Kultūros savaitė

„Jeigu ne karas, Gdynė galėtų būti pavyzdys, kokia būtų tapusi Šventoji“, – sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Gdynės modernistinį miesto centras įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.„Taip atėjus makaluoti galima tik girtam autobusų stoty“, – sako dirigentas Juozas Domarkas. Paklaustas, kokiu patarimu norėtų pasidalyti su jaunąja dirigentų karta, rėžia: reikia „išmokti muziką iš visų pusių, kiaurai“. Juozas Domarkas šią savaitę paminėjo 90-metį.Vasarą netikėčiausiose Lietuvos vietose vyksta muzikos festivaliai. Tiesa, jų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Festivalio „Yaga“ organizatorius Antonas Shoomas sako, kad žmonėms dažnai nebepakanka vien tik muzikos ir gamtos, nebent pagrindinė priežastis, dėl kurios jie vyksta į festivalį, yra superžvaigždės pasirodymas.Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Suomijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame mieste ir jo apylinkėse poros valandų maršrute išsidėstę meno kūriniai kviečia sulėtinti laiką, įsižiūrėti ir iš naujo pajusti aplinką.„Lietuvybę matuoti vien statistika būtų klaida. Statistikai patinka tikslūs skaičiai. Gyvenimui – ne visada“, – sako Kipre gyvenanti rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė.Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai.„Mažoji Lietuva didžiosios Lietuvos gyventojams yra tarytum vidinis užsienis“, – sako kompozitorius, muzikantas ir Priekulės kultūros ir meno centro renginių organizatorius Donatas Bielkauskas-Donis. Kodėl Mažoji Lietuva tampa tokia įdomi kūrėjams ir kuo ji skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų?Ved. ir red. Indrė KaminckaitėKauno m. savivaldybės nuotr.

„Su juodesniu humoru mums, lietuviams, yra šiek tiek problemų“, – sako poetas Gintaras Grajauskas. Pasak jo, humoras yra vienas akivaizdžiausių intelekto požymių, tačiau kūryboje juokauti rizikinga – vienas perskaitęs gali nukristi po stalu, kitas įsižeisti.Kitą savaitę Kretingos rajone vyks akademinis seminaras-stovykla „Literatūros salos“, kasmet suburiantis lietuvių literatūros studentus, doktorantus ir mokslininkus. Šių metų seminaras, kurio tema „Komizmo kodai“, skirtas humoro formoms literatūroje ir kultūroje aptarti. Urtė Karalaitė domisi, kuo šis įrankis kultūroje yra išskirtinis ir kokias ribas gali trinti.

1946 m. liepos 21-ąją pasirodė pirmasis „Literatūros ir meno“ numeris. Šiandien tai ilgiausiai be pertrūkių Lietuvoje einantis periodinis kultūros leidinys.„Nenoriu girtis, bet bus įspūdingas filmas“, – sako režisierius Saulius Baradinskas, pradėjęs filmuoti savo miuziklą „Betono muzika“.„Su juodesniu humoru mums, lietuviams, yra šiek tiek problemų“, – sako poetas Gintaras Grajauskas. Pasak jo, humoras yra vienas akivaizdžiausių intelekto požymių, tačiau kūryboje juokauti rizikinga – vienas perskaitęs gali nukristi po stalu, kitas įsižeisti. Kitą savaitę Kretingos rajone vyks akademinis seminaras-stovykla „Literatūros salos“, šiemet jo tema „Komizmo kodai“, skirtas humoro formoms literatūroje ir kultūroje aptarti.UNESCO saugomą Taurikos Chersoneso senovinį miestą Kryme ketinama įtraukti į pasaulio paveldo, esančio pavojuje, sąrašą.„Vertingų pastatų masinio nykimo stabilizavimas turėtų būti aukščiausių prioritetų sąraše, tačiau apie tai nekalbama net kaip apie rinkimų pažadus. Tiesa, XXI vyriausybės programoje paveldas yra paminėtas, tik ne tarp prioritetų, o 396-oje vietoje…“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Iki rytojaus Žemaitijoje vyksta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos lyderių suvažiavimas. Tarp jo dalyvių – Argentinos Lietuvis Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Jis pasakoja apie  suvažiavimo tikslus ir Lietuvos kultūros populiarinimą Argentinoje.Skaudu, kad kapinėse iškertami medžiai nepakeičiami naujai pasodintais, sako architektė, kapinių tyrėja Eglė Bazaraitė. Drauge su menotyrininke Rasa Antanavičiūte ir istorike Vida Girininkiene ji kuravo naują Vilniaus miesto muziejaus parodą „Gyvos Rasos“, skirtą paminėti šių sostinės kapinių 225-erių metų sukakčiai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę darbą pradėjo Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI-oji Vyriausybė. Darbą pradėjęs kultūros ministras Lukas Alsys nuo pirmosios darbo dienos turėjo aiškintis dėl savo disertacijos autentiškumo.„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką. Milžinišką tarptautinį nepasitenkinimą sukėlė bienalės organizatorių sprendimas leisti joje dalyvauti Rusijai, daug diskusijų ir protestų iššaukė ir Izraelio prisistatymas, maždaug savaitė iki bienalės pradžios atsistatydino laureatus turėjusi rinkti komisija. Ir tai – ne visi skandalingieji šių metų bienalės aspektai.Šią savaitę Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“. Pasak pačios kūrėjos, Laukiniškiai yra abstraktaus miesto rajonas, utopija, kurioje sugyvena žmogus, gyvoji gamta ir mitologija – kuriame žmogus nėra centrinė būtybė.„Norisi viltis, kad atsiminsime tą pagrindinį Lietuvos teatro centrą – žiūrovą ir būvį drauge su juo. Nesvarbu, kokiu atstumu jis gyvena nuo teatro sostinės, ar kokį teatrą matęs“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Europos Komisijos sprendimas stabdyti finansavimą Venecijos bienalei, Niujorko mero iniciatyva įamžinti pasaulio futbolo čempionato dvasią mieste piešiniais ant viešųjų pastatų sienų bei naujausios 3D technologijos, leidžiančios istorinius artefaktus bei meno kūrinius tyrinėti kaip niekad iš arti.„Kurdama ką nors apie samius, nieko nedarau be samių“, – sako samių kultūrą daugiau kaip dešimtmetį tyrinėjanti menininkė Marija Griniuk. Kokius kultūrinius samių ir lietuvių panašumus jį įžvelgia ir kodėl samių menas toks tarpdisciplininis?Kodėl nepakanka tiesiog puikiai skambinti fortepijonu? Ar gali menininkė būti ir gera organizatorė? Rašytoja? Mąstytoja? Mama? Stebint kaunietės Monikos Lozinskienės gyvenimą, bėgantį juodais ir baltais klavišais, akivaizdu, kad instrumentas jos tikrai neriboja. Šiemetinės Kauno kultūros premijos laureatė pasakoja apie prasmę atrasti pasaulį ir parvežti patirtį namo, produktyvumo spąstus, naujai atrastas motinystės patirtis, mėgstamą muziką ir Kauno perspektyvas.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

„Juk mirs visi! Bet aš vis tiek labiausiai“, – taip eilėraštyje „Vasario šaltis“ rašė Aidas Marčėnas. Liepos 8 d. Lietuvą apskriejo žinia, kad eidamas 66-uosius metus poetas mirė. Šiandien Aidas Marčėnas bus laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.Šiandien baigiasi Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Šiemet jame parodyti penki lietuviški filmai. Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ąjį kartą rengiamas, festivalis, kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?„Žąslygė – labai sunki liga“, – juokauja vienintelio Lietuvoje žąsų muziejaus įkūrėja Svetlana Jašinskienė. Išskirtinis muziejus ir tuo, kad gimtadienį mini du kartus. Prieš tris metus kukli 35 žąsų eksponatų kolekcija buvo įsikūrusi Pagėgių savivaldybės kultūros centre. Šiemet muziejus pradėjo veikti savarankiškai – įkūrėjos Svetlanos namuose, o eksponatų skaičius viršija du tūkstančius.Pasaulio kultūros apžvalgoje – dėmesys futbolui. Pasaulio futbolo čempionatui pamažu artėjant prie kulminacijos, Vita Ličytė pasakoja, kaip atsirado tradicija kurti oficialią čempionato muziką, kokia yra skanduočių kultūra ir kaip kultūrą veikia futbolas.„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.Ką bendra turi močiutės chalatas, Estijos nepriklausomybės dienos proga nuskambėjusi kalba, iranietiškas kinas ir poetė Janina Degutytė? Kauno Žaliakalnyje atidaryta paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“ sujungia Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais.„Pradėjusi dirbti Thomo Manno kultūros centre nebuvau daug skaičiusi jo kūrybos. Tačiau ilgainiui, geriau su ja susipažinusi, Thomas Mannas tapo man autoritetu. Jo atsakomybė už demokratiją ir taiką įkvepia ir mūsų veiklą“, – sako Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė. Šiandien Nidoje prasideda jubiliejinis XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip festivalis per 30 metų pakeitė kurorto veidą ir jo publiką? Kodėl šiandien vėl svarbu kalbėti apie istorijos sugrįžimą, demokratiją ir viltį? Ir ką pačiai festivalio vadovei reiškia Thomo Manno asmenybė bei jo palikimas? Pokalbis su festivalio vadove dr. Lina Motuziene.Ved. ir red. Justė Luščinskytė

„Nepaisant to, kokia yra situacija su valstybės biudžetu, kultūros sektoriuje mes turime suprasti ir įsivardinti sau tam tikras zonas, kurios negali mažėti“, – sako kandidatas kultūros ministrus Lukas Alsys.Šią savaitę paskelbta, kad Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalė kuruos architektas Andrius Ropolas. Jo idėja – pristatyti Nacionaliniu architektūros institutu virstančio Kauno centrinio pašto transformaciją.Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive ne už ilgo dienos šviesą išvysiantį naują paminklą Ukrainos kazokų etmonui Ivanui Mazepai bei apie JAV minimas 250-ąsias Nepriklausomybės dienos metines – kaip šį jubiliejų pasitinka autochtonų bendruomenė.„JAV yra ir pasaulio policininkas, ir svajonių šalis, ir choras be solistų, ir detalių stokojanti dėlionė, ir prieštaravimų simfonija, ir išsvajotoji žemė, ir neoninis ambicijų horizontas“, – sako filosofas Aldis Gedutis. Jis komentare svarsto apie amerikietiškąją dvasią.Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šalia Šiaulių esantis piliakalnis jau apie pusantro šimto metų traukia piligrimus. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai.Vilniuje duris atvėrė fotografo, tapytojo, muzikanto ir kitų kūrybinių disciplinų mėgėjo Algio Kriščiūno asmeninė galerija. Ne tik vizualiajam menui skirtą kamerinę erdvę atverti visuomenei kūrėjas norėjęs seniai.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Man atrodo, kad Vienožinskiu nesidomima beveik visai“, – sako garsiojo Lietuvos dailininko anūkė Nijolė Šiaučiūnienė. Minime vieno žymiausių 20 a. lietuvių dailininko Justino Vienožinskio 140-metį.Aut. Anastasija Marčenkaitė

Kam naujojoje Vyriausybėje gali atitekti kultūros ministro postas?Mirgos Gražinytės-Tylos albumas „Back to Nature“ pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą.„Man atrodo, kad Vienožinskiu nesidomima beveik visai“, – sako garsiojo Lietuvos dailininko anūkė Nijolė Šiaučiūnienė. Birželio 29 d. minėsime vieno žymiausių 20 am. lietuvių dailininko Justino Vienožinskio 140-metį.Šiemet minime lenkų kino režisieriaus Andrzejaus Wajdos 100-metį.Ant atostogaujančio Nacionalinio Kauno dramos teatro stogo kaip tik šiuo metu nešamas būsimas „Doriano“ medus. Miesto bitininkystė Kaune įsitvirtino – čia yra net modernistinės architektūros įkvėptų avilių.Šią savaitę Vilniaus dailės akdemijos parodų salėse „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus, medalininko Romualdo Inčirausko personalinė paroda „Vaizdasėjys“, žyminti 50-ties metų kūrybos jubiliejų.Šią savaitę įteikti Meno kritikos apdovanojimai. Vienas iš laureatų – Lietuvos kultūros instituto žurnalo „Escape as a journal“ redaktorius, filosofas, rašytojas, muzikologas ir kuratorius Edvardas Šumila. Šį Čiurlionio asmenybės ir kūrybos analizei skirtą numerį sudaręs Šumila svarsto: galbūt jau metas mums išsivaduoti iš noro kanonizuoti Čiurlionį?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Savaitgalį įvykusią ataką prieš Pečerų lauros istorinį kompleksą Kyjive Ukrainos kultūros ministrė pavadino viena didžiausių atakų prieš Ukrainos kultūrą ir paveldą per jau daugiau kaip ketverius metus vykstančią invaziją.„Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez.Šią savaitę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta tarpdisciplininio meno kūrėjo Dano Aleksos paroda „Pėda, kakta, gomurys ir raktas“. Anot menininko, nors kalbama, kad šiuolaikinis menas labai atskirtas nuo visuomenės, šios parodos atvejis tai paneigė.Suklestėjęs Bauhauzas, pasibaigusi impresionizmo epocha ir visiems – mažiems ir dideliems – pažįstamas, Jungtinėje Karalystėje gimęs veikėjas. Kokie pasaulio kultūroje buvo 1926-ieji – metai, kai gimė Lietuvos radijas?„Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją.Jau 26-erius metus Lietuvą savo namais vadinanti čečėnė Bilkis sako, kad gimtasis miestas be mamos – tai tik svetimi pastatai, o bendrystė gali prasidėti nuo paprasčiausios saujos druskos.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Prieš 20 metų įvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija. Projekto priešistore galima laikyti 1989-aisiais įvykusią vieną pirmųjų lietuvių ekspedicijų į tremties vietas. Jai atminti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Marijos Teresės Rožanskaitės ir brolių Černiauskų paroda „Rešotai“.Mokslinėje konferencijoje apie žydų gyvenimą Kaune viešėjusi Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras.Šią savaitę Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“ įvyko internetinės meno pardavimo platformos „Mistra“ kūrėjų paroda. „Menininkų yra daug, tačiau galerijų, kurios jiems atstovauja, ne“, – problemą rinkoje įžvelgia ir poreikį menininkams parduoti kūrinius internetu pastebi platformos įkūrėja, menotyrininkė Simona Skaisgirytė-Makselienė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Kyjive pristatytą operą „Chersono mamos“, kur apdainuojama tikrais įvykiais paremta istorija apie ukrainietes mamas, vykusias į Krymą gelbėti pagrobtų savo vaikų, o taip pat planai ekranizuoti praėjusiais metais Luvre įvykdytą vagystę.„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė radijo klausosi jau beveik 70 metų. Aldona Ruseckaitė apžvelgia įdomiausias jos klausomas radijo laidas, pasidalina įžvalgomis apie pirmąjį Lietuvos radijo pranešėją Petrą Babicką, kurio archyvą jai teko tyrinėti.„Didysis klausimas – ar auditorija vis dar nori neutralių, nešališkų ir objektyvių naujienų? Ar žmonės išvis tiki, kad tai šiais laikais įmanoma? O galbūt mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės vis labiau nori naujienų, pateikiamų iš tam tikros konkrečios politinės pozicijos, kuriai jie patys pritaria?“, – sako BBC istoriją tyrinėjantis Bristolio universiteto profesorius Simonas J. Potteris.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.  Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pelniusių kūrėju. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – daugiau nei 100 Venecijos bienalėje dalyvaujančių menininkų ketina imtis teisinių veiksmų, jei nebus pašalinti iš „Lankytojų liūto“ apdovanojimo, Ispanijai belaukiant popiežiaus Leono XIV-ojo vizito, šalies konditeriai sukūrė specialų desertą šiai progai, Paryžiuje dėl kilusios audros atidėtas menininko JR viešos meno instaliacijos atidarymas ant seniausio miesto tilto bei naujai išleista Prince‘o muzika.„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“,  – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji komentare svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Nors Kaune neslūgsta susidomėjimas modernizmo architektūra, smalsuoliai atranda ir XX a. judėjimus lėmusią ankstesnę epochą. Šiuolaikinio šokio šokėja Ieva Navickaitė pristatė pirmą savo autorinį pasirodymą „Stripper“, kuriame ji autobiografiškai žvelgia į dvi savo profesines patirtis – šokant striptizo klube ir šiuolaikinio šokio scenoje. „Kas vyksta vienoje ir kitoje erdvėje, kartais gali būti labai panašu, bet mes labai skirtingai tai nuskaitome. Nemanau, kad tai yra didelė problema. Ryškesnė problema yra vienos ar kitos srities nuvertinimas ar iškėlimas“, – svarsto kūrinio autorė. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką. Verta patikslinti – nebeišsilaiko tie klubai, kuriuose muzikinis turinys ne mažiau svarbus negu svaigalų vartojimas. Galbūt muzika tiesiog tapo nepakankamai svarbi, o gal jaunąją kartą namuose sulaiko kitos priežastys? Jų su šį savaitgalį uždaromo Kauno klubo „Lizdas“ atstovu Mantu Pakelčiu ir elektroninės muzikos apžvalgininku Justu Kontrimu ieško Kotryna Lingienė.

„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos . Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui?Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika.„Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“.Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šią savaitę paskelbti oro pavojaus signalai tapo išbandymu ir testu kultūros įstaigoms, pasižyminčioms sava veiklos specifika. „Pabuvus Ukrainoje ir grįžus čia atsiveria visiškai kitokia perspektyva į patį karą ir pavojų bei pasiruošimą jam. Ir apskritai pati Ukraina pamatoma visai kitomis akimis, o sugrįžęs namo visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę. Tai įkvepianti patirtis, duodanti peno apmąstymams“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas, neseniai grįžęs iš Ukrainos, kur kartu su kolege Lora Kmieliauskaitė surengė dešimt dienų trukusį koncertinį turą.„Bienalė visada buvo politinis renginys. Neįmanoma sukurti situacijos, kad paviljonas atstovautų šaliai ir tos valstybės politiniai šešėliai nesektų iš paskos“, – apie Venecijos bienalę sako menininkė Daniella Kaliada. Ji – baltarusė kūrėja, Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjų dukra, dėl tėvų politiškos meninės kūrybos nuo mažų dienų priversta palikti šalį. Kaliada drauge su savo mama vienoje Venecijos bažnyčioje parengė parodą „Official.Unofficial. Belarus“, atkreipiančią dėmesį į menininkų padėtį ir žmonių nuolatinį stebėjimą autoritariniuose režimuose.Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus. LRTRadijo korespondentė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad pagrindinė uždarymo priežastis – smarkiai išaugusios nuomos kainos.Mes su žmona – strateginiai psichogeografai, sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Jis apsilankė šviežiai sutvarkytame Jeruzalės tvenkinio parke ir dalijasi savo vertinimu.Kalbėdama apie multisensoriniais sprendimais papildytą virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“, jos bendraautorė Kristina Buožytė sako, kad kūriniui išjudinus įvairius pojūčius, auditorija tampa ne tik stebėtoja, bet ir dalyve. Kaip parodų ir patirčių kūrėjai siekia sukurti įtraukesnius patyrimus, norėdami sudominti šiuolaikinį žmogų?„Kaunas pasitiko mane špyga“, – su šypsena prisimena pusę savo amžiaus šiame mieste gyvenantis telšiškis Gvidas Latakas. Laikai keičiasi. Dailininkas, pedagogas ir poetas šį pavasarį apdovanotas Kauno rašytojų įsteigta Vieno lito literatūrine premija, o baigiantis gegužei „Poezijos pavasaryje“ bus vainikuotas kaip Maironio premijos laureatas. Abu šieįvertinimai – už penktąją poezijos rinktinę „Gavendos“, kuri skaitytojui veriasi tarsi lobių skrynia. Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Galima sakyti, kad ten daug prisitaikymo sistemai, bet „Eurovizijoje“ būna ir daug netikėtumų. Staiga sėkmę pelno daina, kurios pergalės niekas nesitikėjo, o po kelerių metų visi pradeda ją kopijuoti“, – apie talentų ir prisitaikymo sistemai balansą šiame dainų konkurse pasakoja švedas kompozitorius Alfonsas Karabuda.Roberto Daskevičiaus nuotr.

Šiandien kompozitoriui Faustui Latėnui, kurio netekome prieš 5-erius metus, būtų sukakę 70-imt.„Galima sakyti, kad ten daug prisitaikymo sistemai, bet „Eurovizijoje“ būna ir daug netikėtumų. Staiga sėkmę pelno daina, kurios pergalės niekas nesitikėjo, o po kelerių metų visi pradeda ją kopijuoti“, – apie talentų ir prisitaikymo sistemai balansą šiame dainų konkurse pasakoja švedas kompozitorius Alfonsas Karabuda.Režisierius Naubertas Jasinskas mano, kad jei Jurga Ivanauskaitė šiandien būtų gyva, ji būtų jo kompanijos bičiulė. Jaunosios kartos teatro kūrėjas Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato rašytojos kūrybos įkvėptą premjerą „Agnijos magija“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šį mėnesį Prancūzijoje priimtą restitucijos įstatymą, kuris palengvins kolonizacijos periodu pasisavinto turto sugrąžinimą kilmės šalims.„Praėjo tie laikai, kai jaunimėlis nesiskirdavo su kasetinėmis „magėmis“ ar „bumboxais“, kurie tarsi padėdavo užimti tam tikrą ausimi suvokiamą viešosios erdvės dalį. Visgi muzikos koncentracija mieste yra daug didesnė, tik tiek, kad didžioji jos dalis negirdima, nes skamba už uždarų durų arba slepiasi ausinėse“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis.MO muziejuje atidaryta menininkų melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“ nagrinėja, kaip technologijų inovacijos veikia žmonių tarpusavio santykius ir visuomenės požiūrį į vyresnius žmones.„Meno kūrinys yra namų širdis, nes tie madingi pilki ar pilkai rudi interjerai yra be širdies. Jie tušti, jie nekalba, sienos tuščios. Žmogus ateina ir neturi, kur akių dėti, o kūrinys yra kaip energijos šaltinis, tad žmogus, prieš įsigydamas meno kūrinį, turi žinoti, ar jis nori pakeisti savo erdvę ir, svarbiausia, savo vidinę būseną“, – sako neseniai savo galeriją-studiją naujoje vietoje atidaręs dailininkas Eigirdas Scinskas.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šiandien prasideda 61-oji Venecijos meno bienalė. Specialistai kalba, kad ši bienalė – kaip niekad politiška ir išgyvenanti stiprią reputacijos krizę, o šie metai – tai savotiškas moralinis testas, po kurio šis prestižinis renginys turės spręsti, kaip perkonstruoti save ateityje.Jono Meko archyvas trejiems metams patikėtas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.Paukščių stebėjimas – laikina mada ar patikimas būdas išsaugoti tai, ką turime brangiausia?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – 2026 m. Pulitzerio premijos laureatai, naujas gatvės menininko Banksy kūrinys Londone bei netikėtas performansas viename Šveicarijos autobuse, neturinčiame maršruto.„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.Daugiau kaip 20 tūkstančių skaitytojų išrinko geriausias prozos, poezijos, negrožinės, vaikų ir paauglių literatūros knygas.„Poezija tikrai atgauna savo galią ir tampa labai stipriu keliu kalbėti apie svarbius dalykus ir išsakyti tai gal ne taip tiesiogiai, be jėgos“, – apie kintantį poezijos vaidmenį turbulencijų krečiamame pasaulyje sako naujoji „Poezijos pavasario“ vadovė ir poetė Indrė Valantinaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Daug svarsčiau, kokio darbo reikia šiandien, karų apsuptyje“, – pasakoja menininkė Lina Lapelytė. Jai gimė idėja, kad darbininkai ir dainininkai iš medinių kaladėlių statytų naują, taikų pasaulį – savotišką monumentą žmonijai. Kūrinys „We Make Years Out of Hours“ – tai pirmas menininko iš Lietuvos solo prisistatymas prestižiniame „Hamburger Bahnhof“ muziejuje Berlyne.Kaunas įtrauktas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą kaip tūrinės animacijos lopšys. Čia savo pirmuosius kūrinius filmavo vabzdžių dresuotoju vadintas Vladislovas Starevičius.„Norime grąžinti vilnietišką dimensiją šitai vietai“, – sako Markučių dvaro, buvusio Puškino muziejaus, vadovė Mingailė Jurkutė. Ji pastebi, kad dvaro ryšys su Markučių rajonu nors ir labai tamprus, tačiau anksčiau buvo pražiūrėtas, todėl naujos muziejaus kūrybinės komandos tikslas jį atkurti, o vienas pirmųjų darbų – paroda „Markučių kontrastai“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Venecijos bienalės atidarymo renginiuose atsisakiusį dalyvauti Italijos kultūros ministro žingsnį, Belgijoje jau šeštą kartą rengiamą žuvėdrų klyksmo imitacijos konkursą bei Taylor Swift siekį užpatentuoti savo balsą ir atvaizdą.„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Dosnumo šiuolaikinis menas savo vartotojams rodo mažai“, – sako Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas. Jis pabrėžia, kad būtent dosnumas yra vienas svarbiausių raktažodžių, formuojant Šiuolaikinio meno centro naujo etapo viziją.„Būtų gerai, kad būtume ne ideologiškai, o iš tikrųjų jautresni“, – vadinamąjį „naująjį jautrumą“ kritikuoja teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Pastaruosius metus jis vadina savo kūrybinio prisikėlimo metais. Pokalbis apie „išgyventą Jobo dramą“, skirtumą tarp naujojo ir tikrojo jautrumo, žiūrovams atsibodusį tradicijų laužymą scenoje, su spektakliu „Laukinė antis“ pasiektą asmeninį Everestą ir kūrybinę partnerystę su tinklaraštininku Benu Lastausku.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus. Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą.  Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.„Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir  moralinis uostas? Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius.Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį.„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“.Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė.Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė

Latvijos roko sostine vadinama Liepoja kitąmet taps Europos kultūros sostine. Pasimokiusi iš šį titulą neseniai turėjusio Kauno ir Estijos miesto Tartu, Liepoja ketina akcentuoti savuosius kontrastus ir paradoksus bei kurti naują miesto tapatybę.„Aš sakau: nenorėkit, kad jūsų darbai iš karto būtų it Faberžė kiaušinis, tačiau, kai ateisit į parodą ar muziejų ir pamatysite užrašą „emalis“, jau žinosite, kas tai per daiktas", – kalba emalio meno galeriją ir studiją Vilniuje atidariusi Marytė Dominaitė.Neuroarchitektūra – sritis, kuri jungia architektūrą, neuromokslą ir psichologiją. Lietuvoje ši tema dar labai nauja, tačiau vis aktualesnė, ypač kalbant apie perdegimą, nerimą, nemigą ir gyvenimą įtampoje. Šį mėnesį Kaune vyks neuroarchitektūros temai skirta konferencija NIEKO RIBA.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie Estijoje archeologų atrastą naują ir neįprastą piliakalnį, Libane ant sprogdinimų nusiaubtų pastatų sienų grafičius piešiantį vietos menininką bei Meksikos kultūrinės bendruomenės protestą prieš siekį išvežti Fridos Kahlo meno kūrinius į Ispaniją.„Apranga, kurią paviršutiniškas žvilgsnis dažnai nurašo, politinių krizių metu tampa tuo, kuo ji istoriškai visada buvo – paveikiu komunikacijos kodu“, – komentare sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujas režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais.„Jeigu skaitau naujienas ir domiuosi tuo, kas vyksta, negaliu dirbti, todėl kartais renkuosi užsidarymą dirbtuvėje, kur kuriu, bet nebandau atkartoti aplinkinio pasaulio“, – pasakoja tarp Vilniaus ir Berlyno kurianti Agnė Juodvalkytė. Spalvingus, didžiulio formato tapybos darbus kurianti menininkė Vilniaus galerijoje „Drifts“ pristato parodą „Sūkuriai“Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. Šioje istorijoje grupė teatro kūrėjų bando atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir teatro dabartį. Apie šį spektaklį, teatro laikinumą ir esminio legendinio lietuvių spektaklio paiešką – pokalbis su Karoliu Kaupiniu ir aktoriais Nele Savičenko bei Vaidotu Martinaičiu.Ved. Indrė KaminckaitėD. Matvejev nuotr.

„Nenorime, kad bienalėje būtų rusija, bet nebūtų mūsų“, – taip apie dalyvavimą šių metų Venecijos meno bienalėje sako paviljono komisarė Lolita Jablonskienė. Šią savaitę įvyko oficialus Lietuvai atstovausiančios tarpdisciplininės menininkės Eglės Budvytytės kūrinio „gyva gyva-ta“ pristatymas.Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.Moderni, interaktyvi ir istoriškai turtinga erdvė, kviečianti iš naujo atrasti Lietuvos aviacijos raidą bei jos herojus – taip Lietuvos aviacijos muziejus pristato atnaujintą vidaus ekspoziciją.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – tris minutes užtrukusi žymių XIX ir XX a. tapytojų paveikslų vagystė Italijoje, Jungtinių Tautų priimta rezoliucija dėl transatlantinės vergų prekybos pripažinimo sunkiausiu nusikaltimu žmoniškumui bei D. Trumpo politiką kritikuojanti vieša instaliacija Vašingtone.„Internetas galėtų būti ne pramogų ir savęs lyginimo konvejeris, o tiltas tarp kitokių žmonių, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.„Šiandienos demokratiniame Taivane apie represijas kalbame ne tam, kad vėl išgyventume skausmą ar užsiimtume kaltinimais, bet tam, kad nepamirštume“, – sako grafinio romano „Žmogus iš Taivano“ autorė Ju Peijun, į keturių dalių komiksą sudėjusi vieno Taivano disidento Cai Kunlino (i trumpai) gyvenimo istoriją.Televizijos ir serialų aukso amžius baigėsi prieš kelerius metus – dabar didžiosios turinio platformos elgiasi pernelyg atsargiai, tad išvystame vis mažiau unikalaus, drąsaus turinio ir vis daugiau pernelyg iščiustytų, suprodiusuotų, pompastiškų serialų. Tokios nuomonės yra scenaristė ir dramaturgė, „Emmy“ laureatė, viena iš serialo „Paveldėjimas“ kūrėjų Susan Soon He Stanton. Ji neseniai viešėjo Lietuvoje, dalyvavo Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) ir asociacijos AVAKA organizuojamame Epizodinio turinio forume„EPI.LAB“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Vakar Jaunimo teatre įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“. Čia už praėjusių metų darbus apdovanoti menininkai 18 kategorijų, taip pat Benui Šarkai įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas, o už ilgametį indėlį į scenos meną pagerbtas dailininkas Jonas Arčikauskas. Netrūko įdomybių tarp nominantų ir apdovanotųjų: dramos aktoriai pastebėti solistų, šokėjų nominacijose, ceremonijos metų skambėjo kritika organizatoriams, politikams, nušvilpta Kultūros ministrės kalba, prisimintas kultūros bendruomenės protestas.

„Tikimės, kad japonai sugebės pamatyti lietuviškos tapatybės aspektus, kurie perteikiami Čiurlionio paveiksluose“, – sako Nacionalinio Vakarų meno muziejaus Japonijoje kuratorė Minami Asakura. Po 34 metų Tokijuje pristatoma retrospektyvinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, joje – dėmesys ne tik paveikslams, bet ir muzikai.Taivanietei režisierei Shih-Ching Tsou vaikystėje senelis pasakė: nenaudok kairės rankos, nes tai – velnio ranka. Šis prietaras giliai įsirėžė į menininkės atmintį, po daugybės metų ji sukūrė filmą „Kairiarankė“.Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta fotografijų paroda „Virgilijus Šonta: Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“. Tai pirmoji ankstyvame amžiuje nužudyto fotografo Virgilijaus Šontos retrospektyvinė kūrybos paroda.„Labai dažnai architektai sukuria tikrai blogus, negražius pastatus, jie neturėtų egzistuoti“, – sako architektas Andrius Ropolas.Vakar įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“. Čia už praėjusių metų darbus apdovanoti menininkai 18 kategorijų, taip pat Benui Šarkai įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas, o už ilgametį indėlį į scenos meną pagerbtas dailininkas Jonas Arčikauskas. Netrūko įdomybių tarp nominantų ir apdovanotųjų: dramos aktoriai pastebėti solistų, šokėjų nominacijose, ceremonijos metų skambėjo kritika organizatoriams, politikams, nušvilpta kultūros ministrės kalba, prisimintas kultūros bendruomenės protestas.Šokėjas, choreografas ir šokio pedagogas Tadas Almantas sako, kad kurdamas spektaklį „Prisirišimas“ pakeitė visus savo įsitikinimus apie tai, kaip kūnas turi atrodyti ar judėti. Už kūrinį, kuriame įvairių negalių turintys atlikėjai susitinka su profesionaliais šokėjais, Tadas su kolege Mariia Bakalo apdovanotas Kauno teatro apdovanojimu „Fortūna“. Tiek kalbėdamas apie „Prisirišimą“, tiek apie savo vietą Lietuvos šokio scenoje, Frankfurte studijas baigęs kaunietis mini šilumą, meilę ir palaikymą.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėEglės Marijos Želvytės nuotr.

Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Rasa Pranskevičiūtė

Kino mylėtojai Lietuvoje gyvena įsibėgėjančiu „Kino pavasariu“, o viso pasaulio sinefilai (ir ne tik) laukia kino apdovanojimų sezoną užbaigsiančių, sekmadienio naktį įvyksiančių „Oskarų“. Indrė Kaminckaitė sukino kritiku ir apžvalgininku Vladu Rožėnu aptaria, kokie naratyvai lydi šiuos prestižinius apdovanojimus ir kaip Lietuvai pelnyti pirmąją nominaciją.

Venecijos bienalės organizatorių sprendimas leisti į šį renginį sugrįžti Rusijai kelia tarptautinį nepasitenkinimą, tačiau patys ukrainiečiai ragina ne siųsti pasipiktinimo žinutes Rusijos paviljonui, o daugiau dėmesio skirti Ukrainai.Kaune – premjeromis dvelkiantis pavasaris. Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo kovo 20-osios kviečia įvertinti Oskaro Milašiaus kūrybos įkvėptą teatro vizionieriaus Roberto Wilsono pradėtą spektaklį „Septynios vienatvės“. Spektaklio režisieriumi Wilsonui mirus tapo daug metų su juo dirbęs Charlesas Cheminas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie UNESCO siekį išsaugoti kultūrinį Irano paveldą prasidėjus karo veiksmams, Holivude kilusį skandalą dėl į „Oskaro “apdovanojimą pretenduojančio aktoriaus Timothée Chalamet pasisakymų apie opera ir baletą bei Paryžiaus aukcione parduodamus žymių kino filmų rekvizitus.Kino mylėtojai Lietuvoje gyvena įsibėgėjančiu „Kino pavasariu“, o viso pasaulio sinefilai laukia kino apdovanojimų sezoną užbaigsiančių, sekmadienio naktį įvyksiančių „Oskarų“. Kokie naratyvai lydi šiuos prestižinius apdovanojimus ir kaip Lietuvai pelnyti pirmąją nominaciją, svarsto kritikas Vladas Rožėnas.„Ten, kur bažnyčia yra vienintelis svarbus objektas, vienerios užrakintos durys panaikina trijų muziejų funkcijas – dailės muziejaus, krašto istorijos muziejaus ir architektūros muziejaus“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentare jis pasakoja apie savo nesėkmingą bandymą Kovo 11-ąją aplankyti tris bažnyčias.Vakar minėjome Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės 140-metį.Po kultūros bendruomenę suvienijusio koncerto „Mes užaugom!“, vienas jo organizatorių Saulius Urbonavičius-Samas sako, kad šis renginys įrodė, jog muzika Lietuvoje nėra vien tik pramogų verslo dalis pinigams uždirbti, ji gali pasitarnauti kaip ginklas, kaip priemonė išsakyti savo poziciją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Po kelerių metų pertraukos Rusijos paviljonas atvers duris Venecijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Rusijos atstovai teigia, kad kultūra neturėtų būti izoliuojama, o menas – priklausomas nuo politinių konfliktų. Lietuva šį sprendimą sutinka itin kritiškai.Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo peržiūra slaptoje vietoje, seansai, kuriuos lydi ekskursijos gamtoje... Jau pirmadienį prasidedantis festivalis „Kino pavasaris“ ne pirmus metus auditorijai siūlo netradicines patirtis. Ar jos iš tiesų reikalingos?Nacionalinės svarbos krovinys, matyt, taip galėtume įvardinti supakuotus ir į Japoniją keliaujančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbus, kurie bus eksponuojami Vakarų meno muziejuje Tokijuje. Kuo ypatingas meno kūrinių gabenimas iš vienos šalies į kitą?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie olandų menotyrininkų naujai atrastą Rembrandto paveikslą, su juo susijusias lietuviškas detales bei į Kambodžą restitucijos būdu sugrąžintas kultūrines vertybes.„Šiandien jau galime tvirtinti: mums pavyko. Nebesame sovietinės sistemos aukos, ką tik paleistos iš kalėjimo ir nesuprantančios, kaip gyventi laisvėje“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“. Tiesa, kinas jame rodomas bus tik ypatingomis progomis. Viena jų – 90-ojo gimtadienio savaitė kovo 9-14 dienomis.Piktos moters monologas – taip savo knygą „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ vadina rašytoja Oksana Zabužko. Prieš 30 metų Ukrainoje pasirodžiusi knyga, pasak rašytojos, sukėlė tikrą revoliuciją jos šalyje: moterims atvėrė akis ir parodė, kad seksas gali būti ne tik romantiškas, bet ir traumuojantis, o vyrams padėjo suprasti savo pažeidžiamumą, visai ukrainiečių tautai parodė, kaip totalitarinio režimo paliktos traumos veikia jų asmeninius, intymius gyvenimus.

Šią savaitę minėjome ketvirtąsias Rusijos sukelto karo Ukrainoje metines. Ukrainos rašytojas Andrijus Kurkovas sako, kad keturi karo metai yra šimtai neparašytų romanų, nors kartu jis džiaugiasi jaunimo susidomėjimu ukrainiečių literatūra, nes jaunimas supranta, kad šis karas yra prieš Ukrainos kultūrą, o savos kultūros ir literatūros palaikymas yra išlikimo garantas.„Populizmas pateikia atsakymus, menininkai kelia klausimus“, – sako prancūzų choreografas Olivier Dubois, kurio spektaklis „Tragédie“ pradėjo šiuolaikinio šokio festivalį „New Baltic Dance“. Trisdešimtmetį minintis festivalis šį darbą pavadino savo manifestu.„Sudėdami geresnio gyvenimo viltis į naujas transporto priemones, naujus įrenginius ar naujus pastatus, kurie Vilnių pagaliau pavers vakarietišku miestu, silpniname ryšį su vieta, kur gyvename ir kuri galėtų būti stabiliausias mūsų tapatybės pagrindas“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas. Jis parengė komentarą apie naujus Vilniaus troleibusus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaip ispanai pasitinka baigtą statyti aukščiausią žymiosios Barselonos Šv. Šeimos bazilikos bokštą, Meksikos menininko instaliacija, kurioje į muzikos instrumentus perdaryti šaunamieji ginklai reflektuoja smurto problemą šalyje, bei naujasis Bruno Mars muzikinis albumas.Drąsus ir jautrus literatūros debiutas, gyvensenos medicinos specialistės Kotrynos Nausėdės autobiografinis romanas „Ačiū už viską / Ačiū už nieką“ sudomino ir šimtus ją instagrame sekančių moterų, kurias vienija noras ištrūkti iš skausmingų patirčių spiralių, ir išrankią knygų profesionalų bendruomenę. Autorę Vilniaus knygų mugėje kalbina Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė.Literatūrai (ne)paklūstančios teritorijos – kur yra literatūros ribos? Urtė Karalaitė ir Kotryna Lingienė Vilniaus knygų mugėje kalbasi su šias ribas plečiančiais kūrėjais: reperiu Pijumi Opera, literatūrologe Jūrate Čerškute ir leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite.Ved. Marius Eidukonis, Kotryna Lingienė, Urtė KaralaitėRed. Indrė Kaminckaitė

Jau ketvirtadienį prasidės didžiausias leidėjus, skaitytojus ir autorius suburiantis renginys Lietuvoje – Vilniaus knygų mugė. Jei šiomis dienomis kur nors gatvėje sutiksite „Tyto alba“ leidėją Ramintą Jonykaitę, ji jūsų gali ir nepastebėti, nes visos mintys sukasi būtent apie mugę. Raminta Lietuvos leidėjų asociacijos rengiamuose Knygos apdovanojimuose pripažinta Metų leidyklos žmogumi. Apie paskutiniąsias dienas iki mugės ir didžiausius leidybos džiaugsmus ją kalbina Indrė Kaminckaitė.

Nors ir neparodė ryškios lyderystės, jai pavyko žiauriai nesusimauti, taip kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės pirmąsias šimtą darbo dienų vertina filosofas Kęstas Kirtiklis.Lietuvos leidėjų asociacijos rengiamuose Knygos apdovanojimuose Metų leidyklos žmogumi pripažinta „Tyto alba“ direktorės pavaduotoja Raminta Jonykaitė. Laukdama Vilniaus knygų mugės, ji pasakoja, kad dar nuo mokyklos laikų ją traukia šis renginys, ir išduoda, kad leidėjai – tikriausiai blogiausi skaitytojai.Keliolika svarbių Lietuvos istorijos mitų į vieną knygą surinko ir panagrinėjo kaunietis Simonas Jazavita. Jo naujienoje – ir Bonos Sforcos konfliktas su Barbora Radvilaite, ir Kauno kaip lietuviškiausio miesto įvaizdžio aptarimas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie puertorikiečių reperio Bad Bunny šlovės mėnesį ir kultūrinę jo drąsiu pasisakymų, kritikuojančių ICE politiką, reikšmę, Kubos meno ir kultūros pasaulio bendruomenės viešą laišką, prašantį tarptautinio solidarumo ir paramos, bei naują airių roko grupės U2 mini albumą, atliepiantį šių dienų politines aktualijas.Pasak filosofo Aldžio Gedučio, jei ne šis amerikiečių rašytojas, „dar viena lietuviška katė galėjo išgyventi...“ A. Gedutis parengė komentarą apie didžio(jo) amerikietiško romano paieškas.Kokios vaikų vardo tendencijos išryškėjo 2025 metais? Ką galima pasakyti apie jau kurį laiką išliekančius populiariausius vardus?„Žmonės nebekalba apie karo pabaigą“, – apie pakitusias visuomenės nuotaikas Ukrainoje, sako ten dirbanti ir gyvenanti italų kilmės korespondentė Daniela Prugger.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitoriaus žmona už skyrybas mokėjo baudą bažnyčiai – tokias pikantiškas tarpukario Kauno istorijas žarsto istorikė Skaidra Grabauskienė, jau trečius metus kviečianti į paskaitų ciklą „Meilė sklando Kaune“, skirtą ne tik Valentino, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. „Privatumo ir viešumo ribų nutrynimo kaina yra didesnė negu mes manėme“, – sako filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Pokalbis apie šią problematiką su filosofu bei jaunosios kartos tekstilės menininkėmis, kurios Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ kūrėjos atidarė parodą „svetainė | virtuvė | miegamasis“, kur meninėmis priemonėmis tyrinėja šias privačias erdves ir jų santykį su viešuma.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie pamažu nykstančią Benino bronzos dirbinių amatininkystės tradiciją Nigerijoje, šią savaitę mirusią klounados mokyklos ikoną prancūzą Philippą Gaulier bei 7 mln. dolerių vertės Pasaulinio paminklų fondo paramą paveldo objektams visame pasaulyje.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.„Jeigu Užgavėnes padėsim į muziejų, jos bus nebegyvos. Jos turi gyventi su aktualijomis“, – sako etnologė Rūta Latinytė. Kaip Užgavėnės sąveikauja su politika? Etnokultūros asamblėja šiemet kviečia kūrybiškai atšvęsti Užgavėnes ir vyti ne tik žiemą, bet ir šalį kamuojančias negeroves.Ved. Marius EidukonisRed. Justė Luščinskytė

Šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje pristatoma knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Lietuvos ir Japonijos diplomatiniams santykiams – 35-eri, o garsiam lenkų ir lietuvių etnografui, antropologui Bronislovui Pilsudskiui šiemet 160-imt. Būtent pastarojo akimis naujoje Istorijų muziejaus parodoje pristatoma Japonijos autochtonų ainų tauta.Ką parodoje apie estradinę muziką veikia trilitrinis stiklainis? O kaktusas? Ir kodėl ši muzika – lyg anyžiniai saldainiai? Į visus klausimus pasirengusi atsakyti kuratorė Deimantė Kondrotaitė, pakvietusi į naują ekspoziciją „Estrada. Svajonės kaina“ Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose.Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis?„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Dažnai didžiuojamasi, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo itin tolerantiška valstybė, o Vilniuje taikiai sugyveno skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonės. Bet ar tai tiesa? Filosofas Laurynas Peluritis pasakoja apie pakantrą ir pakantumą lietuvių politinėje raštijoje nuo seniausių laikų iki dvidešimto amžiaus.Rimvydą Kepežinską-Keptą dauguma pažįsta iš jo charakteringų iliustracijų: takso Antano, Pelikano Prano ar vaikystėje skaitytų J. Avyžiaus „Bardo nuotykių“, meistriškai iliustruotų Kepto. Pats Rimvydas juokauja, kad lengviausia jam piešti gyvūnus, nes, jei ką ne taip nupieši, jie nesupyks.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėLinos Mikalkėnaitės nuotr.

„Nepriklausoma, drąsi, išsilavinusi, turinti ką pasakyti moteris yra pavojingesnė daliai žmonių nei išsilavinęs vyras“, – svarsto Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė. Kokį specifinį puolimą ir kodėl patiria pilietiniuose protestuose dalyvaujančios moterys?„Šalia to vaizdų įtaigumo, iš kitos pusės turime nepasitikėjimą jais“, – apie pasimetimą tikro ir netikro vizualinio turinio lavinoje sako Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto psichologijos instituto profesorius Antanas Kairys. Puikus to pavyzdys galėtų būti fotografo Ado Vasiliausko sugeneruota vestuvių „fotosesija“, kurioje jaunieji įsiamžinę ir Vilniaus senamiestyje, ir kalnuose, ir Havajų salose. Kaip netikrų savo gyvenimo atvaizdų generavimas gali keisti mūsų santykį su tikrove?„Ar tikrai mados industrijoje vyksta pokytis, skatinantis drąsiau priimti vyresnės moters įvaizdį?“ – tokį klausimą komentare kelia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per žiemos šalčius ir šildymo tiekimo sutrikimus gyvenančius ir dirbančius menininkus, šiaurės Italijoje 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms besiruošiančius ledo skulptūrų kūrėjus bei amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso sprendimą atšaukti savo simfonijos premjerą Kennedy centre.Sandanso kino festivalyje Andrius Blaževičius pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.Ideali pora – panikuotojas ir optimistė. Taip save ir žmoną Vidą pristato Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus, kurį mieliau vadina nameliu, įkūrėjas Arūnas Sniečkus. Tuo pačiu pripažįsta, kad nuo 1990-ųjų puoselėjama vieta – ne darbas, o gyvenimo džiaugsmas. Už ilgametį etninės kultūros puoselėjamą Sniečkų šeimai skirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą.Tai istorinė sutartis, sako Prancūzijos nacionalinės bibliotekos prezidentas Gilles Pécout. Trečia didžiausia biblioteka pasaulyje – Prancūzijos nacionalinė biblioteka – pradeda partnerystę su Martyno Mažvydo biblioteka.Vilniaus trumpųjų filmų festivalis atidarymo proga kvietė pasivaikščioti po sostinės senamiestį ir pamatyti jį kitoje šviesoje – per trumpametražius filmus. Tokią patirtį sukūrė vokiečių kolektyvas „A Wall Is A Screen“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – žvilgsnis į pirmą kartą taip nuodugniai ištirtą natūralių tekstilės dažų tradiciją Estijoje ir tai, kaip šie istoriniai tyrimai gali prisidėti prie šiandieninių ekologiškų dažymo technologijų vystymo.„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai Lietuvos krepšinio rinktinė, tai Dainų šventė, kažkoks unikalus fenomenas, kuris visiems patinka“, – sako architektas Andrius Ropolas. Jis svarsto, kaip šį pastatą vėl paversti patrauklia miesto erdve.Prieš keletą metų Zanavykų turgaus Kauno Žaliakalnyje prieigas papuošė čia mėgusios lankytis senbernarės Bitės skulptūra. Ją pro buvusios vaistinės langus dabar kasdien mato menininkė ir kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė, čia įkūrusi projektų erdvę „Avietė“.Lietuvos architektų bendruomenė šią savaitę privertė persigalvoti Kultūros ministeriją, nusprendusią, kad 2027 metais Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje. Trečiadienį kultūros ministrė pranešė, kad dalyvavimas neatšaukiamas, o rūpintis procesu patikėta Nacionaliniam architektūros institutui. Pokalbis su instituto vadovu Kęstučiu Kuizinu.Ved. Indrė KaminckaitėNežinomo fotografo nuotr.

Kultūros savaitė

Šiandien minime dešimtąsias vieno iš žymiausių anglų dainininko Davido Bowie mirties metines. Sausio 8-ąją jam būtų sukakę 79-eri. Per savo 69-ąjį gimtadienį muzikantas išleido savo paskutinį albumą „Blackstar“. Po dviejų dienų visas pasaulis sužinojo apie Davido Bowie mirtį, taip pat nutylėtą ligą – vėžį, su kuriuo jis kovojo pusantrų metų. Pasak sociologės Miglės Pivoriūtės, paskutiniame albume Bowie kūrybiškai reflektavo artėjančią mirtį.

Ten buvę pasmerkti visą gyvenimą to momento ilgėtis, pasakoja poetas Rimvydas Stankevičius. Jis 1991-ųjų sausio 13-osios naktį buvo prie parlamento. Dabar šiuos išgyvenimus jis gali pasitelkti kurdamas tekstus Aistės Smilgevičiūtės ir grupės Skylė epui „13 NAKTIS „Mūsų širdžių laužai“. Kaip atrodė kūrybinis procesas ir kas buvo svarbu kuriant šį muzikinį epą su Aiste Smilgevičiūte ir Rimvydu Stankevičiumi aiškinasi Marius Eidukonis.Kalbėdamas apie fotografų indėlį sausio 13-osios įvykių metu, fotožurnalistas Zenonas Nekrošius sako, kad kritinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms buvo, kas padeda, tačiau įvykius fiksavusių žmonių labai trūko. Kaip keičiasi fotožurnalisto darbas ir svarba valstybinės reikšmės įvykių metu, skirtingų kartų fotožurnalistų teiraujasi Urtė Karalaitė.Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo naujos rašybos taisyklės, turinčios supaprastinti rašybą. Pagal jas nemažai žodžių turės būti rašoma iš didžiosios raidės. Apie pokyčius ir jų svarbą Lietuvos lenkų bendruomenei pasakoja Vilniaus universiteto Polonistikos centro mokslininkė docentė daktarė Kinga Geben. Su ja kalbasi Tomas Riklius.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie ypatingą Koraną, su kuriuo prisiekė naujasis Niujorko miesto meras Zohranas Mamdanis, neseniai mirusią ispanų menininkę Cecilią Giménez, kuri visame pasaulyje išgarsėjo prieš 13 metų, kai nesėkmingai restauravo Jėzaus protretą, bei ketinimus uždaryti istorinį Kolkatos miesto tramvajų tinklą.„Galiu lažintis, kad Lietuvoje tuoj prasidės analogiškas procesas“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Lenkijoje vykstantį procesą – „už ES pinigus trinkelizuotų aikščių gražinimą į žmonių gyvenimui tinkamą būseną“.Šiandien minime dešimtąsias vieno iš žymiausių anglų dainininko David Bowie mirties metines. Prieš kelias dienas, sausio 8-ąją jam būtų sukakę 79-eri. Kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kuo Bowie mirties palikimas buvo išskirtinis, kaip jį įamžiname Lietuvoje ir ką apie jį šiandien sako gerbėjai iš viso pasaulio.Nuo pandemijos laikų esame emociniame kare ir neturime kada to reflektuoti, sako režisierius, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Jonas Tertelis. Pagal kilmę druskininkietis kūrėjas aktyviai stebi veiksmą už Vilniaus ribų ir Kultūros asamblėjoje yra vienas iš asmenų, besirūpinančių bendradarbiavimu su regionais. Kaip vietos klausimai tampa nacionaliniais ir ko visuomenė bei politikai mokosi iš mažesnių miestų? Joną Tertelį kalbina Indrė Kaminckaitė

„Viešoji skulptūra po truputį tampa liaudies menu“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Įvykių ir įtampų paminklų ir viešosios skulptūros lauke pernai išties netrūko. Šie kūriniai tapo vandalų taikiniu ir karštų, dažnai nepagarbių diskusijų objektu. Vis dėlto, įpaminklinimas, nors kartais ir stringa, visgi, nemažina pagreičio. Kokias įpaminklinimo pamokas išmokome 2025-aisiais? Su Ernestu Parulskiu ir Paulina Egle Pukyte kalbasi Indrė Kaminckaitė.„Galima kai kur būtų ir tvirčiau pasisakyti“, – žvelgdamas į praėjusių metų gatvės meno kūrinius Lietuvoje, apie socialinių bei politinių temų iškėlimą sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, slapyvardžiu Morfai. Apie požiūrį į grafičius ir laisvę įgyvendinant valstybinių institucijų inicijuotus gatvės meno projektus kūrėjo teiraujasi Urtė Karalaitė.„Pykčio masalas“, „šlamštas“, „parasocialinis“ – visi šie žodžiai tapo pasaulinio garso žodynų 2025-ųjų metų žodžiais. Kaip pasakoja jais besidominti VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė, iš visų šių žodžių akivaizdu, kad 2025-ieji – itin su technologijomis susiję metai. Plačiau apie tai pasakoja Gabrielė Kloniūnaitė.„Netrinkime senų savo istorijų, kad ir kokios skaudžios ar beprasmės jos atrodo šiandien. Be jų būsime kaip senieji indėnai be išdrožinėtų stulpų – netekusios džiaugsmo, įskaudintos“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Naujųjų metų proga ji dalijasi trimis palinkėjimais savo gimtajai kultūrai.Kol dar skaičiuojame pirmąsias 2026-ųjų dienas, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo, kokie buvo 2025-ieji metai kultūros politikos istorijoje, ir kokią kultūros politikos kryptį brėžia praėjusių metų įvykiai?„Rašydama naujus eilėraščius ieškojau savęs po daugelio metų ir supratau kelis dalykus, kad daug kas pasikeitė, nes ilgas gyvenimas nugyventas, tačiau tie pagrindiniai dalykai, kurie kažkada tavyje buvo, jie ir neišnyko“, – sako rašytoja Violeta Palčinskaitė, pristatanti savo naujausią eilėraščių rinktinę „Aukštoje tyloje“. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kol Lietuva gyvena praėjusių Kalėdų ir artėjančių naujųjų nuotaikomis, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kaip šios šventės yra minimos ir kokios tradicijos vyrauja Sakartvele, Graikijoje, Danijoje ir Australijoje.Šiandien Lietuvos politikos ekosistemoje nėra vietos mokslui, sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Indrė Kaminckaitė su juo kalbasi apie mokslininkų vaidmenį politikoje.Šiemet minime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Vytauto Bacevičiaus gimimo 120-ąsias metines. Apie įdomų menininką ir įvairius būdus švęsti muziką Kotryna Lingienė kalbasi su Bacevičiaus ir kitų lietuvių modernistų tyrinėtoju – japonu Yusuke Ishii.„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.Vasarą festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. „Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską“, – sako grupės lyderis Finas Greenallas. Kaip jis nustojo daryti kompromisus savo kūryboje ir kokį rezultatą tai atnešė, teiraujasi Urtė Karalaitė.Lietuvos kultūra užsienyje tampa vis labiau matoma. Dar gyvi prisiminimai apie Lietuvos sezoną Prancūzijoje, išskirtinio dėmesio sulaukėme bienalėje „Performa“ Niujorke, o Italijoje šiuo metu vyksta Lietuvos kultūros programa. Kaskart labiau pabrėžiamas ir kultūrinės programos dėmuo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai programoje, į Japoniją iškeliausianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda. Ir tai tik keli sėkmingo Lietuvos kultūros reprezentavimo užsienyje pavyzdžiai. Ją kalbina Marius Eidukonis.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

2025-ieji Lietuvoje itin gausūs protestų. Kas lėmė, kad visuomenė taip dažnai nepasitenkinimą rodė išeidami į gatves ir ar tai gali lemti didesnį jos įsitraukimą į politinius procesus ateityje?„Šie metai nukėlė Čiurlionį nuo aukšto pjedestalo, mitinę asmenybę pavertė artimesne, labiau pažįstama“, – sako menotyrininkė, Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė. Nuo kamerinių renginių įvairiuose Lietuvos miesteliuose iki kosminėje stotyje suskambėjusios Čiurlionio kūrybos – kokie buvo šio šalies genijaus 150-mečio metai?Prieš kelis mėnesius per kelias minutes apvogtas Luvro muziejus Paryžiuje į dienos šviesą iškėlė ilgus metus apleistą saugos sistemų tobulinimo klausimą. Kokios šios vagystės pamokos?„Tradicinių Kalėdų šiemet nebus. Šventinės nuotaikos nesukursi taip lengvai kaip laužų“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Naruštė. Ji apžvelgia 2025-uosius ir pastarųjų savaičių įvykius.2025-aisiais dar labiau suvešėjo manipuliacijos socialinėse medijose. Kas tapo jų taikiniais kokios tendencijos išryškėjo?Vladimiras Putinas, Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas – ne sakantys oficialias kalbas, duodantys interviu ar susitinkantys su tarptautine bendruomene, o šokantys – yra Gedimino Karoblio domėjimosi objektas. Kokie yra Lietuvos politikų judėjimo įpročiai ir ką jie mums pasako?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė