Pakeliui su klasika

„Helovino renginiai Signatarų namuose nedera su šios vietos misija“, – išplatintame pranešime spaudai teigė Jono Basanavičiaus premijų laureatai.Kas galėjo pagalvoti, kad šiuo laikmečiu gimtų naujas kultūros leidinys. Popierinis, ne skaitmeninis. O Kaune dvi draugės Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė išleido pirmąjį žurnalo „Ate ate" numerį. Jame pristatomi nykstantys dalykai: įpročiai, daiktai, jausmai, kultūriniai reiškiniai, net nykstanytys kioskai! Rugsėjo pabaigoje meno leidinių mugėje „Kaunas Art Book Fair“ viešumoje pirmąkart pristatytas žurnalas buvo akimirksniu išgraibstytas. Planuojama, kad žurnalas išeis kas ketvirtį. Su žurnalo „Ate ate" leidėjomis susitiko kolegė Skirmantė Javaitytė.Marius Jakštas išvertė, o filosofinių knygų leidykla „Phi knygos“ išleido ekonomisto Niallo Kishtainy knygą „Glausta ekonomikos istorija“. Ekonomistė ir politikė Ingrida Šimonytė įvertins knygos aktualumą ir reikalingumą šių dienų Lietuvoje.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie smuikų gamintojų parodą Niujorke, iš operos pasaulio dėl seksizmo besitraukiančią režisierę Katie Mitchell bei neįprastai atšauktą kompozitorės Clara'os Iannotta'os kūrinio premjerą Esene.Ved. Gerūta Griniūtė

Politologas Mažvydas Jastramskis savo asmeninėje „Substack“ paskyroje paskelbė straipsnį, kuriame analizuojama tamsioji politikų asmenybės pusė. Jis kvestionavo, kodėl makiaveliški, psichopatiški ir narciziški politikai dažnai laimi rinkimus bei kodėl jiems geriau sekasi politikoje. Be to, jis svarstė, kodėl empatiški ir net kuklūs žmonės nesirenka politiko karjeros ir kuo ši profesija yra nedėkinga.Tauragėje įteikta pirmoji poetės Birutės Baltrušaitytės literatūrinė premija. Ji skirta už knygą, kurioje atsispindi Mažosios Lietuvos istorija, ypač kultūros istorija. Būtent šia tema dažnai rašydavo ir pati kūrėja. Birutės Baltrušaitytės gimimo metinėms skirtoje konferencijoje poetė prisiminta kaip šviesi ir talentinga kūrėja. O kam įteikta pirmoji poetės vardo premija ir kaip kūrėją prisimena artimieji ir ją pažinoję žmonės? Apie tai Vestos Vitkutės pasakojimas.Spalio 29-ąją Lietuvos operos primadonai, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės emeritei Irenai Jasiūnaitei – 100. Irena Jasiūnaitė sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų operos scenoje, dainavo 35-erius metus. Turėdama gražų, skambų balsą, puikius artistinius gabumus ir žavią išvaizdą, sukūrė 58 vaidmenis. Ryškiausias iš jų – Karmen, scenoje atliktas daugiau kaip 100 kartų. Apie Irenos Jasiūnaitės talentą kalbamės su kompozitore, Lietuvos muzikų sąjungos prezidente Audrone Žigaityte-Nekrošiene.Panevėžyje pirmą kartą vyko Tvarios mados festivalis REVIVE. Ar tvari mada nėra tik elito reikalas? O ar teatras gali būti tvarus? Festivalyje lankėsi ir su jo dalyviais bei organizatoriais pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Vilniuje įvyks Nacionalinės premijos laureatės, kompozitorės Linos Lapelytės spektaklio „Kosminiai namai“ premjera. Kuo ji svarbi ir įdomi?Tauragės krašto muziejuje ,,Santaka“ atidaryta paroda „Baltijos gelmių istorijos“. Joje pasakojama apie Baltijos jūros paveldą per krovininio laivo „Elbing IX“ istoriją. Parodos atidarymo metu taip pat pristatytas leidinys „Aplink pasaulį burlaiviu „Moshulu“, kuriame rašoma apie lietuvių jūrininką Vytautą Eduardą Bagdanavičių, kuris, būdamas vos šešiolikos, išplaukė į jūrą legendiniu burlaiviu. Jūrininkas net du kartus apkeliavo pasaulį ir kelionės detales aprašė savo dienoraštyje.Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docento, architekto Vytauto Baltaus projektas nominuotas prestižiniam Europos šiuolaikinės architektūros konkursui „EUmies Awards“.Panevėžyje pirmą kartą vyko Tvarios mados festivalis REVIVE. Ar tvari mada nėra tik elito reikalas? O ar teatras gali būti tvarus?Ved. Donatas Šukelis

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje turėtų būti apsispręsta, ar visus rajone veikiančius 12 kultūros centrų sujungti į vieną juridinį vienetą – Panevėžio rajono kultūros centrą. Kodėl šis klausimas svarstomas būtent tokia tvarka?Lietuvos kino teatruose pristatomas dokumentinis filmas „Toks kaimas Amerikoje“. Jis yra apie Amerikos lietuvių stovyklą „Dainava“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip kritiškai vertinti dokumentinį kiną apie iškilius žmones? Pokalbis su kino kritike Rūta Oginskaite apie Giedrės Žickytės filmą „Irena“.Ciklas, skirtas Sarbievijaus ir baroko literatūros metams.Lietuvos bibliotekose prasideda medijų ir informacinio raštingumo savaitė MIRKT.Jurgio Kubiliaus pasaulio muzikos naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Kaip veikia informacinės priešiškų šalių atakos prieš valstybę? Kaip jas atpažinti? Pokalbis su „Debunk.org“ vadovu Viktoru Daukšu.LRT Klasika kviečia klausytis pasakojimų ciklo tęsinio, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos kulminacija – paroda „M.K.Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota 2026 m. kovo 28 d.–birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje, šiuo metu neturi užtikrinto finansavimo iš Lietuvos pusės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie XIX tarptautinio Chopino pianistų konkurso laimėtojus, pirmąją dirigentę, įrašysiančią visas Mahlerio simfonijas, bei naują amerikiečių serialą apie žymų kompozitorių.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien paskelbti kasmetės Sacharovo premijos, skirtos žmogaus teisių gynėjams, laureatai. Jais tapo įkalinti Baltarusijos ir Sakartvelo žurnalistai, kuriuos nominavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Pokalbis apie premiją ir šių metų laureatus – laidos pradžioje.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Lietuvos poeto, jėzuito Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Sarbievijaus kūrybos sklaidą dabartinėje Lietuvoje ir jo kurtų įtaigių pamokslų unikalumą pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Kultūros protestas – komunikacijos efektyvumo fenomenas? Komunikacijos ekspertas Gediminas Užkuraitis kelia klausimą, kas padarė jį tokį matomą, įtikinamą ir ko reiktų iš jo mokytis?„Pastaruoju metu siaubo žanras išgyvena atgimimą“, – sako dr. Adas Diržys, vienas iš mokslinės konferencijos „Siaubas, nejauka, keistumas“ organizatorių. Į Lietuvos kultūros tyrimų institutą susirinkusi akademinė bendruomenė aptarinėjo temas, kurios mus gąsdina, verčia jaustis nejaukiai ir šokiruoja. Anot renginio organizatorių, siaubas nėra tik pramogai skirtas žanras – ši tema gali padėti geriau suprasti reiškinius, kurie kelia baimę, ir tokiu būdu veikti net terapiniu lygmeniu: padėti susigyventi su nerimu bei baimėmis. Apie tai, kaip siaubo fenomeną tyrinėja kūrėjai, sociologai ir net filosofai, pasakoja Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

MTV uždaro kanalus Europoje.Gargžduose pristatoma premjera „Žmogus mėnulyje". Mariaus Pinigio bei Andriaus Stakelės sukurtą šokio ir muzikos spektaklį pamatys penkių šalies miestų auditorijos.Lietuvos kultūros asamblėja kviečia jungtis į protesto mėnesį.Ciklas skirtas Sarbievijaus ir baroko literatūros metams.Ved. Donatas Šukeli

Po vagystės Luvre pradėti kelti klausimai apie muziejinių vertybių apsaugą Lietuvoje. Kaip jos saugomos ir kiek kultūros paveldo vertybių yra dingę Lietuvoje?Kaip atrodo scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems vis dar tenka susidurti?Lietuvos dizainerė Reda Paula dalyvauja tvarios mados savaitėje „Europa Expérience Paris“.Ukrainos sostinėje Kyjive įvyko teatro etiudų festivalis, kuriame jaunieji Ukrainos kūrėjai interpretavo dramaturgės Birutės Kapustinskaitės pjesę „Terapijos“.Ved. Marius Eidukonis

Spalio 18 d. prasideda festivalis „Gaida“.Spalio 18 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – antroji sezono premjera. Tai režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus machine“, kuriame dekonstruojamas Dedalo ir Ikaro mitas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje aptikta XVII sieninė tapyba.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nepalaužiami ir nesunaikinami: Antrojo pasaulinio karo literatūrinė ir istorinė atmintis“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Ved. Donatas Šukelis

Spalio 16 d. Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“. Lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi vieno įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų Napoleono Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Pokalbis su parodos kuratoriumi Ignu Račicku.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams. Raseinių krašto istorijos muziejuje apsilankė kolega Andrius Baranovas.Pasirodė kompaktinė plokštelė, kurioje Edgaro Montvido kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui, 2021-aisiais įrašytas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Trijų kompozitorių vokaliniai kūriniai albume skamba kaip ištisas, nuoseklus ir tolydus muzikinis pasakojimas. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Edgaru Montvidu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie besitęsiantį tarptautinį Chopino pianistų konkursą, Rytų Anglijoje renkamą pakrantės garsų biblioteką ir aukcione parduotą garsaus mokslininko smuiką.Ved. Gerūta Griniūtė

Kas yra politinė kultūra? Kodėl šiandien Lietuvos politikos kultūra yra būtent tokia? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docentu, politologu Ignu Kalpoku.Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje pristatyta Karybos instituto darbuotojo laisvės kovų tyrinėtojo ir daugybės istorinių knygų apie partizaninį karą, nepriklausomybės kovas autoriaus Ernesto Kuckailio naujausia knyga „Laisvės šuolis. Sugrįžimas“.Ar sąmokslo teorijos apie ateivius vis dar populiarios? Kas lemia jų atsiradimą ir kokios sąmokslo teorijos pačios keisčiausios, pokalbis su filosofu, religijotyrininku ir sąmokslo teorijų tyrėju dr. Alfredu Buiko.MO muziejuje atverta didžioji paroda „Amžinai laikina“, kurioje šiuolaikinis menas susitinka su senosios dailės kūriniais.Ved. Donatas Šukelis

Didžiausia Lietuvoje Vilniaus knygų mugė 2027-aisiais metas gali įvykti rugsėjo mėnesį. Kokių pokyčiui mugei ir leidėjams šis pokytis gali atnešti?Savaitgalį įvyko pirmoji Kauno knygų mugė. Į „Žalgirio“ areną susirinko daugiau kaip 50 Lietuvos leidyklų, vyko pusšimtis renginių.Birštone archeologų komanda rado sovietmečiu dingusį miesto simbolį – Banginuką. Koks likimas laukia šio miesto simbolio?Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta litvakų kilmės britų menininkės Dorothy Bohm darbų paroda „Regėtas pasaulis“.Ved. Marius Eidukonis

Šių metų trumpametražių filmų industrijos renginio „Baltic Pitching Forum“ šalis viešnia – Vengrija. Forume dalyvauja kino prodiuseris, kino gamybos kompanijos BODDAH vadovas Gábor Osváth. Pokalbis LRT KLASIKOS studijoje apie kūrybos galimybes Vengrijoje ir kintančias kultūros politikos aktualijas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „TikTok“ iniciatyvą, skirtą jauniesiems klasikinės muzikos talentams garsinti, bei Varšuvoje važinėjantį ypatingą Šopeno pianistų konkurso tramvajų.Ketvirtadienį paaiškėjo 2025-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo vengrų rašytojas László Krasznahorkai, kurio dvi knygas „Šėtoniškas tango“ bei „Priešinimosi melancholija“ išleido „Kitos knygos“. Švedų akademijos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad laimėtojas yra „didis rašytojas, atstovaujantis Vidurio Europos tradicijai, kuri tęsiasi nuo Kafkos iki Thomas Bernhardo, ir pasižymintis absurdu bei groteskišku ekscesu“. Apie tai, kokios politinės srovės ir literatūrinės tendencijos lėmė šio rašytoją triumfą, kalbamės su 15min.lt knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu.Kaune penktadienį prasideda tarptautinis festivalis „Kaunas Blues“. Festivalio metu bliuzas skambės ne tik Kauno sporto halėje, bet ir stoties rajone. Vienoje iš tokių neįprastų koncertams vietų su festivalio rengėju ir sumanytoju Žilvinu Švarpliu susitiko ir pasikalbėjo kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Vilniaus universitete vyksta tarptautinė konferencija „Karo filosofija / Filosofija kare“. Šis renginys suburia mokslininkus iš Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos. Konferencijoje dalyvauja garsūs Ukrainos filosofai ir intelektualai. Pokalbis su filosofu, rašytoju Volodymyru Yermolenko iš Nacionalinio universiteto „Kyjivo Mohylos akademija“.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Žmogus, kuris savo kūryboje sujungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus, iškalbą ir erdvės jaukumą, jo tėvų sodyboje Vilkyčiuose, Šilutės rajone. Dunda kalvė ir tai geras laikas pasikalbėti apie darbus ir tikslus. Kalvio Dariaus Viliaus sodyboje apsilankė kolegė Agnė Bukartaitė.Jaunimas Anykščiuose surengė alternatyvių renginių ciklą „Alterno“. Tai trijų nekomercinių renginių ciklas, kurį nuo pradžios iki puikaus rezultato kūrė vien jauni žmonės: nuo idėjos generavimo iki viso proceso koordinavimo, apjungiant meną, muziką bei savanorystę. Pasakoja Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė.

Kas yra inceliai? Kaip ši tema pateko į festivalio „Nepatogus kinas“ programą? Pokalbis su tinklaraštininku Luku Ramonu ir festivalio „Nepatogus kinas“ vadovu Gediminu Andriukaičiu.„Nemuno aušros“ deleguotas, jau buvęs kultūros ministras Ignotas Adomavičius savo socialiniuose tinkluose ima viešinti informaciją, kurią neva rado per savo trumpą vadovavimo laikotarpį. Į visuomenininką Andrių Tapiną kreipiasi anoniminiai šaltiniai, kurie perduoda informaciją apie savavališką slaptos informacijos rinkimą. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad Seimo opozicinės partijos ketina kreiptis į prokuratūrą ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į policiją, nurodydama atlikti aplinkybių patikslinimą. Kaip vertinti šią informaciją? Pokalbis su politologu Ignu Kalpoku ir menininke Egle Grėbliauskaite.Ved. Donatas Šukelis

Kiek plačiai gali toliau plisti kultūros bendruomenės protestas?Pasibaigė 16-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius`25“. Apdovanoti geriausi kūrėjai ir galerijos.Kiek Mikalojų Konstantiną Čiurlionį jau pažįsta japonai ir kuo jis gali jiems būti patrauklus? Pokalbis su Japonijoje gyvenančia ir kuriančia smuikininke Žydre Ovsiukaite.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros ministras Ignotas Adomavičius traukiasi iš pareigų.Šį sekmadienį Alytuje – premjera – Aleksandro Špilevojaus režisuotas spektaklis „Pilėnai“.Skulptūros meno iššūkiai šiandien. Pokalbis su skulptoriais Aušra Jasiukevičiūte ir Mindaugu Šnipu.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas“: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Donatas Šukelis

Spalio 4 ir 5 dienomis Nacionalinės Dailės Galerijos didžiojoje parodų salėje įvyks performansas pavadinimu „Gerai išardytas fortepijonas“, kurį atliks Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Dalyvaujant menininkams Kotrynai Butautytei ir Antanui Gerlikui senas koncertinis fortepijonas „Estonia“ bus metodiškai išmontuotas. Apie performanso mintį pasakoja garso menininkas Arturas Bumšteinas ir vienas iš muzikų – Motiejus Bazaras.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovoas.Vilniaus universitete, Filologijos fakultete prasidėjo konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Kadangi genetinė kritika ne tik dalį terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojamas mimezės ir mimikrijos analogijų vaisingumas teorinės minties plėtotei, sąveikos tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Naxos“ įrašų kompanijos pardavimą, protestus prieš Italijos premjerės galimai proteguojamą dirigentę bei Venecijos muzikos bienalės auksinio liūto laureatę, apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus.Ved. Gerūta Griniūtė

Telšių savivaldybė šią savaitę savivaldybės kultūros įstaigų vadovams išplatino laišką, kuriame ragina juos laikytis „neutralios pozicijos“ prieštaringai vertinamo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus atžvilgiu. Apie situaciją ir žodžio laisvės problematiką laidoje kalbės Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, žurnalistė Rita Miliūtė, Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.Minime filologės, profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 80-ąjį jubiliejų.Vokietijos ambasada nekviečia naujojo ministro į Vienybės dienos renginį. Kokią įtaką naujojo ministro paskyrimas turės Lietuvos reputacijai Europoje? Apie tai kalba Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Parėjusią savaitę iš pareigų atsistatydinus Literatūros tarybai pasigirdo nuogąstavimų, kad atsistatydinusių tarybos narių vietas gali užimti nauji, nekompetentingi nariai. Kiek Lietuvos įstatymai ir kiti teisės aktai pajėgūs apsaugoti demokratiją?Po ilgos pertraukos į Kauną sugrįžo tarptautinis skulptūros simpoziumas. Šįmet jis skirtas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytam Kauno modernizmui.Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo lauko žmonės, palaikydami kultūros bendruomenės protestą, pasirašo atvirą laišką Valstybės vadovams.Antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su kultūros bendruomenės atstovais, prezidento patarėja perduoda jo padėką „už sąžiningą pokalbį“ ir linkėjimą „neleisti sau susitaikyti“. Savo ruožtu kultūros bendruomenės atstovai sako besitikintys, kad prezidentas juos išgirdo.Ved. Donatas Šukelis

Savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje vyks meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“. Pokalbis su mugės vadove Gabriele Arlauskaite ir mugės edukacinės programos sudarytoju Pauliumi Petraičiu.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatoma pirmoji 95-ojo sezono premjera – Dariaus Gumausko „Anoniminiai šokiai“. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Šiandien įvyko antroji kultūros bendruomenės asamblėja. Apie tai kas nutarta asmablėjos metu, pokalbis su Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte.Ruduo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre skirtas šokiui ir Lietuvos baleto šimtmečiui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Donatas Šukelis

Ketvirtadienio rytą Vilniuje, prie prezidentūros, susirinko naujuoju kultūros ministru „aušriečiu“ Ignotu Adomavičiumi pasipiktinusi kultūros bendruomenė. Dalyviai renginyje reiškė savo susirūpinimą dėl pastarųjų sprendimų ir kalbėjo apie grėsmes Lietuvos kultūrai. Protestą stebėjo Ieva Radzevičiūtė.„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Paveikslo istorija atgyja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Spektaklis sukurtas pagal Herkaus Kunčiaus operečių romaną „Šaltasis karas“ ir yra paremtas tikru įvykiu – skandalingu lietuvio protestu prieš sovietinę okupaciją. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Geteborgo knygų mugės šalies viešnia po trejų metų tapsianti Lietuva stiprina savo balsą – į rugsėjo 25 d. prasidedantį didžiausią Šiaurės šalių kultūros renginį po ilgų metų pertraukos grįžta Lietuvos literatūrą ir leidybą pristatantis nacionalinis stendas, mugės diskusijose, bendrame regiono dramaturgijos stende skambės lietuvių autorių ir industrijos atstovų pozicija. Pokalbis su mugėje esančia Leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus operos renovaciją, didėjantį susidomėjimą orkestriniais įrašais ir tai, kaip Filadelfijos operai sekasi pardavinėti visus bilietus vos už 11 dolerių.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu prisistatė ir į žurnalistų klausimus atsakinėjo pretendentas į Kultūros ministrus, „Nemuno aušros“ atstovas Ignotas Adomavičius. Kokią komunikacijos strategiją jis  pasirinko ir kokią žinią protestuoti pasiruošusiai kultūros bendruomenei nusiuntė? Pokalbis su kultūros komunikacijos specialistėmis Stefanija Jokštyte ir Laisve Radzevičiene.Antrus metus iš eilės Lietuvoje minima Vilko vaikų diena. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“. Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia paroda ir kokį ryšį ji turi su šių dienų įvykiais? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė šiandien Vyriausybėje susitiko su kultūros bendruomene, besipiktinančia „aušriečių“ į kultūros ministrus siūloma Ignoto Adomavičiaus kandidatūra. Po susitikimo su paskirtąja premjere I. Ruginiene kalbamės su viena iš kultūros bendruomenės atstovių Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Kauno rajono muziejuje pristatoma vieno žymiausių litvakų dailininkų Neemijos Arbit Blato darbų paroda. Andriaus Baranovo reportažas.Ved. Gerūta Griniūtė

„Deutsche Grammophon“ išleido M. K. Čiurlionio jubiliejui paminėti skirtą vinilinę plokštelę. Plokštelė – Gražinių šeimos dedikacija Lietuvos žemei. Pokalbis su choro dirigentu Romualdu Gražiniu.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo – miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Šiandien vyksta kultūros bendruomenės susirinkimas – protesto asamblėja prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“. Pokalbis su menininke ir asamblėjos moderatore Agne Jokše.Siekiant įamžinti pietų žemaičių šnektą, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatyta instaliacija „Pietų žemaičių šnektų lobynas“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Donatas Šukelis

Sportinių šokių kolektyvui „Žuvėdra“ - 60. Pokalbis su kolektyvo įkūrėja ir trenere Skaistute Idzelevičiene, sportinių šokių treneriu ir teisėju Virginijumi Visocku ir buvusiu „Žuvėdros“ nariu Linu Lapėnu.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta meninio stiklo paroda „Tarp iliuzijos ir tikrovės“. Jos autorius – vienas ryškiausių šalies stiklo meno kūrėjų Remigijus Kriukas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka šį rudenį švenčia 75-ąjį gimtadienį. Pokalbis su bibliotekos direktore Emilija Banionyte.Šeduvoje atidaromas žydų istorijos muziejus „Dingęs Štetlas“. Iš muziejaus atidarymo pasakoja Ieva Radzevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad šiais mokslo metais skirs papildomus 10 milijonų eurų vadovėliams. Ar bus skiriama lėšų regėjimo negalią ir disleksiją turinčių mokinių vadovėliams? Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu Vilmantu Balčikoniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktore dr. Jolanta Navickaite, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktore Inga Davidoniene, „EDUKA klasė“ vadovu Dariumi Ratkevičiumi ir neregį sūnų auginančia mama Donata Sadauskiene.Šiaulių fotografijos muziejaus kieme atidaryta „Bromos“ galerija, kurioje eksponuojami kūriniai, įamžinantys centrinių gatvių gyvenimą praeityje ir dabar. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Dramaturgas Marius Ivaškevičius kaltina režisierę Eglę Švedkauskaitę šmeižtu. Pokalbis su menininku.Rugsėjo 17 ir 18 dienomis net trisdešimtyje šalies miestų vyks Lietuviško kino klasikos dienos, kurių metu bus galima nemokamai pamatyti du restauruotus Lietuvos kino klasika tapusius filmus. Pokalbis su Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič ir kino kritikėmis Neringa Kažukauskaite bei Rasa Paukštyte.Ved. Donatas Šukelis

Savaitgalį išdalinti „Emmy“ apdovanojimai. Juose net aštuonis apdovanojimus gavo serialas „Paauglystė“.Praėjusiais metais išleidęs knygą, kurioje dalijasi savo paties dienoraščių eilutėmis, eseistas, poetas, prozininkas Donaldas Kajokas – šių metų Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatas.Bendras lietuvių ir ukrainiečių filmas „Iki pergalės!“ pelnė pagrindinį apdovanojimą Toronto kino festivalyje.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji Didžiosios istorijos paraštėse“. Ji skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.Ved. M. Eidukonis

PavadinimasPakeliui su klasika. Ved. Gerūta Griniūtė Pavadinimas (LRT.LT)Dokumentikos apie Dalią Grinkevičiūtę režisierius: žavi jos drąsa ir kompromiso nebuvimas Paantraštė Dalies pavadinimas Laidos pavadinimas Web trumpas aprašasVytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius sukūrė dokumentinę apybraižą, skirtą tremtinei, rašytojai ir medikei Daliai Grinkevičiūtei. Studijoje – pokalbis su dokumentinės apybraižos režisieriumi, scenarijaus autoriumi Donatu Jokūbaičiu.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jis vyksta Klaipėdoje. Projektas sukurtas remiantis „Open House Vilnius“ patirtimi. Šiemet jį įgyvendina viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“. Atviros architektūros savaitgalio maršrutai jau sudėlioti, savanoriai pasiruošę, o Agnė Bukartaitė likus kelioms dienoms iki starto kalbina projekto vadovę bei savanorius. Pasirodo, Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui.Garso spektaklis „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis“ nukelia į 1907-uosius, kai Vilniuje susitiko Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Iš pirmo žvilgsnio užgimusi simpatija tapo gilia meile, bendru kūrybiniu gyvenimu ir istorija, kurią nutraukė per anksti nutrūkusi Čiurlionio kelionė. Apie garso spektaklį pasakoja režisierius ir aktorius Justas Tertelis ir aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė.Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50-mt. Ilgiausiame ir seniausiame šalies pėsčiųjų bulvare įrengtas laikrodis įtrauktas net į rekordų knygą ir vis dar yra populiari pasimatymų vieta. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugsėjo 11 d. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma menininkės Ingridos Mockutės-Pocienės paroda „Rožės efektas“. Pokalbis su menininke.Obelyno kaime jau keletą metų atgaivinta šimtametė tradicija švęsti „Kugelines“. Šventės metu komandos varžosi kepdamos ir dekoruodamos kugelį. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ant Gedimino pilies kalno pirmą kartą rengiamas Vilniaus miesto mitų festivalis „Šventaragis“. Pokalbis su „Šventaragio“ organizatoriumi  Mariumi Tumšiu, Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšto vadove Asta Daunoravičiene ir dainininke Veronika Povilioniene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie praeitą savaitgalį mirusį dirigentą Christophą von Dohnányi, jaunos britų solistės raginimus emigruoti iš Jungtinės Karalystės ir keistą Metropolitan operos teatro susitarimą su Saudo Arabija.Ved. Donatas Šukelis

82-ajame Venecijos kino festivalyje pasaulinę premjerą pristatė lietuvių režisierių Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko sukurta virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos. Pokalbis su kūrėjais, neseniai grįžusiais iš festivalio.Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Estijos Pernu mieste rengiamas operos festivalis „PromFest“ pristato bendrą projektą – pirmą kartą Lietuvoje statomą Frančesko Čilėjos operą „Adriana Lekuvrer“. Andriaus Baranovo reportažas.Tautodailininkė, fotografė Miglė Rugėnaitė po mokslinio tyrimo Lietuvos etnografijos muziejaus miestelyje, bažnyčios šventoriaus karstinėje pristatė parodą „Laidotuvių fotografijos kaita ir kultūra Lietuvoje“.Poetė, rašytoja, literatūros kritikė, vertėja, pedagogė, visuomenininkė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė, Danutės mama. Šiame ciklo „Čiurlioniai“ epizode apsilankysite pačios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namuose Kaune, kur spręsdavosi kultūros likimas ir buvo gelbstimos gyvybės. Šiandien namuose gyvena Sofijos provaikaitis Džiugas Palukaitis. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Ved. Gerūta Griniūtė

Uostamiestyje vyksta 1-oji Klaipėdos bienalė. Pokalbis su bienalės kuratoriumi, Šiuolaikinio meno centro vadovu Valentinu Klimašausku.„Esame vieni iš konservatyviausių gerąja prasme“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. Apie naująjį LVSO sezoną su dirigentu kalbasi Gerūta Griniūtė.Kodėl Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje nebelieka suaugusiems skirto mokymo kurso? Pokalbis su mokyklos direktoriumi Algiu Lankeliu-Elvich, Vilniaus vicemere Donalda Meiželyte ir menininke Aida Vėželiene.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristatė naują sezoną. Ką apie praėjusią savaitę iš operos „Lietuviai“ pašalintą dirigentą Gianlucą Marcianò sako teatro atstovai, pasakoja Ieva Radzevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Kaišiadorių miesto civilinėse kapinėse bus pradėti laidoti motinų iki 22 nėštumo savaitės prarasti vaisiai. Kodėl svarbu turėti tokią atminimo vietą?LRT KLASIKA nuo rugsėjo 8-osios pradeda naująjį sezoną. Ko jame laukti klausytojams?Kultūros ministerijos organizuotą konkursą eiti Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas laimėjo dabartinis teatro vadovas Benjaminas Želvys.Kaip Vilniaus ir Panevėžio vandens rezervuaruose veikiančios menininkų parodos atkreipia dėmesį į žmonijos laikinumą, trapumą ir laiko tėkmę?Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos Nacionalinis operos ir baleto teatras paskelbė, kad kilus abejonei dėl šiandien vyksiančios premjeros „Lietuviai“ muzikos vadovo, italų dirigento Gianlucos Marcianò galimo dalyvavimo muzikiniuose renginiuose Rusijoje, LNOBT vadovybė atsisako šio dirigento paslaugų. Pokalbis su dirigentu Gianluca Marcianò.Kūdikis negimsta vienas, kartu su juo gimsta ir mama, sako lėlininkė, aktorė ir spektaklio apie motinystę idėjos autorė Monika Mikalauskaitė-Baužienė. Rugsėjo 5 dieną spektakliu „Aš visada šalia“ Klaipėdos lėlių teatras atveria duris į naują sezoną. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Italijoje, Stia mieste, vyksiančios Europos kalvystės bienalės „Biennale Europea d'Arte Fabbrile“ metu bus pristatyta žymiausių Lietuvos kalvių kryžių-saulučių paroda „Lietuva. Šimtas saulių geležinių“. Pokalbis su festivalio „Užventis mene“ organizatore Milda Balvočiūte-Knyzeliene ir kalviu Virgilijumi Mikuckiu.Rugsėjo 6 d. prasideda penktą kartą rengiamas festivalis „Garsų potvynis Zapyškio Senojoje bažnyčioje“. Iki rugsėjo pabaigos organizatoriai kviečia lankytojus į drąsius klasikinės kultūros ir šiuolaikinių technologijų dialogus. Pasakoja Andrius Baranovas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – grafikė Birutė Zokaitytė.Ved. Donatas Šukelis

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statomos Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ muzikos vadovas ir dirigentas Gianluca Marcianò lapkričio 19 dieną diriguos koncertui Maskvoje.Eidamas 92-uosius mirė italų mados dizaineris Giorgio Armani. Jo vardas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo itališko stiliaus ir prabangos. Tai buvo vienas kūrėjų, kurie pakeitė žmonių požiūrį į aprangą. Jo vardas tapo elegancijos, rafinuotumo ir šiuolaikiško minimalizmo sinonimu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie protesto pertrauktą BBC Proms koncertą Londone, suomių dirigentų rokiruotę Paryžiuje ir pavojus, tykančius kiek jautresnių operos teatro lankytojų.Rubrikoje „Be kaukių“ – vaistininkas Vygintas Milašius.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugsėjo 3 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatyta kompozitoriaus 150-ojo gimtadienio renginių programa. Ji apima įvairiuose šalies miestuose vyksiančius koncertus, edukacijas, parodas. Pristatymo renginyje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė debiutavo Hollywood Bowl scenoje kartu su ryškiuoju Los Andželo filharmonijos orkestru. Pokalbis su dirigente jai tik parskridus iš koncertinės kelionės.Rugsėjo 4 d. Valdovų rūmų Didžiojo kiemo galerijose suskambės „Meilės ir Jėzaus medžioklė“ – M. K. Sarbievijaus poezija dvidešimt dviem balsams ir šviesai.Pirmosios Lietuvoje moters menotyros mokslų daktarės asmenybė dažnam pirmiausia asocijuojasi su jos brolio M. K. Čiurlionio vardu. Visgi Jadvyga Čiurlionytė, kukli savo esybe, atsidavusi mokslui, menui ir žmonėms, nusipelno atskiro portreto. Ciklo „Čiurlioniai“ autorė Kotryna Lingienė jį nutapyti pakvietė etnomuzikologės anūką Romą Lileikį.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šį rugsėjį prasideda Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos organizuojami Brailio rašto mokymai. Pokalbis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu, Brailio rašto mokytoju Vytautu Gendvilu ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentu, besimokančiu Brailio rašto Vilmantu Balčikoniu.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi vietos menininkų parodos: Simonos Bagdonaitės-Gubinienės „Pasiklydę cirke“ ir Dainiaus Trumpio „Oda ir dulkės“. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Pradedama kurti Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė. Į šią duomenų bazę pateks knygos, nuotraukos, dailės kūriniai ir audio įrašai. Sukūrus šią bazę, skaitytojai joje galės rasti kūrinius, kurių įsigyti negalima ir kurių pakartotinę leidybą ribojo autorių teisės. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Rita Pikūnaite.Claudia Piñeiro – argentinietė rašytoja, savo kūriniuose dažniausiai nagrinėjanti moterų likimus, tarpusavio santykius. Apie neseniai lietuviškai išleistą romaną „Elena žino“, kuriame skaitytojas lydi Parkinsono liga sergančią pagrindinę veikėją kelionėje po miestą, su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – ilgametis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, profesorius Pranas Griušys.Ved. Donatas Šukelis

Naujoji ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad „Alchemikas“ ir „Mažasis princas“ yra jos mėgstamiausios knygos, kurias ji reguliariai perskaito dar kartą. Kodėl šios dvi knygos tokios populiarios pasaulyje?Kokią šimtametę istoriją pasakoja buvęs Pajūrio dvaras ir kaip dabar stengiamasi atgaivinti prisiminimus apie dvarą?VDA parodų salėse „Titanikas“, galerijose „Akademija“ ir „5 malūnai“ pristatoma trijų parodų serija „22° G“, skirta Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų jubiliejui pažymėti.Šiandien tik vienai dienai į „Čiurlionies galeriją“ sugrįžo prieš 100 metų čia eksponuotas M.K.Čiurlionio triptikas „Raigardas“.Šiandien per LRT Plius eterį bus transliuojamas jau tradicija tampantis koncertas „Menų pašaukti. Nauja pradžia“. Ko tikėtis koncerte ir kaip naujus mokslo metus pasitinka šiemet jubiliejų švęsiančio M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokiniai?Rubrikos „Be kaukių“ svečias komikas ir mokytojas Justinas Visickas.Ved. Marius Eidukonis

Ar teisėtai Nidoje nukirsta 16 medžių? Koks likimas laukia likusių 170? Pokalbis su Neringos meru Dariumi Jasaičiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktore Lina Dikšaite, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininke Ramune Lukaševičiene ir architektu Jonu Žukausku.Į sostinę sugrįžta vienos dienos miesto festivalis „Lituanica 2000s“. Apie festivalį su jo organizatoriais kalbasi Karina Metrikytė.Šiaulių dailės galerija jau 5 metus bendradarbiauja su kultūros ir edukacijos centru „Labas itala“ ir įgyvendina išskirtinį rezidencijų projektą Šiaulių regiono menininkams. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Rugpjūčio 31 dieną vyks LRT naujojo sezono pristatymo renginys, kuris bus atviras visuomenei. Apie renginį pasakoja LRT rinkodaros skyriaus vadovas Mantas Velykis ir renginio vedėja Audra Avižiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši gidė, kelionių vadovė Monika Auksutytė.Ved. Donatas Šukelis

Vyriausybės sprendimu patvirtinta Kultūros ministerijos sukurta tvarka, reglamentuojanti Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimą ir laidojimo vietų paženklinimą. Ką konkrečiai reglamentuoja ši tvarka ir koks jos poreikis?Kokiu kultūriniu bei dvasiniu fenomenu yra tapusi Prūsija, kuriant šiandieninę prasmingą Lietuvos tikrovę? Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui, domėjosi kolegė Karina Metrikytė, kalbindama Lietuvos prūsų bendruomenės pirmininką, prūsų palikuonį Mantą Maziliauską.Kauno fotografijos galerijoje šiandien atidaroma Dovilės Dagienės paroda „Osmosas“, kviečianti į kūrybinį dialogą su praeities fotografija, su vienu svarbiausiu fotografijos kūrėju Baliu Buraču.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie iki juosmens į vandenį įsibridusius Brėgenco operos festivalio solistus, Kanų pasaulio filmų festivalio apdovanotą operos filmą bei amerikiečių operos žvaigždės Lawrence'o Brownlee pasirinkimą dainuoti MaskvojeRubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Ramunė Grakauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Pilietiškas žmogus, norintis pranešti apie sovietinių simbolių propagavimą arba demonstravimą, pats gali būti palaikytas tokios simbolikos propaguotoju ir net pakviestas rašyti pasiaiškinimą policijoje. Muziejininkė, visuomenininkė Nina Puteikienė atsidūrė tokioje situacijoje. Pokalbis su Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu, socialinių mokslų daktaru, Mykolo Romerio universiteto teisės profesoriumi Justinu Žilinsku, politikos apžvalgininku Mariumi Laurinavičiumi ir pačia istorijos heroje – Nina Puteikiene.„Nustebtumėt, kiek jūsų kieme yra daug vabalų. Nereikia niekur eiti ar važiuoti“, – sako makrofotografas Eugenijus Kavaliauskas. Ką nepaprasto gyvių pasaulyje pamato makrofotografas ir kaip atrodo tokių nuotraukų įamžinimo procesas? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ministras, susiprojektavęs sau namą Kauno centre. Pabrolys Mikalojaus Konstantino ir Sofijos vestuvėse. Septintasis Adelės ir Konstantino vaikas, pasiekęs karjeros aukštumų tarpukario Lietuvoje. Ciklo „Čiurlioniai“ dėmesio centre šįkart - genijaus brolis, vadintas ir Stasiu, ir Stanislovu. O meiliai – ir Kumele. Pasakoja Kotryna Lingienė.Šiandien Kauno nacionaliniame dramos teatre vyko penkių Kauno teatrų sezono pristatymas. Renginyje dalyvavo žurnalistė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dizainerė, kūrėja Indra Marcinkevičienė. Kaip ji gaudo idėjas savo spalvingiems kūriniams?Ved. Gerūta Griniūtė