Pakeliui su klasika

Pasaulio kino teatrus šiandien pasiekia naujausias „Oskaro“ laureato Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, tačiau dar iki premjeros didžiuosiuose ekranuose jis spėjo sukelti nemažai kontroversijų. Jas narstome kartu su kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu ir komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi D. Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Liepos 17 d. minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Pokalbis su Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke, kuriai šią savaitę įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už lietuvybės puoselėjimą, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, pasaulio lietuvių bendruomenių telkimą, išlaikant tautinę tapatybę ir ryšius su Lietuva.Eidamas 79-uosius metus, mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės solistas emeritas Vytautas Brazdylis. Apie vieno ryškiausių Lietuvos baleto meistrų ir choreografo svarbą Lietuvos baleto mokyklai kalbamės su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovu Eligijumi Butkumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip tiesiami lietuvių literatūros keliai į pasaulį: kokios knygos ir į kokias kalbas yra verčiamos? Ar turime strategines kalbas ar šalis, kurioms skiriame daugiau dėmesio? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto (LKI) tarptautinių programų vadove Rūta Nanartavičiūte ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidente, leidyklos „Alma littera“ direktore Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie operų parodijas dainavusio muzikologo Michaelio Aspinallo mirtį, „Apple Music Classical“ iniciatyvą transatlantinių skrydžių keleivius šviesti apie klasikinę muziką ir būsimą žymaus dirigento pasirodymą per FIFA pasaulio futbolo čempionato finalo pertrauką.Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvoje dirbantis žmogus pasižymi aukšta perdegimo rizika. Vienos iš tyrimo autorių, VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovės prof. Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, nors apie perdegimą šiandien kalbama visame pasaulyje, visuomenėje vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip atskirti įprastą nuovargį nuo pirmųjų perdegimo požymių.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien išrinktas naujas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas. Juo tapo žurnalistas, rašytojas Marijus Gailius.„Baublį galime matyti kaip neįtikėtiną darinį arba reiškinį – net ir dabar jis turi bruožų, būdingų šiandienos meninėms praktikoms“, – sako šiuo metu užsienyje gyvenanti meno ir mokslo daktarė Deima Katinaitė. Kodėl galima teigti, kad dar XIX a. įkurtas muziejus atspindi šiuolaikinio meno praktikas ir kokį vaidmenį čia atlieka kaukė? Pasakoja Vesta Vitkutė.Pamėnkalnio viloje atidaroma Lietuvos Helsinkio grupės 50-mečio paroda „Jie pasibeldė ir pakvietė pasivaikščioti: Lietuvos Helsinkio grupei 50“ ir atnaujinta ekspozicija. Pokalbis su poetu, vertėju, literatūros tyrinėtoju prof. Tomu Venclova ir parodos kuratore Gerda Žalkauskaite.Kiek poilsiaujant reikia kultūrinio laisvalaikio? Atsakymo į šį klausimą ieškojo kolegė Ieva Radzevičiūtė , lankydamasi populiariausiame šalies kurorte – Palangoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Darbą Kultūros ministerijoje baigia viceministras dr. Viktor Denisenko.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown.Penktadienį „Baroti“ galerijoje Klaipėdoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, gyvenančio Jungtinėse Amerikos valstijose, Kęstučio Zapkaus paroda „Tapyba ir piešiniai“. Pokalbis su Kęstučiu Zapkumi.Pasakojimas apie Petrą Biržį –„Pupų dėdę“, skirtas Lietuvos radijo 100-mečiui.Ved. Donatas Šukelis

Panevėžyje pradedamas naudoti bendras kultūros bilietas, kuris suteiks galimybę miesto muziejus ir galerijas aplankyti patogiau bei mažesne kaina.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kuo išskirtinis Gaudí inžinerijos kodas ir jo statybos metodai?Liepos mėnuo Varėnoje – skambančių upių mėnuo. Kiekvieną šeštadienį nuo upių krantų ir skardžių aidi lietuvių liaudies dainos.Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama tapytojų grupės „Keturios“ paroda „kartu skirtingais keliais“.Ved. Marius Eidukonis

Čikagoje šiandien prasideda tris dienas truksianti XVII-ais Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, kurioje dalyvaus per 2 tūkst. šokėjų. Tai – vienas didžiausių šokėjų skaičius šios šventės istorijoje. Pokalbis su Čikagoje šiuo metu repetuojančiu operos solistu, dainininku Rafailu Karpiu.Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje veikia paroda „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“. Tai ne įprasta chronologinė istorijos apžvalga, o penkių dalių vizualinis spektaklis, kuriame menininkai per šiuolaikinės kultūros prizmę permąsto mūsų valstybingumo temas. Kolegės Karinos Metrikytės pasakojimas.Šalčininkų rajone vyksta daug skirtingų kultūrinių renginių. Kokia jų svarba bendruomenei? Pokalbis su Šalčininkų kultūros centro projektų vadove Kristina Šimelevič, Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų skyriaus Vyriausiuoju vadybininku Danu Skramtai ir įvarių teatrinių iniciatyvų jaunimui kūrėja, aktore Virginija Kuklyte.Kolegės Faustos Savickaitės pasakojimas apie Balį Dvarioną iš ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaune atidaroma paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“, pirmą kartą sujungianti poetės Janinos Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais.Poetas, rašytojas Alvydu Šlepiku dalinasi prisiminimais apie poetą, eseistą ir kritiką Aidą Marčėną.Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus ir patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.Jurgio Kubiliaus pasaulio muzikos naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Trikalbis muzikinis pasakojimas-pasivaikščiojimas „Partizanių dainos“ pristatomas Avinjono teatro festivalio nepriklausomoje (OFF) programoje Prancūzijoje. Tai pirmasis kartas, kai Lietuvoje sukurtas šiuolaikinio istorijų pasakojimo pasirodymas pasiekia vieną svarbiausių Europos scenos menų platformų. Pokalbis su kūrinio bendraautore ir atlikėja, profesionalia istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite. Taip pat žvilgsniu į lietuvių kūrybą Avinjono festivalyje dalinasi festivalio „Sirenos“ meno vadovė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadybos ir dramaturgijos skyriaus vadovė Kristė Agota Savė.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Jos šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us kūrinių. Kolegės Indrės Kaminckaitės, susitikusios su menininkės vaikaičiu Antanu, pasakojimas.Vilniuje įsikūrusioje „AP galerijoje“ atidaroma Sigito Parulskio fotografijos paroda „Atvirai paslėpta“, kurioje pirmą kartą pristato spalvotas fotografijas. Šiemet – tai jau antroji šio fotografuojančio rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato personalinė fotografijos paroda.Radijo 100-mečiui skirtas kolegės Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija, pasakojimas apie legendinį dainininką Antaną Šabaniauską.Ved. Gerūta Griniūtė

Pokalbis su fotomenininku Romualdu Požerskiu, mininčiu 75-erių metų jubiliejų.Kolegės Justės Luščinskytės pasakojimų ciklas, skirtas 100-osioms žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metinėms. Antrajame epizode dėmesio centre atsiduria Gaudí ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.Camino Lituano keliu keliauja kamerinės muzikos festivalis „Camino Lituano“. Pokalbis su festivalio organizatorėmis – muzikantėmis, sesėmis Lina ir Rugile Juknevičiūtėmis.Keletas metų tylos ir ramybės, kasdienio darbo, o tuomet per savaitę trys parodos! Iš Šiaulių kilęs dailininkas Rytas Jurgelis jau daugybę metų asocijuojamas su Vakarų Lietuva – jis kuria ir daug laiko praleidžia Priekulėje, prie Minijos upės. Kolegės Agnės Bukartaitės pasakojimas.Ved. Donatas Šukelis

Neringoje prasideda XXII festivalis „N žemė“, skirtas baroko muzikai ir jos šiuolaikinėms interpretacijoms kituose meno žanruose. Šių metų tema – „Baroko sala“, kurioje istorinis Europos paveldas atsivers kaip gyva, kintanti materija, jungianti instrumentą ir muziką, garsą ir formą, judesį, žodį bei vizualųjį meną. Pokalbis su meno vadovu violončelininku Mindaugu Bačkumi.Liepos 4 d. Priekulės meno ir kultūros centras jau penktąjį kartą pakvies kultūros ir gamtos mylėtojus į unikalų renginį – tarptautinį kūrybiškos vietokūros „Vilhelmo teatrų festivalį“. Renginys švenčia penkerių metų sukaktį, o organizatoriai mūsų kolegei Agnei Bukartaitei atskleidžia ateinančių metų temą.Liepos 3–5 d. „Ubiškės3“ meno erdvėje, įsikūrusioje Ubiškės kaime Telšių rajone, vyks nemokamas vizualiųjų menų, eksperimentinės muzikos ir performansų festivalis „Pasakiškos erdvės“. Trijų dienų programa suburs tarptautinius kūrėjus, tyrinėjančius pasakiškų būtybių reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.„Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez. Apie tai, kaip kultūrinės veiklos gali pagerinti mūsų sveikatą ir gerovę su ja kalbasi kolegė Indrė Kaminckaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui po mirties suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas. Menininkas gimė Pažobrio kaime, Šiluvos seniūnijoje, o jo atminimas šiame krašte įamžintas dar prieš ketverius metus – Šiluvoje, Jono Pauliaus II aikštėje, pastatyta bronzinės kėdės skulptūra. Raseinių garbės piliečio regalijos E. Nekrošiaus šeimai bus įteiktos Liepos 6-ąją. Pokalbis apie šį pripažinimą ir Raseinių krašto reikšmę vienam ryškiausių Lietuvos teatro kūrėjų.Vakar paskelbtas socialdemokratų kandidatas į kultūros ministrus – juo tapo dabar kanclerio pareigas Kultūros ministerijoje einantis Lukas Alsys. Šiandien jis apsilankė pas kolegą Marių Eidukonį laidoje „Kultūros rentgenas“, tad kviečiame pasiklausyti trumpos jų pokalbio ištraukos. Visa laida prieinama LRT Radiotekoje.Leidykla „Vaga“ perleidžiama į kitos leidyklos „Lapas“ rankas. Jos nebus jungiamos į vieną leidyklą – abi ir toliau veiks kaip savarankiški leidybos ženklai, tačiau po vienos redakcijos – „Lapo“ stogu. Knygynų tinklas „Vaga“ ir toliau tęs savo veiklą. Pokalbis su knygynų tinklo „Vaga“ vadovu Deividu Petrošiumi ir leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja, kas perims Londono Karališkojo baleto ir operos atleidžiamų darbuotojų funkcijas, kaip karščiai Europoje keičia koncertų planus ir kas barokinių instrumentų kopijoms ketina pasitelkti 3D spausdintuvus.Ved. Indrė Kaminckaitė

Šiandien paaiškėjo, kad į kultūros ministrus socialdemokratai siūlo šiuo metu Kultūros ministerijos kancleriu dirbantį Luką Alsį. Popiet kandidatas į ministrus susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Pokalbis su L. Alsiu ir menotyrininke, kultūros apžvalgininke prof. Agne Narušyte.Stabtelėjus ketvirtajame Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės aukšte, galima pažvelgti tiesiai į XIX amžių. Kodėl ši šurmuliuojanti vieta sudomino debiutuojančią gidę Rūtą Baužytę-Jarosz, pasakoja Kotryna Lingienė.Klimato kaita kasmet tampa vis akivaizdesnė – orų kontrastai žiemą ir vasarą verčia aiškiau apgalvoti miestų prisitaikymą prie vis radikalesnių temperatūrų pokyčių. Kokią įtaką miesto ekosistemai turi urbanistiniai sprendimai? Pokalbis su miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, geografu, klimatologu Justinu Kilpiu ir teritorijų planavimo specialistu, urbanistu Gintautu Tiškumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Biržuose pristatytas režisieriui, dramaturgui ir aktoriui Borisui Dauguviečiui skirtas biustas sukėlė diskusijų dėl jame pavaizduotų sovietinio laikotarpio ženklų. Pokalbis apie ribą tarp istorinio fakto įamžinimo ir totalitarinio režimo simbolių normalizavimo viešojoje erdvėje.Daugiau nei du šimtus metų po dažų sluoksniais Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje slėpėsi vienas didžiausių XVIII a. sienų tapybos ansamblių Lietuvoje. Šiemet pirmą kartą sistemiškai ištirta visa bažnyčios skliautų tapybos programa, leidžianti naujai pažvelgti į Vilniaus baroko mastą ir jo meninę kokybę. Pokalbis studijoje su kolege Ieva Radzevičiūte, dalyvavusia tyrimo ir jo atradimų pristatyme.Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos, kitąmet numatyta remontuoti ir patį kalną, peržiūrėti tūkstančius kryžių, atnaujinti takus. Iš Šiaulių rajono pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien minime dailės klasiko Justino Vienožinskio 140-ąsias gimimo metines. Šia proga dailininko memorialiniame muziejuje Rokiškio rajone atidaroma jo darbų paroda. Kas joje lauks lankytojų ir kokį senelį pažįsta jau po jo mirties gimusi, jo kambaryje augusi vaikaitė, išgirsite Anastasijos Marčenkaitės pasakojime.Visą šią savaitę Marijampolėje vyksta gatvės meno ir architektūros simpoziumas „Malonny“. Jo metu miesto sienas vėl papuoš nauji gatvės meno kūriniai.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Pirmajame kolegės Justės Luščinskytės penkių dalių pasakojimų cikle skiriamas dėmesys Gaudí asmenybei, jo biografijos lūžiams ir jį supantiems mitams.Iš Vilniaus Radvilų rūmuose veikiančios parodos „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“ pavogta Boriso Michailovo nuotrauka. Ar pavyks susigrąžinti prarastą kūrinį ir kaip apsisaugoti nuo panašių incidentų ateityje?Ved. Marius Eidukonis

Vienas ryškiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų – režisierius Audrius Stonys sulaukė kvietimo prisijungti prie Kino meno ir mokslo akademijos (Academy of Motion Picture Arts and Sciences), vienijančios pasaulio kino elitą ir teikiančios prestižinius „Oskaro“ apdovanojimus. Pokalbis su režisieriumi.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Shahrokhshahi paroda „Drėgna žemė“. Joje fotografas vietoje įprastų karo Ukrainoje vaizdų pristato kasdienes, kartais absurdiškas ar netikėtas situacijas. Sekdamas jaunimo ir subkultūrų gyvenimą, autorius atskleidžia, kaip šiuolaikinėje Ukrainoje kuriami gyvenimai, nepaisant nuolatinės grėsmės. Su galerijos svečiu jo pasirinkimus, menininko etiką ir savanorišką veiklą fronte aptarė Kotryna Lingienė.Alantoje, Molėtų rajone prasidėjo kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Pokalbis su viena iš „Santaros-Šviesos“ organizacinio komiteto narių, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininke, pristatančia filmą „Video pokalbiai: Valdas Adamkus ir Santara“, Birute Garbaravičiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Panevėžio rajono kultūros centrui vadovauti pradeda Julius Jakubėnas. Nuo gegužės pradžios jis tapo laikinuoju centro direktorius, šia pareigas pradėjusiu eiti įvykus 12-os rajono kultūros centrų reorganizacijai ir sujungus juos į vieną. Šis pokytis Panevėžio rajono kultūros bendruomenės kritikuotas dėl komunikacijos ir diskusijų su kultūros centrų darbuotojais stokos, klausimų kritikams kėlė ir reorganizacijos metodai. Kaip bus vykdoma naujojo centro veikla ir kodėl dalis rajono kultūros centrų darbuotojų nusprendė nebetęsti darbo naujoje struktūroje?Lazdynų mikrorajone Vilniuje įsikurs skulptoriaus Tauro Kensmino skulptūra-galvosūkis „Atpažintas objektas“. Kaip naujasis viešojo meno objektas įsikomponuos į aplinką, kurioje sugyvena dinamiškas, natūralus gamtinis reljefas, žalieji plotai ir griežta, brutalizmo tradicijai artima blokinių pastatų architektūra?Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastą W. A. Mozarto rankraštį su mokiniams skirtais pratimais, taip pat „Opus Klassik“ apdovanojimų laimėtojus ir kodėl Milane protestuoja ištikimiausi „La Scala“ teatro lankytojai.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vienam žymiausių Lietuvos Jonų – Jonui Basanavičiui – Joninių dieną Ožkabaliuose bus atidengta jam dedikuota skulptūra. Medinis trijų metrų aukščio Mykolo Saukos „Koplytstulpis“ Jono Basanavičiaus gimtinėje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje, atsiras kaip viena iš tautos patriarcho 175-osioms gimimo metinėms skirtų programos dalių.Mirgos Gražinytės-Tylos albumas „Back to Nature“ pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą. Geriausiu 2025 m. simfoninės muzikos įrašu pripažintas albumas skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinėms. Jame skamba simfoninės poemos „Jūra“ ir „Miške“, kūriniai „Ruduo“, „Lakštingala“, preliudas „F-Dur/a-moll“ bei Romualdo Gražinio „Sutartinė“.Šiemet minimo radijo šimtmečio proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Šiaulių centre, Talkšos ežero pakrantėje, kuriamos didžiulės šamoto skulptūros. Apie lauko žibintus, skirtus 790-ąjį gimtadienį švenčiantiems Šiauliams, pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Ved. Indrė Kaminckaitė

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centrui, Priekulės meno ir kultūros centrui bei Šilutės kultūros centrui paskirtos Kultūros ministerijos premijos už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą.„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta ir Rolandas Jakuboniai vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą savo kalvėje puoselėjantys ir tobulinantys savo amato tradicijas.Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose visa savaitę vyks tradicinis tarptautinis keramikos simpoziumas.Pasirodė naujas žurnalo „Vilnius Review“ numeris.Ved. Marius Eidukonis

Ketvirtadienį įvyko 16-ieji Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimai „Ąžuolas 2026“. Šie metai asociacijai – istoriniai: pirmą kartą išskirta atskira trumpo metro filmų kategorija, įvertinta Kultūros asamblėja, o pagrindinis vakaro apdovanojimas atiteko Vytautui Katkui už filmą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistės Žegulytė). Pokalbis su viena iš komisijos narių Kristina Sereikaite ir dviem laureatais – Nojumi Drąsučiu ir Ieva Jaruševičiūte.Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Kodėl antikiniu mitu paremta meilės istorija aktuali šiandien ir ką kūrėjams reiškia ši sceninė interpretacija – pasakoja repeticijas stebėjusi kolegė Karina Metrikytė.Birželio 19–21 d. Latvijoje nuvilnys jubiliejinė, XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Šis tradicinis renginys šįkart peržengs klasikinio festivalio ribas ir taps ambicingu mokslo, kultūros bei meno sinergijos projektu. Rygoje pasirodys beveik 4 tūkst. studentų, tarp jų – ir viena Lietuvos delegacija, vienijanti per 1 400 dalyvių. Pokalbis su šventės organizatoriais ir dalyviais.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Vilniuje vyksta Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos festivalis, surengtas greta pasaulinės faktų tikrintojų konferencijos „GlobalFact“. Jame pristatoma žurnalistinių tyrimų patirtis iš Lietuvos, kitų Baltijos šalių bei platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono. Pokalbis su tyrimų žurnalistu, knygų autoriumi Grzegorz Rzeczkowski ir Jan Kuciak tiriamosios žurnalistikos centro vyriausiasis redaktorius Lukáš Diko.Vokietija grąžino Lenkijai per Antrąjį pasaulinį karą pagrobtas kultūros vertybes, tarp kurių yra ir 16 a. auksinis žiedas, galimai priklausęs karaliui Žygimantui Senajam. Apie grąžintas vertybes ir tolimesnius sudarytos darbo grupės planus kalbamės su LRT radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirigentų pasikeitimus žymiuose orkestruose, jaunųjų klasikos atlikėjų „Euroviziją“ ir kokį naują pavidalą jau netrukus įgis garsusis filmas „Pianistas“.Reporterė Ieva Radzevičiūtė pristato „Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis“ tyrimo rezultatus.Ved. Indrė Kaminckaitė

Birželio 17–18 d. šokėjas Adrian Carlo Bibiano pristato performanso „man niekada nepriklausiusi kaltė“ premjerą. Šokio performansas nagrinėja trauminių patirčių, įteigtos kaltės, kūno atminties ir vyriškumo temas. Pokalbis su šokėju ir klinikine psichologe ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doktorante Agniete Kairyte.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre vyko pirmasis šių metų jaunimo muzikos festivalio „Šiauliai gyvai“ koncertas. Iš viso festivalio programoje – penki renginiai. Birželio 17-ąją laukia triukšmingas festivalio uždarymo renginys amfiteatre. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais. Kokie šventės dalyvių įspūdžiai ir ką jiems simbolizuoja šių metų renginio pavadinimas „Siekiai suartina“? Iš Tauragės regiono dainų šventės pasakoja Vesta Vitkutė.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šįvakar ant Gedimino kalno atidengiama skulptūra „Vilkas“, sujungianti Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas. Šiuo metu vykstant Lietuvos kultūros programai Italijoje, skulptūra taip pat žymi ir dviejų valstybių diplomatinių santykių atkūrimo 35-metį. Pokalbis studijoje su italų menininku, skulptūros autoriumi Davide Rivalta.Parlamente skaitydamas 7-ajį metinį pranešimą, prezidentas Gitanas Nausėda sakė besijaučiantis atsakingas už pernai kultūros sektoriuje susiklosčiusią situaciją ir ragino ambicingai įgyvendinti Lietuvos kultūros metų programą Vokietijoje. Apie prezidento kalboje skirtą dėmesį kultūrai diskutuosime su menotyrininke Agne Narušyte, sociologu Tadu Šarūnu ir menininku Algimantu Roku Černiausku.Sergejus Kanovičius dėl savo indėlio į muziejaus „Dingęs Štetlas“ kūrimą buvo siūlomas Šeduvos miesto garbės piliečio vardui gauti. Tačiau komisija kandidatūrą atmetė dėl gauto rašto, kuriame teigiama, kad jis nebuvo muziejaus iniciatorius ir kūrėjas, o veikė kaip samdomas išorės konsultantas. Situaciją aiškinamės su S. Kanovičiumi ir muziejaus vadovu Jonu Herakliu Dovydaičiu.Ved. Indrė Kaminckaitė

Rusijai surengus dar vieną balistinių raketų ataką prieš Kyjivą, ukrainiečiai skaičiuoja žalą padaryta istorinei Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedrai, esančiai Kyjivo Pečerų lauroje.Pirmąjį liepos savaitgalį Varniuose turėjęs vykti legendinis Lietuvos festivalis „Bliuzo naktys“ atšaukiamas.Lazdijų rajone seną sodybą naujam gyvenimui prikėlęs Romas Poteliūnas puoselėja vietos atmintį bei siekia kad šioje aplinkoje netrūktų meno ir kultūros iniciatyvų.Nidoje veiklą pradeda „Drugelių stotis“ – „Nida Art Foundation“ inicijuojama tarptautinė menininkų rezidencija ir meno projektų įgyvendinimo erdvė.Ved. Marius Eidukonis

Kaip Lietuvoje veikia radijas? Kas lemia, kad radijas vienur veikia geriau, o kitur blogiau ir kuo ypatingi radijo dažniai? Pokalbis su Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininke Jūrate Šoviene ir tarnybos Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vyriausiuoju patarėju Mindaugu Žilinsku.Lietuvoje veikia apie 40 radijo stočių, transliuojančių skirtingas programas. Kas vertina ir piržiūri, kaip veikia radijo stotys Lietuvoje ir kodėl gali būti nutraukta radijo programa? Kalbame su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoju Rimantu Bagdzevičiumi.Radijo įrangą per šimtmetį išgyvenu itin didelius pokyčius. Kokios įrangos reikia, kad radijas transliuotų kokybiškai? Pokalbis su garso inžinieriumi Daliumi Nomicu.Aktorę Agnę Šataitę pažįstame iš vaidmenų teatre ir kine, tačiau pirmiausia visi pažino jos balsą. Nuo paauglystės Agnė darbavosi Aukštaitijos radijuje ir radijo stotyje „Jazz FM“.Tiesioginė transliacija iš Katedros aikštės.Ved. Marius Eidukonis

Sociologo, kultūros kritiko ir poeto Artūro Tereškino poezijos knyga „Lipnūs kūnai“ kai kurių literatūros profesionalų vadinama reiškiniu Lietuvos literatūroje. Kaip yra iš tiesų? Apie šią išpažintinės erotikos knygą, atveriančią amžėjančio queer vyro gyvenimą bei jos reikšmę literatūros bendruomenei pokalbis su autoriumi, rašytoja ir „Šiaurės Atėnų“ vyriausiąja redaktore Egle Frank bei poete bei kritike Giedre Kazlauskaite.Šiauliuose prasideda tarptautinis festivalis „Big Band Festival Šiauliai 2026“. 17-ą kartą vykstantis renginys – vienas svarbiausių bigbendų festivalių Baltijos šalyse. Apie džiazo šventę iš „Saulės“ koncertų salės tiesiogiai jungiasi kolega Tomas Mizgirdas, kuris pakalbins festivalio organizatorę Gretę Každailytę, vieną festivalio dalyvių, saksofonininką Kęstutį Sovą ir koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovą Vaidotą Katutį. Kviečiame ne tik klausyti, bet ir pamatyti!Atrastas tikrasis M. K. Čiurlionio skambesys, su Lietuvos istorija susijusių operų apžvalga ir populiariosios muzikos tyrinėjimai per semiotikos prizmę – tokius darbus šiemet įvertino Geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai. Ryškiausius 2025-ųjų muzikologų darbus apžvelgia konkurso komisijos pirmininkė muzikologė Rima Povilionienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

2024 m. pabaigoje Vilniaus katedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos ir neatpažinto asmens kaukolė. Istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis kelia hipotezę, kad ji – Elžbietos Habsburgaitės. Pokalbis su S. Poderiu ir antropologu, profesoriumi Rimantu Jankausku.Teatras „Utopia“ kviečia į alternatyvios kultūros erdvę „Kablys“, kur pristatoma režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjera „Antigonė“ – šiuolaikiška senovės graikų dramaturgo Sofoklio tragedijos interpretacija. Kūrėjai čia kelia nepatogius klausimus: ką renkamės, kai valdžia reikalauja tylėti, ir ar globalios griūties akivaizdoje įmanoma išsaugoti žmogiškumą? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pristato dokumentinio teatro pasakojimą „Babytė, kurią vadino bandite“. Tai asmeniška, jautri ir autentiška istorija apie močiutę – tremtinę ir politinę kalinę, jos šeimą bei brolius partizanus. Spektaklis paremtas tikrais šeimos išgyvenimais: pasakojama apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą, be motinos likusį sūnų ir tragiškus žmonių likimus.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Rešotai“, nukelianti į 1989-uosius, Rešotų lagerį. Šią ekspediciją galima laikyti savotiška projekto „Misija Sibiras“ priešistore. Pokalbis apie lietuvių ekspedicijas į tremties vietas ir galimybes atgaivinti šias keliones. Dalyvauja parodos kuratorius, menininkas Algimantas Rokas Černiauskas, 1989-ųjų ekspedicijos dalyvis, Sąjūdžio savanoris Algirdas Kuliešius, vienas iš projekto „Misija Sibiras“ iniciatorių, buvęs Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, „Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas.Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio gatvę 49 Vilniuje. Čia turėjo gyventi ir mokytis kurtieji, bet istorija nusprendė kitaip, o po kelių dešimtmečių pastatas tapo svarbiausių Lietuvos įvykių dalyviu. Pasivaikščioti garsinėje ekskursijoje apie architektūrinį „Frankenšteiną“ kviečia Kotryna Lingienė.Vilniuje prasideda audiofestivalis „Banguoja“, šiemet keliantis klausimą, ar informacinio triukšmo fone gebame rasti viena(s) kitą? Pokalbis su Adomu Zube, vienu iš festivalio organizatorių, ir Domu Zenkevičiumi, dokumentikos „Akiniai nuo saulės. Išgyventi psichozę" autoriumi.Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė antrojo etapo sričių projektų finansavimo rezultatus. Mažesnis institucijos finansavimas lėmė pokyčius ir LKT finansavime. Kokias tendencijas, skirstant finansavimą kultūros projektams pastebi tarybos vadovė Kristina Mažeikaite?Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Šiandien minime rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Juozo Apučio 90-ąsias gimimo metines. Nors kilęs iš Žemaitijos, J. Aputis nuo 1972-ųjų savo dvasine tėvyne pasirinko etnografinį Zervynų kaimą. Rašytoją šiandien prisimename su literatūros kritiku, eseistu Valentinu Sventicku.Pranešta, kad dėl finansų taupymo duris užveria Vienos kamerinė opera. Kuo reikšminga ši institucija buvo operos pasaulyje pasakoja Klaipėdos muzikinio teatro solistė Viktorija Stanelytė-Bakan.Ved. Marius Eidukonis

Prasideda Vilniaus festivalis. Apie tris dešimtmečius skaičiuojantį renginį – pokalbis su Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir festivalio vadove Rūta Prūsevičiene.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako kaunietė.Šiemet Tytuvėnai mini ypatingą sukaktį – 730-ąjį miesto gimtadienį. Šventiniai renginiai jau šurmuliuoja ir tęsis šiandien bei rytoj, o konferencijoje „Tytuvėnai: septyni šimtai trisdešimt metų tapatybės“ apžvelgta miesto istorija ir pokyčiai. Apie šią svarbią sukaktį kalbame su Tytuvėnų piligrimų centro gide Rūta Krenciene, visuomenininku Romu Čerkausku ir Tytuvėnų kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Ieva Jokubauskaite.„Smurto laboratorija“ – taip pirmą kartą perskaičiusi pjesę ją apibūdino aktorė Kamilė Galkutė. Tačiau Juozo Miltinio dramos teatro premjera „Lineino grožio karalienė“ pasakoja ne tik apie smurtą. Tai – tragikomiška istorija apie meilės ir laisvės ilgesį, neišsipildžiusias svajones bei sudėtingą motinos ir dukros ryšį.Ved. Donatas Šukelis

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

Garsiojo italų genijaus Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje. Pokalbis apie Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Pokalbyje dalyvauja Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Lietuvos dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių vadovė, parodos kuratorė, meno istorikė Daiva Mitrulevičiūtė.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“, kuriame – asmeninės mūsų klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. Klausytoja Renata Bindokaitė sako, kad radijas ją lydi visą gyvenimą. Iš pradžių įjungtas radijas nuramindavo jos, mažos mergaitės, verksmą, vėliau fone skambėdavo ruošiant namų darbus. Atidžiau radijo programų Renata ėmė klausyti jau suaugusi. Su Renata Bindokaite pasikalbėjo mūsų kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos istorijos institutas kviečia į Lietuvos radijo istorijai skirtą konferenciją. Joje bus žvelgiama į Lietuvos radijo istoriją drauge su istorikais, žurnalistais, menininkais, visuomenės veikėjais ir apmąstyti jo reikšmę dabarties pasaulyje bei praėjusio šimtmečio kontekstuose. Pokalbis su vienu iš konferencijos programos autorių Julijumi Grickevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Atidaroma paroda apie kultūrizmą Šiauliuose ir legendinę šio miesto sporto salę „Elada“.Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdėti lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.JAV federalinis teismas nusprendė, kad prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pervadinti Kennedy centrą į Trumpo Kennedy centrą buvo neteisėtas.Visuomenei pristatytas filmas apie Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ gyvenimą. Tai pirmasis kelis dešimtmečius gyvuojančio choro įamžinimas.Ved. Donatas Šukelis

17-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Kaip apdovanojimus priėmė geriausiais pripažinti aktoriai?Pirmadienį šalies abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino antrąją dalį – rašė rašinį. Kaip vertinamas šis egzaminas?Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Kasdien. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.Ved. Marius Eidukonis

Pristatoma knyga apie Vilniaus naktinio gyvenimo vizualinę istoriją.Kokie realiausi pretendentai tapti „Sidabrinių gervių“ laureatais?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – paskutinioji šių metų premjera. Režisierius Gytis Padegimas kuria spektaklį „Molė Svini“ pagal airių modernios dramaturgijos klasiko Briano Frielo to paties pavadinimo pjesę.Marilyn Monroe – 100. Koks Marilyn Monroe fenomenas?Ved. Donatas Šukelis

Kaip atlikusieji bausmę žmonės reintegruojami į visuomenę? Kiek prie šių žmonių reintegracijos gali prisidėti įvairios kultūrinės iniciatyvos? Pokalbis su Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus viršininke Olga Stulgiene, organizacijos „Prirašytos rankos“ įkūrėja Ieva Mackute, Lietuvos probacijos tarnybos socialine darbuotoja, dirbančia Plungės pusiaukelės namuose, Aukse Ruveliene ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus vyriausiąja specialiste Edita Matusevičiene.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“. Kauno menininkų namų ir kūrybinių bendruomenių organizuojamas festivalis kvietė pasižvalgyti į miestą iš Nemuno, pasvarstyti apie vandenyje gyvenančias mitines būtybes ir įsimintinai paminėti 618-ąjį Kauno gimtadienį. Rekordinis skaičius dalyvių per pusdienį vandeniu ar sausuma iš Panemunės turėjo pasiekti Santaką. Nemunu plaukė ir plaustpirtis – jo įgula plaukdama kaitinosi pirtyje ir į upę įšokdavo atsigaivinti. Festivalio dalyvių įspūdžius ir pasakojimus užfiksavo kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Apie vienos dienos įvykių srautą „Soundscapes: klausymosi dieną“, skirtą Žvėryno ir jo apylinkių akustiniam laukui patirti, pokalbis su garsinio pasivaikščiojimo koordinatoriumi kompozitoriumi Dominyku Digimu.Ved. Gerūta Griniūtė

Valstybinė kultūros paveldo komisija atliko „Dvarų sodybų paveldo apsaugos problemų tyrimą“, kurio išvados verčia suklusti.Tik 40 sekundžių tylos ir lietuviškas balsas, kurio nesitikėjo okupantai. Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas veda į Sitkūnus, nedidelę gyvenvietę Kauno rajone. Čia buvo projektuojamos Pirmosios Respublikos ambicijos, uždarame radistų miestelyje kūrėsi šeimos, o radistas Petras Leškevičius Sausio 13-osios naktį per akimirką išgelbėjo laisvą eterį. Nors radijo stotis nebeveikia, atjaunėjusi miestelio bendruomenė bibliotekoje įsteigė jos atminimo muziejų. Su Sitkūnų veteranėmis čia susitiko Kotryna Lingienė.Lietuvoje išleista daugelį prestižinių literatūros apdovanojimų pelniusios Kanados prozininkės, poetės ir literatūros kritikės Margaret Atwood knyga „Popierinis laivelis“.Šiandien LRT KLASIKA 21.30 val. tiesiogiai iš Londono, „Wigmore Hall“ salės transliuos garsaus lietuvių dueto – Asmik Grigorian ir Luko Geniušo – koncertą.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Pajūriuose buvo įrengiami paplūdimiai vyrams ir moterims, su pintais krėslais besikaitinantiems saulėje, ėmė rastis kurhauzų, gydymo įstaigų, restoranų ir viešbučių. Palangoje maudyklės veikė jau 1824 m., po pusės amžiaus miestui suteiktos kurorto teisės. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas bei taisykles pasakoja Agnė Bukartaitė, aplankiusi savaitgalį Lietuvos jūrų muziejuje atidarytą parodą „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“.Ved. Donatas Šukelis

Savaitgalį Prancūzijoje baigėsi Kanų kino festivalis. Jame geriausiu filmu pripažintas rumunų režisieriaus Cristiano Mungiu drama „Fjordas“, didįjį festivalio prizą laimėjo Andrejaus Zviagincevo filmas „Minotauras“.Kokios istorijos nugulė į Tomo Šaltmerio-Tomsuono knygą „A noji? „Sykį Amerikuo“ ir kėtas Tomsuona istuorijis“ knygą ir kodėl viename iš pasakojimų žemaičiai lyginami su meksikiečiais?Praėjusią savaitę įvyko jubiliejinis – 20-asis – Tarptautinis ypatingų teatrų festivalis–forumas „Begasas XX“. Šių metų tema – „20 metų kartu“ .Savaitgalį įteikta Martyno Vainilaičio literatūrinė premija. Šių metų laureate tapo Rasa Lazauskaitė už knygą „Šiurpinys. Pasakos siaubasakos vaikams“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvoje vieši amerikiečių menininkė, Andy Warholo ir Jono Meko bendražygė Bibbe Hansen.Nacionalinis Kauno dramos teatras  kviečia į paskutinę šio sezono premjerą „Agnijos magija“. Jurgos Ivanauskaitės kūrybos įkvėptas spektaklis prabyla apie visą gyvenimą trunkančias žmogaus dvasines paieškas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome jau paskutinį penkioliktuko kūrinį – Egidijos Medekšaitės „Prakanda“ instrumentams ir elektronikai.„Metų vertėjo krėslo“ premijos laureate tapo vertėja Donata Rinkevičienė.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui. Choreografė Aleksandra Andrejauskaitė Šilalėje pristatė savo debiutinį šiuolaikinio šokio spektaklį „Bangomis per šimtmetį“.  Spektaklis keliauja per skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, kuriuose atsiskleidžia balso galia, jo slopinimas ir kova vardan grįžimo į eterį.Ved. Donatas Šukelis

Trečiąjį gegužės ketvirtadienį minima Vyšyvankos diena. Apie Ukrainos tautinį drabužį, simbolius madoje kalbamės su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante. Jo gyvenime radijas atsirado dar vaikystėje, kai trumposiomis bangomis buvo galima pasiekti kone visą pasaulį. Su istoriku kalbasi Justė Luščinskytė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio „Sirenų giesmės“ elektronikai ir fortepijonui.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Lietuvos kariuomenei pranešus apie oro pavojų – netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtą droną – Vilniaus apskrityje paskelbtas signalas „Raudona“, gyventojai įspėti vykti į priedangas. Kaip reagavo kultūros įstaigos? Kodėl kai kuriems gyventojams nepavyko patekti į nurodytas priedangas?Vakar paaiškėjo, kad restauratorius Saulius Poderis, Vytauto palaikų slėptuvės vietos hipotezės autorius, nebuvo pakviestas į Vyriausybės sudarytą Vilniaus arkikatedros tyrimų darbo grupę. Situaciją vertina istorikas, prof. Alfredas Bumblauskas.Vakar paskelbta, kad prestižinę Tarptautinę „Bookerio“ premiją pelnė Yang Shuang-zi parašytas ir taivaniečių kilmės amerikietės vertėjos Lin King išverstas romanas, kurio pavadinimą preliminariai į lietuvių kalbą verčiame kaip „Taivano travelogas“. Šią knygą Lietuvoje ketina išleisti leidykla „Rara“, pokalbis su leidyklos vadovu Benu Arvydu Grigu.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Sudaryta darbo grupė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui parengti.Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „Padangių paukštis ir laukų lelija“ simfoniniam orkestrui.Ved. Donatas Šukelis

Prasidėjus 62-ajam „Poezijos pavasariui“ paskelbta geriausia vaikų poezijos knyga – ja tapo Jono Liniausko „Žvaigždžių garažas“.Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Klaipėdos šokių mokyklos CODA ugdytinė, vienuolikmetė Elzė Levickaitė – pasaulinio baleto konkurso „Youth America Grand Prix“ Amerikoje finalininkė.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Romas Sadauskas-Kvietkevičius