Podcasts about lietuva

Valstybinė lietuvių kalbos komisija praėjusių metų pabaigoje patvirtino naują XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų žodynėlį. Kodėl tokio žodynėlio reikėjo?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pradėtas naujas teatro klubo renginių ciklas. Pirmajame klubo susitikime kultūros lauko problemas, tyrimus, didmiesčių ir regionų publikos įpročius pristatė kultūros sociologas Tadas Šarūnas.Nacionalinis kultūros centras šiemet mini savo veiklos 85 metų sukaktį, keičia savo vizualinį identitetą, pristato ir naują šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“.Kaišiadorių muziejus pristato knygą „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“.Šiemet minimos 85-osios Babyn Jaro žudynių metinės. Kaip ši tragedija atsimenama ir istorikų tyrinėjama kariaujančioje Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis

Jau ketverius metus Ukraina ginasi nuo rusijos plataus masto invazijos. Karas, pakeitęs Ukrainą, jos visuomenę, kraštovaizdį, bet kartu atnešęs daug fronto pamokų, iš kurių gali mokosi tokios šalys kaip Lietuva. Karo ekspertai teigia, kad Ukrainos gynybos patirtį Lietuva turi perimti kuo greičiau, įtraukiant į tai kuo didesnę dalį visuomenės. Dronų būriai Ukrainoje jau šiandien keičia karo strategiją.Kaip ketveri karo metai pakeitė Ukrainos gynybą ir visuomenę?Laidoje dalyvauja Ukrainos dronu kuopos vadas leitenantas Kyryl Yushchyshen, Ukrainos Chersono nacionalinio parko direktorius Serhii Skoryk, buvęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės docentas Vytautas Isoda.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos banko rūmuose Kaune galima susipažinti su nepastebimu pinigų gyvenimu Evaldo Lasio fotografijų parodoje „Gyvenimas tarp delnų“.Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekoje sukurta speciali šviesuolių erdvė, skirta pažinti Šiaulių rajono kūrėjų, mokslininkų ir visuomenininkų biografijas bei darbus.M.A.M.A apdovanojimuose šiemet pirmą kartą įteikta „Metų džiazo“ nominacija. Šio apdovanojimo laureatais tapo kolektyvas „Vilnius JJAZZ Ensemble“.Portugalijoje vykusiose XIII tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse Lietuva sulaukė istorinio dėmesio – mūsų šalis oficialiai pristatyta kaip pagrindinė renginio kryptis.Pasirodė dešimtasis Lietuvos kultūros instituto leidžiamo žurnalo „As a Journal“ numeris „Spirti As a Journal“. Jo kviestinė redaktorė – rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė.Lucke minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 35 metų sukaktį pirmą kartą įvyko Lietuvos kultūros dienos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Penktadienį (vasario 20 d.) Tiek Pinigų vedėja Simona papasakos apie toliau besitęsiančią Valstybinės augalininkystės tarnybos dramą ir kilusias diskusijas apie tai, jog Lietuva galimai netinkamai tikrina krovinius. Apkalbės ir bylą dėl paauglių priklausomybės socialiniams tinklams ir ką teisme liudijo Markas Zuckerbergas. Taip pat aptars diskusijas dėl Lietuvoje egzistuojančių verslo rūšių, kurių, pasak valdžios, yra per daug.

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Lietuva, Latvija ir Estija smerkia Tarptautinio Paralimpinio komiteto sprendimą leisti žaidynėse varžytis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Rusijos ir Baltarusijos atletams buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Tačiau dabar nutarta vėl leisti šalių agresorių sportininkams startuoti su savo nacionalinėmis vėliavomis.Apie reakcijas, atsaką ir argumentus - LRT sporto žurnalistas Benas Klimaitis.

Dalis Lietuvos – sostinės, arba kitaip Vilniaus, regionas – tarp turtingiausių ir pažangiausių Europos regionų. Bet visa kita Lietuva atrodo perpus prasčiau. Tokią realybę atskleidė „Eurostato“ paskelbti bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai. Ką iš tiesų jie mums sako? Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė ir Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Kas lemia, kad užsienyje gimę ar augę lietuvių vaikai, jau būdami suaugę, vis dar palaiko ryšį su Lietuva? 2024–2025 metais Vytauto Didžiojo universitete atliktas kokybinis tyrimas rodo, kad svarbiausias veiksnys – tėvai: jų pasakojimai apie gimtinę, jų pasididžiavimas lietuviška tapatybe ir asmeninis pavyzdys. Svarbų vaidmenį atlieka ir lietuviškos mokyklėlės, bendruomenės, galimybė vaikams atvykti į Lietuvą, taip pat įvairios programos ir iniciatyvos, skatinančios pažinti šalį iš arčiau.Kremlius intensyvina informacinį karą prieš Lietuvą ir visus Vakarus, o apklausos rodo, kad du trečdaliai mūsų šalies gyventojų bijo karo su Rusija. Komunikacijos eksperto, agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus knyga „Baimės frontas“ analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus melai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi Kotryna Lingienė iš Kauno.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Simono Daukanto aikštėje pakeltos trijų Baltijos šalių vėliavos. Savo kalboje prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiandien neatskiriama Europinės šeimos dalis. Pasak šalies vadovo, priešiškoms jėgoms mėginant atsukti laiką atgal bei paskirstyti pasaulį įtakos zonomis, būtina laikytis išvien ir duoti atkirtį.Tuo metu Vilniuje viešinti Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sako, kad Lietuvos istorija atspindi Europos istoriją. Ji priduria, kad Europoje nėra didelių ir mažų valstybių.Vasario 16-osios proga LRT Radijas taip pat kviečia pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs „Amerikos Balsas“.Vasario 16-tąją įteikti valstybiniai apdovanojimai beveik 40-imčiai Lietuvos ir užsienio piliečių. Įvertinti iškilūs mokslo, medicinos, sporto, kultūros, diplomatijos bei nacionalinio saugumo sričių atstovai.Ved. Edvinas Kučinskas

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

1987-aisiais į Pravieniškes iš Jungtinių Amerikos Valstijų parvežta kamera netrukus tapo įrankiu fiksuoti tai, kas Lietuvoje vyko pirmą kartą per penkiasdešimt metų.Kai 1988-aisiais susikūrė Sąjūdis, Leonas Vytautas Glinskis su kamera ant peties važiavo beveik visur – į mitingus, į Kauno tarybos posėdžius, į ekologinius žygius.Vien iki 1992-ųjų jis sukaupė 386 kasetes po tris valandas medžiagos. Šiandien jo archyve – tūkstančiai suskaitmenintų įrašų.Tai pasakojimas apie žmogų, kuris tapo Sąjūdžio metraštininku. Ir apie laiką, kai Lietuva kūrėsi iš naujo.Autorė - Teresė BernatonytėRedaktorius - Tomas VaitelėGarso montažo redaktorius - Justas PilibaitisPasakojime naudota medžiaga iš Leono Glinskio asmeninio archyvo, jo filmo „Laužai prie parlamento“ bei LRT televizijos archyvų.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Seimo narys „aušrietis“ Tomas Domarkas praėjusį rudenį apklaustas kaip liudininkas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Jos aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o įtarimai tyrime pareikšti keliolikai esamų ir buvusių bendrovės „Redus LT“ darbuotojų.Aktualus klausimas. Dalis politikų ir aplinkosaugininkų sako, kad Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos leis tik labai nedaug miškų geriau apsaugoti. Tuo metu kita dalis politikų ir miškų savininkų sako, kad dėl papildomos miškų apsaugos Lietuva neteks dešimčių milijonų eurų pajamų. Kas svarbiau – miškai ar iš jų gaunamos pajamos?Knygą apie Gintautą Palucką ir jo aplinką pristantys Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas sako, kad dar toli gražu neatskleisti aukščiausių šalies vadovų ryšiai su įtartinais verslininkais.Vis daugiau gyventojų piktinasi kelyje Vilnius-Utena įrengtomis horizontaliomis apsaugos juostomis, kurių tikslas – apsaugoti vairuotojus nuo į kelią išbėgančių gyvūnų. Į LRT RADIJĄ kreipusis moteris sako, kad, patekusi ant tokios juostos, susilaužė riešą, o kiek anksčiau ant tokios juostos užlipęs žirgas nusilaužė kojas. Ar viskas gerai su šiomis apsaugos juostomis ir ką daryti, kad nenukentėtų nei žmonės, nei gyvūnai?Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informuoja, kad pastaraisiais metais vaistų tiekimo sutrikimų sumažėjo. Tačiau jau ketvirtas mėnuo, kaip stinga vaistų krūties vėžiui gydyti. Jų reikia penkiems tūkstančiams moterų. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva šoko prieš traukinį ir pralaimėjo. Anot premjerės, tai buvo Lietuvos klaida. Kinija šiuos žodžius išgirdo ir iškart pasiūlė dėl geresnių santykių klaidas ne tik pripažinti, bet ir ištaisyti. Prezidentūra primena, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė, ir nieko keisti nežada.Ar laikas taisyti santykius su Kinija?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Ignas Vėgėlė ir Ruslanas Baranovas.Ved. Liepa Želnienė

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Neseniai paskelbti UNICEF duomenys apie paauglių patyčias Europoje rodo, kad Lietuvoje beveik pusė 13–15 metų moksleivių patiria patyčias per 30 dienų. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių, gerokai viršijantis Europos vidurkį. Kodėl šie rodikliai taip stipriai skiriasi ir kokie veiksniai lemia tokią Lietuvos poziciją?Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai.Šiemet Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui sukanka 100 metų. Prieš šimtą metų visuomenė buvo kviečiama prisidėti prie muziejaus kūrimo – nešti pirmuosius eksponatus, dokumentus ir liudijimus apie teatro gyvenimą. Ši tradicija tęsiama ir šiandien.Ved. Justė Luščinskytė

Seimo narys Giedrius Drukteinis inicijuoja projektą „Paukščių takas“, kuriuo siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų žmonių, turinčių ryšių su Lietuva, atminimą – nuo išeivių ir jų palikuonių iki asmenybių, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai. Jie buvo rasti Petro Jako namuose Traksėdyje. Vyras šiuos laiptus daugiau nei prieš 50 metų įstatė savo namuose, gavęs leidimą iš kolūkio pirmininko pasiimti nebenaudojamus laiptus iš griūvančio Rubinavo dvaro. Bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis. Ką gali pasakoti ši istorinė vertybė ir kaip laiptai atsidūrė muziejuje? Pasakoja Vesta Vitkutė.Penktadienį kino teatrus pasieks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Zitai“ apie muzikologę, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėją ir vedėją, ilgametę Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Zitą Kelmickaitę. Režisierių kalbina žurnalistė Gerūta Griniūtė.Ved. Donatas Šukelis

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Ekspertai įspėja, kad, žmonėms pradedant atsiimti II-ojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, jau pavasarį gali brangti naudoti automobiliai, o pardavėjai gali bandyti parduoti dar prastesnius ir labiau brokuotus automobilius. Kaip išvengiate naudotų automobilių pardavėjų bandymų jus apgauti? Komentuoja UAB „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Didžiulio populiarumo prieš keletą metų su monospektakliu sulaukusi aktorė Violeta Mičiulienė pristato dar vieną monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, su kuriuo vėl rengiasi važiuoti per Lietuvą. Pokalbis su aktore.Socialiniai darbuotojai sako, kad dalis vienišų senjorų, prieš patekdami į globos namus, dešimtmečius gyveno itin vargiai. Dalis tokių senjorų eilėje patekti į globos namus laukia metus ir daugiau. Ko reikia, kad Lietuva pajėgtų į globą priimti visus savimi nebegalinčius pasirūpinti mūsų senjorus?Kaip ūkininkai per šalčius rūpinasi arkliais, poniais ir kitais gyvūnais?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos kelių infrastruktūros valdymas žengia į naują erą. Pasirašyta sutartis su tarptautinio konkurso nugalėtoju dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemos, geriau žinomos kaip e-tollingas, diegimo. Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, įgyvendinančia „teršėjas moka“ principu grįstą mokesčių surinkimo modelį.Mažesnės grožio produktų, maisto papildų ir vaistų kainos užsienyje kai kuriuos lietuvius skatina vaistus pirkti ne tik sau, bet ir perparduoti. Socialinių tinklų grupėse, skirtose prekėms iš Egipto, vis dažniau perparduodami ir receptiniai vaistai, reikalaujantys ypatingų laikymo sąlygų bei gydytojų priežiūros. Specialistai įspėja, kad tokia prekyba nelegali, o perkant vaistus ne licencijuotose vietose kyla rizika įsigyti padirbinį, kurio sudėtyje gali pasitaikyti net pavojingų veikliųjų madžiagų.Žiemos olimpinėse žaidynėse Italijoje atidarymo ceemonija pirmą kartą istorijoje vienu metu vyks dviejuose skirtinguose miestuose, o beveik trys tūkstančiai atletų pradės daugiau nei dvi savaites truksiančią sporto šventę. Lietuvai atstovaus rekordiškai daug - 17-a sportininkų. Atidarymo ceremonijos rengėjai žada, kad renginys bus itališkos dvasios, nors pasirengimas neapsiėjo be įtarimų korupcija ir vėluojančių statybų.Ved. Andrius Kavaliauskas

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Apreiškimas Jonui 6,1-2 - 6,5-6. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Apreiškimas Jonui įvadas. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Paviešintos seksualinio nusikaltėlio ir multimilijonieriaus Jeffrio Epsteino susirašinėjimo detalės pasiekė ir Lietuva. Paaiškėjo, kam jis pervesdavo pinigus, ką kviesdavo į savo namus, ką rėmė ir kas prašė jo paramos. Kai kurie laiškai rodo, kad jo seksualinių nusikaltimų tinklui buvo siūlomos merginos ir iš Lietuvos. Policija sako, kad jokių pareiškimų negauta, tad ir tyrimų mūsų šalyje nebuvo. O štai Latvijoje tyrimas jau pradėtas. Tokių raginimų pasigirdo ir Lietuvoje.Ar teisėsauga turėtų tirti J.Epsteino pėdsakus Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu" centro vadovė Kristina Mišinienė, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Mokslo komunikacijos specialistė Goda Raibytė – Aleksa, politologė Jolanta Bielskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Apreiškimas Jonui 5,5 - 5,13-14. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

JAV vykusiame „Sundance“ kino festivalyje Andrius Blaževičius už naujausią filmą „Skyrybos karo metu“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.„Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir internetu, o netrukus praplės veiklą ir naujuose namuose Kaune.Filipinų sostinė Manila prisijungė prie „Portals“ skultptūrų tinklo ir tapo šeštąja vieta pasaulyje, kur atverta ši instaliacija.VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė apdovanojimų „Turizmo sėkmingiausieji“ nugalėtojus. 2025 metų turizmo traukos vietove karūnuoti Plateliai. Ekskursija „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“ buvo paskelbta ryškiausia 2025 metų pažintine kelionių po Lietuvą patirtimi.„Klova „Pilėnus“ labai mylėjo“, – sako neseniai išleistos knygos apie kompozitorių Vytautą Klovą autorius Paulius Andriuškevičius. Sausio 31 d. pasitinktas lietuvių operos klasiko Vytauto Klovos šimtmetis.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrė paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“Domanto Razausko Muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais? Pokalbis su skaudžia sesers žirgo istorija pasidalijusia ir saugumo klausimą keliančia klausytoja Jolanta, bendrovės „Mobility Consultants“ partneriu Egidijumi Skrodeniu ir Gamtos tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Andriumi Kuču.

Dėl galimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria „Nemuno aušros“ deleguotą žemės ūkio viceministrą Arūną Jagminą. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jo namuose atliktos kratos. Partijios lyderis Remigijus Žemaitaitis kol kas nekalba apie viceministro pasitraukimą, žada aiškintis situaciją.Sinoptikai perspėja apie link Lietuvos artėjantį stiprų šaltį ir galimą meteorologinį reiškinį – speigą, kai oro temperatūra gali nukristi iki –30 °C ir žemiau. Kas žinotina, kaip pasiruošti?O kaip šalčius išgyvena po rusų antskrydžių be šilumos, elektros ir vandens likę Kyjivo gyventojai?Rekordiškai mažas – tai apie praėjusių metų Lietuvos gimstamumo rodiklius sako Valstybės duomentų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė. Ekspertų teigimu, Lietuva mažėjančiu gimstamumu nėra išskirtinė. Ar situacija turėtų būti gerinama – nuomonės išsiskiria.Jau greitai gyventojus ne visai maloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl už sausį mokėsime gerokai daugiau nei pernai tuo pačiu metu.Eurolygos generalinio direktoriaus pareigose Paulių Motiejūną keičia ispanas Chusas Bueno.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės-architektūrinės idėjos konkursas.Kaip Motiejaus Valančiaus jubiliejinius metus rengiasi paminėti Varniuose esanti vyskupo vardo gimnazija?Vilniaus UNESCO literatūros miesto padalinyje, Pamėnkalnio viloje, duris šiandien atveria paroda „Rašytojai rašytojams“.Kėdainiai rytoj oficialiai paskelbs Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymą. Skirtingose miesto vietose nuskambės „Oratorija ašis“.Teatras „Tolyn gilyn“ pristato režisieriaus Pauliaus Markevičiaus patyriminį spektaklį „Kolonija Antika“.Kultūros asamblėja paskelbė, kad mėnesis tarp Lietuvos valstybingumo švenčių – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – šiemet bus pažymėtas koncertų ciklu „Mes užaugom!“.Pasirodė specialus Katalonijai skirtas žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris.Ved. Marius Eidukonis

Kas yra geologinis ir biologinis laikas? Kokia yra geologinių ir biologinių įvykių trukmė? Kokiais „laikrodžiais“ šie įvykiai matuojami? Kodėl Lietuva laikoma unikalaus geologinio laiko archyvu? Kaip reikėtų suprasti sąvokas „filogenetinis“, „sukcesinis“, „ontogenetinis“ ir „ląstelės“ laikas? Kaip interpretuoti mokslininkų bandymus biologinio laiko tėkmę pasukti atgal ir iš nebūties sugrąžinti išnykusias gyvūnų rūšis? Pokalbis su Gamtos tyrimų centro vyresniaisiais mokslo darbuotojais – geologu dr. Jonu Satkūnu ir entomologu dr. Eduardu Budriu.Ved. Aurimas Švedas

Lietuva atideda naujų karinių transporto lėktuvų įsigijimą. Vietoj jų už pusantro šimto milijonų eurų bus atnaujinami dabar turimi „Spartanai“. Jais ketinama skraidyti dar dešimt metų.9,9 iš 10 - tokiu balu koalicijos stabilumą įvertino „Nemuno aušros“ pirmininko pavaduotojas Robertas Puchovičius po šiandien įvykusio koalicijos tarybos posėdžio. Valdantieji aptarė aktualius politinius klausimus, susijusius su Kapčiamiestyje planuojamu poligonu, LRT valdysenos keitimu bei „aušriečių“ ir „valstiečių“ nesutarimais dėl postų ministerijose.Gyventojai perspėjami, kad dėl lijundros ir snygio sudėtingos eismo sąlygos tęsis ir rytoj. Gydytojai praneša apie išaugusius traumas patyrusių pacientų skaičius, tad žmonės raginami likti namuose ir atsisakyti nebūtinių kelionių.Švedija planuoja vaikams nuo 13 metų skirti kalėjimo bausmes už sunkius nusikaltimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prancūzijoje dar gruodį sulaikytas žlugusio banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas greitai gali būti perduotas Lietuvai – teismas Prancūzijoje šią savaitę apsispręs dėl ekstradicijos. Tuo tarpu kitas akcininkas Raimondas Baranauskas slapstosi rusijoje ir piktinasi, kad Lietuva jam nemoka pensijos. Ekspertai sako, kad jei ir pavyktų į Lietuvą atskraidinti Antonovą, išieškoti daugiau dingusių pinigų nepavyktų.Ar Antonovo sugrąžinimas į Lietuvą gali padėti tašką „Snoro“ byloje?Laidoje dalyvauja buvęs prokuroras Rolandas Tilindis, buvęs „Snoro“ laikinosios komisijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis, LRT radijo bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka, advokatas Romualdas Drakšas.Ved. Marius Jokūbaitis.

„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą.Tai istorinė sutartis, sako Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas Gilles Pécout. Trečia didžiausia biblioteka pasaulyje – Prancūzijos nacionalinė biblioteka – pradeda partnerystę su Martyno Mažvydo biblioteka.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atidarymo proga kvietė pasivaikščioti po sostinės senamiestį ir pamatyti jį kitoje šviesoje – per trumpametražius filmus. Tokią patirtį sukūrė vokiečių kolektyvas „A Wall Is A Screen“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į pirmą kartą taip nuodugniai ištirtą natūralių tekstilės dažų tradiciją Estijoje ir tai, kaip šie istoriniai tyrimai gali prisidėti prie šiandieninių ekologiškų dažymo technologijų vystymo.„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip šį pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Lietuvos architektų bendruomenė šią savaitę privertė persigalvoti Kultūros ministeriją, nusprendusią, kad 2027 metais Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Trečiadienį kultūros ministrė pranešė, kad dalyvavimas neatšaukiamas, o rūpintis procesu patikėta Nacionaliniam architektūros institutui. Pokalbis su instituto vadovu Kęstučiu Kuizinu.Ved. Indrė KaminckaitėNežinomo fotografo nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartu su kitais steigėjais pasirašė Taikos tarybos, kurią pristato kaip tarptautinių konfliktų sprendimo instituciją, chartiją. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva gavo neoficialių kvietimą prisijungti prie šios valdybos ir jį svarstys.Davose susitiko Ukrainos ir JAV prezidentai.Europos Sąjungos lyderiai šiandien renkasi į Briuselyje vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą, kurioje daugiausia dėmesio ketinama skirti Grenlandijos likimui.Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai dėl LRT. Joje reiškiamas palaikymas visuomeniniam transliuotojui ir kritikuojami bandymai keisti vadovo atleidimo tvarką.Pasirodžius informacijai apie tai, kad Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda kelsis iš Lietuvos į Lenkiją, jos patarėjas Denisas Kučinskis patvirtino apie dalies biuro perkėlimą į Varšuvą. Tačiau jis LRT RADIJUI sako, kad biuro veikla Lietuvoje bus tęsiama, o pastarąjį sprendimą išplėsti veiklą Varšuvoje lėmė pasikeitusi saugumo situacija.Tęsiame žiemos olimpiečių ciklą - šiandien reportažas apie slidininkę Ievą Dainytę, kuriai tai bus antrosios olimpinės žaidynės karjeroje.Ved. Agnė Skamarakaitė

NATO generalinis sekretorius Markas Rutė teigia, kad dar reikia padaryti daug darbo dėl Grenlandijos, tačiau pokalbį su Donaldu Trumpu šia tema pavadino labai konstruktyviu. Tą jis sakė Trumpui pranešus, kad Amerika pasiekė susitarimą dėl Grenlandijos ir gauna viską, ko norėjo, o tai galios visam laikui.Dar septynios šalys teigia, kad prisijungs prie JAV prezidento Donaldo Trumpo buriamos „Taikos tarybos“. Kiek šalių sulaukė kvietimų prisijungti prie naujosios organizacijos, neaišku. Dalyvauti jos veikloje jau sutiko Jungtiniai Arabų Emy-ratai, Bahreinas, Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Vengrija, Kazachstanas, Marokas ir Vietnamas. Lietuva, anot prezidento Gitano Nausėdos, pirmiausia su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu svarstys ar jungtis prie Taikos tarybos.Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai kartojant, kad Danijos valdomą Grenlandijos salą būtina prijungti prie Amerikos nepaisant vietos gyventojų ir Danijos vyriausybės norų, Europoje neslūgsta nerimas dėl transatlantinių santykių ateities. Vilniuje viešėjęs ir Sniego susitikime dalyvavęs buvęs Donaldo Trumpo patarėjas, karo veteranų reikalų koordinatorius, dabar,, America First policy institute“ tyrimų centro ekspertas Robertas Wilkie sako, kad abu žemynai yra neatsiejamai susiję istoriškai, kultūriškai, ekonomiškai ir kariškai, todėl tiki santykių ateitimi, tačiau negailėjo kritikos Vakarų Europai.Ved. Darius Matas

Netoli Vilniaus namą pastatęs gyventojas sako, kad ESO elektros neįveda jau metus. Kodėl taip ilgai užtrunka namą prijungti prie elektros tinklų?Aktualus klausimas. Specialistai sako, kad žmonėms grėsmę keliančius varveklius nuo pastatų turi pašalinti jų savininkas. Ar jūs patys, ar jūsų daugiabučio administratorius šalina varveklius? Ką pastebite?Šiemet turėtų įsigalioti keliolika pakeitimų, kurie paliestų daugelį dirbančių žmonių, o vienas iš pakeitimų paliestų visus, nes yra susijęs su skaidraus atlygio mokėjimu. Koks tai pakeitimas?Švietimo ministerija primena, kad, oro temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių mokiniai, o, atšalus iki 25 laipsnių, į mokyklą gali neiti ir vyresnių klasių mokiniai. Sinoptikų duomenimis, šį rytą daugiau nei 20 laipsnių šalčio yra mažiausiai 8 savivaldybėse.Paskelbus, kad dėl lėšų trūkumo Lietuva kitąmet nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje ir dėl to kilus įtampai viešojoje erdvėje, kultūros ministrė šaukia pasitarimą. Ką toks ministerijos sprendimas reiškia Lietuvos kultūrai?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien aplinkosaugininkai Aplinkos ministerijai įteiks poziciją dėl kurtinių apsaugos steigiant Kapčiamiesčio poligoną. Nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia neabejojantys poligono reikalingumu, tačiau pabrėžia, kad gamtai padaryta žala turi būti įvertinta ir kompensuota.Jau metus vairuotojo pažymėjimas galioja tik tol, kol galioja ir sveikatos pažyma. Tačiau „Regitra“ skaičiuoja – beveik 65 tūkstančiai vairuotojų šiuo metu važinėja nepasitikrinę sveikatos. Policija pernai nustatė dar beveik 20 tūkstančių atvejų, kai sustabdytų vairuotojų pažymėjimai jau buvo negaliojantys. Kaip paskatinti vairuotojus pasitikrinti sveikatą?Aukso, sidabro ir kitų tauriųjų metalų kainoms mušant rekordus, ekspertai pastebi, kad jų įsigijimu domisi vis daugiau žmonių. Rekordiškai aukso atsargas didina ir kai kurios valstybės. Lietuva turi kone 6-ias tonas aukso atsargų. Jas saugo Anglijos banke.Lietuvos olimpiečių cikle - pažintis su pirmuoju iš keturių šalies slidinėjimo rinktinės narių. Pekino olimpinėse žaidynėse debiutavęs Tautvydas Strolia po ketverių metų su Lietuvos delegacija keliauja į Milaną ir Kortiną. Sportininkas tikisi, kad Italijoje pavyks gerinti rezultatus, pasiektus Pekine. Strolia tebėra dėkingas Norvegijai, kuri vėl įkvėpė slidinėti.Po metų pertraukos sugrįžta tradicinės Sartų žirgų lenktynės. Organizatoriai sako, kad žiemiški orai leidžia ypač gerai pasiruošti varžyboms. Šiemet tikimasi sulaukti rekordinio skaičiaus žiūrovų.Ved. Rūta Kupetytė

Su Lenkijos gynybos ministru susitikęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sutarė dėl abiejų šalių bendradarbiavimo steigiant brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų rajone. Anot R. Kauno šis sprendimas leis kariams treniruotis kartu, didins Suvalkų koridoriaus apsaugą.Lietuvoje daugėja sąmokslo teorijomis tikinčių, liberalios demokratijos vertybėmis nusivylusių žmonių. Tai gali lemti, kad ateinančiuose rinkimuose į valdžią pateks rusijai palankūs populistai. Tokį politinio Lietuvos užvaldymo scenarijų įžvelgia Vilniaus universiteto mokslininkas Tomas Janeliūnas.Kokios vaikų ir jaunimo savižudybių tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje?Žuvo Trakuose po ledu nardęs vyras.Beveik 12 tūkst. gyventojų pasirašė peticiją dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos.Po kilusio tarptautinio pasipiktinimo Ilono Musko socialinis tinklas „X“ skelbia blokuosiantis dirbtinio intelekto įrankio „Grok“ galimybę kurti seksualizuotas žmonių nuotraukas be jų sutikimo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva šiais metais turėtų baigti įsisavinti beveik keturių milijardų eurų paramą iš Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, labiau žinomo kaip RRF pinigai. Pavyzdžiui, šiandien turėtų pasiekti beveik pusė milijardo eurų. Pernai būta daug abejonių, ar Lietuva spės laiku padaryti reformas. Opozicija ir šiandien tuo abejoja.Socialdemokratai vis garsiau abejoja koalicijos su „Nemuno aušra“ naudingumu. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas „aušriečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį vadina netinkamu koalicijos partneriu, žada šį klausimą dar kartą kelti partijos viduje. O Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad situacija bus dar aiškesnė po balsavimo dėl poligono Kapčiamiestyje. Jau rytoj ministras su prezidentu darkart susitiks su vietos gyventojais, tačiau tuo pat metu Lazdijuose su rinkėjais susitiks ir Remigijus Žemaitaitis.Seimo sveikatos reikalų komitete buvo pristatytas vidinis Santaros klinikų auditas. Pažymėta, kad ligoninė dirba nuostolingai ypač pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Santaros klinikų vadovybė teigia, kad rezultatai gerėja, o skandalas išėjus šešiems neurochirurgams visos reikalingos paslaugos yra teikiamos.Jungtinių valstijų viceprezidentas susitinka su Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrais. Donaldas Trumpas neatsitraukia ir toliau kartoja siekius perimti salą.Prieš susitikimą Europos lyderiai išreiškė paramą Grenlandijai ir įspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms atėmus Grenlandiją iš Danijos, kiltų beprecedentės pasekmės.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo, kad amerikiečiai imsis „labai griežtų priemonių“ prieš Iraną, jei šis žudys protestuotojus. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad per Irano valdžios institucijų vykdytus smurtinius susidorojimus žuvo beveik pustrečio tūkstančio demonstrantų.Šefilde, Didžiojoje Britanijoje, prasideda Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Jame varžysis ir geriausi Lietuvos sportininkai.Ved. Liepa Želnienė

Prieš 35-erius metus taikūs Lietuvos žmonės stojo prieš sovietų tankus. Keturiolika žmonių paaukojo gyvybes, šimtai - sveikatą, tačiau Lietuva apgynė laisvę. Šiandien ir rytoj vyksta laisvės gynėjų dienos renginiai, Seime šiandien laisvės gynėjai stojo į tradicinę iškilmingą rikiuotę, vyko forumas, o vakare suliepsnos atminimo laužai.Ketinant įsteigti Kapčiamiesčio poligoną, jau įvyko jau du susitikimai su vietos gyventojais. Penktadienį Lazdijuose lankėsi krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tačiau dalis komunikacijos ekspertų sako, kad su visuomene apie būsimą poligoną kalbama netinkamai, o tuomet informacinė erdvė ir gyventojų nerimas išnaudojamas priešiškų jėgų. Ar įmanoma visuomenę įtikinti, kad Lietuvai reikia poligono, ir kaip tai daryti?Protestams Irane nerimstant jau trečią savaitę, stebėtojai praneša apie šimtus aukų ir daugiau nei 10 tūkstančių areštų. Nepaisant to, šimtai tūkstančių protestuotojų savaitgalį rinkosi į gatves. Jungtinių Valstijų prezidentas griežtina retoriką ir grasinimus, o Teheranas sako nenorintis, bet neva esantis pasirengęs karui.Ved. Liepa Želnienė

Donatas Urbonas, Tomas Purlys ir Karolis Tiškevičius „Basketnews.lt podkaste“ išsamiai aptarė audringą „Žalgirio“ vakarą Bolonijoje. Donatas taip pat pasidalino kelionių į Atėnus ir Stambulą įspūdžiais. Tinklalaidės partneriai: – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Nepraleisk didžiausio BasketNews bendruomenės susitikimo! Sąskrydis 2026 jau liepos 11-12 d. Varnupėje. Bilietai: https://www.basketnews.lt/saskrydis Temos: Užsikasus Lietuva, linkėjimai Plungei ir BN darbai (00:00); Teisėjai ir Masiulio protestas: apie ką visa tai? (6:01); Protesto rašymo drama prie kompiuterio (18:51); „Žalgirio“ bangavimai, keitimai ir energijos šuoliai (21:58); Cisco žaidimas „nuo suolo“ ir nepavykęs startinis penketas (27:30); Drama rungtynių gale ir drebantis Maodo Lo (30:37); Pasibaigę Moses Wrighto kaprizai (36:48); Smailagičiaus kerštas ir nepakankamai įvertintas „Virtus“ (41:15); Kaip Šaras audžia visus visur ir visada (50:10); „Žalgirio“ gynybos spragos arba labai trūksta Butkės (52:07); Kodėl Ąžuolas toks geras? (55:41); „Feneris“ jau visai kitoks (58:15); Donato kelionė į Atėnus, fanų fokusai Stambule ir riaušės (1:03:10); Kaip fanai priėmė Donatą Atėnuose (1:13:18); Valencijos niuksas „Zvezdai“ ir nesąmonės su Trapanio „Shark“ (1:14:51); Žvėriškas „Lietkabelis“ ir apgailėtini „Neptūno“ varžovai (1:18:49); Būtinybė pagriebti „Crveną Zvezdą“ Kaune (1:24:25).  

Prisnigus ir papusčius kelininkams šiomis dienomis – pats darbymetis. Komentuoja AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.Įvairios nevyriausybinės organizacijos švenčių laikotarpiu rinko paramą. Kaip joms sekėsi tai daryti ir ar aukojote bei kam aukojote? Komentuoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito atstovė Kristina Trinkūnaitė.Keliose Europos šalyse veikiančios gynybos technologijų bendrovės atstovai sako, kad Lietuva galėtų labiau pasistengti, siekdama skatinti vietos gynybos pramonę ir, šaliai rengiantis pirkti daug ginklų, kuo daugiau pinigų palikti Lietuvoje. Kiek šiandien Lietuva yra išvysčiusi savo gynybos pramonę ir kodėl mažai tikėtina, kad Lietuva pati sau pasigamins tankų ar naikintuvų? Pokalbis su Europos gynybos technologijų bendrovės „Frankenburg“ įmonės Lietuvoje vadovu Karoliu Žemaičiu.Ved. Edvardas Kubilius

Koks yra tradicinis Kūčių stalas ir jo dengimo papročiai? Kai kam žinomus, kai kam galbūt negirdėtus dalykus atskleidžia Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškėse vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.Taip pat laukia pažintis su kauniete tautodailininke Agne Trikšiene, kuri kuria miniatiūrinius etnografinius kaimus.Vis dažniau bičių aviliai aptinkami mieste ir net ant biurų pastatų stogų. Specialistai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sparčiau nyksta ir vabzdžiai, tarp jų ir bitės, be kurių žmonija gali ir pati išnykti. Kokios iniciatyvos gali būti naudingos – pokalbis su miesto bitininkystės populiarintoju Lietuvoje Pauliumi Chockevičiumi.Ar Kalėdų Senelis tikras? Artėjant žiemos šventėms šis klausimas daugelyje šeimų vėl tampa aktualus. Anot laidos pašnekovės, psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės, stebuklinis pasaulis vaikystėje nėra apgaulė, o svarbi vaiko raidos dalis.Dainų kūrėja ir atlikėja Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvena Šiauliuose ir dainuoja žemaitiškai. Nors ne visi supranta Austiejos dainų žodžius, priedainį apie „žiauriai gražią žėimą“ per karantiną prieš kelerius metus išgirdo ir išmoko dainuoti kone visa Lietuva. Austieja puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Laidos pabaigoje – šventinė LRT RADIJO viktorina.Ved. Darius Matas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos gamtos būklė sparčiai blogėja. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 europinės svarbos buveinių tipų liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.Nei viena iš tirtų augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių nėra palankios būklės. Tik vienas miškų buveinių tipas yra geros būklės – griovų ir šlaitų miškai, nes jie sunkiai pasiekiami kirtimo technikai.Šis vertinimas atliktas pagal Europos Sąjungos metodiką ir padeda nustatyti gamtinės aplinkos pokyčius, pasiekimus ir iššūkius. Pasak specialistų, miškuose bioįvairovės nykimą lemia intensyvus ūkininkavimas, o kitose buveinėse – ganymo ir šienavimo stoka, hidrologinio režimo pažeidimai arba tarša. Kai kur padėtį taip pat blogina ir invazinių rūšių įtaka bei klimato kaita.Aplinkosaugos koalicijos teigimu, taip yra todėl, kad Lietuva nesiima reikiamų veiksmų bioįvairovei apsaugoti. Dar daugiau – šie tyrimų rezultatai buvo aptarti tik tarp specialistų, o visuomenei pristatyti nebuvo. „Man susidaro įspūdis, kad šią ataskaitą stengiamasi pakišti po kilimėliu. Dar daugiau – norima ginčyti jos rezultatus“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Laidoje saugomų gamtinių buveinių ir rūšių būklę komentuoja specialistai ir visuomenininkai.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Pakruojo ir Joniškio rajono gyventojai lengviau atsikvėpė, žinoję, kad nedidelis tiltas Petrašiūnuose per Mūšos upę nebus uždaromas ir toliau bus leidžiama važiuoti bent viena juosta. Jei šis tiltas būtų uždarytas, tūkstančiams žmonių, norintiems pasiekti Pakruojį ar dalį kitų miestų, tektų važiuoti keliasdešimties kilometrų lanką. Kiek tokių prastos būklės tiltų yra Lietuvoje ir kada jie bus sutvarkyti?Aktualus klausimas. Nuo šių metų pradžios į Lietuvos banką grįžo 30 milijonų vieno ir dviejų euro cento monetų. Kaip sekasi Lietuvos bankui grąžinti vieno ir dviejų euro centų monetas?Medijų ir dezinformacijos ekspertės iš Sakartvelo Natos Dzvelishvili teigimu reikia suprasti, kodėl valdžia deda tiek pastangų kovoti su nepriklausomą žiniasklaida. Nepasipriešinus galima prarasti ir šalies nepriklausomybę.Artėjant Kalėdoms startavo akcija „Kalėdų šviesos dovana Ukrainos kariams ir vaikams“, kurią nuo pat karo Ukrainoje pradžios organizuoja Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubas.

Karolis Tiškevičius, Lukas Malinauskas ir Tomas Purlys aptarė neregėtą „Žalgirio” komandinę jėgą, Eurolygos žaidėjų sugrįžimus ir keistą finansinę situaciją Klaipėdoje. Dėmesio taip pat skyrėme Donato Motiejūnui itin aštrioms mintimis apie buvusį trenerį Monake.   Tinklalaidės partneriai: – Ar blogis slepiasi kiekviename iš mūsų? Naujas Emilio Vėlyvio serialas „Vilko gomurys“ tik per TELIA PLAY+. Žiūrėk čia: https://bit.ly/4hV3wbB – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/   Temos: Lūžtanti Purlio kėdė ir Dominyko debiutas Eurolyga Live (0:00); „Žalgirio” arena ant kojų, numylėtinis Cisco ir Lamborghini (3:00); „Žalgirio” komandinė būklė, kokios seniai nematėme (9:30); Šlubuojanti Wrighto, Gosso ir Tubelio sveikata (21:28); Masiulio ir Wrighto santykis (25:45); Apie ką sukasi „Žalgiris” ir kiti įspūdingi skaičiai (29:47); Įdomumai Pirėjuje (33:07); Francisco ir Butkevičius dopingo kontrolėje (38:14); Dovydo Giedraičio ir Keenano Evanso sugrįžimai (44:50); Atleistas Barcos treneris (49:57); Finansiniai neramumai „Neptūno” moterų komandoje (1:00:08); Lietuva vis dėlto žais su Didžiąja Britanija (1:09:30); Moterų atranka (1:14:10); Ką PAO duos Kenethas Fariedas? (1:17:17); Išskirtinis DMO interviu – aštrios minyts (1:21:00).