Podcasts about lietuva

Laidoje - naujausia informacija apie trečiąjį iš Dubajaus parskridusį lėktuvą su lietuviais. Jis Vilniuje nusileido penktadienio vakare.Edvino Kučinsko rengiama rubrika „Praeiviai“ iš Elektrėnų.Kaune pradėta tiesti gatvę, kurios niekas neprašė ir nenorėjo, bendruomenė prieš ją protestavo 6 metus.Lietuvos ir užsienio policija surengė operaciją prieš automobilių ir jų dalių vagių grupuotes. Pokalbis apie tokių prekių paklausą ir kaip nenusipirkti vogtos detalės.Sporto rubrikoje - interviu su Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentu apie penktadienį prasidėjusias paralimpines žaidynes, kurių atidarymą boikotavo įvairios šalys, taip pat ir Lietuva.Vos atšilus orams daržininkai mėgėjai pradėjo sėjos sezoną, ir daugelio palanges jau nuklojo daigyklos su pasėtom daržovėm, gėlėm ar prieskoniais. Neretai daržininkai susiburia ir į pokalbių grupes socialiniuose tinkluose, kur vieni kitų klausia įvairių patarimų. Ir čia specialistai pastebi tendenciją, kad plinta patarimai augalus „gydyti“ ar tręšti vaistais bei antiseptikais. Ar verta klausyti tokių patarimų?Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Po kelerių metų pertraukos Rusijos paviljonas atvers duris Venecijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Rusijos atstovai teigia, kad kultūra neturėtų būti izoliuojama, o menas – priklausomas nuo politinių konfliktų. Lietuva šį sprendimą sutinka itin kritiškai.Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo peržiūra slaptoje vietoje, seansai, kuriuos lydi ekskursijos gamtoje... Jau pirmadienį prasidedantis festivalis „Kino pavasaris“ ne pirmus metus auditorijai siūlo netradicines patirtis. Ar jos iš tiesų reikalingos?Nacionalinės svarbos krovinys, matyt, taip galėtume įvardinti supakuotus ir į Japoniją keliaujančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus, kurie bus eksponuojami Vakarų meno muziejuje Tokijuje. Kuo ypatingas meno kūrinių gabenimas iš vienos šalies į kitą?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie olandų menotyrininkų naujai atrastą Rembrandto paveikslą, su juo susijusias lietuviškas detales bei į Kambodžą restitucijos būdu sugrąžintas kultūrines vertybes.„Šiandien jau galime tvirtinti: mums pavyko. Nebesame sovietinės sistemos aukos, ką tik paleistos iš kalėjimo ir nesuprantančios, kaip gyventi laisvėje“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“. Tiesa, kinas jame rodomas bus tik ypatingomis progomis. Viena jų – 90-ojo gimtadienio savaitė kovo 9-14 dienomis.Piktos moters monologas – taip savo knygą „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ vadina rašytoja Oksana Zabužko. Prieš 30 metų Ukrainoje pasirodžiusi knyga, pasak rašytojos, sukėlė tikrą revoliuciją jos šalyje: moterims atvėrė akis ir parodė, kad seksas gali būti ne tik romantiškas, bet ir traumuojantis, o vyrams padėjo suprasti savo pažeidžiamumą, visai ukrainiečių tautai parodė, kaip totalitarinio režimo paliktos traumos veikia jų asmeninius, intymius gyvenimus.

Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatė kasmetinę Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Šiemet ypač akcentuojama auganti Rusijos karinė galia, didėjanti Kinijos įtaka, minimos Baltarusijos hibridinės atakos. Kaip Kremliaus įtakos įrankis minima ir antra pagal dydį religinė bendruomenė - Lietuvos stačiatikių bažnyčia.Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje užsimenama ir apie ekstremistines bei teroristines organizacijas, kurios socialiniuose tinkluose taikosi į vaikus. Jie tampa vis labiau radikalūs, skatinami smurtauti.Jungtinės Valstijos ieško būdų, kaip sušvelninti kainų šoką energetikos rinkose, kol kariniai veiksmai paralyžiavo tanklaivių eismą Hormūzo sąsiauryje. Vis garsiau kalbama apie karinių laivų palydą per sąsiaurį. Šiąnakt Vašingtonas paskelbė suteikiantis Indijai išimtį, leidžiančią 30 dienų laikotarpiu vėl pirkti rusišką naftą.Ugniagesiai: šią žiemą gaisrų ir žuvusiųjų juose padaugėjo, didėjimas siejamas su neįprastais šalčiaisVilniuje prasidėjo Kaziuko mugė.Šįvakar Milano ir Kortinos žiemos paralimpinių žaidynių atidarymas. Dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, atidarymą boikotuoja. Žaidynėse Lietuvai po 32-ejų metų pertraukos atstovaus vienas sportininkas –parasnieglentininkas Rapolas Micevičius.Ved. Aistė Plaipaitė

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad Lietuva galėtų padėti sąjungininkams kare su Iranu įvairiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, galėtų leisti naudoti savo teritoriją sąjungininkų koviniams lėktuvams.Lietuva nuosekliai investuoja į kibernetinį atsparumą ir stiprina nacionalinę gynybą skaitmeninėje erdvėje. Kokie sprendimai jau dabar stiprina valstybės kibernetinį saugumą, gerina institucijų bendradarbiavimą ir padeda greičiau reaguoti į skaitmenines grėsmes, pristatoma vykstančioje Kibernetinio saugumo dienoje.Įkurtas „Lietuvos kino klubas“ pradeda „5-os dienos festivalį“, kurio metu kiekvieno mėnesio 5 dieną visoje Lietuvoje režisieriai pristatys savo kurtus filmus.Ved. Darius Matas

Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

„Aš esu užtikrintas, kad Vokietijos kariai kovos ir mirs dėl Lietuvos“, – sako garsus Vokietijos karo istorikas, Potsdamo universiteto profesorius Sonke Neitzel. Jis taip pat neabejoja, kad 2027 m. Lietuvoje bus pilnavertė Vokietijos brigada ir bus rastas sprendimas kaip surinkti reikiamą karių skaičių.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Patyčių mastas Lietuvos mokyklose mąžta. Tai rodo tarptautinio tyrimo PISA vasarį paskelbti duomenys. Lietuva, pagal penkiolikmečių patiriamų patyčių mastą, yra aštunta. Paskutinė – 40-ta yra mūsų kaimynė Latvija. Estija – 34-a. Ankstesniame tyrime mūsų šalis buvo 29-a, Estija – 21-a, o Latvija –priešpaskutinė – 39-a.Kita vertus, pernai pavasarį skelbtas HBSC 2022 tyrimas atskleidė dramatišką kontrastą – 27 proc. 11–15 metų Lietuvos mokinių patiria patyčias bent du–tris kartus per mėnesį, o dar 14 proc. patys tyčiojasi iš kitų. Ypač sparčiai tarp paauglių plinta internetinės patyčios: 27 proc. moksleivių teigia tai patyrę bent vieną–du kartus per pora mėnesių, o 26 proc. patys tyčiojosi virtualioje erdvėje. Lyginant su kitomis HBSC šalimis dalyvėmis, Lietuva – didžiausias patyčių epicentras Europoje.O ką tuo tarpu kalba patys moksleiviai? Ar jie junta mažėjant patyčių mokyklose? Bei kokios priežastys galėjo lemti, kad vienas tarptautinių tyrimų rodo stulbinamą patyčių masto sumažėjimą, o kitas - kardinaliai priešingą situaciją? Ir ar tikrai jau galime sakyti, kad aušta diena, kai psichologai nebeturės darbo dėl mokinių patiriamų patyčių?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja abiturientė Almeda Verkytė, iniciavusi projektą „Alternatyva“, skirtą stabdyti patyčias iš kitaip atrodančių ar kitaip mąstančių jaunuolių, taip pat psichologė, „Vaikų linijos" emocinės paramos koordinatorė Goda Levinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Rusija grįžta į Venecijos bienalę. Diskutuojame su Nacionalinės dailės galerijos vadove doc. dr. Lolita Jablonskiene ir menotyrininke Karolina Tomkevičiūte.Olivia Laing – vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, ir ne tik britų, balsų, kalbantis apie meną, tarpasmeninius santykius, politiką, analizuojantis individo ir sistemos santykį. Neseniai leidykla „Kitos knygos" išleido ir studiją „Kūnas ir laisvė“.Šiandien prasideda naujas kino festivalis – „5-os dienos festivalis“.Jurgio Kubiliaus pasaulio muzikos naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad Lietuva galėtų padėti sąjungininkams kare su Iranu įvairiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, galėtų leisti naudoti savo teritoriją sąjungininkų koviniams lėktuvams. Plačiau apie tai – Lietuvos kariuomenės atsargos generolas Edvardas Mažeikis ir atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.Ved. Darius Matas.

Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė

Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad ataka Iranui pirmiausia turi užtikrinti, kad ši šalis niekada nebegalėtų sukurti atominio ginklo. Savo ruožtu Prancūzija skelbia ketinanti didinti savo branduolinį arsenalą ir kurti Europos branduolinį skėtį. Į šią programą jungtis panoro aštuonios Europos valstybės. Anksčiau tokią perspektyvą palankiai vertino ir Lietuva, tačiau dabar prezidentas sako, kad reikia pasitikėti Amerika.Ar Lietuva turėtų ieškoti vietos po Prancūzijos branduoliniu skėčiu?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, Seimo nariai Ruslanas Baranovas ir Laurynas Kasčiūnas, politologai Tomas Janeliūnas ir Gintas Karalius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Liepa Želnienė

Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Dėl konflikto Artimuosiuose rytuose ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, pasaulio biržose kyla naftos kaina. Į tai sureagavo ir Lietuvos degalinės. Tiek benzino, tiek dyzelino kaina šoktelėjo nuo kelių iki keliolikos centų už litrą. Kuo geopolitiškai svarbus Hormūzo sąsiauris?Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Prancūzija, pasak jos prezidento Emmanuelio Macrono, išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Jis teigia, kad 8 Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti Prancūzijos pasiūlytoje branduolinio atgrasymo schemoje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Paryžiaus planai papildo NATO „branduolinį skėtį“, tačiau negali pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų užtikrinamo atgrasymo.Po itin šaltos žiemos, prie Olando kepurės skardžio, formuojasi pavojingos nuošliaužos. Gyventojai perspėjami apie kylančius pavojus – lankantiems šį gamtos objektą patariama laikytis atokiau nuo skardžio krašto.Tarptautiniam paralimpiniam komitetui uždraudus Ukrainos delegacijos aprangas, kuriose pavaizduotas šalies žemėlapis, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius teigia laukiantis atsakymų. Kovo 6-ąją prasidėsiančioje paralimpiadoje leista grįžti su nacionalinėmis vėliavomis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, o ukrainiečių apranga, kurios pagrindinis akcentas - suvienytos Ukrainos teritorija, Tarptautiniam paralimpiniam komitetui - nepriimtina.Ved. A. Skamarakaitė

Lietuva vertins technines ir ekonomines galimybes, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių. Atominės energetikos atstovai sako, pasistačiusi kelis tokius reaktorius, Lietuva visada turėtų nebrangios elektros. Be to, šios elektros, skirtingai nei pagaminamos iš vėjo ir saulės, būtų visada. Bet nevyriausybininkai idėją kritikuoja. Anot jų, kol Vakarų šalyse nėra nė vieno veikiančio mažojo reaktoriaus, nėra ir jokių garantijų nei dėl jų saugumo, nei elektros kainos. Ar Lietuvai reikia to, ko dar neturi jokia šalis? O, pvz., kaimynė Lenkija, pasidomėjusi mažaisiais reaktoriais, statys pirmą didelę atominę elektrinę. Diskutuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ir LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Irma Janauskaitė.

John Vernon McGee komentarai Biblijos ištraukai: Apreiškimas Jonui 11,4-5 -11,12. Paruošė Gerosios Naujienos Centras, Vilnius, Lietuva.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija praėjusių metų pabaigoje patvirtino naują XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų žodynėlį. Kodėl tokio žodynėlio reikėjo?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pradėtas naujas teatro klubo renginių ciklas. Pirmajame klubo susitikime kultūros lauko problemas, tyrimus, didmiesčių ir regionų publikos įpročius pristatė kultūros sociologas Tadas Šarūnas.Nacionalinis kultūros centras šiemet mini savo veiklos 85 metų sukaktį, keičia savo vizualinį identitetą, pristato ir naują šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“.Kaišiadorių muziejus pristato knygą „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“.Šiemet minimos 85-osios Babyn Jaro žudynių metinės. Kaip ši tragedija atsimenama ir istorikų tyrinėjama kariaujančioje Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis

Jau ketverius metus Ukraina ginasi nuo rusijos plataus masto invazijos. Karas, pakeitęs Ukrainą, jos visuomenę, kraštovaizdį, bet kartu atnešęs daug fronto pamokų, iš kurių gali mokosi tokios šalys kaip Lietuva. Karo ekspertai teigia, kad Ukrainos gynybos patirtį Lietuva turi perimti kuo greičiau, įtraukiant į tai kuo didesnę dalį visuomenės. Dronų būriai Ukrainoje jau šiandien keičia karo strategiją.Kaip ketveri karo metai pakeitė Ukrainos gynybą ir visuomenę?Laidoje dalyvauja Ukrainos dronu kuopos vadas leitenantas Kyryl Yushchyshen, Ukrainos Chersono nacionalinio parko direktorius Serhii Skoryk, buvęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės docentas Vytautas Isoda.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos banko rūmuose Kaune galima susipažinti su nepastebimu pinigų gyvenimu Evaldo Lasio fotografijų parodoje „Gyvenimas tarp delnų“.Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekoje sukurta speciali šviesuolių erdvė, skirta pažinti Šiaulių rajono kūrėjų, mokslininkų ir visuomenininkų biografijas bei darbus.M.A.M.A apdovanojimuose šiemet pirmą kartą įteikta „Metų džiazo“ nominacija. Šio apdovanojimo laureatais tapo kolektyvas „Vilnius JJAZZ Ensemble“.Portugalijoje vykusiose XIII tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse Lietuva sulaukė istorinio dėmesio – mūsų šalis oficialiai pristatyta kaip pagrindinė renginio kryptis.Pasirodė dešimtasis Lietuvos kultūros instituto leidžiamo žurnalo „As a Journal“ numeris „Spirti As a Journal“. Jo kviestinė redaktorė – rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė.Lucke minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 35 metų sukaktį pirmą kartą įvyko Lietuvos kultūros dienos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Penktadienį (vasario 20 d.) Tiek Pinigų vedėja Simona papasakos apie toliau besitęsiančią Valstybinės augalininkystės tarnybos dramą ir kilusias diskusijas apie tai, jog Lietuva galimai netinkamai tikrina krovinius. Apkalbės ir bylą dėl paauglių priklausomybės socialiniams tinklams ir ką teisme liudijo Markas Zuckerbergas. Taip pat aptars diskusijas dėl Lietuvoje egzistuojančių verslo rūšių, kurių, pasak valdžios, yra per daug.

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Lietuva, Latvija ir Estija smerkia Tarptautinio Paralimpinio komiteto sprendimą leisti žaidynėse varžytis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Rusijos ir Baltarusijos atletams buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Tačiau dabar nutarta vėl leisti šalių agresorių sportininkams startuoti su savo nacionalinėmis vėliavomis.Apie reakcijas, atsaką ir argumentus - LRT sporto žurnalistas Benas Klimaitis.

Dalis Lietuvos – sostinės, arba kitaip Vilniaus, regionas – tarp turtingiausių ir pažangiausių Europos regionų. Bet visa kita Lietuva atrodo perpus prasčiau. Tokią realybę atskleidė „Eurostato“ paskelbti bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai. Ką iš tiesų jie mums sako? Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė ir Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Kas lemia, kad užsienyje gimę ar augę lietuvių vaikai, jau būdami suaugę, vis dar palaiko ryšį su Lietuva? 2024–2025 metais Vytauto Didžiojo universitete atliktas kokybinis tyrimas rodo, kad svarbiausias veiksnys – tėvai: jų pasakojimai apie gimtinę, jų pasididžiavimas lietuviška tapatybe ir asmeninis pavyzdys. Svarbų vaidmenį atlieka ir lietuviškos mokyklėlės, bendruomenės, galimybė vaikams atvykti į Lietuvą, taip pat įvairios programos ir iniciatyvos, skatinančios pažinti šalį iš arčiau.Kremlius intensyvina informacinį karą prieš Lietuvą ir visus Vakarus, o apklausos rodo, kad du trečdaliai mūsų šalies gyventojų bijo karo su Rusija. Komunikacijos eksperto, agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus knyga „Baimės frontas“ analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus melai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi Kotryna Lingienė iš Kauno.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Simono Daukanto aikštėje pakeltos trijų Baltijos šalių vėliavos. Savo kalboje prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiandien neatskiriama Europinės šeimos dalis. Pasak šalies vadovo, priešiškoms jėgoms mėginant atsukti laiką atgal bei paskirstyti pasaulį įtakos zonomis, būtina laikytis išvien ir duoti atkirtį.Tuo metu Vilniuje viešinti Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sako, kad Lietuvos istorija atspindi Europos istoriją. Ji priduria, kad Europoje nėra didelių ir mažų valstybių.Vasario 16-osios proga LRT Radijas taip pat kviečia pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs „Amerikos Balsas“.Vasario 16-tąją įteikti valstybiniai apdovanojimai beveik 40-imčiai Lietuvos ir užsienio piliečių. Įvertinti iškilūs mokslo, medicinos, sporto, kultūros, diplomatijos bei nacionalinio saugumo sričių atstovai.Ved. Edvinas Kučinskas

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

1987-aisiais į Pravieniškes iš Jungtinių Amerikos Valstijų parvežta kamera netrukus tapo įrankiu fiksuoti tai, kas Lietuvoje vyko pirmą kartą per penkiasdešimt metų.Kai 1988-aisiais susikūrė Sąjūdis, Leonas Vytautas Glinskis su kamera ant peties važiavo beveik visur – į mitingus, į Kauno tarybos posėdžius, į ekologinius žygius.Vien iki 1992-ųjų jis sukaupė 386 kasetes po tris valandas medžiagos. Šiandien jo archyve – tūkstančiai suskaitmenintų įrašų.Tai pasakojimas apie žmogų, kuris tapo Sąjūdžio metraštininku. Ir apie laiką, kai Lietuva kūrėsi iš naujo.Autorė - Teresė BernatonytėRedaktorius - Tomas VaitelėGarso montažo redaktorius - Justas PilibaitisPasakojime naudota medžiaga iš Leono Glinskio asmeninio archyvo, jo filmo „Laužai prie parlamento“ bei LRT televizijos archyvų.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Seimo narys „aušrietis“ Tomas Domarkas praėjusį rudenį apklaustas kaip liudininkas byloje dėl užkastų pavojingų atliekų. Jos aptiktos politiko tėvui priklausančiame sklype Plungės rajone, o įtarimai tyrime pareikšti keliolikai esamų ir buvusių bendrovės „Redus LT“ darbuotojų.Aktualus klausimas. Dalis politikų ir aplinkosaugininkų sako, kad Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos leis tik labai nedaug miškų geriau apsaugoti. Tuo metu kita dalis politikų ir miškų savininkų sako, kad dėl papildomos miškų apsaugos Lietuva neteks dešimčių milijonų eurų pajamų. Kas svarbiau – miškai ar iš jų gaunamos pajamos?Knygą apie Gintautą Palucką ir jo aplinką pristantys Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas sako, kad dar toli gražu neatskleisti aukščiausių šalies vadovų ryšiai su įtartinais verslininkais.Vis daugiau gyventojų piktinasi kelyje Vilnius-Utena įrengtomis horizontaliomis apsaugos juostomis, kurių tikslas – apsaugoti vairuotojus nuo į kelią išbėgančių gyvūnų. Į LRT RADIJĄ kreipusis moteris sako, kad, patekusi ant tokios juostos, susilaužė riešą, o kiek anksčiau ant tokios juostos užlipęs žirgas nusilaužė kojas. Ar viskas gerai su šiomis apsaugos juostomis ir ką daryti, kad nenukentėtų nei žmonės, nei gyvūnai?Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informuoja, kad pastaraisiais metais vaistų tiekimo sutrikimų sumažėjo. Tačiau jau ketvirtas mėnuo, kaip stinga vaistų krūties vėžiui gydyti. Jų reikia penkiems tūkstančiams moterų. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva šoko prieš traukinį ir pralaimėjo. Anot premjerės, tai buvo Lietuvos klaida. Kinija šiuos žodžius išgirdo ir iškart pasiūlė dėl geresnių santykių klaidas ne tik pripažinti, bet ir ištaisyti. Prezidentūra primena, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė, ir nieko keisti nežada.Ar laikas taisyti santykius su Kinija?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Ignas Vėgėlė ir Ruslanas Baranovas.Ved. Liepa Želnienė

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Neseniai paskelbti UNICEF duomenys apie paauglių patyčias Europoje rodo, kad Lietuvoje beveik pusė 13–15 metų moksleivių patiria patyčias per 30 dienų. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių, gerokai viršijantis Europos vidurkį. Kodėl šie rodikliai taip stipriai skiriasi ir kokie veiksniai lemia tokią Lietuvos poziciją?Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai.Šiemet Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui sukanka 100 metų. Prieš šimtą metų visuomenė buvo kviečiama prisidėti prie muziejaus kūrimo – nešti pirmuosius eksponatus, dokumentus ir liudijimus apie teatro gyvenimą. Ši tradicija tęsiama ir šiandien.Ved. Justė Luščinskytė

Seimo narys Giedrius Drukteinis inicijuoja projektą „Paukščių takas“, kuriuo siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų žmonių, turinčių ryšių su Lietuva, atminimą – nuo išeivių ir jų palikuonių iki asmenybių, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai. Jie buvo rasti Petro Jako namuose Traksėdyje. Vyras šiuos laiptus daugiau nei prieš 50 metų įstatė savo namuose, gavęs leidimą iš kolūkio pirmininko pasiimti nebenaudojamus laiptus iš griūvančio Rubinavo dvaro. Bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis. Ką gali pasakoti ši istorinė vertybė ir kaip laiptai atsidūrė muziejuje? Pasakoja Vesta Vitkutė.Penktadienį kino teatrus pasieks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Zitai“ apie muzikologę, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėją ir vedėją, ilgametę Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Zitą Kelmickaitę. Režisierių kalbina žurnalistė Gerūta Griniūtė.Ved. Donatas Šukelis

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Ekspertai įspėja, kad, žmonėms pradedant atsiimti II-ojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, jau pavasarį gali brangti naudoti automobiliai, o pardavėjai gali bandyti parduoti dar prastesnius ir labiau brokuotus automobilius. Kaip išvengiate naudotų automobilių pardavėjų bandymų jus apgauti? Komentuoja UAB „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Didžiulio populiarumo prieš keletą metų su monospektakliu sulaukusi aktorė Violeta Mičiulienė pristato dar vieną monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“, su kuriuo vėl rengiasi važiuoti per Lietuvą. Pokalbis su aktore.Socialiniai darbuotojai sako, kad dalis vienišų senjorų, prieš patekdami į globos namus, dešimtmečius gyveno itin vargiai. Dalis tokių senjorų eilėje patekti į globos namus laukia metus ir daugiau. Ko reikia, kad Lietuva pajėgtų į globą priimti visus savimi nebegalinčius pasirūpinti mūsų senjorus?Kaip ūkininkai per šalčius rūpinasi arkliais, poniais ir kitais gyvūnais?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos kelių infrastruktūros valdymas žengia į naują erą. Pasirašyta sutartis su tarptautinio konkurso nugalėtoju dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemos, geriau žinomos kaip e-tollingas, diegimo. Lietuva taps pirmąja Baltijos šalimi, įgyvendinančia „teršėjas moka“ principu grįstą mokesčių surinkimo modelį.Mažesnės grožio produktų, maisto papildų ir vaistų kainos užsienyje kai kuriuos lietuvius skatina vaistus pirkti ne tik sau, bet ir perparduoti. Socialinių tinklų grupėse, skirtose prekėms iš Egipto, vis dažniau perparduodami ir receptiniai vaistai, reikalaujantys ypatingų laikymo sąlygų bei gydytojų priežiūros. Specialistai įspėja, kad tokia prekyba nelegali, o perkant vaistus ne licencijuotose vietose kyla rizika įsigyti padirbinį, kurio sudėtyje gali pasitaikyti net pavojingų veikliųjų madžiagų.Žiemos olimpinėse žaidynėse Italijoje atidarymo ceemonija pirmą kartą istorijoje vienu metu vyks dviejuose skirtinguose miestuose, o beveik trys tūkstančiai atletų pradės daugiau nei dvi savaites truksiančią sporto šventę. Lietuvai atstovaus rekordiškai daug - 17-a sportininkų. Atidarymo ceremonijos rengėjai žada, kad renginys bus itališkos dvasios, nors pasirengimas neapsiėjo be įtarimų korupcija ir vėluojančių statybų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Dėl galimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria „Nemuno aušros“ deleguotą žemės ūkio viceministrą Arūną Jagminą. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jo namuose atliktos kratos. Partijios lyderis Remigijus Žemaitaitis kol kas nekalba apie viceministro pasitraukimą, žada aiškintis situaciją.Sinoptikai perspėja apie link Lietuvos artėjantį stiprų šaltį ir galimą meteorologinį reiškinį – speigą, kai oro temperatūra gali nukristi iki –30 °C ir žemiau. Kas žinotina, kaip pasiruošti?O kaip šalčius išgyvena po rusų antskrydžių be šilumos, elektros ir vandens likę Kyjivo gyventojai?Rekordiškai mažas – tai apie praėjusių metų Lietuvos gimstamumo rodiklius sako Valstybės duomentų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė. Ekspertų teigimu, Lietuva mažėjančiu gimstamumu nėra išskirtinė. Ar situacija turėtų būti gerinama – nuomonės išsiskiria.Jau greitai gyventojus ne visai maloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl už sausį mokėsime gerokai daugiau nei pernai tuo pačiu metu.Eurolygos generalinio direktoriaus pareigose Paulių Motiejūną keičia ispanas Chusas Bueno.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip suderinti ir gyvūnų saugumą, ir vairuotojų apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais? Pokalbis su skaudžia sesers žirgo istorija pasidalijusia ir saugumo klausimą keliančia klausytoja Jolanta, bendrovės „Mobility Consultants“ partneriu Egidijumi Skrodeniu ir Gamtos tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Andriumi Kuču.

Lietuva atideda naujų karinių transporto lėktuvų įsigijimą. Vietoj jų už pusantro šimto milijonų eurų bus atnaujinami dabar turimi „Spartanai“. Jais ketinama skraidyti dar dešimt metų.9,9 iš 10 - tokiu balu koalicijos stabilumą įvertino „Nemuno aušros“ pirmininko pavaduotojas Robertas Puchovičius po šiandien įvykusio koalicijos tarybos posėdžio. Valdantieji aptarė aktualius politinius klausimus, susijusius su Kapčiamiestyje planuojamu poligonu, LRT valdysenos keitimu bei „aušriečių“ ir „valstiečių“ nesutarimais dėl postų ministerijose.Gyventojai perspėjami, kad dėl lijundros ir snygio sudėtingos eismo sąlygos tęsis ir rytoj. Gydytojai praneša apie išaugusius traumas patyrusių pacientų skaičius, tad žmonės raginami likti namuose ir atsisakyti nebūtinių kelionių.Švedija planuoja vaikams nuo 13 metų skirti kalėjimo bausmes už sunkius nusikaltimus.Ved. Agnė Skamarakaitė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartu su kitais steigėjais pasirašė Taikos tarybos, kurią pristato kaip tarptautinių konfliktų sprendimo instituciją, chartiją. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva gavo neoficialių kvietimą prisijungti prie šios valdybos ir jį svarstys.Davose susitiko Ukrainos ir JAV prezidentai.Europos Sąjungos lyderiai šiandien renkasi į Briuselyje vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą, kurioje daugiausia dėmesio ketinama skirti Grenlandijos likimui.Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai dėl LRT. Joje reiškiamas palaikymas visuomeniniam transliuotojui ir kritikuojami bandymai keisti vadovo atleidimo tvarką.Pasirodžius informacijai apie tai, kad Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda kelsis iš Lietuvos į Lenkiją, jos patarėjas Denisas Kučinskis patvirtino apie dalies biuro perkėlimą į Varšuvą. Tačiau jis LRT RADIJUI sako, kad biuro veikla Lietuvoje bus tęsiama, o pastarąjį sprendimą išplėsti veiklą Varšuvoje lėmė pasikeitusi saugumo situacija.Tęsiame žiemos olimpiečių ciklą - šiandien reportažas apie slidininkę Ievą Dainytę, kuriai tai bus antrosios olimpinės žaidynės karjeroje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Netoli Vilniaus namą pastatęs gyventojas sako, kad ESO elektros neįveda jau metus. Kodėl taip ilgai užtrunka namą prijungti prie elektros tinklų?Aktualus klausimas. Specialistai sako, kad žmonėms grėsmę keliančius varveklius nuo pastatų turi pašalinti jų savininkas. Ar jūs patys, ar jūsų daugiabučio administratorius šalina varveklius? Ką pastebite?Šiemet turėtų įsigalioti keliolika pakeitimų, kurie paliestų daugelį dirbančių žmonių, o vienas iš pakeitimų paliestų visus, nes yra susijęs su skaidraus atlygio mokėjimu. Koks tai pakeitimas?Švietimo ministerija primena, kad, oro temperatūrai nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio, į mokyklą gali neiti 1-5 klasių mokiniai, o, atšalus iki 25 laipsnių, į mokyklą gali neiti ir vyresnių klasių mokiniai. Sinoptikų duomenimis, šį rytą daugiau nei 20 laipsnių šalčio yra mažiausiai 8 savivaldybėse.Paskelbus, kad dėl lėšų trūkumo Lietuva kitąmet nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje ir dėl to kilus įtampai viešojoje erdvėje, kultūros ministrė šaukia pasitarimą. Ką toks ministerijos sprendimas reiškia Lietuvos kultūrai?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien aplinkosaugininkai Aplinkos ministerijai įteiks poziciją dėl kurtinių apsaugos steigiant Kapčiamiesčio poligoną. Nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia neabejojantys poligono reikalingumu, tačiau pabrėžia, kad gamtai padaryta žala turi būti įvertinta ir kompensuota.Jau metus vairuotojo pažymėjimas galioja tik tol, kol galioja ir sveikatos pažyma. Tačiau „Regitra“ skaičiuoja – beveik 65 tūkstančiai vairuotojų šiuo metu važinėja nepasitikrinę sveikatos. Policija pernai nustatė dar beveik 20 tūkstančių atvejų, kai sustabdytų vairuotojų pažymėjimai jau buvo negaliojantys. Kaip paskatinti vairuotojus pasitikrinti sveikatą?Aukso, sidabro ir kitų tauriųjų metalų kainoms mušant rekordus, ekspertai pastebi, kad jų įsigijimu domisi vis daugiau žmonių. Rekordiškai aukso atsargas didina ir kai kurios valstybės. Lietuva turi kone 6-ias tonas aukso atsargų. Jas saugo Anglijos banke.Lietuvos olimpiečių cikle - pažintis su pirmuoju iš keturių šalies slidinėjimo rinktinės narių. Pekino olimpinėse žaidynėse debiutavęs Tautvydas Strolia po ketverių metų su Lietuvos delegacija keliauja į Milaną ir Kortiną. Sportininkas tikisi, kad Italijoje pavyks gerinti rezultatus, pasiektus Pekine. Strolia tebėra dėkingas Norvegijai, kuri vėl įkvėpė slidinėti.Po metų pertraukos sugrįžta tradicinės Sartų žirgų lenktynės. Organizatoriai sako, kad žiemiški orai leidžia ypač gerai pasiruošti varžyboms. Šiemet tikimasi sulaukti rekordinio skaičiaus žiūrovų.Ved. Rūta Kupetytė

Su Lenkijos gynybos ministru susitikęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sutarė dėl abiejų šalių bendradarbiavimo steigiant brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų rajone. Anot R. Kauno šis sprendimas leis kariams treniruotis kartu, didins Suvalkų koridoriaus apsaugą.Lietuvoje daugėja sąmokslo teorijomis tikinčių, liberalios demokratijos vertybėmis nusivylusių žmonių. Tai gali lemti, kad ateinančiuose rinkimuose į valdžią pateks rusijai palankūs populistai. Tokį politinio Lietuvos užvaldymo scenarijų įžvelgia Vilniaus universiteto mokslininkas Tomas Janeliūnas.Kokios vaikų ir jaunimo savižudybių tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje?Žuvo Trakuose po ledu nardęs vyras.Beveik 12 tūkst. gyventojų pasirašė peticiją dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos.Po kilusio tarptautinio pasipiktinimo Ilono Musko socialinis tinklas „X“ skelbia blokuosiantis dirbtinio intelekto įrankio „Grok“ galimybę kurti seksualizuotas žmonių nuotraukas be jų sutikimo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva šiais metais turėtų baigti įsisavinti beveik keturių milijardų eurų paramą iš Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, labiau žinomo kaip RRF pinigai. Pavyzdžiui, šiandien turėtų pasiekti beveik pusė milijardo eurų. Pernai būta daug abejonių, ar Lietuva spės laiku padaryti reformas. Opozicija ir šiandien tuo abejoja.Socialdemokratai vis garsiau abejoja koalicijos su „Nemuno aušra“ naudingumu. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas „aušriečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį vadina netinkamu koalicijos partneriu, žada šį klausimą dar kartą kelti partijos viduje. O Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad situacija bus dar aiškesnė po balsavimo dėl poligono Kapčiamiestyje. Jau rytoj ministras su prezidentu darkart susitiks su vietos gyventojais, tačiau tuo pat metu Lazdijuose su rinkėjais susitiks ir Remigijus Žemaitaitis.Seimo sveikatos reikalų komitete buvo pristatytas vidinis Santaros klinikų auditas. Pažymėta, kad ligoninė dirba nuostolingai ypač pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Santaros klinikų vadovybė teigia, kad rezultatai gerėja, o skandalas išėjus šešiems neurochirurgams visos reikalingos paslaugos yra teikiamos.Jungtinių valstijų viceprezidentas susitinka su Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrais. Donaldas Trumpas neatsitraukia ir toliau kartoja siekius perimti salą.Prieš susitikimą Europos lyderiai išreiškė paramą Grenlandijai ir įspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms atėmus Grenlandiją iš Danijos, kiltų beprecedentės pasekmės.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo, kad amerikiečiai imsis „labai griežtų priemonių“ prieš Iraną, jei šis žudys protestuotojus. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad per Irano valdžios institucijų vykdytus smurtinius susidorojimus žuvo beveik pustrečio tūkstančio demonstrantų.Šefilde, Didžiojoje Britanijoje, prasideda Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Jame varžysis ir geriausi Lietuvos sportininkai.Ved. Liepa Želnienė

Prieš 35-erius metus taikūs Lietuvos žmonės stojo prieš sovietų tankus. Keturiolika žmonių paaukojo gyvybes, šimtai - sveikatą, tačiau Lietuva apgynė laisvę. Šiandien ir rytoj vyksta laisvės gynėjų dienos renginiai, Seime šiandien laisvės gynėjai stojo į tradicinę iškilmingą rikiuotę, vyko forumas, o vakare suliepsnos atminimo laužai.Ketinant įsteigti Kapčiamiesčio poligoną, jau įvyko jau du susitikimai su vietos gyventojais. Penktadienį Lazdijuose lankėsi krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tačiau dalis komunikacijos ekspertų sako, kad su visuomene apie būsimą poligoną kalbama netinkamai, o tuomet informacinė erdvė ir gyventojų nerimas išnaudojamas priešiškų jėgų. Ar įmanoma visuomenę įtikinti, kad Lietuvai reikia poligono, ir kaip tai daryti?Protestams Irane nerimstant jau trečią savaitę, stebėtojai praneša apie šimtus aukų ir daugiau nei 10 tūkstančių areštų. Nepaisant to, šimtai tūkstančių protestuotojų savaitgalį rinkosi į gatves. Jungtinių Valstijų prezidentas griežtina retoriką ir grasinimus, o Teheranas sako nenorintis, bet neva esantis pasirengęs karui.Ved. Liepa Želnienė

Donatas Urbonas, Tomas Purlys ir Karolis Tiškevičius „Basketnews.lt podkaste“ išsamiai aptarė audringą „Žalgirio“ vakarą Bolonijoje. Donatas taip pat pasidalino kelionių į Atėnus ir Stambulą įspūdžiais. Tinklalaidės partneriai: – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Nepraleisk didžiausio BasketNews bendruomenės susitikimo! Sąskrydis 2026 jau liepos 11-12 d. Varnupėje. Bilietai: https://www.basketnews.lt/saskrydis Temos: Užsikasus Lietuva, linkėjimai Plungei ir BN darbai (00:00); Teisėjai ir Masiulio protestas: apie ką visa tai? (6:01); Protesto rašymo drama prie kompiuterio (18:51); „Žalgirio“ bangavimai, keitimai ir energijos šuoliai (21:58); Cisco žaidimas „nuo suolo“ ir nepavykęs startinis penketas (27:30); Drama rungtynių gale ir drebantis Maodo Lo (30:37); Pasibaigę Moses Wrighto kaprizai (36:48); Smailagičiaus kerštas ir nepakankamai įvertintas „Virtus“ (41:15); Kaip Šaras audžia visus visur ir visada (50:10); „Žalgirio“ gynybos spragos arba labai trūksta Butkės (52:07); Kodėl Ąžuolas toks geras? (55:41); „Feneris“ jau visai kitoks (58:15); Donato kelionė į Atėnus, fanų fokusai Stambule ir riaušės (1:03:10); Kaip fanai priėmė Donatą Atėnuose (1:13:18); Valencijos niuksas „Zvezdai“ ir nesąmonės su Trapanio „Shark“ (1:14:51); Žvėriškas „Lietkabelis“ ir apgailėtini „Neptūno“ varžovai (1:18:49); Būtinybė pagriebti „Crveną Zvezdą“ Kaune (1:24:25).  

Prisnigus ir papusčius kelininkams šiomis dienomis – pats darbymetis. Komentuoja AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.Įvairios nevyriausybinės organizacijos švenčių laikotarpiu rinko paramą. Kaip joms sekėsi tai daryti ir ar aukojote bei kam aukojote? Komentuoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito atstovė Kristina Trinkūnaitė.Keliose Europos šalyse veikiančios gynybos technologijų bendrovės atstovai sako, kad Lietuva galėtų labiau pasistengti, siekdama skatinti vietos gynybos pramonę ir, šaliai rengiantis pirkti daug ginklų, kuo daugiau pinigų palikti Lietuvoje. Kiek šiandien Lietuva yra išvysčiusi savo gynybos pramonę ir kodėl mažai tikėtina, kad Lietuva pati sau pasigamins tankų ar naikintuvų? Pokalbis su Europos gynybos technologijų bendrovės „Frankenburg“ įmonės Lietuvoje vadovu Karoliu Žemaičiu.Ved. Edvardas Kubilius