POPULARITY
Categories
Donatas Urbonas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas apžvelgia Kauno „Žalgirio” dvikovą su Atėnų „Panathinaikos”, skambią Vilniaus „Ryto” pergalę ir Augusto Marčiulionio debiutą bei aiškinasi, kas apsimelavo Luka Dončičiaus ir Mato Buzelio konflikte. Tinklalaidės partneriai: – Saily eSIM. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – RAMBYNO užkandžiai – natūraliai rūkyti alksnio medienos dūmu, juose nėra sintetinių dažiklių, augalinių riebalų, skonio stipriklių bei konservantų, o traškus valgomas kolageno apvalkalas leidžia neišsitepti pirštų ir mėgautis fantastišku skoniu be jokių problemų. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Bilietai į renginį BN LIVE su Arnu Butkevičiumi: https://tickets.paysera.com/lt/event/basketnews-live-su-arnu-butkeviciumi Temos: Saugokitės, tėtis grįžo (0:00); Nostalgija dėl Graikijos (1:12); Rungtynes nusprendęs momentas (3:47); Wrighto pražangų turėjo nebūti? (8:09); Ąžuolo kovingumo pavyzdys (14:11); Bodirogos atvaizdas bus grąžintas į palubes? (16:41); Ant popieriaus stipriausia visų laikų Europos komanda (20:33); Cisco neklausęs Masiulis (22:45); Ką galvoti apie Atamaną? (28:56); Kas garantuotų šeštą vietą Eurolygoje? (33:48); Ką iš dešimtuko išmes Dubajus? (35:55); Karolis skrenda į Stambulą (39:36); Ko dabar reikia „Rytui” (42:28); Visiems patikęs Marčiulionis (44:08); Neguodžianti Gudaičio situacija (52:42); Kodėl Marčiulionio nebuvo rinktinėje? (56:07); Svarbiausios „Ryto” sezono rungtynės (59:59); 83 taškų sprogimas NBA (1:01:37); Ypatingas Buzelio atvejis (1:08:27); Kodėl netikime nė vienu Buzelio žodžiu konflikte su Luka (1:17:12); Ech, Linai (1:20:44); Labai jautrus ir atviras Butauto pokalbis (1:23:01).
Kaip buvo suplanuotas Irano ajatolos Ali Khamenei nužudymas? Jis buvo nužudytas per Izraelio ir JAV smūgius Irano sostinei.Opoziciniai konservatoriai ketvirtadienį paragino premjerę Ingą Ruginienę ir prezidentą Gitaną Nausėdą atleisti žurnalistiniame tyrime figūruojantį ir iš grynųjų pinigų „Nemuno aušrai“ aukojusį aplinkos ministrą Kastytį Žuromską.Europos ekonomikos ir verslo lyderiai tiki - Europa turi visas galimybes ir priemones tapti pasaulio supergalia, bet iš oficialių pranešimų išbraukė Amerikos muitus ir prasidėjusį karą Artimuosiuose Rytuose.Šarūnas Jasikevičius kovo 5 d. švenčia 50-ąjį gimtadienį. Kokios ryškiausios jo karjeros akimirkos, palikusios pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė
Užsienio kultūros naujienos: dešimtmečius nematytas paveikslas pripažintas autentišku Rembranto kūriniu, apie UNESCO įspėjimus ir netikėtus išbandymus, su kuriais susiduria Siksto koplyčios restauratoriai.Olivia Laing – vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų balsų, kalbantis apie meną, tarpasmeninius santykius, politiką, analizuojantis individo ir sistemos santykį. Lietuvių skaitytojams jau pažįstama knyga „Vienišas miestas“, o neseniai leidykla „Kitos knygos" išleido ir studiją „Kūnas ir laisvė“ (iš anglų kalbos vertė Mėta Žukaitė), kur erotika persipina su galia, kontrole, vaizduote, bejėgyste ir visa nugalinčiu solidarumu.Kaip sukurti stiprius kultūrinius ryšius tarp Europos šalių? Kaip tokie ryšiai padeda įgyvendinti nacionalinius užsienio politikos tikslus – stiprinti saugumą, skatinti ekonomikos augimą? Laidos viešnia – kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje Adelė Dovydavičiūtė.„Išsaugokime legendinę Palangos vasaros skaityklą, neleiskime pastatui nunykti“, – viešai į visuomenę kreipiasi Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir siūlo pastatą perduoti kurortui. Apie unikalaus banguoto statinio ateitį pokalbis su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generaline direktore Aušrine Žilinskiene ir Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi.Istoriniai miestų gyvūnai – heraldiniai ženklai, sargai ar totemų figūros – atkeliavo į dailininkės Miglės Kosinskaitės tapybos kūrinius. Apie parodą „Bestia urbis“ pokalbis su menininke.Ved. Jolanta Kryževičienė
Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.
Kaune gyvenantis turkas Hakanas Kuzu sako mylintis Lietuvą ir norintis išmokti kalbą, tačiau susiduria su biurokratiniais sunkumais. Sausio viduryje jis laikė Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamą lietuvių kalbos egzaminą užsieniečiams. Vėliau paaiškėjo, kad egzaminas neišlaikytas dėl kalbėjimo dalies. Gimnazija, kurioje Hakanas laikė egzaminą, informavo, kad jis kalbėjimo dalyje surinko 5 taškus – minimalų išlaikymui reikalingą taškų skaičių. Vis dėlto Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad vien minimalaus taškų skaičiaus nepakanka, ir žada aiškiau pateikti informaciją apie egzamino vertinimo tvarką užsieniečiams.Kasmet Lietuvoje nustatoma 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, apie 200 Lietuvos moterų nuo šios ligos miršta. Įvertinus nacionalinius duomenis, Lietuvai iki 2030 m. nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos komisijos rekomenduojamų tikslų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.Dėl savaitgalį įsiplieskusio konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrango nafta. Tai palietė ir degalų kainas Lietuvoje. Ypač pakilo dyzelino kaina, kuri gali ir dar augti. Ar degalų kainos verčia jus permąstyti, kokį automobilį vairuojate? Jei šiandien pirktumėte automobilį – ar rinktumėtės dyzelinį?Šalys atsigręžia į branduolinę energetiką. Lenkija ruošiasi pradėti statyti pirmą atominę elektrinę. Lietuva iki metų pabaigos vertins, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių.Lietuvos tyrimų žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad dalis aukų partijai „Nemuno aušra“ buvo skirta, prieš tai aukotojų sąskaitas papildžius grynaisiais pinigais. Tokiu būdu partiją parėmė ir dabartinis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Taip pat – kiti su partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi siejami asmenys. Pats Puchovičius tvirtina, kad nei per jį, nei per jo aplinką grynieji pinigai į partijos kasą nepateko. Tyrimą rengė dešimt žurnalistų iš penkių skirtingų žiniasklaidos organizacijų.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai?Ved. Rūta Kupetytė
Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad ataka Iranui pirmiausia turi užtikrinti, kad ši šalis niekada nebegalėtų sukurti atominio ginklo. Savo ruožtu Prancūzija skelbia ketinanti didinti savo branduolinį arsenalą ir kurti Europos branduolinį skėtį. Į šią programą jungtis panoro aštuonios Europos valstybės. Anksčiau tokią perspektyvą palankiai vertino ir Lietuva, tačiau dabar prezidentas sako, kad reikia pasitikėti Amerika.Ar Lietuva turėtų ieškoti vietos po Prancūzijos branduoliniu skėčiu?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, Seimo nariai Ruslanas Baranovas ir Laurynas Kasčiūnas, politologai Tomas Janeliūnas ir Gintas Karalius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Liepa Želnienė
Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Dėl konflikto Artimuosiuose rytuose ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, pasaulio biržose kyla naftos kaina. Į tai sureagavo ir Lietuvos degalinės. Tiek benzino, tiek dyzelino kaina šoktelėjo nuo kelių iki keliolikos centų už litrą. Kuo geopolitiškai svarbus Hormūzo sąsiauris?Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Prancūzija, pasak jos prezidento Emmanuelio Macrono, išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Jis teigia, kad 8 Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti Prancūzijos pasiūlytoje branduolinio atgrasymo schemoje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Paryžiaus planai papildo NATO „branduolinį skėtį“, tačiau negali pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų užtikrinamo atgrasymo.Po itin šaltos žiemos, prie Olando kepurės skardžio, formuojasi pavojingos nuošliaužos. Gyventojai perspėjami apie kylančius pavojus – lankantiems šį gamtos objektą patariama laikytis atokiau nuo skardžio krašto.Tarptautiniam paralimpiniam komitetui uždraudus Ukrainos delegacijos aprangas, kuriose pavaizduotas šalies žemėlapis, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius teigia laukiantis atsakymų. Kovo 6-ąją prasidėsiančioje paralimpiadoje leista grįžti su nacionalinėmis vėliavomis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, o ukrainiečių apranga, kurios pagrindinis akcentas - suvienytos Ukrainos teritorija, Tarptautiniam paralimpiniam komitetui - nepriimtina.Ved. A. Skamarakaitė
Kamila Biedrzycka gości Joannę Scheuring-Wielgus, która OSTRO komentuje politykę Donalda Trumpa. Europosłanka twierdzi, że Trump ZŁAMAŁ WSZYSTKIE ZASADY, obiecując pokój, a teraz prowadzi KOLEJNĄ WOJNĘ. Scheuring-Wielgus BOI SIĘ, że WCIĄGNIE NAS w ten konflikt. W rozmowie pojawia się też teza, że to wojna to WINA IZRAELA i Netanjahu, którzy "CHOCĄ ZRÓWNAĆ IRAN Z ZIEMIĄ". Posłuchaj całej dyskusji o zagrożeniach geopolitycznych i roli Polski! Oglądaj Express Biedrzyckiej na żywo w serwisie YouTube. Więcej informacji o programie na stronie Super Expressu.
Pasibaigė XXVI-oji Vilniaus knygų mugė. Kokią ją matė jos lankytojai? Ar knygų pirkimo karštinės metu įsigytos knygos vėliau nesugrįžta pas bukinistus?Kompozitorius Sigitas Stankūnas savo namus Panevėžyje pavertė atvira meno erdve.Kokius svarbiausius akcentus savo Europos kultūros sostinės metų renginiuose pabrėžia Suomijos miestas Oulu?Ved. Marius Eidukonis
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius sako, kad šiandien sprendžiasi ne tik Ukrainos, bet ir pačios Europos ateitis.
Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šaltinius, tiek asmeninius interviu metu surinktus pasakojimus, rekonstruoja socialinius besiklausiusiųjų laisvojo pasaulio radijo bangų portretus, šių radijo laidų kūrimo specifiką Vakaruose bei reikšmę okupuotos Lietuvos gyventojams sovietmečiu.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
Šįkart laidoje dvi rubrikos. „Dabar, prieš 100 metų“ prisimins vieną iš moderniojo Europos džiazo ramsčių – belgą pūtiką Bobby Jasparą. O štai „Muzikos einšteinai“ primins, kada ir kas išrado juostinį įrašą ir kodėl šis išradimas buvo toks svarbus muzikos industrijai?Ved. Domantas Razauskas
15min savaitinėje laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę aptariamas Toplygos sezono startas, pirmosios Vilniaus „Žalgirio“ rungtynės namuose ir klubo prezidento Andriaus Tapino ambicija, Anglijos čempionate tebesilaikanti intriga ir visų keturių Europos lygų čempionatai. 00:00 Intro 00:10 Prikepęs „Žalgirio“ startas, Tapino ambicija ir nuostabus „Džiugas“ 31:07 Panevėžio baltas burbulas ir nulinės tarp vietos ir „Sūduvos“ 37:12 Afonso komunikaciniai viražai ir puikus „Bnagos“ startas 42:09 Du taškus prieš šiauliečius pabėręs „TransINVEST“ 50:58 Netikėtai prabilęs „Riterių“ savininkas 1:00:00 Gineičio ir „Torino“ bėdos 1:01:42 Kučys, rinktinė ir kiti lietuviai 1:08:36 Čempionų lyga ir portugalų įžeistas Vinicius 1:15:35 Norvegijos futbolo stebuklas 1:21:51 Anglijos „Premier“ lyga ir Šiaurės Londono derbis 1:32:36 Vis naujų ginklų atrandantis „Manchester City“ 1:37:07 „Chelsea“ lygiosios ir „Livepool“ be Wirtzo 1:43:20 Birmingemo dalykas 1:45:09 Navaroje kritęs Madrido „Real“ 1:49:30 Į lyderės poziciją sugrįžusi „Barca“ ir Flicko sprendimu nepatenkintas Yamalis 1:50:59 „Atletico“ bangelė 1:51:50 „Bayern“ vėl didida atrotrūkį Vokietijoje 1:54:15 Italijoje – išsikvėpusi intriga
„Nors sklido kalbos, kad Leonas XIV šiemet vyks į savo gimtinę, Vatikanas neseniai patvirtino, kad popiežius artimiausiu metu neketina lankytis JAV. Tarp daugybės kitų uždavinių Leonui tenka spręsti ir kintančius JAV bei Europos santykius, taip pat Europos tapatybės klausimą, nes Donaldas Trumpas griauna tarptautinę tvarką, kuri 75-erius metus siejo žemyną su JAV. Jungtinės Amerikos Valstijos tiesiog nėra ta metaforinė „Europa už Europos ribų“, kurią europiečiai ilgai norėjo matyti. Šis pokytis buvo juntamas dar popiežiaus Pranciškaus laikais, bet nuo Trumpo sugrįžimo ir Leono išrinkimo situacija tapo dar painesnė.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Komentaras: JAV katalikų vyskupų santykiai su Donaldo Trumpo administracija dėl imigracijos (aut. Rosita Garškaitė-Antonowicz).Popiežiaus Leono XIV-ojo žinia 2026 m. gavėnios proga.Kun. Mozė Mitkevičius apie gavėnią (1 dalis).Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Andreika iš Kyjivo“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.
E: https://substack.com/@europos https://www.youtube.com/@europos4541/videos https://x.com/CarlosPerona13 J: https://findmyfrens.net/jburden/ Buy me a coffee: https://www.buymeacoffee.com/j.burden Substack: https://substack.com/@jburden Patreon: https://patreon.com/Jburden GUMROAD: https://radiofreechicago.gumroad.com/l/ucduc Subscribestar: https://www.subscribestar.com/j-burden Axios: https://axios-remote-fitness-coaching.kit.com/8ebf7bacb8 ETH: 0xB06aF86d23B9304818729abfe02c07513e68Cb70 BTC: 33xLknSCeXFkpFsXRRMqYjGu43x14X1iEt
Pusiaukelėje tarp trijų šiaurės Europos sostinių drumstas Baltijos jūros vanduo skalauja kapą, kurio nebylus buvimas yra gausiai aptarinėjamas net ir po trisdešimties metų. Vieną 1994-ųjų rugsėjo vakarą, kaip įprastai, nuo Estijos krantų atsiplešė keltas „MS Estonia“. Vilkikų vairuotojai, laisvo vakarietiško krašto sudominti keliautojai, darbinių reikalų vedini biznieriai ir kiti įvairaus plauko avantiūristai traukė link Stokholmo. Audros bangų blaškomame laive gėrimus ragavo, kazino ruletes suko, karaoke programose dainavo ir paragautus gėrimus už borto pylė lauk apie tūkstantis keleivių. Buvo likusios kelios valandos iki didžiausios Europos jūrinės tragedijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kas nutiko tą naktį? Kodėl Švedija skubėjo palaidoti „MS Estonia“ po betoniniu sarkofagu? Ką slepia susitarimas nenardyti tragedijos vietoje? Ir kodėl visą pasaulį supurčiusi nelaimė vis dar kelia daug klausimų? Nepažadame, kad pateiksime visus atsakymus. Taip pat yra labai didelė tikimybė, kad po epizodo būsite dar labiau sutrikę, nei prieš jį įsijungiant. Tad iš anksto įspėjame ir atsiprašome. Artwork: @korinavaicikone Muzika: Zapsplat, Free World, Pixel Perfect Productions Reportažai: LRT Panorama
Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.Projektas „Mes taip nesitarėm“ išleidžia kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai skirtą audiovizualinį albumą skaitmeninėse pasiklausymo platformose ir vinilo plokštelės formatu.Lietuviai vis dažniau keliauja į Rytų Aziją. Kuo žavi šis regionas? Kokių taisyklių ir vietos įpročių svarbu nuvykus paisyti? Pokalbis su kelionių organizatore, Rytų Azijos kultūros specialiste Kamile Aleliūniene.Knygų restauratoriams kartais tenka tapti kone detektyvais: prieš pradedant restauruoti šimtmečius skaičiuojančias knygas, reikia atlikti daugybę tyrimų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Kristina Lukoševičienė kalba ir apie atvejus, kai knygų istoriją atskleisti tarytum padeda buvę jų šeimininkai.Ved. Darius Matas.
Po apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje Saulius Skvernelis sako pareigūnams pakartojęs, jog nieko nusikalstamo nepadarė.Kodėl šiemet gaisruose žuvo perpus daugiau gyventojų nei pernai tą patį laiką?Siekiant, kad sąjungininkų kariai greičiau atvyktų į pagalbą karo grėsmės atveju, Europos Sąjungos valstybės kuria vadinamąjį „karinį Šengeną“ – bendrą karinio mobilumo erdvę. Dabar leidimo karinei technikai kirsti kai kurių valstybių sieną gali tekti laukti ilgiau nei mėnesį, o dalis Lietuvos tiltų, viadukų, kelių, uostų ir geležinkelių nėra pritaikyti karinei technikai.Ženevoje prasidėjo naujas Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų taikos derybų raundas. Pagrindiniai nesutarimai susiję su Ukrainos teritorijų ir Zaporižios atominės elektrinės kontrolės klausimais.Miestelių bendruomenės didžiuojasi, jog pavyko išsaugoti gilias Užgavėnių šventės tradicijas.Ved. Madona Lučkaitė
Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ šią savaitę reagavome į gaisrą Supertaurės finale, žvelgėme į artėjantį TOPLYGOS startą ir teikėme savo spėjimus. Gyrėme ir peikėme Marijampolės „Sūduvą“ už naująjį įvaizdį, vertinome Lietuvos rinktinei tekusius varžovus ir, kaip ir visada, apžvelgėme į ryškiausius lietuvių pasirodymus bei svarbiausius įvykius didžiosiose Europos lygose. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga ir naujas futbolo laikas 07:26 Priklausomybė nuo savivaldybių 18:13 Transliacijos ir trys kertiniai momentai 29:31 Supertaurė – „Kauno Žalgiriui“ 36:49 Gaisras, (ne)evakuacija ir kas mokės baudas? 45:48 Naujasis „Sūduvos“ įvaizdis ir keista žinutė 1:02:29 Paskutinės repeticijos ir naujokai 1:07:02 Karolio komplimentai „Bangai“ 1:08:47 TOPLYGOS vietų prognozė 1:15:30 Kučys, Gineitis, Dubickas, Bartkus, Dambrauskas 1:22:00 Lietuvos rinktinė – mirtininkų grupėje? 1:26:50 Anglija: „Arsenal“, MU ir lekiančios galvos 1:42:03 Ispanija: juoda „Barcelona“ savaitė 1:52:23 Vokietija: lyderių pergalės ir „DFB-Pokal“ 1:56:59 Italija: apgautas teisėjas „d'Italia“ derbyje
Dalis Lietuvos – sostinės, arba kitaip Vilniaus, regionas – tarp turtingiausių ir pažangiausių Europos regionų. Bet visa kita Lietuva atrodo perpus prasčiau. Tokią realybę atskleidė „Eurostato“ paskelbti bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai. Ką iš tiesų jie mums sako? Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė ir Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė.Ved. Irma Janauskaitė
„Mes nesiekiame atsiskirti – siekiame atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje“. – taip Miuncheno saugumo konferencijoje šį savaitgalį į Europą kreipėsi JAV valstybės sekretorius Marko Rubijus, kurio kalba nepriminė to, ką lygiai prieš metus Miunchene sakė viceprezidentas Dž.D. Vansas.Vis tik Vakarų Europos diplomatai ir ekspertai atsargiai vertina pasikeitusią retoriką ir sako, kad JAV pozicija Europos atžvilgiu nepasikeitė, pakito tik tonas.Ką reiškia sušvelnėjusi JAV retorika Europos atžvilgiu?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, LRT žurnalistas Mindaugas Laukagalis, Prezidento patarėjas Deividas Matulionis, politologas Linas Kojala, Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.
„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nušvietė įvairius Lietuvos bei Europos įvykius, savo fotografijose nagrinėjo jautrias socialines temas ir dokumentavo karinius konfliktus Sakartvele, Ukrainoje, pokonfliktines situacijas Čečėnijoje ir kitose pasaulio vietose. Ar tokia fotografija greitai besikeičiančiame pasaulyje vis dar išlaiko savo vertę? Kokios fotografijų istorijos labiausiai pakeitė Artūro gyvenimą ir kaip iš lėto patirti kito žmogaus kasdienybę?Ved. Ignas Klėjus
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Simono Daukanto aikštėje pakeltos trijų Baltijos šalių vėliavos. Savo kalboje prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiandien neatskiriama Europinės šeimos dalis. Pasak šalies vadovo, priešiškoms jėgoms mėginant atsukti laiką atgal bei paskirstyti pasaulį įtakos zonomis, būtina laikytis išvien ir duoti atkirtį.Tuo metu Vilniuje viešinti Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sako, kad Lietuvos istorija atspindi Europos istoriją. Ji priduria, kad Europoje nėra didelių ir mažų valstybių.Vasario 16-osios proga LRT Radijas taip pat kviečia pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs „Amerikos Balsas“.Vasario 16-tąją įteikti valstybiniai apdovanojimai beveik 40-imčiai Lietuvos ir užsienio piliečių. Įvertinti iškilūs mokslo, medicinos, sporto, kultūros, diplomatijos bei nacionalinio saugumo sričių atstovai.Ved. Edvinas Kučinskas
Laidoje „Vardai ir garsai“ – pažintis su kai kuriais ryškiais muzikos atlikėjais, koncertavusiais sausį Nyderlandų mieste Groningene surengtame festivalyje „Eurosonic“. Ved. Ramūnas Zilnys.
NAUJAS EPIZODAS!(EP#86)Jeigu norite palaikiti ši podkasta (Ačiū!!):Support: https://www.patreon.com/c/bmatke Svetaine: www.bmatke.comRemejas: www.proballers.com"Kuze":Mindaugas Kuzminskas – vienas universaliausių savo kartos Lietuvos krepšininkų, galintis žaisti tiek lengvojo, tiek sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Profesionalo karjerą pradėjo Lietuvoje, vėliau ryškiai atsiskleidė atstovaudamas Žalgiris, su kuriuo tapo LKL čempionu ir įgijo svarbios Eurolygos patirties.Didelį karjeros šuolį padarė Ispanijoje, rungtyniaudamas Unicaja Málaga – ten tapo vienu komandos lyderių ir stabiliai žaidė Eurolygoje. 2016 m. išvyko į NBA, kur vilkėjo New York Knicks marškinėlius. Nors NBA etapas nebuvo ilgas, jis tapo svarbia patirtimi tarptautinėje arenoje.Vėliau Kuzminskas rungtyniavo aukšto lygio Europos klubuose, tarp jų – Olympiacos, taip pat atstovavo Lietuvos rinktinei Europos ir pasaulio čempionatuose, pasižymėdamas energija, universaliu žaidimu ir profesionalumu.Šiame epizode atvirai kalbėjome apie trenerio Jono Kazlausko aurą ir lyderystę, sporto psichologijos svarbą aukščiausiame lygyje, ryšį tarp žaidėjo ir trenerių bei aiškių lūkesčių reikšmę, ypač skautingo darbuose....ir daug kitu asmeniniu temu.Epizodo pabaigoje Mindaugas pasidalijo planais po karjeros – svarsto tapti agentu ir likti arti krepšinio, padedant jauniesiems žaidėjams.Temos :00:00 Mindaugas Kuzminskas – Intro3:40 Karjeros iššūkiai ir „atsidaužimas į sienas“7:20 Jono Kazlausko aura ir trenerio lyderystė12:00 Asmenybės branda profesionaliame krepšinyje18:30 Sporto psichologija aukščiausiame lygyje25:50 Spaudimas, pasitikėjimas savimi ir vidiniai pokalbiai30:40 Žaidėjo ryšys su treneriais ir trenerių vaidmuo36:00 Taktika, skautingas ir pasiruošimas rungtynėms48:30 Medicinos personalas ir traumos sporte50:40 ProBallers.com ir krepšininko įvaizdis55:30 Karjeros Lietuvos rinktinėje pabaiga58:10 Sprendimas baigti profesionalo karjerą1:01:30 Naujos karjeros kryptys po krepšinio1:04:45 Investicijos ir finansinis raštingumas sportininkams1:07:33 ATOs
Miuncheno saugumo konferencijoje JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas pareiškė, kad Amerikai rūpi Europos ateitis, nes jos abi priklauso Vakarų civilizacijai ir yra neatskiriamos.Kodėl romantinis sukčiavimas Lietuvoje išlieka viena pavojingiausių apgaulės formų?Rumšiškių muziejuje vykstančioje Užgavėnių šventėje susipins meilė ir tradicijos.Žiemos olimpinėse žaidynėse šiandien pasirodys penki Lietuvos sportininkai - kalnų slidininkas ir keturios biatlonininkės.Ved. Madona Lučkaitė
Šį ketvirtadienį Europos lyderiai aptars ekonomikos reformų ir žemyno konkurencingumo klausimus. Diskusijų centre – idėja, kad strateginiuose sektoriuose pirmenybė turėtų būti teikiama Europos įmonėms, o ne užsienio konkurentams. ES pramonės vadovas Stephane'as Sejourne sako, kad Europai atėjo laikas turėti savo „Pirk amerikietišką produkciją“ ir „Pagaminta Kinijoje“ versiją, siekiant apsaugoti savo įmones.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.Ved. Agnė Skamarakaitė
Europosłanka Konfederacji Anna Bryłka komentowała w Poranku Wnet najnowsze decyzje instytucji unijnych – od celu klimatycznego na 2040 r., przez program SAFE, po umowę z krajami Mercosur. Jej zdaniem wspólnym mianownikiem jest brak refleksji nad realnymi skutkami dla gospodarki.90% redukcji emisji do 2040 r. „To droga do deindustrializacji”Parlament Europejski przyjął wiążący cel ograniczenia emisji netto o 90% do 2040 r. Bryłka nie ma wątpliwości co do konsekwencji.„Polityka klimatyczna w żaden sposób nie jest zastopowana i zamiast wycofywać się z celów klimatycznych na 2030–2050, dokładany jest kolejny cel – ograniczenie emisji o 90% do 2040 roku.”Jej zdaniem dekarbonizacja w obecnym kształcie prowadzi do osłabienia przemysłu i rolnictwa w UE.„Dekarbonizacja unijnej gospodarki prowadzi do deindustrializacji unijnej gospodarki – likwidacji przemysłu, likwidacji rolnictwa, ale też do gigantycznych kosztów dla gospodarstw domowych.”Europosłanka wskazuje na rosnące obciążenia wynikające z ETS-2 czy dyrektywy budynkowej oraz wysokie ceny energii.„W Unii Europejskiej mamy najbardziej opodatkowaną energię w stosunku do Chin i Stanów Zjednoczonych. To jest decyzja polityczna.”Proponuje m.in. obniżkę VAT na energię elektryczną do 5%, co – jej zdaniem – mogłoby pomóc utrzymać konkurencyjność polskich firm.Program SAFE. „Warunki kwalifikowalności są bardzo trudne”Drugim kluczowym tematem jest program SAFE – wspólna pożyczka UE na wzmocnienie zdolności obronnych. Bryłka krytycznie ocenia sposób jego konstruowania.„Polski rząd bardzo naiwnie podchodzi do tego programu, ogłasza wiele sukcesów, których na ten moment nie widać.”Zwraca uwagę na wymóg 65% europejskich komponentów w łańcuchu dostaw oraz zasadę wspólnych zakupów.„Jaka jest gwarancja, że te wspólne zakupy będą inwestowane w polski przemysł zbrojeniowy? Trzeba się dogadać z innym państwem, które będzie chciało jednocześnie robić zakupy w Polsce.”Bryłka podkreśla także, że rozporządzenie zostało zaskarżone do Trybunału Sprawiedliwości UE, a Parlament Europejski – jej zdaniem – został pominięty w procesie legislacyjnym.„Mało kto o tym mówi, że obowiązuje mechanizm pieniądze za praworządność. Proszę sobie wyobrazić scenariusz, w którym Komisja Europejska mówi: wstrzymujemy wam wypłatę pieniędzy. I co możemy wtedy zrobić? Nic.”W jej ocenie Polska niewystarczająco zabezpieczyła interes krajowego przemysłu obronnego.Mercosur. „Rozporządzenie nie chroni rolników”Europosłanka odniosła się także do umowy handlowej UE–Mercosur. Parlament Europejski przyjął rozporządzenie o tzw. klauzulach ochronnych.„Kłamstwem jest mówienie, że to jest część umowy z krajami Mercosur. To rozporządzenie nie wiąże krajów Ameryki Południowej i ma charakter reaktywny.”Bryłka ostrzega, że Komisja Europejska może zdecydować o tymczasowym stosowaniu części handlowej umowy nawet bez zgody Parlamentu Europejskiego.„To jest sprawa polityczna, czy Komisja Europejska bez zgody Parlamentu Europejskiego tymczasowo zacznie stosować tę umowę.”Jej zdaniem warunki uruchomienia mechanizmów ochronnych są tak trudne do spełnienia, że w praktyce nie zapewnią realnej ochrony europejskim rolnikom.W ocenie Anny Bryłki Unia Europejska stoi dziś przed wyborem: albo realna korekta kursu w sprawach klimatu, przemysłu i handlu, albo dalsze decyzje, które – jak twierdzi – mogą osłabić konkurencyjność i bezpieczeństwo państw członkowskich./fa
„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Neseniai paskelbti UNICEF duomenys apie paauglių patyčias Europoje rodo, kad Lietuvoje beveik pusė 13–15 metų moksleivių patiria patyčias per 30 dienų. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių, gerokai viršijantis Europos vidurkį. Kodėl šie rodikliai taip stipriai skiriasi ir kokie veiksniai lemia tokią Lietuvos poziciją?Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai.Šiemet Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui sukanka 100 metų. Prieš šimtą metų visuomenė buvo kviečiama prisidėti prie muziejaus kūrimo – nešti pirmuosius eksponatus, dokumentus ir liudijimus apie teatro gyvenimą. Ši tradicija tęsiama ir šiandien.Ved. Justė Luščinskytė
Laidoje „Vardai ir garsai“ – pažintis su kai kuriais ryškiais muzikos atlikėjais, koncertavusiais sausį Nyderlandų mieste Groningene surengtame festivalyje „Eurosonic“. Ved. Ramūnas Zilnys.
Jau šį mėnesį dalį gyventojų pasieks ženkliai išaugusios sąskaitos už sausio elektros energiją. Biržoje kaina, lyginant su gruodžiu, išaugo daugiau nei 80 proc. Kokios to priežastys ir kas mokės brangiausiai?Europos šalys ieško būdų, kaip stiprinti savo saugumą ir strateginę autonomiją, jei ateityje tektų veikti be Jungtinių Valstijų pagalbos.Siekiant užtikrinti atlyginimo skaidrumą, mažinti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą už tokį patį ar vienodos vertės darbą darbdaviai turės teikti informaciją apie atlyginimus savo darbuotojams.Daugėja žmonių, kurie akinius perka parduotuvėse, turguje ar elektroninėse parduotuvėse. Medikai įspėja, kad netinkamai pasirinkti akiniai gali sukelti akių ligas.Olimpiečių cikle – pažintis su jauniausia rinktinės nare, 17-os metų kalnų slidininke Neringa Stepanauskaite.Ved.Rūta Kupetytė
Per savaitę dėl gripo į ligonines paguldyti 320 žmonių, mirė 9 žmonės.Itin šalti orai tapo išbandymu Lietuvos miestų vandentiekio sistemoms. Kaune vandentiekio avarijų ir gedimų bene daugiausiai, tačiau jų pastaruoju metu įvyksta ir kitose vietose. Dėl vandentiekio avarijų gatvėse išsilieja vanduo, formuojasi ledas, vairuotojai ir pėstieji raginami būti atidūs.NATO generaliniam sekretoriui svajone pavadinus Europos lūkesčius galėti apsiginti be Amerikos, gynybos komisaras Andrius Kubilius sako nesvajojantis, o dirbantis, kad tai pasiektų. Bet gynybos ekspertai pabrėžia – Europai reikia suprasti, ko nori. Nes būti kariniu požiūriu lygiaverte Jungtinėms Valstijoms - nepavyks, bet būti stipresnė nei Rusija – Europa gali.Finansų ministerija platinamas gynybos obligacijas paversti dar patrauklesnėmis - žadamos didesnės palūkanos, obligacijų prekyba niekada nenutrūks.Ved. Agnė Skamrakaitė
Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę kalbama apie „Kauno Žalgirio“ pergalę prieš Kijivo „Dinamo“, aptariamas Vilniaus „Žalgirio“ pristatymas ir rėmėjų ratas, anonsuojama apie A lygos pavadinimo keitimą, Lietuvos futsalo rinktinės pasirodymas Europos čempionate ir apžvelgiami esminiai momentai visose stipriausiose Europos šalių lygose. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Žiemužės iššūkiai ir Epsteinas 02:37 A lygos čempionas patiesė Kyjivo „Dinamo“ 08:50 „Žalgirio“ pristatymas, rėmėjai ir iššūkiai 25:30 Joelis Panevžyje ir „Banga“ Kipre 28:38 „Riterių“ nauji savininkai ir butai Vilniuje 37:00 Europos futsal čempionatas Lietuvoje 43:55 Edgaras Utkus – į Saudo Arabiją 54:27 Lietuvos futbolininkų kryptys – į Indiją ir Indoneziją 59:45 Valdo Dambrausko stebuklai Azerbaidžane 1:01:01 Lietuvos geriausieji 1:05:38 Disputas dėl Čempionų lygos 1:18:50 Prie titulo artėjantis „Arsenal“ 1:21:16 „Man City“ ir nepatogus priešininkas 1:27:30 „Aston Villa“ 1:28:30 „Manchester United“ magija 1:34:35 „Chelsea“ ir genijus prie vairo 1:39:21 „Liverpool“ ir Wirtzas 1:43:33 Karštas Madridas 1:52:35 „Barcelona“ ir nuostabus Yamalis 1:55:30 „Atletico“ sunkumai ir nauji pirkiniai 1:58:11 Baskų derbis 2:01:26 „Bayern“ ir netikėtai besižiebianti intriga Vokietijoje 2:08:14 Gvidas, „Serie A“ ir Prancūzija
Pasaulį neramina Nipos virusas, staigus jo protrūkis fiksuotas Indijoje. Lietuvos tarnybos teigia, kad nėra pavojaus, jog virusas būtų įvežtas į Lietuvą su gyvūnais ar gyvūninės kilmės produktais. Kas yra Nipos virusas ir kiek dėl jo verta nerimauti?Šiemet sniego ypatingai daug, todėl gyventojams nerimą kelia išpilami druskos kiekiai. Kiek jos išpilta ir ar iš tiesų jos tiek daug reikia?Jau greitai gyventojus nemaloniai nustebins šildymo sąskaitos už sausį. Tačiau dėl jų dydžio kalta ne tik žema temperatūra.Be Amerikos pagalbos Europa gali apsiginti tik savo svajonėse, šią savaitę pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Apie tai, kokios šiuo metu Europos galimybės, kokios ginkluotės reikia ir kodėl jos Europa neturi – pokalbis su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.Olimpiečių rubrikoje - pasakojimas apie Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse besivaržysiančią slidininkę Eglę Savickaitę.
LRT radijas tęsia reportažų ciklą „Suprasti Arktį“, šiandien kviečiame išgirsti daugiau apie Kinijos interesus šiame regione. Nors oficialiai Kinija nėra Arkties regiono valstybė, Arkties taryboje ji turi šalies stebėtojos statusą. Didžiąją dalį projektų Arkties regione Pekinas vykdo drauge su Maskva. Dėl šylančio klimato atsiveriant naujiems laivybos keliams, Kinijai tai dar viena galimybė plėtoti ir prekybos maršrutus. Plaukiant Arkties Šiaurės jūrų kelio maršrutu atstumas tarp Azijos ir Europos maždaug 40 procentų trumpesnis nei laivybos kelias per Viduržemio ir Raudonąją jūrą skirianti Sueco kanalą. Kinijos interesus Arkties regione LRT radijui plačiau komentuoja Fridtjofo Nanseno instituto Kinijos analitikė Iselin Stensdal.Analitikų teigimu, pastarojo meto geopolitinė krizė, kurios centre atsidūrė Grenlandija, padarė poveikį ir Danijos bei Grenlandijos santykiams. Kopenhagos universiteto profesorė Kirsten Tisted nagrinėja post-kolonijinius santykius, naratyvus apie Grenlandiją, kuriuos girdėdamos užaugo skirtingos danų kartos. Pasak profesorės, pokyčiai negrįžtami ir visuotinai sutinkama, kad tik Grenlandija gali spręsti dėl savo ateities.Esant sudėtingoms orų sąlygoms Bendrasis pagalbos centras sako sulaukiantis daugiau pranešimų dėl avarijų ir traumas patyrusių žmonių.Aukso kainai perkopus 5 tūkstančius dolerių, svarstoma, ar jis tikrai tiek vertas. Kada jau nustos brangti?Prezidento vyriausiajam patarėjui Deividui Matulioniui paraginus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kurti vokiečių kalbos populiarinimo ir mokymo programą, ministerija sako, kad šiuo metu rengia priemonių planą, apimsiantį užsienio kalbų populiarinimą.Olimpiečių cikle – ketvirtosioms karjeros žiemos olimpinėms žaidynėms besirengiantis slidininkas Modestas Vaičiulis. Tėčiu praėjusiais metais tapęs sportininkas olimpinį ciklą paskyrė šeimai ir buičiai.Seimas spaudžia savivaldybę, kodėl Vytis Lukiškių aikštėje vis dar nepastatytas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad klausimas stringa dėl dviejų tarpusavyje nesuderintų valstybės sprendimų.Ved. Rūta Kupetytė
Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ šią savaitę gilinosi į futsalo (salės futbolo) reikalus – apžvelgė Lietuvos rinktinės žaidimą Kaune vykstančiame Europos čempionate ir ieškojo kaltų, kodėl šis turnyras nerodomas Lietuvos televizijose. Apžvelgėme ir A lygos repeticijas, lietuvių užsienyje pasirodymus, Čempionų lygą, kurioje megasensaciją pateikė Budės „Glimt“ prieš „Manchester City“ žvaigždyną, Anglijoje „Manchester United“ paguldė lyderį Londono „Arsenal“ klubą, Ispanijoje stebėjomės Kyliano Mbappe elgesiu, o Vokietijoje – pirmuoju Miuncheno „Bayern“ pralaimėjimu. Laidą baigėme Italijos pirmenybėmis ir kvietimu palaikyti Lietuvos salės futbolininkus. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, Rytis ir nauji Mariaus marškinėliai 04:05 Futsalas ir (ne)transliacijos 28:47 KŽ, VŽ ir kitų A lygos klubų repeticijos 37:11 Elyga, Kučys, Adamonis, Dambrauskas ir kiti 48:26 „Man City“ Budėje ir (ne)įdomi ČL 59:43 MU mesijas ir ar „Arsenal“ pavojuje? 1:13:07 Pasodintas Haalandas, Emery, „Chelsea“ ir Van Dijkas 1:32:08 Pižonas Mbappe, „Mallorca“ bajeriai ir dovanos „Barcai“ 1:38:14 Miuncheno derbyje kritęs „Bayern“ 1:44:36 „Inter“, „Juventus“ ir kiti Italijoje
Socialinėje erdvėje pasirodė grasinimai išpuoliais mokyklose. Lietuvos policija ragina šiais pranešimais netikėti ir nepanikuoti.Seimo narys V. Sinica siūlo Baudžiamajame kodekse siaurinti neapykantos kalbą apibrėžiantį straipsnį. Ko ir kodėl siūloma atsisakyti?Sausio 19 d. minima liūdniausia diena metuose. Kodėl būtent trečiasis sausio pirmadienis laikomas liūdniausia diena ir kaip sau padėti įveikti liūdesį?Ispanijoje senjorai gyvena aktyviai, nes dalis jų gali sau tai leisti - gauna gana gerą pensiją. Tačiau visuomenei senstant, ateityje ir senjorams gali būti sunkiau.Įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Europos dėl Grenlandijos auga. Ar Europa dėl lėto reagavimo taip pat turi prisiimti atsakomybę?LRT kviečia susipažinti su Lietuviais, kurie Olimpinėse žaidynėse Italijoje varžysis kartu su geriausias pasaulio sportininkais. Pirmasis Lietuvos olimpiečių cikle - slidininkas Andrejus Drukarovas.Ved.Liuda Kudinova
Ukrainos prezidentas sako, kad jo šalis turi nepakankamai oro gynybos sistemų, o Rusija rengiasi naujoms masinėms atakoms.Kodėl istoriniai super herojų komiksai aukcionuose pasiekia 9 ir 15 mln. dolerių kainas?Marijampolės savivaldybės gatvėse sutikti žmonės sako dažnai susiduriantys su sukčiais, tačiau niekaip nesupranta, kodėl kiti gyventojai pasiduoda jų manipuliacijoms.Kaip lengviau įveikti ilgus skrydžius?Europos Sąjunga ir Pietų Amerikos šalys šiandien pasirašo didžiulį prekybos susitarimą, kuriam nepritaria Prancūzija, Lenkija ir Europos ūkininkai. Susitarimo rėmėjai sako, kad ši laisva prekyba tarp Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių padidins Europos eksportą ir sustiprins ekonomikos augimą.Lietuvoje pradedama įgyvendinti nauja bakalauro studijų programa „Nacionalinis saugumas“.Ved. Edvardas Kubilius
Pirmąkart per ketvirtį amžiaus trunkančią Tarptautinės kosminės stoties istoriją, įgula grąžinta į Žemę anksčiau laiko dėl medicininės evakuacijos, kurios prireikė vienam įgulos nariui.Kilus nepasitenkinimui dėl planuojamo poligono Kapčiamiestyje, su gyventojais vakar susitiko Prezidentas ir ministrai. Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimą su Kapčiamiesčio gyventojais dėl regione planuojamo įrengti poligono vertina kaip žingsnį pirmyn. Kapčiamiesčio gyventojų teigimu, gerai, kad aukščiausi pareigūnai atvyksta kalbėtis su bendruomene, tačiau pasigenda konkrečių atsakymų ir tikisi pakeisti valdžios sprendimą, vildamiesi, kad karinio poligono pas juos nebus.Po to kai praėjusią savaitę dėl gausaus snygio įkalnėse strigę vilkikai stabdė eismą tiek sostinėje, tiek automagistralėje, ne vienas kelia klausimą, ar tokiomis oro sąlygomis būtų galima uždrausti vilkikų eismą. Kiti siūlo, kad vilkikai tokiomis oro sąlygomis privalo turėti grandines ant ratų.Po kilusio tarptautinio pasipiktinimo Ilono Masko socialinis tinklas „X“ skelbia blokuosiantis dirbtinio intelekto įrankio „Grok“ galimybę kurti seksualizuotas žmonių nuotraukas be jų sutikimo. Šis pranešimas pasirodė po to, kai Kalifornijos generalinis prokuroras pradėjo tyrimą dėl įrankį sukūrusios Masko įmonės, o kelios šalys pagrasino ieškiniais ir galimu įrankio blokavimu.Vokietija pranešė, kad prisijungs prie kitų Europos valstybių, kurios siųs savo kartius į Grenlandiją. Donaladas Tumpas teigia, kad galimą taikos tarp Rusijos ir Ukrainos susitarimą stabdo Kyjivas, o ne Maskva. Tuo metu Vilniuje tęsiasi saugumo politikos konferencija „Sniego susitikimas“.Ved. Rūta Kupetytė
Lietuva šiais metais turėtų baigti įsisavinti beveik keturių milijardų eurų paramą iš Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, labiau žinomo kaip RRF pinigai. Pavyzdžiui, šiandien turėtų pasiekti beveik pusė milijardo eurų. Pernai būta daug abejonių, ar Lietuva spės laiku padaryti reformas. Opozicija ir šiandien tuo abejoja.Socialdemokratai vis garsiau abejoja koalicijos su „Nemuno aušra“ naudingumu. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas „aušriečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį vadina netinkamu koalicijos partneriu, žada šį klausimą dar kartą kelti partijos viduje. O Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad situacija bus dar aiškesnė po balsavimo dėl poligono Kapčiamiestyje. Jau rytoj ministras su prezidentu darkart susitiks su vietos gyventojais, tačiau tuo pat metu Lazdijuose su rinkėjais susitiks ir Remigijus Žemaitaitis.Seimo sveikatos reikalų komitete buvo pristatytas vidinis Santaros klinikų auditas. Pažymėta, kad ligoninė dirba nuostolingai ypač pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Santaros klinikų vadovybė teigia, kad rezultatai gerėja, o skandalas išėjus šešiems neurochirurgams visos reikalingos paslaugos yra teikiamos.Jungtinių valstijų viceprezidentas susitinka su Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrais. Donaldas Trumpas neatsitraukia ir toliau kartoja siekius perimti salą.Prieš susitikimą Europos lyderiai išreiškė paramą Grenlandijai ir įspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms atėmus Grenlandiją iš Danijos, kiltų beprecedentės pasekmės.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo, kad amerikiečiai imsis „labai griežtų priemonių“ prieš Iraną, jei šis žudys protestuotojus. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad per Irano valdžios institucijų vykdytus smurtinius susidorojimus žuvo beveik pustrečio tūkstančio demonstrantų.Šefilde, Didžiojoje Britanijoje, prasideda Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Jame varžysis ir geriausi Lietuvos sportininkai.Ved. Liepa Želnienė
It's believed that some of the oldest preserved depictions of Jesus Christ are from a town in Syria, abandoned nearly 2000 years ago. The paintings, on a rough stone wall, can be seen at the Yale Art Gallery in New Haven.
„Galėčiau pasakyti, kad išradome būdą sukurti analoginę grybų animaciją. Arba galėčiau patentuoti „Mikio grybų kino techniką“ ir prieš 20 metų tai būtų visiškai normalu“, – sako Vilniuje gyvenantis kino kūrėjas Miki Ambrozy, kuris savo darbe panaudotus mikroorganizmus vengia vadinti savo „bendradarbiais“.Filme „Telieka tik pėdsakas“, kartu su garso menininke Gaile Griciūte jis užfiksavo tai, kaip savo sode bando kompostuoti kino juostą, pasitelkdamas plastiką skaidančius dirvožemio grybus. Šio eksperimento rezultatas – netikėti ir stebinančiai gražūs vaizdai, tik išgauti ne cheminiu, o natūraliu būdu.„Nors filmo iš dalies nebeliko juostoje, jo pėdsakai ir toliau cirkuliuoja ekologinėje sistemoje. Kaip apibūdinti šį sudėtingą ryšį?“ – klausia autoriai.Vengrų kilmės menininkui, tyrinėjančiam eksperimentinį ekologinį kiną, įdomi vadinamoji „neaugimo poetika“. Savo kūriniuose jis ne tik kelia klausimus apie žmogaus ir gamtos santykį, bet ir permąsto patį kūrybos procesą: nuo sumanymo iki naudojamos įrangos, cheminių medžiagų iki archyvo, kuris, nekenkdamas aplinkai laikui bėgant suirtų.Su Mikiu Ambrozy susitikome jo studijoje pasikalbėti apie kiną, gamtą, kūrybą ir vidurio bei rytų Europos tapatybę neramiais laikais.Aut. Vaida Pilibaitytė
Penktadienį (sausio 9 d.) Tiek Pinigų vedėja Simona pabandys pasiaiškinti, kaip veikia pasitraukimas iš antrosios pensijų pakopos. Apkalbėsime Donaldo Trumpo veiksmus Venesueloje – ar JAV prezidentui iš tiesų reikia tik šalies naftos. Galiausiai pakalbės apie prekybos ginčą tarp Kinijos ir Europos sąjungos bei kaip tai paveiks Lietuvos pieno pramonę.
Las Vegase vyksta svarbiausia metų įrenginių paroda CES 2026. Kas mums iš jos labiausiai įsiminė? Nvidia pristatė autonominių automobilių vairavimo sistemą Alpamayo – ar Tesla pajaus kvėpavimą į nugarą? Socialiname tinkle X DI asistentas Grok naudojamas „nunuoginti“ žmones (arba „aprengti“ bikiniais — kaip pažiūrėsi), ir tai suerzino ne vienos valstybės institucijas. Statymų ant visko platformoje Polymarket kažkas gerai uždirbo iš Venesuelos prezidento Nicolás Maduro suėmimo. Instagram vadovas filosofuoja apie socialinio tinklo ateitį DI turinio fone. Pasak vieno tyrimo, maždaug ketvirtadalis YouTube turinio yra „brainrotas“ ir „AI slop“. Nvidia (ne)nusipirko Groq, Meta perka Manus kompaniją. JAV uždraudė į šalį atvykti penkiems europiečiams, prisidėjusiems prie Europos technologijų reguliavimo įstatymų. BYD aplenkė Teslą ir tapo didžiausiu pasaulyje elektromobilių gamintoju.
Plungės rajone dėl sniego paskelbtas ekstremalusis įvykis – savivaldybėje ir toliau šalinami stichijos padariniai, valomos gatvės. Mero teigimu, dalis gyventojų dar negali išvažiuoti iš savo namų.Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas įvertinti, ar Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo teiginiai apie Ukrainos karius ir pareigūnus nekelia grėsmės šalies saugumui. Pats Leonidas Volkovas gailisi savo pasisakymų apie ukrainiečius, tačiau sako, kad reikėtų atskirti jo viešą retoriką ir asmeninius susirašinėjimus.Amerikai reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, Europos šalių lyderiai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad tik Grenlandijos ir Danijos žmonės turi teisę spręsti dėl savo pačių ateities.Jungtinių Valstijų administracija vis garsiau kalba apie Monroe doktrinos ir jos principų atgaivinimą, o tai rodo aiškų pokytį nuo ankstesnių paskutinių administracijų politikos.Po dukros savižalos epizodų mama jau daugiau nei dvejus metus ieško pagalbos. Nors gydytojai rekomenduoja nuolatinę priežiūrą, moteris sako, kad niekaip nepavyksta gauti individualios pagalbos išlaidų kompensacijos, kuri, anot jos, padėtų gerinti dukros emocinę būklę. Tuo metu neįgalumo lygį ir kompensacijų poreikį vertinantys specialistai teigia, jog tokia parama sergantiems depresija nepriklauso.Šiandien - Trys Karaliai - krikščioniškos kilmės žiemos šventė, užbaigianti kalėdinį laikotarpį.„Tunų karaliumi“ japonas aukcione nusipirko tuną už 2,74 mln. eurų.Ved. Agnė Skamarakaitė
Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – naujų metų rezoliucija 03:15 – kur „Neptūno“ gynyba 12:28 – L.Biručio keičiama kryptis ir dviguba savaitė 22:00 – dvi „Lietkabelio“ pergalės 32:26 – „Šiaulius“ užkūręs V.Kariniauskas 39:50 – nuobodžiausių komandų dvikova 44:04 – „Ryto“ šansus didinantys ėjimai 51:42 – kokią bombą ruošia PAO 56:10 – N.De Colo pas Šarą Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:03:02 – „Kylanti žvaigždė“ 1:06:25 – geriausias Europos taurės ar ČL žaidėjas 1:10:58 – geriausias iš NBA atvykęs krepšininkas 1:14:27 – arčiausiai NBA esantis žaidėjas 1:18:25 – geriausi–blogiausi perėjimai 1:24:32 – pirmo rato staigmenos 1:27:20 – kas labiausiai kris žemyn, o kas – kils aukštyn 1:31:48 – didžiausi nusivylimai 1:37:15 – kas taps MVP ir kas laimės reguliarųjį sezoną 1:40:39 – kas geriausiai ginasi ir simbolinis penketukas 1:43:35 – kur bus „Žalgiris“ ir kas lieka kovoje
Prisnigus ir papusčius kelininkams šiomis dienomis – pats darbymetis. Komentuoja AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.Įvairios nevyriausybinės organizacijos švenčių laikotarpiu rinko paramą. Kaip joms sekėsi tai daryti ir ar aukojote bei kam aukojote? Komentuoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito atstovė Kristina Trinkūnaitė.Keliose Europos šalyse veikiančios gynybos technologijų bendrovės atstovai sako, kad Lietuva galėtų labiau pasistengti, siekdama skatinti vietos gynybos pramonę ir, šaliai rengiantis pirkti daug ginklų, kuo daugiau pinigų palikti Lietuvoje. Kiek šiandien Lietuva yra išvysčiusi savo gynybos pramonę ir kodėl mažai tikėtina, kad Lietuva pati sau pasigamins tankų ar naikintuvų? Pokalbis su Europos gynybos technologijų bendrovės „Frankenburg“ įmonės Lietuvoje vadovu Karoliu Žemaičiu.Ved. Edvardas Kubilius
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pabrėžia, kad Kalėdos turi savo svorį visais laikais, tiek ramiais, tiek neramiais. Šiandien, kai daugelis jaučiasi pavargę nuo skubėjimo ir informacinio triukšmo, Kalėdų prasmė netgi dar labiau išryškėja.Kelionių organizatoriai per šventes fiksuoja keliasdešimt procentų išaugusią paklausą – nuo trumpų išvykų į Europos miestus iki poilsio saulėtuose kraštuose. Pasak ekspertų, taip nutiko dėl patogaus kalendoriaus - pridėjus kelias atostogų dienas, galima ilsėtis visą savaitę.Lietuvos policija prieš didžiąsias metų šventes sutelkė sustiprintas pareigūnų pajėgas. Griežtinama vairuotojų kontrolė, tikrinamas jų blaivumas, daugiau dėmesio skiriama prekybos ir pirotechnikos priemonių naudojimo kontrolei. Ar švenčių metu fiksuojama daugiau pažeidimų?Bėgant metams, šventinis stalas modernėja, tačiau tradicijas privalome išlaikyti – ant stalo turi dominuoti maistas, kurį valgė ir mūsų protėviai – sako kulinarinių laidų vedėja bei knygų autorė Beata Nicholson.Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasdien konsultuoja žmones dėl netikrų internetinių parduotuvių. Socialinių tinklų ekspertai sako – atskirti tikrą pardavėją nuo sukčiaus ne visada paprasta, net profesionalams.Ved. Paulius Selezniovas