Podcasts about algirdo juliaus greimo

Paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta paminėti Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras: apie matematiką (parengė Rimas Norvaiša).Festivalis „Nepatogus kinas“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Žiemos rūmus (Ermitažą).

Paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta paminėti Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras: apie matematiką (parengė Rimas Norvaiša).Festivalis „Nepatogus kinas“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Žiemos rūmus (Ermitažą).

Lietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos, kuri būtų atpažįstama pasauliniame kontekste kaip Paryžiaus arba Greimo semiotika. Algirdas Julius Greimas buvo ne tik mokslininkas, bet ir eseistas, kultūrologas. Jis aktyviai dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rengė Lietuvos ateities projektus, stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai. Diskusijoje „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“ dalyvavo Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas bei centro darbuotojai prof. Kęstutis Nastopka ir dr. Saulius Žukas. Moderatorius Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d..

Lietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos, kuri būtų atpažįstama pasauliniame kontekste kaip Paryžiaus arba Greimo semiotika. Algirdas Julius Greimas buvo ne tik mokslininkas, bet ir eseistas, kultūrologas. Jis aktyviai dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rengė Lietuvos ateities projektus, stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai. Diskusijoje „Ką reiškia Algirdas Julius Greimas Lietuvai?“ dalyvavo Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas prof. Arūnas Sverdiolas bei centro darbuotojai prof. Kęstutis Nastopka ir dr. Saulius Žukas. Moderatorius Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d..

„Mūsų gyvenimas yra metakalbinis, tai reiškia – kalbėjimas apie kalbą, apie jausmus apie vaizdus, garsus, poelgius, santykius. Mes visada galvojame, kokią tai turi prasmę“, – sako Greimo semiotikos tradicijas tęsiantis Paulius Jevsejevas.2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.

„Mūsų gyvenimas yra metakalbinis, tai reiškia – kalbėjimas apie kalbą, apie jausmus apie vaizdus, garsus, poelgius, santykius. Mes visada galvojame, kokią tai turi prasmę“, – sako Greimo semiotikos tradicijas tęsiantis Paulius Jevsejevas.2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.

Apie ritualinį namų apsivalymą – filologės Ritos Kubilienės mintys.Didžiųjų psichologijos klasikų kūrinių seriją pristato „Vagos“ leidyklos vykdomoji direktorė Jurgita Videikaitė.Apie knygų terapiją – psichoterapeutė Aistė Diržytė.Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalauriato moksleivė Sofija Melnikaitė pristato Sartro knygą „Brandos amžius“ ir Algirdo Juliaus Greimo bei Aleksandros Kašubienės laiškus.Taip pat laidoje – advento pašnekesiai. Paskutinis savaitgalis prieš didžiausią šventę – Kalėdas. Kaip šventę padaryti šventiška, kaip jos nepaversti kasdieniu namų apsitvarkymu pasakoja filologė Rita Kubilienė.

Apie ritualinį namų apsivalymą – filologės Ritos Kubilienės mintys.Didžiųjų psichologijos klasikų kūrinių seriją pristato „Vagos“ leidyklos vykdomoji direktorė Jurgita Videikaitė.Apie knygų terapiją – psichoterapeutė Aistė Diržytė.Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalauriato moksleivė Sofija Melnikaitė pristato Sartro knygą „Brandos amžius“ ir Algirdo Juliaus Greimo bei Aleksandros Kašubienės laiškus.Taip pat laidoje – advento pašnekesiai. Paskutinis savaitgalis prieš didžiausią šventę – Kalėdas. Kaip šventę padaryti šventiška, kaip jos nepaversti kasdieniu namų apsitvarkymu pasakoja filologė Rita Kubilienė.