Kultūros savaitė

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybėje, kare, mene… Šiuos ir kitus šuns vaidmenis, jų kismą istorijoje ir tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį pristato nauja Istorijų namų paroda „Istorija vizgina uodegą“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – menininkai, reflektuojantys karinę padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje, Barselonoje archeologų rasti viduramžius menantys burlaivio griaučiai bei naujas Suzanne Vega muzikos albumas.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kaip atrodo vertėjų darbas Europos Sąjungos institucijose?„Šiame rinkinyje norėjau šviesesnių eilėraščių“, – apie knygą „Bukolikos“, už kurią šiemet įvertinta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija, sako poetė Erika Drungytė. Apie naujausią jos rinkinį, taip pat pasirinkimą kurti savo dvarelį Dzūkijoje, santykį su gamta ir kultūra ir poreikį patiems save truputį pakutenti su poete, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„99 proc. lietuvių per šv. Velykas turi margučių“, – sako tautodailininkė Odeta Bražėnienė, savo kolekcijoje turinti 5000 margučių.Video žaidimai, plečiantys kūrybines ir estetines ribas, atkreipiantys dėmesį į aktualias socialines ir politines problemas, bei ugdantys empatiją. Su jais susipažinti ir juos patirti galite naujoje MO muziejaus parodoje „Game Play“ („Žaidžiant pasaulį“).Kokie yra kauniečių kultūros renginių lankymo įpročiai?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje kare žuvusią jauną menininkę Margaritą Polovinko, Harvardo universiteto pasipriešinimą JAV prezidento spaudimui, Velykinių margučių tradicijas Bosnijoje ir Hercegovinoje.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai.Ar gali dirbtinis intelektas pakeisti dėstytoją? Lietuviai sulaukė svarbaus tarptautinio įvertinimo už projektą „DI žinių dvyniai“. Tai - pirmas toks atvejis pasaulyje, kai į studijų procesą integruoti dėstytojų dirbtinio intelekto antrininkai, kuriuos studentai gali naudoti kaip interaktyvius, personalizuotus konsultantus.„Pasukęs ten, kur truputį bijau, kur truputį nedrąsu, dažniausiai tokiose plotmėse atrandu savo istorijas“, – apie istorijų paieškas dokumentiniams filmams sako režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai.„Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“.Ką galime padaryti, kad būtų išsaugota Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia?Pasaulio įvykių apžvalga.Agnės Narušytės komentaras.Gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas sako, kad kiekvienas Lietuvos regionas istoriškai turi savą ryšių tinklą, kuris nulėmė vienus ar kitus patiekalų pavadinimus regione.Tadas Černiauskas žino, kaip tapti žinomu per naktį. Prieš keliolika metų jis išgarsėjo tokiais fotografijos projektais kaip „Blow Job“. O vėliau fotografijas iškeitė į didelio formato instaliacijas – pavyzdžiui, „Black Balloons“. Kaune šiuo metu veikia pernai Lietuvos sezono Prancūzijoje dalimi tapusi jo instaliacija „French Exit“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos išeivijos architekto kūriniui, Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčiai, iškilo grėsmė būti uždarytai ir nugriautai. „Lietuva prarastų ryškiausią dipukų kartos sukurtą pastatą, kuris reprezentuoja tos kartos politinį siekį per architektūrą parodyti, kad Lietuva egzistuoja“, – sako architektūros istorikas Vaidas Petrulis.Festivalis „Kanklės mano rankose“ švenčia ne tik 10-ąjį jubiliejų, bet ir svarbią žinią – muziejaus rūpesčiu kanklės ir kankliavimas Lietuvoje įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.Trakų pusiasalio pilyje atidaryta menininko Ansio Burkės paroda „Rex“. Kaip pripažįsta pats kūrėjas, apsilankiusiesiems parodoje atrodys, kad čia eksponuojami penkių menininkų darbai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – mokslininkų tyrimas, atskleidžiantis, kaip žmonės vertina ir vartoja dirbtinio intelekto sukurtą literatūrą, vaizdingais maršrutais puškuojantis vyšnių žiedų traukinys Taivane bei smarkiausiuose istorijoje Pietų Korėjos gaisruose pražuvęs kultūrinis paveldas.„Eksponuojama mada pritraukia lankytojus, kuriems istorinės ar konceptualios šiuolaikinės parodos kartais atrodo pernelyg nutolusios nuo šiandienių ar tiesiog žmogiškų aktualijų“, – apie mados parodas sako žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Kuo daugiau į šiaurę, tuo daugiau moterų fotografių“, – apie XX a. pirmosios pusės moterų fotografių kūrybą Baltijos šalyse sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Kur tuo metu Lietuvoje buvo daugiausiai fotografių ir kokios temos jas tuomet domino?„Man keista, kiek daug rusų komikų vengia tiesiogiai kalbėti apie tai, kas vyksta“, – sako komikas iš Rumunijos Viktoras Patraškanas. Jis stebisi, kad neretai iš šalies pabėgę rusų komikai žiniasklaidoje pristatomi kaip politiniai pabėgėliai, tačiau scenoje jie kalba apie... šampūną. Netrukus komikas Lietuvoje pristatys šou „Comedy in broken English“ („Komedija laužyta anglų kalba“). Koks komedijinis užtaisas yra Baltijos šalys, ką reiškia atlikti komediją kariaujančioje Ukrainoje, kas yra „Coca Colos“ pabėgėliai ir kokį įspūdį palieka rusų komikai?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui Emiija Škarnulytė sukūrė naują kūrinį „Sofija“. Kuo Čiurlionis aktualus šiuolaikinei, visame pasaulyje kuriančiai menininkei?Kultūros bendruomenės atstovus vienijančios organizacijos sunerimo dėl svarstomų mokesčių pakeitimų. Dėl ko bijoma ir kokios išeitys siūlomos?Leni Riefenstahl yra fašizmo prototipas, sako kino režisierius Andresas Veielsas. Jo dokumentikoje „Riefenstahl“, kuri šiuo metu rodoma „Kino pavasaryje“, nagrinėjamas šios Hitleriui dirbusios kino kūrėjos gyvenimas ir palikimas.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – sušvelnintos ilgametes tradicijas Meksikoje turinčios bulių kautynės, europarlamentaro siūlymas Amerikai sugrąžinti Laisvės statulą Prancūzijai bei šiųmečiai „Polar Music Prize“ apdovanojimų laureatai.„Kai gimsta teksto užuomazga, pajaučiu, ar tai daina, ar eilėraštis“, – apie kūrybą skirtingomis formomis sako reperis Pijus Opera. Pokalbis apie Lietuvos hiphop‘o kultūrą, nutolusią savo šaknų, ir tai, ką filologijos studijos atneša į repo tekstus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ premjera.Vienas iš svarbiausių YIVO nuopelnų – jidiš kalbos norminimas, akcentuoja žydų paveldo tyrėja, iliustratorė Miglė Anušauskaitė. Ji įžvelgia daug paralelių tarp jidiš ir lietuvių kalbos. Vilniuje veikęs Žydų mokslo insititutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie raganas? Socialiniuose tinkluose išgarsėjusi istorikė Kristina Petrauskė pristato romaną „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Vašingtone nuo grindinio naikinamas milžiniškas „Black Lives Matter“ užrašas, 5 metams užsidaranti Paryžiaus Pompidou meno centro nuolatinė ekspozicija bei nauja Lady Gagos muzika.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „Visa tai, ko negalima daryti“ šiuolaikinė moterų kūryba eksponuojama greta senosios tapybos. Kuratorė Monika Kalinauskaitė sako: „Buvo ir manančių, kad tai bandymas vienais darbais nukonkuruoti kitus“.„Prieš internetą ir mažus ekranus literatūra buvo vienas iš pagrindinių ir svarbiausių šaltinių, padedančių įsivaizduoti kitokią gyvenimo galimybę. Be to, didelė literatūros infrastruktūros dalis buvo remiama valdžios. Literatūra buvo viena iš pagrindinių patriotizmo ugdymo priemonių. O šiandien būsi didesnis patriotas, jei eisi į barus ir žiūrėsi futbolo rungtynes ar mojuosi nacionaline vėliava“, – sako bosnių rašytojas Nenadas Veličkovičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?Jau paskaičiuota Lietuvos sezono Prancūzijoje statistika, o artimiausiu metu daugiau dėmesio mūsų šalis sulauks Italijoje, pradedamas ir pasiruošimas sugrįžimui į Gėteborgo knygų mugę.Kaip patekti į Venecijos bienalę? Tokį klausimą savo disertacijoje kelia šiame renginyje dalyvavęs Robertas Narkus ir analizuoja menininko vaidmenį kapitalizme.Lenino muziejus Suomijoje keičia savo pavadinimą ir koncepciją. Pasak muziejaus vadovo, atsinaujinimas įprasmina Suomijos užsienio politikos pokytį Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 metais.Režisierius, cirko prodiuseris Gildas Aleksa komentare svarsto, kokią galią politinių konfliktų kontekste turi kultūros atstovai: „Mes tiesioginės įtakos politiniams sprendimams šią akimirką neturime ir tas jausmas plėšo. Bet yra kitas pavojus, čia pat, mūsuose, kuriam užkirsti kelią galime pasisakymais, sustabdymais, išsišokimais, teigimais, neigimais ir gal netgi menu.“Zapyškyje, netoli šeimos sodybos, kurioje veikia kultūros erdvė „Senas kluonas“, fotomenininkas Rytis Šafranauskas aptiko apleistą namą, o jame – nepažįstamų žmonių fotografijas. Jos įkvėpė naują parodą.Ar tai, kad esi pripažintas vienu iš perspektyviausių Europos kino aktorių, ką nors keičia tavo karjeroje? Pokalbis su „European Shooting Stars“ programoje pastebėtu lietuviu Šarūnu Zenkevičiumi.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Vakar buvo žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo diena. 224-i, prieš tiek metų gimė Valančius, tad kitąmet minėsime jo jubiliejų. Savaitgalį keliaudami po Žemaitiją galite užsukti į jo gimtąją sodybą, o Kretingos dvaro muziejuje pirmą sykį pamatyti eksponuojamą vyskupo... batelį ir šilkinę kojinę.Pasaulio kultūros naujienos. „Ar mes tikrai to norime?“ – klausia muzikos įžymybės, kurios pristato tylųjį albumą ir taip protestuoja prieš dirbtinį intelektą. Aktyvistų protestai vandens išteklių krizę patiriančioje Gvatemaloje ir nauji radiniai Pompėjoje.„Paklausęs kūrinio, perskaitęs natas, pamatęs rankraščius, supratau, kad galiu pasiekti tą patį kūrinio efektą, įgyvendinti tą pačią idėją su gerokai mažiau natų“, – apie komponavimą pasitelkus Čiurlionio kūrybą sako konkurso „Tęsiant M.K. Čiurlionį“ pirmosios vietos nugalėtojas, kompozitorius Ignas Šoliūnas.Čiurlionis – kompozitorius, dailininkas… rašytojas? Ką dar naujo galime sužinoti apie Čiurlionį? Pokalbis su Čiurlionių takais keliaujančia menotyrininke Aušra Česnulevičiene.Kaip pažinti miestą padeda knygos apie architektūrą? Apie architektūrinių gidų leidybos 20-metį pokalbis su architektūros istorikais Vaidu Petruliu ir Jūrate Tutlyte.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Įprastas metodas yra sudeginti ukrainietiškas knygas ir jas pakeisti rusiškomis, vietoj Ševčenkos paminklų pastatyti Puškino", – apie veiksmus, kurių Rusijos valdžia imasi okupuotose Ukrainos teritorijose, pasakoja Ukrainos Kultūros ir informacinės politikos viceministrė Galyna Grygorenko.Muziejininkų kompetencijų kėlimas gali būti viena iš tvarumo praktikų, akcentuoja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Asta Ivanauskienė. Ji konferencijoje „Green Summit“ pristatinės muziejininkų kompetencijų kėlimo programą „Marta“.„Dabar reikia vos ne su žiburiu ieškoti, kad surastum lietuvišką pavadinimą“, – apie gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso užkulisius sako konkurso sumanytojas Donatas Smalinskas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip ukrainiečių moksleiviai pasitinka trečius karo metus ir kaip savo išgyvenimus įprasmina piešiniuose, naujienose iš Italijos – britų dirigento atsiprašymas dėl nepagrįstų kaltinimų, kad Neapolio teatro choristai priklauso mafijai, bei Romoje aptiktos nelegalios dailės kūrinių padirbinėjimo dirbtuvės.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Kupiškyje gyvenantis ir kuriantis dailininkas Marius Skrupskis pernai inicijavo legalios gatvės meno sienos atsiradimą. Kupiškio rajono savivaldybės meras pozityviai vertina šį jaunuolio sumanymą, sako, kad Kupiškyje gatvės meno kūrėjams vietos tikrai yra.Nesupanašėti į Beresnevičių, J. K. Rowling ir Tolkieną – tokias užduotis brisdamas į grožinės literatūros upę sau kėlė filosofas Gintautas Mažeikis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuz. red. Aivaras Gelžinis

Pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungai pirmininkauja Lenkija. Koks dėmesys skiriamas kultūrai?Klimatologas Justinas Kilpys teigia: radijas yra viena „žaliausių“ žiniasklaidos priemonių. Šią savaitę minėjome pasaulinę radijo dieną, šia proga UNESCO skatino atkreipti dėmesį į klimato kaitos iššūkius.Kiek porų – tiek ir meilės kalbų, tradicijų, žodynų. Tai įrodo trijų muzikų ir jų romantinių partnerių meilės istorijas laiškų forma pristatanti paroda „Gyvenimas kaip meilės opera“. Ji veikia Kaune esančiuose Miko ir Kipro Petrauskų namuose.Kodėl Mona Liza neturi antakių? Atsakyti gali dirbtinis intelektas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje - apie dirbtinio intelekto viršūnių susitikime Paryžiuje pristatomas naujas technologijas kultūrai ir dirbtinio intelekto pavojus.Kur, nusivylę didžiaisiais socialiniais tinklais, migruoja interneto vartotojai? Socialinių tinklų eksperto Dariaus Gerulio komentaras.Skandalas Latvijos kino pasaulyje paskatino šalį griežtinti intymių scenų filmavimo tvarką. Latvijos, Estijos ir Lietuvos intymumo koordinatorės siūlo idėją – Baltijoms šalims sukurti bendras darbo su intymiomis scenomis gaires.„Animatorius per vieną dieną gali padaryti 2-3 sekundes filmo“, – praskleisdama animacijos kūrimo užkulisius, pasakoja animacijos prodiuserė Agnė Adomėnė. Pokalbis apie itin brangią animaciją, Baltijos šalių animacijos kilimą ir išsisemiančią Holivudo kuriamą animaciją.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė.Muzikos red. Aivaras Gelžinis.

Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Šią savaitę buvo pristatyta Nacionalinės filmotekos galimybių studija.Jei neskaičiuosime atminimo lentų ir gatvių pavadinimų, Kaune nėra įamžintas nei vienos istorijai svarbios moters atminimas. Šią paradigmą pakeisti nori Labdaros ir paramos fondas FRIDA, inicijavęs projektą „Moterų detektorius“.Menininkai Lukas Pavilionis ir Vasarė Kuprevičiūtė „The Rooster Galerry“ pristatė parodą „Namas“, kurioje, kaip patys juokauja, įkūrė tapytojų trijų kambarių butą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Privalomasis istorijos egzaminas mūsų švietimo sistemą ir jos logiką priartina prie absurdo dramaturgijos“, – sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Aistė Kučinskienė ir Viktorija Šeina parengė monografiją apie mokyklinį lietuvių literatūros kanoną.„Ar gali būti didesnė fotografijos prasmė nei įamžinti augančius vaikus?“ – mąstydamas apie menininko santykį su žmogumi, retoriškai klausia fotožurnalistas Artūras Morozovas. Jis ruošiasi atidaryti fotografijų parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“, kur užfiksuota šeimų, kurios imasi globoti vaikus, kasdienybė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.

Pastaruosius penketą metų Kauno senamiestyje iššūkį veja iššūkis. Pandemija, Kauno rotušės rekonstrukcija, Vilniaus gatvės rekonstrukcija, įvažiavimo apmokestinimas ir metų pabaigoje prasidėjusi Rotušės aikštės rekonstrukcija. Kaip tai paveikė kultūros įstaigas?Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje pristatoma Kanados Pirmųjų Tautų kūrėjos Alanis Obomsawin retrospektyva ir Kvebeko regiono programa. Kuo išskirtinis šio regiono kinas ir ko galime pasimokyti iš jame vaizduojamų vietinių genčių pasipriešinimo sistemai istorijų?Nors M. K. Čiurlionio miestu laikomi Druskininkai, tačiau jo tikroji gimimo vieta mažai kam žinoma. Kur ji yra ir kaip žadama ją pažymėti?Neskubama iš gaisro niokojamo Los Andželo išgabenti meno kūrinius: neapsimoka?Kodėl Kinija bijo Mikės Pūkuotuko, o Rusija – ne? Tarptautinę Pūkuotuko dieną komentarą parašė filosofas Aldis Gedutis.Jei Jablonskis laikomas bendrinės lietuvių kalbos tėvu, tai Zinkevičius – esminis mūsų kalbos istorikas, akcentuoja profesorius Vytautas Kardelis. Šiemet kalbininkui Zigmui Zinkevičiui – 100.Kitą savaitę kino teatrus pasieks režisieriaus Igno Miškinio filmas „Pietinia kronikas“ pagal to paties pavadinimo Rimanto Kmitos romaną. Pats filmo autorius pripažįsta, kad itin laukia filmo premjeros Šiauliuose. O geriausiu įvertinimu laiko Rimanto Kmitos ir scenarijaus autorės Eglės Vertelytės ištartą frazę, kad filmas grįžo prie knygos.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėKauno m. sav. nuotr.

Druskininkai ruošiasi kultūros sostinės metų atidarymo ceremonijai „Didysis Čiurlys“. Šiame renginyje Olimpinėms žaidynėms, Paryžiaus madų savaitei ir „Grammy“ apdovanojimams choreografiją kūręs prancūzas Sadeck Berrabah suburs 122 žmonių minią, kuri šoks nematyta, nuskrendančių paukščių būrį primenančia technika.Šešioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.Kaip mada siejasi su religija? Gal mada pati tampa savotiška religija? Šiuos klausimus kelia paroda „Costume & Contemplation On Religion„ („Kostiumas ir mąstymas apie religiją“).Kuo ypatinga Ispanijos Trijų Karalių šventė?„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Trylikos metų atsidūrusi Kaune Gabija Gasiunas lietuviškai mokėjo tik pasisveikinti ir pasakyti, kad yra šalta. Šiandien ji užsienio lietuviams siunčia ir Lietuvos mokyklose pristato dvikalbę pasakų knygą apie namų ieškantį giliuką.„Griovimas ir prasta statybos praktika ilgainiui pablogino mūsų miestų būklę“, – sako urbanistas Ludwigas Engelis. Jis – vienas iš senąją architektūrą išsaugoti ir atnaujinti skatinančios, visos Europos piliečius ketinančios įtraukti iniciatyvos „House Europe“ autorių. Per metus norima surinkti milijoną europiečių parašų, kurie leistų pradėti pokyčius teisinėje sistemoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Nathalie Couturier

„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.„Bendri mūsų istoriniai aspektai kartais užgožia mūsų šiuolaikinį identitetą ir naratyvus“, – kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius mainus, sako Lietuvos kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj. Kokį tikslą savo kadencijai išsikėlė pašnekovė ir kaip Lenkijoje planuojama minėti Čiurlionio metus?Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ šią savaitę pelnė Lietuvos rekordą. Ši 336 cm aukščio arkinė kolonada tapo didžiausiu statiniu iš popierinio korio. Tai, anot kūrėjos, yra inovatyvus netradicinės medžiagos panaudojimas, taip pat tvarus pasirinkimas šventinėms dekoracijoms kurti. „Man tvarumas yra ir vidinis kūrinio simbolizmas ir reikšmė“, – sako kūrėja.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie mirusio buvusio JAV prezidento Jimmy Carterio meilę menui, iniciatyvą Pakistane, kur moterys mokosi vairuoti siekdamos savarankiškumo, bei apie naują į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą muzikos žanrą – sevdalinką iš Bosnijos ir Hercegovinos.Ar internetas mirė? To klausia ir prognozėmis 2025-ųjų internetui ir socialiniams tinklams dalijasi socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.„Kultūros sostinės sėkmei turi susitelkti visas miestas, ne tik kultūrininkai“, – sako menotyrininkė, Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė. Ji neseniai baigė darbą Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos komisijoje.„Viskas yra mokslas, ir mokslas yra skirtas visiems“, – tiki Aistė Lukaševičiūtė. Ji – metų pabaigoje atidaryto Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro „Mokslo sala“ Kaune vadovė. „Mokslo saloje“ moksleiviai, o ir visi kiti, turintys smalsumo geną, kviečiami spręsti ne tik matematinius ar fizikinius, bet ir moralinius uždavinius.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėA. Krasuckaitės nuotr.

Kokie Lietuvos sezono Prancūzijoje rezultatai?„Žvelgiant į šį projektą ir kolekciją kaip į vieną visumą be iš anksto nustatytos sekos ar tvarkos, svarbu leisti sau klajoti, kaip aš klajoju fiziniuose, skaitmeniniuose ar mentaliniuose miškuose“, – taip savo tyrimą „Kerpių gramatika“ pristato meno daktarė Aistė Ambrazevičiūtė.Suomija pirmoji pasaulyje sukūrė nacionalinį šalies garso peizažą. Suomių kompozitorius Lauris Porra į 15-os kūrinių rinkinį sudėjo suomišką saulę, vėją, miškus, 4-is metų laikus, žmonių būdą gyventi ir visus kitus Suomijos atributus, kuriuos laiko arti širdies.Kokie 2024-ieji buvo menininkams? Kaip kūrybą keitė, keičia ir keis pasauliniai procesai – Izraelio ir Gazos konfliktas, Donaldo Trumpo atėjimas į valdžią ir autokratinių režimų stiprėjimas? Ar klimato kaitos problematika menininkams išliks aktuali? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu, šiuolaikinio meno kuratore Juste Kostikovaite ir būsimuoju Šiuolaikinio meno centro direktoriumi Valentinu Klimašausku.Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

XIII amžiuje Europoje atsirado paprotys vaizduoti kūdikėlio Jėzaus Gimimo sceną ir statyti prakartėles bažnyčiose, miestų aikštėse. Kada prakartėlės atkeliavo į Lietuvą? Kas privalo būti prakartėlėje ir kokią ji turėtų būti?„Šį laikotarpį vadinu „Berlyno pilkuma“, ta sunki pilkuma, kuri trunka nuo spalio iki kovo. Kalėdos yra maloni pertrauka nuo to“, – sako šviesų menininkas, „Dark Matter“ erdvės įkūrėjas Christopheris Bauderis. Ypatingą ryšį su šia švente jis perteikia ir savo kūryboje, kuria siekia modernizuoti Kalėdų tradiciją.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta videomeno paroda „Žemės kūnas“. Erdvės, į kurias nukrypsta parodos autorių akys, yra Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje – nutolusios per šimtus kilometrų, visos jos paženklintos rusų imperialistinio ekstraktyvizmo randais.Tauragė ir Vilnius – klimatui neutralūs, išmanūs miestai. Ar ambicija įgyvendinama? Komentare svarsto Renata Karvelis.Prieš trejus metus buvo suskaičiuota, kad Venecijoje yra daugiau lovų turistams negu vietiniams. Kaip Venecija gydo priklausomybę nuo turistų?„Mano tikslas dabar yra sugrįžti į save kaip į žmogų, ne kaip į sėkmingą menininkę ir teoretikę“, – sako naujoji meno daktarė, užgarsių muzikoje ieškanti kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.Baigiantis Švyturių metams entuziastai skaičiuoja sensacingus atradimus Nidoje, nuveiktus darbus Klaipėdoje ir brėžia vizijas ateičiai.Kaip vystyti menininko karjerą nuo Europos meno centrų nutolusiame mieste? Dalijasi šių metų Europos kultūros sostinės Budės kūrėjai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?„Svarbu pažinti Lietuvai reikšmingą paveldą tokiame globalėjančiame pasaulyje, kai mūsų tiek daug gyvena svetur“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovė Agnė Pancerovaitė. Kokie mums svarbūs objektai yra Prancūzijoje?Neseniai 70-metį paminėjęs Algis Griškevičius VDA erdvėje „Titanikas“ pristato parodą „Tik sankirtų aidas“. Interviu „Kultūros savaitei“ kūrėjas pasakoja apie savo požiūrį į tapybą ir fotografiją, apie netikėtus fotografijų siužetus ir pasiruošimą jiems.Ved. Austėja Kuskienė, red. Indrė Kaminckaitė

Kaišiadoryse baigiasi Lietuvos kultūros sostinės metai. Ką reiškia būti kaišiadoriečiu ir kokia kaišiadoriečių tapatybė?Kuo svarbūs Lietuvai perduoti menininkės Aldonos Gustas kūriniai?Literatūros agentas Benas Bėrantas neseniai lankėsi Busano vaikų knygų mugėje Pietų Korėjoje. Kokia šios šalies vaikų literatūra ir kuo ji skiriasi nuo lietuviškos?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – duris plačiai atverianti ir svečius priimanti Paryžiaus Dievo Motinos katedra, šiųmetė Turnerio premijos laureatė Jasleen Kaur bei nauja Lauren Mayberry muzika.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Meno agentūra „Artscape“ pristato parodą „Menas kaip prieglobstis“, kurioje galima susipažinti su imigrantų iš Baltarusijos, Irako ir Ukrainos kūryba.Kristinos Mizgirytės vadovaujama galerija AV17 turi aiškią kryptį – Vilniuje ir Lietuvos regionuose pristatyti skulptūrą, objektus ir instaliacijas. Kokį politinį krūvį neša toks menas ir kaip diskusijos apie paminklus, jas neretai lydintis visuomenės pasipiktinimas keičia žmonių požiūrį į skulptūrą?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Atkursime tarpinstitucinį planą „Kultūra“, – sako kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galima pamatyti naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“.„Ateities parodų nederiname, kad pritaptų prie Stasio Eidrigevičiaus kūrybos“, – apie vakar pristatytą antrąją parodą Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ sako muziejaus kuratorė Lina Albrikienė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – inuitų tautos atsiprašiusi Kanados Vyriausybė, į kalėjimą pasodinti klimato aktyvistai bei pertrauką karjeroje daranti britų atlikėja Adelė.Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Į šiuos klausimus atsako ir tris geras žinias apie kultūrą Palangoje pateikia sociologas Liutauras Kraniauskas.„Esu dėkingas, kad patyriau šią kino erą, darbą filmavimo aikštelėse“, – pasakoja skaitmeninės žiniasklaidos įmonės „Volucap“ vadovas, su filmais „Matrica. Prisikėlimas“ ir „Marvel. Keršytojai“ dirbęs Svenas Bliedung von der Heide. Kaip dirbtinis intelektas keičia kino rinką?2008 metais gatvės menininkas Karolis Dėžutė inicijavo pirmųjų legalių graffiti sienų Kauno mieste atsiradimą. Kaip šiame Lietuvos mieste užaugo ir mutavo gatvės meno kultūra ir kas apskritai daro ją kultūra?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Seimo Kultūros komitetui pirmininkaus Kęstutis Vilkauskas. Kalbėdamas apie savo viziją, jis akcentuoja – turime daugiau dėmesio skirti etnokultūrai.„Gavau gestų kalbą kaip dovaną“, – sako kurčioji menininkė, gestų kalbos poetė, aktorė ir režisierė Debbie Rennie. Kokios sąlygos kurti kurčiųjų bendruomenei sudaromos Šiaurės šalyse ir Lietuvoje?Prieš dvidešimt metų įkurtas Kauno įvairių tautų kultūrų centras po vienu stogu buria įvairias čia seniau gyvenančias ar besikuriančias bendrijas. Kaip kultūra padeda joms sugyventi?Pasaulio kultūros naujienos.„Mes paprasčiausiai užtikriname gyvenimo kokybę“, – kalbėdamas apie tai, kam reikalingi architektai, sako Andrius Ropolas. Komentaras apie architektūrą be ir su architektais.Pasirodė pirmoji dvikalbė estų poezijos rinktinė „Šviesa šiaurinė“. Į rinktinę nugulė vertėjos Danutės Sirijos Giraitės per kelis dešimtmečius išversti eilėraščiai.„Ne istorikams tas menas buvo kurtas, o žmonėms“, – sako knygos „Ką veikti muziejuje?“ autorė, menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė. Kodėl gi mes nežinome, ką veikti muziejuje?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėT. Stuko nuotr.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir partnerių pastangomis iš Ukrainos buvo evakuota šimto Marijos Primačenko kūrinių kolekcija. Dalis jų pateko į Prano Gudyno restauravimo centro specialistų rankas. Kokie darbai laukia ir kokios būklės kūriniai pasiekė Lietuvą?„Lietuvos istorijoje yra tokių asmenybių, kurios yra lyg medžiai: į juos remiamasi, jų užrašytuose lapuose ieškoma atsakymo. Diplomatai Lozoraičiai gali būti pristatomi kaip vienos šeimos medis, kur iš kartos į kartą yra perimamos šios, svarbiausios vertybės“, – anksčiau sakė istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Asta Petraitytė-Briedienė.Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.Pasaulio kultūros naujienos.„Doomscrolling“ yra ne tik nauja elgesio tendencija – tai yra mūsų kultūrinio ir psichologinio santykio su šiuolaikinėmis medijomis išraiška“, – sako rinkodaros ekspertas, konsultantas ir „Venudu“ lektorius Darius Gerulis. Kas yra doomscrolling ir kaip jam atsispirti?„Vienas jautriausių simbolių šiuo momentu Lietuvoje yra vaivorykštė, ją vaizduoti iš tiesų yra baisu, kadangi ji asocijuojasi su LGBT palaikymu“, – apie tai, kokie elementai vaikų knygų iliustracijose yra dažniausiai cenzūruojami, sako parodos „Necenzūruota cenzūra“ kuratorė, iliustratorė Greta Alice.„Mus sieja bendros vertybės, kurios labai jaučiasi Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste“, – sako Prancūzų instituto vadovė Paryžiuje Eva Nguyen Binh. Pokalbis su ja apie Lietuvos sezono Prancūzijoje iššūkius, pažintį su Lietuvos kultūra ir kūrėjais bei kultūros svarbą šalies užsienio politikai.Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

„Aš tikrai nesu minimalistė, savo gyvenime, buityje aš esu kaupikė, kaip voverė – tempiu, kaupiu ir padarau kažką kito. „Recyclinu“ tuos vaizdus kaip plastmasinius butelius",– sako savo parodą „Bestiariumas“ pristatanti Laisvydė Šalčiūtė.LRT KLASIKA pradeda jaunųjų atlikėjų rezidenciją. Kokias baimes patiria karjerą pradedantys muzikai?Egiptologė Sandra Veprauskienė kauniečius kviečia į senovės Egipto studijos „Dendera“ veiklas.Pasaulio kultūros naujienos.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentarą parašyti jį įkvėpė žinia apie Kaune esantį ženklą „Filmo „Černobylis“ tiltas“.Kaip kartvelų menininkai reaguoja į neramumus šalyje?„Viešosios erdvės yra tikrasis demokratijos atspindys“,– teigia trejus metus „Architektūros fondui“ vadovavęs Martynas Germanavičius. Pokalbis su juo apie atsakingą architektūros kultūrą ir priemones ją ugdyti, taip pat populiariuosius kalbėjimo apie urbanistiką ir architektūrą formatus, miestuose vykstančius erdvinius pokyčius ir visuomenės balsą miestų kūrimo procesuose.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiuolaikinio meno centras yra viena svarbiausių institucijų ne tik Lietuvoje, bet ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje – taip šią instituciją regi naujuoju jos vadovu išrinktas menotyrininkas Valentinas Klimašauskas. Savo ambicijas jis įvelka į paprastus žodžius – matyti centrą pilną žmonių.„Jeigu pereisite nuolatines Pompidou meno centro ekspozicijas, pamatysite – Varnelis čia tikrai turi būti“, – pastebi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Paryžiuje atverta Kazio Varnelio retrospektyvinė paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti.Pasaulio kultūros apžvalgoje – neseniai atrastas naujas ir dar negirdėtas lenkų kompozitoriaus F. Šopeno valsas, po vandeniu Italijoje aptikti nabatėjų šventovės griuvėsiai bei turistinėje Pietų Korėjos gyvenvietėje įvedama komendanto valanda.„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą?„Negana rašyti knygas, reikia imti naujai generacijai labiau priimtinų pasakojimo priemonių“, – kalbėdamas apie akademinių tyrimų sklaidą teigia Egidijus Aleksandravičius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Kokios šios, 30-metį mininčios istitucijos, įsteigimo priežastys, tarptautinis kontekstas, kodėl apskritai verta tyrinėti diasporą ir kokius šiuolaikinius iššūkius sprendžia šios srities akademikai?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Deinora Rudėnaitė

Veiklą pradeda „Naujosios Operos“ studija, kurios kūrėjai žada stebinti netradiciniais operos sumanymais ir ieškoti netikėtų ir dar neatrastų operos jungčių.„Negriaukim Šančių“, – paklaustas, kokį receptą Kaunui parsivežė iš mėnesį trukusios rezidencijos Vienoje, sako Kaune gyvenantis fotografas Darius Petrulis. Savo parodoje „Sulieti pasaulius“ jis ir lygina du Naujojo europinio bauhauzo premijų konkurso laureatus – istorinius Žemuosius Šančius ir naują Vienos kvartalą.Komikas ir rašytojas Domas Raibys ketina gastroliuoti po Lietuvą su savo mospektakliu „Nedarbo kalendorius“. O prieš pradėdamas šį turą, jis nubėgo savo pirmąjį maratoną... su klumpėmis. Domas Raibys pasakoja apie menininkų nuotykius su „darbo birža“ ir pokštus kaip būdus atkreipti dėmesį į savo kūrybą.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.„Kairė“, „dešinė“ ar „centras“ – ką reiškia ir iš kur kilo visi šie politiniai terminai? Iš kur atsirado tokie žodžiai kaip „konservatizmas“ ar „liberalizmas“ ir ar jie vis dar perteikia tą patį, kai buvo sukurti? Politikos istorikas Dovydas Skarolskis pasakoja dažniausiai viešojoje erdvėje naudojamus politinius terminus, jų kilmę ir reikšmes.„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Kultūros dėmuo politinių partijų programose vis ryškesnis, tačiau, kaip pastebi jas nagrinėję ekspertai, gilesnių įžvalgų ir priemonių, kaip spręsti kultūros sektoriaus problemas, trūksta.Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą, leisiantį muziejui toliau skleisti Čijunės Sugihara, Jano Zwartendijkos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu, istorijas ir puoselėti tolerancijos bei humanizmo vertybes.„Mūsų virtuvė nėra prašmatni, tai ne triufeliai ir ikrai. Neišsiskiriame tokiu pasididžiavimu kaip italai ar prancūzai“, – sako Arkties virtuvę populiarinantis šefas Per Theodor Tørrissen. Jis šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į duris iš lėto atveriantį didžiausią pasaulyje archeologijos muziejų Egipte, naujai pasirodžiusią informaciją apie Kristupo Kolumbo kilmę bei šią savaitę žuvusį britų muzikos grupės „One Direction“ narį Liamą Payne'ą.„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Tie veikėjai supanašėjo su balandžiais – vis slampinėja, kažko ieško, kaulija“, – apie naujos parodos personažus, įkvėptus Vilniaus stoties rajono, sako tapytojas Andrius Makarevičius.Svarbu, kad Klaipėda nenueitų „popsiniu“ keliu, kas būdinga uostamiesčiui, – apie tokią nerimą keliančią riziką kalba rašytoja, muziejininkė, Vilniuje augusi, tačiau jau keletą dešimtmečių Klaipėdoje gyvenanti ir šio miesto kultūrinį pulsą skatinanti Sondra Simana. Kokius utopinius ir distopinius kultūrinius scenarijus ji piešia Klaipėdai?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį ar panašų projektą?„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.Jau kitą savaitę Kaune, VDU botanikos sode, prasideda teatro festivalis Namas Nr. 5. Jis pristatomas kaip trumpas prieglobstis netradiciniam, interaktyviam teatrui, siekiant bent kiek numalšinti tokio meno alkį Kaune. Botanikos sodo oranžerijoje repetuojantis režisierius Karolis Zajauskas pristato Narcizo mitą šiuolaikiniame kontekste.Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į meno mugę Frieze bei nusistovėjusias normas keisti kviečiantį moterų menę festivalį Londone, taip pat Nobelio literatūros premiją pelniusios pietų korėjietės Han Kang kūryba, pasibaigusios 30 metų trukusios knygos padiktuotos lobio paieškos ir nauja džiazo atlikėjos Samaros Joy muzika.„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Kodėl premija kritikuojama ir kaip visų Nobelio premijų kontekste atrodo apdovanojimas už literatūrą?Kalbėti apie Krymo totorių paveldą nelengva, nes jį naikino pirmiausia carinė, o vėliau ir sovietų Rusija, tačiau entuziastų dėka šis palikimas dar gyvas ir kuriamas naujai. Kokią Krymo totorių istoriją bando atgaivinti Rustemas Skrybinas?Anot meno edukatoriaus, menininko Viliaus Vaitiekūno, užmiestyje galima gyvai matyti procesus, apie kuriuos mieste tik pasiskaitai. Jo minima užmiesčio teritorija – tai Pakruojo rajone įsikūrę Aleknaičiai. Čia, tarpukario laikus menančiame pastate, kuriame kadaise buvo įsikūrusi mokykla, Vilius yra įkūręs ir su bendraminčiais plėtoja Akee – Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę. Kaip Akee veikla galėtų atrodyti, jei neribotų infrastruktūriniai iššūkiai? Kokie yra privalumai, kuriuos vietos bendruomenei ir kūrėjams iš įvairių Lietuvos kampelių gali pasiūlyti užmiesčio teritorijos?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Jei Lietuva būtų pasiryžusi skirti daug pinigų, kad užsienyje populiarintų savo menininkus, galbūt tokia programa ir įvyktų“, – sako Camille Mathon, viena iš Tulūzos bienalės organizatorių. Tulūzoje pristatoma speciali Lietuvos scenos meno programa, toks išskirtinis dėmesys būtų sunkiai įmanomas, jei ne Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Prancūzus į Lietuvos kultūrą ir kulinariją pažvelgti kviečia dvi savaites Paryžiuje veiksiantis restoranas „Vilnelė“.Visaginą fotografavęs indas Prašant Rana išleido knygą apie šį miestą „Taikusis atomas“.Pasaulio kultūros naujienos.„Nepaisant skirtingų geopolitinių kontekstų ir specifinių tautinių atminčių, partizaninė rezistencija lieka pamatine, universalia pilietinio pasipriešinimo autoritarizmams patirtimi“, – komentare teigia vertėja Toma Gudelytė.Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis?Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje – tyrimas apie vartus. Tiksliau, tvorą. Kauno tvirtovės tvorą, pasklidusią po viešas ir privačias miesto erdves. Ji sudomino fotografą Luką Mykolaitį. Kartu su bendraminčiais miesto sluoksnių tyrėjais jis yra įkūręs skambiai pavadintą draugiją „Paveldo institutas“ ir siūlo alternatyvą įprastiems istoriniams tyrimams.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiais metais Europos kultūros sostine džiaugiasi netolimo Tartu gyventojai, 2027- aisiais šis titulas atiteks Latvijos miestui Liepojai, o dar po dviejų metų - Lenkijos miestui Liublinui. Kaip ši žinia pasitikta Lenkijoje ir koks Liublinas pačių lenkų akimis?Nacius palaikęs, Hitleriui nekrologą parašęs, savo laiku provokatyvus, tačiau iki šių dienų didelį skaitymo malonumą suteikiantis kūrėjas. Tai norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Knutas Hamsunas. Kol Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų Hamsuno literatūros vertimų ir dar tik pažindinasi su jo niuansuota biografija.Ispanų teatro kūrėjas Pablo Gisbert tiki, kad šiuolaikinis teatras pranašesnis už kiną, o Europoje turime laikytis drauge. Barselonoje gyvenantis duetas jau pažįstamas lietuviams – šią vasarą jo trupės spektaklį Tado Ivanausko sodyboje prie Kauno pamatė beveik tūkstantis žmonių. Dar vieną kūrinį trupė atveža į festivalį „Sirenos“.„Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Jaučiuosi kaip geležis, o Panevėžys – kaip magnetas“, – sako aktorius Irmantas Pilis. Jis veda ekskursijas „Panevėžys turi senamiestį“ ir pasakoja, kaip mato gimtąjį miestą, apie miesto dėmesį kultūrai ir tai, kas skatina jaunus žmones čia grįžti.„Jeigu nori atskleisti ir reprezentuoti savo visuomenės įvairovę, menas yra viena iš formų tai daryti,“ – apie žmonių įvairovės atspindėjimą naujausiame šokio spektaklyje „Lustopija“ sako vienas jo choreografų Laurynas Žakevičius. Kokį visuomenės paveikslą piešia šis spektaklis?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais.Antrojo pasaulinio karo metais Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, tuomet vadintą Artiomovsku, nusiaubė naciai. Po 80 metų – rusai. Vokiečių vaizdo menininko Clemenso von Wedemeyerio senelis su filmavimo kamera Ukrainoje lankėsi 1941-aisiais, o jis pats – prieš pat plataus masto invaziją. Menininko darbas šiuo metu eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje.„Lėlės yra puikus alternatyvios anatomijos pavyzdys. Lėlių teatras – smagus būdas tyrinėti žmogaus kūno įvairovę ir grožįׅ“, – sako vizualinio teatro tyrėja Cariad Astles. Baltijos šalių vizualinio teatro vitrinoje Vilniuje besilankiusi ekspertė teigia, kad įtrauktis yra tokio teatro ateitis ir akcentuoja, kad jis gali būti stipriai politinis, nes gali iškomunikuoti tai, ką sunku nusakyti žodžiais.„Žvelgiant iš šono į gospel muziką, atrodo, kad ji yra labai sudėtinga, bet iš tiesų – ne. Ji yra labai paprasta ir priimanti visus,“ – taip sako dainininkė, gospel muzikos puoselėtoja Kristina Žaldokaitė.„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino nemotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.Rodos, kad komedija Lietuvoje išgyvena aukso amžių. O gal jai sekasi tik Vilniuje? Ką reikėtų daryti, kad komedijos kultūra klestėtų ir kituose Lietuvos miestuose?„Vienas iš mano siekių bus suformuoti nacionalinę jaunųjų talentų platformą“, – sako darbą LNOBT generalinės direktoriaus pareigose pradedanti Laima Vilimienė. Pokalbis su ja apie teatro programos formavimo principus, darbo metodus ir LNOBT projektų likimą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Vienam garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Arvydui Šliogeriui šią savaitę būtų sukakę 80-imt.Rugsėjo pradžioje iškilmingai atidaryta dalis pastatytų naujųjų Lietuvos ir muzikos teatro akademijos rūmų Olandų gatvėje Vilniuje. Kiek kukliau savo mokinius atnaujintose patalpose Vilniaus naujamiestyje sugrįžti kviečia Justino Vienožinskio dailės mokykla.„Tai yra ne tik Lietuvos problema“, – komentuodamas pastebėjimus, kad mąžta susidomėjusių liaudies dainomis, sako etnomuzikologas Rytis Ambrazevičius. 2025-ieji paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais. Kaip keičiasi folklorinio dainavimo tradicijos Lietuvoje?Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į Prancūzijoje prasidėjusį Lietuvos kultūros ir meno sezoną.Lietuvos parodos prestižiniame „Pompidou“ kultūros ir meno centre, Vilniaus ir Sorbonos universitetų bendradarbiavimas, naktinės vilnietiškos kultūros vakarėliai Paryžiuje ir kiti ryškiausi Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo savaitgalio akcentai su Paryžiuje dirbančiais bendradarbiais Austėja Kuskiene, Kotryna Lingiene ir Ignu Zaliecku.„Prancūzija ilgus metus buvo ir, deja, vis dar yra labai puiki žaidimų aikštelė rusų propagandai“, – pripažįsta vienas dienraščio „Le Monde“ kultūros redaktorių Florent'as Georgesco. Pokalbis su apie 25-erius metus reguliariai Lietuvoje viešinčiu žurnalistu apie tai, kodėl Prancūzijai naudinga daugiau žinoti apie mūsų kultūrą ir istoriją, prancūzų santykį su ukrainiečių ir rusų menininkais ir kultūros žurnalistikos vaidmenį šiandieniniame geopolitiniame kontekste.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Šarūnas Mažeika/BNS

Prieš porą dienų netekome rašytojo Rolando Rastausko. Kas jį jaudino kaip kūrėją, kas yra jo tipinis skaitytojas ir kodėl jį galima laikyti miesto intelektualu? Interviu su Rolandu Rastausku ištraukos.Šiuolaikinio meno centre Vilniuje prasidėjo 15-oji Baltijos trienalė. Menininkas Toine Horvers joje pristato 15 valandų truksiantį performansą „Rolling 1“. Šis darbas pirmą kartą atliktas prieš 38 metus Amsterdame.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys?Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui sukanka 150 metų ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros apžvalgoje - vandens festivalis Benine, į Vanuatu sugrąžinti pavogti palaikai bei Peru medkirčiai, besiveržiantys į autochtonų teritorijas.„Dizaino pasaulyje vyksta virsmas“, – taip į dizaino lauką žvelgia parodų architektas, kuratorius ir daiktų dizaineris Vytautas Gečas. Kaip keičiasi šis laukas ir kiek dar stipri tautinė tapatybė dizaino sferoje?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Drąsiai bandykite ir nesmerkite savęs“, – Lietuvos mokytojams linki tarpdisciplininio meno kūrėja Dalia Kiaupaitė, mokanti mokytojų bendruomenes kūrybiškumo. Ar kiekvienas gali jo išmokti?Šiemet apie savo veiklos pabaigą paskelbė ne vienas dešimtmečiais veiklą vykdęs festivalis. Kas lemia festivalių rinkos susitraukimą ir kas laukia likusiųjų?Ar esate lankęsi kariljono koncerte? Gali būti, kad taip, tik apie tai nesusimąstėte. Šis plačiai girdimas, bet ne visiems matomas instrumentas Kaune skamba jau beveik devyniasdešimt metų.Pasaulio kultūros apžvalgoje - bronzinio Elono Musk'o biusto kelionė Amerikoje, vienas garsiausių maisto mūšių festivalių pasaulyje „La Tomatina“ bei netyčia vaiko muziejuje sudaužyta tūkstantmetė vaza.„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda „Kompozicijos“.„Jei galėčiau pragyventi tik iš kūrybos, būčiau vienas produktyviausių Lietuvos menininkų“, – sako Denisas Kolomyckis. Laisvai samdomas menininkas periodiškai susiranda pastovų darbą, tačiau pripažįsta – etatas žlugdo kūrybiškumą. Šią savaitę kūrėjas Jonavoje pristatė apie lyčių tapatybę ir stereotipus kalbančią parodą „Femina“, kurią, likus vos keletui dienų iki atidarymo, principingai nutarė iškeldinti iš Jonavos kultūros centro. Šį sprendimą kūrėjas priėmė sužinojęs apie galimą neskaidrią ir neetišką įstaigos vadovo veiklą. „Sėskim ir pakalbėkim“ susitikimas su Denisu Kolomyckiu apie kūrybinį principingumą, aktyvistinę ir profsąjunginę veiklą, kūrybos pristatymus regionuose ir vizualaus meno kūrėjams mokamus ar nemokamus honorarus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kinas pirmą kartą taip ryškiai sužibėjo Lokarno kino festivalyje, iš kurio režisieriai Saulė Bliuvaitė ir Laurynas Bareiša parvežė net 4 leopardus. Pastaruoju metu galime džiaugtis ryškiais mūsų kino kūrėjų pasiekimais A lygio festivaliuose, kokios priežastys lemia tokią Lietuvos kino tarptautinę sėkmę?Gelbėtojas – architektui, medinio paveldo puoselėtojui Povilui Konkulevičiui galima pritaikyti ir tokį epitetą. Prosenelio namą Kauno žaliakalnyje paveldėjęs vyras nejučiom emė kolekcionuoti tai, kas šiandien vos telpa į tris sandėlius. Architektu dirbantis Povilas svajoja apie visiems susidomėjusiems atvirą Statybų kultūros centrą.1899 m. Palangoje viešai suvaidinta pirmoji lietuviška komedija „Amerika pirtyje“. Literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė pasakoja, kad „Amerika pirtyje“ ir mėgėjų klojimo teatrai buvo tarsi kultūrinis lietuvių ginklas prieš carinę valdžią, padėjęs sutelkti lietuvius ir išsaugoti kalbą bei kultūrą.„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“.„Taylor Swift triumfo raktai: muzikos rinkodaros pamokos, kurių Katy Perry dar neišmoko“, – taip socialinių tinklų ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis pavadino savo komentarą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie nuo gaisro išgelbėtus Somerseto rūmus Londone, aukcione siūlomus vintažinius kompanijos „Apple“ gaminius ir Stev'ui Jobs'ui priklausiusius asmeninius daiktus bei Jungtinėje Karalystėje bibliotekininkų prašomą uždrausti literatūrą.„Paskutiniu metu pastebiu besikeičiantį filmo kūrėjų požiūrį – jie nori, kad jų darbus pamatytų kuo daugiau žiūrovų ir į tai investuoja vis daugiau", – sako Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius. Susitikimas su juo – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Per Žolinę Kaune nuaidėjo sutartinių maratonas „Suburtynė“. Jo organizatorė Skaidra Jančaitė teigia, kad renginys atviras visiems – net tiems, kurie nežino žodžių ir iki šiol nėra giedoję, o sutartinės padeda susikalbėti ir iš tiesų išgirsti vienas kitą.Mokykla tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, pamokos, kuriose galite šokti ir analizuoti šokio kūrimo ir režisūros aspektus – būtent tai pasiūlys Neringos gimnazija, nuo šių metų rugsėjo pirmosios tapsianti atvira meno mokykla.„Mes bandėme ištrinti samių kultūrą“, – apie norvegizacijos politiką pasakoja Samių muziejaus Europos kultūros sostinėje Budėje kuratorius Kristofferis Dolmenas. Norvegija šiandien bando atitaisyti samiams sukeltą istorinę skriaudą. Samių kultūra – vienas svarbiausių ir daugiausia užsienio dėmesio sulaukiančių kultūros sostinės programos akcentų.Pasaulio kultūros apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.„Šitas eilutes girdite be pasiruošimo. Aš suprantu, kiekvienam tai būtų keista, bet dabar negirdėsite parašyto teksto“, – užlipęs ant scenos repuoja grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Sania Banginis. „Improvizacinis repas arba geriau žinomas anglišku pavadinimu „freestyle'as“ – tai žaidimas žodžiais“, – sako atlikėjas.„Kiekvienas filmas man yra kaip nauja problema, kažkoks naujas klausimas, kurį aš noriu apmąstyti per filmą, per vaizdą ir tuo pasidalinti su žiūrovu“, – kalbėdamas apie naujausią savo pilnametražį filmą „Sesės“, sako kino režisierius Laurynas Bareiša. Pokalbis apie jo kūrimo užkulisius ir premjerą Lokarno kino festivalyje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.Menininkė Emilija Povilanskaitė savo naujoje solo parodoje meno kūriniuose įdarbina elektrą.Kuo folkloro tyrinėtojams įdomus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantis Adutiškio kraštas?Pasaulio kultūros naujienos.„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.Klingonų ar dotrakių? O gal esperanto, Interlingua ar TokiPona? Tai tik keli dirbtinių kalbų pavyzdžiai. Anot kalbininko Mariaus Smetonos, dirbtinės kalbos ateityje veikiausiai leis lengviau bendrauti su dirbtiniu intelektu.„Japonija tiesiogine ir perkeltine prasme tapo sala, iš kurios nebuvo galimybių ištrūkti. Buvo labai sunku, iš kelionės grįžau su daugiau žilų plaukų“, – pasakoja karantino pradžioje piligriminiu keliu po 88 šventyklas Japonijoje ėjęs Narius Kairys.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

LRT KLASIKA keliauja po privačius, nišinius Lietuvos muziejus, vienas jų – neatrasto ir nesuprasto menininko Audrio Purlio muziejus Molėtų rajono Svobiškėlio kaime.Meninis projektas „Kalbantys jausmai“ drauge su Šalčininkų jaunimu kūrė poeziją, kad ugdytų jų emocinį intelektą.Esame ne teatralai, o vaizdų darbininkai – taip save apibūdina „Psilikono teatro“ kūrėjai Auksė ir Darius Petruliai. Nuo 2016 m. šis teatras tyrinėja nebeveikiančius, apleistus istorinius fabrikus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Spektaklis „Širdys ir kaminai“ apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“ bus pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: žvilgsnis į naujausius į UNESCO saugomo paveldo sąrašą įtrauktus kultūrinius objektus, besikeičiančio klimato metamus iššūkius meno kūrinių saugotojams ir pervežėjams bei istorija apie amerikietės įsigytą Marko Chagallo paveikslą už 2 dolerius.Apie ką pagalvote, išgirdę frazę „vasaros garsai“. Apie garsyną, aptiktą Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje, pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Anykščiuose Kultūros taryba pristatė naujas kultūros strategijos gaires. Kaip Anykščiai ketina plėtoti savo kultūros gyvenimą?Apie tapybai tinkamus sezonus, laiką, kurio reikia išmokti, žodį „performansas“, ir tylos garsą su šiuolaikine menininke Židrija Janušaite – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.