Ryto allegro

Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos sąjungoje pagal ekonominę nelygybę. Ar dažnai apie tai kalbama nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje? NARA redakcija kviečia į atvirus susitikimus „Ko negirdi žurnalistai?“Užsienio kultūros spaudos apžvalga apie garsiausius muziejų apiplėšimus, naujausius jaunimo kultūrinių tendencijų pokyčius ir politinę naujieną iš Japonijos.Ar paskutinę sekundę prieš susinaikindami dar spėsime sustoti? Fotografijos parodoje „Kad ir pasaulio pabaiga“ klausia 33 žymiausi Lietuvos fotografai. Pokalbis su parodos kuratore dr. Margarita Matulyte ir fotomenininku, poetu ir eseistu Tomu Kregžde.Tauragėje įteikta pirmoji poetės Birutės Baltrušaitytės literatūrinė premija. Ji skirta už knygą, kurioje atsispindi Mažosios Lietuvos istorija, ypač kultūros istorija. Būtent šia tema dažnai rašydavo ir pati kūrėja. Birutės Baltrušaitytės gimimo metinėms skirtoje konferencijoje poetė prisiminta kaip šviesi ir talentinga kūrėja. O kam įteikta pirmoji poetės vardo premija ir kaip kūrėją prisimena artimieji ir ją pažinoję žmonės? Apie tai Vestos Vitkutės pasakojimas.Su įvairių formatų reklama mieste, internete, radijuje ar televizijoje susiduriame kasdien. Tarpukario Lietuvoje neatsiejama daugelio lietuvių kasdienybės dalis buvo laikraščiai ir žurnalai, kuriuose lygiai taip pat buvo galima rasti daugybę įvairaus formato reklamų. Kaip atrodė reklama tarpukario Lietuvoje ir ar dabar atkreiptume į ją dėmesį pasakoja Tomas Riklius.Šiandien Turine prasideda šiuolaikinio meno mugė Artissima Fair, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos menui. Kuo mums svarbi ši mugė, kokį meno spektrą pristatome kalbamės su Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-KazulėnienėVed. Jolanta Kryževičienė

Ryto allegro. Ved. Marius Eidukonis

„Dingęs štetlas“ su neseniai Panevėžyje atidarytu Stasio Eidrigevičiaus menų centru perbraižo Lietuvos kultūros žemėlapį ir padeda rimtą kultūrinį tašką šiaurės Lietuvoje. Drąsiai sakyčiau, kad pagrindiniai Lietuvos muziejai dabar yra Vilniuje, Kaune ir šiaurės Lietuvoje aplink Panevėžį“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Pristatoma šiuolaikinio cirko ir teatro premjera „Šarūnas“, kurią pagal Vinco Krėvės to paties pavadinimo dramą stato režisierius Gildas Aleksa.Italija po Luvro apiplėšimo pradeda diegti dirbtinio intelekto sistemas, kurios realiu laiku stebi lankytojų elgesį muziejuose ir gali iš anksto identifikuoti įtartinas situacijas. Ką analizuoja dirbtinis intelektas, kokio tipo elgesio modelius jis gali atpažinti, ir kokiose kultūros sektoriaus srityse dirbtinis intelektas galėtų būti pritaikomas jau dabar?Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Baltijos gelmių istorijos“. Joje pasakojama apie Baltijos jūros paveldą per krovininio laivo „Elbing IX“ istoriją.Opera-performansas „Saulė ir jūra“ įtrauktas į „Frieze“ sudarytą reikšmingiausių XXI a. meno kūrinių sąrašą. Kodėl šis kūrinys tapo fenomenu tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje ir kaip jis atliepia platesnes šiuolaikinio meno tendencijas? Pokalbis su Londone gyvenančiu meno kritiku Benu Easthamu.Šiandien Vilniaus Rotušės aikštėje, Kyjive ir Charkive – išskirtinė dovana Lietuvai ir Ukrainai. Vilnius City Opera kartu su Laisvės TV ir LRT bei partneriais kviečia į nemokamą Giuseppe Verdi operos „Makbetas“ tiesioginę transliaciją iš LVSO koncertų salės. Ved. Justė Luščinskytė

Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje šiandien bus skaitoma Lietuvos kultūros bendruomenės peticija prieš Kultūros ministerijos politinį išmainymą pasirašiusiųjų vardai.Šiaulių dailės galerijoje iki spalio pabaigos galima apžiūrėti Baltijos šalių menininkų parodą „Trialogas“. Čia eksponuojami trijų draugaujančių miestų – Pernu, Jelgavos ir Šiaulių – menininkų darbai.Spalio 27 dieną jau 20-ąjį kartą bus minima Pasaulinė audiovizualinio paveldo diena. Lietuvoje siekiant padidinti audiovizualinio paveldo prieinamumą, kuriame platforma „E-kultūra“.Partijos „Nemuno aušra“ deleguotas ministras Ignotas Adomavičius, atsistatydinęs iš pareigų po aštuonių darbo dienų, kultūros temos nepalieka. Kiek ilgai kultūros erdvėje ar politikoje pasirengęs būti Ignotas Adomavičius ir kaip jis įsivaizduoja tą savo buvimą?LRT KLASIKA pristato premjerą – keturių dalių garso esė „Jūra“, pasakojančią apie žmogaus ir jūros santykį.Ved. Marius Eidukonis

Keturi dailininkai, susibūrę į grupę „Kažką darom" kviečia jau į antrąją bendrą kūrybos parodą „2²".Mantas Balakauskas apžvelgia Poetinio Druskininkų rudens festivalio almanachą.Nacionalinis konkursas „Tėvynės DNR“ kviečia 15-25 m. jaunuolius iš visos Lietuvos kurti pilietines dainas.Seimo narys Ignas Vėgėlė pranešė užpildęs kelis pareiškimus policijai dėl to, kad kad ant valstybės institucijų pastatų kartu su Lietuvos Trispalve nuolat ir lygiavertiškai yra iškelta užsienio valstybės vėliava. Reaguodama į tai Kultūros asamblėja pradėjo akciją „Nubausk ir mane“, kuria kviečia iškelti Ukrainos vėliavą šalia Lietuvos valstybinės vėliavos. Gali ar negali ant valstybės institucijų visuomet kabėti ir užsienio valstybės vėliava?Kuo XVII amžiuje rašęs Motiejus Kazimieras Sarbievijus pakerėjo šiuolaikinius šalies kūrėjus ir kaip jo lyrika inspiravo neįtikėtinus skambesius?Mėnesį veikianti Ingos Ruginienės vyriausybė ieško dviejų ministrų – krašto apsaugos ir kultūros. Pastarojo paieškos trunka jau tris savaites. Kodėl taip ilgai nerandamas tinkamas kandidatas užimti kultūros ministro pareigas?Meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“, trylika metų veikęs Valakampių pušynuose, persikėlė į naujas erdves Naujamiestyje. Kokie pokyčiai galimi centro veikloje?Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Ar kultūros bendruomenės protestai yra panašūs į Sąjūdį?Sakralinės architektūros paminklais garsėjančiuose Tytuvėnuose planuojama statyti naują turizmo ir neformaliojo kraštotyros švietimo centrą. Kodėl kilo toks poreikis, ar tai tikrai yra reikalingiausias objektas – pokalbis su Kelmės rajono meru Ildefonsu Petkevičiumi.Ar UNESCO literatūros miesto titulas padeda įveikti naujųjų medijų spaudimą ir sudominti skaitytojus? Šiandien Vilniuje patirtimi dalinsis trijų UNESCO literatūros miestų vadovai, o mes plačiau kalbamės, kaip gyvena Slovėnijos sostinė Liubliana.LRT KLASIKA kviečia klausytis pasakojimų ciklo, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Meilės krantų, čiulbančio kryžiaus ir daugybės kitų įspūdingų kūrinių autorius, skulptorius Gitenis Umbrasas po ilgų metų darbo šiandien pagaliau atidengia didžiausią savo kūrinį – Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo mozaiką.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip siaubo fenomeną tyrinėja kūrėjai, sociologai ir filosofai?90-metį mininčios Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Vilma Zubaitienė sako, kad kalba ne tik leidžia bendrauti, bet ir parodo žmogaus išsilavinimo lygį.Kokią baltistikos dabartį ir ateitį mato prasidedančio XIV-ojo Baltistikos kongreso dalyviai?Kuo ydinga Lietuvos biudžetinėse kultūros įstaigose veikianti kvietimų ir bilietų su nuolaida suteikimo tvarka?Kokia Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrybos sklaida dabartinėje Lietuvoje ir kuo unikalūs jo kurti pamokslai?Pristatytame 2026-2028 metų valstybės biudžeto projekte Kultūros ministerijai ir jai pavaldžioms kultūros ir meno įstaigoms iki 2028 metų finansavimas sumažės beveik 46 mln. eurų. Bendras kultūros srities biudžetas trauksis 44 mln. eurų. Ką toks valstybinio finansavimo pokytis gali reikšti Lietuvoje veikiančiam kultūros sektoriui?Ved. Marius Eidukonis

„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė.Gargžduose pristatoma premjera  „Žmogus mėnulyje“.Eindhovene vyksta Nyderlandų dizaino savaitė – vienas svarbiausių ateities dizaino renginių Europoje, kasmet sutraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų ir pristatantis ne tik objektus, bet ir idėjas apie tai, kaip galėtų atrodyti mūsų gyvenimas po 5, 20 ar net 50 metų.Ciklas skirtas Sarbievijaus ir baroko literatūros metams.Vilniuje buvo teikta pirmoji bendra YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos premija. Apdovanojimas po mirties skirtas Antanui Ulpiui – žmogui, kuris sovietmečiu, tyliai ir rizikuodamas savo laisve, išsaugojo tūkstančius žydų knygų ir dokumentų nuo sunaikinimo.Ved. Justė Luščinskytė

Kaip atrodo scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems vis dar tenka susidurti?Kuo alpinizmas yra pilietiškas, kas motyvuoja svarbias Lietuvai datas minėti aukštai debesyse, ir kokių šiam pašaukimui būdingų bruožų galimai turėjo pats Čiurlionis?Oficialiai įkurtas Baltijos kultūros centrų aljansas, apjungiantis daugiau nei tūkstantį kultūros institucijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Savaitgalį Vokietijoje pasibaigė 77-oji Frankfurto knygų mugė.Baigėsi kasmetiniai leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų ir vaikų bei jaunimo literatūrai skirti konkursai. Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoju paskelbtas Aistės Mišinytės 8–12 metų vaikams skirtos knygos rankraštis „Slibinai šermukšniuose“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Rokiškio krašto muziejuje atidaroma tarptautinė parodą „Vytis ir Lelija“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje bus pristatyti unikalūs popiežiaus Pijaus IX bulės „Ineffabilis Deus“ albumai.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Nenado Veličkovićo romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ ir estų rašytojo, akademiko Reino Raudo knygą „Tobulo sakinio mirtis“.Vilniuje prasideda 9-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA.Lietuvoje auga susidomėjimas ispanų kalbos mokymusi. Nuo 2026 m. šią kalba bus galima rinktis kaip pirmąją užsienio kalbą. Ar Lietuva pasirengusi užtikrinti šios kalbos mokymą?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – antroji sezono premjera. Tai režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus machine“, kuriame dekonstruojamas Dedalo ir Ikaro mitas.Lietuvoje pristatomas Ukrainos karo archyvas. Tai skaitmeninė platforma, kurioje renkama ir saugoma medžiaga apie Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.Šiandien laukia LRT KLASIKOS užsakymu Justinos Repečkaitės sukurto kūrinio „Millefleur“ premjera.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams.Prasideda tarptautinis mokslinis kongresas „M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos“, subursiantis tyrėjus iš viso pasaulio. Kokie šiandien naujausi atradimai apie Čiurlionio kūrybą?Kokią įtaką jaunimo kalbėsenai ir santykiui su lietuvių kalba daro anglų kalba?Ateinančiais metais dokumentinio kino kuratorius Arnaud Hée planuoja Pompidou centre surengti Baltijos šalių dokumentinio kino retrospektyvą, kurioje bus pristatyti reikšmingiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjų darbai.Ved. Justė Luščinskytė

Seime įvyks bendras Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos ir Švietimo ir mokslo komiteto posėdis, kuriame daug dėmesio bus skiriama lituanistiniam švietimui.Ar tarmės išgyvena atgimimą ir ar galime tikėtis daugiau tarminės literatūros?Lietuva jau 33 kartą mini Baltosios lazdelės dieną, ta proga Šiauliuose regėjimo negalią turintiems žmonėms pristatytas ypatingas spektaklis.Antradienio vakarą įvyko tarpsektorinė kultūros asamblėja. Po jos protesto bendruomenė kartoja tą pačią žinutę – protestas tęsis toliau, iki kol bus įgyvendintas reikalavimas atriboti Kultūros ministeriją nuo partijos „Nemuno aušra“. Politikai kol kas nepasiuntė aiškaus atsakymo, kaip bus formuojama politinė Kultūros ministerijos komanda.Ką išmoksta vaikai, lankydami Šilalėje įkurtą „Mažųjų išradėjų“ būrelį ir kokie eksperimentai bei bandymai labiausiai domina vaikus?Paryžiuje 35-ojoje „Salon de la Revue“ mugėje buvo pristatytas ir specialus prancūzų kalba išleisto „Vilnius Review“ numeris.Europos paveldo apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos nacionalinis muziejus apdovanotas už paramos Ukrainai iniciatyvą.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros komentarą parengė architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Pristatyta knygų apie partizaninį karą, nepriklausomybės kovas autoriaus Ernesto Kuckailio naujausia knyga „Laisvės šuolis. Sugrįžimas“.Žaliakalnio funikulierius – vienas seniausių Kauno simbolių ir valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – neveikia dėl prastos techninės būklės. Kas turėtų prisiimti atsakomybę už jo likimą?Savaitgalį įvyko pirmoji Kauno knygų mugė. Į „Žalgirio“ areną susirinko daugiau kaip 50 Lietuvos leidyklų, vyko pusšimtis renginių.Lenkijoje vyksta 41-asis tarptautinis Varšuvos kino festivalis – vienas svarbiausių kino renginių regione. Šiemet dėl apdovanojimų čia varžosi penki lietuviški filmai.Ved. Justė Luščinskytė

Čekijoje vyko tarptautinis simpoziumas, kuriame kūrėjai ir kultūros vadybininkai dalinosi savo patirtimi, apie kultūros sklaidą regionuose.MO muziejuje atverta didžioji paroda „Amžinai laikina“, kurioje šiuolaikinis menas susitinka su senosios dailės kūriniais.Panevėžio Lėlių vežimo teatras pradeda įsikurti Santuokų rūmuose. Kokiomis sąlygomis dabar tenka darbuotis teatro kolektyvui?Socialdemokratai nusprendė perimti Kultūros ministeriją iš „Nemuno aušros“, bet išlaikyti koaliciją su šiuo koalicijos partneriu. Nepaisant socialdemokratų sprendimų, rytoj renkasi tarpsektorinė kultūros asamblėja, o prie Prezidentūros tęsiasi ir akcija „Aš (at)stovėsiu iki galo. O tu?“.Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta litvakų kilmės britų menininkės Dorothy Bohm darbų paroda „Regėtas pasaulis“.Praėjusią savaitę Latvijos Respublikos Saeimas priėmė įstatymą , suteikiantį Latvijos Dievturių sandraugai oficialų ilgalaikės tradicinės religijos statusąDomanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Susanos Abulhawos romaną „Prieš nemylintį pasaulį“ Rutgerio Bregmano studiją „Morali ambicija“.Spalio 9–12 dienomis šalyje vyksta dešimtasis „Dūdmaišininkų susipūtimas“.Kauno valstybinis lėlių teatras pristato premjerą „Šiltnamis“. Tai šiuolaikinė ekologinė pasaka visai šeimai apie draugystę, pasirinkimus ir mūsų santykį su gamta.Užsitęsus kultūros ministro paieškoms, ministerija veikia be politinės vadovybės. Kokią įtaką kultūros politikos procesams tai gali turėti?Jaunimas Anykščiuose surengė alternatyvių renginių ciklą Alterno.Su kokiais iššūkiais susiduria Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos žiniasklaida? Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos prezidentas Sergiy Tomilenko.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio spaudos apžvalga.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Žmogus, kuris savo kūryboje sujungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus, iškalbą ir erdvės jaukumą, jo tėvų sodyboje Vilkyčiuose, Šilutės rajone.Šią savaitę minimos antrosios Izraelio ir Hamas karo metinės. Pasaulyje stiprėjant Palestinos palaikymo balsams, vis daugiau valstybių pripažįsta Palestinos valstybę, o Izraelis kaltinamas vykdant genocidą - tą rugsėjį paskelbė ir Jungtinių Tautų tyrėjai. Kodėl vis dar menkai palaikome Palestiną ir kada protestuosime palaikydami kitų šalių visuomenę ir kultūros lauko žmones? Pokalbis su menotyrininke ir protesto kultūros tyrėja dr. Lina Michelkeviče, šokio menininke, choreografe Agniete Lisičkinaite ir su vienu iš Palestinos palaikymo akcijų organizatoriumi Ajumi Jurgaičiu.Šiandien prasideda festivalis „Muzikos ruduo“. Pokalbis su festivalio vadovu Robertu Bliškevičiumi ir kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi.Vilniuje, prie prezidentūros, prasideda meninė akcija "Aš (at)stovėsiu iki galo. O Tu?". Akcijos metu menininkai po vieną stovės prie prezidentūros. Pokalbis su vienu iš akcijos iniciatoriumi aktoriumi Simonu Dovidausku.Kaune prasideda tarptautinis festivalis „Kaunas Blues". Festivalio metu bliuzas skambės ne tik Kauno sporto halėje, bet ir stoties rajone.Ved. Donatas ŠukelisP. Bertora nuotr.

Festivalyje „Nepatogus kinas“ laukia Gailės Garnelytės režisuoto filmo „Sutikau žmogų“ premjera.Kokias istorijas mums kuria skulptūros mieste?Plungėje prasideda 13-asis Lietuvos literatūros vertėjų seminaras, kuriame susitinka vertėjai iš 17 šalių.Kaip veikia prieš asmenį nukreipti dezinformacijos mechanizmai ir kaip su jais dorotis?Sakartvele prieš prorusišką „Sakartvelo svajonę“ jau ne vieną mėnesį tęsiasi protestai. Kokias rizikas „Sakartvelo svajonės“ politiniuose veiksmuose mato kultūros bendruomenė ir su kuo susiduria kūrėjai šioje šalyje?2015-aisiais Lenkijoje rinkimus laimėjo ir politinę daugumą valdžioje sudarė dešiniųjų populistų partija „Teisė ir teisingumas“. Ką Lenkijos kultūrai reiškė ir kokius pokyčius atnešė šios partijos vadovavimas?Ved. Marius Eidukonis

„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre atidaryta paroda, skirta vienai ryškiausių Lietuvos teatro ir kino žvaigždžių – Eglei Gabrėnaitei. Rugsėjo 24-ąją aktorė šventė savo 75-ąjį gimtadienį, tad šia ekspozicija žiūrovams siūloma susipažinti su įsimintiniausių jos vaidmenų teatre retrospektyva. Pokalbis su aktore E. Gabrėnaite ir parodos kuratore teatrologe dr. Daiva Šabasevičiene.Protestuojančiai kultūros bendruomenei palaikymą reiškia ir kitų sektorių atstovai, rengiamasi ketvirtajai – tarpsektorinei asamblėjai. Ką reiškia vis platesnių sričių atstovų išreiškiama parama? Studijoje apie tai kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu, politologe Rima Urbonaite ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos nare gydytoja Jurga Dūdiene.Keturiasdešimt – tiek skirtingų personažų savo pirmajame muzikiniame monospektaklyje „Viskas užimta“ įkūnyja aktorius Simonas Storpirštis. Pagrindinis kūrinio herojus – bedarbis aktorius – pavadintas, jo paties vardu. Savaitgalį aktorius jau suvaidino pirmuosius spektaklius Elektrėnuose ir Klaipėdoje, greitu metu su spektakliu aplankys dar 12 Lietuvos miestų. Apie monospektaklį, iššūkius scenoje ir kiek komedijos siužetas atspindi jo paties gyvenimą su aktoriumi Simonu Storpirščiu kalbasi Gabrielė Žemaitytė.Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovu išrinktas nuo 2010-ųjų šio teatro vadovo pareigas einantis Martynas Budraitis. Kokią teatro ateitį mato dar vienai kadencijai perrinktas vadovas?Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip Europos Sąjunga ir Japonija galėtų glaudžiai ir rezultatyviau dirbti kino produkcijos srityje?Vieno žymiausių Lietuvos fotomenininkų Romualdo Rakausko nuotraukų palikimas rado savo namus Troškūnuose.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė knygų kolekciją „Protesto biblioteka: mąstyk kritiškai“.Vakar Lietuvoje įvyko kultūros bendruomenės inicijuotas protestas „Tai gali būti paskutinis kartas“. Kokius žingsnius kultūros bendruomenė nusiteikusi žengti toliau?Kokią mokytojo darbo prasmę mato šių metų Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojų premijų laureatai?„Būtų sunku suprasti, kas yra Lietuvos kultūra, nesuprantant to, kas dabar vyksta Lietuvoje“, – sako prasidėjusiuose Lietuvos kultūros programos Italijoje renginiuose dalyvavęs ir apie situaciją Lietuvos vidaus politikoje kalbėjęs šokėjas Dovydas Strimaitis.Ved. Marius Eidukonis

Knygų apžvalgą parengė literatūros vertėjas ir apžvalgininkas Vytautas Bikulčius.Šį sekmadienį Alytuje – Aleksandro Špilevojaus režisuoto spektaklio „Pilėnai“ premjera.Atliktas tyrimas parodė, kad kultūros sektorius turi tiesioginį poveikį ekonomikai – jo augimas siejasi su išaugusiais turistų srautais ir papildomomis pajamomis valstybei. LRT Klasikos eteryje Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė yra sakiusi, kad užsienio partnerius jau pasiekia žinutė apie nestabilumą Lietuvos kultūros sektoriuje. Kiek tai gali pakenkti Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikai?Sekmadienį, spalio 5-ąją, visoje Lietuvoje vyks kultūros bendruomenės įspėjamasis streikas. Akcija skelbia šūkį „Tai gali būti paskutinis kartas“ ir persikelia ne tik į Lietuvos regionus, bet ir už jos ribų – palaikymo renginiai rengiami ir užsienyje.Minint 80-ąsias Balio Sruogos memuarų knygos „Dievų miškas“ parašymo metines, Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato parodą „Dievų miškas: sunaikinti žmogų žmoguje“.Ved. Justė Luščinskytė

Šio ryto kultūrinės užsienio spaudos apžvalgoje – ambicinga Pikaso muziejaus pertvarka Paryžiuje, Lenkijos Koniakuvo nėriniai, pristatomi ant aukštosios mados podiumų, ir nauja knyga apie pirmąją kelionę aplink pasaulį dirižabliu. Pasakoja Justė Luščinskytė.Kino festivalis „Lokys, liūtas ir šakelė“ šiemet kviečia į kelią, kuriame atsivers ir viltis. Keturiolika filmų, prestižinių festivalių laureatų, atkeliauja į Lietuvos miestų ekranus. Apie tai plačiau – festivalio vadovė Giedrė Krikščiūnaitė.Kur veda protestai ir kaip pasiekti tikslų? Kada protestas nebeveikia ir tenka ieškoti kitų poveikio būdų? Ką rodo Slovakijos kūrėjų patirtis? Protesto galią ir trūkumus šiandien tyrinėsime su muzikologe, buvusia Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte ir teisininke, menininke, tyrinėjančia protesto fenomeną Rėda Brandišauskiene.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovas.Sostinėje prasideda šešioliktoji meno mugė Art Vilnius, kuri pirmą kartą skiriama kolekcionavimui. Pokalbis su mugės iniciatore ir vadove Diana Stomiene.Ved. Jolanta KryževičienėV. Budrio nuotr.

Spalio pirmąją UNESCO paskelbė tarptautine muzikos diena. Kokia yra muzikos kalba ir kaip garsais kuriami garsiniai paveikslai?Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija Laukuvoje duris atvėrė šių metų pavasarį, bet jau spėjo sulaukti nemažai lankytojų, kuriuos domina gydytojos tremtinės biografija bei gyvenimo istorija.Kaune prasideda jau 4-asis „Dance Well“ šokio pamokų, skirtų Parkinsono liga sergantiems ir kitų judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, sezonas.Kultūros atstovai antradienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti esamos situacijos. Prezidentas pareiškė, kad supranta protestuotojus ir juos palaiko. Prieš daugiau kaip mėnesį susitikęs su „Gėdos dienos“ protesto organizatoriais, prezidentas pasakė beveik tą patį. Ką slepia toks deklaruojamas susirūpinimas ir palaikymas?Galerijoje „Prospektas" atidaroma kauniečio fotografo Donato Stankevičiaus darbų paroda „Legendinė praeitis".Nepatenkinta ultranacionalistų partijos paskirta kultūros ministre Martina Šimkovičová Slovakijos kultūros bendruomenės protestuoja beveik metus, tačiau ministrė ir politika nesikeičia. Kaip slovakai priešinasi Fico kultūros politikai? Pokalbis su slovakų rašytoju Michal Hvorecký ir iš pareigų atleisti Slovakijos Nacionalinio dramos teatro vadovu Matej Drilicka.Ved. Marius Eidukonis

„Kažin, ar anksčiau pagalvojo prezidentas, kad jo pavardė taip dailiai rimuojasi su gėda? Mes tai žinojome, tik iki šiol neskandavome. Dabar jo išduotai ir pažemintai kultūros bendruomenei nebeverta žodžių vynioti į pagarbos vatą“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.„Iš lėto leidžiasi saulė”, „Gegužis“, „Kunigunda” ir kiti populiariosios muzikos kūriniai įgavo neįprastą skambesį, kuomet ansamblis „Ratilio” lietuviškus hitus perkūrė folkloro stiliumi.Vakar Seime vyko tarptautinis forumas „Informacinis karas: kuo atsišaudome?“, kuriame aptarta, kaip Lietuva, Lenkija ir Suomija kovoja su dezinformacija, kokie įrankiai tam pasitelkiami. Kaip informacinis karas paliečia kultūros lauką, kokį vaidmenį kultūra gali atlikti stiprinant visuomenės atsparumą.Šiemet minime 80-ąsias Balio Sruogos „Dievų miško“ sukūrimo metines. Tai ne tik vienas svarbiausių lietuvių literatūros kūrinių, bet ir knyga, turinti sudėtingą leidybos istoriją. Dabar siekiama, kad „Dievų miškas“ pirmą kartą skambėtų taip, kaip jį parašė pats Balys Sruoga.„Kūrėjas gyvas tol, kol veikia jo fantazija“, – sako dailininkas Stasys Eidrigevičius, pristatydamas parodą Panevėžyje.Ved. Justė Luščinskytė

Palangos kopose atidengtas meninis akcentas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir jo kūrybiniam palikimui.Kaip Zarasų bendruomenė sugyvena su prieš pusantro mėnesio pastatyta Mykolo Saukos skulptūra „Liudytoja“ ir domėjosi, koks jos vaidmuo viešojoje erdvėje.Jurbarko rajono savivaldybė praėjusią savaitę priėmė sprendimą atskirti Vinco Grybo memorialinį muziejų nuo Jurbarko krašto muziejaus.Kaip etnokultūra tampa politinės kovos įrankiu?Lenkijoje žengti pirmi žingsniai, kad Markuose būtų įamžintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimas.„Netinkamas apšvietimo dizainas ne tik gali padidinti energijos išteklius, bet ir sukelti migreną", – sako Londone dirbanti apšvietimo dizainerė Greta Smetoniūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Aistros spaudos konferencijoje prezidentūroje ir trumpi atsakymai žurnalistams Seime, prisiekus vyriausybei. Kokios komunikacijos ir retorikos galime toliau laukti iš naujojo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus?Mantas Balakauskas apžvelgia Dovydo Grajausko eilėraščių knygą „Debreceno gatvės bliuzas“.Nesitaikydami su pokyčiais kultūros ministerijoje, kultūros bendruomenės atstovai pradeda trauktis iš ministerijos patariamųjų tarybų, atsisako bendradarbiavimų su prezidentūra.Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, jog Seimo Kultūros komitetas padės kultūros ministrui Ignotui Adomavičiui dirbti, kad įsipareigojimai kultūros sričiai būtų įgyvendinti. Kokią pagalbą naujajam ministrui gali suteikti Kultūros komitetas?Ruduo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre skirtas šokiui ir Lietuvos baleto šimtmečiui.Karlovy Varų kino festivalyje geriausio režisieriaus apdovanojimą pelniusio Vytauto Katkaus ilgametražis filmas „Svečias“ pradedamas rodyti kino teatruose.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatoma pirmoji 95-ojo sezono premjera – Dariaus Gumausko „Anoniminiai šokiai“.Lvive Luhansko simfoniniam orkestrui savaitgalį diriguos Ričardas Šumila.Ved. Marius Eidukonis

„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Apie skandalingą paveikslo istoriją, tapusią lietuvio protestu prieš sovietų okupaciją pasakoja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Iš Panevėžio Evelina Povilavičiūtė.Pasaulio kultūros naujienas apžvelgia Rytis Skamarakas.Po ilgos pertraukos į Kauną sugrįžo tarptautinis skulptūros simpoziumas. Šiemet jis skirtas Kauno modernizmui. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Prezidentas, nepaisydamas kultūros bendruomenės pasipriešinimo, patvirtino Ignoto Adomavičiaus kandidatūrą į kultūros ministrus. Kaip bendruomenė vertina tokį elgesį? Kokių tolimesnių žingsnių imsis? Pokalbis su politologe Rima Urbonaite, kultūros apžvalgininku Vaidu Jauniškiu, menotyrininke Agne Narušyte ir Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Metų pradžioje bankrutuoti galėjęs Keistuolių teatras pradeda naują sezoną. Kokie metai laukia, ar nebegresia finansiniai pavojai ir kuo teatras džiugins žiūrovus? Pokalbis su teatro vadovu Aidu Giniočiu.Prasideda Vilniaus tarptautinis festivalis „Sirenos, kurio tema „Teatras yra ginklas“. Ką gina ir su kuo kovoja Lietuvos teatrai, kokius spektaklius atveža užsienio svečiai? Pasakoja su festivalio meno vadovė Kristė Savė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį, 400 kilometrų aukštyje virš Žemės pirmą kartą kosmose nuskambėjo šio kompozitoriaus simfoninė poema „Jūra“.Ką mums, pasak tautodailininkės ir grafikos dizainerės Adelės Bražėnaitės-Gančierės, pasakoja tautodailės simboliai?Ką atskleidė politikos mokslų daktaro Arvydo Grišino tyrimas apie Lietuvos savanorius, padedančius Ukrainai?Kultūros bendruomenė vakar susirinko į protesto asamblėją, o rytoj prie Prezidentūros laukia ir protestas, siekiant, kad kultūros ministerijos portfelis nebūtų patikėtas „Nemuno aušrai“.Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“?Šiemet Jotvingių premija skirta Giedrei Kazlauskaitei, Jaunojo jotvingio premija įvertintas Dovydas Grajauskas.Ved. Marius Eidukonis

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Tęsiantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Vilniuje vyko festivalis „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“. Rugsėjo 21-ąją jame koncertavo pianistas Alexei Volodinas, rusų kilmės muzikantas, šiuo metu gyvenantis Ispanijoje. Tačiau po koncerto viešojoje erdvėje imta dalintis 2018-aisiais jo socialiniuose tinkluose skelbtomis nuotraukomis – vienoje jų Volodinas vilki megztinį su užrašu „СССР“, kitoje – sveikina su gegužės 9-ąja, Pergalės diena.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo. Miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Šią savaitę Vilniaus viešosiose erdvėse vyksta Meninių akcijų savaitė, kurios tema šiemet – „Krizė kaip šansas“. Ar meninės akcijos yra tik kūrybinės intervencijos, ar kartu ir protesto, aktyvizmo formos? Ar šių veiksmų pakanka, kad kultūros laukas būtų išgirstas politiniuose procesuose?Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido leidinį „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lengvai suprantama kalba“. Tai pirmoji knyga apie Čiurlionį, pritaikyta žmonėms, turintiems informacijos suvokimo sunkumų.Savaitgalį Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“.Ved. Justė Luščinskytė

Eidamas 65-uosius metus mirė architektas Audrys Karalius.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta Remigijaus Kriuko meninio stiklo paroda „Tarp iliuzijos ir tikrovės“.LRT KLASIKA, minėdama 150-ąsias M.K. ČIurlionio gimimo metines, pristato specialią visos dienos programą.Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį, dalyje Lietuvos mokyklų vyks pamokos pagal Čiurlionio fenomeną.Socialdemokratai partijai „Nemuno aušra“ siūlo kultūros ministro portfelį vietoje energetikos. Kiek realu, kad „Nemuno aušra“ sutiks su tokiais mainais ir kokius prioritetus kultūros politikoje keltų?Režisierius Mikas Žukauskas pristato filmą „Čiurlionis po Čiurlionio“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Eglės Baliutavičiūtės knygų apžvalga.Šiandien, rugsėjo 19-ąją, visoje Lietuvoje prasideda kultūrinių edukacijų savaitgalis, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui ir artėjančiai Kultūros dienai.Šią savaitę Vilniuje vyko Kultūros ministerijos surengtos pratybos „Išskirtinių kilnojamųjų kultūros vertybių evakavimas iš Vilniaus mieste esančių atminties institucijų blogėjant saugumo situacijai ir susidarius karinės intervencijos į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos grėsmei“. Ką parodė šios pratybos, kokie iššūkiai ir klausimai išryškėjo?Šiandien Ispanijos Baskų krašte prasideda vienas svarbiausių Europos kino renginių – San Sebastiano kino festivalis, garsėjantis savo „Auksinės kriauklės“ apdovanojimu.Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujausias režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Aktyvistas“ – detektyvinis trileris, pasakojantis apie jauno vyro kovą su skausminga netektimi, moraliniais pasirinkimais ir tiesos paieška. „Aktyvistas“ kviečia žiūrovus ne tik į įtemptą kino istoriją, bet ir į pokalbį apie demokratijos, pilietiškumo bei visuomenės prieštaravimų temas.Ved. Justė LuščinskytėL. Šalnos nuotr.

Užsienio spaudos apžvalgoje – protestai Londone dėl rusų sopranės Anos Netrebko sugrįžimo į „Toską“, Švedijoje pasirašyta pirmoji pasaulyje sutartis tarp muzikos teisių asociacijos ir dirbtinio intelekto įmonės, ir kodėl Pietryčių Azijoje atrasta mikrosraigė pavadinta Pablo Pikaso vardu. Pasakoja Justė Luščinskytė.Prabėgo 35-eri metai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją? To klausia mokslininkai, kultūros ir meno atstovai, visuomenės veikėjai, susirinkę į mokslinę konferenciją. Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu.Rytoj Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Pasakoja Andrius Baranovas.„Dabartinė Rusija yra silpnesnė nei Sovietų Sąjunga, bet piktesnė“, – sako poetas, publicistas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Tomas Venclova. Prieš 50 metų buvo pasirašyti Helsinkio susitarimai, kokia jų reikšmė šiandien? Pokalbis su Lietuvos Helsinkio grupės steigėju Tomu Venclova ir Andrejaus Sacharovo tyrimų centro vykdomuoju direktoriumi Robertu van Vorenu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Japonijoje Vakarų meno muziejuje oficialiai pristatyta kitąmet Tokijuje veiksianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda „Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“.Kaip ir kokiomis kalbinėmis priemonėmis Jono Karolio Chodkevičiaus atvaizduose buvo perteikiama lietuvių pergalės Salaspilio mūšyje svarba?Lietuvos jūrų muziejuje paskelbtas šių metų Prof. Kazio Pakšto premijos laureatas. Juo tapo Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Rimantas Bedulskis.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą „Lietuviai“ lydėjo nesklandumai – prieš pat premjerą teko keisti dirigentą, o pagrindinį vaidmenį atlikęs Vaidas Vyšniauskas, kritikuotas dėl pasirodymo Minske, spektakliuose, kritikų vertimu, nebuvo geriausios formos.Šeiko šokio teatras šokio skatimo iniciatyvas išplėtė Klaipėdos ir Neringos regione. Kiek dėmesio šokis sulaukia Vakarų Lietuvoje?Tęsiame pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“. Šįkart susipažįstame su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra Danute Čiurlionyte-Zuboviene.Pirmoji Rolando Rastausko literatūrinė premija paskirta jaunosios kartos prozininkei, eseistei Ievai Marijai Sokolovaitei.Ved. Marius Eidukonis

„Kol toliau kategoriškai ir vieningai smerkiame vienus karo nusikaltimus, statome apie juos meninius ir dokumentinius filmus, rašome eiles ir reportažus, kitų nusikaltimų akivaizdoje tik trūkčiojame pečiais“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Dažnai viešojoje erdvėje apie Pietų Žemaitiją kalbama rečiau nei apie Šiaurės Žemaitiją. Tačiau archeologiniai tyrimai rodo, kad šiaurėje gyvenantys telšiškiai yra vėliausiai sužemaitėję. Kuo pasižymi pietų žemaičių šnekta?Seimas po pateikimo pritarė Vadovybės apsaugos tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis Tarnybai būtų suteikiamos platesnės galios. Tarp jų – ir siūlymas sudaryti galimybę laikinus statinius ar kitus objektus statyti valstybinių parkų bei saugomose teritorijose. Įstatymo 84 straipsnis numato, kad tai galioja ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei jų apsaugos zonose. Kaip derinti valstybės vadovų ir oficialių svečių saugumą su kultūros paveldo išsaugojimu?Šį rugsėjį minime 125-ąsias rašytojo, kompozitoriaus, Lietuvos kariuomenės savanorio ir aklųjų judėjimo Lietuvoje pradininko Prano Daunio gimimo metines. Meninis projektas subūrė Šiaulių bendruomenę ir kūrėjus, kurie atnaujino seniausią miesto kvartalą. Vidiniame fotografijos muziejaus kieme atidaryta „Bromos“ galerija, kurioje eksponuojami kūriniai, įamžinantys centrinių gatvių gyvenimą praeityje ir dabar.Ved. Justė Luščinskytė

Rytoj Lukiškių kalėjime įvyks filmo „Kantri Visagine“ premjera.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas „Pastatai kalba“. Šįsyk jis vyksta Klaipėdoje.Kuo ypatingas Londone skambėsiantis BBC Proms festivalio uždarymo koncertas?Kokius virsmus šiandien išgyvena Ukrainos teatras? Pokalbis su ten kuriančia prodiusere Kristina Kisielovaite.Prasidėjo 10-asis Vilniaus galerijų savaitgalis.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Elizos Orzeszkowos knygą „Prie Nemuno“ ir Siri Ranva Hjelm Jacobsen romaną „Sala“.22-oji grybų šventė savaitgalį kvies pamatyti miško spalvas.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Ved. Marius Eidukonis

Kauno valstybinis muzikinis teatras kartu su Estijos Pernu mieste rengiamu operos festivaliu „PromFest“ pristato bendrą projektą – operą „Adriana Lekuvrer“. Pirmą kartą Lietuvoje statomos Frančesko Čilėjos operos premjera Kaune – jau šiandien.Šiandien Vilniuje bus atidarytas bareljefas, skirtas dailininkui Raimundui Sližiui – vienam ryškiausių savo kartos tapytojų, kurio kūryboje ironija ir groteskas tapo atpažįstamu ženklu. Atminimo ženklą menininkui inicijavo jo sūnus Simonas Sližys.Vasarą didelio atgarsio sulaukė Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą vaizdo įrašą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Viešai nuskambėję komentarai sulaukė kritikos – dalis žmonių juose įžvelgė patyčias ir neapykantos kalbą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?Šiemet Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto Teatro sezonas prasidėjo tuo, kad likus vos kelioms valandoms iki operos „Lietuviai“ premjeros teatras paskelbė atsisakantis dirigento Gianlucos Marcianò paslaugų, kilus abejonėms dėl jo ryšių su Rusija. Nors pats dirigentas tai neigia, teatro vadovybė teigia turinti faktų ir dokumentų. Ar teatro sprendimas atsisakyti dirigento paslaugų parodė tvirtą vertybinę poziciją, ar atskleidė spragų menininkų atrankos procese?Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Ved. Justė Luščinskytė

Šiluvoje vykstančius atlaidus aplankė JAV žurnalistai – komanda „Miracle hunters“.Kas sunkiausia mokantis lietuvių kalbos buvo Osakoje gyvenančiam gidui Kotaro Hisada?Kauno IX forto muziejaus projektas „Birželio sodas“ atrinktas tarp 25 geriausių Tarptautinės muziejų asociacijos projektų.Kodėl keikiamasi viešai prieinamose vaizdo įrašuose ir ką suteikia keiksmažodžiai turiniui?Naujausiame ciklo „Čiurlioniai“ epizode lankysimės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namuose Kaune.Sostinėje atidaromi Vilniaus fotografijos namai.Vilniaus senajame teatre pristatomas spektaklis keturiomis kalbomis „Klausau, Jūsų Didenybe!“ pagal Januszo Korczako pasaką „Karalius Motiejukas Pirmasis“.Ved. Marius Eidukonis

„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.„Esame vieni iš konservatyviausių gerąja prasme“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius, pridėdamas, kad naujovės dėl naujovių – nėra vertybė. Visgi ką naujo savo klausytojams naujajame sezone žada LVSO?Savaitgalį queer kultūros festivalis „Kreivės“ patyrė išpuolį – Vilniuje, SODAS2123 patalpose, kur vyko festivalio renginiai, buvo išdaužtas langas. Kada incidentai queer kultūros renginiuose tampa neapykantos nusikaltimais? Ar bendruomenės jautri reakcija į tokius incidentus yra perdėta, ar tai natūrali gynybinė reakcija gyvenant visuomenėje, kurioje homofobija vis dar gaji?Pasirodė nauja vaikų literatūros knyga „Bam baimė. Drąsos knyga“, nagrinėjanti iki šiol beveik nematytą temą – mikčiojimą ir viešojo kalbėjimo baimę. Kodėl tokios temos vaikų literatūroje taip ilgai buvo paliekamos nuošalyje?„Vytautas Bacevičius – lietuvių avangardo kūrėjas, tačiau tuo pačiu – ir klasikas“, – sako pianistas Gabrielius Alekna. Šiandien švenčiamas 120-asis pianisto ir kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus gimtadienis.Ved. Justė Luščinskytė

Italijoje baigėsi 82-asis Venecijos kino festivalis.Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje menininkė Lina Inga Stankaitytė šiandien pradeda performansą „Bulvė“. Jo metu ji septynias dienas po aštuonias valandas skus bulves.Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejuje pristatoma pirmoji per karą paroda iš užsienio Vadimo Šamkovo paroda „Mano muziejus“.Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji. Didžiosios istorijos paraštėse“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.Teatro sąjungos salėje Vilniuje jau antrą kartą vyks monospektaklių festivalis MANO/MONO. Kuo kūrėjus žavi solo žanras?Siekdama paskatinti daugiau laiko praleisti su knyga, Varšuva incijavo projektą „Metroteka“. Jo tikslas –atidaryti bibliotekas, skaitymo vietas Varšuvos metro stotelėse.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Zapyškyje prasideda penktą kartą rengiamas festivalis „Garsų potvynis Zapyškio Senojoje bažnyčioje“.2025-aisiais sukanka lygiai 400 metų, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis jėzuitas Andrius Rudamina. Kaip Indijoje įprasminami šie jubiliejiniai metai?Vytautas Bikulčius apžvelgia australų rašytojos Charlotteʼės Wood romaną „Akmenyno užrašai“ ir meksikiečių rašytojo Álvaro Enrigues kūrinį „Išsvajotos tavo imperijos“.Panevėžio kino centre „Garsas“ vyks XXI respublikinis trumpametražių filmų festivalis „Aš + miestas = kinas“.Prezidentas Gitanas Nausėda vakar pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti kandidatės į kultūros ministrus Vaidos Aleknavičienės tinkamumą eiti šias pareigas. Ar tai reiškia, kad prezidentas išgirdo kultūros bendruomenės abejones dėl kultūros ministrės kandidatūros?Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50.Austrijos sostinėje Vienoje šeštą kartą prasideda renginių ciklas LT.artVienna.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato spektaklį vaikams Eglės Švedkauskaitės „Ronja plėšiko duktė“.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Obelyno kaime jau keletą metų atgaivinta šimtametė tradicija švęsti „Kugelines“. Šventės metu komandos varžosi kepdamos ir dekoruodamos kugelį.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Šiandien Vilniaus senamiestyje, Šv. Kazimiero gatvėje, duris atveria nuolatinę erdvę įkurianti Contour Art Gallery. Ar Vilniaus senamiestis, kuriame jau gausu galerijų, iš tiesų dar gali priimti naują meno erdvę?Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“ bei kiti šiuolaikiniai autoriai įtraukti į atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą gimnazijoms. Tačiau LRT Klasikai pradėjus domėtis šia tema, Nacionalinė švietimo agentūra informavo, kad romanas nėra oficialios programos dalis – mokiniai jį galės perskaityti tik kaip ištrauką viename iš vadovėlių.Kaip šiuolaikiniai kūriniai pasiekia mokinius, kiek pasirinkimo turi mokytojai ir kokiais kriterijais remiantis atrenkami autoriai bei tekstai? Viešai prieinami 2024 m. Kultūros ministerijos ir ES Intelektinės nuosavybės tarnybos duomenys rodo, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą rinkosi nelegalų turinį. Jauniausioje – 14–29 metų – grupėje šis rodiklis dar aukštesnis: nelegalius šaltinius naudoja beveik 6 iš 10 jaunuolių. Ši statistika rodo, kad piratavimas nėra tik teorinė problema, todėl Lietuvoje startuoja nauja nacionalinė iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“, kurios tikslas – parodyti, kad legali pramoga yra ne tik prieinama, bet ir patogi bei kokybiška. Pasirodė pirmoji neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės knyga „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas yra radijo pjesės ir ar jos skiriasi nuo įprastų dramų?Klaipėdos dramos teatras pristatė savo 90-ojo sezono planus.„Vilkamirgės galerijoje“ Ukmergėje, buvusiame knygyne duris atveria paroda „Iš klaidų mokomės“.Švietimo ir mokslo ministrė sako, kad svarstytina galimybė pereiti prie keturių dienų darbo savaitės ir švietime. Kaip tokią galimybę vertina meninės krypties ugdymo įstaigų atstovai?Tęsiame ciklą „Čiurlioniai“. Šiandien susipažįstame su pirmąja Lietuvoje moterimi mokslų daktare Jadvyga Čiurlionyte.Rygoje vyksta Baltijos šalių dokumentikos forumas, kuriame gausiai atstovaujama ir Lietuvos kino rinkai.Lietuvos dailininkų sąjunga, minėdama savo 90-metį, rengia konferenciją „Lietuvos dailės istorijos puslapiai“.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Istorijos mokytojo eksperto Domo Boguševičiaus komentaras.Rugsėjo 5 dieną spektakliu „Aš visada šalia“ Klaipėdos lėlių teatras atveria duris į naują sezoną.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule. Vilniuje planuojamas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį – kol kas viešojoje erdvėje vadinamas „Alberto tiltu“. Lygių galimybių plėtros centras primena, kad sostinėje dar nėra nė vieno tilto, pavadinto moters vardu, o naujo objekto vardas tik dar labiau įtvirtintų lyčių disbalansą viešosiose erdvėse. Žvėryno bendruomenė stebisi, kad pavadinimas atsirado be jokio dialogo su gyventojais, o savivaldybė tvirtina – oficialiai jis bus svarstomas tik pastačius tiltą.Ukrainoje, Lvivo istorijos muziejuje, veikia paroda, pristatanti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, jų istoriją nuo pirmųjų paminėjimų iki šiandienos. Kiek mūsų praeities patirtys atpažįstamos šiandien Ukrainoje, ir ar kultūriniai simboliai gali tapti bendro atsparumo ženklu?Architektas, muzikantas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas skaitytojams pristato savo pirmąjį romaną „Koplyčia“.Ved. Justė Luščinskytė