Podcasts about JIS

Praėjus 4 karo metams, Ukrainoje yra ir nuovargio, ir ryžto priešintis. Nors ši žiema kol kas žvarbiausia iš visų, ukrainiečiai pasakoja, kaip išradingai ieškojo būdų nesušalti ir išlaikyti ryžtą.LRT žurnalistą Beną Gerdžiūną karas užklupo Kyjive. Šiandien jis ir vėl dirba Ukrainoje. Pokalbis su juo iš Kyjivo.Ketvirtą kartą organizuojama akcija RADAROM pasiekė finalą, bet dar kelias dienas bus galima aukoti Ukrainos kariuomenės robotų būriams. Aktualus klausimas: ar aukojate ir kaip aukojate Ukrainai?Prasidėjus plataus masto karui, daugeliui Ukrainos kūrėjų kinas tapo ne tik menu, bet ir būdu liudyti realybę bei kalbėti pasauliui. Pokalbis su Ukrainos prodiusere Darija BaseLMilano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dėl atminimo šalmo diskvalifikuotas Vladyslavas Heraskėvyčius karo metines sutinka Kyjive. Išskirtiniame interviu LRT radijuj jis teigia, kad ir nurimus emocijoms, žaidynėse sukeltą sumaištį prisimena kaip siaubingą.Ukrainiečių istorikas Borisas Čerkas prasidėjus karui metė akademinį darbą ir išėjo į frontą. Dabar jis - majoras, bataliono vadas. Jis teigia, kad šis karas į istoriją bus įrašytas kaip Ukrainos kovos už nepriklausomybę karas.Ved. Liudas Kudinova

Nors C. S. Lewisas lietuviams visų pirma žinomas kaip „Narnijos kronikų“ autorius, tai toli gražu nėra vienintelis vaidmuo, kurį teko vaidinti šiam talentingam žmogui. Jis buvo ir Oksfordo bei Kembridžo universistetų dėstytojas, ir krikščionybę proto argumentais bandančių apginti knygų bei kosminės fantastikos romanų autorius, ir kruopštus Viduramžių kultūrinio palykimo tyrinėtojas. Šioje laidoje apie C. S. Lewisą ir pirmą kartą leituviškai pasirodžiusią šio autoriaus knygą „Kol neturime veidų“ Augminas Petronis kalbina filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Naglį Kardelį.

Juozas Laivys – turbūt paslaptingiausias šiuolaikinis Lietuvos menininkas, sukūręs kilnojamą atominę elektrinę, apgynęs menų daktaro disertaciją ir paskelbęs moratoriumą kūrybai, – jis nekurs naujų darbų iki 2028 m. Tačiau jis vis dar atlieka savo įkurtų meno kūrinių kapinių sargo funkciją ir neseniai išleido knygą „Meno kūrinių kapinės 2015–2025“. Jis pats yra savo likimo kalvis ir valtininkas, keliantis per užmaršties upę.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

NATO smūgiuotų giliai Rusijos teritorijoje, jei ši išdrįstų įsiveržti į Baltijos šalis, interviu „The Telegraph“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis taip pat teigia, kad Estijos, Latvijos ar Lietuvos karinės pajėgos atremtų bet kokią invaziją ir tada būtų surengta pragaištinga kontrataka Rusijos teritorijoje.Laidoje dalyvauja Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Netyla diskusijos dėl galimos stambaus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o kartu kyla klausimas – ar Lietuva iš tiesų patikimai tikrina gėlių ir kitų augalų krovinius, kurie įvažiuoja į šalį ir iš jos keliauja į trečiąsias valstybes. Artėjant kovo 8-ajai, tarptautinei Moters dienai, Muitinės departamentas ruošiasi stiprinti į Rusiją ir Baltarusiją išvežamų skintų gėlių kontrolę.Po ilgesnės pertraukos ir Baltarusijos paleisti kontrabandiniai balionai vakar vakarą daugiau nei valandai vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Lėktuvai nei kilti, nei leistis negalėjo nuo pusės devynių iki be penkiolikos dešimt vakaro.Sveikatos apsaugos ministerija ketina pakeisti higienos normas ir mokyklas įpareigoti įrengti reikiamų higienos priemonių dėžutes mergaitėms. Taip tikimasi kovoti su vadinamuoju menstruaciniu skurdu, kai negalėdamos įsigyti reikiamų priemonių mergaitės praleidžia pamokas, arba negali pasirūpinti savo higiena netikėtose situacijose. Kai kuriose mokyklose tokios priemonės jau yra lengvai prieinamos mergaitėms, kada jas turės visos mokyklos, netrukus pasiaiškinsime.Lietuvoje kuriama ir netrukus keliuose bus testuojama sistema, turinti padėti vairuotojams išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tokių avarijų fiksuojama po kelis tūkstančius per metus, ir kasmet šis skaičius didėja nepaisant to, kad keliai tveriami tvoromis ar imamasi kitų gyvūnų atbaidymo priemonių. Kuo naujoji sistema skirsis nuo iki šiol naudotų ir kada ji gali pradėti veikti Lietuvos keliuose, šį rytą kalbėsime Aktualaus klausimo rubrikoje. Ar jus tenkina priemonės, kurių imamasi, siekiant išvengti susidūrimų su gyvūnais keliuose?Vilniaus, arba kitaip Sostinės, regionas – tarp Europos Sąjungos ekonominio „elito“ regionų. Ką tai reiškia ir kaip sekasi visai kitai Lietuvai?Spalį Seimo Žmogaus teisių komitetui pateikti pasiūlymai keliauja į parlamento posėdžių salą – Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius registravo įstatymų pataisas, pagal kurias piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams bus ribojamos tam tikros paslaugos. Kodėl prireikė tokių priemonių, netrukus kalbėsime išsamiau.Lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristatė naują žaidimą apie knygnešius. Jis prieinamas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, japonų ir kinų kalbomis. Kūrėjai tikisi, jog žaidimas padės šviesti pasaulį apie Lietuvos istoriją.Ved. Liuda Kudinova

Meteorologas Gytis Valaika paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo apie orų aktualijas visiems suprantama kalba ir reaguoja į tai, kuo dalinasi įvairūs sąmokslo teorijų skleidėjai, taip kartais siekdamas užbėgti jiems už akių. Jis seka šiuo turiniu besidalijančias anketas ir sako, kad jų skaičius iš lėto auga, o orų ir klimato dezinformacija tampriai susijusi su prorusiškais naratyvais.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

„Socialinis ryšys smegenims yra ne prabanga. Tai bazinė informacija, kad pasaulis yra prasmingas“, – pažymi neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Kaip vienatvė veikia žmogų, ji pasakoja naujame „Smegenų DNR“ epizode.Šią žiemą Lietuvą sukaustę rekordiniai šalčiai paliko pėdsaką ne tik termometruose, bet ir mūsų piniginėse. Daržovių kainos kyla, o augintojai sako – dalis derliaus paprasčiausiai sušalo sandėliuose. Situaciją dar labiau apsunkina išaugusios sąskaitos už elektrą ir šildymą.Vasaris šiemet žada būti ypatingas ne tik kalendoriuje, bet ir danguje. Kalbama apie planetų rikiuotes, neįprastus dangaus reiškinius ir net kelias datas – vasario 17-ąją, 26-ąją ir 28-ąją, kai esą verta pakelti akis į dangų. Kas iš tiesų vyks kosmose, ką galėsime pamatyti iš Lietuvos, o kas – labiau skambios antraštės nei realūs stebuklai?Į LRT girdi kreipėsi vilnietis Martynas. Jis teigia nemaloniai nustebęs, kai buvo paprašytas susimokėti už priduotas statybų atliekas. Anot jo, anksčiau gyventojams skirtos aikštelės skatino tvarumą ir atliekas priimdavo nemokamai. Atliekų tvarkytojai teigia, kad tvarka pasikeitė, nes gyventojams skirtomis aikštelėmis ėmė naudotis ir verslas.Ved. Paulius Selezniovas

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Milane ir Kortinoje įvyks žiemos olimpinių žaidynių atidarymas. Jis pirmą kartą istorijoje vienu metu vyks dviejuose skirtinguose miestuose, o beveik trys tūkstančiai atletų pradės daugiau nei dvi savaites truksiančią sporto šventę. Lietuvai atstovaus rekordiškai daug - 17-a sportininkų.Naujos Miškų įstatymo pataisos virto skandalu. Reformai prieštaravęs aplinkos viceministras Edmundas Mačieža neteko posto, o ministras Kastytis Žuromskas LRT radijuje kėlė klausimą, ar viceministras nebuvo papirktas miško savininkų. Pastarieji tai neigia, o visuomenininkai pastebi lobistų įtaką.Kaišiadorių rajono antrokai ir trečiokai vietoj planuotų plaukimo pamokų nuo pat metų pradžios kas savaitę vyksta į neveikiantį baseiną. Jis uždarytas dar vasarą ėmus byrėti stogo konstrukcijoms. Baseino vadovas sako vaikams paslauga suteikiama, plaukimo treneriai su vaikais treniruojasi salėje.Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pasirašė sutartį su bendrove, kuri per šiuos metus įdiegs komercinio transporto elektroninės kelių rinkliavos sistemą, vadinamąjį e.tollingą. E.tollingas nuo kitų metų pakeis dabar veikiančią vinječių sistemą ir leis apmokestinti vilkikus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą. Vežėjai sako, kad dėl to kitąmet brangs ir jų paslaugos.Jungtinių Valstijų ambasadorius Lenkijoje nutraukė bet kokį bendravimą su Lenkijos Seimo maršalka dėl jo pasisakymų apie Donaldą Trampą. Po apsižodžiavimo su šalies vyriausybe, ambasadorius viešai pagrasino ir karių atitraukimu iš Lenkijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vasario 10 d., antradienį, Alytaus sporto centre vyks pirmoji Pietų Lietuvoje Studijų ir karjeros mugė 2026 – unikalus, nacionalinio masto renginys, neturintis analogų regione. Jis suburs ne tik Alytaus ir aplinkinių savivaldybių moksleivius, bet ir jaunimą iš visos šalies, švietimo lyderius bei aukščiausio lygio švietimo ir karjeros politikos formuotojus.

„Joks kitas dizaineris nemokėjo tai gyventi kaip Valentino,“ – sakė laikraščio „WWD“ redaktorius Johnas Fairchildas. Išties – pakutiniuoju Romos mados imperatoriumi vadintas dizaineris ne tik rengė XX a. antrosios pusės elitą, bet ir ir pats buvo jo dalimi. Jis pietaudavo su Jackie Kennedy Onassis bei leido laiką su Italijos aristokratija, mat irgi turėjo jachtą bei net keletą pilių. Prisiminti ilgą ir įdomią Valentino karjerą – tai kalbėti apie prabangą, kuri šiais laikais tiesiog nebeįmanoma, ir grožį be jokių kompromisų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pokalbis su vertėju Vadzim Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kažkada išmoko nuo nulio.Šaulių gretos auga - 2026 m. sausio mėnesio duomenimis Lietuvos šaulių sąjungai priklausė daugiau nei 18 tūkstančių narių ir tai yra didžiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.Buriatai – kaip juos kolonizavo rusai ir koks jų vaidmuo bei reprezentacija Rusijos kare Ukrainoje. Pokalbis su socialine antropologe dr. Kristina Jonutyte.Dešimt metų Skandinavijoje dirbę, Dovilė Brasaitė ir Mindaugas Leliūga, galiausiai, nusprendė grįžti į gimtąjį kraštą – Žemaičių Kalvariją, Plungės rajone. Užsienyje uždirbtus pinigus šeima investavo į smulkaus verslo kūrimą ir nusprendė auginti braškes bei jas liofilizuoti. Tiesa, Dovilė drąsiai liofilizuoja viską, kas tik auga sode - nuo uogų, vaisių iki daržovių.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Pokalbis su vertėju Vadzimu Vileita, kuris kalbančiuosius rusiškai moko lietuvių kalbos. Kas ateina mokytis? Kokia jų motyvacija? Jis pats lietuvių kalbą kadaise išmoko nuo nulio.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Klaipėdos pilies teatras pristato šiuolaikinės vokiečių dramaturgės pjesės premjerą „Pasaulių susidūrimai“ – dviejų legendinių moterų susitikimas scenoje.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos šaulių sąjunga dešimčiai metų pratęsė bendradarbiavimo sutartį, kuria numatoma užtikrinti muziejinių vertybių apsaugą, gabenimą bei saugojimą. Kaip Ukrainos karo pamokos keičia Lietuvos muziejų saugumo standartus? Koks Šaulių sąjungos vaidmuo saugant atmintį taikos ir karo metu bei kaip ruošiamasi vertybių evakuacijai „dieną X“?Rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“.Šiandien minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Kokį vaidmenį atlieka kultūra ekstremalių išbandymų metu? Ar pakankamai prisimename geto gyventojus kaip kūrėjus?Ved. Justė Luščinskytė

„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą.Tai istorinė sutartis, sako Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas Gilles Pécout. Trečia didžiausia biblioteka pasaulyje – Prancūzijos nacionalinė biblioteka – pradeda partnerystę su Martyno Mažvydo biblioteka.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atidarymo proga kvietė pasivaikščioti po sostinės senamiestį ir pamatyti jį kitoje šviesoje – per trumpametražius filmus. Tokią patirtį sukūrė vokiečių kolektyvas „A Wall Is A Screen“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į pirmą kartą taip nuodugniai ištirtą natūralių tekstilės dažų tradiciją Estijoje ir tai, kaip šie istoriniai tyrimai gali prisidėti prie šiandieninių ekologiškų dažymo technologijų vystymo.„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip šį pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Lietuvos architektų bendruomenė šią savaitę privertė persigalvoti Kultūros ministeriją, nusprendusią, kad 2027 metais Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Trečiadienį kultūros ministrė pranešė, kad dalyvavimas neatšaukiamas, o rūpintis procesu patikėta Nacionaliniam architektūros institutui. Pokalbis su instituto vadovu Kęstučiu Kuizinu.Ved. Indrė KaminckaitėNežinomo fotografo nuotr.

Latvejis Radejis sātys lopā napylnuos 4 stuņdēs var nūsaklauseit pyrmuo latgalīšu romana radejis īstudiejumu – Norberta Neikšanīša „Myura kolns”. Kaidu viesturyskū laika pūsmu romans atkluoj, kaida tymā laikā beja literatura i latgalīšu volūda, kur atrūnamys romanā apraksteituos vītys, cik vīglai īstudēt latgalīšu klasiku, saruna ar volūdneicu, kulturviesturneicu profesori Lideju Leikumu, kura ir daudz pietejuse romana viesturyskū kontekstu, radioīstudiejuma leidzautori, latgalīšu kulturys kusteibys „Volūda” projekta vadeituoju Edeiti Laimi i radioīstudiejuma muokslinīciskū vadeituoju i režisoru Kristapu Rasimu.   Norberta Neikšanīša, eistajā vuordā Norberta Trepšys, romans „Myura kolns” pyrmū reizi izdūts 1943. godā, sovulaik saukts par lobuokū latgalīšu romanu. Tys atkluoj diveju cylvāku mīlesteibu – storp pūļu muižinīku dzymtys atlasi Mareju i vīnkuoršu zemnīku Juri Reitānu, bet romans īzeimej ari vairuokus viesturyskus procesus, kas Latgolā nūsarysynuoja aizvadeituo godu symta suokumā.   Kristaps Rasims skaita, ka „itys stuosts ir peļnejs ekranizaceju, deļtam ka cīši daudzsluoņains, izīt cauri vairuokom paaudzem, cauri vairuokim navīglim laikim Latvejis i Latgolys viesturē. Cīši jaudeigs stuosts, daudz momentu, kas pamat komuli koklā.” Lideja Leikuma stuosta, ka Myura kolnu myusdīnuos var meklēt Dīnavydlatgolā, nu kurīnis ir romana autora Norberta Neikšanīša saimis saknis: „Jis īt nu Osyuna pogosta, tagadejais Kruoslovys nūvods, i tī ir taidi Neikšāni. Paguojušajā vosorā pieški atrodu poša Norberta Neikšanīša raksteitu rokstu, kas maņ beja eistyn puorsteigums. Norberts Neikšanīts pats pasoka, kur ir tei vīta, kurā struoduoja jau myusu varūņs Reitānu Jurs, kuru jis aproksta romānā, par školuotuoju – Anzviņu muiža. Nav reali taidys Anzviņu muižys, bet ir vīna cyta muiža, kas ir bejuse, i eistyn jei ir prototips tam, kū jis aproksta Myura kolnā. Nu, dūmojam, ka tei Vacdūme.” Edeite Laime soka, ka tys laiks, kod izdūts romāns, beja „latgalīšu literaturys, nasaverūt iz politiskajim apstuoklim, taids uzplaukuma laiks, deļtuo ka „Myura kolns” kūpā ar pīsauktū romanu „Pīters Vylāns”, obeji romani daleja pyrmū vītu Vladislava Luoča izdevnīceibys sareikuotajā konkursā, kur beja dasaceitys vasalys 36 gruomotys.”   ----- Pyrmuo latgalīšu romana – Norberta Neikšanīša „Myura kolns” – īstudiejumu klausīs ite: https://radioteatris.lsm.lv/lv/raksts/myura-kolns/norberts-neiksanits-myura-kolns.-1.dala.a216202/ Īstudiejuma muokslinīcyskais vadeituojs i režisors ir Kristaps Rasims, bet lūmys īskaņuojuši Katrīna Griga, Andris Keišs, Liena Šmukste, Alise Dzene, Juoņs Pampe, Ilmārs Dreļs, Jurs Vucāns Kristaps Rasims i Ernests Rasims. Radio īstudiejuma producente – Renāte Lazdiņa, projekta vadeituoja Edeite Laime.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naujovę: jei susirgote lengvai, pirmąsias 2 dienas dėl nedarbingumo tartis ne su gydytoju, o tiesiogiai su darbdaviu. Jis turėtų išleisti ir apmokėti dvi ligos dienas, o jei per jas nepasveikstama, nuo trečios dienos jau siūlome kreiptis į gydytoją ir gauti nedarbingumą.Ligoninių priimamųjų eilėse pacientai gydytojo apžiūros laukia po kelias valandas. Kartu neretai ten įstringa ir ligonius atvežę paramedikai, tuo metu negalintys vykti į kitus iškvietimus.Seimo teisininkai kritiškai vertina Seimo nario V.Gailiaus pasiūlymą įpareigoti vaiką planuojančias įsivaikinti šeimas gauti kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą. Jų išvadose teigiama, kad pasiūlymai ribotų teisę įsivaikinti.Į LRT girdi kreipėsi Kelmės gyventojai, kurie piktinasi rajono savivaldybės sprendimu nusavinti apie 10 hektarų jų žemės. Rajono valdžia sako sklypas reikalingas kapinių plėtrai.Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad savivaldybės nekaupia maisto atsargų, reikalingų pavojaus atveju. Premjerė I.Ruginienė pavedė Maisto tarybai pavasarį pateikti konkrečius siūlymus, kaip šią sistemą iš esmės pagerinti. Kas turi pasirūpinti, kad valstybė turėtų maisto rezervą?Olimpinių žaidynių rubrikoje pažintis su biatlonininku Vytautu Strolia.Ved. Liuda Kudinova

Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra, užrašyta fotografijomis, piešiniais, objektais ir rastais daiktais. Pasak parodos kuratorės Paulinos Pukytės, „vaizdai ir daiktai čia keičiasi vietomis ir materialumais, sluoksniuojasi, atsispindi, virsta vienas kitu: objektai tampa atvaizdais, kurie tampa objektais, kurie tampa garsais, kurie tampa vaizdais, kurie vėl tampa objektais“. Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menininku ir parodos kuratore.Antonas Lukoszeviezė yra tarpdisciplininis menininkas, kompozitorius ir muzikas, bendradarbiavęs su įvairiais tarptautiniais menininkais ir organizacijomis, tokiais kaip Christianas Marclay, Beatrice Gibson, Jayne Parker, Lina Lapelytė, Philipas Corneris, Jimas O'Rourke'as, Phillas Niblockas, Tony Conradas, Milanas Knižakas, Arturas Bumšteinas, Merce'o Cunninghamo šokio trupė, „Tate Modern“, „Whitechapel Gallery“, „Serpentine Gallery“ ir „Copenhagen Contemporary“. Jis yra eksperimentinės muzikos grupės „Apartment House“ įkūrėjas ir vadovas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys.Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius.Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė.Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas.Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiandien iš tiesų reikia.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tęsiamas pasakojimų ciklas skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus metams. 225-ąsias vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines mininti Žemaitija pristato vyskupo kūrybinį palikimą. Tai ne tik daugelio mokykloje skaityta legendinė apysaka „Palangos Juzė“, bet ir į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įrašytas rankraštis „Žemaitiu wiskupiste“, giesmynai, vadinami kantičkomis.Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Kreatoriumas / meno krosnys“ galima susipažinti su dviejų menininkų – Aušros Kleizaitės ir Vido Poškaus darbais, inspiruotais patirčių Paryžiuje.Nerimstant aistroms dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono, Dzūkijoje vakar lankėsi „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis su kolegomis. Druskininkuose, Varėnoje ir Alytuje „aušriečius“ pasitiko protesto balsas. Alytuje įtampa pasiekė tokį tašką, kad susitikimas vos nevirto muštynėmis, Druskininkuose teko įsikišti ir policijai. Kodėl buvo pasirinkta tokia protesto forma?Lietuvoje lankosi kanadietis istorikas, buvęs Vidurio Europos universiteto rektorius Michaelis Ignatieffas – šiandien Vilniuje jis pradeda profesorės Irenos Veisaitės atminimui skirtą Atviros Lietuvos fondo paskaitų ciklą „Laisvės išbandymas: koks liberalus idealas reikalingas XXI amžiui“. Kokį vaidmenį šiandien Lietuvoje turi prisiimti žiniasklaida ir kultūra, kad stiprintų demokratijos atsparumą geopolitinės įtampos sąlygomis?Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė tradiciškai apdovanojo ryškiausią praėjusių metų darbuotoją. Jis už nuveiktus darbus buvo renkamas vienuoliktą kartą. 2025 metų muziejininke tapo Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vyresnioji redaktorė Liuda Skripkienė.Ved. Justė Luščinskytė

Anot finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, Europos Komisija praėjusiais metais Lietuvoje priimtus mokestinius pakeitimus pripažino tinkamais ir už tai pagal planą „Naujos kartos Lietuva“(RRF)sumokės 464 mln. eurų. Tiesa, norint gauti likusius RRF pinigus dar liko atsiskaityti už dvi dar neįgyvendintas reformas. Jos susijusios su įsipareigojimais dėl tarpmiestinio susisiekimo ir sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacine sistema, vadinamjuoju e. tollingu.Dėl prezidento Donaldo Trumpo sukeltos įtampos, susijusios su Grenlandijos perėmimo idėja, Danijos ir Grenlandijos diplomatijos vadovai Baltuosiuose rūmuose susitiks su viceprezidentu ir valstybės sekretoriumi.JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos imsis „labai griežtų veiksmų“, jei Irano vyriausybė vykdys egzekucijas sulaikytiems protestuotojams. Visgi Trumpas nepateikė daugiau detalių apie tai, ką darys Vašingtonas. Jis taip pat paragino iraniečius toliau eiti į gatves.Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša sako, kad rudenį klinikas palikus šešiems gydytojams, Vaikų neurochirurgijos skyriuje visos paslaugos yra teikiamos įprasta tvarka.Antrajai kadencijai paskirta generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, jog per artimiausius penkerius metus užtarnauto poilsio išeis daugiau nei 100 prokurorų.Ved. Madona Lučkaitė

Šįvakar atverčiame Lauros Olgos Tokarčiuk romaną „Praamžiai ir kiti laikai“. Vertė Vyturys Jarutis. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai romanas apie destruktyvią laiko galią. Jis pasakoja apie išgalvotą Praamžių kaimą, kurio nerasime jokiame žemėlapyje, ir jo mįslingus gyventojus. 84 romano skyreliai – tai „laikai“, primenantys kaleidoskopą, kuriame realizmas susipina su magija. Knygos ištraukas skaito aktorė Agnė Sunklodaitė.

Ten buvę pasmerkti visą gyvenimą to momento ilgėtis, pasakoja poetas Rimvydas Stankevičius. Jis 1991-ųjų sausio 13-osios naktį buvo prie parlamento. Dabar šiuos išgyvenimus jis gali pasitelkti kurdamas tekstus Aistės Smilgevičiūtės ir grupės Skylė epui „13 NAKTIS „Mūsų širdžių laužai“. Kaip atrodė kūrybinis procesas ir kas buvo svarbu kuriant šį muzikinį epą su Aiste Smilgevičiūte ir Rimvydu Stankevičiumi aiškinasi Marius Eidukonis.Kalbėdamas apie fotografų indėlį sausio 13-osios įvykių metu, fotožurnalistas Zenonas Nekrošius sako, kad kritinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms buvo, kas padeda, tačiau įvykius fiksavusių žmonių labai trūko. Kaip keičiasi fotožurnalisto darbas ir svarba valstybinės reikšmės įvykių metu, skirtingų kartų fotožurnalistų teiraujasi Urtė Karalaitė.Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo naujos rašybos taisyklės, turinčios supaprastinti rašybą. Pagal jas nemažai žodžių turės būti rašoma iš didžiosios raidės. Apie pokyčius ir jų svarbą Lietuvos lenkų bendruomenei pasakoja Vilniaus universiteto Polonistikos centro mokslininkė docentė daktarė Kinga Geben. Su ja kalbasi Tomas Riklius.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie ypatingą Koraną, su kuriuo prisiekė naujasis Niujorko miesto meras Zohranas Mamdanis, neseniai mirusią ispanų menininkę Cecilią Giménez, kuri visame pasaulyje išgarsėjo prieš 13 metų, kai nesėkmingai restauravo Jėzaus protretą, bei ketinimus uždaryti istorinį Kolkatos miesto tramvajų tinklą.„Galiu lažintis, kad Lietuvoje tuoj prasidės analogiškas procesas“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Lenkijoje vykstantį procesą – „už ES pinigus trinkelizuotų aikščių gražinimą į žmonių gyvenimui tinkamą būseną“.Šiandien minime dešimtąsias vieno iš žymiausių anglų dainininko David Bowie mirties metines. Prieš kelias dienas, sausio 8-ąją jam būtų sukakę 79-eri. Kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kuo Bowie mirties palikimas buvo išskirtinis, kaip jį įamžiname Lietuvoje ir ką apie jį šiandien sako gerbėjai iš viso pasaulio.Nuo pandemijos laikų esame emociniame kare ir neturime kada to reflektuoti, sako režisierius, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Jonas Tertelis. Pagal kilmę druskininkietis kūrėjas aktyviai stebi veiksmą už Vilniaus ribų ir Kultūros asamblėjoje yra vienas iš asmenų, besirūpinančių bendradarbiavimu su regionais. Kaip vietos klausimai tampa nacionaliniais ir ko visuomenė bei politikai mokosi iš mažesnių miestų? Joną Tertelį kalbina Indrė Kaminckaitė

Arvydas Murauskas su žmona Daiva, dabar gyvena gimtinėje Būdviečių kaime Kalvarijos savivaldybėje. Turi darbą mieste, bet ir ūkininkauja iš tėvų paveldėtuose 36 hektaruose: laiko galvijų, kiaulių, vištų, augina sau daržoves. Jis prisipažįsta, kad yra ūkininkas ne iš pašaukimo, o į mišrų ūkelį kartais atiduoda savo miestietišką atlyginimą. Kodėl užsiima tokia veikla ir kodėl šeima gerai jaučiasi kaime, nors gyvenę ir mieste?Nuo pat įsikūrimo pradžios nedidelė Telšių medžio apdirbimo įmonė „Urtnojus“ gamina baldus, duris, laiptus, interjero detales. Per daugiau kaip dešimtmetį įmonė įrodė savo patikimumą, užsitarnavo užsakovų pasitikėjimą ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Pasak įmonės vadovo Gintaro Mitkaus, tai lemia darbuotojų patirtis, gaminių iš medžio kokybė.Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salėje jau 14 metų renkasi iš vietos gyventojų sudaryta teatro trupė. Iš viso yra devyni aktoriai- skirtingų profesijų, išsilavinimo, gyvenimo patirties, amžiaus, bet mėgstantys teatrą ir randantys laiko tarp visų ūkio darbų patys vaidinti. Kam to reikia kaimo žmogui, kuo įvairūs vaidmenys ir vaidyba gali būti naudinga? Pokalbis su Sandra Valkonienė, Daiva Jastrimskienė ir Angelė Laukionienė, laisvalaikio salės vedėja ir teatro vadove.Ved. Arvydas Urba

Greta Šakių esančiame Lembūdžių kaime ūkininkauja Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai. Dabar broliai turi po 370 hektarų, o prieš tris dešimtmečius pradėjo nuo tėvų atgautų 27 hektarų. Apie modernaus ūkio kūrimą, tvarkymasi dabar, jaunosios kartos indėlį pasakoja Mindaugas ir Vidmanto žmona Rasa, skirianti daug dėmesio ūkio aplinkai tvarkyti.Druskininkų savivaldybės Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – nedidelio, bet labai savito ūkio šeimininkai. Viena iš jų veiklų – paukščių kolekcija. Šeimininko padarytose stoginėse dekoratyvių vištų ir gaidžių apie šimtą. Kas labiausia domisi retais paukščiais?Verta labiau pažinti savo krašto istoriją. Tai patvirtina Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantis Arvydas Sviderskis. Jis sukaupęs didelę istorinių leidinių biblioteką, domisi Baltų mitologija. Pokalbis su juo Kalvių kaime prie Armenos upelio, kur jo iniciatyva pažymėti VI amžiaus senkapiai, svarbus Rusteikonių piliakalnis.Ved. Arvydas Urba

Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys dalinasi žieduotojų metinėmis įžvalgomis, kaip kinta paukščių populiacija per pastaruosius 30 metų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

(0:00) Intro(0:02) Witr ki namaz mein kaunsi Dua-e-Qunoot parhni chahiye?(0:46) Jamaat ki namaz aur qaza namaz ka farq(1:07) Raza‘at (doodh ka rishta) ka masla(1:59) Buri nazar wala agar “Ma Sha Allah” na kahe to kya gunahgar hota hai?(2:14) Azad Kashmir ke “Teacher Usman” ka waqia(3:28) Doctors ki report: Pakistan ki population aur space vs New Zealand ki population aur space(7:32) Pakistani muashray ka husn(9:40) Musalmanon mein nikah ka wholesale andaz(10:46) Malawi (Africa) mein Mufti sahab ki mehnat vs Isai missionaries(11:54) “Tur na wanjay” — maqami muhavra aur uska matlab(12:31) Converted Muslims vs by-born Muslims(13:52) Dulhay ke liye Mufti sahab ki naseehat(15:25) Mufti sahab nikah parhatay huay(20:22) Jaa-e-namaz par kapray istri karna kaisa hai?(20:32) YouTube par Jannat aur Dozakh wali videos dekhna kaisa hai?(20:41) Jis masjid mein namaz parhni ho, wahan ki azan sunna zaruri hai?(20:49) Ishraq namaz ka sawab(21:30) Peshab ke qatron ka masla(22:07) Mufti sahab ke liye tohfa lanay wala shakhs(22:35) School ki Islamiat books ya copies raddi mein bechna kaisa hai?(23:32) 42 km marathon race mein hissa lene walay listener ke liye dua(24:32) Malawi (Africa) mein Muslims ki raftaar aur mehnat(25:05) Javed Ahmed Ghamdi ko sunna kaisa hai?(27:42) 43 bachon walay shakhs ke liye Mufti sahab ka paighaam(29:35) 25 December Karachi Tablighi Ijtema par aetraz karne walon ko jawab(32:10) Teen talaq ka masla aur halala(41:07) Har bacha fitrat par paida hota ha(47:15) Museebat: aazmaish ya azaab? Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

Karą Azovo pulko žvalgas Dmytro lygina su kompiuteriniais žaidimais. „Battlefield“ ar „Call of Duty“, tik realybėje“. Jis dažnai erzina kovos draugus klausimais apie mirtį ir sako: „jei nesi tam pasiruošęs, tavo vieta bent jau ne kovinėje grupėje“. Kariai mokomi susitaikyti su mirties galimybe, bet niekas jų neruošia būti karo belaisviais. „Nėra tokio kurso“, – sako Julijanas, jūrų pėstininkų kuopos vadas.   Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams lankantis Ukrainoje 2025-ųjų rugpjūtį. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip ukrainiečiai bando išlikti nežmoniškomis sąlygomis bei sugrįžti į save iš vietos, kuri tave kaip žmogų bando ištrinti.   Autoriai Sigita Vegytė ir Denis Vėjas.   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/lt/support 

Kultūros ministerijoje paskelbti 6 šiųmečiai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.Jais tapo operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, vertėjas Gintaras Grajauskas, teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris, kino režisierius Ignas Miškinis, dailininkė Laisvydė Šalčiūtė.Po įvykusio Amerikos ir Ukrainos derybininkų susitikimo, Amerikos prezidentas Donaldas Trampas pažėrė priekaištų Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Pasak Trampo, karo nutraukimo planui pritaria tiek Rusijos, tiek Ukrainos derybininkai. Tačiau Zelenskis taikos pasiūlymų neva dar net neskaitė.Baltarusijoje įstrigusių vilkikų neatgaunantys vežėjai, trečiadienį Vilniuje planuoja protestą. Išduotas leidimas, 100-ui vilkikų įvažiuoti į sostinės Gedimino prospektą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Baltarusijoje įstrigę vilkikai, į Lietuvą gali ir nebesugrįžti. Jis siūlo Minskui taikyti asimetrines priemones. Pasak Skvernelio, už prarastus vilkikus vežėjams būtų galima atlyginti panaudojant Lietuvoje įšaldytą Baltarusijos turtą, pavyzdžiui, Druskininkuose esančią sanatoriją „Belorus“.Prokurorai artimiausiomis dienomis ketina kreiptis dėl Beno Mikutavičiaus, įtariamo nužudžius dvi jaunas moteris, ambulatorinės psichinės būklės įvertinimo. Prokurorai atliko pirminę įtariamojo apklausą, jis pripažįsta įvykdęs nusikaltimus. Žmogžudysčių motyvai dar nėra nustatyti.Vidutiniškai Lietuvoje kasmet registruojama apie du tūkstančius vaikų dingimo atvejų. Daugiausiai bėga paaugliai iš globos įstaigų. Policija pastaraisiais metais fiksuoja, kad pabėgimų mažėja, iki šiol surastiems vaikams trūksta pagalbos.Artėjant Kalėdoms startavo akcija „Kalėdų šviesos dovana Ukrainos kariams ir vaikams“, kurią nuo pat karo Ukrainoje pradžios organizuoja Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubas. Akcijos sumanytojai pasakoja, kad dovanomis prisideda įvairios įstaigos, o jas kalėdiškiai supakuoti padeda Vilniaus Kalnėnų mikrorajono paaugliai.Ved. A. Kavaliauskas

„Regitra“ skelbia kalėdinį numerio ženklų išpardavimą. Jis vyks iki gruodžio 23 d., o kainos bus iki 50 proc. mažesnės.Geologijos tarnyba rado 4 naujas smegduobes.Į LRT GIRDI kreipusis Ieva klausia, ar žmogus tikrai gali netekti ligos išmokos, jeigu traumą patiria išgėręs. Kitaip tariant, nedarbingumą gauni, bet valstybė jo neapmoka, žmogus visą ligos laikotarpį lieka be pajamų.Dailės mokytoja Eglė Dučinskienė Klaipėdoje dirba su įvairiais mokiniais, tarp jų – ir turinčiais sutrikimų. Ji sako, kad ne visi pedagogai tam pasirengę.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis švenčia 85-ių metų jubiliejų. Tai seniausias ir vienas profesionaliausių tautinio meno ansamblių Lietuvoje. Lapkričio 28 dieną įvyks finalinis koncertas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės kuriamoje tinklalaidėje “Prieš atsisveikinant” - apie medikų bendravimą su sunkiai sergančiais, mirštančiais pacientais ir jų artimaisiais.Pirmasis automobilis – vienas reikšmingiausių gyvenimo pirkinių jaunam žmogui. Dažnai tai dovana, kurią tėvai įteikia abiturientams ar ką tik vairavimo teises įgijusiems vaikams. Pasak ekspertų, emocinis sprendimas neturėtų užgožti racionalių kriterijų – svarbiausi išlieka saugumas, ekonomiškumas, patikimumas ir priežiūros paprastumas.Šiandien prasideda ArtTech forumas, kuriame savo patirtimi apie meną ir technologijas dalysis ir kūrybininkas Martynas Birškys. Jis pernai prisidėjo prie projekto “Petros eni”. Tai paroda, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves Vatikane. Ar su projekto įgyvendinimu baigiasi ir kūrybininko darbas?10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Our friend and neighbor Brian Dallas swings by the show to join us again this week! If you're in the area and would like to join us for a show, send us a message! We don't open the studio every week, but we always enjoy good company.  On this weeks episode, Koenigsegg randomly decided to take their Sadair's Spear, which is a more track focused Jesko, over to Laguna Seca and break the lap record! Of course to do that they had to put the worlds ugliest muffler on it to comply with Laguna Seca's noise ordinances. We still love it and we're always glad to see Christian Von Koenigsegg breaking records and pushing limits. We also discuss Motorcycle etiquette, Whitworth and JIS tools, and a YouTuber we think you should be watching with your family, Matt Spears.  While talking about the Rever mapping app, which is really useful for finding curvy roads, we talk about how AI could potentially replace all these apps very easily. What useful ways are you using AI today in your cars?  The Avants Podcast is brought to you by our friends at STEK USA and Carter Seattle! Not an Avants member? https://www.avants.com/member-plans Leave us a review on Apple Podcasts!  Leave us a voicemail or send us a text any time at 425-298-7873! We're doing give aways! Leave us a review on Apple Podcasts and we'll pick a random name every 25th review!  

LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų kaupia lėšas II pensijų pakopoje, du trečdaliai nurodė to nedarantys arba neatsakė į klausimą. Tarp dirbančių šalies gyventojų lėšas II pensijų pakopoje šiuo metu kaupia daugiau nei pusė. Žmonių buvo klausiama, ar jie planuoja toliau kaupti lėšas pensijai, ar atsiimti pinigus, kai atsiras tokia galimybė, ir kam šiuos pinigus išleis.Laukiant Prezidento sprendimo, ar jis ketina Krašto apsaugos ministru skirti Seimo narį Robertą Kauną, visuomenėje aptarinėjama šio politiko patirtis gynybos srityje. Tokių politikų be didelės politinės patirties šioje vyriausybėje yra ir daugiau, tarp jų - ir tik metus politikoje apskritai esanti premjerė Inga Ruginienė. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausime - ar politikui reikalinga patirtis?Laidoje „Svarbus pokalbis” šiandien - Gabrielius Landsbergis. Jis sako vis dažniau užsienyje girdintis klausimą - ar Lietuva eina Vengrijos keliu? O komentuodamas Amerikos ir Baltarusijos santykius, sako, kad keistai atrodo kai Lukašenkos lėktuvui nuimamos sankcijos, o lėktuvai Vilniuje negali pakilti. Ryto garsuose - pokalbio ištrauka.Ryšių reguliavimo tarnyba skaičiuoja, kad per metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo nepilnamečiams draudžiamo ar žalingo turinio internete. Ekspertai sako, kad vien teisinių priemonių tokį turinį suvaldyti nepakaks, reikia ir suaugusiųjų, ypač tėvų, globėjų, mokytojų sąmoningumo ir gebėjimų.Lietuvoje trūksta daugiau kaip 350 gydytojų, daugiausia – regionuose. Kad pritrauktų jaunus specialistus į miestelius, ministerija ir savivaldybės siūlo įvairias paskatas.Ved. Liuda Kudinova

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sienos su Lietuva uždarymą pavadino beprotiška afera. Lietuvos Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, tačiau palikti išimtis daliai keliaujančiųjų. Sprendimas priimtas po to, kai praėjusią savaitę Lietuvoje keturis kartus teko uždaryti oro uostus – dėl rūkalams gabenti naudojamų kontrabandinių balionų. Kiek apie šią situaciją diskutuojama Baltarusijos viešojoje erdvėje?Sveikatos ministerija svarsto idėją, kad, pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą, Ministrė sako, šiuo metu vertinama, kaip toks pakeitimas padėtų trumpinti eiles. Mieli klausytojai, ką jūs manote apie svarstymus, kad pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą?Artėjant mokinių rudens atostogoms, iš anksto keliones įsigijusios šeimos nerimauja dėl būsimų atostogų. Praeitą savaitę dėl iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų ir kelis kartus laikinai uždarytos oro erdvės buvo paveiktos dešimčių tūkstančių žmonių kelionės. Kelionių organizatoriai sako, kad dėl force majeure aplinkybių keleiviams kompensacijos nepriklauso, bet rūpyba jiems turi būti užtikrinta.Vilniaus oro uosto darbą trikdant kontrabandiniams balionams skrydžiai iš Vilniaus ar į Vilnių nukreipiami į Kauną, Palangą, Rygą ar Varšuvą. Šiaulių meras klausia, kodėl šiame sąraše nėra Šiaulių, kurie taip pat turi oro uostą? Jis savo facebooko profilyje parašė: drįstu priminti, jog yra ir Šiaulių oro uostas. Kodėl reikia skristi į Rygą? Pinigus būtų galima palikti Lietuvoje? Oro uostas yra Lietuvos valstybės turtas. Tai saugiausias Lietuvos oro uostas.Buvęs ambasadorius JAV, ES ambasadorius Rusijoje, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Vygaudas Ušackas sako, kad naujai formuojami JAV ir Baltarusijos santykiai yra mūsų realybė. Vašingtonas nemato Baltarusijos tik kaip dar vienos Rusijos gubernijos. Pasak jo, Lietuva su sąjungininkais gali ne tik užbaigti tranzitą į Kaliningradą, bet ir jį izoliuoti, nors Rusija labai liguistai ir emocionaliai reaguoja į bet kokius klausimus dėl Kaliningrado srities – ištraukia iš „Svarbaus pokalbio“.Ved. Rūta Kupetytė

Kas yra „groomingas“ ir kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus? Pokalbyje dalyvauja „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriau vedėja Agnė Marčiukaitienė.Pokalbis su Ukrainoje kariaujančiu lietuviu Osvaldu Guoku. Jis pavasarį buvo sužeistas, šalia buvęs ukrainietis nuo drono žuvo iš karto. Osvaldas - dronų ekspertas.Spalis – krūties vėžio prevencijos vėžio. Pokalbis su Inga Černiuk – apie jos diagnozę, kaip ji su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose, kurios ji tiki „gali pasakyti kitoms, su liga susidūrusioms moterims – liga, tai ne pabaiga, tai kelionė, per kurią ir tau pavyks nukeliauti“.Parduoti viską, ką turi sausumoje, įsigyti laivą ir išplaukti keliauti po pasaulį – apie tokį gyvenimo būdą pamąsto ne vienas, mėgstantis keliauti ar tiesiog pavargęs nuo kasdienės rutinos. Būtent tokį sprendimą su mylimuoju priėmė Emilija Malinauskaitė. Kartu į kelionę leidosi ir tuo metu vos šešerių mėnesių dukra. Dabar jai jau penkeri. Šeima toliau laivu naršo po pasaulį, bendrauja su kitais tokį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis ir vietos gyventojais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda paprašė krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės kol kas neteikti atsistatydinimo pareiškimo, nes nori tai aptarti su premjere.Tarnybos metu moterį nušovęs sostinės policijos pareigūnas Darius Šerpytis lieka išteisintas – baudžiamojoje byloje Apeliacinis teismas nusprendė atmesti prokuratūros ir nukentėjusiųjų skundus.Artėjant žiemai Rusija intensyvina Ukrainos energetikos sektoriaus apšaudymą. Apie tai, kaip Ukrainai sekasi ruoštis žiemai, kovoti su Rusijos atakomis ir kokie yra tikrieji Ukrainos ginklų gamybos pajėgumai šalies viduje, LRT pasikalbėjo su Kyjive gyvenančiu Jungtinės Karalystės žurnalistu Ozu Kateržiu. Jis režisavo tarptautinio pripažinimo sulaukusį dokumentinį filmą „Mūšis dėl Kyjivo“.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO laidos „10-12“ pokalbis su Ukrainoje kovojusiu ir vėl į karą grįžti planuojančiu lietuviu Osvaldu Guoku. Jis pavasarį buvo sužeistas, šalia buvęs ukrainietis nuo drono žuvo iš karto. Osvaldas – dronų ekspertas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kalavijas – vienas paslaptingiausių istorijos objektų. Jis buvo ginklas, valdžios simbolis ir meistrystės įrodymas, o šiandien tampa mokslo tyrimo šaltiniu. Vilniaus universitete apgintoje disertacijoje archeologas, daktaras Andrius Janionis išsamiai ištyrė Lietuvoje rastus V–XV a. kalavijus, pasitelkdamas modernius metodus. Ką kalavijai gali papasakoti apie mūsų praeitį, technologijas ir visuomenę – apie tai kalbamės su tyrimo autoriumi.Ar jūs irgi iš tų žmonių, kurie vos tik išgirdę prašymą padėti, automatiškai sako „taip“ – net jei neturite nei laiko, nei jėgų? Ugdymo ekspertas Gediminas Anužis sako: dažnai taip elgiamės ne dėl gerumo, o iš baimės nepatikti. Tačiau, pasak jo, pasakyti „ne“ gali būti ne tik sveika, bet ir naudinga santykiams – nes žmonės labiau pasitiki tais, kurie turi aiškias ribas.Danijos vyriausybė siekia uždrausti jaunesniems nei 15 metų amžiaus vaikams naudotis socialiniais tinklais. Draudimas galiotų virtinei socialinių tinklų. Tačiau tėvams būtų suteikta galimybę leisti savo vaikams naudotis socialiniais tinklais jau nuo 13 metų. Kitos šalys taip pat svarsto socialinių tinklų ribojimus.Lietuvoje yra daug meninių projektų, leidžiančių žmonėms su negalia būti scenoje. Vis dėlto galimybės tapti profesionaliais teatro kūrėjais Lietuvoje jie kol kas neturi. Kaip atrodo teatro scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, aiškinasi Gabrielė Žemaitytė.

Vyriausybė pritarė 2026 metų biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Aiškėja kiek lėšų kitąmet planuojama skirti svarbiausioms sritims – pensijoms, išmokoms ir algoms didinti. Labiausiai laukta planų gynybos biudžetui. Visokių svarstymų kilo, kai dalis visuomenininkų išsakė nuogąstavimus, jog gynybai gali būti numatyta mažiau lėšų nei žadėta.Socialdemokratai įtaria, kad Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė įvykdė informacinę ataką prieš premjerę Inga Ruginienę ir Vyriausybę. Kaip skelbia LRT portalas, prieš porą dienų Krašto apsaugos ministerijoje įvyko neoficialus gynybos biudžeto pristatymas, kurio metu visuomenininkams ir žurnalistams pateikta informacija apie tai, kad neva kitąmet gynybai bus skiriama mažiau nei buvo įsipareigota. Apie tai anonimiškai kalbančių socialdemokratų manymu, taip galėjo būti daromas spaudimas premjerei, siekiant didesnio finansavimo gynybai. Ministrė sako, kad įvyko nesusipratimas.Prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad artėjant Europos Sąjungos Migracijos pakto įsigaliojimui, Lietuva ketina nepriimti jai priskirtų daugiau nei pusantro šimto į ES patekusių migrantų, o susimokėti 3,16 mln. eurų solidarumo įnašą.Transporto kompetencijų agentūra skelbia, kad Lietuvos keliuose daugėja žuvusiųjų, sužeistųjų ir pačių eismo įvykių. Taip pat šiandien „Via Lietuva“ iniciatyva Lietuvoje minima Atšvaitų diena, kurios tikslas – priminti visuomenei apie atšvaitų naudojimo svarbą siekiant apsisaugoti nuo nelaimių keliuose.Šiandien pristatytas 2027-ais metais Lietuvoje vyksiantis Europos moterų krepšinio čempionatas. Jis mūsų šalyje bus organizuojamas pirmą kartą istorijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prasidėjo 19-asis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Jis truks iki spalio 26-os dienos Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus kino teatruose, šalies bibliotekose, internete ir net įkalinimo įstaigose.Oro uostų darbą vis dažniau sutrikdo netoliese pastebėti dronai ar kontrabandininkų paleisti meteorologiniai balionai. Dėl saugumo laikinai stabdyti skrydžius ar orlaivius nukreipti į kitus oro uostus tenka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Kas atlygins keleiviams už sujauktas atostogas?Tyrimai rodo, kad 93 procentai Lietuvos jaunuolių susiduria su emociniais sunkumais. „Vaikų linija“ kartu su LRT tęsia kampaniją „Sunkios mintys“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į vaikų ir paauglių emocinius sunkumus bei surinkti lėšų, kad pagalbos linija galėtų ir toliau užtikrinti nuolatinę emocinę paramą kiekvienam jaunam žmogui.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o Vilkyčiuose, Šilutės rajone įsikūręs kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Meistras savo kūryboje jungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Ar pasiteisino dviračių gatvės Vilniuje? Pokalbyje dalyvauja „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.„Mane tarsi apsėdo ta istorija. Norėjau ją papasakoti žmonėms. Puoliau filmuoti, o tik vėliau pradėjau galvoti apie filmą, jo gamybą ir finansavimą“, – apie savo dokumentinį filmą „Galva“ pasakoja režisierė Giedrė Genevičiūtė. Filmas pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutines savo gyvenimo dienas leidusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir bendravo tik akimis. Pokalbyje dalyvauja režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs Linas Ryškus, kuris yra ir scenarijaus bendrautoris ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.„Keliauk Lietuvoje“ parengė leidinį, skirtą specialiai paaugliams. Kokie turistiniai objektai gali būti patrauklūs 12-17 m. auditorijai? Apie leidinį pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi saugumo baruose ir klubuose iniciatyvomis. Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę, galinčią nustatyti ar į gėrimą įpilta prievartavimo narkotikų. Tai – įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, padaro jį neveiksnų ir taip smarkiai padidina riziką patirti seksualinę prievartą. Ši apyrankė jau parduodama Ispanijoje ir Portugalijoje. Ją žmonės nešioja lankydamiesi klubuose, baruose ar festivaliuose. Kartais renginiuose jos dalijamos nemokamai. Kaip veikia apyrankė ir kas dar padeda nustatyti, kad į gėrimą buvo įpilta narkotinių mEdžiagų, pasakoja kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Režisierė Giedrė Genevičiūtė naujame dokumentiname filme „Galva“ pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutinius savo gyvenimo metus leidusį, dabar jau į mirusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir galėjo valdyti tik akis, bendrauti kompiuterio pagalba. Daugiau LRT RADIJO laidos „10-12“ studijoje – režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs prodiuseris Linas Ryškus ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė