Literatūros akiračiai

Alis Balbierius – 2020 m. Maironio premijos laureatas, poetas, publicistas, fotografas. Eilėraščių rinkinyje „Ekvilibriumas“ į vienį susibėga kelio, gamtos, erotikos motyvai, talpus verlibras mainosi vietomis su Rytų poeziją primenančiais trieiliais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie poezijos ištakas ir eilėraščių kontekstus, skamba Alio Balbieriaus skaitomi eilėraščiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Vaikų literatūros yra daug ir įvairios, tad rasti gerą, vertingą knygą tikrai sudėtinga – juo labiau, kad jaunųjų skaitytojų nuomonė ne visada sutampa su garbių ekspertų. Šioje laidoje apžvelgiame šiuolaikinės vaikų literatūros aktualijas – mūsų studijoje svečiuojasi rašytoja, iniciatyvų, skirtų vaikų literatūros sklaidai, dalyvė ir organizatorė Kotryna Zylė ir vaikų literatūros ekspertė Eglė Baliutavičiūtė. Ved. Dovilė Kuzminsakitė.

Vis daugiau dėmesio skiriama miesto erdvių filosofijai, regis, mėginame suprasti, ką mūsų miestai pasako apie mus pačius. Šioje laidoje su menotyrininke, studijos „Menas ir politika“ autore Rasa Antanavičiūte ir literatūrologe Jūrate Čerškute kalbamės apie paminklus rašytojams viešosiose erdvėse – ieškome atsakymų į klausimą, kodėl taip lėtai keičiasi estetika, ir aptariame alternatyvius būdus įamžinti svarbius autorius. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė Su vertėja, poete Zita Mažeikaite kalbamės apie moteriškumą, laikinumo nuojautą ir užkalbėjimus, o su poetu Vytautu Kaziela – apie kalnus, kultūros sklaidos darbus ir poetinį minimalizmą.

Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“ – distopija, kurioje apmąstomos visuomenės sukurtos vyriškumo normos, militarizmo problema ir niūrios ekologinės perspektyvos.

Matilda Olkinaitė – Lietuvoje gimusi ir užaugusi žydų kilmės poetė, savo kūryboje derinusi skirtingų kultūrų balsus. Deja, rašytojos talentas nespėjo kaip reikiant išsiskleisti – būdama vos devyniolikos ji buvo sušaudyta. Matildos kūryba skaitytojus pasiekė sutapus daugybei lemtingų įvykių – 2019 m. Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido eilėraščių ir dienoraščių rinkinį „Atrakintas dienoraštis“, prie kurio atsiradimo prisidėjo Irena Veisaitė, Laima Vincė, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir būrys leidybai lėšų skyrusių žmonių. Apie Matildą Olkinaitę kalbamės su rinktinės sudarytoju, Lietuvos respublikos kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku. Ved. Dovilė Kuzminskaitė

Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė Naujas Jurgos Tumasonytės romanas „Remontas“.

Dainius Dirgėla – poetas, žaidžiantis vaidmenimis ir kaukėmis. Jo eilėraščiai lietuvių poezijos kontekste išsiskiria ironišku, žaismingu žvilgsniu į save ir aplinką. Neseniai pasirodžiusiame rinkinyje „2D ir kiti formatai“ poetas sakosi apmąstąs, cituojant Sigitą Parulskį, „pagyvenusio vyro pagundas“. Šio rinkinio dailininkė – Deimantė Rybakovienė, daugelio Rašytojų sąjungos leidyklos išskirtinių knygų projektų autorė. Pirmojoje laidos dalyje apie buitį ir būti poezijoje kalbėsimės su Dainiumi Dirgėla, o antrojoje apie tai, kaip poezija virsta materija, šnekučiuojamės su Deimante Rybakoviene. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė Naujas žvilgsnis į Žemaitės pasaulį – su literatūrologe dr. Ramune Bleizgiene.

„Pragarą mes susikuriam patys“, sakoma Margaret Atwood romane „Tarnaitės pasakojimas“. Šis distopinis kūrinys apie kone perversišką moterų ir vyrų ryšį naujoje itin religingoje visuomenėje buvo išleistas daugiau nei prieš trisdešimt metų. Vis aktualiau šiomis dienomis perskaitomas distopinis romanas sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje – apie tai, kodėl „Tarnaitės pasakojimas“ toks svarbus iki šiol, ir tai, kaip Margaret Atwood atrodo vadinamosios „moterų literatūros“ kontekste, su literatūros mokslų daktare, docente Rūta Šlapkauskaite kalbamės šioje laidoje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Coivid-19 pandemijos metu daugiau laiko leidžiame namuose, bet ar iš tiesų skiriame daugiau laiko knygoms? Kokiomis temomis labiausiai domisi skaitytojai ir ar iš tiesų leidėjams sekasi taip prastai, kaip buvo prognozuota? Ar galime pagaliau tikėtis sulaukti kokybiškesnių knygynų ir elektroninių knygų pasiūlos? Lietuvoje baigiantis pirmajai viruso bangai apie pandemijos poveikį literatūros pasauliui kalbamės su knygų apžvalgininku, literatūros žinovu Audriumi Ožalu. Ved. Dovilė Kuzminskaitė

Jaanas Krossas – vienas svarbiausių XX a. estų rašytojų, Nobelio premijos nominantas, romane „Lyno akrobatas“ pasakoja Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istoriją ir, kalbėdamas apie žmonių likimus, piešia vaizdingą XVI a. istorijos paveikslą. Šioje laidoje su romano vertėja Danute Sirijos Giraite kalbamės apie „Lyno akrobato“ atsiradimo aplinkybes, romane gvildenamas amžinąsias temas ir estų istorinį romaną. „Lyno akrobatą“ išleido leidykla „Baltos lankos“. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Ernestas Noreika – vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos poetų. 2019 m. Rašytojų sąjungos leidyklos išleista trečioji autoriaus poezijos knyga „Apollo“ apima tekstus, kuriuose dera nerimas ir lyrika, plačios erdvės ir kalbėtojo savistabos intymumas. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie žvilgsnį į poeziją iš distancijos, kūrybos ir gyvenimo pokyčius, poeto ir reperio vaidmenis, klausomės autoriaus skaitomų tekstų ir repo. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Yoko Ogawa – viena žymiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, lyginama ir su Kazuo Ishiguro, ir su Haruki Murakami. Jos romanas „Begalinė lygtis“, kuriame jautriai pasakojama istorija apie nuo atminties sutrikimo kenčiantį matematikos profesorių, jo namų šeimininkę ir „Šakniuku“ pramintą berniuką, tapo bestseleriu ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje, ir dažnai yra vadinamas „ode empatijai“. Apie įspūdingą Yoko Ogawos literatūrinę karjerą telefonu kalbamės su šiuolaikinės japonų literatūros specialiste Jurgita Ignotiene. Iš japonų kalbos romaną vertė Gabija Enciūtė, išleido leidykla „Baltos lankos“.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Man įdomu kurti ne eilėraščius, o eilėraščiais“, sako vienas žymiausių Lietuvos poetų Rimvydas Stankevičius. Naująjį eilėraščių rinkinį „Kiaurai kūnus“ rašytojas drąsiai apibūdina kaip geriausią savo kūrinį. Šioje laidoje telefonu kalbamės apie poetinį Rimvydo Stankevičiaus žodyną, eilėraščių atsiradimo aplinkybes ir tai, kodėl „Kiaurai kūnus“ yra knyga, kurią poetas manėsi esąs skolingas pats sau ir savo skaitytojams. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Henrikas Radauskas – vienas iškiliausių Lietuvos poetų. Jo eilėraščiuose dera žaismė, dinamika ir lyrinės natos, rašytojas kuria savitą poetinį pasaulį, kuriame persipina pasakos ir realybės elementai. Šioje laidoje apie Henriką Radauską telefonu kalbamės su literatūrologe Dalia Satkauskyte, skamba paties poeto ir aktorių Vytauto Rumšo ir Rimanto Bagdzevičiaus skaitomi eilėraščiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Šiemet pasirodė naujas, jau ketvirtasis, poetės Indrės Valantinaitės eilėraščių rinkinys „Apsisiautusios saule“ (išleido Rašytojų sąjungos leidykla) – pasak rašytojo Donaldo Kajoko, „dabar, ko gero, ji rašo brandžiausius, paprasčiausius ir gelmiškiausius savo eilėraščus“. Apie poezijos paprastumą ir gelmę su Indre kalbamės šioje laidoje, poetė skaito eilėraščius iš naujojo rinkinio.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Nėra nieko realaus gyvenime, išskyrus tai, kas gerai aprašyta“, sakoma Fernando Pessoa „Nerimo knygoje“. Šiame kūrinyje svarstoma apie vienatvę, meną, laimės potyrį – temas, išliekančias aktualiomis nepaisant šalies, epochos ar aplinkybių. Pessoa poetiškai kalba apie pilnatvę ir atskirtį, rutiną ir svajonių pasaulį. Šioje laidoje apie vieną svarbiausių portugalų rašytojų kalbamės su „Nerimo knygos“ vertėju į lietuvių kalbą Audriumi Musteikiu. Knygą išleido leidykla „Odilė“.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Stefanas Ahnhemas – detektyvų rašytojas iš Švedijos. Jo kūriniuose veikia jokių ypatingų gebėjimų neturintis melomanas policininkas Fabianas Riskas, susiduriantis su genialiais šaltakraujais žudikais maniakais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie tai, kodėl jį traukia personažai – vidutinybės, aptarsime diskriminaciją literatūros pasaulyje ir tai, ko scenaristai galėtų išmokyti kai kuriuos pripažintus rašytojus.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Iš Čilės kilęs, ilgai Meksikoje ir Ispanijoje gyvenęs rašytojas Roberto Bolaño – neabejotinai vienas labiausiai pripažintų ispanakalbių rašytojų, per trumpą savo gyvenimą spėjęs suformuoti netgi savitą mokyklą. Lietuviškai neseniai pasirodė ketvirtoji jo knyga – visaapimantis genialus romanas 2666 (taip pat lietuviškai išleisti romanai „Tolima žvaigždė“, vert. Zigmantas Ardickas, „Čilės noktiurnas“, vert. Pranas Bieliauskas, ir „Pašėlę detektyvai“, vert. Alma Naujokaitienė). Su šio įstabaus kūrinio vertėja Alma Naujokaitiene kalbamės apie Roberto Bolaño prozos ypatybes. Romano ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Rašytojos iš Kinijos Lijios Zhang romane „Lotosas“ telpa daug svarbių temų, apie kurias oficialiai šalyje kalbama mažai – skurdas, socialinė atskirtis, vyrų ir moterų nelygybė, kaimo ir miesto priešprieša, prostitucija. Šią knygą rašytoja išleido angliškai – nes, pasak jos, Kinijos valdžia niekada nebūtų leidusi pasirodyti romanui apie neprestižinę šalies gyvenimo pusę. Šioje laidoje su rašytoja pasakoja, kaip jos šeimos istorija susijusi su romanu, kritiškai pristato Kinijos kultūros kontekstą ir svarsto apie literatūrinę dvikalbystę. Romano ištraukas skaito Vesta Šumilovaitė, interviu vertimą – Lina Budzeikaitė, romaną vertė Viktorija Uzėlaitė, išleido leidykla „Tyto alba“. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Amerikiečių rašytojos Lucios Berlin apsakymų rinkinyje „Namų tvarkytojos vadovas“ atskleidžiama kita, ne tokia blizgi ir viltinga, gyvenimo JAV pusė. Šiuose autobiografiniuose kūriniuose kalbama apie alkoholizmą, narkotikus, skurdą ir netektis, o drauge – apie gyvenimo džiaugsmą. Laidoje dalyvauja literatūrologė Lina Buividavičiūtė, telefonu įspūdžiais apie autorę dalijasi apsakymų vertėja į lietuvių kalbą Eglė Naujokaitytė. Ištrauką skaito aktorė Lina Budzeikaitė.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Avantiūristas, estetas, dendis, poezijos samurajus - tik keli epitetai, tinkantys apibūdinti rašytoją Kęstutį Navaką, per gyvenimą ir literatūrą, pasak poeto Juliaus Kelero, plaukusį kaip Titanikas. Kęstutis Navakas išėjo vasario 16 dieną – apie jo kūrybą ir sudėtingą asmenybę kalbamės su Juliumi Keleru, laidoje skamba paties poeto balsas iš LRT „Aukso fondo“ archyvų ir eilėraščiai, skaitomi aktoriaus Igno Ciplijausko. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

2005 m. pirmą sykį pasirodęs Gintaro Beresnevičiaus romanas „Paruzija“ buvo sutiktas prieštaringai – vieni jį perskaitė kaip siautulingą groteską, kur laksto peraugę kiškiai, o zombiams krentančios galūnės prilipinamos lipnia juosta, kiti rūstavo dėl dažnai pasikartojančių svaiginimosi motyvų, veikiausiai buvo ir tiesiog trūktelėjusių pečiais. Pats autorius 2005 m. „Kultūros savaitėje“ kalbėdamasis su Jolanta Kryževičiene yra sakęs: „jeigu pastebėjote, aš pasistengiau, kad ta provokacija būtų įdomi ir ne be tam tikro skaitymo malonumo. Jeigu šita knyga perskaitoma nuo pradžios iki galo, aš tikrai garantuoju kiekvienam skaitytojui efektą“.Šiandien su literatūrologu Rimantu Kmita grįšime prie „Paruzijos“ ir pakalbėsime apie dievoiešką, žaidimą ir galimus romano efektus. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Prieš tai, kai Lotynų Amerikoje pasirodė užkariautojai ispanai, ten jau virė įdomus politinis, socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Kas buvo svarbu inkams, majams ir actekams, apie ką ją mąstė ir kūrė? Ar šis kultūrinis paveldas justi šiuolaikinėje Lotynų Amerikos literatūroje? Apie senųjų civilizacijų literatūrinę kūrybą pasakoja poetas iš Meksikos Mario Bojórquez. Interviu vertimą ir eilėraščius skaito aktorius Ignas Ciplijauskas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Waltas Whitmanas laikomas moderniosios amerikiečių poezijos tėvu, savo laisvais, nekonformistiniais eilėraščiais padariusiu didžiulę įtaką ne vienam pasaulio rašytojui. Pirmą sykį lietuviškai šio poeto kūryba publikuota išversta Antano Miškinio, o 2019 m. išleista rinktinė „Žolės lapai“, kurioje – Mariaus Buroko ir Kasparo Pociaus atrinkti ir naujai, aktualiai išversti eilėraščiai, poezijos redaktorius – Saulius Repečka, įvadą knygai parašė poetas, vertėjas Rimas Užgiris, leidykla – „Kitos knygos“. Šioje laidoje su sudarytojais ir vertėjais kalbamės apie Walto Whitmano kūrybos tendencijas ir reikšmę.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Samanta Scweblin – iš Argentinos kilusi rašytoja, gyvenanti Berlyne, laikoma viena ryškiausių ispanakalbių prozos autorių. Lietuviškai išleisti du šios autorės kūriniai – romanas „Prieraišumo laisvė“ ir apsakymų rinkinys „Pilna burna paukščių“ (leidykla „Sofoklis“), kur gvildenamos kasdienės žmonių gyvenimo problemos, o minimalistinis stilius dera su magiškais elementais. Apie šios autorės kūrybą pasakos „Pilna burna paukščių“ vertėja į lietuvių kalbą Augustė Čebelytė-Matulevičienė.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Annos Burns romanas „Pienininkas“ už unikalų pasakojimo būdą ir aktualią temą buvo apdovanotas Man Booker premija. Tai – unikalus pasakojimas apie Šiaurės Airijos pilietinį karą, parašytas sudėtingu stiliumi. Šiame kūrinyje pinasi siaubas, ironija, komizmas ir tragedija. Apie tai, kodėl šis romanas sunkiai paskaitomas, bet jį perskaityti kone privalu, kalbamės su „Pienininko“ vertėja į lietuvių kalbą Gabriele Gailiūte – Bernotiene. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Lietuvos vizionierės: 10 įspūdžiografijų“ – pirmoji debiutuojančios rašytojos Elenos Gasiulytės knyga. Į ją sugulė 10 labai subjektyviai parašytų istorijų apie išskirtines moteris, susijusias su Lietuva. Elena Gasiulytė tokiu būdu rašo savitą kultūrinę biografiją, ieško dialogo tarp jaunos modernios XXI a. moters ir Bonos Sforcos, Sofijos Čiurlionienės ar Jurgos Ivanauskaitės. Kiekvienai istorijai puikiai akomponuoja Miglės Anušauskaitės komiksai, kuriuose šmaikščiai interpretuojamas Elenos kuriamas pasakojimas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Ingmaras Bergmanas – vienas svarbiausių Švedijos kino ir teatro režisierių, scenaristas, prozininkas. Lietuviškai neseniai pasirodė trys jo kūriniai – „Žemuogių pievelėje“, „Sekmadienio vaikas“ ir „Rudens sonata“, sudėti į vieną knygą, išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos. Šioje laidoje su I. Bergmano kūrybos vertėja Zita Mažeikaite kalbamės apie autobiografinius motyvus, ypatingą jausmų gamą ir pagrindines temas, gvildenamas naujojoje knygoje.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Metams perkopus į antrąją pusę Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodė naujoji Aido Marčėno poezijos knyga trumpučiu pavadinimu „Ir“. Šiandien su poetu kalbamės apie jungtukus, poezijos reikšmę, nuolatinį mokymąsi kalbėti ir tai, kuo eilėraštukas skiriasi nuo eilėraščio. Laidoje autorius skaito eilėraščius iš naujosios knygos. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Nereiktų to, kas yra populiaru ir priimtina daugeliui, vadinti blogiu“, sako Jurgita Ludavičienė. Kalėdos leidybos pasaulyje neatsiejamos nuo vadinamųjų „kalėdinių romanų“, kurie dažnai literatūros gurmanų sutinkami su atlaidžia šypsena. Tačiau ar tikrai šios knygos – toks didelis blogis? Ar taip lengva atskirti gerą literatūrą nuo blogos ir ar kičas visada yra tik žalingas? Apie visa tai kalbamės su menotyrininke, leidyklos „Tyto alba“ užsienio literatūros skyriaus vadove, Jurgita Ludavičiene.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Rašytoja Nancy Huston įdomi ne tik tuo, kad pati verčia savo knygas – ši autorė puikiai išmano semiotiką ir struktūralizmą, kritiškai vertina literatūros teorijos reikšmę ir feminizmą. Šiandienos laidoje su rašytoja kalbamės apie jos kūrybos trajektoriją ir aptariame lietuviškai išleistą romaną „Dolce agonija“ (leidykla Tyto alba, vertė Akvilė Melkūnaitė). Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Kimo Leinės romanas „Amžinybės fjordo pranašai” – istorija apie laisvę, pasirinkimus, viltį, nusivylimą, moralę ir Dievą. Ši knyga klampi ir daugiasluoksnė, pilna ne tik įtaigių gamtos aprašymų, bet ir kokčių smulkmenų. Su romano vertėja Ieva Toleikyte kalbamės apie „Amžinybės fjordo pranašų” temas, stilių, šlykščias detales ir tai, kuo vertėjo darbas panašus į taukų virimą. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Carmen Caro Dugo lietuviškai jau yra prakalbinusi Birutę Jonuškaitę, Vandą Juknaitę, Bitę Vilimaitę, Kristijoną Donelaitį, Antaną Baranauską ir kitus Lietuvos rašytojus. Šiemet išleistas naujausias vertėjos darbas – XX amžiaus lietuvių poezijos antologija, kurioje daugiau nei 30 svarbiausių mūsų šalies poetų. Šiandien laidoje su Carmen kalbamės apie vertimo iššūkius. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Frankfurto knygų mugė – viena didžiausių pasaulyje. Į ją suguža ir literatūros profesionalai, ir knygų mylėtojai. Su neseniai iš mugės grįžusia Rūta Elijošaityte – Kaikare kalbėjomės apie šių metų renginio specifiką – įdomiausias temas, išskirtinius autorius ir literatūrą kaip viešojo įvaizdžio formavimo priemonę. Ved. Dovilė Kuzminskaitė

Debiutinis Nariaus Kairio romanas „Toliau nei vandenynas“ – kontempliatyvus pasakojimas apie jauno žmogaus tapsmą, kur piligriminį kelią einąs herojus susiduria su pakeleiviais, sunkumais, o labiausiai – su pačiu savimi. Mes skaitome jo dienoraštį, čia pinasi tikrovė ir fantazija, o svarbiausios yra ribinės patirtys. Su Nariumi Kairiu šioje laidoje kalbamės apie literatūrinius ir piligriminius kelius ir apie tai, kaip neparašyti dar vieno komercinio romano. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Lapkričio 7-10 dienomis vyksiantis literatūros festivalis „Vilniaus lapai” ir vėl gali pasigirti įdomia programa – jame ir skaitytojų pamėgti lietuvių rašytojai, ir saviti užsienio autoriai, o renginių spektras įvairus – nuo susitikimų su kūrėjais iki koncertų ar edukacijų vaikams. Mūsų laidoje festivalio įkūrėja Rūta Kačkutė pasakoja apie tai, kuo „Vilniaus lapai” skiriasi nuo kitų literatūros festivalių. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Monografijos „Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu“ autorė Elena Baliutytė-Riliškienė pabrėžia, kad Eduardas Mieželaitis buvo sudėtinga, daugialypė asmenybė, o mąstant apie jo kūrybos trajektoriją svarbiausias yra modernistinis periodas. Spalio trečią dieną šiam rašytojui būtų suėję šimtas metų, todėl šią laidą skyrėme naujai, aktualizuotai jo kūrybos ir gyvenimo apžvalgai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Apie Kolumbiją esame susidarę nuomonę iš filmų ir serialų, tačiau jos literatūra Lietuvoje menkai žinoma. Ši „Literatūros akiračių“ laida skirta aptarti šiuolaikinę Kolumbijos literatūrą – Bogotoje susitikome su poetu Federico Díaz Granados ir pasikalbėjome apie magiškojo realizmo įtaką, svarbiausias temas ir narkoliteratūros fenomeną. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Šių metų „Metų knygos” rinkimų pradžią supo įvairios diskusijos. Nepaisant jų, tiek poezijos, tiek prozos suaugusiems penketukuose esama išties dėmesio vertų kūrinių – apie juos kalbamės su literatūrologe Neringa Butnoriūte, aptariame įdomiausias praėjusių metų lietuvių literatūros tendencijas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Literatūros kritikos padėtis Lietuvoje buvo kvestionuojama dėl daugybės skirtingų priežasčių: nepakankamo aktyvumo, nuosaikumo, perdėto kandumo, neseniai pradėta svarstyti ir apie knygų apžvalgininkų socialiniuose tinkluose įtaką. Su vertėja, literatūrologe Elžbieta Banyte aptarsime rašytojo ir kritiko santykį, ribą tarp kritiko ir apžvalgininko ir kitas mūsų literatūros bendruomenei aktualias problemas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Su poete iš JAV Margaret Randall susitikome rugsėjo pradžioje, Bogotoje. Šiandienos laidoje išskirtinės biografijos rašytoja, Beat generation atstovė, žymi feministė, pasakoja apie metus, praleistus Meksikoje, Kuboje, Nikaragvoje ir Ispanijoje, apmąsto literatūros bei visuomenės santykį, dalijasi kontrastingais įspūdžiais apie Kolumbiją ir skaito eilėraščius. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Ar galima rašyti eilėraščius esant ne sumaišties, o laimingos ramybės būsenos? Reikia. Siužetų turime visą pasaulį”, sakoma ant Agnės Žagrakalytės poezijos rinkinio „Bu bu buitis” viršelio. Su autore susitikome paskaityti tekstų ir pasikalbėti apie buities ir poezijos santykį, aptarti spontaniškus ir šmaikščius šio rinkinio eilėraščius ir tai, kodėl Alisai Meler teko išeiti. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Naujausias vertėjos iš suomių kalbos Urtės Liepuoniūtės darbas – maginės fantastikos žanrą atstovaujančios rašytojos Siiri Enoranta romano jaunimui „Graudaragio užkalbėjimas“ vertimas. Su Urte aptariame šį įtraukiantį pasakojimą apie mistines būtybes, geismą, jausmus ir pasaulio santvarką bei kalbamės apie tai, kas šiandien svarbu suomių rašytojams ir skaitytojams, kuo įdomi suomių literatūra ir ko galėtume išmokti ne tik iš jų autorių, bet ir leidėjų. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Apie literatūros dėstymą mokykloje diskutuojama kone kasmet: vis kyla klausimų, ką ir kodėl reikėtų skaityti, kaip mokiniams pristatyti kūrinius, koks mokymo procese yra mokytojo, ir koks – mokinio vaidmuo. O ką mano patys vaikai? Šiandienos laidoje kalbinu jaunąją poetę Mūzą Svetickaitę, Palangos senosios gimnazijos pirmos klasės mokinę. Mūza sako, kad labiausiai mokykloje pasigenda dviejų dalykų – literatūrinės mokytojo draugystės ir programos sudarytojų drąsos. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Undinės“ – antrasis rašytojos Jurgos Tumasonytės apsakymų rinkinys. Jame gausu įvairiausių personažų – karalių, undinių, vaikiną praradusių merginų, antrininkių, o kiekvienas jų pasakoja unikalią istoriją, kurioje tikrovė pinasi su magija. Į tai, kas vyksta aplinkui, Jurga žiūri su lengva ironija, tačiau nestokodama gylio, kaip ir dera undinėms. Apie rašymą, gyvenimą ir romanus kalbamės LRT radijo studijoje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Mes mokame pasakyti, kur yra problema, bet niekada nepasakome, ką daryti“, teigia rašytojas Andrius Jakučiūnas. Šiandienos laidoje aptariame jo mintis apie Lietuvos kultūros žmonių pasyvumą ir nenorą dalyvauti valstybės gyvenime, išsakytas straipsnyje „Kultūringų žmonių getas“, publikuotame portale 15 min.lt. Drauge svarstome, kodėl Lietuvoje nėra rašytojų, kalbančių apie visuomenei svarbias temas, ir ar rašytojo nuomonė gali turėti įtakos tam, kas vyksta šalyje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Vertėja Zita Baranauskaitė – Danielienė apibūdina Lutzo Zeilerio romaną „Kruzas“ kaip kūrinį apie tapimą žmogumi. Šiame romane vokiečių poetas ir prozininkas pasakoja apie Hidenzės salą, į kurią suplūsta nepritapėliai iš Rytų Vokietijos. Veiksmas vyksta lūžio metais, o persipinančios personažų istorijos atveria deginantį, skaudų laisvės troškimą ir savasties paieškas. Taip pat – tai istorija apie poeziją, o labiausiai – apie dviejų vyrų draugystę. Romaną pristato jo vertėja Zita Baranauskaitė – Danielienė. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Olgos Tokarczuk romano „Bėgūnai” vertėjas Vyturys Jarutis sako:„Olga savo neprilygstamumu lyginama su Stanley Kubricku. Kalbant apie „Bėgūnų” savitą pasakojimo formą, originalią stilistiką, kartais knyga gretinama su Godfrey Reggi kultiniu filmu „Kojaniskatsi” (Koyaanisqatsi – gyvenimas be pusiausvyros, Arizonos indėnų hopių kalba). Keliauti, genamam nuolatinės nerimasties, dėsnio, verčiančio kiekvieną visatos kūną grįžti į pusiausvyros būseną. Tas grįžimas trunka be paliovos, nė akimirkai nesustodamas, nesąmoningai, paradoksaliai priešindamasis pats sau...” Šiandienos laidoje su Vyturiu aptariame „Bėgūnų” struktūrą, pagrindines temas, ir, žinoma, įdomiausius vertimo aspektus. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

JAV literatūros pasaulis didžiulis, todėl nelengva jame pasimesti. Šiandienos laidoje mėginame žvilgtelėti į šiuolaikinę amerikiečių poeziją, o mūsų akiračius plečia lietuvių kilmės Amerikoje gimęs ir augęs vertėjas, poetas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Rimas Užgiris. Kalbamės apie tai, kokios temos, estetinės srovės dabar yra aktualiausios anapus vandenyno, kuo amerikiečių poetai skiriasi nuo lietuvių. Rimo klausiu ir apie jo paties poetinį kelią – ką reiškia būti poetu, nuolat judančiu tarp dviejų kontinentų?Ved. Dovilė Kuzminskaitė.