Podcasts about radijo

Užsienio naujienose - apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Šveicarijoje prasidedančias JAV ir Irano technines derybos dėl galutinio susitarimo užbaigti karą bei pranešimus, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris pirmadienį ketina atsistatyti.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje - apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rusų rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir apie dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Radijo dokumentikos anonse - trečiasis pasakojimą iš LRT RADIJO šimtmečiui skirto ciklo “Ar mus girdite?”. Šį kartą dokumentikos autoriai persikels į 1926-ųjų Kauną ir seks Petro Babicko - vieno iš Lietuvos radijo pradininkų - pėdomis.Kaip atrodo ilgakasių konkursas, Nemakščių gimnazijoje rengiamas jau ketvirtus metus? Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Reportažas apie Jungtinės Karalystės politikų sprendimą uždrausti socialiniais tinklais naudotis vaikams iki 16 metų.Europos Sąjungoje į invazinių rūšių sąrašą įrašyti dėmėtieji elniai. Lietuvoje ši taisyklė įsigalios 2027 metų liepą ir nuo tada jiems laikyti nelaisvėje reikės specialaus leidimo. Kaip elnynų savininkai tam turės pasirengti, ir ar keisis tokių elnių medžiojimo taisyklės?Elektroninės prekybos verslui atsirado pareiga vartotojams sudaryti galimybę paprastai ir greitai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Šis reikalavimas įtvirtintas Civilinio kodekso pakeitimuose, kurie galioti pradėjo birželio 19 d. Ką apie tai reikia žinoti pirkėjams?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie senovinius vasaros saulėgrįžos šventės papročius.Ved. Liuda Kudinova

Lietuvoje yra daugiau nei 2 500 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau didžioji dalis jų šiuo metu stokoja pačių paprasčiausių dalykų – lovų, antklodžių, higienos priemonių. Kol savivaldybės tvarko atsargas, Europos Parlamente prasideda kova dėl to, kas turėtų finansuoti mūsų civilinę apsaugą.

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones?Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Antrojoje dalyje – skirtingos istorijos apie nematomą radijo galią – kaip jis gali įkvėpti, įžiebti viltį ir sujungti žmones.Tuo metu, kai Saulius Šalnaitis vaikystėje su močiute klausydavo radijo, jis negalėjo žinoti, kaip tai paveiks jo gyvenimo pasirinkimus. Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad ją galima vadinti „Radijo dokumentikos“ gerbėja. Ji sako, kad ši laida sukuria patirtį, į kurią galima pasinerti, o pašnekovai, jaučiasi labai arti.Buvusios laidos pašnekovės Pranutė Vaičiulėnienė ir Saulė Vaš dalinasi patirtimi, ką reiškia būti pašnekove ir girdėti save per radiją, o Inga Janiulytė-Temporin sako, kad sutikti pašnekovai neretai įkvepia ir pasėja naują mintį.Autorė – Vita LičytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti įrašai iš LRT archyvų.Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Radijo menas – radiofonija – užgimė kone iškart su radijo atsiradimu prieš daugiau nei 100 metų. Vieni pirmųjų to ėmėsi vokiečiai: kompozitorius Kurtas Weilis (1900-1950) ir dramaturgas Bertoltas Brechtas (1898-1956) kartu su moderniosios muzikos legenda Pauliu Hindemithu (1895-1963). Jų radijo opera „Lindbergo skrydis“ (1929) apjungė daugybę tuomet madingų stilių ir išraiškos būdų, pateiktų glaustomis formomis. Dar radiofoniškesnis yra garsaus vokiečių kino režisieriaus Walterio Ruttmanno (1887-1941) darbas „Weekend“ (1930), pranašaujantis tik po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijoje atsiradusią konkrečiąją muziką.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

Kaip Lietuvoje veikia radijas? Kas lemia, kad radijas vienur veikia geriau, o kitur blogiau ir kuo ypatingi radijo dažniai? Pokalbis su Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininke Jūrate Šoviene ir tarnybos Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vyriausiuoju patarėju Mindaugu Žilinsku.Lietuvoje veikia apie 40 radijo stočių, transliuojančių skirtingas programas. Kas vertina ir piržiūri, kaip veikia radijo stotys Lietuvoje ir kodėl gali būti nutraukta radijo programa? Kalbame su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoju Rimantu Bagdzevičiumi.Radijo įrangą per šimtmetį išgyvenu itin didelius pokyčius. Kokios įrangos reikia, kad radijas transliuotų kokybiškai? Pokalbis su garso inžinieriumi Daliumi Nomicu.Aktorę Agnę Šataitę pažįstame iš vaidmenų teatre ir kine, tačiau pirmiausia visi pažino jos balsą. Nuo paauglystės Agnė darbavosi Aukštaitijos radijuje ir radijo stotyje „Jazz FM“.Tiesioginė transliacija iš Katedros aikštės.Ved. Marius Eidukonis

Šventinėje prezentacijoje trumpai apžvelgsime, kaip roko muzika ir žinios apie ją Lietuvos klausytojus pasiekdavo per užsienio radijo transliacijas. Pristatysime, kokios radijo stotys buvo „gaudomos“ Lietuvoje, kokių laidų buvo klausomasi praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais, ir seksime roko muzikos raidą – nuo ankstyvojo roko iki naujosios bangos.Ved. Lukas Devita

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – art deco muziejaus įkūrėjai, tarpukario Kauno gyvenimo būdo žinovai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.

Radijo istoriją Kaune apžvelgusi muziejaus kuratorė: žmonės norėjo daugiau Pupų Dėdės.LRT RADIJO studijoje Kaune – pokalbis su Kauno miesto muziejaus kuratore Lina Mikalkėnaite.

Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.Ved. Arneta Spaičė

Kaip 1926-aisiais buvo populiarinama naujoji medija – radijas ? Kaip gyventojai sutiko pirmąsias radijo transliacijas iš Kauno?LMTA Klaipėdos fakulteto Árpádo Schillingo studentai kviečia žiūrovus į trečiakursių teatro ir renginių režisūros egzaminų-peržiūrų ciklą „Comedia³“. Apie jaunųjų režisierių iššūkius su kurso vadovu pasikalbėjo Agnė Bukartaitė.Radijo šimtmečio proga Lietuvos paštas ir Lietuvos bankas sukaktį įamžino nauju pašto ženklu bei progine moneta.Vilniuje penktadienį vyks kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2026“. Ką šiemet išvys jo lankytojai?35-ąjį veiklos jubiliejų minintis Molėtų krašto muziejus atveria naują interaktyvią ekspozicija „Raktas į Molėtų krašto istoriją“.Gedulo ir vilties dienos išvakarėse prie Viduklės esančiose geležinkelio stoties erdvėse bus pristatyta muzikinė ir vizualinė patirtis – kompozitoriaus Domanto Pūro oratorijai „45-asis šerkšnas“.Ved. Marius Eidukonis

„Reikia žemai nusilenkti tuometiniams inžinieriams ir jų mąstymui (...) Jie suvokė, kad tai istorinis įvykis ir reikia jį fiksuoti“ – apie 1926 m. įrašytos pirmosios radijo transliacijos įrašo svarbą sako LRT archyvų skyriaus vyriausiasis archyvaras Jonas Korys, radijuje dirbantis nuo 1998-ųjų. Pasak Jono Korio, kad radijo garso archyvo evoliucija visada buvo glaudžiai susijusi su kintančiomis technologijomis.Ved. Darius Matas

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Romualdas Granauskas. „Su peteliške ant lūpų“. Išleido leidykla „Presvika“.Tai vienas žymiausių Romualdo Granausko kūrinių, kuriame vaizduojamas vienišo žmogaus vidinis pasaulis ir jo santykis su aplinka. Kūrinyje daug dėmesio skiriama žmogaus dvasiniams išgyvenimams, praeities prisiminimams ir egzistenciniams apmąstymams. Autorius subtiliai atskleidžia vienatvės, laiko tėkmės ir gyvenimo prasmės temas, būdingas visai jo kūrybai. Apsakymas išsiskiria jautria psichologine analize, simboliais ir poetiška kalba. Knygos ištraukas skaito aktorius Arnas Rosenas. 1995 m.

Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.  Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą. Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

U novoj epizodi podcasta Pank Trepezarija, Minel Abaz Mima i Arnel Šarić pričaju o 100 danu od ubistva tramvajem i da li je ulazak u politiku jedini način borbe sa monstrumima bh. stvarnosti. Twitter: https://www.twitter.com/panktrepezarija  Pridruži nam se na ISK Discordu: https://discord.gg/hZkmBRGrQh  Podrži nas na http://www.patreon.com/arnelsaric  Pišite nam na radijo@onajkojikuca.com Slušaj gdje god i na www.onajkojikuca.com

Lietuvos radijo istorija – ne tik Kauno istorija. Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdisi lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.„Dieną tapydavau akademijoje, o naktį – sau. Šioje parodoje yra nakties darbai“, – sako naują parodą Zarasuose pristatantis dailininkas Šarūnas Sauka.Vilniaus savivaldybė Vingio parke prie Neries planuoja naują rekreacinį projektą – pirčių kompleksą: tris modulines pirtis ir visą reikalingą infrastruktūrą, treniruoklius, asfaltuotą įvažiavimą. Kodėl Vingio parkui reikia tokio komplekso?Du maži tarpukario žurnalai – Paryžiuje leistas MUBA ir Vilniuje ėjęs „Jung Vilne“ – vienijo skirtingus modernizmo židinius ir kūrė laisvą, avangardinio meno žaidimą. Apie mažai žinomus kultūros istorijos įvykius – pokalbis su dailės istorike, parodų kuratore Giedre Jankevičiūte ir literatūrologu Mindaugu Kvietkausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Atidaroma paroda apie kultūrizmą Šiauliuose ir legendinę šio miesto sporto salę „Elada“.Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdėti lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.JAV federalinis teismas nusprendė, kad prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pervadinti Kennedy centrą į Trumpo Kennedy centrą buvo neteisėtas.Visuomenei pristatytas filmas apie Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ gyvenimą. Tai pirmasis kelis dešimtmečius gyvuojančio choro įamžinimas.Ved. Donatas Šukelis

„Pajūrio naujienos“ – Kretingos rajono laikraštis, kurio žurnalistai įsileido mane, vieną iš „Radijo dokumentikos“ autorių, patyrinėti jo virtuvę. Kokiu būdu išsilaiko vietos žiniasklaida ir spausdintas žodis skaitmeniniame amžiuje? Ką reiškia būti žurnalistu nedidelėje bendruomenėje, kur daug žmonių vieni kitus pažįsta? Kviečiu praleisti dieną kartu laikraščio redakcijoje.Autorė – Inga Janiulytė-TemporinRedaktorė – Vita LičytėGarso suvedimas – Justas Pilibaitis

Rumunijos kariuomenės vado pavaduotojas, brigados generolas Georgė Maksimas sakė, kad įvertinus visą situaciją buvo nuspręsta, kad numušti droną virš gyvenamų vietų būtų per daug pavojinga.Prie Registrų centro sistemų buvo prisijungta imituojant, kad tai daro Migracijos departamento darbuotojai. Taip sako departamento vadovė Indrė Gasperė po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, per kurį aptarta situacija dėl masinės duomenų vagystės iš Registrų centro.Prezidentūroje bene šešioms dešimtims mamų, tėčių ir globėjų visos Lietuvos buvo įteikti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliai. Prezidentas Gitanas Nausėda medalius įteikė už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei.Regionų abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų ir būsimų studijų. Dažnas svajoja ištrūkti iš regiono ir kurti gyvenimą didmiestyje. Tai kelia nerimą mažesnėms savivaldybėms, nes išvykusį jaunimą susigrąžinti pavyksta itin retai.Ar žinojote, kad Kaune yra Radijo kalno rajonas, kuriame 1926 pradėjo veikti Kauno radiofonas, o vilas statė ne viena garsi kauniečių šeima. Kolegę Jūratę Anilionytę po šį rajoną pavedžiojo ir istorijas apie smarkių vyrukų pramogas penktadienio vakarais pasakojo gidas Jonas Oškinis.Ved. Liepa Želnienė

Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti populiariausią 3 lempų baterinį imtuvą už 290 litų, turėjo atseikėti 3 tonas rugių arba 6 bekonus. Radijo transliacijos ir stebėjo, ir gasdino, reikėjo laiko, kol žmonėms patiko tie “nepaprasti stebuklai”. Pokariu radijas buvo laisvo žodžio iš “Amerikos balso” skleidėjas, aparatų modernėjimas rodė techninę pažangą, lėtai ateinančią į kaimą. Kaip tuomet kaime atsirasdavo radijo imtuvai, ką žmonės klausė, kaip išsaugojo savo tėvų – senelių radijo imtuvus. Prisiminimais dalinasi Rietavo savivaldybės, Skuodo, Mažeikių, Raseinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.Panaudotos ištraukos iš ilgamečio radijo darbuotojo Stasio Štikelio mokslinės apybraižos „Eterio šviesa“, skamba tarpukario muzikos fragmentai.Ved. Arvydas Urba

Trečdalis gyventojų mano, kad gydytojų trūkumą regionuose padėtų išspręsti prievolė jiems po studijų kurį laiką padirbėti mažesniuose miestuose. 4 iš 10 mano, kad padėtų papildomos finansinės paskatos. Tuo metu Seime bręsta idėja dalį gydytojų iš tiesų įpareigoti kurį laiką dirbti regionuose. Kiek tai realu?Aktualus klausimas. Per miško gaisrą Lazdijų rajone žuvo ugniagesys, pastaruoju metu degė ne viena pramonės įmonė. Kaip Jūs siūlote stiprinti priešgaisrinę saugą?Atnaujinami Atgimimo aikštės Klaipėdoje rekonstrukcijos darbai, kurie ilgokai buvo sustabdyti dėl po žeme rastų sprogmenų.Penki „Nemuno aušros“ politikai santaupų grynaisiais turi sukaupę daugiau nei milijoną eurų, grynųjų nevengia ir kitų partijų atstovai. Tai atskleidžia bendras 5 redakcijų žurnalistų tyrimas.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją. Radijo stočių vadovai sako, dabar įvesti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. Edvardas Kubilius

Regionų administracinis teismas paskelbė, kad Salomėjos Nėries paminklas Vilniuje negali būti iškeltas.Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sparčiai daugėja nusikalstamų veikų, susijusių su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu elektroninėje erdvėje, neapykantos turinio atvejų, o į nusikalstamas veikas įtraukiami vis jaunesni nepilnamečiai – dažniausiai per žaidimų platformas ir socialinius tinklus.Parlamentarų, jų padėjėjų ir artimųjų turto deklaracijos liudija, kad nedidelė dalis politikų grynaisiais pinigais laiko daugiau kaip du milijonus eurų. Tai parodė penkių redakcijų žurnalistų analizė.Latvijos Saeima šiandien tvirtina paskirtojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo iš „Jungtinio sąrašo“ suformuotą Vyriausybę.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų Lietuvoje buvo bandoma tai daryti, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Įdiegus skaitmeninį radiją, gyventojai turėtų pasirūpinti imtuvais, palaikančiais DAB+ signalą. Radijo stočių vadovai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Romoje, Florencijoje, Bolonijoje ir Turine skelbiamas „raudonasis“ karščio pavojaus lygis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nacionalinei divizijai plėtoti Lietuva pirks daugiau nei devynis šimtus Suomijos gamintojo šarvuočių „Patria“.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad blogėjant Rusijos ekonominei situacijai, keičiantis jos visuomenės nuotaikoms ir nepasiekiant proveržio fronte, tikėtinos dažnesnės provokacijos prieš Baltijos šalis.Nuo liepos 1 dienos gyventojams brangs elektra ir dujos.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB plius. Prieš 20 metų Lietuvoje jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Radijo stočių valdytojai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. L. Želnienė

Artėjant Lietuvos radijo 100-mečiui, dabartiniai LRT radijo žurnalistai eteryje susitinka buvusius kolegas. Ilgametis „Ryto garsų“ ir kitų laidų vedėjas, redaktorius Vytautas Markevičius – pokalbyje su Rūta Kupetyte.

Po ketverių metų pertraukos viena ryškiausių Lietuvos hiphopo grupių „G&G Sindikatas“ pristato naują albumą „Pikti ir nuožmūs“. Radijo stoties FM99 interviu grupės narys Kastetas atvirai kalbėjo apie kūrybos priežastis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir vidinę kovą,

Minint Lietuvos radijo šimtmetį prisimename Jono Biliūno apsakymus „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ ir „Ubagas“, kuriuos išleido leidykla „Vaga“. Minėtus apsakymus skaito aktorius Juozas Rygertas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos jau kelis mėnesius vykdo projektą „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir šiaurės Lietuvoje“. Vienas iš pagrindinių uždavinių – sukurti vieningą šiaurės Lietuvos medžių alėjų duomenų bazę.Dar visai neseniai didelis biuras ir kuo daugiau kvadratinių metrų buvo laikomi prestižo ženklu, tačiau šiandien požiūris keičiasi. Hibridinis darbas, augantys išlaikymo kaštai ir tvarumo klausimai verčia tiek verslą, tiek valstybės institucijas ieškoti ne didesnių, o išmanesnių ir efektyviau naudojamų erdvių – todėl prestižas vis dažniau siejamas ne su dydžiu, bet su funkcionalumu, vieta, energetiniu efektyvumu ir kitais rodikliais.Prasideda vestuvių sezonas, o kartu ir naujos tendencijos – nuo šventės vietų bei dekoro iki pačio vestuvių formato. Kas šiemet madinga planuojant vestuves, ar keičiasi jaunavedžių prioritetai ir kokių švenčių dabar ieško poros?Su kiekviena diena artėjant Radijo 100-čiui, siūlome jums įvairiausių pasakojimų apie radiją.Šiandien mūsų kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė siūlo istorinį žvilgsnį į radiją Klaipėdos krašte. Klaipėdiečiai pirmąją radijo transliaciją Apollo kino teatrE išgirdo 1924-ų metų birželį. Tai buvo mėgėjiškas dviejų dienų renginys, supažindinęs su naujausia technologija. Klaipėdos radiofonas transliuoti nuolat pradėjo praėjus dešimtmečiui nuo 1926-ųjų ir Kauno radiofono įkūrimo. Lietuviška redakcija turėjo svarbią užduotį - skleisti prijungtame Klaipėdos krašte lietuvišką žodį.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Radijo spektaklis „Vilkės“, sukurtas Pjero Bualo ir Toma Narsežako romano motyvais. Vertė Jonė Ramunytė, scenarijaus autorė Vida Mikšytė, režisierius Rimantas Bagdzevičius. Vaidina aktoriai Jolanta Dapkūnaitė, Larisa Kalpokaitė, Rimantė Valiukaitė ir Rimantas Bagdzevičius. 2011 m.

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Minint Lietuvos radijo šimtmetį prisimename 1991-ais metais sukurtą radijo spektaklį „Heroika, arba Prometėjo pasmerkimas“. Pjesės autorius Justinas Marcinkevičius, režisavo Elena Baltrukonytė. Vaidina aktoriai Sigitas Račkys, Arnas Rosenas, Aldona Janušauskaitė, Agnė Gregorauskaitė, Adolfas Večerskis, Mindaugas Capas ir kiti. 1991 m.

Studijoje svečiavosi festivalio POSTCOSMOS organizatorės Gintarė Kašelionytė ir Agnė Misiukonytė, kurios plačiau papasakojo apie šiemet vieną dieną trunkantį festivalį, kurio tema pasirinko - radiją.Šiemet gausu bus ne tik kruopščiai sukuruotos muzikos, bet ir galybė paskaitų, edukacijų, be kita ko - ir veiklų visai šeimai.O ištvermingiausiųjų laukia ir žygis po aplinkines vietoves kitos dienos rytą.Plačiau apie magiškoje, pasak organizatoių, lokacijoje netoliese Molėtų birželio 6 d. vyksiantį POSTCOSMOS - klausykitės įraše.Kalbino Kamilė Tumelytė

U novoj epizodi podcasta Pank Trepezarija, Minel Abaz Mima i Arnel Šarić pričaju o kenselovanju bendova na regionalnoj hardcore punk sceni i novom stravičnom femicidu u Sarajevu. Twitter: https://www.twitter.com/panktrepezarija  Pridruži nam se na ISK Discordu: https://discord.gg/hZkmBRGrQh  Podrži nas na http://www.patreon.com/arnelsaric  Pišite nam na radijo@onajkojikuca.com Slušaj gdje god i na www.onajkojikuca.com  

Kaip LRT laidos „Čia mano sodas vedėja“ Lina Liubertaitė nusprendė pasukti į apželdinimo sritį ir iš ko susideda ši profesija?„Aš tai jau kažkada patyriau“: kas iš tikrųjų vyksta smegenyse per déjà vu?NVO „Tušti narvai” užsakyta, „Spinter tyrimai” atlikta naujausia apklausia rodo – beveik 40 proc. lietuvių apie testamentą visai nesusimąsto. Nors dalis apklaustųjų teigė apie savo palikimą pagalvojantys, testamentą yra sudarę tik 8 proc. respondentų.Radijo šimtmečio cikle – pokalbis su Gelgaudiškio gyventoja, Lietuvos radijo gerbėja Birute Liaudaitiene, kuri ir pati kadaise buvo tapusi radijo žvaigžde: apie Jurbarke pirktą VEF'ą, politikierių vyrą ir Lietuvos radiją, namuose kalbantį nuo ryto iki vakaro.Varėnos rajone, Marcinkonių geležinkelio stotyje įsikūrusi meno galerija kviečia susipažinti su kulinarijos paveldui skirtos ekspedicijos rezultatais. Ekspediciją rengė septynios menininkės. Jų atradimai pristatomi parodoje „Poryc valgyc dyrbc valgyc" (vertimas nesuprantantiems dzūkiškai - porinti arba pasakoti, valgyti, dirbti ir vėl valgyti). Parodą galima aplankyti du artimiausius savaitgalius arba iš anksto susitarus.10-12. Ved. Ignas Andriukevičius

Naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai rodo, kad Alytus turi stiprių mokyklų, tačiau bendrame kontekste išryškėja ir sisteminės problemos. Radijo stoties FM99 eteryje reitingus pristatė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Šiandien ir rytoj vyksta tarptautinė konferencija „Išsklaidytas, atrastas, susietas: naujas žvilgsnis į pasklidusį paveldą“, suburianti ekspertus iš viso pasaulio – nuo UNESCO iki Smithsono instituto (JAV). Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai Giedre Mileryte-Japertiene.Filosofija, bulvės ir Panevėžio dvasia – visa tai susitinka Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Bulvės metafizika“. Arvydo Šliogerio idėjų įkvėptas spektaklis pasakoja ne tik apie paprastą panevėžiečių šeimą, bet ir apie prasmės paieškas, netektį bei tai, ką iš tiesų vadiname namais. Spektaklio repeticijoje apsilankė mūsų kolegė Evelina Povilavičiūtė.Balandžio 30 d. Šiuolaikinio meno centras pristato naujojo institucijos vadovo, kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko parodinę programą. Ją pradeda tarptautinė grupinė paroda „Superklijai, arba sukurti draugą“. Pokalbis su V. Klimašausku.Ar radijo eteryje reikia daugiau estrados? Ar – taiklių šiuolaikinių orų prognozių? Ir kas užduoda geriausius klausimus? Gelgaudiškio gyventoja, Lietuvos radijo gerbėja Birutė Liaudaitienė ir pati kadaise buvo tapusi radijo žvaigžde. Radijo šimtmečio cikle – pokalbis apie Jurbarke pirktą „VEF'ą“, „politikierių“ vyrą ir Lietuvos radiją, namuose kalbantį nuo šeštos ryto iki šeštos vakaro. Gelgaudiškyje pas ponią Birutę lankėsi mūsų kolegė Kotryna Lingienė.Ved. Gerūta Griniūtė

U novoj epizodi podcasta Pank Trepezarija, Minel Abaz Mima i Arnel Šarić pričaju o BiH na Svjetskom prvenstvu, mladim bendovima ministra Magode i državnom terorisanju nezavisne umjetnosti redom i zakonom. Twitter: https://www.twitter.com/panktrepezarija  Pridruži nam se na ISK Discordu: https://discord.gg/hZkmBRGrQh  Podrži nas na http://www.patreon.com/arnelsaric  Pišite nam na radijo@onajkojikuca.com Slušaj gdje god i na www.onajkojikuca.com

Minint Lietuvos radijo šimtmetį prisimename 1962-tais metais sukurtą radijo spektaklį „Ten, kur pažymėta kryžium“. Teksto autorius Judžinas Onilas, režisavo Arūnas Žebriūnas. Vaidina aktoriai Henrikas Kurauskas, Monika Mironaitė, Stepas Jukna, Romualdas Juknevičius ir Balys Bratkauskas.

Užsienio naujienų ir užsienio kultūros įvykių apžvalgos.Radijo dokumentikos pasakojimas apie laimės paieškas ir tai, kaip Lietuvos jaunimas, remiantis Pasaulio laimės ataskaita, prieš dvejus metus tapo laimingiausiu pasaulyje.„Kai išgirsti vaiką sakantį, kad tai buvo pati geriausia diena, tai mums labai paglosto širdį“, – sako Zuikių muziejuje Sasnavoje vaikams edukacijas vedanti Daiva Truncienė. Kaip Sasnavos žmonėms pavyko per 11 metų sukaupti beveik 7000 zuikių kolekciją, pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė - apie perfekcionizmą. Kodėl smegenims gali būti taip sunku sustoti ir nebeieškoti klaidų?Nors padangomis gyventojai gali atsikratyti nemokamai, nemažai jų keitimo sezonu vis tiek nugula nelegaliuose sąvartynuose, pamiškėse ar prie atliekų konteinerių. Ko trūksta, kad netinkamai išmetamų padangų būtų mažiau?Mokyklose nuo pirmadienio daliai moksleivių prasideda Velykų atostogos, tad šeimos vyksta į keliones. Valstybinė ligonių kasa primena, kad jose būtinas medicininis draudimas, o kad jo nereikėtų pirkti atskirai, galima užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę.Šiandien švenčiame Verbų sekmadienį, sekmadienio komentare etnologas Libertas Klimka pasakos apie senoviškuosius priešvelykinės Didžiosios savaitės papročius.Į komandą susibūrę KTU inžinerijos licėjaus abiturientai ir alumnai kuria radarą, leidžiantį aptikti žemiau nei 300 metrų aukštyje skrendantį droną. K. Karlonės pasakojimas.Ved. Liuda Kudinova

Radijo vaidinimas „Skoliniautojai“ pagal anglų rašytojos Merės Norton knygą. Režisierius Aidas Giniotis, garso režisierė Indrė Stakvilė. Radiofonizacijos autorė Alma Valantinienė. Vaidina Joana Čižauskaitė, Viola Klimčiauskaitė, Vytautas Rašimas, Dalius Skamarakas, Ilona Balsytė. 2004 m.

U novoj epizodi podcasta Pank Trepezarija, Minel Abaz Mima i Arnel Šarić pričaju o ubistvu tramvajom, koncertima i sadržajima koje su čitali, gledali i slušali u kratkom februaru. Twitter: https://www.twitter.com/panktrepezarija  Pridruži nam se na ISK Discordu: https://discord.gg/hZkmBRGrQh  Podrži nas na http://www.patreon.com/arnelsaric  Pišite nam na radijo@onajkojikuca.com Slušaj gdje god i na www.onajkojikuca.com  

Radijo spektaklis „Žilvinėlis“ pagal lietuvių rašytojo Anzelmo Matučio pasaką-legendą. Spektaklyje vaidina visas būrys lietuvių aktorių: Vanda Marčinskaitė, Vytautas Širka, Regina Paliukaitytė, Lidija Kupstaitė, Juozas Jaruševičius, Juozas Rygertas, Aldona Janušauskaitė, Juozas Kisielius. Spektaklio režisierė Elena Šimonytė, garso režisierė Liuda Jauniškienė. 1979 m.

Radijo spektaklis „Žilvinėlis“ pagal lietuvių rašytojo Anzelmo Matučio pasaką-legendą. Spektaklyje vaidina visas būrys lietuvių aktorių: Vanda Marčinskaitė, Vytautas Širka, Regina Paliukaitytė, Lidija Kupstaitė, Juozas Jaruševičius, Juozas Rygertas, Aldona Janušauskaitė, Juozas Kisielius. Spektaklio režisierė Elena Šimonytė, garso režisierė Liuda Jauniškienė. 1979 m.

U novoj epizodi podcasta Pank Trepezarija, Minel Abaz Mima i Arnel Šarić pričaju o Carneyevom govoru u Davosu, Teatru 071 i američkom paklu. Twitter: https://www.twitter.com/panktrepezarija  Pridruži nam se na ISK Discordu: https://discord.gg/hZkmBRGrQh  Podrži nas na http://www.patreon.com/arnelsaric  Pišite nam na radijo@onajkojikuca.com Slušaj gdje god i na www.onajkojikuca.com  

Demografai ir ekonomistai skelbia pavojų dėl Lietuvoje sparčiai mažėjančio gimstamumo, o politikai, visuomenininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutuoja, kokia prasmė auginti vaikus ir kaip tam suteikti daugiau motyvacijos. Mokslininkė Rūta Latinytė atkreipia dėmesį į nematomą vaikų auginimo aspektą – augantį vienišų mamų skaičių. Tyrėja atkreipia dėmesį, kad vienišumą motinystėje patiria ne tik išsiskyrusios ar solo mamos, bet ir formaliai ištekėjusios moterys.Lietuvos nacionalinis muziejus pristato pirmąją aukštųjų technologijų istorijos parodą Lietuvoje. Prie parodos, kuri bus pristatyta rugsėjį jungiasi ryškiausi Lietuvos technologijų sektoriaus vardai, tarp kurių: Lietuvos lazerių asociacija, ThermoFisher, Unicorns Lithuania ir kiti.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šią savaitę, nuo pirmadienio iki penktadienio, gaisruose žuvo 7 žmonės, dar 3 buvo traumuoti. Nuo metų pradžios Lietuvoje ugnis jau pasiglemžė 12 žmonių gyvybes, net 5 daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Gyventojai raginami atsakingai kūrenti krosnis, jų neperkaitinti, atsargiai naudoti elektrinius šildymo prietaisus ir pasirūpinti vienišais kaimynais.Minint Lietuvos radijo šimtmetį, Šiauliuose auga susidomėjimas Radijo ir televizijos muziejumi. 1982-aisiais įkurtas muziejus saugo apie septynis tūkstančius eksponatų. Lankytojai čia gali tyrinėti įvairią garso ir vaizdo įrangą.

U novoj epizodi podcasta Pank Trepezarija, Minel Abaz Mima i Arnel Šarić pričaju o životu, smrti, godini iza i onoj ispred, uz gomilu smijanja na tuđi i vlastiti račun. Twitter: https://www.twitter.com/panktrepezarija  Pridruži nam se na ISK Discordu: https://discord.gg/hZkmBRGrQh  Podrži nas na http://www.patreon.com/arnelsaric  Pišite nam na radijo@onajkojikuca.com Slušaj gdje god i na www.onajkojikuca.com  

Apie vis šaltėjančius orus - pokalbis su sinoptiku.Užsienio naujienos, pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Radijo dokumentikos anonse: pasakojimas apie Lietuvos musulmonų bendruomenę, kasmet po Naujų metų šventimo Vilniuje sutvarkančią Katedros aikštę.Gidas iš Kaišiadorių Rolandas Kriugžda per penkerius metus ketina visose 60-yje savivaldybių suorganizuoti po žygį ir taip būti aplankęs visą Lietuvą. Pirmasis žygis šiandien Elektrėnuose. Daugiau apie tai rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Rubrikoje „Smegenų DNR“ neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakos, kaip mokslas aiškina dėmesingumą ir jo praktikas.Pokalbis medikais ir pareigūnais apie tai, kiek šalčiai jau pridarė bėdų ir kaip elgtis, kad jų nepridarytų.„Olimpinio dienoraščio“ autorius Tautvydas Meškonis tęsia pokalbį su pirmuoju lietuviu, tapusiu žiemos olimpinių žaidynių čempionu – biatlonininku Algimantu Šalna.Kodėl Elono Musko kompanijos sukurta dirbtinio intelekto platforma Grok šią savaitę sukosi skandaluose?Dar viena tema Ryto garsuose - skiepai nuo žmogaus papilomos viruso. Kai kurie tėvai socialinių tinklų grupėse dalijasi sprendimu neskiepyti savo vaikų, bet medikai primena, kad šis virusas gali sukelti vėžinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams. M. Kalinauskaitės reportažas.

Rubrikoje „Smegenų DNR“ neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pasakoja apie tai, kaip didžiausios metų šventės veikia mūsų smegenis.Radijo dokumentikoje jūsų laukia pasakojimas apie Lietuvoje gyvenimą kuriančius ukrainiečius.Pasaulio Skarvados (keptuvės) metimo čempionatas, kebabas su mango padažu ir ežere plaukiojantys iš prekybos centro akvariumų išgelbėti karpiai – tai įdomybės, apie kurias Edvardas Kubilius pasakoja rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Kodėl dalis istorinės atminties vietų vis dar nepaženklintos informaciniais kelio ženklais? Ekspertai aiškina, kad tai padaryti sudėtinga dėl griežtų lankytinų objektų prieinamumo ir infrastruktūros reikalavimų. M. Kalinauskaitės reportažas.Pokalbis apie Vilniaus miesto kampaniją, skatinančią atvykstančius gyventojus deklaruoti gyvenamąją vieną sostinėje. Dar kelios dienos liko, kai už šį veiksmą gausite dovanų. Kiek žmonių šį kampanija sudomino?Praėjus šventoms Kalėdoms ir artėjant Naujiems metams, socialiniai tinklai užkrauti švenčiančių žmonių nuotraukomis, tačiau daugelis po švenčių jaučiasi ne pakylėti, o pavargę ir emociškai išsekę. Kodėl - pokalbis su psichologu.Netekus darbo, ypač turint būsto ar vartojamųjų paskolų, daugelį apima nerimas – kaip išgyventi be nuolatinių pajamų ir išvengti skolų augimo? A. Gusevos reportažas.Ved. Liuda Kudinova