Podcasts about laidos

Vengrų kompozitorius György Kurtágas (g. 1926) švenčia 100-mečio jubiliejų. Dar jaunystėje originaliai sintezavęs kai kuriuos Bartoko ir Weberno muzikos elementus, Kurtágas sugebėjo išlikti originaliu balsu Vakarų muzikos pasaulyje, o jo autoritetas tolydžio augo. Lakoniška raiška ir kondensuota ekspresija būdinga visam jo rekordiškai ilgam kūrybos keliui. Beje, György Kurtágas komponuoja ir sulaukęs tokio amžiaus.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Paskutinis dvidešimto amžiaus dešimtmetis Lietuvoje – tai ne tik politinis ir ekonominis lūžis, bet ir išsilaisvinusios vaizduotės sprogimas. 1987–1998 m. po dešimtmečius galiojusių draudimų vėl pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, o svajonė apie nuosavą namą tapo nepriklausomybės ir naujos tapatybės simboliu. Tūkstančiai žmonių statė patys, su architektais ar be jų, skolinosi idėjas, improvizavo, eksperimentavo ir taip kūrė naują Lietuvos priemiesčių veidą. Nuo pilaičių ir „dvarų“ iki postmodernistinių eksperimentų – šio laikotarpio architektūra šiandien dažnai vertinama ironiškai, kartais vadinama „kolūkiniu baroku“, tačiau iš tiesų ji pasakoja daug gilesnę istoriją. Šiandien laidoje „Žmogus ir miestas“ bandysime pažvelgti į devintojo dešimtmečio individualius namus kaip į svarbų kultūros fenomeną ir ateities paveldą. Laidos svečias – muziejininkas, architektūros istorikas Nojus Kiznis.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Edgard‘as Varèse‘as (1883-1965), prancūzų ir amerikiečių kompozitorius, laikomas didžiuoju revoliucionieriumi ir novatoriumi, nors buvo kūrybos vienišius, sukūręs visai nedaug kūrinių, o beveik visus jaunystės opusus sunaikinęs. Jo muzika asketiška ir lakoniška, rūsti ir brutali, persmelkta keistos archaikos ir urbanistinės dvasios. Varèse‘as darė didelę įtaką ne tik savo tiesioginiams mokiniams, bet ir visiems pokarinio avangardo kompozitoriams, o taip pat ir roko muzikos pasauliui. Jo mintis apie garsą kaip gyvą materiją ir atvirą muzikinę erdvę, sudaromą ne tik iš muzikos garsų, bet ir įvairiausių triukšmų, aktuali ir šiandien.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Vienas garsiausių anglų šiuolaikinės muzikos kūrėjų George‘as Benjaminas (g. 1960) reguliariai kuria operas. Jo naujausias veikalas „Įsivaizduokite tokią dieną“ (2021-2023), kaip ir ankstesnės operos, parašytas pagal Martino Crimpo libretą. Tai kamerinis vienaveiksmis kūrinys, atliekamas penkių dainininkų ir kamerinio orkestro. Operoje septynios scenos („Įsimylėjėliai“, „Kompozitorius“, „Arija“, „Kolekcionierius“ ir kt.), kuriose labai daug teksto, santūrus bel canto vokalas ir itin rafinuota, prancūziškos muzikos dvasia persmelkta orkestro partija.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Balkonai – tai mažos, bet labai iškalbingos miesto erdvės. Tarp privataus ir viešo gyvenimo, tarp buto vidaus ir gatvės, jie tampa vieta, per kurią atsiskleidžia kasdieniai įpročiai, svajonės, rūpesčiai ir net santykis su miestu bei gamta. Vieni balkonus paverčia mažais sodais, kiti – sandėliukais, dar kiti – jaukiomis kasdienio gyvenimo stebėjimo aikštelėmis ir meditacijos vietomis. Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsime apie balkonus kaip kasdienio gyvenimo veidrodžius: ką juose auginame, kaip juos dekoruojame ir ką šie pasirinkimai pasako apie mus pačius ir miestą, kuriame gyvename. Laidos viešnia – LRT Radijo laidų vedėja, balkono sodų entuziastė Rūta Simanavičienė.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Laidos autorei Indrei baltmė (vitiligo) prasidėjo paauglystėje. Per 14 metų ji išbandė įvairius gydymo būdus, ieškojo, kaip susigyventi su besikeičiančia oda, ir vis sugrįždavo prie to paties klausimo – ar taip atrodys visą gyvenimą?Indrė kalbasi su Vilma ir Roku, kurie taip pat turi baltmę. Nors jų patirtys ir santykis su šia liga skiriasi, visi jie gerai žino, ką reiškia, kai į jų odą krypsta smalsūs žmonių žvilgsniai.Baltmė (vitiligo) – tai autoimuninė odos būklė, kai organizmas pats pažeidžia pigmentą gaminančias ląsteles.  Dėl to oda vietomis netenka spalvos ir atsiranda baltos dėmės. Nors ši būklė nėra užkrečiama ir nėra pavojinga gyvybei, ji dažnai paveikia žmogaus savijautą ir pasitikėjimą savimi.Gydytoja Giedrė Šaltmerė laidoje pasakoja, kad iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl baltmė atsiranda ar kodėl kai kuriais atvejais ji išnyksta. Gydymo būdų yra, tačiau vieniems pacientams jie padeda, kitiems – ne. Liga gali pasitraukti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado. Todėl žmogui tenka mokytis gyventi su besikeičiančia oda, smalsiais aplinkinių klausimais ir pačios ligos neapibrėžtumu.Vilma yra klaususi partnerių, ar jiems nebūdavo gėda būti šalia jos dėl margos odos. Roko mama svarsto, ar sūnaus oda netaps kliūtimi kuriant santykius. O Indrė pagaliau pasiryžta paklausti vaikino, su kuriuo susitikinėjo, ką jis iš tiesų mano apie jos baltmę.Autorė – Indrė KrivickaitėRedaktorė – Vita LičytėGarso suvedimas – Justas Pilibaitis

Eksperimentinės muzikos kūrėja Cassandra Miller (g. 1976) gyvena Londone. Ją labiausia domina anksčiau egzistavusios muzikos transkripcijos – nuo Kurto Cobaino dainos, Mozambiko mbiros pjesių iki Puccinio arijos, atliekamos Marijos Callas. Kartais atlikėjams pasiūlomi seni įrašai, iš kurių savo partijų jie turi mokytis atmintinai, o transkribuojamą medžiagą kompozitorė „įsuka“ į begalines kilpas, kol ji tampa beveik neatpažįstama.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Penktadienį (sausio 30 d.) Tiek Pinigų vedėjas Simas pasakos apie teisme atsidūrusį lenktynininką Benediktą Vanagą bei labai jam nepalankius liudininkų parodymus. Aptars ir situaciją dėl Lietuvos dalyvavimo Venecijos kultūros bienalėje bei taip pat pateiks portalo 15min sudarytą Seimo išlaidūnų dešimtuką. 

Buriatai: kaip juos kolonizavo rusai ir koks jų vaidmuo bei reprezentacija Rusijos kare Ukrainoje? Laidos „10-12“ pokalbis su socialine antropologe dr. Kristina Jonutyte.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laida skirta Tarptautinei Holokausto aukų pagerbimo dienai, kuri minima sausio 27- ąją. Vilniaus universiteto magistrantė Agnė Kereišiūtė iš užmaršties prikėlė vieną lietuvišką Holokausto istoriją. Kalbama apie Kaune garsaus gydytojo psichiatro namuose gimusią Tamarą Lazerson. Dvylikos metų kartu su kitais šeimos nariais ji atsidūrė Kauno gete.Mergaitė lietuvių kalba slapčiomis, „savo sielos atgaivai“, rašė dienoraštį, kurio dalis stebuklingai išliko. Išgyveno ir pati dienoraščio autorė: artėjant frontui jai pavyko pabėgti iš geto ir prisiglausti pas pasiaukojusias lietuves moteris, kurios vėliau buvo represuotos sovietinio saugumo. Tėvai žuvo išvežti į konclagerius Vokietijoje. 1971 m. emigruodama į Izraelį Tamara Lazerson sugebėjo slapta persiųsti ten ir savo dienoraštį. Unikalus nevaikiškos geto vaikystės dokumentas buvo išverstas ir išleistas keliomis kalbomis, Rusijoje apie autorę sukurtas filmas. Holokausto egodokumentikos kontekste Lazerson dažnai vadinama lietuviškąja Ana Frank.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Speciali Dakaro apžvalga ir pokalbis su Dakaro ralyje dalyvavusiu Lietuvos atstovu Dovydu Karka. Laidos vedėjai Ramūnas Fetengis ir Antanas Kanopkinas.

Kanadiečių kompozitoriaus Briano Currento (g. 1972) kamerinė opera „Dingimas“ (2017) pasakoja apie Kanados Šiaurėje gyvenančių gitksanų tautelės pastarųjų laikų istorijas. Siužetas atsirado iš realių įvykių sekos, kuriuose dalyvavo ir kuriuos perteikė patys jų dalyviai – gitksanai. Kalbama apie dramatiškus ir tragiškus dalykus: jaunų merginų grobimą, dingimą ir žudymą. Tos istorijos sujungiamos su mistišku trileriu, kuriame dalyvauja avarijoje sužeista moteris, dar dingusios herojės šmėkla ir kiti, laisvai migruojantys tarp realaus ir anapusinio pasaulio.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Prisijunkite prie kanalo narių

Vilniuje ir Kaune statomi bei projektuojami nauji tiltai, kurių autoriai tuo pat metu aktyviai veikia ir meno lauke, kuria drąsius interjerus bei viešąsias erdves – vizualiai intriguojančias ir potyrių kupinas erdves, kviečiančias ne tik jas aktyviai naudoti, bet ir susimąstyti apie šiuolaikinio gyvenimo paradoksus, tvarumą bei statybinėse medžiagose sukauptą kultūrinį krūvį.Šį kartą laidoje „Žmogus ir miestas“ du kūrybingumo nestokojantys architektai pasakoja apie paslaptis, slypinčias jų realizuotuose projektuose: optikos salone besislepiantį šulinį, plastiko blokus, kurie ateityje taps archeologinėmis iškasenomis, bei tiltus, kuriuose ištirpsta ribos tarp infrastruktūros ir viešosios erdvės.Laidos svečiai – Ona Lozuraitytė Išorė ir Petras Išora Lozuraitis.Ved. Matas Šiupšinskas

Pradėdamas naujus liturginius metus, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas tikintiesiems adresuotame laiške pranešė apie šiemet rengiamą ypatingą šventę. Birželio mėnesį Vilniuje vyks Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas, visus skatinsiantis tapti gailestingumo liudytojais. Liudyti Dievo gailestingumą taip, kad jis taptų mūsų miesto, šalies ir mūsų pačių veidu, kitaip tariant, statyti Gailestingumo miestą. Ką kasdieniame mūsų gyvenime reiškia šie žodžiai, primenantys garsiąją šv. Augustino metaforą apie Dievo ir žmonių miestą, ir kas laukia Vilniaus ateinantį birželį? Laidos dalyviai - renginio organizatoriai Inesa Čaikauskienė ir kun. Mykolas Sotničenka.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje kalbama apie naująją muziką tradiciniam medinių pučiamųjų kvintetui. Šeši įvairių šalių kompozitoriai siekia modernizuoti ansamblio skambesį, atsispirdami nuo graikų mitų, džiazo, Mileso Daviso elektroninių eksperimentų, Igorio Stravinskio, Luciano Berio ir Larso von Triero kūrybos idėjų.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Politikų vizijose natūralios pakrantės neretai laikomos nebaigtomis arba neįrengtomis. Tačiau būtent jos vėsina aplinką, palaiko biologinę įvairovę ir leidžia miestui kvėpuoti. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kartu su geografijos mokslininkėmis kalbamės apie natūralių Neries pakrančių reikšmę miestui: vandens lygių kaitą, šlaitų eroziją, požeminius šaltinius, migracijos koridorius ir mikroklimatą. Aptariame ir Vilniaus miesto pristatomus Neries urbanizacijos planus: kokios upės ir jos pakrančių funkcijos dažniausiai lieka nepastebėtos ir kokios būna pakrančių urbanizacijos pasekmės? Kokia yra žygeivystės Lietuvoje tradicijas formavusių ir plėtojančių geografių patirtis keliaujant su gyventojų grupėmis Neries krantais? Kaip kinta Neris ir kaip urbanizacijos apraiškos paveikia miestų upes ir upelius? Geografijos perspektyva padeda pažvelgti į upę ne kaip į dar „neįrengtą“ erdvę, bet kaip į sudėtingą gamtinę infrastruktūrą, palaikančią miesto gyvybę.Laidos viešnios – geografijos mokslininkės: daugelį metų Gamtos tyrimų centre dirbusi dr. Regina Morkūnaitė, žygeivystės Lietuvoje pradininkė ir Antakalniečių bendruomenės tarybos narė Nijolė Balčiūnienė ir Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė dr. Giedrė Godienė.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Vokiečių kompozitorius Helmutas Lachenmannas (g. 1935) yra viena įtakingiausių muzikos avangardo pasaulio figūrų. „Mano tikslas nėra nauji garsai, bet naujas klausymasis“, sako Lachenmannas, savo ir klausytojų žvilgsnį nukreipdamas ne į tradicines sferas (kaip kad melodijos sekimas), bet į pačią „klausymosi energiją“. Laidoje aptariami vėlyviausi Lachenmanno kūriniai, atsiradę 21 amžiuje.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Lietuva deklaruoja užsieniečių integraciją, bet realybė rodo kitką: tik 44 proc. užsieniečių mokosi mūsų šalies mokyklose dėstomąja lietuvių kalba. O daugiau nei pusė - 56 proc. - ugdomi kitomis kalbomis, dažniausiai - rusų kalba. Kai kuriose savivaldybėse valstybine lietuvių kalba mokosi tik kiek daugiau nei dešimtadalis visų užsieniečių. Štai Klaipėdoje ir Visagine dėstomąja lietuvių kalba mokosi vos 13 proc. visų užsieniečių moksleivių, Trakų rajone – 21 proc., Vilniaus mieste – 28 proc., Kauno mieste - 36 proc. Toks ugdymo modelis, kai užsieniečiai mokosi ne priimančios šalies kalba, kaip pastebi tarptautiniai ekspertai, gilina atskirtį ir lėtina integraciją.Be to, kaip parodė praėjusių metų gale pristatytas Valstybės kontrolės auditas, daugumoje mokyklų net nevertinama, ar užsieniečiai vaikai po vadinamos adaptacijos iš tikrųjų išmoko valstybinę kalbą.Viso to pasekmės akivaizdžios – daugiau nei pusė užsieniečių abiturientų nepasiekia minimalaus lietuvių kalbos pasiekimų lygio.Dar rimtesnė problema – valstybė neturi aiškių duomenų, kaip buvo panaudoti dešimtys milijonų eurų, skirtų užsieniečių moksleivių ugdymui. Nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei Nacionalinė švietimo agentūra, kaip pastebi valstybės auditoriai, nežino, ar šios lėšos iš tiesų padėjo užsieniečiams vaikams išmokti lietuvių kalbą ir integruotis.Kaip išbristi iš šios pelkės?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Irena Segalovičienė, valstybės kontrolierė, Rasa Pupeikytė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė, ir Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Haroldas iš grupės „Pikaso“ šiandien laidos „10 Geriausių“ svečias. Daina „Meluok, meluok“ siūloma į Top 10-uką, tad klausyk ir balsuok www.fm99.lt!

Kuo mados industrija gyvens 2026-aisiais? „The Business of Fashion“ analitikai ir „McKinsey“ konsultantai parengė išsamią analizę „The State of Fashion 2026“, kurioje nurodomi 10 esminių vektorių, kuriais judės visas globalus mados verslas. Kas mūsų laukia? Dėmesys sveikatingumui, augantys juvelyrikos pardavimai, dirbtinio intelekto rizikos ir prabangos industrija, kuri šiuo metu yra netekusi vartotojų pasitikėjimo. Laidos pabaigoje – ir keli pastebėjimai apie lietuvišką mados verslą bei kaip išnaudoti naujausias galimybes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Laidoje aptariami trys bendros kūrybos Beatie Wolfe ir Briano Eno kūrybos ambientiniai albumai, išleisti 2025 metais: „Luminal“, „Lateral“, „Liminal“.Beatie Wolfe (g. 1988) yra anglų ir amerikiečių kilmės konceptuali menininkė ir kompozitorė, apibūdinama kaip „muzikos keistuolė ir vizionierė“, pagarsėjusi naujų formatų muzikos bei meno kūryba. Brianas Eno (g. 1948) – britų kompozitorius, prodiuseris, menininkas ir aktyvistas, ambientinės muzikos pradininkas, save laikantis „ne-muziku“, diegiantis netradicines koncepcijas ir požiūrius į šiuolaikinę muziką.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Benas Nobuto (g. 1996) – britų ir japonų kilmės kompozitorius, pianistas ir prodiuseris. Apibūdinamas kaip „visiškai šiuolaikiškas“ ir „garsiškai akinantis“, Nobuto tikras interneto ir visur skambančios muzikos laikų kūrėjas, jungiantis elektroniką su akustika, „žmogišką“ medžiagą su „nežmogiška“.Sascha Scott (g. 2002) – kompozitorė, smuikininkė ir prodiuserė. Jos kūryba svyruoja tarp akustikos ir elektronikos, jas jungdama į hipnotizuojančius, tamsius, greito tempo garsų pasaulius, trinančius ribas tarp organiškumo ir sintetikos.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Koks yra tradicinis Kūčių stalas ir jo dengimo papročiai? Kai kam žinomus, kai kam galbūt negirdėtus dalykus atskleidžia Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškėse vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.Taip pat laukia pažintis su kauniete tautodailininke Agne Trikšiene, kuri kuria miniatiūrinius etnografinius kaimus.Vis dažniau bičių aviliai aptinkami mieste ir net ant biurų pastatų stogų. Specialistai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sparčiau nyksta ir vabzdžiai, tarp jų ir bitės, be kurių žmonija gali ir pati išnykti. Kokios iniciatyvos gali būti naudingos – pokalbis su miesto bitininkystės populiarintoju Lietuvoje Pauliumi Chockevičiumi.Ar Kalėdų Senelis tikras? Artėjant žiemos šventėms šis klausimas daugelyje šeimų vėl tampa aktualus. Anot laidos pašnekovės, psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės, stebuklinis pasaulis vaikystėje nėra apgaulė, o svarbi vaiko raidos dalis.Dainų kūrėja ir atlikėja Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvena Šiauliuose ir dainuoja žemaitiškai. Nors ne visi supranta Austiejos dainų žodžius, priedainį apie „žiauriai gražią žėimą“ per karantiną prieš kelerius metus išgirdo ir išmoko dainuoti kone visa Lietuva. Austieja puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Laidos pabaigoje – šventinė LRT RADIJO viktorina.Ved. Darius Matas.

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas apžvelgė 16-ojo ir 17-ojo Eurolygos turo fantasy skaičius, pasirodymus ir rekomendacijas. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com Temos: Netikėti komplimentai Kaziui (0:00); Mūsų praeitos savaitės rekomendacijų apžvalga (2:30); Jūsų praeitos savaitės rekomendacijų apžvalga (7:30); Kazio komandos pasirodymas 16-ajame ture (15:50); Karolio komandos pasirodymas 16-ajame ture (17:28); Kazio komandos pasirodymas 17-ajame ture (18:42); Karolio komandos pasirodymas 17-ajame ture (21:34); Keitimai Kazio komandoje (23:05); Keitimai Karolio komandoje (26:15); Karolio ir Kazio savaitės rekomendacijos (31:30); „CBet Lietuvos Fantasy Krepšinio Lygos“ (LFKL) apžvalga (39:45); BasketNews Fantasy lyderių komandų apžvalga (46:53).

Devintoje, baigiamojoje ciklo laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie avangardui gan neįprastą kūrybos rūšį: senųjų kompozitorių muzikos restauravimą ir aranžuotes. Berio atviras naujiems reiškiniams ir nevengia jų interpretavimų, tačiau imdamasis romantikų partitūrų ir eskizų, tarsi pasitraukia į šešėlį ir laikinai tampa „beveik Schubertu“, „beveik Mozartu“ ar „beveik Brahmsu“. O retsykiais „perrašo“ „The Beatles“ dainas, jas tarsi sugrąžindamas į baroko ar galantiško stiliaus epochą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Kotryna pastebi, kad su trumpėjančiomis dienomis dažniau pasitaiko sunkesnių būsenų. Jai padeda ne tik buvimas vienai miške, bet ir dainavimas su kitais.Žolininkė Rasa sako, kad šaltasis metų laikas gamtoje – energijos taupymo, kaupimo, sulėtėjimo metas. Ji pati taip pat nusprendė sulėtinti tempą prieškalėdiniu laikotarpiu.Dainininkas Giedrius prisimena, kad bent pora „Golden Parazyth“ albumų buvo parašyti būtent šaltąjį sezoną. Jį Giedrius laiko puikia progą subtiliau pažiūrėti į gamtą ir į savo vidų.Trys laidos pašnekovai visais metų laikais daug laiko praleidžia gamtoje. Jie apmąsto, kaip juos veikia kaita gamtoje ir ko galima pasimokyti tiek iš jos, tiek iš protėvių, kad būtų ne tik lengviau priimti ir išbūti tamsą, bet ir pamatyti ją, kaip dovaną.Laidos autorė – Vita LičytėRedaktorius – Rytis Skamarakas

Aštuntoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie kompozitoriaus požiūrį į kūrybą orkestrui. Berio laikytinas tikru šiuolaikinės orkestrinės muzikos genijumi, orkestrą pasitelkiantis dažnai ir įvairiai. Jo kūriniai nelyg orkestrinės filosofijos ir galimybių laboratorija, stebinanti netikėtais sprendimais ir itin brandžiu skambėjimu. Dažnai tai sudėtingos daugialypės kompozicijos, pasitelkiant virtuozinius solistus ar chorą, panaudojant originalius erdvinius išdėstymus ir elektroniką.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Septintoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie jo vokalinę kūrybą. Berio labai atidus tekstui ir kalbai, jam itin rūpi organiška jungtis su garsu ir kompozicija. Tarp jo mėgiamiausių, o ir didžiausią poveikį dariusių literatų – Jamesas Joyce‘as, Umberto Eco, E. E. Cummingsas ir Edoardo Sanguineti. Visad į teatrališką raišką linkstantis Berio nemažą dalį vokalinės kūrybos traktuoja kaip originalų muzikos teatrą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Elektrą patys sau pasigaminantys vartotojai tampa rakštimi elektros tiekėjams. Šiems vietoje pelno iš saulės ir vėjo – nuostolis. Energetikos ministerija parengusi koncepciją, pagal kurią nuostolius tiekėjams padengtų ne tik elektrą sau pasigaminantys vartotojai, bet ir visi kiti elektros vartotojai. Rinkos reguliuotojas sako, kad toks modelis – labiausiai subalansuotas visų pusių atžvilgiu. Laidos dalyvai: Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Šeštojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas žymiausias kūrinys – Sinfonia (1968) aštuoniems balsams ir orkestrui. Ši manifestinė ir postmodernizmo muzikoje pradžią skelbianti kompozicija sugeria daugybę tradicijų: trečiojoje dalyje skamba net 23 demonstratyvios citatos iš įvairiausių klasikinės, romantinės, impresionistinės, moderniosios ir avangardinės muzikos veikalų, sumontuotų į ryškų grandiozinį koliažą, kokių ligtol muzikos istorijoje dar nėra buvę. Mikrofonais pastiprinti balsai beveik nedainuoja, tik kalba, šnabžda ir rėkauja, tarsi atliepdami anarchišką 1968-ųjų studentų judėjimų dvasią.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Laidos pabaigoje paralimpietė disko metikė Oksana Dobrovolskaja, jos brolis Andrejus ir sesuo Jelena susižvalgo, nusijuokia ir sutartinai sako: „Taip atvirai apie savo šeimą, mūsų tarpusavio santykius dar niekada nekalbėjome“. Vyriausioji iš jų – Jelena – pasakoja, kaip ji, augdama neregių šeimoje, jautėsi kitokia ir dar vaikystėje taip pat norėjo nematyti. Andrejus buvo tas žmogus, kuris lydėjo sesę Oksaną į startą, ir pasakoja, kad ne iškart suprato, kad bronza jau laimėta. Tačiau apie Oksanos sužadėtinį jis turi tvirtą savo nuomonę. O Oksana, paklausta kas svarbiau – sportas ar šeima, nesuabejojusi atsako – šeima.Atviras, nuoširdus pokalbis apie nelengvą, tačiau mielą visos šeimos kelią link Oksanos pergalių tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad statybvietės Lietuvoje išlieka pavojingiausia darbo vieta. Vien per pirmą 2025 m. pusmetį jose žuvo 3 žmonės ir dar 19 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo. Pagal nelaimių skaičių Lietuva lenkia daugelį Europos šalių. Pas mus mirtinų nelaimių statybose santykis dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje. Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija, kokios nemažėjančių nelaimių statybose priežastys? Laidos pašnekovai – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.Nusipirkote automobilį, kuris pasirodė esąs vogtas: ką daryti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Panagrinėję įvairių maisto produktų etiketes dažnai galime susidurti su užrašu, nurodančiu, kad produkte gali būti tam tikrų medžiagų pėdsakų – riešutų, kiaušinių, glitimo ir pan. Toks užrašas neretai atsiranda ir ant tų produktų, kuriems pagaminti šios medžiagos nereikalingos. Kodėl tokia praktika taikoma? Kaip tai paaiškina teisės aktai? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.Ved. Artūras Matusas

Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad statybvietės Lietuvoje išlieka pavojingiausia darbo vieta. Vien per pirmą 2025 m. pusmetį jose žuvo 3 žmonės ir dar 19 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo. Pagal nelaimių skaičių Lietuva lenkia daugelį Europos šalių. Pas mus mirtinų nelaimių statybose santykis dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje. Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija, kokios nemažėjančių nelaimių statybose priežastys? Laidos pašnekovai – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.

Lietuvoje žmonės su matoma fizine negalia vis dar dažnai susiduria su nesaugiomis, išnaudojančiomis darbo sąlygomis, nors šalis yra pasirašiusi Neįgaliųjų teisių konvenciją. Naujas tyrimas, paremtas 45 negalią turinčių darbuotojų istorijomis, atskleidžia, kad jiems darbo vietos dažnai nepritaikytos, atlygis mažesnis, o vadinamoji įtraukti lieka tik deklaracijos. Laidos „10-12“ studijoje - Ajana Lolat-Pažarauskienė, viena iš tyrimo autorių, ISM socialinių mokslų doktorantė ir magistrantė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.Ved. Rūta Kupetytė

Penktojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo specifiška kūrybos savybė. Berio mėgsta kurti naujas savo kūrinių versijas, plėsdamas atlikėjų sudėtis ir ankstesnes kompozicijas patalpindamas į naujas garsines aplinkas. Taip jis komentuoja savo kūrybą, tyrinėdamas ir analizuodamas originalus, atrasdamas naujų turimos medžiagos savybių ir išmėgindamas kitokiomis sąlygomis. „Atliktas darbas niekada nebūna baigtas. Net ir „užbaigtas“ darbas yra ritualas ir komentaras to, kas buvo prieš jį, to, kas seks po jo, nelyg klausimas, kuris neišprovokuoja atsakymo, o tik komentarą ir dar vieną klausimą“, sako kompozitorius.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Tai buvo pirmasis gyvas BasketNews komandos pasirodymas ne Vilniuje ir ne Kaune. Veiksmo vieta – Šiauliai. Pašnekovas – Darius Songaila. Temos – nuo Marijampolės prūdo iki kaip Shaquillas O'Nealas per Darių grūdo. Laidos partneriai: – PRO BRO. SĖDI ŠILTAI – VAŽIUOJI ŠVARIAI. Su nuolaidos kodu BASKETNEWS3: 3 mėnesių abonementas su 30 % nuolaida. Pasiūlymas galioja nuo lapkričio 8 d. iki lapkričio 23 d. https://probroexpress.com/lt/akcijos/basketnews3 – Šiauliai – sparčiausiai augantis ir finansiškai prieinamas 15 minučių miestas Lietuvoje, siūlantis puikias gyvenimo, karjeros ir švietimo galimybes. Daugiau: https://karjerasiauliuose.lt/ – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/

Ketvirtojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo muzika fortepijonui, ko gero, viena populiariausių tarp pianistų, kurie imasi avangardo kompozitorių kūrybos. Berio pianistika nepaprastai išraiškinga ir individuali, joje ryškios sąsajos didžiąja romantine tradicija ir įvairiomis improvizacinės muzikos rūšimis.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečiai – duetas „Superkoloritas“ ir šviežutėliai jo įspūdžiai iš pasirodymo festivalyje „Iceland Airwaves“. Laidos ved. Ramūnas Zilnys

Trečiojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo elektroninė muzika, tais laikais fiksuota vienintelėje įmanomoje laikmenoje – magnetofono juostoje. Berio mokosi iš prancūzų konkrečiosios muzikos meistrų, tačiau greit išsilaisvina iš jų įtakos ir ima kurti ekspresyvią abstrakčią elektroninę muziką, labai dažnai pasitelkdamas ir gyvus balsus. Berio anksti suformuoja savo elektroninės muzikos stilių, tapusį vienu svarbiausių tokios muzikos standartų.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

„Pradėsiu nuo pirmadienio. Ne, gal pradėsiu nuo sausio 1-osios“, - daug kartų sakė sau Ieva Brogienė. Ir, sau pasakiusi, kad tai paskutinis mėginimas numesti svorio, pradėjusi sveikai maitintis, atsikratė 24 kilogramų. „Per 8 mėnesius išmokau suprasti, ką ir kodėl dedu į burną“, – laidoje pasakoja pašnekovė. Dietistė Ieva Balnionė dalijasi receptu: „Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo sveikatą ir leiskite sau gyventi pilnavertį gyvenimą“.Ar žinojote, kad mes nepaveldime pilnumo geno? Pokalbis, skirtas Europos sveikos mitybos dienai.Laidos vedėja Žydrė GedrimaitėVed. Žydrė Gedrimaitė

Pastarąjį dešimtmetį Vilniaus rajonai sparčiai tankinami, argumentuojant, jog tankinimas stabdys miesto plytimąsi (drieką) į pakraščius – kurios miestai pagrįstai norėtų išvengti. Juk plytimasis į pakraščius reikalauja nemažai resursų siekiant išlaikyti viešąsias paslaugas, infrastruktūrą. Vis dėlto miesto tankinimo kokybės klausimas stebėtinai retai svarstomas: kokią aplinką, paslaugų tinklą siekiama sukurti senuose rajonuose? Kaip atliekamos konversijos: t.y. kaip pertvarkomos rajonuose esančios teritorijos (pvz. Žirmūnų „Impulso“ arba „Banginio“ sklypai) ir pritaikomos naujoms funkcijoms? Ko netenka gyventojai, kai vietoje paslaugų įvairovę teikiančių centrų arba sveikatinimosi erdvių gauna dar vieną gyvenamąjį kvartalą? Kaip užtikrinti kokybišką miesto rajonų plėtrą? Kokie teritorijų planavimo įrankiai yra prieinami savivaldybei, siekiant užtikrinti kokybišką rajonų vystymą?Laidos svečias – dr. Gintautas Tiškus, urbanistas, architektas, Lietuvos Respublikos teismo ekspertas teritorijų planavimo, statinių projektavimo klausimais.Ved. Jekaterina Lavrinec.

Antrojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas jo „Susitaikymo requiem“ dideliam chorui ir orkestrui (1995), skirtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui: jį kūrė 14 kompozitorių, o Berio parašė pirmąją dalį. Kartu šis darbas lyginamas su kitu, anksčiau parašytu opusu „Requies“ (1983-1985), dedikuotu Berio ilgametės kūrybinės partnerės Cathy Berberian atminimui. Be šių veikalų, laidoje skamba kitų „karo kartos“ autorių – Krzysztofo Pendereckio, György Ligeti, Alfredo Schnittkes – ir kiek jaunesnio Pascalio Dusapino requiemų fragmentai.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laikotarpį. Suprantama, kad prie visų kultūros išsaugojimo ar net palaikymo veiksmų prisidėjo konkretūs žmonės. Apie jų veikimą bei kitų geto kalinių reakcijas į šią rizikingą veiklą nuolatinės mirties akivaizdoje laidoje ir diskutuosime stabteldamos prie išskirtinės „Popieriaus brigados“ padėties kultūrinių vertybių išsaugojimo misijoje. Žinome, kad Vilniaus gete veikė ir ginkluoto pasipriešinimo šalininkai – partizaninio judėjimo grupė. Žvilgtelsime, kaip šie du skirtingo pobūdžio rezistenciniai judėjimai galėjo palaikyti ryšius ir vienas kitam padėti.Laidos pašnekovė – dr. Akvilė Naudžiūnienė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Virš dviejų valandų šios savaitės epizode kalbama apie Vilniaus „Žalgirio“ direktoriaus rinkimų subtilybes, A lygos reikalus ir daug aistrų sukėlusį tvarkaraštį, dalijami bilietai į Lietuvos rinktinės rungtynes bei tradiciškai aptariami Čempionų lygos ir didžiųjų Europos futbolo lygų reikalai. Laidos vedėjai – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitės apžvalga ir Karolio vizitas į „Chelsea“ namų stadioną 06:50 Lietuvos rinktinės mūšiai su Suomija ir Lenkija 21:12 Vilniaus „Žalgirio“ direktoriaus rinkimai ir atmestas kandidatas 29:03 Vilniaus „Žalgirio“ pergalė prieš „Sūduvą“ 30:03 „Žalgirio“ fuksas Telšiuose 32:00 „TransINVEST“ grįžta į A lygą 34:45 Kauno derbis ir pratrūkęs Andrius Skerla 44:17 „Kauno Žalgirio“ dominavimas Alytuje 46:18 „Riteriai“ – „Sūduva“ 46:50 Šeši įvarčiai Aukštaitijos derbyje 51:16 Naujas A lygos čempionas ir lietuvių darbai užsienyje 53:09 Gvido situacija Turine 59:50 Čempionų lygos batalijos 1:06:33 Europos lygos stebuklai 1:07:53 Konferencijų lyga 1:10:19 „Liverpool“ vargai 1:12:24 Naujas lyderis „Arsenal“ 1:28:08 „Tottenham Hotspur“ pergalė prieš „Leeds United“ 1:29:18 Puikus „Bournemouth“ 1:30:58 „Manchester City“ ir Haalandas 1:33:45 Nutrūkusi „Crystal Palace“ serija 1:36:10 Solidi „Manchester United“ sėkmė 1:41:08 Pasaulį juokinantis Postecoglou 1:41:39 „Barcelona“ nokautas Ispanijoje 1:45:18 „Real“ ir Vinicius Junioras 1:47:20 Be pergalės likęs „Atletico“ 1:50:05 „Bayern“ dominavimas, Kane‘o trauma ir „Bundesliga“ reikalai 1:57:32  „Serie A“ reikalai ir „Milan“ akistata su „Juventus“ 2:03:10 PSG įstrigo Prancūzijoje  

Kas nutinka, kai labai ilgą laiką vartojame itin stiprius nuskausminamuosius ir kaip keičiasi gyvenimo kokybė jų atsisakius. Atsakymo į šį klausimą ieškojo visai neseniai disertaciją „Detoksikacijos įtaka gyvenimo kokybei lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, ilgą laiką vartojantiems receptinius opioidus” apsigynusi Gabiją Laubner Sakalauskienė, kurią, matyt, ne vienas klausytojas pažįsta kaip Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro gydytoją.Laidos viešnia – kino kūrėja Giedrė Žickytė. Kalbėsimės apie jos naują filmą „Irena“ – neeilinę asmenybę, teatrologę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Kaip atpažinti, kad Jumis domisi priešiškos žvalgybos tarnybos? Valstybės saugumo departamentas sako, kad tai gali būti sudėtinga. Vis dėlto yra tam tikri požymiai, kurie turėtų sužadinti budrumą ir sukelti įtarimų, kad galbūt susidūrėte su priešiškos valstybės žvalgyba. Kokie šie požymiai ir kaip dažnai Lietuvos gyventojus bandoma verbuoti?

Kybartuose prieš mažiau nei metus atkurta Šaulių kuopa. Naujuoju Lietuvos šaulių sąjungos. Kadaise mieste veikė net trys šaulių kuopos – geležinkelininkų, moterų ir Kybartų. Bėgant laikui organizacija iširo. 2015 metais buvo minčių atkurti Kybartų šaulių kuopą, tačiau neatsirado entuziastų. Šiuos planus pavyko įgyvendinti praėjus beveik dešimtmečiui. Kuopą dabar sudaro maždaug 70 narių.Praėjusių metų sausį už dešimt milijonų atnaujintas užsieniečių registracijos centras Kybartuose stovi tuščias.Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijoms nepavyko sutarti, kaip išnaudoti pastatus.Teisingumo ministerija svarstė čia įkurti atvirąją koloniją, Vidaus reikalųministerija sako, kad tai rezervinis centras.Kybartuose gyvena gana didelė romų bendruomenė – jų čia apie 200, o penktadalį Rasos mokyklos mokinių sudaro romai. Kiek pavyksta integruotis gana uždarai romų bendruomenei į Kybartus?Iš važiuojančio tranzitinio traukinio Kybartų apylinkėse, šią savaitę, kaip manoma, iššoko ir dingo Rusijos pilietis. Lietuvos tarnyboms toliau ieškant iš tranzitinio traukinio pabėgusio Rusijos piliečio, LRT RADIJAS sužinojo jo tapatybę. Danilas Muchametovas, kaip teigia nepriklausoma Rusijos tyrėjų grupė „Agenstvo“, yra kilęs iš Baškirijos. „Agenstvo“ tyrėjai išsiaiškino, kad jis dirbo Rusijos geležinkelių įmonėje, yra baigęs koledžą Maskvos srityje.Kaip mūsų pareigūnams sekasi saugoti sieną su Rusija ir kaip mūsų muitininkams sekasi įgyvendinti europines sankcijas bei riboti Kaliningrado tranzitą?Laidos pabaigoje jau visai šokam į vasarą ir keliamės prie Vištyčio ežero. Čia rugpjūčio pabaigoje vyks plaukimo varžybos paleisieną Swim LTU25 Vištytis. Vištyčio ežeras – išskirtinė vieta, kur susitinka trys valstybės: Lietuva, Lenkija ir Rusija (Kaliningrado sritis). Tai viena nedaugelio vietų Europoje, kur gali plaukti pažodžiui šalia valstybių sienų.Ved. Rūta Kupetytė

Aplinkosaugos dieną – apie pelkių svarbą ir vaidmenį mūsų ekosistemoje. Laidos svečias –Nerijus Zableckis, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas.Šiauliuose prasidėjo „Saulės vasaros koncertų“ ciklas.Ved. Ignas Andriukevičius

Ką naujo radijuje žada prasidedantis vasaros sezonas? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir naujos laidos„Viskas, ko (ne)reikia" autore Karolina Panto.Ved. Rūta Kupetytė

Mažąją rusiją Belgrado arenoje įkūrę „Crvena Zvezda“ fanai ir vėl liko nuleistomis galvomis. Neįtikėtiną susikaupimą parodęs „Žalgiris“ penktą kartą iš eilės nukalė „raudonąją žvaigždę“. Apie tai išsamiai Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas. Laidos partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Priešvelykinis siurprizas! Kovo 25-ąją įvyks dar vienas Karolio Tiškevičiaus pokalbių šou „Iš 9 metrų“. Šįkart laidos svečiu bus naujas Kauno „Žalgirio“ rungtynių balsas ir bene geriausias šalies aktorius Mantas Stonkus. Bilietai čia: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-is-9-metru-su-mantu-stonkumi Temos: Jeigu Pulkovskis taptų Miklovu (0:00); Rekordinis susidomėjimas rungtynėmis Belgrade (2:40); „Zvezdos” ir serbų fanų smarvė (5:50); Neprilygstamas „Žalgirio“ ir „Zvezdos“ konfliktas (10:06); Ar bus sankcijos mažajai rusijai? (14:30); Padugnių karo daina lietuviams į veidą (20:33); Finansiniai skirtumai tarp valstybių ir klubų (23:40); Savo paties mėšlu užspringusi „Zvezda“ (28:35); Joelio Bolomboy ir Roko Giedraičio jausmai (30:45); Mūsų reakcijos ir išvados – suvienyta Lietuva (36:00); Apie rungtynes: judesys be Walkerio ir žaidimo pokyčiai (42:06); Kiek padėjo pertrauka? (55:00); Eurolygos klubų biudžetai: kelintas „Žalgiris”? (57:21); „Maccabio” staigmena ir „Žalgirio“ viltis (1:09:42); Tuščios Andrea kalbos (1:11:56); Kovo mėnesio „Basketnews“ petarda (1:13:27).