Podcasts about laidos

Tai buvo pirmasis gyvas BasketNews komandos pasirodymas ne Vilniuje ir ne Kaune. Veiksmo vieta – Šiauliai. Pašnekovas – Darius Songaila. Temos – nuo Marijampolės prūdo iki kaip Shaquillas O'Nealas per Darių grūdo. Laidos partneriai: – PRO BRO. SĖDI ŠILTAI – VAŽIUOJI ŠVARIAI. Su nuolaidos kodu BASKETNEWS3: 3 mėnesių abonementas su 30 % nuolaida. Pasiūlymas galioja nuo lapkričio 8 d. iki lapkričio 23 d. https://probroexpress.com/lt/akcijos/basketnews3 – Šiauliai – sparčiausiai augantis ir finansiškai prieinamas 15 minučių miestas Lietuvoje, siūlantis puikias gyvenimo, karjeros ir švietimo galimybes. Daugiau: https://karjerasiauliuose.lt/ – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/

Ketvirtojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo muzika fortepijonui, ko gero, viena populiariausių tarp pianistų, kurie imasi avangardo kompozitorių kūrybos. Berio pianistika nepaprastai išraiškinga ir individuali, joje ryškios sąsajos didžiąja romantine tradicija ir įvairiomis improvizacinės muzikos rūšimis.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

„Pradėsiu nuo pirmadienio. Ne, gal pradėsiu nuo sausio 1-osios“, - daug kartų sakė sau Ieva Brogienė. Ir, sau pasakiusi, kad tai paskutinis mėginimas numesti svorio, pradėjusi sveikai maitintis, atsikratė 24 kilogramų. „Per 8 mėnesius išmokau suprasti, ką ir kodėl dedu į burną“, – laidoje pasakoja pašnekovė. Dietistė Ieva Balnionė dalijasi receptu: „Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo sveikatą ir leiskite sau gyventi pilnavertį gyvenimą“.Ar žinojote, kad mes nepaveldime pilnumo geno? Pokalbis, skirtas Europos sveikos mitybos dienai.Laidos vedėja Žydrė GedrimaitėVed. Žydrė Gedrimaitė

Trečiojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo elektroninė muzika, tais laikais fiksuota vienintelėje įmanomoje laikmenoje – magnetofono juostoje. Berio mokosi iš prancūzų konkrečiosios muzikos meistrų, tačiau greit išsilaisvina iš jų įtakos ir ima kurti ekspresyvią abstrakčią elektroninę muziką, labai dažnai pasitelkdamas ir gyvus balsus. Berio anksti suformuoja savo elektroninės muzikos stilių, tapusį vienu svarbiausių tokios muzikos standartų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Pastarąjį dešimtmetį Vilniaus rajonai sparčiai tankinami, argumentuojant, jog tankinimas stabdys miesto plytimąsi (drieką) į pakraščius – kurios miestai pagrįstai norėtų išvengti. Juk plytimasis į pakraščius reikalauja nemažai resursų siekiant išlaikyti viešąsias paslaugas, infrastruktūrą. Vis dėlto miesto tankinimo kokybės klausimas stebėtinai retai svarstomas: kokią aplinką, paslaugų tinklą siekiama sukurti senuose rajonuose? Kaip atliekamos konversijos: t.y. kaip pertvarkomos rajonuose esančios teritorijos (pvz. Žirmūnų „Impulso“ arba „Banginio“ sklypai) ir pritaikomos naujoms funkcijoms? Ko netenka gyventojai, kai vietoje paslaugų įvairovę teikiančių centrų arba sveikatinimosi erdvių gauna dar vieną gyvenamąjį kvartalą? Kaip užtikrinti kokybišką miesto rajonų plėtrą? Kokie teritorijų planavimo įrankiai yra prieinami savivaldybei, siekiant užtikrinti kokybišką rajonų vystymą?Laidos svečias – dr. Gintautas Tiškus, urbanistas, architektas, Lietuvos Respublikos teismo ekspertas teritorijų planavimo, statinių projektavimo klausimais.Ved. Jekaterina Lavrinec.

Antrojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas jo „Susitaikymo requiem“ dideliam chorui ir orkestrui (1995), skirtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui: jį kūrė 14 kompozitorių, o Berio parašė pirmąją dalį. Kartu šis darbas lyginamas su kitu, anksčiau parašytu opusu „Requies“ (1983-1985), dedikuotu Berio ilgametės kūrybinės partnerės Cathy Berberian atminimui. Be šių veikalų, laidoje skamba kitų „karo kartos“ autorių – Krzysztofo Pendereckio, György Ligeti, Alfredo Schnittkes – ir kiek jaunesnio Pascalio Dusapino requiemų fragmentai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį. Suprantama, kad prie visų kultūros išsaugojimo ar net palaikymo veiksmų prisidėjo konkretūs žmonės. Apie jų veikimą bei kitų geto kalinių reakcijas į šią rizikingą veiklą nuolatinės mirties akivaizdoje laidoje ir diskutuosime stabteldamos prie išskirtinės „Popieriaus brigados“ padėties kultūrinių vertybių išsaugojimo misijoje. Žinome, kad Vilniaus gete veikė ir ginkluoto pasipriešinimo šalininkai – partizaninio judėjimo grupė. Žvilgtelsime, kaip šie du skirtingo pobūdžio rezistenciniai judėjimai galėjo palaikyti ryšius ir vienas kitam padėti.Laidos pašnekovė – dr. Akvilė Naudžiūnienė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė.

Pirmojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo ankstyvoji kūryba ir tamprūs ryšiai su jo didžiausiu tuometiniu autoritetu – italų dodekafonijos klasiku Luigi Dallapiccola (1905-1975). Jau pirmieji ir netikėtai brandūs opusai jaunąjį Berio iškelia į Europos pokarinio avangardo lyderių tarpą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Laidos „10 Geriausių“ svečias šiandien - dainininkas Džiugas Joneikis, pasakojantis apie pokyčius muzikiniame kelyje ir naują, drauge su Ginte įrašytą dainą „Jau paleisk“!

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kas sieja muziejų Belgijoje, vilą Alpėse ir šeimos namą Raudondvaryje? Ir kodėl ieškoti plytininko Dzūkijos miškuose yra tvaresnis architektūrinis sprendimas nei pažangus kondicionierius? Laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie savitą požiūrį į tvarumą ir kasdienybės erdves, apie vietines statybines medžiagas (molį, medį) ir apie architekto darbo virtuvės skirtumus Belgijoje ir Lietuvoje. Laidos pašnekovas - architektas Aidas Krutejavas.Aidas Krutejavas kartu su architekte Ieva Baranauskaite susiprojektavo sau namą Kauno rajone - Raudondvaryje. Šeimos namas intriguojančiu pavadinimu „Audra“ jau sulaukė ir kolegų dėmesio, pripažinimo. Sukaupęs nemažai įdomios patirties užsienyje namus jis nusprendė kurti čia, Lietuvoje ir pritaikyti savo patirtis iš skirtingų kontekstų. Aidas turi savitą požiūrį į kūrybą, mus supančią aplinką ir čia nemažą rolę vaidina tvarumas, bet kiek kitoks nei dažnai girdime spaudoje. Kalbėsimės, ne apie energetinį efektyvumą ir inžinerinius sprendimus, bet apie tokius regis paprastus, bet svarbius dalykus kaip būstas ir vietinės medžiagos.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Britų garso menininkas Paulas Purgasas, 2017 metais nuvykęs į Nacionalinį dizaino institutą Ahmadabade, Indijoje, aptiko seniai pamirštų įrašų, kurie nebuvo liesti beveik penkis dešimtmečius, slėptuvę. Tai buvo pirmieji indiški elektroninės avangardinės muzikos pavyzdžiai, sukurti MOOG sintezatoriumi tarp 1969 ir 1972 metų, kuriuos restauravus, neseniai išleistas specialus rinkinys.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas analizuojant žydų muzikos fenomeną mūsų regione, galima priskirti ir pokalbio pašnekovę – doc. dr. Kamilę Rupeikaitę. Atsispirdamos nuo Šventojo Rašto – kaip pirmojo rašytinio šaltinio, prakalbusio apie muziką ir jos reikšmę judaizmo išpažinėjams, keliausime per vėlesnius istorinius periodus siekiant suvokti žydų muzikos raidos impulsus ir jau sekuliariame mene išlaikomus senosios žydų muzikinės tradicijos tęstinumo ženklus. Laidoje, kaip visada, atkreipsime dėmesį ir į mūsų regiono specifiką – kuo žydų muzika Rytų Europoje skyrėsi kitų diasporos bendruomenių muzikos, kaip vietos žydai žvelgė į muzikinį ugdymą ir kokiomis formomis jis buvo vykdomas jau XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvoje. Šiame kontekste žvilgtelsime ir į YIVO veiklos reikšmę tiek regiono žydų muzikos tyrimams, tiek pačiai jidiš kalbančiųjų vietos žydų muzikos kultūrai.Laidos pašnekovė – doc. dr. Kamilė Rupeikaitė.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Latvija vėl paskelbė reikalavimą išvykti šimtams Rusijos piliečių, nes jie nelaikė arba neišlaikė latvių kalbos patikrinimo. Leidimai gyventi naikinami ir dešimtmečius Latvijoje gyvenantiems žmonėms, atimamos socialinės išmokos. Lietuvoje taip pat yra raginančių elgtis panašiai, nors situacija mūsų šalyje gerokai skiriasi nuo kaimynų. Seime skinasi kelią reikalavimas mokėti kalbą bent penkerius metus čia gyvenantiems žmonėms.Ar reikia iš šalies išsiųsti gyventojus, nemokančius lietuviškai?Laidą veda šnekamosios lietuvių kalbos klubo iniciatorė Lina Blažytė,Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, Latvijos lietuvis Kęstutis Isakas, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Vienas keisčiausių kompozitorių – amerikietis La Monte Youngas (g. 1935) – sukūrė labai nedaug, o jo muziką gan dažnai netgi keblu laikyti kompozicijomis tradicine prasme: galbūt tai jo kontaktų su avangardistais ir fliuksininkais pasekmė. Tačiau kaip tik jis yra minimalizmo ir dronų muzikos pradininkas. Jo modeliuojamame garsiniame vyksme tarsi niekas nevyksta, tačiau visuma veikia magiškai ir hipnotizuojančiai. Tai vienas iš labai nedaugelio kompozitorių, kuris turi minias sekėjų jau virš 60 metų.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atminties studijų tyrimuose bei klausime, ar galime nubrėžti skirtį tarp kolaboravimo kaip išgyvenimo strategijos ir ideologinio bendradarbiavimo su okupantu, kaip tai identifikuoti iš šiandienos perspektyvos. Pašnekovė laidoje atskleis, kokios dar „tyliosios zonos“ Lietuvoje išlieka kalbant apie vietinių kolaboravimą nacistinės ir sovietinių okupacijų metais bei kaip neužsiimant teisėjo vaidmens tas sunkiai prakalbintinas temas galima atverti per pagrindinius atminties studijų šaltinius – sakytinę istoriją kaip komunikacinį lauką, sujungiantį kelių kartų patirtis ir jų vertinimus.Laidos pašnekovė – dr. Liucija Vervečkienė.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Virš dviejų valandų šios savaitės epizode kalbama apie Vilniaus „Žalgirio“ direktoriaus rinkimų subtilybes, A lygos reikalus ir daug aistrų sukėlusį tvarkaraštį, dalijami bilietai į Lietuvos rinktinės rungtynes bei tradiciškai aptariami Čempionų lygos ir didžiųjų Europos futbolo lygų reikalai. Laidos vedėjai – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitės apžvalga ir Karolio vizitas į „Chelsea“ namų stadioną 06:50 Lietuvos rinktinės mūšiai su Suomija ir Lenkija 21:12 Vilniaus „Žalgirio“ direktoriaus rinkimai ir atmestas kandidatas 29:03 Vilniaus „Žalgirio“ pergalė prieš „Sūduvą“ 30:03 „Žalgirio“ fuksas Telšiuose 32:00 „TransINVEST“ grįžta į A lygą 34:45 Kauno derbis ir pratrūkęs Andrius Skerla 44:17 „Kauno Žalgirio“ dominavimas Alytuje 46:18 „Riteriai“ – „Sūduva“ 46:50 Šeši įvarčiai Aukštaitijos derbyje 51:16 Naujas A lygos čempionas ir lietuvių darbai užsienyje 53:09 Gvido situacija Turine 59:50 Čempionų lygos batalijos 1:06:33 Europos lygos stebuklai 1:07:53 Konferencijų lyga 1:10:19 „Liverpool“ vargai 1:12:24 Naujas lyderis „Arsenal“ 1:28:08 „Tottenham Hotspur“ pergalė prieš „Leeds United“ 1:29:18 Puikus „Bournemouth“ 1:30:58 „Manchester City“ ir Haalandas 1:33:45 Nutrūkusi „Crystal Palace“ serija 1:36:10 Solidi „Manchester United“ sėkmė 1:41:08 Pasaulį juokinantis Postecoglou 1:41:39 „Barcelona“ nokautas Ispanijoje 1:45:18 „Real“ ir Vinicius Junioras 1:47:20 Be pergalės likęs „Atletico“ 1:50:05 „Bayern“ dominavimas, Kane‘o trauma ir „Bundesliga“ reikalai 1:57:32  „Serie A“ reikalai ir „Milan“ akistata su „Juventus“ 2:03:10 PSG įstrigo Prancūzijoje  

Šį savaitgalį, per šv. Pranciškų Asyžietį, startuoja Lietuvos Carito akcija Dosnumo krepšelis, apie kurią plačiau papasakos Carito komunikacijos vadovė Ieva Urbonaitė.Spalis – rožinio mėnuo Katalikų Bažnyčioje. Kasdienį maldyną, skirtą spalio mėnesiui, pristatys Magnificat leidinių atstovė Inga Čiuberkytė.Laidos pabaigoje – politologo Mariuszo Antonowicziaus komentaras, padėsiantis iš kitos pusės pažvelgti į šiomis dienomis Lietuvos politikos ir kultūros lauke kilusią krizę dėl, tiesa, jau atsistatydinusio, kultūros ministro.„Krikščioniškos minties puslapis“: Patrick Kavanaugh „Pagarba žemei“.Pokalbis su s. Igne Marijošiūte iš Vargdienių seserų kongregacijos.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl dalis Vakarų katalikų garbina Putiną?“Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kai kalbama apie spektralizmą, dažniausiai minimos Gerard‘o Grisey, Tristano Murail‘aus ir Hugues‘o Dufourt‘o pavardės: jos jau pažįstamos „Modus“ klausytojams. Tačiau prie spektralizmo plėtros nemažiau prisidėjo ir dar du kompozitoriai: Michaëlis Levinas (g. 1949) ir Roger Tessier (g. 1939). Jų kūryba nusipelno ne mažesnio dėmesio, o štai Michaëlis Levinas yra Kaune gimusio pasaulinio garso filosofo Emmanuelio Lévino sūnus ir save neretai pristato ne tik kaip prancūzų kompozitorių, bet ir kaip litvaką. Levino ir Tessier muzika gerokai praplečia įprastinę spektralizmo sampratą.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų žydų literatūros savo tematika, stilių ir formų įvairove XIX a.-XX a. pr.? Laidoje keldamos šiuos konceptualius klausimus kalbėsime apie konkrečių dviem kalbomis – jidiš ir hebrajų – vietos žydų rašytojų sukurtus tekstus, jų numanomą skaitytojų auditoriją, galimas įtampas tarp jidiš ir hebrajų kalba kuriančiųjų bei jau šiandien šių tekstų atveriamas galimybes suprasti regiono žydų kultūrą ir jos kaitą vis labiau sekuliarėjančiame XX a. pradžios pasaulyje. Šiame kontekste laidoje atkreipsime dėmesį ir į 1925 m. duris atvėrusio YIVO reikšmę žydų literatūros raidai ir jos įtraukimui į tyrimų lauką Rytų Europos regione.Laidos pašnekovas – prof. Mindaugas Kvietkauskas.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Paslaptingi negatyvai muziejaus archyvuose ir anksčiau negirdėtas fotografas leidžia mums pamatyti dar nematytą, neparadinį tarpukario Kauno veidą, atrasti miesto vietas ir žmones kurių balsai ilgai buvo nepastebėti. Kaip atrodė tarpukario Kauno lūšnynai, nestandartiniai žmonės ir trapios miesto vietos? Ir koks paslaptingas fotografas visa tai užfiksavo? Pasakojimo apie tikrą muziejinį detektyvą ir fotografo Antano Ingelevičiaus asmenybę klausykitės laidoje Žmogus ir miestas.Laidos pašnekovai – architektūros istorikas Vaidas Petrulis, muziejininkas Gytis Grižas, ir režisierius ir fotografas Mindaugas Meškauskas.Ved. Matas Šiupšinskas.

Senos ir turtingos britų simfoninės muzikos tradicijos lemia ir šiandieninę kūrybą. Regis, ryžtingesnės naujovės ir aktyvesnės sąšaukos su dabartimi nejaudina filharmoninės britų publikos, todėl ir naujausioji kompozitorių kūryba nuosaiki ir konservatyvi, orientuota į kone pusantro šimto metų puoselėjamus „imperijos, kurioje niekada nenusileidžia saulė“ standartus. Laidoje aptariama pastarojo dešimtmečio britų kompozitorių orkestrinė muzika.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuriančia Lietuvos žydų bendruomene bei pasaulinės žydų bendruomenės reakcija į lietuvių naratyvo apie Holokaustą kūrimą. Laidos pašnekovas Rimantas Stankevičius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stebėjęs šiuos įvykius bei per asmenines patirtis, įsitraukęs į Lietuvos žydų gelbėtojų istorijų įtraukimą į šį naratyvą, pasakoja apie į Vilnių sugrąžintą Samuelio Bako kančios ir išsigelbėjimo Vilniuje istoriją, apie Lietuvos žydų gelbėtojos Onos Šimaitės atminimo įamžinimą ir naujai atrandamų pasakojimų apie Holokaustą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos provincijoje svarbą siekiant empatiško visuomenės santykio su Lietuvos žydų genocidu 1941-1944 m. kūrimo.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kas nutinka, kai labai ilgą laiką vartojame itin stiprius nuskausminamuosius ir kaip keičiasi gyvenimo kokybė jų atsisakius. Atsakymo į šį klausimą ieškojo visai neseniai disertaciją „Detoksikacijos įtaka gyvenimo kokybei lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, ilgą laiką vartojantiems receptinius opioidus” apsigynusi Gabiją Laubner Sakalauskienė, kurią, matyt, ne vienas klausytojas pažįsta kaip Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro gydytoją.Laidos viešnia – kino kūrėja Giedrė Žickytė. Kalbėsimės apie jos naują filmą „Irena“ – neeilinę asmenybę, teatrologę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Kaip atpažinti, kad Jumis domisi priešiškos žvalgybos tarnybos? Valstybės saugumo departamentas sako, kad tai gali būti sudėtinga. Vis dėlto yra tam tikri požymiai, kurie turėtų sužadinti budrumą ir sukelti įtarimų, kad galbūt susidūrėte su priešiškos valstybės žvalgyba. Kokie šie požymiai ir kaip dažnai Lietuvos gyventojus bandoma verbuoti?

Laidos svečias – apaštalinis nuncijus Ukrainoje, arkivyskupas Visvaldas Kulbokas. Liudijimai ir pamokos, sukauptos karo apimtoje Ukrainoje.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Milica Đorđević (g. 1984) patyrė visus karo byrančioje Jugoslavijoje baisumus, ir tai paliko gilų įspaudą jos muzikoje. „Jos muzikoje klausytojas niekada negali būti apsaugotas nuo netikėtumų“, rašo kritika, apipilusi kompozitorę kone visomis Vokietijos premijomis. Đorđević simfoninė ir kamerinė muzika labai nervinga ir dramatiška, pasižyminti dideliais energijos antplūdžiais ir ekstravagantiška spalvų gausa.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryptys bei kas nulėmė jų pasirinkimus. Žvelgiame į žydų emigraciją kaip daugialypį procesą, kuriame gausu tiek sėkmės, tiek nusivylimo istorijų, bei bandome rekonstruoti XX a. pradžios žydų emigrantų socialinius portretus: kokie žmonės ir kodėl išdrįsdavo palikti savo namus ir leistis į tolimas keliones į nepažinius kraštus bei kas patekdavo į jų kelionės bagažą.Laidos pašnekovė – dr. Dovilė Čypaitė-Gilė.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

Žymusis estas Arvo Pärtas (g. 1935) visai ne iš karto atrado stilių, išgarsinusį jį kaip išskirtinį kompozitorių. Pradėjęs nuo standartinio neoklasicizmo, jis nuėjo netrumpą ieškojimų kelią, išbandydamas įvairias, modernias ir konservatyvias technikas, jas gretindamas ir net supriešindamas. Ankstyvoji Pärto kūryba dramatiška ir neretai brutali, visai nepanaši į vėliau jo kūryboje įsitvirtinusius ramybės ir tylos pasaulius.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

PavadinimasPakeliui su klasika. Ved. Gerūta Griniūtė Pavadinimas (LRT.LT)Dokumentikos apie Dalią Grinkevičiūtę režisierius: žavi jos drąsa ir kompromiso nebuvimas Paantraštė Dalies pavadinimas Laidos pavadinimas Web trumpas aprašasVytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius sukūrė dokumentinę apybraižą, skirtą tremtinei, rašytojai ir medikei Daliai Grinkevičiūtei. Studijoje – pokalbis su dokumentinės apybraižos režisieriumi, scenarijaus autoriumi Donatu Jokūbaičiu.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jis vyksta Klaipėdoje. Projektas sukurtas remiantis „Open House Vilnius“ patirtimi. Šiemet jį įgyvendina viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“. Atviros architektūros savaitgalio maršrutai jau sudėlioti, savanoriai pasiruošę, o Agnė Bukartaitė likus kelioms dienoms iki starto kalbina projekto vadovę bei savanorius. Pasirodo, Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui.Garso spektaklis „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis“ nukelia į 1907-uosius, kai Vilniuje susitiko Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Iš pirmo žvilgsnio užgimusi simpatija tapo gilia meile, bendru kūrybiniu gyvenimu ir istorija, kurią nutraukė per anksti nutrūkusi Čiurlionio kelionė. Apie garso spektaklį pasakoja režisierius ir aktorius Justas Tertelis ir aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė.Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50-mt. Ilgiausiame ir seniausiame šalies pėsčiųjų bulvare įrengtas laikrodis įtrauktas net į rekordų knygą ir vis dar yra populiari pasimatymų vieta. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau buvo įsibėgėjęs procesas. Paraleliai vyko ir kūrinių lietuvių kalba vertimas į jidiš ar hebrajų kalbas. Laidoje kalbama apie tai, kas buvo šio kultūrinio dialogo per vertimus iniciatoriai, kokia sociokultūrinė aplinka veikė šį procesą tarpukario Lietuvoje. Pokalbio centre – asmenys, vertę ir publikavę tekstus, jų motyvacijos ir nuveikti darbai, bei, žinoma, patys tekstai ir jų skaitytojai – kokie lietuvių autoriai ir kodėl pasirinkti vertimams į jidiš ar hebrajų kalbas, ir kokią auditoriją pasiekdavo šios abipusį pažinimą skatinusios vertimų iniciatyvos.Laidos pašnekovė – prof. Jurgita Verbickienė.Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Kaip maistas, auginamas miesto daržuose, padeda bendruomenėms burtis ir pažinti vieniems kitus? Kodėl ne tik daržai, bet ir juos puoselėjantys miestiečiai daro mūsų miestus atsparesnius ekonominiams, kariniams ar ekologiniams iššūkiams? Laidoje kalbamės apie urbanistinės maisto gamybos sistemas, kolektyvinės sodininkystės praktikas ir kultūrinius ryšius, susijusius su skoniu, maistu ir ekologija. O jei trumpiau – apie naują tarptautinį projektą „Valgomas miestas“, kurio epicentras yra Kaune.Laidos pašnekovės – projekto veiklose dalyvaujančios menininkės ir kultūros aktyvistės, nevyriausybinės organizacijos „Kultūros dirbtuvė“ bendraįkūrėjos Rūta Lukošiūnaitė ir Evelina Šimkutė.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Bėgdamas nuo prie Vienos artėjančios rusų armijos, Antonas Webernas (1883-1945) tikisi išsigelbėti, apsistodamas Alpėse. Tačiau net pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Europoje, amerikiečių okupuotoje Austrijos dalyje jam nėra saugu. Didysis kompozitorius skaudžiai išgyvena sūnaus netektį fronte, bet ir jį patį pasiveja amerikiečių kario kulkos. Vienas įtakingiausių 20 amžiaus kompozitorių žūsta būdamas 61-rių.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

„Mane labiausiai nuliūdino, kad net didžiausiuose Europos miestuose trūksta pritaikymo žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu, - sako neseniai iš paskutinės kelionės grįžusi Monika Ošmianskienė. – Keltuose žmonėms su judėjimo negalia kajutės kainuoja brangiau, nors taip neturėtų būti. Tačiau tegul tai nesustabdo noro keliauti, juk kas ieško, tas randa ir gerų vietų“, - dalijasi pašnekovė.Pakutinėje šios vasaros laidoje – paskutinis laidų ciklo apie žmonių su negalia keliones pokalbis. Kita pašnekovė – regos negalią turinti Rasa Urbonaitė, taip pat patyrusi keliautoja. Rasa yra aplankiusi net 30 šalių ir keturiose iš jų gyvenusi ilgesnį laiką.Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė

Berlyne apsigyvenusi amerikietė Lyra Pramuk (g. 1990) yra kompozitorė, vokalistė, multidisciplininė menininkė ir astrologė. Ji derina žmogaus balsą su „sparčiai besivystančių technologijų magija“. Tyrinėdama sakralinius ritualus, ji semiasi įkvėpimo iš folkloro, house, techno, gospelo ir įgyto klasikinio išsilavinimo.Kanadoje gyvenanti kolumbietė Lido Pimienta (g. 1986) yra kompozitorė, vokalistė ir vizuali menininkė. Neturėdama įprastinio klasikinio išsilavinimo, ji komponuoja intuityviai ir laisvai, semdamasi įkvėpimo iš Kolumbijos ir Karibų folkloro bei grigališkojo choralo. „Viskas, ką kuriu, yra natūrali mano smalsumo ir užsispyrimo evoliucija“, sako autorė.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Kompozitorius Włodzimierzas Kotońskis (1925-2014) laikomas lenkų elektroninės muzikos tėvu, ryžtingai diegusiu naujas technologijas ir požiūrius ir dariusiu didelę įtaką jaunesnės kartos kūrėjams. Pradžioje mėginęs apjungti prancūzų konkrečiosios muzikos ir vokiečių elektronikos mokyklas, vėliau jis atrado individualų balsą ir ilgainiui išsiskyrė vis labiau konsonansų kryptimi migruojančia muzika. Kartu Kotońskis garsėjo kaip vienas svarbiausių savo meto kompozicijos pedagogų: didelė dalis dabartinio lenkų kompozicijos elito yra jo mokiniai.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Skiriama Juodojo kaspino dienai. Laidos dalyvės - dvi moterys, netekusios savo brolių. Viena - Štuthofo konclageryje, kita - Dusetų miškuose. Apie tragišką Marijampolės mergaičių gimnazijos direktoriaus Zigmo Masaičio žūtį Štuthofo koncentracijos stovykloje pasakojo šiandien jau a. a. mokytoja Bronė Masaitytė. Antroji brolio ieškotoja - Ona Šikšnienė iš Dusetų, kurios brolį partizaną nušovė bolševikai ir užkasė pamiškėje. Tai, ką pasakojo ši moteris, iš tiesų buvo labiau panašu į pasaką negu į faktų virtinę.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Džiazas įsiveržia į ligtol gana uždarą Vakarų akademinės muzikos pasaulį iškart po Pirmojo pasaulinio karo. Jis domina kompozitorius kaip gana radikali ir kartais net anarchiška idėja, išlaisvinanti nepaprastą energiją ir fantaziją. Laida sufokusuota apie George‘o Antheilo (1900-1959) asmenybę ir jo amžininkus – Igorį Stravinskį, Paulį Hindemithą, George‘ą Gershwiną, įvairiais aspektais džiazą laikusius gyvybingu inspiracijų šaltiniu.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Gija Kančeli (1935-2019) yra neabejotinai ryškiausias Sakartvelo kompozitorius, kurio biografija skyla į dvi dalis: gyvenimą tėvynėje, kur jis garsėjo kaip simfonistas, kone šimto filmų muzikos autorius, taip pat garsiojo režisieriaus Roberto Sturua nuolatinis spektaklių bendradarbis, ir pasitraukimą emigracijon, kai gyvendamas Berlyne ir Belgijoje, kompozitorius išsilaisvino nuo jį kiek kausčiusio ankstesnės epochos reglamento ir pasinėrė į kontempliatyvią filosofinę raišką, išgarsinusią jį visoje Europoje.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Šiuolaikinėje kino industrijoje dažniausiai dirba jai atsidavę kompozitoriai, tačiau retsykiais muziką kinui rašo ir tie, kas į tą sritį užklysta tik epizodiškai. Tokie autoriai atsineša kitonišką požiūrį ir priemonių arsenalą, pasiūlydami kiek mažiau standartinius muzikos takelių sprendimus.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Žymiausias Ukrainos kompozitorius Valentynas Silvestrovas (g. 1937) dar 1982-aisiais sukūrė Penktąją simfoniją – ne tik nacionalinės, bet ir europinės muzikos etapinį kūrinį. Tai neįprastas opusas, tarsi begalinis lūkuriavimas ir užsimiršimas, pradedamas nuo santūrios kulminacijos ir toliau aidintis nelyg svajingų skambesių jūra.Po 41-rių metų šią idėją naujai apmąsto ukrainiečių kompozitorė Alla Zagaykevych (g. 1966). Jos elektroakustiniai „Silvestrovo peizažai“ (2023), kuriuose įterpti ir kai kurie Silvestrovo simfonijos elementai, nukelia į gerokai niūresnius ir melancholiškesnius kontekstus, atspindinčius dabarties patirtis ir nuotaikas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Bostone įsikūręs 24 solistų choras „The Crossing” dainuoja tik šiuolaikinę muziką. Tai įvairių kartų amerikiečių kompozitorių kūriniai, pasižymintys sudėtinga harmonija ir ritmika, įdomia retorika ir virtuozinių balso galimybių reikalaujančiais sumanymais. Daugelyje iš beveik 200 užsakytų „The Crossing“ kompozicijų nagrinėjamos socialinės, aplinkosauginės ir politinės problemos. Choras išleido 37 leidinius, pelnė keturis „Grammy“ apdovanojimus už geriausią chorinį atlikimą ir dešimt „Grammy“ nominacijų per devynerius metus iš eilės.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Amerikiečių kompozitorius Terry Riley (g. 1935) dar jaunystėje išgarsėjo konceptualiais minimalistiniais kūriniais, iškart tapęs klasiku. Jo muzika deklaruoja ištikimybę Šiaurės Indijos ragoms, jų dermėms ir ritmams, indų kultūrai ir filosofijai. Riley itin patyręs ir išradingas improvizuotojas, nemažą dalį kūrinių atliekantis pats įvairiais klavišiniais instrumentais ir dainuojantis. Vėlyvoji jo kūryba, pristatoma laidoje, labai spalvinga ir nenuspėjama, gausi kultūrologinių nuorodų ir kunkuliuojančios gyvybės.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Kybartuose prieš mažiau nei metus atkurta Šaulių kuopa. Naujuoju Lietuvos šaulių sąjungos. Kadaise mieste veikė net trys šaulių kuopos – geležinkelininkų, moterų ir Kybartų. Bėgant laikui organizacija iširo. 2015 metais buvo minčių atkurti Kybartų šaulių kuopą, tačiau neatsirado entuziastų. Šiuos planus pavyko įgyvendinti praėjus beveik dešimtmečiui. Kuopą dabar sudaro maždaug 70 narių.Praėjusių metų sausį už dešimt milijonų atnaujintas užsieniečių registracijos centras Kybartuose stovi tuščias.Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijoms nepavyko sutarti, kaip išnaudoti pastatus.Teisingumo ministerija svarstė čia įkurti atvirąją koloniją, Vidaus reikalųministerija sako, kad tai rezervinis centras.Kybartuose gyvena gana didelė romų bendruomenė – jų čia apie 200, o penktadalį Rasos mokyklos mokinių sudaro romai. Kiek pavyksta integruotis gana uždarai romų bendruomenei į Kybartus?Iš važiuojančio tranzitinio traukinio Kybartų apylinkėse, šią savaitę, kaip manoma, iššoko ir dingo Rusijos pilietis. Lietuvos tarnyboms toliau ieškant iš tranzitinio traukinio pabėgusio Rusijos piliečio, LRT RADIJAS sužinojo jo tapatybę. Danilas Muchametovas, kaip teigia nepriklausoma Rusijos tyrėjų grupė „Agenstvo“, yra kilęs iš Baškirijos. „Agenstvo“ tyrėjai išsiaiškino, kad jis dirbo Rusijos geležinkelių įmonėje, yra baigęs koledžą Maskvos srityje.Kaip mūsų pareigūnams sekasi saugoti sieną su Rusija ir kaip mūsų muitininkams sekasi įgyvendinti europines sankcijas bei riboti Kaliningrado tranzitą?Laidos pabaigoje jau visai šokam į vasarą ir keliamės prie Vištyčio ežero. Čia rugpjūčio pabaigoje vyks plaukimo varžybos paleisieną Swim LTU25 Vištytis. Vištyčio ežeras – išskirtinė vieta, kur susitinka trys valstybės: Lietuva, Lenkija ir Rusija (Kaliningrado sritis). Tai viena nedaugelio vietų Europoje, kur gali plaukti pažodžiui šalia valstybių sienų.Ved. Rūta Kupetytė

Aplinkosaugos dieną – apie pelkių svarbą ir vaidmenį mūsų ekosistemoje. Laidos svečias –Nerijus Zableckis, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas.Šiauliuose prasidėjo „Saulės vasaros koncertų“ ciklas.Ved. Ignas Andriukevičius

Ką naujo radijuje žada prasidedantis vasaros sezonas? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir naujos laidos„Viskas, ko (ne)reikia" autore Karolina Panto.Ved. Rūta Kupetytė

Šį „Du bitai“ epizodą remia OMNISEND, Lietuvos startuolis, kuriantis elektroninės komercijos marketingo automatizavimo platformą. Prisijunk prie komandos www.omnisend.com Laidos šaltinių nuorodos We got delay to 2026 before GTA 6 Grand Theft Auto VI is Now Coming May 26, 2026 Airija baudžia TikTok 530 mln. eurų TikTok hit with €530M fine after illegally sending users' data … Tęsiama

Miškai nuolat keičiasi, tačiau, pasak mokslininkų, pokyčius juose pastebime per vėlai. Klimato kaita, kenkėjų plitimas ir žmogaus veikla miškus veikia greičiau nei sugebame juos stebėti – kai kurie pokyčiai tampa matomi tik tada, kai padaryta nepataisoma žala. Kauno technologijos universiteto mokslininkai siūlo pažangius technologinius sprendimus miškui, leidžiančius prognozuoti miškų būklę ir aptikti pokyčius realiuoju laiku.Į madą grįžta mezgimas ir nėrimas. Mezgėjai Vilniuje ir Kaune net organizuoja tik mezgėjams skirtus vėlyvuosius pusryčius. Laidos pašnekovė – kaunietė Eimantė Kubiliūtė, kuri baldų gamybos įmonėje tvarko pardavimus, o jos hobis megzti. Mezgimo maniją mergina perėmė iš močiutės, o mezgimo raštus jai pateikia dirbtinis intelektas.Kalbant su vyresniu ar jaunesniu kolega atrodo, jog abu šnekate skirtingomis kalbomis? Iš ką tik prie komandos prisijungusio jauno darbuotojo gavę žinutę su kaukolės emociuku jos pabaigoje nesuprantate – juoktis, išsigąsti ar jau apie tai pranešti savo ar personalo vadovams? Tai, kad tarp skirtingų kartų atstovų darbovietėje kartais kyla nesutarimai – ne naujiena. Vis dėlto – kaip atskirti, kada jie kyla dėl kartų skirtumų, o kada – dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo?Kalbant su vyresniu ar jaunesniu kolega atrodo, jog abu šnekate skirtingomis kalbomis? Iš ką tik prie komandos prisijungusio jauno darbuotojo gavę žinutę su kaukolės emociuku jos pabaigoje nesuprantate – juoktis, išsigąsti ar jau apie tai pranešti savo ar personalo vadovams? Tai, kad tarp skirtingų kartų atstovų darbovietėje kartais kyla nesutarimai – ne naujiena. Vis dėlto – kaip atskirti, kada jie kyla dėl kartų skirtumų, o kada – dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo?

Mažąją rusiją Belgrado arenoje įkūrę „Crvena Zvezda“ fanai ir vėl liko nuleistomis galvomis. Neįtikėtiną susikaupimą parodęs „Žalgiris“ penktą kartą iš eilės nukalė „raudonąją žvaigždę“. Apie tai išsamiai Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas. Laidos partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Priešvelykinis siurprizas! Kovo 25-ąją įvyks dar vienas Karolio Tiškevičiaus pokalbių šou „Iš 9 metrų“. Šįkart laidos svečiu bus naujas Kauno „Žalgirio“ rungtynių balsas ir bene geriausias šalies aktorius Mantas Stonkus. Bilietai čia: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-is-9-metru-su-mantu-stonkumi Temos: Jeigu Pulkovskis taptų Miklovu (0:00); Rekordinis susidomėjimas rungtynėmis Belgrade (2:40); „Zvezdos” ir serbų fanų smarvė (5:50); Neprilygstamas „Žalgirio“ ir „Zvezdos“ konfliktas (10:06); Ar bus sankcijos mažajai rusijai? (14:30); Padugnių karo daina lietuviams į veidą (20:33); Finansiniai skirtumai tarp valstybių ir klubų (23:40); Savo paties mėšlu užspringusi „Zvezda“ (28:35); Joelio Bolomboy ir Roko Giedraičio jausmai (30:45); Mūsų reakcijos ir išvados – suvienyta Lietuva (36:00); Apie rungtynes: judesys be Walkerio ir žaidimo pokyčiai (42:06); Kiek padėjo pertrauka? (55:00); Eurolygos klubų biudžetai: kelintas „Žalgiris”? (57:21); „Maccabio” staigmena ir „Žalgirio“ viltis (1:09:42); Tuščios Andrea kalbos (1:11:56); Kovo mėnesio „Basketnews“ petarda (1:13:27).

Šį „Du bitai“ epizodą remia OMNISEND. Lietuvos startuolis, kuriantis elektroninės komercijos marketingo automatizavimo platformą. Prisijunk prie komandos! Daugiau informacijos – https://www.omnisend.com/careers. Laidos šaltinių nuorodos Iš telefonų – į mokyklą! Skaitmeninės etikos centro iniciatyva riboti telefonų naudojimą mokykloje Luko Facebook įrašas apie tai Deep Research Introducing deep research o3-mini OpenAI o3-mini Naujas OpenAI prekinis ženklas Refreshed … Tęsiama

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas susitinka laidoje „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Jūsų rekomendacijos (0:00); Praeitos savaitės rekomendacijų aptarimas (4:30); Kazio pasirodymas 21-ajame ture (6:58); Geriausi turo pasirodymai (8:57); Karolio komandos pasirodymas 21-ajame ture (11:52); Kazio pasirodymas 22-ajame ture (14:13); Karolio pasirodymas 22-ajame ture (16:51); Carsen Edwards vs Mike James (18:55); Keitimai Karolio komandoje (21:38). Keitimai Kazio komandoje (25:37); Karolio ir Kazio savaitės rekomendacijos (32:21); „CBet Lietuvos Fantasy Krepšinio Lygos“ (LFKL) apžvalga (40:10).