaus sveikatai, svarbą žemės ūkyje ir kas nutiks jį uždraudus. Arvydas Urba.

Praėjusią savaitė paaiškėjo Nacionalinės koncertų salės, „Tautos namų„ architektūrinio konkurso nugalėtojas. Aptarsime laimėjusį projektą.Šią vasarą Kultūros ministerija pirmą kartą parengė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą. Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija teigia, kad į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Ji ir kitos 11 asociacijų pasirašė raštą, kuriame dėsto, kad su įstatymo projektu nesutinka. Laidoje — asociacijos pirmininkė Živile Diawara ir valdybos narys Vygintas Gasparavičius.Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie tai, kad Lietuvos paštas parduos 1893 metais statytą ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktą Klaipėdos centrinio pašto pastatą, imta svarstyti, kas bus su jo bokšte įsikūrusi karilionu. Iš Klaipėdos pasakoja Česlovas Burba.Antradienį Lukiškių aikštėje pastatytas Laisvės kalvos maketas – tai 2017 metais konkursą laimėjusio skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas. Kaip jaučiasi skulptorius, kurio idėjos dvejus metus realizuoti neleidžia nesibaigiantys teismo procesai, o prie pastatyto maketo būriuojasi protestuotojai? Apie tai su Andriumi Labašausku kalba Rita Giniūtė.Lietuvos Humanitarinių mokslų Raudonoji knyga -- taip vadinasi studija apie humanitarinių mokslų padėtį Lietuvoje. Su knygos autoriais dr. Nerija Putinaite ir dr. Vytautu Ališausku kalbėjosi Birutė Rutkauskaitė.Po Antrojo Pasaulinio karo žydų muzikos tradicija klezmer praktiškai išnyko. Etnomuzikologas Darius Bagdonavičius tyrinėja tai, kaip skambėjo Lietuvos žydų vakarėliai prieš karą. Ir kartu su grupe „Rakija Klezmer Orkestar“ bando atkurti lietuviško klezmer skambesį.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras apie MO muziejaus tvorą.Vitos Ličytės parengta pasaulio kultūros apžvalga.Birutė Letukaitė — tarptautinio festivalio ir to paties pavadinimo teatro AURA įkūrėja ir vadovė, stebuklingomis aplinkybėmis sovietmečiu uždraustą modernųjį šokį atradusi kaunietė studijoje pasidalino ir istoriniais festivalio epizodais, ir šios scenos menų tendencijomis. Su ja kalbėjosi Kotryna Lingienė.Ved. Adomas Zubė.

Ar vyriausiasis prezidento patarėjas gali vėluoti į rytinius posėdžius su šalies vadovu? Kaip kalbėti už prezidentą, bet nepasakyti per daug? Prezidentės akys ir ausys, kartais – drąsus nuomonės formuotojas, kartais – tik nepastebimas šalies vadovo šešėlis, o prireikus – ir meduolių kepėjas. Su buvusiu Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėju Mindaugu Linge laidoje aptarsime dvylika prezidento patarėjo pareigų. Ved. Guoda Pečiulytė.

Beveik pusė studentų ateityje nori būti direktoriais, rodo ISM tyrimas. Artėjant metui, kai aiškės, kas kur įstojo, ir kaip toliau dėliosis jaunų žmonių gyvenimai, kalbėsimės su ISM Vadybos ir ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vyr. lektore dr. Egle Verseckaite Grzeskowiak. Aptarsime jaunimo požūrį į darbdavius, lojalumą darbovietei, praktikos vietos rinkimąsi ir kitus prioritetus. Nors sakom „Afrika“, neretai pamirštam, kad šis žemynas, vis dažniau atrandamas lietuvių keliautojų, labai įvairus. „Skiriasi net brūzgynai ir žemės spalva. Skiriasi namų formos ir genčių charakteriai. Tik šypsenos tokios panašios. Ir panašus džiaugsmas pažįstant skirtingą Afriką“ – sako Gabrielė Štaraitė, kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ bendraturtė, knygos „Apie Afrikos žmones ir žvėris“ autorė. Ved. Živilė Kropaitė.

Aptarsime pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį tortų turnyrą, kurį šį šeštadienį Druskininkuose organizuoja laidos viešnia, kulinarinių knygų autorė, Renata Ničajienė ir turnyro dalyvė, kepyklos „Druska. Miltai. Vanduo“ konditerė Greta Janulytė. Ved. Vytaras Radzevičius.

Kalbėsime apie vaikystę bei ypač tuomet svarbų kiemo fenomeną Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu, o ir naujesniais laikais.Aptarsime kiemo reikšmę vaiko brandai ir asmenybės formavimuisi. Pašnekovė, kultūros istorikė Goda Damaševičiūtė savo magistriniame darbe, pasitelkusi antropologines teorijas išsamiai tyrinėjo sovietmečio vaikystės mieste fenomeną, remdamasi patyrimu bei prisiminimais respondentų, gimusių ir augusių Vilniuje praeito amžiaus 6-7 dešimtmečio laikotarpyje. Ved. Lukas Devita.

Kokias bendras kompetencijas lavina medijų raštingumo ugdymas? Apie organizacijos „Meno avilys" vizualiojo raštingumo ugdymo projektus – interviu su medijų edukatore Ginte Žulyte ir projektų kuratore Dovile Alėbaite. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Studijos viešnia – Metų mokytoja Nijolė Trinkūnienė, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė, neformaliojo vaikų švietimo (dailės) mokytoja ekspertė, dailininkė. Aptarsime dailės ugdymo situaciją provincijoje ir asmeninę mokytojos patirtį bei pasiekimus.Ved. Alma Valantinienė.

Aptarsime, ką į savivaldybių tarybas išsirinko Lietuvos žmonės. Kurie kandidatai į merus nugalėjo pirmajame rinkimų ture, o kurie varžysis po dviejų savaičių. Politikų reakcijos, politologų Rimos Urbonaitės ir Bernaro Ivanovo įžvalgos. Kokį parlamentą išsirinko ir kokia kryptimi toliau eis Estija? „Verslo laikas“ iš Čekijos. Apžvalgininko Aurelijaus Katkevičiaus savaitės komentaras. Ved. Giedrė Čiužaitė. Red. Saulius Liauksminas.

Apsakyme gana keistu pavadinimu „Literatūra+liga=literatūra“ Čilės rašytojas Roberto Bolaño sako: „Akivaizdu, kad rašyti – tai tas pats, kas skaityti, o kartkartėmis netgi panašu į keliavimą.“ Apie tai, kaip viena po kitą keliauja lietuvių, ispanų ir Lotynų Amerikos literatūros, pasakoja dr. Aistė Kučinskienė.Lietuvių rašytojai yra gana įdėmiai perskaitę magiškojo realizmo pradininką Gabrielį Garcią Marquezą, ispanų poetą Federico Garcią Lorcą, nenuilstantį prozos žaidimų žaidėją Julio Cortazarą ir intelektualių žabangų spendėją Jorge Luisą Borgesą. O ar pažįstame kitus Ispanijos ir Lotynų Amerikos autorius? Ar jie pažįsta mus? Kaip ir ko mokomės iš ispanakalbės literatūros? Aptarsime, kokie ryšiai sieja lietuvių ir ispanakalbę literatūras, mėginsime įvardyti tai, kas mus sieja, ir kas skiria.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Kiek laiko praleidžiame galvodami apie ateitį arba praeitį? O kaip sąmoningai gyventi dabar?Nepražiopsoti gyvenimo – to linki psichologas Paulius Rakštikas.Taip pat klausykitės pokalbio su Konarskio turgelio floriste.Aptarsime ir sniegą: kodėl taip svarbu jį nuvalyti nuo automobilio? Ar to nepadariusiems vairuotojams gali grėsti baudos?Ar gali žmogaus veikla paskatinti žemės drebėjimus?Ved. Giedrė Trapikaitė.

Kiek laiko praleidžiame galvodami apie ateitį arba praeitį? O kaip sąmoningai gyventi dabar?Nepražiopsoti gyvenimo – to linki psichologas Paulius Rakštikas.Taip pat klausykitės pokalbio su Konarskio turgelio floriste.Aptarsime ir sniegą: kodėl taip svarbu jį nuvalyti nuo automobilio? Ar to nepadariusiems vairuotojams gali grėsti baudos?Ar gali žmogaus veikla paskatinti žemės drebėjimus?Ved. Giedrė Trapikaitė.

Kodėl kasmet verta stebėti ir fiksuoti pokyčius muzikos industrijoje? Kaip ir kodėl klausytojų grojaraščiuose ima dominuoti tam tikri žanrai ar atlikėjai?Aptarsime, kokie praėję 2018 metai buvo muzikos pasaulyje. Apie netikėtus pokyčius ir atradimus bei populiarumo neprarandančius muzikinius reiškinius kalbėsimės su LRT RADIJO muzikos redaktoriumi Loranu Vaitkumi ir muzikos kritike Emilija Visockaite.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prisiminsime roko muzikos karalienę „Queen“, kurios šlovė neblėsta ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų po dramatiškos pabaigos. Nuolat atgimstanti „Bohemiškoji rapsodija“ sužavi vis naujas kartas klausytojų. Aptarsime grupės „Queen“ kūrybinį kelią. Pirmoje laidoje minėsime laikotarpį nuo 1973 iki 1980 m. Studijoje svečiuosis „Queen“ kūrybos žinovai Audrius Dabrovolskas ir Tomas Čepelevskis. Ved. Lukas Devita.

Prisiminsime roko muzikos karalienę „Queen“, kurios šlovė neblėsta ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų po dramatiškos pabaigos. Nuolat atgimstanti „Bohemiškoji rapsodija“ sužavi vis naujas kartas klausytojų. Aptarsime grupės „Queen“ kūrybinį kelią. Pirmoje laidoje minėsime laikotarpį nuo 1973 iki 1980 m. Studijoje svečiuosis „Queen“ kūrybos žinovai Audrius Dabrovolskas ir Tomas Čepelevskis. Ved. Lukas Devita.

Kyšininkavimas, alkoholio vartojimas, pareigūno vardo pažeminimas. Dėl šių priežasčių šiemet darbo neteko jau 30 policininkų.Praėjusią savaitę atleistas prekybos centre prietaisą „Taser“ panaudojęs policininkas. 21 metų Radviliškio rajono policijos komisariato vyresnysis patrulis pažemino pareigūno vardą, kada žmogų sulaikė naudodamas fizinės prievartos veiksmus bei elektros impulsinį prietaisą. Policijos pareigūnų nuodėmes aiškinsimės su Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininku Elanu Jablonsku.Aptarsime daugybę aistrų sukėlusią Matuko reformą. Kaip siūloma taisyti vaiko teisių apsaugos sistemą ir ar vėl bus galima mušti vaikus? Šia tema diskutuos socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, Mykolo Romerio universiteto profesorė Brigita Kairienė ir Lietuvos tėvų forumo atstovas Andrius Atas.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Kyšininkavimas, alkoholio vartojimas, pareigūno vardo pažeminimas. Dėl šių priežasčių šiemet darbo neteko jau 30 policininkų.Praėjusią savaitę atleistas prekybos centre prietaisą „Taser“ panaudojęs policininkas. 21 metų Radviliškio rajono policijos komisariato vyresnysis patrulis pažemino pareigūno vardą, kada žmogų sulaikė naudodamas fizinės prievartos veiksmus bei elektros impulsinį prietaisą. Policijos pareigūnų nuodėmes aiškinsimės su Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininku Elanu Jablonsku.Aptarsime daugybę aistrų sukėlusią Matuko reformą. Kaip siūloma taisyti vaiko teisių apsaugos sistemą ir ar vėl bus galima mušti vaikus? Šia tema diskutuos socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, Mykolo Romerio universiteto profesorė Brigita Kairienė ir Lietuvos tėvų forumo atstovas Andrius Atas.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Pažinti miestą galima įvairiais būdais – savarankiškai klaidžiojant gatvėmis, sekant gidui su grupe iš paskos ar vadovaujantis turizmo informacijos centro lankstinukų nuorodomis. O galima pažinti ir skaitant knygas. Popietės studijoje aptarsime ir rekomenduosime literatūrą, kuri padės geriau suprasti miestą, kuriame gyvenate, retkarčiais apsilankote arba niekada nebuvote. Ko dar nežinome ir nespėjome perskaityti?Darius Pocevičius pristatė knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990“ – kaip požiūrį į miestą keičia negirdėti istoriniai faktai ir kur jų ieškoti? Architektūros istorikė Jolita Kančienė pakomentuos, kodėl sparčiai populiarėja architektūriniai miesto gidai ir kaip leidiniai apie išskirtinę Kauno modernizmo architektūrą pakeitė miesto įvaizdį šalies mastu. O Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ grožinės literatūros skaitytojams atvėrė duris į plačiai auditorijai mažai pažįstamą Šiaulių praeitį ir kalbą. Aptarsime, ar ir kiti Lietuvos miestai turi romanų vertus, spalvingus charakterius.

Pažinti miestą galima įvairiais būdais – savarankiškai klaidžiojant gatvėmis, sekant gidui su grupe iš paskos ar vadovaujantis turizmo informacijos centro lankstinukų nuorodomis. O galima pažinti ir skaitant knygas. Popietės studijoje aptarsime ir rekomenduosime literatūrą, kuri padės geriau suprasti miestą, kuriame gyvenate, retkarčiais apsilankote arba niekada nebuvote. Ko dar nežinome ir nespėjome perskaityti?Darius Pocevičius pristatė knygą „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990“ – kaip požiūrį į miestą keičia negirdėti istoriniai faktai ir kur jų ieškoti? Architektūros istorikė Jolita Kančienė pakomentuos, kodėl sparčiai populiarėja architektūriniai miesto gidai ir kaip leidiniai apie išskirtinę Kauno modernizmo architektūrą pakeitė miesto įvaizdį šalies mastu. O Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ grožinės literatūros skaitytojams atvėrė duris į plačiai auditorijai mažai pažįstamą Šiaulių praeitį ir kalbą. Aptarsime, ar ir kiti Lietuvos miestai turi romanų vertus, spalvingus charakterius. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Tiesioginė transliacija iš Nacionalinio operos ir baleto teatro. Kuo Nacionalinis operos ir baleto teatras gyvena eilinę dieną prieš naują sezoną?Rūbininkai, choristai, gastrolių planuotojai, iš kitų šalių atvykę šokėjai, paties teatro ir įvairių padalinių vadovai – teatro vestibiulyje įsikursiančioje LRT radijo studijoje kalbinsime žmones, be kurių Operos ir baleto teatro nebūtų, nors juos ne visada susitinkame atėję į spektaklius ir karšto šokolado. Aptarsime būsimo teatro sezono naujienas, tradicijas ir daug klausimų, kurie kyla kaskart užsukus į vadinamąjį „operhauzą“ arba tada, kai nebespėji nusipirkti bilietų.Laidą veda Gabija Narušytė ir Giedrė Čiužaitė.

Violetos Davoliūtės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienos. Aptarsime literatūros mokslininkų paskelbta kūrybiškiausių praėjusių metų knygų dvyliktuką. Knygų kainos Lietuvoje auga, tad ar knygos nėra sunkiau prieinamos? Apie tai su literatūros ir leidybos specialistais tiesiogiai diskutuosime Vilniaus Knygų mugėje nuo 10–os valandos.

Violetos Davoliūtės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienos. Aptarsime literatūros mokslininkų paskelbta kūrybiškiausių praėjusių metų knygų dvyliktuką. Knygų kainos Lietuvoje auga, tad ar knygos nėra sunkiau prieinamos? Apie tai su literatūros ir leidybos specialistais tiesiogiai diskutuosime Vilniaus Knygų mugėje nuo 10–os valandos.

Seimui rengiantys svarstyti kitų metų biudžetą, dėstytojai ragina valdžią tvarkyti aukštojo mokslo sistemą ir kelti dėstytojų bei mokslininkų atlyginimus.Ar jaunimas kaimiškose vietovėse turi ką veikti? Aptarsime atvejį Mažeikių rajone, kur trys 16-mečiai apiplėšė parduotuvę.Užvirė diskusijos dėl Seimo nario Povilo Urbšio pareiškimo, kad įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo negali pristatyti parlamentarė Viktorija Čmilytė Nielsen, nes ji yra nėščia.Kaip dažnai per mišias bažnyčioje naudojamės telefonu? Popiežius Pranciškus subarė dvasininkus ir tikinčiuosius, kad to daryti nereikėtų.Šią savaitę sukanka metai, kai Donaldas Trumpas išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu.

Seimui rengiantys svarstyti kitų metų biudžetą, dėstytojai ragina valdžią tvarkyti aukštojo mokslo sistemą ir kelti dėstytojų bei mokslininkų atlyginimus.Ar jaunimas kaimiškose vietovėse turi ką veikti? Aptarsime atvejį Mažeikių rajone, kur trys 16-mečiai apiplėšė parduotuvę.Užvirė diskusijos dėl Seimo nario Povilo Urbšio pareiškimo, kad įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo negali pristatyti parlamentarė Viktorija Čmilytė Nielsen, nes ji yra nėščia.Kaip dažnai per mišias bažnyčioje naudojamės telefonu? Popiežius Pranciškus subarė dvasininkus ir tikinčiuosius, kad to daryti nereikėtų.Šią savaitę sukanka metai, kai Donaldas Trumpas išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu.

Kodėl valstybė, užuot padėjusi šeimai, iš jos pirmiausia atima vaikus? Aptarsime trijų moterų istorijas, kurios nori vėl auginti savo vaikus, bet negali, nes neturi kur gyventi.Griūvančiame Gedimino kalne atsirado dar viena nuošliauža.Baigėsi drama lietuvių kelte – nuo vasaros laive plaukioję 12-ka nelegalių migrantų pagaliau parskraidinti namo.Pasaulyje šiandien pradėtas parduoti jubiliejinis telefonas „iPhone X“ – eilės driekėsi ir Lietuvos salonuose.Lygiai prieš 60-imt metų į kosmosą sovietų palydovu pakilo šuo Laika. Kiek šiandien mes žinome apie kosmosą?

Kodėl valstybė, užuot padėjusi šeimai, iš jos pirmiausia atima vaikus? Aptarsime trijų moterų istorijas, kurios nori vėl auginti savo vaikus, bet negali, nes neturi kur gyventi.Griūvančiame Gedimino kalne atsirado dar viena nuošliauža.Baigėsi drama lietuvių kelte – nuo vasaros laive plaukioję 12-ka nelegalių migrantų pagaliau parskraidinti namo.Pasaulyje šiandien pradėtas parduoti jubiliejinis telefonas „iPhone X“ – eilės driekėsi ir Lietuvos salonuose.Lygiai prieš 60-imt metų į kosmosą sovietų palydovu pakilo šuo Laika. Kiek šiandien mes žinome apie kosmosą?

Dangus – brangus. Kaip gi ten – danguje?Laida tęsia „dangaus dėlionę“ – praėjusioje pradėtą pokalbį apie virš mūsų iškylančios erdvės suvokimą, įrašytą liaudiškų pasakojimų ir tikėjimų vaizdiniuose, šįkart kiek apsistojant ties dar keletu motyvų. Aptarsime, kelių aukštų dangus galįs būti, koks jo gyventojų „sąrašas“, prisiminę labiau įprastus dausų ar rojaus įsivaizdavimus, pakalbėsime apie tai, kiek toli nuo dangaus pragaras, kaip virš dangaus skliauto gali tyvuliuoti marios, ar gali dangus atsiverti, ir apie dar daugiau... O vis dėlto, kaip tame danguje viskas yra, kas žino?

Dangus – brangus. Kaip gi ten – danguje?Laida tęsia „dangaus dėlionę“ – praėjusioje pradėtą pokalbį apie virš mūsų iškylančios erdvės suvokimą, įrašytą liaudiškų pasakojimų ir tikėjimų vaizdiniuose, šįkart kiek apsistojant ties dar keletu motyvų. Aptarsime, kelių aukštų dangus galįs būti, koks jo gyventojų „sąrašas“, prisiminę labiau įprastus dausų ar rojaus įsivaizdavimus, pakalbėsime apie tai, kiek toli nuo dangaus pragaras, kaip virš dangaus skliauto gali tyvuliuoti marios, ar gali dangus atsiverti, ir apie dar daugiau... O vis dėlto, kaip tame danguje viskas yra, kas žino?

Šioje laidoje toliau tęsiame pokalbį apie lopšines, jų paskirtį, kaip nuraminti, užmigdyti kūdikį, melodijų ypatybių, maginių supimo funkcijų ir kitų dalykų. Aptarsime žodinę lopšinių išraišką.

Šioje laidoje toliau tęsiame pokalbį apie lopšines, jų paskirtį, kaip nuraminti, užmigdyti kūdikį, melodijų ypatybių, maginių supimo funkcijų ir kitų dalykų. Aptarsime žodinę lopšinių išraišką.