Podcasts about greimo

Kaip apie semiotiką nieko nežinančiam žmogui paaiškinti kas tai yra? Kaip ir kokiose plotmėse šiandien skleidžiasi semiotika išsiveržusi iš mokslinės ir grožinės literatūros tekstų erdvės?1992-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigtas Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centras, kuris nuo 2005 metų vykdo semiotikos magistro studijų programą. Į semiotikos studijas neretai stoja labai skirtingi asmenys: baigę filosofijos, leidybos, komunikacijos, filologijos ar kitokius mokslus. Kas juos vienija ir kaip susiformavo stipri semiotikus vienijanti tapatybė? Ar tikrai išskirtinėmis progomis semiotikai kartu valgo sriubą ir dainuoja semiotikų chore? Kaip ir kas vyko 2025 m. lapkričio 20 d.Vilniaus universitete surengtame Didžiajame semiotikų suvažiavime?Pokalbis su literatūrologu, leidėju, Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro Vilniaus universitete steigėju ir pirmuoju vadovu Sauliumi Žuku, filosofe, vertėja, Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytoja docente Nijole Keršyte, semiotike, rinkodaros ir komunikacijos specialiste Salvinija Cibulskiene.Ved. Aurimas Švedas

Lietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos, kuri būtų atpažįstama pasauliniame kontekste kaip Paryžiaus arba Greimo semiotika. Algirdas Julius Greimas buvo ne tik mokslininkas, bet ir eseistas, kultūrologas. Jis aktyviai dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rengė Lietuvos ateities projektus, stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai. Diskusijoje „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“ dalyvavo Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas bei centro darbuotojai prof. Kęstutis Nastopka ir dr. Saulius Žukas. Moderatorius Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d..

Lietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos, kuri būtų atpažįstama pasauliniame kontekste kaip Paryžiaus arba Greimo semiotika. Algirdas Julius Greimas buvo ne tik mokslininkas, bet ir eseistas, kultūrologas. Jis aktyviai dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rengė Lietuvos ateities projektus, stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai. Diskusijoje „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“ dalyvavo Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas bei centro darbuotojai prof. Kęstutis Nastopka ir dr. Saulius Žukas. Moderatorius Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d..

Kaip subalansuoti dvi svarbias gyvenimo sritis – darbą ir šeimą, kaip neprarasti profesinių įgūdžių auginant vaikus? „Atėjau ir sakau, kad turiu vaikų, o mano darbdavys ramiai žiūri į mane ir paantrina, kad jis irgi turi. Tęsiu toliau, kad mano vaikas gali sirgti, o jis ramiai atsako, kad jo irgi serga, “– prisimena asmeninę situaciją, kai ieškojo darbo, „Intermedix Lietuva“ personalo skyriaus vadovė Simona Vabalė. Pokalbis su Simona.„...3/4 mano gyvenimo yra „korespondentiški“ – ypač su Lietuva,“ – viename laiškų sako Greimas: kokį moralinį įsipareigojimą jautė, kokie interesai, pažiūros skatino tokią aktyvią korespondenciją? Pristatydamos „Baltų lankų“ leidyklos išleistą knygą „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“ 1 tomą, su A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorante Austėja Oržekauskiene kalbamės apie A.J. Greimo epistoliką.

Kaip subalansuoti dvi svarbias gyvenimo sritis – darbą ir šeimą, kaip neprarasti profesinių įgūdžių auginant vaikus? „Atėjau ir sakau, kad turiu vaikų, o mano darbdavys ramiai žiūri į mane ir paantrina, kad jis irgi turi. Tęsiu toliau, kad mano vaikas gali sirgti, o jis ramiai atsako, kad jo irgi serga, “– prisimena asmeninę situaciją, kai ieškojo darbo, „Intermedix Lietuva“ personalo skyriaus vadovė Simona Vabalė. Pokalbis su Simona.„...3/4 mano gyvenimo yra „korespondentiški“ – ypač su Lietuva,“ – viename laiškų sako Greimas: kokį moralinį įsipareigojimą jautė, kokie interesai, pažiūros skatino tokią aktyvią korespondenciją? Pristatydamos „Baltų lankų“ leidyklos išleistą knygą „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“ 1 tomą, su A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorante Austėja Oržekauskiene kalbamės apie A.J. Greimo epistoliką.

„Mūsų gyvenimas yra metakalbinis, tai reiškia – kalbėjimas apie kalbą, apie jausmus apie vaizdus, garsus, poelgius, santykius. Mes visada galvojame, kokią tai turi prasmę“, – sako Greimo semiotikos tradicijas tęsiantis Paulius Jevsejevas.2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.

„Mūsų gyvenimas yra metakalbinis, tai reiškia – kalbėjimas apie kalbą, apie jausmus apie vaizdus, garsus, poelgius, santykius. Mes visada galvojame, kokią tai turi prasmę“, – sako Greimo semiotikos tradicijas tęsiantis Paulius Jevsejevas.2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.

Kaip gimė psichoanalizė?Pristatome prancūzų filosofės Elisabeth Roudinesco knygą „Freudas savo laikais ir mūsų dienomis“.„Tai yra be galo įdomi Freudo biografija, labai atvira,“– teigia „Charibdės“ leidyklos redaktorė Rita Kubilienė. „Froidas psichoanalizę norėjo padaryti tiksliu mokslu, jis ją priskyrė gamtos mokslams, o Cveigas jį palygino su amerikiete ezoterike,“ – sako A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doc. dr. Birutė Meržvinskytė. „Santykiuose su pacientais Froidas buvo ir gydytojas, ir tyrinėtojas, mokslininkas, ir menininkas, besimėgaujantis istorijomis, kurias išgirsdavo,“– apibendrina klinikinė psichologė profesorė Aistė Diržytė.

Kaip gimė psichoanalizė?Pristatome prancūzų filosofės Elisabeth Roudinesco knygą „Freudas savo laikais ir mūsų dienomis“.„Tai yra be galo įdomi Freudo biografija, labai atvira,“– teigia „Charibdės“ leidyklos redaktorė Rita Kubilienė. „Froidas psichoanalizę norėjo padaryti tiksliu mokslu, jis ją priskyrė gamtos mokslams, o Cveigas jį palygino su amerikiete ezoterike,“ – sako A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doc. dr. Birutė Meržvinskytė. „Santykiuose su pacientais Froidas buvo ir gydytojas, ir tyrinėtojas, mokslininkas, ir menininkas, besimėgaujantis istorijomis, kurias išgirsdavo,“– apibendrina klinikinė psichologė profesorė Aistė Diržytė.