Ryto allegro

Valstybinė lietuvių kalbos komisija praėjusių metų pabaigoje patvirtino naują XIX a. antrosios pusės gynybinių statinių terminų žodynėlį. Kodėl tokio žodynėlio reikėjo?Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pradėtas naujas teatro klubo renginių ciklas. Pirmajame klubo susitikime kultūros lauko problemas, tyrimus, didmiesčių ir regionų publikos įpročius pristatė kultūros sociologas Tadas Šarūnas.Nacionalinis kultūros centras šiemet mini savo veiklos 85 metų sukaktį, keičia savo vizualinį identitetą, pristato ir naują šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“.Kaišiadorių muziejus pristato knygą „Kaišiadorių kultūra: šimtas metų. I dalis (1918–1940 m.)“.Šiemet minimos 85-osios Babyn Jaro žudynių metinės. Kaip ši tragedija atsimenama ir istorikų tyrinėjama kariaujančioje Ukrainoje?Ved. Marius Eidukonis

Pasak filosofo Aldžio Gedučio, jei ne šis amerikiečių rašytojas, „dar viena lietuviška katė galėjo išgyventi...“ Aldis Gedutis parengė komentarą apie didžio(jo) amerikietiško romano paieškas.Kauno paveikslų galerijoje pristatoma Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Krentant“. Tai iki šiol didžiausia autoriaus personalinė paroda, apimanti aštuonerių metų kūrybinį laikotarpį.Prieš ketverius metus, Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o atakos padarė Ukrainai milijardinę žalą. Nepaisant to, žurnalistai savo darbus tęsia. Ką reiškia būti žurnalistu šio karo akivaizdoje? Pokalbis su viena iš nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės „The Ukrainians Media“ įkūrėjų ir dabartine redaktore Marička Paplauskaite bei Ukrainoje dirbančia ir gyvenančia italų kilmės korespondente Daniela Prugger.Pokalbis su Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow" įkūrėju ir vadovu Jonu Ohmanu.Vilniuje rengiama solidarumo su Ukraina akcija ir koncertas „Laisvė šviečia 2026. RADAROM“.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvos banko rūmuose Kaune galima susipažinti su nepastebimu pinigų gyvenimu Evaldo Lasio fotografijų parodoje „Gyvenimas tarp delnų“.Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekoje sukurta speciali šviesuolių erdvė, skirta pažinti Šiaulių rajono kūrėjų, mokslininkų ir visuomenininkų biografijas bei darbus.M.A.M.A apdovanojimuose šiemet pirmą kartą įteikta „Metų džiazo“ nominacija. Šio apdovanojimo laureatais tapo kolektyvas „Vilnius JJAZZ Ensemble“.Portugalijoje vykusiose XIII tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse Lietuva sulaukė istorinio dėmesio – mūsų šalis oficialiai pristatyta kaip pagrindinė renginio kryptis.Pasirodė dešimtasis Lietuvos kultūros instituto leidžiamo žurnalo „As a Journal“ numeris „Spirti As a Journal“. Jo kviestinė redaktorė – rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė.Lucke minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 35 metų sukaktį pirmą kartą įvyko Lietuvos kultūros dienos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Belaukiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos Tokiuje prasideda renginiai, skirti supažindinti japonus su Čiurlionio kūryba.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Vasario 20 dieną 1916 metais gimė kompozitorius, visuomenės veikėjas, pedagogas Julius Juzeliūnas.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos.Saukų galerijoje galerijoje pristatomas tapytojo Šarūno Saukos paveikslas „Tai, ką matau“.Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Lietuvių kilmės menininkas Ernestas Zacharevičius, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Malaizijoje, padavė į teismą oro linijų kompaniją „AirAsia“ dėl to, kad ji savo lėktuvų dizainui panaudojo jo gatvės meno kūrinį „Vaikai ant dviračio“.Ved. Marius EidukonisAleksandros Stadalienės nuotr.

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Tauragės Pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“.Į LRT kreipėsi klausytojas, keldamas klausimą dėl Jonavos rajone, Normainių kaime, esančio Baro konfederatų koplytstulpio būklės. Šis XVIII a. pabaigos paminklas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, tačiau vietos bendruomenė jau ne vieną dešimtmetį stebi fizinį objekto nykimą.Anykščiuose susibūrusi roko grupė „Čigongo meistras“ šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą“, – sako grupės lyderis Mykolas Tursa.Kurkliai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Ved. Justė Luščinskytė

Kokios vaikų vardų tendencijos buvo 2025 metais?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Sapiegų rūmai jau nebe pirmus metus paauglius suburia į žaidimą-simuliaciją Minirūmai.Kokios buvo Vaidos Aleknavičienės 100 dienų kultūros ministrės poste?Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Skriaudžiai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Išleista grafinė novelė „Radvilos Našlaitėlio kelias, arba Apie piligrimus, banditus ir mumijas“.Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.Ved. Justė Luščinskytė

Anapilin iškeliavusį fleitininką, ilgametis ansamblio „Musica humana“ vadovą Algirdą Vizgirdą prisimename su jo mokiniu fleitininku Justinu Mačiu.Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus sausio-kovo mėnesiais kviečia į ekskursijų ciklą „Pažinkime, kad būtume“.Vienas „Utenos radijo“ balsų Dovydas Giruckas. Radijo savanoris radijo liga susirgęs būdamas vos 11-os metų.Šiaulių Didždvario gimnazijos gali didžiuotis tuo, kad jau daugiau kaip 20 metų turi radijo stotį „Radijo klubas“, kurią gali girdėti visi Šiauliai.Mažeikių kasdienybė neatskiriama nuo radijo stoties „Mažeikių Aidas“. Apie kokius Mažeikius kalba šio radijo balsas Audra Ūdraitė?Kaip kurti radiją miestui, kuriame ir taip daug radijų? Sostinėje jau metus veikia radijo stotis „Vilnius FM“.Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ komanda, kviesdama švęsti Užgavėnes, organizuoja festivalį „Kaukynės“Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros apžvalgoje – apie aktyvistų raginimus Jungtinėje Karalystėje nebepriimti dainų tekstų, kaip įrodymų baudžiamosiose bylose, taip pat žvilgsnis į Ukrainos nacionalinį paviljoną gegužę startuojančioje Venecijos bienalėje ir pažintis su naujausiu „Lego“ kaladėliu rinkiniu, skirtu Klodo Monė kūrybai įamžinti. Pasakoja Rytis Skamarakas.Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis? Rūta Dambravaitė kalbasi su dokumentinio kino kūrėja iraniete Shadi, šiuo metu gyvenančia Vokietijoje.Kodėl tiek mažai žinome apie vieną iškiliausių XX a. tapytojų, poetų ir pedagogų Antaną Martinaitį? Kodėl keturiasdešimt septynerius metus gyvenusio kūrėjo darbai taip ir liko sovietmečio šešėlyje? Apie tai plačiau – menotyrininkė Algė Gudaitytė.Monooperos „Prima donna“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: scenoje telpantis vienos solistės pasaulis ir septyni personažai.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą - Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Kokį kelią, gelbėdamas unikalų statinį, nuėjo kunigas Algirdas Toliatas, kokį šviesos projektą, prikeliantį bažnyčią naujam gyvenimui, sukūrė architektė Marija Nemunienė kalbėsime laidoje. „Paliksime istorijos ženklus, kurie liudys - sovietai bažnyčias paversdavo sandėliais“,- sako architektė Marija Nemunienė.Ved. Jolanta KryževičienėMB Fragment architektai vizualizacija

Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kodėl moterų moksle tema tokia aktuali?Kokią knygos istoriją sužino su senosiomis knygomis dirbantys restauratoriai?Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Filmų gamyba praėjusiais metais pasiekė rekordinius rodiklius – filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų, o lengvata pasinaudojusių filmų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo penktadaliu. Tęsiasi ir sėkmingas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka sugalvojo suteikti knygoms pasus. Ką apie knygą pasakos jos pasas?Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paskelbė, kad rasti papildomi pusė milijonų eurų Medijų rėmimo fondui, o pats fondas ruošiasi naujam ekspertų konkursui.Ved. Marius Eidukonis

„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Neseniai paskelbti UNICEF duomenys apie paauglių patyčias Europoje rodo, kad Lietuvoje beveik pusė 13–15 metų moksleivių patiria patyčias per 30 dienų. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių, gerokai viršijantis Europos vidurkį. Kodėl šie rodikliai taip stipriai skiriasi ir kokie veiksniai lemia tokią Lietuvos poziciją?Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai.Šiemet Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui sukanka 100 metų. Prieš šimtą metų visuomenė buvo kviečiama prisidėti prie muziejaus kūrimo – nešti pirmuosius eksponatus, dokumentus ir liudijimus apie teatro gyvenimą. Ši tradicija tęsiama ir šiandien.Ved. Justė Luščinskytė

Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta paroda „Estrada. Svajonės kaina“.Šiauliams šie metai ypatingi ir yra vadinami Saulės metais. Miestas pradeda švęsti jubiliejinius 790-uosius metus.Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta kino festivalis „Taivanas ekrane“.LRT pradeda akciją „Radarom“.Vasario 6-ąją skaitytojus pasiekė 10 000 laikraščio „Anykšta“ numeris.Pristatomas trečiasis eksperimentinio žurnalo „Gegutė“ numeris. Šįkart jis vestuvinis.Ved. Marius EidukonisJovitos Uzdraitės nuotr. (We love Lithuania)

Kaip šiemet bus minimi vyskupo Motiejaus Valančiaus metai?Parodų erdvėje „Akademija“ atidaryta keramikės Onos Petkevičiūtės paroda kelias, kurioje galima susipažinti ir prisiminti keramikos technikas, kurios dabar jau mažai benaudojamos.Dnipre su Lietuvos pagalba atidaryta požeminė teatro salė. Kokie kultūriniai mainai šiemet laukia Lietuvos ir Ukrainos?Vienam vakarui istorinės Kauno autobusų dirbtuvės atsiveria menui. Industrinėje erdvėje pasirodys duetas „Tykumos“ ir choras „Kamertonas“.Italijoje šiandien prasideda XXV-osios žiemos olimpinės žaidynės. Kaip jas pasiruošęs fiksuoti Lietuvos olimpinės rinktinės fotografas Vytautas Dranginis?Pianistas Petras Geniušas šiandien švenčia savo 65 metų jubiliejų.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio spaudos apžvalga.„Kiekviena moteris yra aštuonkojis, tik mes neprisipažįstame. Mes turime mokėti išgyventi šiame pasaulyje“, – sako aktorė Violeta Mičiulienė, kviečianti į monospektaklio „Bėgantis aštuonkojis“ premjerą.Ketvirtą kartą įvyko tradicija tampantis renginys „Knygos apdovanojimai“.Prasideda dešimtasis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“.Nuo metų pradžios prie Vilniaus senojo teatro trupės prisijungė nauji aktoriai ukrainietis Kyrylo Kremenchukas ir Gabrielė Andruškevič. Apie aktorių kelią į teatrą, lietuvių kalbą ir Senojo teatro ateitį –pokalbis studijoje.Ved. Jolanta KryževičienėT. Ragimov nuotr.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre duris atvėrė nauja edukacinė erdvė „Restauratoriaus kertė“.Kaip pakantra ir pakantumas buvo apibrėžiamas lietuvių politinėje raštijoje nuo seniausių laikų?Pristatytas naujas strateginis įrankis – Tautinių mažumų būklės stebėsenos metodika.Lietuvos kultūros taryba po biudžeto apkarpymų sudėliojo strategiją, kokiose programose mažės finansavimas.Rokuose, Kauno rajone, grafikos dizaineris, iliustruotojas, mozaikos menininkas Konstantinas Algimantas Klimavičius atidarė Konstantino mozaikos namus.Estijoje jau daugiau kaip 75 metus veikiantis Rusų dramos teatras praėjusiais metais pakeitė savo pavadinimą į „Südalinna Theatre“ („Senamiesčio teatras“). Įstaigos biudžetas sumažintas 15 proc. Kokius pokyčius išgyvena šis teatras? Pokalbis dramaturgu Laur Kaunissaare.Ved. Marius Eidukonis

„Ar tikrai mados industrijoje vyksta pokytis, skatinantis drąsiau priimti vyresnės moters įvaizdį?“ – tokį klausimą komentare kelia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Vienas ryškiausių Lotynų Amerikos rašytojų Roberto Bolano pas lietuvių skaitytojus ateina su didžiausia provokacija, pseudomoksline enciklopedija „Nacių literatūra Amerikoje“. Pokalbis su vertėja Alma Naujokaitiene ir Dovydu Kiauleikiu.Minime Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 35-as metines. Kas sieja ir skiria dvi toliausiai viena nuo kitos esančias valstybes? Ko mes mokomės ir semiamės vieni iš kitų? Pokalbis su architekte Akiko Tutlys ir vertėju, haikus.lt įkūrėju Vytautu Dumčiumi.Šie metai Rokiškio kraštui bus tikrai ypatingi, nes bus minimos su Rokiškiu susijusių dailininko Justino Vienožinskio 140-osios gimimo metinės, tapytojo grafo Konstantino Tyzenhauzo 240-osios gimimo metinės, Panevėžio vyskupijos 100-osios metinės. O pati Rokiškio dvaro sodyba švęs įkūrimo 225-ąsias metines. Su dvare veikiančio Rokiškio krašto muziejaus direktore Aušra Gudgaliene kalbamės apie prasidedančius metus.Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas įsitikinęs, kad nauja institucija bus ne tik muziejinė erdvė, bet ir kritinį mąstymą formuojanti kūrybinė laboratorija.Šiemet Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedra švenčia 95-metį. Šia proga Panevėžyje pristatoma paroda „Daugiabalsė žemė“, kurioje susitinka naujausia studentų ir dėstytojų kūryba.Ved. Jolanta Kryževičienė

JAV vykusiame „Sundance“ kino festivalyje Andrius Blaževičius už naujausią filmą „Skyrybos karo metu“ pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.„Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir internetu, o netrukus praplės veiklą ir naujuose namuose Kaune.Filipinų sostinė Manila prisijungė prie „Portals“ skultptūrų tinklo ir tapo šeštąja vieta pasaulyje, kur atverta ši instaliacija.VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė apdovanojimų „Turizmo sėkmingiausieji“ nugalėtojus. 2025 metų turizmo traukos vietove karūnuoti Plateliai. Ekskursija „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“ buvo paskelbta ryškiausia 2025 metų pažintine kelionių po Lietuvą patirtimi.„Klova „Pilėnus“ labai mylėjo“, – sako neseniai išleistos knygos apie kompozitorių Vytautą Klovą autorius Paulius Andriuškevičius. Sausio 31 d. pasitinktas lietuvių operos klasiko Vytauto Klovos šimtmetis.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje duris atvėrė paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“Domanto Razausko Muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės-architektūrinės idėjos konkursas.Kaip Motiejaus Valančiaus jubiliejinius metus rengiasi paminėti Varniuose esanti vyskupo vardo gimnazija?Vilniaus UNESCO literatūros miesto padalinyje, Pamėnkalnio viloje, duris šiandien atveria paroda „Rašytojai rašytojams“.Kėdainiai rytoj oficialiai paskelbs Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymą. Skirtingose miesto vietose nuskambės „Oratorija ašis“.Teatras „Tolyn gilyn“ pristato režisieriaus Pauliaus Markevičiaus patyriminį spektaklį „Kolonija Antika“.Kultūros asamblėja paskelbė, kad mėnesis tarp Lietuvos valstybingumo švenčių – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – šiemet bus pažymėtas koncertų ciklu „Mes užaugom!“.Pasirodė specialus Katalonijai skirtas žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris.Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kokią magiją skleidžia režisieriaus Paolo Sorrentino filmai? Ar jų grožis nenustelbia turinio ir minties? Pokalbis su Italijos kino klasikos ir keturių Sorrentino filmų vertėja Ieva Frigerio.Penkiuose populiariausiuose saugomų teritorijų objektuose per metus apsilankė beveik milijonas lankytojų. Kas žmones traukia į nacionalinius ir regioninius parkus?Kauno miesto muziejaus Rotušės padalinyje atidaryta paroda „Miesto atmintis: miško šokiai“. Ji pasakoja apie unikalią vyresnio amžiaus žmonių šokių tradiciją Panemunės šile, nepertraukiamai gyvuojančią nuo 1964 metų.Dėl išaugusių finansinių gynybos poreikių būsimi treji metai bus žymiai kuklesni įvairioms Lietuvos gyvenimo sritims. Ir čia jau nebeveikia garsioji Čerčilio frazė „O tai dėl ko tada kovojame“, kurią jis pasakė, kai buvo pasiūlyta sumažinti kultūros biudžetą II PK metais. Tačiau ką daryti didžiosioms kultūros įstaigoms, kurioms priklauso nemažai svarbių statinių, kaip išsaugoti griūvančius kultūros paveldo objektus? Pokalbis apie situaciją, susiklosčiusią kultūros lauke ir konkrečiai Nacionaliniame dailės muziejuje.

Kultūros ministerija tikslina savo mintis dėl Nacionalinių kultūros ir meno premijų – neatvykimas į premijos įteikimo iškilmes nereiškia, kad laureatas atsisako ir finansinės premijos dalies.Kaip skaitmeninėje erdvėje stengiamasi stiprinti lietuvių kalbos pozicijas ir kaip tam pasitarnauti gali tūkstančiai valandų balso įrašų?Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ prie rezidencijų plėtros pakvietė prisidėti ir vietos verslininkus.Ar paskutiniai viešosios elgsenos pavyzdžiai, kuomet rezoliucija dėl LRT Europos parlamente įvardijama „namų šiukšlių“ nešimu į užsienį, rodo, kad turime stigmų garsiai kalbėti apie tai, kas pas mus vyksta blogai?Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės.Kaip Vilniuje keitėsi bendruomenės per daugiau kaip 700 metų miesto gyvenimo istoriją?Ved. Marius Eidukonis

„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Klaipėdos pilies teatras pristato šiuolaikinės vokiečių dramaturgės pjesės premjerą „Pasaulių susidūrimai“ – dviejų legendinių moterų susitikimas scenoje.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos šaulių sąjunga dešimčiai metų pratęsė bendradarbiavimo sutartį, kuria numatoma užtikrinti muziejinių vertybių apsaugą, gabenimą bei saugojimą. Kaip Ukrainos karo pamokos keičia Lietuvos muziejų saugumo standartus? Koks Šaulių sąjungos vaidmuo saugant atmintį taikos ir karo metu bei kaip ruošiamasi vertybių evakuacijai „dieną X“?Rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“.Šiandien minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Kokį vaidmenį atlieka kultūra ekstremalių išbandymų metu? Ar pakankamai prisimename geto gyventojus kaip kūrėjus?Ved. Justė Luščinskytė

Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Klaipėdos parodų rūmuose iki vasario vidurio eksponuojamos keturios kontrastingos parodos nuo šiuolaikinių litografijos darbų, vaizdo instaliacijų iki klasikinės tapybos.Antrąjį savo etapą pasiekė jaunimo kūrybos projektas „Tėvynės DNR“. 57 jaunieji kūrėjai pateikė šiam projektui savo kūrybos dainas, o projekto organizatoriai atrinko dešimt geriausių.Paskelbti geriausi Vilniaus trumpųjų filmų festivalio filmai. Geriausiu nacionalinės konkursinės programos filmu buvo pripažintas Lino Žiūros filmas „Sūkurys“, specialiuoju žiuri paminėjimu įvertintas Vestos Tučkutės filmas „Loving“. Specialusis kino kritikų paminėjimas atiteko Kristinos Savickaitės filmui „Antrasis miestas“.Seimui 2026-uosius paskelbus Radijo šimtmečio metais, Šiauliuose auga susidomėjimas Radijo ir televizijos muziejumi, įkurtu dar 1982-aisiais.Iliustratorė Ieva Babilaitė tapo viena iš 75 menininkų, kurių darbai atrinkti į Bolonijos vaikų knygų mugės iliustruotojų parodą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisNuotr. aut. Tautvydas Stukas

Šiandien po daugiau kaip pusantrų metų pertraukos Vilniuje duris atveria knygynas „Juodas šuo“.Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, tęsiame pasakojimų ciklą apie šią asmenybę. Šį kartą – žvilgsnis į jo dvasinį kelią.Po daugiau nei trisdešimties metų Molėtų kultūros centre suskambo tikras koncertinis fortepijonas.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Prancūzijos nacionaline biblioteka, trečia didžiausia biblioteka pasaulyje. Vienas šios partnerystės rezultatų – drauge minėsimas Oskaro Milašiaus 150-metis. Pokalbis su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovais.Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6 lankytojams duris atveria Vytautą Kernagį pristatanti paroda „Artistas iš Brodo“.Agluonėnai pradeda Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. Iškilmingame atidarymo renginyje bus įteikta ir Ievos Simonaitytės premija.Šalia Varšuvos, Markuose, įamžintas Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimas.Ved. Marius Eidukonis

Šio ryto užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – pažintis su bienalės „Artes Mundi“ laureatu Antonijumi Kaukaru, žvilgsnis į tyrimą apie vandens taršą senovės Pompėjos pirtyse bei meno instaliaciją, skirtą įamžinti laiškų pristatymo paštu tradiciją Danijoje.„Pamatai baltą lapą ir galvoji, ką čia daryti. O siūlai ir medžio lapai – jau patys yra meno kūriniai“, – sako menininkė Kristina Jucikienė. Tauragiškė yra išbandžiusi įvairias kūrybos rūšis, o šiuo metu kuria paveikslus iš siūlų bei tapo ant medžių lapų.Seimas spaudžia savivaldybę: kodėl Vytis Lukiškių aikštėje vis dar nepastatytas, o Vilniaus savivaldybė sako, kad projektas įstrigęs, nes įstatymas reikalauja Vyčio monumento su memorialu, tačiau Kultūros ministerijos konkurso laimėtoju pripažinta Andriaus Labašausko „Laisvės kalva“.„Turbūt įsimylėjau tą augaliuką“ – sako diplomuota linų specialistė Elvyra Gruzdevienė. Panevėžio rajone, Stultiškių vėjo malūne, rekonstruotas vienintelis Lietuvoje linų muziejus.Konkursą eiti Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas laimėjo Anupras Jucius – aktorius, kultūros projektų vadovas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos ir užsienio scenos meno lauke.Ved. Justė Luščinskytė

Tarptautiniame šokių festivalyje Indijoje pristatomas bendras lietuvių ir indų kūrėjų projektas „Rasos“.Marijampolės dramos teatras kviečia į teatro senjorų trupės „Aštuonetas“ premjerą poezijos spektaklį „Žvilgsnis į sielą“ .Kaip apsprendžiama, kokie autoriai gaus erdvę pristatyti savo knygas Knygų mugės erdvėse, o ne tik leidėjų ar savo stenduose?Lietuvių kalboje ir tautosakoje gausu su žiema susijusių posakių ar išsireiškimų. Kokie jie ir ką jie atskleidžia?Ko laukti prasidedančiame 19-ajame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje?Kaip sukurti įtraukią garsinę patirtį filme apie traukinius? Į kino teatrus atriedantis bendras Lenkijos ir Lietuvos gamybos filmas apdovanojimų „Traukiniai“.Ved. Marius Eidukonis

Tapytojų grupė „Giria" kviečia į jau aštuntąją parodą Kaune, Lietuvos sporto muziejuje.Kauno technologijos universitetas drauge su partneriais išleido knygą apie dizainą, kuris mokosi iš gamtos, bet išdrįsta atsisakyti žmonių dominavimo.Paskelbta, kad Lietuva artimiausiu metu nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Ką toks Kultūros ministerijos sprendimas reiškia Lietuvos kultūros laukui?Kodėl paskutiniu metu viešose politikų pasisakymuose atsirado tiek daug kalbos riktų ir kaip jie atsiranda?Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Tęsiamas pasakojimų ciklas skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus metams. 225-ąsias vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines mininti Žemaitija pristato vyskupo kūrybinį palikimą. Tai ne tik daugelio mokykloje skaityta legendinė apysaka „Palangos Juzė“, bet ir į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą įrašytas rankraštis „Žemaitiu wiskupiste“, giesmynai, vadinami kantičkomis.Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų erdvėje „Kreatoriumas / meno krosnys“ galima susipažinti su dviejų menininkų – Aušros Kleizaitės ir Vido Poškaus darbais, inspiruotais patirčių Paryžiuje.Nerimstant aistroms dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono, Dzūkijoje vakar lankėsi „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis su kolegomis. Druskininkuose, Varėnoje ir Alytuje „aušriečius“ pasitiko protesto balsas. Alytuje įtampa pasiekė tokį tašką, kad susitikimas vos nevirto muštynėmis, Druskininkuose teko įsikišti ir policijai. Kodėl buvo pasirinkta tokia protesto forma?Lietuvoje lankosi kanadietis istorikas, buvęs Vidurio Europos universiteto rektorius Michaelis Ignatieffas – šiandien Vilniuje jis pradeda profesorės Irenos Veisaitės atminimui skirtą Atviros Lietuvos fondo paskaitų ciklą „Laisvės išbandymas: koks liberalus idealas reikalingas XXI amžiui“. Kokį vaidmenį šiandien Lietuvoje turi prisiimti žiniasklaida ir kultūra, kad stiprintų demokratijos atsparumą geopolitinės įtampos sąlygomis?Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė tradiciškai apdovanojo ryškiausią praėjusių metų darbuotoją. Jis už nuveiktus darbus buvo renkamas vienuoliktą kartą. 2025 metų muziejininke tapo Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vyresnioji redaktorė Liuda Skripkienė.Ved. Justė Luščinskytė

Užsienio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į tarptautinę technologijų parodą „CES 2026“, kurioje pristatyti muziką skleidžiantys čiulpinukai, archeologų atrastas besišypsančios Medūzos atvaizdas bei pažintis su pirmąja „autistiška“ lėle – Barbe.Kaip fotografija gali kalbėti apie karus, genocidą, prievartą, netektis, kad tai netaptų dar vienu reportažu, o keltų klausimus ir verstų mus susimąstyti? Vieša diskusija „Istorijos įvaizdinimas fotografijoje“ šį vakarą vyks Nacionalinėje dailės galerijoje. Pokalbis su vienu iš diskusijos dalyvių fotomenininku Tadu Kazakevičiumi.Vakar vakare įvyko 7-oji Kultūros asamblėja, kurios dalyviai susitiko aptarti tolimesnius kultūros asamblėjos tikslus ir veiksmus. Apie tai plačiau – iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis.„Saulius buvo mūsų laiko, mūsų epochos ženklas“, sako režisierius Oskaras Koršunovas. Lygiai prieš 60 metų šią dieną Ramygaloje gimė aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Saulius Mykolaitis, šią žemę palikęs prieš 20 metų. Aktorių prisimins jo kursiokai Inga Šalkauskaitė, Alvydas Šlepikas ir Evaldas Jaras.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje paviešinta dukros, vilkinčios kimono, nuotrauka sulaukė itin daug teigiamų japonų reakcijų. Apskritai, tai ne pirmas kartas, kai vienas ar kitas Lietuvos diplomatų komunikacinis žingsnis sulaukia itin palankių vietos gyventojų reakcijų.Kiek yra išlikusių senųjų prūsiškų tekstų, kaip jie padeda pažinti šią kalbą bei kokie ryšiai sieja lietuvių ir prūsų kalbas?„Galiu lažintis, kad Lietuvoje tuoj prasidės analogiškas procesas“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Lenkijoje vykstantį procesą – „už ES pinigus trinkelizuotų aikščių gražinimą į žmonių gyvenimui tinkamą būseną“.Iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai lieka metai. Kokią Lietuvos kultūrą pristatysime?Sausio pradžioje Vilniaus miesto muziejaus Markučių dvaro padalinio vadovės pareigas pradėjo eiti istorijos mokslų daktarė Mingailė Jurkutė. Kokią Markučių dvaro viziją mato ji?Į kino teatrus atkeliauja pirmasis ilgo metro trimatės animacijos filmas nepriklausomos Lietuvos istorijoje „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“.Ved. Marius Eidukonis

Kauno galerija „Meno parkas“ 2026-uosius pradeda dviem parodomis.Apie radiją Sausio 13-ąją pasakoja Bernadeta Lukošiūtė. Po Sausio 13-osios įvykių, per dvi paras buvo suvirintas ir prie Televizijos bokšto atgabentas skulptoriaus Petro Mazūro Laisvės kryžius, o prieš 35-erius metus prie Seimo budėję žmonės būrėsi dainuoti – iš to vėliau išaugo folkloro ansamblis „Kadagys“. Ką šios iniciatyvos pasakoja apie bendruomenę krizės akivaizdoje? Kaip kito jų likimas ir prasmė per 35 metus?Prieš 35-erius metus, įtampą jautė ir Šiauliai. Šiame mieste buvo didžiausia sovietų karinė bazė, mieste gyveno keliasdešimt tūkstančių sovietų karių. Buvo saugomi svarbūs miesto pastatai, organizuojami budėjimai. Teatre buvo įkurta televizijos studija, informavusi apie svarbiausius įvykius. Tiesiogiai iš Šiaulių kolega Tomas Mizgirdas.Šiandien Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatoma vizualinė instaliacija „Laisvai apie Laisvę: Sausio 13-oji jaunosios kartos akimis“. Ji bus rodoma tik vieną kartą. Apie sausio 13-osios įvykius iš Klaipėdos tiesiogiai Agnė Bukartaitė.Ved. Justė Luščinskytė

Pristatoma nauja knyga vaikams apie Sausio 13-ąją – „Ilgiausia šimtmečio naktis“.Ką Sausio 13-oji reiškia Tauragės kultūros centro jaunimo choro „Con Anima“ choristams, kurie giedos Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime?Įvyko „Auksinių gaublių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje daugiausia dėmesio sulaukė filmas „Mūšis po mūšio“.LRT Metų apdovanojimuose Metų kultūros reiškinio kategorijoje nugalėjo M. K. Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus renginiai. Kaip M. K. Čiurlionį minėsime ir atsiminsime toliau?Aistė Smilgevičiūtė ir grupė Skylė pristato epą „13 Naktis „Mūsų širdžių laužai“.Prieš metus Druskininkuose, atidarant kultūros sostinės metus, nuskambėjo elektroninės muzikos simfonija „Didysis Čiurlys“. Dabar šios elektroninės simfonijos muzika išleidžiama vinilinėje plokštelėje.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Tęsiamas pasakojimų ciklas skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus metams. Šiandien kviečiame daugiau sužinoti apie Valančiaus šeimą, jo vaikystę, mokslus, kelionę į Varnius, išskirtinį dėmesį vaikų ir jaunimo švietimui, taip pat išgirsite istorijų apie muziejuose saugomus asmeninius Valančiaus daiktus, tarp kurių ir žymieji kailiniai.„Galima kai kur būtų ir tvirčiau pasisakyti“, – žvelgdamas į praėjusių metų gatvės meno kūrinius Lietuvoje, apie socialinių bei politinių temų iškėlimą sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, slapyvardžiu Morfai.Šiandien sukanka 250 metų, kai Kuršių nerijoje gimė Martynas Liudvikas Rėza – teologas, lietuvių raštijos puoselėtojas, folkloristas ir poetas, Apšvietos epochos žmogus, kurio veikla peržengė savo laiką ir vietą. 2026-ieji Neringoje paskelbti Martyno Liudviko Rėzos metais. Jo 250-osios gimimo metinės žymi visus metus truksiančio renginių, iniciatyvų ir kultūrinių susitikimų ciklo pradžią.Septynioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta tapytojui, plenerų organizatoriui Sauliui Kruopiui.Vakar Panevėžyje įvyko pirmoji Aukštaitijos kultūros asamblėja. Ką įvykusi asamblėja parodė apie realią kultūros padėtį regione ir žmonių patiriamą spaudimą bei nerimą, kaip šis judėjimas šiandien atrodo platesniame Lietuvos regionų žemėlapyje, ir kokie bus artimiausi Kultūros asamblėjos tolesni veiksmai bei konkretūs žingsniai reaguojant į LRT įstatymo pataisų procesą?Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Trijų Karalių iškilmė minima kitose pasaulio vietose, kodėl Britų muziejus samdo „lobių medžiotoją“ ir kaip dailės terapija gali padėti mažinti perdegimą? Pasakoja Justė Luščinskytė.Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Muitinė“ Kaune lankytojams duris šiandien atvers paroda „Sintetiniai kaulai“. Skulptorius Domas Mykolas Malinauskas savo darbais kviečia apmąstyti šiuolaikinių medijų veikiamus žmogaus tapatumo ir kūniškumo nykimus bei kintančius kasdienius ritualus. Menininko kūrybinėje erdvėje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta nauja paroda „Jie gyvena šalia mūsų“. „Ir šiandien šalia mūsų gyvena kažkas už racionaliai suvokiamos realybės ribų“,- sako parodos kuratorė, dailės istorikė dr. Giedrė Jankevičiūtė.Kartą metuose Šilalės muzikinis teatras stato miuziklą. Šiais metais žiūrovai išvydo garsiąją Imrės Kalmano operetę „Cirko princesė“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Algio Kalėdos premija paskirta prof. Radosławui Okulicz-Kozarynui už fundamentalų darbą rengiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio korespondenciją, liudijantį gilų lenkų ir lietuvių kultūrinių reiškinių išmanymą, apibendrinantį ilgametę mokslinę ir kultūrinę veiklą, tiriant ir plėtojant lenkų-lietuvių kultūrinius ryšius.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku – čia ne tik stato ir tobulina skulptūras, bet ir pats prižiūri aplinką.Kaimyninėje Lenkijoje jau savaitę galioja naujos rašybos taisyklės. Kokie pokyčiai įsigaliojo ir kokia jų svarba Lietuvos lenkų bendruomenei?Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos duris atveria Kėdainių kultūros centras.Praėjusiais metais per protestus pradėjus akcentuoti ištarto žodžio svarba, didelę reikšmę įgijo hiphopas ir jo atlikėjai. Ar šiemet jausime tiek pat atsakomybės už žodį?Kaune pristatoma šiuolaikinės lietuvių tapybos klasikės Rūtos Katiliūtės personalinė paroda „Atmosfera“.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos abiturientai pristato 52-ąją čiurlioniukų operą „Kuprelis“.Ved. Marius Eidukonis

„Netrinkime senų savo istorijų, kad ir kokios skaudžios ar beprasmės jos atrodo šiandien. Be jų būsime kaip senieji indėnai be išdrožinėtų stulpų – netekusios džiaugsmo, įskaudintos“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Naujųjų metų proga ji dalijasi trimis palinkėjimais savo gimtajai kultūrai.Neseniai Kaune duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta, „Medinės skulptūros galerija“. Pasak erdvės įkūrėjų, Lietuvoje dar tik formuojasi pirmoji šios srities kūrėjų karta.Latvijoje nuo šių metų įsigalioja reikšmingi pokyčiai, susiję su rusų kalbos vartojimu. Rusų kalba nebegalės būti dėstoma kaip antroji užsienio kalba mokyklose, o visuomeninis transliuotojas nutraukė linijines transliacijas rusų kalba. Šiais sprendimais siekiama stiprinti valstybinės kalbos vaidmenį ir mažinti dezinformacijos poveikį. Kokia rusų kalbos ateitis Lietuvoje, ir ar turime aiškią kryptį, kaip švietimo ir žiniasklaidos politika turėtų reaguoti į informacinio saugumo iššūkius?Mažeikių muziejuje galima apžiūrėti garsios tekstilininkės, grafikės Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės 100-mečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.Vilniuje duris užveria „Vaidilos teatras“. Yra skelbiama, kad pastate įsikūrus privačiai mokyklai, „Vaidilos teatras“ šioje erdvėje savo veiklos tęsti nebegali – išsiskyrė požiūriai į kultūrinių renginių standartus ir pačios vietos istorinę vertę.Ved. Justė Luščinskytė

Iki balandžio mėnesio Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune galima apžiūrėti parodą „Nēkėt, nieka napamatīsėt!“, skirtą 180-osioms rašytojos Žemaitės gimimo metinėms.Šiauliuose nepriklausomoje meno projektų erdvėje „Garažas“ pristatyta 15-oji paroda. Tai Ramintos Juozapavičiūtės–Maivydos grafikos darbų paroda „Shape Shifting“.Patvirtintos 770 kultūrinės edukacijos veiklos ir renginiai, papildysiantys Kultūros paso programą. Pastebimas kultūros paveldo ir etninės kultūros veiklų pasiūlos dominavimas.Vilniuje, Linkmenų gatvėje galima pamatyti instaliaciją „Meno takas“ – savotišką meno galeriją po kojomis.Dingusių žmonių šeimų paramos centras sukūrė seriją iliustruotų pasakojimų vaikams apie skyrybų istorijas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kuo 2025-ieji buvo išskirtiniai pasaulio kultūros lauke ir ką apie juos rašė tarptautiniai meno naujienų portalai.Etninės kultūros globos taryba 2026 m. paskelbė atmintinais Kanklių metais.Kėdainiai, perėmę titulą iš Druskininkų, pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.Kokie chorai šiemet dalyvavo „Sekmadienio akorduose“ Tauragėje ir ką iš festivalio išsineša klausytojai bei atlikėjai?Kaišiadorių muziejus atidarė parodą „Šeimininkių mokymas tarpukario Lietuvoje". Kuo šis laikotarpis svarbus šalies gastronomijos istorijai?Šiemet, 2026-aisiais, sueis 225 metai, kai gimė žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. LRT KLASIKA penktadieniais kvies iš arčiau susipažinti su šia istorine asmenybe.Ved. Marius Eidukonis

„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.Mažeikių muziejuje galima apžiūrėti garsios mūsų tekstilininkės, grafikės Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės 100-ečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.Ignalinos krašto muziejus sukūrė projektą „Užriestagalvis girion lakia“, skirtą dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės 170-osioms gimimo metinėms. Pasakoja Ignalinos krašto muziejaus muziejininkė Agnė Galatiltienė ir Ignalinos krašto folkloro ansamblio „Čiulbutė“ vadovė, etnologė Sigutė Mudinienė.Matau daug paralelių tarp to, kas vyko prieš 500 metų, ir kas vyksta dabar. Teritorijas pasidalinusios tautos vis kovoja dėl savo susikurtų istorijų. Taip pasakoja vietokūros dizainerė Julija Janus, kuravusi parodą apie dvi karalienes ir svajojanti sukurti muziejų apie Barborą Radvilaitę ir jos istoriją.Laisvės alėjoje esančio Kauno centrinio knygyno vitrinas puošti žėrinčiais burbulais, spindinčiais žaislais ir girliandomis? „Na jau ne“ – nusprendė kūrybiškų moterų klubo „Pasakonės“ atstovės.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Tradicinių Kalėdų šiemet nebus. Šventinės nuotaikos nesukursi taip lengvai kaip laužų“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji apžvelgia 2025-uosius ir pastarųjų savaičių įvykius.Šiaulių dramos teatre gruodį ypatingas dėmesys skiriamas vaikams – jau kelis dešimtmečius tęsiant šventinių, ne tik džiuginančių, bet ir ugdančių spektaklių tradiciją, kurią šiemet tęsia Aurimo Žvinio režisuojamas „Nematomas vaikas“.Kaip šventinis laikas veikia visuomenės dėmesį, kritinį mąstymą ir politinių sprendimų priėmimą?Kaip skirtingose Europos kalbose Kūčių naktį „prabyla“ gyvuliai – nuo lietuviško mūkimo ar amsėjimo iki visai netikėtų garsų, kuriuos žmonės jiems priskiria kitose kultūrose.Ko tikėtis LRT KLASIKOS šventinėje programoje per Kūčias ir Kalėdas?Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Kalėdas pasitinka Ramygalos kultūros centras ir kokius ypatingus žaisliukus šventėms gamina šio kultūros centro direktorė?Per Kalėdas Alytaus miesto teatras pristato premjerą „Teta, kada meilė išeis į kiemą?". Spektaklio kūrėjai kviečia vaikus ir suaugusiuosius pasikalbėti apie jausmus.Platelių ežere pradėti povandeninio geologinio paveldo tyrimai. Bus siekiama ištirti unikalius geologinius darinius ir sudaryti jų žemėlapį.Kaip viešosios valdysenos praktikoje ir teisėje vertintini raginimai trauktis LRT tarybai ir ar tikrai sklandžiam LRT veikimui geriausia išeitis būtų tarybos atsistatydinimas kartu su generalinės direktorės ir administracijos pasitraukimu?Videniškių vienuolyno muziejus yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima įsigyti lietuviškais užrašais papuoštų kalėdaičių, o nebe pirmus metus sakralinių amatų centro darbuotojai kviečia kalėdaičius pasigaminti ir patiems.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis