Ryto allegro

Kaip 1926-aisiais buvo populiarinama naujoji medija – radijas ? Kaip gyventojai sutiko pirmąsias radijo transliacijas iš Kauno?LMTA Klaipėdos fakulteto Árpádo Schillingo studentai kviečia žiūrovus į trečiakursių teatro ir renginių režisūros egzaminų-peržiūrų ciklą „Comedia³“. Apie jaunųjų režisierių iššūkius su kurso vadovu pasikalbėjo Agnė Bukartaitė.Radijo šimtmečio proga Lietuvos paštas ir Lietuvos bankas sukaktį įamžino nauju pašto ženklu bei progine moneta.Vilniuje penktadienį vyks kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2026“. Ką šiemet išvys jo lankytojai?35-ąjį veiklos jubiliejų minintis Molėtų krašto muziejus atveria naują interaktyvią ekspozicija „Raktas į Molėtų krašto istoriją“.Gedulo ir vilties dienos išvakarėse prie Viduklės esančiose geležinkelio stoties erdvėse bus pristatyta muzikinė ir vizualinė patirtis – kompozitoriaus Domanto Pūro oratorijai „45-asis šerkšnas“.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienos: septyni Sakartvelo piliečiai teisiami dėl retų rusiškos literatūros klasikos leidinių vagysčių iš Prancūzijos bibliotekų; į Vašingtono statybos projektus nukreiptas Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinių parkų bilietų pardavimo pajamas; teatro apdovanojimai „Tony“. Plačiau – Ieva Radzevičiūtė.Ar galima važiuojant pro šalį aplankyti „Dingusį štetlą“ Šeduvoje? Ar būtina iš anksto registruotis? Muziejaus lankymo galimybes aiškinamės su muziejaus komunikacijos vadove Marija Dautartaite.Prieš trisdešimt metų Pažaislio vienuolyne nuskambėjo didingas klasikos kūrinys – Ludwigo van Beethoveno oratorija „Kristus Alyvų kalne“. Tokia buvo tradicinio Pažaislio muzikos festivalio pradžia, kurią prisiminsime su vienu iš festivalio įkūrėjų Justinu Krėpšta, o apie šių metų festivalį kalbėsime su kuratore Lina Krėpštaite.Klaipėdoje atidaryta VDA Klaipėdos fakulteto galerija DARŽAS. Naujojoje ekspozicinėje erdvėje – studentų baigiamųjų darbų paroda. Kaip išsiaiškino DARŽE apsilankiusi žurnalistė Agnė Bukartaitė, pirmiausia čia suteikiama galimybė iš arti susipažinti su nauja kūrėjų karta ir jos formuojamu šiuolaikinės kultūros lauku, taip pat galima pamatyti ir profesionalių menininkų kūrybą.Mažiems ir dideliems daug džiaugsmo savo eitynėmis ir koncertais parko rotondoje teikiantis Palangos orkestras pradeda „Orkestro vasaros“ sezoną. Plačiau – pokalbis su Palangos orkestro meno vadovu ir vyriausiasiu dirigentu Vygantu Rekašiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip kuriamos knygelės vaikams ir kodėl kanklės puikiai tinka lopšinėms? „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda – tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Kuo šis kūrėjas ypatingas?Teatras „Utopia“ alternatyvios kultūros erdvėje „Kablys“ pristato režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjerą „Antigonė“.Briuselyje vyko Tarptautinės muzikos įrašų gamintojų organizacijos forumas „Muzikos geopolitika: Europos vieta pasaulinėje muzikos ekosistemoje“. Kokius didžiausius iššūkius pasaulinėje rinkoje patiria Europos muzikos kūrėjai?Apie ką 1926-ųjų birželį rašė Lietuvos dienraščiai? Kaip prieš šimtmetį atrodė lietuvių kasdienybė ir vargai, kas tą vasarą traukė kauniečių dėmesį ir kaip gyventojus paveikė Seimo rinkimai?Vilniuje atveriama dar viena erdvė – Išganytojo kalva, ant kurios šiuo metu vyksta Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas. Ilgus dešimtmečius ji nebuvo prieinama, nes teritorija priklausė kalėjimui.Sostinės Drujos gatvėje esančią 719 kv. metrų dydžio tvorą netrukus papuoš vietos istoriją primenantis gatvės meno piešinys.Ved. Marius Eidukonis

„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Komentare ji svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Šiauliuose vyksta scenos menų festivalis „Teatrodromas“ pasklidęs po įvairias miesto erdves. Šiemet čia ketinama pristatyti 10 skirtingų žanrų – nuo cirko iki šiuolaikinio šokio ir stand-up pasirodymų.Muzikos natų piratavimas Lietuvoje išlieka įsišaknijusia praktika, su kuria kasdien susiduria ugdymo įstaigos, chorai ir atlikėjai. 2021 metais Lietuvos muzikos informacijos centro pradėta iniciatyva „Nekopijuok natų“ siekė atkreipti dėmesį į masinę natų kopijavimo problemą Lietuvoje, tačiau nelegalus natų kopijavimas vis dar išlieka įprasta praktika daugelyje ugdymo įstaigų ir kolektyvų. Artėjant liepos 3–6 dienomis Vilniuje vyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei, ši tema tampa ypač aktuali. Kaip muzikos ugdymo procese kalbame apie kūrėjų teises, kokios galimybės šiandien sudarytos legaliai įsigyti natas ir kaip nuo švietėjiškų akcijų pereiti prie realių sisteminių pokyčių?Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio g. 49, Vilniuje. Garsinėje ekskursijoje – pasakojimas apie architektūrinį „Frankenšteiną“, kulkų žymes jo fasade ir radijo pasirengimą šiuolaikiniams iššūkiams.Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną. 1966 metais atidaryta skaitykla ligi šiol išlaiko savo pirminę paskirtį ir kiekvieną vasarą kviečia įsikurti jaukioje pajūrio erdvėje, kurioje susitinka kultūra, architektūra ir gamta.Ved. Justė Luščinskytė

Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.Ved. Marius Eidukonis

Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienose – trys kultūros paveldo temos: karo niokojamas Jemeno paveldas, Prancūzijoje kuriamas dirbtinio intelekto įrankis klimato kaitos poveikiui istoriniams pastatams prognozuoti ir Milano jaučio mozaikos restauracija, sukėlusi viešas diskusijas bei pašaipas.Šilalės kultūros centre debiutavo eksperimentinis jaunimo dramos teatras su etiudine pjese „Nuo savęs nepabėgsi“. Kokia istorija nagrinėjama ir ką jaunimui reiškia galimybė vaidinti?Prasidėjus vasaros stovyklų sezonui, tėvams ir organizatoriams vis svarbesni tampa ne tik vaikų užimtumo, bet ir saugumo klausimai. Kaip vaikų stovyklos turėtų ruoštis galimiems oro pavojams, kokių veiksmų imtis ekstremalios situacijos metu ir kaip užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaikų saugumą?LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį“, – sako ištikimas radijo klausytojas G. Padegimas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje vasaros sezoną rytoj pradeda parodomis, kurias sieja gyvūnų vaizdiniai mene. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ žvelgiama į kačių ir liūtų motyvus profesionaliajame mene bei tautodailėje, o Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ per žaismingus, siurrealistinius vaizdinius kalbama apie poilsį, pareigas ir grožio industriją.Ved. Justė Luščinskytė

Menininkui Augustui Serapinui į Italijos Pietų Tirolio regione vykstančią dešimtąją Val Gardenos šiuolaikinio meno bienalę savo kūrinį teko gabenti sraigtasparniu.Kodėl dzūkiškų tarmybių šiais laikais išgirstame vis mažiau, o dzūkavimas virsta nykstančia ypatybe?Šiandien jau devintąjį savo sezoną Lukiškių aikštėje pradės vasaros skaitykla „Vilnius skaito“.Ukrainiečių kalba pasirodė Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“. Šįkart ciklo viešnia klausytoja Renata Bindokaitė.Kodėl tokio didelio populiarumo tarp skaitytojų sulaukė Deniso Nikitenkos „Kuršių nerijos knyga“?32-ojo Kristupo festivalio pradžią paskelbs jaunųjų atlikėjų sukurta improvizacijų programa „Expozicija: IV“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos radijo istorija – ne tik Kauno istorija. Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdisi lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.„Dieną tapydavau akademijoje, o naktį – sau. Šioje parodoje yra nakties darbai“, – sako naują parodą Zarasuose pristatantis dailininkas Šarūnas Sauka.Vilniaus savivaldybė Vingio parke prie Neries planuoja naują rekreacinį projektą – pirčių kompleksą: tris modulines pirtis ir visą reikalingą infrastruktūrą, treniruoklius, asfaltuotą įvažiavimą. Kodėl Vingio parkui reikia tokio komplekso?Du maži tarpukario žurnalai – Paryžiuje leistas MUBA ir Vilniuje ėjęs „Jung Vilne“ – vienijo skirtingus modernizmo židinius ir kūrė laisvą, avangardinio meno žaidimą. Apie mažai žinomus kultūros istorijos įvykius – pokalbis su dailės istorike, parodų kuratore Giedre Jankevičiūte ir literatūrologu Mindaugu Kvietkausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė kasdien radijo klausosi jau beveik 70 metų. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.Visuomenei pristatytas filmas apie Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ gyvenimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Vilniuje įteikti 17-ieji nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiais metais daugiausiai apdovanojimų susižėrė Aistės Žegulytės ir Vytauto Katkaus filmai.Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Pirmąsias dvi birželio savaites Vilniaus dailės akademija kviečia į baigiamųjų darbų parodą „Graduation Show 2026“.LRT KLASIKA nuo birželio 1-osios pradeda savo vasaros sezoną.Ved. Marius Eidukonis

Kodėl Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklio „Molė Svini“ premjera.„No Shoes“ teatro įkūrėjai Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys Biržuose organizuoja pirmąjį festivalį vaikams ir jaunimui „Kiemas“.Po teismo sprendimo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą nukelti sostinės centre esantį Salomėjos Nėries paminklą kyla klausimas, kodėl taip dažnai įsiveliama į istorinės atminties karus?Panevėžyje šalia „Stasys Museum“ bus atidarytas „Miesto pokyčių paviljonas“.Tarptautinio architektūros ir dizaino festivalio BIG SEE laureatu gyvenamųjų namų kategorijoje tapo architekto Artūro Mažeikos ir dizainerės Tomos Bačiulytės projektas „Žalio kiemo namas“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – paskutinė šio sezono premjera – „Geismas“.Žemaitės apsakymas „Marti“ adaptuotas lengvai suprantama kalba.Vienas po kito aiškėja skandalingi atvejai, kai šiuolaikinės literatūros kūriniai generuojami dirbtinio intelekto. Ar prasidėjo naujas kovos už literatūros žmogiškumą etapas? Plačiau apie tai – Europos rašytojų tarybos vadovas, Katalonijos rašytojas ir vertėjas Sebastià Portell ir Lietuvos rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje apie Jungtinių Valstijų dailės komisijos pritarimą Triumfo arkos projektui, planuojamą parodą apie Agathą Christie ir kuriamą metalo legendos Ozzy'io Osbourne'o avatarą. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.„Kurį laiką man nedavė ramybės grobuoniškumo tema, pasaulinių megastruktūrų kompleksiškumas. Deja, vyksta penktieji karo metai“, – sako parodos „(Ne)saugumo ribos“ kuratorė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Sukurtas „Muzikinis žaidimas – Kernagio leidimas“, kuris leidžia Vytauto Kernagio dainoms ir jo kūrybai pratęsti kelionę ne tik klausantis, bet ir žaidžiant.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“.Ar lietuvių kalbos egzamino rašiniuose turėtų būti taisoma kalba ir kodėl stiliaus klaidas galėtume pavadinti „raudono rašiklio tironija“?Kaip kitose Europos šalyse skatinama fizinių asmenų filantropija ir kaip gerąsias praktikas galime perkelti į Lietuvą?Ar miuziklo „Operos fantomas“ sėkmė Lietuvoje paskatins daugiau tokių pastatymų atvežti į mūsų šalies arenas bei daugiau jų sukurti Lietuvoje?Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Ved. Marius Eidukonis

Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas, muziejininkas, dailėtyrininkas Romualdas Budrys. Kokią muziejininkystės epochą jis įkūnijo ir ką šiandien reiškia jo palikimas?Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas veda į Sitkūnus, nedidelę gyvenvietę Kauno rajone. Čia buvo projektuojamos Pirmosios Respublikos ambicijos, uždarame radistų miestelyje kūrėsi šeimos, o radistas Petras Leškevičius Sausio 13-osios naktį per akimirką išgelbėjo laisvą eterį.Savaitgalį baigėsi Kanų kino festivalis, kuriame šiemet daug dėmesio sulaukė ne tik filmai, bet ir klausimas, kaip kino industriją keičia dirbtinis intelektas. Diskusijas dar labiau sustiprino ir „Oskarų“ akademijos naujovės: DI įrankiai kino gamyboje nėra atmetami, tačiau scenarijaus ir vaidybos kategorijose aiškiau pabrėžiamas žmogaus kūrybinis indėlis. Kaip į naujas taisykles reaguoja festivaliai ir patys kūrėjai? Ar dirbtinis intelektas kine yra tiesiog dar vienas technologinis pokytis, ar jis iš esmės keičia tai, kaip suprantame kiną?Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ kviečia pažvelgti į Lietuvos pajūrio kurortų istoriją – nuo pirmųjų maudyklių Palangoje iki paplūdimių madų, taisyklių, kurhauzų, gydyklų ir viešbučių kultūros.Vilniuje ant kalėjimo sienos Rasų rajone atsiras 117 metrų ilgio kūrinys „Vilniaus istorijos kontūrai“ – penkiolikos istorinių miesto žemėlapių pasakojimas nuo XVIII a. pradžios iki XX a. pradžios. Tuo metu Utenoje gatvės meno kūriniais atgaivinamos mikrorajonų erdvės, įamžinamos vietos istorijos ir atpažįstami miesto veidai. Ką tokie kūriniai pasako apie miestą? Ar jie gali tapti turistinių maršrutų dalimi?Ved. Justė Luščinskytė

Kokios istorijos nugulė į Tomo Šaltmerio-Tomsuono knygą „A noji? „Sykį Amerikuo“ ir kėtas Tomsuona istuorijis“ knygą?Praėjusią savaitę įvyko jubiliejinis – 20-asis – Tarptautinis ypatingų teatrų festivalis–forumas „Begasas XX“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Po Anykščių rajono savivaldybės kultūros tarybos sudarytos komisijos paskirstyto kultūros projektų finansavimo kilo nepasitenkinimas, kad buvo finansuoti ir pačių tarybos narių projektai arba projektai, su kuriais jie susiję.Kaip reikėtų įrengti priedangas ar slėptuves, kad jos keltų juose esantiems, ypač vaikams, kuo mažiau streso?Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad dalyvaujant ilgalaikėje kultūrinio ugdymo programoje auga mokinių kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti.Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą „Agnijos magija“. Jurgos Ivanauskaitės kūrybos įkvėptas spektaklis prabyla apie visą gyvenimą trunkančias žmogaus dvasines paieškas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome jau paskutinį penkioliktuko kūrinį – Egidijos Medekšaitės „Prakanda“ instrumentams ir elektronikai.Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė kvies lankytojus pažinti tautos patriarchą kiek kitokiu kampu. Čia bus pristatyta audiovizualinė instaliacija „Es humanus“, jungianti tekstilę, projekcijas, garsą ir šokį. Kūrinio centre – bandymas šiuolaikinio meno kalba pažvelgti į Joną Basanavičių. Kaip istorija, žmogiškumas, folkloras ir šiuolaikinės meninės formos susitinka viename kūrinyje?Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos analizė rodo, kad per metus pasiūlymų nusipirkti referatus, kursinius ar baigiamuosius darbus sulaukia daugiau kaip 12 tūkstančių studentų, o vienu metu viešojoje erdvėje fiksuojama keli šimtai aktyvių tokių skelbimų. Tuo metu Seime svarstomi siūlymai griežtinti atsakomybę už svetimų akademinių darbų rengimą, jų siūlymą, reklamavimą ir pateikimą kaip savo. Kokios priemonės galėtų mažinti perkamų akademinių darbų rinką?LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą skirtą Lietuvos radijo šimtmečiui. Choreografė Aleksandra Andrejauskaitė Šilalėje pristatė savo debiutinį šiuolaikinio šokio spektaklį „Bangomis per šimtmetį“. Spektaklis keliauja per skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, kuriuose atsiskleidžia balso galia, jo slopinimas ir kova vardan grįžimo į eterį.Rytoj Zarasų krašto muziejaus padalinyje – Kraštiečių muziejuje – atidaroma vieno ryškiausių XX amžiaus menininkų Marko Šagalo darbų paroda „Stebuklo nuojauta“. Joje pristatomi 43 originalūs kūriniai iš privačios „La Collection Kesauri“ kolekcijos Prancūzijoje.Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienos: naujas tyrimas apie meno ryšį su lėtesniu senėjimu, Uzbekistane kuriamas skaitmeninį tradicinės muzikos archyvas ir Romoje atrasta seniausio žinomo eilėraščio senąja anglų kalba kopija.Rytoj M. K. Čiurlionio namai-muziejus oficialiai uždaromas atnaujinimo darbams ir perduodamas rangovams. Iš dešimties Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių trys yra uždaryti rekonstrukcijai.Vilniuje prasideda 16-oji Andrejaus Sacharovo konferencija „Authoritarianism on the Rise“. Kokios priežastys lėmė autoritarizmo stiprėjimą, kokias klaidas padarė demokratijos šalys ir kokias išeitis mato konferencijos dalyviai?Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante.Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas klasikinio baleto šedevru laikomas spektaklis „Pakita“. Apie šio vakaro premjerą ir ateities planus – LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina.

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Šiandien kviečiame išgirsti Varnių klebono Andriejaus Sabaliausko istoriją.„Gerbiu šią šalį lyg būtų mano, labai myliu Lietuvą, bet esu ispanė ir nenoriu savęs pamesti“, – pasakoja daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti ir kurianti atlikėja Sandra Carrillo.Klaipėdoje prasideda dešimtasis „TheAtrium“ festivalis.Panevėžio miesto teatrui „Menas“ vadovaus režisierius Julius Dautartas.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui.Lietuvos kino centras ir Ukrainos valstybinė kino agentūra pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Kokios dvišalio bendradarbiavimo kryptys svarstomos?Visoje Lietuvoje vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams, į savo poezijos festivalį pakvietė ir Ukmergė.Kauno miesto savivaldybės taryba Maironio premiją nutarė skirti poetui Gvidui Latakui.Ved. Marius Eidukonis

„Praėjo tie laikai, kai jaunimėlis nesiskirdavo su kasetinėmis „magėmis“ ar „bumboxais“, kurie tarsi padėdavo užimti tam tikrą ausimi suvokiamą viešosios erdvės dalį. Visgi muzikos koncentracija mieste yra daug didesnė, tik tiek, kad didžioji jos dalis negirdima, nes skamba už uždarų durų arba slepiasi ausinėse“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis.Antrajame pasakojimų ciklo epizode LRT senbuvis Juras Jankevičius atveria duris pastato, kuris 1933 m. iškilo specialiai radiofonui. Išgirsite, koks Antanas čia mėgo lankytis, ir kodėl būtent šis pastatas 1991-aisiais tapo laisvo žodžio tvirtove bei valstybės išlikimo garantu. Sužinosite, kuo žodis „agresija“ skiriasi nuo „įvykių“, ir kokią diplomatinę misiją sovietų okupacijos metais atlikdavo pastato kieme iki šiol stovinti skulptūra.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „Padangių paukštis ir laukų lelija“ simfoniniam orkestrui.Šiandien dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje Vytautui Kernagiui būtų sukakę 75-eri. Šią sukaktį lydi ne tik prisiminimai, bet ir nauji bandymai iš arčiau pažvelgti į vieną ryškiausių Lietuvos scenos asmenybių. Koks Vytautas Kernagis išliko artimųjų, bičiulių ir scenos bendražygių atmintyje? Pokalbyje dalyvauja sūnus Vytautas Kernagis jaunesnysis, dokumentinio filmo „Mūsų draugas Kernagis“ režisierė Giedrė Genevičiūtė ir lietuvių country, folk muzikos bei dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas Virgis Stakėnas.Šiaulių dailės galerijoje surengta trečioji įvairių sričių menininkų fotografijų paroda „Resume“. Šiemet, Šiauliams švenčiant 790-ąjį gimtadienį, daugiau dėmesio skirta miesto vaizdiniams.Šiandien Gargžduose atidaroma „Gargždų kūrybos stotis“ – laikina kultūros, kūrybos ir bendruomenės erdvė Turgaus gatvės garažų masyve. Ką miestui gali duoti tokia netradicinė erdvė?Ved. Justė Luščinskytė

Kuo ypatingas Klaipėdos radiofonas, savo darbą pradėjęs 1936-aisiais?MO muziejuje atidaryta melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones.Lietuvos audiosensorinė biblioteka kviečia susipažinti su Lietuvos didmiesčiuose pradėtais vystyti išskirtiniais kvartalais, kurių šerdimi buvo Lietuvos aklųjų draugijos gamybiniai-mokymo kombinatai.Kaip radijas tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie visuomeninės atminties palaikymo, pilietiškumo, patriotizmo ugdymo?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Unda unda Inundare“ violončelei ir fortepijonui.Savaitgalį prasidėjo 62-asis „Poezijos pavasaris“. Šių metų festivalio laureate tapo poetė Giedrė Kazlauskaitė.Šį mėnesį sukanka 40 metų, kai buvo pristatytas grupės „Fojė“ kūrinys „Laužo šviesa“, o visuomenei šiandien Andrius Mamontovas pristato restauruotą dainą ir jos vaizdo klipą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Sekmadienį žiūrovai išvys jau 100-ąjį Vilniaus mažojo teatro spektaklį „Marti“ pagal to paties pavadinimo Žemaitės apsakymą. Jubiliejaus proga režisierės Gabrielės Tuminaitės pastatymas bus rodomas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje. Pasibaigus spektakliui, publika bus pakviesta dalyvauti teatralizuotame „Marčios“ veikėjų teisme.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Alberto Navicko oratorija „Miške“ aštuoniems balsams ir erdvinei elektronikai.Prieš dvi savaites startavo meno laboratorijos „Kiaurai sienas“ inicijuotas socialinis projektas „Nematomi paukščiai“, kuriuo siekiama meno kalba atkreipti dėmesį į seksualinio smurto prieš moteris mastą Lietuvoje ir prisidėti prie pagalbos nukentėjusiosioms prieinamumo. Skelbiama, kad surinktų lėšų pakaks finansuoti 130 specializuotų psichologinių konsultacijų Tauragės apskrityje bei pajūrio regione. Net 80 proc. aukojusiųjų sudaro vyrai. Ką rodo netikėtas vyrų įsitraukimas į paramos kampaniją ir kaip viešasis menas gali padėti kalbėti apie sudėtingas visuomenės problemas?1968 metais lietuvių kalba pirmą kartą pasirodė Kobo Abės romanas „Moteris smėlynuose“. Tuomet jis buvo verstas ne iš japonų, o iš rusų kalbos, be to, skaitytojus pasiekė kupiūruota teksto versija. Tas pats leidimas buvo pakartotas ir 1987-aisiais. Po nepriklausomybės knyga dar kartą išversta iš anglų kalbos, o dabar leidykla „Kitos knygos“ pristato naują vertimą tiesiai iš japonų kalbos. Ką tekstas praranda keliaudamas per tarpines kalbas, kaip jį veikia politinės sąlygos ir ką šiandien reiškia grįžti prie originalo?Žagarėje dvi savaites gyvena ir kuria Lietuvos ir užsienio menininkai, kurie bando įprasminti kadaise čia gyvenusių žydų atminimą. Dešimt menininkų čia pristatė performansus, tapybą, tekstilės instaliacijas, muzikinius pasirodymus.Šiandien prasideda ir visą savaitgalį Lvive vyks Vilniaus dienos – trijų dienų kultūros programa, pristatanti Lietuvos sostinės šiuolaikinį meninį gyvenimą ir stiprinanti Lietuvos bei Ukrainos kultūrinius ryšius.Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje apie muziejuje Prancūzijoje eksponuojamus nacių pagrobtus ir iki šiol teisėtiems savininkams negrąžintus meno kūrinius, mini serialo „Adolescence“ sėkmę BAFTA televizijos apdovanojimuose ir kitąmet atidaromą grupės „The Beatles“ muziejų. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Į jį pateko Jutos Pranulytės kūrinys „Schrei“ violončelei solo ir audio semplams.„Žmogus ir Dievas reikalingi vienas kitam. Reikia partnerio, kad būtų su kuo pasikalbėti“, – pasikalbėjimuose su sūnumi sako atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.Ar talentas – įgimta dovana, ar nuoseklaus darbo rezultatas? Kas nutinka tiems, kurie nedrįsta rizikuoti? Apie tai diskutuos Nacionalinio kultūros forumo dalyviai, nes šių metų tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“.Būdamas vos 15-os Adolfas Teresius talkino iš nuolaužų atstatant sunaikintą Kryžių kalną. Tai tapo lemtingu poelgiu jo gyvenime pasirenkant tolesnį – tautodailininko, skulptoriaus – kelią.Tarptautinė paroda „Sidabrinės merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ tapo metų reiškiniu Latvijoje.Ved. Jolanta Kryževičienė

Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos“ kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų.Vilniuje savaitgalį prasidės „Poezijos pavasaris“. Kaip šiemet atrodys festivalis ir kokia poezija skambės jame?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Dianos Čemerytės kūriniu „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams.Vertėjai viešojoje erdvėje pasidalino nerimu dėl projektų, vystomų su kultūros ministerija, eigos. Pasak jų, ministerija delsia patvirtinti Metų vertėjo krėslo laimėtoją, anksčiau ministerija vėlavo paskelbti Šv. Jeronimo premijos konkursą.Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje finansavimo konkursą organizuos Lietuvos kultūros institutas. Kokie konkurso pokyčiai laukia?Barselonoje įvyko Europos šiuolaikinės architektūros „Mies van der Rohe“ apdovanojimai. Tarp 40 finalistų pateko ir „Stasys Museum“ Panevėžyje.Rugsėjį sukanka 85 metai nuo masinių žudynių Kyjive pradžios. Bendraudama su Babyn Jaro memorialiniu kompleksu šiai datai paminėti menininkė Paulina Eglė Pukytė kuria paminklinį meno kūrinį.Ved. Marius Eidukonis

„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Varniuose paminėtos Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės.Lietuvos gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas per pastaruosius aštuonerius metus nuosekliai auga, tačiau pokyčiai yra nevienodi. Techninis gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiais tvirtėja, bet kritinis informacijos vertinimas ir pilietinės raiškos pagrindas išlieka tobulintinomis sritimis.Tokias tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Per trejus metus Vilniuje bus pastatytos 9 mokyklos ir lopšeliai-darželiai, tačiau kartu kyla klausimas, kokios mokyklos šiandien reikalingos augančiam miestui. Ar mokykla turėtų būti tik vieta pamokoms, ar ir bendruomenės centras, atvira erdvė po pamokų, saugi infrastruktūra krizių atveju, vieta, prisitaikanti prie skirtingų vaikų, mokytojų ir rajono gyventojų poreikių?Ved. Justė Luščinskytė

Panemunės pilyje pristatoma ekspozicija „Grafikos paviljonas. Pirmoji paroda“. Lankytojai čia gali išvysti istorinėse erdvėse sukurtus trijų menininkių darbus.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien pristatome kompozitoriaus Dominyko Digimo „Circa“ solo fortepijonui.„Raudonos nosys Gydytojai klounai“ globos namų gyventojai kartu su profesionaliais klounais pakvietė į trečią kartą vykdomą projektą „Saliono kabaretas“.Po socialinės apsaugos ir darbo ministrės minčių apie demografinės Lietuvos padėties gerinimą, organizuojant diskotekas, kuriose žmonės galėtų susipažinti, keliame klausimą, kiek esame pasirengę būti dalyvaujantys ir aktyvūs kultūros renginių dalyviai, o ne tik stebėtojai?Kūrybinė erdvė MMLAB baigdama jubiliejinį savo sezoną pristato premjerą – Dianos Gutautės performansą „dis|connect“, tyrinėjantį. kaip technologijų raida keičia žmogaus bendravimą ir santykį su savimi, kitais bei aplinka.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kauno paveikslų galerijoje pristatomos dvi užsienio menininkų parengtos ekspozicijos: lenkų kūrėjų „Sonarium" ir menininkės iš Sakartvelo „Seno židinio prisiminimai".LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su kompozitoriaus Martino Vilumo „Sometimes a Wild God" saksofonui ir simfoniniam orkestrui.Šiandien žymus pasaulio gamtininkas Davidas Attenbourgh švenčia šimtmečio jubiliejų.Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Valdovų rūmuose iškilmingai paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nugalėtojai.„Vilniaus teatro „Lėlė“ scenoje atgyja lietuvių animacijos klasika – režisierės Mildos Mičiulytės spektaklis „Baubas“ pagal to paties pavadinimo Ilja Bereznicko animacinį filmuką.Gegužės 7-ąją Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla paskelbė Pirmosios knygos konkurso nugalėtojus poezijos ir prozos kategorijose.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio naujienų apžvalga. Šįryt apie šią savaitę prasidedančią Venecijos meno bienalę ir už jos slypinčius logistinius išbandymus, su dirbtiniu intelektu atkurtas paskutines Pompėjų gyventojo gyvenimo akimirkas ir naujas „Oskarų“ taisykles, apibrėžiančias dirbtinio intelekto naudojimą filmuose.Šiuo metu Venecijoje vyksta vienas prestižiškiausių pasaulyje meno renginių – Venecijos bienalė. Tačiau šiemet aktyviai kalbama apie bienalės reputacijos krizę. Šias kalbas ypač paskatino leidimas renginyje dalyvauti Rusijai. Nemažai prieštarų kyla ir dėl Izraelio dalyvavimo. Menininkai netyli ir nepasitenkinimą reiškia įvairiais protestais. Iš Italijos pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pirmąją gegužės savaitę LRT KLASIKOS eteryje dominuoja gamtos muzikos temos. Gamtos muzikos savaitei skirtų koncertų klausykitės Euroradijo koncerto ir Klasikos koncertų salės programose, o savaitgalį klausytojų lauks rytmetinis paukščių choras. Klausomės pjesės „Vištidė“ - iš Kamilio Sen Sanso siuitos „Žvėrių karnavalas“.Argentinos ir Čilės poezijos rinktinė – eilėraščių čempionatas: Dovilės Kuzminskaitės interviu su vertėjais ir sudarytojais.Kone išnykusią lietuvių raudų tradiciją kaip šiuolaikinių emocinių krizių metaforą nagrinėja spektaklis „Tearful words“. Pokalbis su režisiere ir idėjos autore Agne Ambrozaityte, kompozitoriumi Matu Samulioniu, scenografe ir vaizdo projekcijų dailininke Andrėja Puskunigyte.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus, o klausytojai renka savo kūrinį-favoritą. Kalbame apie kompozitoriaus Lino Rupšlaukio koncertą „Leviatanas“.20 metų vystomas didžiausias Lietuvos kultūros paveldo portalas „epaveldas.lt“ tampa „ekultura.lt“. Kokie numatomi pokyčiai, kaip bus atnaujinamas turinys ir kokie nauji formatai, kokios naujos galimybės atsiveria lankytojams? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienėprojekto komandos atstovės Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė ir dr. Jolanta Budriūnienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Stasys Museum“ paroda „Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas“ kviečia įžengti į dailininko Lino Katino vaizdinių erdvę.Kodėl žodžių verta ieškoti žodynuose?Trečiadienį prasideda šeštąjį kartą vyksianti Kauno literatūros savaitė.Panevėžio rajone veiklą pradėjo viena bendra kultūros įstaiga – Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaigos vadovu tapo režisierius ir meno vadybininkas Julius Jakubėnas.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Luko Butkaus „falten“ (susiklostymai) fortepijoniniam trio.Šeduvoje neseniai atidarytas muziejus „Dingęs štetlas“ pastaruoju metu sulaukia itin daug tarptautinių įvertinimų. Ką reiškia toks muziejaus pastebėjimas tarptautiniu mastu ir kokius iššūkius kelia ateityje?Jau daugiau kaip mėnesį Japonijoje veikia retrospektyvinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Joje apsilankė ir LRT televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjai.Ved. Marius Eidukonis

„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“.Restauravimas dažnai suprantamas kaip techninis paveldo sutvarkymas, tačiau patys restauratoriai sako, kad problema Lietuvoje yra gilesnė – iki šiol trūksta bendros restauravimo doktrinos, aiškių atsakomybės ribų ir principų, kas restauruojant paveldą yra leistina, o kas jau kelia grėsmę jo autentiškumui. Apie tai kalbėta ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“, kurioje išryškėjo ir kitos sistemos silpnosios vietos – ribotos Restauravimo tarybos galios, savivaldybių specialistų trūkumas, galimos manipuliacijos priimant sprendimus. Ką šios problemos reiškia Lietuvos kultūros paveldui ir kokių pokyčių reikia restauravimo sistemoje?„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Naujas Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad įsitikinimas, jog mokiniai masiškai nemėgsta matematikos, nėra visiškai tikslus. Dalis gimnazistų sako, kad matematika jiems įdomi, beveik pusė mato jos naudą ateičiai. Vis dėlto kartu nemažai mokinių matematiką sieja su didelėmis pastangomis, neigiamomis emocijomis ir baime suklysti.Ved. Justė Luščinskytė

Valstybinis Šiaulių dramos teatras organizuoja pjesių skaitymus.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Beatos Juchnevič kompozicija „Mėnulis keliauja amžinybės ženklu“.Lietuvių akordeonistui Algirdui Ločeriui gegužės 2 dieną būtų sukakę šimtas metų. Kuo šis atlikėjas buvo ypatingas?Amerikiečių dainininkė Taylor Swift pateikė paraiškas JAV intelektinės nuosavybės tarnybai užregistruoti savo balsą kaip prekių ženklą. Kokie iššūkiai kyla intelektinės nuosavybės apsaugai spartėjant dirbtinio intelekto evoliucijai?Pavasarį Kaune duris atvėrė nauja meno erdvė „Indot“. Galerijos atidarymą pažymėjo žinomo menininko Viktoro Paukštelio paroda „Olimpija“.Išrinkti „Zabolis ART Prize“ konkurso laureatai. Komisijos geriausiu darbu pripažintas Aurelijos Zaburaitės darbas „Statymas“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Meksikoje protestuojama prieš Fridos Kahlo šedevrų išvežimą į Ispaniją, atidedamas Berlin Modern muziejaus atidarymas ir kritika filmui „Ir velnias dėvi Prada 2“.Vilniuje – bufonados monospektaklio „Nulis" premjera.Šiandien buvusiame Lukiškių kalėjime prasideda du mėnesius truksianti garso instaliacija „Neišgirsti“ – nuteistųjų istorijos iš pirmų lūpų.Išrinkti Lietuvos atstovai didžiausioje pasaulyje scenografijos ir teatro architektūros bei dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje.Tauragėje keturias dienas vyko analoginės fotografijos pleneras „Camera Obscura Tauragė“.Lina Lapelytė – pirmoji menininkė iš Lietuvos, pristatanti personalinę parodą „We Make Years Out of Hours“ („Mes kuriame metus iš valandų“) Vokietijos nacionalinės galerijos šiuolaikinio meno muziejuje „Hamburger Bahnhof“ Berlyne.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre Tarptautinei šokio dienai skirtame šokio miniatiūrų vakare bus perteikiamas nematomas baleto trupės gyvenimas ir žvelgiama į emocijas, skatinančias judėti.Kas yra koptų kalba, kuo reikšmingi apokrifiniai tekstai ir ką jie liudija apie ankstyvąją krikščionybę?Vilniaus miesto muziejaus Markučių dvare atidaroma vietos kūrėjų paroda „Markučių kontrastai“.„Tesonet Foundation“ tapo strateginiu MO muziejus mecenatu ir skiria 100 tūkst. eurų paramą.LRT KLASIKOS pasakojimų, skirtų radijo šimtmečiui, cikle – pokalbis su Gelgaudiškio gyventoja, Lietuvos radijo gerbėja Birute Liaudaitiene.Vilniaus miesto šokio teatras ir mokykla „Low Air“ Tarptautinę šokio dieną švęs Naujininkuose.Minint Tarptautinę džiazo dieną LRT KLASIKOS eteryje tiesiogiai iš LRT įrašų studijos skambės Mindaugo Stumbro koncertas.Ved. Marius Eidukonis

Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje išrinktos Tauragės metų knygos. Šiemet rinkimuose daugiausiai sulaukta tauragiškių sukurtų poezijos knygų.„Tuoj visus į chorą sustatau, nes taip aš jaučiu bendruomeniškumą per muziką“, – sako kompozitorė, pedagogė ir režisieriaus Valentino Masalskio bendražygė Klaipėdoje Nijolė Sinkevičiūtė.Į LRT kreipėsi klausytoja, prašydama atkreipti dėmesį į tai, kad mokyklose pernelyg įprasta dauginti pratybų sąsiuvinių, vadovėlių, užduočių rinkinių ar kitų leidyklų parengtų priemonių puslapius be autorių ir leidėjų sutikimo.Lietuvos radijo šimtmetis – tai gausybė istorijų, kuriose susitinka eterio balsai ir ištikimiausi jų sekėjai, išsaugoję nenutrūkstamą ryšį, perduodamą iš kartos į kartą. Apie radiją, tapusį neatsiejama vakaro ritualų dalimi, sujungusia vaikystės pasakas su dabartiniu anūkų džiaugsmu, sutiko papasakoti teatro studijos „Menas būti“ vadovė Vida Židonienė.Pristatyta naujausia Kauno kultūros lauko analizė, atskleidžianti, kaip mieste pasiskirsto renginiai, kokie jų sezoniškumo dėsningumai ir kaip keičiasi kultūrinis žemėlapis po „Kaunas 2022“. Nors matyti augantis operatorių skaičius ir pamažu plintanti veikla už miesto centro ribų, dalis tendencijų kelia ir klausimų – apie kultūros prieinamumą, struktūrą bei ateities kryptis.Ved. Justė Luščinskytė

In memoriam Romualdas Gražinis.Kauno IX forto muziejuje atidaryta paroda „Prikelti iš pelenų. Kaunas“. Joje į Holokausto Kaune istoriją žvelgia menininkas Mindaugas Lukošaitis.Nacionalinės bibliotekų savaitės metu apdovanoti geriausi bibliotekininkai. Kokią bibliotekininkų misiją jie mato šiandien?Šiemet Ernsto Vicherto premijos laureate tapo Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos abiturientė Viltė Stankutė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Čekijos valdančioji Andrejaus Babišo vyriausybė inicijuoja visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio pakeitimus. Jais nepatenkinti darbuotojai grasina streiku, o studentai Čekijoje organizuoja protestus prieš tokį sprendimą.Ved. Marius Eidukonis

Tęsiame pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas". Savo įžvalgomis apie radiją dalijasi ištikimas eterio bičiulis – teatro žmogus Tauras Čižas.M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomas leidinys „Moteris ir dangus”, supažindinantis su muziejininkės, tremtinės Kazimieros Kairiūkštytės (vėliau Galaunienės) lagerio laiškais.Druskininkuose atidaroma nepriklausoma kultūros erdvė „Lelija“.Apie ką pirmiausia pagalvojame, išgirdę žodį „menininkas“ ir kaip visuomenei atrodo, kiek uždirba menininkas?Kultūros ministerija inicijuoja Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo pakeitimą. Pagal naująją tvarką daugiau galių pasirenkant konkurso laimėtoją įgyja kultūros ministras arba savivaldybės meras.Kaip choreografiją keičia naujosios technologijos? Kaip žmogaus kūnas scenoje gali bendradarbiauti su technologijomis? Pokalbis su šokių trupės „Chunky Move“ choreografu Antony Hamiltonu.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūrinių naujienų apžvalga: po kelių šimtmečių tiksliai nustatyta Viljamo Šekspyro namo Londone vieta, daug ginčų Jungtinėse Valstijose kelia vadinamosios Donaldo Trumpo arkos projektas ir Londone pirmą kartą viešai parodyti iki šiol nematyti Mikės Pūkuotuko piešiniai.„Prezidento Valdo Adamkaus aplinkosauginė veikla man visada buvo įkvėpimo šaltinis, rodantis, kad nuoseklus darbas gali sukurti stebuklus – atgaivintas ekosistemas“, – sako Valdo Adamkaus premijos laureatė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Skaityk tarp eilučių“. Mažėja gyventojų regionuose, o kaip išgyvena mažųjų miestų bibliotekos? Ką bibliotekos gali pasiūlyti žmonėms ir kas rūpi skaitytojams?Pasakojimų ciklas „Šimtmečio klausytojas“. Skulptoriaus tautodailininko Adolfo Teresiaus, gyvenančio ir kuriančio Garliavoje, Kauno rajone, kasdienybę radijas lydi ne vieną dešimtmetį. Anot menininko, ši medija šiandien jam tapusi neatsiejama kūrybinio proceso dalis.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Ukrainos Charkivo fotografijos mokyklos muziejaus paroda „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“.

„Kai atsiranda sunkumų kalboje, mano reakcija – nustebti ir apsidžiaugti“, – sako Lietuvoje gyvenantis britas Džeimsas Makleinas, lietuvių kalbos besimokantis jau trejus metus.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kartu su „Solo teatru“ pristato renginių ciklą „Teatras – gyva istorija“, skirtą suvokti, kaip kultūra formavo Lietuvos visuomenės tapatybę, stiprino valstybingumo idėją.Sostinėje įteikta trečioji Dausų šeimos literatūrinė premija. Kokią Lietuvos literatūros ir kultūros mecenatystės prasmę mato Kanados lietuvių fondo tarybos pirmininkas dr. Arūnas Pabedinskas?Šakių kultūros centras turi naują vadovę. Ja tapo anksčiau Kaune, Miko Petrausko scenos menų mokykloje dirbusi Ingrida Visockienė.Seimo nutarimu 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Kaip grojimo kanklėmis tradicijos puoselėjamos Šilalės rajono, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje?Ved. Marius Eidukonis

„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, galima apžiūrėti šiuolaikinės tekstilės kūrėjos Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės darbų parodą „Nuošalė“.Vilniaus miesto savivaldybė pristato naujas architektūros kokybės vertinimo gaires, kurios pakeis iki šiol mieste galiojusias 10 architektūros taisyklių.Lietuvoje viešėjusi istorikė, žurnalistė Ina Navazelskis – Amerikos lietuvė, ketvirtį amžiaus dirbusi Amerikos Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone, yra atlikusi apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, liudininkais ir išvaduotojais. Šiuo metu įgyvendina žodinės istorijos projektą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių poveikiui vėlesnėms kartoms.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Susipažįstame su knygų paaugliams kategorijoje nominuota Lauryno Peluričio ir iliustratorės Živilės Žvėrūnos knyga „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

Nepalo sostinėje Katmandu atidaryta lietuvių menininkių paroda „Textile scripts“.Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su poezijos kategorijoje nominuota Gintaro Grajausko eilėraščių knyga „Vandens skonis“.Praėjusią savaitę tarp dviejų kultūros komiteto narių Vytauto Juozapaičio ir Indrės Kižienės kilo žodinis konfliktas dėl to, kaip Kultūros komiteto posėdžio metu derėtų kreiptis į jame dalyvaujančiuosius. Kokie kreipiniai į asmenį turėtų skambėti viešojoje erdvėje ir ką vienas ar kitas kreipinys pasako?Balandžio 21-ą, 22-ą dienomis Marijampolės dramos teatras kviečia į premjerą „Aš gydytojas“.Minint Lietuvos tautodailininkų sąjungos įkūrimo 60 metų jubiliejų Trakų Vokės dvaro sodyboje atidaryta tautodailės meno paroda „Metai įamžinti raštuose“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su prozos kategorijoje nominuota Marijaus Gailiaus knyga „Augustė Gilytė. Romanas apie tai, kaip galėjo būti“.Druskininkuose atidaromas vienintelis pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico muziejus.Valstybės kontrolė atliko auditą „Aktyvaus senėjimo skatinimas“, kuris atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į kultūrines ir savanoriškas veiklas Lietuvoje išlieka fragmentiškas ir nepakankamai koordinuotas.Pietų Afrikoje gimusi ir augusi, lietuviškų šaknų choreografė Robyn Orlin pirmą kartą lankosi Lietuvoje. Tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „New Baltic Dance“ ji pristatė savo kultinį solo kūrinį, jau ne kartą atgimusį skirtingų atlikėjų kūnuose ir patirtyse.MO muziejus atveria naują didžiąją parodą – „Gen Z. Viskas vienu metu“. Parodoje dalyvauja dvidešimt jaunų menininkų, gyvenančių vienuolikoje Rytų Europos valstybių.Ved. Justė Luščinskytė

Tęsiame pasakojimų ciklą apie „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Pokalbis apie Danguolės Gervytės knygą-albumą „Adutė“ (leidykla „Artuma“). Tai gausiai iliustruotas albumas lietuvių ir anglų kalbomis apie mokytoją, tremtinę, kankinę Adelę Dirsytę.„Aš esu laimingas žmogus, nes visą gyvenimą gyvenau muzikoje, o dabar ir laisvoje gimtinėje. Kas gali būti svarbiau?“, – sako garsiausias šiuolaikinis Latvijos kompozitorius Peteris Vaskas, šiandien švenčiantis aštuoniasdešimties metų jubiliejų.Lietuvos profesinio mokymo įstaigose vyksta atvirų durų dienos. Kas Lietuvoje rengia meninių specialybių absolventus? Kokių amatų ir kūrybinių veiklų galima išmokti?Naujuoju Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovu tapo aktorius, režisierius Paulius Pinigis.Užsienio kultūros naujienų apžvalga: daugiau kaip tūkstantis kino ir televizijos kūrėjų pasisako prieš „Paramount Skydance“ planus įsigyti bendrovę „Warner Bros. Discovery“, Meksikoje aptiktas priešistorinis akmeninis altorius su žmonių palaikais, kompozitorius Andrew Lloyd Webber planuoja sukurti miuziklą apie apiplėšimą, išgarsinusį „Moną Lizą“.Užutrakio dvare, kur grafai Tiškevičiai rengė teatro vaidinimus, atidaroma VDA studentų ir alumnų darbų paroda „ScenoGrafai“.

Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą „Dairosi dievas nuo kalno“.Kuo ypatingi Prancūzijoje prancūzų kalba rašiusio lietuvių kilmės kūrėjo Oskaro Milašiaus tekstai?Berlyno filharmonijoje Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ atliko gyvuoju chorinės muzikos klasiku tituluojamo britų kompozitoriaus Bobo Chilcotto programą.Galerijoje „Arka“ pradeda veikti scenografijos laboratorija, kuri yra integrali pasirengimo atstovauti Lietuvai tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje (PQ27) - dalis.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien susipažįstame su poezijos kategorijoje nominuotu Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkiniu „Šešėlių upė“.Priekulėje jau trečius metus vyksta tarpdisciplininis viešųjų erdvių festivalis „Ženklai“, skirtas atkreipti dėmesį į Mažosios Lietuvos paveldą.Bolonijoje vyksta 63-oji tarptautinė vaikų knygų mugė. Kokią naudą ji atneša Lietuvos kūrėjams?Ved. Marius Eidukonis