Podcasts about greimas

Paola Peresin"Il viaggio di Slavc"Errori, bugie, falsi miti e leggende sul lupoPrefazione di Franca ZanichelliIllustrazioni interne di Tobia RavàKellermann Editorewww.kellermanneditore.itNelle Alpi orientali un lupo solitario cammina su sentieri che intere popolazioni avevano abbandonato due secoli fa. La sua storia diventa simbolo di un fenomeno più vasto: il ritorno di una specie selvatica in territori che l'avevano dimenticata.Ma Slavc non avanza solo tra boschi e pascoli alpini, attraversa anche un territorio culturale fragile e minato, dove ogni sua impronta risveglia echi di controversie ancestrali e paure mai sopite.Paola Peresin è laureata in Scienze Biologiche, lavora con Enti Locali e Università su aree afferenti alla Conservazione della Natura.Tobia Ravà (Padova, 1959), lavora a Venezia, ha frequentato la Scuola Internazionale di Grafica di Venezia ed Urbino. Si è laureato in semiologia delle arti all'Università di Bologna, allievo di Umberto Eco, Renato Barilli, Omar Calabrese, Flavio Caroli. Dipinge dal 1971 ed ha esposto dal 1977 in mostre personali e collettive in Italia, Belgio, Croazia, Francia, Germania, Spagna, Brasile, Argentina, Giappone e Stati Uniti. È presente in collezioni sia private che pubbliche, in Europa, Stati Uniti, America Latina, e in Estremo Oriente. Nel 1983 è tra i fondatori del gruppo bolognese AlcArte, attivo all'Università di Bologna (DAMS), con l'intento di coniugare il fare arte all'epistemologia. Dal 1988 si occupa di iconografia ebraica e ha svolto con Gadi Luzzatto Voghera e Paolo Navarro Dina un lavoro di ricerca e schedatura nell'ambito dell'epigrafia ebraica nel Veneto, Friuli Venezia Giulia e Trentino Alto Adige. Nel 1993 è il promotore del gruppo Triplani, che, partendo dalla semiologia biplanare di Greimas e Calabrese, prende il nome dall'ipotesi di un terzo livello di lettura simbolica, accanto a quelli del significato e del significante. Nel 1998 è tra i soci fondatori di Concerto d'Arte Contemporanea, associazione culturale che si propone di riunire artisti con le stesse affinità per riqualificare l'uomo ponendolo in sintonia con l'ambiente e rendere l'arte contemporanea conscia dei suoi rapporti con la storia e la storia dell'arte, anche interagendo espositivamente con parchi, ville, edifici storici e piazze di città d'arte. Dal 1999 ha avviato un ciclo di conferenze, invitato da università e istituti superiori d'arte, sulla sua attività nel contesto della cultura ebraica, della logica matematica e dell'arte contemporanea.Diventa un supporter di questo podcast: https://www.spreaker.com/podcast/il-posto-delle-parole--1487855/support.IL POSTO DELLE PAROLEascoltare fa pensarehttps://ilpostodelleparole.it/

Šį trečiadienį spaudos platinimo vietas pasieks naujausias kultūros ir meno mėnesinis žurnalas „Kultūros barai“. Balandžio mėnesio publikacijas jame kartu su leidinio vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene aptarė kolegė Laima Ragėnienė.Šiaulių istorijos muziejuje – pasaulyje garsiam semiotikui Algirdui Juliui Greimui skirta paroda. Šiauliams ji itin svarbi, nes Greimas vaikystėje čia mokėsi, o grįžęs po studijų užsienyje, mokytojavo. Paryžiaus semiotikos įkūrėjo atminimas įamžintas keliose miesto erdvėse, jo vardu pavadinta gatvė.„Kalbos rytas“.Dmitrij Gluščevskij kino apžvalga.Pavasariui įsibėgėjant nuo balandžio 26 d. į kino sales ir namų kino platformas sugrįžo „Trumpas kinas“ su nauja lietuviškų trumpametražių filmų programa „Viskas apie mus“. Pokalbis su režisieriumi Sauliumi Baradinsku ir „Lithuanian Shorts“ agentūros atstove Gabriele Cegialyte.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Kauno miesto taryba antradienį paskyrė Maironio premiją poetui Liudvikui Jakimavičiui už poezijos knygą „Paliktos paletės“.Praėjo 100 metų nuo Justino Mikučio gimimo. Pokalbis apie Justiną Mikutį su Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesoriumi tapytoju Arvydu Šalteniu.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kaip subalansuoti dvi svarbias gyvenimo sritis – darbą ir šeimą, kaip neprarasti profesinių įgūdžių auginant vaikus? „Atėjau ir sakau, kad turiu vaikų, o mano darbdavys ramiai žiūri į mane ir paantrina, kad jis irgi turi. Tęsiu toliau, kad mano vaikas gali sirgti, o jis ramiai atsako, kad jo irgi serga, “– prisimena asmeninę situaciją, kai ieškojo darbo, „Intermedix Lietuva“ personalo skyriaus vadovė Simona Vabalė. Pokalbis su Simona.„...3/4 mano gyvenimo yra „korespondentiški“ – ypač su Lietuva,“ – viename laiškų sako Greimas: kokį moralinį įsipareigojimą jautė, kokie interesai, pažiūros skatino tokią aktyvią korespondenciją? Pristatydamos „Baltų lankų“ leidyklos išleistą knygą „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“ 1 tomą, su A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorante Austėja Oržekauskiene kalbamės apie A.J. Greimo epistoliką.

Kaip subalansuoti dvi svarbias gyvenimo sritis – darbą ir šeimą, kaip neprarasti profesinių įgūdžių auginant vaikus? „Atėjau ir sakau, kad turiu vaikų, o mano darbdavys ramiai žiūri į mane ir paantrina, kad jis irgi turi. Tęsiu toliau, kad mano vaikas gali sirgti, o jis ramiai atsako, kad jo irgi serga, “– prisimena asmeninę situaciją, kai ieškojo darbo, „Intermedix Lietuva“ personalo skyriaus vadovė Simona Vabalė. Pokalbis su Simona.„...3/4 mano gyvenimo yra „korespondentiški“ – ypač su Lietuva,“ – viename laiškų sako Greimas: kokį moralinį įsipareigojimą jautė, kokie interesai, pažiūros skatino tokią aktyvią korespondenciją? Pristatydamos „Baltų lankų“ leidyklos išleistą knygą „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“ 1 tomą, su A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorante Austėja Oržekauskiene kalbamės apie A.J. Greimo epistoliką.

Kokį A. J. Greimą pažino režisierius Saulius Beržinis? „Norėjosi padaryti filmą apie tai, kas lieka, kada mąstytojas, filosofas, išminčius išeina ir jo nebelieka, ar ta jo mintis kaip dūmas išsisklaido, išnyksta, ar jinai kažkaip žmonėse gyvena“,– pokalbis su režisieriumi, sukūrusiu dokumentinį filmą „Greimas didysis prasmės ieškotojas“ ir šiuo metu kuriančiu naują filmą apie Greimą, jo mokinius, semiotikos centrus pasaulyje. Apie pasakų transformuojančią galią. „Pasaka – tai stebuklingas veidrodis, atspindintis mūsų dvasinį pasaulį ir žingsnius, kuriuos mums būtina žengti, kad iš nebrandžių taptume brandūs, pasaka – tai gyvenimas, kurį regime dvasios akims“. Su menininke Karolina Kunčinaite pristatome amerikiečių vaikų psichologo, psichiatro Bruno Bettelheimo knygą „Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba, psichoanalitinis požiūris.“

Kokį A. J. Greimą pažino režisierius Saulius Beržinis? „Norėjosi padaryti filmą apie tai, kas lieka, kada mąstytojas, filosofas, išminčius išeina ir jo nebelieka, ar ta jo mintis kaip dūmas išsisklaido, išnyksta, ar jinai kažkaip žmonėse gyvena“,– pokalbis su režisieriumi, sukūrusiu dokumentinį filmą „Greimas didysis prasmės ieškotojas“ ir šiuo metu kuriančiu naują filmą apie Greimą, jo mokinius, semiotikos centrus pasaulyje. Apie pasakų transformuojančią galią. „Pasaka – tai stebuklingas veidrodis, atspindintis mūsų dvasinį pasaulį ir žingsnius, kuriuos mums būtina žengti, kad iš nebrandžių taptume brandūs, pasaka – tai gyvenimas, kurį regime dvasios akims“. Su menininke Karolina Kunčinaite pristatome amerikiečių vaikų psichologo, psichiatro Bruno Bettelheimo knygą „Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba, psichoanalitinis požiūris.“

„Mūsų gyvenimas yra metakalbinis, tai reiškia – kalbėjimas apie kalbą, apie jausmus apie vaizdus, garsus, poelgius, santykius. Mes visada galvojame, kokią tai turi prasmę“, – sako Greimo semiotikos tradicijas tęsiantis Paulius Jevsejevas.2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.

„Mūsų gyvenimas yra metakalbinis, tai reiškia – kalbėjimas apie kalbą, apie jausmus apie vaizdus, garsus, poelgius, santykius. Mes visada galvojame, kokią tai turi prasmę“, – sako Greimo semiotikos tradicijas tęsiantis Paulius Jevsejevas.2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais. Šį visame pasaulyje žinomą mokslininką, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėją mes dar turime parsivežti į Lietuvą. Vilniaus universitete veikia Greimo vardo semiotikos centras, puoselėjantis semiotikos tradiciją, rengiantis studentus, bet labai plačiai nei šis vardas, nei Greimo idėjos Lietuvoje nėra žinomos. Semiotiniai Greimo darbai rašyti prancūziškai, o lietuvių mitologijos studijos ir publicistika – daugiausiai lietuviškai. Daug Greimo darbų dar turime išsiversti, perskaityti ir paversti savo kultūros dalimi. Juk ir semiotikos pradžia neatsiejama nuo Lietuvos. Kaip sakė pats Greimas, „mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą.“Šioje laidoje kalbėsime su jaunaisiais semiotikais, kurie tęsia ir plėtoja semiotikos tradiciją Lietuvoje. Ką jaunieji mokslininkai tyrinėja semiotikos instrumentais, kaip semiotika padeda spręsti mokslo ir gyvenimo klausimus. Ką semiotika siūlo Ksenijai Kazarinovai skaitant Biblijos tekstus, kaip Paulius Jevsejevas semiotiškai aiškina Sigito Gedos Ezopo kalbos kodus.

En este podcast se habla sobre lo que se ha estado haciendo de comedia en el pasado y lo que se está generando en la actualidad abordada desde lo que propone Greimas

Colin Marshall sits down in San Francisco's Castro with Daniel Levin Becker, member of the experimental literary group Oulipo, reviews editor at the Believer, and author of Many Subtle Channels: In Praise of Potential Literature. They discuss whether Oulipo membership impresses the ladies; his earlier, long pre-Oulipo days, when he would make mixtapes consisting entirely of songs without the letter "e" in the title; his fascination with taking mundane patterns, applying enough work to them, and making something pretty incredible; palindromes, beau présent, homophones, metro poems, mathematical constraints, and Greimas squares; his Fulbright-enabled stay in Paris to organize Oulipo's junk, which led to his writing a book on the group, and then to their offer of membership even before he thought he had accrued the necessary literary steez; whether Paris retains its status as a literary-minded young American's dream, and its status as a "literary mindfuck" nevertheless; what Paris legitimizes, including but not limited to sexy Orangina animals; "gamification," in the artistic, urban, and Silicon Valley senses; the possible use of Oulipian restrictions in Many Subtle Channels itself; what makes Oulipo distinctively French, and what its irony about the canon may have in common with the irony of D.A.R.E. shirts worn in the United States; the Believer as a representative of west coast United States literary culture, and how the scrappiness of Chicago stands in contrast; and when he suspends his Chicagoan-ness, and how much of that involves not eating spicy meats.