Podcasts about lietuva

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Mato 1,10-11 - 1,21. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Mato 1,1 - 1,2-6. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Lietuva toliau bando kovoti su invaziniais šliužais – štai vieni nuomoja būrelį ančių bėgikių, kurios atvežtos į vietą sulesa šliužus, kiti skelbia įvairias akcijas, pvz., šį savaitgalį į Žagarės vyšnių festivalį žmonės galės patekti nemokamai, jei su savimi atsineš litro dydžio stiklainį su šliužais.Didieji prekybos tinklai sako, kad prieš 3 metus įsigaliojęs plastikinių maišelių apmokestinimas pasiteisino – pirkėjai juos ima itin retai.Kubietiškos salsos šokio tėvą – kubietišką soną – šokantys lietuviai vis labiau žavi pasaulį, į šio šokio magiją įtraukia vis daugiau vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių.Šiauliai ruošiasi švęsti 790-ąjį gimtadienį - 20 menininkų iš Lietuvos bei užsienio šalių susirinko į simpoziumą-kūrybines dirbtuves, kurių rezultatas bus pristatytas per miesto jubiliejų. Kūrybos procesą gali stebėti ir žiūrovai.Ved. Edvardas Kubilius

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Mato įvadas. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Pasaulio kino teatrus šiandien pasiekia naujausias „Oskaro“ laureato Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, tačiau dar iki premjeros didžiuosiuose ekranuose jis spėjo sukelti nemažai kontroversijų. Jas narstome kartu su kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu ir komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi D. Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Liepos 17 d. minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Pokalbis su Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke, kuriai šią savaitę įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už lietuvybės puoselėjimą, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, pasaulio lietuvių bendruomenių telkimą, išlaikant tautinę tapatybę ir ryšius su Lietuva.Eidamas 79-uosius metus, mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės solistas emeritas Vytautas Brazdylis. Apie vieno ryškiausių Lietuvos baleto meistrų ir choreografo svarbą Lietuvos baleto mokyklai kalbamės su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovu Eligijumi Butkumi.Ved. Gerūta Griniūtė

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Mato įvadas. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Deputāti komisijā atbalsta ieceri veidot īpašu fondu Latvijas austrumu teritorijas attīstībai; jālemj būs Saeimai. Joprojām asas diskusijas par vēja parka ieceri Augšdaugavas novadā. Lietuva un Polija brīdina par iespējamiem Krievijas provokāciju scenārijiem. Modernas un drošas telpas, plašākas ārstniecības, aprūpes un diagnostikas iespējas – tas tiek solīts jaunā Plaušu veselības un infekcijas slimību korpusa pacientiem Rīgas Austrumu klīniskajā universitātes slimnīcā. Ir sagatavoti priekšlikumi informācijas un komunikāciju tehnoloģiju iepirkumiem. Priekšlikumus izstrādājusi Viedās administrācijas un reģionālās attīstības ministrija kopā ar IUB un Finanšu ministriju, atsaucoties uz premjera rezolūciju.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 49,27 - 50,24-26. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 49,3-4 - 49,26. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką.Lietuva turi gausybę upių ir ežerų, tačiau vandens turizmo potencialas vis dar nėra iki galo išnaudotas. Kartu kiekviena nauja prieplauka, poilsiavietė ar didesnis lankytojų srautas kelia klausimą, kaip plėsti turizmą nekenkiant krantams, vandens kokybei ir gyvūnijai. Ar įmanoma sukurti patogią ir šiuolaikišką vandens turizmo infrastruktūrą, kuri kartu saugotų ekosistemas?Epizodas iš kolegės Faustos Savickaitės rengiamo ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Lietuviškos istorijos pėdsakų galima rasti gerokai toliau už Lietuvos teritorijos. Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir padėti papildyti „U-Paveldo“ duomenų bazę informacija apie Lietuvai reikšmingus objektus užsienyje. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Kanadai. Kodėl šiuos ženklus svarbu užfiksuoti dabar, ką jie pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už jų išsaugojimą?Ved. Justė Luščinskytė

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 48,1-3 - 49,2. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Lietuva praėjusią savaitę įteikė ir dar vieną protesto notą Rusijai. Šį kartą ir dėl teiginių, kad esą Baltijos šalys planuoja rusakalbių deportacijas. Anksčiau Maskva pagrasino kreiptis į tarptautinį teismą dėl etninių rusų teisių pažeidimų.Pasirodęs tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kad Rusija ieškinį prieš Baltijos šalis pradėjo rengti vėliausiai pernai vasarą, o teisinius argumentus kaupė ne vienerius metus.Ar tokie Rusijos veiksmai gali duoti norimų rezultatų? O gal viskas – tik dūmų uždanga?Diskusijoje dalyvauja: buvęs ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas, teisininkas, advokatas Gintautas Bartkus, dr. Indrė Isokaitė-Valužė, VU Teisės fakulteto docentė.Ved. Mindaugas Aušra

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 47,9 - 47,27-31. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje veikia paroda „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“.Tai ne įprasta chronologinė istorijos apžvalga, o penkių dalių vizualinis spektaklis, kuriame menininkai per šiuolaikinės kultūros prizmę permąsto mūsų valstybingumo temas.Kiek poilsiaujant reikia kultūrinio laisvalaikio? Vieni atostogų neįsivaizduoja be lankymosi muziejuose, spektakliuose, koncertuose ar kituose renginiuose. Tuo metu kitiems tai metas visiškai atsitraukti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Kaip žmonės poilsiauja Palangoje ir kiek lankytojų vasarą sulaukia šio miesto kultūros įstaigos?Liepos 11-18 dienomis Nidoje vyks jubiliejinis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Jo tema – „Išniręs laikas. Viltis“. Kaip 30 metų vykstantis renginys pakeitė kurorto veidą?Lietuvoje pristatomas naujas būdas saugoti istorinę ir kultūrinę atmintį – skaitmeninę informaciją užkoduojant DNR molekulėse. Taip labai mažoje fizinėje laikmenoje gali būti saugomi dideli duomenų kiekiai. Ši technologija jau išbandoma ir su Lietuvos istorijai svarbia medžiaga – nuo valstybinių dokumentų iki kultūros paveldo.Šiandien minime 170-ąsias fiziko ir išradėjo Nikolos Teslos gimimo metines. Šiandien jo pavardė asocijuojasi ne tik su esminiais elektrotechnikos atradimais, bet ir su globaliais prekių ženklais, kinu bei populiariąja kultūra, kurioje mokslininko asmenybė neretai įgyja mistinių bruožų. Kaip istorinė asmenybė tapo masinės kultūros fenomenu?Ved. Justė Luščinskytė

Čikagoje šiandien prasideda tris dienas truksianti XVII-ais Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, kurioje dalyvaus per 2 tūkst. šokėjų. Tai – vienas didžiausių šokėjų skaičius šios šventės istorijoje. Pokalbis su Čikagoje šiuo metu repetuojančiu operos solistu, dainininku Rafailu Karpiu.Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje veikia paroda „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“. Tai ne įprasta chronologinė istorijos apžvalga, o penkių dalių vizualinis spektaklis, kuriame menininkai per šiuolaikinės kultūros prizmę permąsto mūsų valstybingumo temas. Kolegės Karinos Metrikytės pasakojimas.Šalčininkų rajone vyksta daug skirtingų kultūrinių renginių. Kokia jų svarba bendruomenei? Pokalbis su Šalčininkų kultūros centro projektų vadove Kristina Šimelevič, Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų skyriaus Vyriausiuoju vadybininku Danu Skramtai ir įvarių teatrinių iniciatyvų jaunimui kūrėja, aktore Virginija Kuklyte.Kolegės Faustos Savickaitės pasakojimas apie Balį Dvarioną iš ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Ved. Gerūta Griniūtė

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 46,4-5 - 47,8. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Pokalbis su fotomenininku Romualdu Požerskiu, mininčiu 75-erių metų jubiliejų.Kolegės Justės Luščinskytės pasakojimų ciklas, skirtas 100-osioms žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metinėms. Antrajame epizode dėmesio centre atsiduria Gaudí ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.Camino Lituano keliu keliauja kamerinės muzikos festivalis „Camino Lituano“. Pokalbis su festivalio organizatorėmis – muzikantėmis, sesėmis Lina ir Rugile Juknevičiūtėmis.Keletas metų tylos ir ramybės, kasdienio darbo, o tuomet per savaitę trys parodos! Iš Šiaulių kilęs dailininkas Rytas Jurgelis jau daugybę metų asocijuojamas su Vakarų Lietuva – jis kuria ir daug laiko praleidžia Priekulėje, prie Minijos upės. Kolegės Agnės Bukartaitės pasakojimas.Ved. Donatas Šukelis

Jau šios savaitės pabaigoje po 22 metų septynioliktoji Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė grįžta į Čikagą – miestą, ilgus metus buvusį šios šventės namais. Organizatoriai dalyviams ir svečiams rengia intensyvią trijų dienų renginių programą: bus rodomas miuziklas, vyks mugė, parodos, ekskursijos, pokylis, susipažinimo vakarai, bėgimas. Programą užbaigs pagrindinis Šokių šventės pasirodymas. Šokių šventės įvaizdį kuria Juozas Statkevičius.Šį vakarą, 21 valandą vietos laiku, viso pasaulio lietuviai jau 18-ą kartą sugiedos „Tautišką giesmę“. Prieš aštuoniolika metų tai buvo sumanyta kaip vienkartinė Lietuvos vardo tūkstantmečio akcija, tačiau šiandien tai – tradicija, kurios neturi nė viena kita pasaulio tauta. Per tuos metus užaugo karta, kuri niekada negyveno be Liepos 6-osios himno. Kaip vieno vakaro idėja tapo pilnamete tradicija ir kuo ji gyva šiandien, kalbamės su jos sumanytoju, buriuotoju ir verslininku Raimundu Daubaru.Penkias savaites Lietuvoje praleidę lietuvių kilmės studentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados baigia Lietuvių išeivijos studentų stažuotės – LISS – programą. Jos metu jie ne tik atliko praktiką Lietuvos įmonėse, ligoninėse ir mokslo centruose, bet ir keliavo po Lietuvą, pažino jos žmones, kultūrą bei ieškojo ryšio su savo lietuviškomis šaknimis. Ką jie išsiveža iš Lietuvos? Ar ši programa keičia tik profesinę patirtį, ar ir gyvenimo planus?Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai. Iš Šiaulių rajono pasakoja Tomas Mizgirdas.

Liepos šeštoji primena mūsų valstybės ištakas, turtingą istoriją, laisvės vertę ir vienybės svarbą.Rusijos smūgiai Kyjivui nusinešė mažiausiai vienuolika gyvybių, o Ukrainos prezidentas įspėja apie galimą naują masinę ataką ir ragina skubiai stiprinti šalies oro gynybą.Kokie yra atostoginių mokėjimo terminai, kokie pažeidimai pasitaiko dažniausiai ir kokios darbuotojų teisės?Ved. Madona Lučkaitė

Jungtinėms Valstijoms šį šeštadienį rengiantis minėti lygiai 250 metų nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo, šalį skaldo aštrūs nesutarimai dėl prezidento Donaldo Trumpo valdymo. Atsiminimais apie Amerikos praeitį ir mintimis apie dabartį su LRT dalijasi Amerikos lietuvė, niujorkietė dokumentinių filmų kūrėja Marytė Kavaliauskas.Lietuva sukaupė rekordinį – daugiau kaip 6 mlrd. eurų – finansinį rezervą. Per metus jis išaugo daugiau nei milijardu eurų, daugiausia dėl augusio „Sodros“ rezervo. Tačiau Valstybės kontrolė kelia klausimą: ar valstybė turi aiškų planą, kokio dydžio rezervų jai reikia, kokioms krizėms jie kaupiami ir kada bei kaip turėtų būti naudojami?Šeimos gydytojai priekaištauja dėl naujos tvarkos - nuo liepos gydymo įstaigos įpareigotos iškart užregistruoti pacientą pas siunčiamą specialistą. Tačiau baiminamasi, kad bus sudėtinga suderinti ir pacientui, ir gydytojui specialistui tinkamą laiką, o eilės registratūrose dar pailgės.Piktavaliai kibernetiniams nusikaltimams organizuoti ir vykdyti vis aktyviau pasitelkia dirbtinį intelektą, išnaudoja viešai prieinamas organizacijų sistemas ir taikosi į debesijos paslaugas. Tokias tendencijas atskleidžia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro parengta kibernetinių grėsmių ataskaita. Apie tai, kaip užpuolikai išnaudoja dirbtinį intelektą, mūsų žinių spragas ir nepasirengimą?Ved. Liuda Kudinova

Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant procesus, nuspręsta, kad Žemės ūkio agentūra tikrins mokymų kokybę ir ar jie faktiškai vykdomi.Lietuva pirmą kartą perima Europos maisto saugos agentūrų vadovų tinklo sekretoriato funkcijas. Sekretoriato tikslas – stiprinti Europos maisto saugos institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tinklas veiktų efektyviai.Rubrikoje „Miestietis kaime“ – pažintis su ilgus metus Šilutėje gyvenusia Ieva Bertulyte-Palileike, kuri su šeima persikėlė į Kupiškio rajoną ir prosenelių žemėje nusprendė auginti gėles. Moteris sako, kad sodyboje niekada nesi vienas – net ir kavą rytais tenka gerti paukščių draugijoje.Ved. R. Simanavičienė

Gido profesiją daugelis renkasi kaip papildomą veiklą ar pomėgį, tačiau yra žmonių, kurie jai atsiduoda visa širdimi. Viena jų – gidė ir edukatorė Rūta Norkūnė. Ji ne tik veda ekskursijas, bet ir kuria edukacijas, rašo pažintines knygas bei ieško naujų būdų, kaip istoriją ir kultūrą priartinti prie žmonių.Naujausia Europos kardiologų statistika rodo, kad Lietuva išsiskiria didele širdies ir kraujagyslių ligų našta, trumpesne gyvenimo trukme ir didesniu sveikatai nepalankių veiksnių poveikiu. Kita vertus, šalis pasižymi gerais diagnostikos, intervencinio gydymo ir druskos vartojimo mažinimo rezultatais.Rytoj prasideda Moksleivių dainų šventė, pirmadienį minėsime Mindaugo karūnavimo dieną, o visai neseniai šventėme Jonines. Šios progos primena ir etnosimboliką – tautinius kostiumus, skirtingų Lietuvos regionų raštus, gintaro dirbinius bei kitus tautinės tapatybės ženklus. Kiek jie matomi mūsų kasdienybėje ir kuo šiuo požiūriu panašūs ar skiriamės nuo latvių?Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudi mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą, per kurį atsiskleidžia ne tik paties kūrėjo gyvenimo kelias, bet ir Katalonijos kultūrinis bei istorinis peizažas, architektūriniai skirtumai, masinio turizmo iššūkiai bei beatifikacijos procesas. Pirmajame epizode dėmesys buvo skirtas Gaudi asmenybei – pasakojimą galite rasti LRT Radiotekoje. Antrame epizode dėmesio centre atsiduria Gaudi ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.„Briedžio sapnas“ – taip vadinasi poilsiavietė Vilniaus rajone. Jos įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę greitai pabėgti iš miesto, patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Prezidentas susitiko su dar dviem socialdemokratų į ministrus siūlomais kandidatais. Apie jas ir pranešė šalies vadovas, paskirtasis premjeras dar nekomentavo savo siūlomos ministrų kabineto sudėties. Aplinkos ministrės kėdę matuojasi Ieva Andriulaitytė, finansų - Taurimas Valys.Aukščiausi šalies politikai nutarė išbraukti iš Konstitucijos nuostatą, kuri draudžia Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Prezidento teigimu, esant grėsmėms iš Rytų, Lietuva neturi likti pilkojoje NATO zonoje, į kurią negali įplaukti laivai ar įskristi lėktuvai su branduoliniu ginklu.Vokietijos prokurorai pareiškė, kad „Nord Stream“ diversiją sumanė Ukrainos valdžios institucijos.Vyriausioji rinkimų komisija mėnesiui atidėjo klausimo svarstymą, ar „Nemuno aušra“ ir jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą dėl 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų kampanijų finansavimo.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė stoja į kovą pasaulio čempionato atrankos rungtynėse. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai Klaipėdoje priima Didžiąją Britaniją, kurią išvykoje nugalėjo tik po stebuklingo Igno Sargiūno pasirodymo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kol dauguma Europos Sąjungos valstybių jaunus gydytojus į regionus vilioja didesniais atlyginimais ir geresnėmis darbo sąlygomis, Lietuva renkasi kitą kelią. Seimas nusprendė steigti papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas, tačiau jas pasirinkę gydytojai penkerius metus turės dirbti regione. Kritikai primena, kad valstybės finansuojamų rezidentūros vietų Lietuvoje ir taip daugelį metų neužtekdavo visiems medicinos studijas baigusiems absolventams. Kasmet stigdavo apie 40-60 rezidentūros vietų. O nebaigus rezidentūros, negali Lietuvoje tapti ir dirbti gydytoju specialistu.Jaunųjų gydytojų organizacijos įspėja, kad toks modelis gali sumažinti savivaldybių motyvaciją konkuruoti dėl specialistų didesniais atlyginimais ir geresnėmis darbo sąlygomis, kaip tai yra Skandinavijos šalyse, Vokietijoje ar ir daugelyje kitų senos demokratijos Europos šalių.Opozicija kelia ir lygiateisiškumo klausimą – kodėl tokie įsipareigojimai taikomi tik gydytojams. Bet jie netaikomi nei mokytojams, nei inžinieriams, nei teisininkams, nei vadybininkams, nei finansininkams, nors pastarųjų taip pat stinga regionuose.Be kita ko, daugelyje ES šalių rezidentai pirmiausia yra gydytojai darbuotojai, o ne studentai. Tad dalis medikų bendruomenės įspėja, kad naujoji tvarka gali paskatinti daugiau jaunų gydytojų rezidentūrą rinktis užsienio šalyse. Tad ko iš tiesų tokiu įstatymu siekia valdančioji dauguma? Ar tai nebus jų dar vienas įsišovimas sau į koją?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja medikas, naujosios tvarkos kritikas Marius Čiurlionis ir teisės profesorius dr. Dainius Žalimas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kalbos rytas: kas padarė daugiausiai įtakos totorių kalbai ir kokių žodžių iš jos perėmė lietuviai – Gabrielės Kloniūnaitės pokalbis su totorių raštijos tyrinėtoja doc. dr. Galina Miškiniene.Prancūzijos mieste Ansi įvyko vienas didžiausių animacijos festivalių pasaulyje. Kokios tendencijos pastebimos animacijos ateityje?Lietuvos paviljoną 2027-aisiais Venecijos architektūros bienalėje kuruos architektas Andrius Ropolas. Kokie darbai laukia ir ko tikėtis iš Lietuvos paviljono?Valdovų rūmuose baigtas eksponuoti Caravaggio paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Kokios susidomėjimo sulaukė šis kūrinys ir kuo ypatingos vieno paveikslo parodos?Stabtelėjus ketvirtajame Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės aukšte, galima pažvelgti tiesiai į XIX amžių. Prieš daugiau nei šimtą metų šioje miesto vietoje pradėjo kurtis pramoninis Karmelitų kvartalas. Kodėl ši šurmuliuojanti vieta sudomino debiutuojančią gidę Rūtą Baužytę-Jarosz, pasakoja Kotryna Lingienė.Italijoje įvyko pirmoji Italijos lietuvių bendruomenės ir teatro „Budrugana Lietuva“ organizuota patriotinė teatro stovykla ,,Išlaisvink LT”.Ved. Marius Eidukonis

Ko gero, ne visi dar žino, kad Vilniuje, minint intelektualo, publicisto Jurgio Giedraičio 120-ąsias gimimo metines, atsirado nauja gatvelė – Jurgio Vladislovo Giedraičio takas. Jurgis Giedraitis – vienas įtakingiausių 20 a. Vidurio ir Rytų Europos politinių mąstytojų, Literatūros instituto leidybos centro Paryžiuje įkūrėjas, legendinio žurnalo „Kultura“ redaktorius, Lietuvos garbės pilietis. Šioje gatvėje pristatoma ir lauko paroda, kurią pristatys sumanytojai ir kuratoriai – istorikai Alfredas Bumblauskas, Barbara Stankiewicz ir Simonas Teškevičius.

Lietuvoje yra daugiau kaip 2500 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau daugelyje jų vis dar trūksta elementariausių priemonių – lovų, antklodžių ir higienos reikmenų. Tuo metu Europos Parlamente vyksta diskusijos, kaip turėtų atrodyti naujos kartos civilinė sauga ir kas už ją mokės.

00:00 – ryšys su L.Yamaliu ir kalbos apie mainus 03:50 – ką reikėjo tobulinti Kasparui 06:20 – ryšys su Tadu 10:25 – žaidimas be pikenrolų ir „Heat“ kultūra 16:20 – B.Adebayo rekordas 20:05 – NBA nėra cirkas ir Kasparo išbandymai 26:30 – „Heat“ požiūris į rinktinę ir ką Lietuva gali nuveikti 34:26 – ar verta važiuoti į NCAA 39:45 – „Heat“ ir „Magic“ priešprieša ir NBA taurė 41:15 – „Knicks“ triumfas, J.Brunsono ūgis 44:50 – futbolas, sokeris ir komercija 47:58 – ispanų kalba 51:04 – užduotys naujokams 53:10 – mėgstamiausias lietuvis krepšininkas 54:55 – „Make a play“ stovykla 1:01:25 – Vasaros lyga ir klaustukas dėl antro „lango“

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 34,1 - 34,31. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Lietuvai ir toliau niekaip nepavyksta pažaboti širdies ir kraujagyslių ligų – būtent nuo jų miršta daugiausia žmonių. Gilėja vienišumo problema – dėl to vis daugiau žmonių patiria stresą, prastėja jų sveikata, o pagal vidutinę gyvenimo trukmę Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Medikai sako, kad padėtis rimta.Degalai pinga, bet vis tiek keliais procentais brangesni nei buvo iki Jungtinių Valstijų karo su Iranu. Ko tikėtis toliau?Kas antras gyventojas išeidamas iš namų su savimi pasiima gertuvę, keturi iš dešimties naudojasi viešai prieinamomis geriamojo vandens gertuvėmis mieste, rodo apklausa.Ved. Edvardas Kubilius

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 33,1 - 33,20. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Minima Tarptautinė sušių diena. Nacionalinis Japonijos patiekalas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Ką japonams reiškia sušiai aptarsime su LRT bendradarbiu Japonijoje, knygų apie šią šalį autoriumi Andriumi Kleiva.Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris sugebėjo būti ir elitinio sporto profesionalas, ir tikra Niujorko naktinio gyvenimo.Vasara – kelionių ir atostogų metas, tačiau ne visi renkasi populiariausius kurortus ar turistų pamėgtus maršrutus. Keliautojas Algirdas Morkūnas sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Klaipėdos Kultūros fabrike premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 32,9-10 - 32,31-32. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nekelia grėsmės Ukrainai ir atsiprašė Volodymyro Zelenskio dėl savo ankstesnių pasisakymų. Jis taip pat pripažino Baltarusijos pažeidžiamumą ir kad pagrindiniai infrastuktūros objektai galėtų tapti Ukrainos taikiniu. Ukrainoje kariavęs Rimas Armaitis sako, kad Ukraina jau laimėjo prieš Baltarusiją, neiššovusi nei vieno šūvio. Ko gali iš to pasimokyti Lietuva?Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs lietuvis, instruktorius Rimas Armaitis, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas, politologas Maksimas Milta, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas

Vieni dirbtinio intelekto įrankius įvardija kaip pavojų visuomenės saugumui, kiti - kaip didelį burbulą, kuris susiurbia begalę energetinių ir finansinių resursų. Kodėl ši technologija šiandien tampa ir aukščiausio lygio politikų susitikimų tema?Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? Kokius namų darbus svarbu atlikti, kad kelias į išsvajotą karjerą būtų trumpesnis?Intensyvios liūtys️ ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to prisitaiko šiuolaikiniai miestai?Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Visuomenei atsivers viena paslaptingiausių Vilniaus erdvių – Liepkalnio vandens saugykla. Čia vyks socialinis performansas „Žodžiai turi aidą“, kviečiantis atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą.Ved. Darius Matas.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Pradžios 31,22-23 - 32,7-8. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Vykdydamas kovinę užduotį, dingo karys savanoris iš Lietuvos. Žiniasklaidos teigimu, jam 25-eri, jis tarnavo granatsvaidininko padėjėju.Žiniasklaidai paviešinus, kad Širvintų merė Živilė Pinskuvienė ir jos sutuoktinis, buvęs Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus namuose laiko 400- tus tūkstančius eurų grynaisiais, Pinskuvienė atsiribojo nuo komentarų, Pinskus tai patvirtino ir teigia, kad pinigai yra skaidriai uždirbti.Socialdemokratams žadant apsispręsti dėl koalicijos, svarstoma ne tik kas galėtų pakeisti Nemuno aušrą, bet ir kaip turėtų atrodyti Vyriausybė.Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad reikia keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo ir spartinti valdžios veiksmus dėl gynybos. Taip pat jis teigia, kad pasaulyje vertybes keičia pinigai ir Lietuva turės būti lankstesnė.Pirmą kartą Lietuvoje galima susipažinti su vieno garsiausių visų laikų dailininkų Caravaggio kūryba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Parlamenta vēlēšanu rezultāti Kiprā. Turcijas prezidenta Erdogana un viņa valdības rīcība pret opozicionārajiem spēkiem. Krievijas postošais raķešu trieciens pa Kijivu un Ukrainas atbildes triecieni.  Aktualitātes analizē Latvijas Ārpolitikas institūta pētnieks un LATO valdes loceklis Sandis Šrāders un Latvijas Radio ārzemju ziņu korespondents Uldis Ķezberis. Tramps apnikums un Putina „lazdas milna” Nakts no sestdienas uz svētdienu jau atkal bija bez miega Kijivas iedzīvotājiem. Krievija kārtējo reizi raidīja pret Ukrainas galvaspilsētu lidrobotu spietus un apmēram deviņdesmit dažāda tipa raķetes. Tai skaitā  trešo reizi Krievijas agresijas kara gaitā tika izmantota virsskaņas vidējā darbības rādiusa raķete „Orešņik”. Konkrētais rezultāts jau atkal bijis neliels, jo raķete nav bijusi aprīkota ar eksplozīvām kaujas galviņām. Eksperti lēš, ka Kremlis, šādi izšķiežot apmēram piecdesmit miljonus dolāru, cer uz psiholoģisko, respektīvi, iebiedēšanas efektu, vai arī vienkārši turpina jaunā ieroča izmēģinājumus. Iespējams, ka „Orešņik”, kas oriģināli konstruēta aprīkošanai ar kodolgalviņām, vēl nav pielāgota konvencionālajām. Kopējā pēdējo triecienu asiņainā bilance ir četri nogalināti un nepilns simts ievainotu civiliedzīvotāju; postījumi nodarīti valdības ēkām, kultūras un izglītības institūcijām, sagrauts tirdzniecības centrs un tirgus. Pirmdien, 25. maijā, Krievijas ārlietu resors nāca klajā ar līdz šim nepieredzēti agresīvu paziņojumu Kijivā akreditētajiem ārvalstu diplomātiskajiem pārstāvjiem, aicinot viņus pamest galvaspilsētu, kura turpmāk tikšot pakļauta vēl mērķtiecīgākiem gaisa uzbrukumiem. No Ukrainas un tās sabiedroto puses šie izteikumi novērtēti kā klaja iebiedēšana, un Eiropas Savienības vēstniece Ukrainā Katarina Maternova savienības un dalībvalstu vārdā paziņojusi, ka sabiedroto pārstāvji nekur mukt negrasās. Tikām diplomātisko procesu kara izbeigšanai, cik var noprast, pamet Donalda Trampa administrācija. Pagājušajā piektdienā, 22. maijā, NATO valstu ārlietu ministru sanāksmē Helsingborgā, Zviedrijā, valsts sekretārs Marko Rubio paziņoja, ka viņa valsts vairs neredzot jēgu iesaistīties nebeidzamās sarunās, kuras līdz šim nav devušas nekādu rezultātu. Pie tam viņš noraidīja pieņēmumus, ka Baltais nams mēģinājis piespiest Kijivu piekāpties Maskavas prasībām par vēl neieņemto teritoriju atdošanu. Amerikāņiem šādi aizejot, parādījies jautājums par Eiropas iespējām ieņemt viņu vietu. Uz to Eiropas Savienību aicinājis Ukrainas ārlietu ministrs Andrijs Sibiha, bet savienībai šai ziņā vēl nav vienota viedokļa. Dažas valstis, kā, piemēram, Zviedrija un Lietuva, pauž skepsi, uzskatot, ka pagaidām Eiropai jākāpina spiediens pret agresorvalsti. Citādās domās esot Itālija, proti, savienība nedrīkstot ilgāk palikt malā no iespējamā miera procesa. Parādījušās runas par iespējamajiem sarunvežiem no Briseles puses – tā varētu būt bijusī Vācijas kanclere Angela Merkele vai bijušais Itālijas premjerministrs Mario Dragi. Tiek minēts arī Somijas prezidents Aleksanders Stubs, kurš izteicies, ka noliegt šādu iespēju nevar, bet tikai pēc tam, kad Krievija būtu piekritusi pamieram. Kā jau minēts, Kremlis šobrīd pauž gatavību gluži pretējam – graut un postīt. Demokrātija uz kebaba iesma Pēdējās nedēļas notikumi atkal liek runāt par demokrātijas kvalitāti Turcijā un pašreizējā prezidenta Redžepa Tajipa Erdogana autoritārismu. 22. maijā tika publiskota informācija par licences anulēšanu Stambulas Bilgi universitātei. Tā ir 1996. gadā dibināta privāta augstskola, kurā mācās apmēram divdesmit tūkstoši studentu, un kas pazīstama ar savu orientāciju uz liberālām vērtībām. Starp Bilgi absolventiem ir sevišķi daudz šobrīd populāru turku teātra un estrādes mākslinieku. 2019. gadā par augstskolas fonda galveno atbalstītāju kļuva holdingkompānija „Can Holding”, pret kuru 2025. gadā tika izvirzītas apsūdzības iespējamā naudas atmazgāšanā un krāpšanā ar nodokļu nomaksu. Universitātes pārvaldīšanu pārņēma valsts, un nu, studentiem gatavojoties eksāmenu sesijai, prezidents Erdogans izdeva rīkojumu par licences anulēšanu. Likums ļauj valdībai slēgt privātas mācību iestādes, ja izglītības līmenis tajās vērtējams kā neatbilstošs, bet ir ļoti apšaubāmi, ka to varētu attiecināt uz universitāti, kura pēc reitingiem ir Turcijas privāto augstskolu pirmajā pieciniekā. Pēc lēmuma izsludināšanas simtiem studentu un mācībspēku uzsāka plašas protesta akcijas, un 25. maijā tika oficiāli izziņots jauns lēmums, ar kuru licences anulēšana atsaukta. Kā norādījusi Turcijas Augstākās izglītības padome, prezidents šādi rīkojies aiz iejūtības pret jauniešu un viņu ģimeņu bažām. Tikmēr vēl viens varas akts ar apšaubāmu juridisko segumu notika svētdien, 24. maijā, kad policijas specvienība Stambulā triecienā ieņēma Republikāņu tautas partijas biroju, padzenot no turienes partijas izpildpadomi ar partijas vadītāju Ezgiru Ezelu priekšgalā. Ezels tika ievēlēts par partijas līderi 2023. gadā, taču prokuratūra ierosināja lietu par iespējamu krāpšanu vēlēšanu procesā, un 21. maijā tiesa lēma, ka esošais vadītājs atceļams un viņa vietā ieceļams agrākais partijas līderis Kemals Kiličdaroglu. Ezels atteicās pakļauties lēmumam, viņu atbalstīja lielākā daļa partijas biedru, bet policija īstenoja spriedumu ar spēku – asaru gāzi, gumijas lodēm, ūdensmetējiem un stekiem, pie tam šķaidot stiklus un laužot mēbeles. Tiek paustas aizdomas, ka šādi, ar dīvainu un līdz šim Turcijā nepieredzētu tiesas iejaukšanos partijas iekšējos procesos, prezidents Erdogans mēģina vājināt galveno opozīcijas spēku. 2019. gadā Republikāņu tautas partijas kandidāts Ekrems Imamoglu sakāva prezidenta Erdogana Taisnības un attīstības partijas kandidātu Stambulas mēra vēlēšanās. Imamoglu tiek uzskatīts par Erdoganam bīstamāko konkurentu nākamajās prezidenta vēlēšanās, taču kopš pagājušā gada marta viņš ir ieslodzīts cietumā. Prokurori sastādījuši sarakstu ar simt četrdesmit divām epizodēm, starp kurām ir gan koruptīvas darbības, gan noziedzīgas organizācijas izveide. Summārais cietumsods par to visu varētu pārsniegt divtūkstoš gadus. Vēlētāji sarežģī dzīvi Kipras prezidentam Svētdien, 24. maijā, notikušās Kipras parlamenta vēlēšanas ienesušas jaunas krāsas valsts politikas musturī, tomēr, tā kā Kipra ir prezidentāla republika, no tā neizriet tūlītējas valsts politiskā kursa izmaiņas. Kipras Republikas parlamentā – Pārstāvju Palātā – ir 56 locekļi. Saskaņā ar konstitūciju būtu jābūt 80, taču divdesmit četras vietas, kas rezervētas turku kopienas deputātiem, ir vakantas kopš 1963. gada, kad valstī uzliesmojušā starpetniskā konflikta dēļ turki parlamentu pameta. Kā zināms, desmitgadi vēlāk šis konflikts noveda pie Turcijas militāras intervences un Kipras ziemeļdaļas okupācijas. Pašreizējais prezidents Niks Kristodulids ir liberālkonservatīvi orientēts politiķis, kurš īsteno stabili proeiropeisku un sabalansētu kursu, cenšoties līdzsvarot finansiālu disciplīnu ar sociālā atbalsta pasākumiem. Arī līdz šim valdību tieši atbalstīja parlamenta mazākums – kreisi centriska koalīcija ar mazāk nekā trešdaļu mandātu, kurā ietilpa Demokrātiskā partija, Demokrātiskā fronte un Kustība par sociāldemokrātiju. Opozīcijā pa labi no centra ar lielāko frakciju bija Demokrātiskā apvienība, kristīgi demokrātiskas ievirzes partija, kā arī ultralabējā nacionālistiskā Nacionālā Tautas fronte. Savukārt kreisā flanga opozīcijas smagsvars bija Darbaļaužu progresīvā partija jeb komunisti, kā arī nelielā Ekoloģistu kustība. Svētdien vēlētāji izbalsoja no parlamenta Demokrātisko fronti un Kustību par sociāldemokrātiju, arī opozīcijā bijušos ekoloģistus. Viņu vietā likumdevējā nākuši divi jauni spēki – partija „ALMA – Pilsoņi Kiprai”, reformistisks spēks, kuru vada bijušais valsts ģenerālauditors Odisejs Mihaelids, un partija „Kipras tiešā demokrātija”, kas, kā jau liecina nosaukums, mēģina īstenot pilsoņu pastāvīgas gribas izpauduma principu. Savu frakciju dubultojuši radikāļi no Nacionālās Tautas frontes, kļūstot par trešo lielāko parlamenta frakciju. Nacionālā tautas fronte un arī „Tiešā demokrātija” tiek raksturotas kā Kremlim simpatizējošas partijas. Esošās pozīcijas noturējuši divi lielākie tradicionālie spēki – kristīgie demokrāti un komunisti. Taču prezidentam Kristodulidam tagad atlikusi vien niecīga astoņu deputātu frakcija no 56, un komentētāji radušos situāciju raksturo kā potenciālu likumdošanas paralīzi. Visticamāk, prezidents centīsies piesaistīt savai valdībai Annitas Dimitriu vadīto Demokrātisko apvienību, varbūt arī reformistus no ALMA. Otra versija ir palikt pie esošā un paļauties uz ikreizējām aliansēm katra konkrētā pieņemamā likumdošanas akta sakarā. Vēl pastāv iespēja veidot bezpartejisku tehnokrātu valdību vai ļoti mazticamā versija par plašu koalīciju, neskatoties uz ideoloģiskām robežšķirtnēm. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Nacionalinei divizijai plėtoti Lietuva pirks daugiau nei devynis šimtus Suomijos gamintojo šarvuočių „Patria“.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad blogėjant Rusijos ekonominei situacijai, keičiantis jos visuomenės nuotaikoms ir nepasiekiant proveržio fronte, tikėtinos dažnesnės provokacijos prieš Baltijos šalis.Nuo liepos 1 dienos gyventojams brangs elektra ir dujos.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB plius. Prieš 20 metų Lietuvoje jau buvo bandyta įdiegti skaitmeninį radiją, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Radijo stočių valdytojai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją ir atsisakyti įprasto FM bangų transliavimo yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Ved. L. Želnienė

Utenos „Juventus“ padarė tai, kas neįmanoma. Pirėjo „Olympiakos“ – tai, kas privaloma. Apie didžiausią sensaciją LKL atkrintamųjų istorijoje ir nusileidusią Eurolygos sezono uždangą – naujausias „Basketnews.lt podkasto“ epizodas. Tinklalaidės partneriai: – Sporto šventė atnaujintoje Vilniaus „Decathlon“ parduotuvėje jau birželio 13 dieną! Atvykite ir praleiskite dieną aktyviai! Renginio info: https://fb.me/e/3sXTIVklM ir registracija į didijį žaidimą: https://forms.gle/A1SPjvpiu1jggsyy9 – Saily eSIM. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews Sąskrydis 2026 – liepos 11-12 d. Bilietai: https://www.basketnews.lt/saskrydis Temos: Gėdinga savaitė „Rytui“ ir „Juventus“ stebuklas (0:00); Maxwello Lewiso eurolyginis potencialas ir kiti Utenos džiaugsmai (21:30); Kas tas Laimonas Eglinskas? (24:00); Ar pelenė Utena pavirs princese? (28:00); Negalima netikėti Madrido „Realu“ (29:00); „Panathinaikos“ fanų košmaras – OLY šventė žalioje arenoje (32:37); Pasimetęs ir vos nesudegęs OLY (34:38); Spanoulis liko be svajonių darbo – šlovė Bartzokui (38:00); Netradiciniai Bartzoko veiksmai (43:50); Niekuo neįsimintinas finalas (47:09); Labiausiai įsiminęs Eurolygos finalas (49:55); Prakeiksmą nulaužęs OLY (50:58); Tragiškai organizuotas finalo ketvertas (51:39); Europoje sužibusi Laura Dragūnaitė (54:15); MVP (57:16); Nuvylę Eurolygos pusfinaliai (57:55); Karjerą baigęs Deividas Gailius (1:03:13); Grigonis viena koja „Žalgiryje“ (1:05:08); Montero į OLY, intriga dėl Atamano, ASVEL milijonai ir pasiūlymas Cisco (1:10:45); „Celtics“ vyr. treneris bendraus su Lietuva (1:20:58).

Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Pačių dronų nei numušti, nei rasti kol kas nepavyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rudenį skelbė milijono vertės konkursą verslui, kviesdama kurti sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumo užtikrinimui. Tada sulaukta trisdešimt penkių siūlymų, ar bent dalis jų įgyvendinta?Lietuva planuoja priimti 58 migrantus iš Kipro, o už kitą dalį, kurią turėtų priimti pagal Europos Sąjungos mechanizmą, sumokėti beveik pusantro milijono eurų. Ką apie tai manote jūs, ar Lietuva turėtų priimti visus migrantus, ar geriau mokėti pinigus?Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Tuo metu gyventojai nenustoja dalytis savo patirtimis, kai jiems nepavyko patekti į mokyklas ar darželius, kurios turėjo tapti priedangomis, o kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikais mokyklose nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ką darys ministerija ir savivaldybės, kad to būtų išvengta ateityje?Kilus nepasitenkinimui, kad valstybės parama pirmajam būstui baigėsi per dešimt minučių, o prašymų pateikimo sistema strigo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai praneša, kad nuspręsta skirti papildomus 5 mln. gyventojams, kurie pateikė prašymus. Tačiau ministerija sako, kad visiems pinigų vis tiek neužteks.Iš Charkivo kilęs Romanas Černenka prieš plataus masto karą dirbo barmenu. Rusijai užpuolus jo šalį, jis prisijungė prie kariuomenės. Po dvejų metų Romanas turėjo palikti fronto liniją, nes Bachmute sprogus minai jam amputuota koja. Jo ginklo brolis, kuopos vadas Kyryla Baranovas po daugybės mūšių dar prieš plataus masto karą ir jam prasidėjus, patyrė sunkių sužeidimų, tad nuėjo ilgą reabilitacijos kelią. Dabar abu veteranai padeda kitiems kariams kaip mentoriai, o šiuo metu vieši Vilniuje, kur dalyvas pusmaratonyje. Pokalbis su Ukrainos veteranais apie jų kelią ir pasirengimą įvairiems išbandymams.Ved. Rūta Kupetytė

Teisėsauga Gintautui Paluckui pateikė įtarimus dėl neteisėto praturtėjimo.Seime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratas Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės kabinetuose. Pareigūnai taip pat apsilankė „Nemuno aušros“ būstinėje, iš čia išsinešė kelias dėžes su dokumentais. Prie Žemaitaičio namų taip pat buvo ir policijos pareigūnai, kratos atliktos ir juose.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, kad iš JAV jaučiamas „suaktyvėjimas“ raginant Lietuvą atnaujinti sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitą per šalį.JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį surengė „gerą“ susitikimą, kuriame sutarė, kad Hormuzo sąsiauris „turi likti atviras“, pranešė Baltieji rūmai.Kol Rusija neparodys noro užbaigti pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, tol su Maskvos režimu nėra prasmės kalbėtis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.Balandžio pabaigoje Lietuvos krepšinio lyga paskelbė, kad kitą sezoną čempionate žais 10 komandų. Aukščiausioje šalies krepšinio lygoje ateinantį sezoną debiutuos Tauragės miesto klubas. Jo vadovas Aivaras Skarbalius sako, kad pokalbius iniciavo pati lyga.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJAS skelbia atranką į trečią kartą rengiamą mentorystės programą „LRT radijo akademija“, kurioje įvairių sričių kūrėjai garso pasakojimo paslapčių mokysis iš Lietuvos bei užsienio profesionalų ir sukurs unikalų garso pasakojimą.Gegužės 12-ąją minima tarptautinė slaugytojų diena. Apie šio darbo specifiką, iššūkius ir džiaugsmus pokalbis su bendrosios praktikos slaugytoja Greta Medišauskaite.Lietuvoje kasmet auga degalų suvartojimas, per dieną vienam gyventojui tenka 3.6 litro degalų. 1000 gyventojų tenkančių automobilių skaičiumi jau lenkiame Vokietiją, o didelė jų dalis yra senesni nei 20 metų ir varoma dyzeliu. Tai tik dalis faktų iš „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Gretos Ilekytės atliktos analizės kaip Lietuva atrodo Europos kontekste pagal išmetamąsias dujas, atsinaujinančią energetiką, žiedinę ekonomiką ir kitus tvarumo rodiklius.Jurbarko rajone, Panemunės pilyje, pristatoma ekspozicija „Grafikos paviljonas. Pirmoji paroda". Istorinėse erdvėse – trijų menininkių darbai. Kūrėjos visą mėnesį gyveno pilyje: tyrinėjo Panemunės istoriją, architektūrą ir kultūrinį paveldą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.Lietuva kvies Ukrainos ekspertus konsultacijų dėl kovos su įskrendančiais dronais.Lietuvoje mažėja mokesčių mokėtojų. Laisvosios rinkos institutas neatmeta, kad tai gali būti mokesčių reformos pasekmė.Vilniaus savivaldybė derina naują Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties variantą. Bet sostinės meras tikina, kad dėl to projektas nebrangs.Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė gesina ugnį, kurią praėjusią savaitę Sveikatos reikalų komiteto posėdyje įplieskė „Nemuno aušros“ Nemuno lyderis Remigijus Žemaitaitis. Aršių pasisakymų būta paaiškėjus, jog sveikatos priežiūros įstaigos per pirmąjį šių metų ketvirtį jau suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, o lėšų joms apmokėti – nėra. Žemaitaitis Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų darbuotojus pavadino „aferistais“, ragino juos išeiti iš darbo.Šiandien planuojama baigti kruizinio laivo, kuriame išplito hantavirusinė infekcija, keleivių evakuaciją.Ved. Andrius Kavaliauskas

Pradėjusią savaitę pasirodžiusi visuomenės apklausa apie tai, kodėl žmonės nenori turėti vaikų, sulaukė sociologų kritikos dėl esą per mažų skaičių analizei. Vis daugiau ir kitų sričių ekspertų kritikuoja visuomenės apklausas ir kelia klausimą - o kodėl visuomenės nuomonei išsiaiškinti per mažai naudojami dirbtinio intelekto įrankiai.Lietuva daugelį metų yra tarp prasčiausius skurdo rodiklius turinčių ES valstybių narių, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė. Tačiau ekonomistai akcentuoja Lietuvos ekonominę pažangą ir skurdo rodiklių ydingumą. Klausimas klausytojams - ar pastebite savo aplinkoje daugiau skurdo, ar vis dėlto daugiau neišnaudotų galimybių užsidirbti?Vilniuje ir Kaune į automobilius įsisuko ilgapirščiai – nuo metų pradžios policija šiuose miestuose užfiksavo apie 100 vagysčių iš mašinų.Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose eilėje pas reabilitologą gali tekti laukti pusmetį ir ilgiau, nors pagalbos po traumų reikia nedelsiant?Balandžio pabaigoje Josvainiuose surengti Raudonojo Kryžiaus mokymai apie tai, kaip pasiruošti „Išvykimo kuprinę", nesulaukė nė vieno klausytojo - savanorius pasitiko tuščios bendruomenės centro kėdės. Tiesa, praėjusią savaitę Josvainių bendruomenei surengti pirmosios pagalbos mokymai dalyvių sulaukė, žmonių atėjo ir į Josvainių gimnazijoje surengtus mokymus mokytojams apie išvykimo kuprinę. Tačiau Raudonojo Kryžiaus savanoriai sako, kad išties kai kuriuose Lietuvos regionuose žmones prisikviesti sudėtinga.Ved. Liuda Kudinova

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-VydūnasRambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Popiežius Leonas XIV šiandien susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Tai įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo pontifiką. D. Trumpas popiežių iš naujo užsipulė prieš kelias dienas, kaltindamas jį, kad šis „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai“.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors stovėjimo laiko ir neviršija. Baudų lapelius gauna net ir tie, kurie už stovėjimą susimoka. Vairuotojai teigia, kad tvarka klaidina, o sostinės valdžia ragina pasikartoti Kelių eismo taisykles.Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojai, kurie stebisi, kad to paties tinklo degalinėse, esančiose netoli viena kitos, degalų kaina gali skirtis ir daugiau nei 10 centų. Kiek jūs stebite degalų kainas?„Svarbus pokalbis“ – specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak R. Armaičio, dabar V. Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Venecijos komisija paviešino savo išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto. Išvadose teigiama, kad projektą reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neatitinka demokratinių ir europinių standartų, kelia realią grėsmę LRT nepriklausomumui, yra teisiškai neapibrėžtas ir sistemiškai prieštaringas. Su tokiomis išvadomis Lietuva pasitinka Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tuo metu tūkstančiai žmonių Prahos centre šią savaitę surengė demonstraciją prieš planuojamus visuomeninio transliuotojo biudžeto karpymus. Karštos diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo vyksta ir Prancūzijoje. Pokalbis apie visuomeninių transliuotojų situaciją Europoje.Venecijos bienalė plačiajai publikai atsivers tik šeštadienį, tačiau jau kelias dienas žurnalistai ir meno bendruomenė dalyvauja specialiuose renginiuose. Vakar surengtas Rusijos paviljono atidarymas.Ved. Rūta Kupetytė