Kultūros savaitė

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje pristatoma knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Lietuvos ir Japonijos diplomatiniams santykiams – 35-eri, o garsiam lenkų ir lietuvių etnografui, antropologui Bronislovui Pilsudskiui šiemet 160-imt. Būtent pastarojo akimis naujoje Istorijų muziejaus parodoje pristatoma Japonijos autochtonų ainų tauta.Ką parodoje apie estradinę muziką veikia trilitrinis stiklainis? O kaktusas? Ir kodėl ši muzika – lyg anyžiniai saldainiai? Į visus klausimus pasirengusi atsakyti kuratorė Deimantė Kondrotaitė, pakvietusi į naują ekspoziciją „Estrada. Svajonės kaina“ Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose.Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis?„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Dažnai didžiuojamasi, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo itin tolerantiška valstybė, o Vilniuje taikiai sugyveno skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonės. Bet ar tai tiesa? Filosofas Laurynas Peluritis pasakoja apie pakantrą ir pakantumą lietuvių politinėje raštijoje nuo seniausių laikų iki dvidešimto amžiaus.Rimvydą Kepežinską-Keptą dauguma pažįsta iš jo charakteringų iliustracijų: takso Antano, Pelikano Prano ar vaikystėje skaitytų J. Avyžiaus „Bardo nuotykių“, meistriškai iliustruotų Kepto. Pats Rimvydas juokauja, kad lengviausia jam piešti gyvūnus, nes, jei ką ne taip nupieši, jie nesupyks.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėLinos Mikalkėnaitės nuotr.

„Nepriklausoma, drąsi, išsilavinusi, turinti ką pasakyti moteris yra pavojingesnė daliai žmonių nei išsilavinęs vyras“, – svarsto Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė. Kokį specifinį puolimą ir kodėl patiria pilietiniuose protestuose dalyvaujančios moterys?„Šalia to vaizdų įtaigumo, iš kitos pusės turime nepasitikėjimą jais“, – apie pasimetimą tikro ir netikro vizualinio turinio lavinoje sako Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto psichologijos instituto profesorius Antanas Kairys. Puikus to pavyzdys galėtų būti fotografo Ado Vasiliausko sugeneruota vestuvių „fotosesija“, kurioje jaunieji įsiamžinę ir Vilniaus senamiestyje, ir kalnuose, ir Havajų salose. Kaip netikrų savo gyvenimo atvaizdų generavimas gali keisti mūsų santykį su tikrove?„Ar tikrai mados industrijoje vyksta pokytis, skatinantis drąsiau priimti vyresnės moters įvaizdį?“ – tokį klausimą komentare kelia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per žiemos šalčius ir šildymo tiekimo sutrikimus gyvenančius ir dirbančius menininkus, šiaurės Italijoje 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms besiruošiančius ledo skulptūrų kūrėjus bei amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso sprendimą atšaukti savo simfonijos premjerą Kennedy centre.Sandanso kino festivalyje Andrius Blaževičius pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.Ideali pora – panikuotojas ir optimistė. Taip save ir žmoną Vidą pristato Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus, kurį mieliau vadina nameliu, įkūrėjas Arūnas Sniečkus. Tuo pačiu pripažįsta, kad nuo 1990-ųjų puoselėjama vieta – ne darbas, o gyvenimo džiaugsmas. Už ilgametį etninės kultūros puoselėjamą Sniečkų šeimai skirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą.Tai istorinė sutartis, sako Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas Gilles Pécout. Trečia didžiausia biblioteka pasaulyje – Prancūzijos nacionalinė biblioteka – pradeda partnerystę su Martyno Mažvydo biblioteka.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atidarymo proga kvietė pasivaikščioti po sostinės senamiestį ir pamatyti jį kitoje šviesoje – per trumpametražius filmus. Tokią patirtį sukūrė vokiečių kolektyvas „A Wall Is A Screen“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į pirmą kartą taip nuodugniai ištirtą natūralių tekstilės dažų tradiciją Estijoje ir tai, kaip šie istoriniai tyrimai gali prisidėti prie šiandieninių ekologiškų dažymo technologijų vystymo.„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip šį pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Lietuvos architektų bendruomenė šią savaitę privertė persigalvoti Kultūros ministeriją, nusprendusią, kad 2027 metais Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Trečiadienį kultūros ministrė pranešė, kad dalyvavimas neatšaukiamas, o rūpintis procesu patikėta Nacionaliniam architektūros institutui. Pokalbis su instituto vadovu Kęstučiu Kuizinu.Ved. Indrė KaminckaitėNežinomo fotografo nuotr.

Kultūros savaitė

Šiandien minime dešimtąsias vieno iš žymiausių anglų dainininko Davido Bowie mirties metines. Sausio 8-ąją jam būtų sukakę 79-eri. Per savo 69-ąjį gimtadienį muzikantas išleido savo paskutinį albumą „Blackstar“. Po dviejų dienų visas pasaulis sužinojo apie Davido Bowie mirtį, taip pat nutylėtą ligą – vėžį, su kuriuo jis kovojo pusantrų metų. Pasak sociologės Miglės Pivoriūtės, paskutiniame albume Bowie kūrybiškai reflektavo artėjančią mirtį.

Ten buvę pasmerkti visą gyvenimą to momento ilgėtis, pasakoja poetas Rimvydas Stankevičius. Jis 1991-ųjų sausio 13-osios naktį buvo prie parlamento. Dabar šiuos išgyvenimus jis gali pasitelkti kurdamas tekstus Aistės Smilgevičiūtės ir grupės Skylė epui „13 NAKTIS „Mūsų širdžių laužai“. Kaip atrodė kūrybinis procesas ir kas buvo svarbu kuriant šį muzikinį epą su Aiste Smilgevičiūte ir Rimvydu Stankevičiumi aiškinasi Marius Eidukonis.Kalbėdamas apie fotografų indėlį sausio 13-osios įvykių metu, fotožurnalistas Zenonas Nekrošius sako, kad kritinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms buvo, kas padeda, tačiau įvykius fiksavusių žmonių labai trūko. Kaip keičiasi fotožurnalisto darbas ir svarba valstybinės reikšmės įvykių metu, skirtingų kartų fotožurnalistų teiraujasi Urtė Karalaitė.Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo naujos rašybos taisyklės, turinčios supaprastinti rašybą. Pagal jas nemažai žodžių turės būti rašoma iš didžiosios raidės. Apie pokyčius ir jų svarbą Lietuvos lenkų bendruomenei pasakoja Vilniaus universiteto Polonistikos centro mokslininkė docentė daktarė Kinga Geben. Su ja kalbasi Tomas Riklius.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie ypatingą Koraną, su kuriuo prisiekė naujasis Niujorko miesto meras Zohranas Mamdanis, neseniai mirusią ispanų menininkę Cecilią Giménez, kuri visame pasaulyje išgarsėjo prieš 13 metų, kai nesėkmingai restauravo Jėzaus protretą, bei ketinimus uždaryti istorinį Kolkatos miesto tramvajų tinklą.„Galiu lažintis, kad Lietuvoje tuoj prasidės analogiškas procesas“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Lenkijoje vykstantį procesą – „už ES pinigus trinkelizuotų aikščių gražinimą į žmonių gyvenimui tinkamą būseną“.Šiandien minime dešimtąsias vieno iš žymiausių anglų dainininko David Bowie mirties metines. Prieš kelias dienas, sausio 8-ąją jam būtų sukakę 79-eri. Kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kuo Bowie mirties palikimas buvo išskirtinis, kaip jį įamžiname Lietuvoje ir ką apie jį šiandien sako gerbėjai iš viso pasaulio.Nuo pandemijos laikų esame emociniame kare ir neturime kada to reflektuoti, sako režisierius, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Jonas Tertelis. Pagal kilmę druskininkietis kūrėjas aktyviai stebi veiksmą už Vilniaus ribų ir Kultūros asamblėjoje yra vienas iš asmenų, besirūpinančių bendradarbiavimu su regionais. Kaip vietos klausimai tampa nacionaliniais ir ko visuomenė bei politikai mokosi iš mažesnių miestų? Joną Tertelį kalbina Indrė Kaminckaitė

„Viešoji skulptūra po truputį tampa liaudies menu“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Įvykių ir įtampų paminklų ir viešosios skulptūros lauke pernai išties netrūko. Šie kūriniai tapo vandalų taikiniu ir karštų, dažnai nepagarbių diskusijų objektu. Vis dėlto, įpaminklinimas, nors kartais ir stringa, visgi, nemažina pagreičio. Kokias įpaminklinimo pamokas išmokome 2025-aisiais? Su Ernestu Parulskiu ir Paulina Egle Pukyte kalbasi Indrė Kaminckaitė.„Galima kai kur būtų ir tvirčiau pasisakyti“, – žvelgdamas į praėjusių metų gatvės meno kūrinius Lietuvoje, apie socialinių bei politinių temų iškėlimą sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, slapyvardžiu Morfai. Apie požiūrį į grafičius ir laisvę įgyvendinant valstybinių institucijų inicijuotus gatvės meno projektus kūrėjo teiraujasi Urtė Karalaitė.„Pykčio masalas“, „šlamštas“, „parasocialinis“ – visi šie žodžiai tapo pasaulinio garso žodynų 2025-ųjų metų žodžiais. Kaip pasakoja jais besidominti VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė, iš visų šių žodžių akivaizdu, kad 2025-ieji – itin su technologijomis susiję metai. Plačiau apie tai pasakoja Gabrielė Kloniūnaitė.„Netrinkime senų savo istorijų, kad ir kokios skaudžios ar beprasmės jos atrodo šiandien. Be jų būsime kaip senieji indėnai be išdrožinėtų stulpų – netekusios džiaugsmo, įskaudintos“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Naujųjų metų proga ji dalijasi trimis palinkėjimais savo gimtajai kultūrai.Kol dar skaičiuojame pirmąsias 2026-ųjų dienas, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo, kokie buvo 2025-ieji metai kultūros politikos istorijoje, ir kokią kultūros politikos kryptį brėžia praėjusių metų įvykiai?„Rašydama naujus eilėraščius ieškojau savęs po daugelio metų ir supratau kelis dalykus, kad daug kas pasikeitė, nes ilgas gyvenimas nugyventas, tačiau tie pagrindiniai dalykai, kurie kažkada tavyje buvo, jie ir neišnyko“, – sako rašytoja Violeta Palčinskaitė, pristatanti savo naujausią eilėraščių rinktinę „Aukštoje tyloje“. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kol Lietuva gyvena praėjusių Kalėdų ir artėjančių naujųjų nuotaikomis, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kaip šios šventės yra minimos ir kokios tradicijos vyrauja Sakartvele, Graikijoje, Danijoje ir Australijoje.Šiandien Lietuvos politikos ekosistemoje nėra vietos mokslui, sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Indrė Kaminckaitė su juo kalbasi apie mokslininkų vaidmenį politikoje.Šiemet minime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Vytauto Bacevičiaus gimimo 120-ąsias metines. Apie įdomų menininką ir įvairius būdus švęsti muziką Kotryna Lingienė kalbasi su Bacevičiaus ir kitų lietuvių modernistų tyrinėtoju – japonu Yusuke Ishii.„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.Vasarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. „Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską“, – sako grupės lyderis Finas Greenallas. Kaip jis nustojo daryti kompromisus savo kūryboje ir kokį rezultatą tai atnešė, teiraujasi Urtė Karalaitė.Lietuvos kultūra užsienyje tampa vis labiau matoma. Dar gyvi prisiminimai apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje, išskirtinio dėmesio sulaukėme bienalėje „Performa“ Niujorke, o Italijoje šiuo metu vyksta Lietuvos kultūros programa. Kaskart labiau pabrėžiamas ir kultūrinės programos dėmuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai programoje, į Japoniją iškeliausianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda. Ir tai tik keli sėkmingo Lietuvos kultūros reprezentavimo užsienyje pavyzdžiai. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

2025-ieji Lietuvoje itin gausūs protestų. Kas lėmė, kad visuomenė taip dažnai nepasitenkinimą rodė išeidami į gatves ir ar tai gali lemti didesnį jos įsitraukimą į politinius procesus ateityje?„Šie metai nukėlė Čiurlionį nuo aukšto pjedestalo, mitinę asmenybę pavertė artimesne, labiau pažįstama“, – sako menotyrininkė, Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė. Nuo kamerinių renginių įvairiuose Lietuvos miesteliuose iki kosminėje stotyje suskambėjusios Čiurlionio kūrybos – kokie buvo šio šalies genijaus 150-mečio metai?Prieš kelis mėnesius per kelias minutes apvogtas Luvro muziejus Paryžiuje į dienos šviesą iškėlė ilgus metus apleistą saugos sistemų tobulinimo klausimą. Kokios šios vagystės pamokos?„Tradicinių Kalėdų šiemet nebus. Šventinės nuotaikos nesukursi taip lengvai kaip laužų“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Naruštė. Ji apžvelgia 2025-uosius ir pastarųjų savaičių įvykius.2025-aisiais dar labiau suvešėjo manipuliacijos socialinėse medijose. Kas tapo jų taikiniais kokios tendencijos išryškėjo?Vladimiras Putinas, Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas – ne sakantys oficialias kalbas, duodantys interviu ar susitinkantys su tarptautine bendruomene, o šokantys – yra Gedimino Karoblio domėjimosi objektas. Kokie yra Lietuvos politikų judėjimo įpročiai ir ką jie mums pasako?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Seimui patvirtinus 2026 metų biudžetą, traukiasi finansavimas įvairioms kultūros institucijoms. Kokie bus 2026-ieji kultūrai, sumažėjus finansavimui?Šią savaitę paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros meno premijų laureatai. Pasak eksperčių Lolitos Jablonskienės ir Eglės Kačkutės, šių metų sąrašas – išskirtinai subalansuotas.Lietuvoje savo poziciją jau įtvirtino „Jaunojo tapytojo prizas“, galbūt nuo šiol kasmet sulauksime ir „Vidurio amžiaus tapytojo prizo“ laureato. Pirmą kartą surengtas konkursas siekia atkreipti dėmesį į sovietmečiu ar ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu augusios ir besiformavusios tapytojų kartos kūrybą ir šių menininkų patiriamus iššūkius.Italijos nacionalinė virtuvė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Apie šio pripažinimo reikšmę bei kokią vietą italų gyvenime užima maistas – pokalbis su Italijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Emanuele de Maigret.„Istoriją visgi rašo nugalėtojai, didvyriai, tik išskirtiniais atvejais didmoterės“, – komentare sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Būti geru kuratoriumi – tai turėti daug priešų, įsitikinęs architektas, profesorius, kritikas Pippo Ciorra. Šiuolaikinio meno muziejuje MAXXI Romoje dirbantis italas gerai pažįsta Lietuvos meno ir kultūros lauką, o šį rudenį Kaune lankėsi Nacionalinio architektūros instituto kvietimu. Dvi panašaus profilio įstaigos tampa partnerėmis. Ką tai reiškia Kaunui ir Lietuvai?„Anksčiau bijodavau, nes galvodavau – jei kito žino, kad tave išprievartavo, tampi pažymėta. Dabar suprantu: turite pažymėti žmogų, kuris tai padarė, ne mane“, – sako seksualinę prievartą patyrusi komikė Vita Žiba. Šią savaitę Nacionaliniame žmogaus teisių forume jai įteiktas Metų žmogaus teisių balso apdovanojimas.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės ir etikos supratimą, o viešojo intereso gynimas dažnu atveju jiems neaktualus“, – sako radijo stoties FM99 įkūrėjas ir vadovas Liudas Ramanauskas. Kodėl neretai politikai žiniasklaidą laiko priešu?„Norėdamas išgirsti kitą, turi apriboti savo laisvę“, – kalbėdamas apie tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje, sako Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos ir filosofijos mokytojas, poetas Albinas Galinis. Mokykla šiemet švenčia 80-metį.Nieko neuždirbam, bet trauktis iš platformos irgi negalime, apie „Spotify“ sako muzikos kūrėja ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Kodėl pastaruoju metu pasigirsta muzikos atlikėjų kritika šiai platformai?„Sveikatos paslaugų rinka yra identiška kitai, irgi neveikiančiai rinkai jau iš kultūros industrijos sektoriaus – meno rinkai“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Šią savaitę minėjome Lietuvos baleto šimtmetį. Kaip prasidėjo lietuviško baleto istorija ir kuo jis gyvena šiandien?Nedemokratiškai veikiančios politinės jėgos ir populistinės partijos geriau ir greičiau mokosi vienos iš kitų nei liberalesnę politinę kultūrą demonstruojantys politikai, akcentuoja Slovėnijos istorikas, rašytojas, vertėjas ir politikos apžvalgininkas Luka Lisjak Gabrijelčič. Todėl, pasak jo, ankstyvas ir aktyvus, nenuilstantis pilietinis pasipriešinimas yra ypač svarbus. Vakar ir šiandien Vilniuje vyksta Kultūros asamblėjos inicijuotas demokratinio pasipriešinimo forumas „Kaip iššokti iš verdančio puodo?“Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Tai žmogus-diva“, – taip breiko Lietuvoje pradininką Algirdą Stravinską apibūdina kino režisierė Gerda Paliušytė. Jos dokumentika apie šį šokėją „Laivas“ uždarė Kauno bienalę ir atidarė Vilniaus dokumentinio kino festivalį. Sudėtingoje sovietinėje realybėje augęs Algirdas Stravinskas netikėtai įsitraukė į šokio pasaulį, plėtė žanro ribas ir priešinosi vyravusiai cenzūrai.„Vytautas Landsbergis yra žmogus, galintis keisti sistemą iš esmės, pažiūrėti kitaip, o Algirdas Brazauskas yra evoliucinis žmogus, linkęs tobulinti sistemą iki begalybės“, – sako Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Saulius Grybkauskas. Lietuvos istorijos institutas pirmąją gruodžio savaitę organizuoja Vilniaus simpoziumą, kurio dėmesio centre šįkart atsidurs buvę Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai. „Pašiūrė iš Long Ailando“ – taip vadinasi vilniečio Augusto Serapino kūrinys, lapkritį pristatytas Niujorko bienalėje „Performa“. Menininkas šimtametę medinę struktūrą pavertė nomadiška figūra, kuri, keliaudama per Niujorką, viešąsias erdves paverčia atminties ir namų paieškų lauku.  Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip vinilinės plokštelės padeda išsilaikyti vienai seniausių pasaulyje muzikos įrašų parduotuvių Maltoje, Turkijoje archeologų atrastus artefaktus, kurie suteikė daugiau žinių apie neolito žmones, bei artėjant pasaulio futbolo čempionatui Meksikoje rengiamą su futbolu susijusių meno kūrinių parodą.„Nenoriu vėl pabusti tyloje, kuri dusina“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė, parengusi komentarą apie, jos žodžiais tariant, politikų bandymą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir įstatymus gerbiančio, laisvę ir demokratiją vertinančio pasaulio virsmą kažkuo kitu.Lapkričio 18-tą dieną Prezidentūroje nuskambėjusi pirmosios ponios kalba sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose. Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė viešosios kalbos?„Vis dar į moterį žvelgiame kaip į potencialią gimdytoją ir dažnai nustumiame realybę, ne visos moterys nori būti motinomis“, – sako menininkė Jūra Elena Šedytė, pristatanti performansą „Potencialas“, kuris, pasak kūrėjos, turėtų sukurti vietą diskusijai apie abortą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Praėjo didysis Kultūros asamblėjos mitingas, pažymėjęs protesto mėnesio pabaigą. Kas toliau? Pokalbis su Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariais Karoliu Kaupiniu ir Gintaute Žemaityte.„Švelnus pokyčių darymas yra labai svarbi strategija ir dažniausiai tai daro moterys“, – apie kraftaktyvizmą sako Vilniaus dailės akademijos profesorė Eglė Ganda Bogdanienė. Kuo kraftaktyvizmo protesto forma aktuali šių dienų Lietuvoje?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į moderniai atliekamą Latvijos liaudies muziką pokalbis su žanrą puoselėjančia kompozitore Laura Jēkabsone.Lietuvos sostinėje gimusio menininko Andriaus Arutiunian performanso „Armen“ ašimi tapo armėnų diasporos muzika, skambanti po įvairius pasaulio miestus judančiuose taksi automobiliuose. Šį mėnesį žmogaus vietą ir vaidmenį filme, kuris vadinasi „pasaulis“, apmąstantis kūrinys atliktas Niujorke vykstančioje „Performos“ bienalėje.Šešių prie Nemuno įsikūrusių gyvenviečių istorijos pradėjo kelionę po panemunės miestelius. Ekspozicijos „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ kūrėjai siekia supažindinti su pamirštais laivybos keliais ir upeivių tradicijomis.Draugai juokauja, kad esu protesto kultūros pagalbos linija, sako šokėja ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė. Menininkė aktyviai tyrinėja protesto kultūrą, šie tyrinėjimai dažnai persismelkia į jos kūrybą. Geopolitinės įtampos mūsų regione atsiskleidžia Agnietės ir baltarusio šokėjo Igorio Shugaleevo darbe „CLAP & SLAP“, kuris sulaukė išskirtinio įvertinimo – pateko į Europos šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ perspektyviausių šių metų Europos choreografų dvidešimtuką.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Vaida Aleknavičienė šią savaitę paskirta kultūros ministre. Ir nors naujoji kultūros ministrė atitinka Kultūros asamblėjos keltus reikalavimus, planuotas mitingas lapkričio 21-ąją įvyks. Bendruomenė nori „ryškios lyderystės“, ar Aleknavičienė gali ją parodyti?Kiauksintis vaikų choras, po didmiestį turistaujanti medinė pašiūrė, pasivažinėjimas mersedesu pagal armėnišką muziką, padirbti kvepalai ir laimę nešančios šukės. Šią savaitę Niujorko „Performos“ bienalėje veikiantį Lietuvos paviljoną be sienų galima apibūdinti maždaug taip.Šį savaitgalį baigiasi vienas iš vos keleto Lietuvoje šiuolaikinį cirką pristatančių festivalių „Cirkuliacija“. Jis suorganizavo susitikimą su viena garsiausių Europos cirko režisierių, šiuolaikinio cirko Švedijoje pradininke Tilde Bjorfors. Anot specialistės, Lietuvos cirkas dabar yra panašiame raidos etape kaip prieš maždaug 30 metų buvo Švedija.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip prasmingą mintį savyje talpinančios tatuiruotės padeda ukrainietėms susidoroti su netekties skausmu dėl kare žuvusių artimųjų, naujas Los Andžele duris atveriantis Džordžo Lukaso muziejus bei pokštą Nacionaliniame Kardifo meno muziejuje iškrėtęs konceptualus menininkas.„Tikroji branda pripažįsta paribio daugiabalsiškumą, geba priimti įvairovę ir kitoniškumą“, – sako vertėja Toma Gudelytė. Ji komentare atsigręžia į traumines šių metų Europos kultūros sostinės Nova Goricos-Goricijos patirtis.„Vis dar gajus jausmas, kad reikia būti tarsi kankiniu, dėl šokio atiduoti viską ir kentėti. Idėja, kad be skausmo nebus pasiekimų, vis dar gyva,“ – sako šokio psichologijos mokslų daktarė Imogena Aujla, skaičiusi pranešimą šią savaitę vykusiame Baleto simpoziume.Ne kaunietė, ne istorikė, ne rašytoja, bet išleido knygą apie tarpukario Kauno modernistinius namus ir jų gyventojus. Tokia mįsle galima pradėti žiniasklaidos ir komunikacijos profesionalės Viktorijos Vitkauskaitės pristatymą. „Namai ir likimai“ gimė neplanuotai, sako šiemet meno istorijos doktorantūros studijas Kaune pradėjusi vilnietė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Mėnesis be ministro, ignoruojant bendruomenės kritiką paskirti viceministrai ir vieno iš jų atsistatydinimas vos po kelių dienų darbo, galiausiai – antrą kartą pateikta Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Ar po virtinės skandalų dar įmanoma atkurti pasitikėjimą Kultūros ministerija?Vertėjams skiriama Straelenerio premija, laikoma svarbiausia Vokietijoje, taip pat viena reikšmingiausių Europoje, atiteko vertėjai Claudiai Sinnig už Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimą į vokiečių kalbą. Vertėja neslepia, kad karas Ukrainoje vokiečius privertė atsisukti į Rytų Europos šalių literatūrą, todėl ji ragina išnaudoti šią progą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – prestižinė Bookerio literatūros premija paskelbė apie naują iniciatyvą – nuo kitų metų ji bus teikiama ne tik geriausiam romano autoriui, bet ir geriausiai knygai vaikams.„Ką apie mus kaip visuomenę pasako tai, kad aukšto rango viešas asmuo renkasi klastotę ir dar tai patvirtina žiniasklaidai?“ – mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė prisimena gausiai aptarinėtą Ingos Ruginienės rankinę ir komentare svarsto apie padirbinius ir reprezentaciją.Lenkų režisierius Jakubas Skrzywanekas savo gimtinėje išgarsėjo nepatogias temas keliančiais spektakliais. Vienas ankstyvųjų jo kūrinių „Mein Kampf“, nagrinėjęs fašizmo kilmę, lėmė tai, kad menininkas aštuonerius metus nedirbo valstybiniuose teatruose, negavo kūrybinių stipendijų. Kaune spektaklį pagal Adomą Mickevičių statantis režisierius sako, kad už kūrybinę laisvę yra pasirengęs mokėti atitinkamą kainą.„Mano šalis vis labiau praranda moralę ir žmogiškumą“, – sako Izraelio kino kūrėjas Nadavas Lapidas. Anot jo, kažkas negerai kolektyvinėje Izraelio sieloje. Kamuojamas prieštaringų jausmų tėvynės atžvilgiu, Lapidas paliko Izraelį ir nevengia jį kritikuoti savo filmuose. Naujausias jo darbas „Taip“ šiuo metu rodomas Lietuvoje.Ved. Justė LuščinskytėRed. Indrė Kaminckaitė

In memoriam Kostas Smoriginas.Kultūros asamblėja ragina atriboti politikus nuo kultūros renginių. Kaip tai sekasi daryti kultūros organizacijoms regionuose?„Kodėl Lietuva baigiasi Vilniuje?“ – šį klausimą išgirdo NARA žurnalistai, nutarę keliauti po mažesnius Lietuvos miestus ir išgirsti ten gyvenantį žmogų, patyrinėti, ar skirtis tarp vadinamojo Vilniaus elito ir likusios Lietuvos egzistuoja.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – pasakojimas apie Mirusiųjų dienos tradicijas Meksikoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse.„Eidami į kapines, apie gyvuosius dažniausiai negalvojame, bet juk kapinės labiau apie gyvuosius, nei mirusius. Įdomu, kokių būna kapinių lankytojų? Kol kas lyg ir niekas nebandė jų suklasifikuoti, bet gal verta?“ – komentare svarsto filosofas Aldis Gedutis.Kauno kapinių istorijos susipynusios tarpusavyje – daugybės miestui ir valstybei nusipelniusių asmenų kapai į Eigulius, Petrašiūnus ar Aukštąją Panemunę perkelti uždarant kapines miesto centre. Šiandien pastarųjų teritorija vadinama Ramybės parku. Vėlinių proga jame pasivaikščioti kviečia Kauno kapinių žinovas gidas Laimonas Užomeckis.„Dabar lietuviai gauna mikrofoną kalbėti apie save“, – sako performanso bienalės „Performa“ kuratorius Jobas Pistonas. Šiemet šiame prestižiniame Niujorko renginyje specialus dėmesys suteikiamas Lietuvai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ingos Ruginienės Vyriausybė dirba jau mėnesį, bet tris savaites be kultūros ministro. Į Seimą atkeliavus kitų metų biudžeto projektui, kultūros bendruomenės atstovai skambina pavojaus varpais – tokių finansinių netekčių jau seniai nebuvo. Kokia finansinė ateinančių metų kultūros perspektyva?Neapykanta internete virsta realiu smurtu: teroristiniais išpuoliais, smurtu šeimoje, netgi šaudymais mokyklose, tikina švedė kino prodiuserė Elin Kamlert. Paskutines dienas skaičiuojančiame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ji pristatė filmą „Nulaužti neapykantą“, kuris rodo švedų žurnalistės pasišventimą demaskuoti tokią neapykantą skleidžiančių kraštutinių dešiniųjų organizacijų veiklą iš vidaus. Į Lietuvą atvykusi filmo prodiuserė sako čia sulaukusi kiek kitokių klausimų ir reakcijų nei Vakaruose – mūsų šalies auditorijai parūpo ne tik radikalios dešinės, bet ir kairės judėjimų žala.Pasaulio kultūros apžvalgoje – naujos Ukrainos kultūros ministrės paskyrimas, D. Trumpo siekis Baltųjų rūmų kieme pastatyti milžinišką pokylių salę bei svarstymai apie tai, kas laukia iš Luvro pavogtų brangenybių.„Dingęs štetlas“ su neseniai Panevėžyje atidarytu Stasio Eidrigevičiaus menų centru perbraižo Lietuvos kultūros žemėlapį ir padeda rimtą kultūrinį tašką šiaurės Lietuvoje. Drąsiai sakyčiau, kad pagrindiniai Lietuvos muziejai dabar yra Vilniuje, Kaune ir šiaurės Lietuvoje aplink Panevėžį“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Šį savaitgalį duris atveria naujieji meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ namai Naujamiestyje, kuriuos centrui padovanojo grupė verslininkų. Kalbėdama apie kultūros ir verslo sektorių bendradarbiavimą, Rupert vadovė Viktorija Šiaulytė pastebi, kad šiais sudėtingais ir neramiais laikais meno organizacijų tvarumą gali užtikrinti didesnė diversifikacija.Marius Pinigis – tvirtai ant kojų stovintis, bet polėkio svajoti neprarandantis šokio menininkas. Šiuo metu jis, nors turi krūvą kitų įsipareigojimų, paniręs į naują trupės „Nuepiko“ spektaklį. Jame mėnulis tampa vieta, kur galima susitikti su savimi, pažvelgti į save šviesoje, bet ir paliesti mažiau apšviestas asmenines vidines gelmes. Pokalbis apie poreikį reflektuoti patį save, politologijos studijas, tėvystę ir šalies būseną.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Prie šito tikslo prisidės kiekvienas, kuris nesusitaikys su parodytais nepagarbos ir cinizmo gestais“, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė. Protestuojanti kultūros bendruomenė sako siekianti kelti Lietuvos politinę kultūrą. Kokie ženklai rodo jos nuskurdimą?Kultūros bendruomenės judėjimas jau vadinamas kultūros sąjūdžiu. Kokius šių įvykių panašumus ir skirtumus regi Sąjūdžio metraštininkas Leonas Glinskis?Šią savaitę Vilniuje įvyko Skeptikų draugijos organizuojama konferencija Skepticon – On Bullshit (lietuviškai – apie šūdmalą), atsispiriant nuo amerikiečių filosofo Hario Frankfurto teorijos apie šių dienų komunikacijos abejingumą tiesai. Kaip, organizatorių žodžiais tariant, šūdą mala rinkodaristai ir žurnalistai?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV menininkų lapkritį planuojamas rengti masinis kūrybinis protestas nukreiptas prieš Trumpo administracijos veiklą, Niujorko centrinėje traukinių stotyje žmogiškumą ir įvairovę švenčianti instaliacija, Airijoje kitąmet įsigaliosianti bazinių pajamų menininkams tvarka bei naujas Jacob Collier muzikos albumas.Ar gali būti, kad lietuviai vis dar nepažinę tikrojo kompozitoriaus Čiurlionio? Apie klaidingas Čiurlionio interpretacijas ir tai, kodėl jis vis dar nėra pasaulinė žvaigždė, pokalbis su jo kūrybos tyrėju, graikų muzikologu ir kompozitoriumi Charalampos Efthymiou.„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Ji komentare svarsto, kas gali pasinaudoti šiuo kultūros bendruomenės judėjimu.Fizika ar dailės istorija? Ką pasirinktumėte? Kaunietė Virginija Vitkienė neslepia, kad po vidurinės teko savęs paieškoti, bet šiandien jaučia, kad yra geriausioje vietoje, kokioje galėtų būti. Nuo rugsėjo vidurio ji yra Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus direktorė, iki tol vadovavo Kauno bienalei, Europos kultūros sostinės projektui ir Lietuvos sezonui Prancūzijoje. Biografija solidi ir tarptautiška, tad kas menotyros daktarę laiko Kaune?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kultūros ministerija – mėtoma iš rankų į rankas, o Inga Ruginienė, aukodama kultūrą, rūpinasi savo tikslu būti ministre, teigia Simonas Kairys. Vienintelis būdas stabilizuoti politinės suirutės situaciją – socialdemokratams susigrąžinti Kultūros ministeriją, sako Šarūnas Birutis. Buvę kultūros ministrai sutaria: politinis sąmyšis kultūros politiką jau nubloškė pora metų atgal.Viešojoje erdvėje girdimi balsai,  sakantys, jog kultūros bendruomenės protestas ir jo organizatoriai kišasi į politiką. Kiek politizuotas kultūros bendruomenės protestas ir ar jo lyderiai nesirengia pasukti į politiką?„Deja, Portugalija, Lietuva ir daugelis kitų šalių nėra išimtis – kultūra pernelyg dažnai traktuojama kaip prabanga, o ne kaip demokratiniam gyvenimui būtina viešoji paslauga. Kraštutinės dešinės ir autoritarinės jėgos toliau skleidžia klaidingą idėją, kad kultūra priklauso elitui ar atsieta nuo paprastų žmonių. Tai tiesiog netiesa“, – sako portugalųteatro kūrėjas, Avinjono festivalio meno vadovas Tiago Rodriguesas. Jis palaiko Lietuvos kultūros bendruomenę ir žada galimai stiprėsiantį Avinjono dėmesį mūsų scenai. „Rusijos karo Ukrainoje kontekste operos apie istorinę lietuvių kovą prieš Vokiečių ordiną pastatymas turėjo tapti tautinės savimonės aktualizacija“, – apie rudens sezono pradžioje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvykusią „Lietuvių“ premjerą sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Ar pastatymas pateisino šį lūkestį? Kultūros ir meno žmonių kuriamas turinys geras, tik jį pristatyti reikėtų populiariau, mano informacinį karą tyrinėjantis politologas Nerijus Maliukevičius. Kad gerai dirbti pagrindinį savo darbą kovoje su dezinformacija yra efektyviau nei kapotis komentaruose, mano ir socialinių tinklų turinio kūrėja istorikė Kristina Petrauskė. Taigi kaip paprastam kultūrininkui nesusideginti einant į eilinį informacinio karo mūšį?„Mano idėja buvo pateikti atsvarą visoms šitoms tragiškoms laidoms, kurių įkalinta yra labai didelė Lietuvos dalis“, – apie savo ilgametį projektą apie sudėtingose socialinėse aplinkose gyvenančius žmones ir dažnai skandalizuotą bei šališką jų reprezentavimą populiariojoje žiniasklaidoje sako fotografas Artūras Morozovas. Šią savaitę dokumentinio kino festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatyta Gailės Garnelytės režisuota dokumentika „Sutikau žmogų“, bandanti užčiuopti jautrų fotografo žvilgsnį į savo personažus ir kontrastingus jų gyvenimų scenarijus. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.„Žmonės nuolat kartodavo: negalime būti pernelyg radikalūs. Daugiausia jie pasirašydavo peticiją – ir viskas. Nebuvo demonstracijų, streikų, pilietinio nepaklusnumo Buvo baiminamasi, kad visuomenė palaikys menininkus ekstremistais. Tačiau svarbu suprasti: būti radikaliu šiame kontekste nereiškia pulti – tai reiškia ginti tai, kuo giliai tikime“, –patarimu protestuojančiai Lietuvos kultūros bendruomenei dalijasi vengrų režisierius Arpadas Schillingas. Ar įvykiai Lietuvoje iš tiesų primena Slovakijos ir Vengrijos scenarijus?Geriau būtų, jei protestų nereikėtų, bet kai vyksta, svarbu fiksuoti istoriją, mano fotografė Karolina Gembara iš Lenkijos. Ji su kolegomis prieš keletą metų įkūrė internetinį Viešų protestų archyvą. Jo veikla pristatoma šią savaitę Kaune atidarytame trečiajame Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje IPMA. Ignotas Adomavičius vakar atsistatydino iš ministro pareigų, tačiau koalicijos dėlionė kol kas nesikeičia ir Kultūros ministerija lieka Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“ rankose. Kultūros asamblėja tvirtai laikosi nuostatos, kad Kultūros ministro portfelio perdavimas „Nemuno aušrai“ kelia grėsmę kultūros ir žodžio laisvei. Ar ir jei taip, kaip šį nerimą pateisino pirmoji savaitė, kuomet Kultūros ministerija patikėta „Nemuno aušrai“? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, scenos menų kritike Sigita Ivaškaite, vertėja Toma Gudelyte ir protestų tyrėja Rėda Brandišauskiene.Ar kultūros bendruomenė žino, kokio kultūros ministro nori? Pokalbis su buvusiu kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, asociacijos LATGA tarybos nariu, režisieriumi Donatu Ulvydu ir TSPMI docente, vizualaus meno daktare Egle Grėbliauskaite.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šeduvoje atsidarė muziejus „Dingęs štetlas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Režisierius Valentynas Vasyanovičiussavo juostoje „Iki pergalės“ žvelgia į Ukrainos visuomenę po pergalės kare. Kokius iššūkius jis bando parodyti savo filme, apdovanotame pagrindiniu Toronto kino festivalio prizu? Domisi Marius Eidukonis.Ji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra, niekada nemačiusi savo tėvo, bet mamos Sofijos auginta tautos šviesulių apsuptyje. Čiurlionio gimtadienio išvakarėse – paskutinis Kotrynos Lingienės ciklo „Čiurlioniai“ pasakojimas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie dar neužbaigtą Banksio paveikslą iš galerijos Londonepavogusių plėšikų bylą, šią savaitę mirusio amerikiečių kino legendos Roberto Redfordo palikimą – jo įkurtą Sandanso kino festivalį – bei naują kanadiečių atlikėjos Saros McLachlan muziką.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras „Apie smurtą ir drąsą savyje“.„Viešpatie, apsaugok mus nuo karo, bado maro ir kino kronikos“, – buvo rašoma tarpukario spaudoje. O Lina Hall svajoja, kaip būtų nuostabu atrasti filmuotų Laikinosios sostinės priemiesčių vaizdų. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė. Šiandien Ričardas Gavelis būtų it nuo rūgštumo sutraukiantis vitaminas C, sako literatūrologė Jūratė Čerškutė. Rugsėjo pradžioje pasirodė dešimtmetį laukta jos monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Kokius Gaveliovidinius portretus ilgų tyrinėjimų procese pavyko pažinti Jūratei Čerškutei, teiraujasi Urtė Karalaitė. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Istorinėje „Stumbro“ gamykloje Kaune išdygo laikinas statinys – lyg pašiūrė, lyg gyvas kūnas su oda, randais ir dusliu balsu. Tai 15-osios Kauno bienalės dalyvio Cudelice'o Brazeltono IV instaliacija, kurią autorius kviečia patirti visomis juslėmis. Su kūrėju kalbasi Kotryna Lingienė.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jisvyksta Klaipėdoje. Projektas atskleidžia: Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.„Ne tik vanduo, bet ir pats nuogumo faktas atveria pažeidžiamumo erdvę, kuri leidžia pajusti gilesnį ryšį tiek su savimi, tiek su kitais“,  – sako fotografė Aleksandra Bondarev, kurios parodą „Telkiniai“ galima išvysti Markučių dvare. Joje lankosi Marius Eidukonis.Duris Londone šią savaitę atveria britų atlikėjo Davido Bowie centras, kuriame saugoma dešimtys tūkstančių jam priklausiusių daiktų, menininkė išNiujorko Chloë Bass sukūrė konceptualius metropranešimus, raginančius kurti tarpusavio ryšį, bei grupės Supertramp muzika prisimenant šią savaitę mirusį jos įkūrėją Ricką Davies. Apie tai – pasauliokultūros apžvalgoje, kurią parengė Rūta Dambravaitė.„Kol toliau kategoriškai ir vieningai smerkiame vienus karo nusikaltimus, statome apie juos meninius ir dokumentinius filmus, rašome eiles ir reportažus, kitų nusikaltimų akivaizdoje tik trūkčiojame pečiais“,  – komentare „Venecijos kino festivalis ir bandymai pralaužti tylą“ sako vertėja Toma Gudelytė.Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba sklandžia lietuvių kalba. Nors, sako, sunkiausia išmokti kirčiavimo, bet tam padeda dainos. „Labiausiai patinka giedoti Lietuvos himną“, – sako keliautojas. Su juo bendrauja Gabrielė Kloniūnaitė.Tai nei etiška, nei kolegiška – apie Oskaro Koršunovo dažnai žeriamą kritiką Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui sako režisierė, su šio teatro meno vadovės pareigomis atsisveikinanti Eglė Švedkauskaitė. Pasak jos, Koršunovas turi kelis veidus, vienas iš jų – feisbuko veidas. Su režisiere nelengvus metus, drauge su Antanu Obcarsku ir Kamile Gudmonaite praleistus nacionalinio dramos teatro meno vadovų kėdėse, aptaria Indrė Kaminckaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šalies teatrai pradėjo naujus sezonus ir jau kviečia į pirmąsias premjeras. Tačiau dalies teatrų šiuo metu vystomos kryptys bei nusistovėję įvaizdžiai greitu metu gali pradėti keistis. Ne vienas teatras galbūt atsisveikins su ilgamečiais savo vadovais. Kokios didžiausios intrigos laukia? Domisi Indrė Kaminckaitė.Šiais metais minime Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetį. Šiam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atidarė parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Pasakoja Urtė Karalaitė.Sostinėje duris šią savaitę atvėrė nauja galerija. Į savo naujus namu Šv. Kazimiero gatvėje kviečia Contour Art Gallery. Joje apsilankė Marius Eidukonis.„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.„Reikia mokytis nepasiduoti, jei nesiseka – bandyti toliau, nebijoti tiesiog daryti“, – įsitikinęs šiuolaikinio cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Šį savaitgalį jis pristato pirmą, kaip pats juokiasi, rimtą savo spektaklį „Ikaras“. Su menininku bendrauja Kotryna Lingienė.Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė – vis dar tik kandidatė. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti jos tinkamumą eiti šias pareigas. „Bet kokiai politinei partijai Kultūros ministerija galėtų būti strateginis įrankis užtikrinti savo ideologijos, savo politinės krypties plėtrą. Deja, šis aspektas nėra matomas“, – sako kultūros politikos tyrėja, vizualaus meno daktarė Eglė Grėbliauskaitė, vertindama kultūros ministro portfelio dalybas. Apie kultūros ministerijos reikšmę ir būdus, kaip pakeisti požiūrį į ją su mokslininke kalbasi Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas sprendimas – jame nebeliks laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio, jo vietai užimti iškelta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba nusprendė ant Vilniaus rotušės pastato atminimo lentoje įamžinti Lietuvoje viešėjusio Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareikštą įsipareigojimą, jog Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tiesa, tai ne pirma tokia citata, įamžinta ant Rotušės sienos. Komentuodamas idėją įamžinti Vokietijos kanclerio pažadą, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad tokius žodžius turime įgyvendinti patys, o ne iškaldami tikėtis, kad tai įtvirtins tikrovę. Pasak jo, mes patys kuriame tikrovę. Kokį komunikacinį svorį turi toks savivaldybės žingsnis ir kokias vertes atneša mums, kaip visuomenei, ekspertų teiraujasi Urtė Karalaitė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Naujųjų mokslo metų išvakarėse lieka viltis, kad bent pavieniai mokytojai ir mokiniai sugebės vieni kituose įžvelgti žmoniškumo pradmenis, kuriuos prasminga ugdyti“, – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas teigia: mūsų piliakalniai savo masteliu lenkia Egipto piramidžių fenomeną. Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Minint Prūsijos 500 metų sukaktį, tuo domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Slemo scenoje Jovarą Kelpšą žavi nuolatinis pokytis, lietuvių kalbos mokytojo darbe – tikras ryšys su vaikais. Kaune gyvenantis šiaulietis taip pat dirba populiariame muziejuje, kur veda patyrimines ekskursijas. Iki trisdešimt penkerių jis tikisi spėti išleisti debiutinę poezijos knygą. Visa tai telpa į žodį „literatas“. Su Jovaru, savo ir taip nenuobodų gyvenimą marginančiu jam tarptautinę šlovę atnešusios anties simbolika, kalbasi Kotryna Lingienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Didžioji sinagoga nėra dekoracija, kurią galima gražiai atstatyti. Nebėra kam melstis. Atstatyti šventą vietą, kad ji gražiai atrodytų, nebėra prasmės“, – sako poetas, eseistas Sergejus Kanovičius. Šiuo metu griaunamas Vilniaus Vokiečių g. esantis darželio-mokyklos pastatas, sovietmečiu atsiradęs ten, kur buvo Didžioji sinagoga. Šis sprendimas priimtas siekiant atkurti ir atverti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Kaip bus rūpinamasi sinagogos įamžinimu? Pasakoja Justė Luščinskytė.„Mūsų svajonė – pergalės turas Ukrainoje, vieną dieną galbūt netgi groti Kremliuje, tai būtų tikras pergalės simbolis“, – sako Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja ir dirigentė Keri-Lynn Wilson. Ukrainos laisvės orkestrą ji subūrė pačioje karo pradžioje – 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jau ketvirtą vasarą orkestras gastroliuoja po garsiausias pasaulio scenas, šiemet, pagaliau įvykus logistinei magijai, pirmą kartą pasirodė ir Lietuvoje. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Švedijoje per dvi dienas perkeltas šimtametės medinės bažnyčios pastatas, brangiausio pasaulyje ispaniško kabraleso sūrio gamybos tradicija bei pirmą kartą vien iš moterų sudaryta prestižinės šiuolaikinio meno parodos „Documenta” meno kuratorių komanda. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Su paminklais ir skulptūromis viešose vietose pastaraisiais dešimtmečiais nesiseka. Manau, kad problemas iš esmės lemia gilios skulptūros tradicijos stoka“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Baltijos kelio dienos išvakarėse Kauno IX forto muziejuje atidarytoje parodoje „Lietuvos partizanų batuose…“ interaktyviai pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui. Parodos veikėjai – istorinės fotografijos ir avalynė – veda nuo sprendimo priešintis iki paskutinės kovos akimirkos. Su parodos rengėjomis pasivaikščioti ir Lietuvos partizanų batus pasimatuoti kviečia Kotryna Lingienė.Žinomas Lietuvos muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas Jievaras Jasinskis sako, kad anksčiau vyravo neigiamas stereotipas apie džiazo ar klasikinės muzikos atlikėjus, dirbančius su populiariąja muzika. Dabar jis sako besididžiuojantis turėdamas galimybę dirbti su šio žanro muzika, nors pirmenybę jis visgi skiria džiazui. Tiesa, viena jo misijų yra būtent trinti ribas tarp žanrų. Kaip persipina šios skirtingos patirtys jo karjeroje, ką viena atneša į kitą bei kaip jis stengiasi išvengti rutinos, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Nuo pirmadienio darbą pradeda Lietuvos kultūros atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Adelė Dovydavičiūtė. Atašė funkcijos susijusios su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027-aisiais kultūros programos rengimu ir įgyvendinimu Briuselyje. Adelė Dovydavičiūtė – architektė, kultūros projektų vadovė ir meno kūrėja. Kaip pasakoja, Lietuvos sezonas Prancūzijoje – itin sėkmingas ir pavykęs projektas, kurio gerąsias praktikas sieks perimti. „Stengsimės išlaikyti iškeltą aukštą kartelę, bet labai nesikartosime“, – sako kultūros atašė ES. Su ja kalbasi Marius Eidukonis.„Tai puiki proga pažinti šiuolaikinį meną, pamatyti, kiek daug įvairių ir skirtingų formų jis gali būti“, – taip į dirbtuves „Gerumo galia“ šią vasarą kviečiami Dainavos mikrorajono Kaune gyventojai. Viena šių dirbtuvių vedėjų – tarpdisciplininė gastronominių performansų menininkė Gudrita Lapė, tyrinėjanti žmonių ryšį su gamtos pasauliu. Dainavoje esančiame parke su menininke jos praktikas ir dirbtuves aptarė Kotryna Lingienė.Garso menininkas Simonas Nekrošius šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“ sukūrė naujus muzikos instrumentus. Jie bus panaudoti šio ansamblio koncertų serijos „Playground“ koncerte „Instrumental“. „Bandome per naujus instrumentus ieškoti naujo garso ir naujo santykio su muzika“, – apie šį garsinį eksperimentą sako vienas iš ansamblio „Synaesthesis” muzikantų, violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Kokius instrumentus jie tikėjosi sukurti ir kokius naujus garsus pavyko atrasti, teiraujasi Urtė Karalaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – „Adidas“ kompanija apkaltinta tradicinių meksikietiškų basučių dizaino pasisavinimu, Estijoje pristatomas netradicinis spektaklis „Romeo ir Džuljeta”, kur pagrindinius vaidmenis atlieka sunkvežimiai, bei tyrimas, skelbiantis, kad klasikinė muzika gali padėti sveikiau maitintis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Dėl kontroversiškų veiksmų ir retorikos jie vadinti ikonoklastais, komunistais, fašistais, anarchistais, nihilistais, kurie griauna nusistovėjusias socialines struktūras ir skatina chaosą bei prievartą“, – apie 50-metį mininčia grupę Sex Pistols sako filosofas Aldis Gedutis.„Kaip sakoma, savam kieme pranašu nebūsi. Tenka gyventi šioje erdvėje ir tada atsakomybė kažką nuveikti yra didesnė negu atvykus“, – sako skulptorius Nerijus Kavaliauskas. Jis šiemet su šeima dalyvauja festivalyje „Sūkuriai“, vyksiančiame Valkininkuose. Apie šiuolaikinio meno festivaliuką, kaip jį vadina patys organizatoriai, ir ryšį su vietine bendruomene pasakoja Marius Eidukonis.„Nesusikalbėjimas man yra esminė gyvenimo sąlyga“, – sako skulptorius Mykolas Sauka. Nesusikalbėjimo per pastarąją savaitę jis pamatė ir patyrė daug. Jo trijų metrų aukščio skulptūra „Liudytoja“, vaizduojanti nuogą, senstantį moters kūną tapo Zarasų bendruomenės, Lietuvos visuomenės ir internautų pasipiktinimo ir net agresijos liudytoja. Niokotos skulptūros dramą išgyvenęs Mykolas Sauka sako: kažkaip išgyvensiu. Menininką kalbina Indrė Kaminckaitė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Arminas Bižys

„Dažnai norima „nustumti“ sovietinio paveldo klausimą – neva skulptūras nereikalingas nukėlėm ir nebėra jokio sovietmečio. Aš norėjau į sovietmečio palikimą pažiūrėti kaip į tam tikrą nesaugumą, kuris yra tiek mano, tiek jaunesnėje kartoje“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Ši savaitę Švenčionių rajone, Sarių kaime ji pristatė vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Apie tai pasakoja Indrė Kaminckaitė.Vakar Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvėje „Akee“ prasidėjo renginių ciklas „Laukų reikalai“. Jo metu atvirose dirbtuvėse, paskaitose ir pokalbiuose tyrinėjamos užmiesčio teritorijos bei kūrybos įtaka mūsų kraštovaizdžiams. Ciklą atidaręs architektas ir tyrėjas Edgaras Vladimirenko sako, kad žvelgiant į užmiesčio teritorijas, svarbu atsisakyti kaimo homogenizacijos idėjos ir matyti jį kaip daugialypį. Su tyrėju kalbasi Urtė Karalaitė.Kokią įtaką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeima turėjo šio genijaus gyvenimui? Kokia buvo jo vaikystė, buitis, kas jį bei jo artimuosius lydėjo džiaugsme ir varge? LRT KLASIKA pradėjo transliuoti pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“ – tai istorijos apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Pirmajame epizode Kotryna Lingienė pasakoja apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – ant Hirošimos numestos atominės bombos 80-metis, Kiote nuo karščio bangų kenčiantys rikšų traukikai ir japoniška populiarioji muzika. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Negi tai paskutinė taikos vasara, kaip daug kas pranašauja?“ – komentare klausia menotyrininkė Agnė Narušytė ir aptaria tris šios būsenos atitikmenis, patirtus Paryžiaus muziejuose.Agnė Muralytė – Kaune praūžusio tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ šių metų rekordininkė. Savo gatvės teatro spektaklį „Išnykstu“ ji spėjo suvaidinti šešis sykius, nors juokiasi, kad tai nedaug. Menininkės rekordas – 15 spektaklių per keturias dienas. Su kūrėja susitiko Kotryna Lingienė.„Visada žinojau, kad būsiu muzikantas ir niekada neturėjau to baisaus jaudulio laikotarpio, klausdamas savęs, ką aš veiksiu. Aš dainavau visą gyvenimą“, – sako dainininkas Ilja Aksionovas. Su juo kalbasi Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Žmogus, pamatęs Wilsono spektaklius scenoje, galėtų apie savo teatro ir estetikos suvokimą kalbėti iki Wilsono ir po Wilsono“, – pasakoja kritikas ir kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis. Pasaulinio garso režisierius, savo kūrybą pristatęs ir Lietuvoje, mirė, sukaukęs 83-ejų. Režisierių prisimena Donatas Šukelis.Jau dešimtą kartą Lietuvoje vyksta lituanistinių mokyklų stovykla, kurioje šiemet analizuojama valstybingumo tema. Apie stovyklą pasakoja Indrė Kaminckaitė.Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Parodoje lankosi Urtė Karalaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – libaniečių muzikanto ir politinio aktyvisto Ziado Rahbanio laidotuvės ir jį prisimenantys tautiečiai, Šiaurės Airijoje uždaromas jaunimo choras bei literatūrologo svarstymai apie tai, kad visuomenės poliarizaciją gali sumažinti poezija.„Kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Kolekcininkas Darius Mikalajūnas prieš šešerius metus nusprendė rinkti nuotraukas, kuriose užfiksuoti tarpukario Lietuvos prezidentai. Surinko beveik 400 ir sudėjo į knygą „Lietuvos Respublikos Prezidentai tarpukario nuotraukose“. Autorių kalbina Marius Eidukonis.Neseniai Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose už architektūros teoriją ir sklaidą įvertintas dr. Vaidas Petrulis pabrėžia, kad reikia debatų ne tik apie paveldą, bet ir apie šiuolaikinę architektūrą. Kaunietis tiki, kad nebepakanka kalbėti apie architektūrą kaip fizinę formą, todėl ypač vertina naujosios tyrėjų kartos požiūrį. Architektūrologą kalbina Kotryna Lingienė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Bekeraitytės-Popierės nuotr

„Jeigu turime nepalūžusias moteris, turėkime ir atsidavusių vyrų metus”, – reaguodamaį nutarimą 2027-aisiais minėti Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metus, sako lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė. Jai kliūva pasirinktas pavadinimas. Kodėl trims Lietuvai nusipelniusioms moterims nutarta rengti bendrą minėtinų metų programą? Domisi Justė Luščinskytė.2022-aisiais 33 dienas Bučą buvo okupavę ir civilius kankino bei žudė rusų kariai. Du šimtus tris žmones iš okupuotos teritorijos išvežė Konstantinas Gudauskas – lietuvių kilmės Kazachstano pilietis vėliau pramintas Bučos angelu. Jo pasakojimas tapo filmo „Buča“ scenarijumi. Su Bučos angelu bendravo Kotryna Lingienė.Murano stiklo menas – šimtmečius, dažniausiai vyrų amatininkų puoselėjama tradicija. Jau kelerius metus šio nelengvo meno mokosi ir Italijos lietuvė Ugnė Gelgotaitė. Neseniai šią jos kūrybą įvertino ekspertai, o dabar su ja susipažinti galima ir Venecijos bienalėje. Pasakoja Marius Eidukonis. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV išstojimas iš UNESCO, nykstanti prancūziška čiužinių gamybos tradicija bei Varšuvos centre Stalino laikus menančio dangoraižio 70-metis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Šiandieninis menininkas turi išmokti laviruoti – tarp savęs ir algoritmo, tarp dėmesio ir autentiškumo, tarp pagarbos kūrybai ir gebėjimo ją parduoti“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis. Jis parengė komentarą apie kūrėjų šokį pagal socialinių tinklų dūdelę.„Turint omeny pastarojo meto polinkį sugrįžti prie įvairiausių senienų, galbūt žmonėspradės namuose įsirenginėti telegrafus ir po dešimtmečio siųsime vieni kitiems telegramas?“ – svarsto vienas iš parodos „Adresatas šiuo metu yra... pasiekiamas“ kuratorių Jurgis Atroškevičius. Žvilgsnis į besikeičiančias komunikacijos technologijas pateikiamas Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6. Parodoje apsilankė Indrė Kaminckaitė.Šią savaitę festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. Akustinės melancholijos meistrai, balansuojantys tarp indie-folko, bliuzo ir subtilios elektronikos, šįkart pasirodė su orkestru, diriguojamu Jievaro Jasinskio. Grupės lyderis Finas Greenallas sako, kad pats kūrėjas yra vienintelė įdomi muzikos dalis.„Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską.“ Kaip jis įsileido netobulumą į savo kūrybą ir kokius iššūkius kėlė šis priėjimas koncertuojant su orkestru, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip keisis šalia Vilniaus Šv. Onos bažnyčios, senamiestyje, esantis skveras. Prieš kelerius metus vykusiose dirbtuvėse nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, išsakė ir bendruomenė, bet savivaldybės pateiktas projektas ne vieną bendruomenės narį nustebino ir papiktino. Domisi Marius Eidukonis.Vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio parodoje „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“ atsiveria alternatyvus žvilgsnis į Afrikos žemyno architektūrinį paveldą. Parodos kuratorius Gintaras Česonis Urtei Karalaitei sako, kad ši architektūra yra kažkas tikro, ko Vakarų civilizacijoje nebeturime. „Laimonai, ačiū, kad buvai su manimi“, – į vaikystėje bažnyčioje sutiktą benamį lietuvį kreipiasi britų muzikos žvaigždė ir aktorius Benjaminas Clementine‘as. Šią savaitę atlikėjas atidarė 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį. Išskirtinį interviu su kūrėju, kuris atsisveikina su muzikos pasauliu ir suka į kiną, parengė Indrė Kaminckaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – nauji į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukti objektai iš viso pasaulio, seniausioje Vengrijos bibliotekoje tūkstančius senovinių knygų besikėsinančių sunaikinti vabalų antplūdis bei žvilgsnis į galimas rizikas leidžiant knygas apie aktualius įvykius.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Nuo Žalgirio mūšio praėjo jau 615 metų, Lenkijoje kasmet vyksta jo inscenizacija. Ir būtent Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius nuo 2010-ųjų įkūnija Vytautą Didįjį bei veda lietuvius į istorinį kovos lauką. Pasakoja Kotryna Lingienė. Žiūrovams reikėjo laiko suprasti, kad lietuviški filmai gali būti komerciniai ir žiūrimi, sako kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus. Jis Lietuvos kinui pelnė dar vieną reikšmingą įvertinimą – A klasės festivalyje Karlovi Varuose buvo pripažintas geriausiu režisieriumi už pilnametražį debiutą „Svečias“. Indrės Kaminckaitės pokalbis. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę minėjome partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtmetį. Ryšininkui atminti šiandien jo gimtuosiuose Kaščiūnuose atidaromas partizanų muziejus. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Nieko nedarydami po 3-4 metų galime prarasti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, sako Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas. Valstybinė kultūros paveldo komisija teigia, kad rūmai šiandien išgyvena tylų irimo procesą, neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, todėl reikia kuo skubiau rūpintis pastato įveiklinimu. Ar sustabdysime Vilniaus koncertų ir sporto rūmų griūtį? Domisi Jolanta Kryževičienė.Kaip kamera gali tapti priemone pasauliui, kitiems ir sau tyrinėti? Šį klausimą kelia instaliacija „Kauno dienoraščiai“, kurią kūrė šiame mieste gyvenantis Ukrainos jaunimas. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga su Rūta Dambravaite.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kuriasi Lietuvos fotografijos meno draugija. Kuo ji skirsis nuo Fotomenininkų sąjungos ir kokias Lietuvos fotografijos lauko problemas spręs? Aiškinasi Urtė Karalaitė.Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris Vokietijos Federacinės Respublikos ordinu „Už nuopelnus“ kryžiumi apdovanojo buvusią Thomo Manno kultūros centro vadovę Vitaliją Teresą Jonušienę. Ji sako: vargu, ar šiandien pakartotų tokią prieš 30 metų vykdytą avantiūrą. V. T. Jonušienę kalbina Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėPartizano Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondo nuotr.

In memoriam Jurgis Rimvydas Palys.Kodėl Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose sužibėjo „Stasys Museum“?„Kasos aparatas įdomesnis nei šio menininko paveikslai“. „Vidutinių niekam nereikia“. „Turbūt tavo tėvams labai gėda“. Šios Lietuvos menininkų išgirstos frazės tapo grafikės, dailininkės Urtės Jasenkos performanso „Blogiausi“ dalimi. Menininkė šiuo darbu kviečia susimąstyti, kas šiandien laikoma kokybišku ir sėkmingu kūriniu bei kūrėju.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie duris po gaisro atveriantį Brazilijos nacionalinį muziejų, naują „Chanel“ mados namų žurnalą bei Barbaros Streisand duetų albumą.„Viena dilema, kurią ilgainiui reikės spręsti kultūros ministrui (nebūtinai dabartiniam) – ar į nacionalinės kultūros kanoną turėtume įsileisti popkultūrą ?“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“, – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius.Valstybės dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje atidaroma paroda, skirta Prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Apie šią asmenybę, kitus modernios Lietuvos respublikos prezidentus ir jų giminaičius, istorinės prezidentūros misiją ir kasdieną pasakoja muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie ledynmečio laikų radinį Lenkijoje, Italijos sprendimą mažinti PVM menui bei Nyderlanduose rastą, meno kūriniui prilygstantį tūkstantmetį kalaviją.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.Kovo 24-oji Niujorke paskelbta YIVO diena. Vilniuje tokios dienos kol kas nėra, nors galėtų būti. Būtent dabartinėje Lietuvos sostinėje prieš 100 metų pradėjo veikti šis žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą – 1940-aisiais institutas persikėlė į Niujorką. Nors Vilniuje YIVO praleido vos 15 metų, anot instituto vadovo Jonathano Brento, 85-eri metai Niujorke atrodo it tremtis, nes instituto širdis – Lietuvos sostinėje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

PVM visų rūšių meno ir kultūros renginių bilietams didės nuo 9 iki 12 procentų. Koncertų organizatorius ir muzikos vadybininkas Martynas Tyla tikina, kad 30 eurų kainavęs bilietais brangs mažiausiai 7 eurais.Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe.Siekdami mažinti atskirtį regione, muziejininkai ryžosi neįprastam sprendimui. Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, įkurdino knygyną.Pasaulio kultūros naujienos.Lietuviška reivo kultūra – nuo šiol ir muziejuje. Ką apie mus gali papasakoti nepriklausomybės pradžioje vykę pusiau legalūs vakarėliai?Minint Simono Dacho metus, poeto palikimas Klaipėdoje atgyja senosios muzikos ansamblio „Šviesotamsa“ repertuare, per žaidimus, ekskursijas, knygas ir diskusijas.„Klausimas, ar Rupertas vis dar bus Rupertas, jeigu jis bus ne Valakampiuose, išlieka ir jis vis dar yra aktualus“, – apie artėjančius pokyčius ir juos lydinčius svarstymus sako viena iš meno rezidencijų ir edukacijos centro Rupert kuratorių Monika Lipšic.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę minėjome 99-ąjį radijo gimtadienį. Apie radijo archyvų lobius pasakoja LRT archyvų redaktorius, istorikas Tomas Vaitelė.„Kūniškumas nebuvo toks stigmatizuotas, tai buvo visiškai natūralus dalykas. Tarkime, jei esi piligrimas, buvo natūralu įsisegti falo ar vulvos formos ženklelį, kad tave lydėtų sėkmė“, – apie renesanso laikų žmogaus gyvenimą sako parodos „Nešventieji radiniai“ kuratorė, archeologė Virginija Rimkutė.Koks skirtumas tarp fotografavimosi mieste ir miesto fotografijos? Fotomenininkas Donatas Stankevičius mano, kad skirtumas yra, bet klausimas nevienareikšmis. Kūrėjas kuruoja ciklą „Kaunas fotografijose“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – centrinėje Kyjivo aikštėje iškilusi beveik 8 tonas sverianti juodo debesies instaliacija, didžiausias iki šiol surengtas Velso princesės Dianos dėvėtų drabužių aukcionas bei šią savaitę mirusio grupės „The Beach Boys“ lyderio Briano Wilsono kurta muzika.Anot Vilniaus universiteto sociologės Mildos Pivoriūtės, pirmoji nepriklausomos Lietuvos karta jaučiasi neišklausyta, tą parodo ir mokslinių tyrimų, apklausų, kuriose būtų iš tiesų įsiklausoma į jaunimo balsą, trūkumas. Skylę pradėjusi lopyti Pivoriūtė pasakoja, kaip būsimieji studentai įsivaizduoja tobulą dėstytoją ir ar akademikai pasiruošę tokiems Z kartos lūkesčiams.Aukštaitijos miestų ir kaimų gyventojai praėjusią savaitę regėjo neįprastą vaizdą - grupė entuziastų savaitę keliavo senoviniais vežimais, traukiamais keturių žirgų. Šis žygis buvo skirtas paminėti 1975 metais vykusios profesoriaus Petro Vasinausko „Kelionės žirgu po Lietuvą" penkiasdešimtmečiui.Garsiam Lenkijos kino režisieriui Kšyštofui Zanussiui šią savaitę suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro titulas. Režisierius sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotraukoje sociologė Milda Pivoriūtė, VU nuotr.

Birželio 4 dieną minėjome 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokia buvo rašytojos literatūrinė pradžia?„Jei būčiau studijavusi teisę, būčiau norėjusi būti advokate, tikrai ne prokurore Mano prigimtis advokatiška“, – apie savojo laiko ir jame kūrusių rašytojų, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries teisinimą kalba lietuvių literatūros tyrėja Viktorija Daujotytė. Įvairias profesines ir asmenines patirtis ji aprašo autobiografinės prozos kūrinyje „Kai rašai, nebijai“. Ji „Metų knygos rinkimuose“ skaitytojų buvo pripažinta geriausia metų negrožinės literatūros knyga.Kur mūsų senojoje kultūroje slepiasi erotika? Vienas iš atsakymų – tekstilėje. O čia randami erotiniai simboliai netgi gali sutapti su valstybiniais.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – neeiliniai archeologų atradimai Peru, dirbtinio intelekto mėginimus vaizduoti gamtą tyrinėjantis britų menininkas bei nauja grupės Pulp muzika.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“, sako rašytoja Renata Karvelis.Dirbtinis intelektas ir cenzūra bei teisingas atlygis autoriams. Apie visa tai kalbėta Europos rašytojų metiniame suvažiavime, kuriame Lietuvai atstovavo literatūrologas Saulius Vasiliauskas.Ar šiuolaikiniuose architektūriniuose sprendimuose ir diskusijose dar liko vietos empatijai, kuri padėtų miestiečiams atsilaikyti prieš aplinkos pokyčius? Tokį klausimą, pristatydamas Lietuvos paviljono 21-ojoje Venecijos architektūros bienalėje idėją, iškėlė jos autorius Gintaras Balčytis. Jis pasakoja apie idėjos genezę, aktualumo neprarandančią gyvo medžio ir architektūros sambūvio svarbą, gaudžiant Venecijos bažnyčių varpams atidarytą paviljoną ir jo priėmimą bei iki lapkričio vyksiančioje bienalėje vyraujančias nuotaikas.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr.: atvirukas, darytas iš Aleksandro Jurašaičio fotografijos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Vienas didžiausių praėjusių metų kultūrinių įvykių – šimtmečio Dainų šventė. Šiandien galima jau kaip faktą pasakyti, kad ji lietuviams turėjo stiprų emocinį ir fizinį poveikį.Kodėl reikia keisti nuo 1995 metų gestų kalbai galiojantį Vyriausybės nutarimą ir parengti Lietuvių gestų kalbos įstatymą?Kuo amerikietiškas kinas skirias nuo europietiško? Pokalbis su lietuvių kilmės kino profesoriumi Jeilio universiteto absolventu dr. Gabrieliu M. Paletz.Pasaulio kultūros naujienos. Kaip kvepia mumijos ir ką jų kvapas gali pasakyti apie praeitį? Roterdame naujas muziejus pasakoja apie migraciją ir migrantų keliones kaip universalią žmogaus patirtį. Billie Eilish triumfas Amerikos muzikos apdovanojimuose.Vilniuje ketinant iškelti Salomėjos Nėries paminklą, į situaciją reaguoja rašytoja Dalia Staponkutė. „Dėl politinių lūžių visados labiausiai nukentėdavę būtent skulptūros. Kiekviena nauja santvarka prasideda nuo skulptūrų naikinimo“, – komentare svarsto ji.Metų reiškinys Meno kritikos apdovanojimuose – tai naujausias menininko Dariaus Žiūros knygos „Diseris“ įvertinimas. Ši knyga taip pat pripažinta skaitytojų mylimiausiu prozos kūriniu akcijoje „Metų knygos rinkimai“.„Pasaulyje dabar yra beprotiškas, įtemptas laikas. Ir aš pastebiu, kad vis labiau pasikliauju klausymusi, bandydama viską suprasti“, – sako garso istorijų ir žurnalistikos kūrėja, prodiuserė, profesionali klausytoja Julie Shapiro.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui, kad iš patalpų sostinės Ašmenos gatvėje turi išsikelti Oskaro Koršunovo teatras, Vilniaus miesto savivaldybė teigia ieškanti sprendimo, tačiau kartu pripažįsta tinkamų patalpų scenos menams stygių.„Daug kas nežino, kas aš tokia. Bet vaikų literatūros pasaulį stebiu per durų plyšį ir galbūt tas duris atidarysiu“, – sako rašytoja Eglė Jasė, kurios „Kamandosę“ skaitytojai išrinko geriausia knyga vaikams „Metų knygos rinkimuose“.Į Lietuvą atvyksta „Fiera del Suono“ – interaktyvi garso instaliacija, kuri įsikurs Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje. Tai meninis projektas iš Nyderlandų, kviečiantis lankytojus pasinerti į garsais, kvapais ir erdve paremtą pasakojimą apie mugių istoriją, technologijų raidą ir žmogaus vaizduotę.Pasaulio kultūros naujienos. Koks buvo šių metų The Booker Prize“ premijos laureatės kelias iki tarptautinio pripažinimo? Į Leonardą Da Vinčį pažvelgti kviečianti knyga ir su grupės The Doors lyderiu susijęs netikėtas radinys Paryžiuje.„Šiandien, kai universitetai sprendžia mokslų izoliacijos problemas, verta atsigręžti į vilnietį skirtingų sričių mokslininką ir architektą Tomą Žebrauską. Mūsų tarpdiscipliniškumas vis dar labai toli nuo tos sinergijos, kuri skleidėsi jo kūryboje“, – komentare svarsto architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Choreografas Jefta van Dinther Lietuvoje, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatė ribas taro atlikėjų ir auditorjos trinantį darbą „Unearth“.„Žmogus reikalingas, kad įpūstų sielos į kūrinį“, – mano dirbtinį intelektą kūryboje naudojantis jaunosios kartos tapytojas Mantas Valentukonis. Jis parodose prisistato ne tik paveikslais, bet ir savo kuriamais videožaidimais. Neseniai kaunietis tapo konkurso „Zabolis Art Prize“ laureatu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako vienas iš Nacionalinio kultūros forumo dalyvių, miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.„Baisu, bet kartu ir didinga“ – apie prieš 53 metus susideginusio Romo Kalantos auką sako istorikas Gintautas Terleckas. Disidento Antano Terlecko sūnus šią savaitę viešėjo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, kur kalbėjo apie jaunojo pasipriešinimo galią sovietinėje Lietuvoje.2024-ųjų „Metų knygos rinkimų“ laureatė knygų paaugliams kategorijoje Aušrinė Tilindė kasdien yra teisininkė. Ji pirmąją knygą parašė dar antroje klasėje, tačiau pasirinkusi teisininkės kelią pajuto, kad jos kalba labai skurdėja, tad gelbėdamasi ėmėsi rašyti prozą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: įspūdžiai iš Venecijos architektūros bienalės, netikėtai mirusi kitų metų Venecijos meno bienalės kuratorė, turėjusi tapti pirmąja tokio renginio kuratore afrikiete, ir politikos besišalinantis, bet neišvengiantis Kanų kino festivalis.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Kokia yra teatro vieta šiandieniniame pasaulyje? Apie tai padiskutuoti pakvietė devintasis festivalis „TheATRIUM“.„Jeigu nori sukurti kažką įdomaus, autentiško ir būti įdomus mados pasaulyje, turi atsigręžti į save, į tai, kas tau įdomu, į savo šaknis ir čia, tikėtina, rasi kažką naujo“, – apie savo braižo paieškas mados pasaulyje sako mados menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėVytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė