Ryto allegro

Pasvalyje savaitgalį vyko VI-asis nacionalinis akordeonistų konkursas. Už nuopelnus akordeono menui Lietuvoje apdovanota mokytoja Marytė Markevičienė.Kauno Ąžuolyno bibliotekoje prasidėjo lėtos kultūros renginių ciklas ciklas „Kvėpuojanti biblioteka“.Kauno rajono muziejaus vadovu nuo kovo 16-osios jau nebėra Zigmas Kalesinskas. Kas lėmė tokius staigius muziejaus vadovybės pokyčius?Pasibaigusiame „Kino pavasaryje“ išdalinti apdovanojimai geriausiems. Taip pat įteiktas ir Jaunojo kino kūrėjo prizas. Šiemet jis atiteko garso režisierei Ivetai Macevičiūtei.Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių knyga „Marialė", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.Ved. Marius Eidukonis

Šiauliuose vyksta dešimtasis tarptautinis fortepijonų duetų festivalis „Fortduofest“.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šįkart laukia pokalbis su tritomio „Janinos Degutytės laiškynas“ autore dr. Giedre Šmitiene.Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Nutilę: medinių sinagogų architektūra: paveldas, simbolika ir atmintis“.Rusijos Kaliningrado srityje, Gumbinės miesto centre nukeltas čia du dešimtmečius stovėjęs paminklas poetui Kristijonui Donelaičiui.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje pirmą kartą rodomi Benjamino Britteno operos „Vasarvidžio nakties sapnas“ premjeriniai spektakliai.Žiniasklaida skelbia pagaliau išsiaiškinusi mistinio gatvės meno artisto Banksy asmenybę.Kaip gimsta lėlės lėlių teatre, kas svarbu jų kūrėjams?Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – apie istorinį būgną, kurį Dramblio Kaulo Krantas susigrąžino iš Prancūzijos, taip pat apie ginčą Maltos bienalėje dėl galimos cenzūros bei žvilgsnis į „Pokemonus“ ir fosilijas jungiančią parodą.Vilniaus mažasis teatras pristato jauno režisieriaus Justino Vinciūno premjerą „Trukdis“, sukurtą remiantis danų rašytojos Tovės Ditlevsen romano „Veidai“ motyvais.Trečdalis Lietuvos gyventojų patiria socialinės izoliacijos riziką. Kodėl vienišumas atsiranda net tarp draugų, socialiniuose tinkluose, nuolatiniame bendravime?„Geras poetas ne tas, kuris blogų eilėraščių neparašo, geras poetas tas, kuris blogų nerodo“, – sako poetas Rimvydas Stankevičius, kurio eilėraščių knyga „Kartais sninga juodai“ pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką.LRT KLASIKA pristato naują tinklalaidę „Be spoilerių“. Tai kino ir serialų naujienų laida, kurioje Austėja Kuskienė ir Jovaras Skanas kiekvieną antradienį aptaria tai, kas svarbiausia ekranuose.Ved. Justė Luščinskytė

Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje atidaroma tapytojo ir video menininko Sauliaus Paliuko darbų paroda „Perspektyvos. Fragmentuoti pasauliai“.Kokias pavardes vis dažniau renkasi susituokusios moterys? Kokias pavardžių formas tėvai suteikia gimusioms mergaitėms?Už daugiabalsės praeities ženklų, kultūrinių kontekstų ir intelektinių įžvalgų sąsajas bei subtilią jų žodinę raišką Mindaugo Kvietkausko eilėraščių rinkinyjs „Gruntiniai vandenys" pateko į „Metų knygos rinkimų“ poezijos knygų penketuką.Viešoje erdvėje kilo pasipiktinimas Medijų rėmimo fondo ekspertų, vertinančių paraiškas finansavimui gauti, atranka ir pasirinkimu. Kas lemia Medijų rėmimo fondo paraiškas vertinančių ekspertų pasirinkimą?Lietuvoje vyks Andrew Lloydo Webberio miuziklo „Operos fantomas“ turas.Pasvalyje prasideda VI-asis Nacionalinis Lietuvos akordeonistų konkursas.Ved. Marius Eidukonis

„Ten, kur bažnyčia yra vienintelis svarbus objektas, vienerios užrakintos durys panaikina trijų muziejų funkcijas – dailės muziejaus, krašto istorijos muziejaus ir architektūros muziejaus“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentare jis pasakoja apie savo nesėkmingą bandymą Kovo 11-ąją aplankyti tris bažnyčias.„Mano kartos jaunystės, studijų laikus apibrėžia kelionės pigiomis oro linijomis į Vakarų Europos miestus“, – sako rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė, kurios romanas „Jausmai“ nuskraidina skaitytoją į 2009-uosius. „Jausmai“ pateko į „Metų knygos rinkimų“ prozos penketuką.Beveik pusė Lietuvos gyventojų teigia dažnai susiduriantys su dezinformacija – tai parodė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atliktas tyrimas. Nors svarbiausias naujienų šaltinis daugeliui išlieka tradicinė žiniasklaida, nemažai klaidinančios informacijos žmones pasiekia per socialinius tinklus. Tyrėjų teigimu, jie neretai veikia kaip atskira informacinė erdvė, kurioje lengviau plinta poliarizacija, neapykanta ir nepasitikėjimas institucijomis.Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo peržiūra slaptoje vietoje, seansai, kuriuos lydi ekskursijos gamtoje... Festivalis „Kino pavasaris“ ne pirmus metus auditorijai siūlo netradicines patirtis. „Ar tai yra geras būdas žiūrėti filmus, jei prioritetas yra pažiūrėti filmus? Ko gero, ne visada“, – festivalio pasirinkimus komentuoja kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.Išrinktos geriausios 2025 metų verstinės knygos.Ved. Justė Luščinskytė

Tris istorinius pastatus – Vinkšnupių dvarą su greta esančiu svirnu ir istoriją menantį Kalvarijos valsčiaus viršaičio namą – ryžosi naujam gyvenimui prikelti Rita Bieliauskaitė ir Nerijus Šnaras su komanda.Los Andžele išdalyti prestižiniai 98-ieji „Oskarai“. Net šešias statulėles pelnė „Mūšis po mūšio“.Pokalbis su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene.„Raudonų plytų pastatai yra civilizacijos, tam tikro prestižo ir pagarbos šito krašto kultūrai ženklas“, – sakė įstaigos „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė, Tauragėje atidarant fotografijų parodą „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Sulaukęs 96-erių mirė vienas įtakingiausių šiuolaikinių Vokietijos filosofų Jürgenas Habermasas.Ved. Marius Eidukonis

Prieš 100-ą metų kovo 13-ą dieną gimė garsioji Lietuvos radijo diktorė, skaitovė, aktorė, renginių vedėja Undinė Nasvytytė.Šiandien Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei – 140. Ji – poetė, rašytoja, literatūros kritikė, vertėja, pedagogė, visuomenininkė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė, Danutės mama.Latvijos kultūros ministrė Agnese Lace incijavo 22 šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrų kreipimąsi į Venecijos bienalės prezidentą Pietrangelo Buttafuoco ir organizacijos Direktorių tarybą, kad būtų uždrausta Rusijai dalyvauti Venecijos bienalėje. Viešą kreipimąsi išplatino ir Venecijos meno bienalės nacionalinių paviljonų komisarai, kuratoriai ir menininkai.Zarasų senjorai, susibūrę į chorą, mieste ieškojo vietos savo repeticijoms, kreipėsi į menų mokyklą, tačiau iš jos gavo neigiamą atsakymą. Zarasiškiai piktinasi ir savivaldybės nenoru leisti bibliotekoje įrengti sensorinį kambarį.Užsienio reikalų ministerija režisierę bei prodiuserę Aušrą Lukošiūnienę apdovanojo Lietuvos diplomatijos žvaigžde.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienų apžvalga.Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda „Keisti kailį. Kauno kailių pramonės palikimas“. Ji pristato nuo tarpukario iki 2003 metų Vilijampolėje veikusio „Vilko“ fabriko istoriją.Šių metų „Kino pavasario“ programoje pristatomas norvegų režisierės Janicke Askevold filmas „Vieniša mama“. Filmas kelia klausimus apie šiuolaikinę motinystę, vienišą tėvystę ir kintančias šeimos formas. Lietuvoje jis pasirodo metu, kai viešojoje erdvėje vyksta aštrios diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų.Artūro Areimos teatras pristato premjerą „Žmogus – miestas“.Alytaus miesto teatre įvyks antrasis Teatro forumas. Teatras už didmiesčių ribų: kultūros misija ar išgyvenimo strategija?Ved. Justė Luščinskytė

„Kažkur išvyksti, bet visada, atrodo, pasiilgsti namų, to jaukumo, šilumos, gerumo“, – sako tauragiškė Greta Šimkienė. Ji apie savo mylimą gimtąjį kraštą išleido vaikišką pasaką „Tauris. Tai mano miestas“.Kas patenka į moksleivių literatūros programą ir kokių žodžių šiuolaikiniai mokiniai knygose nebesupranta? Pasakoja literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė.Emilis Vėlyvis ėmėsi kurti istorinį epą „Sugauti Vanagą“. Filmas kino teatrus pasieks 2028 m. sausio 13-ąją, o prie jo kūrimo gali prisidėti kiekvienas.Šiandien Lonodono knygų mugėje pristatomas distopinis lietuvio Adrijaus Kvedaravičiaus-Kvedos romanas „STATERA“.Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines Keistuolių teatras paminėjo žiūrovus nukeldamas į Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Scenoje nuskambėjo dokumentinis liudijimas „Kovo vienuoliktoji gyvai“.Šiandien pasaulis mini 105-ąsias kompozitoriaus ir bandonijos virtuozo Astoro Piazzollos gimimo metines. Kodėl šis kompozitorius toks svarbus akordeonininkams ir kuo žavi jo kūryba?Kūrėja, dainininkė Milda Arčikauskaitė pristato savo albumą „Milda Lietuva“.Ved. Marius Eidukonis

Eidamas 91-uosius metus mirė legendinis sportinių šokių šokėjas, treneris, gydytojas Česlovas Norvaiša.„Šiandien jau galime tvirtinti: mums pavyko. Nebesame sovietinės sistemos aukos, ką tik paleistos iš kalėjimo ir nesuprantančios, kaip gyventi laisvėje“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.Šiauliuose atidarytos naujos turtingų ir pasiturinčių miesto žydų gyvenimą, tradicijas ir vertybes atspindinčios ekspozicijos.Vis dažniau pastebimi atvejai, kai bilietai į populiariausius Lietuvos teatrų spektaklius išperkami per keliasdešimt minučių, o netrukus jie pasirodo antrinėje rinkoje už gerokai didesnę kainą. Kiek pačios įstaigos gali ir turėtų kontroliuoti tokią situaciją?Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą „Grįžtu LT – ten, kur širdis“. Tai yra simbolinis kvietimas užsienyje gyvenantiems tautiečiams sugrįžti į Tėvynę.Šių metų festivalis „Kino pavasaris“ pristato vieną gausiausių lietuviško kino programų per visą festivalio istoriją. Iš viso žiūrovai išvys 16 nacionalinių premjerų. Tarp jų – ir režisierės Gabrielės Urbonaitės debiutinis vaidybinis filmas „Renovacija“. Kūrinys jau aplankė beveik 30 tarptautinių kino festivalių ir pelnė 6 apdovanojimus. Po sėkmingo starto užsienyje filmas grįžta į Lietuvą.Ved. Justė Luščinskytė

Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“.Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinės gynybos baterija „Memel Nord“ įtraukta į Kultūros vertybių registrą, joje veikia ekspozicija, vedamos ekskursijos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Kurios savivaldybės paveldui skiria daugiausia pinigų, o kurios mažiausiai? Koks paveldas sulaukia daugiausia savivaldos dėmesio?LRT KLASIKOS eteryje vakar įvyko garso spektaklio „Ne ryšio zona“ premjera.Į Jaunimo teatrą vėl sugrįžo Krystiano Lupos spektaklis pagal Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“. Kaip nuo 2024-ųjų kito spektaklis? Pokalbis su režisieriumi Krystianu Lupa.Ved. Marius Eidukonis

Po kelerių metų petraukos Rusijos paviljonas atvers duris Vencijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Kokios Lietuvos ir kitų šalių reakcijos galime tikėtis?Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas.Sukurta peticija, kurioje piktinamasi Radvilų rūmų komplekso rekonstrukcijos projektu. Kaip į išsakytą kritiką reaguoja vienas iš projekto autorių architektas Vytautas Biekša?Tradicinė kauniečiams rašytojams teikiama Vieno lito literatūrinė premija šiemet skirta menininkui Gvidui Latakui.Lietuvos sezonas Prancūzijoje įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių Lietuvos pristatymo užsienyje renginių. Kokią žymę jis paliko Prancūzijoje ir kaip toliau plėtojamas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos kultūros institucijų?Minint 120-ąsias Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimo metines, 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Kiek tradicinis kankliavimas įdomus šiandien?Semeliškės savaitgalį pradeda savo kaip vienos iš Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių metus.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienos: dešimtmečius nematytas paveikslas pripažintas autentišku Rembranto kūriniu, apie UNESCO įspėjimus ir netikėtus išbandymus, su kuriais susiduria Siksto koplyčios restauratoriai.Olivia Laing – vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų balsų, kalbantis apie meną, tarpasmeninius santykius, politiką, analizuojantis individo ir sistemos santykį. Lietuvių skaitytojams jau pažįstama knyga „Vienišas miestas“, o neseniai leidykla „Kitos knygos" išleido ir studiją „Kūnas ir laisvė“ (iš anglų kalbos vertė Mėta Žukaitė), kur erotika persipina su galia, kontrole, vaizduote, bejėgyste ir visa nugalinčiu solidarumu.Kaip sukurti stiprius kultūrinius ryšius tarp Europos šalių? Kaip tokie ryšiai padeda įgyvendinti nacionalinius užsienio politikos tikslus – stiprinti saugumą, skatinti ekonomikos augimą? Laidos viešnia – kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje Adelė Dovydavičiūtė.„Išsaugokime legendinę Palangos vasaros skaityklą, neleiskime pastatui nunykti“, – viešai į visuomenę kreipiasi Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir siūlo pastatą perduoti kurortui. Apie unikalaus banguoto statinio ateitį pokalbis su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generaline direktore Aušrine Žilinskiene ir Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi.Istoriniai miestų gyvūnai – heraldiniai ženklai, sargai ar totemų figūros – atkeliavo į dailininkės Miglės Kosinskaitės tapybos kūrinius. Apie parodą „Bestia urbis“ pokalbis su menininke.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip skamba kanklėmis kuriama terapinė muzika ir kodėl anksčiau kankles droždavo mirusių žmonių atminimui?Ką gali atskleisti nesklandūs, nerišlūs ir stringantys pasakojimai apie save?Socialiniuose tinkluose prasidėjo akcija #mesužaugom. Ja siekiama sukurti bendrą Lietuvos žmonių nuotraukų albumą tarytum pasakojimą apie žmones, kurie užaugo kartu su savo valstybe.Bibliotekininkai po paskelbtų Lietuvos kultūros tarybos programos „Tolygi kultūrinė raida“ rezultatų reiškia pasipiktinimą, kad per šią programą kasmet vis mažiau finansuojama bibliotekų veiklų arba finansuojamos bibliotekų veiklos, susijusios išskirtinai su skaitymo skatinimu ir knygų kultūra. Ar teisi bibliotekininkų bendruomenė, svarstydama, kad jiems uždedami tam tikri finansavimo barjerai?Japonijos vakarų meno muziejuje kovo 28-ąją bus atidaryta retrospektyvinė paroda „Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“. Šiandien rengiamas parodos palydėtuvių koncertas. Kokie darbai išlydimi į Japoniją ir kaip vyksta pasirengimo parodai procesas?2020 metais įkurtas Teatro informacijos centras keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis Lietuvos teatro centru.Ved. Marius Eidukonis

„Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus.Apie nematomą teatro pusę, kasdienį darbą ir atsakomybę už tai, kad spektaklis įvyktų, pasakoja Klaipėdos dramos teatro dekoracijų ir scenos aptarnavimo skyriaus vadovas Rytis Veverskis.Socialiniuose tinkluose ir interneto platformose vis dažniau matome dirbtinio intelekto sugeneruotus tekstus, parašytus atpažįstamu vieno ar kito autoriaus stiliumi. Tai kelia klausimą – kaip algoritmai apskritai pasiekia knygas ir išmoksta rašyti taip, lyg būtų konkretūs rašytojai? Diskusijas dar labiau įkaitino pirmieji JAV teismų sprendimai, kuriuose pripažinta, kad dirbtinis intelektas gali būti mokomas naudojant knygas net ir be autorių sutikimo. Kokia situacija yra Lietuvoje?Pirmą kartą į mūsų šalį savo kūrybą atvežė lietuvių kilmės menininkas Jaakovas Blumas. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma autoriaus darbų paroda „Multivisata“.Šiandien šalies kino teatruose pristatoma programa „Ieškokite moters“. Pristatomi keturi nauji lietuviški trumpametražiai filmai.Ved. Justė Luščinskytė

„Populizmas pateikia atsakymus, menininkai kelia klausimus“, – sako prancūzų choreografas Olivier Dubois, kurio spektaklis „Tragédie“ pradėjo šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Dusetose praėjusią savaitė, neatlikęs gausaus svorio sugriuvo seniausias miesto pastatas - buvusi žydų manufaktūra.Lenkija įvardijama kaip viens iš svarbiausių strateginių Lietuvos partnerių. Kiek ši strateginė partnerystė ryški kultūros srityje?Kompozitorius Sigitas Stankūnas savo namus Panevėžyje pavertė atvira meno erdve.Jean Baptitste Andrea 2023 metais už romaną „Globoti ją“ įvertintas Gonkūrų premija. Kas rašant knygas svarbu 20 metų kine dirbusiam rašytojui?Ved. Marius Eidukonis

„Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Koks teatro etiketas yra šiandien?Šakiuose tęsiama nuo 2019 m. gyvuojanti tradicija – įteikta Jono Augustaičio vardinė statulėlė „Raidė A“. Šakių viešosios bibliotekos įsteigtas apdovanojimas šiemet atiteko poetui Tomui Vyšniauskui.Vakar Vilniaus knygų mugėje, AGATA „Muzikos salėje“, buvo pristatytas pirmasis išsamus „Lietuvos muzikos kapitalo“ tyrimas. Lietuvos muzikos industrijos ekonominė vertė 2024 m. siekė kiek daugiau nei 3 mln. eurų ir per metus išaugo 13 proc. Didžiausia ekosistemos spraga išlieka eksportas – jis nesiekia nė dešimtadalio procento visos industrijos vertės.„Lietuvio vertybių sistema glūdi etninėje kultūroje, be kurios esame pasiklydę“, – sako gyvenimo ir profesinį jubiliejų pasitikęs Klaipėdos universiteto profesorius etnologas, lietuvių ir prūsų mitologijos tyrėjas Rimantas Balsys.Vakar laidoje „Ryto allegro“ Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė pastebėjo, kad Vilniaus knygų mugė jau šiandien gali lygiuotis į Geteborgą, o iki visiško panašumo trūksta visai nedaug. Pokalbis su knygų mugių entuziastais, aplankiusiais tiek didžiausias pasaulio, tiek mažesnes, nišines muges. Kartu pažvelgsime į pasaulinę knygų mugių rinką, jos mastą, tendencijas ir svarbiausius skirtumus.Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienose apie Barselonoje aukščiausią tašką pasiekusią Šventosios Šeimos baziliką, Salvadoro sostinėje iš plastikinių kamštelių sukurtą freską ir apie tai, kaip aktyvistų akcija Luvre, netikėtai pavertė politinę krizę kultūriniu pareiškimu.Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia prisiminti mokyklines patirtis, sugrįžti į mokyklinį suolą ir išgyventi dar vieną dieną klasėje. Šiandien teatro Naujoje salėje įvyks režisierės Lauros Kutkaitės premjera „Mokyk mane“. Spektaklio kūrėjai kelia klausimą – kokią visuomenę formuoja dabartinė mokykla? Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Šiandien prasideda Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško žmogaus“. Kokie didžiausi iššūkiai kilo organizatoriams, kokios naujovės numatomos? Pokalbis su LLA prezidente Dovile Zaide.„Knygų mugė – tai ne knygų turgus, tai Lietuvos intelektualinis karnavalas, kuriame svarbiausias yra susitikimas“- yra sakiusi viena iš šios mugės iniciatorių, ilgametė organizacinio komiteto vadovė Lolita Varanavičienė, su kuria aptarsime svarbiausius šių metų kultūros programos akcentus.Ar knygų pasaulyje yra matomi vertėjai? Ką reiškia Umberto Eco teiginys „versti reiškia pasakyti beveik tą patį“. Apie Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą rengiamą pokalbių ciklas „(Ne)matomi vertėjai“ pasakoja jo sumanytojos, vertėjos Rasa di Pasquale ir Toma Gudelytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Valstybinė lietuvių kalbos komisija praėjusių metų pabaigoje patvirtino naują XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų žodynėlį. Kodėl tokio žodynėlio reikėjo?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pradėtas naujas teatro klubo renginių ciklas. Pirmajame klubo susitikime kultūros lauko problemas, tyrimus, didmiesčių ir regionų publikos įpročius pristatė kultūros sociologas Tadas Šarūnas.Nacionalinis kultūros centras šiemet mini savo veiklos 85 metų sukaktį, keičia savo vizualinį identitetą, pristato ir naują šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“.Kaišiadorių muziejus pristato knygą „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“.Šiemet minimos 85-osios Babyn Jaro žudynių metinės. Kaip ši tragedija atsimenama ir istorikų tyrinėjama kariaujančioje Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis

Pasak filosofo Aldžio Gedučio, jei ne šis amerikiečių rašytojas, „dar viena lietuviška katė galėjo išgyventi...“ Aldis Gedutis parengė komentarą apie didžio(jo) amerikietiško romano paieškas.Kauno paveikslų galerijoje pristatoma Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Krentant“. Tai iki šiol didžiausia autoriaus personalinė paroda, apimanti aštuonerių metų kūrybinį laikotarpį.Prieš ketverius metus, Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. Nepaisant to, žurnalistai savo darbus tęsia. Ką reiškia būti žurnalistu šio karo akivaizdoje? Pokalbis su viena iš nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės „The Ukrainians Media“ įkūrėjų ir dabartine redaktore Marička Paplauskaite bei Ukrainoje dirbančia ir gyvenančia italų kilmės korespondente Daniela Prugger.Pokalbis su Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow" įkūrėju ir vadovu Jonu Ohmanu.Vilniuje rengiama solidarumo su Ukraina akcija ir koncertas „Laisvė šviečia 2026. RADAROM“.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvos banko rūmuose Kaune galima susipažinti su nepastebimu pinigų gyvenimu Evaldo Lasio fotografijų parodoje „Gyvenimas tarp delnų“.Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekoje sukurta speciali šviesuolių erdvė, skirta pažinti Šiaulių rajono kūrėjų, mokslininkų ir visuomenininkų biografijas bei darbus.M.A.M.A apdovanojimuose šiemet pirmą kartą įteikta „Metų džiazo“ nominacija. Šio apdovanojimo laureatais tapo kolektyvas „Vilnius JJAZZ Ensemble“.Portugalijoje vykusiose XIII tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse Lietuva sulaukė istorinio dėmesio – mūsų šalis oficialiai pristatyta kaip pagrindinė renginio kryptis.Pasirodė dešimtasis Lietuvos kultūros instituto leidžiamo žurnalo „As a Journal“ numeris „Spirti As a Journal“. Jo kviestinė redaktorė – rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė.Lucke minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 35 metų sukaktį pirmą kartą įvyko Lietuvos kultūros dienos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Belaukiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos Tokiuje prasideda renginiai, skirti supažindinti japonus su Čiurlionio kūryba.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Vasario 20 dieną 1916 metais gimė kompozitorius, visuomenės veikėjas, pedagogas Julius Juzeliūnas.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos.Saukų galerijoje galerijoje pristatomas tapytojo Šarūno Saukos paveikslas „Tai, ką matau“.Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Lietuvių kilmės menininkas Ernestas Zacharevičius, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Malaizijoje, padavė į teismą oro linijų kompaniją „AirAsia“ dėl to, kad ji savo lėktuvų dizainui panaudojo jo gatvės meno kūrinį „Vaikai ant dviračio“.Ved. Marius EidukonisAleksandros Stadalienės nuotr.

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Tauragės Pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“.Į LRT kreipėsi klausytojas, keldamas klausimą dėl Jonavos rajone, Normainių kaime, esančio Baro konfederatų koplytstulpio būklės. Šis XVIII a. pabaigos paminklas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, tačiau vietos bendruomenė jau ne vieną dešimtmetį stebi fizinį objekto nykimą.Anykščiuose susibūrusi roko grupė „Čigongo meistras“ šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą“, – sako grupės lyderis Mykolas Tursa.Kurkliai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Ved. Justė Luščinskytė

Kokios vaikų vardų tendencijos buvo 2025 metais?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Sapiegų rūmai jau nebe pirmus metus paauglius suburia į žaidimą-simuliaciją Minirūmai.Kokios buvo Vaidos Aleknavičienės 100 dienų kultūros ministrės poste?Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Skriaudžiai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Išleista grafinė novelė „Radvilos Našlaitėlio kelias, arba Apie piligrimus, banditus ir mumijas“.Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.Ved. Justė Luščinskytė

Anapilin iškeliavusį fleitininką, ilgametis ansamblio „Musica humana“ vadovą Algirdą Vizgirdą prisimename su jo mokiniu fleitininku Justinu Mačiu.Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus sausio-kovo mėnesiais kviečia į ekskursijų ciklą „Pažinkime, kad būtume“.Vienas „Utenos radijo“ balsų Dovydas Giruckas. Radijo savanoris radijo liga susirgęs būdamas vos 11-os metų.Šiaulių Didždvario gimnazijos gali didžiuotis tuo, kad jau daugiau kaip 20 metų turi radijo stotį „Radijo klubas“, kurią gali girdėti visi Šiauliai.Mažeikių kasdienybė neatskiriama nuo radijo stoties „Mažeikių Aidas“. Apie kokius Mažeikius kalba šio radijo balsas Audra Ūdraitė?Kaip kurti radiją miestui, kuriame ir taip daug radijų? Sostinėje jau metus veikia radijo stotis „Vilnius FM“.Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ komanda, kviesdama švęsti Užgavėnes, organizuoja festivalį „Kaukynės“Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros apžvalgoje – apie aktyvistų raginimus Jungtinėje Karalystėje nebepriimti dainų tekstų, kaip įrodymų baudžiamosiose bylose, taip pat žvilgsnis į Ukrainos nacionalinį paviljoną gegužę startuojančioje Venecijos bienalėje ir pažintis su naujausiu „Lego“ kaladėliu rinkiniu, skirtu Klodo Monė kūrybai įamžinti. Pasakoja Rytis Skamarakas.Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis? Rūta Dambravaitė kalbasi su dokumentinio kino kūrėja iraniete Shadi, šiuo metu gyvenančia Vokietijoje.Kodėl tiek mažai žinome apie vieną iškiliausių XX a. tapytojų, poetų ir pedagogų Antaną Martinaitį? Kodėl keturiasdešimt septynerius metus gyvenusio kūrėjo darbai taip ir liko sovietmečio šešėlyje? Apie tai plačiau – menotyrininkė Algė Gudaitytė.Monooperos „Prima donna“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: scenoje telpantis vienos solistės pasaulis ir septyni personažai.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą - Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Kokį kelią, gelbėdamas unikalų statinį, nuėjo kunigas Algirdas Toliatas, kokį šviesos projektą, prikeliantį bažnyčią naujam gyvenimui, sukūrė architektė Marija Nemunienė kalbėsime laidoje. „Paliksime istorijos ženklus, kurie liudys - sovietai bažnyčias paversdavo sandėliais“,- sako architektė Marija Nemunienė.Ved. Jolanta KryževičienėMB Fragment architektai vizualizacija

Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kodėl moterų moksle tema tokia aktuali?Kokią knygos istoriją sužino su senosiomis knygomis dirbantys restauratoriai?Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Filmų gamyba praėjusiais metais pasiekė rekordinius rodiklius – filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų, o lengvata pasinaudojusių filmų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo penktadaliu. Tęsiasi ir sėkmingas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka sugalvojo suteikti knygoms pasus. Ką apie knygą pasakos jos pasas?Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paskelbė, kad rasti papildomi pusė milijonų eurų Medijų rėmimo fondui, o pats fondas ruošiasi naujam ekspertų konkursui.Ved. Marius Eidukonis

„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Neseniai paskelbti UNICEF duomenys apie paauglių patyčias Europoje rodo, kad Lietuvoje beveik pusė 13–15 metų moksleivių patiria patyčias per 30 dienų. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių, gerokai viršijantis Europos vidurkį. Kodėl šie rodikliai taip stipriai skiriasi ir kokie veiksniai lemia tokią Lietuvos poziciją?Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai.Šiemet Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui sukanka 100 metų. Prieš šimtą metų visuomenė buvo kviečiama prisidėti prie muziejaus kūrimo – nešti pirmuosius eksponatus, dokumentus ir liudijimus apie teatro gyvenimą. Ši tradicija tęsiama ir šiandien.Ved. Justė Luščinskytė

Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta paroda „Estrada. Svajonės kaina“.Šiauliams šie metai ypatingi ir yra vadinami Saulės metais. Miestas pradeda švęsti jubiliejinius 790-uosius metus.Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta kino festivalis „Taivanas ekrane“.LRT pradeda akciją „Radarom“.Vasario 6-ąją skaitytojus pasiekė 10 000 laikraščio „Anykšta“ numeris.Pristatomas trečiasis eksperimentinio žurnalo „Gegutė“ numeris. Šįkart jis vestuvinis.Ved. Marius EidukonisJovitos Uzdraitės nuotr. (We love Lithuania)

Kaip šiemet bus minimi vyskupo Motiejaus Valančiaus metai?Parodų erdvėje „Akademija“ atidaryta keramikės Onos Petkevičiūtės paroda kelias, kurioje galima susipažinti ir prisiminti keramikos technikas, kurios dabar jau mažai benaudojamos.Dnipre su Lietuvos pagalba atidaryta požeminė teatro salė. Kokie kultūriniai mainai šiemet laukia Lietuvos ir Ukrainos?Vienam vakarui istorinės Kauno autobusų dirbtuvės atsiveria menui. Industrinėje erdvėje pasirodys duetas „Tykumos“ ir choras „Kamertonas“.Italijoje šiandien prasideda XXV-osios žiemos olimpinės žaidynės. Kaip jas pasiruošęs fiksuoti Lietuvos olimpinės rinktinės fotografas Vytautas Dranginis?Pianistas Petras Geniušas šiandien švenčia savo 65 metų jubiliejų.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio spaudos apžvalga.„Kiekviena moteris yra aštuonkojis, tik mes neprisipažįstame. Mes turime mokėti išgyventi šiame pasaulyje“, – sako aktorė Violeta Mičiulienė, kviečianti į monospektaklio „Bėgantis aštuonkojis“ premjerą.Ketvirtą kartą įvyko tradicija tampantis renginys „Knygos apdovanojimai“.Prasideda dešimtasis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“.Nuo metų pradžios prie Vilniaus senojo teatro trupės prisijungė nauji aktoriai ukrainietis Kyrylo Kremenchukas ir Gabrielė Andruškevič. Apie aktorių kelią į teatrą, lietuvių kalbą ir Senojo teatro ateitį –pokalbis studijoje.Ved. Jolanta KryževičienėT. Ragimov nuotr.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre duris atvėrė nauja edukacinė erdvė „Restauratoriaus kertė“.Kaip pakantra ir pakantumas buvo apibrėžiamas lietuvių politinėje raštijoje nuo seniausių laikų?Pristatytas naujas strateginis įrankis – Tautinių mažumų būklės stebėsenos metodika.Lietuvos kultūros taryba po biudžeto apkarpymų sudėliojo strategiją, kokiose programose mažės finansavimas.Rokuose, Kauno rajone, grafikos dizaineris, iliustruotojas, mozaikos menininkas Konstantinas Algimantas Klimavičius atidarė Konstantino mozaikos namus.Estijoje jau daugiau kaip 75 metus veikiantis Rusų dramos teatras praėjusiais metais pakeitė savo pavadinimą į „Südalinna Theatre“ („Senamiesčio teatras“). Įstaigos biudžetas sumažintas 15 proc. Kokius pokyčius išgyvena šis teatras? Pokalbis dramaturgu Laur Kaunissaare.Ved. Marius Eidukonis

„Ar tikrai mados industrijoje vyksta pokytis, skatinantis drąsiau priimti vyresnės moters įvaizdį?“ – tokį klausimą komentare kelia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Vienas ryškiausių Lotynų Amerikos rašytojų Roberto Bolano pas lietuvių skaitytojus ateina su didžiausia provokacija, pseudomoksline enciklopedija „Nacių literatūra Amerikoje“. Pokalbis su vertėja Alma Naujokaitiene ir Dovydu Kiauleikiu.Minime Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 35-as metines. Kas sieja ir skiria dvi toliausiai viena nuo kitos esančias valstybes? Ko mes mokomės ir semiamės vieni iš kitų? Pokalbis su architekte Akiko Tutlys ir vertėju, haikus.lt įkūrėju Vytautu Dumčiumi.Šie metai Rokiškio kraštui bus tikrai ypatingi, nes bus minimos su Rokiškiu susijusių dailininko Justino Vienožinskio 140-osios gimimo metinės, tapytojo grafo Konstantino Tyzenhauzo 240-osios gimimo metinės, Panevėžio vyskupijos 100-osios metinės. O pati Rokiškio dvaro sodyba švęs įkūrimo 225-ąsias metines. Su dvare veikiančio Rokiškio krašto muziejaus direktore Aušra Gudgaliene kalbamės apie prasidedančius metus.Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas įsitikinęs, kad nauja institucija bus ne tik muziejinė erdvė, bet ir kritinį mąstymą formuojanti kūrybinė laboratorija.Šiemet Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra švenčia 95-metį. Šia proga Panevėžyje pristatoma paroda „Daugiabalsė žemė“, kurioje susitinka naujausia studentų ir dėstytojų kūryba.Ved. Jolanta Kryževičienė

JAV vykusiame „Sundance“ kino festivalyje Andrius Blaževičius už naujausią filmą „Skyrybos karo metu“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.„Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir internetu, o netrukus praplės veiklą ir naujuose namuose Kaune.Filipinų sostinė Manila prisijungė prie „Portals“ skultptūrų tinklo ir tapo šeštąja vieta pasaulyje, kur atverta ši instaliacija.VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė apdovanojimų „Turizmo sėkmingiausieji“ nugalėtojus. 2025 metų turizmo traukos vietove karūnuoti Plateliai. Ekskursija „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“ buvo paskelbta ryškiausia 2025 metų pažintine kelionių po Lietuvą patirtimi.„Klova „Pilėnus“ labai mylėjo“, – sako neseniai išleistos knygos apie kompozitorių Vytautą Klovą autorius Paulius Andriuškevičius. Sausio 31 d. pasitinktas lietuvių operos klasiko Vytauto Klovos šimtmetis.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrė paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“Domanto Razausko Muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės-architektūrinės idėjos konkursas.Kaip Motiejaus Valančiaus jubiliejinius metus rengiasi paminėti Varniuose esanti vyskupo vardo gimnazija?Vilniaus UNESCO literatūros miesto padalinyje, Pamėnkalnio viloje, duris šiandien atveria paroda „Rašytojai rašytojams“.Kėdainiai rytoj oficialiai paskelbs Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymą. Skirtingose miesto vietose nuskambės „Oratorija ašis“.Teatras „Tolyn gilyn“ pristato režisieriaus Pauliaus Markevičiaus patyriminį spektaklį „Kolonija Antika“.Kultūros asamblėja paskelbė, kad mėnesis tarp Lietuvos valstybingumo švenčių – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – šiemet bus pažymėtas koncertų ciklu „Mes užaugom!“.Pasirodė specialus Katalonijai skirtas žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kokią magiją skleidžia režisieriaus Paolo Sorrentino filmai? Ar jų grožis nenustelbia turinio ir minties? Pokalbis su Italijos kino klasikos ir keturių Sorrentino filmų vertėja Ieva Frigerio.Penkiuose populiariausiuose saugomų teritorijų objektuose per metus apsilankė beveik milijonas lankytojų. Kas žmones traukia į nacionalinius ir regioninius parkus?Kauno miesto muziejaus Rotušės padalinyje atidaryta paroda „Miesto atmintis: miško šokiai“. Ji pasakoja apie unikalią vyresnio amžiaus žmonių šokių tradiciją Panemunės šile, nepertraukiamai gyvuojančią nuo 1964 metų.Dėl išaugusių finansinių gynybos poreikių būsimi treji metai bus žymiai kuklesni įvairioms Lietuvos gyvenimo sritims. Ir čia jau nebeveikia garsioji Čerčilio frazė „O tai dėl ko tada kovojame“, kurią jis pasakė, kai buvo pasiūlyta sumažinti kultūros biudžetą II PK metais. Tačiau ką daryti didžiosioms kultūros įstaigoms, kurioms priklauso nemažai svarbių statinių, kaip išsaugoti griūvančius kultūros paveldo objektus? Pokalbis apie situaciją, susiklosčiusią kultūros lauke ir konkrečiai Nacionaliniame dailės muziejuje.

Kultūros ministerija tikslina savo mintis dėl Nacionalinių kultūros ir meno premijų – neatvykimas į premijos įteikimo iškilmes nereiškia, kad laureatas atsisako ir finansinės premijos dalies.Kaip skaitmeninėje erdvėje stengiamasi stiprinti lietuvių kalbos pozicijas ir kaip tam pasitarnauti gali tūkstančiai valandų balso įrašų?Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ prie rezidencijų plėtros pakvietė prisidėti ir vietos verslininkus.Ar paskutiniai viešosios elgsenos pavyzdžiai, kuomet rezoliucija dėl LRT Europos parlamente įvardijama „namų šiukšlių“ nešimu į užsienį, rodo, kad turime stigmų garsiai kalbėti apie tai, kas pas mus vyksta blogai?Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės.Kaip Vilniuje keitėsi bendruomenės per daugiau kaip 700 metų miesto gyvenimo istoriją?Ved. Marius Eidukonis

„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Klaipėdos pilies teatras pristato šiuolaikinės vokiečių dramaturgės pjesės premjerą „Pasaulių susidūrimai“ – dviejų legendinių moterų susitikimas scenoje.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos šaulių sąjunga dešimčiai metų pratęsė bendradarbiavimo sutartį, kuria numatoma užtikrinti muziejinių vertybių apsaugą, gabenimą bei saugojimą. Kaip Ukrainos karo pamokos keičia Lietuvos muziejų saugumo standartus? Koks Šaulių sąjungos vaidmuo saugant atmintį taikos ir karo metu bei kaip ruošiamasi vertybių evakuacijai „dieną X“?Rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“.Šiandien minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Kokį vaidmenį atlieka kultūra ekstremalių išbandymų metu? Ar pakankamai prisimename geto gyventojus kaip kūrėjus?Ved. Justė Luščinskytė

Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Klaipėdos parodų rūmuose iki vasario vidurio eksponuojamos keturios kontrastingos parodos nuo šiuolaikinių litografijos darbų, vaizdo instaliacijų iki klasikinės tapybos.Antrąjį savo etapą pasiekė jaunimo kūrybos projektas „Tėvynės DNR“. 57 jaunieji kūrėjai pateikė šiam projektui savo kūrybos dainas, o projekto organizatoriai atrinko dešimt geriausių.Paskelbti geriausi Vilniaus trumpųjų filmų festivalio filmai. Geriausiu nacionalinės konkursinės programos filmu buvo pripažintas Lino Žiūros filmas „Sūkurys“, specialiuoju žiuri paminėjimu įvertintas Vestos Tučkutės filmas „Loving“. Specialusis kino kritikų paminėjimas atiteko Kristinos Savickaitės filmui „Antrasis miestas“.Seimui 2026-uosius paskelbus Radijo šimtmečio metais, Šiauliuose auga susidomėjimas Radijo ir televizijos muziejumi, įkurtu dar 1982-aisiais.Iliustratorė Ieva Babilaitė tapo viena iš 75 menininkų, kurių darbai atrinkti į Bolonijos vaikų knygų mugės iliustruotojų parodą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Tautvydas Stukas

Šiandien po daugiau kaip pusantrų metų pertraukos Vilniuje duris atveria knygynas „Juodas šuo“.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, tęsiame pasakojimų ciklą apie šią asmenybę. Šį kartą – žvilgsnis į jo dvasinį kelią.Po daugiau nei trisdešimties metų Molėtų kultūros centre suskambo tikras koncertinis fortepijonas.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Prancūzijos nacionaline biblioteka, trečia didžiausia biblioteka pasaulyje. Vienas šios partnerystės rezultatų – drauge minėsimas Oskaro Milašiaus 150-metis. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovais.Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6 lankytojams duris atveria Vytautą Kernagį pristatanti paroda „Artistas iš Brodo“.Agluonėnai pradeda Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. Iškilmingame atidarymo renginyje bus įteikta ir Ievos Simonaitytės premija.Šalia Varšuvos, Markuose, įamžintas Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas.Ved. Marius Eidukonis