Kultūros savaitė

Šalies teatrai pradėjo naujus sezonus ir jau kviečia į pirmąsias premjeras. Tačiau dalies teatrų šiuo metu vystomos kryptys bei nusistovėję įvaizdžiai greitu metu gali pradėti keistis. Ne vienas teatras galbūt atsisveikins su ilgamečiais savo vadovais. Kokios didžiausios intrigos laukia? Domisi Indrė Kaminckaitė.Šiais metais minime Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetį. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atidarė parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Pasakoja Urtė Karalaitė.Sostinėje duris šią savaitę atvėrė nauja galerija. Į savo naujus namu Šv. Kazimiero gatvėje kviečia Contour Art Gallery. Joje apsilankė Marius Eidukonis.„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.„Reikia mokytis nepasiduoti, jei nesiseka – bandyti toliau, nebijoti tiesiog daryti“, – įsitikinęs šiuolaikinio cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Šį savaitgalį jis pristato pirmą, kaip pats juokiasi, rimtą savo spektaklį „Ikaras“. Su menininku bendrauja Kotryna Lingienė.Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė – vis dar tik kandidatė. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti jos tinkamumą eiti šias pareigas. „Bet kokiai politinei partijai Kultūros ministerija galėtų būti strateginis įrankis užtikrinti savo ideologijos, savo politinės krypties plėtrą. Deja, šis aspektas nėra matomas“, – sako kultūros politikos tyrėja, vizualaus meno daktarė Eglė Grėbliauskaitė, vertindama kultūros ministro portfelio dalybas. Apie kultūros ministerijos reikšmę ir būdus, kaip pakeisti požiūrį į ją su mokslininke kalbasi Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Didžioji sinagoga nėra dekoracija, kurią galima gražiai atstatyti. Nebėra kam melstis. Atstatyti šventą vietą, kad ji gražiai atrodytų, nebėra prasmės“, – sako poetas, eseistas Sergejus Kanovičius. Šiuo metu griaunamas Vilniaus Vokiečių g. esantis darželio-mokyklos pastatas, sovietmečiu atsiradęs ten, kur buvo Didžioji sinagoga. Šis sprendimas priimtas siekiant atkurti ir atverti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Kaip bus rūpinamasi sinagogos įamžinimu? Pasakoja Justė Luščinskytė.„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson. Ukrainos laisvės orkestrą ji subūrė pačioje karo pradžioje – 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jau ketvirtą vasarą orkestras gastroliuoja po garsiausias pasaulio scenas, šiemet, pagaliau įvykus logistinei magijai, pirmą kartą pasirodė ir Lietuvoje. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Švedijoje per dvi dienas perkeltas šimtametės medinės bažnyčios pastatas, brangiausio pasaulyje ispaniško kabraleso sūrio gamybos tradicija bei pirmą kartą vien iš moterų sudaryta prestižinės šiuolaikinio meno parodos „Documenta” meno kuratorių komanda. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Su paminklais ir skulptūromis viešose vietose pastaraisiais dešimtmečiais nesiseka. Manau, kad problemas iš esmės lemia gilios skulptūros tradicijos stoka“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Baltijos kelio dienos išvakarėse Kauno IX forto muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuvos partizanų batuose…“ interaktyviai pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui. Parodos veikėjai – istorinės fotografijos ir avalynė – veda nuo sprendimo priešintis iki paskutinės kovos akimirkos. Su parodos rengėjomis pasivaikščioti ir Lietuvos partizanų batus pasimatuoti kviečia Kotryna Lingienė.Žinomas Lietuvos muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis sako, kad anksčiau vyravo neigiamas stereotipas apie džiazo ar klasikinės muzikos atlikėjus, dirbančius su populiariąja muzika. Dabar jis sako besididžiuojantis turėdamas galimybę dirbti su šio žanro muzika, nors pirmenybę jis visgi skiria džiazui. Tiesa, viena jo misijų yra būtent trinti ribas tarp žanrų. Kaip persipina šios skirtingos patirtys jo karjeroje, ką viena atneša į kitą bei kaip jis stengiasi išvengti rutinos, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Nuo pirmadienio darbą pradeda Lietuvos kultūros atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Adelė Dovydavičiūtė. Atašė funkcijos susijusios su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027-aisiais kultūros programos rengimu ir įgyvendinimu Briuselyje. Adelė Dovydavičiūtė – architektė, kultūros projektų vadovė ir meno kūrėja. Kaip pasakoja, Lietuvos sezonas Prancūzijoje – itin sėkmingas ir pavykęs projektas, kurio gerąsias praktikas sieks perimti. „Stengsimės išlaikyti iškeltą aukštą kartelę, bet labai nesikartosime“, – sako kultūros atašė ES. Su ja kalbasi Marius Eidukonis.„Tai puiki proga pažinti šiuolaikinį meną, pamatyti, kiek daug įvairių ir skirtingų formų jis gali būti“, – taip į dirbtuves „Gerumo galia“ šią vasarą kviečiami Dainavos mikrorajono Kaune gyventojai. Viena šių dirbtuvių vedėjų – tarpdisciplininė gastronominių performansų menininkė Gudrita Lapė, tyrinėjanti žmonių ryšį su gamtos pasauliu. Dainavoje esančiame parke su menininke jos praktikas ir dirbtuves aptarė Kotryna Lingienė.Garso menininkas Simonas Nekrošius šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“ sukūrė naujus muzikos instrumentus. Jie bus panaudoti šio ansamblio koncertų serijos „Playground“ koncerte „Instrumental“. „Bandome per naujus instrumentus ieškoti naujo garso ir naujo santykio su muzika“, – apie šį garsinį eksperimentą sako vienas iš ansamblio „Synaesthesis” muzikantų, violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Kokius instrumentus jie tikėjosi sukurti ir kokius naujus garsus pavyko atrasti, teiraujasi Urtė Karalaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – „Adidas“ kompanija apkaltinta tradicinių meksikietiškų basučių dizaino pasisavinimu, Estijoje pristatomas netradicinis spektaklis „Romeo ir Džuljeta”, kur pagrindinius vaidmenis atlieka sunkvežimiai, bei tyrimas, skelbiantis, kad klasikinė muzika gali padėti sveikiau maitintis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Dėl kontroversiškų veiksmų ir retorikos jie vadinti ikonoklastais, komunistais, fašistais, anarchistais, nihilistais, kurie griauna nusistovėjusias socialines struktūras ir skatina chaosą bei prievartą“, – apie 50-metį mininčia grupę Sex Pistols sako filosofas Aldis Gedutis.„Kaip sakoma, savam kieme pranašu nebūsi. Tenka gyventi šioje erdvėje ir tada atsakomybė kažką nuveikti yra didesnė negu atvykus“, – sako skulptorius Nerijus Kavaliauskas. Jis šiemet su šeima dalyvauja festivalyje „Sūkuriai“, vyksiančiame Valkininkuose. Apie šiuolaikinio meno festivaliuką, kaip jį vadina patys organizatoriai, ir ryšį su vietine bendruomene pasakoja Marius Eidukonis.„Nesusikalbėjimas man yra esminė gyvenimo sąlyga“, – sako skulptorius Mykolas Sauka. Nesusikalbėjimo per pastarąją savaitę jis pamatė ir patyrė daug. Jo trijų metrų aukščio skulptūra „Liudytoja“, vaizduojanti nuogą, senstantį moters kūną tapo Zarasų bendruomenės, Lietuvos visuomenės ir internautų pasipiktinimo ir net agresijos liudytoja. Niokotos skulptūros dramą išgyvenęs Mykolas Sauka sako: kažkaip išgyvensiu. Menininką kalbina Indrė Kaminckaitė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Arminas Bižys

„Dažnai norima „nustumti“ sovietinio paveldo klausimą – neva skulptūras nereikalingas nukėlėm ir nebėra jokio sovietmečio. Aš norėjau į sovietmečio palikimą pažiūrėti kaip į tam tikrą nesaugumą, kuris yra tiek mano, tiek jaunesnėje kartoje“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Ši savaitę Švenčionių rajone, Sarių kaime ji pristatė vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.Vakar Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvėje „Akee“ prasidėjo renginių ciklas „Laukų reikalai“. Jo metu atvirose dirbtuvėse, paskaitose ir pokalbiuose tyrinėjamos užmiesčio teritorijos bei kūrybos įtaka mūsų kraštovaizdžiams. Ciklą atidaręs architektas ir tyrėjas Edgaras Vladimirenko sako, kad žvelgiant į užmiesčio teritorijas, svarbu atsisakyti kaimo homogenizacijos idėjos ir matyti jį kaip daugialypį. Su tyrėju kalbasi Urtė Karalaitė.Kokią įtaką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeima turėjo šio genijaus gyvenimui? Kokia buvo jo vaikystė, buitis, kas jį bei jo artimuosius lydėjo džiaugsme ir varge? LRT KLASIKA pradėjo transliuoti pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“ – tai istorijos apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Pirmajame epizode Kotryna Lingienė pasakoja apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – ant Hirošimos numestos atominės bombos 80-metis, Kiote nuo karščio bangų kenčiantys rikšų traukikai ir japoniška populiarioji muzika. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Negi tai paskutinė taikos vasara, kaip daug kas pranašauja?“ – komentare klausia menotyrininkė Agnė Narušytė ir aptaria tris šios būsenos atitikmenis, patirtus Paryžiaus muziejuose.Agnė Muralytė – Kaune praūžusio tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ šių metų rekordininkė. Savo gatvės teatro spektaklį „Išnykstu“ ji spėjo suvaidinti šešis sykius, nors juokiasi, kad tai nedaug. Menininkės rekordas – 15 spektaklių per keturias dienas. Su kūrėja susitiko Kotryna Lingienė.„Visada žinojau, kad būsiu muzikantas ir niekada neturėjau to baisaus jaudulio laikotarpio, klausdamas savęs, ką aš veiksiu. Aš dainavau visą gyvenimą“, – sako dainininkas Ilja Aksionovas. Su juo kalbasi Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Žmogus, pamatęs Wilsono spektaklius scenoje, galėtų apie savo teatro ir estetikos suvokimą kalbėti iki Wilsono ir po Wilsono“, – pasakoja kritikas ir kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis. Pasaulinio garso režisierius, savo kūrybą pristatęs ir Lietuvoje, mirė, sukaukęs 83-ejų. Režisierių prisimena Donatas Šukelis.Jau dešimtą kartą Lietuvoje vyksta lituanistinių mokyklų stovykla, kurioje šiemet analizuojama valstybingumo tema. Apie stovyklą pasakoja Indrė Kaminckaitė.Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Parodoje lankosi Urtė Karalaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – libaniečių muzikanto ir politinio aktyvisto Ziado Rahbanio laidotuvės ir jį prisimenantys tautiečiai, Šiaurės Airijoje uždaromas jaunimo choras bei literatūrologo svarstymai apie tai, kad visuomenės poliarizaciją gali sumažinti poezija.„Kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Kolekcininkas Darius Mikalajūnas prieš šešerius metus nusprendė rinkti nuotraukas, kuriose užfiksuoti tarpukario Lietuvos prezidentai. Surinko beveik 400 ir sudėjo į knygą „Lietuvos Respublikos Prezidentai tarpukario nuotraukose“. Autorių kalbina Marius Eidukonis.Neseniai Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose už architektūros teoriją ir sklaidą įvertintas dr. Vaidas Petrulis pabrėžia, kad reikia debatų ne tik apie paveldą, bet ir apie šiuolaikinę architektūrą. Kaunietis tiki, kad nebepakanka kalbėti apie architektūrą kaip fizinę formą, todėl ypač vertina naujosios tyrėjų kartos požiūrį. Architektūrologą kalbina Kotryna Lingienė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Bekeraitytės-Popierės nuotr

„Jeigu turime nepalūžusias moteris, turėkime ir atsidavusių vyrų metus”, – reaguodamaį nutarimą 2027-aisiais minėti Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metus, sako lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė. Jai kliūva pasirinktas pavadinimas. Kodėl trims Lietuvai nusipelniusioms moterims nutarta rengti bendrą minėtinų metų programą? Domisi Justė Luščinskytė.2022-aisiais 33 dienas Bučą buvo okupavę ir civilius kankino bei žudė rusų kariai. Du šimtus tris žmones iš okupuotos teritorijos išvežė Konstantinas Gudauskas – lietuvių kilmės Kazachstano pilietis vėliau pramintas Bučos angelu. Jo pasakojimas tapo filmo „Buča“ scenarijumi. Su Bučos angelu bendravo Kotryna Lingienė.Murano stiklo menas – šimtmečius, dažniausiai vyrų amatininkų puoselėjama tradicija. Jau kelerius metus šio nelengvo meno mokosi ir Italijos lietuvė Ugnė Gelgotaitė. Neseniai šią jos kūrybą įvertino ekspertai, o dabar su ja susipažinti galima ir Venecijos bienalėje. Pasakoja Marius Eidukonis. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV išstojimas iš UNESCO, nykstanti prancūziška čiužinių gamybos tradicija bei Varšuvos centre Stalino laikus menančio dangoraižio 70-metis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Šiandieninis menininkas turi išmokti laviruoti – tarp savęs ir algoritmo, tarp dėmesio ir autentiškumo, tarp pagarbos kūrybai ir gebėjimo ją parduoti“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis. Jis parengė komentarą apie kūrėjų šokį pagal socialinių tinklų dūdelę.„Turint omeny pastarojo meto polinkį sugrįžti prie įvairiausių senienų, galbūt žmonėspradės namuose įsirenginėti telegrafus ir po dešimtmečio siųsime vieni kitiems telegramas?“ – svarsto vienas iš parodos „Adresatas šiuo metu yra... pasiekiamas“ kuratorių Jurgis Atroškevičius. Žvilgsnis į besikeičiančias komunikacijos technologijas pateikiamas Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6. Parodoje apsilankė Indrė Kaminckaitė.Šią savaitę festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. Akustinės melancholijos meistrai, balansuojantys tarp indie-folko, bliuzo ir subtilios elektronikos, šįkart pasirodė su orkestru, diriguojamu Jievaro Jasinskio. Grupės lyderis Finas Greenallas sako, kad pats kūrėjas yra vienintelė įdomi muzikos dalis.„Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską.“ Kaip jis įsileido netobulumą į savo kūrybą ir kokius iššūkius kėlė šis priėjimas koncertuojant su orkestru, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip keisis šalia Vilniaus Šv. Onos bažnyčios, senamiestyje, esantis skveras. Prieš kelerius metus vykusiose dirbtuvėse nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, išsakė ir bendruomenė, bet savivaldybės pateiktas projektas ne vieną bendruomenės narį nustebino ir papiktino. Domisi Marius Eidukonis.Vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio parodoje „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“ atsiveria alternatyvus žvilgsnis į Afrikos žemyno architektūrinį paveldą. Parodos kuratorius Gintaras Česonis Urtei Karalaitei sako, kad ši architektūra yra kažkas tikro, ko Vakarų civilizacijoje nebeturime. „Laimonai, ačiū, kad buvai su manimi“, – į vaikystėje bažnyčioje sutiktą benamį lietuvį kreipiasi britų muzikos žvaigždė ir aktorius Benjaminas Clementine‘as. Šią savaitę atlikėjas atidarė 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį. Išskirtinį interviu su kūrėju, kuris atsisveikina su muzikos pasauliu ir suka į kiną, parengė Indrė Kaminckaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – nauji į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukti objektai iš viso pasaulio, seniausioje Vengrijos bibliotekoje tūkstančius senovinių knygų besikėsinančių sunaikinti vabalų antplūdis bei žvilgsnis į galimas rizikas leidžiant knygas apie aktualius įvykius.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Nuo Žalgirio mūšio praėjo jau 615 metų, Lenkijoje kasmet vyksta jo inscenizacija. Ir būtent Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius nuo 2010-ųjų įkūnija Vytautą Didįjį bei veda lietuvius į istorinį kovos lauką. Pasakoja Kotryna Lingienė. Žiūrovams reikėjo laiko suprasti, kad lietuviški filmai gali būti komerciniai ir žiūrimi, sako kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus. Jis Lietuvos kinui pelnė dar vieną reikšmingą įvertinimą – A klasės festivalyje Karlovi Varuose buvo pripažintas geriausiu režisieriumi už pilnametražį debiutą „Svečias“. Indrės Kaminckaitės pokalbis. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę minėjome partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtmetį. Ryšininkui atminti šiandien jo gimtuosiuose Kaščiūnuose atidaromas partizanų muziejus. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Nieko nedarydami po 3-4 metų galime prarasti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, sako Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas. Valstybinė kultūros paveldo komisija teigia, kad rūmai šiandien išgyvena tylų irimo procesą, neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, todėl reikia kuo skubiau rūpintis pastato įveiklinimu. Ar sustabdysime Vilniaus koncertų ir sporto rūmų griūtį? Domisi Jolanta Kryževičienė.Kaip kamera gali tapti priemone pasauliui, kitiems ir sau tyrinėti? Šį klausimą kelia instaliacija „Kauno dienoraščiai“, kurią kūrė šiame mieste gyvenantis Ukrainos jaunimas. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga su Rūta Dambravaite.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kuriasi Lietuvos fotografijos meno draugija. Kuo ji skirsis nuo Fotomenininkų sąjungos ir kokias Lietuvos fotografijos lauko problemas spręs? Aiškinasi Urtė Karalaitė.Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris Vokietijos Federacinės Respublikos ordinu „Už nuopelnus“ kryžiumi apdovanojo buvusią Thomo Manno kultūros centro vadovę Vitaliją Teresą Jonušienę. Ji sako: vargu, ar šiandien pakartotų tokią prieš 30 metų vykdytą avantiūrą. V. T. Jonušienę kalbina Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėPartizano Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondo nuotr.

In memoriam Jurgis Rimvydas Palys.Kodėl Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose sužibėjo „Stasys Museum“?„Kasos aparatas įdomesnis nei šio menininko paveikslai“. „Vidutinių niekam nereikia“. „Turbūt tavo tėvams labai gėda“. Šios Lietuvos menininkų išgirstos frazės tapo grafikės, dailininkės Urtės Jasenkos performanso „Blogiausi“ dalimi. Menininkė šiuo darbu kviečia susimąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku ir sėkmingu kūriniu bei kūrėju.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie duris po gaisro atveriantį Brazilijos nacionalinį muziejų, naują „Chanel“ mados namų žurnalą bei Barbaros Streisand duetų albumą.„Viena dilema, kurią ilgainiui reikės spręsti kultūros ministrui (nebūtinai dabartiniam) – ar į nacionalinės kultūros kanoną turėtume įsileisti popkultūrą ?“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“, – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius.Valstybės dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje atidaroma paroda, skirta Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Apie šią asmenybę, kitus modernios Lietuvos respublikos prezidentus ir jų giminaičius, istorinės prezidentūros misiją ir kasdieną pasakoja muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie ledynmečio laikų radinį Lenkijoje, Italijos sprendimą mažinti PVM menui bei Nyderlanduose rastą, meno kūriniui prilygstantį tūkstantmetį kalaviją.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.Kovo 24-oji Niujorke paskelbta YIVO diena. Vilniuje tokios dienos kol kas nėra, nors galėtų būti. Būtent dabartinėje Lietuvos sostinėje prieš 100 metų pradėjo veikti šis žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą – 1940-aisiais institutas persikėlė į Niujorką. Nors Vilniuje YIVO praleido vos 15 metų, anot instituto vadovo Jonathano Brento, 85-eri metai Niujorke atrodo it tremtis, nes instituto širdis – Lietuvos sostinėje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

PVM visų rūšių meno ir kultūros renginių bilietams didės nuo 9 iki 12 procentų. Koncertų organizatorius ir muzikos vadybininkas Martynas Tyla tikina, kad 30 eurų kainavęs bilietais brangs mažiausiai 7 eurais.Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe.Siekdami mažinti atskirtį regione, muziejininkai ryžosi neįprastam sprendimui. Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, įkurdino knygyną.Pasaulio kultūros naujienos.Lietuviška reivo kultūra – nuo šiol ir muziejuje. Ką apie mus gali papasakoti nepriklausomybės pradžioje vykę pusiau legalūs vakarėliai?Minint Simono Dacho metus, poeto palikimas Klaipėdoje atgyja senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ repertuare, per žaidimus, ekskursijas, knygas ir diskusijas.„Klausimas, ar Rupertas vis dar bus Rupertas, jeigu jis bus ne Valakampiuose, išlieka ir jis vis dar yra aktualus“, – apie artėjančius pokyčius ir juos lydinčius svarstymus sako viena iš meno rezidencijų ir edukacijos centro Rupert kuratorių Monika Lipšic.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę minėjome 99-ąjį radijo gimtadienį. Apie radijo archyvų lobius pasakoja LRT archyvų redaktorius, istorikas Tomas Vaitelė.„Kūniškumas nebuvo toks stigmatizuotas, tai buvo visiškai natūralus dalykas. Tarkime, jei esi piligrimas, buvo natūralu įsisegti falo ar vulvos formos ženklelį, kad tave lydėtų sėkmė“, – apie renesanso laikų žmogaus gyvenimą sako parodos „Nešventieji radiniai“ kuratorė, archeologė Virginija Rimkutė.Koks skirtumas tarp fotografavimosi mieste ir miesto fotografijos? Fotomenininkas Donatas Stankevičius mano, kad skirtumas yra, bet klausimas nevienareikšmis. Kūrėjas kuruoja ciklą „Kaunas fotografijose“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – centrinėje Kyjivo aikštėje iškilusi beveik 8 tonas sverianti juodo debesies instaliacija, didžiausias iki šiol surengtas Velso princesės Dianos dėvėtų drabužių aukcionas bei šią savaitę mirusio grupės „The Beach Boys“ lyderio Briano Wilsono kurta muzika.Anot Vilniaus universiteto sociologės Mildos Pivoriūtės, pirmoji nepriklausomos Lietuvos karta jaučiasi neišklausyta, tą parodo ir mokslinių tyrimų, apklausų, kuriose būtų iš tiesų įsiklausoma į jaunimo balsą, trūkumas. Skylę pradėjusi lopyti Pivoriūtė pasakoja, kaip būsimieji studentai įsivaizduoja tobulą dėstytoją ir ar akademikai pasiruošę tokiems Z kartos lūkesčiams.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų. Šis žygis buvo skirtas paminėti 1975 metais vykusios profesoriaus Petro Vasinausko „Kelionės žirgu po Lietuvą" penkiasdešimtmečiui.Garsiam Lenkijos kino režisieriui Kšyštofui Zanussiui šią savaitę suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro titulas. Režisierius sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotraukoje sociologė Milda Pivoriūtė, VU nuotr.

Birželio 4 dieną minėjome 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokia buvo rašytojos literatūrinė pradžia?„Jei būčiau studijavusi teisę, būčiau norėjusi būti advokate, tikrai ne prokurore Mano prigimtis advokatiška“, – apie savojo laiko ir jame kūrusių rašytojų, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries teisinimą kalba lietuvių literatūros tyrėja Viktorija Daujotytė. Įvairias profesines ir asmenines patirtis ji aprašo autobiografinės prozos kūrinyje „Kai rašai, nebijai“. Ji „Metų knygos rinkimuose“ skaitytojų buvo pripažinta geriausia metų negrožinės literatūros knyga.Kur mūsų senojoje kultūroje slepiasi erotika? Vienas iš atsakymų – tekstilėje. O čia randami erotiniai simboliai netgi gali sutapti su valstybiniais.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – neeiliniai archeologų atradimai Peru, dirbtinio intelekto mėginimus vaizduoti gamtą tyrinėjantis britų menininkas bei nauja grupės Pulp muzika.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“, sako rašytoja Renata Karvelis.Dirbtinis intelektas ir cenzūra bei teisingas atlygis autoriams. Apie visa tai kalbėta Europos rašytojų metiniame suvažiavime, kuriame Lietuvai atstovavo literatūrologas Saulius Vasiliauskas.Ar šiuolaikiniuose architektūriniuose sprendimuose ir diskusijose dar liko vietos empatijai, kuri padėtų miestiečiams atsilaikyti prieš aplinkos pokyčius? Tokį klausimą, pristatydamas Lietuvos paviljono 21-ojoje Venecijos architektūros bienalėje idėją, iškėlė jos autorius Gintaras Balčytis. Jis pasakoja apie idėjos genezę, aktualumo neprarandančią gyvo medžio ir architektūros sambūvio svarbą, gaudžiant Venecijos bažnyčių varpams atidarytą paviljoną ir jo priėmimą bei iki lapkričio vyksiančioje bienalėje vyraujančias nuotaikas.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr.: atvirukas, darytas iš Aleksandro Jurašaičio fotografijos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Vienas didžiausių praėjusių metų kultūrinių įvykių – šimtmečio Dainų šventė. Šiandien galima jau kaip faktą pasakyti, kad ji lietuviams turėjo stiprų emocinį ir fizinį poveikį.Kodėl reikia keisti nuo 1995 metų gestų kalbai galiojantį Vyriausybės nutarimą ir parengti Lietuvių gestų kalbos įstatymą?Kuo amerikietiškas kinas skirias nuo europietiško? Pokalbis su lietuvių kilmės kino profesoriumi Jeilio universiteto absolventu dr. Gabrieliu M. Paletz.Pasaulio kultūros naujienos. Kaip kvepia mumijos ir ką jų kvapas gali pasakyti apie praeitį? Roterdame naujas muziejus pasakoja apie migraciją ir migrantų keliones kaip universalią žmogaus patirtį. Billie Eilish triumfas Amerikos muzikos apdovanojimuose.Vilniuje ketinant iškelti Salomėjos Nėries paminklą, į situaciją reaguoja rašytoja Dalia Staponkutė. „Dėl politinių lūžių visados labiausiai nukentėdavę būtent skulptūros. Kiekviena nauja santvarka prasideda nuo skulptūrų naikinimo“, – komentare svarsto ji.Metų reiškinys Meno kritikos apdovanojimuose – tai naujausias menininko Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ įvertinimas. Ši knyga taip pat pripažinta skaitytojų mylimiausiu prozos kūriniu akcijoje „Metų knygos rinkimai“.„Pasaulyje dabar yra beprotiškas, įtemptas laikas. Ir aš pastebiu, kad vis labiau pasikliauju klausymusi, bandydama viską suprasti“, – sako garso istorijų ir žurnalistikos kūrėja, prodiuserė, profesionali klausytoja Julie Shapiro.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui, kad iš patalpų sostinės Ašmenos gatvėje turi išsikelti Oskaro Koršunovo teatras, Vilniaus miesto savivaldybė teigia ieškanti sprendimo, tačiau kartu pripažįsta tinkamų patalpų scenos menams stygių.„Daug kas nežino, kas aš tokia. Bet vaikų literatūros pasaulį stebiu per durų plyšį ir galbūt tas duris atidarysiu“, – sako rašytoja Eglė Jasė, kurios „Kamandosę“ skaitytojai išrinko geriausia knyga vaikams „Metų knygos rinkimuose“.Į Lietuvą atvyksta „Fiera del Suono“ – interaktyvi garso instaliacija, kuri įsikurs Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje. Tai meninis projektas iš Nyderlandų, kviečiantis lankytojus pasinerti į garsais, kvapais ir erdve paremtą pasakojimą apie mugių istoriją, technologijų raidą ir žmogaus vaizduotę.Pasaulio kultūros naujienos. Koks buvo šių metų The Booker Prize“ premijos laureatės kelias iki tarptautinio pripažinimo? Į Leonardą Da Vinčį pažvelgti kviečianti knyga ir su grupės The Doors lyderiu susijęs netikėtas radinys Paryžiuje.„Šiandien, kai universitetai sprendžia mokslų izoliacijos problemas, verta atsigręžti į vilnietį skirtingų sričių mokslininką ir architektą Tomą Žebrauską. Mūsų tarpdiscipliniškumas vis dar labai toli nuo tos sinergijos, kuri skleidėsi jo kūryboje“, – komentare svarsto architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Choreografas Jefta van Dinther Lietuvoje, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatė ribas taro atlikėjų ir auditorjos trinantį darbą „Unearth“.„Žmogus reikalingas, kad įpūstų sielos į kūrinį“, – mano dirbtinį intelektą kūryboje naudojantis jaunosios kartos tapytojas Mantas Valentukonis. Jis parodose prisistato ne tik paveikslais, bet ir savo kuriamais videožaidimais. Neseniai kaunietis tapo konkurso „Zabolis Art Prize“ laureatu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako vienas iš Nacionalinio kultūros forumo dalyvių, miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.„Baisu, bet kartu ir didinga“ – apie prieš 53 metus susideginusio Romo Kalantos auką sako istorikas Gintautas Terleckas. Disidento Antano Terlecko sūnus šią savaitę viešėjo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, kur kalbėjo apie jaunojo pasipriešinimo galią sovietinėje Lietuvoje.2024-ųjų „Metų knygos rinkimų“ laureatė knygų paaugliams kategorijoje Aušrinė Tilindė kasdien yra teisininkė. Ji pirmąją knygą parašė dar antroje klasėje, tačiau pasirinkusi teisininkės kelią pajuto, kad jos kalba labai skurdėja, tad gelbėdamasi ėmėsi rašyti prozą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: įspūdžiai iš Venecijos architektūros bienalės, netikėtai mirusi kitų metų Venecijos meno bienalės kuratorė, turėjusi tapti pirmąja tokio renginio kuratore afrikiete, ir politikos besišalinantis, bet neišvengiantis Kanų kino festivalis.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Kokia yra teatro vieta šiandieniniame pasaulyje? Apie tai padiskutuoti pakvietė devintasis festivalis „TheATRIUM“.„Jeigu nori sukurti kažką įdomaus, autentiško ir būti įdomus mados pasaulyje, turi atsigręžti į save, į tai, kas tau įdomu, į savo šaknis ir čia, tikėtina, rasi kažką naujo“, – apie savo braižo paieškas mados pasaulyje sako mados menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėVytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybėje, kare, mene… Šiuos ir kitus šuns vaidmenis, jų kismą istorijoje ir tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį pristato nauja Istorijų namų paroda „Istorija vizgina uodegą“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – menininkai, reflektuojantys karinę padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje, Barselonoje archeologų rasti viduramžius menantys burlaivio griaučiai bei naujas Suzanne Vega muzikos albumas.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kaip atrodo vertėjų darbas Europos Sąjungos institucijose?„Šiame rinkinyje norėjau šviesesnių eilėraščių“, – apie knygą „Bukolikos“, už kurią šiemet įvertinta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija, sako poetė Erika Drungytė. Apie naujausią jos rinkinį, taip pat pasirinkimą kurti savo dvarelį Dzūkijoje, santykį su gamta ir kultūra ir poreikį patiems save truputį pakutenti su poete, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„99 proc. lietuvių per šv. Velykas turi margučių“, – sako tautodailininkė Odeta Bražėnienė, savo kolekcijoje turinti 5000 margučių.Video žaidimai, plečiantys kūrybines ir estetines ribas, atkreipiantys dėmesį į aktualias socialines ir politines problemas, bei ugdantys empatiją. Su jais susipažinti ir juos patirti galite naujoje MO muziejaus parodoje „Game Play“ („Žaidžiant pasaulį“).Kokie yra kauniečių kultūros renginių lankymo įpročiai?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje kare žuvusią jauną menininkę Margaritą Polovinko, Harvardo universiteto pasipriešinimą JAV prezidento spaudimui, Velykinių margučių tradicijas Bosnijoje ir Hercegovinoje.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai.Ar gali dirbtinis intelektas pakeisti dėstytoją? Lietuviai sulaukė svarbaus tarptautinio įvertinimo už projektą „DI žinių dvyniai“. Tai - pirmas toks atvejis pasaulyje, kai į studijų procesą integruoti dėstytojų dirbtinio intelekto antrininkai, kuriuos studentai gali naudoti kaip interaktyvius, personalizuotus konsultantus.„Pasukęs ten, kur truputį bijau, kur truputį nedrąsu, dažniausiai tokiose plotmėse atrandu savo istorijas“, – apie istorijų paieškas dokumentiniams filmams sako režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai.„Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“.Ką galime padaryti, kad būtų išsaugota Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia?Pasaulio įvykių apžvalga.Agnės Narušytės komentaras.Gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas sako, kad kiekvienas Lietuvos regionas istoriškai turi savą ryšių tinklą, kuris nulėmė vienus ar kitus patiekalų pavadinimus regione.Tadas Černiauskas žino, kaip tapti žinomu per naktį. Prieš keliolika metų jis išgarsėjo tokiais fotografijos projektais kaip „Blow Job“. O vėliau fotografijas iškeitė į didelio formato instaliacijas – pavyzdžiui, „Black Balloons“. Kaune šiuo metu veikia pernai Lietuvos sezono Prancūzijoje dalimi tapusi jo instaliacija „French Exit“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos išeivijos architekto kūriniui, Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčiai, iškilo grėsmė būti uždarytai ir nugriautai. „Lietuva prarastų ryškiausią dipukų kartos sukurtą pastatą, kuris reprezentuoja tos kartos politinį siekį per architektūrą parodyti, kad Lietuva egzistuoja“, – sako architektūros istorikas Vaidas Petrulis.Festivalis „Kanklės mano rankose“ švenčia ne tik 10-ąjį jubiliejų, bet ir svarbią žinią – muziejaus rūpesčiu kanklės ir kankliavimas Lietuvoje įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.Trakų pusiasalio pilyje atidaryta menininko Ansio Burkės paroda „Rex“. Kaip pripažįsta pats kūrėjas, apsilankiusiesiems parodoje atrodys, kad čia eksponuojami penkių menininkų darbai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – mokslininkų tyrimas, atskleidžiantis, kaip žmonės vertina ir vartoja dirbtinio intelekto sukurtą literatūrą, vaizdingais maršrutais puškuojantis vyšnių žiedų traukinys Taivane bei smarkiausiuose istorijoje Pietų Korėjos gaisruose pražuvęs kultūrinis paveldas.„Eksponuojama mada pritraukia lankytojus, kuriems istorinės ar konceptualios šiuolaikinės parodos kartais atrodo pernelyg nutolusios nuo šiandienių ar tiesiog žmogiškų aktualijų“, – apie mados parodas sako žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Kuo daugiau į šiaurę, tuo daugiau moterų fotografių“, – apie XX a. pirmosios pusės moterų fotografių kūrybą Baltijos šalyse sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Kur tuo metu Lietuvoje buvo daugiausiai fotografių ir kokios temos jas tuomet domino?„Man keista, kiek daug rusų komikų vengia tiesiogiai kalbėti apie tai, kas vyksta“, – sako komikas iš Rumunijos Viktoras Patraškanas. Jis stebisi, kad neretai iš šalies pabėgę rusų komikai žiniasklaidoje pristatomi kaip politiniai pabėgėliai, tačiau scenoje jie kalba apie... šampūną. Netrukus komikas Lietuvoje pristatys šou „Comedy in broken English“ („Komedija laužyta anglų kalba“). Koks komedijinis užtaisas yra Baltijos šalys, ką reiškia atlikti komediją kariaujančioje Ukrainoje, kas yra „Coca Colos“ pabėgėliai ir kokį įspūdį palieka rusų komikai?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui Emiija Škarnulytė sukūrė naują kūrinį „Sofija“. Kuo Čiurlionis aktualus šiuolaikinei, visame pasaulyje kuriančiai menininkei?Kultūros bendruomenės atstovus vienijančios organizacijos sunerimo dėl svarstomų mokesčių pakeitimų. Dėl ko bijoma ir kokios išeitys siūlomos?Leni Riefenstahl yra fašizmo prototipas, sako kino režisierius Andresas Veielsas. Jo dokumentikoje „Riefenstahl“, kuri šiuo metu rodoma „Kino pavasaryje“, nagrinėjamas šios Hitleriui dirbusios kino kūrėjos gyvenimas ir palikimas.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – sušvelnintos ilgametes tradicijas Meksikoje turinčios bulių kautynės, europarlamentaro siūlymas Amerikai sugrąžinti Laisvės statulą Prancūzijai bei šiųmečiai „Polar Music Prize“ apdovanojimų laureatai.„Kai gimsta teksto užuomazga, pajaučiu, ar tai daina, ar eilėraštis“, – apie kūrybą skirtingomis formomis sako reperis Pijus Opera. Pokalbis apie Lietuvos hiphop‘o kultūrą, nutolusią savo šaknų, ir tai, ką filologijos studijos atneša į repo tekstus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ premjera.Vienas iš svarbiausių YIVO nuopelnų – jidiš kalbos norminimas, akcentuoja žydų paveldo tyrėja, iliustratorė Miglė Anušauskaitė. Ji įžvelgia daug paralelių tarp jidiš ir lietuvių kalbos. Vilniuje veikęs Žydų mokslo insititutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie raganas? Socialiniuose tinkluose išgarsėjusi istorikė Kristina Petrauskė pristato romaną „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Vašingtone nuo grindinio naikinamas milžiniškas „Black Lives Matter“ užrašas, 5 metams užsidaranti Paryžiaus Pompidou meno centro nuolatinė ekspozicija bei nauja Lady Gagos muzika.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „Visa tai, ko negalima daryti“ šiuolaikinė moterų kūryba eksponuojama greta senosios tapybos. Kuratorė Monika Kalinauskaitė sako: „Buvo ir manančių, kad tai bandymas vienais darbais nukonkuruoti kitus“.„Prieš internetą ir mažus ekranus literatūra buvo vienas iš pagrindinių ir svarbiausių šaltinių, padedančių įsivaizduoti kitokią gyvenimo galimybę. Be to, didelė literatūros infrastruktūros dalis buvo remiama valdžios. Literatūra buvo viena iš pagrindinių patriotizmo ugdymo priemonių. O šiandien būsi didesnis patriotas, jei eisi į barus ir žiūrėsi futbolo rungtynes ar mojuosi nacionaline vėliava“, – sako bosnių rašytojas Nenadas Veličkovičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?Jau paskaičiuota Lietuvos sezono Prancūzijoje statistika, o artimiausiu metu daugiau dėmesio mūsų šalis sulauks Italijoje, pradedamas ir pasiruošimas sugrįžimui į Gėteborgo knygų mugę.Kaip patekti į Venecijos bienalę? Tokį klausimą savo disertacijoje kelia šiame renginyje dalyvavęs Robertas Narkus ir analizuoja menininko vaidmenį kapitalizme.Lenino muziejus Suomijoje keičia savo pavadinimą ir koncepciją. Pasak muziejaus vadovo, atsinaujinimas įprasmina Suomijos užsienio politikos pokytį Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 metais.Režisierius, cirko prodiuseris Gildas Aleksa komentare svarsto, kokią galią politinių konfliktų kontekste turi kultūros atstovai: „Mes tiesioginės įtakos politiniams sprendimams šią akimirką neturime ir tas jausmas plėšo. Bet yra kitas pavojus, čia pat, mūsuose, kuriam užkirsti kelią galime pasisakymais, sustabdymais, išsišokimais, teigimais, neigimais ir gal netgi menu.“Zapyškyje, netoli šeimos sodybos, kurioje veikia kultūros erdvė „Senas kluonas“, fotomenininkas Rytis Šafranauskas aptiko apleistą namą, o jame – nepažįstamų žmonių fotografijas. Jos įkvėpė naują parodą.Ar tai, kad esi pripažintas vienu iš perspektyviausių Europos kino aktorių, ką nors keičia tavo karjeroje? Pokalbis su „European Shooting Stars“ programoje pastebėtu lietuviu Šarūnu Zenkevičiumi.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Vakar buvo žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo diena. 224-i, prieš tiek metų gimė Valančius, tad kitąmet minėsime jo jubiliejų. Savaitgalį keliaudami po Žemaitiją galite užsukti į jo gimtąją sodybą, o Kretingos dvaro muziejuje pirmą sykį pamatyti eksponuojamą vyskupo... batelį ir šilkinę kojinę.Pasaulio kultūros naujienos. „Ar mes tikrai to norime?“ – klausia muzikos įžymybės, kurios pristato tylųjį albumą ir taip protestuoja prieš dirbtinį intelektą. Aktyvistų protestai vandens išteklių krizę patiriančioje Gvatemaloje ir nauji radiniai Pompėjoje.„Paklausęs kūrinio, perskaitęs natas, pamatęs rankraščius, supratau, kad galiu pasiekti tą patį kūrinio efektą, įgyvendinti tą pačią idėją su gerokai mažiau natų“, – apie komponavimą pasitelkus Čiurlionio kūrybą sako konkurso „Tęsiant M.K. Čiurlionį“ pirmosios vietos nugalėtojas, kompozitorius Ignas Šoliūnas.Čiurlionis – kompozitorius, dailininkas… rašytojas? Ką dar naujo galime sužinoti apie Čiurlionį? Pokalbis su Čiurlionių takais keliaujančia menotyrininke Aušra Česnulevičiene.Kaip pažinti miestą padeda knygos apie architektūrą? Apie architektūrinių gidų leidybos 20-metį pokalbis su architektūros istorikais Vaidu Petruliu ir Jūrate Tutlyte.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Įprastas metodas yra sudeginti ukrainietiškas knygas ir jas pakeisti rusiškomis, vietoj Ševčenkos paminklų pastatyti Puškino", – apie veiksmus, kurių Rusijos valdžia imasi okupuotose Ukrainos teritorijose, pasakoja Ukrainos Kultūros ir informacinės politikos viceministrė Galyna Grygorenko.Muziejininkų kompetencijų kėlimas gali būti viena iš tvarumo praktikų, akcentuoja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Asta Ivanauskienė. Ji konferencijoje „Green Summit“ pristatinės muziejininkų kompetencijų kėlimo programą „Marta“.„Dabar reikia vos ne su žiburiu ieškoti, kad surastum lietuvišką pavadinimą“, – apie gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso užkulisius sako konkurso sumanytojas Donatas Smalinskas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip ukrainiečių moksleiviai pasitinka trečius karo metus ir kaip savo išgyvenimus įprasmina piešiniuose, naujienose iš Italijos – britų dirigento atsiprašymas dėl nepagrįstų kaltinimų, kad Neapolio teatro choristai priklauso mafijai, bei Romoje aptiktos nelegalios dailės kūrinių padirbinėjimo dirbtuvės.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Kupiškyje gyvenantis ir kuriantis dailininkas Marius Skrupskis pernai inicijavo legalios gatvės meno sienos atsiradimą. Kupiškio rajono savivaldybės meras pozityviai vertina šį jaunuolio sumanymą, sako, kad Kupiškyje gatvės meno kūrėjams vietos tikrai yra.Nesupanašėti į Beresnevičių, J. K. Rowling ir Tolkieną – tokias užduotis brisdamas į grožinės literatūros upę sau kėlė filosofas Gintautas Mažeikis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuz. red. Aivaras Gelžinis

Pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungai pirmininkauja Lenkija. Koks dėmesys skiriamas kultūrai?Klimatologas Justinas Kilpys teigia: radijas yra viena „žaliausių“ žiniasklaidos priemonių. Šią savaitę minėjome pasaulinę radijo dieną, šia proga UNESCO skatino atkreipti dėmesį į klimato kaitos iššūkius.Kiek porų – tiek ir meilės kalbų, tradicijų, žodynų. Tai įrodo trijų muzikų ir jų romantinių partnerių meilės istorijas laiškų forma pristatanti paroda „Gyvenimas kaip meilės opera“. Ji veikia Kaune esančiuose Miko ir Kipro Petrauskų namuose.Kodėl Mona Liza neturi antakių? Atsakyti gali dirbtinis intelektas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje - apie dirbtinio intelekto viršūnių susitikime Paryžiuje pristatomas naujas technologijas kultūrai ir dirbtinio intelekto pavojus.Kur, nusivylę didžiaisiais socialiniais tinklais, migruoja interneto vartotojai? Socialinių tinklų eksperto Dariaus Gerulio komentaras.Skandalas Latvijos kino pasaulyje paskatino šalį griežtinti intymių scenų filmavimo tvarką. Latvijos, Estijos ir Lietuvos intymumo koordinatorės siūlo idėją – Baltijoms šalims sukurti bendras darbo su intymiomis scenomis gaires.„Animatorius per vieną dieną gali padaryti 2-3 sekundes filmo“, – praskleisdama animacijos kūrimo užkulisius, pasakoja animacijos prodiuserė Agnė Adomėnė. Pokalbis apie itin brangią animaciją, Baltijos šalių animacijos kilimą ir išsisemiančią Holivudo kuriamą animaciją.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė.Muzikos red. Aivaras Gelžinis.

Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Šią savaitę buvo pristatyta Nacionalinės filmotekos galimybių studija.Jei neskaičiuosime atminimo lentų ir gatvių pavadinimų, Kaune nėra įamžintas nei vienos istorijai svarbios moters atminimas. Šią paradigmą pakeisti nori Labdaros ir paramos fondas FRIDA, inicijavęs projektą „Moterų detektorius“.Menininkai Lukas Pavilionis ir Vasarė Kuprevičiūtė „The Rooster Galerry“ pristatė parodą „Namas“, kurioje, kaip patys juokauja, įkūrė tapytojų trijų kambarių butą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Privalomasis istorijos egzaminas mūsų švietimo sistemą ir jos logiką priartina prie absurdo dramaturgijos“, – sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Aistė Kučinskienė ir Viktorija Šeina parengė monografiją apie mokyklinį lietuvių literatūros kanoną.„Ar gali būti didesnė fotografijos prasmė nei įamžinti augančius vaikus?“ – mąstydamas apie menininko santykį su žmogumi, retoriškai klausia fotožurnalistas Artūras Morozovas. Jis ruošiasi atidaryti fotografijų parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“, kur užfiksuota šeimų, kurios imasi globoti vaikus, kasdienybė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.

Pastaruosius penketą metų Kauno senamiestyje iššūkį veja iššūkis. Pandemija, Kauno rotušės rekonstrukcija, Vilniaus gatvės rekonstrukcija, įvažiavimo apmokestinimas ir metų pabaigoje prasidėjusi Rotušės aikštės rekonstrukcija. Kaip tai paveikė kultūros įstaigas?Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje pristatoma Kanados Pirmųjų Tautų kūrėjos Alanis Obomsawin retrospektyva ir Kvebeko regiono programa. Kuo išskirtinis šio regiono kinas ir ko galime pasimokyti iš jame vaizduojamų vietinių genčių pasipriešinimo sistemai istorijų?Nors M. K. Čiurlionio miestu laikomi Druskininkai, tačiau jo tikroji gimimo vieta mažai kam žinoma. Kur ji yra ir kaip žadama ją pažymėti?Neskubama iš gaisro niokojamo Los Andželo išgabenti meno kūrinius: neapsimoka?Kodėl Kinija bijo Mikės Pūkuotuko, o Rusija – ne? Tarptautinę Pūkuotuko dieną komentarą parašė filosofas Aldis Gedutis.Jei Jablonskis laikomas bendrinės lietuvių kalbos tėvu, tai Zinkevičius – esminis mūsų kalbos istorikas, akcentuoja profesorius Vytautas Kardelis. Šiemet kalbininkui Zigmui Zinkevičiui – 100.Kitą savaitę kino teatrus pasieks režisieriaus Igno Miškinio filmas „Pietinia kronikas“ pagal to paties pavadinimo Rimanto Kmitos romaną. Pats filmo autorius pripažįsta, kad itin laukia filmo premjeros Šiauliuose. O geriausiu įvertinimu laiko Rimanto Kmitos ir scenarijaus autorės Eglės Vertelytės ištartą frazę, kad filmas grįžo prie knygos.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėKauno m. sav. nuotr.

Druskininkai ruošiasi kultūros sostinės metų atidarymo ceremonijai „Didysis Čiurlys“. Šiame renginyje Olimpinėms žaidynėms, Paryžiaus madų savaitei ir „Grammy“ apdovanojimams choreografiją kūręs prancūzas Sadeck Berrabah suburs 122 žmonių minią, kuri šoks nematyta, nuskrendančių paukščių būrį primenančia technika.Šešioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.Kaip mada siejasi su religija? Gal mada pati tampa savotiška religija? Šiuos klausimus kelia paroda „Costume & Contemplation On Religion„ („Kostiumas ir mąstymas apie religiją“).Kuo ypatinga Ispanijos Trijų Karalių šventė?„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Trylikos metų atsidūrusi Kaune Gabija Gasiunas lietuviškai mokėjo tik pasisveikinti ir pasakyti, kad yra šalta. Šiandien ji užsienio lietuviams siunčia ir Lietuvos mokyklose pristato dvikalbę pasakų knygą apie namų ieškantį giliuką.„Griovimas ir prasta statybos praktika ilgainiui pablogino mūsų miestų būklę“, – sako urbanistas Ludwigas Engelis. Jis – vienas iš senąją architektūrą išsaugoti ir atnaujinti skatinančios, visos Europos piliečius ketinančios įtraukti iniciatyvos „House Europe“ autorių. Per metus norima surinkti milijoną europiečių parašų, kurie leistų pradėti pokyčius teisinėje sistemoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Nathalie Couturier

„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.„Bendri mūsų istoriniai aspektai kartais užgožia mūsų šiuolaikinį identitetą ir naratyvus“, – kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius mainus, sako Lietuvos kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj. Kokį tikslą savo kadencijai išsikėlė pašnekovė ir kaip Lenkijoje planuojama minėti Čiurlionio metus?Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ šią savaitę pelnė Lietuvos rekordą. Ši 336 cm aukščio arkinė kolonada tapo didžiausiu statiniu iš popierinio korio. Tai, anot kūrėjos, yra inovatyvus netradicinės medžiagos panaudojimas, taip pat tvarus pasirinkimas šventinėms dekoracijoms kurti. „Man tvarumas yra ir vidinis kūrinio simbolizmas ir reikšmė“, – sako kūrėja.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie mirusio buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio meilę menui, iniciatyvą Pakistane, kur moterys mokosi vairuoti siekdamos savarankiškumo, bei apie naują į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą muzikos žanrą – sevdalinką iš Bosnijos ir Hercegovinos.Ar internetas mirė? To klausia ir prognozėmis 2025-ųjų internetui ir socialiniams tinklams dalijasi socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.„Kultūros sostinės sėkmei turi susitelkti visas miestas, ne tik kultūrininkai“, – sako menotyrininkė, Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Ji neseniai baigė darbą Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos komisijoje.„Viskas yra mokslas, ir mokslas yra skirtas visiems“, – tiki Aistė Lukaševičiūtė. Ji – metų pabaigoje atidaryto Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro „Mokslo sala“ Kaune vadovė. „Mokslo saloje“ moksleiviai, o ir visi kiti, turintys smalsumo geną, kviečiami spręsti ne tik matematinius ar fizikinius, bet ir moralinius uždavinius.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Krasuckaitės nuotr.

Kokie Lietuvos sezono Prancūzijoje rezultatai?„Žvelgiant į šį projektą ir kolekciją kaip į vieną visumą be iš anksto nustatytos sekos ar tvarkos, svarbu leisti sau klajoti, kaip aš klajoju fiziniuose, skaitmeniniuose ar mentaliniuose miškuose“, – taip savo tyrimą „Kerpių gramatika“ pristato meno daktarė Aistė Ambrazevičiūtė.Suomija pirmoji pasaulyje sukūrė nacionalinį šalies garso peizažą. Suomių kompozitorius Lauris Porra į 15-os kūrinių rinkinį sudėjo suomišką saulę, vėją, miškus, 4-is metų laikus, žmonių būdą gyventi ir visus kitus Suomijos atributus, kuriuos laiko arti širdies.Kokie 2024-ieji buvo menininkams? Kaip kūrybą keitė, keičia ir keis pasauliniai procesai – Izraelio ir Gazos konfliktas, Donaldo Trumpo atėjimas į valdžią ir autokratinių režimų stiprėjimas? Ar klimato kaitos problematika menininkams išliks aktuali? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu, šiuolaikinio meno kuratore Juste Kostikovaite ir būsimuoju Šiuolaikinio meno centro direktoriumi Valentinu Klimašausku.Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

XIII amžiuje Europoje atsirado paprotys vaizduoti kūdikėlio Jėzaus Gimimo sceną ir statyti prakartėles bažnyčiose, miestų aikštėse. Kada prakartėlės atkeliavo į Lietuvą? Kas privalo būti prakartėlėje ir kokią ji turėtų būti?„Šį laikotarpį vadinu „Berlyno pilkuma“, ta sunki pilkuma, kuri trunka nuo spalio iki kovo. Kalėdos yra maloni pertrauka nuo to“, – sako šviesų menininkas, „Dark Matter“ erdvės įkūrėjas Christopheris Bauderis. Ypatingą ryšį su šia švente jis perteikia ir savo kūryboje, kuria siekia modernizuoti Kalėdų tradiciją.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta videomeno paroda „Žemės kūnas“. Erdvės, į kurias nukrypsta parodos autorių akys, yra Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje – nutolusios per šimtus kilometrų, visos jos paženklintos rusų imperialistinio ekstraktyvizmo randais.Tauragė ir Vilnius – klimatui neutralūs, išmanūs miestai. Ar ambicija įgyvendinama? Komentare svarsto Renata Karvelis.Prieš trejus metus buvo suskaičiuota, kad Venecijoje yra daugiau lovų turistams negu vietiniams. Kaip Venecija gydo priklausomybę nuo turistų?„Mano tikslas dabar yra sugrįžti į save kaip į žmogų, ne kaip į sėkmingą menininkę ir teoretikę“, – sako naujoji meno daktarė, užgarsių muzikoje ieškanti kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.Baigiantis Švyturių metams entuziastai skaičiuoja sensacingus atradimus Nidoje, nuveiktus darbus Klaipėdoje ir brėžia vizijas ateičiai.Kaip vystyti menininko karjerą nuo Europos meno centrų nutolusiame mieste? Dalijasi šių metų Europos kultūros sostinės Budės kūrėjai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?„Svarbu pažinti Lietuvai reikšmingą paveldą tokiame globalėjančiame pasaulyje, kai mūsų tiek daug gyvena svetur“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovė Agnė Pancerovaitė. Kokie mums svarbūs objektai yra Prancūzijoje?Neseniai 70-metį paminėjęs Algis Griškevičius VDA erdvėje „Titanikas“ pristato parodą „Tik sankirtų aidas“. Interviu „Kultūros savaitei“ kūrėjas pasakoja apie savo požiūrį į tapybą ir fotografiją, apie netikėtus fotografijų siužetus ir pasiruošimą jiems.Ved. Austėja Kuskienė, red. Indrė Kaminckaitė

Kaišiadoryse baigiasi Lietuvos kultūros sostinės metai. Ką reiškia būti kaišiadoriečiu ir kokia kaišiadoriečių tapatybė?Kuo svarbūs Lietuvai perduoti menininkės Aldonos Gustas kūriniai?Literatūros agentas Benas Bėrantas neseniai lankėsi Busano vaikų knygų mugėje Pietų Korėjoje. Kokia šios šalies vaikų literatūra ir kuo ji skiriasi nuo lietuviškos?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – duris plačiai atverianti ir svečius priimanti Paryžiaus Dievo Motinos katedra, šiųmetė Turnerio premijos laureatė Jasleen Kaur bei nauja Lauren Mayberry muzika.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Meno agentūra „Artscape“ pristato parodą „Menas kaip prieglobstis“, kurioje galima susipažinti su imigrantų iš Baltarusijos, Irako ir Ukrainos kūryba.Kristinos Mizgirytės vadovaujama galerija AV17 turi aiškią kryptį – Vilniuje ir Lietuvos regionuose pristatyti skulptūrą, objektus ir instaliacijas. Kokį politinį krūvį neša toks menas ir kaip diskusijos apie paminklus, jas neretai lydintis visuomenės pasipiktinimas keičia žmonių požiūrį į skulptūrą?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Atkursime tarpinstitucinį planą „Kultūra“, – sako kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galima pamatyti naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“.„Ateities parodų nederiname, kad pritaptų prie Stasio Eidrigevičiaus kūrybos“, – apie vakar pristatytą antrąją parodą Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ sako muziejaus kuratorė Lina Albrikienė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – inuitų tautos atsiprašiusi Kanados Vyriausybė, į kalėjimą pasodinti klimato aktyvistai bei pertrauką karjeroje daranti britų atlikėja Adelė.Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Į šiuos klausimus atsako ir tris geras žinias apie kultūrą Palangoje pateikia sociologas Liutauras Kraniauskas.„Esu dėkingas, kad patyriau šią kino erą, darbą filmavimo aikštelėse“, – pasakoja skaitmeninės žiniasklaidos įmonės „Volucap“ vadovas, su filmais „Matrica. Prisikėlimas“ ir „Marvel. Keršytojai“ dirbęs Svenas Bliedung von der Heide. Kaip dirbtinis intelektas keičia kino rinką?2008 metais gatvės menininkas Karolis Dėžutė inicijavo pirmųjų legalių graffiti sienų Kauno mieste atsiradimą. Kaip šiame Lietuvos mieste užaugo ir mutavo gatvės meno kultūra ir kas apskritai daro ją kultūra?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Seimo Kultūros komitetui pirmininkaus Kęstutis Vilkauskas. Kalbėdamas apie savo viziją, jis akcentuoja – turime daugiau dėmesio skirti etnokultūrai.„Gavau gestų kalbą kaip dovaną“, – sako kurčioji menininkė, gestų kalbos poetė, aktorė ir režisierė Debbie Rennie. Kokios sąlygos kurti kurčiųjų bendruomenei sudaromos Šiaurės šalyse ir Lietuvoje?Prieš dvidešimt metų įkurtas Kauno įvairių tautų kultūrų centras po vienu stogu buria įvairias čia seniau gyvenančias ar besikuriančias bendrijas. Kaip kultūra padeda joms sugyventi?Pasaulio kultūros naujienos.„Mes paprasčiausiai užtikriname gyvenimo kokybę“, – kalbėdamas apie tai, kam reikalingi architektai, sako Andrius Ropolas. Komentaras apie architektūrą be ir su architektais.Pasirodė pirmoji dvikalbė estų poezijos rinktinė „Šviesa šiaurinė“. Į rinktinę nugulė vertėjos Danutės Sirijos Giraitės per kelis dešimtmečius išversti eilėraščiai.„Ne istorikams tas menas buvo kurtas, o žmonėms“, – sako knygos „Ką veikti muziejuje?“ autorė, menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė. Kodėl gi mes nežinome, ką veikti muziejuje?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėT. Stuko nuotr.