Podcasts about laidoje

Laidoje skamba šešių skirtingų kartų moterų balsai. Pašnekovės dalijasi mintimis apie santykį su bėgančiu laiku ir jo paliktus ženklus kūne. Apie gyvenimo įprasminimą ir nuolatinę pažintį su savimi skirtingais gyvenimo tarpsniais.Aldona išėjusi į pensiją vėl galėjo grįžti prie veiklos, kurią labai mėgo nuo mokyklos laikų. Ji sako, kad sulaukus devyniasdešimties kiekviena diena tampa dovana.Lukrecija nuo vaikystės daug juda ir sportuoja. Ji savo pavyzdžiu įkvepia ne tik bendraamžius, bet ir jaunesnius už save.Renata sako, kad šiame gyvenimo etape jaučia save geriausiai bei išgyvena ramybės jausmą. Ne vieną dešimtmetį dirbusi mados pasaulyje, vedama prasmės jausmo ji pasuko į sodininkystę.Dorotė pasakoja, kaip ją pakeitė motinystė ir sako, kad auginant vaikus patiriami iššūkiai pirmiausia labiausiai augina tave patį.Jovilė studijuoja matematiką Kembridžo universitete. Studijos užsienyje žymi ne tik jos savarankiško gyvenimo pradžią, bet ir supurtė matematikos pagrindų suvokimą.Maja labai mėgsta piešti. Jai gyvenime svarbiausia, kad būtų sveiki tėvai.Laidos autorė – Vita LičytėLaidos redaktorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Laidoje - naujausia informacija apie trečiąjį iš Dubajaus parskridusį lėktuvą su lietuviais. Jis Vilniuje nusileido penktadienio vakare.Edvino Kučinsko rengiama rubrika „Praeiviai“ iš Elektrėnų.Kaune pradėta tiesti gatvę, kurios niekas neprašė ir nenorėjo, bendruomenė prieš ją protestavo 6 metus.Lietuvos ir užsienio policija surengė operaciją prieš automobilių ir jų dalių vagių grupuotes. Pokalbis apie tokių prekių paklausą ir kaip nenusipirkti vogtos detalės.Sporto rubrikoje - interviu su Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentu apie penktadienį prasidėjusias paralimpines žaidynes, kurių atidarymą boikotavo įvairios šalys, taip pat ir Lietuva.Vos atšilus orams daržininkai mėgėjai pradėjo sėjos sezoną, ir daugelio palanges jau nuklojo daigyklos su pasėtom daržovėm, gėlėm ar prieskoniais. Neretai daržininkai susiburia ir į pokalbių grupes socialiniuose tinkluose, kur vieni kitų klausia įvairių patarimų. Ir čia specialistai pastebi tendenciją, kad plinta patarimai augalus „gydyti“ ar tręšti vaistais bei antiseptikais. Ar verta klausyti tokių patarimų?Ryto garsai. Ved. Liuda Kudinova

Įsivaizduokite muziką, kurios negirdite. Muziką, kuri gimsta iš ritmo kūne, iš judesio, iš vaizdo, iš jausmo. Ši laida – apie kūrybą, kuri sujungė kurčiuosius ir girdinčiuosius. Projektas „Mes taip nesitarėm“ tapo istoriniu – pirmą kartą Lietuvoje kurčiųjų bendruomenės nariai tapo oficialiais muzikos kūrinių autoriais.Laidoje dalyvauja projekto „Mes taip nesitarėm“ meno vadovas ir projekto iniciatorius Dominykas Vaitiekūnas ir projekto dalyvis ir bendraautorius Paulius Jurjonas.Šis projektas svarbus ne tik kaip meninis darbas, tačiau ir kaip pokytis visoje kultūros sistemoje. Ką kurčiųjų bendruomenei reiškia tai, kad pirmą kartą tapo registruota muzikos kūrinių autore? Kaip gimsta muzika žmogui, kuris negirdi – kas tampa svarbiausia kūryboje? Ką pažintis su kurčiųjų kūryba duoda girdintiesiems? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.„Mes palieskim palangę, kad išgirstume lietų,/plakančią širdį paverskime gestu./ Mano kūnas, tavo žodis,/ aš gestais kalbu/ gestais pajudinti tave aš galiu“, - tai dainos priedainio tekstas lietuvių kalba, kurį sukūrė kurtieji.Ved. Žydrė Gedrimaitė

21 amžiaus kompozitoriai, regis, nekuria savos koncertinio žanro filosofijos, bet remiasi sena, 19 amžiuje suklestėjusia ir 20 amžiuje kiek renovuota prašmatnaus virtuozinio koncerto samprata. Laidoje apžvelgiami keturi naujai sukurti koncertai smuikui, kurių autoriai – škotė Helen Grime, olandas Michel van der Aa, amerikiečiai Michael Torke ir Nico Muhly.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad ataka Iranui pirmiausia turi užtikrinti, kad ši šalis niekada nebegalėtų sukurti atominio ginklo. Savo ruožtu Prancūzija skelbia ketinanti didinti savo branduolinį arsenalą ir kurti Europos branduolinį skėtį. Į šią programą jungtis panoro aštuonios Europos valstybės. Anksčiau tokią perspektyvą palankiai vertino ir Lietuva, tačiau dabar prezidentas sako, kad reikia pasitikėti Amerika.Ar Lietuva turėtų ieškoti vietos po Prancūzijos branduoliniu skėčiu?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, Seimo nariai Ruslanas Baranovas ir Laurynas Kasčiūnas, politologai Tomas Janeliūnas ir Gintas Karalius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Liepa Želnienė

Įvykiai Artimuosiuose Rytuose siūbuoja naftos ir dujų kainas, nutrūko skrydžiai į regiono šalis. Analitikai sako, kad energetikos brangimas tėra tik pirminė reakcija, kuri didenio poveikio infliacijai dar nedaro. Tačiau skaičiai degalinėse jau keičiasi. Jeigu konfliktas užsitęs, tanklaiviai su nafta vengs Hormūzo sąsiaurio, o dujų eksportas iš Artimųjų rytų ims mažeti – tai vestų prie didesnio kainų šuolio. Kuris nepalankus tam pačiam Donaldui Trumpui. Tačiau pastebima, kad alternatyvių tiekėjų pakanka.Ar neramumai Artimuosiuose Rytuose gali įsukti infliaciją?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros vadovė Laura Bagočiutė,“Verslo žinių” apžvalgininkas Naglis Navakas, “Swedbank” investavimo strategas Vytenis Šimkus, Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.Ved. Marius Jokūbaitis

Kas sieja brutalaus betono gyvenamąjį namą Naujojoje Vilnioje ir švelnaus, minkšto medžio interjerą Kuršių nerijoje? Kaip kurti jaukius namus, kurių dizainas ir medžiagos būtų neatsiejami nuo vietos – greta dundančio geležinkelio arba ošiančios jūros, pramoninio kraštovaizdžio arba smėlio kopų? Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tvarų kontekstualumą architektūroje kartu su energijos nestokojančiomis „Case Studio for Architecture“ architektėmis Karolina Čiplyte ir Julija Čiapaitė-Jurevičiene.Ved. Matas Šiupšinskas

Anot archeologo prof. Aleksiejaus Luchtano, Maišiagala žinoma kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo rezidencijos, galbūt ir palaidojimo vieta.Kaip prie paveldo išsaugojimo prisideda vietiniai? Kokiomis nuotaikomis gyvena miestelis?Laidoje dalyvauja – Maišiagalos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos kunigas klebonas Edward Dukiel, kavinės „Grafo dvaras“ savininkė Vanda Vejalis ir anūkai Lukasz Brasiun bei Patrycijusz Starenko, vietos gyventojas Miesczyslaw Piotrowski ir Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kova tarp ADHD ir autizmo, kai viena smegenų pusė rėkia „varom!“, kita šaukia „Nejudėk!“. Viena trokšta naujovių, kita prisiriša prie rutinų – Sandros Merulos kasdienybė. Dar, kad „mažai nebūtų“, Sandros gyvenime susipina 1 tipo narkolepsija su katapleksija. Laidoje - pokalbis apie kasdienybę, kurioje reikia nuolat derintis prie savo kūno, savo tempo. Apie šią patirtį Sandra parašė knygą „ADHD ir autizmas. Dvipusiai žmonės“ – knygą tiems, kurie per ilgai jaučiasi pavargę, per jautrūs ar ne tokie, kaip visi, tačiau niekada nesuprato kodėl. Knyga skirta ir tiems, kurie nesupranta savo artimųjų ar pažįstamų, kodėl tam tikrose situacijose jie elgiasi ne taip, kaip įprasta.„Daug metų maskavausi ir stegiausi būti normali, tačiau realybė buvo kitokia, buvau išsekusi ir pavargusi“, - sako Sandra. O pasireiškus 1 tipo narkolepsijai su katapleksija, moterį lydi nuolatinė baimė „išsijungti“, dėl ko ji beveik neišeina iš namų.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Konservatoriai siūlo riboti galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Lietuvoje gyvenantiems su laikinais leidimais. Tai nebūtų taikoma turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje bei turtą paveldėjusiems. Portalas lrt.lt, remdamasis Registrų centro duomenimis, rašo, kad šiuo metu Rusijos piliečiai nuosavybės teise Lietuvoje valdo apie 8,7 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, Baltarusijos – beveik 4 tūkst.Neseniai konservatoriai pateikė ir kitą siūlymą - keisti Konstituciją ir neleisti savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.Laidoje dalyvauja Seimo nariai Mindaugas Lingė ir Tomas Tomilinas, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianys Kučinsky, Lietuvos rusas Viktor Voroncov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po protestų ir opozicijos filibusterio Seime suburta darbo grupė parengė naujos redakcijos LRT įstatymą. Jame atsisakyta mažinti kartelę LRT direktoriaus atleidimui, nutarta įsteigti valdybą ir padidinti tarybos narių skaičių. Valdantieji projektą vadina kompromisu, tačiau protestavę žurnalistai sako, kad jis dar blogesnis nei buvęs. Opozicija už darbo grupės parengtą įstatymą balsuoti neketina ir jau registravo savo projektą.Ar bus priimtas darbo grupės parengtas LRT įstatymas? O gal kovos dėl LRT tęsis?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Vytautas Juozapaitis, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė ir Lietuvos žurnalistų sąjungai darbo grupėje atstovavęs advokatas Edmundas Budvytis.Ved. Liepa Želnienė

Laidoje – pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.

Jau ketverius metus Ukraina ginasi nuo rusijos plataus masto invazijos. Karas, pakeitęs Ukrainą, jos visuomenę, kraštovaizdį, bet kartu atnešęs daug fronto pamokų, iš kurių gali mokosi tokios šalys kaip Lietuva. Karo ekspertai teigia, kad Ukrainos gynybos patirtį Lietuva turi perimti kuo greičiau, įtraukiant į tai kuo didesnę dalį visuomenės. Dronų būriai Ukrainoje jau šiandien keičia karo strategiją.Kaip ketveri karo metai pakeitė Ukrainos gynybą ir visuomenę?Laidoje dalyvauja Ukrainos dronu kuopos vadas leitenantas Kyryl Yushchyshen, Ukrainos Chersono nacionalinio parko direktorius Serhii Skoryk, buvęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės docentas Vytautas Isoda.Ved. Marius Jokūbaitis

Viena paradoksaliausių Vilniaus erdvių – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kurioje sakralinę tylą kadaise pakeitė bulvių ir kopūstų kvapas. Didinga barokinė šventovė sovietmečiu buvo nuniokota, o jos vidus paverstas daržovių sandėliu – brutalios betoninės perdangos ir laiptinės užgožė puošnius altorius bei skliautus. Šiandien pastatas vėl tarnauja tikinčiųjų bendruomenei, o netrukus ims keistis ir jo architektūrinis kūnas. „Fragment“ architektai su komanda imasi jautrios užduoties – ne atkurti „buvusią didybę“, bet atverti daugiasluoksnę pastato istoriją ir paversti ją įtraukiančia architektūrine patirtimi.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tai, kaip šiuolaikinė architektūra prakalbina praeitį. Nuo Ramintojos bažnyčios iki Anykščių Antano Baranausko muziejaus ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinio pastato – „Fragment“ studijos darbuose subtiliai balansuojama tarp tvarumo ir kontekstualumo, racionalumo ir poetiškumo, derinant praeities palikimą su šiandienos poreikiais. Su architektais Berta Meironaite ir Povilu Čepaičiu dalinomės projektų kūrybinio proceso užkulisiais ir aptarėme šiuolaikišką požiūrį į kokybišką architektūrinę aplinką – rūpestį ne tik jos fiziniu pavidalu, bet ir istoriniu bei kultūriniu krūviu.Ved. Matas Šiupšinskas

NATO smūgiuotų giliai Rusijos teritorijoje, jei ši išdrįstų įsiveržti į Baltijos šalis, interviu „The Telegraph“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis taip pat teigia, kad Estijos, Latvijos ar Lietuvos karinės pajėgos atremtų bet kokią invaziją ir tada būtų surengta pragaištinga kontrataka Rusijos teritorijoje.Laidoje dalyvauja Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Seime – trys specialiaisiais liudytojais tapę politikai. Iš jų tik Kazys Starkevičius po teisėsaugos kratų sustabdė narystę konservatorių partijoje, tačiau jis neduoda parodymų teisėsaugai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis lieka vadovauti partijai ir sulaukia kolegų palaikymo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas taip pat nemato priežasčių stabdyti narystės partijoje, nors partijos biliučiai skatina apie tai pagalvoti.Kaip turėtų elgtis specialiaisiais liudytojais tapę politikai?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Domas Griškevičius ir Giedrius Drukteinis, politologai Liutauras Gudžinskas ir Rima Urbonaitė.Ved. Liepa Želnienė

„Mes nesiekiame atsiskirti – siekiame atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje“. – taip Miuncheno saugumo konferencijoje šį savaitgalį į Europą kreipėsi JAV valstybės sekretorius Marko Rubijus, kurio kalba nepriminė to, ką lygiai prieš metus Miunchene sakė viceprezidentas Dž.D. Vansas.Vis tik Vakarų Europos diplomatai ir ekspertai atsargiai vertina pasikeitusią retoriką ir sako, kad JAV pozicija Europos atžvilgiu nepasikeitė, pakito tik tonas.Ką reiškia sušvelnėjusi JAV retorika Europos atžvilgiu?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, LRT žurnalistas Mindaugas Laukagalis, Prezidento patarėjas Deividas Matulionis, politologas Linas Kojala, Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Nuostabi žiema kviečia pajusti sniego takų iššūkius, pamatuoti savo gerumą ir atsigręžti į gamtą. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja, kaip žvėrys ir paukščiai išgyvena speigą, ar šiemet juntamas „baltasis badas“ ir kas gamtoje jau švenčia rują.Laidoje – atsakymai į smalsaus berniuko klausimą apie keistą ančių elgesį žiemiškame vandenyje bei paslaptingus gyvūnų žaidimus. Tai pasakojimas apie mūsų visų namus – gamtą, kurią stebėdami galime geriau suprasti ir ją, ir save.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šį ketvirtadienį Europos lyderiai aptars ekonomikos reformų ir žemyno konkurencingumo klausimus. Diskusijų centre – idėja, kad strateginiuose sektoriuose pirmenybė turėtų būti teikiama Europos įmonėms, o ne užsienio konkurentams. ES pramonės vadovas Stephane'as Sejourne sako, kad Europai atėjo laikas turėti savo „Pirk amerikietišką produkciją“ ir „Pagaminta Kinijoje“ versiją, siekiant apsaugoti savo įmones.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva šoko prieš traukinį ir pralaimėjo. Anot premjerės, tai buvo Lietuvos klaida. Kinija šiuos žodžius išgirdo ir iškart pasiūlė dėl geresnių santykių klaidas ne tik pripažinti, bet ir ištaisyti. Prezidentūra primena, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė, ir nieko keisti nežada.Ar laikas taisyti santykius su Kinija?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Ignas Vėgėlė ir Ruslanas Baranovas.Ved. Liepa Želnienė

Kratos Seimo narių Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus darbo kabinetuose ir namuose sukėlė politinį šoką. Prokurorai kalba apie gallima sisteminę politinę korupciją ir politinį palaikymą. Parlamentarai sako esantys ramūs, bet juos žadama apklausti kaip specialius liudytojus. Gėlių reeksporto byloje įtarimai pareikšti jau 14 asmenų, įskaitant buvusius Augalininkystės tarnybos atstovus ir verslininkus.Kokių politinių pasekmių sistemai gali turėti kratos Seime?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo narys Bronis Ropė, Seimo narys Viktoras Pranckietis, „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Lina Urbonovičienė.Ved. Marius Jokūbaitis.

Praėjusią savaitę Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą, apkaltinęs jį bandymu stabdyti Miškų įstatymo procesą ir ryšiais su tuo suinteresuotais lobistais. Dėl to jis žada kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), o Seimo Antikorupcijos komisija dėl ministro pareiškimų pirmadienį šaukia neeilinį posėdį.Pats buvęs viceministras kaltinimus neigia ir sako buvęs „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų.Dėl atstovavimo miško pramonės interesams ministras taip pat kaltina Aplinkos apsaugos komiteto narį, socialdemokratą Audrių Radvilavičių, kuris prieš tapdamas Seimo nariu yra buvęs Miško darbų rangovų asociacijos pirmininku. Šis taip pat su tuo nesutinka.Pernai Transparency International Lietuvos skyrius (TILS) atlikto tyrimą apie tai, kas siekia daryti įtaką Lietuvos miškų politikoje. Pasak autorių, praėjusios kadencijos metu šiame lauke veikė beveik 120 juridinių ir fizinių asmenų, bet tik devynių veikla buvo registruota oficialiose lobistinės veiklos deklaracijose.Aktyviausios šiame lauke buvo dvi interesų grupės: medienos pramonės atstovai ir aplinkosaugos interesams atstovaujantys asmenys bei organizacijos, kurios laikosi skirtingų strategijų.Tyrimo autoriai pažymi, kad nors pastaraisiais metais registruotų lobistų daugėja, informacija apie sprendimų priėmimą vis dar išsibarsčiusi, o dėl jos ribotumo kartais sunku suprasti, kieno interesai iš tikrųjų nugula į teisės aktus.Laidoje tyrimo išvadas komentuoja TILS, nevyriausybinių organizacijų ir medienos pramonės atstovai bei Aplinkos ministerijos ir VTEK specialistai.Aut. Vaida Pilibaitytė

Per ateinančius penkerius metus mokytojų stygius pasieks kritinę ribą. Taip sako naujausią tyrimą atlikę ekspertai. Anot specialistų, stygius dengiamas nepakankamai kvalifikuotais mokytojais, o mokyklų galvą virš vandens laiko tik jau pensinio amžiaus sulaukę pedagogai. Kas mokys vaikus ateityje?Laidoje dalyvauja:Švietimo ekspertas, buvęs ministras Gintautas JakštasŠvietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas PetkevičiusVDU Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina KaminskienėLietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijos prezidentas Mindaugas GrigaitisVed. Jurgita Čeponytė

Kartais gyvenime ilgai turime jausmą, kad mums kažkas ne taip. Stengiamės labiau, prisitaikome tyliau, pavargstame greičiau – ir vis tiek atrodo, kad pasaulis veikia pagal kitokias taisykles.„Atrodo, gyveni gyvenimą ir visą laiką jautiesi, kad kažkas tau negerai. Kai gauni diagnozę, supranti, kad nesi brokuotas ar „klaida“, tiesiog tavo smegenys veikia kitaip“, - sako Elita. „Sunkiausia buvo suprasti, kad visas mano gyvenimas iki diagnozių nustatymo buvo viena didžiulė improvizacija“, - papildo Marius.Kartais vienas atsakymas gali tapti pradžia labai ilgam palengvėjimui. Laidoje – keturiasdešimtmečių sesers ir brolio istorija apie gyvenimą prieš ir po ADHD ir autizmo spektro diagnozių nustatymą.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Šios žiemos sąlygos tinkamos įvairiose Lietuvos vietose įrengti lygumų slidinėjimo trasas. Vilniečiai džiaugiasi nemokamomis trasomis Vingio parke, prie kurių priežiūros prisideda savivaldybė. Tiesa, slidinėjimo entuziastai apgailestauja, kad dalis aplinkinių slidinėjimui paruoštas trasas gadina. LRT GIRDI klausytojas rašo apie atvejį, kai į slidžių trasą Vilniuje įvažiavo ir joje užklimpo automobilis. Laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos narys Petras Andrašiūnas, kuris prisideda prie trasų Vilniuje ruošimo.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria Desovietizacijos komisijos naikinimui ir funkcijų perdavimui savivaldybėms. Asociacija sako, kad jei savivalda spręs šiuos klausimus, tai įstatymas bus taikomas nevienodai ir analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai – vienur pripažįstami neatitinkančiais įstatymo nuostatų ir šalinami, o kitur paliekami. Visuomenėje irgi nėra vieningo sutarimo desovietizacijos klausimu.Laidoje dalyvauja: Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, buvęs Desovietizacijos komisijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas dr. Mindaugas Nefas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Nemuno aušros“ narių ryšiai su Aurelijumi Perminu, buvusiu „agurkinių“ gaujos nariu, pravarde Šūdmaišis, gali mesti kriminalinį šešėlį ant visos koalicijos. Valstybės vadovas situaciją vertina rimtai ir ragina atsakyti į visus su tuo susijusius klausimus. Tačiau koalicija kol kas klausimų „Nemuno aušrai“ viešai nekelia. O „aušriečiai“ atkerta, kad visuomenei viską jau paaiškino.„Nemuno aušros“ ryšiai su Šūdmaišiu – rimta ar atsitiktinumas?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Orinta Leiputė, Ligita Girskienė, Agnė Širinskienė ir Laurynas Kasčiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Paviešintos seksualinio nusikaltėlio ir multimilijonieriaus Jeffrio Epsteino susirašinėjimo detalės pasiekė ir Lietuva. Paaiškėjo, kam jis pervesdavo pinigus, ką kviesdavo į savo namus, ką rėmė ir kas prašė jo paramos. Kai kurie laiškai rodo, kad jo seksualinių nusikaltimų tinklui buvo siūlomos merginos ir iš Lietuvos. Policija sako, kad jokių pareiškimų negauta, tad ir tyrimų mūsų šalyje nebuvo. O štai Latvijoje tyrimas jau pradėtas. Tokių raginimų pasigirdo ir Lietuvoje.Ar teisėsauga turėtų tirti J.Epsteino pėdsakus Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu" centro vadovė Kristina Mišinienė, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Mokslo komunikacijos specialistė Goda Raibytė – Aleksa, politologė Jolanta Bielskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Europos Sąjungos šalyse gimsta vis mažiau kūdikių, vidutiniškai viena moteris Europoje susilaukia 1,38 vaiko. Tam kad būtų užtikrinta kartų kaita suminis gimstamumo rodiklis turėtų siekti 2,1. Ekspertai kalba, kad dėl to ne tik trūksta darbo jėgos, didėja spaudimas socialinei sričiai, bet ir kyla grėsmė Europos tapatumui.Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega,VU docentas Daumantas Stumbrys, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje įteisinta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas auklės ar artimo žmogaus, jei jis šią veiklą įteisina. Ką svarbu žinoti apie tokią išmoką? Laidoje „10-12“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.Ved. Darius Matas

Vyriausybė patvirtino kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu planą. Jame yra 157 priemonės – nuo įvairių mokymų, forumų, renginių, leidinių iki atminties vietų sutvarkymo. Tačiau kritikai sako, kad planas padrikas, parašytas tik dėl varnelės. Be to, pasak jų, norint realių rezultatų, reikėtų ne tik plano, bet ir pinigų. Kaip Lietuva kovos su antisemitizmu ir ksenofobija?Laidoje dalyvauja: ministro patarėja kultūros ir istorinės atminties klausimais Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo nariai Laurynas Šedvydis ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė.

Prancūzijoje dar gruodį sulaikytas žlugusio banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas greitai gali būti perduotas Lietuvai – teismas Prancūzijoje šią savaitę apsispręs dėl ekstradicijos. Tuo tarpu kitas akcininkas Raimondas Baranauskas slapstosi rusijoje ir piktinasi, kad Lietuva jam nemoka pensijos. Ekspertai sako, kad jei ir pavyktų į Lietuvą atskraidinti Antonovą, išieškoti daugiau dingusių pinigų nepavyktų.Ar Antonovo sugrąžinimas į Lietuvą gali padėti tašką „Snoro“ byloje?Laidoje dalyvauja buvęs prokuroras Rolandas Tilindis, buvęs „Snoro“ laikinosios komisijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis, LRT radijo bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka, advokatas Romualdas Drakšas.Ved. Marius Jokūbaitis.

„Aišku, galėtų būti gražesnis kūnas - mano ir rajono. Jeigu būčiau galėjęs rinktis, turbūt ne tokį būčiau pasirinkęs. Bet kai bandau ką dirbtinai pagražinti ar išpjauti, randai tampa dar ryškesni nei trūkumai.“2025-ųjų rudenį pasirodė Imanto Selenio miesto fotografijų albumas „Nostalgijos sala“, skrodžiantis Vilniaus masinės statybos rajonų kraštovaizdį. Devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo pradžios kartai tokie atpažįstami, artimi vaizdai, bet kartu ir egzotiški – kažkiek tikri, kažkiek fikciniai, tarsi atkeliavę iš kitur. Perspalvinti, permontuoti į koliažus, atmosferiški.Šiuos vaizdus lydi tekstas, taikliais kirčiais raižantis atmintį apie mus kadaise ir apie aplinką, kurioje augome: masinės statybos rajonus, kurių kiemuose vaikai žaidžia „chali chalo“, laiptines, kuriose guli į grindų skudurą paversta paklodė, virtuvę, kur po kriaukle sirpsta šiukšlių kibiras, dugne patiesta sumirkusiu laikraščiu. O kažkur toli, kitame Europos gale, auga palmės, apie kurias svajoja kiemo vaikai.Laidoje „Žmogus ir miestas“ šį kartą su fotografu Imantu Seleniu ir režisieriumi Karoliu Kaupiniu kalbamės apie masinės statybos rajonus ir prieštaringus jausmus, kuriuos jie mumyse sukelia: nuo gėdos ir neapykantos iki nostalgijos bei ilgesio.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Po atlikto audito paaiškėjo, kad valstybės rezervas tvarkomas netinkamai, o kilus krizei nebūtų kaip pasirūpinti gyventojais, nes maisto atsargų nėra sukaupta. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad tai nusikalstamas buvusios valdžios aplaidumas. Premjerė kelia klausimą, ar ne geriau dalį maisto nupirkti ir sandėliuoti, o ne rezervuoti. Buvusi konservatorių valdžia tai vaidina žingsniu atgal.Kaip apsirūpinsime maistu kilus krizei? Kam turi tekti atsakomybė dėl netinkama tvarkomo valstybės rezervo?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė,„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius, LSPD lyderis Mindaugas Sinkevičius, Seimo narė Giedrė Balčytytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

„Aš moku gražiai pakalbėti. Dažnai žmonėms atrodo, kad man viskas visada labai gerai, tačiau, kai jie mane pažįsta geriau, sužino, kad būna tokių momentų, kai mano kūnas mane erzina“, - sako Matas Geležauskas – vertėjas, mokytojas, nuo vaikystės turintis cerebrinį paralyžių, ir paprašo pokalbio metu kuo mažiau kalbėti apie negalią.Matas skaityti išmoko būdamas ketverių metų ir, suprasdamas, kad jis niekada negalės dirbti fizinių darbų, rinkosi kalbas ir vertėjo bei mokytojo darbą. Laidoje vyras pasakoja ir apie draugus, pažinčių ir draugysčių su merginomis istorijas: „Dar studijų metais viena mergina manęs paklausė – ar ten pas tave veikia viskas taip, kaip turi veikti?“ O pokalbiui pasisukus apie tikslų siekimą, Matas klausia: „Koks tavo pasiteisinimas, kad negali vieno ar kito dalyko padaryti?“ Ir priduria, kad žmogui, turinčiam negalią, labai svarbus tėvų ir kitų artimųjų teisingas palaikymas ir nukreipimas, kartais net ir pastūmėjimas veikti, o ne gailestis.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Laidoje vieši Donatas Bielkauskas-Donis – vienas ryškiausių postfolklorinės tradicijos Lietuvoje kūrėjų ir šios srovės kūrybinių variklių. Kartu su vokaliste, folkloro įtakas miesto kultūrai tyrinėjančia Egle Gelažiūte-Pranevičiene, arba Tamsaule, jiedu išleido pirmąjį bendrą albumą „Takas“.Ved. Domantas Razauskas.

Saldžius darbo vaisius pabrėžęs lenktynininkas Baciuška: tikiuosi, jaunimui esu pavyzdys.Laidoje – pokalbis su Dakaro ralyje pergalę pelniusiu lenktynininku Roku Baciuška.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda keliasi iš Lietuvos į Lenkiją. Apie tai ji pranešė Lietuvos parlamentarams. Neseniai Lietuva sumažino Baltarusijos opozicijos lyderės apsaugos lygį. Anksčiau ji buvo saugoma kaip Lietuvos prezidentas, dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos tuo rūpinasi policija.Laidoje dalyvauja: Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Denisas Kučinskis, Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

LRT Taryba neatsižvelgė į visuomeninio transliuotojo darbuotojų siūlymą ir neatsistatydino, nes tam nepritarė dauguma Tarybos narių. LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas jau garsiai sako, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis pati, tačiau balsuoti dėl direktorės atleidimo Taryba kol kas nesiryžta. Direktorė pasitraukti neketina ir laikosi nuomonės, kad Taryba pasiduoda politikų spaudimui. O politikai registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas ir sulaukia tarptautinio dėmesio iš Venecijos komisijos.Kas bus su LRT? Kas atsakingas už visuomeninio transliuotojo krizę?Laidoje dalyvauja LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo nariai Indrė Kižienė ir Simonas Kairys.Ved. Liepa Želnienė

Šiais laikais žmonės dažniau mezga iš storų siūlų ir storais virbalais, sako senojo mezgimo amato puoselėtoja Lina Bartašienė. Laidoje „10-12“ – apie tradicines Pasvalio krašto pirštines: jų mezgimą, raštus. Ir ką žmogui duoda mezgimas?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip būti negaliai draugišku kolega ar vadovu? Laidoje „10-12“ – knygą apie tai parašiusi Barbora Suisse ir socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktorė Jurgita Kupryte. Knygoje dvidešimt žmonių, turinčių skirtingas negalias, dalijasi patarimais kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege.Ved. Agnė Skamarakaitė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas didina spaudimą Europai dėl Grenlandijos, pagrasinęs įvesti importo tarifus šalims, kurios palaiko Grenlandiją. Europos šalių lyderiai žada atkirtį ir perspėja, kad tarifų karas niekam nebus naudingas, bet vertybės bus ginamos. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį parašė tris žodžius – Lietuva palaiko tai. Tai reakcija į ES šalių lyderių bendrą poziciją. Tačiau yra manančių, kad Lietuvai geriau patylėti dėl artimiausios NATO partnerės veiksmų. Ar Lietuva turėtų griežčiau reaguoti į galimą Grenlandijos aneksiją?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė, buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys, Grenlandijoje dirbantis verslininkas Žydrūnas Andruška.Ved. Marius Jokūbaitis.

Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys.Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius.Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė.Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas.Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiandien iš tiesų reikia.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kelininkams šiandien – pats darbymetis. Ar laidos klausytojai patenkinti kelininkų darbu? Laidoje – akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Laidoje „10-12“: Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertė Simona Aginskaitė, Evelina Šernaitė, dviejų vaikų mama, kurios dėka tyrimas buvo inicijuotas, Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos gamtos būklė sparčiai blogėja. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 europinės svarbos buveinių tipų liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.Nei viena iš tirtų augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių nėra palankios būklės. Tik vienas miškų buveinių tipas yra geros būklės – griovų ir šlaitų miškai, nes jie sunkiai pasiekiami kirtimo technikai.Šis vertinimas atliktas pagal Europos Sąjungos metodiką ir padeda nustatyti gamtinės aplinkos pokyčius, pasiekimus ir iššūkius. Pasak specialistų, miškuose bioįvairovės nykimą lemia intensyvus ūkininkavimas, o kitose buveinėse – ganymo ir šienavimo stoka, hidrologinio režimo pažeidimai arba tarša. Kai kur padėtį taip pat blogina ir invazinių rūšių įtaka bei klimato kaita.Aplinkosaugos koalicijos teigimu, taip yra todėl, kad Lietuva nesiima reikiamų veiksmų bioįvairovei apsaugoti. Dar daugiau – šie tyrimų rezultatai buvo aptarti tik tarp specialistų, o visuomenei pristatyti nebuvo. „Man susidaro įspūdis, kad šią ataskaitą stengiamasi pakišti po kilimėliu. Dar daugiau – norima ginčyti jos rezultatus“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Laidoje saugomų gamtinių buveinių ir rūšių būklę komentuoja specialistai ir visuomenininkai.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Laidoje – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Laidoje – pokalbis su sportininke ir verslininke Roma Puišiene apie jos įspūdingą savaitę, per kurią – 7 maratonai per 7 dienas 7 žemynuose ir visuose juose iškovotos pergalės.

Ornitologas Eugenijus Drobelis ir jį palaikantys ornitologų draugijos nariai kreipsis į Aplinkos ministeriją, kad ši sumažintų jūrinio erelio apsaugą. Pasak jo, nuo išaugusios populiacijos kenčia kiti retI paukščiai.Tuo metu ministerija ir paukščių ekologijos tyrėjas Rimgaudas Treinys sako, jog tam pagrįsti reikia mokslinių tyrimų – kelių stebėjimų neužtenka.Autorė Inga Janiulytė-TemporinAplinkos ministerijos komentarą skaito Rytis Skamarakas. Laidoje panaudoti garsai iš „Ornitostogų“ transliacijų ir svetainės „Xeno Canto“ vartotojų Mateusz Gutowski (Lenkija) ir Livon (Estija) įrašų.„Ornitostogos“ transliacijos stop kadre - jūrinių erelių pora