Pakeliui su klasika

Šiandien Lietuvos kariuomenei pranešus apie oro pavojų – netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtą droną – Vilniaus apskrityje paskelbtas signalas „Raudona“, gyventojai įspėti vykti į priedangas. Kaip reagavo kultūros įstaigos? Kodėl kai kuriems gyventojams nepavyko patekti į nurodytas priedangas?Vakar paaiškėjo, kad restauratorius Saulius Poderis, Vytauto palaikų slėptuvės vietos hipotezės autorius, nebuvo pakviestas į Vyriausybės sudarytą Vilniaus arkikatedros tyrimų darbo grupę. Situaciją vertina istorikas, prof. Alfredas Bumblauskas.Vakar paskelbta, kad prestižinę Tarptautinę „Bookerio“ premiją pelnė Yang Shuang-zi parašytas ir taivaniečių kilmės amerikietės vertėjos Lin King išverstas romanas, kurio pavadinimą preliminariai į lietuvių kalbą verčiame kaip „Taivano travelogas“. Šią knygą Lietuvoje ketina išleisti leidykla „Rara“, pokalbis su leidyklos vadovu Benu Arvydu Grigu.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Sudaryta darbo grupė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui parengti.Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „Padangių paukštis ir laukų lelija“ simfoniniam orkestrui.Ved. Donatas Šukelis

Prasidėjus 62-ajam „Poezijos pavasariui“ paskelbta geriausia vaikų poezijos knyga – ja tapo Jono Liniausko „Žvaigždžių garažas“.Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Klaipėdos šokių mokyklos CODA ugdytinė, vienuolikmetė Elzė Levickaitė – pasaulinio baleto konkurso „Youth America Grand Prix“ Amerikoje finalininkė.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Šeštadienį Kaune prasidės dešimtoji „Putvinskio gatvės diena“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Alberto Navicko oratorija „Miške“ aštuoniems balsams ir erdvinei elektronikai.Kokią įtaką visuomenei daro architektūros festivaliai?Šiauliuose atidaryta paroda „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“.Ved. Donatas Šukelis

Šiandien Vilniuje vyksta Nacionalinis kultūros forumas, kurio tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Vienas iš forumo kviestinių svečių – lyderystės, strategijos, dizaino ir inovacijų ekspertas iš Danijos Christeris Windeløvas-Lidzélius. Pokalbis apie šiandien pakitusią talento sampratą ir mąstymo ribų plėtimą.Gegužės 16-ąją kompozitoriui Faustui Latėnui būtų sukakę 70 metų. Prisimename kūrėją, apie kurį mintimis dalinasi pianistė Indrė Baikštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė paskirta Karališkojo Škotijos orkestro naująja vadove. Apie dirigentės sėkmę ir pastarųjų metų stulbinančius pasiekimus – pokalbis su muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

Senovės Vilniuje gyvavo miesto budelio profesija. Kas žinoma apie šiuos žmones?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Apie šį sprendimą šeštadienį, oficialią bienalės atidarymo dieną, pranešė dar 15-a kitų nacionalinių paviljonų ir kone pusė tarptautinės parodos „In Minor Keys“ menininkų.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Ved. Donatas Šukelis

Austrijos sostinė Viena gyvena 70-ąja „Eurovizija“, Italijoje savaitgalį visuomenei buvo atidaryta Venecijos bienalė. Nors iš pirmo žvilgsnio šie abu renginiai turi mažai ką bendro, juos jungia viena tema – kiek menas gali, turi ir būna nepolitiškas. Ar apskritai šiandien kūrėjas gali būti apolitiškas?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome kompozitoriaus Dominyko Digimo „Circa“ solo fortepijonui.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Kaip šį pasitraukimą vertina Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaujanti menininkė Egle Budvytytė ir kokių pokyčių, jos akimis, reikia šiam renginiui?Ved. Marius Eidukonis

Rytoj Italijoje plačiajai auditorijai bus atidaryta Venecijos meno bienalė.Vilniaus teatras „Lėlė“ scenoje atgyja lietuvių animacijos klasika – režisierės Milda Mičiulytė spektaklis „Baubas“ pagal to paties pavadinimo Ilja Bereznickas animacinį filmą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė geriausių 2025 metų Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuką.Vakar, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė Pirmosios knygos konkurso laureatus. Pokalbis su poezijos kategorijos laureatu.Kauno paveikslų galerija tęsiamas parodų ciklas „Jaunųjų platforma“. Šį kartą jame pristatomos dvi užsienio menininkų parengtos ekspozicijos: lenkų kūrėjų „Sonarium“ ir menininkės iš Sakartvelo paroda „Seno židinio prisiminimai“.Ved. Donatas Šukelis

Socialiniuose tinkluose dažnai matome nuomonės formuotojų ar kitų žinomų žmonių skelbiamą turinį, kuriame neretai publikuojamos meno kūrinių fotografijos. Meno viešinimas tampa vis populiaresnis, tačiau kūrinių autorystė vis dar dažnai nenurodoma. Kodėl taip nutinka ir kokią žalą tai daro? Pokalbis su menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė, tapytoja Laura Slavinskaitė, asociacijos LATGA Menų skyriaus vadove Ingrida Radovič ir meno kritike Jogintė Bučinskaitė.Miuziklo Mamma Mia! premjera įvyko 1999 metais Prince Edward Theatre Londone. Nuo to laiko sumanymo autorė ir prodiuserė Judy Craymer prodiusavo jau 50 šio miuziklo pastatymų 16 kalbų daugiau nei 450 miestų visame pasaulyje. Pasak lietuviškosios versijos kūrėjų, tai, kad Mamma Mia! bus pastatytas Lietuvoje, yra išties didelis įvykis. Lietuviškai prabilęs miuziklas kviečia patirti meilės ir draugystės nuotykį bei prisiminti žinomiausias ABBA dainas. Repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė – klausomės jos pasakojimo.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirigento Zubin Mehta 90-ąjį jubiliejų, Safolkas įkurtą muzikantų sveikatos atkūrimo programą ir Honkongas sukurtą humanoidę Sophia, pradedančią klasikinės muzikos solistės karjerą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė geriausių 2025 metų Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių autorius ir fragmentus – klausytojai savo favoritą gali rinkti iki gegužės 24 dienos. Tarp penkiolikos geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Linas Rupšlaukis koncertas akordeonui, kameriniam orkestrui ir perkusijai „Leviatanas“. Apie kūrinį pasakoja pats autorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Venecijoje prasideda prestižinė Venecijos meno bienalė. Tiesiogiai iš Venecijos kalba LRT KLASIKOS kultūros žurnalistė, redaktorė Indrė Kaminckaitė.Vilniaus senajame teatre gegužės 7 ir 8 dienomis – režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Jerma“ pagal Federico Garcíos Lorcos pjesę premjera. „Jerma“ – tai pjesės adaptacija, pritaikyta šių dienų etinėms dilemoms: apie atšąlančius santykius ir jų kompensavimo mechanizmą, apie motinystės tamsiąją pusę, kuri dažnai slepiama. Svarbi spektaklio ašis – įtampa tarp visuomenės lūkesčių, spaudimo susilaukti palikuonių ir individo laisvės kurti savo gyvenimą. Spektaklio repeticijas stebėjo kolegė Karina Metrikytė.Lietuvių kalba pasirodė Johno Maynardo Keyneso knyga „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (leidykla „Kitos knygos“). Tai – vienas iš svarbiausių ekonomikos teorijos pagrindų. Pokalbis su knygos vertėja iš anglų k. Aušra Maldeikiene.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus - klausytojai savo kūrinį–favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „falten“ (susiklostymai) fortepijoniniam trio. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidaroma dailininko jubiliejui skirta paroda „Tylūs horizontai“.„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ šį pavasarį tradiciškai surengtuose Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Viešojoje erdvėje ir kultūros bendruomenėje netyla diskusijos dėl lyčių lygybės užtikrinimo Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Joje įamžintos lapės, stirnos, zuikiai, voverės, įvairūs paukščiai, žalčiai, drugiai ir kt.Ved. Donatas Šukelis

Rusijos Federacijoje naikinami lietuvių tautos istorinę atmintį menantys ženklai, todėl Seimo parlamentarai siūlo priimti tokius veiksmus smerkiančią rezoliuciją. Ja būtų pareikalauta atkurti sunaikintus istorinės ir kultūrinės atminties paminklus.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Beatos Juchnevič kompozicija „Mėnulis keliauja amžinybės ženklu“.Jonas Mekas Estate ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pasirašė sutartį. Meko archyvas patikimas muziejui saugoti, tyrinėti ir pristatyti visuomenei.Atlikėja Liucė leidžiasi į pirmąjį koncertinį turą, kuris vyks teatruose, o prieš jį pristato ir legendinėje Vilniaus plokštelių studijoje įrašytą koncertą.

Diskusija apie tai, kiek teatras turėtų būti atviras vaikams ir kiek atsakomybės tenka suaugusiesiems – tiek juos atsivedantiems, tiek sėdintiems šalia. Ar spektaklių etiketas šiandien vis dar galioja, ar jį keičia noras dalyvauti bet kokia kaina? Kur baigiasi teisė ateiti ir prasideda atsakomybė netrukdyti kitiems? Kaip turėtų elgtis bendruomenė, tėvai ir renginių organizatoriai?Varėnos rajone šiuo metu galima susipažinti su praėjusiais metais vykusios ekspedicijos rezultatais. Septynių menininkių, tyrinėjusių vietos kulinarinį paveldą, patirtys ir pastebėjimai pristatomi parodoje „Poryc valgyc dyrbc valgyc“. Iš Marcinkonių pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šiandien Menų spaustuvėje – Lietuvoje retai sutinkamo žanro, bufonados, premjera „Nulis“. Apie aktorės Gabrielės Penčylaitės monospektaklį, kuriame iš benamio perspektyvos nuskamba mūsų visuomenės kritika, pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atomazgą skandalingosios dirigentės Beatricės Venezi istorijoje, kitąmet artėjantį Elbės filharmonijos jubiliejų ir finansines pasekmes „Metropolitan Opera“ kompanijai po to, kai Saudo Arabija atšaukė teatrui skirtą 200 milijonų dolerių paramą.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Šiandien ir rytoj vyksta tarptautinė konferencija „Išsklaidytas, atrastas, susietas: naujas žvilgsnis į pasklidusį paveldą“, suburianti ekspertus iš viso pasaulio – nuo UNESCO iki Smithsono instituto (JAV). Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai Giedre Mileryte-Japertiene.Filosofija, bulvės ir Panevėžio dvasia – visa tai susitinka Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Bulvės metafizika“. Arvydo Šliogerio idėjų įkvėptas spektaklis pasakoja ne tik apie paprastą panevėžiečių šeimą, bet ir apie prasmės paieškas, netektį bei tai, ką iš tiesų vadiname namais. Spektaklio repeticijoje apsilankė mūsų kolegė Evelina Povilavičiūtė.Balandžio 30 d. Šiuolaikinio meno centras pristato naujojo institucijos vadovo, kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko parodinę programą. Ją pradeda tarptautinė grupinė paroda „Superklijai, arba sukurti draugą“. Pokalbis su V. Klimašausku.Ar radijo eteryje reikia daugiau estrados? Ar – taiklių šiuolaikinių orų prognozių? Ir kas užduoda geriausius klausimus? Gelgaudiškio gyventoja, Lietuvos radijo gerbėja Birutė Liaudaitienė ir pati kadaise buvo tapusi radijo žvaigžde. Radijo šimtmečio cikle – pokalbis apie Jurbarke pirktą „VEF'ą“, „politikierių“ vyrą ir Lietuvos radiją, namuose kalbantį nuo šeštos ryto iki šeštos vakaro. Gelgaudiškyje pas ponią Birutę lankėsi mūsų kolegė Kotryna Lingienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien vykusioje Lietuvos meno kūrėjų asociacijos metinėje konferencijoje nuspręsta iš pareigų pašalinti asociacijos prezidentą, LRT tarybos narį Joną Staselį. Sprendimas priimtas po to, kai vakar asociacija balsų dauguma į LRT tarybą delegavo Lietuvos literatūros vertėjų asociacijos valdybos pirmininkę Daivą Daugirdienę, tačiau po šio balsavimo J. Staseliui, Audriui Antanaičiui ir Audronei Žigaitytei-Nekrošienei suabejojus jo teisėtumu, teigiama, kad balsų daugumos gali nepakakti.Brėmene vykusioje mugėje „jazzahead!“ apsilankiusi kolegė Laima Slepkovaitė teigė, kad šalies partnerės statusas, šiemet priklausęs Švedijai, iškilmingai perduotas Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Lietuvos džiazo federacija šiame forume dalyvauja nuo 2013 metų, o ši partnerystė – ilgalaikio visų trijų Baltijos šalių delegacijų darbo rezultatas. 2027 metais Baltijos šalys atsidurs Europos džiazo bendruomenės dėmesio centre.Paaiškėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų nominantai. Daugiausia statulėlių pretenduoja pelnyti du filmai – Jurgio Matulevičiaus drama „Kinų jūra“ ir Karolio Kaupinio absurdo komedija „Badautojų namelis“. Plačiau apie tai papasakos Ieva RadzevičiūtėVed. Donatas Šukelis

Kodėl socialinėje erdvėje kyla abejonių, kad pasikėsinimas į JAV prezidentą nėra tikras?LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą LRT radijo šimtmečiui. Kaip radiją klauso ir girdi teatro studijos „Menas būti“ vadovė Vida Židonienė?Lietuva, Latvija ir Estija paskelbtos 2027 metų šalimis partnerėmis tarptautinėje džiazo mugėje „jazzahead!“. Ką tai reiškia Lietuvos džiazo scenai?Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus universiteto trys chorai ir Kamerinis orkestras kartu su svečiais iš Sorbonos universiteto šiandien ir rytoj rengia koncertų diptiką, kuriame – chorinės muzikos patirtis nuo subtilių harmonijų iki intensyvios dramaturgijos.Pasaulis mini 40-ąsias Černobylio branduolinės katastrofos metines. O kaip ši atominė tragedija atspindima mene ir įvairiuose jo žanruose? Diskusija su meno ekspertais.Lietuvos radijas, švęsdamas šimtmečio jubiliejų, dalijasi istorijomis apie nenutrūkstamą ryšį su savo klausytojais. Šiandien – antrasis ciklo „Šimtmečio klausytojas“ pasakojimas, kuriame savo įžvalgomis dalinsis aktorius Tauras Čižas, su kuriuo susitiko kolegė Karina Metrikytė.Šiauliuose 16-tą kartą vyksta festivalis-konkursas „Linksmasis akordeonas“. Apie jį papasakos kolega Tomas Mizgirdas.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną – pokalbis su naująja skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare apie naują jos iniciatyvą – skaitymo valandėlę. Taip pat – žvilgsnis į savaitgalį Vilniuje pirmą kartą vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis“.Birželio 12-ąją įvyks Didysis gimtadienis – radijui sueis 100 metų. Šia proga LRT KLASIKA rengia ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Greta istorinių pasakojimų apie radiją kūrusius žmones kviečiame pasidomėti, kokiai auditorijai, kam jie tą radiją kūrė, kas buvo klausytojai per ištisą šimtmetį. Programos keitėsi, plėtėsi laidų ir jų apimamų gyvenimo sričių ratas, bet klausytojai buvo neatskiriama radijo kūrimo dalis. Žmonės mums rašydavo popierinius laiškus, atvirlaiškius (buvo net korespondencijos skyriai!), dabar dažniau siunčia elektroninius laiškus arba savo nuomonę ar kritiką pareiškia socialiniuose tinkluose. Kaip vakar ar prieš šimtmetį klausytą radiją priima ir prisimena mūsų klausytojai, apie tai – mūsų ciklas „Šimtmečio klausytojas“, kurį simboliškai pradeda pasakojimas iš Kauno. Prisimenate: „Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva“?Skulptoriaus, tautodailininko Adolfo Teresiaus, gyvenančio ir kuriančio Garliavoje, Kauno rajone, kasdienybę radijas lydi ne vieną dešimtmetį. Anot menininko, ši medija šiandien jam tapusi neatsiejama kūrybinio proceso dalimi. Pasakoja Andrius Baranovas.Sapiegų rūmuose – didžioji paroda „Namų ruoša pavojingais laikais“. Paroda pristato šiuolaikinio meno kūrėjų praktikas, siekiančias užčiuopti gyvenimo tarpsnių ribas ir kartų ryšius formuojančias jėgas. Pokalbis su vienu iš parodos kuratorių Edgaru Gerasimovičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko jubiliejų, lėšų grobstymo tyrimą Neapolio „San Carlo“ operos teatre bei milijonus kainuojantį smuiką, per koncertą kritusį ant scenos.Ved. Gerūta Griniūtė

Ar tikrai ekranai šiuolaikiniuose spektakliuose prideda meninės vertės? Apie inovacijas scenose – pokalbis su „Vilnius tech“ Kūrybinių industrijų fakulteto lektoriumi Remigijumi Ruokiu ir teatro režisieriumi Gintaru Varnu.Birželio 12 d. minėsime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Šiandien, balandžio 22 d., minime 410-ąsias ispanų rašytojo Miguelio de Cervanteso mirties metines. Apie vieną ryškiausių jo literatūros kūrinių, tapusių vienu iš kertinių pasaulio literatūros ir filosofijos kūrinių, romaną „Don Kichotas“ kalbamės su literatūrologu prof. Pauliumi Subačiumi.Seimo nutarimu 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Šio instrumento grojimo tradicijos puoselėjamos ir Žemaitijoje. Vienas iš kolektyvų yra susibūręs Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje, Šilalės rajone. Ansamblio vadovė džiaugiasi, kad dar turi mokinių, kuriuos domina kankliavimas. Tiesa, nebūtina būti ansamblio dalimi, kai kurie su kanklėmis susipažįsta ir Šilalės rajone vykstančioje etnokultūrinėje stovykloje. Kodėl žmonės renkasi mokytis groti kanklėmis ir kaip šio instrumento tradicijos išlieka gyvybingos, pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Buvusi kultūros viceministrė Edita Klaunauskaitė grįžta vadovauti valstybiniam ansambliui „Lietuva“. Kokie pokyčiai, naujovės bei ateities planai laukia šios organizacijos? Pokalbis su Edita Klaunauskaite.Šiandien minimos velionės karalienės Elžbietos II 100-osios gimimo metinės. 70 metų valdžiusi britų monarchė buvo stabilumo simbolis, gyvenusi svarbiais istoriniais laikotarpiais. Elžbietos II valdymo erą apžvelgsime su ekspertais.Laidoje tęsime pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su knygų paaugliams kategorijoje nominuota Lauryno Peluričio ir iliustruotojos Živilės Žvėrūnos knyga „Profesorius S. ir Vilniaus baziliskas“.Kolega Tomas Mizgirdas papasakos apie Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, eksponuojamą šiuolaikinės tekstilės kūrėjos Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės darbų parodą „Nuošalė“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Praėjusių metų pabaigoje Vokietijoje buvo atliktas Lietuvos žinomumo vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumą vokiečių žino apie Lietuvą, tačiau jų žinios apsiriboja tik paviršutiniškais faktais. Kaip keisti vokiečių požiūrį į Lietuvą ir kur dėti svarbiausius akcentus?Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su poezijos kategorijoje nominuota Gintaro Grajausko eilėraščių knyga „Vandens skonis“.Ved. Marius Eidukonis

Poetės Laimos Kreivytės poezijos rinktinė „Nesvarumo būsenos“ pateko į Europos laisvės poetų apdovanojimų finalistų šešetuką.Vilniuje jau kelis mėnesius veikia Emalio meno galerija. Kuo ji įdomi?Lietuvos muziejų kelias sugrįžta ir šiemet kviečia pažinti klasicizmo ženklus Lietuvoje.Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su prozos kategorijoje nominuota Marijaus Gailiaus knyga „Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti“Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

Mirė vienas ryškiausių Lietuvos moderniosios muzikos kūrėjų, kompozitorius, pedagogas Osvaldas Balakauskas. Pokalbis su Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku Mantautu Krukausku ir muzikologe dr. Rūta Stanevičiūte.Alytaus miesto teatras trečiadienįj kviečia į premjerą „Dairosi dievas nuo kalno“. Spektaklis kviečia atsigręžti į žodį – jo prasmę, reikšmę ir galią. Poetinę viziją pagal Justino Marcinkevičiaus ir Sigito Gedos eiles pristato režisierius Albertas Vidžiūnas. Spektaklio repeticiją stebėjo kolega Andrius Baranovas.Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovo pareigas laimėjo Nomeda Šatkauskienė, nuo 2021 metų rugpjūčio ėjusi Valstybinio Šiaulių dramos teatro meno vadovės pareigas. Pokalbis apie ateities teatro viziją.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su poezijos kategorijoje nominuotu Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkiniu „Šešėlių upė“. Poetas jį vadina savo gyvenimo knyga, o į tris scenas suskirstytojoje knygoje bando pamatyti tai, kas slypi už daiktų, gamtos, medžių, žolės, upės. Su poetu kalbasi Marius Eidukonis.Ved. Gerūta Griniūtė

Pirmą kartą Vilniuje pasirodys lietuvių kilmės džiazo atlikėja, „Grammy“ laureatė Nicole Zuraitis.Daugiau kaip pusę amžiaus kultūros srityje dirbęs, o pastarąjį dešimtmetį Šiaulių pučiamųjų orkestrui vadovavęs dirigentas Sigitas Vaičiulionis neteko darbo. Pasak jo, tapo nebereikalingas, nes užsitraukė miesto mero nemalonę, kai per koncertą atliko Šiauliuose nepageidaujamo autoriaus Viliaus Purono kūrinį.Paaugliams skirtas istorinis komiksas „Karalius nakvos Merkinėje“, kurį sukūrė Gerda Jord, nominuotas Metų knygos rinkimuose.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą „Dairosi Dievas nuo kalno“. Spektaklis kviečia atsigręžti į žodį – jo prasmę, reikšmę ir galią.Ved. Justė Luščinskytė

Pareigas palikus Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos direktorei Rasai Juškėnienei ir prakalbus apie patirtą spaudimą iš Zarasų rajono merės Nijolės Guobienės, su tokiu direktorės pasitraukimu pareiškė nesutinkantys meno mokyklos darbuotojai ir bendruomenės nariai.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šiandien su rašytoja Neringa Vaitkute ir iliustruotoja Reda Tomingas vartome knygą „Odilės pasaka“.Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą apdovanota Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro vyriausioji tyrėja, VU Šiaulių akademijos profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė.Ved. Marius Eidukonis

Istorikai skelbia turintys duomenų, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai yra Vilniaus arkikatedroje. Pokalbis su archeologu Sauliumi Poderiu.Šį savaitgalį Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato premjerą – „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.LRT pradeda archyvų rinkimo kampaniją „Dingusios juostos“.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Šįkart pristatome istoriko Artūras Svarauskas knygą „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais: įtampos, konfliktai, transformacijos“.Ved. Donatas Šukelis

Režisierius Joris Skudra pristato dokumentinį filmą apie Nigelą Hayesą-Davisą ir Eurolygą „Chasing Glory“. Prieš pasaulinę premjerą Miunchene – pokalbis su filmo kūrėju.Kultūrinius ryšius stiprina Klaipėdos ir Kauno valstybiniai muzikiniai teatrai. Gegužės pabaigoje Klaipėdos scenoje bus rodomi du Kauno muzikinio teatro spektakliai. Klaipėdoje taip pat laukiama svečių iš Estijos, o patys klaipėdiečiai ruošiasi gastrolėms Kaune ir Lenkijoje. Apie teatrinius mainus – ne tik spektakliais, bet ir žiūrovais – pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Pradedami tirti ankstyviausi Vilniaus arkikatedros mūrai. Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, projekto tyrimų grupės vadovas Rytis Jonaitis.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie staiga mirusią operos žvaigždę Rainelle Krause, jaunojo lietuvių dirigento Arijaus Šereckio debiutą ir išskirtinį Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal šv. Joną“ įrašą.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKOJE žurnalistė Gerūta Griniūtė su žiniasklaidos atstovais ir politikais aptaria, kokios žiniasklaidos sritys Lietuvoje stiprėtų, o kurios – silpnėtų, jei būtų priimtos LRT pataisos. Kokią įtaką tai turėtų turinio kokybei, nepriklausomumui ir visuomenės informavimui?Pirmoje laidos dalyje dalyvauja: leidinio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė, menotyrininkė prof. Agnė Narušytė, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, Interneto žiniasklaidos asociacijos narys Rolandas Barysas, Seimo narė, LRT pataisų darbo grupės narė Ligita Girskienė.Antroje laidos dalyje diskutuoja Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Seimo narys, LRT pataisų darbo grupės narys Artūras Zuokas.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus įsigijo tris lietuvių kilmės gitarų meistro Antano Žemaičio (Tony Zemaitis) gitaras.Mažeikių muziejuje atidaryta „Vilnius tech“ universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus tapybos paroda iš ciklo „Laisvė ir atsitiktinumas“.Vilniuje viešėjo vienas ryškiausių šiuolaikinių italų filosofų – Maurizio Ferraris, kuriam Vilniaus universitetas suteikė garbės daktaro vardą. Filosofijos pasaulyje jis išgarsėjo kaip naujojo realizmo krypties kūrėjas. Kaip skaitmeninės technologijos keičia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir mąstymą, kultūrą?„Paauglystėje mes vis norime užsilikti ilgiau“, – sako medikė, rašytoja Justina Kapeckaitė. Jos knyga „Sono Electrum“ pateko į „Metų knygos rinkimų“ knygų paaugliams penketuką.Ved. Donatas Šukelis

Šiandien Radvilų rūmuose atidaroma vieno garsiausių Lietuvos skulptorių Mindaugo Navako paroda „Vakar ir dar seniau“, kurioje pristatoma keliasdešimt naujausių monumentalių porceliano skulptūrų. Dalis jų eksponuojama pirmą kartą. Pokalbis su parodos kuratore Vilte Visockaite.Toliau pažindinamės su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais kūriniais. Šiandien mūsų lentynoje – Šarūnės Baltrušaitienės ir Viktorijos Ežiukas knyga vaikams „Slaptas Spirgutės noras“ (išleido „Alma littera“). Knyga pasakoja apie mergaitę, augančią tik su mama, tačiau turinčią slaptą svajonę rasti tėtį. Autorė Šarūnė Baltrušaitienė sako norėjusi, kad vaikai, kuriuos augina tik vienas iš tėvų, nesijaustų vieniši. Autorę Šarūnę Baltrušaitienę ir iliustruotoją Viktoriją Ežiukas kalbina Donatas Šukelis.Ar mūsų kultūros finansavimo modelis pakankamai vertina ilgalaikį poveikį regionuose? Pokalbis su pianistu, festivalio „Fortduofest“ meno vadovu Rimantu Vingru ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie orkestro atlikėjų hologramas JAV oro uoste, netikėtą Zalcburgo festivalio vadovo atleidimą ir tai, ką Čikagoje dirigavęs Riccardo Muti aiškino vėluojantiems koncerto klausytojams.Ved. Gerūta Griniūtė.

Šiandien, balandžio 1-ąją, poetui, eseistui, vertėjui Marcelijui Martinaičiui būtų sukakę 90 metų. Kuo ši asmenybė svarbi Lietuvos kultūros žemėlapyje? Apie tai kalbamės su M. Martinaičio broliu, kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu.Raseiniuose atidengiama Kęstučio Dovydaičio skulptūra „Kukučio katinas“. Tiesiogiai iš Raseinių – gidas, istorijos mokytojas, meninių akcentų Raseiniuose pagal „Kukučio balades“ idėjos autorius Arnas Zmitra.„Nė vieno knygos veikėjo nereikėjo išgalvoti, nes kiekvienas mokslininkas jau savaip charakteringas“, – sako rašytoja Goda Raibytė-Aleksa. Jos mokslo pasakoje „Aurora ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių“ didžiausios Visatos paslaptys atgyja per smalsios mergaitės Auroros kelionę. Šiame literatūros kūrinyje akivaizdus ir knygos dailininkės Julijos Račiūnaitės taiklus personažų įvaizdžių pojūtis. Mokslo pasaka tapo „Metų knygos rinkimų“ nominante knygų paaugliams kategorijoje. Su knygos autorėmis Goda Raibyte-Aleksa ir Julija Račiūnaite kalbėjosi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Kai kurios žiniasklaidos priemonės balandžio 1-ąją, dar vadinamą Melagių diena, mini pokštaudamos ir vartotojams siūlydamos šmaikštaus ar melagingo turinio. Kur yra riba tarp nekalto melo ir pavojingos dezinformacijos? Pokalbis su žiniasklaidos platformos „Redakcija“ žurnalistu Ignu Kinčinu ir politikos apžvalgininku Mariumi Laurinavičiumi.Jau dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti Krymo totorė Elvira Drozdova mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė ir edukatorė. Savo kūryboje ji perteikia istorijos, žmogaus teisių, ekologijos ir kitas temas. Kūrėjos studijoje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė.

Viktorijos Vitkauskaitės knyga „Namai ir likimai“, kviečianti leistis į kelionę po dešimtį tarpukario Kauno namų, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ – varžosi negrožinių knygų kategorijoje.Pristatytas Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje.Tarpuniversitetinė ekspertų grupė parengė LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepciją.Ved. Donatas Šukelis

Gegužės 9-ąją prasidedanti Venecijos meno bienalė jau pažymėta skandalu dėl Rusijos sugrįžimo. Lietuva ir dar dvi dešimtys šalių dėl to rengia protestą. Kaip į tai reaguoja Ukraina ir kas įdomaus bei svarbaus šiemet bus jos paviljone? Tai aptarsime pokalbyje su Ukrainos paviljono bendrakuratore Ksenia Malych.Praėjusį penktadienį įteikti aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“ – paliko nemažai erdvės diskusijoms dėl paskelbtų nominacijų ir kategorijų. Šiemet jų buvo 18, tačiau nominacijų sąrašas kasmet gali varijuoti priklausomai nuo sezono meninių akcentų. Kaip turėtų būti formuojamos apdovanojimų kategorijos, kad būtų atlieptas Lietuvos scenos menų laukas?Tradiciškai laidoje pristatysime „Metų knygos“ rinkimuose nominuotą knygą. Kolega Marius Eidukonis kalbėjosi su Viktorija Butautis, kurios knyga „Magnetinė sala“ siekia tapti geriausia paauglių knygų kategorijoje.Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvade jau galima rasti ir išskirtinę žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją. Apie ją papasakos kolega Tomas Mizgirdas.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Kodėl Lietuvoje neužtenka vienų scenos menų apdovanojimų?Kauno valstybinis muzikinis teatras Tarptautinę teatro dieną švenčia premjera – scenoje Mozarto opera „Figaro vedybos“.Kovo 28-ąją minimos 75-osios kompozitoriaus, architekto ir dailininko Kęstučio Antanėlio gimimo metinės. Jį prisimena kompozitorius Laimis Vilkončius ir dirigentas Vytautas Miškinis.„Metų knygos rinkimuose“ tarp prozos knygų nominantų šiemet yra ir Vytauto V. Landsbergio „Bevardžio sagos“.Ved. Donatas Šukelis

Žmonės su negalia ir specialiaisiais poreikiais vis dar susiduria su kasdieniais barjerais, ribojančiais jų galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kaip dizainas gali prisidėti prie tokių barjerų mažinimo? Vilniaus dailės akademija surengė tarptautinę projekto „DESIG*ness“ baigiamąją konferenciją, skirtą įtraukiojo dizaino temai ir jos vaidmeniui aukštajame moksle bei visuomenėje. Pokalbis su projekto vadovu, VDA profesoriumi Sauliumi Jusioniu.„Neslėpsiu, kad požiūris į Sniečkų ir sovietmetį negali būti teigiamas ar neutralus“, – sako istorikas Marius Ėmužis. Jo parengta Antano Sniečkaus politinė biografija „Šeimininkas ir jo dvariškiai“ (išleido „Aukso žuvys“) pateko į „Metų knygos rinkimų“ negrožinių knygų penketuką. Autorių kalbina Jolanta Kryževičienė.Paaiškėjo, kad Venecijos bienalėje Rusijos paviljone dalyvausiantys menininkai nėra disidentai, kaip apie tai anksčiau kalbėjo bienalės prezidentas Pietrangelo Buttafuoco. Tai asmenys, tiesiogiai susiję su Rusijos vyriausybe ir su šalies vadovui Vladimirui Putinui artimais asmenimis. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare, Nacionalinės dailės galerijos direktore dr. Lolita Jablonskiene.Ar kada jautėtės taip, lyg gyvenimas būtų atsidūręs akligatvyje? Kaip išsaugoti save ir santykius su aplinkiniais, kai ištinka krizė? Juozo Miltinio dramos teatro premjeroje „Pereigos ritualai“ tyrinėjamos būtent tokios ribinės žmogaus patirtys. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus miesto muziejuje vyks poetinis vakaras „Poetai kalbasi su Kernagiu", kurio metu savo tekstais dalinsis ir pokalbį su Kernagiu megs keturi jaunosios kartos kūrėjai.„Raudonų plytų pastatai yra civilizacijos, tam tikro prestižo ir pagarbos šito krašto kultūrai ženklas“, – sakė įstaigos „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė, Tauragėje atidarant fotografijų parodą „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“.Visa daugiau pasaulinio lygio grupių ir atlikėjų vieninteliams koncertams Baltijos šalyse renkasi Lietuvą. Kokios tos priežastys, ką tai pasako apie mūsų šalį?„Noriu vaikams perteikti žinutę, kad nebūtina kiekvienam mokėti elgtis su ginklais, prie laisvės visi galime prisidėti savaip“, – sako rašytoja Aušrinė Tilindė. Drauge su iliustruotoja Greta Alice sukurtoje knygoje „Po šimts pypkių, seneli!“ šmaikščiai ir jautriai pasakojama apie ypatingą senelio ir anūko ryšį bei partizanų istoriją. Kūrinys pateko į „Metų knygos rinkimų“ knygų vaikams penketuką.Ved. Dontas Šukelis

Pirmadienį Kultūros ministerijoje pristatyti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programos sudarymo principai. Pusantrų metų truksiančiam projektui iš viso numatyta 2,2 mln. eurų.Plungėje vyko XXVI Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas, kuriame dalyvavo 37 orkestrai iš visos Lietuvos. Visi čempionato dalyviai buvo suskirstyti į 5 kategorijas.Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių knyga „Marialė", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Ved. Marius Eidukonis

Rytoj prasideda Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ rengiamas jubiliejinis Vilniaus miesto muzikos mokyklų jaunučių chorų festivalis „Vilniaus vieversėliai“.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras scenoje pirmą kartą rodomi Benjamin Britten operos „Vasarvidžio nakties sapnas“ premjeriniai spektakliai.Lietuvos centrinis valstybės archyvas įsigijo unikalią 1915 metų kino juostą – tai seniausia archyve saugoma su Lietuva susijusi filmuota medžiaga.Mirė veiksmo filmų ikona ir serialo „Volkeris, Teksaso reindžeris“ žvaigždė Chuckas Norrisas. Kovos menų čempionas, tapęs legendine veiksmo filmų žvaigžde ir vaidinęs populiariajame seriale, mirė sulaukęs 86-erių.Ved. Donatas Šukelis.

Kultūros ministerijos organizuotą konkursą vadovauti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui laimėjo žydų kultūros paveldo ekspertas, kultūros projektų vadovas, poetas ir eseistas Sergejus Kanovičius.Šiauliuose vyksta dešimtasis tarptautinis fortepijonų duetų festivalis „Fortduofest“.„Geras poetas ne tas, kuris blogų eilėraščių neparašo, geras poetas tas, kuris blogų nerodo“, – sako poetas Rimvydas Stankevičius, kurio eilėraščių knyga „Kartais sninga juodai“ pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie klasikinės muzikos atgarsius „Oskarų“ teikimo ceremonijoje, operos apdovanojimą solistei Vidai Miknevičiūtei bei retai statomą legendinės prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadia Boulanger operą. Ved. Justė Luščinskytė

Akcija „Metų knygos rinkimai 2025“ kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias Lietuvos autorių knygas iš ekspertų pasiūlytų poezijos, prozos, negrožinės literatūros, vaikų ir paauglių knygų kategorijų. Šiandien susitinkame su negrožinės literatūros kategorijos nominante, knygos „Janinos Degutytės laiškynas“ trijų tomų autore dr. Giedre Šmitiene.„Nojaus mitas yra tamsiausia medžiaga, kurią esu analizavęs“, – sako režisierius Jokūbas Brazys. Per dabarties reiškinius, įvykių ir jausenų interpretacijas patirti biblinės eilutės svorį kviečia Klaipėdos dramos teatre sukurtas spektaklis „Nojaus arka“. Repeticijose lankėsi mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija išrinko prestižinių „Auksinių scenos kryžių“ – svarbiausių Lietuvos scenos meno apdovanojimų – nominantus. LRT KLASIKOJE kartu su teatrologe doc. dr. Ramune Balevičiūte aptariame šių metų tendencijas, ryškiausias premjeras ir nusivylimus.Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje rytoj, ketvirtadienį, atidaroma tapytojo ir videomenininko Sauliaus Paliuko darbų paroda „Perspektyvos. Fragmentuoti pasauliai“. Naujausiuose savo kūriniuose autorius tyrinėja perspektyvos filosofinius ir vizualinius aspektus. Menininką Alytaus rajone esančioje sodyboje aplankė kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė