Podcasts about lietuva

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 28,12-13 - 29,8. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 27,41 - 28,10-11. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 26,23-24 - 27,34-40. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 26,1 - 26,21-22. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 25,1-2 - 25,33-34. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 24,36 - 24,67. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.Ved. Justė Luščinskytė

Vykdydamas kovinę užduotį, dingo karys savanoris iš Lietuvos. Žiniasklaidos teigimu, jam 25-eri, jis tarnavo granatsvaidininko padėjėju.Žiniasklaidai paviešinus, kad Širvintų merė Živilė Pinskuvienė ir jos sutuoktinis, buvęs Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus namuose laiko 400- tus tūkstančius eurų grynaisiais, Pinskuvienė atsiribojo nuo komentarų, Pinskus tai patvirtino ir teigia, kad pinigai yra skaidriai uždirbti.Socialdemokratams žadant apsispręsti dėl koalicijos, svarstoma ne tik kas galėtų pakeisti Nemuno aušrą, bet ir kaip turėtų atrodyti Vyriausybė.Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad reikia keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo ir spartinti valdžios veiksmus dėl gynybos. Taip pat jis teigia, kad pasaulyje vertybes keičia pinigai ir Lietuva turės būti lankstesnė.Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su vieno garsiausių visų laikų dailininkų Caravaggio kūryba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad dabar Lietuva pati stabdo savo gynybos poreikius. Pasaulyje vertybes keičia pinigai ir Lietuva turės būti lankstesnė, bet tai nereiškia, kad mes turime atsisakyti vertybių, teigia pramonininkų vadovas.Vedėjas Deividas Jursevičius.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 24,9 - 24,35. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 23,10-12 - 24,8. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija.Lietuva per pastaruosius 25 metus prarado daugiau nei pusę paukščių – jie nyksta sparčiausiai Europoje. Apie ūkininkų sąmoningumą ir skirtingus pasirinkimus – Europoje ieškoma sprendimų, Lietuvoje jų vis dar trūksta – situaciją vertina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.„Tvari kūryba iš šiukšlių“, – apie savo kūryba pristato švėkšniškis Eugenijus Šuldiakovas. Iš išmestų daiktų jis kuria estetiškus kūrinius, galinčius papuošti aplinką.

Širdyje žaliai balti parduotuvė

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 22,11-12 - 23,7-9. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 21,12 - 22,10. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandien tęsia šią misiją, remdamiesi šiuolaikišku požiūriu.Jubiliejaus simboline šeima tapo ūkininkų A. ir G. Joteikų šeima. Molėtų rajone jie, sugrįžę iš emigracijos, įkūrė pieno ūkį. Jų istorija atspindi pokyčius, kuriuos Lietuvos žemės ūkis patyrė per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, o jų vaikai įkūnija naująją šimtmečio kartą.Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.Ved. Kristina Toleikienė

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Po pastarųjų savaičių incidentų, kai Baltijos šalių oro erdvę kirto iš Baltarusijos įskridę dronai, Latvija ketina stiprinti oro gynybos pajėgumus pasienyje su Baltarusija. Per ateinančias porą savaičių pasienio ruože ketinama dislokuoti mobilias kovos su bepiločiais karių grupes, tačiau kiek jų ketinama išdėstyti – neatskleidžiama. Taip pat Latvijos ginkluotosios pajėgos šį mėnesį pasienyje su Rusija pradėjo dislokuoti judėjimą stabdančias kliūtis, vadinamuosius drakono dantis.Parlamentarų, jų padėjėjų ir artimųjų turto deklaracijos liudija, kad nedidelė sauja politikų grynaisiais pinigais laiko daugiau kaip du milijonus eurų. Tai parodė penkių redakcijų žurnalistų analizė.Norvegija skelbia pradedanti derybas su Prancūzija dėl vadinamojo branduolinio skėčio apsaugos.Nepaisant dedamų pastangų, internetinis piratavimas išlieka aktualia problema.Atnaujinami Atgimimo aikštės Klaipėdoje rekonstrukcijos darbai. Ilgą laiką jie buvo sustabdyti dėl po žeme rastų sprogmenų, vėliau ieškota sprendimų, kaip išsaugoti atidengtus vertingais pripažintus senosios Klaipėdos pastatų fragmentus.Ved. Darius Matas

Parlamenta vēlēšanu rezultāti Kiprā. Turcijas prezidenta Erdogana un viņa valdības rīcība pret opozicionārajiem spēkiem. Krievijas postošais raķešu trieciens pa Kijivu un Ukrainas atbildes triecieni.  Aktualitātes analizē Latvijas Ārpolitikas institūta pētnieks un LATO valdes loceklis Sandis Šrāders un Latvijas Radio ārzemju ziņu korespondents Uldis Ķezberis. Tramps apnikums un Putina „lazdas milna” Nakts no sestdienas uz svētdienu jau atkal bija bez miega Kijivas iedzīvotājiem. Krievija kārtējo reizi raidīja pret Ukrainas galvaspilsētu lidrobotu spietus un apmēram deviņdesmit dažāda tipa raķetes. Tai skaitā  trešo reizi Krievijas agresijas kara gaitā tika izmantota virsskaņas vidējā darbības rādiusa raķete „Orešņik”. Konkrētais rezultāts jau atkal bijis neliels, jo raķete nav bijusi aprīkota ar eksplozīvām kaujas galviņām. Eksperti lēš, ka Kremlis, šādi izšķiežot apmēram piecdesmit miljonus dolāru, cer uz psiholoģisko, respektīvi, iebiedēšanas efektu, vai arī vienkārši turpina jaunā ieroča izmēģinājumus. Iespējams, ka „Orešņik”, kas oriģināli konstruēta aprīkošanai ar kodolgalviņām, vēl nav pielāgota konvencionālajām. Kopējā pēdējo triecienu asiņainā bilance ir četri nogalināti un nepilns simts ievainotu civiliedzīvotāju; postījumi nodarīti valdības ēkām, kultūras un izglītības institūcijām, sagrauts tirdzniecības centrs un tirgus. Pirmdien, 25. maijā, Krievijas ārlietu resors nāca klajā ar līdz šim nepieredzēti agresīvu paziņojumu Kijivā akreditētajiem ārvalstu diplomātiskajiem pārstāvjiem, aicinot viņus pamest galvaspilsētu, kura turpmāk tikšot pakļauta vēl mērķtiecīgākiem gaisa uzbrukumiem. No Ukrainas un tās sabiedroto puses šie izteikumi novērtēti kā klaja iebiedēšana, un Eiropas Savienības vēstniece Ukrainā Katarina Maternova savienības un dalībvalstu vārdā paziņojusi, ka sabiedroto pārstāvji nekur mukt negrasās. Tikām diplomātisko procesu kara izbeigšanai, cik var noprast, pamet Donalda Trampa administrācija. Pagājušajā piektdienā, 22. maijā, NATO valstu ārlietu ministru sanāksmē Helsingborgā, Zviedrijā, valsts sekretārs Marko Rubio paziņoja, ka viņa valsts vairs neredzot jēgu iesaistīties nebeidzamās sarunās, kuras līdz šim nav devušas nekādu rezultātu. Pie tam viņš noraidīja pieņēmumus, ka Baltais nams mēģinājis piespiest Kijivu piekāpties Maskavas prasībām par vēl neieņemto teritoriju atdošanu. Amerikāņiem šādi aizejot, parādījies jautājums par Eiropas iespējām ieņemt viņu vietu. Uz to Eiropas Savienību aicinājis Ukrainas ārlietu ministrs Andrijs Sibiha, bet savienībai šai ziņā vēl nav vienota viedokļa. Dažas valstis, kā, piemēram, Zviedrija un Lietuva, pauž skepsi, uzskatot, ka pagaidām Eiropai jākāpina spiediens pret agresorvalsti. Citādās domās esot Itālija, proti, savienība nedrīkstot ilgāk palikt malā no iespējamā miera procesa. Parādījušās runas par iespējamajiem sarunvežiem no Briseles puses – tā varētu būt bijusī Vācijas kanclere Angela Merkele vai bijušais Itālijas premjerministrs Mario Dragi. Tiek minēts arī Somijas prezidents Aleksanders Stubs, kurš izteicies, ka noliegt šādu iespēju nevar, bet tikai pēc tam, kad Krievija būtu piekritusi pamieram. Kā jau minēts, Kremlis šobrīd pauž gatavību gluži pretējam – graut un postīt. Demokrātija uz kebaba iesma Pēdējās nedēļas notikumi atkal liek runāt par demokrātijas kvalitāti Turcijā un pašreizējā prezidenta Redžepa Tajipa Erdogana autoritārismu. 22. maijā tika publiskota informācija par licences anulēšanu Stambulas Bilgi universitātei. Tā ir 1996. gadā dibināta privāta augstskola, kurā mācās apmēram divdesmit tūkstoši studentu, un kas pazīstama ar savu orientāciju uz liberālām vērtībām. Starp Bilgi absolventiem ir sevišķi daudz šobrīd populāru turku teātra un estrādes mākslinieku. 2019. gadā par augstskolas fonda galveno atbalstītāju kļuva holdingkompānija „Can Holding”, pret kuru 2025. gadā tika izvirzītas apsūdzības iespējamā naudas atmazgāšanā un krāpšanā ar nodokļu nomaksu. Universitātes pārvaldīšanu pārņēma valsts, un nu, studentiem gatavojoties eksāmenu sesijai, prezidents Erdogans izdeva rīkojumu par licences anulēšanu. Likums ļauj valdībai slēgt privātas mācību iestādes, ja izglītības līmenis tajās vērtējams kā neatbilstošs, bet ir ļoti apšaubāmi, ka to varētu attiecināt uz universitāti, kura pēc reitingiem ir Turcijas privāto augstskolu pirmajā pieciniekā. Pēc lēmuma izsludināšanas simtiem studentu un mācībspēku uzsāka plašas protesta akcijas, un 25. maijā tika oficiāli izziņots jauns lēmums, ar kuru licences anulēšana atsaukta. Kā norādījusi Turcijas Augstākās izglītības padome, prezidents šādi rīkojies aiz iejūtības pret jauniešu un viņu ģimeņu bažām. Tikmēr vēl viens varas akts ar apšaubāmu juridisko segumu notika svētdien, 24. maijā, kad policijas specvienība Stambulā triecienā ieņēma Republikāņu tautas partijas biroju, padzenot no turienes partijas izpildpadomi ar partijas vadītāju Ezgiru Ezelu priekšgalā. Ezels tika ievēlēts par partijas līderi 2023. gadā, taču prokuratūra ierosināja lietu par iespējamu krāpšanu vēlēšanu procesā, un 21. maijā tiesa lēma, ka esošais vadītājs atceļams un viņa vietā ieceļams agrākais partijas līderis Kemals Kiličdaroglu. Ezels atteicās pakļauties lēmumam, viņu atbalstīja lielākā daļa partijas biedru, bet policija īstenoja spriedumu ar spēku – asaru gāzi, gumijas lodēm, ūdensmetējiem un stekiem, pie tam šķaidot stiklus un laužot mēbeles. Tiek paustas aizdomas, ka šādi, ar dīvainu un līdz šim Turcijā nepieredzētu tiesas iejaukšanos partijas iekšējos procesos, prezidents Erdogans mēģina vājināt galveno opozīcijas spēku. 2019. gadā Republikāņu tautas partijas kandidāts Ekrems Imamoglu sakāva prezidenta Erdogana Taisnības un attīstības partijas kandidātu Stambulas mēra vēlēšanās. Imamoglu tiek uzskatīts par Erdoganam bīstamāko konkurentu nākamajās prezidenta vēlēšanās, taču kopš pagājušā gada marta viņš ir ieslodzīts cietumā. Prokurori sastādījuši sarakstu ar simt četrdesmit divām epizodēm, starp kurām ir gan koruptīvas darbības, gan noziedzīgas organizācijas izveide. Summārais cietumsods par to visu varētu pārsniegt divtūkstoš gadus. Vēlētāji sarežģī dzīvi Kipras prezidentam Svētdien, 24. maijā, notikušās Kipras parlamenta vēlēšanas ienesušas jaunas krāsas valsts politikas musturī, tomēr, tā kā Kipra ir prezidentāla republika, no tā neizriet tūlītējas valsts politiskā kursa izmaiņas. Kipras Republikas parlamentā – Pārstāvju Palātā – ir 56 locekļi. Saskaņā ar konstitūciju būtu jābūt 80, taču divdesmit četras vietas, kas rezervētas turku kopienas deputātiem, ir vakantas kopš 1963. gada, kad valstī uzliesmojušā starpetniskā konflikta dēļ turki parlamentu pameta. Kā zināms, desmitgadi vēlāk šis konflikts noveda pie Turcijas militāras intervences un Kipras ziemeļdaļas okupācijas. Pašreizējais prezidents Niks Kristodulids ir liberālkonservatīvi orientēts politiķis, kurš īsteno stabili proeiropeisku un sabalansētu kursu, cenšoties līdzsvarot finansiālu disciplīnu ar sociālā atbalsta pasākumiem. Arī līdz šim valdību tieši atbalstīja parlamenta mazākums – kreisi centriska koalīcija ar mazāk nekā trešdaļu mandātu, kurā ietilpa Demokrātiskā partija, Demokrātiskā fronte un Kustība par sociāldemokrātiju. Opozīcijā pa labi no centra ar lielāko frakciju bija Demokrātiskā apvienība, kristīgi demokrātiskas ievirzes partija, kā arī ultralabējā nacionālistiskā Nacionālā Tautas fronte. Savukārt kreisā flanga opozīcijas smagsvars bija Darbaļaužu progresīvā partija jeb komunisti, kā arī nelielā Ekoloģistu kustība. Svētdien vēlētāji izbalsoja no parlamenta Demokrātisko fronti un Kustību par sociāldemokrātiju, arī opozīcijā bijušos ekoloģistus. Viņu vietā likumdevējā nākuši divi jauni spēki – partija „ALMA – Pilsoņi Kiprai”, reformistisks spēks, kuru vada bijušais valsts ģenerālauditors Odisejs Mihaelids, un partija „Kipras tiešā demokrātija”, kas, kā jau liecina nosaukums, mēģina īstenot pilsoņu pastāvīgas gribas izpauduma principu. Savu frakciju dubultojuši radikāļi no Nacionālās Tautas frontes, kļūstot par trešo lielāko parlamenta frakciju. Nacionālā tautas fronte un arī „Tiešā demokrātija” tiek raksturotas kā Kremlim simpatizējošas partijas. Esošās pozīcijas noturējuši divi lielākie tradicionālie spēki – kristīgie demokrāti un komunisti. Taču prezidentam Kristodulidam tagad atlikusi vien niecīga astoņu deputātu frakcija no 56, un komentētāji radušos situāciju raksturo kā potenciālu likumdošanas paralīzi. Visticamāk, prezidents centīsies piesaistīt savai valdībai Annitas Dimitriu vadīto Demokrātisko apvienību, varbūt arī reformistus no ALMA. Otra versija ir palikt pie esošā un paļauties uz ikreizējām aliansēm katra konkrētā pieņemamā likumdošanas akta sakarā. Vēl pastāv iespēja veidot bezpartejisku tehnokrātu valdību vai ļoti mazticamā versija par plašu koalīciju, neskatoties uz ideoloģiskām robežšķirtnēm. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Nacionalinei divizijai plėtoti Lietuva pirks daugiau nei devynis šimtus Suomijos gamintojo šarvuočių „Patria“.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad blogėjant Rusijos ekonominei situacijai, keičiantis jos visuomenės nuotaikoms ir nepasiekiant proveržio fronte, tikėtinos dažnesnės provokacijos prieš Baltijos šalis.Nuo liepos 1 dienos gyventojams brangs elektra ir dujos.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB plius. Prieš 20 metų Lietuvoje jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Radijo stočių valdytojai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. L. Želnienė

Dirbtinis intelektas keičia kasdienybę. Lietuva pretenduoja tapti ne tik DI naudotoja, bet ir kūrėja ir taip išauginti šalies ekonomikos vertę bent 10 mlrd. eurų. Dokumente minima būsima nauda verslui, mokslui, visuomenei. Bet ar dirbtinės smegenys gali pakeisti žmogų? Kokią įtaką DI turės darbo rinkai? Kokie didžiausi jo pavojai? Diskutuoja VDU partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Martynas Survilas.Ved. Irma Janauskaitė.

Utenos „Juventus“ padarė tai, kas neįmanoma. Pirėjo „Olympiakos“ – tai, kas privaloma. Apie didžiausią sensaciją LKL atkrintamųjų istorijoje ir nusileidusią Eurolygos sezono uždangą – naujausias „Basketnews.lt podkasto“ epizodas. Tinklalaidės partneriai: – Sporto šventė atnaujintoje Vilniaus „Decathlon“ parduotuvėje jau birželio 13 dieną! Atvykite ir praleiskite dieną aktyviai! Renginio info: https://fb.me/e/3sXTIVklM ir registracija į didijį žaidimą: https://forms.gle/A1SPjvpiu1jggsyy9 – Saily eSIM. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews Sąskrydis 2026 – liepos 11-12 d. Bilietai: https://www.basketnews.lt/saskrydis Temos: Gėdinga savaitė „Rytui“ ir „Juventus“ stebuklas (0:00); Maxwello Lewiso eurolyginis potencialas ir kiti Utenos džiaugsmai (21:30); Kas tas Laimonas Eglinskas? (24:00); Ar pelenė Utena pavirs princese? (28:00); Negalima netikėti Madrido „Realu“ (29:00); „Panathinaikos“ fanų košmaras – OLY šventė žalioje arenoje (32:37); Pasimetęs ir vos nesudegęs OLY (34:38); Spanoulis liko be svajonių darbo – šlovė Bartzokui (38:00); Netradiciniai Bartzoko veiksmai (43:50); Niekuo neįsimintinas finalas (47:09); Labiausiai įsiminęs Eurolygos finalas (49:55); Prakeiksmą nulaužęs OLY (50:58); Tragiškai organizuotas finalo ketvertas (51:39); Europoje sužibusi Laura Dragūnaitė (54:15); MVP (57:16); Nuvylę Eurolygos pusfinaliai (57:55); Karjerą baigęs Deividas Gailius (1:03:13); Grigonis viena koja „Žalgiryje“ (1:05:08); Montero į OLY, intriga dėl Atamano, ASVEL milijonai ir pasiūlymas Cisco (1:10:45); „Celtics“ vyr. treneris bendraus su Lietuva (1:20:58).

Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Pačių dronų nei numušti, nei rasti kol kas nepavyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rudenį skelbė milijono vertės konkursą verslui, kviesdama kurti sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumo užtikrinimui. Tada sulaukta trisdešimt penkių siūlymų, ar bent dalis jų įgyvendinta?Lietuva planuoja priimti 58 migrantus iš Kipro, o už kitą dalį, kurią turėtų priimti pagal Europos Sąjungos mechanizmą, sumokėti beveik pusantro milijono eurų. Ką apie tai manote jūs, ar Lietuva turėtų priimti visus migrantus, ar geriau mokėti pinigus?Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Tuo metu gyventojai nenustoja dalytis savo patirtimis, kai jiems nepavyko patekti į mokyklas ar darželius, kurios turėjo tapti priedangomis, o kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikais mokyklose nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ką darys ministerija ir savivaldybės, kad to būtų išvengta ateityje?Kilus nepasitenkinimui, kad valstybės parama pirmajam būstui baigėsi per dešimt minučių, o prašymų pateikimo sistema strigo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai praneša, kad nuspręsta skirti papildomus 5 mln. gyventojams, kurie pateikė prašymus. Tačiau ministerija sako, kad visiems pinigų vis tiek neužteks.Iš Charkivo kilęs Romanas Černenka prieš plataus masto karą dirbo barmenu. Rusijai užpuolus jo šalį, jis prisijungė prie kariuomenės. Po dvejų metų Romanas turėjo palikti fronto liniją, nes Bachmute sprogus minai jam amputuota koja. Jo ginklo brolis, kuopos vadas Kyryla Baranovas po daugybės mūšių dar prieš plataus masto karą ir jam prasidėjus, patyrė sunkių sužeidimų, tad nuėjo ilgą reabilitacijos kelią. Dabar abu veteranai padeda kitiems kariams kaip mentoriai, o šiuo metu vieši Vilniuje, kur dalyvas pusmaratonyje. Pokalbis su Ukrainos veteranais apie jų kelią ir pasirengimą įvairiems išbandymams.Ved. Rūta Kupetytė

Kas geresnio šią savaitę energetikoje?(20 sav., 2026)„Naujojo židinio-Aidų“ numerio pristatymas: https://www.facebook.com/events/1021054800498783‍ ‍Naujienlaiškis „Substack“: https://leolenox.substack.com/‍ ‍Santrauka:Siūlymai koreguoti gaminančių vartotojų pagaminamos elektros apskaitą elektros tiekėjų nuostolius sumažins iki 70%. Tačiau tai tik pleistras, o ne sprendimas visai nemaža tapusiai problemai.Lietuva pastaruoju pasigamina bent devynias iš dešimt sau reikalingų elektros kilovatvalandžių. Pavasarinė elketros gamyba susideda iš kiek daugiau nei 50% vėjo elektros, ketvirčio saulės. Likutį padengia visi kiti.Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisiją pakeitė Energetikos ir darnios plėtros komitetas. Jam ir toliau vadovaus Aidas Gedvilas iš „Nemuno aušros“. Žadama griežtesnė Seimo kontrolė energetikos sektoriui, tiesa, nesu tikras, kaip.

Teisėsauga Gintautui Paluckui pateikė įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo.Seime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratas Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės kabinetuose. Pareigūnai taip pat apsilankė „Nemuno aušros“ būstinėje, iš čia išsinešė kelias dėžes su dokumentais. Prie Žemaitaičio namų taip pat buvo ir policijos pareigūnai, kratos atliktos ir juose.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, kad iš JAV jaučiamas „suaktyvėjimas“ raginant Lietuvą atnaujinti sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitą per šalį.JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį surengė „gerą“ susitikimą, kuriame sutarė, kad Hormuzo sąsiauris „turi likti atviras“, pranešė Baltieji rūmai.Kol Rusija neparodys noro užbaigti pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, tol su Maskvos režimu nėra prasmės kalbėtis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.Balandžio pabaigoje Lietuvos krepšinio lyga paskelbė, kad kitą sezoną čempionate žais 10 komandų. Aukščiausioje šalies krepšinio lygoje ateinantį sezoną debiutuos Tauragės miesto klubas. Jo vadovas Aivaras Skarbalius sako, kad pokalbius iniciavo pati lyga.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas perspėja „kariaujančias šalis Europoje“Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas išvyko į Pekiną. Amerikos prezidentas Kinijoje lankysis pirmą kartą per beveik dešimtmetį. Dviejų supergalių susitikime gali būti aptartas ne tik karas Irane, bet ir Ukrainoje, o Kinijos prezidentas gali siekti dešimtmečius nusistovėjusio Taivano status quo keitimo.Netyla diskusijos dėl viena po kitos įvykusių geležinkelio avarijų Lietuvoje. Kol vyksta incidento tyrimas, geležinkelio vadovai ir Vyriausybės atstovai Seime aiškinosi dėl incidentų.Seimo Kultūros komitetas svarsto LRT įstatymo pataisas, kurioms pastabų turi Venecijos komisija ir STT.Lietuva vėl pateko į Eurovizijos dainų konkurso finalą.Robotas humanoidas, vedantis kūno kultūros pamoką. Tai - ne filmo scenarijus, o netolima ateitis, sako mokslininkai. Tačiau tuo pačiu ramina - pedagogų robotai tikrai nepakeis, bet gali tapti rimtais jų pagalbininkais. Klaipėdos universiteto STEAM centras įsigijo tris robotus humanoidus, kurie bus naudojami ne tik moksleivių edukacijoms, bet ir pritaikant juos tapti mokytojų pagalbininkais.Ved. Andrius Kavaliauskas

LRT RADIJAS skelbia atranką į trečią kartą rengiamą mentorystės programą „LRT radijo akademija“, kurioje įvairių sričių kūrėjai garso pasakojimo paslapčių mokysis iš Lietuvos bei užsienio profesionalų ir sukurs unikalų garso pasakojimą.Gegužės 12-ąją minima tarptautinė slaugytojų diena. Apie šio darbo specifiką, iššūkius ir džiaugsmus pokalbis su bendrosios praktikos slaugytoja Greta Medišauskaite.Lietuvoje kasmet auga degalų suvartojimas, per dieną vienam gyventojui tenka 3.6 litro degalų. 1000 gyventojų tenkančių automobilių skaičiumi jau lenkiame Vokietiją, o didelė jų dalis yra senesni nei 20 metų ir varoma dyzeliu. Tai tik dalis faktų iš „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės atliktos analizės kaip Lietuva atrodo Europos kontekste pagal išmetamąsias dujas, atsinaujinančią energetiką, žiedinę ekonomiką ir kitus tvarumo rodiklius.Jurbarko rajone, Panemunės pilyje, pristatoma ekspozicija „Grafikos paviljonas. Pirmoji paroda". Istorinėse erdvėse – trijų menininkių darbai. Kūrėjos visą mėnesį gyveno pilyje: tyrinėjo Panemunės istoriją, architektūrą ir kultūrinį paveldą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Senovės Vilniuje gyvavo miesto budelio profesija. Kas žinoma apie šiuos žmones?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Apie šį sprendimą šeštadienį, oficialią bienalės atidarymo dieną, pranešė dar 15-a kitų nacionalinių paviljonų ir kone pusė tarptautinės parodos „In Minor Keys“ menininkų.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Ved. Donatas Šukelis

Siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.Lietuva kvies Ukrainos ekspertus konsultacijų dėl kovos su įskrendančiais dronais.Lietuvoje mažėja mokesčių mokėtojų. Laisvosios rinkos institutas neatmeta, kad tai gali būti mokesčių reformos pasekmė.Vilniaus savivaldybė derina naują Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties variantą. Bet sostinės meras tikina, kad dėl to projektas nebrangs.Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė gesina ugnį, kurią praėjusią savaitę Sveikatos reikalų komiteto posėdyje įplieskė „Nemuno aušros“ Nemuno lyderis Remigijus Žemaitaitis. Aršių pasisakymų būta paaiškėjus, jog sveikatos priežiūros įstaigos per pirmąjį šių metų ketvirtį jau suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, o lėšų joms apmokėti – nėra. Žemaitaitis Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų darbuotojus pavadino „aferistais“, ragino juos išeiti iš darbo.Šiandien planuojama baigti kruizinio laivo, kuriame išplito hantavirusinė infekcija, keleivių evakuaciją.Ved. Andrius Kavaliauskas

Pradėjusią savaitę pasirodžiusi visuomenės apklausa apie tai, kodėl žmonės nenori turėti vaikų, sulaukė sociologų kritikos dėl esą per mažų skaičių analizei. Vis daugiau ir kitų sričių ekspertų kritikuoja visuomenės apklausas ir kelia klausimą - o kodėl visuomenės nuomonei išsiaiškinti per mažai naudojami dirbtinio intelekto įrankiai.Lietuva daugelį metų yra tarp prasčiausius skurdo rodiklius turinčių ES valstybių narių, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė. Tačiau ekonomistai akcentuoja Lietuvos ekonominę pažangą ir skurdo rodiklių ydingumą. Klausimas klausytojams - ar pastebite savo aplinkoje daugiau skurdo, ar vis dėlto daugiau neišnaudotų galimybių užsidirbti?Vilniuje ir Kaune į automobilius įsisuko ilgapirščiai – nuo metų pradžios policija šiuose miestuose užfiksavo apie 100 vagysčių iš mašinų.Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose eilėje pas reabilitologą gali tekti laukti pusmetį ir ilgiau, nors pagalbos po traumų reikia nedelsiant?Balandžio pabaigoje Josvainiuose surengti Raudonojo Kryžiaus mokymai apie tai, kaip pasiruošti „Išvykimo kuprinę", nesulaukė nė vieno klausytojo - savanorius pasitiko tuščios bendruomenės centro kėdės. Tiesa, praėjusią savaitę Josvainių bendruomenei surengti pirmosios pagalbos mokymai dalyvių sulaukė, žmonių atėjo ir į Josvainių gimnazijoje surengtus mokymus mokytojams apie išvykimo kuprinę. Tačiau Raudonojo Kryžiaus savanoriai sako, kad išties kai kuriuose Lietuvos regionuose žmones prisikviesti sudėtinga.Ved. Liuda Kudinova

Austrijos sostinė Viena gyvena 70-ąja „Eurovizija“, Italijoje savaitgalį visuomenei buvo atidaryta Venecijos bienalė. Nors iš pirmo žvilgsnio šie abu renginiai turi mažai ką bendro, juos jungia viena tema – kiek menas gali, turi ir būna nepolitiškas. Ar apskritai šiandien kūrėjas gali būti apolitiškas?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome kompozitoriaus Dominyko Digimo „Circa“ solo fortepijonui.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Kaip šį pasitraukimą vertina Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaujanti menininkė Egle Budvytytė ir kokių pokyčių, jos akimis, reikia šiam renginiui?Ved. Marius Eidukonis

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-VydūnasRambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko su trijų dienų paliaubomis, Putinui siekiant netrukdomai surengti gegužės 9-osios paradą Maskvoje.Lietuva pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos finansavimo programą SAFE? Ką tai reiškia valstybės gynybos stiprinimui?Vilniaus „Rytas“ Badalonoje stos į kovą su Atėnų AEK dėl FIBA Čempionų lygos aukso.Eurolygos atkrintamosiose Kauno „Žalgiris“ nusileido Stambulo ekipai ir baigė savo pasirodymą turnyre.Budapešte prisaikdintas naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Madjaras.Ved. Madona Lučkaitė

Popiežius Leonas XIV šiandien susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Tai įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo pontifiką. D. Trumpas popiežių iš naujo užsipulė prieš kelias dienas, kaltindamas jį, kad šis „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai“.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors stovėjimo laiko ir neviršija. Baudų lapelius gauna net ir tie, kurie už stovėjimą susimoka. Vairuotojai teigia, kad tvarka klaidina, o sostinės valdžia ragina pasikartoti Kelių eismo taisykles.Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojai, kurie stebisi, kad to paties tinklo degalinėse, esančiose netoli viena kitos, degalų kaina gali skirtis ir daugiau nei 10 centų. Kiek jūs stebite degalų kainas?„Svarbus pokalbis“ – specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak R. Armaičio, dabar V. Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Venecijos komisija paviešino savo išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto. Išvadose teigiama, kad projektą reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neatitinka demokratinių ir europinių standartų, kelia realią grėsmę LRT nepriklausomumui, yra teisiškai neapibrėžtas ir sistemiškai prieštaringas. Su tokiomis išvadomis Lietuva pasitinka Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tuo metu tūkstančiai žmonių Prahos centre šią savaitę surengė demonstraciją prieš planuojamus visuomeninio transliuotojo biudžeto karpymus. Karštos diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo vyksta ir Prancūzijoje. Pokalbis apie visuomeninių transliuotojų situaciją Europoje.Venecijos bienalė plačiajai publikai atsivers tik šeštadienį, tačiau jau kelias dienas žurnalistai ir meno bendruomenė dalyvauja specialiuose renginiuose. Vakar surengtas Rusijos paviljono atidarymas.Ved. Rūta Kupetytė

Užsienio naujienų redaktoriusi apžvelgia svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Austrijoje gegužės mėnesį daug kur sutinkama unikali ir archajiška tradicija – puošiami vadinamieji gegužės medžiai. Kaip jie atrodo ir kodėl kartais juos bandoma pavogti?Jonavos sporto arenoje prasideda Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimas. Jo metu planuojama paminėti partijos 130-ies metų jubiliejų ir išrinkti nuolatinį pirmininką. Nuo pernai liepos pabaigos, kai iš partijos pirmininko ir premjero pareigų pasitraukė Gintautas Paluckas, socialdemokratams vadovauja Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.Šiandien minima Tarptautinė darbo diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į dirbančiųjų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbuotojų sauga ir sveikata. Lietuvoje darbuotojų įsitraukimas į profesines sąjungas neretai apibūdinamas kaip vangus. Europos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos sąjungos šalių, kurioje kolektyvinės sutartys apima tik apie 20-imt procentų darbuotojų. Kas tai lemia?Stambule besisvečiavusiai Kauno „Žalgirio“ komandai ketvirtadienio vakarą nepavyko išlyginti Eurolygos ketvirtfinalio serijos rezultato. Šeimininkai žalgiriečiams nepaliko vilčių pergalei ir juos įveikė rezultatu 86:74. Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Fenerbahče“ įgijo užtikrintą persvarą serijoje ir joje iki trijų pergalių pirmauja 2-0.Šiandien Lietuvos atstovas šių metų „Eurovizijoje“ Lion Ceccah kartu su visa delegacija išvyksta į Austrijos sostinę Vieną. Šių metų pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis vyks gegužės 12 d., antrasis – gegužės 14 d., finalas – gegužės 16 d. Lion Ceccah pirmajame pusfinalyje pasirodys 12 numeriu. Abu pusfinalius ir finalą tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA ir LRT RADIJAS.Jungtiniai Arabų Emyratai nuo šiandien traukiasi iš naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Vyriausybės išplatintame pranešime rašoma, kad norima susitelkti į nacionalinius interesus, investuoti į vidaus energijos gamybą. Kaip šis sprendimas paveiks naftos gavybą ir prekybą?Ved. Darius Matas.

„Esame Lietuvos gamtos ir šalies patriotai“, – sako dr. Radvilė Rimgailė-Voicik, neseniai atsikūrusios Lietuvos botanikų draugijos pirmininkė, pirmoji šios draugijos pirmininkė moteris šalies istorijoje.„Lietuva yra tarp borealinių miškų ir Europos ąžuolo arealo – čia susitinka spygliuočių ir plačialapių miškai. Taip pat daug rūšių yra pasiekę savo paplitimo arealo ribą, kuri dėl klimato kaitos dabar keičiasi. Todėl iš augalų perspektyvos čia yra labai įdomi teritorija“, – ji pažymi, kad draugija siekia ugdyti jaunąją botanikų kartą ir vienyti ne tik specialistus, bet visus, kurie domisi gamta ir siekia geriau pažinti augaliją.Balandžio 18 d. dalis draugijos narių susitiko Merkinėje, išvykoje „Žiedų startas“, skirtoje susipažinti su ankstyvaisiais smėlynų ir plačialapių miškų augalais – efemerais ir efemeroidais. Tai buvo pirmasis veiklą atnaujinusios organizacijos viešas renginys per pastarąjį dešimtmetį.Kodėl svarbu geriau pažinti augalus ir kaip prie to planuoja prisidėti Lietuvos botanikų draugija?Aut. Vaida Pilibaitytė

Kodėl socialinėje erdvėje kyla abejonių, kad pasikėsinimas į JAV prezidentą nėra tikras?LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą LRT radijo šimtmečiui. Kaip radiją klauso ir girdi teatro studijos „Menas būti“ vadovė Vida Židonienė?Lietuva, Latvija ir Estija paskelbtos 2027 metų šalimis partnerėmis tarptautinėje džiazo mugėje „jazzahead!“. Ką tai reiškia Lietuvos džiazo scenai?Ved. Marius Eidukonis

Kodėl verslininkui, vienaragio „Vinted“ vadovui Thomui Plantengai atrodo svarbu remti tiriamąją žurnalistiką Lietuvoje? Jo iniciatyva įsteigta tiriamosios žurnalistikos premija „Pamatai“, ja kasmet bus įvertintas geriausias praėjusių metų šalyje publikuotas tiriamasis darbas, o jo autoriai bus apdovanoti 200 tūkst. eurų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Studentai Vilniuje ir Kaune per dieną ukrainiečių vaikams surinko 18 tūkst. eurų.Aktualus klausimas. „Regitra“ vis skelbia, kurių vairavimo mokyklų mokiniai geriausiai išliko praktikos egzaminą. Taip siekiama skatinti vairavimo mokyklas pasitempti ir išlaikyti daugmaž vienodą mokymo lygį. Kaip jums atrodo – ar joms pavyksta tai padaryti?Siekiant kovoti su prostitucija, Seime kelią skinasi siūlymas didinti baudas sekso paslaugų pirkėjams. Jei siūlymui būtų pritarta, baudos siektų nuo 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. eurų.Ką ketina daryti Lietuva, Jungtinėms Valstijoms paskelbus, kad dalį ginklų Europai tieks vėliau nei sutarta. Vašingtonas sako, kad, prasidėjus kariui su Iranu, dabar jam pačiam reikia daugiau ginklų.Dauguma gyventojų mano, kad gimstamumo situaciją Lietuvoje pagerintų finansinės paskatos – išmokos, mokesčių lengvatos, didesni vaiko pinigai.Ved. Edvardas Kubilius

Namuose sulėtėjęs „Wi-Fi“ ryšio greitis ar prasčiau veikiantis internetas gali būti požymis, kad jūsų belaidžiu internetu naudojasi kaimynai.Lietuva žengia į pasaulinę esporto sceną – šalies rinktinės ruošiasi dalyvauti tarptautiniame čempionate, o Lietuvos esporto federacija formuoja nacionalines komandas.Rubrika „LRT Girdi“: tarp automobilių nuomos paslaugas teikiančių bendrovių ir klientų pasitaiko ginčų. Vienas pavyzdžių: bendrovė teigia, kad automobilyje buvo rūkoma ir taiko 200 eurų baudą, kai nuomininkė sako, jog ji apskritai nerūko. Kaip sprendžiami tokie ginčai ir ką reikia žinoti prieš nuomojantis automobilį?Varėkos kaime, Širvintų rajone, ūkyje „Tabero žuvys“ - darbymetis. Pavasaris yra geriausias laikas tvenkinių įžuvinimui. Ūkio įkūrėjai Ana ir Sivestras Tabero sako, kad jų tikslas lietuviams pasiūlyti ir padrąsinti auginti kuo daugiau rūšių žuvų.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 netradicinė „Ilgoji pertrauka“ 03:00 „Ryto“ triumfas Čekijoje 13:00 gili „Ryto“ rotacija 17:00 būsimi vilniečių varžovai 21:00 tragiškas paskutinis „Žalgirio“ kėlinys 25:00 T.Masiulio sprendimai 32:00 kitoks „Dubai“ veidas 35:00 turnyro lentelės situacija 41:00 „Goat“ N.De Colo 48:00 komandas vasarą keisti galintys žaidėjai 55:00 T.J.Shortsas „Žalgiryje“? 1:00:00 A.Karnišovo eros pabaiga Rėmėjų dalis: 1:05:00 ar K.Evansas dar tinkamas „Žalgiriui“? 1:09:30 ką keistų „Wolves“ laikotarpyje? 1:14:00 negrąžintos skolos 1:20:30 „NBA Europe“ įtaka Eurolygai 1:24:00 K.Jakučionis Europoje 1:27:00 kodėl „Rytas“ negali surinkti didesnio biudžeto? 1:32:00 „Ryto“ komplektacija 1:37:00 geriausi LKL lietuviai ir legionieriai be „Ryto“ ir „Žalgirio“ 1:41:30 kur keliaus D.Sirvydis? 1:42:30 ką duoda „Dubai“? 1:44:00 pasikeitęs krepšinis 1:45:30 naujas „Neptūno“ sporto direktorius 1:47:00 mados 1:49:00 orkestras halėje ir palaikymo kultūra 1:53:00 Lietuva – dominuojanti krepšinio jėga tarp Baltijos šalių? 1:55:00 mačų analizavimas 1:58:00 „Pietų IV“ ir „Green White Boys“ santykis 2:01:00 minimalus LKL biudžetas 2:04:00 „Alias“ laimėtojai

Kaliningrado srityje jau kelias savaites liepsnoja gaisrai, o tirštus dūmus vėjas neša ir į Lietuvą. Specialistai teigia, kad prasidėjo kiekvieną pavasarį besikartojantis procesas - Rusijos pusėje deginama pernykštė žolė. Pasieniečiai teigia, kad tikimybė liepsnoms persimesti į Lietuvą - minimali, tačiau ragina pasienio gyventojus užuodus dūmus likti namuose ir neatidaryti langų.Santaros klinikos skelbia, kad Lietuvos gydymo įstaigose fiksuojamas pavojingai sumažėjęs II kraujo grupės atsargų lygis, dėl trūkumo netrukus gali būti stabdoma dalis operacijų. Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė atkreipia dėmesį, kad reguliariai kraują donuojančių gyventojų dalis nesiekia dviejų procentų, todėl reikėtų didesnio visuomenės įsitraukimo.Ar įsivaizduojate, kad į prekybos centrą netrukus eisite su savo pakuote – į kurią bus galima įsipilti sulčių ar šampūno. Aplinkos ministerijos siūlomi pokyčiai numato, kad parduotuvėse galėsime rinktis: naudoti savo atsineštą pakuotę arba daugkartinę pakuotę vietoje. Tikslas – mažiau atliekų ir mažiau vienkartinių pakuočių. Tokie pokyčiai turėtų įsigalioti po kelerių metų. Ar jūs eitumėte į parduotuvę su savo pakuote?Kas iki vakar pateikė prašymą nutraukti pensijos kaupimą, pinigus atsiims su pirma atsiimančiųjų banga iki balandžio 15 d. Gali būti, kad pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų suskubo ir tie, kas anksčiau neplanavo. Bet išsigando, pamatę, kad sukaupta suma ėmė mažėti.Nacionalinėje dailės galerijoje pristatytas kūrinys, su kuriuo bus atstovaujama Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Tai filmo instaliacija „gyva gyva-ta“, kurią sukūrė menininkė Eglė Budvytytė. Šių metų bienalė jau pažymėta skandalu dėl Rusijos sugrįžimo. Lietuva ir dar dvi dešimtys šalių dėl to rengia protestą. Kaip į tai reaguoja Ukraina ir kas jos paviljone bus šiemet?Ved. Rūta Kupetytė

„Via Lietuva“ skelbia, kad šiemet planuoja sutvarkyti 170 kilometrų blogos būklės kelių ruožų. Dalį jų reikia skubiai tvarkyti dėl sudėtingos žiemos, nes atsirado dangos pažeidimų.Aštuntokų matematikos nacionalinis pasiekimų patikrinimas sukėlė mokytojų ir tėvų pasipiktinimą, esą patikrinimas buvo sunkus, o užduotys tokios, kokioms aštuntokai net nesiruošė. Kaip yra iš tiesų?Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kurios leistų savivaldybėms rinkti vienkartinį mokestį už vietą kolumbariumuose. Taip siekiama paskatinti savivaldybes statyti daugiau kolumbariumų.Baltarusijos ir Armėnijos pilietybes turintis verslininkas Arturas Hrancas valdo ne tik vieną brangiausių Vilniaus restoranų „HeJi“ ir Trakuose esantį prabangų viešbutį „Esperanza resort“. Jo verslas driekiasi ir į Baltarusiją, o jo partneriai – prezidento Lukašenkos patikėtiniai.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuva sparčiai sensta – ir tai nėra tik statistika ar abstraktūs skaičiai. Tai reiškia labai konkrečius dalykus: kas pasirūpins mūsų tėvais, seneliais ir galiausiai mumis pačiais? Šiandien vienam vyresniam nei 65 metų žmogui tenka maždaug trys darbingo amžiaus žmonės. Tačiau ši pusiausvyra sparčiai keičiasi – ir vis dažniau kalbama ne tik apie pensijas, bet ir apie kitą, kur kas mažiau aptariamą klausimą: kas užtikrins ilgalaikę priežiūrą?Iki balandžio pabaigos dalis Lietuvos darbdavių turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie tai, kaip jų darbo vietose sprendžiama labai kasdieniška, bet vis dažniau kaip rizika įvardijama problema – ilgas sėdėjimas ar stovėjimas.Nuo pirmųjų atkurtos Lietuvos karo aviacijos skrydžių iki vadovavimo Karinėms oro pajėgoms – toks yra atsargos generolo majoro Edvardo Mažeikio kelias. Savo atsiminimų knygoje „Plieno sparnai“ jis pasakoja apie laikotarpį, kai Lietuvos karo aviacija kūrėsi beveik nuo nulio, ir kelią iki narystės NATO.

Klaipėdoje jau organizuojamas Krašto apsaugos savanorių organizuojamas bėgimas Kovo 11-ajai paminėti.Šiaulių rajono Švendrių kaime esančiame elnyne aptikta keliasdešimt žuvusių gyvūnų. Tarnybos aiškinasi, kas – ligos ar netinkama priežiūra pražudė 55 elnius. Ūkio šeimininkas turi savo versiją – kalba apie kerštą ir nuodus.Lietuva mini 36-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tokios datos verčia apmąstyti, ką per šiuos metus pasiekėme, kaip turėtume matuoti savo pažangą. Atsakymą į šį klausimą turi profesorius Zenonas Norkus, šiemet už tai pelnęs Lietuvos mokslo premiją.Kauno savivaldybė, patvirtinusi biudžetą, puspenkto milijono eurų nusprendė skirti apžvalgos ratui. Taip viliamasi į miestą pritraukti daugiau turistų. Miesto opozicija planus vertina kritiškai, sako, milijonus būtų galima išleisti daug vertingiau nei pramogoms.Vis dažniau pastebimi atvejai, kai bilietai į populiariausius Lietuvos teatrų spektaklius išperkami per keliasdešimt minučių, o netrukus jie pasirodo antrinėje rinkoje už gerokai didesnę kainą. Kiek pačios įstaigos gali ir turėtų kontroliuoti tokią situaciją?Pradedama paramos lėšų rinkimo kampanija kuriamam filmui apie istorinę Lietuvos asmenybę, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.Ved. Liuda Kudinova

Laidoje - naujausia informacija apie trečiąjį iš Dubajaus parskridusį lėktuvą su lietuviais. Jis Vilniuje nusileido penktadienio vakare.Edvino Kučinsko rengiama rubrika „Praeiviai“ iš Elektrėnų.Kaune pradėta tiesti gatvę, kurios niekas neprašė ir nenorėjo, bendruomenė prieš ją protestavo 6 metus.Lietuvos ir užsienio policija surengė operaciją prieš automobilių ir jų dalių vagių grupuotes. Pokalbis apie tokių prekių paklausą ir kaip nenusipirkti vogtos detalės.Sporto rubrikoje - interviu su Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentu apie penktadienį prasidėjusias paralimpines žaidynes, kurių atidarymą boikotavo įvairios šalys, taip pat ir Lietuva.Vos atšilus orams daržininkai mėgėjai pradėjo sėjos sezoną, ir daugelio palanges jau nuklojo daigyklos su pasėtom daržovėm, gėlėm ar prieskoniais. Neretai daržininkai susiburia ir į pokalbių grupes socialiniuose tinkluose, kur vieni kitų klausia įvairių patarimų. Ir čia specialistai pastebi tendenciją, kad plinta patarimai augalus „gydyti“ ar tręšti vaistais bei antiseptikais. Ar verta klausyti tokių patarimų?Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė kasmetinę Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Šiemet ypač akcentuojama auganti Rusijos karinė galia, didėjanti Kinijos įtaka, minimos Baltarusijos hibridinės atakos. Kaip Kremliaus įtakos įrankis minima ir antra pagal dydį religinė bendruomenė - Lietuvos stačiatikių bažnyčia.Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje užsimenama ir apie ekstremistines bei teroristines organizacijas, kurios socialiniuose tinkluose taikosi į vaikus. Jie tampa vis labiau radikalūs, skatinami smurtauti.Jungtinės Valstijos ieško būdų, kaip sušvelninti kainų šoką energetikos rinkose, kol kariniai veiksmai paralyžiavo tanklaivių eismą Hormūzo sąsiauryje. Vis garsiau kalbama apie karinių laivų palydą per sąsiaurį. Šiąnakt Vašingtonas paskelbė suteikiantis Indijai išimtį, leidžiančią 30 dienų laikotarpiu vėl pirkti rusišką naftą.Ugniagesiai: šią žiemą gaisrų ir žuvusiųjų juose padaugėjo, didėjimas siejamas su neįprastais šalčiaisVilniuje prasidėjo Kaziuko mugė.Šįvakar Milano ir Kortinos žiemos paralimpinių žaidynių atidarymas. Dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, atidarymą boikotuoja. Žaidynėse Lietuvai po 32-ejų metų pertraukos atstovaus vienas sportininkas –parasnieglentininkas Rapolas Micevičius.Ved. Aistė Plaipaitė

Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė

Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Dėl konflikto Artimuosiuose rytuose ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, pasaulio biržose kyla naftos kaina. Į tai sureagavo ir Lietuvos degalinės. Tiek benzino, tiek dyzelino kaina šoktelėjo nuo kelių iki keliolikos centų už litrą. Kuo geopolitiškai svarbus Hormūzo sąsiauris?Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Prancūzija, pasak jos prezidento Emmanuelio Macrono, išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Jis teigia, kad 8 Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti Prancūzijos pasiūlytoje branduolinio atgrasymo schemoje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Paryžiaus planai papildo NATO „branduolinį skėtį“, tačiau negali pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų užtikrinamo atgrasymo.Po itin šaltos žiemos, prie Olando kepurės skardžio, formuojasi pavojingos nuošliaužos. Gyventojai perspėjami apie kylančius pavojus – lankantiems šį gamtos objektą patariama laikytis atokiau nuo skardžio krašto.Tarptautiniam paralimpiniam komitetui uždraudus Ukrainos delegacijos aprangas, kuriose pavaizduotas šalies žemėlapis, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius teigia laukiantis atsakymų. Kovo 6-ąją prasidėsiančioje paralimpiadoje leista grįžti su nacionalinėmis vėliavomis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, o ukrainiečių apranga, kurios pagrindinis akcentas - suvienytos Ukrainos teritorija, Tarptautiniam paralimpiniam komitetui - nepriimtina.Ved. A. Skamarakaitė