Podcasts about joje

Lietuvos finansų sistema yra atspari, tačiau didelis neapibrėžtumas prekybos politikoje gali riboti ekonomikos augimą. Taip sako Lietuvos bankas, kuris pristatė Finansinio stabilumo apžvalgą. Joje pateikiama finansinės būklės analizė bei rizikos jos stabilumui.Kiaušinių supirkimo kainos Lietuvoje palyginti su pernai šoktelėjo trečdaliu. Brangsta ir jautiena, obuoliai. Ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimą netrukus pamatysime ir parduotuvių lentynose.Joniškyje kilo sumaištis dėl Vilkiaušio miške Holokausto aukoms atminti pastatytos skulptūrinės kompozicijos „Atmintis“. Žydų bendruomenė reikalauja šį kūrinį pašalinti, nes jis įrengtas nepaisant jų religinių kanonų, draudžiančių kasinėti kapinių teritorijoje.LRT girdi kreipėsi šiaulietis Mindaugas, kurį šiurpina Šiaulių centre girtaujantys, čia pat gamtinius reikalus atliekantys benamiai. Policijai šiauliečių bėdos žinomos - pranešimų sulaukiame šimtais, tačiau paskirtų baudų benamiai nemoka.Šarūnas Jasikevičius tapo Eurolygos čempionu, kaip treneris. Jo treniruojama Stambulo „Fenerbahče“ finale nukovė „Monaco“ klubą.Ved. Madona Lučkaitė

Plačiai nuskambėjus žiniai, kad amerikiečių bendrovė atkūrė išnykusią vilkų rūšį, mokslininkai diskutuoja, ką ateityje gali suteikti tokie eksperimentai. Įmonė teigia, kad tai padės apsaugoti nykstančias rūšis, tačiau dalis ekspertų sako – yra dar labai daug klausimų.Vis labiau pavasarėjant, į LRT Radijo eterį sugrįžta rubrika „Auga ir balkone“. Joje visi, neabejingi auginimo patirčiai, ras naudingų patarimų, kaip mažose erdvėse susikurti sodą ar jaukią žaliąją erdvę. Savo patirtimi dalinsis ne tik pradedantieji, bet ir jau ne vienerius metus sodus balkone puoselėjantys žmonės. Na, o pirmasis naujo sezono rubrikos „Auga ir balkone“ pokalbis apie tulpių sodą balkone, kurį sukūrė vilnietė Loreta Mitkutė.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis Mindaugas, kuris pasakoja, jog prieš Šventas Velykas kelis kartus registravosi maisto paketų gavimui iš „Maisto banko“, tačiau kaskart nuvykęs sužinodavo, kad maisto – nebėra, tad jam tekdavo dar kartą registruotis ir atvykti kitą dieną. Savo laimę vyras bandė tris kartus, tačiau maisto paketo taip ir negavo.Šiemet Juodkrantės kormoranų kolonijoje ornitologai dėčių nešaldys: nuspręsta suskaičiuoti, kokio dydžio ši kolonija likusi. Neringiškiai sako, kad pusiasalyje šių paukščių skaičius privalo būti valdomas.Visuomenės sveikatos specialistai skundžiasi, kad valdžia jiems it pamotė – verčia įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau moka kiek daugiau nei minimumą. Mokyklose ar darželiuose dirbantys sveikatos specialistai piktinasi, kad dešimtis metų išdirbę yra genami iš darbo, nes esą nesugeba be aukštojo išsilavinimo dirbti. Kodėl?Ved. Paulius Selezniovas

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kauno rotušėje atidaryta paroda „Miesto atmintis: archeologai“. Joje pristatomi du tos pačios archeologų kartos atstovai, pradėję darbuotis XX a. 9 dešimtmečio pradžioje: Dainius Balčiūnas ir Mindaugas Bertašius.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – paskutinė sezono premjera – Aleksandro Špilevojaus „Arrivederci“. Šiuo spektakliu A. Špilevojus atsisveikina ir su Juozo Miltinio dramos teatru bei palieka meno vadovo pareigas.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga.Vytauto Didžiojo universitete buvo parengtos rekomendacijos dėstytojams, padedančios kurti įtraukesnę, aiškesnę ir supratingesnę mokymosi aplinką studentams, turintiems autizmo spektro sutrikimą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Kviečiame susipažinti su kompozitoriaus Felikso Bajoro kūriniu „Arkos“ simfoniniam orkestrui.Rytoj Vilniuje prasideda XXVI Tarptautinis universitetų teatrų forumas. Šių metų forumo tema – ANBO kodas, skirta paminėti inžinieriaus Antano Gustaičio sukurto lėktuvo šimtmetį ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus.Sekmadienį, Motinos dienos proga, LRT Klasikoje bus pristatytas radijo spektaklis „Baltieji prieš juoduosius“, sukurtas pagal rašytojos Danutės Kalinauskaitės romaną.Ved. Justė Luščinskytė

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Balandžio 24 d. Samuelio Bako muziejuje atidaroma menininko iš Niujorko Steve Marcus paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“. Joje bus eksponuojamos menininko ištapytos riedlentės. Kūryboje jungdamas gatvės meną ir žydišką ikonografiją, jis kviečia geriau pažinti žydų kultūrą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7-as jo meškinas. Šis skirtas skautams. Iš Telšių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Dainoros Aleksaitės „Habanera“ trims balsams, dronui ir fiksuotai medijai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Rokiškio kultūros centro koridoriuose galima sutikti naują veidą. Tai režisierė Ignė Barkauskaitė. Daug metų užsienio teatruose praleidusi Ignė nuo šių metų perėmė vaikų ir jaunimo teatro vairą. Rokiškyje lankėsi ir su režisiere Igne Barkauskaite kalbėjosi kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Vitalija Makrickienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Klimato kaitos rubrikoje apie kiną ir edukaciją ekologijos tema jungiantį projektą „Sengirės kinas“. Balandžio 16 d. daugiau nei 70 ekranų visoje Lietuvoje bus rodomas filmas „Upė“.Kaip geriau suprasti JAV prezidento Donaldo Trumpo mąstymą ir fenomeną padeda realybės šou ir amerikietiškų imtynių išmanymas? Pokalbis su režisieriumi Jonu Trukanu.Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ pradeda kampaniją „Nepaliestas, neapkabintas, nežindytas“. Joje atkreipia dėmesį į artumo deficitą, su kuriuo neišvengiamai susiduria kiekvienas anksčiau laiko gimęs kūdikis.Rokiškio krašto muziejuje - stebuklų pasaulis. Būtent taip pavadinta iš Ukrainos kilusio menininko Vladimiro Kazarijano mikrominiatiūrų paroda. Autoriaus kūriniai dažnai vadinami aštuntuoju pasaulio stebuklu, o juos pamatyti reikalinga speciali įranga.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

Vilniaus Čiurlionio namuose šį vakarą vyks Lietuvos ir Ukrainos menininkus apjungiantis muzikinis-poetinis vakaras „Pasaulio sukūrimas“. Du svarbiausi Lietuvos ir Ukrainos kūrėjai: mūsų dailininkas ir kompozitorius ir Ukrainos poetė Lesia Ukrainka – du pasauliai – susijungs per muziką ir poeziją. Čiurlionio muziką atliks Rokas Zubovas, Čiurlionio namų direktorius, o eiles skaitys lietuvių-ukrainiečių aktorė Kristina Kisieliovaitė. Šiuo vakaru menininkai išlydimi į dviejų savaičių kūrybinę kelionę į Ukrainą.Tarp juodo ir balto jis visada rasdavo daug, daug įvairiausių atspalvių bei suteikdavo ir aktoriui, ir žmogui galimybę būti skirtingu“, – režisierių Eimuntą Nekrošių prisimena jo žmona, scenografė Nadežda Gultiajeva. Sužinoti daugiau apie teatro meistro kūrybą nuo šiol bus galima ir knygoje „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio, „Meno forto“ teatre taip pat pristatyta paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“. Joje lankytojai iš arčiau galės pažvelgti į režisieriaus kurtus spektaklių scenovaizdžius bei susipažinti su jo kruopščiu darbu. Apie šią knygą ir parodą pasakoja Vesta Vitkutė.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šį kartą dėmesys krypsta į Prozos kategoriją, kur dėl geriausiosios vardo rungiasi ir skulptoriaus Mykolo Saukos knyga „Kambarys“, išleista leidyklos „Odilė“.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie netikėtą Glenno Gouldo premijos laimėtoją, atgarsius po Bairoito festivalio choro paleidimo ir naują operą intriguojančiu pavadinimu „Monstrų rojus“.Tarptautinę teatro dieną rubrikoje „Be kaukių“ – legendinė aktorė Kristina Kazlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos prokurorai Ispanijos „DHL“ lėktuvo katastrofos byloje prašo pateikti įtarimus pilotui ir laikosi pagrindinės versijos, kad nelaimę lėmė žmogiškoji klaida, pranešė Generalinė prokuratūra.Klaipėdos progimnazijoje dvylikmetis moksleivis spyrė bei bandė smaugti keturiasdešimt trejų metų socialinę pedagogę. Moteris dėl patirtų sužalojimų gydoma ambulatoriškai, aiškėja, kad mokinys smurto protrūkiais yra pasižymėjęs ir anksčiau.Kinija kelia didžiausią grėsmę Amerikos interesams visame pasaulyje, sakoma JAV žvalgybos ataskaitoje. Joje pabrėžiama, jog Pekinas plėtoja savo karinius ir kibernetinius pajėgumus.Danija įveda privalomąją karinę tarnybą moterims.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kultūrinės spaudos apžvalga.Utenos rajone, mažame Leliūnų miestelyje jau 25 metus veikia Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Šiandien čia susitinka dvi kartos – pristatyta žymios grafikės Ingos Dargužytės ir jos aštuonių studentų paroda „Mokytojas – Mokinys“.Užsienio pasaulio naujienų apžvalga.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną.Šiandien, kovo 20-ąją, minima Žemės diena – tai gera proga prisiminti, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai daro įtaką planetos ateičiai. Tačiau ar tvarus gyvenimo būdas yra visiems prieinamas, ir kaip ekologija atsispindi menininkų pasirinkimuose?Šį savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę pažvelgti į viešbučių gyvenimą iš vidaus ir pažinti viešbučių paslaptis. Iniciatyva „Prašome trukdyti“ kviečia į nemokamas ekskursijas, kurių metu bus atveriamos durys į istorinius pastatus, prabanga alsuojančius apartamentus ir netikėtas erdves, kurios dažniausiai lieka tik svečių akims.LRT KLASIKA toliau kviečia klausytojus iš arčiau susipažinti su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Pokalbis su iliustratore, poete ir keliautoja Austėja Jakas apie jos poezijos rinkinį „Mėlynieji malonumai“, kurią išleido leidykla „Baziliskas“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Poezijos kategorijoje.Šiandien Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“, atidaroma menininko Vitalio Čepkausko paroda „Interpretacijos“. Joje pristatomi 17 darbų, sukurtų kaip pasaulinės meno klasikos kūrinių interpretacijos.Ved. Justė LuščinskytėNuotr. aut. Josvydas Elinskas/BNS

Jungtinių Amerikos valstijų administracija svarsto galimybę atsisakyti NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado posto, skelbia NBC News. Ekspertai svarsto, kad toks sprendimas smarkiai sumažintų Amerikos dalyvavimą Aljanse.„Jei Europa nori išvengti karo, ji turi pasirengti karui“, - sako Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pristatydama naują strateginį dokumentą dėl Europos gynybos ateities.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas šiuo metu kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti vakarykščio pokalbiu su Vladimiru Putinu. Vašingtonas sekmadienį žada surengti naują derybų raundą Saudo ArabijojeRusijos pilietybė Lietuvos rusakalbiams - tokia reklama plinta socialiniuose tinkluose. Joje melagingai teigiama esą įgijus Rusijos Federacijos pilietybę nerizikuojama netekti Lietuvos pilietybės. Tai - netiesa, nes Lietuvos pilietybė būtų prarandama. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys perspėja, kad toks apsisprendimas būtų išdavikiškas, o vyrams ir pavojingas, nes jie galėtų būti pašaukti į karą Ukrainoje.Valstybinė Ligonių kasa Seimo sveikatos reikalų komitetui pristatė paslaugų apmokėjimo pakeitimus. Pagal juo numatoma už kvotas viršijančias dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir kitas paslaugas mokėti mažiau. Sveikatos paslaugų įstaigos nepritaria tokiems pakeitimams. Jų teigimu, tai ne sumažintų eiles pas gydytojus, ko dabar siekia valdantieji, bet net ir padidintų, ypač jei kalbama apie dienos stacionaro ar dienos chirurgijos paslaugas.Opozicija siūlo visose šalies mokyklose drausti telefonus. Taip būtų siekiama gerinti vaikų emocinę ir fizinę jauseną. Skirtingus siūlymus dėl nacionalinių ribojimų teikia valstiečiai ir konservatoriai. Kaip siūlymus vertina moksleivių, mokyklų vadovai ir Švietimo ministrė ?Ved. Liepa Želnienė

Alytaus policijos pareigūnai pradėjo 4 ikiteisminius tyrimus. Pėsčiųjų perėjose kliudyti žmonės ir neblaivūs vairuotojai.

Kaip Lietuvoje gyvena atvykusios arba čia gimusios įvairių tautų moterys? Su kokiais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais iššūkiais jos susiduria? Apie šiandien vyksiančią diskusiją kalbėsime su organizacijos „Padėk pritapti“ vadove Inga Kreivėnaite.Daugiau kaip pusę amžiaus Miunchene vyksta tarptautinė amatų mugė. Pirmą kartą specialiąją juvelyrikos meno parodą „Schmuck“ kuruoja Lietuvos atstovė. Tai menotyrininkė, tarptautinių parodų kuratorė Jurgita Ludavičienė. Pokalbis tiesiogiai iš Miuncheno.Panevėžio „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centre atidaroma astrofotografo Aido Vodeikio paroda „Ko nemato akys“. Dar vaikystėje kosmosu susižavėjęs panevėžietis dabar fiksuoja tolimas Visatos platybes iš savo paties sukonstruotos observatorijos. Joje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Aistės Morkūnaitės-Lazauskienės knyga „Kauno miesto valdantysis elitas 1918–1940 m.“. Autorė šioje knygoje parodo itin margą kolektyvinį miesto valdžios portretą, atskleidžia įvairius savivaldos funkcionavimo laikinojoje sostinėje aspektus ir pokyčius per tuos dvidešimt metų, kai Kaunas buvo laikinąja sostine. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.„Lietuvoje liaudies yra daugiau negu tautos“, – sako aktorius, skaitovas, kalinių ir apleistų vaikų organizacijų įkūrėjas Česlovas Stonys, kurio gyvenime, kaip ir Lietuvos istorijoje, yra įvairių epizodų. Apie praėjusį laiką ir gyvenimą – prieštaringą, sudėtingą, apie prasmės paieškas ir padorumo sąvoką šiandien – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Saudo Arabijoje vyksiančiose derybose su JAV pareigūnais Ukrainos delegacija pasiūlys paliaubas, kurių metu būtų nutraukta ugnis ore ir jūroje. Tai naujienų agentūrai AFP sakė neįvardintas Ukrainos pareigūnas. Tokių paliaubų idėją per Londone vykusį susitikimą buvo iškėlęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas.Elonas Muskas, milijardierius pramonininkas ir vyresnysis patarėjas Baltuosiuose Rūmuose, pažadėjo, kad Ukraina galės naudotis „Starlink“ satelitiniu ryšio tinklu, po to, kai internete susikivirčijo su Lenkijos Užsienio reikalų ministru.Lietuvos parlamentarai susirinko į Seimo pavasario sesiją. Kone didžiausias dėmesys joje bus skirtas didesniam gynybos finansavimui ir su tuo susijusiems mokestiniams pakeitimams.Pradėjo veikti mobilioji programėlė LT72, skirta gerinti visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Joje gyventojams pateikiami algoritmai, kaip reikėtų elgtis oro pavojaus, karo grėsmės, branduolinės avarijos, stichinių nelaimių ir kitais atvejais.Pasaulio akys krypsta į Grenlandijos parlamento rinkimus, nes bene didžiausios pasaulio salos užsimanė Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Pasak ekspertų, dešimtmečius nepriklausomybės siekiančiai Danijos autonomijai visiškos laisvės dar teks palaukti, nors tai ir yra pagrindinis šios rinkimų kampanijos klausimas.Į Jonavos mero postą grįžus praėjusią savaitę išteisintam Mindaugui Sinkevičiui, Seimas po pateikimo pritarė atšaukti pirmalaikius šios savivaldybės vadovo rinkimus. Pats Mindaugas Sinkevičius sako svarstantis kandidatuoti ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose.Ved. A. Kavaliauskas

Lietuvos žvalgybos tarnybos grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pažymi, kad pernai toliau augo grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos. Konstatuota, kad intensyvėja Rusijos bandymai infiltruotis į Lietuvos verslą ir per jį gauti jos karo pramonei būtinus komponentus.Po gausybės naktinių smūgių Ukrainoje, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako svarstantis įvesti naujas sankcijas ir muitus Rusijai.Šiandien penkioliktą kartą rašytas nacionalinis diktantas, pagal Akvilinos Cicėnaitės tekstą "Laiškas Sofijai".Po Ramiajame vandenyne praleisto puspenkto mėnesio, Australijos krantus pasiekė keliautojas Aurimas Mockus. Apie gelbėjimo operaciją ir savijautą jo išskirtinis interviu LRT Radijui.Vilniuje prasidėjo tris dienas truksianti Kaziuko mugė, kurioje savo gaminius ir įvairius produktus siūlo pusantro tūkstančio prekybininkų.Ved. Madona Lučkaitė

Renata Kilinskaitė dirba žygių koordinatore Lietuvos neformalaus švietimo agentūroje, yra sukūrusi ne vieną maršrutą žygiams pėščiomis, o laisvalaikiu keliauja po Lietuvą ir fotografuoja gamtą.Per saugomas teritorijas keliauja jos fotografijų paroda „Klajonės po pelkes“. Joje įamžintos Baltijos šalių pelkės įvairiais metų laikais ir skirtingu paros metu. Iki daugumos pelkių fotografė keliavo dviračiu, o tam, kad įamžintų pelkę saulei tekant, apgaubtą paryčio rūkų, nakvojo apžvalgos bokšteliuose.Autorė Inga Janiulytė-TemporinRenatos Kilinskaitės nuotraukoje - Dunikos pelkė Latvijoje

Prasideda vienas didžiausių šių metų kultūrinių renginių Lietuvoje - 25-oji Vilniaus knygų mugė. Joje šiandien paskelbti „Metų knygos rinkimai 2024“ nominantai.Rytoj Šiuolaikinio meno centre atidaroma vizualiųjų menų kūrėjos Anastasios Sosunovos paroda „Fandomas“. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 90 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose išrasta itin populiari ir gal net revoliuciją sukėlusi medžiaga – nailonas. Apie jį laidoje pokalbis su dizainere Jurgita Januškevičiūte.Pasaulio muzikos naujienos iš operos pasaulio – kompozitorius Jurgis Kubilius pristatys „Oper! Awards“ laimėtojus.„Filmas augina mane ir kaip žmogų, ir kaip kūrėją“, – sako kino ir teatro režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Laidoje „Iš balkono“ poetas ir literatūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas kalba apie „Gruntinius vandenis“ (leidykla „Odilė“, 2025) – naują savo poezijos, vertimų ir poetinės prozos knygą. Joje girdime požemines ir mirusiųjų upes, skirtingomis kalbomis rašiusius poetus ir savitą Mindaugo balsą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Briuselyje renkasi NATO šalių gynybos ministrai. Ant stalo – Senojo žemyno saugumo ir taikos Ukrainoje klausimai.Kelios NATO šalys pabrėžė, kad Ukraina ir Europa negali būti išbrauktos iš bet kokių taikos derybų, JAV prezidentui užsiminus, kad jis netrukus surengs derybas su Rusijos prezidentu.Reaguodami į Jungtinių Valstijų prezidento siekį perimti Grenlandijos kontrolę, ketvirtis milijono danų pasirašė peticiją. Joje siūlo Danijai įsigyti Kaliforniją ir džiaugsmo gyvenimui kupiną „Hygge“ idėją perkelti į Holivudą.Žiemos šaltukas palengva sukausto vandens telkinius, bet šiuo metu ledas vis dar netvirtas ir gali būti labai pavojingas.Ved. Darius Matas

Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų tik 85 sieks, kad darželinukai gautų ekologiškų ar Nacionalinės kokybės produktų, bent 3 mėnesius per metus. Yra rajonų, kuriuose nėra nė vieno darželio, dalyvaujančio Žemės ūkio ministerijos programose, pagal kurias kompensuojamas tradiciniu būdu auginamų produktų ir ekologiškų produktų kainų skirtumas.Ukmergės rajonas jau septynerius metus - vienintelis šalyje rajonas, kuriame visuose darželiuose vaikai maitinami kokybišku maistu ir veikia trumpoji grandinė - vaikus maitina vietos ūkininkai.Iš Kauno į Anykščių rajoną persikraustė ne tik gyventi, bet ir kurti naujus verslus. Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė, išvydę smarkiai apleistus pastatus, nusprendė, kad jei pastatai pastatyti komercinei veiklai prieš 200 metų, tai verslui tiks ir dabar. Naujam gyvenimui prikeltos buvusios arklių pašto stoties pastatuose Įrengtas motelis, kavinė. Netrukus pora ėmėsi ir kito projekto. Atstatė seną medinę kaimo mokyklą, veikusią Smetonos laikais. Joje atidarė parduotuvę.Ved.Kristina Toleikienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Privalomasis istorijos egzaminas mūsų švietimo sistemą ir jos logiką priartina prie absurdo dramaturgijos“, – sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno kolegijoje eksponuojama paroda „Medžio labirintai – daugialypė marketri geometrija“. Joje – studentų sukurti paveikslai iš medžio, atlikti marketri technika. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Politinis spaudimas muziejams Europoje tampa vis aktualesne problema, kai finansavimo ir turinio kontrolė graso kultūros įstaigų nepriklausomybei. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė muziejų susiduria su bandymais daryti įtaką jų parodų temoms ar veiklos kryptims, ypač istorijos interpretacijoje. Ar šie iššūkiai aktualūs ir Lietuvos muziejams?Nuolat kintantys lūkesčiai, iššūkiai ir visuomenės dėmesys dažnai palieka gilius pėdsakus atlikėjų psichikoje, o parama ne visada būna lengvai prieinama. Kaip menininkai susitvarko su vidinėmis krizėmis, ir ar Lietuvoje esame pasirengę apie tai kalbėti atvirai?Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė. Nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė? Domisi Evelina Povilavičiūtė.Vilniuje jau trečią kartą vyksta tarptautinis festivalis-dirbtuvės „ContemPLAY“. Kokią ilgalaikę įtaką jis gali turėti šiuolaikinės muzikos raidai Lietuvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Kaip pasaulis praėjusiais metais matė Lietuvą? Duomenų analitikai atliko tyrimą ir suskaičiavo kiekvieną Lietuvos paminėjimą pasaulio žiniasklaidoje ir tyrimo rezultatus pristatė visuomenei.Prancūzijoje prasidėjo jubiliejinė 40-oji Klermono-Ferano trumpųjų filmų mugė, kurioje dalyvauja ir „Lithuanian Shorts“ atstovės.Kuo ypatinga šių metų Los Andžele vykusi „Grammy“ apdovanojimų ceremonija?Kauno kolegijoje eksponuojama paroda „Medžio labirintai – daugialypė marketri geometrija“. Joje studentų sukurti paveikslai iš medžio, atlikti marketri technika.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja ir mokslininkė Kristina Mažeikaitė.Ved. Marius Eidukonis

Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina NATO stiprinti patruliavimą, o ES – taikyti atsako priemones.Pasaulis mini tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Lygiai prieš 80 metų, 1945-ųjų sausio 27-ąją išvaduota nacių okupuotoje Lenkijoje įkurta Aušvico koncentracijos stovykla. Joje nužudyta daugiau nei milijonas žmonių. Kaip praėjus tiek daug laiko jaučiasi šią tragediją išgyvenę žmonės? Ir koks jausmas gyventi miestelyje, įsikūrusiame šalia šios masinių žudynių vietos?Kultūros ministras Šarūnas Birutis įsitikinęs, kad minkštajai galiai – visuomenės atsparumui, kritiniam mąstymui formuoti – valstybėje nebuvo skirtas reikiamas dėmesys, todėl jo vadovaujama Kultūros ministerija tą klaidą taisys.Dalis ekspertų sako, kad dirbtinio intelekto įrankiai vis dažniau panaudojami propagandai kurti. Pasitaiko atvejų, kai technologiniai sprendimai tai sukuria netgi savaime.Ved. Andrius Kavaliauskas

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Vertė Gražvydas Kirvaitis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. Oldas Hakslis, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Vertė Gražvydas Kirvaitis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. Oldas Hakslis, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Vertė Gražvydas Kirvaitis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. Oldas Hakslis, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Vertė Gražvydas Kirvaitis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. Oldas Hakslis, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Vertė Gražvydas Kirvaitis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. Oldas Hakslis, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Netrukus prasidės misija, kuria siekiama apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje.Aktualus klausimas. Belgija visoje šalyje uždraudė parduoti elektronines vienkartines cigaretes. Ji – pirmoji tai padariusi Europos Sąjungos valstybė. Ar reikėtų ir Lietuvoje uždrausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes?Šeduvos apylinkėse ant nužudytiems žydams pastatytų memorialų be suderinimo pakeisti užrašai. Naujoji versija vienus glumina, kitus pykdo ir įžeidžia, nes vietoj „nacių talkininkai“, „nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai“ atsirado frazė, kad žydai buvo nužudyti „jų lietuvių kaimynų“.Kaip Europos Sąjungos šalys ketina įgyvendinti Migracijos paktą ir kaip migrantų naštą ketina pasidalyti Lietuva – priimti jai numatytą skaičių migrantų kasmet ar tiesiog susimokėti pinigus?Dirbantieji su vaikais jau gali gauti specialius QR kodus, kurie pakeis anksčiau buvusias pažymas apie žmogaus teistumą. Tačiau naujovė sukėlė ir nepagrįstų gandų.Ved. Edvardas Kubilius

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Vertė Gražvydas Kirvaitis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. Oldas Hakslis, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Vertė Gražvydas Kirvaitis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šis romanas – šiurpus bet kokio universalios laimės režimo simbolis. Oldas Hakslis, vienas įtakingiausių XX a. anglų rašytojų, sukūrė sukrečiančią ir pranašišką antiutopiją. Joje totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Gluminęs ir šokiravęs daugelį ankstesnių laikų skaitytojų, „Puikus naujas pasaulis“ ligi šiol tebėra garsiausias rašytojo kūrinys. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ veikia paroda „Costume & Contemplation On Religion“. Joje pinasi ne tik sudėtingi religija bei tikėjimu paremti naratyvai, bet ir kostiumo dizainas bei meninė kalba. Apie parodą pasakoja viena iš jos kuratorių bei dalyvių prof. Renata Maldutienė, taip pat vadovaujanti Vilniaus dailės akademijos mados dizaino katedrai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Naują kadenciją pradedanti Europos Komisija per 100 dienų turi parengti būsimą „Žemės ūkio ir maisto viziją“. Joje akcentuojamas biurokratijos mažinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su ūkininkais, žaliojo kurso korekcijos. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, svarbiausių kurso tikslų neatsisakoma, bet siekiama naujai derinti ūkininkų socialinę ekonominę gerovę su gamtos gerove.Ukmergės rajone netoli Veprių esantis Sukinių kaimas išskirtinis. Mat jo apylinkėse prieš milijonus metų nukrito didžiulis meteoritas, turėjęs įtaką dabartinei ypatingai gamtai ir sukūręs nemažai mitų. Tame kaime prieš porą šimtų metų apsigyveno ištremti rusų sentikiai, kurių kapinaitės išlikusios iki šiol. Ir dar ne viskas: to kaimo bijodavo vaikai iš anapus Šventosios, o dabar vienas jų Česlovas Talačka jau tris dešimtmečius jame smagiai gyvena.Plieno liežuvėlių bugneliai – populiarūs muzikos edukacijoms, mėgstami Kinijoje, Europoje, Amerikoje ir gaminami Lietuvos kaime. Gytis Pečiulis, gyvena Jonavos rajone Upninkų seniūnijoje ir su dviem darugais, netoliese esančiame Družų kaime Širvintų rajone, gamina tokius būgnelius, beje, daugiausia eksportui. Patys virina plieną, šlifuoja ir kaitina bugnelius, graviruoja lazeriu, derina skambesį.Ved. Arvydas Urba

Spaudos apžvalga;Kaune Galaunių namai-muziejus pradėjo parodų ciklą „Kolekcininkai”. Pirmojoje parodoje pristatoma Edvardo Mickevičiaus surinkta dekoratyvinių lėkščių kolekcija;Socialinių tinklų eksperto ir konsultanto Dariaus Gerulio komentaro ir prognozių šiems, 2025-iesiems metams internetui bei socialiniams tinklams;Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte;Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras masi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Pokalbis apie šią platformą su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadove Laima Vilimiene;Režisieriaus Arūno Matelio prodiusuotas filmas „Domingo, Domingo” nominuotas prestižiniam „Goya” apdovanojimui. Pokalbis šį filmą ir nominaciją su režisieriumi Arūnu Mateliu;„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.Ved. Donatas Šukelis

„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.„Bendri mūsų istoriniai aspektai kartais užgožia mūsų šiuolaikinį identitetą ir naratyvus“, – kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius mainus, sako Lietuvos kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj. Kokį tikslą savo kadencijai išsikėlė pašnekovė ir kaip Lenkijoje planuojama minėti Čiurlionio metus?Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ šią savaitę pelnė Lietuvos rekordą. Ši 336 cm aukščio arkinė kolonada tapo didžiausiu statiniu iš popierinio korio. Tai, anot kūrėjos, yra inovatyvus netradicinės medžiagos panaudojimas, taip pat tvarus pasirinkimas šventinėms dekoracijoms kurti. „Man tvarumas yra ir vidinis kūrinio simbolizmas ir reikšmė“, – sako kūrėja.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie mirusio buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio meilę menui, iniciatyvą Pakistane, kur moterys mokosi vairuoti siekdamos savarankiškumo, bei apie naują į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą muzikos žanrą – sevdalinką iš Bosnijos ir Hercegovinos.Ar internetas mirė? To klausia ir prognozėmis 2025-ųjų internetui ir socialiniams tinklams dalijasi socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.„Kultūros sostinės sėkmei turi susitelkti visas miestas, ne tik kultūrininkai“, – sako menotyrininkė, Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Ji neseniai baigė darbą Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos komisijoje.„Viskas yra mokslas, ir mokslas yra skirtas visiems“, – tiki Aistė Lukaševičiūtė. Ji – metų pabaigoje atidaryto Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro „Mokslo sala“ Kaune vadovė. „Mokslo saloje“ moksleiviai, o ir visi kiti, turintys smalsumo geną, kviečiami spręsti ne tik matematinius ar fizikinius, bet ir moralinius uždavinius.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Krasuckaitės nuotr.

2024 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta unikali paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Joje eksponuojami fotografijos meistro Antano Sutkaus darbai. Parodos kuratorius Thomas Schirmböckas, pasakodamas apie tai, kaip gimė parodos idėja, sakė: „Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“A. Sutkus pats priklausė sovietinei nomenklatūrai ir tuo pat metu fiksavo nomenklatūros būtį ir buitį. Kaip A. Sutkaus buvimas nomenklatūros viduje įtakojo jo kaip fotografo žvilgsnį? Kokias aspektais fotografo sukauptas nuotraukų archyvas yra įdomus, svarbus ir gal net unikalus? Ar tarp sąvokų „sovietų elitas“ ir „nomenklatūra“ galima dėti lygybės ženklą? Koks buvo tiesiausias kelias sovietmečiu vedantis į nomenklatūros pasaulį? Koks prieš mūsų akis iškyla tipiško sovietų Lietuvos nomenklatūrininko portretas? Koks jo amžius, kūno sudėjimas, apranga? Kokiuose interjeruose tipiškas nomenklatūrininkas įamžintas A. Sutkaus nuotraukose?A. Sutkaus nuotraukose užfiksuoti besibučiuojantys, nuolat laikantys savo rankose telefono ragelį nomenklatūros atstovai. Kodėl bučiniai ir telefonai buvo tokie svarbūs sovietinės nomenklatūros kasdienybėje? Saldus nomenklatūros gyvenimas turėjo ir tipišką savo kvapą. Koks jis buvo?Pokalbis su parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ konsultantais filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu; istoriku, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu; istorike, dr. Mingaile Jurkute.Ved. Aurimas Švedas(S.Samsono/LNM nuotr.)

Ši „Pakartot“ – išskirtinė. Joje vieši dainius Romas Lileikis ir kompozitorius Kipras Mašanauskas. Istoriškai svarbaus albumo „Requiem“ autoriai, taip pat dešimtmetį švenčiančio miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ autoriai.Ved. Domantas Razauskas

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vos 2 ha žemės yra jaunų žmonių Ramintos ir Gintaro Lauručių ūkyje Radviliškio rajone. Juose auginamos įvairios kultūros: vaisiai, daržovės šilauogės, vadinamieji šitaki grybai, dar yra 60 avilių bitynas. Dabar gamina 26 rūšių kreminį medų su liofilizuotais vaisiais. Taip pat gamina liofilizuotus prieskonius, česnakus, uogas, 5 rūšių arbatas, vaisius. Tai šeimos ūkis, į kurio veiklą įsitraukia visi: žmona, vyras bei vaikai. Jie dirba ir mėgaujasi savo veikla.Europos Vadovų Tarybos susitikime Budapešte priimta deklaracija. Joje tarp kitų sričių numatyti ir iššūkiai žemės ūkiui. ES įsipareigojusi užtikrinti konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkio sektorių. Kaip to bus siekiama? Išsamiau – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Prancūzijoje tęsiasi ūkininkų protestai prieš Europos Sąjungos ir MERCOSUR susitarimą importuoti daugiau maisto produktų iš Pietų Amerikos valstybių. Piktinamasi nesąžiningomis konkurencijos sąlygomis. Įkvėpti tokio ryžto į gatves išėjo ir Jungtinės Karalystės ūkininkai, kurie priešinasi valdančiųjų leiboristų inicijuotam paveldimo turto mokesčiui.Ved. Regina Montvilienė

Mados talentų konkursas „Injekcija“ pasitinka šūkiu: „Galios trokšta visi“.Šiaulių fotografijos muziejuje pristatyta praėjusio amžiaus fotografiją iliustruojanti paroda „Vizijos“. Joje galima išvysti avangardinę, eksperimentinę ir konceptualiąją fotografiją. Iš Šiaulių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Besibaigiant metams Nacionalinė vargonininkų asociacija kviečia į vargonų muzikos koncertus Vilniuje.„The Impressions“ – legendinė amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo grupė, susikūrusi 1958 m. Čikagoje. Kai kurie kūriniai tapo pilietinių teisių judėjimo garso takeliais, įkvėpusiais milijonus klausytojų. Daugiau apie grupę pasakoja Ignas Gudelevičius.Knygų vaikams erdvines iliustracijas kurianti menininkė Elena Selena save kaip kūrėją atrado dar studijuodama Paryžiuje ir ten pasiliko iki šiol. Ir jai puikiai sekasi, nes, kaip sako ji pati, kiekvieną dieną su didžiausiu nekantrumu eina į studiją dirbti ir nuolat atranda eksperimento, pažinimo džiaugsmą. Menininkė Elena Selena iš Paryžiaus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Ypatingas muzikinis įvykis Vilniuje: festivalyje „Gaida“ koncertuos garsusis Hamburgo simfoninis orkestras, priklausantis Europos ir pasaulio orkestrų elitui. LVSO koncertų salėje šį vakarą be kitų šiuolaikinės muzikos opusų pirmą kartą Lietuvoje skambės ir Nacionalinės premijos laureatės, kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Was there a Swan?“.Minint 100-ąsias gimimo metines, Kaune atidaroma muziejininkės, meno istorikės Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės biografinė ekspozicija. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentinė rankraštinė medžiaga, asmeniniai daiktai, tarp kurių Sibire artimiesiems siuvinėtos nosinės ar skautų švilpukas. Nauja ekspozicija atidaroma Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje, kurį įkurti buvo Kazimieros svajonė. Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje pristatomos lietuviškos sutartinės. Zapyškio „Stubos“ sutartinių giedotojos, drauge su menininke, vokaliste ir sutartinių puoselėtoja Skaidra Jančaite, sutartinių grožį ir tradiciją skleidžia Burgundijos regione netoli Dižono.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie iširusį „TwoSet Violin“ duetą, muzikos įtaką širdies ritmui ir didžiausią pasaulyje violončelei skirtą bienalę.Viena aktyviausiai šiuolaikinės juvelyrikos lauke veikiančių viduriniosios kartos menininkių Eglė Čėjauskaitė-Gintalė jau yra surengusi dešimtis parodų Lietuvoje ir užsienyje, jos darbai dovanojami karaliams, tačiau net ir įsiliejusi į pasaulinį meno lauką lieka ištikima savo gimtajai Žemaitijai, jos žmonėms ir jaukiems vaikystės prisiminimams, kas sugula taip pat į jos įvairialypį juvelyrikos meną. Eglė Čėjauskaitė-Gintalė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Paris photo“ mugė šiemet bus pripildyta lietuviškos fotografijos. Tai išties puikus pasiekimas. Visgi, kaip to buvo pasiekta, kokios organizacijos dalyvavo, mūsų kolega Prancūzijoje Ignas Zalieckas apie tai pasikalbėjo su Lietuvos fotografijos parodų Prancūzijoje kuratore Sonia Voss.„Mūsų kultūroje taip nutinka retai, kai tikrai gerų spektaklių aura dar juntama teatrinėje padangėje, o jaunieji imasi tų pačių kūrinių naujų interpretacijų“, — sako teatro kritikė Daiva Šabasevičienė. Ji kalba apie kūrinį „Shopping and Fucking“, kurį prieš 25-erius metus pastatė Oskaras Koršunovas, o dabar į sceną grąžino jaunosios kartos režisierius Jonas Kuprevičius.Rytoj Kaune prasideda penktą kartą rengiamas netradicinio teatro festivalis „Namas Nr. 5“.Kaip ugdyti vaikų pilietiškumą? Kokia gali būti vaiko pirmoji pažintis su istorija? Visai neseniai istorikė Luka Lesauskaitė pristatė knygą vaikams.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Teatro ir kino režisierė, dramaturgė, filmų scenarijų autorė Gintarė Parulytė siekia įgyvendinti seną savo svajonę: atidaryti atvirą teatro pjesių biblioteką Vilniaus mažajame teatre. Joje bus galima susipažinti su menininkės sukauptų draminių tekstų kolekcija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ – Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkas Vitalijus Kryževičius. Apie gyvenimą Vokietijoje ir šią savaitę minimą Miuncheno lietuvių bendruomenės 80-imtmetį.Šią savaitę sporto bendruomenė pasipiktino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Tado Vasiliausko žodžiais – kalbėdamas apie ledo aikštelių prieinamumą jis prasitarė, kad didelio poreikio daugiau nei dviem mieste nėra, o ledo ritulys esą yra „slaviškas sportas“. Iš kur galėjo atsirasti šis mitas ir ką pasakoja patys ledo ritulio atstovai - Jurgos Bakaitės reportaže.Šiandien Vilniuje prasideda tris dienas truksianti Vilniuje šiuolaikinio meno mugė „KOMISAS“. Antrą kartą vykstančioje, paraleline vadinamoje mugėje - daugiau nei 30 menininkų pristatys savo kūrinius ir suteiks galimybę juos įsigyti tiesiai iš kūrėjų rankų. Pasak vieno iš mugės kuratorių, menininko Roberto Narkaus, „KOMISAS“ nėra įprasta meno mugė: „Mūsų tikslas – sukurti tiltą tarp kūrėjo ir žiūrovo, o meno kūriniai yra įrankiai, galintys keisti mūsų kasdienybę, mąstymą ir įsitikinimus bei tapti atspirtimi ir įkvėpimu pasaulį ištikusiame chaose.“Kokia yra branduolinės energetikos ateitis? Apie tai diskutuojama ir Kauno technologijos universiteto Santakos slėnyje šiandien vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje. Joje – dalyviai iš skirtingų Europos šalių pristato naujus vystomus ar planuojamus branduolinės energetikos projektus įvairiose Europos šalyse.Į LRT GIRDI parašė klausytoja, kuriai kilo klausimas, ar nusikaltę asmenys iš tiesų atlieka teismo paskirtus viešuosius darbus? Su ekspertais aptarsime, kokiais atvejais teismas skiria žmogui viešųjų darbų? Ar juos visi privalo atlikti, ar galima „iškeisti“ į baudą ar areštą? Kas prižiūri, kad nuteistasis tikrai atliko viešuosius darbus?Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Papuošalai iš mamuto ilties – kokia gaminimo specifika ir iš kur juvelyrai gauna medžiagos? Pasakoja režisierius ir juvelyras Algirdas Mikutis.Kaune atidaroma paroda iš Ukrainos apie šiurpią istoriją „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Joje siekiama nubrėžti paraleles tarp 1942 m. Holokausto tragedijos, per kurią Bachmute nužudyta per 3000 civilių, daugiausia žydų, ir 2022–2023 m Rusijos okupantų tyčinio miesto naikinimo. Apie parodą pasakoja Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.Jauna šeima iš Kauno nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis, bet ir kultūrinis įsipareigojimas.Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie paskutinę sovietų okupacijos auką – Parlamento gynėją Artūrą Sakalauską. 1991 m. rugpjūčio 21 dieną jis žuvo savanoriams bandant sustabdyti prie Seimo rūmų besiveržiančią sovietų karių grupę. Koks jis buvo žmogus, kokiomis vertybėmis vadovavosi, kodėl rinkosi savanorišką tarnybą? Apie A. Sakalauską pasakoja buvęs pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius.Liudas Belickas šią vasarą nenuobodžiavo – pasiekė Lietuvos rekordą per 30 dienų perplaukdamas 41 Lietuvos ežerą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Audra apie kurią buvo perspėti gyventojai Lietuvą aplenkė. Ji nuslinko į pietryčius ir talžė Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją. Kodėl taip sunku prognozuoti?Lietuvoje internetinį balsavimą įgyvendinti galima, tačiau nemažai rizikų kelia geopolitinė, kibernetinė situacija, visuomenės nepasitikėjimas. Skaičiuojama, kad jei politikai pritartų, internetiniam balsavimui įvesti prireiktų bent šešerių metų. Reikia Lietuvoje internetinio balsavimo ar ne?Naujasis Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša teigia per penkerių metų kadenciją sieksiantis didinti darbo užmokestį įstaigoje, įkurti tarptautinio lygio vaikų ir mamos sveikatos centrą.Kiek Lietuvoje blogos būklės kelių? Valstybės įstaigos pateikia skirtingą informaciją, o problema netrunka pasinaudoti ir politikai.„Svarbus pokalbis” apie pasaulines ginklų tendencijas. Paryžiuje šiuo metu vyksta didžiausia Europoje gynybos ir saugumo paroda „Eurosatory”. Joje besilankantis karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad pasaulis sparčiai ginkluojasi, o visa paroda tiesiog braška per siūles nuo pasiūlos.Ved. Rūta Kupetytė

Šiandienos svečias – ryški asmenybė Eduardo Giménezas. Ketvirtį amžiaus dainuojantis ir argentinietišką tango šokantis vyras papasakos ne tik apie savo puoselėjamą Tango akademiją, bet ir rašomą knygą. Joje ne tik apie tango techniką, jo mokinių istorijas bet ir apie jo dviejų senelių emigraciją iš Lietuvos į Urugvajų Tarpukariu.Praėjusią savaitę Lietuvoje pasipiktinimo ir pašaipos bangą sukėlė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovės teiginiai, esą muzikos festivaliuose turėtų būti mažiau trankios muzikos, nes ji skatina narkotinių medžiagų vartojimą. Ar tai tikrai netiesa? Aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose.Maždaug 70 Lietuvos tikinčiųjų beveik prieš metus kreipėsi į šalies Katalikų bažnyčios vadovybę, ragindami sudaryti nepriklausomą komisiją tirti dvasininkų seksualinio smurto atvejus. Kokio atsako sulaukta?Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per tūkstantį įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisė apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Lygiai prieš dvidešimt metų Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Lietuvos narystės palaikymas Europos Sąjungoje šiandien tikrai gana aukštas. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Žmonėms kilo įvairiausių klausimų – nuo to, kiek įstojus į Europos Sąjungą kainuos maisto produktai, kiek ūkininkams reikės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą.Į Panevėžio miesto savivaldybę oficialiai kreipėsi miesto partnerio Vinycios ir Irpinės savivaldybės, kurios paprašė vasaros metu priimti vaikus, kurių tėvai yra žuvę ar kovoja už tėvynės laisvę. Taip pat, akimirkai pamiršti šalį kamuojančius žiaurumus, atsikelti su gaidžio giedojimu, o ne patrankų šūviais, dalis ukrainiečių vaikų gali ir dalyvaudami „Nuotykių ekspedicijoje“. Ją trečius metus su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija organizuoja „Stiprūs kartu” bei „Raudonasis Kryžius”.Ukrainos institucijos ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad šalis kovoja ne tik prieš Rusijos kariuomenę, bet ir jos propagandą bei skleidžiamas melagienas ar informacines operacijas. Vilniuje viešėjusias hibridinio karo ekspertę, Vyriausybės patarėją Liubovę Cibulską ir portalo Stopfake.org įkūrėją Olgą Jurkovą kalbino LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Mokslinį tyrimą, kas skatina paauglius atsiskleisti nuotraukomis socialiniuose tinkluose atliko Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė, mokyklinės psichologijos komiteto narė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kartu su lektore, mokyklinės psichologijos komiteto nare Ugne Paluckaite.Kas laimės 2024 m. „Euroviziją“? Likus mažiau nei savaitei iki didžiausio dainų konkurso Europoje, atsakymo ieško LRT tinklalaidė „Suvienyti Eurovizijos“. Joje šį kartą apsilankė buvę „Eurovizijos“ komentatoriai, daugkartiniai komisijų nariai, LRT laidų vedėjai Darius Užkuraitis ir Gerūta Griniūtė. Jie ne tik apžvelgė pagrindinius kandidatus laimėti konkursą, bet taip pat papasakojo apie „Eurovizijos“ komentatoriaus bei komisijos nario darbą. Juos kalbina žurnalistas Justas Buivydas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Dalis specialistų pastebi, kad demencija kaip ir senėjimas ar mirtis, yra tema, kurios šiuolaikinė visuomenė vengia. Drąsiau apie tai kalbėti kviečia fotografas Andrius Mažeika. Fotomenininkas bendraudamas su globos namuose slaugomais žmonėmis, sukūrė fotografijų parodą. Joje kviečia iš arčiau susipažinti su demencijos sindromą turinčiais žmonėmis.Profesionalios psichologų konsultacijos visais klausimais, susijusiais su vaikų ir paauglių auginimu, auklėjimu, jų elgesiu, taip pat tarpusavio santykiais, nuo šiol „Tėvų linijoje“ teikiamos ne tik telefonu, bet ir elektroniniais laiškais. Taip siekiama didinti psichologinių paslaugų prieinamumą ir padrąsinti tuos tėvus ar globotojus, kurie nedrįsdavo paskambinti.Su kokiai iššūkiais susiduria žmonės, turintys regos negalią, o kokiose srityse sąlygos jiems gerėja? Atsakymų į šiuos klausimus ieško kolegė Ieva Radzevičiūtė kartu su silpną regą turinčiu Karoliu Tupalskiu. Ievos Radzevičiūtės parengtas interviu.Diskusija. Kodėl vis dar esama netinkamo šaligatvių žymėjimo ir kitų problemų? Kaip mėginama jas spręsti?„Auksinio proto“ atrankos žaidimasVed. Darius Matas

Ciuriche gyvenantis investuotojas Viktoras Vatinas.Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, išpopuliarėjus programėlei My Puzzles, keičiančiai veidus, specialistai ragina internete naršyti saugiai. Mat ne visada yra aišku, kur programėlių kūrėjai registruoti, ir ką jie su jūsų duomenimis nuveiks toliau. Informacinių technologijų specialistas Aurelijus UrniežiusAr Lietuva turi futbolo herojų? Šią savaitę pristatyta vaikams skirta knyga „Futbolo herojai“. Joje – 16-os futbolo žvaigždžių profesinės istorijos, jų kelias į pergales, pralaimėjimų pamokos ir patirtys. StudijojeJurga Varanavičė, komunikacijos specialistė ir futbolininko mama, Justina Lavrenovaitė Perez, FIFA futbolo teisėja, merginų akademijos "Bitės" trenerė, Saulius Mikoliūnas, saugas, LT rinktinės rekordininkas.Kas antras lietuvis prisipažįsta susiginčijantis su artimaisiais prie šventinio stalo, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Labiausiai ginčus provokuojanti tema – finansai. Kaip to išvengti?Visą šią savaitę dar tęsiasi Adventas, turtingas savo tradicijomis ir papročiais. Rytų Lietuvoje Švenčionių rajono Adutiškio apylinkėse Adventinius vakarojimus savo šeimos namuose Lasiškės kaime gerai pamena Aldona Burokaitė. Ji ir dabar gyvena tėvelio Romualdo prieš 90 metų statytuose namuose. Moteris išsaugojo daug unikalių ūkio tvarkymo dokumentų, giminės relikvijų ir Adventinį stalo žaidimą, tėčio sukurtą šeimai. Aldonos prisiminimus paryškina ir jos dalyvavimas Lazdinių- Adutiškio etnografiniame ansamblyje.LRT Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė