Podcasts about laidoje

Ukrainą krečiant korupcijos skandalui energetikos sekroriuje, Rusija intensyvina puolimą. Viešinami į Pokrovska žengiančių Rusijos karių vaizdai.Turistų gausiai lankomą Kipro salą, pastarąją parą sukrėtė žemės drebėjimų serija. Laidoje aiškinsimės, kaip elgtis smogus stichijai.Jungtinių Valstijų Kongresui patvirtinus biudžeto projektą, baigėsi ilgiausias vyriausybės užsidarymas Jungtinių Valstijų istorijoje. Tačiau Vašingtoną supurtė naujas skandalas po to, kai buvo paviešinti nepilnamečių seksualinio išnaudojimo tinklo vadovavimu kaltinto milijardieriaus Džefrio Epsteino privatūs laiškai, kuriuose ne kartą minimas Donaldas Trampas. Viename jų teigiama, kad Trampas su auka praleido keletą valandų Epsteino namuose.Siuntų pristatymo bendrovė „Omniva“ siekia iš Lietuvos pašto perimti dalį paslaugų – smulkų siuntų, laiškų ir korespondencijos pristatymą.Ved. Andrius Kavaliauskas

FM99 kalbame su folkloro trio „Trys gulbelas“ dainininkėmis Valdone Bereikiene, Vaida Naruševičiūte ir Toma Grašyte-Jegelevičiene apie folklorą, dainas bei tradicinį folkloro festivalį „Dzūkų godos“, vykstantį jau daugiau kaip 50 metų. Laidoje dainininkės atliko ir tris folklorines tribalses dainas, - kviečiame pasiklausyti.

Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spaudą skatinti Lietuvoje pasitelkė okupantai, kiek lietuvių spauda perėmė nacionalsocialistų retoriką prieš žydus ir kiek kūrė savąją neapykantos kalbą. Antisemitizmas kaip idėja nebuvo naujiena, Lietuvą pasiekusi tik su nacių okupacija, jau XIX a. pab. Rusijos imperijos laikotarpiu, o vėliau ir nepriklausomoje Lietuvoje buvo antisemitines idėjas palaikančiųjų (kaip, žinoma, ir pasisakančiųjų prieš jas), bet dažniausiai tai siejama su ekonomine konkurencija ar buitiniais santykiais tarp lietuvių ir žydų, ne kiek su aiškia politine kryptimi. Tad klausime, ar nacistinės okupacijos laikotarpiu prie antisemitizmo sklaidos prisidėję asmenys Lietuvos viešojoje erdvėje veikė ir anksčiau ir tiesiog nacistinės okupacijos laikotarpiu rado palankią nišą kurstyti nusistatymą prieš žydus, ar vis dėlto tai buvo naujai prie šios temos atėję (ar specialiai pakviesti ir įtraukti) asmenys. Taip pat laidoje sieksime rekonstruoti antisemitinio turinio kūrimo procesą nacistinės okupacijos metais - nuo jo ištakų, sukuriamo ar importuojamo turinio, veikusių žmonių ir tikslinės auditorijos bei galimo tokio turinio paveikumo jai.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Vidaus reikalų ministerija siūlo atsisakyti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir tiems žmonėms, kuriuos atsiveda institucijų vadovai, taikyti kitokius reikalavimus. Sakoma, kad taip valstybės tarnyba bus depolitizuota. Tačiau kritikai sako, kad bus kaip tik atvirkščiai. Juos piktina ir tai, kad konkursus į valstybės tarnybą vėl vykdytų pačios įstaigos, o Viešojo valdymo agentūra atrinktų tik vadovus.Ar valstybės tarnyba politizuojama?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Kristina Krikštaponienė, Vilniaus universiteto profesorius Vitalis Nakrošis, Seimo nariai Martynas Katelynas ir Giedrė Balčytytė.Ved. Liepa Želnienė

Situacija dėl Baltarusijoje įstrigusių lietuviškų vilkikų tik aštrėja. Jie siunčiami į specialias aikšteles, o už tai teks brangiai susimokėti. Kelias į Lietuvą vilkikams yra užkirstas iš Baltarusijos pusės. Lietuva vėl žada kreiptis į Baltarusijos tarnybas, o jei situacija nepasikeis, užsimenama apie papildomas sankcijas baltarusiškoms prekėms. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka grasina konfiskuoti vilkikus.Ar Lietuva turėtų gelbėti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba, “Linavos” prezidentas Erlandas Mikėnas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Laurynas Jonavičius, Advokatų kontoros "Ecovis Proventus Law" advokatas Kęstutis KvainauskasVed. Marius Jokūbaitis

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nematoma struktūra, labai sunku suvokti, kas yra sveikas, o kas yra nesveikas dirvožemis. Bet jis yra mūsų civilizacijos pagrindas,“ – sako aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.Studijuodama Mastrichto universitete Olandijoje Dovilė turėjo progą išbandyti dirvožemio būklės tyrimų būdą – ekoakustiką. Nors biologai jau seniai moka iš garsų atpažinti paukščių, varliagyvių ir kitas rūšis ir turi metodikas pagal tai nustatyti buveinės būklę, dirvožemio ekoakustika – dar nauja mokslo sritis.„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu“, – apie tai, kaip pradėjo rinkti įvairius dirvožemio garsus pasakoja D. Railaitė. Dabar ji tuos garsus naudoja meno projektuose ir vesdama edukacinius užsiėmimus apie tvarų ūkininkavimą.Laidoje kalbamės apie tai, ką apie dirvožemio būklę galima pasakyti iš jo skleidžiamų garsų ir ar posakis: „Sveikas dirvožemis – triukšmingas dirvožemis“ visada teisingas?Autorė Vaida Pilibaitytė

Laidoje „10 Geriausių“ vieši vienas ryškiausių šalies pop muzikos kūrėjų ir atlikėjų Rokas Yan, pristatantis naujieną – kūrinį „Skauda“ bei emocionalų vaizdo klipą, kuriame galime išvysti dar nematytą atlikėjo pusę. Iš Lazdijų kilęs dainininkas atvirauja, kad „Skauda“ – tai ne tik daina, tai giliai jausminga išpažintis, atverianti universalias vienišumo, žmogiško ryšio ir pažeidžiamumo temas.

Grupė Seimo valdančiųjų ir opozicijos atstovų grąžina partnerystės įteisinimo klausimą. Jie įregistravo Civilinio kodekso pataisą tai atsisakius padaryti Teisingumo ministerijai. Pataisa įregistruotus partnerius traktuotų kaip šeimą. Dėl to yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas. Kritikai sako, kad tokiam projektui nepritaria didelė dalis visuomenės, be to, abejojama, ar jis sulauks palaikymo ir Seime.Ar Seimui pavyks įteisinti partnerystę?Laidoje dalyvauja Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė,Seimo narys konservatorius Arūnas Valinskas, Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, Seimo narė Ligita Girskienė,Seimo narys socialdemokratas Laurynas Šedvydis.Ved. Marius Jokūbaitis

Jau mėnuo, kai nėra kultūros ministro. Tačiau trys viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin – paskirti. Socialdemokratai sako, kad tai užtikrins darbų tęstinumą. Prezidento vertinimu, to nepakanka. Politologai ir antrą mėnesį protestuojanti kultūros bendruomenė stebisi, kodėl viceministrai paskirti nesuradus naujo ministro.Ar gali kultūros viceministrai dirbti be ministro?Laidoje dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Seimo Kultūros komiteto narė Indrė Kižienė, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė ir MRU docentas Saulius Spurga.Ved. Liepa Želnienė

Nors Kęstas Rimdžius vis dar šiek tiek prisibijo save vadinti dizaineriu, naujausia jo kolekcija jau pristatyta tiek Vilniaus, tiek Rygos mados savaitėse. Kas toliau? Galbūt žingsnis į užsienio rinką, o gal – dar didesnės avantiūros. Laidoje pašnekovas dalinasi kolekcijos kūrimo užkulisiais, lygina Vilniaus bei Rygos mados bendruomenes ir renginius, bei dalinasi mintimis apie tai, ką madoje šiandien reiškia prabanga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Robertu Kaunu kol kas delsia jį skirti, o kandidatas tikisi, kad išsklaidė valstybės vadovo abejones. Pokalbis tarp prezidento ir kandidato vyko aidint protestuotojų šūkiams prieš Roberto Kauno kandidatūrą.Opozicija sako, kad į tokį postą negalima skirti žmogaus be politinės patirties ir be žinių apie krašto gynybos sistemą. Tačiau kandidatas žada pasitelkti buvusią Dovilės Šakalienės komandą, o tai buvo aptariama ir su prezidentu.Ar prezidentas turėtų skirti Krašto apsaugos ministru Robertą Kauną?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Deividas Matulionis, socialdemokratas Povilas Pinelis, protesto organizatorius Robertas Koroliovas, Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė, Seimo narys socialdemokratas Ruslanas Baranovas, buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas.Ar prezidentas turėtų skirti Krašto apsaugos ministru Robertą Kauną?Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos žemdirbiai sako, kad pasitiki naujuoju žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. Bet nerimauja, ar jam pavyks išvengti politinių įtakų, ypač – iš jį delegavusios partijos. Kokios pozicijos laikysis ministras? Ir kaip jis mato Lietuvos žemės ūkio ateitį? Laidoje dalyvauja žemės ūkio ministras Andrius Palionis.Ved. Jurga Tvaskienė

Esti įsitikinimas, kad vyrams iš prigimties sunku suprasti ir reikšti savo jausmus ir kad tai geriau sekasi daryti moterims. Jei žvelgtume į savižudybių, alkoholio vartojimo statistiką - išties, vyrai yra pažeidžiamesni. Be to, jie rečiau kreipiasi psichologinės pagalbos.Tačiau vis garsiau kalbama, kad, keičiantis laikams ir moterims įgaunant vis daugiau teisių, kartu kinta ir vyriškumo samprata - vyrai taip pat gali jausti, tiesiog visuomenės normos ilgai neleido jiems to daryti.Sociologas Artūras Tereškinas, tyrinėjęs tradicinį vyriškumo modelį, vartoja sąvoką „žaizdos vyriškumas“. Pasak jo, sovietmečiu įsigalėjo hegemoninis vyriškumo idealas - stiprus, finansiškai nepriklausomas, jausmus slopinantis vyras, galintis apginti savo šeimą ir valstybę. Tačiau po šiuo fasadu slypi daug nerimo, panikos ir nusivylimo, kurių vyrai negalėjo atskleisti.Laidoje skirtingų kartų vyrai atvirai permąsto, ką jiems reiškia būti vyrais šiandien. Kokią įtaką jų vyriškumo suvokimui turėjo tėvai ir aplinka? Kaip jie patys keičiasi šiandien?Autoriai Rytis Skamarakas ir Rūta DambravaitėRedaktorė Vita Ličytė

Šv. Benedikto gimnazijos 3B klasė vieši „FM99” studijoje, laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje”. Vaikai dalijasi mintimis apie rudens atostogas, Visų Šventųjų, Helovyno, Vėlinių šventes, naują tvarką mokykloje, kai nebegalima naudotis išmaniaisiais įrenginiais pamokų metu ir per pertraukas.

Laidoje svečiavosi Roberta Cicinskaitė, kurianti po indėnišku slapyvardžiu Feather Gray. Studijoje ji pasakojo apie savo sugrįžimą į muziką, kūrybinius ieškojimus ir apie tai, kaip žodžiai kartais pavirsta ne tik dainomis, bet ir knygomis!Kalbėjomės apie tylą ir garsą, kūrybos drąsą, savęs ieškojimą bei išmokimą priimti laiką, kurio kartais reikia, kad vėl norėtum dainuoti. Laidoje ji pristatė ir naujausią savo dainą „Delčia“.Kalbino Unė Liandzbergytė ir Rimvydas Černiauskas

Laidoje svečiavosi Roberta Cicinskaitė, kurianti po indėnišku slapyvardžiu Feather Grey. Studijoje ji pasakojo apie savo sugrįžimą į muziką, kūrybinius ieškojimus ir apie tai, kaip žodžiai kartais pavirsta ne tik dainomis, bet ir knygomis!Kalbėjomės apie tylą ir garsą, kūrybos drąsą, savęs ieškojimą bei išmokimą priimti laiką, kurio kartais reikia, kad vėl norėtum dainuoti. Laidoje ji pristatė ir naujausią savo dainą „Delčia“.Kalbino Unė Liandzbergytė ir Rimvydas Černiauskas

Socialdemokratai turėjo paskelbti, ką siūlys į krašto apsaugos ministrus. Buvo svarstoma, kad šias pareigas galėtų eiti dabartinis susisiekimo ministras Juras Taminskas, tačiau paskutinę minutę posėdžiai, kuriuose dėl to turėta susitarti, atšaukti. Partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad ministro paieškoms reiks daugiau laiko, šaltiniai kalba, kad Juro Taminsko kandidatūra netiko prezidentui. Savo ruožtu Rasa Budbergytė pareiškė, kad išmokti gynybos politiką yra trijų naktų darbas. Tačiau kritikai su tuo nesutinka ir stebisi, kodėl beveik 14 tūkstančių narių turinti partija vargsta ieškodama ministrų.Kodėl socialdemokratai neranda ministrų?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas ir Mindaugas Lingė, LSDP tarybos narys, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, politologė, kairiųjų aljanso KARtu vadovė Jolanta Bielskienė ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Liepa Želnienė

Uždaryta siena su Baltarusija, papildomos sankcijos, svarstymai labiau riboti tranzitą, milijonas eurų už idėją – Lietuva imasi veiksmų dėl kontrabandinių balionų atakos. Tačiau kiek jos bus efektyvios? Ekspertai perspėja, kad kai kurių priemonių įvedimui gali trukdyti įsipareigojimai Europos Sąjungai, tačiau žadama spausti Baltarusijos režimą nutraukti kontrabandą.Ar pasiteisins priemonės prieš Baltarusiją?Laidoje dalyvauja instituto “Liberalis” direktorius Raimundas Lopata,sankcijų teisės ekspertė Neringa Mickevičiūtė, “Unicorns Lithuania” atstovas, buvęs Vyriausybės Valdysenos departamento vadovas Eimantas Norkūnas,buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, „Linavos“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis.Ved. Marius Jokūbaitis

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pasiryžo trauktis. Įtampa ministerijoje, teikiama klaidinanti informacija dėl gynybos finansavimo ir neskaidrūs ryšiai. Tokios priežastys lėmė premjerės Ingos Ruginienės nepasitikėjimą ministre. Dovilė Šakalienė prieš atsistatydindama dar susitiko su prezidentu. Gitanas Nausėda sako, kad svarbiausia gynybos finansavimas, o visas emocijas reiktų atidėti.Ar Dovilei Šakalienei reikia atsistatydinti ir kas ją pakeistų?Laidoje dalyvauja krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo nariai Viktorija Čmilytė - Nielsen, Laurynas Kasčiūnas, Dainius Gaižauskas, Ruslanas Baranovas.Ved. Liepa Želnienė

Apie „groomingą“, arba vaikų viliojimą siekiant išnaudoti seksualiai, įtraukti į nusikalstamas veiklas. Kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus, kodėl atpažinus viliojimą svarbu kreiptis į tarnybas? Laidoje „10-12“ – organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Marčiukaitienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šios savaitės epizode sveikiname naująjį A lygos čempioną „Kauno Žalgirį“, aptariama atkakli kova dėl išlikimo ir bilieto į Europą bei daug dėmesio tradiciškai skiriama stipriausioms Europos futbolo lygoms. Laidoje dalyvauja 15min nariai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitgalio idilė ir laidos vedėjų mėgstamiausių futbolininkų vienuolikės 22:10 A lyga turi naują čempioną: „Kauno Žalgirio“ sėkmės priežastys 41:00 „Riteriai“ ar „Dainava“? 44:00 „Žalgiriui“ neparankūs alytiškiai 52:26 Suvalkiečiai Žemaitijoje 59:30 Gvidas Gineitis ir kitų lietuvių darbai Europoje 1:06:53 Svarbiausias „Premier“ lygos mūšis: „Liverpool“ – „Man Utd“. 1:21:40 „Arsenal“ gynyba ir dar viena darbinė pergalė 1:23:35 Erlingo planeta 1:25:17 „Bournemouth“ ir „Crystal Palace“ 1:28:35 „Chelsea“ ir trenerius ryjantis „Nottingham Forest“ graikas 1:36:35 „Barcelona“ ir „Real“ neįkvepiančios pergalės 1:43:15 „Atletico“ pergalė prieš Pamploną 1:48:56 Vokietijos „Klassikeris“ ir „Bayern“ dominavimas 1:55:18 Italijos „Serie A“ įdomybės 2:00:02 Prancūzijos „Ligue 1” intrigos ir Lionelio Messi skaičiai

Kas sieja muziejų Belgijoje, vilą Alpėse ir šeimos namą Raudondvaryje? Ir kodėl ieškoti plytininko Dzūkijos miškuose yra tvaresnis architektūrinis sprendimas nei pažangus kondicionierius? Laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie savitą požiūrį į tvarumą ir kasdienybės erdves, apie vietines statybines medžiagas (molį, medį) ir apie architekto darbo virtuvės skirtumus Belgijoje ir Lietuvoje. Laidos pašnekovas - architektas Aidas Krutejavas.Aidas Krutejavas kartu su architekte Ieva Baranauskaite susiprojektavo sau namą Kauno rajone - Raudondvaryje. Šeimos namas intriguojančiu pavadinimu „Audra“ jau sulaukė ir kolegų dėmesio, pripažinimo. Sukaupęs nemažai įdomios patirties užsienyje namus jis nusprendė kurti čia, Lietuvoje ir pritaikyti savo patirtis iš skirtingų kontekstų. Aidas turi savitą požiūrį į kūrybą, mus supančią aplinką ir čia nemažą rolę vaidina tvarumas, bet kiek kitoks nei dažnai girdime spaudoje. Kalbėsimės, ne apie energetinį efektyvumą ir inžinerinius sprendimus, bet apie tokius regis paprastus, bet svarbius dalykus kaip būstas ir vietinės medžiagos.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Laidoje kalbamės su architekte Inga Stanevičiene, kuri savo profesinį kelią iš architektūros pasaulio perkėlė į kūrybinių edukacijų sritį. Ji padeda žmonėms atrasti kūrybiškumą ir estetikos pojūtį per architektūrines dirbtuves, edukacijas bei mokymus, skirtus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Savaitgalį šalį sukrėtė skaudi avarija Šilutės rajone, per kurią žuvo 2 moterys, sužeisti 8 nepilnamečiai. Eismo įvykių statistika rodo prastėjančią situaciją mūsų keliuose – lyginant su pernai metų tuo pačių laikotarpiu išaugo tiek avarijų, tiek žuvusiųjų, tiek sužeistųjų skaičiai. Iki spalio 12 dienos Lietuvos keliuose žuvo 99 žmonės.Laidoje dalyvauja Bendrovės „Mobility Consultants“ partneris Egidijus Skrodenis, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys. Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vedėjas Evaldas Morkūnas, vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas analizuojant žydų muzikos fenomeną mūsų regione, galima priskirti ir pokalbio pašnekovę – doc. dr. Kamilę Rupeikaitę. Atsispirdamos nuo Šventojo Rašto – kaip pirmojo rašytinio šaltinio, prakalbusio apie muziką ir jos reikšmę judaizmo išpažinėjams, keliausime per vėlesnius istorinius periodus siekiant suvokti žydų muzikos raidos impulsus ir jau sekuliariame mene išlaikomus senosios žydų muzikinės tradicijos tęstinumo ženklus. Laidoje, kaip visada, atkreipsime dėmesį ir į mūsų regiono specifiką – kuo žydų muzika Rytų Europoje skyrėsi kitų diasporos bendruomenių muzikos, kaip vietos žydai žvelgė į muzikinį ugdymą ir kokiomis formomis jis buvo vykdomas jau XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvoje. Šiame kontekste žvilgtelsime ir į YIVO veiklos reikšmę tiek regiono žydų muzikos tyrimams, tiek pačiai jidiš kalbančiųjų vietos žydų muzikos kultūrai.Laidos pašnekovė – doc. dr. Kamilė Rupeikaitė.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę dėstė, kad „Nemuno aušra“ tampa problema valstybės valdymui. Remigijus Žemaitaitis atkirto: tokios kalbos rodo, kad socialdemokratai byra. Pozicijas šie gryninosi šeštadienį sukviestoje taryboje. Kas laukia socialdemokratų po priimtų sprendimų? Laidoje dalyvauja LSDP garbės narė parlamentarė Birutė Vėsaitė, LSDP vicepirmininkas Seimo narys Robertas Kaunas, Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė.Ved. Jurga Tvaskienė.

Laidoje – dar keli albumai, sukurti kaip vientisos visumos: konceptualūs dainų rinkiniai ar leidiniai, sudaryti iš vos kelių, bet išskirtinių kompozicijų. Visi jie – saviti ir skirtingi, tačiau vienijami to paties laiko ženklo: jiems jau penkiasdešimt metų. Tai kūrybingos ir eksperimentinės roko muzikos laikotarpis, kai ji plačiai skambėjo visoje Europoje. Tad šįkart išgirsime ne tik britų, bet ir Prancūzijos, Vokietijos bei Italijos ansamblius.Grojaraštyje – Atoll, Jade Warrior, Il Volo, Nektar, Klaus Schulze, Cat Stevens.Ved. Lukas Devita

LRT užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų palaiko kultūros bendruomenės protestus prieš „Nemuno aušrą“. O atsakingiausiu už susidariusią situaciją, trečdalis apklaustųjų laiko prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuo metu „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad „aušriečiams“ pavyko savo naudai išnaudoti koalicijos pertvarkymo ir Vyriausybės formavimo suirutę. Remigijaus Žemaitaičio partijos reitingas išaugo daugiau kaip 5 proc. punktais ir dabar siekia 8,5 proc.Laidoje komentuoja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius ir komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas.

„Rusija savo vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ naudoja ne tik karui finansuoti, tanklaiviais gabendama naftą, bet ir žvalgybos bei sabotažo operacijoms rengti“, teigia Ukrainos prezidentas Volodymuras Zelenskis, remdamasis savo šalies žvalgyba. Jo teigimu Vakarų partnerių atsakas į tokius Rusijos veiksmus turi būti realus. Prie Prancūzijos krantų praėjusią savaitę buvo sulaikytas tanklaivis, kuris siejamas su dronų incidentais Skandinavijos šalyse.Laidoje dalyvauja europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT bendradarbė Vokietijoje Vytenė Banser, karybos tyrinėtojas Giedrius Petkevičius, „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, „Averus“ advokatė Greta Motiejūnienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Radijo stoties FM99 studijoje viešėjo Alytaus „Rotary“ klubo prezidentas Donatas Vasiliauskas ir klubo narys Saulius Ivoška. Laidoje kalbėta apie paramą Ukrainai ir „Rotary“ klubo orgnazinuojamą labdaros koncertą.

Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atminties studijų tyrimuose bei klausime, ar galime nubrėžti skirtį tarp kolaboravimo kaip išgyvenimo strategijos ir ideologinio bendradarbiavimo su okupantu, kaip tai identifikuoti iš šiandienos perspektyvos. Pašnekovė laidoje atskleis, kokios dar „tyliosios zonos“ Lietuvoje išlieka kalbant apie vietinių kolaboravimą nacistinės ir sovietinių okupacijų metais bei kaip neužsiimant teisėjo vaidmens tas sunkiai prakalbintinas temas galima atverti per pagrindinius atminties studijų šaltinius – sakytinę istoriją kaip komunikacinį lauką, sujungiantį kelių kartų patirtis ir jų vertinimus.Laidos pašnekovė – dr. Liucija Vervečkienė.Laidos vedėjos – prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Lietuvai gresia orbanizacija, sako “antruoju Sąjūdžiu” save vadinanti kultūros bendruomenė, pakilusi į streiką prieš Kultūros ministerijos atidavimą “Nemuno aušrai”. Pasak jų, bandoma užvaldyti institucijas, todėl aktyvi visuomenė turi stoti ginti valstybę ir demokratiją.Tačiau kai kurie politologai įspėja, kad sveiko pilietiškumo ribos peržengtos, protesto tikslai nėra demokratiški, o tai tik padės populistams augintis reitingus.Ar Lietuvai gresia orbanizacija?Laidoje dalyvauja KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, VU dėstytojas, filosofas Laurynas Peluritis ir filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas.Ved. Liepa Želnienė

Valdantieji ima svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jame – didesnis finansavimas gynybai, didenis skolinimasis, tačiau aukštesnių akcizų alkoholiui ir tabakui kol kas nėra, kaip žadama Vyriausybės programoje. Ekspertai sako, kad didesnės politinės patirties neturinčiam finansų ministrui Kristupui Vaitiekūnui bus sunku atsilaikyti prieš valdančiųjų spaudimą įgyvendinti kai kuriuos brangius pažadus.Kaip gyvensime kitąmet?Laidoje dalyvauja Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.Ved. Marius Jokūbaitis

„Nemuno aušros“ deleguoto kultūros ministro karjera truko vos savaitę. Jo atsistatydinimo pareikalavo koalicijos partneriai socialdemokratai. Paskutinis lašas buvo ministro interviu, kuriame jis bandė išsisukti nuo klausimo, kieno yra Krymas. O sprendimas Kultūros ministeriją atiduoti „Nemuno aušrai“ sukėlė kultūros bendruomenės protestų bangą.Aš šioje situacijoje užteks tik ministro pasitraukimo?Laidoje dalyvauja prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius, Kultūros protesto asamblėjos iniciatyvinės grupės narys dr. Arūnas Gelūnas, premjerės patarėjas Tadas Vinokuras, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, partijos „Nemuno aušra“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius.Ved. Jurga Tvaskienė

Laidoje – įrašai iš koncertų salių, klubų, radijo studijos ir net vienos valgyklos. Skirtingi, bet labai gyvi anglų ir amerikiečių roko grupių bei atlikėjų pasirodymai įvairiuose pasaulio miestuose, įamžinti plokštelėse.Grojaraštyje: Cheap Trick, Genesis, Joni Mitchell, Procol Harum, Pink Floyd, King Crimson, Traffic.Ved. Lukas Devita

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje jau savaitę neveikia elektros tinklas, jis įspėja: „padėtis yra kritinė“. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir kitos Lietuvos institucijos teigia, kad Lietuvai jokio radiologinio pavojaus nėra. Nepaisant to, socialiniuose tinkluose sklinda gąsdinimai ir melagingos žinutės.Ukrainos energetikos ministerija taip pat pranešė, kad dėl rusų apšaudymo nutrūko elektros tiekimas į apsauginį gaubtą, apsaugantį dalį Černobylio atominės elektrinės.Laidoje dalyvauja Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas, visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius, LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje, politologas Alvydas Medalinskas, Ukrainos vaizdo tinklaraštininkas, dirbęs Černobilio atominėje elektrinėje, taip pat likvidavęs katastrofos padarinius Aleksandrij Kupnij.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų žydų literatūros savo tematika, stilių ir formų įvairove XIX a.-XX a. pr.? Laidoje keldamos šiuos konceptualius klausimus kalbėsime apie konkrečių dviem kalbomis – jidiš ir hebrajų – vietos žydų rašytojų sukurtus tekstus, jų numanomą skaitytojų auditoriją, galimas įtampas tarp jidiš ir hebrajų kalba kuriančiųjų bei jau šiandien šių tekstų atveriamas galimybes suprasti regiono žydų kultūrą ir jos kaitą vis labiau sekuliarėjančiame XX a. pradžios pasaulyje. Šiame kontekste laidoje atkreipsime dėmesį ir į 1925 m. duris atvėrusio YIVO reikšmę žydų literatūros raidai ir jos įtraukimui į tyrimų lauką Rytų Europos regione.Laidos pašnekovas – prof. Mindaugas Kvietkauskas.Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Kultūros bendruomenė ruošiasi streikui, kurio pagrindinis reikalavimas neleisti Kultūros ministerijai vadovauti “Nemuno aušros” atstovui. Tačiau socialdemokratai kol kas bando ministrą ginti. Premjerė Inga Ruginienė žada pati padėti ministrui dirbti ir ragina protestuotojus palūkėti ministro darbų. Visgi partijoje jau daugėja manančių, kad socialdemokratams laikas susigrąžinti kultūrą, net jei dėl to žlugtų koalicija.Kiek kultūros ministro krizė kainuos socialdemokratams ir kokią išeitį jie ras?Laidoje dalyvauja LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, LSDP pirmininko pavaduotojai Seimo narė Indrė Kižienė ir Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, premjerės patarėjas Tadas Vinokuras, buvęs kultūros ministras, Seimo narys Šarūnas Birutis.Ved. Liepa Želnienė

Atsistatydinti neketinantis Kultūros ministras Ignotas Adomavičius žada kalbėti su bendruomenėmis, ir sako, kad sulaukia palaikymo iš kultūros darbuotojų. Kai kurie visuomenės veikėjai kelia klausimą, ar apskritai reikalinga Kultūros ministerija, kurią galima prijungti prie kitos ministerijos, nes didžiausias aistras kultūros finansavimas, o ne politika.Inga Ruginienė tvirtina, kad atskirti nemuno aušrą nuo koalicijos – neįmanoma užduotis. Tuo tarpu garsas apie situaciją sklinda jau už Lietuvos ribų – rumunijos Teatro scenoje skambėjo užgaulūs žodžiai Lietuvos prezidento adresu, Lietuvos kultūros renginiai italijoje prasideda be kultūros ministro. O kultūros darbuotojai rengiasi streikui.Ar protestai išvers kultūros ministrą?Laidoje dalyvauja Literatūrologas, buvęs Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, muzikos prodiuseris Martynas Tyla, kūrėja, dizainerė Daiva Urbonavičiūtė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Grupė „Happyendless“ per Čiurlionio gimtadienį išleido dvigubą konceptualų albumą „Antologija“, kuriame elektroniniais instrumentais dekonstruojami, interpretuojami žinomi Lietuvos akademinės muzikos kompozitorių kūriniai ir alternatyviosios muzikos istorija. Laidoje vieši Andrius Kauklys, Marius Narbutis ir Kamilė Le Trix.Ved. Domantas Razauskas

Senos ir turtingos britų simfoninės muzikos tradicijos lemia ir šiandieninę kūrybą. Regis, ryžtingesnės naujovės ir aktyvesnės sąšaukos su dabartimi nejaudina filharmoninės britų publikos, todėl ir naujausioji kompozitorių kūryba nuosaiki ir konservatyvi, orientuota į kone pusantro šimto metų puoselėjamus „imperijos, kurioje niekada nenusileidžia saulė“ standartus. Laidoje aptariama pastarojo dešimtmečio britų kompozitorių orkestrinė muzika.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Ukraina, remiama Europos Sąjungos ir NATO, gali atgauti visą savo teritoriją Rusijos užimtą nuo plataus masto karo pradžios. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija atsidūrė „dideliuose ekonominiuose sunkumuose“, todėl dabar yra tinkamiausias laikas Ukrainai veikti. Kremlius pripažino, kad Rusijos ekonomika susiduria su sunkumais, tačiau atrėžė, kad Rusijai „nėra kitos alternatyvos“ kaip tik tęsti puolimą Ukrainoje.Laidoje dalyvauja organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, Ukrainos Nacionalinės gvardijos atsargos majoras Oleksiy Hetman, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, verslo konsultantas, taip pat dirbęs JAV prezidento D.Bušo vyresniojo administracijoje Arūnas Pemkus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuriančia Lietuvos žydų bendruomene bei pasaulinės žydų bendruomenės reakcija į lietuvių naratyvo apie Holokaustą kūrimą. Laidos pašnekovas Rimantas Stankevičius, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stebėjęs šiuos įvykius bei per asmenines patirtis, įsitraukęs į Lietuvos žydų gelbėtojų istorijų įtraukimą į šį naratyvą, pasakoja apie į Vilnių sugrąžintą Samuelio Bako kančios ir išsigelbėjimo Vilniuje istoriją, apie Lietuvos žydų gelbėtojos Onos Šimaitės atminimo įamžinimą ir naujai atrandamų pasakojimų apie Holokaustą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos provincijoje svarbą siekiant empatiško visuomenės santykio su Lietuvos žydų genocidu 1941-1944 m. kūrimo.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Nemuno aušra“ į kultūros ministrus siūlo Ignotą Adomavičių, o į aplinkos - Kastytį Žuromską. Kultūros bendruomenė jau kyla į protestą ir piktinasi, kad kultūrai vadovauti siūlomas politikos naujokas, iki šiol dirbęs makaronų versle. Aplinkosaugininkai taip pat nerimauja dėl pasirinkto kandidato į aplinkos ministrus. Kliūva jo ryšiai su Roberto Puchovičiaus statybų verslu ir Vyriausybės planai valstybinius miškus atiduoti Žemės ūkio ministerijai.Ar Ignotas Adomavičius ir Kastytis Žuromskas tinkami kandidatai į ministrus? Diskusija LRT aktualijų studijoje šiandien/rytoj po 9 valandos žiniųLaidoje dalyvauja Lietuvos dailės muziejaus direktorius, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, visuomenininkė Joana Staniulionytė, “Nemuno aušros” atstovas, Seimo narys Dainoras Bradauskas.Ved. Liepa Želnienė

Prievarta, kankinimai ir jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Tai iš Baltarusijos kalėjimų išlaisvintų politinių kalinių patirtis. Apie kurią jie pasakoja kaip apie didžiausią patirtą košmarą. Atvykę į Lietuvą jie pasijuto deportuoti – kai kurie be pasų ir vilties susitikti su artimaisiais Baltarusijoje. Ekspertai sako, kad Aleksandras Lukašenka ir toliau paleidinės kalinius mainais į sankcijų švelninimą.Kaip vertinti politinių kalinių mainus į sankcijų švelninimą?Laidoje dalyvauja paleisti politiniai kaliniai Mikola Dziadok ir Aliaksandr Yarashuk, taip pat URM Rytų kaimynystės politikos departamento vadovas Mantas Jakimavičius, politologas Vytis Jurkonis.Ved. Marius Jokūbaitis

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateikė Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą tęsti energetikos ministro darbą naujoje Vyriausybėje, o Aplinkos ir Kultūros ministerijoms vadovauti siūlomi Kastytis Žuromskas ir Ignotas Adomavičius. K. Žuromskas šiuo metu yra aplinkos viceministras, o I. Adomavičius dirba Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėju.Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje paskelbė nuosprendžius kaltinamiesiems. Skirta baudų, dalis paskelbti recidyvistais. Kai kurie nuteisti nuo kelių mėnesių laisvės apribojimo iki kelių metų kalėjimo lygtinai. Dalis kaltinamųjų atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.Disko metikas Mykolas Alekna tapo pasaulio vicečempionu. Laidoje pokalbis su Mykolo tėvu, olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna.Sukanka 150-imt metų, kai gimė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugelio jis yra laikomas žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku, žinomu ir už šalies ribų. Šiomis dienomis Čiurlioniui prisiminti numatyta per du šimtus renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, kuris gali sukelti mažakraujystę. Vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį. Gydytojai tikina, kad būna atvejų, kai organizmas geležies neįsisavina.Ved. Andrius Kavaliauskas

Daugiau kaip 100 savivaldybių politikų prašo centrinę valdžią imtis veiksmų, kad būtų nutraukti vadinamųjų čekiukų tyrimai ir baudžiamosios bylos. Paskirtoji premjerė sako, kad tokiam prašymui iš dalies pritartų. Tačiau prezidentas griežtas – jokios „urminės amnestijos“ negali būti.Ar jau atėjo laikas dėti tašką čekiukų istorijoje?Laidoje dalyvauja generalinė prokurorė Nida Grunskienė, advokatas Gintaras Černiauskas, Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Karolis Podolskis, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė.Ved. Jurga Tvaskienė.

Laidoje - pasakojimas apie Žolinės tradiciją bei renginius. Vienas renginys, visą parą vykstantis sutartinių giedojimas, jau nuo ketvirtadienio vidurdienio sujungia tris miestus ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje.Pasakojimas apie dirbtinio intelekto panaudojimą įvairiose srityse ir kaip jis pasitelkiamas kartais to net nepastebint, nuo medicinos ir diplomatijos iki kasdienio telefono naudojimo.Lietuviai vis noriau registruoja savo augintinius ir šiuo metu jų registre jau yra per pusę milijono.Aliaskoje vyks JAV ir Rusijos vadovų susitikimas. Pasaulis užgniaužęs kvapą laukia jo rezultato ir žinios, ar vis dėlto rasis ryžto baigti Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.LRT RADIJAS tęsia penktadienių keliones po pasienio miestus ir miestelius. Apie Suvalkų koridoriuje esančią Kalvariją pasakoja ten apsilankęs Dominykas Rimaitis.Pokalbis su Portugalijoje dirbančiu ir didžiulius gaisrus gesinti padedančiu pilotu lietuviu.Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šią savaitę kalbama apie Vilniaus „Žalgirio“ vadovės Vilmos Venslovaitienės manevrus perleidžiant sau, o vėliau ir parduodant klubo dalis, aptariamas „Kauno Žalgirio“ pasirodymas UEFA Konferencijų lygos trečiajame atrankos etape bei tradiciškai apžvelgiamos A lygos ir LFF taurės kovos. Laidoje dalyvauja – 15min žurnalistas Marius Bagdonas ir „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:18 Vilniaus „Žalgiris“, Vilma ir akcijos 36:05 „Kauno Žalgirio“ žygis Europoje ir nelaimė 49:30 Lietuvių pasirodymai Europoje 51:00 „Žalgirio“ neįkvepianti pergalė ir lagaminai 55:32 Pelnyta „Džiugo“ pergalė Panevėžyje 58:40 Alytiškių sensacija Raudondvaryje 1:03:35 „Riterių“ krizę pagilinę Gargždai 1:05:33 LFF taurė ir „Hegelmann“ bei „Sūduvos“ žingsniai pirmyn 1:11:32 „Bendruomenės skydas“ 1:20:29 Anglijos „Premier“ lygos sezono prognozės 1:29:05 Ispanijos „La Liga“ sezono prognozės