Ryto allegro

Buvusios laivų remonto bendrovės teritorijoje išaugo modernus, multifunkcinis pastatų kompleksas „Memelio miestas“. Kokius tikslus kėlė šio projekto vystytojai, kaip atrodys dešinysis Danės upės krantas, kai projektas bus baigtas. Ką tai duos Klaipėdos miestui? „Memelio miestą“ vystančios UAB „Stemma Group“ valdybos pirmininkė Inga Gusiatina ir architektas Arūnas Kilišauskas.Kuršių marios, Smiltynės paplūdimiai ir lėtas senamiesčio ritmas yra ne tik Klaipėdos savaitgalio ar atostogų planas, o kasdienio gyvenimo dalis. Kodėl Klaipėdoje gyventi gera – klausiame ketvirtį amžiaus Klaipėdoje gyvenančios muzikanto, muzikos pedagogo, muzikos terapijos praktiko Lino Švirino ir jaunosios kartos vizualiųjų menų kūrėjos, iliustratorės ir performansų autorės Urtės Jasenkos.Šiandien Klaipėdoje prasideda šeštasis muzikos festivalis, kurį rengia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ta proga radijo studijoje svečiuojasi teatro vadovė Goda Giedraitytė, kuri beveik dvejus metus stovi ant teatro kapitonės tiltelio. Kokią šio laivo kryptį yra numačiusi, ar pavyko įgyvendinti svajonę ir tapti muzikiniu regiono centru?Viena iš šių metų premjerų – šokio diptichas. Choreografas ir šokėjas Mercelis Leemannas, pasitelkdamas tradicinius ir ritualinius šokius bei folklorines formacijas pasakos apie buvimo bendruomenėje prasmę, komunikavimą ir saugumo pojūtį. Pokalbis su šokio spektaklio „Decrescendo“ choreografu.Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms dedikuotas festivalis neatsitiktinai atidarymo vakarui pasirinko Jozefo Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. Tai kūrinys, atspindi to laikotarpio dvasią ir suteikia galimybę žiūrovams išgirsti tą pačią muziką, kurios kažkada klausėsi karalienė.Klaipėdos muzikinio festivalio finalinis akcentas – nemokamas koncertas viename iš Klaipėdos universiteto kiemų. Karlo Jenkinso kūrinys „Symphonic Adiemus“, išaugęs iš „Delta Air Lines“ reklaminės muzikos pavergė pasaulį savo etniniu koloritu bei kompozitoriaus sukurta išgalvota kalba. Apie šį kūrinį , apie orkestro situacija pokalbis su Klaipedos valstybinio muzikinio teatro vyriausiuosju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Lietuviškai kino ekranuose prabylantys veikėjai – ne tik aktorių, bet ir audiovizualinių vertėjų darbas. Jei veikėjas nutilo, nutilti turi ir garsas. „Mes bandome apgauti Lietuvos žiūrovą, kad veikėjas kalba lietuviškai“, – sako VU Kauno fakulteto doc. dr. Jurgita Astrauskienė. Kiek į vieną subtitrų eilutę telpa simbolių, kas sugalvoja filmams pavadinimus bei kaip veikėja Moana tampa Vajana?Vasarą netikėčiausiose Lietuvos vietose vyksta muzikos festivaliai. Tiesa, jų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Festivalio „Yaga“ organizatorius Antonas Shoomas sako, kad žmonėms dažnai nebepakanka vien tik muzikos ir gamtos, nebent pagrindinė priežastis, dėl kurios jie vyksta į festivalį, yra superžvaigždės pasirodymas.Šiandien – Tarptautinė jaunimo diena, Jungtinių Tautų minima jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiemet jos tema – „Skirtingi kontekstai, bendri siekiai“. Jungtinės Tautos pažymi, kad, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, jaunų žmonių siekiai iš esmės sutampa – tai orumas, kokybiškas išsilavinimas, prasmingas darbas ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus. Panašūs ir jiems nerimą keliantys veiksniai: klimato kaita, karai, ekonominis nesaugumas ir vienišumas. Ar jau galime kalbėti apie vieną, pasaulinę jaunimo kartą, kurią labiau jungia socialiniai tinklai ir bendros baimės, nei skiria valstybių sienos? Ir kur šiame žemėlapyje yra Lietuvos jaunimas – kuo jis gyvena, kas jam kelia nerimą, kiek yra socialiai ir politiškai aktyvus?Sakralinio paveldo ciklą tęsia pasakojimas iš Nidos. Nuo 2003 m. ant sunykusios kopos stovi Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Tai – vienintelė Romos katalikų bažnyčia Neringoje. Nidiškių architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuoti maldos namai išsiskiria nendriniu stogu ir iš visų gyvenvietės pusių matoma jos balta smaile.Kodėl Klaipėdos krašte tiek daug raudonų plytų architektūros? Ką per šiuos pastatus galima papasakoti apie žmones, gyvenusius šiame krašte, jų kultūrą, religiją ar istorinius lūžius? Kodėl ši Lietuvos dalis šiandien atrodo kitaip nei likusi šalis – kodėl čia kitokia architektūra, religinis paveldas, kultūra ar žmonių tapatybė?Ved. Justė Krikščiūnė

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje veikia grupinė iš Šilalės kilusių menininkų paroda „Gentinis mąstymas“. Devynių menininkų darbuose bandoma atskleisti skirtingą kūrėjų santykį su konceptualiuoju menu ir galios centrais. Kaip gimtasis Šilalės kraštas formavo menininkų tapatybę ir kokius darbus jie rodo gimtinės žmonėms?Jubiliejų šiemet švenčiantys Šiauliai pasipildė nauja kultūrine erdve. Atidaryta nauja Lauko galerija, kurios pirmoji paroda pristato vieno ryškiausių praėjusio amžiaus menininkų – dailės klasiko Eduardo Juchnevičiaus kūrybą.Lietuvoje pirmą kartą bus rengiama gastronomijos strategija. Pagal ją per artimiausią dešimtmetį šalis sieks pritraukti pasaulinio lygio renginių ir paskatinti daugiau šefų kurti išskirtinius patiekalus. Ką šiandien galime vadinti Lietuvos gastronominiu identitetu? Ar mūsų stiprybė – aukštoji virtuvė, tradiciniai patiekalai, regionų kulinarinis paveldas, o gal jų jungtis? Ir ko reikia, kad gastronomija taptų ne trumpalaike turizmo mada, o atpažįstama Lietuvos kultūros dalimi?Netrukus paaiškės sprendimas dėl Vilniaus verbų rišimo tradicijos įrašymo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pasaulyje tokią apsaugą turi ir kalbinės tradicijos – nuo Kanarų salų švilpiamosios kalbos iki Garifuna bendruomenės kalbos Centrinėje Amerikoje. Viešojoje erdvėje keliamas klausimas ar sąraše galėtų atsidurti ir Vilniaus krašto lenkų tarmė. Tai – savita, per šimtmečius daugiakalbėje aplinkoje susiformavusi vietos kalbos tradicija. Joje persipina senesni lenkų kalbos bruožai, lietuvių, baltarusių ir rusų kalbų įtaka, o pats kalbėjimo būdas daugeliui tebėra svarbi vietos tapatybės dalis. Tačiau keičiantis kartoms ši tradicija taip pat keičiasi ir kai kur traukiasi iš kasdienio vartojimo. Ar tokią kalbinę tradiciją reikėtų saugoti kaip nematerialųjį kultūros paveldą?Prie Sicilijos krantų Italijos narai aptiko maždaug 2 tūkst. metų senumo romėnų laivo liekanas. Maždaug 46 metrų gylyje rastame laive išliko šimtai amforų, kurios, kaip manoma, buvo naudojamos vynui gabenti. Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli šį radinį pavadino vienu reikšmingiausių pastarųjų metų povandeninės archeologijos atradimų.Ved. Justė Krikščiūnė

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus, ir kviečiame apsilankyti Kurtuvėnuose. Šiame vos 20 kilometrų nuo Šiaulių nutolusiame miestelyje yra vėlyvojo baroko stiliaus Šventojo apaštalo Jokūbo bažnyčia. Iš Kurtuvėnų pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šiandien Ignalinoje prasideda IX-oji „Meno bangų“ rezidencija „19 amžiaus atspindžiai“. Kodėl šiais metais kreipiamas dėmesys į 19 a. kūrėjų mintis ir idėjas? Pokalbis su vienu iš rezidencijos organizatorių Mariumi Kraptavičiumi, leidyklos „Slinktys“ vadovu Juozu Žitkausku ir baleto istoriku profesoriumi Helmutu Šabasevičiumi.„Vilnius JJazz Ensemble“ pradėjo iniciatyvą „Backing Tracks: Ateities dainos“. Tai atvira lietuviškos muzikos kūrybos platforma, kurioje profesionalūs muzikantai nemokamai atveria savo kūrinius, partitūras, daugiakanalius garso įrašus ir kitą kūrybinę medžiagą visiems norintiems kurti, mokytis ar eksperimentuoti.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT Klasika pradeda pasakojimų ciklą apie neįtikėtinai turtingą paveldą, kurį turi Lietuva – sakralinius objektus, kurie, greičiausiai, niekada nebus įtraukti į turizmo maršrutus, netaps šalies vizitinėmis kortelėmis, bet savo istorijomis gali praturtinti bet kurį, užsukusį ar užklydusį žmogų. Pirmasis pasakojimas – apie Girdiškės bažnyčią, kuri yra išskirtinė ne tik savo pavadinimu, bet ir unikaliais ąžuoliniais altoriais, kurių daugiau visoje šalyje nėra. Kokias istorijas slepia ši bažnyčia ir ką apie Snieginės atlaidus prisimena Girdiškės gyventojai?Klaipėdoje prasidėjo 14-asis tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Iki rugpjūčio 8 dienos mieste, kol dienomis vyks intensyvūs kūrybiniai procesai, vakarais festivalis kvies į nemokamus renginius, skirtus visiems, norintiems iš arčiau pažinti teatro pasaulį.Rytoj, Antano Smetonos dvare vyks mokslinė konferencija „Antano Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“. Pokalbis Antano Smetonos asmenybę, kuri iki šių dienų kelia diskusijas.Švenčionių rajone, Ziboliškės kaime vyksta tarptautinis tapybos pleneras dedikuotas tapytojui Aleksandro Vozbino atminimui.Šį vakarą Anykščiuose rengiama jubiliejinė naktigonės šventė. Šiemet ji pirmą kartą vyks turėdama Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą – tai vienintelė Lietuvos šventė, kurioje jau 15 metų gyvai atkuriama senoji žirgų maudynių tradicija.Ved. Donatas Šukelis

Užsienio kultūros naujienose – po Rusijos smūgio Ukrainoje sunaikinta aštuoni milijonai knygų, dirbtinio intelekto pokalbių robotas padeda ieškoti nacių pagrobtų meno kūrinių, o kino istorijoje užfiksuotas antras pagal pajamas premjerinis savaitgalis. Koks filmas susižėrė milijonus? Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.Nemokami ketvirtadienio vargonų koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje jau dešimtą kartą tiesia tiltus į didžiąsias Europos katedras. Pokalbis apie festivalį „Vox organi Cathedralis“ su Nacionalinės vargonų asociacijos pirmininku Baliu Vaitkumi.„Apie karus mes galima kalbėtis tik atvirai, tik atvirumas atskleidžia tiesą“, – sako senelė Dzieu Lan vietnamiečių rašytojos Nguyễn Phan Quế Mai romane „Dainuojantys kalnai“. Per vienos šeimos istoriją knygoje atsiskleidžia mažai žinomi faktai apie tragiškiausius šios šalies istorijos įvykius. Pokalbis su knygos autore.Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Dailininkas Vytenis Lingys yra puikiai žinomas Lietuvos dailės gyvenime, pastaraisiais metais gyvenantis Lietuvoje ir Ispanijoje. Jo didžiulės, baltos spalvos sklidinos drobės dažnai matomos parodose, meno mugėse, o dabar galime pasidžiaugti, kad šiomis dienomis iš spaustuvės atkeliauja ir solidus Vytenio Lingio kūrybos albumas, pavadintas lakoniškai – „Lingys“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Stebuklų knygos – unikalus Lietuvos ir Lenkijos reiškinys, atskleidžiantis to laikotarpio žmonių realijas ir išgyvenimus. Apie stebuklų knygas – pasakojimas „Kalbos ryto“ rubrikoje.„Undinė man suteikia galią veikti“, – sako šokio menininkė Urtė Siniauskaitė, savo debiutiniam judesio ir balso kūriniui pasitelkusi šios viliojančios, pavojingos ir net destruktyvios būtybės vaizdinį. Naująjį kūrinį šią savaitę pamatys tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ Kaune lankytojai.Pristatyta paroda „Nepažintas Jonas Basanavičius: lietuviškasis Indiana Džounsas“, pasakojanti apie mažai kam žinomą Jono Basanavičiaus archeologinę veiklą.Rugpjūčio 5 d. minimos 96-osios legendinio amerikiečių astronauto Neilo Armstrongo gimimo metinės.Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia paroda „Kontrapunktai“, skirta legendinio Lietuvos dizainerio Tado Baginsko 90-mečiui.Ved. Donatas Šukelis

„Paštas nutolo nuo savo funkcijų, o žmonės – nuo pašto“, – sako aktorius Paulius Kavoliūnas. Jis kviečia vėl rašyti popierinius laiškus. Ir ne jis vienas – Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomenes jungiantys pašto klubai. Kodėl grįžtama prie tradicinio pašto, aiškinosi Evelina Povilavičiūtė.Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Suomijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame mieste ir jo apylinkėse poros valandų maršrute išsidėstę meno kūriniai kviečia sulėtinti laiką, įsižiūrėti ir iš naujo pajusti aplinką. Projekto „Klimato laikrodis“ kuratorė britė Alice Sharp pakvietė menininkus bendradarbiauti su Suomijos gamtą tyrinėjančiais mokslininkais, o tai leido gimti naujoms, netikėtoms idėjoms. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama šiandien mini 65-ąjį gimtadienį. Dar reziduodamas Baltuosiuose rūmuose, Obama pradėjo iki šiol besitęsiančią tradiciją – dukart per metus dalijasi rekomenduojamų knygų sąrašu. Pokalbis apie Obamos literatūrinį skonį su 15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu ir Lietuvos skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sudaryta darbo grupė siūlo parengti valstybinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tyrimų ir įprasminimo programą. Jos siekis – skatinti ilgalaikius mokslinius tyrimus ir jų sklaidą, LDK kultūrinės ir istorinės atminties objektų tyrimą, plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą LDK paveldo skaitmeninimo srityje. Pokalbis su Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininku Valdu Rakučiu, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Dalia Vasiliūniene ir VU profesoriumi, istoriku Alfredu Bumblausku.Ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia Aurelijos Maknytės retrospektyvinė kūrybos paroda „Kanalai“. Ekspozicijoje, apibendrinančioje beveik tris dešimtmečius besitęsiančią menininkės kūrybinę praktiką, susipina kasdienybės dokumentavimas, asmeniniai televizijos archyvai bei prie Širvintos upės vykdyti gamtiniai tyrimai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. Kolegės Kotrynos Lingienės pokalbis su Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėju Sauliumi Rimu.Lietuvos nacionalinis muziejus pristato išskirtinę vos dviejų egzempliorių kryždirbystės fotografijų kolekciją, sujungiančią dviejų kartų kūrėjų įamžintą Lietuvos kryždirbystės paveldą. Jos autorius – dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius, pratęsęs beveik šimtmetį trunkančią Lietuvos kryžių dokumentavimo tradiciją, įkvėptą Adomo Varno kūrybinio palikimo.Panevėžyje vyksta tarptautinis įvietintos fotografijos pleneras „Vietos kontūrai – fotografiniai miesto naratyvai“, suburiantis menininkus iš Lietuvos ir užsienio tyrinėti miestą per šiuolaikinės fotografijos, meninio tyrimo ir asmeninių patirčių perspektyvas.Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygą „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“, skirtą vienam ryškiausių Lietuvos visuomenės veikėjų ir Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų. Leidinyje pirmą kartą publikuojami iki šiol neskelbti Vlado Putvinskio raštai, atskleidžiantys ne tik iškilią asmenybę, bet ir šiandien aktualias jo idėjas. Pokalbis su knygos sudarytoju, istoriku dr. Mindaugu Nefu.Ved. Donatas Šukelis

Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.Kelmės rajone vyksta 17-oji kūrybinė stovykla-festivalis „Užventis mene“. Į nedidelį Užvenčio miestelį susirinkę akvarelininkai, kalviai ir keramikai kuria darbus, kuriuos vienija bendra tema „Pariejau“. Pasak organizatorių, tai žemaitiškas žodis, kuriame telpa daugiau nei paprastas sugrįžimas. Iš Užvenčio pasakoja Tomas Mizgirdas.Ventės rage pirmą kartą vyks naujasis festivalis „Regykla“. Jo idėja sujungia baltų kultūros tradicijas, šiuolaikinį meną ir pagarbą gamtai.Šiandien sukanka 35 metai, kai Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus. Minint šių skaudžių įvykių trisdešimtmetį buvo sukurtas filmas „Postas aušroje“. Pokalbis šio filmo režisierius Andrius Lygnugaris.Lietuvos tapytojas Eugenijus Raugas ir Kolumbijos vizualaus meno kūrėjas John Alexander Serna sujungia savo kūrybą bei meninę patirtį ir pradeda penkių dienų kūrybinę stovyklą „Ritmas ir spalva“.Merkinėje jau šeštą kartą vyks tarpdisciplininis menų festivalis „Aritmija“, kuris tris dienas kvies į koncertus, parodas, spektaklius ir netradicines meno erdves.Palangoje pristatomas fotografo, miesto kultūrinio gyvenimo metraštininko ir pirmosios bei vienintelės iki šiol čia veikiančios fotoateljė „Fotocentras“ įkūrėjo Ado Sendrausko fotografijų albumas „Fotografo metraštis“.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienose – apie į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus objektus, archeologinę klastotę Italijoje ir Nolano „Odisėjos“ poveikį žiūrovų skaitymo įpročiams bei kalbų mokymuisi. Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.Rokiškio valsčiuje, dailininko Justino Vienožinskio tėviškėje, dešimt dienų vyko Kauno meno mokyklos įkūrėjui dedikuotas pleneras „Pelėdų kalno paslaptys“, o šį trečiadienį „Pelėdų kalno“ galerijoje atidaryta ir paroda. Pokalbis su jos kuratoriumi, Kauno kolegijos lektoriumi Arvydu Martinaičiu ir plenero dalyve Lilija Valatkiene.„Kai gimė festivalis „ConTempo“, turėjau labai aiškią svajonę – kad tai būtų tarptautinis festivalis, į kurį žmonės važiuotų ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir kitų šalių“, – sakė tradicinio scenos menų festivalio įkūrėja Gintarė Masteikaitė. Ar ši svajonė įgyvendinta ir kas laukia – pokalbis su „ConTempo“ vadove.Viena žymiausių katalonų rašytojų Eva Baltasar ką tik lietuviškai išleistame romane „Trys laukiniai kūnai" pasakoja apie keistas, netradicines moteris. Apie romanų triptiką su rašytoja kalbėjosi literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė.Klaipėdoje pristatoma autentiškų Afrikos ir Okeanijos tautų apeiginių kaukių paroda iš kunigo pranciškono Leonardo Andriekaus kolekcijos. Parodos kuratorė pasakoja apie Lietuvos pranciškonų saugomą kolekciją ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno meno galeriją „Gallery 1252“. Taip pat kaukių reikšmes ir savo asmeninę kolekciją pristato architektai Vilija ir Algirdas Kaušpėdos.Ved. Jolanta Kryževičienė

Argentinoje gimęs Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis jau pusę gyvenimo kalba lietuviškai. Apie tiltą su Lietuvą, gyvenimą pakeitusią lietuvių kalbą bei kaip Argentinos lietuviai vadina pomidorus?Netoli Vilniaus jau nebe pirmą kartą vyksta menininkų stovykla „Kena Art Camp“.Pietų Korėjos mieste Busane vykusioje Pasaulio paveldo komisijos sesijoje priimtas sprendimas įtraukti šimtmetį minintį Gdynės modernistinį miesto centrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pokalbis apie šio uosto svarbą Lenkijai, jo augimą ir paraleles su Kaunu.Vilniuje, šalia Seimo planuojamo statyti kongresų centro architektūrinio konkurso nugalėtoja tapo bendrovė „Syrusas“ su vizija „Trys“.Ved. Marius Eidukonis

„Vertingų pastatų masinio nykimo stabilizavimas turėtų būti aukščiausių prioritetų sąraše, tačiau apie tai nekalbama net kaip apie rinkimų pažadus. Tiesa, XXI vyriausybės programoje paveldas yra paminėtas, tik ne tarp prioritetų, o 396-oje vietoje…“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Šiemet minime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Nuo 1998 m. Kurtuvėnuose vyksta klojimo teatrų šventė, šiemet surengta jau 26-ąjį kartą. Per šiuos metus žiūrovams pristatyta įvairių žanrų spektaklių – nuo istorinės atminties temoms skirtų pastatymų ir liaudiškų pajuokavimų iki šiuolaikinio meno formų Kurtuvėnų dvaro erdvėse. Ar šis kartas buvo išskirtinis, domėjosi festivalyje apsilankęs kolega Tomas Mizgirdas.Besiruošdama Klaipėdos 775-ajam gimtadieniui, kuris bus kitąmet, savivaldybė nusprendė įamžinti miesto įkūrėjus: Livonijos ordino magistrą Eberhardtą von Seine ir Kuršo vyskupą Heinrichą von Lutzelburgą. Paskelbtas paminklo sukūrimo ir pastatymo projekto konkursas. Pokalbis apie šias dvi asmenybes ir jų įamžinimą.„Aš esu sugyvenamas žmogus, su visais gražiuoju visą gyvenimą esu, nepriekabiauju, neišsidirbinėju“, – savo charakterį sėkmingos karjeros paslaptimi įvardija dirigentas Juozas Domarkas. Šiandien maestro sukanka 90 metų. Iš Plungės kilęs dirigentas net 51 metus buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Pernai jis baigė ilgametę pedagoginę karjerą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įsteigė Dirigavimo katedrą ir jai vadovavo. Pokalbis su maestro.Ved. Indrė Kaminckaitė

UNESCO saugomą Taurikos Chersoneso senovinį miestą Kryme ketinama įtraukti į pasaulio paveldo, esančio pavojuje, sąrašą. Kodėl UNESCO saugomi paveldo objektai patenka į pavojaus sąrašą?Lietuvoje išleistas pirmasis įtraukus architektūros gidas. Elektroninė EPUB formato knygos „Neringa. Architektūros gidas“ versija, pritaikyta visiems skaitytojams, įskaitant neregius ir silpnaregius.Vytauto Didžiojo universitetas jau ne vienerius metus organizuoja lietuvių kultūros ir lituanistikos kursus, kuriuose susiburia žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos?Geriau pažinti Neringą kviečia nauja ekskursija. Jos autorė ir knygos „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai" bendraautorė Aušra Feser sudėliojo maršrutą pėsčiomis nuo Skruzdynės iki centro, atskleisdama dingusių pastatų istorijas. Kolegės Skirmantės Javaitytės pasakojimas.Antalieptėje tęsiasi unikalaus XI–XIV a. kapinyno tyrimai. Šiemet archeologinius kasinėjimus lydi nemokama radinių paroda.Domanto Razausko muzikinėse naujienose skamba Seáno Clancy ir Arturo Sandovalio naujausi albumai bei Jukka-Pekka Sarastes diriguojama Jeano Sibeliaus simfonija, atliekama Helsinkio filharmonijos orkestro.Ved. Marius Eidukonis

Tapyba, tekstilė, fotografija, skulptūra, naujas požiūris į erdvę ir medžiagiškumą – penki menininkės Barbaros Kasten kūrybos dešimtmečiai pristatomi parodoje „Postabstrakcija“. Iš Kauno – Kotrynos Lingienės pasakojimas.Vilniaus miesto muziejuje atidaroma paroda „Gyvos Rasos“, skirta atskleisti 1801 metais įkurtų Rasų kapinių daugiasluoksniškumą.Pietų Korėjoje vyksta 48-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija. Lietuva joje prisistato kaip kandidatė į Pasaulio paveldo komitetą 2027–2031 metų kadencijai.Jonavoje šį savaitgalį vyks jubiliejinis, jau dešimtasis, sutartinių festivalis „Sutarysma“.Anykščių šilelyje įvyks Aleksandro Špilevojaus naktinio spektaklio-patyrimo „Pačios“, sukurto remiantis tikrais vietinių senolių pasakojimais, premjera.Sekmadienį Traupyje prasideda „Teatrono“ rezidencijų programa – pilotinis projektas, skirtas šiuolaikinio cirko menininkų susitikimams, kūrybiniams eksperimentams ir naujų darbų plėtojimui.Ved. Marius Eidukonis

Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą. Pirmus keturis epizodus galite rasti LRT Radiotekoje. Paskutiniame ciklo epizode – aiškinsimės, kodėl Katalikų Bažnyčia Gaudí gyvenimą pripažino pasižymėjusiu herojiškomis dorybėmis, ko dar trūksta, kad architektas būtų paskelbtas šventuoju, ir ar toks įvaizdis neužgožia prieštaringos jo asmenybės.Užsienio kultūros naujienose apie Jungtinėje Karalystėje įsiplieskusią diskusiją, kodėl beveik visuose praėjusios savaitės bestseleriuose, labiausiai perkamų knygų siužetuose, neišvengiamai įvyksta bent vienos moters nužudymas; taip pat apie šių metų Europos kultūros sostinės Oulu projektą „Klimato laikrodis“ ir netikėtą kompaktinių plokštelių sugrįžimą. Pasakoja Rytis Skamarakas.Po 85-erių metų atgyja Alantos sinagoga. 1860-aisiais vietos žydų bendruomenės pastatyta medinio romantinio stiliaus sinagoga veikė iki 1941-ųjų. Sovietmečiu jos patalpos naudotos kaip grūdų, trąšų ir kitų ūkinių atsargų sandėlis, pastatą bent du kartus bandyta nugriauti. Beveik 350 tūkst. eurų kainavę sinagogos tvarkybos darbai baigti 2021-aisiais. Dabar Molėtų krašto muziejus, kuriam ir priklauso sinagoga, ją atveria ją kaip renginių ir ekspozicijų erdvę.Plungėje prasideda Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) lyderių suvažiavimas. Iki sekmadienio jie diskutuos lietuviškos tapatybės išsaugojimo, saugumo ir kitais klausimais, aptars, kaip pasaulio lietuviai gali prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai komunikavimo strategijos ir kultūrinės programos įgyvendinimo.Zapyškyje, galerijoje „Nemuno7“, eksponuojama Živilės Minkutės personalinė paroda „AMAMA“. Joje autorė tyrinėja vieną motinystės pradžios etapą.Ved. Indrė Kaminckaitė

Trisdešimt lietuvių diasporos jaunuolių iš viso pasaulio devintus metus dalyvavo projekte „Bring Together Lithuania“. Kaip jiems sekasi puoselėti lietuvių kalbą ir susikalbėti atvykus į Lietuvą „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.Šiauliuose atidaryta Vytauto Dubausko personalinė paroda „Kaukaza belaisvis“. Parodos atidaryme su iš Šiaulių kilusiu menininku kalbėjosi Tomas Mizgirdas.Paskutinis metų ketvirtis bus gausus renginių skirtų knygoms. Greta pernai prasidėjusios Kauno knygų mugės, dar vieną knygų mugę gruodį planuojama organizuoti ir Klaipėdoje. Ar tokių renginių gausa ras savo lankytoją?Į tarptautinį „Meeting of Styles“ renginį Osle susirinkę menininkai miesto sienas pavertė galerija po atviru dangumi. Panašus renginys rugpjūtį pirmą kartą vyks ir Vilniuje.Šilutėje bus pasirašyta strateginės partnerystės sutartis, sujungianti aštuonias etnografinio Mažosios Lietuvos regiono savivaldybes bendram tikslui – kurti kultūros kelių tinklą ir stiprinti regiono kultūros, turizmo potencialą.Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejuje atidaroma Eglės Aukštakalnytės-Hansen fotografijų paroda „Orang'utan – Miško žmogus“. Pokalbis su parodos autore ir kuratoriumi Zigmu Kalesinsku.Ved. Marius Eidukonis

„Norisi viltis, kad atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa.„Žąsligė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš trejus metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija 2 tūkstančius.1946 m. liepos 21 d. dienos šviesą išvydo pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Šiandien šis leidinys mini 80 metų sukaktį kaip ilgiausiai be pertrūkių Lietuvoje einantis periodinis kultūros leidinys. Per aštuonis dešimtmečius kultūrinė spauda išgyveno ne vieną esminį virsmą. Pasikeitė ne tik formatas ar gamybos technologijos, pasikeitė ir redakcijos vaidmuo: iš fizinio kultūrinio gyvenimo traukos centro, redakcijos palaipsniui prisitaikė prie kintančių skaitymo įpročių, greitėjančio medijų tempo ir ekonominių bei institucinių iššūkių. Kaip šiandien kinta kultūros leidinių dinamika ir kas formuoja modernios redakcijos kasdienybę?Tauragėje antrą kartą vyko kūrybinė stovykla „Apversta Tauragė“. Čia paaugliai ir jaunimas, kuruojami profesionalių aktorių, vos per septynias dienas parašė du scenarijus – trumpametražio filmo ir spektaklio. Kokiais įspūdžiais dalijasi kūrybinės stovyklos dalyviai ir kodėl tokie projektai yra svarbūs jaunimui?Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildė du nauji objektai. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektu paskelbta Šv. Onos koplyčia Mažeikių rajone, Židikų kapinėse. Joje palaidota rašytoja, vertėja ir pedagogė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugomu kultūros paveldo objektu taip pat paskelbta Alytaus rajone esanti Simno sinagoga. Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria šie objektai, ir ką valstybės saugomo objekto statusas pakeičia?Ved. Justė Luščinskytė

Energetikos ir technikos muziejaus Istorinėje katilinėje veikia interaktyvi ekspozicija, kviečianti pažinti lazerių ir fotonikos pasaulį.Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje, atidaroma nauja ekspozicija „Noriu namo, į Širvintą. Dingusio miesto beieškant“.Kultūros ministras Lukas Alsys Macikų lagerio klausimą iškėlė kaip vieną svarbiausių XXI-osios Vyriausybės darbų. Kokia ateitis laukia Macikų lagerių ir kada galime tikėtis pokyčių šio istorinio objekto priežiūroje?Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“.VU Istorijos fakulteto studentai lankosi Utenoje, siekdami išsiaiškinti, kodėl Utenoje kūrėsi įvairios alternatyviosios muzikos grupės, kaip jos vystėsi ir kokia aplinka leido mieste suklestėti roko muzikai bei jaunimo subkultūroms?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Tapyba, tekstilė, fotografija, skulptūra, naujas požiūris į erdvę ir medžiagiškumą – penki intensyvūs menininkės Barbaros Kasten kūrybos dešimtmečiai pristatomi parodoje „Postabstrakcija“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Tai pirmasis tokio masto iš Lietuvos kilusios menininkės kūrybos pristatymas jos senelių gimtinėje.Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi Danutė Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.Klaipėdos rajone esančio Kukuliškių piliakalnio teritorijoje archeologiniai tyrimai vykdomi ne vienus metus. Šių metų radiniai suteikė naujų duomenų apie tai, kaip Lietuvos pajūryje buvo gyvenama prieš beveik tris tūkstančius metų. Surinkti duomenys taip pat liudija apie gintaro prekybos ryšius su tolimesniais kraštais. Ką naujausi Kukuliškių piliakalnio radiniai leidžia suprasti apie gyvenimą Lietuvos pajūryje prieš beveik tris tūkstančius metų?VDU Botanikos sode Kaune rengiama tradicinė „Kvapų naktis“. Šių metų renginio tema – balta. Lankytojams numatomos ekskursijos, paskaitos, edukacijos, teatro ir muzikos pasirodymai. Daug dėmesio bus skiriama tam, kaip augalus pažįstame per kvapą, skonį ir kitus pojūčius. Kaip augalai ir jų kvapai gali tapti kultūrinio renginio pagrindu ir padėti lankytojams gamtą patirti per meną, muziką bei istorijas?Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras tarptautiniame Valensijos pučiamųjų orkestrų konkurse Ispanijoje pelnė pirmąją vietą profesionalų kategorijoje. Nuo XIX amžiaus pabaigos rengiamas konkursas laikomas vienu seniausių ir reikšmingiausių pučiamųjų muzikos renginių pasaulyje. Jame profesionalūs ir mėgėjų orkestrai varžosi skirtingose kategorijose pagal sudėtį ir meistriškumo lygį.Ved. Justė Luščinskytė

Šiauliuose vyksta tarptautinis dailininkų simpoziumas-kūrybinės dirbtuvės „Saulės Šiauliai“. Istoriniuose Zubovų rūmuose kuria 20 menininkų iš Lietuvos bei užsienio šalių. Iš simpoziumo pasakoja Tomas Mizgirdas.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą. Pirmus tris epizodus galite rasti LRT Radiotekoje. Ketvirtoje dalyje – pasakojimas apie tai, kas nutinka, kai vieno architekto kūryba tampa šešiolikos milijonų žmonių kelionės tikslu.Idiliška dviejų menininkų Walenty Romanowicziaus ir Aldonos Nebelskos meilės istorija išsiskleidė Trakuose, kur šiuo metu veikia jų darbų paroda „Linijos ir žodžiai“. ApieTrakų salos pilyje eksponuojamus darbus, senąsias nuotraukas ir tragišką poros gyvenimo istoriją kalbamės su Trakų istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoju ir parodos kuratoriumi Olegu Ševeliovu ir dailės istorike dr. Giedre Jankevičiūte.Užsienio kultūros naujienos: į Londoną atgabentas garsusis Bajė gobelenas, Italijoje surengta procesija-performansas, kurio centre – dirbtinis intelektas ir žvilgsnis į Estijoje atrastą viduramžių laivą, kurio statybas pradėjo Lietuvos laivadirbiai. Pasakoja Rytis Skamarakas.Nidoje tęsiasi XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio šių metų tema – „Išniręs laikas. Viltis“. Su festivalio kuratoriumo pirmininke Irena Vaišvilaite kalbamės apie tai, ką mūsų išgyvenamą laiką ir dramatiškus pasaulio iššūkius apmąstantys kultūros žmonės perteikia muzikoje, kine ir dailėje. Apie kultūros žiniasklaidos misiją, jai tenkantį spaudimą ir vykstančias transformacijas – pokalbis su Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ kultūros skyriaus vadove Sandra Kegel.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl galima teigti, kad dar XIX amžiuje įkurtas Poškos Baublių muziejus atspindi šiuolaikinio meno praktikas ir kokį vaidmenį čia atlieka kaukė?Liepos 15-ąją, minimos 616-os Žalgirio mūšio metinės. Šis mūšis vadintas ar vis dar vadinamas Griunvaldo, Tanenbergo ar net Eglėkalnio pavadinimais. Kaip atsiranda istorinių mūšių pavadinimai?Lėlių teatras „Avilys“ Palangoje pristato premjerą lėlių teatro spektaklį „Baba, žirniai ir broliai Gaideliai“.Seimas palaimino Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybę ir jos programą. Kokie XXI-osios Vyriausybės programos kultūros dalies svarbiausi akcentai?Prieš dvejus metus Anykščiuose duris atvėrė pirmoji profesionaliojo meno erdvė mieste – „Janydžių galerija“.Paryžiuje, išskirtinėje meno rezidencijoje – „59 Rivoli“, šiuo metu kuria lietuvių menininkė Jūratė Daukšytė.Ved. Marius Eidukonis

„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką.Lietuva turi gausybę upių ir ežerų, tačiau vandens turizmo potencialas vis dar nėra iki galo išnaudotas. Kartu kiekviena nauja prieplauka, poilsiavietė ar didesnis lankytojų srautas kelia klausimą, kaip plėsti turizmą nekenkiant krantams, vandens kokybei ir gyvūnijai. Ar įmanoma sukurti patogią ir šiuolaikišką vandens turizmo infrastruktūrą, kuri kartu saugotų ekosistemas?Epizodas iš kolegės Faustos Savickaitės rengiamo ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Lietuviškos istorijos pėdsakų galima rasti gerokai toliau už Lietuvos teritorijos. Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir padėti papildyti „U-Paveldo“ duomenų bazę informacija apie Lietuvai reikšmingus objektus užsienyje. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Kanadai. Kodėl šiuos ženklus svarbu užfiksuoti dabar, ką jie pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už jų išsaugojimą?Ved. Justė Luščinskytė

Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama tapytojų grupės „Keturios“ paroda „kartu skirtingais keliais“.Olandijoje vykusiame 20-ajame tarptautiniame pučiamųjų instrumentų čempionate-festivalyje Panevėžio rajono varinių pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ tapo pasaulio čempionais.Liepos 11-ąją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Tetenskas paminėjo savo 75-metų sukaktį.Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ą kartą rengiamas, Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?Šį mėnesį Klaipėdoje duris atvers nauja alternatyvi meno projektų erdvė „Energija“, kuri įsikurs bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorijoje.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje veikia paroda „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“.Tai ne įprasta chronologinė istorijos apžvalga, o penkių dalių vizualinis spektaklis, kuriame menininkai per šiuolaikinės kultūros prizmę permąsto mūsų valstybingumo temas.Kiek poilsiaujant reikia kultūrinio laisvalaikio? Vieni atostogų neįsivaizduoja be lankymosi muziejuose, spektakliuose, koncertuose ar kituose renginiuose. Tuo metu kitiems tai metas visiškai atsitraukti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Kaip žmonės poilsiauja Palangoje ir kiek lankytojų vasarą sulaukia šio miesto kultūros įstaigos?Liepos 11-18 dienomis Nidoje vyks jubiliejinis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Jo tema – „Išniręs laikas. Viltis“. Kaip 30 metų vykstantis renginys pakeitė kurorto veidą?Lietuvoje pristatomas naujas būdas saugoti istorinę ir kultūrinę atmintį – skaitmeninę informaciją užkoduojant DNR molekulėse. Taip labai mažoje fizinėje laikmenoje gali būti saugomi dideli duomenų kiekiai. Ši technologija jau išbandoma ir su Lietuvos istorijai svarbia medžiaga – nuo valstybinių dokumentų iki kultūros paveldo.Šiandien minime 170-ąsias fiziko ir išradėjo Nikolos Teslos gimimo metines. Šiandien jo pavardė asocijuojasi ne tik su esminiais elektrotechnikos atradimais, bet ir su globaliais prekių ženklais, kinu bei populiariąja kultūra, kurioje mokslininko asmenybė neretai įgyja mistinių bruožų. Kaip istorinė asmenybė tapo masinės kultūros fenomenu?Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Aidą Marčėną prisimena jo bičiulis, rašytojas Alvydas Šlepikas?Kolegos Ryčio Skamarako parengtos užsienio kultūros naujienos.1988 m. liepos 9 d. Vingio parkas pirmą kartą virto laisvų Lietuvos žmonių jūra. Tuometinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis sukvietė daugiau kaip šimtą tūkstančių žmonių į pirmąjį tokio dydžio mitingą. Kokią žinią norėjo perduoti mitinge kalbėję iš Maskvos partinės konferencijos grįžę delegatai? Kokią reikšmę mitingas turėjo Sąjūdžio istorijai? Pokalbis su mitinge kalbėjusiu rašytoju Vytautu Martinkumi, politologu Alvydu Medalinsku ir istoriku Kęstučiu Bartkevičiumi.Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí 100-osioms mirties metinėms. Trečiasis epizodas apie unikalų Gaudí inžinerijos kodą ir jo statybos metodus, taip pat sužinosime, kodėl šiuolaikiniame pasaulyje tokia architektūra būtų tiesiog neįmanoma. Ciklo autorė Justė Luščinskytė.Vlado ir Marijos Vildžiūnų namuose Vilniaus Jeruzalėje sovietmečiu buvo tikra laisvamanybės oazė, kur lankėsi „tylieji modernistai". Vienas iš jų – skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis, kurio darbai po 22 metų sugrįžta į galerijos erdves. Apie atidaromą parodą „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Teodoras Kazimieras Valaitis“ pasakoja projekto vadovė Laura Vildžiūnienė. Taip pat skamba archyvinis pokalbis su dailininko našle Mariana Bruni ir Gediminu Kavaliausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Prieš maždaug porą metų Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antram pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos. Šis lobis sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, kaip neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Kas yra ir kuo skiriasi regalijos bei insignijos ir kaip atsiranda istoriniai lobynai?Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.Vilniaus universitete organizuojamas Tarptautinis universitetų teatrų festivalis, kuris pirmą kartą Baltijos šalyse vyks kartu su XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Tai vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete.Šiandien Klaipėdoje prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Penkias dienas festivalis kvies iš arti pažinti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą – svečiai atvyks iš dešimties valstybių. Atidarymo dieną šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione minima Mažosios Lietuvos diena. Klaipėdos piliavietėje vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.Ukmergės rajone, Šešuolių miestelio Šv. Juozapo bažnyčios palėpėje, aptiktas didžiulis istorinių dokumentų archyvas – vadinamasis Šešuolių lobis. Radinį pernai pastebėjo parapijos klebonas, o Vilniaus universiteto istorikai surengė ekspediciją dokumentams iškelti. Šiuo metu jie restauruojami Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose.Ved. Justė Luščinskytė

Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie amerikietiškąją dvasią.Ciklo „Senojo laiko eteris“ pasakojimas apie Danielių Dolskį.Pristatyta knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“, apie didžiausią XX. stichinę nelaimę Lietuvoje. Pokalbis su jos autoriumi, istoriku Gediminu Kasparavičiumi.Keletas metų tylos ir ramybės, kasdienio darbo, o tuomet per savaitę trys parodos! Iš Šiaulių kilęs dailininkas Rytas Jurgelis jau daugybę metų asocijuojamas su Vakarų Lietuva – jis kuria ir daug laiko praleidžia Priekulėje, prie Minijos upės. Šio krašto gamta, vandens tėkmė, rūkai ir kintanti pamario šviesa yra pagrindiniai jo abstrakčios, geometrinės tapybos įkvėpimo šaltiniai.Prasideda festivalis „Gilios upės tyliai plaukia“, kurio metu dideli dėmesys skiriamas restauruotiems filmams. Kuo ypatinga kino filmų restauracija? Pokalbis su festivalio programos kuratore Ona Kotryna Dikavičiūte ir kino archyvaru Aleksu Gilaičiu.Domanto Razausko muzikinė naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Rytoj Priekulės meno ir kultūros centras pakvies į tarptautinį kūrybiškos vietokūros „Vilhelmo teatrų festivalį“.Nuo liepos 1-os iki 10-os dienos Veiviržėnuose Klaipėdos rajone vyksta kūrybinės dirbtuvės „Durys“, kuomet senos medinės durys virsta menininkų drobėmis.Latvijos sostinėje prasidėjo Rygos šiuolaikinio meno mugė Riga Contemporary. Kokį identitetą susikūrė vos antrą kartą vykstanti mugė ir kaip keičiasi Baltijos regiono meno mugių kraštovaizdis?Architekto, architektūros publicisto, urbanisto Audriaus Karaliaus šeima neseniai paskelbė parduodanti jo puoselėtą, 1890-aisiais statytą pastatą Kauno senamiestyje. Tai – tik vienas Karaliaus šeimos žingsnis tvarkant jo gausų palikimą.Šiandien prasideda Lietuvos moksleivių dainų šventė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Užsienio kultūros naujienos: po restauracijos naujai atsiskleidė Rembrandto paveikslas, Porto mieste atidaryta atlikėjos Dua Lipos biblioteka, skirta uždraustoms ir cenzūruotoms knygoms, taip pat – praktiniai patarimai vinilinių plokštelių mėgėjams per karščius. Pasakoja Justė Luščinskytė.Šiemet minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Antrajame pasakojimo apie architektą ciklo epizode dėmesio centre atsiduria Gaudí ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.Iš Kolumbijos į Lietuvą atkeliavo keramikės, skulptorės Nijolės Šivickas de Mockus kūryba, kuri pristatoma parodoje „Visata iš spiralės“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Pokalbis su muziejaus direktore Ilona Mažeikiene apie buvusio Bogotos mero Antano Mockaus mamos unikalią darbų kolekciją.Architektas, menininkas, urbanistas Jurgis Rimvydas Palys visą savo karjerą skyrė vizijoms, kaip pakeisti Kauno veidą, įliejant Nemuną į miesto gyvenimą. „Kaunosofinis architektas“, – taip jį vadino kitas žymus architektas Audrys Karalius. Liepos 2 d., sukakus lygiai metams po J. R. Palio mirties, Kaune bus pristatytas A. Karaliaus pradėto ir architektės, režisierės Emilijos Martinkevič užbaigto filmo „Palio miestas“ premjera bei Nacionaliniam architektūros institutui (NAI) perduotas archyvas. Pokalbis su E. Martinkevič ir rinkinio kuratoriumi dr. Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu.Rytoj, po dešimties metų pertraukos, prasideda Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu, Kartu“. Kolegės Ievos Radzevičiūtės įspūdžiai ir reportažas iš repeticijos.Vienas seniausių Lietuvos kultūros leidinių „Literatūra ir menas“ mini savo veiklos 80-metį. Ar šiandien svarbus kultūros žurnalo vaidmuo, kai kūrybą ir kritiką galima publikuoti internete? Pokalbis su ilgamečiu leidinio redaktoriumi, rašytoju Kornelijumi Plateliu ir dabartine redaktore Lina Laura Švedaite.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kalbos rytas: kas padarė daugiausiai įtakos totorių kalbai ir kokių žodžių iš jos perėmė lietuviai – Gabrielės Kloniūnaitės pokalbis su totorių raštijos tyrinėtoja doc. dr. Galina Miškiniene.Prancūzijos mieste Ansi įvyko vienas didžiausių animacijos festivalių pasaulyje. Kokios tendencijos pastebimos animacijos ateityje?Lietuvos paviljoną 2027-aisiais Venecijos architektūros bienalėje kuruos architektas Andrius Ropolas. Kokie darbai laukia ir ko tikėtis iš Lietuvos paviljono?Valdovų rūmuose baigtas eksponuoti Caravaggio paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Kokios susidomėjimo sulaukė šis kūrinys ir kuo ypatingos vieno paveikslo parodos?Stabtelėjus ketvirtajame Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės aukšte, galima pažvelgti tiesiai į XIX amžių. Prieš daugiau nei šimtą metų šioje miesto vietoje pradėjo kurtis pramoninis Karmelitų kvartalas. Kodėl ši šurmuliuojanti vieta sudomino debiutuojančią gidę Rūtą Baužytę-Jarosz, pasakoja Kotryna Lingienė.Italijoje įvyko pirmoji Italijos lietuvių bendruomenės ir teatro „Budrugana Lietuva“ organizuota patriotinė teatro stovykla ,,Išlaisvink LT”.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia skulptoriaus, medalininko Romualdo Inčirausko personalinė paroda „Vaizdasėjys“, žyminti dailininko 50-ties metų kūrybos jubiliejų.Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai.Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas rodo, kad prieinamas turizmas šalyje vis dar primena loteriją. Nors beveik pusė apklaustų asmenų su negalia keliauja reguliariai, net 91 proc. jų negali pasitikėti internete pateikiama informacija apie objektų pritaikymą.Šiemet minime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Pirmą kartą šešių valstybių – Lietuvos, šiaurės Lenkijos, šiaurės Vokietijos, Danijos, pietų Švedijos ir Latvijos – renginiai pristatomi kartu kaip tarptautinio „Baltijos dvarų festivalis“ dalis. Nuo vasaros pradžios iki rudens lankytojai kviečiami tyrinėti istorinius dvarus, susitikti su žmonėmis, kurie suteikia jiems naują gyvenimą, ir galimybė mėgautis muzika, kultūra, ekskursijomis, vietiniu maistu bei kiekvienam regionui būdingomis istorijomis.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien minime dailės klasiko Justino Vienožinskio 140-metį. Šia proga dailininko memorialiniame muziejuje Rokiškio rajone atidaroma jo darbų paroda.Tauragės kultūros centre, įgyvendinant projektą „Skersvėjis“, rengiamos šiuolaikinio cirko dirbtuvės senjorams.Kintuose ketvirtą kartą vyks tarptautinė kino stovykla „Nord Creative Camp 2026“.Į Vilnių pradeda rinktis Moksleivių dainų šventės kolektyvai. Kokios programos tikėtis šios šventės žiūrovams?Kaip buvusio Japonijos ambasadoriaus žmona Yuko Yamasaki susižavėjo kanklėmis ir kaip savo aistra šiam instrumentui užkrėtė kitus?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Visus šiuos metu minime Lietuvos radijo 100-etį. O kokie pasaulio kultūroje buvo 1926-ieji – metai, kai gimė Lietuvos radijas?Anykščiuose savaitgalį vyks festivalis „Nuotykiai tęsiasi“.Svarstoma, kad Mindaugo Sinkevičiaus formuojamame ministrų kabinete kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę gali pakeisti dabar ministerijoje kancleriu dirbantis Lukas Alsys arba viceministro poziciją užimantis Matas Drukteinis.Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Shahrokhshahi (Aria Šarokšaji) paroda „Drėgna žemė“.2026 m. birželio 28-ąją sukanka lygiai 90 metų nuo dienos, kai buvo įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus.Šeštadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) pirmą kartą vyks „Festivalis X“.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienos: dar neatidarytą, bet jau tapusia rekordine Fridos Kahlo paroda Londone ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį pasakoja Justė Luščinskytė.Kalbos rytas: apie vertimą bei cenzūrą Lietuvoje ir išeivijoje iki Nepriklausomybės atkūrimo pasakoja Tomas Riklius.Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antoni Gaudí mirties metines. Pradedame penkių dalių ciklą, kurį parengė Justė Luščinskytė.Prieš 30 m. prasidėjęs Vilniaus festivalis buvo tarsi netikėtai išsiveržęs vulkanas, pirmą kartą į Lietuvos sceną pakvietęs pasaulinio lygio muzikos žvaigždes. Festivalio istoriją prisimena jo pradininkas, tuometinis Nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.Apie teminės savaitės muziką LRT Klasikos koncertuose pasakoja LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Palangos kurorto muziejuje atidaryta pirmoji bendra menininkų Solveigos ir Simono Gutautų paroda „Būties šventumas“. Pokalbis su menininkais.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Šiaulių centre – Talkšos ežero pakrantėje – kuriamos didžiulės šamoto skulptūros. Tai lauko žibintai, skirti 790 gimtadienį švenčiantiems Šiauliams.Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje paskelbti Meno kritikos apdovanojimų laureatai.Tarptautinės dizaino tarybos vykdomoji valdyba nusprendė artimiausiam dešimtmečiui organizacijos sekretoriatą perkelti į Vilnių. Nuo 2026 m. birželio Lietuvos sostinė tampa pasaulinės organizacijos, vienijančios dizaino profesionalus, švietimo institucijas bei dizaino sklaidos ir populiarinimo organizacijas iš viso pasaulio, veiklos centru. Pirmą kartą organizacijos istorijoje jos būstinė bus įsikūrusi Baltijos šalyse.Artėjant Joninėms – pokalbis apie tai, kaip trumpiausią metų naktį pasitinka lietuviai, latviai, lenkai ir ukrainiečiai. Kuo lietuviškos Rasos skiriasi nuo latvių Līgo, kokios vasarvidžio tradicijos gyvos Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kas šiose šventėse mus jungia?Ved. Justė Luščinskytė

Penktadienį tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose net dvi bitės atsidūrė LRT KLASIKOS kūrėjų rankose – programų redaktorei Agne Daniulei ir vyriausiajai redaktorei Monikai Bertašiūtei-Čiužienei.„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta Jakubonienė. Ji kartu su vyru Rolandu Jakuboniu Šilagalyje įkurtoje kalvėje ir puoselėja, ir tobulina amato tradicijas. Jakuboniai – vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą. Apie šio amato subtilybes su kalvių pora pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.Marcinkonių kaimo bendruomenė kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija išleido knygą „Marcinkonys: Šilų dzūkų pasaulio klodai“. Knygos sudarytoja Dalia Blažulionytė.Medijų rėmimo fondas skelbs konkursą, kuriuo bus finansuojama nauja Visuomenės atsparumo programa. Ja siekiama didinti informacinį saugumą ir skatinti kokybiškos informacijos nacionalinio saugumo klausimais rengimą ir sklaidą. Apie naująją programą kalbame su fondo vadovu Ruslana Iržikevičiumi.„Tapymas man yra ramybės ir laisvės laikas, kurį labai vertinu“, – sako tauragiškė Reda Daniulė, pristačiusi savo pirmąją tapybos darbų parodą „Visi veidai“. Paveiksluose atsiskleidžia įvairūs veidai, emocinės būsenos ir asmenybės, kurios gali priminti ir šį bei tą iš parodos lankytojų gyvenimo. Kaip gimsta kūriniai ir ar Tauragėje yra galimybių kūrėjų debiutams domėjosi kolegė Vesta Vitkutė.Tokijo nacionaliniame Vakarų meno muziejuje baigėsi paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Kokio susidomėjimo ji sulaukė? Kalbame su antrąją kadenciją Lietuvos kultūros atašė Japonijoje pradedančia Gabija Čepulionytė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadove Virginija Vitkiene.Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba pasirašė deklaraciją „Europa kultūrai – kultūra Europai“. Ja įsipareigojama stiprinti kultūros vaidmenį Europoje. Apie deklaraciją kalbame su Lietuvos kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Vida Gražiene.Ved. Marius Eidukonis

Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai baroko muzikos estetiką ir šiuolaikinį fizinį teatrą sujungiantis pastatymas.Šiandien Kompozitorių namuose vyks 16-osios Baltijos trienalės įžanginis renginys „Traukiant strėlę iš širdies“, kuriame bus atskleidžiamos būsimos, 2027 m. vyksiančios trienalės kryptys ir temos. Pokalbis su vienu iš Trienalės kuratorių, ukrainiečių menininku Nikita Kadan.Čekijos vyriausybė pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma licencijos mokesčių visuomeninei žiniasklaidai finansuoti, pereinant prie tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto. Reaguodami į šiuos planus, šimtai Čekijos televizijos ir radijo darbuotojų birželio 22 d. rengia vienos dienos įspėjamąjį streiką. Pokalbis su Čekijos televizijos žurnalistu, streiko komiteto nariu Jan Moláček ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriumi dr. Deimantu Jastramskiu.Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Kauno miesto muziejus kviečia į parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“, kurios ašis sukasi apie anksčiausią žinomą spalvotą tapybos darbą, kuriame vaizduojama Kauno panorama.Šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ atidaroma menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda „Milky Way“. Joje pirmą kartą Lietuvos publikai pristatomi menininkės piešiniai ir 16 mm filmai. Pokalbis su menininke ir parodos kuratoriumi Audriumi Pociu.Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje Ieva Radzevičiūtė pasakoja apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma kas dvejus metus rengiama paroda „Aukštaitijos dailė 2026. Įkvėpimo topografija“. Galerijos direktorė Jovita Nalevaikienė ir parodos kuratorė Rūta Povilaitytė pristatys kūrėjų panoramą ir regiono meno lauko žemėlapį.Jono Buračo paveikslas „Lietuvos vartai į jūras“ buvo išvežtas į Vokietiją kaip karo grobis. Ką žinome apie jo tolimesnį likimą? Pokalbis su dailininko sūnumi Antanu Buraču, Kultūros ministerijos kultūros politikos paveldo grupės patarėju Gyčiu Oržikausku ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktore Ilona Mažeikiene.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Repeticijose lankėsi žurnalistė Agnė Bukartaitė.Šiandien visiems lankytojams atveriama bene svarbiausia Europos meno mugių – „Art Basel“. Kuratorė, muziejininkė Justė Kostikovaitė pasidalins įspūdžiais, o apie tai, ką reiškia lietuviškiems vardams atsidurti „Liste“ mugėje papasakos galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūte-Laurent ir menininkė Gerda Paliušytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Dienos šviesą išvydo knyga „Mitinė Kernavė. Legendos, padavimai, sakmės“.Pirmadienio naktį per Rusijos surengtą ataką prieš Kyjivą nukentėjo vienas svarbiausių Ukrainos religinių ir istorinių simbolių, UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis Pečerų lauros vienuolyno kompleksas. Kokia žala padaryta ir kokie komplekso atkūrimo darbai numatomi?Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo, apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją. Pokalbis su kultūros viceministru Matu Drukteiniu.Amerikiečio Brandono Carsono lietuviškos šaknys atvedė į Lietuvą mokytis ne tik kalbos, bet ir groti lietuvių liaudies instrumentais. Per metus jis ne tik išmoko kalbėti lietuviškai, bet ir susižavėjo šiais instrumentais.Sertifikuotas Dainuojamojo paveldo kelias, jungiantis Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.Viename reikšmingiausių pasaulio šiuolaikinio meno muziejų „Tate St Ives“ galerijoje veikia Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės paroda „Buveinės pojūčiams“. Apie ją kalbamės su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.Ved. Marius Eidukonis

„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais.Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms. Mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre startavęs jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai“ artėja prie finišo. Šių metų programoje – penki renginiai, tarp jų ir du performansai Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. O birželio 17-ąją festivalis kviečia į triukšmingą uždarymo vakarą Šiaulių amfiteatre.Šiemet „Pabėgėlių savaitė“ subūrė daugiau nei 20 kultūros institucijų, bendruomeninių, nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų. Nuo pagalbos gavėjo prie kultūros kūrėjo: kaip keičiasi pabėgėlio vaidmuo Lietuvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Rusijai surengus dar vieną balistinių raketų ataką prieš Kyjivą, buvo pataikyta į istorinę Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedrą, esančią Kijevo Pečerų lauroje – vienoje svarbiausių Ukrainos religinių ir kultūrinių vietų.Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Lazdijų rajone seną sodybą naujam gyvenimui prikėlęs Romas Poteliūnas puoselėja vietos atmintį bei siekia kad šioje aplinkoje netrūktų meno ir kultūros iniciatyvų. „Kultūros kalnelyje" lankėsi ir pasakojimą parengė kolega Andrius Baranovas.Nuo šių metų rudens Kultūros paso programa plečiasi – joje galės dalyvauti ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.Kauno miesto muziejaus vadovo konkursą laimėjo Simonas Jazavita. Pareigas jis turėtų pradėti eiti birželio pabaigoje.Penktadienį baigėsi Vilniuje vykęs Gailestingumo kongresas. Kuo šis renginys buvo reikšmingas Lietuvai ir kokią religinio turizmo reikšmę jis parodo?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis