Podcasts about JIS

Socialiniuose tinkluose paplitus vaizdo įrašui, kuriame matoma kaip Marijampolės Poezijos parke nepilnametė smurtauja prieš 12- metę, o bendraamžiai tai filmuoja, prokuratūra pradėjo tyrimą. Jis dabar vykdomas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau, jei bus nustatyti rimtesni mergaitės sužeidimai, situacija gali keistis. Pirminiais duomenimis, konfliktas įsiplieskė dėl komentarų internete.JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas paskelbė apie naują programą, pagal kurią 30 metų ir vyresniems JAV kariams bus kasmet tikrinamas testosterono lygis. Pasak jo, tai būtina siekiant išlaikyti aukščiausią karių kovinę parengtį. Jei bus nustatytas testosterono trūkumas, bus rekomenduotas gydymas, tačiau jis nebus privalomas.Ukrainos parlamentas patvirtino naujos sudėties šalies vyriausybę. Jai vadovaus premjeras Serhijus Koreckis. Nors dauguma ministrų buvo patvirtinti, vis dar tvyro įtampa dėl gynybos ir užsienio reikalų ministrų.Šiaulių rajono Ginkūnų kaimo gyventojai jau apie porą dešimtmečių sako kenčiantys intensyvų eismą per centrinę kaimo gatvę. Žmonės ne vienus metus prašo aplinkkelio. Tačiau statybos darbai vis atidedami. Via Lietuva atstovai sako, dabar prioritetai kiti, tad aplinkkelio teks laukti ne vienus metus.Sunkią krūtinės traumą per greičiau nei tris mėnesius išsigydęs pasaulio rekordininkas Mykolas Alekna į disko metimo sektorių grįžo skambiai. Dvejose varžybose sudalyvauti spėjęs lengvaatletis iškovojo dvi pergales, o abu rezultatai viršijo 70 metrų žymą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujos Vyriausybės nariams tenka aiškintis dėl daktaro disertacijų: premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacija apie alkoholio vartojimą dešimtmetį dėl neaiškių priežasčių nepaskelbiama internete, o kultūros ministrui Lukui Alsiui šį pavasarį disertacijos apsiginti nepavyko. Jis sulaukė kritikos dėl galimo plagijavimo. Tiesa, pats ministras LRT sako, kad padarė citavimo klaidų, kurių pasitaiko ir kurios bus ištaisytos.Lietuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sako, kad artimiausi keletas mėnesių bus iš tiesų esminiai Baltijos šalių saugumui. Taip jis teigė po to, kai Gitanas Nausėda patvirtino Vakarų žiniasklaidoje kiek anksčiau pasirodžiusią informaciją apie galimas Rusijos provokacijas NATO vienybei patikrinti.Pasitraukiantieji iš pensijų fondų nuo balandžio šiandien turi sulaukti išmokų. Tačiau tokių žmonių bus kur kas mažiau nei tų, kurie pinigus atsiimti suskubo su pirmąja banga. Tuomet pensijų kaupimą paliko beveik 550 tūkst. žmonių.Vilniaus regione susidariusią atliekų krizę bus bandoma spręsti vežant jas nebe į Kazokiškes, o į aplinkinius rajonus. Jei per savaitę situacija nepagerės, ketinama visos šalies mastu skelbti nepaprastąją padėtį.Ved. Liepa Želnienė

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė septyni žemės ūkio ministrai. Antradienį Seime patvirtinus naujos sudėties vyriausybės programą, priesaiką priėmė aštuntasis ministras. Jis žemės ūkio ministerijai vadovaus ne ilgiau kaip porą metų, iki naujų rinkimų. Kaip dažną minstrų kaitą vertina kaime gyvenantys? Į klausimą atsako ūkininkai ir bendruomenės pirmininkas iš Vilkaviškio, Marijampolės rajonų ir Kazlų – Rūdos savivaldybės.Europos Komisija parengė projektą, kuriuo numatoma skirti 540 mln. eurų skubios finansinės paramos Europos Sąjungos ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Lietuvai iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti beveik 10 mln eurų. Kada bus parama? Komentuoja Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė su šeima prieš 10 metų iš ūkyje laikomų karvių pieno ėmėsi gaminti varškės sūrius. Dabar savo pieno neužtenka, perkama iš kitų ūkininkų, naujai pastatytose patalpose kasdien pagaminama beveik tūkstantis 20 pavadinimų sūrių, kurie tiekiami į 100 parduotuvių Lietuvoje, vežami ir į Daniją, Angliją, Vokietiją. Kokia sėkmingo verslo priežastis?Ved. Arvydas Urba

Pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.Laurynas Janutis yra profesionalus laivo virėjas ir didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Dabar jis Prancūzijos vandenyse ir papasakos mums kaip atrodo jo darbas.Asociacija LATGA kasmet sudaro populiariausių praėjusiais metais bibliotekose skaitytų autorių ir knygų dešimtukus. Mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuko lyderė – žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė. Pokalbis su ja apie tai kaip rašyti, kad skaitytojai mėgtų ir skaitytų.Daugiau kaip 80 metų vieno Ukmergės rajono miestelio bažnyčios zakristijos palėpėje gulėjo lobis - daugybė dokumentų, kuriuose užfiksuotos tūkstančių žmonių gyvenimo istorijos ir miestelio praeities pėdsakai. Šešuolių lobį iškėlė ir kaip jis ten atsirado aiškinosi Vilniaus universiteto studentų ekspedicija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje – pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis, būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad remiantis šių metų pasėlių deklaracijomis, ekologinių ūkių padidėjo 18 procentų. O pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo plotai per metus padidėjo pusantro karto. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo, žinomo šalyje ekologinio ūkio šeimininko iš Ukmergės rajono Sauliaus Daniulio manymu, tai ne plėtra, o manipuliacijos skaičiais. Anot ūkinino, labai reikėtų, kad valstybė prisidėtų prie ekoproduktų populiarinimo, taip užtikrinant tvarią ūkių plėtrą. Žemės ūkio ministerija nuo komentarų atsisakė, nes specialistai labai užimti ir vyksta ministro komandos kaita.Alpakos Lietuvoje dažniausia laikomos dėl grožio, egzotikos, vilnos, o žinomas šalyje veislinių avių specialistas, veterinarijos gydytojas Rimantas Kairys alpakas laiko sodybos žolei prižiūrėti. Jis džiaugiasi tvarkingu ir netriukšmingu alpakų gyvenimo būdu, nereiklumu ir kruopščiai „nušienaujama“ žole. Veterinarijos gydytojas juokauja, kad dabar Lietuvoje tinkamos sąlygos ir kupranugariams laikyti, tik reikia žinoti kaip juos prižiūrėti.Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tuo įsitikinusi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytoja metodininkė, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovė Aira Lažauninkiene. Jos sumanymu vaikai naudoja nemokamai pasiekiamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri bene labiausia padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu. Kaip vyksta pažinimas, kuo ypatinga būrelio vaikų prižiūrima afrikinė sraigė?Ved. Arvydas Urba

Lapkričio 8 dieną, vienmandatėje Nalšios šiaurinėje apygardoje vyks pirmalaikiai Seimo nario rinkimai. Jų prireikė gegužės pabaigoje mirus ten išrinktam parlamentarui Jevgenijui Šuklinui. Bet artėjant pirmalaikiams rinkimams, Lietuvoje fiksuojamas precedento neturintis atvejis. Seimo nario mandaro ketina siekti dabartinis Seimo narys, socialdemokratas Ruslanas Baranovas. Priežastis paprasta – siekis laimėti dar vieną vietą parlamente socialdemokratams. Baranovas į Seimą išrinktas daugiamandatėje apygardoje. Už jo sąraše rikiuojasi socialdemokratas Tadas Vinokuras. Jis ir būtų tikrasis laimėtojas. Nes iškovojęs pergalę vienmandatėje Nalšios šiaurinėje apygardoje, Baranovas atvertų kelią į Seimą pagal sąrašą už jo esančiam Vinokurui.Nuo liepos įsigaliojo Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos susitarimas, kuriuo daugeliui amerikietiškos kilmės pramonės prekių panaikinti importo muitai. Kokie pokyčiai galimi naudotų automobilių rinkoje?Įtampa tarp Jungtinių Valstijų i Irano tęsiasi, o šiandien pranešama apie naujausias atakas. Tačiau plataus mąsto karo veiksmai nėra atnaujinti, o padėtis dėl tolesnių derybų lieka neaiški. Naftos rinka kol kas nepanikuoja, o kainos prie neseniai pasiekto piko dar negrįžo.Kaip Klaipėda ruošiasi didžiausiam metų ir vasaros renginiui – Jūros šventei?Denverio "Nuggets" krepšinio klubas atleido Lietuvos krepšininką Joną Valančiūną. Kitos komandos, norinčios perimti lietuvio vienų metų 10-ies milijonų dolerių sutartį, tam padaryti turi 48-ias valandas nuo atleidimo. Jei to nepadarys nė vienas klubas, Valančiūnas taps laisvuoju agentu ir galės pats rinktis kitą karjeros stotelę.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Jei muzika būtų žmogaus kasdienio gyvenimo dalis, kaip ir turėtų būti, Žemėje tikrai būtų mažiau agresijos ir daug daugiau lygybės bei meilės; nes muzika yra bendravimo ir supratimo, susitaikymo priemonė”, – sakė vokiečių kompozitorius Hansas Werneris Henze (1926-2012). Henze'o muzikoje buvo neoklasicizmo, džiazo, dodekafonijos, serializmo ir šiek tiek roko bei populiariosios muzikos elementų. Jis aršiai kritikavo įsitvirtinusius avangardo klasikus ir laikėsi nepriklausomos pozicijos. Henzes muzikoje ryškūs politiniai ir socialiniai pranešimai, maištinga dvasia neretai susilieja su hedonistine laikysena.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Valois giminė, meistriškai įvaldžiusi intrigų ir diplomatijos įrankius, pravedė rinkiminę kampaniją Geriausių Tautų Respublikoje šiek tiek per gerai. Sužavėti Lenkijos ir Lietuvos bajorai negalėjo atsispirti žavingiems pasiuntiniams ir jų įtkiniamiems argumentams. Nors mylimiausias Kotrynos di Medici sūnus kitaip įsivaizdavo savo ateitį, iš naujos darbovietės jis išspaudė kiek tik galėjo. Henrikas tapo ne tik mados diktatorium. Jis nutiesė Prancūzijos absoliutizmo pamatus, įgalindamas būsimus šalies valdovus pažaboti išsiskeriojusią oligarchiją. Jo progresyvios reformos tėvynėje aštriai kontrastavo su negarbingu elgesiu Krokuvoje. O nepaisant trumpo laiko, praleisto Geriausių Tautų Respublikoje, Henrikas parsivežė didžiulę patirtį ir krūvą technologinių naujovių. Kokią infrastruktūrą Monlucas žadėjo lenkams? Kiek Henrikų dalyvavo epizode? Kokie argumentai patraukė savo pusėn Radvilas ir Chodkevičius? Ir kodėl Henriko gyvenimą apsprendė ne du, bet trys sostai? Geriausių Tautų Respublika tave kviečia... ------- TELE2 Kelionių draudimas. Bet kurioje šalyje tik 2 €/dienai, o pirmoji kelionės diena – visada nemokamai. Plačiau: https://tele2.lt/kelioniu-draudimas ------- SAILY! Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą Saily duomenų planams! Naudokite kodą protopemza atsiskaitydami. Atsisiųskite Saily programėlę arba apsilankykite https://saily.com/protopemza ------- Iliustracija: @korinavaicikone Muzika: kissan4, Gregor Quendel, Dredstudio, theromancrow, Emmraan, litesaturation, Denis-Pavlov-music, artarea_studio, geoffharvey, Scott Buckley, Sonican, Emand_edroff, atlasaudio, Krasnoshchok, freesound_community

Zázrak či riadenie osudu? Otvorená spoveď obete zle nastaveného systému opatrení počas c.vidu. ❤️Pozrite si aj hodnotné kurzy: https://skola.odznova.sk/ - ❤️Využite zľavy na nákupy: https://40plus.sk/vychytavky⏱️ Časové značky (Kapitoly)00:00 - Úvod: Osem z desať lekárov radilo očkovaniu sa vyhnúť02:20 - Marošov ťažký priebeh COVID-u a prežitie05:10 - Skúsenosť s „Momkami“ a podivné dianie v Ružinove15:30 - Talent, ktorý prišiel zhora: Maľovanie ako terapia25:00 - Hospitalizácia na JIS a stretnutia so smrťou38:40 - Citokinová búrka a život po 180-stupňovej zmene45:10 - Názory na očkovanie a skúsenosti z ordinácií55:20 - Nadčasové hodnoty a Marošove posolstváČo sa dialo? Ako to prežil? Kde sa kontaminoval? Príbeh človeka, ktorého neopustil humor a navyše niekde z podvedomia vytial schopnosť maľovať. Dnes jeho tvorba ohromuje aj akademikov. Maroš Wirth... Link na pripravovanú knihu tu: https://40plus.sk/kniha/Ďakujem, že ste tu so mnou. Aj vďaka vašim darom vzniká obsah na ODznova.*********************************************************Ďakujem, že ma podporujete svojimi darmi na HeroHero alebo tu na YouTube. Aj vďaka vám vzniká tento obsah. Chcete ma začať podporovať? Info tu: https://herohero.co/odznova Podpora je možná aj tu na YouTube.. zmysel to má od 5,99€ (50% z vášho predplatného mi zoberie YouTube ako províziu. Tak si to viete spočítať...Hero berie len 12,3%) INFO: Predplatné 2,99 na YT je bez nároku na obsah vopred. Ide len o sympatizovanie, za čo ďakujem... Ak nechcete platiť kartou, možné je podporovať aj cez číslo účtu o.z. : SK45 8330 0000 0022 0165 1060 - názov účtu: Institut Trvaleho Rozvoja 40+ do poznámky uveďte, že ide o DAR ĎAKUJEM a nezabudnite pozrieť info a linky o podujatiach ... ( INFO: Podujatia ❤ - https://www.40plus.sk/podujatia-odznova/ Buďte zdraví Martina Valachová• Web: http://www.40plus.sk • Facebook: http://fb.com/40plus.sk • Instagram: / odznovapodcast

Lietuvoje viešintis Vokietijos Gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigia, kad ne visi Vokietijos brigadoje tarnausiantys kariai atvyks savanoriškai. Pasak ministro, savanoriškumo principo bus atsisakyta tik nebelikus kitų išeičių, tačiau kol kas visi kariai į Lietuvą atvyksta savo iniciatyva.„Aro“ pareigūnai nukovė iš nelegalaus ginklo šaudžiusį vyrą. Pasak policijos, Sviesteliškio kaime, 75-erių metų vyras grasino kieme esantiems giminaičiams, šūvį jis paleido ir į at-vykusius pareigūnus. Jiems vyrą nukovus, policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, kad panaudoti ginklą buvo būtina. Visgi aiškėja, kad vyriškis galimai turėjo sveikatos problemų, dėl jo elgesio anksčiau ne kartą buvo kviesta policija.Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris atsistatydina iš ministro pirmininko ir partijos lyderio pareigų. Jis vadovaus vyriausybei, kol leiboristų partija išrinks naują lyde-rį. Tą padaryti bus siekiama iki parlamento sesijos pradžios rugsėjį.Čekijos televizija ir radijas pradeda įspėjamąjį streiką, nukreiptą prieš premjero Andrejaus Babišo vyriausybės planą pakeisti visuomeninio transliuotojo finansavimo tvarką. Vakar Prahoje ir kituose šalies miestuose surengtos protesto eisenos ir mitingai.Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susirinko į stovyklą Birštone, kur ruošis artėjančiam pa-saulio čempionato atrankos langui.Šią dieną lygiai prieš 25 metus kino ekranuose pasirodė pirmasis „Greiti ir įsiutę“ filmas. Planuojama, kad 2028 metais bus išleistas paskutinis, 11-asis sagos filmas. Pasakojimas apie milijardus dolerių uždirbusią vieną populiariausių visų laikų filmų serijų ir jos įtaką pasaulyje.Ved. Liepa Želnienė

Anykščių rajone nukautas į „Aro“ pareigūnus ginklą nukreipęs vyras. Pasak policijos, Sviesteliškio kaime, 75-erių metų vyras neteisėtai laikomu ginklu grasino kieme esantiems giminaičiams, kurie iškvietė pareigūnus. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams, vyriškis nevykdė teisėtų reikalavimų padėti ginklą, todėl buvo pasitelkti rinktinės „Aras“ pareigūnai. Jiems atvykus į įvykio vietą, vyriškis nukreipė į pareigūnus ginklą ir iššovė, tačiau pareigūnai nenukentėjo. Atsakomąja ugnimi „Aro“ pareigūnai minėtą asmenį nukovė. Po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas stebi Pabradėje vykstančias Vokietijos brigados pratybas.Volodimyras Zelenskis ir trys kiti buvę Ukrainos prezidentai grąžino aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą po to, kai Lenkijos vadovybė atšaukė jam suteiktą Baltojo erelio ordiną.Politinė įtampa Jungtinėje Karalystėje: ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė paliekantis Leiboristų partijos lyderio pareigas. Jis toliau eis ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas naujasis partijos lyderis.Europą užklupo nauja karščio banga, galinti pagerinti birželio mėnesio temperatūros rekordus daugelyje šalių. Prancūzijoje termometrai kai kur jau rodė daugiau nei 42 laipsnius, o pusėje šalies paskelbtas aukščiausias karščio pavojaus lygis.Ved. Madona Lučkaitė

Katuoļu prīsters Lauris Kārklis ir vikars Ludzys, Raipolis i Rundānu draudzēs. Vosorā Latgolā aizviņ dzeiva ir kopusvātku tradiceja, kas vīnoj lyugšonu par aizguojiejim, dzymtys sasatikšonu, i ari pīdereibu sovai vītai. Prīsteram Laurim Kārklim itūvosor pīrūbežā juobyun 28 kopusvātkūs, kur reizem sabrauc vaira cylvāku nakai apleicīnē dzeivoj iz vītys, „kur ruodīs, ka ir tikai kopsāta, tok cīši leli kopusvātki, cīši plotai apmaklāti. Tys nūzeimej, ka tur kuodreiz cīši daudz ir dzeivuojuši cylvāki, i jim ir sasaglobuojuse vēļ tei saikne ar vītu, ar saimis saiknem, i jī dūdās tī i lyudzās.”   Tyvuoki i tuoluoki radinīki meklej sovu dzymtys sakņu i goreigū spāku, i caur koposvātkim var īraudzeit saimis attīceibu stuostus i ticeibys dziļumu, stuosta vikars Kārklis: „Atbrauce saime nu Luksemburgys. Cylvāks dzeivuoja Ludzā, i jis jau izveiduojs gimini Luksemburgā. Jis tī dzeivoj i struodoj, bet jis vad sovu bārnu kristeit iz Latgolu. Jis soka: tei ir muna bazneica, tei ir muna bierneiba, tuos ir munys atminis, es grybu, lai muns bārns tyktu nūkristeits ite, munā dzimtinē. I tei saikne daudzim ir sasaglobuojuse, i taišni caur gareigū daudzi cylvāki meklej sovys saknis, i taidu gareigū smāku smeļ.”   Ludzys pusē ir stypra draudze, tok vīns nu myusdīnu izaicynuojumim ir sabīdreibys vīntuleiba i dzeivuošona tikai sev, izsver prīsters: „Cīši vylynūši, tok daudz kur tī poši skaitli ruoda koč kū pretejū – par cylvāku vīntuleibu. Niu cīši izteikti, ka jaunīši jiutās vīntuli. Deļ tuo Latvejā, par nūžālu, ir vīns nu augstuokajim pusaudžu pašnuoveibu skaitim. Tei sovys vītys naatrasšona, taida bezcereiba. It kai dzeivoj kai gribi, dori kū gribi, bet tys ir ar sekom. Tu navari dzeivuot vīns, tu navari byut vīns. Ari kristīts tei ir kūpīna, kristīteiba suocās giminē, tei ir taida mozuo bazneica. Niu izpalīk giminis lyugšona. Patīseibā kūpīnu vajag i daudzi jū meklej.” Dzeivojūt pīrūbežā, satraukumu cylvākūs jiut, tok „vairuokums tūmār sagloboj īškejū mīru, taidu vasalū sapruotu.” Ticeigajim itymā geopolitiskajā situacejā ir vīgluok panest puorbaudejumus, skaita prīsters: „Tragedeja ir kod mes pazaudejom sovu dvēseli. Styprajam nikod nauzbryuk. Uzbryuk tim, kuri ir vuoji – kod vuoja sabīdreiba, vuoja tauta, vuoja ticeiba. Breiveiba īt kūpā ar atbiļdeibu i ar atbiļdeibys uzajimšonu.”

Minima Tarptautinė sušių diena. Nacionalinis Japonijos patiekalas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Ką japonams reiškia sušiai aptarsime su LRT bendradarbiu Japonijoje, knygų apie šią šalį autoriumi Andriumi Kleiva.Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris sugebėjo būti ir elitinio sporto profesionalas, ir tikra Niujorko naktinio gyvenimo.Vasara – kelionių ir atostogų metas, tačiau ne visi renkasi populiariausius kurortus ar turistų pamėgtus maršrutus. Keliautojas Algirdas Morkūnas sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Klaipėdos Kultūros fabrike premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Keliautojas, tinklaraštininkas Algirdas Morkūnas yra aplankęs daugiau nei 100 šalių ir sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Ved. Ignas Andriukevičius

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nekelia grėsmės Ukrainai ir atsiprašė Volodymyro Zelenskio dėl savo ankstesnių pasisakymų. Jis taip pat pripažino Baltarusijos pažeidžiamumą ir kad pagrindiniai infrastuktūros objektai galėtų tapti Ukrainos taikiniu. Ukrainoje kariavęs Rimas Armaitis sako, kad Ukraina jau laimėjo prieš Baltarusiją, neiššovusi nei vieno šūvio. Ko gali iš to pasimokyti Lietuva?Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs lietuvis, instruktorius Rimas Armaitis, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas, politologas Maksimas Milta, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į mūšius karius vedęs instruktorius sako, kad dabar fronte - geriausia padėtis nuo karo pradžios. O Ukraina pajėgi atsiimti okupuotas teritorijas. Jis kritikuoja Lietuvos pasirengimą gintis nuo priešo ir sako, kad darome per mažai.Ved. Deividas Jursevičius

(0:00) Intro(0:02) Khutba, aakhri aayaat Surah Ma'arij(0:41) Al-Falahia Masjid aur Madrasa ki ta'ameer ke liye charity(1:23) Insan ki auqat(2:02) Kafir khwahishat ka ghulam hota hai(2:26) Ghareeb ya bemar hona nakami hai?(5:56) Kafir ka kamyabi ke bare mein nazriya(6:14) Kya paisa hi sab kuch hai?(8:09) Sabse powerful motivational speaker(8:40) Roza rakhne ki motivation(9:56) Nabi ﷺ ka ta'aruf(10:24) Lafz “Ummi” Nabi ﷺ ke liye fazilat kyun hai?(12:00) Nabi ﷺ ki ibtidaai zindagi vs successful motivational speakers(14:24) Sunlight aur Vitamin D(19:46) Subah ki dhoop ki ahmiyat(23:00) Din ki roshni aur raat ke andhere ki ne'mat(25:08) Depression patients ki bechargi(26:27) Depression mein raat ko jaldi sone ka mashwara(27:01) Fajar ke baad sona depression ki wajah?(27:24) Fitrat se larai(29:34) Nabi ﷺ ki successful motivation(33:15) Successful messenger(36:59) Jo khud nakaam ho, kamyabi ke tareeqay kaise batayega?(37:15) Islam ke ilawa tamam nizam nakaam(37:39) Communism ki nakami(40:22) European system ki nakami(41:02) Taraqqi yafta mulkon ka sabse bara masla: growth ratio girna(43:08) Fertility rate 2.1 ka formula(45:14) 1400 saal purana Islami nazriya(47:41) Malthus theory(48:43) Bachon ka rizq Allah ki zimmedari(50:06) Allah ki management(51:50) Nabi ﷺ ki guidance zyada bachon ki paidaish par(54:13) Nikah ka maqsad: nasal barhana(56:09) Fitrat se larai ka anjam(58:30) Mufti sahab ka liberals ko jawab(59:04) Jis ghar mein bachay na hon, unka haal(1:01:46) Malthus ki failed theory(1:02:43) Europe ka bigar(1:03:18) Bachon mein waqfa karna?(1:05:23) Kya bachay bojh hain?(1:06:41) Bachay Allah ka tohfa hain(1:06:52) 3 betiyon par Jannat ki zamanat(1:07:46) Ghurbat aur bachon ki taleem-o-tarbiyat ki tension ka hal(1:09:20) Ghurbat ke bawajood nasal barhane ka hukm(1:11:06) Technology vs afradi quwwat(1:12:26) 2.1 growth ratio ka bhayanak anjam(1:14:29) Family planning ke side effects Pakistan mein(1:15:44) Family planning ke side effects bahir mulkon mein(1:17:20) Mustaqbil Musalmanon ka hoga(1:18:02) Aurat ke liye aulad sabse bara sarmaya(1:18:42) Nabi ﷺ ke farameen har zamane mein kamyab(1:22:03) Khulasa bayan aur dua(1:22:44) Kamane walay betay ki shadi ki walid se darkhwast(1:24:07) 2 Hindu joron ka dobara nikah(1:26:36) Nikah ki options(1:28:56) Mardana quwwat ki dawa(1:29:12) Nazar ki kamzori ki haqeeqat(1:36:50) Upcoming podcast ke bare mein(1:38:41) Nikah mein mard vs aurat(1:40:52) Mufti sahab ki AI-generated fake videos(1:41:12) Sehatmand rehne ka nuskha(1:44:46) Bareek logon ke liye nuskhe(1:52:12) Depression patient ke liye mashwara(1:54:03) Love marriage ya arranged marriage?(1:56:24) Zehni sukoon wali activities(2:02:05) Quran ki tilawat Arabic mein?(2:02:32) Nalaiq aulad ke liye walid ki virasat?(2:04:08) Mushtarka zameen ka masla(2:06:20) Qiston par cheez lena?(2:13:52) Ghamdi ka jawab(2:16:05) Hoor ka masla Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

Haloo Sobat Asik! Bareng Rafie dan Syani di Podcast BASIC!

Derybas dėl prisidėjimo prie valdančiosios koalicijos su demokratais pradėjęs socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad esminių nesutarimų neatrasta. Šiandien planuojamas jau trišalis - socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų – derybininkų susitikimas.Lietuvoje teisiamas A.Kandrotas - Celofanas gegužės pradžioje netikėtai išvykęs į Minską ten atsidūrė kartu su skandalingu Latvijos politiku Aleksėjumi Roslikovu. Abu veikėjai bendradarbiauti pradėjo dar kovido pandemijos laikais. LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, jiedu kartu su bendražygiais iš Estijos savo šalyse būrė judėjimus, kurie skatino nepasitikėjimą valstybės institucijomis, ragino priešintis pandemijos apribojimams bei skleidė sąmokslo teorijas apie vakcinas. Ekspertai jų veikloje įžvelgia koordinuotos kremliaus operacijos požymių.Šiandien prasideda Pasaulio futbolo čempionatas. Jis šiemet vyks Meksikoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Šiemet dėl pasaulio futbolo čempionų taurės kovos rekordiškai daug nacionalinių rinktinių – 48. Čempionate neišvengiama ir politikos – Jungtinės valstijos atsisakė išduoti vizas daliai šios komandos pagalbinių darbuotojų, todėl iraniečiai kol kas apsistojo Meksikos šiaurės vakaruose, pasienyje su Jungtinėmis valstijomis.Lietuvos bankas išleidžia kolekcinę 10 eurų sidabro monetą „Lietuvos radijui – 100“.LRT šimtmečio proga kviečiame kartu pasikapstyti po radijo archyvus. Kolega Adomas Šimkus domėjosi laidomis, kurių eteryje jau nebėra, nors savo laiku, jas turbūt žinojo visi.Ved. Rūta Kupetytė

(0:00) Intro (0:02) Khutba, aakhri aayaat Surah Ma'arij aur dua (0:39) Eid ul Azha par zyada gosht khane ke sath lemon ka istemal (1:05) Nashukri: gumrahi ki bunyad (1:35) Mufti Taqi Usmani sahab ka shaitan ke bare mein qoul (2:59) Shaitan ka tareeqa-e-wardat (3:35) Mohsin ke maqrooz hona (4:06) Qarza lene walay damad ka case (5:07) Kisi ko qarza de kar wapas milne ki umeed na rakhna (7:06) Nashukri ka marz (7:34) Mohsin se dabna insani fitrat hai (8:30) NGOs ka tareeqa-e-kaar: logon ko apne mazhab par lana (9:20) Allah ka ehsan pehle hai, logon ka baad mein (9:40) Shaitan ka challenge: insan ko nashukra banana (10:51) Liberalism ka hasil: jis ke ehsanaat sab se zyada, uski nashukri sab se zyada (12:27) Nashukri ke darjaat (12:41) Nashukri ka pehla darja: ehsan ka badla delay karna (13:21) Nashukri ka doosra darja: ehsan ka badla kam dena (14:00) Nashukri ka teesra darja: ehsan ka badla na dena (14:59) Nashukri ka chautha darja: mohsin ka ehsan na maanna (15:38) New generation ka walidain se takabbur wala sulook (18:03) Nashukri ka bara darja: mohsin ke ehsan ka inkar (18:43) Nashukri ka badtareen darja: mohsin ka ehsan bhool jana (19:16) Mannat aur kanjoos se paisa nikalwane ka zariya (23:35) Walidain ki nashukri (23:55) Shohar ki nashukri (24:56) Adalti khula ka business (26:22) Allah ke inkari logon ke liye Surah Kahaf ki second last aayat (27:01) Allah ki ne'matein (28:48) Allah ke ehsanaat ka badla: 5 waqt farz namaz (29:03) Sood se bachna (29:09) Zina ki offer ko nikah mein badalna (29:37) Allah ki ne'maton mein dooba insan nashukra kyun? (29:59) Educated liberals ki shaitani chalein (30:26) Allah ki qudrat ke shahkaar (31:28) Nanga Parbat ki pahariyon par Mufti sahab ka tajziya (31:47) Allah ke inkari logon ka nazriya (33:47) Shukar guzari ki ne'mat (34:53) Iftari ke waqt Allah ka shukar (36:04) Khulasa bayan aur dua (37:00) Eid ul Azha ke 4th day roza rakhna? (38:14) Sunnat rozay (39:03) Rozay ka asool (40:21) Musalsal rozon mein multivitamin khana (41:12) Rayyan: rozedaron ke liye Jannat ka darwaza (41:46) Behen ki adopted beti ka aqeeqa kis ke zimay? (42:14) Ulama-e-Soo ki pehchan kaise karein? (43:50) Non-duty mobile ka jugaarr? (44:26) Jis kaam ki taqat ho woh kaam karo — hadith ka matlab (45:45) Har waqt kamai ki fikr karne wala (48:52) Tablighi Jamaat (49:21) Khawateen ka tabligh mein jana? (50:22) Imam Abu Hanifa (RA) ke 40 saal Isha ke wazu se Fajar parhne ka matlab (51:51) Mufti sahab kursi par baith kar masail kyun batate hain? (52:52) Waseem Akram ne Hajj par rami bowling style mein kyun ki? (57:50) Shadi par lifafay dena? (58:22) Nabi ﷺ se zyada Ibrahim (AS) se muhabbat ka waswasa (59:01) Qarzdar qarza ada na kare aur qurbani kare to? (59:07) Agar biwi shohar ko qareeb na aane de to? (59:26) Bachay ko baap chhor kar chala jaye to? (1:08:31) Pakistan ki mojooda hukumat taqat ke bawajood Islam nafiz kyun nahi karti? (1:10:23) Zameen se mila mobile bechna? (1:10:59) State ke khilaf baghawat ki jaiz surat? (1:12:13) Sahil Adeem ko jawab (1:15:08) 313 ne 1000 se ladai ki, to humein hukm kyun nahi? (1:16:38) Ghazwa-e-Uhud, Ghazwa-e-Khandaq aur Sulah Hudaibiya mein Nabi ﷺ ki strategy (1:17:55) Difaai jihad vs iqdami jihad (1:18:52) Mufti sahab ko sarkari molvi kehne walay (1:19:07) Imam Hussain (RA) aur Hazrat Musa (AS) ki baghawat ka hawala dene walay (1:20:08) Pakistan mein khilafat ke naam par nafrat phelane walay Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones?Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Pirmojoje dalyje keliamės į Lietuvos radiją prieš du dešimtmečius, kai tuometinėje Naujienų tarnyboje po studijų praktikos lieka dirbti jaunas žurnalistas Viktoras Jakovlevas. Jis rengia ir skaito radijo žinias, o vėliau kaip politikos aktualijų reporteris – ir reportažus.Bet vieną dieną iš savo vadovės jis sulaukia pasiūlymo nuvykti į radijo konferenciją Danijoje, Kopenhagoje. Viktoras net nenutuokia, kad ta kelionė aukštyn kojom apvers jo ir kolegų supratimą apie tai, koks dar gali būti radijas.Tai pasakojimas apie atsitiktinumus, meilę garsui, atmintį ir vieną dokumentiką, kuri šiandien Lietuvoje jau tapusi žanro klasika.Autorė – Vaida PilibaitytėRedaktorė – Vita LičytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti įrašai iš LRT ir asmeninių kolegų archyvų.Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt

Kanadietis Eldritchas Priestas (g. 1974) yra kompozitorius ir muzikantas, rašantis apie šiuolaikinę kultūrą ir eksperimentinį meną. Jis apsigynė filosofijos daktaro disertaciją apie nesėkmės estetiką, o šiuo metu tyrinėja išsiblaškymo ir okultizmo temas. "Man improvizacijoje svarbiausia žaisti su muzikos emociniais simuliakrais, siekiant sukurti gyvų jausmų įspūdžius."Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Kai kurie stipriausi tėčiai gyvenime niekada taip ir nepasako, kaip jiems sunku. Jie tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir dar kartą pasirenka savo vaiką...Laidoje — istorija apie tėvą. Apie vyrą, kuris daugiau nei 20 metų dirbo policijoje.Žmogų, įpratusį reaguoti į krizes, priimti sprendimus, saugoti kitus. Tačiau sunkiausia jo gyvenimo situacija laukė ne tarnyboje, o namuose. Egidijaus Maniko sūnus Evaldas kalba labai nedaug. Jam diagnozuotas autizmas ir stiprus protinis atsilikimas. Iki 18 metų Evaldas gyveno su tėvais namuose, po to – globos namuose, o nuo 2025 vasario mėnesio teismo sprendimu jaunas vyras priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. O jo tėtis, pakeitęs profesiją, kad būtų arčiau sūnaus, ir dabar dirba psichiatrijos skyriuje.„Būdavo tokių situacijų, kai galvojau, kad nebesuvaldysiu savo vaiko ir viskas pradės slysti iš rankų, - pasakoja Egidijus. – Tačiau, palikdamas sūnų ligoninėje, jaučiausi labai blogai. Mūsų gyvenime kartu buvo ir labai šviesių momentų. O ar gali būti kitaip? Jis juk mano sūnus.“Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Magnis dažnai minimas tarp svarbiausių organizmui reikalingų mineralų. Jis svarbus normaliai raumenų, nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Kas signalizuoja apie magnio trūkumą ir ar vien maistu mes galime papildyti jo atsargas? Apie tai plačiau pasakoja „Hilla“ šeimos gydytoja Agnė Šimonienė ir „Afidea“ šeimos gydytoja Monika Tuklerienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Šioje konferencijoje nagrinėjami pasauliniai iššūkiai, susiję su maisto sauga, kokybe ir tvarumu.Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės.Magnis dažnai minimas tarp svarbiausių organizmui reikalingų mineralų. Jis svarbus normaliai raumenų, nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Kas signalizuoja apie magnio trūkumą ir ar vien maistu mes galime papildyti jo atsargas?Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas: kviečiame aplankyti radijo istorijai svarbius pastatus. Šį kartą LRT senbuvis Juras Jankevičius atveria duris pastato, kuris 1933 m. Kaune iškilo specialiai radiofonui. Kotrynos Lingienės pasakojime išgirsite, koks Antanas čia mėgo lankytis, ir kodėl būtent šis pastatas 1991-aisiais tapo laisvo žodžio tvirtove bei valstybės išlikimo garantu.Kodėl vieni pomidorai būna saldūs, kvapnūs ir kupini skonio, o kiti – vandeningi ir beveik beskoniai? Nuo ko iš tiesų priklauso pomidoro skonio savybės – veislės, oro sąlygų, dirvožemio ar auginimo būdo – ir ką gali padaryti sodininkai, norintys užsiauginti išties skanių pomidorų?10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Sukurtas „Muzikinis žaidimas – Kernagio leidimas“, kuris leidžia Vytauto Kernagio dainoms ir jo kūrybai pratęsti kelionę ne tik klausantis, bet ir žaidžiant.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“.Ar lietuvių kalbos egzamino rašiniuose turėtų būti taisoma kalba ir kodėl stiliaus klaidas galėtume pavadinti „raudono rašiklio tironija“?Kaip kitose Europos šalyse skatinama fizinių asmenų filantropija ir kaip gerąsias praktikas galime perkelti į Lietuvą?Ar miuziklo „Operos fantomas“ sėkmė Lietuvoje paskatins daugiau tokių pastatymų atvežti į mūsų šalies arenas bei daugiau jų sukurti Lietuvoje?Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Ved. Marius Eidukonis

Dabartiniai Lietuvos alpinistai įveikia daugumai žmonių sunkiai suvokiamus iššūkius. Saulius Damulevičius šiuo metu kopia į Everestą, nenaudodamas papildomo deguonies, Agnė Subelytė tapo pirmąja lietuve per vieną sezoną pasiekusia tris viršūnes, aukštesnes nei 8000 metrų, tai Everestas, Makalu ir Lhotsė. O mes prisiminsime kitą alpinistą - Dainių Makauską. Jis buvo pirmasis lietuvis, įkopęs į viršūnę, virš 8000 metrų, tai buvo Daulagiri. Deja, iš šios kelionės jis negrįžo.Vyrų kalvės akademija ir Upės merginų ir mamų akademija ateinantį šeštadienį organizuoja renginį paaugliams ir paauglėms, augusiems be tėčio. Taip pat ir mamoms, kurios vaikus turėjo auginti vienos.„Metų vertėjo krėslo“ premija šiais metais apdovanota iš ukrainiečių kalbos verčianti Donata Rinkevičienė. Premija vertėjai paskirta už ukrainiečių rašytojo Vasylio Škliaro romano „Zuikių bažnyčia“ vertimą.Ar žinojote, kad kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje? Pajūriuose tada pradėta įrenginėti paplūdimius vyrams ir moterims, populiarėjo krėslai, skirti kaitintis saulėje. Radosi gydymo įstaigos, restoranai ir viešbučiai. Palangoje maudyklės veikė jau 1824-aisiais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę paskelbti oro pavojaus signalai tapo išbandymu ir testu kultūros įstaigoms, pasižyminčioms sava veiklos specifika. „Pabuvus Ukrainoje ir grįžus čia atsiveria visiškai kitokia perspektyva į patį karą ir pavojų bei pasiruošimą jam. Ir apskritai pati Ukraina pamatoma visai kitomis akimis, o sugrįžęs namo visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę. Tai įkvepianti patirtis, duodanti peno apmąstymams“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, neseniai grįžęs iš Ukrainos, kur kartu su kolege Lora Kmieliauskaitė surengė dešimt dienų trukusį koncertinį turą.„Bienalė visada buvo politinis renginys. Neįmanoma sukurti situacijos, kad paviljonas atstovautų šaliai ir tos valstybės politiniai šešėliai nesektų iš paskos“, – apie Venecijos bienalę sako menininkė Daniella Kaliada. Ji – baltarusė kūrėja, Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjų dukra, dėl tėvų politiškos meninės kūrybos nuo mažų dienų priversta palikti šalį. Kaliada drauge su savo mama vienoje Venecijos bažnyčioje parengė parodą „Official.Unofficial. Belarus“, atkreipiančią dėmesį į menininkų padėtį ir žmonių nuolatinį stebėjimą autoritariniuose režimuose.Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus. LRTRadijo korespondentė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad pagrindinė uždarymo priežastis – smarkiai išaugusios nuomos kainos.Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Kalbėdama apie multisensoriniais sprendimais papildytą virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“, jos bendraautorė Kristina Buožytė sako, kad kūriniui išjudinus įvairius pojūčius, auditorija tampa ne tik stebėtoja, bet ir dalyve. Kaip parodų ir patirčių kūrėjai siekia sukurti įtraukesnius patyrimus, norėdami sudominti šiuolaikinį žmogų?„Kaunas pasitiko mane špyga“, – su šypsena prisimena pusę savo amžiaus šiame mieste gyvenantis telšiškis Gvidas Latakas. Laikai keičiasi. Dailininkas, pedagogas ir poetas šį pavasarį apdovanotas Kauno rašytojų įsteigta Vieno lito literatūrine premija, o baigiantis gegužei „Poezijos pavasaryje“ bus vainikuotas kaip Maironio premijos laureatas. Abu šieįvertinimai – už penktąją poezijos rinktinę „Gavendos“, kuri skaitytojui veriasi tarsi lobių skrynia. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Utenos rajone nukritus dronui, Generalinė prokuratūra šį incidentą prijungė prie ikiteisminio tyrimo dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas sako, kad nei jo, nei savivaldybės administracijos tarnybos niekas neinformavo apie rajone nukritusį galimai karinį droną.Britas Koris Peinas į Kauną gyventi atvyko prieš maždaug pusantrų metų. Jis stebisi aukšta medicinos paslaugų kokybe ir sako, kad kainos už įvairias medicinos paslaugas Jungtinėje Karalystėje yra keliskart didesnės. Tuo metu privačios klinikos pastebi, kad vis daugiau užsieniečių renkasi gydymą Kaune. Kai kurios klinikos taikosi į užsienio rinkas ir ieško pacientų kitose šalyse.Ved. Darius Matas

Helēnys i Jura Viļumu saimē aug diveji dāli – Vitolds i Teodors, i latgalīšu volūda jim ir naviņ sazinis veids, jei ir vide, kurā aug bārni, veidojās attīceibys i teik saglobuota pīdareibys sajiuta. Helēna, Jurs, Vitolds i Teodors Viļumi runoj par sovys saimis pīredzi, kaida ir latgalīšu volūdys vīta myusdīnu Latvejā, kod apliek dominej cytys sazinis telpys, kai bārni pījam i turpynoj vacuoku dzymtū volūdu, i kū cylvākam nūzeimej dūmuot, runuot i dzeivuot sovā volūdā uorpus Latgolys. Viļumu saime izaveiduoja pyrma divpadsmit godu 17. majā, Vitolds vuicās Rēzeknis suokumškolys 5. klasē, Teodors īt bārnuduorzā, Jurs saimē ar bārnim runoj latgaliski, Helēna – latvyski. Latgalīšu volūda ir jūs saimis ideņtitate, stuosta Jurs: „Tei ir daļa nu manis, i ka es tū daļu naīdūdu sovim bārnim, nu tod koč kū mes zaudejam vysi. Saimē mes runojam kai latgaliski, tai baļtiski. Piec byuteibys tys ir taids mozais Latvejis idealais modeļs, ka runojam par volūdom. Var runuot latgaliski, var runuot baļtiski, vīns ūtra saprūt. I latvīšu volūdys ituos obejis divejis boguoteibys koč kaidā veidā, es ceru, ka juos sasaglobuos i atsateisteis.” Teodors latgaliski ronoj kai ar bārnim, tai škuoluotuojom bārnuduorzā. Vitolds soka, ka jam gruomotys skaiteit latgaliski ir tikpat vīglai kai latvīšu literārajā volūdā: „Maņ apmāram vīnaidi.” Vitolds vuicās ari latgalīšu volūdys pareizraksteibu, stuosta juo mama Helēna: „Jis roksta eiszinis papam, kod paps brauc nu Reigys, paruoda maņ, voi pareizi pīraksteja. Jam ir svareigi, lai ir pareizi latgaliski.” Viļumu saimē vysaidys gruomotys skaita, i nav jau tai, ka tikai latgalīšu gruomotys var skaiteit latgaliski, stuosta Jurs: „Vysys gruomotys nu suokuma, kod skaiteju bārnim prīškā, es skaiteju ar reizi latgaliski. Respektivi, gruomota ir saraksteita latvīšu literarajā volūdā, bet es jū automatiski, cik maņ labi saguoja, puorlyku latgaliski. Vysys gruomotys var skaitiet latgaliski.” „Naradzu nivīnu problemu, kas varātu rastīs bārnim nu tuo, ka jī sātā ir runuojuši latgaliski ar vacuokim, nav nikaida pamatuojuma tam,” puorlīcynuota Helēna. Školuos, kur nūvodvuiceibā ir latgalīšu volūdu, situaceja grupuos ir cīši atškireiga. „Es gaideju, ka mes parunuosim par latgalīšu volūdys viesturi,” soka Vitolds. Jurs papyldynoj: „Tī leimini latgalīšu volūdā bārnim ir cīši dažaidi. Juodūmoj, kai latgaliskū īdzeivynuot, suocūt nu bārnuduorzu. Byutu breineigi, ka tom saimem, kuramuos jau runoj latgaliski, varātu byut laiku pa laikam koč kaidi pasuokumi, kur nūstyprynuot latgalīšu volūdys zynuošonys i prasmis, lai bārni redz, ka ir cyti bārni, kas runoj latgaliski, i ka saimē runoj latgaliski, ka tys nav trokais paps, kas vīns pats papa volūdā runoj.” Kaida byus latgalīšu volūda iz prīšku tuoļuokuos paaudzēs, atkareigs nu pošu volūdys runuotuoju. Vitolds grybātu, „ka palīk latgalīšu volūda.” Jurs skaita, ka tehnologejis atsateista i tys var „paleidzēt volūdys īdzeivynuošonai, bet tei švakuo puse, ka babeņu i dzedeņu vaira napalīk. Demografeja kreit iz leju, laukūs, kur latgalīšu volūda beja daudz stypruoka nakai piļsātvidē, ir mozuok cylvāku, leidz ar tū ir sovi riski, partū ka volūda jau ir stypra nu tuo, cik daudz cylvāki jū lītoj.” Volūda kai muols puorsameica, cikom palīk skaista, skaita Jurs: „Kai muola svečturi – kab jū sataisietu, vajag daudz muola sameiceit. Tai ite, kab byutu skaista volūda, ar dzejūlim, ar literaturu, ar vēļ koč kū, vajag daudz tuo muola! Ka jis koč kur meicejās, maļās, tod volūda ari atsateista, koč kaidi jauni vuordi atīt.” Helēna papyldynoj: „Ka cylvāks jiut, ka jam nasagrib pazaudēt latgalīskū sajiutu, vīnkuorši nasabeit i raudzeit atrast veidus, kur praktizēt. Golvonais ir justīs breivi, kod tu runoj latgaliski, lai nav sajiuta, kū padūmuos, ka taids nu dzeraunis ci tamleidzeigi, bet ka tei ir taida poša volūda, kai vysys volūdys. I tev jei ir, laid vīnkuorši, palaid, lai jei dzeivoj. Tys, ka īsamaisa vuordi nu angļu volūdys, nu krīvu volūdys, tys ir bejs vysūs laikūs. Vysys volūdys kai muoli puorsameica, bet taipat turpynoj sovu gaitu. Ari latgalīšu volūda taidā pošā veidā eksistēs. Kai jei eksistēs, nivīns navar paradzēt, bet jei byus.”

Kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis tikėjosi vieno – panikos pirkimo bangos ir ištuštėjusių parduotuvių lentynų. Vis dėlto realūs duomenys rodo visai kitokią Baltijos šalių gyventojų reakciją: vietoj maisto atsargų kaupimo dominavo pasiruošimas išvykti – pilti degalus ir pasiimti grynųjų pinigų.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę svarstoma rudenį Vilniuje organizuoti akciją, kurioje žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Kiek anksčiau ministrė užsiminė ir apie svarstomą senųjų diskotekų grąžinimą, esą „vyresnio amžiaus žmonės mielai eina šokti, todėl reikia ir jaunimui kažką tokio organizuoti“. Su demografine krize susiduria daugybė šalių. Ar ten imamasi specialių priemonių?Dėl sparčiai brangstančių aviacinių degalų vis daugiau oro linijų visame pasaulyje keičia savo skrydžių tvarkaraščius, atsisako kai kurių maršrutų ar atšaukia dalį suplanuotų skrydžių. Europos sąjungos transporto komisaras dienraščiui Financial Times teigė, kad atšaukimai, kuriuos lemia kuro kainos, nėra laikomi ypatingomis aplinkybėmis - tai reiškia, kad oro linijos vis tiek turi kompensuoti keleiviams. Kaip elgtis tokiose situacijose?Vietoj dviejų butų, automobilio ir motociklo – uogų ūkis Jonavos rajone. Tokias drąsias investicijas į ūkį pasirinko Paulius Žemaitis. Jis taip sako, kad braškių nepurškia cheminėmis medžiagomis.

„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas Attenboroughas, kuriam šiemet sukanka 100 metų.Prieš daugiau kaip 70 metų pradėjęs karjerą BBC, Didžiojoje Britanijoje jis laikomas kultūros ikona ir „nacionaline vertybe“. Ramus ir įtaigus mokslo populiarintojo balsas atpažįstamas visame pasaulyje, o darbai daugybę žmonių įkvėpė rinktis būtent gamtininko kelią.„Jis padėjo žmonėms iš tikrųjų pamatyti biologinę įvairovę, apie kurią jie būtų nenutuokę, – pabrėžia dr. Andrew Terry iš Londono zoologijos draugijos. – Nuo mažiausių skruzdžių iki didžiulių banginių – jis atskleidė tų laukinių gyvūnų išsaugojimo svarbą ir net tam tikrą magiją.“„Jis pastatė tiltus iš gamtos į žmonių širdis“, – pritaria ornitologas Marius Karlonas, kuriam didelį įspūdį daro D. Attenborougho nuoširdumas ir gebėjimas nepaliaujamai stebėtis ir žavėtis gamta.„Jo klausytis yra jauku“, – sako botanikė Jurga Motiejūnaitė, kuri ir pati ieško įtraukiančių būdų apie gamtą pasakoti visuomenei.Laidoje skamba pasakojimai apie žinomo gamtininko profesinį kelia ir įtaką, o taip pat mintys mokslo populiarinimo svarbą bei iššūkius šiandien.Aut. Vaida Pilibaitytė

Popiežius Leonas XIV šiandien susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Tai įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo pontifiką. D. Trumpas popiežių iš naujo užsipulė prieš kelias dienas, kaltindamas jį, kad šis „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai“.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors stovėjimo laiko ir neviršija. Baudų lapelius gauna net ir tie, kurie už stovėjimą susimoka. Vairuotojai teigia, kad tvarka klaidina, o sostinės valdžia ragina pasikartoti Kelių eismo taisykles.Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojai, kurie stebisi, kad to paties tinklo degalinėse, esančiose netoli viena kitos, degalų kaina gali skirtis ir daugiau nei 10 centų. Kiek jūs stebite degalų kainas?„Svarbus pokalbis“ – specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak R. Armaičio, dabar V. Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Venecijos komisija paviešino savo išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto. Išvadose teigiama, kad projektą reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neatitinka demokratinių ir europinių standartų, kelia realią grėsmę LRT nepriklausomumui, yra teisiškai neapibrėžtas ir sistemiškai prieštaringas. Su tokiomis išvadomis Lietuva pasitinka Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tuo metu tūkstančiai žmonių Prahos centre šią savaitę surengė demonstraciją prieš planuojamus visuomeninio transliuotojo biudžeto karpymus. Karštos diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo vyksta ir Prancūzijoje. Pokalbis apie visuomeninių transliuotojų situaciją Europoje.Venecijos bienalė plačiajai publikai atsivers tik šeštadienį, tačiau jau kelias dienas žurnalistai ir meno bendruomenė dalyvauja specialiuose renginiuose. Vakar surengtas Rusijos paviljono atidarymas.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko namuose ir kabinete policija atliko kratą. Apie kratą pats politikas pranešė Facebook'e. Jis sako, kad ji atlikta dėl buvusios valdžios sprendimo siaurinti gatves.„Šis tango šokamas dviese, todėl Seimo pagalbos man tikrai nereikės“ – taip iki Seimo sprendimo panaikinti neliečiamybę sakė jos netekęs parlamentaras Gintautas Paluckas.Šiąnakt į Latvijos oro erdvę iš Rusijos įskrido keletas bepiločių orlaivių. Žmonės nenukentėjo, tačiau pranešama apie girdėtus sprogimus ir apgadintą naftos saugyklą. Gyventojams išsiųstos pavojaus žinutės, mokyklos pamokas organizavo nuotoliu. Pareigūnai teigia, kad dronai greičiausiai paleisti iš Ukrainos ir buvo skirti Rusijos objektams.Valstybės saugumo departamentas nuolat akcentuoja, kad Lietuvos istorija yra informacinio karo taikinys. Tačiau kas yra istorija? Kiek joje ideologijos ir kaip kritiškai vertinti kalbėjimą apie praeitį?Minint Europos širdies nepakankamumo dieną, Kaune, Laisvės alėjoje surengta akcija „Laisvės poliklinika“. Joje kauniečiams nemokamai tirtas kraujas, suteiktos konsultacijos, buvo rodoma, kaip taisyklingai atlikti gaivinimą. Gydytojų teigimu, Lietuvoje su širdies nepakankamumu gyvena maždaug 170 tūkstančių žmonių.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors neviršija stovėjimo laiko. Baudų lapelius gauna ir tie, kurie už parkavimą susimoka. Vairuotojai sako, kad tvarka klaidina, sostinės valdžia ragina pasikartoti kelių eismo taisykles.Barselonos priemiestyje Badalonoje Vilniaus „Ryto“ krepšininkai šiandien žais FIBA Čempionų lygos pusfinalyje. Sostinės komanda susitiks su Roko Giedraičio atstovaujama Tenerifės komanda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Avariją Gudžiūnų geležinkelio stotyje patyrusio traukinio mašinistas išskirtinai LRT radijui atskleidė avarijos detales. Jis patvirtino, kad perspėjimo sistema buvo išjungta, todėl jis teigia negalėjęs pastebėti nugriuvusių vagonų.Rusija nesilaikė paliaubų ir apšaudė Ukrainą, todėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina atsakys tuo pačiu šeštadienį, kai Maskvoje vyks gegužės 9-osios renginiai. Paradui Maskva ruošiasi jau dabar - uždaro oro uostus, atjungia internetą ir stabdo mobiliuosius atsiskaitymus.Nesulaukęs oficialių Venecijos komisijos išvadų, Seimo Kultūros komitetas baigė svarstyti LRT įstatymo pataisas. Tačiau valdančiųjų užkurtas buldozeris klimpsta toliau - vis dar nežinoma, kada projektas pasieks Seimo salę.Kaune „Žalgiris“ sieks tęsti atkrintamąsias sako, kaunečių treneris Tomas Masiulis, nors ketvirtfinalio seriją Eurolygoje iki trijų pergalių pradėjo dviem pralaimėjimais Turkijoje .Ved. Liepa Želnienė

Valdas Šmaižys ir Lina Abromaitytė-Šmaižė tapo pirmąja sutuoktinių pora Lietuvoje tą pačią dieną kartu nubėgusių savo 300 maratoną, o Lina - pirmoji Lietuvos moteris, pasiekusi 300 oficialių maratonų ribą.Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Ja siekiama skatinti žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Fondas „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Pokalbis su fondo „Nepatogūs“ mamomis Snežana Glebove ir Laima Ingileikiene.Pokalbis su gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu apie jo darbo specifiką, bendravimą su pacientais ir kokių savybių reikia geram medikui. Jis 2024 m. pelnė apdovanojimą „Auksinė mediko širdis“ už prisidėjimą prie vilniečių sveikatos gerinimo.Voverių fotografu pramintas Kęstutis Obelevičius dirba Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, Kaune. Neseniai čia pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Fotografijose įamžinti įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, zuikiai, voverės. Būtent voverių nuotraukos ypač populiarios tapo socialiniuose tinkluose. Naujų kadrų gerbėjai tikisi pamatyti kiekvieną penktadienį. Kęstutis Obelevičius netgi sulaukė siūlymo, kad galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip dažniausiai voveres fotografuojantis žmogus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šis paukštis - įdomiausias ir sudėtingiausias tyrinėjimų objektas gamtoje. Taip apie erelį žuvininką sako jį tyrinėjęs ilgametis Aukštaitijos nacionalinoio parko biologas, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius. Dabar šį paukštį galima stebėti, pasitelkiant pažangias technologijas, o prieš kelis dešimtmečius Bronius Šablevičius medyje įrengtose slėptuvėse praleisdavo po 16–18 valandų per parą.Pokalbis su jėgos ir sveikatingumo treneriu Nojumi Berlinsku apie jo požiūrį į sportą ir sveikatinimąsi. Jis pelnė 2025 m. kilnaus sporto apdovanojimą už savo iniciatyvą „Sustiprėk ir nugalėk“. Tai socialinis ir edukacinis projektas, skatinantis atsakingą požiūrį į savo kūną, sveikatą ir gyvenimo iššūkius.Pokalbis su Lietuvoje jau dešimtmetį gyvenančiu vengru Daniel Cseh apie tai kaip jis mato ir vertina Vengrijoje po 16 m. Viktoro Orbano valdymo vykstančius politinius pokyčius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Britas Jamesas McLeanas gyvena Lietuvoje ir mokosi lietuvių kalbos daugiau nei trejus metus. Džeimsą į Lietuvą atvedė studijos, o čia apsigyvenęs suprato, kad nėra turistas ir nori susikalbėti lietuviškai. Jis sako, kad atsiranda sunkumų kalboje, renkasi nustebti ir apsidžiaugti. Brito žodyne yra ir tokių žodžių kaip „faina“ ar „biškį“. Vilniaus universiteto studentą iš Anglijos kalbina Gabrielė Kloniūnaitė.

Victoria Gomelsky and Rob Bates cover a mix of fun events and notable jewelry industry news. From the glitz and glamour of 24 Karat Weekend to the colorful, gold-bedecked showcases at JIS Spring in Miami, the hosts take us on a tour of jewelry events that kicked off the season. Victoria shares her takeaways from JIS, including an enormous gold chain with a price tag she can't stop thinking about. Rob covers the latest changes coming from Signet as well as drastic cuts—and one newcomer—to De Beers' sightholder list. Title sponsor: De Beers (adiamondisforever.com)

2010 metais Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui atėjus į valdžią, didelė dalis šalies žiniasklaidos palaipsniui tapo vyriausybei palankiais kanalais. Vienas nepriklausomas portalas „Index“ spaudimą atlaikė beveik dešimtmetį, kol galiausiai visa redakcija atsistatydino ir įkūrė naują, skaitytojų remiamą portalą „Telex“.Jame ilgą laiką dirbo žurnalistas ir režisierius Andrasas Foldesas, dokumentavęs portalo bendruomenės kovą su spaudimu. Jis pabrėžia, kad Vengrijos vyriausybė siekia viešai diskredituoti nepriklausomus žurnalistus, vadindama juos „užsienio agentais“, o už patikimą informaciją gyventojai dažniausiai turi mokėti, kai propaganda yra nemokamai.Žurnalistą kalbino Beatričė Bankauskaitė.

LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su karo lakūnu Edvardu Mažeikiu. Jis pristato savo knygą „Debesų takais. Karo lakūno atsiminimai“.

Baltarusija pirmadienį pradės grąžinti ten įstrigusius vilkikus į Lietuvą, pareiškė Aliaksandras Lukašenka. Jis taip pat ketina sumažinti stovėjimo paskirtose aikštelėse mokestį.Po vakar Minske įvykusio JAV specialiojo pasiuntinio Džono Koulo susitikimo su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, Baltarusija skelbia paleidusi pustrečio šimto politinių kalinių. Tačiau dalies jų likimas lieka neaiškus.Šį pavasarį moksleiviai atostogaus skirtingu metu. Mažesnės klasės atostogaus prieš Velykas, vyresnieji - po jų. Anot ministerijos, taip nuspręsta dėl pavasarį vykstančių brandos egzaminų. Tačiau tėvai sako, kad pasikeitusi tvarka jaukia atostogų planus.Dalis europarlamentarų siekia, kad būsimame Europos Sąjungos biudžete būtų numatyta lėšų svarbių objektų apsaugai. Vienas tokių – šiuo metu ardoma Ignalinos atominė jėgainė. Iki šiol Europos Komisija prioritetą teikė investicijoms į infrastruktūrą, o lėšomis apsaugai turėdavo rūpintis pačios valstybės.Dėl savo lojalumo vyriausybei žinomas Rusijos tinklaraštininkas pažėrė kritikos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo karui Ukrainoje ir, anot žiniasklaidos, buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę.Tokijuje oficialiai prasidėjo sakurų žydėjimo sezonas.Ištraukus FIBA čempionų lygos burtus, Vilniaus "Ryto" krepšininkai sužinojo varžovą turnyro ketvirtfinalyje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras aptarė, kaip suvaldyti dėl karo Irane išaugusias degalų kainas. Anksčiau premjerė sakė, kad svarstytų įvesti degalų kainų lubas, tačiau tokią idėją Finansų ministras atmeta. Jis kol kas nežada mažinti ir degalams taikomo akcizo. Pasak Kristupo Vaitiekūno, kol kas reikia palaukti ir stebėti situaciją.Pradėjusios karą prieš Iraną Jungtinės Amerikos valstijos į Artimuosius rytus perkelia ir oro gynybos sistemas. Tai, kad tokios sistemos iškeltos iš Europos patvirtino vyriausiasis JAV kariuomenės vadas Europoje. Pasak Alexuso Grynkewicho, sistemos dabar naudojamos NATO sąjungininkų gynybai rytinėje Viduržemio jūros dalyje.Karui Artimuosiuose Rytuose tęsiantis, naftos ir dujų kaina kyla. Azijos šalys, itin priklausomos nuo regiono naftos ir dujų, įveda naujas priemones energijos taupymui. Siekiant sumažinti degalų vartojimą ir keliones, kai kuriose šalyse laikinai uždaromos mokyklos ir universitetai.Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse savo pasirodymą užbaigė vienintelis Lietuvos sportininkas, parasnieglentininkas Rapolas Micevičius. Jis pasirodė pakanių slalomo varžybose ir užėmė 13-ą vietą.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje nusileido dalį Lietuvos piliečių iš Dubajaus pargabenęs „FlyDubai“ lėktuvas.JAV prezidentas nurodė nutraukti visus santykius su Ispanija, kai ši atsisakė leisti Jungtinėms Valstijoms naudotis karinėmis bazėmis. Ispanijos socialistinių pažiūrų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas atvirai pasmerkė JAV ir Izraelio vienašališką karinę operaciją prieš Iraną ir įspėjo, kad ji prisideda prie tarptautinės tvarkos destabilizavimo. Be to, JAV prezidentas pažymėjo, kad yra nepatenkintas ir Didžiąja Britanija. Kiek šiandien šalys gali nesutikti su Jungtinių Valstijų politika?Lietuvoje kraujo reikia nuolat, tačiau Nacionalinis kraujo centras skaičiuoja, kad naujų donorų daugėja per lėtai, o pernai pirmą kartą kraujo davusių žmonių net šiek tiek sumažėjo. Klausimas klausytojams – kas jus paskatino tapti donoru? O jei dar nesate davę, kas jus sustabdo?Rubrikoje „Svarbus pokalbis“: „Aš esu užtikrintas, kad Vokietijos kariai kovos ir mirs dėl Lietuvos“, – sako garsus Vokietijos karo istorikas, Potsdamo universiteto profesorius Zionke Naitzelis. Jis taip pat neabejoja, kad 2027 m. Lietuvoje bus pilnavertė Vokietijos brigada ir bus rastas sprendimas, kaip surinkti reikiamą karių skaičių. Karinio personalo trūksta ne tik šiai brigadai, todėl politikai turės priimti sprendimus dėl šaukimo į Bundesverą, teigia jis.Tęsiasi karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Kiek tai gali nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos karo Ukrainoje ir kitos karinės aktualijos – pokalbyje su kariuomenės vadu generolu Raimundu Vaikšnoru.Teisėjų taryba skaičiuoja, kad teismų saugumui užtikrinti reikia milijoninių investicijų, tačiau papildomo finansavimo nesulaukiama jau ne vienus metus. Diskusijos apie saugumą teismuose suaktyvėjo po pernykščio incidento Kaune, kai kaltinamasis nuosprendžio skelbimo metu užpuolė teisėją. Tačiau realių pokyčių kol kas nėra.Ved. Rūta Kupetytė.

Kaip buvo suplanuotas Irano ajatolos Ali Khamenei nužudymas? Jis buvo nužudytas per Izraelio ir JAV smūgius Irano sostinei.Opoziciniai konservatoriai ketvirtadienį paragino premjerę Ingą Ruginienę ir prezidentą Gitaną Nausėdą atleisti žurnalistiniame tyrime figūruojantį ir iš grynųjų pinigų „Nemuno aušrai“ aukojusį aplinkos ministrą Kastytį Žuromską.Europos ekonomikos ir verslo lyderiai tiki - Europa turi visas galimybes ir priemones tapti pasaulio supergalia, bet iš oficialių pranešimų išbraukė Amerikos muitus ir prasidėjusį karą Artimuosiuose Rytuose.Šarūnas Jasikevičius kovo 5 d. švenčia 50-ąjį gimtadienį. Kokios ryškiausios jo karjeros akimirkos, palikusios pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Dėl konflikto Artimuosiuose rytuose ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, pasaulio biržose kyla naftos kaina. Į tai sureagavo ir Lietuvos degalinės. Tiek benzino, tiek dyzelino kaina šoktelėjo nuo kelių iki keliolikos centų už litrą. Kuo geopolitiškai svarbus Hormūzo sąsiauris?Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Prancūzija, pasak jos prezidento Emmanuelio Macrono, išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Jis teigia, kad 8 Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti Prancūzijos pasiūlytoje branduolinio atgrasymo schemoje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Paryžiaus planai papildo NATO „branduolinį skėtį“, tačiau negali pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų užtikrinamo atgrasymo.Po itin šaltos žiemos, prie Olando kepurės skardžio, formuojasi pavojingos nuošliaužos. Gyventojai perspėjami apie kylančius pavojus – lankantiems šį gamtos objektą patariama laikytis atokiau nuo skardžio krašto.Tarptautiniam paralimpiniam komitetui uždraudus Ukrainos delegacijos aprangas, kuriose pavaizduotas šalies žemėlapis, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius teigia laukiantis atsakymų. Kovo 6-ąją prasidėsiančioje paralimpiadoje leista grįžti su nacionalinėmis vėliavomis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, o ukrainiečių apranga, kurios pagrindinis akcentas - suvienytos Ukrainos teritorija, Tarptautiniam paralimpiniam komitetui - nepriimtina.Ved. A. Skamarakaitė

Praėjus 4 karo metams, Ukrainoje yra ir nuovargio, ir ryžto priešintis. Nors ši žiema kol kas žvarbiausia iš visų, ukrainiečiai pasakoja, kaip išradingai ieškojo būdų nesušalti ir išlaikyti ryžtą.LRT žurnalistą Beną Gerdžiūną karas užklupo Kyjive. Šiandien jis ir vėl dirba Ukrainoje. Pokalbis su juo iš Kyjivo.Ketvirtą kartą organizuojama akcija RADAROM pasiekė finalą, bet dar kelias dienas bus galima aukoti Ukrainos kariuomenės robotų būriams. Aktualus klausimas: ar aukojate ir kaip aukojate Ukrainai?Prasidėjus plataus masto karui, daugeliui Ukrainos kūrėjų kinas tapo ne tik menu, bet ir būdu liudyti realybę bei kalbėti pasauliui. Pokalbis su Ukrainos prodiusere Darija BaseLMilano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dėl atminimo šalmo diskvalifikuotas Vladyslavas Heraskėvyčius karo metines sutinka Kyjive. Išskirtiniame interviu LRT radijuj jis teigia, kad ir nurimus emocijoms, žaidynėse sukeltą sumaištį prisimena kaip siaubingą.Ukrainiečių istorikas Borisas Čerkas prasidėjus karui metė akademinį darbą ir išėjo į frontą. Dabar jis - majoras, bataliono vadas. Jis teigia, kad šis karas į istoriją bus įrašytas kaip Ukrainos kovos už nepriklausomybę karas.Ved. Liudas Kudinova

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Karą Azovo pulko žvalgas Dmytro lygina su kompiuteriniais žaidimais. „Battlefield“ ar „Call of Duty“, tik realybėje“. Jis dažnai erzina kovos draugus klausimais apie mirtį ir sako: „jei nesi tam pasiruošęs, tavo vieta bent jau ne kovinėje grupėje“. Kariai mokomi susitaikyti su mirties galimybe, bet niekas jų neruošia būti karo belaisviais. „Nėra tokio kurso“, – sako Julijanas, jūrų pėstininkų kuopos vadas.   Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams lankantis Ukrainoje 2025-ųjų rugpjūtį. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip ukrainiečiai bando išlikti nežmoniškomis sąlygomis bei sugrįžti į save iš vietos, kuri tave kaip žmogų bando ištrinti.   Autoriai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas.   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support