Pakeliui su klasika

Japonijos Nagojos miesto muziejuje atidaryta paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“, kurią kartu rengė Nagojos miesto muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) kuratoriai. Tai – pirmoji tokio masto Lietuvos istorijai ir kultūrai skirta paroda Japonijoje.Klaipėdoje pirmą kartą eksponuojamos tarpukario fotografo Leono Balko nuotraukos, kuriose atsiskleidžia šeimų portretai, senosios Klaipėdos vaizdai ir tuometis žmonių gyvenimas. Kolegės Agnės Bukartaitės pasakojimas.Paaiškėjo šių metų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų laureatai. Jotvingių premija skirta poetei Agnei Žagrakalytei „už poeziją be depresijų, lyrinės tradicijos deromantizaciją, eilėraščių nonsensą knygoje „Liekamieji reiškiniai“. Jaunojo jotvingio premijos laureatu išrinktas Dominykas Norkūnas už kantrią ir tylią vertimo meistrystę, jautrią klausą skirtingų kalbų poezijai ir subtilų lietuvišką skambesį, juntamą pastarųjų dvejų metų poezijos vertimuose iš latvių ir anglų kalbų.Šiandien Valdovų rūmuose pristatoma nauja paroda „Eina garsas nuo Malburgo… Malborko lobiai“. Joje eksponuojamos vertybės iš Malborko pilies muziejaus kolekcijos, kurias jau apžiūrėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vilniuje prasideda monospektaklių festivalis „Mano/Mono“. Kuo išskirtinė teatro forma, kurioje visą sceną užpildo vienas aktorius, ir kokių iššūkių ji kelia kūrėjams bei žiūrovams?Tauragėje aštuntą kartą vyksta festivalis „Kvadratu“, kuriame šiemet kviečiama nagrinėti ribas. Renginio veiklos vyksta netikėtose, tarpinėse erdvėse – ten, kur ribos tik nujaučiamos. Kolegės Vestos Vitkutės pasakojimas.Ar įmanoma apie perskaitytą knygą papasakoti vos per 5 minutes? Tokį iššūkį kelia Lietuvos bibliotekų organizuojamas Knygos pristatymo konkursas, kviečiantis perskaitytą kūrinį pristatyti trumpu vaizdo įrašu.Kuo ypatinga Šiauliuose mažiau, nei prieš šimtmetį, pastatyta nedidelė, bet išskirtinė savo istorija Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia? Pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Donatas Šukelis

Speciali laida iš š kultūros sostinės – Kėdainių.Kaip miestui sekasi įnešti gyvybingumo į kultūros pasaulį ir kas liks atsisveikinus su kultūros sostinės titulu?Kalbėdami apie Kėdainių kultūrą, negalime nepaminėti miesto istorijos ir architektūros. Kėdainiuose galima pamatyti kone visą Lietuvos architektūros istoriją, o čia pat susitinka ir skirtingų tautų bei religijų palikimas – nuo Radvilų ir škotų pirklių namų iki sinagogų, cerkvės, evangelikų reformatų bažnyčios ir minareto.Dar prieš Kėdainiams tampant Lietuvos kultūros sostine, miestas jau seniai turėjo kitą titulą – agurkų sostinės. Agurkas čia tapo ne tik vietos simboliu, bet ir savita miesto tapatybės dalimi. Kaip agurkas tapo Kėdainių vizitine kortele ir kodėl sovietmečiu dėl jo teko net kovoti su valdžia?Džiazas – neatsiejama Kėdainių tapatybės dalis. Tai vienintelis miestas Lietuvoje, turintis Džiazo gatvę, šios muzikos tradicijos svarba Kėdainiuose akcentuojama Lietuvos kultūros sostinės programoje. Kaip džiazo tradicija puoselėjama Kėdainiuose ir koks šis miestas būtų be jo?Kėdainius įprasta prisiminti kaip Radvilų miestą, tačiau kelis šimtmečius tai buvo ir svarbus amatininkų miestas. Čia veikė siuvėjų, kalvių, audėjų, puodžių, batsiuvių, dailidžių cechai, o XVIII amžiuje jų Kėdainiuose buvo net šešiolika – jų skaičiumi miestas prilygo Minskui. Kas liko iš šios amatininkų miesto tradicijos ir kaip ji tęsiama šiandien?Kėdainiai švenčia 654-ajį miesto gimtadienį, jau netrukus įvyks didysis miesto šventės atidarymas, o rytoj specialų sveikinimą ir parodą šiai progai pristatys miesto baikerių klubai. Jie nepraleidžia miesto švenčių, aktyviai dalyvauja Kėdainių kultūriniame ir socialiniame gyvenime.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Justė Krikščiūnė

Šiandien 60-metį mini kompozitorė, Zita Bružaitė. Cituojant muzikologę Dainorą Merčaitytę, Bružaitė savo kūriniuose laisvai jungia viduramžių asketizmą ir moderno spalvingumą, liaudies muzikos intonacijas ir džiazines improvizacijas. „Už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą“ kompozitorė 2020-aisiais apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.Kauno fotografijos galerijoje menininkas Visvaldas Morkevičius pristato parodą „Blind cats“. Fotografas ekspozicijoje tyrinėja vis labiau susiliejančias pramogos, smurto ir propagandos ribas. Kolegos Andriaus Baranovo pasakojimas.Leidykla „Kitos knygos“ išleido vienos ryškiausių lietuvių poetinio maišto figūrų Manto Gimžausko-Šamano antrąją kūrybos rinktinę „Revoliucija“. 2007-aisiais, sulaukęs vos 31-erių, poetas, menininkas, kino scenarijų autorius, žuvo gaisro metu. Šiandien Šamano kūrybiniu palikimu rūpinasi jo bičiulis, architektas, poetas, leidėjas ir dizaineris Tomas S. Butkus, kuris ir sudarė rinktinę „Revoliucija“.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie daugiau 639 metus trunkančio kūrinio atlikimą, Andre Rieu tarptautinį kvietimą vaikams pasirodyti kalėdiniame koncerte Mastrichte bei ką atskleidė Austrijos komunistų partijos užsakytas tyrimas apie Zalcburgo festivalio prieinamumą.Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria mažai žinomus Kovo 11-osios signatarų tekstus ir kviečia iš naujo pažinti žmones, atkūrusius valstybę. Bibliotekos Valstybingumo centras siūlo ieškoti atsakymų pačių signatarų rašytuose tekstuose.Šiandien prasideda Venecijos kino festivalis. Šiemet „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“, nukeliantis žiūrovą į anoreksija sergančios paauglės vidinį pasaulį ir kviečiantis susimąstyti apie paauglių psichinę sveikatą. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Kodėl vaikų literatūroje dažnai sutinkame vienaragius ir undines, slibinus ir baziliskus? Ar magija yra būtina, kai pasakoji jautrias ir sudėtingas žmonių gyvenimo istorijas? Šiuos klausimus svarstys parodų kuratorė, leidinio „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“ autorė Indrė Urbelytė ir filosofas, Vilniaus universiteto docentas, knygos „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“ autorius Laurynas Peluritis.Ved. Gerūta Griniūtė

Marijampolės centre šį rudenį planuojama pastatyti paminklą grafienei Pranciškai Ščiukaitei-Butleriene, kuri laikoma miesto įkūrėja. Planuojama, kad skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus sukurtas paminklas iškils tarp Marijampolės dramos teatro ir Šv. arkangelo Mykolo bazilikos.Šiandien, minint Mokslo ir žinių dieną, o LRT šiemet švenčiant radijo šimtmetį, kolega Rytis Skamarakas kviečia nusikelti į 1926-uosius ir išgirsti, ką apie švietimą bei jaunimą tuomet rašė Lietuvos spauda. Su kokiomis problemomis prieš šimtą metų susidūrė mokyklų bendruomenės? Kodėl dalis visuomenės piktinosi kinu ir siekė uždrausti filmus rodyti jaunimui? Kaip laisvalaikį leido moksleiviai ir kokių šunybių jie iškrėsdavo?Šiuo metu vyksta jau aštuntoji „Kosmos Lab“ vizualinio teatro laboratorija, skirta jaunosios kartos menininkų profesiniam tobulėjimui bei vizualiojo teatro ir tarpdisciplininio meno raidai Lietuvoje plėtoti. Šių metų temos – intermedialumas ir ritualas. Būtent ritualų ir santykio su gamta tyrinėjimais šiuo metu užsiima belgų režisierius, rašytojas ir tarpdisciplininis kūrėjas Fabrice'as Murgia. Ko mūsų šalies kūrėjai semiasi iš Fabrice Murgia kūrybos ir kaip Lietuva bei mūsų gamta prisidės prie jo tyrinėjimų?Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą. Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajone, yra įsikūręs Dvasingumo parkas. Kaip jis buvo įkurtas ir kaip šia erdve rūpinamasi dabar? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kaip skambėtų migla, kuria galima uždengti istorinį kraštovaizdį darkančius naujadarus? Kokia muzika lydėtų spindinčius bažnyčios bokštus, iškylančius virš rūke skęstančių naujų pastatų? Naujame albume „Balta tamsa“ išgirsime muziką, sukurtą menininkės ir tyrėjos Rėdos Brandišauskienės meniniam protestui, kuris naujai įrašytas Misionierių bažnyčioje Vilniuje. Pasakoja kompozitorius Dominykas Digimas ir smuikininkė Lora Kmieliauskaitė.Kembridžo universitete ketinama įsteigti Lietuvos studijų profesūrą – nuolatinę profesoriaus pareigybę, skirtą Lietuvos studijoms. Teigiama, kad jos atsiradimas gilintų supratimą apie Lietuvą visame pasaulyje, paskatintų daugiau mokslinių tyrimų, seminarų, konferencijų ir turėtų naudos ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir Lietuvos universitetų akademinei bendruomenei. Plačiau – kolegės Ievos Radzevičiūtės pasakojime.Šiandien – Lietuvos Laisvės diena. Prieš 33-ejus metus Lietuva įtvirtino savo laisvę – iš šalies teritorijos pasitraukė paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai. Ankstyvą rytą Vilniaus geležinkelio stotyje vyko diskusijos, iki pat 23 val. tęsis instaliacija „Besąlygiškos laisvės link“. Pokalbis su idėjos autore Rugile Grendaite ir istoriku Antanu Terlecku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Karališkieji rūmai penktadienį pranešė, kad mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Jam buvo 89 metai ir jis buvo vyriausias monarchas Europoje. Pokalbis apie Norvegijos karalių ir monarchijos vaidmenį visuomenėje su politologu Gintu Karaliumi.Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Kultūros turinio sklaidos skaitmeninėje erdvėje papildomo mokestinio reglamentavimo poveikio vertinimas“. Juo siekta identifikuoti papildomas finansines ir teisinio reguliavimo priemones, kurios galėtų būti taikomos Lietuvoje, siekiant nuosekliai stiprinti nacionalinio kultūros turinio kūrimą, didinti jo prieinamumą bei užtikrinti ilgalaikį ekonominį gyvybingumą.Aukštaitijos siaurasis geležinkelis penktadienį savo patalpose Panevėžyje visuomenei atvers naujai įkurto Siauruko muziejaus duris. Taip pat lankytojams bus pristatytas gatvės meno kūrinys – iliustracinė Panevėžio geležinkelio stoties interpretacija.Kelias rugpjūčio savaites po Kauno mikrorajonus keliavo renginių ciklas „Kultūra į kiemus“. Septintą kartą iniciatyva ragino išeiti į kiemą, susitikti su kaimynais ir dalyvauti kultūrinėje programoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Klaipėdos švyturio ateitis ir prieinamumas visuomenei vėl kelia klausimų. Nors po maždaug 150 tūkstančių eurų kainavusių tvarkybos darbų objektas liko uždarytas lankytojams, dabar diskusiją atnaujino įvykęs incidentas, kai viešoje Burių gatvėje švyturį fotografavusio Vokietijos piliečio apsaugos darbuotojai pareikalavo ištrinti nuotraukas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vėliau nurodė, kad fotografavimas už aptvertos teritorijos ribų savaime nėra uosto režimo pažeidimas. Tuo metu viešojoje erdvėje keliami ir klausimai dėl pačiame švyturyje bei jo aplinkoje atliktų pakeitimų, istorinio žibinto su Frenelio lęšiais išmontavimo ir objekto prieinamumo. Kokios ribos taikomos visuomenei ir kaip suderinami kultūros paveldo, uosto saugumo bei viešojo intereso klausimai?Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „McDonald's“ greito maisto restoranuose leidžiamą klasikinę muziką, beprecedentį Bostono simfoninio orkestro atlikėjų streiką ir reitinguose pirmaujantį albumą „Black Mozart“, kuriame genijaus muzikai įskiepijamas bliuzo, gospelo ir džiazo muzikos genas.Šiauliuose minimas menininkės Birutės Kasperavičienės sukurtos skulptūrinės kompozicijos „Trys nykštukai“ 50-asis jubiliejus. Balto marmuro kompozicija buvo viena pirmųjų papuošusi atidarytą bulvarą. „Nykštukų“ jubiliejus yra vienas iš šią savaitę vykstančių Šiaulių naktų renginių.Ved. Justė Krikščiūnė

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ pradeda 15-ąjį kūrybinės veiklos sezoną. Per penkiolika metų keitėsi ne tik „Low Air“, pasikeitė ir urbanistinio šokio vieta Lietuvos kultūroje – iš gatvės kultūros jis vis labiau įsitvirtino profesionaliojoje scenoje. Šią kaitą atspindi ir jubiliejaus tema „Būti tarp. Su. Kintant“, kviečianti atsigręžti į nueitą kelią ir kartu klausti, kur judėti toliau. Pokalbis su „Low Air“ teatro ir mokyklos bendraįkūrėjais Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičiumi.Režisierius Aleksandras Špilevojus Anykščiuose įkūrė teatrą ir pristatė premjerinį spektaklį miške „Pačios“. Naktinis spektaklis, kurį publika gali ne tik žiūrėti, bet ir patirti, paremtas vietos gyventojų istorijomis, kurios atspindi moterų išgyvenimus. Daugiau iš Anykščių pasakoja Tomas Mizgirdas.Menininkė Morta Jonynaitė pristato personalinę parodą „Žemė kalbina dangų“. Jaunosios kartos menininkė parodoje pristato dar niekur nerodytus tekstilinius objektus ir instaliacijas. Jose – kūrėjos išausti senelių pasakojimai, patirtys, sutrūkinėję prisiminimai, kuriuos papildo šiuolaikinės asmeninio ir bendražmogiško ryšio interpretacijos.Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į KražiUs. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias KrAžių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę. Čia saugomi ir didžiausi Žemaitijos vargonai. Daugiau iš KrAžių pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Aukštasis mokslas užima itin svarbią vietą visuomenėje, tačiau jos pokyčiai, lemti geopolitinių įtampų, technologinės pažangos, vertybinių poslinkių, reikalauja kismo ir aukštajame moksle. Apie tai bus diskutuojama Europos aukštojo mokslo draugijos 48-ojoje metinėje konferencijoje „Pasitikėjimo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės stiprinimas“.„Jeigu nebūtų žemaitiško užsispyrimo, turbūt nekiltų ir impulsas mokytis skirtingose dailės mokyklose bei tęsti meninę veiklą“, – sako tapytoja Eimantė Šimkutė. Iš Šilalės kilusi menininkė savo darbus gimtajame krašte eksponuoja dviejose parodose.„Teatronas“ pristato šiuolaiknio cirko katalogą. „Šis katalogas skirtas Lietuvos kultūros organizacijoms, kurios nori savo programose matyti šiuolaikinį cirką ir galbūt nežino, nuo ko pradėti, arba nežino viso lauko. Jame galima rasti paprastą informaciją apie spektaklį, ko jam reikia, kiek jis kainuoja, kokios veiklos įmanomos greta spektaklio“, – sako „Teatrono“ vadovas Gildas Aleksa.Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į Kražius. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias Kražių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę.Ved. Gerūta Griniūtė

Ministras Pirmininko Mindaugas Sinkevičius paskelbė, kad ketinama atkurti kultūros atašė Latvijoje pareigybę. Kodėl reikia kultūros atašė kaimyninėje Latvijoje?Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena. Prieš 35 metus, 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, Maskvoje žlugus pučui, Ukrainos Aukščiausioji Rada paskelbė šalies nepriklausomybę.Baltijos kelio dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte atidaryta nauja ekspozicija „Laisvės dažnis“.Pakruojyje vyksta skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Petrašiūnų dolomito karjere menininkai kuria skulptūras, kurios papuoš miesto erdves.Ved. Marius Eidukonis

Į lietuvių kalbą išversta ukrainiečių poeto, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pėstininko, savanoriškai prisijungusio prie Ukrainos 125-osios teritorinės gynybos brigados, Arturo Dronio knyga „Hemingvėjus nieko nežino“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš ukrainiečių kalbos vertė Donata Rinkevičienė). Išskirtinis pokalbis su knygos autoriumi.Šiandien prasideda tris dienas truksiantis Kauno energijos festivalis „Transformacijos“. Jau tradicija tapusi iniciatyva kviečia lankytojus į industrinės erdvės ir menininkų kuriamą patirtį. Šių metų festivalio tema „Procesai: Vanduo“. Plačiau – Andriaus Baranovo pasakojime.Nebijoti gadinti ir eksperimentuoti – tokią pamoką išmoko tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Tamulytė (slapyvardžiu Aglaja Ray), persikrausčiusi gyventi į Kazlų Rūdą ir vykdžiusi ten meninį tyrimą, kurio rezultatu tapo Dūmų fabriko galerijoje Naujojoje Vilnioje atidaryta personalinė paroda „Mažiau garso – daugiau šviesos“. Kaip toks įsiliejimas į naują bendruomenę veikė kūrėją bei kokį pėdsaką meno kūriniuose paliko militarizuota aplinka, domisi Urtė Karalaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Naująja Valstybinio jaunimo teatro vadove išrinkta „Meno ir mokslo laboratorijos“ direktorė, prodiuserė ir kultūros ekonomikos tyrėja dr. Rusnė Kregždaitė. Ji laimėjo konkursą, kurio komisiją sudarė septyni nariai, du iš jų buvo deleguoti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos. Rusnė Kregždaitė yra šios tarybos pirmininkė, tad ar Jaunimo teatro vadovo konkursas vyko skaidriai ir jo nugalėtoja išrinkta išvengiant interesų konfliktų?Šiais metais skaitmeninė kultūros platforma „ekultūrA“ pristatė naują kultūrinį maršrutą Palangoje. Dvylikos stotelių maršrutas kviečia žygiuojant atrasti kurorto kultūrinius objektus – nuo gerai pažįstamų vietų iki mažiau pastebimų taškų.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie knygynuose pasirodžiusią neautorizuotą tenoro Jono Kaufmanno biografiją, Australijoje nustatytą minimalų muzikos atlikėjų užmokestį ir Klivlando pianistų konkurso naujovę, leisiančią lengviau išrinkti geriausius jaunuosius pianistus.Ved. Indrė Kaminckaitė

Viename svarbiausių muzikos renginių – Liucernos festivalyje šiais metais koncertuoja pasaulinio garso dirigentas ir pianistas Danielis Barenboimas. Įspūdžiais iš festivalio dalijasi kultūros vadybininkas Julijus Grickevičius.Europos autoriai prašo stabdyti priverstinį teisių išpirkimą. Tai praktika, kai autorius verčiamas sutartyje atsisakyti visų arba dalies savo teisių mainais į vienkartinį, dažniausiai nedidelį išankstinį honorarą. Teigiama, kad tokiu būdu jis praranda kontrolę ir galimybę ateityje gauti teisingą atlygį, kai kūrinys bus naudojamas ir iš jo bus gaunamos pajamos. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.Tapyti ir gaminti maistą – labai panašus menas, sako nuo vaikystės Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė kūrėja Viltė Fuller. Neseniai Lietuva sužinojo apie jos kuriamą girą „Spooky‘s Kiosk“, dėl kurios pateko į prestižinį, jaunuosius Europos verslininkus įvertinantį „Forbes 30 Under 30“ sąrašą. O šią vasarą Klaipėdos galerijoje „Energija“ vyksta pirmas Viltės kūrybos pristatymas Lietuvoje. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Panevėžio kino centras „Garsas“ šį rudenį pradeda naują veiklos etapą: pristato naują vizualinį identitetą, stiprina kino edukacijos programą ir žada platesnį autorinio kino repertuarą. Apie pokyčius laidoje kalba „Garso“ kino veiklos koordinatorė Kornelija Novikova ir naująjį vizualinį identitetą kūrusios studijos „Praktika“ vienas įkūrėjų, architektas ir dizaineris Julius Seniūnas.Šiaulių rajone, Kuršėnuose, išrinktas vienuoliktasis Lietuvos puodžių karalius. Dėl titulo varžėsi devyni puodžiai iš skirtingų šalies regionų: jie pristatė savo keramikos darbus ir dalyvavo žiedimo varžytuvėse. Puodininkystė – vienas seniausių amatų, tačiau jį puoselėjančių meistrų vis mažėja. Ar bus kam tęsti šią tradiciją? Iš Kuršėnų pasakoja žurnalistas Tomas Mizgirdas.Šviesių žmonių parkelyje Antazavėje atidengta filosofui Leonidui Donskiui skirta skulptūra. Ją sukūrė skulptorius ir rašytojas Mykolas Sauka, o idėją pasiūlė parkelio įkūrėjas Marius Lucka. Su jais ir kalbamės.Praėjusį savaitgalį Kaune Žolinė paminėta septintą kartą surengtu sutartinių maratonu „Suburtynė“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje „Kryžių Lietuva“ sutartinės be pertraukos giedotos visą parą. Renginys sujungė du į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytus Lietuvos kultūros paveldo reiškinius – sutartinių giedojimą ir kryždirbystę. Renginio iniciatorė, dainininkė ir ansamblio „Skaidrumos“ vadovė Skaidra Jančaitė siekia, kad sutartines mokėtų giedoti kiekvienas lietuvis. Pasakoja žurnalistė Skirmantė Javaitytė pasakojime.Ved. Indrė Kaminckaitė

Prieš 35 metus Lietuvoje įsteigti nacionaliniai parkai, kuriuose saugomas kraštovaizdis, biologinė įvairovė. Kaip nacionalinėse parkuose saugoma kultūra?90-metį minintis Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia keliauti po Lietuvą ir dalyvauti interaktyviame žaidime „90 Maironio balsų“.Savaitgalį vykusiame festivalyje „Purpurinis vakaras“ Sauliaus Mykolaičio vardo premija įteikta atlikėjui Džiugui Karobliui.Šiauliuose visą savaitę vyks tarptautinės skulptūrų kūrybinės dirbtuvės „Baltijos naktys“.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien Kazlų Rūdos Šiaudų arenoje vyks jungtinis koncertas „Nuo roko iki operos“, skirtas Čikagos lietuvių operos 70-ies metų jubiliejui. Pokalbis su Čikagos lietuvių operos choro vadove, sopranu Nida Grigalavičiūte.Kauno rajone šį penktadienį ir šeštadienį trečią kartą rengiamas respublikinis folkloro festivalis „Obelynės žolinė“. Senajame Tado Ivanausko obelų sode skambės muzika, bus pristatoma autentiškų skarų-gūnių paroda „Prosenelės skaros istorija“, veiks ir „Žolynų mugė“, kurioje amatininkai bei gamintojai pristatys tradicinius dirbinius, natūralius produktus ir šiuolaikines žolynų panaudojimo galimybes. Su festivalio organizatorėmis po Obelynės sodą vaikštinėjo kolega Andrius Baranovas.Rugpjūčio 16 d. senovės dienos „Samanos“ kviečia keliauti partizanų takais – taip bus paminėtas Lietuvos partizanų Dainavos apygardos 80-ies metų jubiliejus. Pokalbis su viena iš „Samanų“ organizatorių Laisve Radzevičiene.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje veikia grupinė iš Šilalės kilusių menininkų paroda „Gentinis mąstymas“. Devynių menininkų darbuose bandoma atskleisti skirtingą kūrėjų santykį su konceptualiuoju menu ir galios centrais. Iš Šilalės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugpjūčio 20–23 d. turėjęs vykti antrasis Palangos meno savaitgalis atšauktas. Anot organizatorių, šis sprendimas priimtas sužinojus, kad negalės naudotis pagrindine festivalio erdve – vila „Auska“, kuriai buvo pritaikyta didžioji dalis programos. Visgi, Palangos miesto savivaldybė teigia, kad renginio organizatoriai nederino galimybių gauti leidimą naudotis vilos erdvėmis ir jo neturėdami pradėjo bilietų prekybą taip klaidindami vartotojus. Kodėl neįvyks Palangos meno savaitgalis ir kokia šio vos pernai prasidėjusio renginio ateitis?Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus, ir kviečiame apsilankyti Kurtuvėnuose. Šiame vos 20 kilometrų nuo Šiaulių nutolusiame miestelyje yra vėlyvojo baroko stiliaus Šventojo apaštalo Jokūbo bažnyčia. Iš Kurtuvėnų pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Kokiais naujais meniniais būdais galime kalbėti apie kūniškumą, grožio standartus, seksualumą? Šį klausimą savo kūrybinėje rezidencijoje „Prãgiedruliuose“ kėlė kino režisierė ir scenarijų autorė Marija Kavtaradze bei šokėja, choreografė Greta Grinevičiūtė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirbtinio intelekto sukurtą ir žiūrovų nušvilptą R. Wagnerio operų tetralogijos „Nybelungų žiedas“ pastatymą Bairoito festivalyje, Suomijoje rengiamą ambicingą jaunųjų operos kūrėjų laboratoriją ir į sceną po ligos grįžtantį vieną žinomiausių šiandienos violončelininkų.Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuva jungiasi prie Tarptautinio Ukrainos kultūros paveldo fondo. Dėmesys – kultūros paveldo apsaugai karo sąlygomis, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui ir bendroms Lietuvos bei Ukrainos iniciatyvoms kultūros srityje. Studijoje vieši Kultūros ministras Lukas Alsys, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinė direktorė Laima Vilimienė ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinis direktorius Vydas Dolinskas.Sakralinio paveldo ciklą tęsia pasakojimas iš Nidos. Nuo 2003 m. ant sunykusios kopos stovi Nidos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Tai – vienintelė Romos katalikų bažnyčia Neringoje. Nidiškių architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuoti maldos namai išsiskiria nendriniu stogu ir iš visų gyvenvietės pusių matoma jos balta smaile. Išsamiau pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Lietuvos kultūros atašė Italijoje konkursą laimėjo Erika Lastovskytė. Pokalbis apie Lietuvos ir Italijos santykius, bendradarbiavimo vizijas.Ved. Gerūta Griniūtė

Ilgametei Kauno šokio teatro „Aura“ vadovei ir įkūrėjai Birutei Letukaitei nelaimėjus Kauno miesto savivaldybės skelbto teatro direktoriaus konkurso, bent kol kas ji liko be pareigų. Savivaldybė rudens pradžioje žada skelbti naują konkursą, kuriame, kaip teigia Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė, vėl galės dalyvauti ir pati B. Letukaitė. Vakarykštėje „Pakeliui su klasika“ laidoje aptarėme šokio teatro „Aura“ situaciją, jo įkūrėjos vaidmenį teatro ateityje ir kolektyve vyraujančias nuotaikas, o šiandien turime galimybę išgirsti ir pačią Birutę Letukaitę.Šiandien kultūros ministras Lukas Alsys susitiko su Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovu Antanu Venckumi. Po susitikimo ministras taip pat pasidalijo planais kitąmet kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimus vidutiniškai didinti ne mažiau kaip 5 proc. Šias ir kitas pastarojo meto kultūros lauko aktualijas aptarsime su viceministru Tomu Juočiu.Šią savaitę Siponių kaime, Birštono savivaldybėje, vyksta jau aštuntoji Kūrybinio kankliavimo stovykla. Kelios dešimtys kanklių entuziastų čia ne tik mokosi skambinti liaudies dainas, bet ir ruošiasi baigiamajam koncertui, kuris šį šeštadienį vyks Skriaudžiuose, Prienų rajone. Būtent čia prieš 120 metų susikūrė pirmasis kanklių ansamblis Lietuvoje. Tiesiogiai iš stovyklos – mūsų kolega Rytis Skamarakas.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kauno miesto savivaldybei paskelbus šokio teatro „Aura“direktoriaus konkursą, jame dalyvavo vienintelė kandidatė – iki šiol teatrui vadovavusi jo įkūrėja, choreografė Birutė Letukaitė. Konkurso ji nelaimėjo, todėl pasibaigus jos kadencijai „Aura“ liko be nuolatinio vadovo. Šiuo metudirektorės pareigas laikinai eina buvusi Letukaitės pavaduotoja Evelina Queiros Casais. Kas laukia seniausio šiuolaikinio šokio teatro Lietuvoje ir koks vaidmuo jame teks B. Letukaitei?Lietuvos kino teatruose galite pamatyti debiutinį kazachų režisierės Zhannat Alshanovos filmą „Nugalėtoja“. Tai penkių šalių – Prancūzijos, Kazachstano, Nyderlandų, Švedijos ir Lietuvos – bendros gamybos filmas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis, prie kino juostos prisidėjo ir kostiumų dailininkė Fausta Naujalė, povandeninių filmavimų profesionalai „Cinedive“ ir pirmasis režisieriaus asistentas Simonas Šaineris. Filmas pasakoja apie septyniolikmetę Milą, svajojančią patekti į elitinę sinchroninio plaukimo komandą.Šiandien mūsų klausytojus kviečiu į literatūrinę pažintį su Beatrice Salvioni – jauna italų rašytoja. Debiutiniame romane „Nelaboji“ (išleido „Baltos lankos“, vertė Lina Gaučytė) autorė pasakoja apie dvylikametę Frančeską ir tai, ką reiškia būti paklusnia mergaite augant fašistinėje Italijoje. Romano „Nelaboji“ autorę kalbino dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Druskininkuose vyksta Dainavos krašto folkloro šventė, kurios pagrindinė tema – vanduo tautosakoje ir mitologijoje. Pokalbis apie vandenį ir jo svarbą lietuvių tradicijose bei papročiuose.Klaipėdoje prasidėjo 14-asis tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Iki rugpjūčio 8 d. mieste dienomis vyks intensyvūs kūrybiniai procesai, o vakarais festivalis kvies į nemokamus renginius, skirtus visiems, norintiems iš arčiau pažinti teatro pasaulį.Vilniuje pirmą kartą vyksta pasaulyje žinomas gatvės meno festivalis „Meeting of Styles“, kuriame dalyvauja 43 menininkai iš 19 valstybių.LRT Klasika pradeda pasakojimų ciklą apie neįtikėtinai turtingą paveldą – sakralinius objektus, kurie, greičiausiai, niekada nebus įtraukti į turizmo maršrutus, netaps šalies vizitinėmis kortelėmis, bet savo istorijomis gali praturtinti kiekvieną užsukusį ar užklydusį žmogų. Pirmasis pasakojimas – apie Šilalės rajone esančią Girdiškės bažnyčią ir jos medinį altorių, vienintelį tokį Lietuvoje.Ved. Donatas Šukelis

Vilniuje vykstant masiniam gatvių remontui viešojoje erdvėje netrūksta miestiečių kritikos. Internautai dalijasi nuotraukomis ir atkreipia dėmesį į judėjimą trukdančias statybines medžiagas, nepatogius praėjimus remontuojamose perėjose ir šaligatviuose bei nepakankamą dėmesį žmonėms su judėjimo negalia ir tėvams su vaikų vežimėliais. Ar planuojant ir vykdant gatvių remontą pakankamai gerbiami visų miestiečių poreikiai? Pokalbis apie Lietuvos ir užsienio praktikas.Vakar Juozo Miltinio dramos teatrui be paaiškinimoatšaukus visus suplanuotus spektaklio „Makbetas“ spektaklius rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, pagrindinio vaidmens aktorius Tadas Gryn pareiškė, kad taip nutiko jam neradus sutarimo su teatru. Iš darbo Miltinio teatre išėjęs Gryn teigia iš spektaklio pasitraukęs ne savo noru, šiandien išplatintame pareiškime teatras teigia, kad „viešojoje erdvėje skleidžiama situacijos versija neatspindi visų aplinkybių“, taip pat akcentuoja, jog derybų metu aktoriaus pageidaujamos finansinės sąlygos reikšmingai viršijo teatro galimybes ir nusistovėjusią atlygio praktiką, tad susitarimo pasiekti nepavyko. Kas iš tikrųjų įvyko ir kokią įtaką tai turės teatro repertuarui bei teatre dirbančiai trupei?Ved. Indrė Kaminckaitė

Jau keturioliktą kartą vykstantis festivalis „b‘Art“ klausytojus kviečia į išskirtinę erdvę – Bartninkų bažnyčios griuvėsius Vilkaviškio rajone. Rugpjūčio 8 d. čia pasirodys tenoras Edgaras Montvidas, parengęs ypatingą koncertinę programą. Operos solistas scenoje pasirodys kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir dirigentu Modestu Pitrėnu. Apie festivalį, būsimą koncertą ir jo sumanymą – pokalbis su Edgaru Montvidu bei Vilkaviškio kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininke, festivalio „b‘Art“ sumanytoja Aksana Laskevičiene.„Undinė man suteikia galią veikti“, – sako šokio menininkė Urtė Siniauskaitė, savo debiutiniam judesio ir balso kūriniui pasitelkusi šios viliojančios, pavojingos ir net destruktyvios būtybės vaizdinį. Naująjį kūrinį šią savaitę pamatys tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ Kaune lankytojai. Kuo ypatinga „Undinės“ veiksmo vieta ir kiek festivalyje apskritai dėmesio jauniems kūrėjams, domisi Kotryna Lingienė.Rugpjūčio 5–rugsėjo 6 dienomis į Palangą sugrįžta XVIII-asis tarptautinis muzikos festivalis „Pasaulio balsai“. Mėnesį truksianti muzikinė kelionė klausytojams atvers plačią kūrybos ir muzikos formų įvairovę, o festivalio koncertai skambės skirtingose kurorto erdvėse – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, Gintaro muziejuje ir Kurhauze. Apie festivalio programą, muzikinius atradimus ir susitikimus su publika – pokalbis su violončelininku Glebu Pyšniaku ir festivalio organizatore Gitana Krikšiūnaite.Ved. Gerūta Griniūtė

Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje rugpjūčio 5 d. atidaroma paroda „Poetai niekada nemiega“, kurioje susijungia svarbiausi kino menininko ir poeto JonoMeko dienoraštinio kino kūriniai, instaliacijų ir videomeno kūrėjo Ugniaus Gelgudos bei parodos kuratorės Audros Vau videodarbai. Pokalbis su kuratore.Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Projekto „Klimato laikrodis“ kuratorė britė Alice Sharp pakvietė menininkus bendradarbiauti su Suomijos gamtą tyrinėjančiais mokslininkais, o tai leido gimti naujoms, netikėtoms idėjoms. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Asociacija „Slinktys“ pristato katinišką naujieną – poezijosknygą „Rafinuočiai: eilėraščiai apie kates ir katinus“. Kaip katės inspiruoja poetus ir kuo skiriasi lietuvių bei pasaulio rašytojų žvilgsnis į šiuos gyvūnus? Pokalbis su knygos sudarytoju, menininku Dominyku Andriuškevičiumi irasociacijos „Slinktys“ vadovu Juozu Žitkausku.„Paštas nutolo nuo savo funkcijų, o žmonės – nuo pašto“, –sako aktorius Paulius Kavoliūnas. Jis kviečia vėl rašyti popierinius laiškus.Ir ne jis vienas – Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomenes jungiantys paštoklubai. Kodėl grįžtama prie tradicinio pašto aiškinosi Evelina Povilavičiūtė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją, minint Klaipėdos miesto gimtadienį, Teatro aikštėje Klaipėdos universiteto rektoriui emeritui, akademikui profesoriui habilituotam daktarui Vladui Žulkui iškilmingai įteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio ženklas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia Aurelijos Maknytės retrospektyvinė kūrybos paroda „Kanalai“. Ekspozicijoje, apibendrinančioje beveik tris dešimtmečius besitęsiančią menininkės kūrybinę praktiką, susipina kasdienybės dokumentavimas, asmeniniai televizijos archyvai bei prie Širvintos upės vykdyti gamtiniai tyrimai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Lietuvoje minima Romų genocido atminimo diena. Vilniuje, Panerių memoriale pagerbtos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto romų genocido aukos. Pokalbis studijoje su LRT Radijo kolega Daumantu Butkumi, dalyvavusiu minėjimo renginiuose.Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. Kolegės Kotrynos Lingienės pokalbis su Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėju Sauliumi Rimu.Ved. Donatas Šukelis

Molėtų krašto muziejuje veikianti paroda „Iš vieno dvaro istorijos. Elena Graužinytė“ kviečia pažvelgti į tarpukario Lietuvos dvarų kasdienybę ir vienos šeimos likimą. Parodos centre – Elenos Graužinytės-Motiejūnienės-Valevičienės istorija, jungianti Martyniškių ir Sidariškės dvarus, jų kultūrinį gyvenimą bei sovietinės okupacijos nutrauktą šeimos istoriją. Pokalbis apie parodą, jos heroję ir išlikusį dvarų paveldą su Molėtų krašto muziejaus vadove Irma Balčiūniene ir E. Graužinytės anūke Dalia Bukeliene.Kelmės rajone vyksta 17-oji kūrybinė stovykla-festivalis„Užventis mene“. Į nedidelį Užvenčio miestelį susirinkę akvarelininkai, kalviai ir keramikai kuria darbus, kuriuos vienija bendra tema „Pariejau“. Iš Užvenčio pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniuje tęsiasi Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrimai irarcheologiniai kasinėjimai. Archeologams pavyko atverti beveik tūkstančio kvadratinių metrų plotą, kuris padeda atkurti vieno svarbiausių Lietuvos žydų paveldo objektų istoriją. Pokalbis apie šiuos tyrimus ir atradimus su Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje dirbančiu archeologu Justinu Raču.Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Šiandien kompozitoriui, muzikantui. Andriui Kulikauskui būtų 75-eri. Muzikinę karjerą pradėjęs ansamblyje „Vilniaus aidai“, vėliau drauge su Vytautu Kernagiu Kulikauskas įkūrė garsųjį „Dainos teatrą“, ilgus metus buvo Keistuolių teatro muzikinis vadovas. Kūrėjas mirė būdamas 73-ejų, 2024-ųjų lapkritį. Laidoje jį prisimins jo scenos bičiulė Neda Malūnavičiūtė ir artisto Vytauto Kernagio sūnus Vytautas Kernagis jaunesnysis.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apieParyžiuje įsikūrusį demokratiškai save valdantį simfoninį orkestrą. Taip pat apie tai, kuri operos solistė įkvėpė „Odisėjos“ žvaigždę Anne Hathaway savo Penelopės vaidmeniu, ir kaip skamba žymaus Holivudo aktoriaus visą gyvenimą paslapčiomis kurti klasikinio stiliaus kūriniai.Kurkliuose gimęs Moišė Dovydas Osinskis pasaulyje išgarsėjo kaip seras Montegiu Bertonas. Penkiolikos į Didžiąją Britaniją išvykęs ir anglų kalbos nemokėjęs jaunuolis gyvenimą pradėjo nuo nulio, o ilgainiui sukūrė vieną didžiausių XX a. britų vyriškų drabužių kompanijų ir tapo demokratiškos mados simboliu. Šiandien Kurklių sinagogoje atidaroma paroda „BURTON fenomenas“,pristatanti jo gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Apie šią asmenybę ir parodą – pokalbis su LNM istorike dr. Giedre Mileryte-Japertiene ir mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vyriausybė pritarė siūlymams Kultūros pasą reglamentuoti įstatymu ir palaipsniui išplėsti jo gavėjų ratą, įtraukiant ikimokyklinio ugdymo programas lankančius vaikus bei lituanistinių mokyklų užsienyje mokinius. Kaip plečiant Kultūros paso auditoriją kartu užtikrinti ir teikiamų paslaugų kokybę?LRT KLASIKOS radijo pjesių konkursas kviečia kurti naujas lietuviškas radijo dramas. Kas gali dalyvauti šiame konkurse ir kokios sąlygos keliamos dalyviams?Telšiuose vyksta medalininkų stovykla. Daugiau kaip 40 metų gyvuojanti kūrybinė stovykla yra seniausia tokia Europoje. Šiemet menininkai kuria medalius, kurie atspindi Telšių vyskupystės 100-metį. Iš vėjuotos Žemaitijos sostinės pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia visus šalies gyventojus pasidalinti savo šeimos rauginimo, konservavimo ir marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms.Ved. Marius Eidukonis

Netrukus pasirodys trečioji menininkės, poetės Dovilės BagdOnaitės poezijos knyga „Lesbiariumas“. Pasak knygos redaktorės Giedrės Kazlauskaitės, „Lesbiariumas“ – panašiai kaip herbariumas ar bestiariumas, tik apie lesbiestes“. Tai jau ne pirma šią vasarą pasirodanti queer tapatybę apmąstanti poezijos rinktinė Lietuvoje, neseniai išleistas sociologo Artūro Tereškino eilėraščių rinkinys „Lipnūs kūnai“. Kuo skaitytojus nustebins Dovilės Bagdonaitės naujoji kūryba?Pietvakarių Prancūziją toliau kamuoja vieni didžiausių miškų gaisrų šalies istorijoje. Daugiau nei 200 tūkstančių žmonių Žirondos regione buvo priversti evakuotis ir palikti namus. Pasekmes jaučia ir kultūros sektorius – atšauktas Europos transliuotojų sąjungos rengiamas Euroradijo džiazo konkursas, turėjęs įvykti šįvakar kaip festivalio „Jazz in Marciac“ dalis. Pokalbis su festivalyje šiuo metu viešinčiu žurnalistu, džiazo kritiku Alex Dutilh.Nuo 1998 m. Kurtuvėnuose vyksta klojimo teatrų šventė, šiemet surengta jau 26-ąjį kartą. Per šiuos metus žiūrovams pristatyta įvairių žanrų spektaklių – nuo istorinės atminties temoms skirtų pastatymų ir liaudiškų pajuokavimų iki šiuolaikinio meno formų Kurtuvėnų dvaro erdvėse. Ar šis kartas buvo išskirtinis, domėjosi festivalyje apsilankęs kolega Tomas Mizgirdas.Ved. Indrė Kaminckaitė

Šiandien Alytuje prasidėjo „Scanorama vasara“, kurios metu kino teatre „Dainava“ vyks nemokami kino seansai ir kino stovykla paaugliams. Pokalbis su programos koordinatore Dovile Meile.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą. Pirmus keturis epizodus galite rasti LRT Radiotekoje. Paskutiniame ciklo epizode – aiškinsimės, kodėl Katalikų Bažnyčia Gaudí gyvenimą pripažino pasižymėjusiu herojiškomis dorybėmis, ko dar trūksta, kad architektas būtų paskelbtas šventuoju, ir ar toks įvaizdis neužgožia prieštaringos jo asmenybės.Geriau pažinti Neringą kviečia nauja ekskursija. Jos autorė ir knygos „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai" bendraautorė Aušra Feser sudėliojo maršrutą pėsčiomis nuo Skruzdynės iki centro, atskleisdama dingusių pastatų istorijas. Kolegės Skirmantės Javaitytės pasakojimas.Trakuose prasidėjo XXI tarptautinis muzikos festivalis „Trakų fanfarinė savaitė“. Joje ne tik koncertai, bet ir edukacinės veiklos bei tarptautiniai muzikiniai susitikimai.Ved. Marius Eidukonis

Klaipėdoje šiandien prasidėjo 67-oji Jūros šventė. Ji kviečia nerti į kiną, o uostamiestis trims dienoms taps didele filmavimo aikštele.Tris istorinius pastatus – Vinkšnupių dvarą su greta esančiu svirnu ir istoriją menantį Kalvarijos valsčiaus viršaičio namą – ryžosi naujam gyvenimui prikelti Rita Bieliauskaitė ir Nerijus Šnaras su bendraminčiais. Vilkaviškio rajone lankėsi kolega Andrius Baranovas.Liepos 25-ąją Vilkija minės 600 metų jubiliejų. Šventės ašimi taps specialiai sukurtas muzikinis spektaklis „Vilkijos legenda“.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien Akmenės kultūros namuose atidaroma personalinė Dainiaus Liškevičiaus paroda „Pelėda, šventovė ir judantysis“. Čia į pagrindinį pasakojimą įsipina savo pramoniniu paveldu garsėjančio Akmenės rajono istorija. Pokalbis apie parodą bei šiuolaikinio meno sklaidą į regionus su menininku ir Akmenės kultūros namų kultūrinių renginių organizatore Vitalija Žakiene.Brolio ir sesės duetas – aktoriai Balys Latėnas ir Emilija Latėnaitė – pristato Sartų teatro festivalį. Rytoj prasidedantis renginys du artimiausius savaitgalius kvies žiūrėti spektaklius Dusetų dailės galerijoje bei kultūringai leisti laisvalaikį Zarasų krašte. Pokalbis su organizatoriais. Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie karališkame mediniame teatre vyksiantį operos festivalį, naują universalų DI kurto muzikos turinio ženklinimą ir už kiek galima nusipirkti prancūzų dirigento ir kompozitoriaus Pierre'o Boulezo modernistinės architektūros vasarnamį.Tauragėje antrą vyko kūrybinė stovykla „Apversta TauragėI“. Čia paaugliai ir jaunimas, kuruojami profesionalių aktorių, vos per septynias dienas parašė nufilmavo filmą ir sukūrė spektaklį. Kūrybiniuose darbuose stengtasi atsispindėti tarp jaunimo vyraujančias realias situacijas ir problemas. Kokiais įspūdžiais dalijasi kūrybinės stovyklos dalyviai ir kodėl tokie projektai yra svarbūs jaunimui? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Europos Sąjunga (ES) galutinai atšaukė Venecijos bienalei skirtą 2 mln. eurų dotaciją dėl Rusijos dalyvavimo vienoje didžiausių pasaulio šiuolaikinio meno parodų. Aptariame tai su meno menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė.Šiauliuose atidaryta Vytauto Dubausko personalinė paroda „Kaukaza belaisvis“. Parodos atidaryme su iš Šiaulių kilusiu menininku kalbėjosi Tomas Mizgirdas.Lietuvos istorijos institutas išleido Tomo Balkelio ir Andrea Griffante monografiją „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“. Pokalbis su autoriais.Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje vyksta audėjo Vlado Daškevičiaus kuruojama audimo rezidencija.Ved. Marius Eidukonis

Christopherio Nolano „Odisėjai“ pasiekus rekordinius premjeros rezultatus, žvilgsnį kreipiame į filmą įkvėpusį Homero epą. Ką režisieriaus interpretacija atveria šiuolaikiniam žiūrovui, o kokie kertiniai poemos aspektai joje prapuola? Pokalbis apie filmo santykį su originalu, dieviškosios ir žmogiškosios dramos pusiausvyrą bei „Odisėjos“ aktualumą šiandien. Dalyvauja VU docentė, Antikos literatūros specialistė Jovita Dikmonienė ir VU docentas, Antikos filosofijos specialistas Vilius Bartninkas.Šalia Vilniaus televizijos bokšto planuojama atkurti dalį architekto Viktoro Cholino sukurtos vaikų darželio „Čiauškutis“ „kosminės“ aikštelės, kurios spalvotos mozaikos priminė pajūrį ir smėlio kopas. 2013 metais be autoriaus žinios nugriauta aikštelė šiandien vertinama kaip savo laiką aplenkęs kūrinys, o jos sunaikinimas – kaip klaida. Pokalbis apie šios erdvės reikšmę ir teritorijos ateitį su Vilniaus meru Valdu Benkunsku, architektūros tyrėju Liutauru Nekrošiumi ir fotografu Dariumi Jurevičiumi.Tauragėje antrą vyko kūrybinė stovykla „Apversta TauragėI“. Čia paaugliai ir jaunimas, kuruojami profesionalių aktorių, vos per septynias dienas parašė nufilmavo filmą ir sukūrė spektaklį. Kūrybiniuose darbuose stengtasi atsispindėti tarp jaunimo vyraujančias realias situacijas ir problemas. Kokiais įspūdžiais dalijasi kūrybinės stovyklos dalyviai ir kodėl tokie projektai yra svarbūs jaunimui? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Dailės istorikė, parodų kuratorė, habilituota menotyros daktarė prof. Giedrė Jankevičiūtė socialiniame tinkle pasidalijo įrašu, kuriame atkreipė dėmesį į prastėjančias sąlygas susipažinti su Vilniaus valstybiniuose archyvuose saugoma medžiaga. Ar iš tiesų blogėja archyvų lankytojų patirtis? Apie tai kalbėsimės su Lietuvos vyriausiąja archyvare Inga Zakšauskiene ir prof. Giedre Jankevičiūte.Šiemet minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą. Pirmus tris epizodus galite rasti LRT Radiotekoje. Ketvirtoje dalyje – pasakojimas apie tai, kas nutinka, kai vieno architekto kūryba tampa šešiolikos milijonų žmonių kelionės tikslu.Šiandien pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas dėl kino studijos kūrimo. Ją numatoma vystyti pertvarkomoje „Litexpo“ teritorijoje. Apie kino studijos kūrimo planus pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministre Guoda Burokiene ir asociacijos „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ direktoriumi Romanu Matuliu.Liepos 20–24 d. Panevėžyje vyks festivalis „IŠKROVOS“. Ko tikėtis šių metų programoje klausime festivalio meninės programos ir projektų koordinatorės Mildos Paužolytės.Ved. Marius Eidukonis

Pasaulio kino teatrus šiandien pasiekia naujausias „Oskaro“ laureato Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, tačiau dar iki premjeros didžiuosiuose ekranuose jis spėjo sukelti nemažai kontroversijų. Jas narstome kartu su kino kritiku Dmitrijumi Gluščevskiu ir komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi D. Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Liepos 17 d. minime Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Pokalbis su Dalia Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke, kuriai šią savaitę įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už lietuvybės puoselėjimą, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, pasaulio lietuvių bendruomenių telkimą, išlaikant tautinę tapatybę ir ryšius su Lietuva.Eidamas 79-uosius metus, mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės solistas emeritas Vytautas Brazdylis. Apie vieno ryškiausių Lietuvos baleto meistrų ir choreografo svarbą Lietuvos baleto mokyklai kalbamės su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovu Eligijumi Butkumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip tiesiami lietuvių literatūros keliai į pasaulį: kokios knygos ir į kokias kalbas yra verčiamos? Ar turime strategines kalbas ar šalis, kurioms skiriame daugiau dėmesio? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto (LKI) tarptautinių programų vadove Rūta Nanartavičiūte ir Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidente, leidyklos „Alma littera“ direktore Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie operų parodijas dainavusio muzikologo Michaelio Aspinallo mirtį, „Apple Music Classical“ iniciatyvą transatlantinių skrydžių keleivius šviesti apie klasikinę muziką ir būsimą žymaus dirigento pasirodymą per FIFA pasaulio futbolo čempionato finalo pertrauką.Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvoje dirbantis žmogus pasižymi aukšta perdegimo rizika. Vienos iš tyrimo autorių, VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovės prof. Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės teigimu, nors apie perdegimą šiandien kalbama visame pasaulyje, visuomenėje vis dar trūksta aiškaus supratimo, kaip atskirti įprastą nuovargį nuo pirmųjų perdegimo požymių.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien išrinktas naujas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas. Juo tapo žurnalistas, rašytojas Marijus Gailius.„Baublį galime matyti kaip neįtikėtiną darinį arba reiškinį – net ir dabar jis turi bruožų, būdingų šiandienos meninėms praktikoms“, – sako šiuo metu užsienyje gyvenanti meno ir mokslo daktarė Deima Katinaitė. Kodėl galima teigti, kad dar XIX a. įkurtas muziejus atspindi šiuolaikinio meno praktikas ir kokį vaidmenį čia atlieka kaukė? Pasakoja Vesta Vitkutė.Pamėnkalnio viloje atidaroma Lietuvos Helsinkio grupės 50-mečio paroda „Jie pasibeldė ir pakvietė pasivaikščioti: Lietuvos Helsinkio grupei 50“ ir atnaujinta ekspozicija. Pokalbis su poetu, vertėju, literatūros tyrinėtoju prof. Tomu Venclova ir parodos kuratore Gerda Žalkauskaite.Kiek poilsiaujant reikia kultūrinio laisvalaikio? Atsakymo į šį klausimą ieškojo kolegė Ieva Radzevičiūtė , lankydamasi populiariausiame šalies kurorte – Palangoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Darbą Kultūros ministerijoje baigia viceministras dr. Viktor Denisenko.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown.Penktadienį „Baroti“ galerijoje Klaipėdoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, gyvenančio Jungtinėse Amerikos valstijose, Kęstučio Zapkaus paroda „Tapyba ir piešiniai“. Pokalbis su Kęstučiu Zapkumi.Pasakojimas apie Petrą Biržį –„Pupų dėdę“, skirtas Lietuvos radijo 100-mečiui.Ved. Donatas Šukelis

Panevėžyje pradedamas naudoti bendras kultūros bilietas, kuris suteiks galimybę miesto muziejus ir galerijas aplankyti patogiau bei mažesne kaina.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kuo išskirtinis Gaudí inžinerijos kodas ir jo statybos metodai?Liepos mėnuo Varėnoje – skambančių upių mėnuo. Kiekvieną šeštadienį nuo upių krantų ir skardžių aidi lietuvių liaudies dainos.Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama tapytojų grupės „Keturios“ paroda „kartu skirtingais keliais“.Ved. Marius Eidukonis