Podcasts about laidoje

Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas padeda vaikui jaustis saugiau? Kaip kurti aiškumą ir nuspėjamumą? Ir kodėl šiam pokyčiui turi ruoštis ne tik vaikas bei jo šeima, bet ir mokykla?Pokalbyje apie tai, kaip į pirmą klasę žengti ne tik pasiruošus, bet ir jaučiantis laukiamam, dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil ir Lietuvos įtraukties švietime centro autizmo spektro sutrikimo grupės specialioji pedagogė Vaida Maziukienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nekelia grėsmės Ukrainai ir atsiprašė Volodymyro Zelenskio dėl savo ankstesnių pasisakymų. Jis taip pat pripažino Baltarusijos pažeidžiamumą ir kad pagrindiniai infrastuktūros objektai galėtų tapti Ukrainos taikiniu. Ukrainoje kariavęs Rimas Armaitis sako, kad Ukraina jau laimėjo prieš Baltarusiją, neiššovusi nei vieno šūvio. Ko gali iš to pasimokyti Lietuva?Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs lietuvis, instruktorius Rimas Armaitis, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas, politologas Maksimas Milta, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas

Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atliko krašto apsaugos sistemos įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų auditą. Per pastaruosius penkerius metus tam valstybė išleido daugiau nei 7 milijardus eurų. Politikai savo ruožtu sako, kad viešieji pirkimai ir sudėtingos jų taisyklės sunkina Lietuvos galimybes greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir tinkamai pasirūpinti gynyba.Ar racionaliai pinigus leidžia krašto apsaugos sistema?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė, Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Gynybos resursų agentūros direktoriaus pavaduotoja Aistė Garunkštytė ir Seimo narys, buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl karo nutraukimo, skelbia JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir sako: „Tegul nafta vėl teka laisvai.“ Nors Hormuzo sąsiauris vis dar uždarytas, rinkos žinią pasitiko optimistiškai, naftos kaina smuko. Tačiau pats taikos susitarimas dar labai trapus, o po galimo jo pasirašymo penktadienį laukia du sudėtingi mėnesiai derybų. Ką žinia apie šį taikos susitarimą reiškia pasauliui? Ar naftos krizė baigiasi?Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, „Orion securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Tomas Janeliūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Nors Lietuvoje vis daugiau vaikų, netekusių tėvų globos, auga šeimose, o ne institucijose, budinčių globotojų vis dar stinga. Budintys globotojai – tai žmonės, kurie laikinai savo namuose priima vaikus, kuriems dėl krizės šeimoje tuo metu reikia saugios aplinkos. Laidoje „10-12“ – Rugilė Ladauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos globos centrų projekto vadovė, globos centro SOTAS vadovė Lina Pazikaitė ir Rosita Kvieskienė, Vilniaus miesto budinti globotoja.

Po ilgos pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą ir tai gali būti ne paskutinis kartas šiemet. Būsto paskolų turėtojams tai reiškia didesnes įmokas, o nekilnojamasis turtas šalyje toliau brangsta dviženkliu tempu. Lietuvos bankas įspėja – būsto rinkoje daugėja įtampos ženklų. Kodėl vis sunkiau įpirkti būstą? Kas laukia toliau?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, Banko „Artea“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius Rytis Krušinskas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Sajus svajojo būti karatistu. Ir nors juda neįgaliojo vežimėliu, jo svajonė nesibaigė ten, kur daugelis būtų nubrėžę ribą.Šioje laidoje kalbame apie vaikų su negalia fizinį aktyvumą, sportą ir teisę dalyvauti. Kodėl judėjimas vaikui reiškia kur kas daugiau nei fizinę sveikatą? Kodėl svarbu ne atleisti nuo veiklų, o ieškoti būdų įtraukti? Ir ką praranda vaikas, kai lieka stebėtoju, o ne dalyviu?Savo istorija dalijasi Oksana Mejerė, auginanti spinaline raumenų atrofija sergantį sūnų Sajų. Kartu su Lietuvos paralimpinio komiteto generaline sekretore Asta Narmonte kalbamės apie sporto galią, priklausymo jausmą, įtrauktį mokyklose ir tai, kodėl kartais didžiausia pergalė nėra medalis.Tai pokalbis apie vaikus, kurie nori ne ypatingų privilegijų, o galimybės būti kartu su visais.Laidoje taip pat prisimename Paralimpinių pamokų iniciatyvą, kuri padeda vaikams pažinti vieniems kitus ne per skirtumus, o per bendras patirtis. Nes kartais svarbiausia pamoka yra suprasti, kad kiekvienas vaikas nori to paties – judėti, draugauti, priklausyti ir būti matomas.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą.Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galime kalbėti apie pilietinės visuomenės egzistavimą ir ką apie 1926 metų įvykius Kaune iš Vilniaus galėjo pasakyti Jonas Basanavičius.Ved. Aurimas Švedas

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Laidoje „10-12“ – vargonininkas, kompozitorius, VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovas dr. Vidas Pinkevičius ir VU vargonininkė, kompozitorė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Kada užkandžių reikia, o kada užkandžiavimas kenkia sveikatai? Apklausos rodo, kad kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais. Laidoje „10-12“ – Ugnė Radzevičienė, dietistė, ir Ingrida Augutė, kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė, Intuityvaus valgymo konsultantė.Ved. Ignas Andriukevičius

Derybos dėl atnaujinamos koalicijos, o taip pat ir ministrų kabineto, prasideda. Socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į jas eina su nukraujavusiais reitingais ir tikslu skubiai taisyti situaciją, valstiečiai žada likti ištikimi vertybiniams klausimams, nors dėl to gali kilti naujų ginčų. Politologai sako, kad naujoji koalicija ypatingų klausimų jau nesvarstys, tačiau visus veiks būsimų rinkimų nuotaika.Ar perdėliota koalicija bus stabilesnė?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratė Rasa Budbergytė, Valstiečių, žaliųjų Ir Krikščionių šeimų sąjungs frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, politologas Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šeštadienį socialdemokratų taryba svarstė tris savo ateities scenarijus. Ar padarytas pasirinkimas – tai pragmatiškai išreikšta partijos valia? Ar vis dėlto testas, kiek įtakos socialdemokratams iš tiesų turi pirmininkas Mindaugas Sinkevičius? Ir kokią ateitį tokiu būdu sau užprogramavo didžiausia kairiųjų partija? Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas, Politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.Ved. Jurga Tvaskienė

Kai kurie stipriausi tėčiai gyvenime niekada taip ir nepasako, kaip jiems sunku. Jie tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir dar kartą pasirenka savo vaiką...Laidoje — istorija apie tėvą. Apie vyrą, kuris daugiau nei 20 metų dirbo policijoje.Žmogų, įpratusį reaguoti į krizes, priimti sprendimus, saugoti kitus. Tačiau sunkiausia jo gyvenimo situacija laukė ne tarnyboje, o namuose. Egidijaus Maniko sūnus Evaldas kalba labai nedaug. Jam diagnozuotas autizmas ir stiprus protinis atsilikimas. Iki 18 metų Evaldas gyveno su tėvais namuose, po to – globos namuose, o nuo 2025 vasario mėnesio teismo sprendimu jaunas vyras priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. O jo tėtis, pakeitęs profesiją, kad būtų arčiau sūnaus, ir dabar dirba psichiatrijos skyriuje.„Būdavo tokių situacijų, kai galvojau, kad nebesuvaldysiu savo vaiko ir viskas pradės slysti iš rankų, - pasakoja Egidijus. – Tačiau, palikdamas sūnų ligoninėje, jaučiausi labai blogai. Mūsų gyvenime kartu buvo ir labai šviesių momentų. O ar gali būti kitaip? Jis juk mano sūnus.“Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Laidoje vieši Kristijonas Nenartavičius ir Lukas Jankauskas iš grupės „Sraigės efektas“, tapusios vienu ryškiausių Lietuvos roko scenos šviesulių! Grupė tik ką išleido socialinės, politinės kritikos, pirmo šio amžiaus dešimtmečio estetikos pilną albumą „Lobomatas“.Ved. Domantas Razauskas.

Laidos „MC Merkinė“ pokalbis pristato daugiasluoksnį kultūrinį vyksmą Merkinėje, kuriame persipina istorinė atmintis, šiuolaikinė rezistencija ir tarpdisciplininis menas. Menininkas Algimantas Rokas Černiauskas ir architektūros istorikas dr. Žygimantas Buržinskas aptaria naują muzikinį projektą su Lenkijos kūrėjais, pabrėždami sinagogų erdvės akustiką bei netradicinių instrumentų, tokių kaip grandinės ar šablos, naudojimą. Svarbi laidos dalis skirta „silikato estetikai“ ir sovietinio kolonializmo palikimui, analizuojant, kaip pramoninės medžiagos užgožė „kraujo žemės“ tapatybę po holokausto ir trėmimų.

LRT šaltinių teigimu, savaitgalį posėdžiausianti Socialdemokratų taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Bent penki socialdemokratai neviešai teigė, kad K. Budrio laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos ir Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires.Daug kritikos sulaukė ir jo pasisakymas užsienio žiniasklaidai apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje.Laidoje dalyvauja 15min Aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius, Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus? Laidoje – susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Situacija blokuojamame Hormuzo sąsiauryje pateko į aklavietę, sako tarptautiniai ekspertai. Žinias apie besibaigiančias Irano ir JAV derybas lydi naujos žinios apie Irano sprogdinimą ir laivų apšaudymą. Degalai ir toliau brangsta, o ekonomistai perspėja dėl juodo scenarijaus, kai pradės trūkti naftos. Politologai netiki ilgalaikėmis paliaubomis. Bet yra ir situacijos laimėtojų – tarp jų ir Klaipėdos jūrų uostas, dėl Hormuzo sąsiaurio blokados sulaukiantis vis daugiau laivų.Ar Hormuzo sąsiaurio krizė jau aklavietėje?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus, Seimo narys Matas Maldeikis, politologas Saulius Spurga, buvęs ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo grįžti prie Nekilnojamojo turto mokesčio didinimo. Tai jį verčia daryti pernelyg greitai augančios valstybės išlaidos, kurių pajamos jau nepadengia. Kitiems metams prognozuojamas dar didesnis deficitas. Labiau apmokestinti turtą siūlo ir Tarptautinis valiutos fondas, ir kai kurie ekspertai. Tačiau valdantieji pripažįsta, kad artėjant rinkimams tai padaryti bus vis sunkiau. Ar biudžeto skylę reikia lopyti didesniu NT mokesčiu?Laidoje dalyvauja: finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narys Valius Ąžuolas, „Ernst & Young“ Mokesčiųir teisės paslaugų praktikos vadovo Baltijos šalyse grupės vadovas Irmantas Misiūnas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kompozitorių dinastijos nėra dažnas reiškinys, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Laidoje aptariami keleto jaunesnės kartos autorių atvejai, bandant apčiuopti kylančias problemas, bet taip pat ir kai kuriuos privalumus.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Lietuvoje jau nuskambėjo pirmasis realus oro pavojus dėl įskridusio drono. Ir daugelis po jo uždavė sau klausimą – ar žinotume, ką ir kaip daryti? O kaip tokiose situacijose jaučiasi žmonės su negalia? Laidoje kalbamės apie pasirengimą, informacijos prieinamumą, bendruomeniškumą, emocinį saugumą ir tai, ką galime padaryti kiekvienas.„Ukrainiečių patirtis liudija: nesitikėkime, kad ekstremalioje situacijoje mums padės kaimynai. Labai kviečiu, kiek galime, ką galime, ruoškimės patys“, - kviečia Žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė, LŽNS tarybos pirmininkė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė. „Pasimokykime iš autistiškų žmonių – jie ruošiasi visoms situacijoms, jiems reikalingas kasdieninis planas“, - sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil. „Nepanikuokime, tik tada tinkamai reaguosime į aplinkybes. Esame didinga tauta, išgyvenome daug krizių, išgyvensime ir dabar“, - viltingai laidą baigia Andžejus Ravanas – dviejų dukryčių tėtis, informacinės aplinkos prieinamumo specialistas, atstovaujantis neregių bendruomenei.Laidoje - pokalbis apie saugumą, kuris prasideda nuo kiekvieno žmogaus.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Dėl nutekintų 600 tūkst. nekilnojamojo turto duomenų įrašų atsistatydino Registrų centro vadovas. Seimo opozicija kelia klausimą ir dėl politinės atsakomybės šiuo klausimu. Ypač dėl visuomenės informavimo. Tiek premjerė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras prisipažino apie šią vagystę sužinoję dar balandžio pradžioje. Inga Ruginienė sako, kad visuomenės neinformavo dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokio reikalavimo nebuvo ir piktinasi, kad nei jis, nei visuomenė nebuvo informuoti apie šią situaciją anksčiau. Seimo opozicija kelia dviejų ministrų ir ministrės pirmininkės atsakomybės klausimą, Inga Ruginienė atrėžė, kad atsistatydinimas šiuo metu būtų „geriausia dovana mūsų priešams“.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, „Repoint PR“ direktorius, reputacijos konsultantas Mantas Dubauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių kolektyvinių sodų idėjos gimimą ir jos specifinį pritaikymą jau sovietinėje Lietuvoje, lygindamas juos su skirtingais atvejais kitose sovietinėse respublikose, pavyzdžiui, netolimoje Estijoje. Laidoje aptariama, kaip žmonės išnaudojo savo reikmėms šias rekreacinėmis turėjusias miestiečiams būti erdves, kaip bandė įveikti įvairias reguliacijas sodų namelių statyboms bei kaip radosi pirmosios sodų steigimo iniciatyvos ir kūrėsi sodų bendruomenės.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Būkite būdrūs“, – paaiškėjus, kad pavogti šimtų tūkstančių gyventojų duomenys, piliečius ragina įvairios institucijos. Tačiau aiškėja, kad apie kelis mėnesius vykdytą vagystę buvo žinoma dar balandžio pradžioje. Policija tyrimą pradėjo balandžio 15 dieną. Praėjusią savaitę įvykis aptartas Vyriausybėje, tačiau gyventojai apie incidentą sužinojo paskutiniai.Ar valstybė slėpė Registrų centro duomenų nutekėjimą? Ir ką vagys gali nuveikti su tokiais duomenimis?Laidoje dalyvauja Registrų centro laikinasis vadovas Giedrius Cininas, MRU profesorius, advokatas Mindaugas Kiškis, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir NRD Cyber security direktorius Vilius Benetis.Ved. Liepa Želnienė

Cigarečių kontrabandai oro balionais talkino ir būrys pareigūnų iš policijos, sienos apsaugos tarnybos. Tokia po sulaikymų operacijos Šalčininkuose pasklidusi žinia šokiravo visą Lietuvą. Tačiau teigiama, kad apie vietos pareigūnų ir kontrabandininkų bendrą darbą bei vietos valdininkų praturtėjimą liudininkai pranešdavo ir anksčiau, tačiau niekas nesikeisdavo. Ekspertai teigia, kad užkirsti kelią kontrabandai pasienyje yra sunkiai įmanoma, net jei nusikaltėlių šaknys ir pakirstos.Ar sulaikymai Šalčininkuose sustabdys kontrabandą balionais?Laidoje dalyvauja buvęs komisaras Juozas Rimkevičius, Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rasa Karmazaitė, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas, Seimo Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius, Šalčininkų savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Robertas Kovgeris.Ved. Marius Jokūbaitis

Minėdamas įkūrimo šimtmetį, LRT RADIJAS tęsia specialių laidų regionuose ciklą, kuriame kviečia žmones išbandyti radijo laidų vedėjo kėdę. Antroji stotelė – Kintai. Čia laidos vedėjo amplua išbandys Kintų evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Mindaugas Žilinskis ir Kintų istorinį bei kultūrinį savitumą aktualizuojanti VšĮ „Kintai Arts“ vadovė Audra Juodeškienė. Laidoje apžvelgiamos Kintų aktualijos, pasakojama apie Kintų kaitavimo mokyklą, vienintelį autoservisą.Ved. Edvardas Kubilius, Audra Juodeškienė ir Mindaugas Žilinskis

Jauni žmonės pasakoja, kad Lietuvoje sudėtinga įpirkti pirmąjį būstą, ypač sunku surinkti pradinį įnašą. Šią savaitę buvo galima teikti paraiškas dėl paramos pirmajam būstui įsigyti, tai galėjo daryti mažas pajamas gaunantys gyventojai. Daugiau nei 5,5 tam skirti milijonai buvo išgraibstyti per 10 minučių. Reaguodama į tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiam tikslui papildomai skyrė 5 mln. eurų.Laidoje dalyvauja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilekvič, LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai kaip niekad aktualina poreikį, kad regionuose egzistuotų stiprios bendruomenės ir tvirti bendruomeniškumo pagrindai. O kaip tai pasiekti, jei nebus savų pasakojimų, įprasminančių gyvenamąją vietovę, kuriančių jai vertę, cementuojančių bendruomenę ir padedančių jai įsišaknyti?Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šią savaitę Ukraina sėkmingai dronais atakuoja Rusiją, dega net Maskva. Kremliaus propagandistai skundžiasi, kad jų vaikai priversti miegoti koridoriuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad karas grįžta į šalį agresorę, o dronų antskrydžiai daro vis didesnę žalą Rusijos ekonomikai ir energetikos sektoriui. Tuo metu Kinijoje viešintis Vladimiras Putinas apie Ukrainos dronus tyli.Ar deganti Maskva reiškia, kad Ukraina perima iniciatyvą kare?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė, karo instruktorius Andrejus Šildiajevas ir karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.Ved. Liepa Želnienė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje vėl nukritęs dronas su sprogstama medžiaga kaitina politinį lauką. Droną aptiko gyventojas, o informavimo sistema suveikė pavėluotai. Prezidentūra sako, kad algoritmai nesuveikė, perspėjimai vėlavo, kaip ir antidroninių sistemų pirkimas bei diegimas. Tuo tarpu Valstybės kontrolė pažymi, kad gynybos fondo pinigai pernai liko nepanaudoti, nors lėšų trūko civilinei saugai. Todėl pinigus teko brangiai skolintis. Ar Lietuvai įmanoma suvaldyti įskrendančius dronus?Laidoje dalyvauja: krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, karys savanoris Arūnas Kumpis, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, antidroninių sistemų kūrimo įmonės „Nexdef“ vadovas Justinas Kveglys, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.Ved. Marius Jokūbaitis.

Į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis piktinasi, kad daug žmonių, išsinuomoję elektrinį paspirtuką ar dviratį, važiuoja be šalmo, nors nuomos įmonės pagal įstatymą šalmą parūpinti privalo. Laidoje – policijos atstovas Ramūnas Matonis, JUDU Parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius, „RIDE Mobility“ atstovas Stasys Karbauskis, Seimo narys Julius Sabatauskas.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri teiraujasi dėl vaiko priežiūros atostogų sistemos, konkrečiai – dėl vadinamųjų neperleidžiamų mėnesių, skirtų tėvo įsitraukimui skatinti. Ji pastebi, kad priemonė yra sveikintina ir prasminga tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir gali palaipsniui dalintis vaiko priežiūra. Tačiau Radvilei kyla klausimų, kaip ši sistema veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose. Kaip užtikrinti, kad būtų atliepti ir vaiko interesai, ir tėvų teisės? Laidoje „10-12“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė ir mediatorė Ūla Dusevičienė.Ved. Darius Matas

„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas Attenboroughas, kuriam šiemet sukanka 100 metų.Prieš daugiau kaip 70 metų pradėjęs karjerą BBC, Didžiojoje Britanijoje jis laikomas kultūros ikona ir „nacionaline vertybe“. Ramus ir įtaigus mokslo populiarintojo balsas atpažįstamas visame pasaulyje, o darbai daugybę žmonių įkvėpė rinktis būtent gamtininko kelią.„Jis padėjo žmonėms iš tikrųjų pamatyti biologinę įvairovę, apie kurią jie būtų nenutuokę, – pabrėžia dr. Andrew Terry iš Londono zoologijos draugijos. – Nuo mažiausių skruzdžių iki didžiulių banginių – jis atskleidė tų laukinių gyvūnų išsaugojimo svarbą ir net tam tikrą magiją.“„Jis pastatė tiltus iš gamtos į žmonių širdis“, – pritaria ornitologas Marius Karlonas, kuriam didelį įspūdį daro D. Attenborougho nuoširdumas ir gebėjimas nepaliaujamai stebėtis ir žavėtis gamta.„Jo klausytis yra jauku“, – sako botanikė Jurga Motiejūnaitė, kuri ir pati ieško įtraukiančių būdų apie gamtą pasakoti visuomenei.Laidoje skamba pasakojimai apie žinomo gamtininko profesinį kelia ir įtaką, o taip pat mintys mokslo populiarinimo svarbą bei iššūkius šiandien.Aut. Vaida Pilibaitytė

Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai. Laidoje „10-12“ – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė ir organizacijos „Ribologija“ vadovė, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame vienas garsiausių pasaulio gamtininkų įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu. Laidoje „10-12“ – „Sengirės kino“ organizatorė Aistė Račaitytė ir leidyklos, kuri išleido garsią Attenborough knygą „Paukščių gyvenimo paslaptys“ „Natura Libris“ vadovė Rugilė Stanelienė.Ved. Darius Matas

Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Fondo „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Laidoje „10-12“ – fondo „Nepatogūs“ mamos Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Senėjant visuomenei, vyresni žmonės sudaro didelę dalį dirbančiųjų ir kartu jie dažniau susiduria ir su sunkumais ieškant darbo ar išliekant jame. Reaguodamos į šią situaciją, programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės parengė praktines gaires darbdaviams, kaip kurti amžiui draugišką darbo aplinką. Laidoje „10-12“ – „Kurk Lietuvai“ projektų vadovėsAušrinė Dapkevičiūtė ir Ieva Astraukienė.Ved. Rūta Kupetytė

Pirmą kartą Lietuvos kariuomenėje į atsargą išleidžiamas tarnybinis šuo. Devynerius metus Kaira ieškojo sprogmenų ir kitaip padėjo kariams. Laidoje „10-12“ – Kaira, ir Lietuvos kariuomenės kinologas seržantas Raimundas Brazys ir Sprogmenų paieškos su tarnybiniais šunimis skyriaus vadas vyr. seržantas Vygantas Kazlovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš Mamos dieną, kaip ir prieš kitas šventes, padaugėja dovanų kuponus perkančių žmonių. Tačiau dalies kuponų, juos gavusieji dovana taip ir nepaverčia, o jų galiojimas tiesiog baigiasi. Kai kurie užsienio tyrimai rodo, kad laiku nepanaudojama apie pusė dovanų kuponų. Ką svarbiausia žinoti perkant tokią dovaną? Laidoje „10-12“ – Rūta Latinytė, Etnologijos mokslų daktarė, VU komunikacijos fakulteto tyrėja, Vainius Žalimas, internetinės dovanų parduotuvės „dovanusala.lt“ vadovas ir Goda Aleksaitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė.

Nuolatinis pranešimų srautas – nuo „Teams“ žinučių iki el. laiškų – daugeliui darbuotojų jau tapo įprasta darbo dalimi. Kaip tai veikia mūsų susitelkimą ir darbo rezultatus? Laidoje „10-12“ – ISM universiteto tyrėjas Erikas Marcinkevičius, kuris trims savaitėms buvo apskritai atsisakęs išmaniojo telefono.Ved. Rūta Kupetytė

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto naudojimas? Laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėja, docentė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.Ved. Darius Matas

Daugėja žmonių, kuriems reikia paramos maistu. Penktadienį ir šeštadienį bus vykdoma „Maisto banko“ akcija. Laidoje – pokalbis su „Maisto banko“ vadovu Simonu Gurevičiumi.

JAV viceprezidentas didžiuojasi, kad šalis nutraukė paramą Ukrainai, o Europa jau svarsto apie europietišką NATO be Amerikos. Lietuvoje apie tai buvo prabilusi ir premjerė Inga Ruginienė, tačiau šiandien apsilankiusi Seimo komitete plačiau planų nepristatė.Ką perka iš pensijų fondų pasitraukę piliečiai, kuriems jau išmokėta apie tris milijardus eurų?Laidoje dėmesio skirsime ir Seimo Kultūros komitete visą dieną vykusiam LRT įstatymo svarstymui.Varėnos rajono Marcinkonių gyventojai prašo bendrovės „Via Lietuva“ atstovų įrengti greitį ribojančius kelio ženklus.Juodkrantėje ornitologai po metų pertraukos pradėjo kormoranų kolonijos populiacijos reguliavimą - petardomis baidomi lizduose perintys paukščiai, tokiu būdu siekiama, kad neišsiristų maždaug trečdalis jauniklių.Ved. Liepa Želnienė