Podcasts about susitikimas

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

Budapešte šiandien vyks neformalus Europos Sąjungos vadovų susitikimas, kur panašu didžiausias dėmesys bus skiriamas Donaldo Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus. Susitikimas vyksta Vengrijoje, kurios premjeras Viktoras Orbanas palaiko glaudžius ryšius su Donaldu Trumpu. Kiek gali išaugti Viktoro Orbano įtaka?Socialdemokratams formuojant valdančiąją daugumą, vis dar tiksliai neaišku, kas ją sudarys. Socialdemokratų premjeru tapti siekiantis Gintautas Paluckas vakar vakare sakė, kad sprendimai priimti, tačiau išsamiau jų nekomentavo.Išrinktiems Lietuvos parlamentarams šiandien bus įteikiami Seimo nario pažymėjimai. Dvidešimt septyni parlamentarai, kad galėtų dirbti Seime, atsisakė savivaldybių tarybų narių įgaliojimų.Klausytojų teiraujamės, kaip vertinate tokią situaciją?Maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad Vilniaus rajono Riešės gimnazijos valgyklos šaldytuvuose laikytas vakarykštis maistas. Už tai mokyklą maitinančiai įmonei gresia administracinė atsakomybė. LRT Radijas išsiaiškino, kad ne šviežiai ruoštą maistą verslininkei leido pardavinėti mokyklos vadovė, nors tai draudžia teisės aktai ir viešųjų pirkimų sutartis.Socialdemokratams formuojant valdančiąją daugumą, vis dar tiksliai neaišku, kas ją sudarys. Socialdemokratų premjeru tapti siekiantis Gintautas Paluckas vakar vakare sakė, kad sprendimai priimti, tačiau išsamiau jų nekomentavo.Ved. Rūta Kupetytė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien JAV kadenciją baigiančiam prezidentui Joe Bidenui ir demokratų kandidatei į prezidentes Kamalai Harris pristato savo „pergalės planą“. Susitikimas turėjo įvykti ir su respublikonų kandidatu Donaldu Trumpu, tačiau panašu, kad to nebus, o įtampa tarp respublikonų ir Ukrainos auga. V. Zelenskio plano detalės kol kad neviešos, tačiau žiniasklaidoje skelbiami keturi pagrindiniai punktai - prašymas suteikti Vakarų saugumo garantijas, Kursko operacijos tęsimas kaip derybų koziris, vakarietiška ginkuotė ir finansinė pagalba Ukrainos ekonomikai.Laidoje dalyvauja atsargos majoras, karybos ekspertas, karinės technikos vystytojas Darius Antanaitis, LRT RADIJO bendradarbis Maksimas Milta, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir TEAMS Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Gerda Jakštaitė-Confortola.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos kinas pirmą kartą taip ryškiai sužibėjo Lokarno kino festivalyje, iš kurio režisieriai Saulė Bliuvaitė ir Laurynas Bareiša parvežė net 4 leopardus. Pastaruoju metu galime džiaugtis ryškiais mūsų kino kūrėjų pasiekimais A lygio festivaliuose, kokios priežastys lemia tokią Lietuvos kino tarptautinę sėkmę?Gelbėtojas – architektui, medinio paveldo puoselėtojui Povilui Konkulevičiui galima pritaikyti ir tokį epitetą. Prosenelio namą Kauno žaliakalnyje paveldėjęs vyras nejučiom emė kolekcionuoti tai, kas šiandien vos telpa į tris sandėlius. Architektu dirbantis Povilas svajoja apie visiems susidomėjusiems atvirą Statybų kultūros centrą.1899 m. Palangoje viešai suvaidinta pirmoji lietuviška komedija „Amerika pirtyje“. Literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė pasakoja, kad „Amerika pirtyje“ ir mėgėjų klojimo teatrai buvo tarsi kultūrinis lietuvių ginklas prieš carinę valdžią, padėjęs sutelkti lietuvius ir išsaugoti kalbą bei kultūrą.„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“.„Taylor Swift triumfo raktai: muzikos rinkodaros pamokos, kurių Katy Perry dar neišmoko“, – taip socialinių tinklų ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis pavadino savo komentarą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie nuo gaisro išgelbėtus Somerseto rūmus Londone, aukcione siūlomus vintažinius kompanijos „Apple“ gaminius ir Stev'ui Jobs'ui priklausiusius asmeninius daiktus bei Jungtinėje Karalystėje bibliotekininkų prašomą uždrausti literatūrą.„Paskutiniu metu pastebiu besikeičiantį filmo kūrėjų požiūrį – jie nori, kad jų darbus pamatytų kuo daugiau žiūrovų ir į tai investuoja vis daugiau", – sako Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius. Susitikimas su juo – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Susitikimas truko vos dvidešimt minučių. Po jo premjerė Ingrida Šimonytė neatskleidė, kurie ministrai keisis. Anot jos, tai pamatysime tik dekrete penktadienį.Briuselyje įsibėgėjo įtakingų postų dalybos. Kol Lietuvoje politikai ginčijasi, kas turėtų tapti nauju eurokomisaru, jau pusė valstybių savo kandidatus pasiūlė.ESO skelbia, kad daliai gyventojų elektros tiekimas šiandien vis dar nebus atkurtas, o kai kurie vartotojai elektros gali neturėti iki šeštadienio. Gyventojai sako suprantantys, kad situacija neeilinė, tačiau atkreipia dėmesį, kad ESO komunikacijoje trūksta aiškumo. Elektros operatorius savo ruožtu sako dedantis visas pastangas, siekdamas atkurti elektros tiekimą vartotojams.Praėjus audrai, kai didelė Lietuvos gyventojų dalis liko be elektros. išaugo susidomėjimas kilnojamais energijos šaltiniais - elektros generatoriais. Juos parduodančios įmonės perspėja, kad sukčiai naudojasi kokybiškų generatorių vardais ir pardavinėja pigias klastotes.Pranešama, kad Lenkijoje dėl šnipinėjimo sulaikytas buvęs Aleksejaus Navalno ir Michailo Chodorkovskio bendražygis Igoris Rogovas. Tiesa, kol kas oficialiai ši žinia nėra patvirtinama.Ved. Liepa Želnienė

Įsibėgėjus plaukimo baidarėmis sezonui, baidarių nuomotojai teigia, jog ši laisvalaikio praleidimo veikla nepraranda populiarumo. Tiesa, populiarėja ir kiti laisvalaikio ant vandens praleidimo būdai, pavyzdžiui, plaukiojimas irklente.Vašingtone jau šiandien prasideda NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus paminėta ir 75-oji aljanso įkūrimo sukaktis. Tačiau šventines nuotaikas temdo ir nesutarimai dėl Ukrainos kelio į NATO, ir Amerikos vidaus politikos krizė.Ateityje Lietuvoje daugės meškų, gamtininkai sako, kad turėtume nusiteikti jas miške susitikti vis dažniau. Rudieji lokiai į Lietuvą atklysta iš Estijos, Latvijos ir Baltarusijos, kur jų yra jau nemažai. Ar nebijote išeiti į mišką, žinodami, kad galite sutikti mešką, ar pasidomite, kuriuose Lietuvos regionuose jos gyvena?Į LRT girdi kreipęsi vilniečiai skundžiasi, kad intensyvioje Skroblų gatvėje Vilnuje rudenį buvo nuimtas asfaltas ir darbai daugiau nei pusmečiui sustabdyti. Rajone gyvena keli šimtai regos negalią turinčių žmonių, nes anksčiau čia veikė aklųjų kombinatas. Neįgalieji sako, kad užsitęsusi gatvės rekonstrukcija kelia pavojų sveikatai - dažnai neregiai gatvėje dėl kliūčių suklumpa, buvo atvejis, kai žmogus įkrito į duobę. Savivaldybė žada, kad darbai bus baigti kitais metais.Vilniuje pernai išaugo ekstazio vartojimas, o Kaune – kokaino, rodo naujausias kasmet atliekamas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europos vandens nuotekų tyrimų grupės tyrimas.Pagal jį - narkotikų likučių koncentracijos rodikliai Vilniaus nuotekose šoktelėjo, ir tai yra aukščiausias rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2017 metų.Lietuvos olimpiečių cikle - Olivija Baleišytė. 25-erių treko dviratininkė dalyvaus antrose olimpinėse žaidynėse. Debiutas Tokijuje apkarto, bet buvo geriausia patirtis, sako sportininkė. Prieš startą Paryžiuje Baleišytė jaučiasi kur kas labiau subrendusi ir galinti kovoti su visomis varžovėmis.Ved. Liuda Kudinova

Lygiai prieš 105-erius metus buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga.Naują vasarišką laidą pristato LRT KLASIKOS klausytojams jau pažįstamas duetas Karolina Bieliauskaitė ir Mantas Velykis. Kodėl gi „Viskas blogai“?Šiandien 85-erių metų sukaktį mini Lietuvos fotografijos grandas, daugybės parodų ir albumų autorius Antanas Sutkus.Buvusi Kauno rajono Kultūros skyriaus vedėja Janina Danielienė 1976-aisiais – 90-aisias buvo atsakinga už tai, kad to meto rajono dainų švenčių dalyviams nieko netrūktų.Susitikimas su saksofonininku, aranžuotoju ir pedagogu Leonardu Pilkausku, kalbantis apie tikslą kasmet įrašyti po vieną albumą, įspūdžius iš „Dainų dainelės“ užkulisių, ir rutiną, kurioje dominuoja muzika.Sunku suskaičiuoti, kiek pasaulio šalių kartu su opera „Saulė ir jūra“ jau yra aplankiusi dainininkė, choro dirigentė Ieva Marmienė. Iš Kaišiadorių kilusią, su įvairiais chorais dirbančią, neretai atliekančią ir šiuolaikinę muziką krištolinio balso dainininkę puikiai pažįsta choro bendruomenė. Ar pakeitė jos gyvenimą buvimas tarptautinės šlovės sulaukusios operos dalimi? Koks Ievos santykis su artėjančia Dainų švente? Ar lieka laiko kitiems pomėgiams? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Vieni didžiausių žmonijos protų sprendžia etines dirbtinio intelekto pasekmes, todėl buvo gera matyti, kad popiežius Pranciškus G7 viršūnių susitikimo dalyviams priminė didžiulę katalikiškos tradicijos išmintį. Prnciškus skyrė ypatingą dėmesį tam, ką galima pavadinti žmogiškuoju veiksniu, t. y. žmogaus orumo, kuriam dirbtinis intelektas gali kelti grėsmę, gynimui bei skatinimui. Popiežius primygtinai reikalauja, kad į dirbtinį intelektą būtų žiūrima kaip į mašiną, įrankį, prietaisą, kuris papildo žmogaus intelektą, o ne jį pakeičia. Jis neturi tapti stabu, kurį reikia garbinti ar kurio reikia bijoti." Plačiau - vedamojo skiltyje ir pokalbyje su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalga: popiežiaus Pranciškaus susitikimai su G7 viršūnėmis ir amerikiečių komikais Vatikane - kai nebepakanka būti vien globaliųjų Pietų ganytoju. (Parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologas Juergenas Moltmannas apie kosminę kristologiją „Kristus po Černobylio“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie parapijų likimą.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę grįžti iš tamsos“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Tą kartą 2009-aisiais, kai Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje nebuvo susieti su jokiais kitais rinkimais, balsuoti atėjo tik kas penktas rinkėjas – antras mažiausias rezultatas visoje ES. Kad šiemet to išvengtume, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanoriai skirtinguose Lietuvos miestuose surengė 22 kandidatų debatus. NARA studijoje rinkiminį savaitgalį lankosi šios iniciatyvos koordinatorės Aušrinė ir Guoda. Pilna publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ep-rinkimai-zinau-ka-renku Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara

Leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.Kokia etninė kultūra puoselėjama Zarasuose? Pokalbis su folkloro ansamblių meno vadove Diana Skvarčinskaite.Vladas Rožėnas apžvelgia filmą „Pilietinis karas“ (rež. Aleksas Garlandas).Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šią savaitę susitinka Europos aukštųjų teatro mokyklų vadovai – vyksta École des Écoles asociacijos narių susirinkimas. Koks jo tikslas, pagrindiniai uždaviniai ir reikšmė?Vilniuje prasidėjo pirmasis Baltijos šiuolaikinės operos tinklo susitikimas. Kaip gerai Lietuvai pažįstamas Latvijos ir Estijos šiuolaikinės operos laukas? Kokios bendradarbiavimo galimybės matomos?LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Pokalbis su Vytenr Muschick – viena iš knygos „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“ autorių. Knyga pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Į Nacionalinį Kauno dramos teatrą po devynerių metų pertraukos sugrįžta režisierius Artūras Areima – spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“ užkulisiai.Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti programa „Trumpas kinas. Nauji balsai“. Kokį žvilgsnį į jaunųjų režisierių kūrybą programa pristato?Žvilgsnis į pasaulio kultūras naujienas – prasidedančią Venecijos meno bienalę, Pompėjoje atrastas freskas, pelningiausius 2023 m. menininkus.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Įvyko trečiasis politinių partijų ir socialinių partnerių susitikimas ieškant sutarimo, kaip padidinti gynybos finansavimą. Tačiau ir vėl išsiskirstyta be rezultatų, nors Krašto apsaugos ministras pristatė konkretesnį planą, kas būtų perkama.Siūloma panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dažniau nei kartą per ketvirtį vykstantiems į savo šalis. Tokiam NSGK siūlymui dar turės pritarti Seimas.Ukrainos Černihivo miestą sukrėtė didžiausia Rusijos ataka šiais metais - naujausiais duomenimis, po apšaudymų žuvo mažiausiai 16-a žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šaliai jau nebepakanka oro gynybos raketų šalies miestams apsaugoti.Paaiškėjus, kad didžioji dalis senjorų nežino, kaip elgtis ekstremalios situacijos atveju, vidaus reikalų ministerija organizuos civilinės saugos mokymus vyresnio amžiaus žmonėms. Senjorų organizacijų atstovai teigia, kad ministerija tokių veiksmų ėmėsi pavėluotai, o dėl informacijos saugumo klausimais trūkumo senjorai nukentėjo psichologiškai.Visuomenės sveikatos specialistai kartu su teismo medicinos ekspertais ir kalėjimuose dirbančiais medikais prie Sveikatos apsaugos ministeriją reikalaudami didinti jiems atlyginimus, gerinti darbo sąlygas ir apsaugoti nuo bedarbystės vyresnio amžiaus medikus. Akcijos dalyviai teigia, kad jie jaučiasi pamiršti ir niekam nereikalingi.Ved. L. Želnienė.

#TiekŽinių Ketvirtadienį (balandžio 11 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakos apie patriarcho Kirilo kalbas, Trijų jūrų iniciatyvą, nesibaigiančią ir galbūt nesibaigsiančią nacionalinio stadi ono statybų istoriją, Lenkijos pasienio užpuolimą ir dar daugiau! ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/qD-WlOV7rkM

00:00:00 - Įžanga 00:01:19 - Rytis MO muziejuje 00:03:33 - PSV reikalai 00:05:34 - Jovaras ir Borussia 00:08:50 - Pagaliau apie NBA 00:09:34 - Jovaro savaitė ir Mango hitas 00:12:57 - Susitikimas su Eidsonu 00:15:17 - Contenderių draftas 00:39:47 - Pelicans ir JV 00:43:11 - Trumposios naujienos 00:46:07 - LaMelo Ball reitingas 01:02:34 - Gobert bauda 01:06:40 - D'Angelo Russell pasirodymai 01:07:57 - Sabonis prieš Davies 01:11:00 - Kaip ruoštus kiaušinius labiausiai mėgsti? 01:13:29 - Himnas per playoffus 01:13:54 - Savaitės rungtynės 01:19:48 - Ant suolo 01:30:13 - Žiūrovų klausimai   #Sabonis #Valanciunas #TrigubasDublis

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Kaune pristatytas naujas literatūrinis žurnalas „Gegutė“.„Dirbti su visomis negaliomis vienu metu yra be galo sunku, todėl šiuos metus skiriu regos negalią turintiems“, – teigia Kazlų Rūdoje gyvenanti keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė. Ji savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems.Kaip mus apgauna mūsų pačių prisiminimai? Selektyvią atmintį ir saviapgaulę analizuoja Natalijos Gabalytės ir Mary Marinopoulou paroda „(false) memories“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – naujametinės nėrimo į šaltą vandenį tradicijos Olandijoje, Italijoje ir Kroatijoje bei Danijos karalienės Margrethės II pasitraukimas iš sosto.Kasmet sausio 4 dieną minima Pasaulinė Brailio rašto, kurį naudoja neregiai ar silpnai regintieji, diena. Kaip Brailio raštą pritaikyti šiandieniniame technologijų amžiuje?Kas laukia Lietuvos mados žiniasklaidos nebelikus žurnalo „L‘Officiel“? Apie demokratišką, bet drauge elitistinę mados žiniasklaidą komentare svarsto Deimantė Bulbenkaitė.Kristina Norvilaitė-Geniušienė savo kūrybinį kelią pasakoja per santykį su miestu. Paroda „Išgyventi Vilnių“ per eksponatus atskleidžia ne tik kūrėjos pažintį su 700-ąjį gimtadienį baigiančia švęsti Lietuvos sostine, bet ir leidžia suprasti, koks buvo parodos autorės kūrybinis ir gyvenimo kelias. Susitikimas su Kristina Norvilaite-Geniušiene „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Gruodžio pradžioje visos Lietuvos kino teatrų ekranus nušvietė ypatingas reiškinys – pirmasis lietuviškas 3D filmas. Režisieriaus Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti siela“ – tai psichodelinė pasaka apie vieną XIX a. vasaros dieną gaivališkoje Dzūkijos gamtoje. O žiūrovams – galimybė iš gruodžio tamsos ir šalčio pabėgti į atgaiva ir paslaptimis alsuojančią vasarą lietuviškame kaime. Čia pasaulėjauta vis dar persmelkta mitinio mąstymo ir žmonės gyvena darnoje su gamta, tačiau į kasdienybę jau skverbiasi modernybė. Alytuje ir Varėnoje gruodžio 9 d. vyks susitikimai su filmo kūrybine grupe. FM99 eteryje režisierius Deimantas Narkevičius pasakoja apie pirmąjį lietuvišką 3D filmą.

Į Dzūkijos sostinę ir vėl užsuks menamas traukinys – spalio 18 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) skambės pašnekesiai apie kūrybos, o jeigu dar tiksliau – prozos kelius ir klystkelius. Jau trečiasis literatūrinis traukinys iš kultūrinių renginių ciklo „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ pakvies alytiškius į minčių ir pamąstymų kelionę su šiuolaikinės literatūros kūrėjais. FM99 studijoje viešnios iš Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vida Grišmanauskienė ir Indrė Navickė.

Ukrainos oro pajėgos pradeda tyrimą trijų žuvusių pilotų.Po visiškai slapto Ukrainos ir NATO atstovų susitikimo Lenkijos pasienyje stebėtojai atkreipia dėmesį į pasikeitusią kariuomenės strategiją.Kiek ir kaip yra apsaugota valstybės siena?Nuo rugsėjo bendrąjį telefonų numerių sąrašą papildys dar vienas trumpasis numeris 111.Įrodyti darbo stažą iki 1994 metų padės ir liudininkai.Danijos vyriausybė planuoja uždrausti Korano deginimą.Ved. Madona Lučkaitė

Stipriausio karinio Aljanso viršūnių susitikimas Vilniuje baigėsi. Priimtus sprendimus Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas vadina sėkme. Ukraina dėkoja gavusi daug karinės paramos ir G7 šalių saugumo garantijų pažadą. Visgi, kada ir kaip Ukraina galėtų tapti NATO nare taip ir nepaaiškėjo.Kokią žinią NATO viršūnių susitikimas pasiuntė šalims agresorėms?Laidoje dalyvauja Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Merilando universiteto vyriausioji mokslininkė, tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Deividas Šlekys.Ved. Liepa Želnienė

FM99 laidoje su Euro Parlamento nare Rasa Juknevičiene kalbėjome apie NATO viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatus. Kuo svarbus šis istorinis susitikimas? Ar Ukraina visgi bus pakviesta prisijungti prie NATO ateityje? Ar Lietuva dėl patvirtintų naujų NATO regioninių gynybos planų taps saugesnė?

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje vertinimai Ukrainos ir Lietuvos ekspertų, politikų bei politologų akimis, spaudos konferencijų tiesioginės transliacijos.Ved. Liuda Kudinova

Tęsiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvoje lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis šiandien dalyvaus pirmajame NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje, vakar su prezidentu Gitanu Nausėda dalyvavo akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ koncerte, ten sakė kalbą.„Ilgą laiką keitėsi Lietuva, bet nesikeitė įvaizdis. Ir toks lūžio taškas įvyko visai neseniai, kai pradėjo eiti Šimonytės, Landsbergio griežti pareiškimai, kai pradėjome kritikuoti Kinijos politiką, iš esmės – kai atsidūrėme pasauliniu klausimu epicentre, smaigalyje“, – sako komunikacijos specialistė socialinių tinklų kolumnistė Ieva Koncevičiūtė, kurios mintys apie iš esmės pasikeitusį Lietuvos įvaizdį bei nykstantį mažos šalies sindromą Feisbuke sulaukė didžiulio dėmesio.Pavakarę Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas kreipsis į Lietuvos gyventojus. Žmonės kviečiami prezidento pasiklausyti į Vilniaus universiteto Didįjį kiemą. Džo Baidenas – vos antras Jungtinių Valstijų prezidentas, besilankantis Lietuvoje, ir pirmasis, sakysiantis kalbą Vilniaus universitete. Ką tai reiškia universitetui?NATO lyderiai nutarė, kad kvietimas Ukrainai įstoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars Aljanso valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas. NATO lyderiai taip pat nusprendė atleisti Ukrainą nuo narystės veiksmų plano vykdymo, nutarė įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos kariuomenei planą. Ar šie sprendimai – istoriniai?Ved. Edvardas Kubilius

Ukraina neišgirdo termino, kada taps NATO nare. Tačiau kelias narystės link sutrumpintas NATO viršūnių susitikime Vilniuje, kuris jau vadinamas istoriniu. Ukrainai teks įgyvendinti iškeltas sąlygas.Susitikimas paženklintas Švedijos būsima naryste, stiprinama gynyba Rytų flange, nauja ginkluote Ukrainai ir kitomis geromis žinomis.Ar NATO viršūnių susitikimas Vilniuje priartino Ukrainos narystę Aljanse?Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Vilniaus universiteto docentė, daktarė Indrė Isokaitė-Valužė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, buvęs premjeras ir krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.Ved. Marius Jokūbaitis

Vakare į Vilnių atvyko Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Bidenas. Jis – antrasis pareigas einantis šios šalies vadovas, besilankantis Lietuvoje. Bidenas dalyvaus NATO viršūnių susitikime, taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, sakys kalbą Vilniaus universitete.Vilniuje prasideda aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai didžiausias tarptautinis renginys kada vykęs Lietuvoje, susitikime dalyvauja daugiau kaip 40 užsienio delegacijų. Panašu, kad dar neprasidėjus susitikimui Turkija nebestabdo Švedijos narystės NATO, taip pat iš esmės sutarta dėl naujų regioninių planų. Kalbamės su kariuomenės vadu, generolu Valdemaru Rupšiu.Prekybos tinklą Ukrainoje valdančios lietuvių bendrovės „BT Invest“ vadovas Aivaras Karalius Kyjive padovanojo žemės sklypą naujai mokyklai, taip pat dalyvauja kituose atstatymo projektuose. Jis sako, kad Ukrainoje daugėja verslų, kurie jau pradeda atstatymo darbus, tačiau tenka prisiimti didesnę riziką. Iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje verslininkas tikisi daugiau gerų žinių dėl Ukrainos.Vykstant NATO viršūnių susitikimui, Vilniuje netrukus prasidės ir NATO Viešasis forumas, kurio tikslas - skatinti visuomenę geriau suprasti NATO kuriamą politiką ir tikslus.Vilniuje prasideda aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai didžiausias tarptautinis renginys kada vykęs Lietuvoje, susitikime dalyvauja daugiau kaip 40 užsienio delegacijų. Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – ką šiame susitikime gaus Ukraina. Mūsų eteryje: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Kiek Lietuvos, Vilniaus vardas, prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, minimas pasaulio žiniasklaidoje, pokalbis su LRT radijo bendradarbiais: Švedijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.Ved. Rūta Kupetytė

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje renkasi Aljanso šalių lyderiai. Tikimasi apie pusšimčio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių), apie 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, tikimasi, taps istoriniu. Nuo išaugusio Aljanso narių skaičiaus iki atnaujintų gynybos planų. Tačiau lieka neaišku kas bus pažadėta Ukrainai. Todėl klausimas, ar tikrai viršūnių susitikimas taps istoriniu, išliks atviras iki paskutinės lyderių susitikimo minutės.Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas - trisdešimt trečiasis planinis viršūnių susitikimas 1949-aisiais įkurto aljanso istorijoje. Apie NATO viršūnių susitikimų istoriją ir reikšmę.Dėl NATO viršūnių susitikimo, sostinėje nuo šiandien iki ketvirtadienio daugelyje vietų ribojamas eismas. Nuo rytojaus vidurdienio iki trečiadienio 16 val. Vilniaus oro uoste nebus vykdomi jokie komerciniai skrydžiai, nesusiję su NATO renginiu.Ved. Madona Lučkaitė

FM99 pokalbyje EP narė Rasa Juknevičienė.

Tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ šiomis dienomis pristatomas lietuvių režisierės Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“. Pokalbis studijoje su filmo aktoriais Anne Azoulay ir Arthur Igual bei filmo prodiusere Živile Gallego.LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Rimanto Kmitos netipiška mokslo monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Su autoriumi kalbasi Jolanta Kryževičienė.Klasikinės muzikos naujienose: Niujorko „Metropoliteno“ operai skirtas įpareigojimas sumokėti daugiau nei 200 000 JAV dolerių sopranui Annai Netrebko, pardavimo rekordus sumušęs parduotas Guarneri smuikas ir Graikijos nacionalinės operos inicijuoti renginiai legendinio soprano Marios Callas šimtmečiui paminėti.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Simonas Lunevičius.Ved. Gerūta Griniūtė

Rusijai užpuolus Ukrainą, Olena Fomenko nenorėjo tikėti, kad pirmieji šūviai ir sprogimai reikš baisiausią - karą. Viltis pleveno, gal tai fejerverkai ar dundančių sunkvežimių garsai nuo greitkelio. Tačiau jos vyrui buvo aišku iškart - tai karo pradžia. Dar tą pačią dieną penkiasdešimties metų vyras užsirašė į karių gretas - dėl to nekilo jokių abejonių. Nuo tada Olena savo vyrą matė vos vieną kartą - po aštuonių mėnesių pertraukos trumpam grįžusi su vaikais į Ukrainą. Susitikimas truko vos kelias dienas. Po jų - vyras atgal į frontą, Olena su vaikais į Lietuvą.Kaip šios šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis vos per vieną dieną – pokalbis laidoje.Ved. Lavija Šurnaitė

Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su Charlesu Esche, Van Abe muziejaus Eindhovene direktoriumi, vienu iš MO muziejuje veikiančios parodos „Susitikimas, kurio nebuvo“ kuratorių. Tai paroda, susiejanti Lietuvos ir Vakarų modernistus – jų meninius eksperimentus, pasaulėvaizdį, socialinį ir politinį (ne)angažuotumą. Kas buvo svarbu kuratoriui, ieškant jungčių tarp anksčiau geležinės uždangos atskirtų pasaulių? Kaip reikia dekolonizuoti istoriją ir kodėl Documentos paroda sulaukė kritikos?Charles Esche: „Manau, kad pamatinis Documentos steigimo mitas atliepia Vokietijos pamatinį mitą, todėl jo beveik neįmanoma pajudinti. Bet Vokietija yra ne tik Antrasis pasaulinis karas ir jo traumos. Tai ir kolonijinė šalis su kolonijomis Afrikoje, ir valstybė, turėjusi labai problemiškus ilgalaikius santykius su slavų tautomis rytuose. O kuratoriams, atvykusiems iš Indonezijos, ruangrupa, tai neatrodo kaip svarbiausias taškas, nuo kurio turėtų prasidėti Vokietijos istorija. Pavyzdžiui, Antrasis pasaulinis karas Indonezijoje buvo apie japonus ir olandus, ten nebuvo vokiečių. Vokiečiui ir vokiečių psichologijai atrodo beveik nepakeliama pripažinti, kad jie nebuvo Antrojo pasaulinio karo centre. Ši Vokietijos istorija, kuri taip pat pasakojama Nyderlanduose, Prancūzijoje, yra labai svarbi. Bet tai ir galingųjų kovos istorija, kurią reikia permąstyti. Tai istorija, kurią tam tikra prasme apmąstome ir mes parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ MO muziejuje, nes jos dalyvius taip pat veikė dvi didžiosios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.Fotografijoje Charles Esche. Asmeninio archyvo nuotr.

Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ apžvalga.Režimo ir laisvo žmogaus akistata, antidemokratinės sistemos ir pamatinių kiekvienos asmenybės teisių sandūra, čia ir dabar kuriamų džiazo improvizacijų bei teatro sintezė – tai unikalios Vilniaus mažojo teatro premjeros „Infinity“ temos. Tarptautinio projekto autoriai – režisierė Gabrielė Tuminaitė ir „NoJo Airlines“ įkūrėjas, lietuvių džiazo būgnininkas, kompozitorius Dalius Naujokaitis (Niujorkas, JAV).Pasaulio kultūros apžvalgoje: literatūros Nobelio premijos laureatė Anni Ernaux, Bitlų ir Bondo jubiliejus, kantri muzikos žvaigždė Loreta Lynn.Naujoje MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ – Andy Warholo, Guerrilla Girls, Yves Klein'o, Marlene Dumas ir kitų pasaulinio garso menininkų darbai, kviečiantys kalbėti apie itin reikšmingą laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui.Spalio 7–9 dienomis Vilniuje vyko simpoziumas „Vilnelės Odisėja“ diskusijų, praktinių užsiėmimų ir ekskursijų metu klausęs, kaip bendruomenės ir kultūra gali kurti miestą. Ką pavyko išsigryninti ir atrasti, kalbamės su organizatoriais ir dalyviais.Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Šiandien minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną – kaip emocinei sveikatai gerinti taikomos dailės, muzikos ir judesio terapijos?Ved. Urtė Karalaitė

Lietuvių dosnumo rodikliai stipriai paaugo ir pagal šiemet pristatytą reitingą yra aukščiausi nuo pat indekso sudarymo pradžios. Net 37 proc. lietuvių pernai įsitraukė į labdaringas veiklas, beveik trečdalis - skyrė finansinę paramą.Per pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos į Lenkiją atvykę žmonės išleido beveik 130 mln. eurų. Pasienio miestų gatvėse, aikštelėse prie prekybos centrų – dauguma automobilių su lietuviškais numeriais.Apie Vilniaus gimtadienį pasauliui praneš komiška 90-ųjų stiliaus reklaminė kampanija, kuria siekiama sudominti užsieniečius pasitelkus humorą. Koks tas humoras ir kaip jis trauks turistus, kurių regis pastaruoju metu nėra daug?Tarptautinėje MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ – pirmasis tokio masto Lietuvos, Vakarų Europos ir JAV menininkų kūrinių susitikimas.Ved. Gabija Narušytė

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui, kuris įkūrė organizaciją „Viasna“, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.MO muziejuje atveriama nauja paroda „Susitikimas, kurio nebuvo“ – dviejų Europos meno muziejų – MO ir Van Abbės, įsikūrusio Eindhovene, Nyderlanduose – kolekcijų kūrinių susitikimas.Lietuvoje šiandien ir rytoj vyksta ISCM – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos 100-mečiui skirti renginiai.Pristatome per LRT Klasiką transliuojamą Lietuvos banko šimtmečiui skirtą koncertą iš Nacionalinės filharmonijos.Klaiskinės muzikos naujienų apžvalgoje - Semjono Byčkovo tolesnis darbas su Čekijos filharmonija, Štutgarto Pietvakarių radijo simfoninio orkestro naujas būsimas vadovas, keletas naujų skaitmeninių klasikinės muzikos transliavimo paslaugų ir įvykę šių metų „Gramophone“ apdovanojimai.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi fizikė, fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė, Vilniaus unviersiteto dėstytoja, o taip pat ir poetė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Kokie „kodėl“ klausimai ją kankina? Kokios yra mokslininkų treniruotės? Apie ką kalba Maženos kuriama poezija?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pirmuosius Jėzaus mokinius vadiname apaštalais. Tai buvo žmonės, patikėję Kristaus skelbiama gerąja naujiena pasauliui, galinčia jį perkeisti, gebančia blogį nugalėti tikėjimu, viltimi ir meile. Persekiojami, kalinami, žudomi pirmųjų amžių krikščionys atlaikė išbandymus, neišsižadėjo savo mokytojo ir šiandien, nepaisant pranašautos ir vis dar pranašaujamos krikščionybės pabaigos, Jėzaus sekėjų ir mokinių gretos pasipildo naujais nariais, kuriuos Bažnyčia paskelbia palaimintaisiais ir šventaisiais, t.y. sektinais pavyzdžiais ir dangiškaisiais globėjais. Vilniaus piligrimų centras išleido naują knygą, kuri pasakoja apie dviejų 20 a. apaštalų - vienuolės, Faustinos Kovalskos ir kunigo Mykolo Sopočkos - susitikimą ir jo vaisius: Gailestingojo Jėzaus paveikslą, Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją, pasaulyje plintantį pamaldumą, Vilnių kaip Dievo Gailestingumo miestą. Apie knygą „Susitikimas Vilniuje“ ir ne tik - pokalbis su Vilniaus piligrimų centro vadove Lina Šapauskiene ir bendradarbėmis Evelina Karčevska ir Vilija Tauraite.Redaktorė Jūratė Kuodytė

NATO viršūnių susitikimas Madride. Tiesiogiai Mindaugas Laukagalis.Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie seimo sprendimą, kad vyrai turės du mėnesius prižiūrėti vaiką, arba neteks išmokų.Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.Nekilnojamojo turto savininkų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Bet tais savininkais ligšiol visada buvo gyventojai. Tačiau dabar Lietuvoje – nauja tendencija. Būstą sparčiai perka įmonės. Kodėl jos tą daro ir kokią įtaką tai turės visai rinkai ir naujo būsto norintiems fiziniams asmenims? Apie tai Verslo laiko rubrikoje pasakoja Irma Janauskaitė ir Justas Buivydas.Pokalbis su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku iš Madride vykstančio NATO viršūnių susitikimo.Rusijai grasinant imtis veiksmų dėl Kaliningrado sričiai taikomų sankcijų, o Vakarų žiniasklaidai Suvalkų koridorių pavadinus „pavojingiausia vieta žemėje“, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos pasienyje gyvenantys žmonės sunerimo dėl savo saugumo. Daumantas Butkus apvažiavo maždaug 80 -ies kilometrų ruožą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ir domėjosi, ką reiškia gyventi, anot savaitraščio Politico, pavojingiausioje pasaulio vietoje.Komentaras. Autorius apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Tikiu, kad epitetą - kvailių auksas - tikrai esate girdėję. O atsirado jis tada, kai žmones buvo apsėdusi aukso karštinė ir paties įvairiausio plauko veikėjai lindo į kasyklas ir brido į upelius ieškodami tauriojo metalo, bet kartais vietoje tikro aukso grynuolių jie parsinešdavo pirito, savo išvaizda primenančio auksą, tačiau savo verte iki to tikrojo ir tauriojo - toli gražu. Šiandien ir tauriuosius metalus, ir deimantus žmonės bando įsigyti įvairiausiais būdais, bet ekspertai sako - ši investicija negali būti pigi, o jei jau taip atsitiko - tikėtina liksite kvailio vietoje ir be pinigų. Plačiau - Dovilė Lisauskaitė.Šiandien Madride prasideda NATO viršūnių susitikimas. Iš Madrido mūsų korespondentas Mindaugas Laukagalis Komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Aktualus klausimas.Šiandien, birželio 28 dieną Lietuvos Raudonasis Kryžius startuoja su Pirmosios pagalbos kampanija, kuri vadinasi Antroji pagalba. Antroji pagalba reikalinga tiems, kuriems nesuteikiama pirmoji pagalba. Neseniai atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, kuriuo galima grįsti kampanijos ir pirmosios pagalbos įgūdžių poreikį:45% lietuvių nemokėtų arba greičiausiai nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos kitam, tik 22 proc. lietuvių yra išklausę praktinius pirmosios pagalbos mokymus, kas penktas lietuvis (20 proc.) yra atsidūręs situacijoje, kurioje reikėtų pirmosios pagalbos suteikimo žiniųKlausytojams atsako ir komentuoja Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Emilija Kasparienė ir komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie registravęsi Užimtumo tarnyboje. Kaip karo pabėgėliams sekasi įsitvirtinti darbo rinkoje domėjosi Edita Vitė.Aktualus pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.LRT radijo klausytoja iš Šiaulių Adolfina Stakutienė tapo prezidento metinio pranešimo heroje. Klausytoja prieš pranešimą skambino į Ryto garsų laidą, dalijosi savo patirtimi, kuomet aštuonis mėnesius nesulaukė medikų pagalbos. Šią istoriją prezidentas aptarė skaitydamas metinį pranešimą Seime. Plačiau Editos Vitės reportaže.Savaitės komentaras. Autorius žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Pasaulio politikos ir verslo elitas po COVID-19 sukeltos dvejų metų pertraukos grįžta į Davoso viršūnių susitikimą, kad atremtų dar vieną didžiulę krizę – Rusijos invaziją į Ukrainą. Pasaulio ekonomikos forumo tema „Istorija lūžio taške“ užduoda toną keturių dienų susitikimui prašmatniame Šveicarijos kalnų kurorte, kur vyraus politiniai ir ekonominiai konflikto padariniai.Vilniuje vyksta Penktasis Pasaulio litvakų kongresas, kuriame skaitomi pranešimai ir vyksta diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis. Pasak Lietuvos žydų bendruomenės, renginys siunčia žinią, kad žydiškumas Lietuvoje turi ne tik praeitį.Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis aptarė interneto turinio kontrolę, propagandinės TV prieinamumą ir blokavimą pasienio zonoje bei Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų paslaugų prieinamumą, elektroninį parašą.Lietuvoje darbą surado dešimt tūkstančių nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Dirbantys ukrainiečiai Lietuvai jau sumokėjo per tris milijonus eurų mokesčių. Vien per balandžio mėnesį beveik du milijonus eurų. Jų darbdaviai teigia, kad valstybė galėtų daugiau prisidėti prie finansinių paskatų įdarbinant ukrainiečius, nors premjerė yra sakiusi, kad jų darbdaviams lengvatų neplanuojama.Ved. Madona Lučkaitė

Rusija jau mėnesį nesėkmingai bando okupuoti Ukrainą. Kaip tik minint šią liūdną naujo puolimo sukaktį rengiamas antrasis neeilinis NATO viršūnių susitikimas. Jame bus aptariama, kaip dar aljansas gali nubausti Rusiją ir padėti Ukrainai. Pastaroji sako jaučianti, kad nėra laukiama NATO ir užsimena apie naujo gynybos aljanso kūrimą.Ar tai nėra blefas ir ko Ukraina dar gali tikėtis iš NATO?Laidoje dalyvauja atsargos majoras Darius Antanaitis, karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys, VU TSPMI docentas Deividas Šlekys, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Algirdas Revaitis.Ved. Liepa Želnienė

Šaindien menų spaustuvėje vyks susitikimas su neseniai iš tarptautinės rašytojų rezidencijos grįžusia dramaturge ir kūrybinio rašymo dėstytoja Gabriele Labanauskaite. Kalbamės su kūrėja apie jos įspūdžius iš vienos prestižiškiausių rezidencijų pasaulyje.Taksi parke šiandien pradedama rodyti „Saulė ir jūra“. Tai Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas, kurios metu žiūrovai iš viršaus stebi besideginančius poilsiautojus, dainuojančius apie klimato kaitą bei žmogaus naikinamą žemę. Austėja Kuskienė kalbasi su keletu šios operos atlikėjų – kas jie, koks jų santykis su muzika ir „Saulės ir jūros“ tema.Paulinos Nalivaikatės pasaulio klasikinės muzikos aktualijų apžvalga. Joje – ir apie pasikeitimus Bazelio simfonjetoje bei Detroito simfoniniame orkestre.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – kompozitorius Martynas Bialobžeskis. Kas pačiam Martynui svarbiausia kūrybiniuose ieškojimuose ir kodėl jis savęs nevadina drąsiu eksperimentuotoju?Ved. Gerūta Griniūtė ir Ieva Buinevičiūtė

Alytaus miesto teatre vykstantis X teatrų festivalis COM•MEDIA lapkričio 19 d. 18 val. kviečia į Lietuvos Nacionalinio dramos teatro spektaklį Platonas. „DIALOGAI“. FM99 eteryje kalbėjome su pagrindinio vaidmens aktoriumi Vytautu Anužiu.

Ketvirtadienį (rugsėjo 2 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras, švęsdamas 5-ąjį Laisvės TV gimtadienį, pasakoja apie šeštadienį planuojamas LGBTQ+ eitynes Kaune, migrantų apgyvendinimą, viešbučiams kompensuojamas trečios nakvynės išlaidas, pagaliau įvykusį JAV prezidento J.Bideno bei Ukrainos prezidento V. Zelenskio susitikimą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/zEQTe6oiAZM Šią savaitę #TiekŽinių

Pirmadienį (rugpjūčio 30 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja apie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Šeimų sąjūdžio atstovų susitikimą, Pabradėje atidarytą karinę stovyklą amerikiečių kariams, neramumus Afganistane ir JAV Luizianos valstijai smogusį galingą uraganą „Ida“. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/lvYmAvtZLdc Pirmadienį #TiekŽinių

Ketvirtadienio (birželio 17 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas apžvelgė prie Prezidentūros susirinkusių „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojų susitikimą su prezidento patarėju, Seimo paskirtus ir atleistus teisėjus, kaip alkoholio ribojimo atlaisvinimams sekasi Seime ir svarbiausius J. Bideno ir V. Putino derybų akcentus. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/eheDmvKvuY0

Po didelės konfrontacijos tarp Vašingtono ir Maskvos metų Ženevoje vyksta pirmasis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas.Seimo opozicija surinko parašus dėl nepasitikėjimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu. Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad komiteto pirmininkas iš šių pareigų galėtų pasitraukti pats, nes savo veiksmais diskredituoja Lietuvos užsienio politiką.Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija Seime įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma sumažinti amžių, nuo kurio galima vartoti alkoholį.Ved. Deividas Jursevičius

Šiandien pasaulio dėmesys nukreiptas į Ženevą, kur susitinka Rusijos ir JAV lyderiai, ketinantys aptarti opiausius klausimus.Nacionalinio kraujo centro vakcinavimo turas per Lietuvą šiandien lankosi Visagine. LRT radijo kalbinti atvykę skiepytis žmonės sako, kad toks būdas gauti vakciną yra patogus.Ved. Olga Ugriumova

Pirmadienio (birželio 14 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja apie 80-ąsias tremties metines, teismo atmestą F.Kirkorovo skundą, savaitgalį vykusį G7 viršūnių susitikimą ir Baltijos šalių lyderių susitikimą su JAV prezidentu J.Bidenu bei Pabradėje išdygusį palapinių miestelį. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/L4icaL8bpH0 Pirmadienį #TiekŽinių

Antradienio (gegužės 4 dienos) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja apie į viešumą patekusį partnerystės įstatymo projektą, metropoliteno traukinio avariją Meksikoje, nusinešusią mažiausiai 23 gyvybes. Taip pat temas, kurias aptarinėja susitikę Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai, Europos Parlamento perspėjimą Rusijai bei nutrūkusią Billo Gateso ir jo žmonos Melindos Gates santuoką.

„Visada jus stebėsim. Nepadarysite žingsnio, kuris bus pražiopsotas“, – Sapiegų parko restauravimą organizuojančiai Vilniaus savivaldybei sako Lilija Milašienė ir jos antakalniečių bendruomenė. Senelio istorijos paieškos Liliją atvedė iki aiškesnio supratimo savo rolės dabartiniame mieste. Trečioji ir paskutinė dokumentikos apie Vilnių ir vilnietiškumą dalis. Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė, garso režisierė ir muzikos kompozitorė Kata Bitowt. NARA tinklalaidės archyve raskite pirmas dvi dalis. Epizodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt

„Tyla yra tokia nuostabi, kad tik už ją gražesniais žodžiais vertą ją griauti“, – savo tėčio mintį prisiminė Ieva Krivickaitė. Ji nuo paauglystės teikia pagalbą sergantiems ir skurstantiems vaikams.   Dėkodami, kad trečius metus įsileidžiate mūsų tinklalaidę sugriauti jūsų tylos, dalinamės Ievos ir NARA žurnalistės Bertos Tilmantaitės susitikimu.   Gero klausymo ir gražių švenčių.   Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/ieva-krivickaite   Palaikykite mūsų darbą: patreon.com/naralt