POPULARITY
Prisimename aktorių Gediminą Girdvainį.Pagal Vaivos Rykštaitės knygą „Lizos butas“ Kaune sukurtas savarankiško pasivaikščiojimo maršrutas. Kotrynai Lingienei apie jį pasakoja Virginija Pranckietė.Naujoji Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ vyr. redaktorė Rasa Karvelytė gailisi, kad nebeturės progos pakalbinti J. Miltinio ar A. Šliogerio, tačiau tiki, kad ne mažesnė kūrybinė galia slypi ir miesto jaunimo gretose.Pasaulyje: protestai ir #BlackLivesMatter judėjimas JAV. Tel Avivo menininkai protestuoja prie Izraelio ministro pirmininko namų.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie totalitarizmų žalą ir pasipriešinimą režimui. Tapytoja Vilma Fiokla Kiurė ir rašytojas, Lietuvos literatūrinio gyvenimo metraštininkas Benediktas Januševičius 4 metus gyvena atokioje sodyboje Anykščių rajone. Nusivylę pokyčiais Vilniuje, menininkai rūpinasi sodybos priežiūra, augina sau maistą ir kitokio pasaulio po pandemijos nesitiki. Ved. Juta Liutkevičiūtė.
Prasideda Šiaulių miestą reprezentuojančios, menininkus iš visos Lietuvos sukviečiančios tradicinės „Šiaulių naktys“. Kaip pasiekti, kad jos būtų įdomios ir patrauklios visiems miestelėnams? Patirtimi dalijasi ir šių metų netikėtų renginių įvairovę atskleidžia idėjos autorius ir organizatorius Remigijus Ruokis.Kino centre „Garsas“ Panevėžyje atidaroma paroda „Dovana Lietuvai. Kolekcininko Vytauto Petrulio kameros“. Apie pažintį su Amerikos lietuviu V. Petruliu ir jo kolekciją pasakoja lietuviško kino palikimu besidomintis kino dokumentininkas Algirdas Tarvydas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – pirmoji vizualiosios lietuvių poezijos antologija „Raidžių paveikslai. Vizualioji poezija lietuvių kalba“, sudarytojai Benediktas Januševičius ir Gytis Skudžinskas, ir Vido Morkūno trumpų apsakymų rinkinys „pakeleivingų stotys“.Vasaros viduryje vienas žymiausių šiuolaikinių menininkų Stasys Eidrigevičius šventė 70 metų jubiliejų. Lietuvoje ir pasaulyje dailininkas žinomas kaip tūkstančių piešinių, šimtų ekslibrisų, pastelių, koliažų, plakatų, knygų iliustracijų, fotografijų, instaliacijų, performansų, teatro spektaklių, straipsnių kultūros spaudoje autorius. Pirmadienio viktorinoje su menotyrininke dr. Jolita Liškevičiene apie stebėtinai vientisą įvairiose meno srityse įsikūnijantį stebuklų pilną Stasio Eidrigevičiaus pasaulį. „Klasikos enciklopedija“ – apie „Pageidavimų koncertą“.Ved. Alma Valantinienė.
„Eksperimentinė poezija nėra šėtono apsėdimas“, – sako Benediktas Januševičius.2018 m. gruodį pasirodė vizualiosios poezijos lietuvių kalba rinktinė „Raidžių paveikslai“, išleista „NoRoutine Books“. Apie tai, kaip buvo rengiamas šis leidinys ir kaip į vizualiąją poeziją reaguoja Lietuvos skaitytojai ir rašytojai, kalbamės su knygos sudarytojais: poetu Benediktu Januševičiumi ir leidėju, dailininku Gyčiu Skudžinsku.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Savo kūrybos eiles skaito poetas Benediktas Januševičius.
Savo kūrybos eiles skaito poetas Benediktas Januševičius.
„Anksčiau į literatūros vakarus ateidavo apie 400 žmonių. Tada atrodė, kad literatūra gali pasakyti kažką arčiau tiesos. Dabar pasikeitė publikos santykis su rašytoju, dėmesį sumažino įvairūs šou renginiai ir lengva literatūra“, – sako literatūros kritikas Petras Bražėnas. Apie literatūrinius skaitymus savo nuomone dalinasi rašytojai Antanas A Jonynas, Vainius Bakas, Benediktas Januševičius ir literatūros kritikas Petras Bražėnas.
„Anksčiau į literatūros vakarus ateidavo apie 400 žmonių. Tada atrodė, kad literatūra gali pasakyti kažką arčiau tiesos. Dabar pasikeitė publikos santykis su rašytoju, dėmesį sumažino įvairūs šou renginiai ir lengva literatūra“, – sako literatūros kritikas Petras Bražėnas. Apie literatūrinius skaitymus savo nuomone dalinasi rašytojai Antanas A Jonynas, Vainius Bakas, Benediktas Januševičius ir literatūros kritikas Petras Bražėnas.
„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas Rimantas Kmita. Tuo tarpu literatūrologė Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „literatūros laukas tampa įvairesnis ir įdomesnis, o skaitytojai – aktyvesni“. Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet. Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.
„Pasirodė nemažai įdomių leidinių, tačiau tokių knygų ar renginių, kuriuos galėčiau pavadinti tokiais įvykiais, kurie keičia požiūrį į aplinką, mus pačius, nebuvo daug. Tiesą sakant, galėčiau išskirti vos vieną tokią knygą“, – sako literatūrologas Rimantas Kmita. Tuo tarpu literatūrologė Gabrielė Gailiūtė pastebi, kad „literatūros laukas tampa įvairesnis ir įdomesnis, o skaitytojai – aktyvesni“. Kokie buvo besibaigiantys literatūros metai? Nors meną įspausti į laiko rėmus sudėtinga, daugelis procesų klostosi ilgiau nei vienerius metus, su literatūros kūrėjais ir tyrinėtojais pabandysime žvilgtelėti, kas įdomaus, reikšmingo literatūros lauke įvyko šiemet. Laidoje dalyvauja prozininkas Herkus Kunčius, poetas Benediktas Januševičius, literatūrologai Gabrielė Gailiūtė ir Rimantas Kmita.
„Kai kurie mūsų archaiški kūriniai – sutartinės ar mįsles – iš tikrųjų yra labai avangardiškos savo skambesiu arba dėl to, kad tos žodžių reikšmės jau pamirštos“, – sako poetas Benediktas Januševičius. Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo varžytuvės – triukšmigi ekspresyvios poezijos skaitymai. Benediktas Januševičius šiems skaitymams rašytus eilėraščius išleido atskiru rinkiniu „Žodžiai“. Kaip ir kodėl šiandien tęsiamos tarpukario avangardo tradicijos? Kokie avangardinės poezijos ryšiai su folkloru? Ar poezija realiai veikia, ar eilėraštis visuomenę gali priversti suklusti? Ir ar vaikišką žaidimą kalba dažnai primenantys eilėraščiai yra poezija? Apie tai laidoje kalbėsimės su knygos autoriumi.Laidoje dirdėsite ir daug žaismingos Benedikto Januševičiaus poezijos.
„Kai kurie mūsų archaiški kūriniai – sutartinės ar mįsles – iš tikrųjų yra labai avangardiškos savo skambesiu arba dėl to, kad tos žodžių reikšmės jau pamirštos“, – sako poetas Benediktas Januševičius. Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo varžytuvės – triukšmigi ekspresyvios poezijos skaitymai. Benediktas Januševičius šiems skaitymams rašytus eilėraščius išleido atskiru rinkiniu „Žodžiai“. Kaip ir kodėl šiandien tęsiamos tarpukario avangardo tradicijos? Kokie avangardinės poezijos ryšiai su folkloru? Ar poezija realiai veikia, ar eilėraštis visuomenę gali priversti suklusti? Ir ar vaikišką žaidimą kalba dažnai primenantys eilėraščiai yra poezija? Apie tai laidoje kalbėsimės su knygos autoriumi.Laidoje dirdėsite ir daug žaismingos Benedikto Januševičiaus poezijos.