Podcasts about laidoje

Liepos 20 d. minima Tarptautinė šachmatų diena. Laidoje – pokalbis su Vilniaus šachmatų klubo prezidentu Andriumi Paulausku apie šį labai seną žaidimą.

Nepilnametės smurto protrūkis prieš bendraamžę Marijampolėje galėjo kilti dėl komentarų socialiniuose tinkluose, juose vaizdo įrašas ir išplatintas. Apie socialinių tinklų keliamą žalą nepilnamečiams įspėja ir Europos Komisijos suburta ekspertų grupė, o priemonių riboti prieigą prie socialinių tinklų imasi vis daugiau šalių. Ar Lietuva turėtų įvesti ribojimus nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais? Kaip stabdyti šių tinklų keliamą žalą vaikams?Laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė, Seimo narė, konservatorė Daiva Ulbinaitė, Paramos vaikams centro psichologė Ona Mačiulytė, Skaitmeninės etikos centro ekspertė Renata Gaudinskaitė, LRT korespondentė Briuselyje Milda Vilikanskytė.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Kokios pagalbos trūksta seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms?Laidoje „10-12“ – Paramos vaikams centro psichologė dr. Ieva Daniūnaitė.

Seimas panaikino reikalavimą dešimtokams, norintiems tęsti mokslus gimnazijoje, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą išlaikyti bent ketvertui balų iš dešimties. Opozicija sako, kad tai - dar vienas kartelės mažinimas, bloginsiantis švietimo kokybę. Valdantieji sako, kad reikia leisti baigti gimnazijas ir tiems, kuriems mokslai nesiseka.Ar leisti tęsti mokslus gimnazijose neįveikus 10 klasės testų?Laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Seimo narys Liutauras Kazlavickas, „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė ir VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas.Ved. Liepa Želnienė

Laidoje – pokalbis su Lietuvoje 11 metų gyvenančiu turku Seyfullah Cezmi Acar. Jis, būdamas teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje apie Turkiją kalbame dažniausiai per turizmo prizmę, tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyje.

Dvejus metus dirbi ir po to pusmečiui keliauji namo į savo šalį. Tokius migracijos sugriežtinimus siūlo prezidentūra, o jau antradienį registruoto įstatymo pataisą svarstys Seimas. Tačiau idėjai kritikos pažėrė tiek Seimo teisininkai, nei Valstybės saugumo departantas, esą kiltų rizika, kad migrantai nesiintegruotų. Dalis verslo palaiko siūlymą ir tikisi paprastesnio užsieniečių įdarbinimo.Ar darbo migrantų išsiuntimas pusmečiui yra tinkama priemonė?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė, teisininkas Skirmantas Bikelis, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, sociologas, siekiantis Lietuvos pilietybės Ivanas Trunovas.Ved. Marius Jokūbaitis

Atnaujinta Vyriausybė pristatė savo programa, kuriame kartojasi žodžiai didinsime, sieksime ir skatinsime. Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio ir lėšų demografijos problemai spręsti, jaunoms šeimos, greičiau didinti pensijas. Opozicija kelia klausimą, iš kokių šaltinių tai būtų finansuojama, tačiau atsakymo pasigenda.Ar atnaujintos Vyriausybės pažadai yra realūs?Laidoje dalyvauja KTU profesorius Rytis Krušinskas, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narė Gintarė Skaistė, Seimo narys Karolis Podolskis.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos pedagogai mokosi „įdarbinti“ dirbtinį intelektą – jis tikrina namų darbus, atsako į el. laiškus ir kuria virtualius asistentus moksleiviams. Laidoje „10-12“ – duomenų bazių ir tarpinės programinės įrangos skyriaus vadovė įmonėje „Adform“ Aistė Lakštutytė ir Vilniaus Užupio gimnazijos informatikos mokytojas Andrius Chmieliauskas.Ved. Darius Matas

NATO viršūnių susitikimas Ankaroje žada naujų intrigų. Dar prieš susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Valstijoms yra absurdiška tęsti santykius su NATO, vis dar nepamiršta nuoskauda dėl Europos neįsitraukimo į Irano karą, lieka atversta Grenlandijos korta. Europai auga spaudimas didinti išlaidas, išlieka klausimas dėl JAV karių senajame kontinente ir kokia bus tolimesnė karinė parama Ukrainai.Ko tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo Ankaroje?Laidoje dalyvauja buvusi Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, buvęs ambasadorius prie NATO Vytautas Leškevičius, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT žurnalistas Mindaugas Laukagalis iš Ankaros.Ved. Marius Jokūbaitis

Ūkininkų atkaklumas Lietuvoje sukūrė mėsinės galvijininkystės sektorių, tačiau jo plėtrai ir konkurencingumui būtini nauji valstybės sprendimai.Paradoksas Lietuvos mėsos ūkyje – daugiausia užsiauginame galvijienos, tačiau dažniausiai ant gyventojų stalo atsiduria kiauliena.Liepos 6-oji – Valstybės diena. Laidoje išgirsite, kaip ją mini Lietuvos ūkininkai ir kuo jiems svarbios Mindauginės.Ved. Kristina Toleikienė

Širdyje žaliai balti parduotuvė

Lietuvos politiniame gyvenime – naujas etapas. Seimui į premjerus patvirtinus Mindaugą Sinkevičių, po truputį ima aiškėti ir kandidatai į naujosios Vyriausybės ministrus.Laidoje dalyvauja politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius Virgis Valentinavičius, Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas, 15min aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Seimas linksta priimti Rinkimų kodekso pataisas - liko paskutinis balsavimas. Pataisose apibrėžiama, kaip agitacijoje galės dalyvauti suinteresuoti asmenys. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams suteikiama teisė susipažinti su slapta informacija. Tačiau nuostata, kad agituojant draudžiama skleisti visuomenę klaidinančią ar melagingą informaciją, kelia diskusijų. Dalis Seimo narių mano, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali nuspręsti, kas tiesa, o kas melas.Ar Rinkimų kodekso pataisos stiprins demokratiją?Laidoje dalyvauja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Seimo nariai Julius Sabatauskas, Giedrė Balčytytė, Agnė Širinskienė ir Jaroslavas Narkevičius.Ved. Liepa Želnienė

15 metų slapstęsis ir į Lietuvą pargabentas žlugusio „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas stojo prieš teismą, kai kitas nuteistatasis Raimondas Baranauskas tebesislapsto Rusijoje. Didžiausioje indėlių iššvaistymo byloje V.Antonovas neginčija daugumos surinktų įrodymų, tačiau prašo išteisinimo. Teisininkai sako, kad procesas truks neilgai ir kaltinamasis turės atlikti bausmę.Ar Antonovo įkalinimo pakaks įvykdyti teisingumą „Snoro“ byloje?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintautas Bartkus, buvęs “Snoro” indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas, Viešosios įstaigos “Indėlių ir investicijų draudimas” vadovė Aurelija Mažintienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Prieš dešimt metų 52 procentai britų referendume balsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Ekspertai skaičiuoja, kad Jungtinės Karalystės ekonomika yra 6–8 proc. mažesnė nei būtų buvusi, jei šalis būtų likusi bendrijoje. Politinė šalies arena susiskaldė, visuomenė mažiau remia tradiciškai dominavusias partijas – konservatorius ir leiboristus. Dėl prastų reitingų iš premjero ir Leiboristų partijos vadovo pareigų paskelbė besitraukiantis Keiras Starmeris. Jo įpėdinis bus 7 premjeras per dešimtmetį.Laidoje dalyvauja Kembridžo universiteto dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Donatas Kupčiūnas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje garbės narys Chrisas Butleris.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas teigia, kad valgydami užsienietiškas braškes naikiname tūkstančiams paukščių svarbias pelkes. O kokia iš užsienio atvežamų uogų maistinė vertė? Laidoje „10-12“ – Ž. Morkvėnas ir KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje – pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančiu pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.

Ukrainos ir Lenkijos santykiai priėjo dar vieną kryžkelę. Iš prezidento Volodymyro Zelenskio atimtas aukščiausias Lenkijos Baltojo erelio apdovanojimas. Į tai sureagavo ne tik Ukrainos valdžia, bet ir buvę šalies prezidentai, atsisakę anksčiau priimtų Lenkijos apdovanojimų. Nauja santykių įtampa kilo vieną Ukrainos dalinį pavadinus istoriniu Ukrainos sukilėlių armijos vardu. Antrojo pasaulinio karo metais ši armija dalyvavo lenkų žudynėse.Ar nesutarimai dėl istorijos suskaldys Lenkijos ir Ukrainos vienybę?Laidoje dalyvauja istorikas Alvydas Nikžentaitis, politologas Mariusz Antonowicz, Vilniaus universiteto profesorius Andrius VaišnysVed. Marius Jokūbaitis

Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas padeda vaikui jaustis saugiau? Kaip kurti aiškumą ir nuspėjamumą? Ir kodėl šiam pokyčiui turi ruoštis ne tik vaikas bei jo šeima, bet ir mokykla?Pokalbyje apie tai, kaip į pirmą klasę žengti ne tik pasiruošus, bet ir jaučiantis laukiamam, dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil ir Lietuvos įtraukties švietime centro autizmo spektro sutrikimo grupės specialioji pedagogė Vaida Maziukienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nekelia grėsmės Ukrainai ir atsiprašė Volodymyro Zelenskio dėl savo ankstesnių pasisakymų. Jis taip pat pripažino Baltarusijos pažeidžiamumą ir kad pagrindiniai infrastuktūros objektai galėtų tapti Ukrainos taikiniu. Ukrainoje kariavęs Rimas Armaitis sako, kad Ukraina jau laimėjo prieš Baltarusiją, neiššovusi nei vieno šūvio. Ko gali iš to pasimokyti Lietuva?Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs lietuvis, instruktorius Rimas Armaitis, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas, politologas Maksimas Milta, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas

Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atliko krašto apsaugos sistemos įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų auditą. Per pastaruosius penkerius metus tam valstybė išleido daugiau nei 7 milijardus eurų. Politikai savo ruožtu sako, kad viešieji pirkimai ir sudėtingos jų taisyklės sunkina Lietuvos galimybes greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir tinkamai pasirūpinti gynyba.Ar racionaliai pinigus leidžia krašto apsaugos sistema?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė, Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Gynybos resursų agentūros direktoriaus pavaduotoja Aistė Garunkštytė ir Seimo narys, buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl karo nutraukimo, skelbia JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir sako: „Tegul nafta vėl teka laisvai.“ Nors Hormuzo sąsiauris vis dar uždarytas, rinkos žinią pasitiko optimistiškai, naftos kaina smuko. Tačiau pats taikos susitarimas dar labai trapus, o po galimo jo pasirašymo penktadienį laukia du sudėtingi mėnesiai derybų. Ką žinia apie šį taikos susitarimą reiškia pasauliui? Ar naftos krizė baigiasi?Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, „Orion securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Tomas Janeliūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Laidoje „10-12“ – Rugilė Ladauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos globos centrų projekto vadovė, globos centro SOTAS vadovė Lina Pazikaitė ir Rosita Kvieskienė, Vilniaus miesto budinti globotoja.

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.

Po ilgos pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą ir tai gali būti ne paskutinis kartas šiemet. Būsto paskolų turėtojams tai reiškia didesnes įmokas, o nekilnojamasis turtas šalyje toliau brangsta dviženkliu tempu. Lietuvos bankas įspėja – būsto rinkoje daugėja įtampos ženklų. Kodėl vis sunkiau įpirkti būstą? Kas laukia toliau?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, Banko „Artea“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius Rytis Krušinskas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Sajus svajojo būti karatistu. Ir nors juda neįgaliojo vežimėliu, jo svajonė nesibaigė ten, kur daugelis būtų nubrėžę ribą.Šioje laidoje kalbame apie vaikų su negalia fizinį aktyvumą, sportą ir teisę dalyvauti. Kodėl judėjimas vaikui reiškia kur kas daugiau nei fizinę sveikatą? Kodėl svarbu ne atleisti nuo veiklų, o ieškoti būdų įtraukti? Ir ką praranda vaikas, kai lieka stebėtoju, o ne dalyviu?Savo istorija dalijasi Oksana Mejerė, auginanti spinaline raumenų atrofija sergantį sūnų Sajų. Kartu su Lietuvos paralimpinio komiteto generaline sekretore Asta Narmonte kalbamės apie sporto galią, priklausymo jausmą, įtrauktį mokyklose ir tai, kodėl kartais didžiausia pergalė nėra medalis.Tai pokalbis apie vaikus, kurie nori ne ypatingų privilegijų, o galimybės būti kartu su visais.Laidoje taip pat prisimename Paralimpinių pamokų iniciatyvą, kuri padeda vaikams pažinti vieniems kitus ne per skirtumus, o per bendras patirtis. Nes kartais svarbiausia pamoka yra suprasti, kad kiekvienas vaikas nori to paties – judėti, draugauti, priklausyti ir būti matomas.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą.Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galime kalbėti apie pilietinės visuomenės egzistavimą ir ką apie 1926 metų įvykius Kaune iš Vilniaus galėjo pasakyti Jonas Basanavičius.Ved. Aurimas Švedas

Kada užkandžių reikia, o kada užkandžiavimas kenkia sveikatai? Apklausos rodo, kad kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais. Laidoje „10-12“ – Ugnė Radzevičienė, dietistė, ir Ingrida Augutė, kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė, Intuityvaus valgymo konsultantė.Ved. Ignas Andriukevičius

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Laidoje „10-12“ – vargonininkas, kompozitorius, VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovas dr. Vidas Pinkevičius ir VU vargonininkė, kompozitorė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus? Laidoje – susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Minėdamas įkūrimo šimtmetį, LRT RADIJAS tęsia specialių laidų regionuose ciklą, kuriame kviečia žmones išbandyti radijo laidų vedėjo kėdę. Antroji stotelė – Kintai. Čia laidos vedėjo amplua išbandys Kintų evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Mindaugas Žilinskis ir Kintų istorinį bei kultūrinį savitumą aktualizuojanti VšĮ „Kintai Arts“ vadovė Audra Juodeškienė. Laidoje apžvelgiamos Kintų aktualijos, pasakojama apie Kintų kaitavimo mokyklą, vienintelį autoservisą.Ved. Edvardas Kubilius, Audra Juodeškienė ir Mindaugas Žilinskis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

Į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis piktinasi, kad daug žmonių, išsinuomoję elektrinį paspirtuką ar dviratį, važiuoja be šalmo, nors nuomos įmonės pagal įstatymą šalmą parūpinti privalo. Laidoje – policijos atstovas Ramūnas Matonis, JUDU Parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius, „RIDE Mobility“ atstovas Stasys Karbauskis, Seimo narys Julius Sabatauskas.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri teiraujasi dėl vaiko priežiūros atostogų sistemos, konkrečiai – dėl vadinamųjų neperleidžiamų mėnesių, skirtų tėvo įsitraukimui skatinti. Ji pastebi, kad priemonė yra sveikintina ir prasminga tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir gali palaipsniui dalintis vaiko priežiūra. Tačiau Radvilei kyla klausimų, kaip ši sistema veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose. Kaip užtikrinti, kad būtų atliepti ir vaiko interesai, ir tėvų teisės? Laidoje „10-12“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė ir mediatorė Ūla Dusevičienė.Ved. Darius Matas

„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas Attenboroughas, kuriam šiemet sukanka 100 metų.Prieš daugiau kaip 70 metų pradėjęs karjerą BBC, Didžiojoje Britanijoje jis laikomas kultūros ikona ir „nacionaline vertybe“. Ramus ir įtaigus mokslo populiarintojo balsas atpažįstamas visame pasaulyje, o darbai daugybę žmonių įkvėpė rinktis būtent gamtininko kelią.„Jis padėjo žmonėms iš tikrųjų pamatyti biologinę įvairovę, apie kurią jie būtų nenutuokę, – pabrėžia dr. Andrew Terry iš Londono zoologijos draugijos. – Nuo mažiausių skruzdžių iki didžiulių banginių – jis atskleidė tų laukinių gyvūnų išsaugojimo svarbą ir net tam tikrą magiją.“„Jis pastatė tiltus iš gamtos į žmonių širdis“, – pritaria ornitologas Marius Karlonas, kuriam didelį įspūdį daro D. Attenborougho nuoširdumas ir gebėjimas nepaliaujamai stebėtis ir žavėtis gamta.„Jo klausytis yra jauku“, – sako botanikė Jurga Motiejūnaitė, kuri ir pati ieško įtraukiančių būdų apie gamtą pasakoti visuomenei.Laidoje skamba pasakojimai apie žinomo gamtininko profesinį kelia ir įtaką, o taip pat mintys mokslo populiarinimo svarbą bei iššūkius šiandien.Aut. Vaida Pilibaitytė

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame vienas garsiausių pasaulio gamtininkų įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu. Laidoje „10-12“ – „Sengirės kino“ organizatorė Aistė Račaitytė ir leidyklos, kuri išleido garsią Attenborough knygą „Paukščių gyvenimo paslaptys“ „Natura Libris“ vadovė Rugilė Stanelienė.Ved. Darius Matas

Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai. Laidoje „10-12“ – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė ir organizacijos „Ribologija“ vadovė, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Fondo „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Laidoje „10-12“ – fondo „Nepatogūs“ mamos Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Senėjant visuomenei, vyresni žmonės sudaro didelę dalį dirbančiųjų ir kartu jie dažniau susiduria ir su sunkumais ieškant darbo ar išliekant jame. Reaguodamos į šią situaciją, programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės parengė praktines gaires darbdaviams, kaip kurti amžiui draugišką darbo aplinką. Laidoje „10-12“ – „Kurk Lietuvai“ projektų vadovėsAušrinė Dapkevičiūtė ir Ieva Astraukienė.Ved. Rūta Kupetytė

Pirmą kartą Lietuvos kariuomenėje į atsargą išleidžiamas tarnybinis šuo. Devynerius metus Kaira ieškojo sprogmenų ir kitaip padėjo kariams. Laidoje „10-12“ – Kaira, ir Lietuvos kariuomenės kinologas seržantas Raimundas Brazys ir Sprogmenų paieškos su tarnybiniais šunimis skyriaus vadas vyr. seržantas Vygantas Kazlovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš Mamos dieną, kaip ir prieš kitas šventes, padaugėja dovanų kuponus perkančių žmonių. Tačiau dalies kuponų, juos gavusieji dovana taip ir nepaverčia, o jų galiojimas tiesiog baigiasi. Kai kurie užsienio tyrimai rodo, kad laiku nepanaudojama apie pusė dovanų kuponų. Ką svarbiausia žinoti perkant tokią dovaną? Laidoje „10-12“ – Rūta Latinytė, Etnologijos mokslų daktarė, VU komunikacijos fakulteto tyrėja, Vainius Žalimas, internetinės dovanų parduotuvės „dovanusala.lt“ vadovas ir Goda Aleksaitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė.

Nuolatinis pranešimų srautas – nuo „Teams“ žinučių iki el. laiškų – daugeliui darbuotojų jau tapo įprasta darbo dalimi. Kaip tai veikia mūsų susitelkimą ir darbo rezultatus? Laidoje „10-12“ – ISM universiteto tyrėjas Erikas Marcinkevičius, kuris trims savaitėms buvo apskritai atsisakęs išmaniojo telefono.Ved. Rūta Kupetytė

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto naudojimas? Laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėja, docentė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.Ved. Darius Matas

Daugėja žmonių, kuriems reikia paramos maistu. Penktadienį ir šeštadienį bus vykdoma „Maisto banko“ akcija. Laidoje – pokalbis su „Maisto banko“ vadovu Simonu Gurevičiumi.

JAV viceprezidentas didžiuojasi, kad šalis nutraukė paramą Ukrainai, o Europa jau svarsto apie europietišką NATO be Amerikos. Lietuvoje apie tai buvo prabilusi ir premjerė Inga Ruginienė, tačiau šiandien apsilankiusi Seimo komitete plačiau planų nepristatė.Ką perka iš pensijų fondų pasitraukę piliečiai, kuriems jau išmokėta apie tris milijardus eurų?Laidoje dėmesio skirsime ir Seimo Kultūros komitete visą dieną vykusiam LRT įstatymo svarstymui.Varėnos rajono Marcinkonių gyventojai prašo bendrovės „Via Lietuva“ atstovų įrengti greitį ribojančius kelio ženklus.Juodkrantėje ornitologai po metų pertraukos pradėjo kormoranų kolonijos populiacijos reguliavimą - petardomis baidomi lizduose perintys paukščiai, tokiu būdu siekiama, kad neišsiristų maždaug trečdalis jauniklių.Ved. Liepa Želnienė