Pakeliui su klasika

Įsibėgėjo 76-asis Berlyno kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi kūriniai iš daugiau nei 80 šalių. Kokios temos šiemet plačiausiai aptariamos festivalyje? Kokios politinės žinutės vyrauja? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Kukta.Anykščiuose susibūrusi roko grupė Čigongo meistras šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. Muzika grupės nariams – tai ne tik hobis, bet ir būdas įprasminti dienas. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą", – sako grupės lyderis Mykolas Tursa, su kuriuo pasikalbėti susitiko kolegė Simona Ševčenkaitė.„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo Facebook sienoje atsidūręs įrašas apie kompozitoriaus Dominyko Digimo šių metų Vasario 16-ajai sukurtą kūrinį „Aušros choras“ sukėlė kultūros bendruomenės pasipiktinimą. D. Digimas sako, kad jo kūrinys neturi jokios pozityvios konotacijos su partija „Nemuno aušra“ ir, kad kompozitorius nesutinka būti tapatinamas su šia politine jėga, taip pat teigia, kad kūrinys buvo panaudotas neatsiklausus, be leidimo, todėl prašo, kad šis R. Žemaitaičio įrašas būtų pašalintas. Pokalbis studijoje su kūrėju D. Digimu, teisininke Vilija Viešūnaite ir komunikacijos ekspertu Liutauru Ulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šimtmetį pasitinkantį vengrų kompozitorių bei ypatingo moliusko formos įkvėptą naują operos teatrą Vietname.Ved. Gerūta Griniūtė

Prieš apsilankydami teatre neretai dvejojame, kaip derėtų rengtis. Spektaklio metu ne visada žinome, kada derėtų ploti, kaip elgtis, kas priimtina, o kas – ne. Teatras ilgą laiką buvo erdvė, diktuojanti daugybę elgesio taisyklių. Tačiau laikai keičiasi: keičiasi kartos, įpročiai, kartu keičiasi ir pats žiūrovas. „Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Tad koks teatro etiketas yra šiandien? Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai. Personalinėje parodoje „Nigredo Albedo“ menininkė permąsto šio laikmečio neramumus ir pristato per pastaruosius metus sukurtus piešinius. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šių metų kino festivalyje „Kino pavasaris“ bus pristatytas ukrainiečių režisieriaus Valentyno Vasianovyčiaus filmas „Iki pergalės“. Tai distopinis pasakojimas apie sudėtingą pokario Ukrainos ateitį. Pokalbis su režisieriumi.Tauragės pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“. Kūrėja užsiima alchemine tapyba, kuri dažnai naudojama kaip terapinė priemonė. Parodoje lankytojai tapys savo alcheminį paveikslą, kurs šių metų norą bei bandys pažinti save per paveikslus. Kas menininkei yra alcheminė tapyba ir ką bus galima patirti parodoje „Alcheminiai paveikslai“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas paskelbė kūrybiškiausių 2025 metų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Vasario 17 dieną minima Nacionalinė emancipacijos diena. Šia proga Signatarų namuose vyksta pamirštų poečių skaitymai.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu.Ved. Donatas Šukelis

Šiandien, Vasario 16-ąją lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristato naują žaidimą apie knygnešius – „Book Smugglers“ (liet. „Knygnešiai“). Žaidimas bus prieinamas ne tik angliškai ir lietuviškai, bet ir vokiečių, rusų, japonų ir kinų (tradicine ir supaprastinta) kalbomis, tad apie knygnešius savo gimtąja kalba galės mokytis didžioji dalis pasaulio. Kūrėjai „Fluxo Games“ tikisi, jog žaidimas bus smagus tiek pirmą kartą besipažindinantiems su Lietuvos istorija, tiek siekiantiems pagilinti bei atnaujinti savo žinias apie Lietuvos XIX a. nepriklausomybės kovas. Pokalbis su „Fluxo Games“ vaizdo žaidimų studijos vadovu ir įkūrėju Ryčiu Jadzevičiumi.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi kolegė Kotryna Lingienė.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“. Jaunųjų aktorių akyse knygnešiai tampa šiuolaikiniais superherojais, kurių dėka šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba. Iš Panevėžio pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu. Kodėl merginos ir vaikinai nusprendė prisijungti prie kolektyvų ir ko jie išmoksta šokdami lietuvių liaudies šokius? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Šiandien išankstinėje prekyboje pasirodo knyga „Pagauti Palucką“. Tai – atidus, chronologinis žvilgsnis į dviejų žurnalistų darbo užkulisius, ruošiantis ir vykdant vieną galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje. Pokalbis su žurnalistu, „Laisvės TV“ įkūrėju Andriumi Tapinu ir žurnalistu, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovu Šarūnu Černiausku.„Prima donna“ – tai ne tradicinė opera ir ne įprastas dramos spektaklis. Tai žanrų sandūroje gimęs kūrinys, kurio esmė – režisierės Rūtos Bunikytės pasaulinių arijų dėlionė, sukurta vienai teatro solistei Ritai Petrauskaitei. Spektaklio – monooperos „Prima donna“ premjera vyks šį penktadienį ir šeštadienį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Rytoj, vasario 13 d. pasirodo režisierės Emerald Fennell kino juosta „Vėtrų kalnas“ pagal Emily Brontės romaną tokiu pat pavadinimu. Ką literatūros istorijoje pakeitė šis romanas ir kodėl jis vis ekranizuojamas? Kalbamės su literatūrologe, vertėja iš anglų kalbos prof. Regina Rudaityte.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie pasiruošimą kitąmet minimoms Beethoveno 200-osioms mirties metinėms, Hamburgo operoje rodomą operą, pašiepiančią Donaldą Trumpą, bei „Bachtrack“ statistikos įžvalgas apie moteris kompozitores.Ved. Gerūta Griniūtė

Svarbiausi Lietuvos kultūros programos Italijoje akcentai 2026 metais. Kokie jie?Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kodėl moterų moksle tema tokia aktuali?2026 metais grupei „Žalvarinis“ sukanka 25-eri metai. Pasitikdami šią sukaktį grupės kūrėjai išleidžia albumą „Šventaragis“, įrašytą Gedimino kalno papėdėje.Ved. Marius Eidukonis

Seimo narys Giedrius Drukteinis inicijuoja projektą „Paukščių takas“, kuriuo siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų žmonių, turinčių ryšių su Lietuva, atminimą – nuo išeivių ir jų palikuonių iki asmenybių, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai. Jie buvo rasti Petro Jako namuose Traksėdyje. Vyras šiuos laiptus daugiau nei prieš 50 metų įstatė savo namuose, gavęs leidimą iš kolūkio pirmininko pasiimti nebenaudojamus laiptus iš griūvančio Rubinavo dvaro. Bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis. Ką gali pasakoti ši istorinė vertybė ir kaip laiptai atsidūrė muziejuje? Pasakoja Vesta Vitkutė.Penktadienį kino teatrus pasieks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Zitai“ apie muzikologę, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėją ir vedėją, ilgametę Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Zitą Kelmickaitę. Režisierių kalbina žurnalistė Gerūta Griniūtė.Ved. Donatas Šukelis

JAV vyko Nacionalinės futbolo lygos didysis finalas „Super Bowl LX“. Didelio susidomėjimo sulaukė didžiosios pertraukos šou, kuriame pasirodė reperis iš Puerto Riko „Bad Bunny“.Pristatomos naujos asociatyvinės kortelės „Vertybės ir jausmai“, kuriose M.K.Čiurlionio darbai pasitelkiami kaip meno terapijos priemonė.Šiauliams šie metai ypatingi ir yra vadinami Saulės metais. Miestas pradeda švęsti jubiliejinius 790-uosius metus.Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka gyventojams dovanoja nurašytas knygas, o šalies savivaldybių bibliotekoms perduoda naują kompiuterinę įrangą.Pirmą kartą ir tik vienam vakarui istorinės Kauno autobusų dirbtuvės atsiveria menui. Šioje industrinėje erdvėje pasirodys duetas „Tykumos" ir choras „Kamertonas".Kaip šiemet bus minimi vyskupo Motiejaus Valančiaus metai?Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta didžioji šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Tai – pirmoji tarptautinė paroda Lietuvoje, pristatanti tradicinę ir šiuolaikinę ainų kultūrą. Pokalbis su viena iš parodos kuratorių, parodos koncepcijos autore, LNM Istorijų namų direktore Simona Širvydaite-Šliupiene ir viena iš parodos kuratorių, ainų menininke, mokslininke, aktyviste, Hokaido universiteto dėstytoja, „Ainu Today“ įkūrėja Dr. Kanako Uzawa.Šiandien Vilniuje prasideda jubiliejinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Analogų Lietuvoje neturintis festivalis, gimęs iš dviejų žmonių draugystės ir bendros meilės kinui, šiandien jau švenčia dešimtmetį. Svarbiausias šių metų akcentas – itin retas prietaisas Europoje, magiškasis žibintas, nukeliantis į pačią ankstyvojo kino pradžią. Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius aptaria „Bachtrack“ 2025 metų klasikinės muzikos statistiką, liūdnas prognozes Leipcigo operos teatrui bei šiųmečių „Grammy“ apdovanojimų laimėtojus klasikinės muzikos kategorijose.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria vadinamosios Desovietizacijos komisijos panaikinimui ir jos funkcijos perdavimui savivaldybių taryboms, nes baiminamasi, kad panaikinus komisiją, savivaldybės bus paliekamos be objektyvios ekspertinės nuomonės ir tai sudarys prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai, kai analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai. Pokalbis su LSA atstovu, Šiaulių meru Artūru Visocku ir įstatymo pataisos iniciatoriumi Seimo nariu Dariumi Jakavičiumi.Rytoj, vasario 5-ąją, bus minima Šv. Agotos diena. Kaip ir kasmet Skaudvilės mieste, Tauragės rajone, vyks renginys „Pakelk duonelę – ji šventa“. Kiekvienais metais šis renginys pritraukia vis daugiau žmonių. Teatralizuotame pasirodyme, pasitelkiant humorą, auditorija supažindinama su duonos papročiais ir tradicijomis. Juokaujama, kad renginio laukiama kaip serialo, nes įdomu sužinoti, kaip toliau klostysis veikėjų gyvenimas. Kuo Skaudvilės gyventojams svarbus Agotos dienos proga vykstantis renginys „Pakelk duonelę – ji šventa“ ir ką šiais laikais reiškia duona? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskelbtos vertingiausios 2025 m. lietuviškos knygos. Šiemet trys ekspertų komisijos atrinko ilguosius knygų sąrašus keturiose kategorijose: vaikų, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos. Šiais metais paauglių kategorijos ilgojo sąrašo komisija nesudarė, bet vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje bus paskelbti ir šios kategorijos nominantai. Svarbiausią galutinį sprendimą aktyviai balsuodami internetu priims skaitytojai, rinkdami savo Metų knygas. Pokalbis su su Vaikų ir paauglių literatūros komisijos pirmininke, rašytoja, skaitymo skatinimo eksperte Egle Baliutavičiūte, Prozos ir poezijos komisijos pirmininku, literatūrologu Mantu Tamošaičiu ir Negrožinės literatūros komisijos pirmininke doc. dr. Jurga Trimonyte Bikeliene.Ved. Gerūta Griniūtė

Keturios Lietuvos aukštosios mokyklos – Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Klaipėdos universitetai bei Kauno kolegija įkūrė konsorciumą siekiant spręsti mokytojų trūkumo problemą. Kokia šių aukštųjų mokyklų vizija pritraukiant studentus rinktis pedagogikos studijas?Šiemet Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra švenčia 95-metį. Šia proga Panevėžyje pristatoma paroda „Daugiabalsė žemė“, kurioje susitinka naujausia studentų ir dėstytojų kūryba.Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas įsitikinęs, kad nauja institucija bus ne tik muziejinė erdvė, bet ir kritinį mąstymą formuojanti kūrybinė laboratorija.Ved. Donatas Šukelis

Kaip viešumoje turėtume kalbėti apie JAV Teisingumo departamento paviešintus dokumentus galimai susijusius su su Jefrry Epsteinu, kuriuose minimi lietuviški merginų vardai, jų nuotraukos ir kelionės į JAV?„Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir internetu, o netrukus praplės veiklą ir naujuose namuose Kaune.Tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ festivalio atstovai pranešė priėmę sprendimą nuo 2026 metų nebevykdyti festivalio meninės programos Kauno rajono savivaldybės teritorijoje.Ved. Marius Eidukonis

Valstybės saugomų istorinių daugiabučių autentiški elementai dažnai pakeičiami šiuolaikinėmis, dažnai pigiomis ir greitomis alternatyvomis, kai tuo tarpu istoriniai elementai yra panaikinami. Kaip tinkamai apsaugoti vertinguosius architektūros elementus?Teatras „Tolyn gilyn“ kviečia į Lukiškių kalėjimą. Nacionaliniame kultūros paveldo objekte, tapusiame unikalia kultūrine erdve „Lukiškių kalėjimas 2.0“ bus pristatyta naujausia režisieriaus Pauliaus Markevičiaus premjera – patyriminis spektaklis „Kolonija Antika“.Kaip Motiejaus Valančiaus jubiliejinius metus rengiasi paminėti Varniuose esanti vyskupo vardo gimnazija?Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Didybė mažume. Japoniškų kardų meninės detalės, grafika, miniatiūrinė skulptūra“.

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės–architektūrinės idėjos konkursas. Vertinimo komisija, įvertinusi penkis atrinktus projektinius pasiūlymus, išrinko konkurso laimėtoją – juo tapo skulptoriaus Mindaugo Junčio projektas „Pirmasis Prezidentas“. Apie išrinktą darbą ir idėjos įgyvendinimą kalbamės su konkurso laimėtoju Mindaugu Junčiu, vienu iš komisijos narių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, medijų meno kūrėju Deimantu Narkevičiumi, Vilniaus miesto vyriausiąja architekte, taip pat komisijos nare Laura Kairiene, menininke, rašytoja, kultūros kritike Paulina Pukyte ir menotyrininke Ramute Rachlevičiūte.Kitą savaitę kino teatrus pasieks režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Kinų jūra“. Apie kūrybinį procesą, pirmą kartą kuriant koprodukciją su Taivano kino kūrėjais – pokalbis su režisieriumi Jurgiu Matulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šiųmečius Ernsto von Siemenso prizo laimėtojus, iniciatyvą kompensuoti jaunųjų operos solistų skrydžių bilietus bei „Metropolitan opera“ planus parduoti žiūrovų salės lubų freskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Režisierius Aleksandras Špilevojus Londone pristato premjerą „Sorry For My English“. Aktoriai gyvena skirtingose Europos valstybėse (Lenkija, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Moldova), yra pabėgėliai iš skirtingų valstybių. Kaip teigia režisierius ir scenarijaus autorius Aleksandras Špilevojus, spektaklis buvo kuriamas remiantis asmeninėmis pabėgėlių istorijomis. Pokalbis su režisieriumi.Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės. Nors tapybos darbai bendros temos neturi, autores vienija tarpusavio ryšiai. Taip atspindimas parodos pavadinimas „Adhezijos“, kuris lotynų kalba reiškia skirtingų medžiagų paviršių sukibimą. Pasak menotyrininkų, tokios grupinės šiuolaikinių dailininkų parodos nedažnos. Visos septynios menininkės Šiaulių galerijoje savo darbus eksponuoja pirmą kartą. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinius papildė Lietuvos hiphopo grupės „G&G Sindikato“ dainos „Muzika, kuri saugo“ rankraštis. Artefaktas muziejui perduotas kaip paramos Ukrainai iniciatyvos dalis ir Lietuvos visuomenės solidarumo su Ukraina ženklas. Pokalbis apie idėją su grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėju, vokalistu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru.Vilniaus Menų Spaustuvėje šiandien (01 28) - premjera - rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, čia stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“. Tai – pirmasis Žygimanto Kudirkos režisuojamas spektaklis, tyrinėjantis teatro ir realybės santykį. Ar įmanoma nusisukti nuo tikrovės ir nerūpestingai „šokti visą gyvenimą“? Ar teatro salėse nėra langų todėl, kad teatras atsisako matyti pasaulį? Spektaklio repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolegė Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Savaitgalį įvyko pirmasis nacionalinės „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankos pusfinalis, kuriame nuskambėjo atlikėjos Rugilės Ulytės atliekama daina „Ikona Žemaitė“. Pasirinkimą įvertino Žemaitės tyrėja dr. Ramunė Bleizgienė bei „Eurovizijos“ žinovas Justas Buivydas.Klaipėdos Pilies teatre šiuolaikinės vokiečių dramaturgės pjesės premjera. „Pasaulių susidūrimai“ – dviejų aktorių lūpomis pasakoja apie dainininkės Marlenos Dytrich ir Trečiojo reicho kino režisierės Lėni Ryfenštal susitikimą, kurio niekada nebuvo. Nors į šį spektaklį bilietai išparduoti iš anksto, aktorius Donatas Švirėnas sako, jog tai paskutinis jo vaidmuo. Apie gyvenimo dramas scenoje ir už jos ribų pasakoja Agnė Bukartaitė.Kultūros ministerija inicijavo Nacionalinių kultūros ir meno premijų atsiėmimo reglamentavimą. Pirmadienį LRT KLASIKAI kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigė, kad laureatai turės pateikti raštišką pasiteisinimą, kodėl negali dalyvauti premijų įteikimo ceremonijoje. Ar reglamentavimas reikš, kad atsisakę dalyvauti ceremonijoje, jie privalės atsisakyti ir piniginės premijos, ji atsakyti negalėjo.Ved. Donatas Šukelis

Vyriausybei siūloma nutarimu įteisinti, kad Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo renginį organizuoja Kultūros ministerija, o Vyriausybės kultūros ir meno premijų įteikimo renginį – Kultūros ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija.Klaipėdos parodų rūmuose iki vasario vidurio eksponuojamos keturios kontrastingos parodos nuo šiuolaikinių litografijos darbų, vaizdo instaliacijų iki klasikinės tapybos.Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ pristato spektaklį suaugusiems „Pasaulis be subtitrų“, kuriame nagrinėjama autizmo spektro tema.Ved. Marius Eidukonis

Gruodžio pabaigoje istorikas Laurynas Giedrimas apsigynė disertaciją „Žemaitijos gyventojų šeimos ir namų ūkio dydis, tipas ir gyvenimo ciklas XIX a. I pusėje“. Kaip prieš 200 metų atrodė žemaičių šeimos? Kalbamės su istoriku.Agluonėnai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė – pradeda metus. Šiandien vakare Vanagų kaimo Evangelikų liuteronų bažnyčioje vyks iškilmingas atidarymo renginys bei XXX-osios rašytojos Ievos Simonaitytės premijos įteikimo ceremonija. Su agluonėniškiais ir premijos laureatais – Priekulės meno ir kultūros centro kapelos „Bengeliai“ nariais išvakarėse pasikalbėjo Agnė Bukartaitė.Marijampolėje atidaroma Salvadoro Dali originalių kūrinių paroda. Kalba privačios kolekcijos „La Collection Kesauri“ įkūrėjai Vasilis ir Aleksandras Kesauriai.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, tęsiame pasakojimų ciklą apie šią asmenybę. Šį kartą – žvilgsnis į jo dvasinį kelią.Ved. Donatas Šukelis

„Jeigu imtume plikus skaičius, koks yra kultūros skyriaus biudžetas, tai būtų viena situacija, bet kultūros sektorius yra finansuojamas iš skirtingų programų, iš skirtingų mūsų padalinių ir pažiūrėjus, kiek per tuos trejus metus pakelti finansavimai ir kokie projektai yra vykdomi, kiek skiriame dėmesio ir NVO sektoriui, tai mūsų skaičiai, neabejoju, būtų didžiausi Lietuvoje“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Pokalbis apie Maskvos namų, Nacionalinės koncertų salės situaciją, Vilniaus miesto savivaldybės skiriamą biudžeto dalį kultūrai.„Pamatai baltą lapą ir galvoji, ką čia daryti. O siūlai ir medžio lapai – jau patys yra meno kūriniai“, – sako menininkė Kristina Jucikienė. Tauragiškė yra išbandžiusi įvairias kūrybos rūšis, o šiuo metu kuria paveikslus iš siūlų bei tapo ant medžių lapų. Neseniai karjerą pradėjusi menininkė jau spėjo surengti kelias parodas ir savo žiniomis pasidalyti meno dirbtuvėse. Apie autorinę techniką kurti ant medžių lapų bei naudojant paprasčiausius siūlus bei menininko karjeros pradžią mažame mieste su menininke kalbėjosi kolegė Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vieno seniausių pasaulio orkestrų jubiliejų, naują draudimą „Bandcamp“ muzikos klausymosi platformoje ir kasmetinio Vienos operos baliaus programą.Ved. Gerūta Griniūtė

Po visuomenėje kilusio pasipiktinimo kultūros ministrė pranešė, kad Lietuva dalyvaus 2027-aisiais vyksiančioje Venecijos architektūros bienalėje.Tūkstantinę retų laikrodžių kolekciją sukaupusiam Klaipėdos laikrodžių muziejui būtina renovacija: skyla sienos ir drėksta pamatai. Istorinis pastatas neremontuotas kelis dešimtmečius, tačiau lėšų gelbėti miesto centre esantį kultūros objektą nerandama ne vienus metus. Kokia šiandien šio muziejaus situacija?Jau daugiau nei metus Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovauja Goda Giedraitytė. Kokie metai buvo ir kas laukia ateityje?Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka nepanoro savo patalpų suteikti Remigijaus Žemaitaičio susitikimams su rinkėjais, argumentuodama, kad tokie renginiai smukdo įstaigos prestižą. Ar tai gali tapti pavyzdžiu ir kitoms bibliotekoms? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič.Ved. Marius Eidukonis.

„Transparency International“ tyrimas atskleidė, kad 54 politikai ir jų sutuoktiniai 2025 metais valdė 109 žiniasklaidos priemones.Fotografas, pusę pasaulio išmaišęs keliautojas Jonas Danielevičius kartu su bendraminte keliautoja Daine Rinkevičiūte kauniečius pakvietė į susitikimą Šančių bibliotekoje, kurioje papasakojo apie aplankytą Grenlandijos miestą Ilulisatą. Keliautojai plaukiojo tarp ledkalnių Disko įlankoje, lankėsi žvejų kaimelyje, ragavo ruonio mėsos ir turėjo trijų dienų žygį šunų kinkiniais per sniego bei ledo dykumas.Vyksta konkursas „LRT Opus talentas“, skirtas naujiems alternatyviosios muzikos atlikėjams bei grupėms.Mirė dizaineris Valentino Garavani.Ved. Donatas Šukelis

Savaitgalį visuomenėje kilo nemenkas pasipiktinimas dėl to, kad Joniškio istorijos ir kultūros muziejui priklausančioje Raudonojoje sinagogoje turėjo įvykti susitikimas su Remigijumi Žemaitaičiu ir Sauliumi Bucevičiumi. Susitikimas buvo perkeltas į kitą vietą, tačiau pradėti kelti klausimai, kokios veiklos gali būti vykdomos sinagogose ir kas sprendžia, kokie renginiai ten gali vykti?Tapytojų grupė „Giria" kviečia į parodą Kaune, Lietuvos sporto muziejuje. Tai jau aštuntasis penkių skirtingų, tačiau vienijamų bendrystės, tarpusavio ir kūrybos ryšių, menininkų bendras kūrybos pristatymas.Pasirodė knyga vadovas po lietuviškąją Lotynų Ameriką „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“. Informaciją šiai knygai rinko Augustino Žemaitis ir Aistė Žemaitienė.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien Lietuvos kino teatruose pristatomas naujas režisieriaus Paolo Sorrentino filmas „Malonė“ apie prezidento instituciją. Filmo kokybę įvertino kino kritikas Edvinas Pukšta, apie prezidento instituciją pasakojo politologas Linas Kojala.Tęsiamas pasakojimų ciklas skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus metams. 225-ąsias vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines mininti Žemaitija pristato vyskupo kūrybinį palikimą. Tai ne tik daugelio mokykloje skaityta legendinė apysaka „Palangos Juzė“, bet ir į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įrašytas rankraštis „Žemaitiu wiskupiste“, giesmynai, vadinami kantičkomis.Vilniaus universiteto muziejuje vyko paskaita apie Adomo Mickevičiaus giminystės ryšius. Pokalbis apie literatūros klasiko proproanūkiu Romanu Goreckiu-Mickiewicziumi.LRT KLASIKA pirmą kartą jungiasi prie Europos transliuotojų sąjungos Ars Acustica grupės kvietimo švęsti Meno gimtadienį. 1963 m. prancūzų Fluxus menininkas Robertas Filliou paskelbė, jog menas gimė prieš milijoną metų. Todėl kasmet ši data švenčiama sausio 17 dieną.Ved. Donatas Šukelis

„Prūsų kalbą galima laikyti atgimusia kalba“, – sako prūsų kalbos tyrėjas dr. Vytautas Rinkevičius. Kiek yra išlikusių senųjų prūsiškų tekstų, kaip jie padeda pažinti šią kalbą bei kokie ryšiai sieja lietuvių ir prūsų kalbas, domėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, ką dirigentas Riccardo Muti veikė Milano kalėjime, kam įteikta Birgit Nilsson stipendija ir kas dedasi Vašingtone po Nacionalinio Kenedžio centro pervadinimo Trumpo-Kenedžio centru.Kas iš tiesų lemia, kaip žmonės vertina savo gyvenimą? 2025 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkų atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad atsakymas slypi ne tik ekonominiuose ar socialiniuose rodikliuose, bet ir dalyvavime kultūrinėse veiklose. Pokalbis su VU Filosofijos fakulteto sociologu dr. Tadu Šarūnu.Ved. Gerūta Griniūtė

Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje atidaryta paroda „Adolfas Mekas. Kinas ir žodis“, skirta Adolfo Meko 100-čiui. 2011-aisiais miręs nepriklausomo kino kūrėjas, rašytojas, aktorius bei pedagogas buvo pasaulyje pripažintas kaip savitas ir originalus menininkas, tačiau dažnai yra užgožiamas savo brolio Jono Meko. Kalbasi Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Gintaras Sodeika ir kino režisierius Audrius Stonys.Šių metų Lietuvos kalbos dienų sostine paskelbtas Rokiškis. Ar tikrai Lietuvoje kiekvienas regionas gali nustebinti savita lietuvių kalbos tarme? Pokalbis su ekspertais.„Prūsų kalbą galima laikyti atgimusia kalba“, – sako prūsų kalbos tyrėjas dr. Vytautas Rinkevičius. Kiek yra išlikusių senųjų prūsiškų tekstų, kaip jie padeda pažinti šią kalbą bei kokie ryšiai sieja lietuvių ir prūsų kalbas, domėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Minimos 35-osios Sausio 13-osios įvykių metinės. Laisvės premija įteikta Lietuvos nepriklausomybės gynėjui Tomui Šernui.Tauragės kultūros centro jaunimo choras „Con Anima“ susibūrė tik prieš porą metų, tačiau labai sparčiai tobulėja, džiaugiasi bendryste ir dalyvauja įvairiuose projektuose. Choristai su mūsų klausytojais, dalijasi mintimis, ką jiems reiškia Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena.Lietuvos nacionalinis muziejus saugo tūkstančius vaikų piešinių, nupieštų 1991 metais, netrukus po Sausio 13-osios. Ką šiandien mokslininkams liudija šie piešiniai? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Andrea Griffante.Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatoma jautri vizualinė instaliacija „Laisvai apie Laisvę: Sausio 13-oji jaunosios kartos akimis“.Ved. Donatas Šukelis

Kaip toliau turėtume pasakoti Sausio 13-osios istoriją, kaip išsaugoti šių reikšmingų dienų atminimą? Apie tai studijoje kalbame su režisieriumi Karoliu Kaupiniu, renginių organizatoriumi ir režisieriumi Aurimu Kamantausku ir istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite.1991 m. sausį Lietuvos Seimą gynė ne tik Lietuvos piliečiai. Prieš 35-erius metus Lietuvos parlamentą gynė ir ukrainietis Jevhenas Dykyj. Kaip jis prisimena tuos svarbius įvykius?Ved. Marius Eidukonis

Edmundas Malūkas – vienas populiariausių dešimtojo dešimtmečio pradžios romanistų. Kodėl taip nutiko? Pokalbis apie autoriaus fenomeną su literatūros tyrėja dr. Taisija Oral, parengusia mokslinį straipsnį „Edmundas Malūkas literatūros lauke: populiaraus rašytojo trajektorija ir strategijos“.Seimui 2026-uosius paskelbus vyskupo Motiejaus Valančiaus metais, nes tęsiame pasakojimų ciklą apie šią istorinę asmenybę. Šiandien kviečiame daugiau sužinoti apie Valančiaus šeimą, jo vaikystę, mokslus, kelionę į Varnius, išskirtinį dėmesį vaikų ir jaunimo švietimui; taip pat išgirsite istorijų apie muziejuose saugomus asmeninius Valančiaus daiktus, tarp kurių ir žymieji kailiniai. iš Telšių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.„Stasys museum“ pelnė dar vieną tarptautinį apdovanojimą „EU Mies van der Rohe Award“. Priežastis aptaria architektūros kritikas Andrius Ropolas.Šilalės muzikinis teatras metų sandūroje pristatė jau šeštąją premjerą – operetę „Cirko princesė“. Ir šis pastatymas, kaip ir ankstesni, kurių pagrindu Šilalėje jau įsitvirtina muzikinė tradicija, sulaukė didžiulio susidomėjimo – bilietai į pasirodymus buvo šluote iššluoti. Šiemet prie naujai pastatytos operetės prisijungė ir tikri akrobatai iš Šakių cirko mokyklos bei dizainerė iš Šilalės krašto. Apie naujausią spektaklį – operetę „Cirko princesė“ Šilalės muzikiniame teatre pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė rengia pokalbių ciklą apie verslumą ir kūrybiškumą „Kūrybos kaina“. Kaip matuojama kūrybos kaina – finansiniu atlygiu ar kūrėjo atiduodamomis jėgomis? Kokius darbo metodus taiko žinomi kūrėjai? Kaip suderinti darbdavio ir darbuotojo vaidmenis? Kaip išgyventi iš kūrybos? Kaip suprasti, kad jau atradai savo vietą? Pokalbis su ciklo vedėja Kotryna Zyle ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Muitinė" Kaune lankytojams duris šiandien atvers paroda „Sintetiniai kaulai". Skulptorius Domas Mykolas Malinauskas savo darbais kviečia apmąstyti šiuolaikinių medijų veikiamus žmogaus tapatumo ir kūniškumo nykimus bei kintančius kasdienius ritualus. Menininko kūrybinėje erdvėje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Apie Juozo Vitkaus-Kazimieraičio šeimos ir bičiulių žygį, kuriuo siekiama suteikti galimybę geriau pažinti J. Vitkaus-Kazimieraičio asmenybę ir Pietų Lietuvos partizanų istoriją, pasakoja Kazimieraicio atminimo draugijos valdybos narė ir vieną žygio organizatorių Agnė Zalanskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie svarbius dirigentų pasikeitimus Paryžiuje ir Ciuriche, netikėtumą Vienos filharmonijos naujametiniame koncerte bei kodėl tenoras Jonas Kaufmannas neplanuoja grįžti į Londono ir Niujorko operos scenas.Ved. Gerūta Griniūtė

Galerijoje „Arka“ atidaroma menininkės Monikos Gedrimaitės paroda „Lauko kabinetas“„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis.2025 metų pabaigoje išleistas senosios muzikos albumas „Et in terra: Intabuliacijos XVII a. LDK muzikiniuose rankraščiuose“. Albume užfiksuoti muzikos kūriniai iš „Sapiegų albumo“, „Kražių vargonininko sąsiuvinio“ ir „Braunsbergo tabultūros“.Kaune pristatoma šiuolaikinės lietuvių tapybos klasikės Rūtos Katiliūtės personalinė paroda „Atmosfera“.Ved. Marius Eidukonis

Trijų karalių dieną Užutrakio dvaro rūmai taps gyvosios tradicijos centru – čia dvidešimtą kartą vyksiančioje nacionalinėje konkursinėje liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas“ bus paskelbti talentingiausi metų liaudies menininkai ir eksponuojami ankstesnių metų 40-ies laureatų kūriniai. Tiesiogiai iš Užutrakio dvaro Europos salės pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskiene ir vienu iš šių metų laureatų kanklių meistru iš Alksnėnų Alfredu Lučinsku.Nemuno žurnalas išleido fotografijų albumą „NEMUNO“ VEIDAI. 24 MAIŠTO METAI, kuriame publikuojami žadinusio laisvės dvasią žurnalo archyvai (1967–1990 m.), Lietuvos fotomeno klasikų darbai. Albumą papildo tekstai apie to meto kultūrinėje spaudoje vykusį kultūrinį maištą bei jame dalyvavusius kūrėjus. Žurnalo pradžią, fotografijos reikšmę jame prisimena fotomenininkas, VDU profesorius Romualdas Požerskis. Skamba archyvinio pokalbio su Romualdu Rakausku fragmentas. Apie naują albumą pasakoja viena iš jo sudarytojų Svetlana Batura.Neseniai Kaune duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta, „Medinės skulptūros galerija". Pasak erdvės įkūrėjų, Lietuvoje dar tik formuojasi pirmoji šios srities kūrėjų karta. Šiuo metu naujojoje galerijoje galima pamatyti jungtinę medžio drožėjo Valerijaus Kunigelio skulptūrų ir fotografo Mariaus Čepulio nuotraukų parodą „Miškas mieste". Pasakoja Andrius Baranovas.35-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija šiandien bus įteikta poetui, vertėjui Mariui Burokui už eilėraščių knygą „Seismografas“. Pokalbis su laureatu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti tyrimą dėl Seimo posėdžio metu liberalo Simono Kairio pacituoto Gintaro Grajausko eilėraščio „Daryba“.Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune galima apžiūrėti parodą „Nēkėt, nieka napamatīsėt!“, skirtą 180-osioms rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metinėms.Po savaitgalį įvykdytos specialios operacijos Karakase buvo suimtas ir iš šalies su žmona išskraidintas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. Kaip Venesuela sutiko šią žinią ir su kokiomis viltimis venesueliečiai gyvena toliau?Po sunkios ligos mirė 56 m. garsi latvių rašytoja Nora Ikstena. Ją prisimename su aktore Birute Mar ir rašytoja Danute KalinauskaiteVed. Marius Eidukonis

2026-aisiais metais minimos vienos ryškiausių Kuršių nerijos asmenybių – Liudviko Rėzos 250-osios gimimo metinės. Pokalbis apie L. Rėzos asmenybę ir literatūrinio palikimo svarbą šiandien.Jau tapo įprasta, kad šventiniu laikotarpiu Tauragės gyventojai lankosi „Sekmadienio akordų“ ciklo koncertuose. Juose savo programas atlieka chorai, solistai, muzikos kolektyvai. Ramybės kupini akordai Tauragės bažnyčioje susirinkusiems klausytojams padeda ne tik pažinti įvairią muziką, bet ir dvasiškai ruoštis šventėms.Ar Brailio raštas šiandien vis dar aktualus? Kiek naujosios technologijos žengia kartu su juo?Pasakojimų ciklas skirtas 225-osioms Motiejaus Valančiaus gimimo metinėms.Ved. Donatas Šukelis

Berlyne Naujųjų metų išvakarėse atidaroma menininkės Eglės Grėbliauskaitės paroda „Longitudinal Splinters“.„Šie metai nukėlė Čiurlionį nuo aukšto pjedestalo, mitinę asmenybę pavertė artimesne, labiau pažįstama“, – sako menotyrininkė, Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė. Kokie buvo šio šalies genijaus 150-mečio metai?Šiaulių dailės galerijoje atidarytos trys parodos: Girmanto Rudoko koliažų paroda „Epizodai“, Tomo Rudoko „RRR“ bei Žanetos Jasaitytės-Besonovos „Putplasčių užribiai“.Ved. Marius Eidukonis

Fotomenininkas Andrius Repšys pristato fotografijų ciklą „Šviesa. Mandalos“. Tai autorinė Kalėdinių eglių ir šventinės miesto aplinkos interpretacija, kurioje šviesa fiksuojama kaip procesas ir laikas.Vitrinų puošimas švenčių laikotarpiu – įprastas dalykas. Tačiau kyla klausimas, kaip puošti ir kokią tematiką pasirinkti Kauno centrinis knygynas vitrinas Laisvės alėjoje. Ar jas puošti žėrinčiais burbulais, spindinčiais žaislais ir girliandomis? Kūrybiškų moterų klubo „Pasakonės“ atstovės siūlo kitokį sprendimą: kadangi knygynas pilnas istorijų, vitrinos turi sekti pasakas ir pasakoti miniatiūrinių veikėjų gyvenimo nutikimus. Kai kurie herojai – vos 10–12 cm ūgio.Šiemet Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Retų knygų ir rankraščių skyriai mini sujungimo 25-metį. Pokalbis apie tai, kas yra reti rankraščiai ir knygos bei kokia šių vertybių reikšmė.Mažeikių muziejuje iki kitų metų vasario 11 dienos galima apžiūrėti garsios mūsų tekstilininkės ir grafikės Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė 100-mečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos dailininkų sąjunga atliko savo narių apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad net 23 % menininkų mėnesinės pajamos nesiekia 500 eurų, o beveik 31 % gauna 500–1000 eurų per mėnesį. Beveik 86 % respondentų savo kūrybą finansuoja iš asmeninių išteklių.Lietuvoje sukurtas pirmasis strateginis kortų žaidimas „Baltų Metai“ apie senovės baltų metų ratą.Ved. Marius Eidukonis

Kaip didžiąsias metų šventes pasitinka Vatikanas? Ar visi gali pakliūti į mišias pas popiežių? Uždangą praskleidžia ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė Mažylienė ir anksčiau šias pareigas ėjęs filosofas Vytautas Ališauskas.Kaip šventinį laikotarpį patiria vieniši žmonės? Kodėl per šventes nenorime likti vieni, o gal priešingai – norime? Pokalbis su psichologu Pauliumi Rakštiku ir programėlės nesveskvienas.lt įkūrėja Klaudija Grabauskaite.Šiaulių dramos teatre gruodžio mėnuo – ypatingas. Jau kelis dešimtmečius čia tęsiama tradicija rengti šventinius spektaklius, kurie ne tik pradžiugintų, bet ir pamokytų. Šiemet toks yra Aurimo Žvinio režisuojamas „Nematomas vaikas“. Pasakojimą apie jį parengė Tomas Mizgirdas.Senovėje lietuviai tikėjo, kad Kūčių naktį naminiai gyvuliai prabyla žmogaus balsu. O kaip gyvuliai prakalba kitose Europos kalbose? Apie tai papasakoja Tomas Riklius.

Vakar pranešta, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė, Arūnas Gelūnas bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos.Per Kalėdas Alytaus miesto teatras pristato premjerą „Teta, kada meilė išeis į kiemą?“. Spektaklio kūrėjai kviečia vaikus ir suaugusiuosius pasikalbėti apie jausmus.Ar įmanoma surasti ir išsirinkti konkrečiam asmeniui skirtą kultūros renginį?Radijo LRT KLASIKA laidų autorius ir pianistas Gintaras Januševičius pristato vienintelį kartą šįmet nuskambėsiantį koncertą „25 bisai“.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus atstovai skaitė pranešimą Kauno arkivyskupijos dvasininkams apie kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą. Kaip bažnyčiose užtikrinama vertybių apsauga ir kaip tai suderinama su liturgine paskirtimi?Šventinė LRT Klasikos rubrika, kurioje, baigiantis metams, Lietuvos kultūros lauko asmenybės išskiria, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristato aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, įvykį reflektuoja humanitarinių mokslų daktarė Ona Dilytė-Čiurinskienė.LRT Klasikos Kalėdinis ciklas apie Kalėdų stebuklo paieškas. Panevėžyje gyvenatis amerikiečių stiklo menininkas Markas Ekstrandas ir šiandien nenustoja stebėtis mūsų jaunimo kuriamais suvenyrais iš stiklo, kaip stebėjosi ir kadaise, atvėręs savo stiklo studiją Vaikų globos namų auklėtiniams. Šiandien Markas Ekstrandas ir vaikų globos namuose užaugęs Deimantas Rubštavičius, belaukdami didžiųjų metų švenčių, atsigręžia į tas Kalėdas, kurias teko švęsti kartu su kitais vaikų globos namų auklėtiniais.Ved. Donatas Šukelis

Iniciatyvos „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja Evelina Šimkutė atsisakė atsiimti konkurso „Lietuvos galia“ apdovanojimą iš prezidento Gitanas Nausėda rankų. Keturi Kultūros ministerijos premijų laureatai apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo, nes, kaip patys nurodė, nenori, kad jų kūrybinė veikla būtų siejama su kultūros ministre, socialdemokrate Vaida Aleknavičienė. Premijų atsisakymo priežastis ir moralinę laikyseną politinių krizių metų aptaria D. Strimaitis, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė, premijos laureatė, menotyrininkė dr. Agnė Narušytė ir filosofė dr. Renata Bikauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie netaikius protestus prie Concertgebouw koncertų salės Amsterdame, Prancūzijos rašytojų ir kompozitorių sąjungos apdovanotas kompozitores bei Suomijoje britų pastatytą naują kalėdinį baletą, galintį nukonkuruoti tradicinius šventinius filmus jūsų namuose.Ir tęsiame specialią LRT KLASIKOS šventinę rubriką. Baigiantis metams Lietuvos kultūros lauko asmenybių klausiame, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristatys rašytoja Kotryna Zylė, o įvykį reflektuos scenos menų kritikė Sigita Ivaškaitė.Ved. Gerūta Griniūtė