Podcasts about laidos

Antrojoje ciklo, skirto amerikiečių kompozitoriaus Mortono Feldmano 100-mečiui, laidoje, aptariama jo vokalinė muzika. „Atrodo, kad muziką geriausiai suprantame dėl jos panašumo į kitą, labiau pažįstamą muziką. Mes negirdime to, ką girdime... tik tai, ką prisimename“, svarstė Feldmanas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Tokių prastų biologijos ir fizikos valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų dar nėra buvę per pastaruosius 11 metų. Štai savo noru pasirenkamo biologijos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 14,5 proc. laikiusiųjų, o fizikos - 11,4 proc. Iki šiol didžiuliu neišlaikiusiųjų nuošimčiu kasmet gąsdindavo tik privalomoji (stojant į aukštąsias mokyklas) matematika, dabar jai pavymui jau ir fizika bei biologija.Tiesa, indikacijų, kad kažkas vyksta negerai su biologija ir fizika jau ir pernai buvo matyti - fizikos VBE pernai neišlaikė net 11,5 proc. abiturientų, o biologijos egzamino - 8,2 proc. Didžiausias keistumas tas, kad abu egzaminus pasirenka tie mokiniai, kurie įsivaizduoja, kad moka tuos dalykus. O ir jei mokinys turi to dalyko neigiamą pažymį metiniame trimestre, jam neleidžiama laikyti to dalyko egzamino. Šiuo atveju mokiniai turėjo teigiamus šių dalykų pažymius trimestre. Be to, ir mokytojai, ir mokiniai pasitikėjo, kad jiems pavyks išlaikyti šiuos egzaminus.Kiek mokinių teiks apeliacijas dėl fizikos egzamino, dar nežinia. Mat jo rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė tik antradienio pavakare. O štai biologijos apeliacijų skaičius išaugo kartais - net 13 kartų. Jei pernai buvo pateikta tik 31-a apeliacija, tai šiemet - net 407.NŠA atstovai tikina, girdi, prastus biologijos egzamino rezultatus nulėmė daugiausia profesinių mokyklų mokinių rezultatai.Ar tikrai taip? Ar tikrai profesinių mokyklų mokiniai kalti dėl tragiškai krentančių valstybinių brandos egzaminų įverčių, kai kartelė, palyginti su pernai, nuleista 10 taškų: nuo 35 iki 25 taškų? O ir kaip tada būtų atrodę rezultatai, jei nebūtų buvusi pažeminta kartelė? Tad ar mes vis dar išmokome mokinius? Ir ar tikrai brandos egzaminais pamatuojame jų brandą?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, biologijos mokytojas ir korepetitorius, vertinęs kelių dešimčių apeliantų darbus Paulius Sungaila bei Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informatikos mokytojas Andrius Storta.Laidos vedėja Jonė KučinskaitėVed. Jonė Kučinskaitė

Pirmojoje ciklo, skirto amerikiečių kompozitoriaus Mortono Feldmano 100-mečiui, laidoje, aptariama jo muzika įvairiems kameriniams ansambliams. „Menas, gyvenimo atžvilgiu, tėra išvirkščia pirštinė. Menas nieko nesako apie gyvenimą, lygiai kaip gyvenimas nieko nesako apie meną“, teigė Feldmanas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Šiemet minėdamas įkūrimo 100-metį, LRT RADIJAS tęsia specialių transliacijų ciklą, kuriame žurnalistas Edvardas Kubilius prie laidų vedėjo mikrofono kviečia žmones iš skirtingų regionų. Trečioji tokia transliacija – iš Šaukėnų. Laidos „10-12“ vedėjų kėdę išbando du šaukėniškiai – kapinių prižiūrėtojas Albertas Jasaitis ir aktyvi senjorė Sofija Blažienė.Ved. Sofija Blažienė, Albertas Jasaitis, Edvardas Kubilius

„Jei muzika būtų žmogaus kasdienio gyvenimo dalis, kaip ir turėtų būti, Žemėje tikrai būtų mažiau agresijos ir daug daugiau lygybės bei meilės; nes muzika yra bendravimo ir supratimo, susitaikymo priemonė”, – sakė vokiečių kompozitorius Hansas Werneris Henze (1926-2012). Henze'o muzikoje buvo neoklasicizmo, džiazo, dodekafonijos, serializmo ir šiek tiek roko bei populiariosios muzikos elementų. Jis aršiai kritikavo įsitvirtinusius avangardo klasikus ir laikėsi nepriklausomos pozicijos. Henzes muzikoje ryškūs politiniai ir socialiniai pranešimai, maištinga dvasia neretai susilieja su hedonistine laikysena.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Prancūzė Camille Pépin (g. 1990) laikoma svarbia jaunosios kartos autore. Jos orkestrinė kalba, paremta spalvomis, judesiu ir stipriu sensoriniu aspektu, pelnė tarptautinį pripažinimą ir sulaukė daugybės užsakymų. Kompozitorė apjungia prancūzų impresionizmo ir amerikiečių repetityvinės muzikos estetikas, įkvėpimo semdamasi iš gamtos ir tapybos.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Laidos svečiai – debiutinį albumą pristatančios grupės „Bohemos tarifas“ muzikantai. Ved. Ramūnas Zilnys

„Karas – tai ne tik politinė ar karinė, tai – ir dvasinė krizė. Vyksta dvasinė kova, todėl yra taip svarbu laikytis žmogiškumo inkaro, kuris primena, kad Dievas mus sukūrė bendrystei, tam, kas mus ir išlaiko žmonėmis. Gebėjimas išlikti žmonėmis mums yra lyg gelbėjimo plaustas vandenyne, už kurio laikomės“. Laidos viešnia – Ukrainos „Carito“ generalinė sekretorė Tetyana Stawnychy.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Įsibėgėjus šienapjūtei, skubėjimas miestuose nuskusti kiekvieną veją, verčia klausti, ką iš tiesų žinome apie savo pievas? Gamtininkė ir botanikė Vilma Gudyniene laidoje pasidalins moksliniais argumentais apie radikalaus žolės gremžimo žalą. Kartu su ja aptarsime neseniai vykusį rūšių ralį ir pasiaiškinsime, ar gąsdinimai erkėmis pateisina kuriamą negyvą miesto gamtą. Tuo tarpu artėjančių Joninių nuotaiką į laidą įneš Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkas Zigmantas Gudžinskas. Su juo leisimės į unikalias Lietuvos pievas ieškoti augalų, susijusių su šventųjų vardais ar Goštautų gimine. Laidos pabaigoje su pašnekovais pasidomėsime, kokie žolynai šiemet nuguls į prasmingiausius jūsų šventinius vainikus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Turkas İlhan Mimaroğlu (1926-2012) jaunystėje nuvyko studijuoti į JAV ir greit tapo ryškia elektroninės muzikos figūra, muzikos juostai pionieriumi. Bendradarbiavo su Edgardu Varèse‘u ir Fredericu Rzewskiu, produsiavo žymiausių džiazo žvaigdžių – tokių, kaip Charles Mingus ir Freddie Hubbard – albumus. Kūryboje dažnai deklaravo radikalias kairiąsias politines pažiūras ir pacifistines nuostatas, griežtai kritikuodamas tuometinį Turkijos režimą ir kitas diktatūras, savaip interpretuodamas revoliucines agitpropo idėjas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Vaikų dienos centrai Lietuvoje šiandien veikia ant užsidarymo ribos. Net 73 proc. Vaikų dienos centrams (VDC) trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams. Dalis jų veikia tik iš inercijos. Kai kurie vaikų dienos centrų atstovai atvirai sako – be projektų jie nebeišgyventų.Daugiau nei 80 procentų centrų dirba su vaikais iš sudėtingų šeimų. Tai vaikai su specialiais ugdymosi poreikiais, elgesio ir emociniais sunkumais, dažnai augantys krizinėse šeimose. Tačiau juos prižiūri vos vienas ar du darbuotojai, kurie tuo pačiu atlieka dar ir vadovo, finansinės paramos projektų rašytojo, buhalterio, mokytojo, virėjo ir visas, kokių tik reikia, funkcijas. Daugelyje centrų nėra nei psichologo, nei logopedo, nei specialiojo pedagogo. Visus juos atstoja tas pats vienas ar du socialiniai darbuotojai, dirbantys centre.Ir visa ši sistema šiandien laikosi ant pervargusių, bet vis dar turinčių entuziazmo ir noro aukotis dėl svetimų vaikų žmonių.Kokios išeitys?LRT radijo laidoje dalyvauja Laura Milčienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, ir Eglė Valatkevičienė, SOS vaikų kaimai Lietuvoje organizacijos atstovė, kuruojanti Vaikų dienos centrų klausimus.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Apie kolektyvizacijos raidą Lietuvoje ir kolūkinio gyvenimo įdomybes pasakoja istorikas Antanas Terleckas, kolchozų temai skyręs išsamią mokslinę monografiją „Šiferio byla“. Visos mūsų pokario istorijos, trėmimų ir kalinimų, ginkluoto pasipriešinimo, taip pat ir specifinės sovietinio kaimo mąstysenos bei elgesio normų neįmanoma iki galo suprasti ir paaiškinti, nesusipažinus su kolektyvizacijos procesu. Aptardamas nykią kolūkinę realybę, autorius geba kalbėti gyvai ir vaizdingai, svarbiausia – be paniekos ir pykčio.Tai tęsinys pokalbio, kurio pradžia buvo perduota laidoje „Kultūra ir religija“ gegužės 31 d.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Radijo menas – radiofonija – užgimė kone iškart su radijo atsiradimu prieš daugiau nei 100 metų. Vieni pirmųjų to ėmėsi vokiečiai: kompozitorius Kurtas Weilis (1900-1950) ir dramaturgas Bertoltas Brechtas (1898-1956) kartu su moderniosios muzikos legenda Pauliu Hindemithu (1895-1963). Jų radijo opera „Lindbergo skrydis“ (1929) apjungė daugybę tuomet madingų stilių ir išraiškos būdų, pateiktų glaustomis formomis. Dar radiofoniškesnis yra garsaus vokiečių kino režisieriaus Walterio Ruttmanno (1887-1941) darbas „Weekend“ (1930), pranašaujantis tik po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijoje atsiradusią konkrečiąją muziką.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

2026 metų birželio 12 d., minimas Lietuvos radijo šimtmetis. 1926-aisiais šią dieną transliacijas pradėjo Kauno radiofonas – tai buvo reguliarių lietuviškų radijo transliacijų bei viso LRT pradžia. Šiandien LRT sudaro trys radijo stotys, trys televizijos kanalai ir naujienų portalas. Laidos tiesioginė transliacija iš Katedros aikštės.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kanadietis Eldritchas Priestas (g. 1974) yra kompozitorius ir muzikantas, rašantis apie šiuolaikinę kultūrą ir eksperimentinį meną. Jis apsigynė filosofijos daktaro disertaciją apie nesėkmės estetiką, o šiuo metu tyrinėja išsiblaškymo ir okultizmo temas. "Man improvizacijoje svarbiausia žaisti su muzikos emociniais simuliakrais, siekiant sukurti gyvų jausmų įspūdžius."Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

FM99 eteryje su dainininke Giedre kalbame apie dainą „Jokiam žemėlapio kampe“, jai sukurtą ypatingai jautrų vaizdo klipą, laukiančius vasaros susitikimus su klausytojais ir artimiausiu metu vyksiančius koncertus Varėnoje bei Alytuje!

Kompozitorių dinastijos nėra dažnas reiškinys, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Laidoje aptariami keleto jaunesnės kartos autorių atvejai, bandant apčiuopti kylančias problemas, bet taip pat ir kai kuriuos privalumus.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie viešą interesą mieste: kas gali jį ginti ir kokias galimybes dalyvauti sprendimų priėmime turi vietos bendruomenės, kai jų rajonai patiria intensyvų plėtros spaudimą. Apžvelgsime, ar šiandien gyventojų balsas teritorijų planavimo procesuose yra reali demokratinio dalyvavimo forma, ar dažniausiai lieka tik procedūriniu formalumu. Taip pat aptarsime, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi teisinė aplinka, kokį vaidmenį bendruomenėms numato tarptautinės konvencijos ir kokiomis sąlygomis viešą interesą vis dar įmanoma apginti praktikoje. Laidos svečiai: Viešojo intereso gynimo fondo steigėjas advokatas Saulius Dambrauskas ir LR teismo ekspertas teritorijų planavimo ir statinių projektavimo klausimais, urbanistas dr. Gintautas Tiškus.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Italų fleitos virtuozas Roberto Fabbriciani (g. 1949) padarė nemažą įtaką šiuolaikinės muzikos pasauliui, sugrojęs kone viską, ką kompozitoriai pastaraisiais laikais sukuria. Fabbriciani lengvai keičia instrumentus – nuo hiperbosinės iki piccolo fleitos, taip pat noriai pasitelkia elektroniką. Savo paties kompozicijose Fabbriciani panyra į ilgas kontempliacijas, apmąstydamas opias šiandienos pasaulio ekologines problemas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Altininkas Christophe‘as Desjardins‘as (1962-2020) griežia Francesco Goffriller 1720 m. pagamintu altu, o violončelininkas Mattas Haimowitzas (g. 1970) Matteo Goffriller 1710 m. pagaminta violončele. Nors instrumentai labai seni, abu virtuozai imasi ir sudėtingo šiuolaikinio repertuaro.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Grėtė Eitmantytė su daina „Sukasi galva“ - laidos „10 Geriausių“ viešnia. Su dainininke kalbame apie muziką, kūrybinį procesą bei skirtumus tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos klausytojų.

Kodėl šiandien, kai daugelis Europos miestų ima reguliuoti automobilizaciją, Vilniuje vis dar plečiami parkingai ir vadinamieji „koriai“? Laidoje kalbėsime apie įtampą tarp darnaus judumo planuose deklaruojamų tikslų ir realių sprendimų Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Kaip rengiami ir ar rengiami korių projektai? Kaip analogiškus iššūkius sprendžia kiti Europos miestai? Koks sprendimas būtų veiksmingas ir atitiktų darnaus judumo planuose iškeltus principus? Kokia institucija atsakinga už darnaus judumo planų įgyvendinimą? Ar miestas turi prisitaikyti prie augančio automobilių skaičiaus, ar ieškoti būdų jį reguliuoti?Laidos svečiai: mobilumo ekspertė Kristina Gaučė ir Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo planų komisijos narys Eduardas Kriščiūnas.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Danė Sofie Birch (g. 1989) yra garso menininkė, kurianti elektroninę ir elektroakustinę muziką, dažnai panaudodama lauko įrašų medžiagą. Birch domisi gydomuoju garso ir vibracijų pobūdžiu ir dirba su įvairių disciplinų menininkais, tyrinėdama, kaip menas plečia mūsų suvokimą apie protą ir kūną. „Tai muzika svajotojams, – teigia autorė, – tiems, kurie nakties sapnuose atidžiai įsiklauso į detales, kuriems kiekviena akimirka yra prasminga“.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Kalbos dienos proga, Domantas Razauskas pasakoja apie tuos dainius, kurie girdi kalbos muziką, jos skambesį dažnai iškelia aukščiau už prasmę. O taip pat primena apie pamirštą grupę „Arka“, 1990-ųjų kovo 11-ąją sugrojusią galbūt pirmąjį koncertą jau nepriklausomoje Lietuvoje. Laidos pabaigoje – premjera! Nauji grupės „The Rolling Stones“ kūriniai!Ved. Domantas Razauskas

Šiemet minėdamas įkūrimo 100-metį, LRT RADIJAS pradeda specialių transliacijų ciklą, kuriame žurnalistas Edvardas Kubilius prie laidų vedėjo mikrofono kviečia žmones iš skirtingų regionų.Pirmoji tokia transliacija – iš kilnojamosios radijo studijos prie Pasvalio kultūros centro. Laidos „10-12“ vedėjų kėdę išbando du aktyvūs žmonės – ištikimas LRT RADIJO klausytojas Robertas Lavickas, kuris į Pasvalį iš Vilniaus atsikraustė prieš dešimtmetį ir dabar vadovauja Pasvalio kultūros centrui. Kita vedėja – Monika Zajarskienė, ryški menininkė, pasvalietė, į gimtąjį kraštą sugrįžusi po studijų sostinėje.Ved. Edvardas Kubilius

Laidos „10-12“ svečias – keliautojas motociklu Karolis Mieliauskas, kuris leidosi į kelionę po Europą bekele. Pagrindinis Karolio tikslas – pervažiuoti žemyną vertikaliai nuo Atėnų Graikijoje iki šiauriausio Europos taško Norvegijoje, neasfaltuotais keliais įveikiant 7000 km.Ved. Ignas Andriukevičius

Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tiek specializuotas, tiek labiau visiems pažįstamas) bibliotekas Lietuvoje kaip ypatingą erdvę, atveriančią, bet ne garantuojančią platesnį pasaulio pažinimą. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys ir į skaitmenizacijos reiškinį tiek kaip į iššūkį bibliotekoms, tiek kaip į naują galimybę šiuolaikiniam žmogui atrasti bibliotekose, archyvuose sukauptus istorijos pažinimo lobynus.Laidos pašnekovas – dr. Aurelijus Gieda.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Laidoje „Žmogus ir miestas“ pažvelgsime į Vilnių per judėjimo istoriją – nuo XVIII a. vežikų iki pirmojo tramvajaus, autobusų ir taksi. Kaip keitėsi miestiečių kelionių įpročiai ir maršrutai, kai gatvėse pasirodė naujos transporto priemonės? Kaip buvo administruojamas Vilniaus transportas ir kokios vizijos liko neįgyvendintos? Kokios iškildavo įtampos tarp skirtingų interesų grupių? Ir kokius viešojo transporto istorijos pėdsakus galime aptikti mieste šiandien?Laidos svečias – Ričardas Žičkus, Vilniaus transporto istorikas, knygos „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų“ bei kitų transporto istorijai skirtų publikacijų autorius, Senamiesčio atnaujinimo agentūros vyresnysis specialistas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje - rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.Šio susitikimo metu kalbėjome apie "sugrįžtančius" mirusius atlikėjus. Kaip sinchronizuoti technologijas ir etiką? Padiskutavome, ar norėtumėte išgirsti naują kūrinį iš atlikėjo, kuris jau miręs ir aptarėme jau paviešintus pavyzdžius bei publikos reakcijas į juos.Kas turi teisę „prikelti“ balsą? Šeima? Leidybinės kompanijos? Ar tai pagarba, ar komercinis išnaudojimas?Laidos pašnekovas - Andrius Laucevičius - laidos „Šokių Aikštelė“ autorius, „ARTFCL“ narys.Ved. Kamilė Tumelytė

Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų, pasakoja apie šios organizacijos kaip paramilitarinės reikšmę Lietuvos visuomenei tarpukariu, jos tęstinumo išlaikymą po Antrojo pasaulinio karo jau pasitraukusiųjų lietuvių bendruomenėse svetur, bei idėjas, kurios svarbios atsikūrusiems Lietuvos šauliams šiandien.Laidos pašnekovas – dr. Mindaugas Nefas.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė.

Šiandien Lietuvos miestuose vis dažniau matome, kaip vietos bendruomenės siekia apginti natūralias upių pakrantes ir kitas gamtines teritorijas nuo urbanizacijos spaudimo ir užstatymo. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė, Vilniaus iniciatyvos „Išsaugokime Vilniaus Ozo draustinį!“ dalyviai ar Žirmūnų gyventojai reaguoja į konkrečių, jų kasdienybėje svarbių vietų praradimą. Laidoje kartu su geografijos mokslininkais nagrinėjame, kuo miestams svarbus gamtinis karkasas ir kodėl jo vientisumo išsaugojimas tampa vis aktualesnis urbanizuotose teritorijose. Atskiras dėmesys skiriamas miestų upėms ir jų pakrantėms – vietoms, kuriose šis konfliktas ryškiausias.Laidos svečiai – geografai, Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentai dr. Giedrė Godienė (Vilniaus universitetas) ir dr. Ričardas Skorupskas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Amerikietė Missy Mazzoli (g. 1980) žinoma kaip kompozitorė ir pianistė, kurianti kamerinę, orkestrinę ir operinę muziką. Jos estetika paveikta lengvosios muzikos harmonijų ir pulsacijų, gana tradicinių postminimalistinių sprendimų, tačiau kritikai ją laiko viena įdomiausių šiuolaikinės klasikos autorių, taikliai perteikiančią dabartinės epochos dvasią. Populiarioji žurnalistika negaili epitetų, Mazzoli muziką apibūdindama kaip “šiurpų trilerį, kuris sužavi nuo pirmos iki paskutinės natos”.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Šioje laidoje kalbamės apie tai, kaip aplinka veikia skirtingus žmones ir kodėl „vienas sprendimas visiems“ dažnai neveikia. Remdamiesi neuroįvairovės idėja, aptariame, kaip skirtingai gali būti patiriami garsas, šviesa, judėjimas ar socialinės situacijos, ir kokie veiksniai lemia, kad vieniems erdvė tampa palaikanti, o kitiems – varginanti ar net nepakeliama.Laidos viešnios: kūdikių ir vaikų ergoterapeutė, Ayres sensorinės integracijos praktikė, klinikinė primityviųjų refleksų praktikė Miglė Paukštė ir organizacijos „Draugiški autizmui“ bei autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, knygų „Autizmas – dalis manęs“ ir „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir kolegoms būti draugiškiems negaliai“ autorė Barbora SuisseVed. Jekaterina Lavrinec

Kino Marytė į gyvenvietes atveždavo tikriausiai laukiamiausią savaitės pramogą – kiną. Po kaimus rodyti filmų ji važinėjo 10 metų. Tuomet daug kur dar nebuvo elektros, o sunkią kino techniką reikėjo vežti arklio traukiamu vežimu arba sunkvežimiu.Iš viso kino mechanike Marytė Virbickienė pradirbo 36 metus, o pirmoji jos darbo diena buvo prieš 70 metų – 1956 kovo 1 dieną. Tais laikais filmų rodymas labai skyrėsi nuo to, kaip tai daroma dabar.Norėdama įamžinti istoriją, kaip anksčiau buvo rodomi filmai, 2017 m. Marytė Raguvoje, šalia savo namų įkūrė Kino muziejų.Dabar Marytė kine apsilanko retai. Tačiau susitikusi su laidos autore Vita Ličyte ji leidžiasi į prisiminimų kupiną, spontanišką kelionę.Laidos autorė – Vita LičytėRedaktorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Amerikiečių kompozitorius, muzikas ir menininkas Danielius Lentzas (1942-2025) 9-ojo dešimtmečio pradžioje gretintas su bendraamžiu Johnu Adamsu, bet vėliau jau retai minimas tarp reikšmingų minimalistų, nors sukūrė unikalų ir įtaigų stilių. Hipnotiška ir eufoniška Lentzo muzika apjungia Renesanso ir Indijos ragų, postminimalizmo ir Naujojo amžiaus muzikines ir estetines idėjas. „Stengiuosi kurti ramią ir tylią muziką, kuri, tikiuosi, įkvepia klausytojams meditacinę būseną. Kartais apie tai galvoju kaip apie Mortono Feldmano ir Briano Eno mišinį“, – sako kompozitorius.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Britų kompozitorė Anna Clyne (g. 1980) persikėlė ir įsitvirtino Amerikoje, tapdama viena geidžiamiausių oficiozinių renginių autorių. Būdama nuolatine didžiųjų simfoninių orkestrų rezidente, ji rašo energingus, imperine pompastika persunktus neilgos trukmės kūrinius, savaip atkartojančius šimtmečio senumo angliškos muzikos stilistines klišes, dabar puikiai atitinkančias šiuolaikinės Amerikos socialines ir politines realijas.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Laidoje, pritaikytoje prie paradoksiško Verbų sekmadienio scenarijaus, atgyja šešiolikos Kompjeno miesto seserų vienuolių kankinystė XVIII a. pabaigoje per prancūzų revoliucijos vykdytą terorą. Ši istorija 1948 m. įkvėpė rašytojo Georges'o Bernanos'o pjesę „Karmeličių dialogai“, kuri neseniai išleista ir lietuvių kalba. Knygos vertėja profesorė Genovaitė Dručkutė kūrinį priskiria prancūzų „dvasinio nerimo“ literatūrai ir sako, jog Bernanos‘o kūryboje plėtotos garbės, pasirinkimo, baimės ir nuodėmės, švento vaikiškumo temos suskamba aktualiai mūsų dienomis, kai pasaulis atsiduria vis naujų beprotiškų ir kruvinų įvykių sūkuriuose.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Amerikoje gimęs kompozitorius Ming Tsao (g. 1961) gyvena Berlyne. Jo kūriniai yra kritiško Vakarų klasikinės tradicijos tyrimo, taip pat domėjimosi kinų tradicine muzika, rezultatas. Ming Tsao kuria „materialistinę muziką“, ypatingą dėmesį skirdamas garso „materialumui“ ir radikaliam struktūrų griežtumui, pasitelkdamas, kaip jis sako, „viruso, infekcijos, užterštumo ir teksto destabilizavimo“ idėjas. „Didžioji dalis mano medžiagos yra gauta perrašant kitą muziką taikant metodą, kurį biologai vadina „atvirkštinėmis transkripcijomis“, – tvirtina kompozitorius.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Žvėrynas Vilniuje dažnai pristatomas kaip savitas ir saugotinas medinės architektūros rajonas. Čia vis dar galima rasti XIX ir XX amžiaus pradžios vilų, sodų ir gana retą miesto mastelį – mažesnius namus, daugiau žalumos ir artimesnį ryšį su gamta.Tačiau Žvėrynas nėra ir, ko gero, neturėtų būti tik užkonservuotas istorinis reliktas. Tai gyvas rajonas, kuriame statoma ir rekonstruojama, todėl kiekvienas naujas projektas neišvengiamai susiduria su klausimu – kaip šiuolaikinė architektūra gali atsirasti vietoje, kur mediena jau daugiau nei šimtmetį yra pagrindinė statybinė medžiaga?Šiandien laidoje kalbėsime apie du projektus kurorto dvasia alsuojančiame ir medinės architektūros kupiname rajone. Vienas jų – naujas medinis šeimos namas, kurį suprojektavo „Inblum“ architektai. Kitas – daugiau nei šimto metų senumo medinio daugiabučio rekonstrukcija, prie kurios dirbo „Processoffice“ architektai.Ką šiandien reiškia kurti šiuolaikinę medinę architektūrą jautriame istoriniame kontekste? Ar nauji pastatai gali pratęsti vietos istoriją ir kartu pasiūlyti naują architektūros kalbą?Laidos pašnekovai – architektai Vytautas Biekša ir Laura Malcaitė.Ved. Matas Šiupšinskas.

Spalvų pliūpsniai, šviesa ir medžiagų magija – vitražai, freskos, pano ir kiti interjeruose išlikę monumentaliojo meno kūriniai leidžia mums dar sodriau patirti miestą ir architektūrą. Tačiau jų istorijos kartais būna dramatiškos: nuo striptizo klube netikėtai atrastų vitražų iki gaisruose sunaikintų eksperimentinių darbų ar iš griaunamų pastatų išgelbėtų vertingų meno kūrinių.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie monumentaliojo meno atradimus, praradimus ir saugojimo istorijas. Laidos pašnekovės – stiklo menininkė Dalia Truskaitė, menotyrininkė, VšĮ „Fontano kambarys“ vadovė Saulė Mažeikaitė Teiberė ir architektė Lada Markejevaitė.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Per šių metų Vilniaus knygų mugę, skelbiant knygas, atrinktas į Metų knygos rinkimus, negrožinės literatūros vertingiausių kaididatų kategorijoje atsidūrė ir albumas „Adutė“, vaizdu ir žodžiu pasakojantis apie mokytojos, gulagų kankinės, garsiosios Sibiro maldaknygės autorės Adelės Dirsytės gyvenimo istoriją. Šio įvertinimo netikėtumą sustiprina faktas, kad šiuo metu Vatikane yra tiriama Adelės Dirsytės šventumo byla. Rodos, albumo rengėjų kvietimas pažinti Adelės Dirsytės gyvenimo ir šventumo istoriją buvo palankiai sutiktas ir už tikėjimo bendruomenės ribų. Laidos viešnia - albumo sudarytoja Danguolė Gervytė, Marijos Dangun ėmimo seserų kongregacijos vienuolė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Unsuk Chin (g. 1961) gimė Korėjoje, ten pradėjo mokslus, o po to juos tęsė Berlyne, kuri ir liko gyventi. Dabar ji laikoma viena svarbiausių Vokietijos kompozitorių, apdovanota prestižinėmis Europos ir Amerikos premijomis. Unsuk Chin sintezuoja vakarietišką avangardą su Tolimųjų Rytų budistinėmis kultūromis, žavisi modernizmo klasikais ir Indonezijos gamelanu, įkvėpimo semiasi iš poezijos ir elektroninės muzikos naujovių.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis, garso režisierė Lina Dainienė.

Penktadienį (sausio 30 d.) Tiek Pinigų vedėjas Simas pasakos apie teisme atsidūrusį lenktynininką Benediktą Vanagą bei labai jam nepalankius liudininkų parodymus. Aptars ir situaciją dėl Lietuvos dalyvavimo Venecijos kultūros bienalėje bei taip pat pateiks portalo 15min sudarytą Seimo išlaidūnų dešimtuką. 

Buriatai: kaip juos kolonizavo rusai ir koks jų vaidmuo bei reprezentacija Rusijos kare Ukrainoje? Laidos „10-12“ pokalbis su socialine antropologe dr. Kristina Jonutyte.Ved. Agnė Skamarakaitė

Koks yra tradicinis Kūčių stalas ir jo dengimo papročiai? Kai kam žinomus, kai kam galbūt negirdėtus dalykus atskleidžia Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškėse vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.Taip pat laukia pažintis su kauniete tautodailininke Agne Trikšiene, kuri kuria miniatiūrinius etnografinius kaimus.Vis dažniau bičių aviliai aptinkami mieste ir net ant biurų pastatų stogų. Specialistai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sparčiau nyksta ir vabzdžiai, tarp jų ir bitės, be kurių žmonija gali ir pati išnykti. Kokios iniciatyvos gali būti naudingos – pokalbis su miesto bitininkystės populiarintoju Lietuvoje Pauliumi Chockevičiumi.Ar Kalėdų Senelis tikras? Artėjant žiemos šventėms šis klausimas daugelyje šeimų vėl tampa aktualus. Anot laidos pašnekovės, psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės, stebuklinis pasaulis vaikystėje nėra apgaulė, o svarbi vaiko raidos dalis.Dainų kūrėja ir atlikėja Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvena Šiauliuose ir dainuoja žemaitiškai. Nors ne visi supranta Austiejos dainų žodžius, priedainį apie „žiauriai gražią žėimą“ per karantiną prieš kelerius metus išgirdo ir išmoko dainuoti kone visa Lietuva. Austieja puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Laidos pabaigoje – šventinė LRT RADIJO viktorina.Ved. Darius Matas.

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas apžvelgė 16-ojo ir 17-ojo Eurolygos turo fantasy skaičius, pasirodymus ir rekomendacijas. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com Temos: Netikėti komplimentai Kaziui (0:00); Mūsų praeitos savaitės rekomendacijų apžvalga (2:30); Jūsų praeitos savaitės rekomendacijų apžvalga (7:30); Kazio komandos pasirodymas 16-ajame ture (15:50); Karolio komandos pasirodymas 16-ajame ture (17:28); Kazio komandos pasirodymas 17-ajame ture (18:42); Karolio komandos pasirodymas 17-ajame ture (21:34); Keitimai Kazio komandoje (23:05); Keitimai Karolio komandoje (26:15); Karolio ir Kazio savaitės rekomendacijos (31:30); „CBet Lietuvos Fantasy Krepšinio Lygos“ (LFKL) apžvalga (39:45); BasketNews Fantasy lyderių komandų apžvalga (46:53).

Lietuvoje žmonės su matoma fizine negalia vis dar dažnai susiduria su nesaugiomis, išnaudojančiomis darbo sąlygomis, nors šalis yra pasirašiusi Neįgaliųjų teisių konvenciją. Naujas tyrimas, paremtas 45 negalią turinčių darbuotojų istorijomis, atskleidžia, kad jiems darbo vietos dažnai nepritaikytos, atlygis mažesnis, o vadinamoji įtraukti lieka tik deklaracijos. Laidos „10-12“ studijoje - Ajana Lolat-Pažarauskienė, viena iš tyrimo autorių, ISM socialinių mokslų doktorantė ir magistrantė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.Ved. Rūta Kupetytė

Tai buvo pirmasis gyvas BasketNews komandos pasirodymas ne Vilniuje ir ne Kaune. Veiksmo vieta – Šiauliai. Pašnekovas – Darius Songaila. Temos – nuo Marijampolės prūdo iki kaip Shaquillas O'Nealas per Darių grūdo. Laidos partneriai: – PRO BRO. SĖDI ŠILTAI – VAŽIUOJI ŠVARIAI. Su nuolaidos kodu BASKETNEWS3: 3 mėnesių abonementas su 30 % nuolaida. Pasiūlymas galioja nuo lapkričio 8 d. iki lapkričio 23 d. https://probroexpress.com/lt/akcijos/basketnews3 – Šiauliai – sparčiausiai augantis ir finansiškai prieinamas 15 minučių miestas Lietuvoje, siūlantis puikias gyvenimo, karjeros ir švietimo galimybes. Daugiau: https://karjerasiauliuose.lt/ – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Virš dviejų valandų šios savaitės epizode kalbama apie Vilniaus „Žalgirio“ direktoriaus rinkimų subtilybes, A lygos reikalus ir daug aistrų sukėlusį tvarkaraštį, dalijami bilietai į Lietuvos rinktinės rungtynes bei tradiciškai aptariami Čempionų lygos ir didžiųjų Europos futbolo lygų reikalai. Laidos vedėjai – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitės apžvalga ir Karolio vizitas į „Chelsea“ namų stadioną 06:50 Lietuvos rinktinės mūšiai su Suomija ir Lenkija 21:12 Vilniaus „Žalgirio“ direktoriaus rinkimai ir atmestas kandidatas 29:03 Vilniaus „Žalgirio“ pergalė prieš „Sūduvą“ 30:03 „Žalgirio“ fuksas Telšiuose 32:00 „TransINVEST“ grįžta į A lygą 34:45 Kauno derbis ir pratrūkęs Andrius Skerla 44:17 „Kauno Žalgirio“ dominavimas Alytuje 46:18 „Riteriai“ – „Sūduva“ 46:50 Šeši įvarčiai Aukštaitijos derbyje 51:16 Naujas A lygos čempionas ir lietuvių darbai užsienyje 53:09 Gvido situacija Turine 59:50 Čempionų lygos batalijos 1:06:33 Europos lygos stebuklai 1:07:53 Konferencijų lyga 1:10:19 „Liverpool“ vargai 1:12:24 Naujas lyderis „Arsenal“ 1:28:08 „Tottenham Hotspur“ pergalė prieš „Leeds United“ 1:29:18 Puikus „Bournemouth“ 1:30:58 „Manchester City“ ir Haalandas 1:33:45 Nutrūkusi „Crystal Palace“ serija 1:36:10 Solidi „Manchester United“ sėkmė 1:41:08 Pasaulį juokinantis Postecoglou 1:41:39 „Barcelona“ nokautas Ispanijoje 1:45:18 „Real“ ir Vinicius Junioras 1:47:20 Be pergalės likęs „Atletico“ 1:50:05 „Bayern“ dominavimas, Kane‘o trauma ir „Bundesliga“ reikalai 1:57:32  „Serie A“ reikalai ir „Milan“ akistata su „Juventus“ 2:03:10 PSG įstrigo Prancūzijoje  

Kas nutinka, kai labai ilgą laiką vartojame itin stiprius nuskausminamuosius ir kaip keičiasi gyvenimo kokybė jų atsisakius. Atsakymo į šį klausimą ieškojo visai neseniai disertaciją „Detoksikacijos įtaka gyvenimo kokybei lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, ilgą laiką vartojantiems receptinius opioidus” apsigynusi Gabiją Laubner Sakalauskienė, kurią, matyt, ne vienas klausytojas pažįsta kaip Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro gydytoją.Laidos viešnia – kino kūrėja Giedrė Žickytė. Kalbėsimės apie jos naują filmą „Irena“ – neeilinę asmenybę, teatrologę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Kaip atpažinti, kad Jumis domisi priešiškos žvalgybos tarnybos? Valstybės saugumo departamentas sako, kad tai gali būti sudėtinga. Vis dėlto yra tam tikri požymiai, kurie turėtų sužadinti budrumą ir sukelti įtarimų, kad galbūt susidūrėte su priešiškos valstybės žvalgyba. Kokie šie požymiai ir kaip dažnai Lietuvos gyventojus bandoma verbuoti?