Pakeliui su klasika

Šį savaitgalį muziejai plačiai atvers duris – rengiama Europos ir Tarptautinė muziejų naktis. Muziejai jungiasi prie aktualių temų, skleidžia balsus ir kuria erdves susitikimams.Šiemet pasaulis mini legendinės vaikų literatūros herojės Pepės Ilgakojinės 80-metį. Švedų rašytojos Astridos Lindgren sukurtas personažas – raudonplaukė mergaitė strazdanotu veidu ir styrančiomis kasytėmis – vienas ikoniškiausių ir mėgstamiausių knygų herojų. Knyga, su kuria užaugo jau kelios kartos, pasirodė 1945 metais, prieš pat šv. Kalėdas. Iš pradžių drausta ir cenzūruojama, ji sulaukė nemažai kritikos, tačiau galiausiai įveikė visas kliūtis, skelbdama vaiko pasaulio unikalumą ir asmenybės savarankiškumą, drąsą ir draugystės vertę. Pepės nuotykiai išversti į 78 kalbas, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 70 milijonų kopijų.Devintasis festivalis TheATRIUM kaip ir kasmet siūlo dvi programas: devynis lietuviškus ir keturis užsienio spektaklius. Festivalio šūkis – „Sutikti žvėrį“ - kviečia atsisakyti stereotipų ir pažvelgti į mus skaldančius išorinius bei vidinius pavojus. Iš uostamiesčio pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Jelgavoje vyksta tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Šiųmetis, 19-asis, surengtas mėnesiu anksčiau nei įprastai ir lankytojus džiugins iki pat vasaros pabaigos. Didžiausias Baltijos šalyse smėlio parkas šiemet stebins mitinėmis figūromis, kurias pristato skulptoriai iš 11 šalių. Iš kaimyninės Latvijos pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – muzikantė Neda Malūnavičiūtė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Protesto pareiškimais šiemet prasidėjo 78-asis Kanų kino festivalis. Kokie ryškiausi programos akcentai? Tiesiogiai iš Kanų – prodiuserinės kompanijos „Fralita Films“ vadovė Živilė Gallego.Daugiau kaip prieš šimtą metų sukurtą Gerhardo Hauptmano pjesę „Žiurkės“ Vilniaus mažajame teatre stato Augustas Gornatkevičius. „Tai aštri ir šiuos laikus atspindinti pjesė“, - teigia režisierius. Pasakoja Karina Metrikytė.Ar jauni menininkai turi apie ką šnekučiuotis su Čiurlioniu? Ieškodami atsakymo į šį klausimą Vilniaus aukcionas ir Vilniaus dailės akademija surengė konkursą jauniesiems menininkams ir jų darbų parodą „Permąstant Čiurlionį“.Vakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje buvo paskelbti ryškiausi 2024 metų kūriniai, muzikos kūrėjams išdalintos šešios premijos ir klausytojų simpatijų prizas. Pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Egle Gudžinskaite ir net tris apdovanojimus pelniusia kompozitore Dainora Aleksaite.Nuo antikos iki kaimo dienoraščių, nuo žurnalo „Nemunas“ iki Dzūkijos miškų – toks pasaulis šiandien patenka į poetės Erikos Drungytės akiratį. Apie poeziją, kultūros žurnalistiką ir kasdienybės atradimus – pokalbis su šių metų Maironio premijos laureate rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Prasideda tarptautinis Asitežo festivalis „JĖGA/ COOL!“ Panevėžyje. Pokalbis su festivalio įkūrėja, prezidente, aktore Violeta Podolskaite.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų". Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai, kurie įsitikinę: metas išplėsti grafikos kaip meno formos geografiją ir leisti žiūrovui pajusti – šiuolaikinė grafika yra aktuali ir gyvybinga. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Vilnius siekia parduoti buvusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vietoje esančias patalpas. Kaip praneša naujienų agentūra BNS, miesto taryboje nesutariama: vieni baiminasi, kad naujieji šeimininkai neišsaugos Statybininkų rūmais vadinamame pastate esančių autentiškų nepastatytos bažnyčios elementų, kiti teigia, kad sovietmečiu bažnyčios vietoje statant vadinamuosius Statybininkų rūmus originalus sakralinis pastatas buvo negrąžinamai prarastas. Kaip elgtis su architekto Antano Vivulskio niekada iki galo neįgyvendintu projektu?Pakruojis, o ir visa Lietuva, mini garsaus dailininko, vitražisto, marionečių kūrėjo Stasio Ušinsko 120-ąsias gimimo metines. Pakruojyje, kur menininkas gimė, surengta paroda, pristatyta pagal jo brėžinius atkurta viena iš marionečių. Paminėta ir Lėlių teatro diena, parodyta spektaklių. Iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – Vilniaus paveikslų galerijos vadovė Aistė Bimbirytė.Ved. Gabija Narušytė

Gegužės 12 d. Vilniaus rotušėje vyks koncertas – Lietuvos kontraboso legendos Zigmo Žuko 100-asis jubiliejus.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“.Prasidėjo XIX-oji Venecijos bienalė. Kokie pirmieji įspūdžiai joje?Šįvakar laukia ypatinga Euroradijo koncerto transliacija iš Liublianos, kur gros Euroradijo džiazo orkestras. Jame dalyvauja ir Lietuvos gitaristas Mindaugas Stumbras.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – rašytoja Nijolė Marytė Šerniūtė.Ved. Marius Eidukonis

Katalikų pasaulis turi naują popiežių – Leoną XIV-ąjį, arba kitaip - iš Jungtinių Valstijų kilusį Robertą Prevostą. Kokių jo žingsnių ir darbų laukiama, ar tai kompromisas kardinolų konklavoje? Su kokiais iššūkiais susidurs naujasis pontifikas?Šį savaitgalį Vilnius kviečia į vienuoliktąjį architektūros festivalį „Open House“. Duris atveria daugiau kaip 50 išskirtinių sostinės architektūros objektų. Aptarsime, kur, ką ir kodėl verta pamatyti.Radviliškio rajone Burbiškio dvaro parke pražydo didžiausias šalies tulpynas, kuriame auga net apie 500 skirtingų veislių tulpių. Apie šį grožį išgirsite kolegos Tomo Mizgirdo pasakojime.Na o Ignas Gudelevičius pristatys senosios muzikos ansamblio „Il Pomo d'Oro“ išleistą albumą, kuriame mažiau žinomi Baroko epochos šedevrai – liutniai skirti koncertai.Kompozitorių kūrinių penkioliktuke – Loretos Narvilaitės kūrinys „Kur veda kopų kelias“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė Lavija Šurnaitė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Nacionalinėje dailės galerijoje prasideda Šv. Kristoforo kamerinio orkestro antrą kartą rengiamas muzikos festivalis „Vilnius Spring Festival“, kuriame keturi išskirtiniai koncertai, praplečiantys klasikinės muzikos ribas.Šiandien Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje pirmą kartą atgimsta žymusis Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie ką tik paskelbtą Pulitzerio muzikos prizo laureatę, Berlyno filharmonijos ateinančio sezono dirigentus bei moterų kompozitorių muzikos albumą, pirmaujantį „Apple Music“ klausomiausių klasikinės muzikos albumų sąraše.Šiandien Venecijos architektūros bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas, kuriame eksponuojami architektūriniai tvaraus mąstymo sprendimai, atspindintys pastatų ir juos supančių medžių santykį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, dramaturgas, teatro „No Shoes“ bendraįkūrėjas Raimondas Klezys.Ved. Gabija Narušytė

Prasideda penktoji „Kauno literatūros savaitė“ – renginys, atsiradęs iš suvokimo, kad mieste, kuris turi tokią įspūdingą literatūrinę istoriją, trūksta literatūrinio festivalio. Pokalbis su iniciatoriais ir organizatoriais Rūta Eidukevičiene ir Laurynu Katkumi.Vyriausybė patvirtino naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybą. Pokalbis su naująja pirmininke dr. Kristina Mažeikaite.Po penkiolikos metų atnaujintoje XX amžiaus pirmos pusės NDG ekspozicijoje šiandieninis žmogus galės atpažinti save: karo nuojautas, tapatybės paieškas. Pokalbis su parodos kuratorėmis Gabriele Radzevičiūte ir Giedre Jankevičiūte.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno kūriniu „Stella Hermetica. Scherzo III“ sopranui, kameriniam orkestrui ir elektronikai.„Nepamirškime, kad žodžio laisvė nėra duotybė, jeigu jos neginsime – prarasime. Žiniasklaida turi priešintis spaudimui ir atstovauti žmonių interesams“,- sako Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, VU Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro asistentė, socialinių mokslų daktarė Džina Donauskaitė. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Diseris“ ir „Portretai“ – tarsi skirtingos tos pačios monetos pusės. „Diseris“ yra literatūrinis tekstas, o „Portretai“ pristato mano vizualiąją kūrybą, apie ją daugiausia kalba kiti žmonės“, – sako menininkas Darius Žiūra, pristatymas naujausią menininko knygą-albumą „Portretai“.Etnografijos muziejų kolekcijos rodo, kad Lietuvoje skiáutiniai siuvami jau ne vieną šimtmetį. Skiautinius jau ne vieną dešimtmetį puoselėjanti menininkė Gražina Digaitytė-Kriaunevičienė veda ir skiautinių siuvimo kursus, yra išleidusi ne vieną knygą apie šią tekstilės rūšį, o šį pavasarį surengė parodą „Skiautinių laikas“ savo gimtajame Šilalės krašte. Pasakoja Vesta Vitkutė.77-ąjį atkurtos Izraelio valstybės gimtadienį pasitinkanti, 10-metį Lietuvoje mininti Izraelio ambasada pristato jau penktąją Izraelio kino programą.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. Iš Kupiškio pasakojimą parengė Simona Ševčenkaitė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Martos Finkelštein ir Agnės Matulevičiūtės kūriniu „Dear, dear“ fortepijonui ir sintezatoriams.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Latvių, lietuvių ir britų šiuolaikinio cirko ir šokio komandos 'Art of rainy days' spektaklis 'How a spiral works' Latvijos šokio 2023-2024 metų apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu šiuolaikinio šokio pasirodymu, o latvė šokėja Alise Bokaldere – geriausia šokėja.Klaipėdoje prasidėjo kas dvejus metus vykstantis Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis.Neapolyje vykstančiame COMICON festivalyje pagrindinis prizas už geriausią metų vertimą komiksų kategorijoje atiteko Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičius komiksui „Mergaitė su šautuvu“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“.Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė įsakysiąs įvesti naujus tarifus visiems filmams, sukurtiems ne JAV. Kaip šią žinią sutinka kino pramonė?Rubrikos „Be kaukių“ svečias – meditacijos ir parkūro mokytojas Vėjas Zaleskis.Ved. Marius Eidukonis

„Ne tik didžiuosiuose miestuose galima užsikrėsti menu“, – tiki festivalio „Ars Nova“ vadovė Greta Garnašaitė-Balienė ir kviečia miestelėnus ir miesto svečius į visą gegužę vykstantį festivalį Elektrėnuose, kuris, žada, bus dar stipresnis nei ankstesni.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – paskutinė sezono premjera – Aleksandro Špilevojaus „Arrivederci“. Režisierius spektaklį stato pagal savo paties parašytą pjesę, joje analizuojamos atsisveikinimo ir išėjimo temos, kurios ne visada būna susijusios su mirtimi. Šiuo spektakliu Špilevojus atsisveikina ir su Juozo Miltinio dramos teatru bei palieka meno vadovo pareigas. Iš Panevėžio pasakoja Tomas Mizgirdas.Sekmadienį Vilniaus Senajame teatre – mamoms skirtas koncertas „Suvenyrai Mamai. Mozartas“, kuriame susitiks aukščiausio lygio profesionalai, susipins meistriškumas, autentiškas skambesys ir ypatinga teatro akustika.Legendinė soulo ir ritmenbliuzo grupė iš Čikagos „The Five Stairsteps“ šiandien iš traškančio vinilo tampa atradimu smalsuoliams, siekiantiems naujų muzikos patirčių. Anuomet šeimos kolektyvas klausytojus traukė jausmingomis dainomis ir savitu vokaliniu – instrumentiniu skambesiu. Nors šiandien grupės narių jau nėra tarp mūsų, jų muzika tebeskamba filmuose, reklamose, ir, žinoma, mūsų laidoje. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitoriaus Mariaus Baranausko kūriniu „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – Energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas.Ved. Gabija Narušytė

Kokios yra realios menininkų galimybės kurti? Tokia diskusija atspindima Eglės Grėbliauskaitės filme „Konsiliumas“.Vilniuje, Medinės miesto architektūros muziejuje, rengiamas maisto ir garso performansas „Naktinis piknikas“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Į Lietuvos kompozitorių kūrinių 15-uką pateko Felikso Bajoro „Arkos“.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKĄ rengiama tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši operos solistė Kamilė Bonte.Ved. Odeta VasiliauskaitėJulius Kalinskas/BNS nuotr.

„Kūnas prisimena tai, ką miestas pamiršta“,- įsitikinę Vilnaus miesto šokio teatro „Low Air“ kūrėjai, Tarptautinę šokio dieną kviečiantys švęsti Šnipiškėse.Kodėl Neringoje vykstantis kamerinės muzikos festivalis vadinasi „Dangiški klavyrai“?Esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų mažatiražės, vienetinės knygos susirinko meno parodoje „Pirmas leidimas“.Tęsiame geriausių Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažinsime su kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.„Lietuvos švietimo sistemoje dar išlikę sovietinio mentaliteto rudimentai, tokie, kaip įtarumas ir nepasitikėjimas pedagogų bendruomene“,– yra sakęs VU Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovas, profesorius Rimantas Želvys. Pokalbis su mokslininku rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje prasideda 33-čiasis festivalis „Jauna muzika“, kurio tema šiemet – „mėgėjiška“ kūryba.Kauno miesto kamerinis teatras ir režisierius Gildas Aleksa kviečią į premjerą „Pažadink savo vidinę deivę“.Vilnius už trijų eurų mėnesinį mokestį Lietuvos meno pažinimo centrui „Tartle“ be konkurso išnuomojo tris prieš beveik du dešimtmečius įsigytas skulptūrines kompozicijas „Galimi pietūs“. Kodėl skulptūros nuomojamos dabar ir kodėl nebuvo rengiamas viešas konkursas?Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuke varžosi Jurgio Kubiliaus kūrinys „Ant00-2.0“ sopranui, Hammond vargonams, dideliam ansambliui, DI balsams, elektronikai ir vizualams.Viena subtiliausių šeštojo dešimtmečio grupių iš Los Andželo „The Association“ išgarsėjo savo nepaprastomis vokalinėmis harmonijomis.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši menininkė Adelė Liepa Kaunaitė. Kur slypi kūrybiškumo paslaptis? Kas tapytojai tampa atspirties tašku, kai, regis, mūzos neapsilanko?Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuva, Latvija ir Estija vienijasi ir baltiškojo džiazo kultūrą kartu pristato tarptautinėje džiazo mugėje „Jazzahead! 2025“ Vokietijoje. Apie baltiškąjį džiazą ir mugės esmę – Lietuvos džiazo federacijos atstovai iš Brėmeno.Kauną nuo šiandien vėl užtvindys džiazas: prasideda jau 35-tą kartą rengiamas festivalis „Kaunas Jazz“, kuris tradiciškai siūlo miesto ir jo svečių publikai pačius įvairiausius koncertus. Šis festivalis dedikuojamas M.K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. O minėdamas simbolinę renginio sukaktį, į programą Kaunas JAZZ įtraukia ir atlikėjus, praeityje sužavėjusius šio renginio publiką.„Hommage à Čiurlionis“ dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šeštadienį pradeda antruosius savo gyvavimo naujame pastate metus. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie po mirties muziką kuriančias kompozitoriaus „smegenis“, Milano „La Scala“ operos teatro ateinančio sezono planus bei ką tik išleistą popiežiaus Pranciškaus muzikos grojaraštį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su dar vienu kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „Cracks“ violončelei ir loop pedalui.Rubrikoje „Be kaukių“ - vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas.Ved. Gabija Narušytė

Per savo asmenines patirtis Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas šokio spektaklyje CLAP&SLAP nagrinėja sudėtingą ir paralyžiuojančią įtampą Rytų Europoje.Koks yra senųjų dvarų likimas ir kokia ateitis? Apie Europos dvarų istoriją, kultūrą ir paveldą tarptautinėje konferencijoje diskutuos Europos mokslininkai. Kalbamės su viena iš renginio organizatorių VDU Kavolio instituto mokslininke, dr. Aušra Vasiliauskiene.Paauglė Ema susiginčija su šeima. Ji jaučiasi nesuprasta ir pagalvoja, jog ir pati norėtų kitų nesuprasti. Jos noras netikėtai išsipildo ir Ema atsiduria pasaulyje, kur visi aplinkiniai kalba jai nesuprantama kalba. Naujausias Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Ką sakai?“ narplioja paauglių santykius su aplinkiniais. Apie prarastus ryšius kolegei Agnei Bukartaitei papasakojo spektaklio kūrėjai ir jaunieji aktoriai.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės Koncertu smuikui su orkestru. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Kaip išversti knygą, kurioje atsispindi tragiškos žmonių patirtys ir netekties skausmas? Kaip apie karą papasakoti vaikams? Ką gali papasakoti muzika? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė, vertėja iš ukrainiečių kalbos Donata Rinkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Balandžio 24 d. Samuelio Bako muziejuje atidaroma menininko iš Niujorko Steve Marcus paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“. Joje bus eksponuojamos menininko ištapytos riedlentės. Kūryboje jungdamas gatvės meną ir žydišką ikonografiją, jis kviečia geriau pažinti žydų kultūrą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7-as jo meškinas. Šis skirtas skautams. Iš Telšių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Dainoros Aleksaitės „Habanera“ trims balsams, dronui ir fiksuotai medijai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Rokiškio kultūros centro koridoriuose galima sutikti naują veidą. Tai režisierė Ignė Barkauskaitė. Daug metų užsienio teatruose praleidusi Ignė nuo šių metų perėmė vaikų ir jaunimo teatro vairą. Rokiškyje lankėsi ir su režisiere Igne Barkauskaite kalbėjosi kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Vitalija Makrickienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Projekto „Knyga + Kinas“ opcinio įsigijimo konkurso nugalėtojais tapo VšĮ „Broom Films“ – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Skučas ir prodiuserė Justė Michailinaitė, pasirinkę rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) perkelti į ekranus. Pokalbis apie literatūros ir kino pasaulių suartėjimą.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Parodoje apsilankė kolegė Evelina Povilavičiūtė.Velykų išvakarėse, Didįjį Šeštadienį netoli Paryžiaus įsikūrusioje istorinėje Kompjeno pilyje vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Les Printanieres“ pianistė Mūza Rubackytė surengs koncertą, kuriame kartu su Jungtiniu Vilniaus universiteto choru ir solistais iš Lietuvos – sopranu Aiste Pilibavičiūte, mecosopranu Nora Petročenko, tenoru Edgaru Davidovičiumi ir bosu Nerijumi Masevičiumi – atliks kompozitoriaus Ferenco Liszto liturginę oratoriją „Via Crucis“. Pokalbis su Vilniaus universiteto chorų meno vadove ir vyr. dirigente Rasa Gelgotiene.Kai garsas virsta emocija, o balsas – instrumentu. Šiandien Ignas Gudelevičius pasakos apie vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų: kompozitorę, dainininkę, režisierę ir performanso menininkę Meredith Monk. Nuo septintojo dešimtmečio ji tyrinėja žmogaus balso galimybes be žodžių, be tradicinių struktūrų, bet su ypatingu jausmingumu ir intuicija.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė, TV laidų vedėja Violeta Baublienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos moksleiviai gegužės 8 dieną antrą kartą laikys Nacionalinį dezinformacijos raštingumo egzaminą. Pernai vykusiame pirmajame tokiame patikrinime dalyvavo beveik du tūkstančiai mokinių iš 33 Lietuvos miestų ir miestelių.Šiaulių regione ir vėl skambės velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“. Didįjį trečiadienį, kuris dar vadinamas Išdavystės diena, surengtas įžanginis koncertas Šeduvos bažnyčioje. Festivalis tradiciškai bus atidarytas antrąją Velykų dieną. Šiemet regione bus surengta 12 koncertų. 42-ejus metus vykstantis festivalis, kuriame skamba sakralinė muzika, yra vienas seniausių šalyje. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Europos kino akademija paskelbė papildžiusi Europos kino kultūros lobių sąrašą dar vienuolika Europos kinui svarbių vietų, tarp kurių ir Kuršių nerija, jau ne vieną dešimtmetį įkvepianti kino kūrėjus. Apie tai ir pasikalbėsime su režisieriumi Algimantu Puipa ir Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie pokyčius žymių klasikos atlikėjų vadyboje bei pasaulines tendencijas atspindintį Nacionalinio baleto ir operos Londone 2025-2026-ųjų metų sezono repertuarą.Rubrikoje „Be kaukių“ – ergoterapeutė, kuksando meistrė Toma Kumžienė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Upės leido kurtis civilizacijoms, upės yra gyvybės Žemėje ateitis. Apie tai pasakoja filmas „Upė“, kurį šį vakarą daugiau kaip 70-tyje bibliotekų pristato kiną ir aplinkosaugą jungiantis projektas Sengirės kinas. Pasakoja kino kritikė, Sengirės kino iniciatorė Aistė Račaitytė ir upių tyrinėtojas Kęstutis Skrupskelis.Prieš 140 metų Telšių apskrityje gimė režisierius Juozas Vaičkus – profesionalaus Lietuvos teatro pradininkas. Apie teatro istorijos pradžią ir legendinį kūrėją kalbėsime su režisieriumi Gyčiu Padegimu.Balandžio 18-tą dieną, penktadienį, trapą lankytojams nuleis Dangėje prišvartuoto laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ patirtinės ekskursijos. „Jūros saga“ – įtraukiantis pasakojimas apie gyvenimą ir darbą laive. Pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.„Ateinu su vizija, kurios pagrindas – atvirumas“,- sakė naujoji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Apie teatro viziją, naują sezoną, teatrui kylančius iššūkius ir numatomus pokyčius - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Naujosios muzikos platforma „Playground“ Vilniuje pristato vienerius metus truksiantį naujosios muzikos koncertų ciklą. Jis išsiskiria inovatyvumu ir stipriais vardais, formuojančiais Lietuvos šiuolaikinės muzikos veidą. Serijoje – šešios unikalios meninės programos, kuriose dalyvauja ryškiausi šalies kūrėjai ir atlikėjai.Šiaulių dailės galerijoje pristatyti menotyrininko, fotografo Virginijaus Kinčinaičio darbai. Mobiliografijos parodoje meniškai aktualizuojami kultūrinio turizmo ir estetinio vartojimo aspektai. Menininko objektyve atsiduria muziejinės erdvės, žiūrovai ir kūriniai. Tuo pat metu galerijoje eksponuojami ir jaunosios kartos tapytojos Ievos Trinkūnaitės darbai, atspindintys ekologijos, klimato krizės temas. Apie šias parodas iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Vilniuje vyksta didžiausia regione dirbtinio intelekto konferencija „Vilnius AI Summit", kurioje aptariami šio įrankio privalumai ir trūkumai, problemos, iššūkiai bei prisitaikymas. Konferencijoje patirtimi dalijasi daugiau kaip 60 pranešėjų: verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus lyderių iš viso pasaulio. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Naujausia jos knyga „Paskutiniai vaikai“ – vaiski distopija apie paskutiniame žmogui gyventi tinkamame žemės lopinėlyje esantį kaimą. Jaunieji jo gyventojai sužino, kad patys atžalų neturės. Kaip susitaikyti su tokia žinia, kaip elgtis, ko griebtis? Knygos pasakotojas Liudvikas ir jo draugai, rodosi, išbando viską. Apie Metų knygos rinkimuose paauglių kategorijoje nominuotus „Paskutinius vaikus“ su autore kalbasi Kotryna Lingienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – kvepalų menininkas, aktorius Aistis Mickevičius.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Lenkijoje pristatytas Lietuvai skirtas žurnalo „Kultūra“ numeris. Apie šį numerį kalbamės su istoriku Alvydu Nikžentaičiu.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Tuo domisi kolegė Evelina Povilavičiūtė, apsilankiusi Panevėžio miesto dailės galerijoje – vienintelėje parodinėje erdvėje Lietuvoje, kur galima pamatyti šią unikalią Japonijos lėlių kultūros ekspoziciją.Pristatyta pirmoji lietuvių autorių sukurta knyga apie kiną vaikams „Džuljeta ir kino kaukai“. Kalbamės su šios knygos autorėmis Kornelija Žalpyte ir Jurga Vile.„Apverčiu padėtį, kuomet kino ar literatūros kūriniuose moteris yra paverčiama objektu, į kurį nukreiptas vyriškas žvilgsnis“, – sako rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė. Jos pirmasis romanas „Pozuotoja“ (išleido „Baziliskas“) dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ ir varžosi prozos knygų kategorijoje. Susipažinkime su šia konkurso komisijos įvertinta knyga ir jos autore, kurią kalbina Indrė Kaminckaitė.Rubrikos „Be kaukių“ – režisierius Pijus Mickus.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pašalinti dar kelias sovietmečiu ir vėliau Vilniuje įrengtas atminimo lentas, kuriose likę įrašai rusų kalba. Istorinės atminties komisijos siūlymu bus nuimtos atminimo lentos, skirtos su sovietų okupacine valdžia kolaboravusiam rašytojui Liudui Girai, carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui, rusų rašytojams Konstantinui Vorobjovui ir Fiodorui Dostojevskiui. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare, Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paule Kuzmickiene ir istoriku prof. Alfredu Bumblausku.LRT Klasika toliau tęsia pokalbius su autoriais, kurių knygos dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Šiandien kviečiame susipažinti su Pauliaus Norvilos knyga „Išprotėję eilėraščiai“, kurią iliustravo dailininkė Salvija Vaičikonytė. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Šis kūrinys nominuotas Vaikų knygos kategorijoje. Knygoje randami eilėraščiai nuotaikingi, lavinantys vaizduotę bei tinkantys ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kaip atrodė „Išprotėjusių eilėraščių” kūrybos procesas ir apie ką ši knyga, pasakoja Vesta Vitkutė.Flamenko šaknys siekia gilią praeitį. Nors šio stiliaus pavadinimas pirmą kartą paminėtas buvo tik 1774 m., jo ištakos siekia daug ankstesnį laikotarpį – islamo laikų Iberijoje. Kokie muzikiniai keliai ir kultūriniai mainai nulėmė šio unikalios raiškos stiliaus susiformavimą? Bandymai atsakyti į šį sudėtingą klausimą skleidžiasi naujausiame ansamblio „Lux musicae London“ albume. Apie įdomią garsinę kelionę, jungiančią laiką, kultūras ir tradicijas, plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadybininkė Dorotėja Būdaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien minime lietuvių bibliografo, knygotyrininko, dailės kolekcininko Vlado Žuko 100-ąsias gimimo metines. Ta proga šįvakar Beatričės namai Vilniuje rengia ekspoziciją iš profesoriaus meno kolekcijos.Lygiai prieš 35-erius metus JAV pradėtas transliuoti kultinis draminės mistikos serialas „Tvin Pykso miestelis“.Kolegos Andriaus Baranovo pasakojimas iš Kačerginės, kur neseniai iš gimtosios Moldovos atvykusi ir jau lietuviškai kalbanti menininkė Rodica Morari atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Šiandien – Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Savaitgalį paminėtas Europos kultūros sostinių 40 metų jubiliejus. Taip pat Europos komisijai pateiktas dokumentas dėl Europos kultūros sostinių projekto ir jo taisyklių atnaujinimo.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis pelnė Europos kino apdovanojimų kvalifikaciją. Ką tai reiškia šio festivalio organizatoriams ir jo dalyviams?Savaitgalį įvyko JAV Kolumbijos universitete doktorantūroje studijuojančio lietuvių kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūrinio premjera.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą susipažįstame su Vytauto V. Landsbergio knyga „Pūkis ir kėkštas“.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – šokėja Grėtė Šmitaitė.Ved. Marius Eidukonis

Eidamas 94-uosius metus mirė Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis. „Taip aš bėgu nuo sukriošimo ir mirties. Tiesa, mirties aš nebijau. Manau, kad mano išėjimas bus paprastas“, – taip yra sakęs Algimantas Čekuolis, paskutiniuosius metus slaugos ligoninėje rašęs tekstus. Algimantą Čekuolį prisimename su jo buvusiu bendražygiu, žurnalistu Rimvydu Valatka.Klaipėdoje iškilmingu koncertu prasideda didžiausias ir ilgiausiai Lietuvoje vykstantis klasikinės muzikos festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. 50 metų proga – ypatingi pasirodymai. Atidarymo koncerte – Ričardo Šumilos vadovaujamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir solistai: Gabrielė Bukinė ir Skirmantė Vaičiūtė.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą pristatysime leidyklos „Kitos knygos“ išleistą Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje. Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti. Su rašytoja Ieva Dumbryte kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Legendinė ritmenbliuzo grupė „The Dells“ ilgus metus karaliavo pasaulio scenose. Nors metams bėgant kolektyvo sudėtis keitėsi, atlikėjai sugebėjo kurti ryšį su auditorija ir perteikti savitą garso magiją. Jų dainos šiandien jau tapusios ritmenbliuzo ir soulo muzikos himnais, tebeskambančiais radijų eteryje ir koncertų salėse. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – šokėja, vertikalaus šokio Lietuvoje pradininkė Inga Briazkalovaitė.Ved. Gabija Narušytė

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

Balandžio 2-oji – žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo ir Tarptautinė vaikų knygos diena. Kokie buvo Lietuvos vaikų knygų metai? Kokios pasakos yra šiandien pasakojamos vaikams? Apie tai kalbamės su vaikų literatūros eksperte Inga Mitunevičiūte.Vieną vakarą, sostinės Misionierių sodų vietoje ant Išganytojo kalvos išdygusius skandalinguosius daugiabučius paslėpė rūkas. Deja, tai buvo tik vieno vakaro įvietintas meno kūrinys „Balta tamsa“ – atsakas paveldonaikai. Apie tai plačiau – meninio tyrimo autorė Rėda Brandišauskienė.Nuo šiol Jono Mačiulio-Maironio art deco stiliumi alsuojančiame bute-muziejuje galime ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pasiklausyti gramofono melodijų bei pasivaišinti madingu tarpukario desertu – grybukais su arbata. Apie patyrimines ekskursijas pasakoja Skirmantė Javaitytė.Tęsiame pokalbius apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Rašytojos Eglės Jasės knyga „Kamandosė“, kurią iliustravo menininkė Julija Račiūnaitė laukia jūsų dėmesio ir balsų Vaikų knygos kategorijoje. Pasakoja Vesta Vitkutė.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – balerina Nora Straukaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip vyksta genocido įrodymas ir kodėl jį įrodyti taip sunku? Pokalbis su genocido įrodymą tyrinėjusia Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos mokslininke doc. dr. Dovile Sagatiene.Sparčiai populiarėja skaitmeninis kolekcionavimas. Kas yra skaitmeninis kolekcionavimas ir NFT kūriniai – pokalbis su meno kuratore Juste Kostikovaite.Šiandien, balandžio 1-ąją, Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusioje galerijoje „Tsekh“ atidaroma dailininko, menotyrininko, kuratoriaus ir rašytojo Vido Poškaus paroda „Žmogaus kelias“, skirta menininko penkiasdešimties metų jubiliejui.Pažintis su metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą pažintis su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su fotomenininku Donatu Stankevičiumi.Ved. Donatas Šukelis

Socialdemokratai siūlo gerai dirbančius teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus antrai kadencijai skirti be konkurso ir sudaryti galimybę jiems pareigas eiti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės. Kaip vertinti šį siūlymą?Išdalinti mėgėjų teatro apdovanojimai „Tegyvuoja teatras“. Kazimieros Kymantaitės vardo apdovanojimas įteiktas Telšių Žemaitės dramos teatro aktorei Julijai Kneitienei už 50 metų aktyvaus dalyvavimo teatro kūrybinėje veikloje.LRT KLASIKA toliau supažindina su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą tai Tomo Petrulio poezijos knyga „Daikto kūnas“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – režisierius, stovyklų vadovas Artiomas Rybakovas.Ved. Marius Eidukonis

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse. Pokalbis su viena iš gatvės meno konkurso Vilniuje nugalėtojų – aukštapelkes tyrinėjančia tapytoja Mykole Ganusauskaite ir Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkyte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą – performansą „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Tai muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį. Pasakoja Karina Metrikytė.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla.Jos balsas ir fortepijonu skambinami pasažai sudomino daugybę džiazo, funko ir soulo klausytojų. Jos 1983-iaisiais išleistas albumas „Come with Me“ tapo savitu muzikiniu parašu. Tai brazilų pianistė, dainininkė, kompozitorė ir grupių lyderė Tania Maria. Jos kūryba – lyg nuolatinė evoliucija, kurioje susipina įvairiausi elementai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – fortepijonų derintojas, technikas, Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas Audrius Blažiūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus Čiurlionio namuose šį vakarą vyks Lietuvos ir Ukrainos menininkus apjungiantis muzikinis-poetinis vakaras „Pasaulio sukūrimas“. Du svarbiausi Lietuvos ir Ukrainos kūrėjai: mūsų dailininkas ir kompozitorius ir Ukrainos poetė Lesia Ukrainka – du pasauliai – susijungs per muziką ir poeziją. Čiurlionio muziką atliks Rokas Zubovas, Čiurlionio namų direktorius, o eiles skaitys lietuvių-ukrainiečių aktorė Kristina Kisieliovaitė. Šiuo vakaru menininkai išlydimi į dviejų savaičių kūrybinę kelionę į Ukrainą.Tarp juodo ir balto jis visada rasdavo daug, daug įvairiausių atspalvių bei suteikdavo ir aktoriui, ir žmogui galimybę būti skirtingu“, – režisierių Eimuntą Nekrošių prisimena jo žmona, scenografė Nadežda Gultiajeva. Sužinoti daugiau apie teatro meistro kūrybą nuo šiol bus galima ir knygoje „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio, „Meno forto“ teatre taip pat pristatyta paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“. Joje lankytojai iš arčiau galės pažvelgti į režisieriaus kurtus spektaklių scenovaizdžius bei susipažinti su jo kruopščiu darbu. Apie šią knygą ir parodą pasakoja Vesta Vitkutė.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šį kartą dėmesys krypsta į Prozos kategoriją, kur dėl geriausiosios vardo rungiasi ir skulptoriaus Mykolo Saukos knyga „Kambarys“, išleista leidyklos „Odilė“.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie netikėtą Glenno Gouldo premijos laimėtoją, atgarsius po Bairoito festivalio choro paleidimo ir naują operą intriguojančiu pavadinimu „Monstrų rojus“.Tarptautinę teatro dieną rubrikoje „Be kaukių“ – legendinė aktorė Kristina Kazlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Baigėsi 17 dienų trukęs autorinio kino maratonas – trisdešimtasis festivalis „Kino pavasaris“. Kaip jubiliejinį festivalį vertina patys rengėjai, kokie „Meeting Point Vilnius“ rezultatai, kokios renginio perspektyvos, – pokalbis su festivalio direktoriumi Algirdu Ramaška.Kaune įteikti profesionalių teatro kūrėjų apdovanojimai „Fortūna“. Pokalbis su ilgamečiu Kauno dramos teatro aktoriumi Albinu Budniku, apdovanotu už viso gyvenimo nuopelnus.Vienas žymiausių Lietuvos stiklo menininkų Remigijus Kriukas po aštuonerių metų pertraukos kviečia į stiklo skulptūrų ir instaliacijų parodą „Prabangos sinonimai“ VDA parodų salėse „Titanikas“.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Pristatome Rūtos Kačkutės ir iliustratorių Eglės Rudžionytės-Meškėlienės bei Redos Tomingas knygą „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“.„Dokumentika - tai nuotykis, tyrinėjimas, kartais detektyvas“, – yra sakęs kino režisierius, scenaristas, aktorius, prodiuseris Artūras Jevdokimovas, sukūręs daugiau kaip dešimt dokumentinių filmų ir per mažas kasdienybės detales pasakojantis apie pasaulio ir būties dalykus. Pokalbis su Artūru Jevdokimovu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kovo 4 dieną buvo minimos šimtosios Lietuvos dailininko, vitražisto Kazio Morkūno gimimo metinės. Šia proga šiandien atidaroma paroda, kurioje eksponuojami Kazio Morkūno ir jo mokinių darbai. Pokalbis su parodos kuratore Vaidilute Brazauskaite-L. ir vitražo menininke Rasa Grybaite.Pristatoma teatrologės, rašytojos dr. Inos Pukelytės monografija „Karas ir kultūra: Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu“, pasakojanti apie Lietuvos teatrų veiklas nacių kolonizavimo politikos kontekste bei apibūdina Lietuvos kultūros politikos siekinius karo laikotarpiu. Pokalbis su monografijos autore I. Pukelyte.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos" ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą pokalbis su knygos „Mylimi kaulai“ autore Kotryna Zyle.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi gatvės menininkas Pijus Čeikauskas.Ved. Donatas Šukelis

Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. Komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Šiaurės Indijos muzikinės tradicijos puoselėtojas Lietuvoje Adomas Šimkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien, kovo 21 d., švenčiame baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho 340 gimimo metines. Apie J. S. Bacho reikšmę pasaulio muzikos istorijoje pasakoja Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną ir mažus, ir didelius žiūrovus kviečia į kaimą susipažinti su dėdule Petsonu, katinu Findusu ir jų draugais. Pasakoja kolegė iš uostamiesčio Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien kviečiame klausytis Laimos Kreivytės pokalbio su Mindaugu Nastaravičiumi apie jo naujausią knygą „Antra dalis“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.Austrijos senosios muzikos ansamblis „Ars Antiqua Austria“, įkurtas 1989 metais, skleidžia autentišką atlikimo praktiką. Jo repertuaras driekiasi nuo viduramžių iki baroko, o kiekvienas pasirodymas – lyg kelionė į praeitį, kurioje susilieja senosios muzikos grožis ir mūsų laikų interpretacijos. Šiemet ansamblis klausytojams pristatė naująjį albumą, kuriame atlikėjai perteikia batalijų, mūšių garsus. Ši muzika, vaizduojanti kovas, primena apie visuomet tragiškus karų padarinius. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – LNSO artistas, fleitininkas, profesorius Valentinas Gelgotas.Ved. Gerūta Griniūtė

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis DANCE ALL IN nagrinėja vyriškos tapatybės, moters vietos scenoje, taip pat amžiaus, technologijų ir skirtingų kartų dialogo temas, apjungdamas tradicinio ir gatvės šokio jungtį scenoje.Apie festivalį, jo socialiai jautrias temas LRT KLASIKAI papasakojo Greta Snitkutė, Vilniaus šokio Teatro „Low Air“ projektų koordinatorė, šokėja, pedagogė ir šio teatro bendraįkūrėjas, šio festivalio vadovas Laurynas Žakevičius.Eilėraščiu „Be pavadinimo“ iš Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos „Mėlyni malonumai“ interviu kolegei Evelinai Povilavičiūtei užbaigė rašytoja Austėja Jakas. Metų knygos rinkimuose ši poezijos knyga „Mėlyni malonumai“ pretenduoja į geriausios įvertinimą Poezijos kategorijoje.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatoma opera vaikams „Batuotas katinas“. Šią žinomą pasaką į sceną perkelti sumanė garsus operos solistas, prof. Vladimiras Prudnikovas, įtraukdamas į operą talentingą jaunąją operos solistų kartą.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Birmingemo simfoninio orkestro telefoninio eksperimento pabaigą, netikėtą Jungtinių Valstijų viceprezidento JD Venco „pasitikimą“ Nacionalinio simfoninio orkestro koncerte bei klasikinės muzikos festivalį, kuriame už bilietus galima sumokėti bitkoinais.Rubrikoje „Be kaukių“ – operos solistas, LMTA prof. Deividas Staponkus.Ved. Gabija Narušytė

Paskutinis kaimas Žemaitijoje Pievėnai tęsia XIX amžiaus Velyknakčio tradiciją. Miestelio gyvenimą ir vienos nakties ritualą užfiksavo režisierė Giedrė Beinoriūtė filme „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Pokalbis su režisiere ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste Rūta Končiūte-Mačiuliene.Unikalų Lietuvos kultūros reiškinį - pirmą profesionalią pantomimos trupę – sukūrusiam režisieriui ir scenografui Modriui Tenisonui šiandien būtų sukakę 80 metų. Legendinę asmenybę prisimena kompozitorius Giedrius Kuprevičius.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Knygos „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“ autorę literatūrologę, profesorę Viktoriją Daujotytę kalbina Rasa Murauskaitė-Juškienė.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Dar mažai žinomą Kupiškio krašto istorijos puslapį atvertė istorikas, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius tyrinėjęs valdovų kelionių iš Vilniaus į Rygą maršrutus. Istorikas tvirtina, jog viena iš šio maršruto stotelių ir buvo Kupiškis ir čia yra lankęsis ne vienas Lietuvos didysis kunigaikštis. Apie tai, kaip kupiškėnai ieško savo karališkų šaknų, pasakoja Simona Ševčenkaitė.Kaip kalbėti, kad būtum išgirstas ir suprastas? Kaip pasiruošti kalbėti viešumoje? Kokios yra politikų kalbos ir kodėl tikime populistais? Pokalbis su viešojo kalbėjimo eksperte, konsultacijų įmonės „Wow. World of Words“ įkūrėja, knygos „Gerai kalbėti gali visi“ autore Neringa Bliūdžiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Visą šią savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks „Senosios muzikos savaitė 2025“. Ką mums gali papasakoti ir ko išmokyti senoji muzika?Kovo 15-ąją paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena.Kokie didžiausi Lietuvos kultūros sklaidos JAV iššūkiai? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūte.LRT KLASIKA supažindina klausytojus su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Dovilė Kuzminskaitė kalbasi su Jurgita Jasponyte apie jos poezijos knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – rašytojas ir vertėjas Vidas Morkūnas.Ved. Marius Eidukonis