Podcasts about laidoje

2025 – ieji Lietuvoje bus prisimenami kaip politinių skandalų, premjero atsistatydinimo ir protesto mitingų metai. Tai buvo laikotarpis, kai suintensyvėjo hibridinės atakos, o vertybiniai ginčai persikėlė į socialinius tinklus. Iš kitos pusės, ekspertai pastebi stiprėjančią pilietinę visuomenę ir jos poliarizaciją.Kokie Lietuvos istorijoje išliks 2025 metai?Laidoje dalyvauja istorikas Norbertas Černiauskas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos teisininkas, Ingos Ruginienės patarėjas Jurgis Valiukevičius, protesto organizatorius Robertas Koroliovas, komunikacijos ekspertas Mantas Dubauskas, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos ekonomika šiais metais ir toliau stiebėsi. O reikšmingiausi įvykiai sietini su valdžios sprendimais – mokesčių reforma, gynybos finansavimu, antros pensijų pakopos. Tačiau buvo ir blogų žinių – užsienio investicijos sumažėjo 16 kartų, menksta eksportas. Ekspertai kai kuriuos žingsnius vadina trumparegiškais, kurių pasekmes pamatysime vėliau. Tačiau pesimistų balsus užgožia augantis vartojimas, kuris tęsis ir kitais metais. Ar Lietuvos ekonomikai tai buvo geriausi metai?Laidoje dalyvavo: VDU Ekonomikos fakulteto docentė Viktorija Tauraitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė, KTU Ekonomikos fakulteto docentas Evaldas Stankevičius. Ved. Marius Jokūbaitis.

Kapčiamiestyje planuojama statyti karinį poligoną, kuris turėtų būti svarbus Suvalkų koridoriaus gynybai. Tačiau vietos gyventojai tam priešinasi. Jie nerimauja, kad daliai jų teks išsikelti iš namų, o karo atveju taptų taikiniu. Be to, kalbama apie būsimus kirtimus, žalą gamtai. Krašto apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad rajonui iš poligono būtų ir ekonominė nauda. Pirmadienį įvyko pirmasis susitikimas su vietos gyventojais, kuriame netrūko aistrų.Ar Kapčiamiestis tinkama vieta naujam poligonui?Laidoje dalyvauja buvusi Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Kapčiamiesčio gyventojas Algimantas Kimtys, Gynybos ekspertas Romas Judinas, Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Laidoje „10-12“: Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertė Simona Aginskaitė, Evelina Šernaitė, dviejų vaikų mama, kurios dėka tyrimas buvo inicijuotas, Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos gamtos būklė sparčiai blogėja. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 europinės svarbos buveinių tipų liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.Nei viena iš tirtų augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių nėra palankios būklės. Tik vienas miškų buveinių tipas yra geros būklės – griovų ir šlaitų miškai, nes jie sunkiai pasiekiami kirtimo technikai.Šis vertinimas atliktas pagal Europos Sąjungos metodiką ir padeda nustatyti gamtinės aplinkos pokyčius, pasiekimus ir iššūkius. Pasak specialistų, miškuose bioįvairovės nykimą lemia intensyvus ūkininkavimas, o kitose buveinėse – ganymo ir šienavimo stoka, hidrologinio režimo pažeidimai arba tarša. Kai kur padėtį taip pat blogina ir invazinių rūšių įtaka bei klimato kaita.Aplinkosaugos koalicijos teigimu, taip yra todėl, kad Lietuva nesiima reikiamų veiksmų bioįvairovei apsaugoti. Dar daugiau – šie tyrimų rezultatai buvo aptarti tik tarp specialistų, o visuomenei pristatyti nebuvo. „Man susidaro įspūdis, kad šią ataskaitą stengiamasi pakišti po kilimėliu. Dar daugiau – norima ginčyti jos rezultatus“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Laidoje saugomų gamtinių buveinių ir rūšių būklę komentuoja specialistai ir visuomenininkai.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Po derybų Berlyne paskelbtas 6 punktų Ukrainos saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo paramos planas. Jame numatyta karinė parama Ukrainai ilguoju laikotarpiu, taip pat Europos šalių vadovaujama ir Jungtinių Valstijų remiama tarptautinė misija šalyje bei teisiniai įsipareigojimai atsakyti į bet kokį karinį puolimą ateityje. Ukraina sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau teigia, kad dėl teritorijų dar nėra sutarimo.Laidoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žurnalistų bendruomenė rengia dar vieną didelį mitingą. Jie sako, kad valdančiųjų siekis kuo greičiau palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką yra aiškiausias orbaniško institucijų užvaldymo požymis. Kritikai atkerta, kad taip teigti nėra nei teisinio, nei politinio pagrindo. Anot jų, visuomeninio transliuotojo atleidimo palengvinimas - vienintelis būdas greitai išspręsti LRT krizę.Ar Lietuvai gresia orbanizacija?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, filosofas Laurynas PeluritisVed. Liepa Želnienė.

Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a. pr. istorinių tyrimų kontekstas. Atsispiriant nuo šio vietos istorikų „virtuvę“ ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais pristatančio pasakojimo, leidžiamasi į paties M. Romerio asmenines gyvenimo istorijas. Laidoje besiremiant M. Romerio dienoraščiais bandoma žvilgtelėti į daugeliui girdėtą, bet vis dar menkai pažįstamą M. Romerį iš kiek kitokios perspektyvos, per jo idėjinius apmąstymus - tiek kaip į savojo laikmečio idėjų atspindį, tiek kaip novatorišką ir drąsų mąstytoją, nepabijojusį ir keisti savosios nuomonės.Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido 123 politinius kalinius, tarp jų ir Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį bei 2020 m. protestų lyderę Maryją Kalesnikavą. Mainais į tai Amerika naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Kokie JAV tikslai Baltarusijos atžvilgiu? Kiek sankcijų naikinimo politika gali būti efektyvi?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Tatsiana Chulytskaya, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Man išgyventi labiausiai padėjo skaudžios patirties įprasminimas, bendruomenės, kurioje jaučiuosi saugiai, radimas“, - sako Viktorija Andreikėnaitė – SafeTalk ir A-SIST mokymų lektorė, „Žvelk giliau“ projekto ambasadorių koordinatorė, daugiau nei prieš dvidešimt metų išgyvenusi tėčio savižudybę.„Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus pastebėtų galimos savižudybės artėjimo ženklus“, - laidoje pasakoja Julija Meišimė – Savižudybių prevencijos mokytojų asociacijos pirmininkė.Gyvename sudėtingu metu – visuomenės susiskaldymas, karo grėsmė, artėjančios šventės, kaip ir daugybė blizgučių dar labiau paaštrina psichikos sveikatos problemas. Laidoje priminimas, kas labai svarbu kiekvieną dieną, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kaip elgtis, kad padėtume tiek sau, tiek greta esančiam išgyventi emocines duobes. Pašnekovės pasakoja, kad labai svarbu mokėti padėti ne tik kitam, tačiau ir pačiam sau. Gruodžio 13- oji - Šviesos, šv. Liucijos diena. Šviesus pokalbis apie su-dėtingus dalykus.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Laidoje – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Europos Sąjunga peržiūri ir griežtina savo migracijos politiką, tam dar turės pritarti Europos Parlamentas. Šalys narės galės lengviau išsiųsti žmones, kurie neturi teisės gyventi ir dirbti bloke, taip pat steigti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus užsienyje ir kurti išsiuntimo centrus už savo sienų. Taip pat sudarytas naujas „saugių šalių“ sąrašas, iš kurių atvykusių asmenų prieglobsčio prašymai galėtų būti greitai atmetami.Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentaras Petras Auštrevičius, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje bei Švedijoje Neringa Budrytė ir Vaida Strazda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną ankstyviausių ir žinomiausių Vilniaus fotografų – Juzefą Čechavičių, jo profesinį kelią link fotografijos bei spalvingą asmeninį gyvenimą. Laidoje su meno istoriku žvilgtelime ir į tuometinį Vilnių – tokį, kokį jį matė ir fiksavo Juzefas Čechavičius pro savąjį fotoobjektyvą.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Rusija jau atvirai gąsdina Europą karu, bet Jungtinės Amerikos Valstijos naujoje saugumo strategijoje skelbia, kad Rusija nebėra grėsmė. Su ja siekiama atkurti strateginį stabilumą. Tuo metu Europa vadinama silpna, nykstančia ir praradusia savigarbą. Europos lyderiai sako, kad Jungtinės Valstijos neturėtų pamiršti, kad Europa yra jų artimiausia sąjungininkė, o ne problema.Ar Europai teks ištarti „Sudie, Amerika?“Laidoje dalyvauja Gynybos politikos ekspertas Giedrius Česnakas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyr. politikos analitikas Vladas Laučius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Liepa Želnienė.

Šiandien žurnalistų bendruomenė kviečia visuomenę į protestą prieš laisvo žodžio suvaržymą bei bandymus politizuoti LRT. Visuomeninis transliuotojas yra atlaikęs ne vieną išbandymą – nuo okupantų įsiveržimo ir „kaspervizijos“ iki finansų trūkumo misijai atlikti. Šįkart politikai reikalauja pasiaiškinti, kokie politikai kviečiami į LRT laidas, registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas.Kaip galima apsaugoti LRT nuo politizavimo?Laidoje dalyvauja buvęs LRT generalinis direktorius, architektas Algirdas Kaušpėdas, protesto iniciatyvinės grupės narė, 15min tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė, buvusi LRT tarybos narė ir buvusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Kokia yra šiuolaikinė karta? Ar noriai priima kitokį? Ar šiuolaikinė mokykla yra stereotipiška erdvė? Kokia reali situacija mokyklose šiandien?Laidoje dalyvauja istorijos mokytojas, švietimo aktyvistas Antanas Jonušas, Sandra Gaučiūtė – „Nepatogaus kino klasės“ programos vadovė, Atviros Lietuvos fondo projektų vadovė ir neformaliojo ugdymo fanė ir kino kūrėja, edukatorė, dirbanti su vaikais ir jaunimu formaliajame švietime ir neformaliame ugdyme Augustė Baltrūnaitė.„Man teko mokytis mokykloje, kuri buvo tikra patyčių mokykla“, - sako mokytojas Antanas Jonušas, - „dabar tokios neigiamos aplinkos yra mažiau, vyksta daug įvairių mokymų“. „Staiga tapau patyčių objektu, net negalėjau suprasti, kodėl staiga man kimbama į plaukus tik dėl to, kad aš esu“, - pasakoja Augustė Baltrūnaitė, - „dabar stebiu pokytį, nors dar reikia daug nuveikti“.Apie svarbias kino festivalio „Nepatogaus kino klasės“ veiklas įvairiose temose, edukacijas, mažinančias atskirtį, keičiančias požiūrį, laidoje pasakoja Sandra Gaučiūtė: „Girdime, kad edukacijos veiksmingos ne tik vaikams, tačiau jos labai vertingos ir mokytojams. O Įvairovė yra sveikintinas dalykas ir leidžia mums būti stipresne visuomene“.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Apie mokymosi nuovargį, didelį namų darbų, savarankiško darbo krūvį, socialinių valandų rinkimą be motyvacijos ir pasirinkimo galimybės, kalbame laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ su pačiais moksleiviais.

Naujausias tyrimas atskleidė, kad raminamųjų ir migdomųjų vartojimas tarp Lietuvos paauglių lenkia Europos šalis, mūsų rodiklis aukščiausias – 29 proc. jaunuolių bent kartą juos yra vartoję. Šiuos receptinius vaistus jie dažniausiai gauna iš artimųjų. Taip pat paaiškėjo, kad mūsų šalies paaugliai mažiau rūko cigarečių ir vartoja alkoholio, tačiau vis jaunesni pradeda rūkyti elektroninės cigaretes.Dar viena tendencija – merginų psichologinė gerovė ženkliai prastesnė nei berniukų. O emocinė sveikata siejama tiek su įvairių psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tiek su laiku, praleidžiamu socialiniuose tinkluose. Šie duomenys paaiškėjo iš ESPAD – Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų Europos mokyklose tyrimo.Laidoje dalyvauja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė dr. Laima Bulotaitė, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė, Marijampolės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kone kiekvienas aštresnis įrašas socialiniuose tinkluose sulaukia daugybės reakcijų. Deja, ne visos jos – tikrų žmonių nuomonės. Dažnai komentuoti supuola botais vadinamos fiktyvios paskyros, tyčia kuriamos tam, kad paveiktų piliečių nuomonę. Neseniai policija išardė Vilniuje veikusį botų fermų tinklą ir įspėjo, kad Lietuvoje gali veikti apie pusę milijono fiktyvių paskyrų.Kas ir kaip mus kiršina socialiniuose tinkluose? Ir kaip kovoti su botais?Laidoje dalyvauja Kultūros viceministras Viktoras Denisenko, Seimo narė Daiva Ulbinaitė, Debunk.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė, sociologė, Pilietinės visuomenės instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė, Delfi „Melo detektoriaus“ redaktorė Aistė Meidutė ir „Cybernews“ vyriausioji redaktorė Jurgita Lapienytė.Ved. Liepa Želnienė

Laidoje – pokalbis su sportininke ir verslininke Roma Puišiene apie jos įspūdingą savaitę, per kurią – 7 maratonai per 7 dienas 7 žemynuose ir visuose juose iškovotos pergalės.

Sveiki, eteryje aktualijų studija, prie mikrofono marius jokūbaitis.Žurnalistai iš LRT ir kitų redakcijų muša pavojaus varpais dėl nacionalinio transliuotojo ateities. LRT eteryje – tylos minutės. Tai reakcija į valdančiųjų iniciatyvas LRT transliuotojo atžvilgiu. Su žurnalistų protestais solidarizuojasi ir kultūros asamblėja, kuri kovojo prieš „Nemuno aušrą. Apie protestus kalba ir mokytojai, ir pareigūnai.Ar protestai keičia valdžios sprendimus?Laidoje dalyvauja žurnalistė Rita Miliūtė, buvęs LRT direktorius Kęstutis Petrauskis, menotyrininkė Lina Michelkevičė, socialdemokratas Povilas Pinelis.Ved. Marius Jokūbaitis

Nemenkai smuko prezidento Gitano Nausėdos reitingas, jis žemiausias per jo prezidentavimo laiką. Taip pat sumenko gyventojų palankumas socialdemokratams, pasitikėjimais jais mažiausias per 4 metus. Tai parodė „Vilmorus“ „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta apklausa.Laidoje – politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir 15min.lt“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

Ukrainos kovos su korupcija agentūros atliko kratas prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako kabinete. Tai gali būti susiję su didelio masto korupcijos skandalu energetikos srityje. Kiek anksčiau tyrėjai pranešė,kad nusikalstamos schemos organizavimu yra įtariamas Volodymyro Zelenskio buvęs bendražygis Timūras Mindičius, dėl šio skandalo atsistatydino keli ministrai. Per korupcinę schemą galėjo būti pasisavinta iki 100 mln. JAV dolerių.Laidoje kalba Ukrainos politologas Valerijus Dymovas.

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kaip dirbtinis intelektas gali tapti kūrybos ir bendravimo įrankiu muziejuose? Ką jis keičia muziejuose? Pokalbis apie Lietuvos muziejų forumą „Muziejai: pokyčio jėga“ su Muziejų asociacijos valdybos pirmininku Mariumi Pečiuliu.MO muziejuje atidaroma paroda „Pievos ir akys“. Apie ką vienoje erdvėje kalbėsis didžiosios Lietuvos meno eksperimentatorės Kazimieros Zimblytės darbai ir Peru gimusios prancūzų menininkės Rose Lowder filmai? Parodos kuratorės Inesa Brašiškė ir Miglė Survilaitė.Performansas ,,Morfėjo kambarys“ keliauja po mažiausius Lietuvos miestelius. Kodėl jo kūrėjams tai yra svarbu?Pasaulyje tvyrančios įtampos, žmogaus ir gamtos santykiai, galingų korporacijų įtaka – tai temos, apie kurias kalba dokumentinio kino režisieriai šiandien prasidedančiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Laidoje dalyvauja VDFF vadovė, programos sudarytoja Eglė Maceinaitė bei festivalio koordinatorė, programos sudarytoja Aušra Umbrasaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė anksčiau Ukrainai nustatytą terminą iki ketvirtadienio sutikti su Vašingtono remiamu taikos planu. Jis teigia, kad derybininkai daro pažangą tiek su Rusija, tiek su Ukraina, o paklaustas, ar iš Ukrainos nėra reikalaujama atiduoti Rusijai per daug teritorijos, sakė, kad per ateinančius porą mėnesių Rusija tą teritoriją vis tiek gali paimti.„Bloomberg“ paviešino D. Trumpo pasiuntinio Steve`o Witkoffo ir V. Putino užsienio politikos patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbio stenogramą, kurioje JAV pasiuntinys patarė J. Ušakovui, kaip pateikti taikos planą D. Trumpui.Laidoje dalyvauja Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Solomija Bobrovska, žymus Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas, politikos mokslų daktaras Rostislavas Balabanas, Ukrainos žurnalistas Olehas Baturinas, visuomenininkas Žilvinas Svitojus.

Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šia laida apie Antano Sniečkaus asmenybę ir jį supusius žmones „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie Lietuvos istorijos personalijas. Laidoje su neseniai monografiją apie A. Sniečkų visuomenei pristačiusiu istoriku Mariumi Ėmužiu svarstoma apie priežastis, nulėmusias Sniečkaus ir jo aplinkos žmonių įsitraukimą į komunistinę veiklą, asmeninių pasirinkimų reikšmę. Laidoje aptariamas jo santykis su vienu ankstyviausių žinomų ir aktyvių dar nelegalios komunistinės veiklos iki Antrojo Pasaulinio karo Lietuvoje dalyviu – Zigmu Angariečiu, taip pat nuo pat tarpukario nelegalios komunistinės veiklos Sniečkų lydinčios Miros Bordonaitės, kuri ilgainiui iš draugės tampa ir žmona, asmenybė. Laidoje istorikas dalijasi ir Sniečkaus gyvenimo ir valdymo jau sovietinėje Lietuvoje fragmentais, į kuriuos įsipina ir pasakojimai apie žmones, kuriuos M. Ėmužis simboliškai vadina jo „dvariškiais“.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Seimas apsvarstė ir grąžino Vyriausybei tobulinti kitų metų biudžetą. Socialdemokratai sako, kad galiausiai jame bus suderinti valstybės gynybos ir socialiniai poreikiai. Tačiau jau kyla abejonių, ar koalicijai pavyks biudžetą priimti. „Nemuno aušra“ ir „valstiečiai“ mano, kad gynybai pakaktų 5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto. Didesnių algų tikisi pareigūnai ir mokytojai. Opozicija kitų metų finansinį planą vadina apgaulės ir sulaužytų pažadų biudžetu.Ar koalicija atlaikys biudžeto priėmimą?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Ilona Gelažnikienė, Gintarė Skaistė, Linas Kukuraitis ir Robertas Puchovičius.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas į šį postą pateko Vyriausybės vairą perėmus Ingai Ruginienei. Iki tol dirbęs viceministru, buvo laikomas ir kandidatu į Krašto apsaugos ministro kėdę. Kritikai priekaištauja ministrui už per menką įsitraukimą sprendžiant reguliariai uždaromo oro uosto ir vežėjų problemas.Koks bus susisiekimo ministras Juras Taminskas?Laidoje dalyvauja susisiekimo ministras Juras Taminskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Vieni yra įsitikinę, kad S. Nėris kaip sovietų koloborantė šiandien nėra verta atminimo ir siūlo jos kūrybą ignoruoti. Kiti, priešingai, pabrėžia, kad Salomėja yra viena talentingiausių, gal net pati talentingiausia lietuvių poetė. Laidoje skaitau jos eiles, apmąstau jos tragišką gyvenimo istoriją ir įsiklausydamas mėginu ją suprasti.

„Buvo akimirkų, kai bijojau garsiai džiaugtis, nes rytojus galėjo viską atimti. Bet liūdėti negalėjau – liūdesys žudo viltį. Ir - reikėjo veikti“, – sako Veronika Valančienė – dvynukių ankstukių mama. Laidoje išgirsime Viltės ir Ievos istoriją nuo 500 ir 615 gramų iki šviesių, žaismingų 7-mečių mergaičių. 150 dienų ligoninėje, grįžus namo, vienai iš dukryčių buvo būtinas deguonies aparatas... „Tai tik viena iš daugelio istorijų, o kasdien gimsta 2-3 neišnešioti naujagimiai“, – antrina pati neišnešiotukę auginanti Jolanta Leonavičiūtė-Grigorjevienė, asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas santykių su Kinija normalizavimas. Dar G. Palucko Vyriausybė Kinijai pasiūlė atnaujinti diplomatinius santykius, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukta - Pekinas mūsų norus ignoruoja. Vakar šiuo klausimu diskutuota uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Paaiškėjo, kad Lietuva prašo partnerių pagalbos teikiant konsulines paslaugas Kinijoje. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad neišvengiamai turėsime grįžti prie santykių su Pekinu.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, Japonijos tarptautinio universiteto politologė Vida Ambutavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje oro uostų veiklą trikdo balionai su kontrabanda, Lenkijoje – susprogdinti geležinkelio bėgiai. Teigiama, kad tai – diversija, surengta užsienio žvalgybos tarnybos nurodymu. Ekspertai tvirtina, kad hibridinės atakos – karo pradžia. Politikai įspėja, kad Rusija gali užpulti NATO nebaigusi karo Ukrainoje.Ar hibridinės atakos – karo pradžia?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės patarėja Ieva Gajauskaitė, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir LRT bendradarbis Ukrainoje, politologas Alvydas Medalinskas.Ved. Liepa Želnienė

Jūrinio vėjo parko Lietuvoje gali ir nebūti. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad jis jau išbrango beveik trečdaliu, projektas stringa ir yra per daug rizikingas. Valdantieji jau reikalauja atsakomybės, premjerė ragina imtis skubių sprendimų. Tačiau opozicija mano, kad valdžia tiesiog nusitaikė pribaigti energetikos projektą. „Igntis grupės“ vadovai sutinka, kad gali kilti sunkumų finansuojant projektą.Ar jūrinio vėjo parko projektas pasmerktas žlugti?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės auditorius Mindaugas Šalčius, „Ignitis renewables“ valdybos pirmininkas Jonas Rimavičius, buvęs energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys, Seimo narys, „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas Naglis Navakas.Ved. Marius Jokūbaitis

Ornitologas Eugenijus Drobelis ir jį palaikantys ornitologų draugijos nariai kreipsis į Aplinkos ministeriją, kad ši sumažintų jūrinio erelio apsaugą. Pasak jo, nuo išaugusios populiacijos kenčia kiti retI paukščiai.Tuo metu ministerija ir paukščių ekologijos tyrėjas Rimgaudas Treinys sako, jog tam pagrįsti reikia mokslinių tyrimų – kelių stebėjimų neužtenka.Autorė Inga Janiulytė-TemporinAplinkos ministerijos komentarą skaito Rytis Skamarakas. Laidoje panaudoti garsai iš „Ornitostogų“ transliacijų ir svetainės „Xeno Canto“ vartotojų Mateusz Gutowski (Lenkija) ir Livon (Estija) įrašų.„Ornitostogos“ transliacijos stop kadre - jūrinių erelių pora

Ukrainą krečiant korupcijos skandalui energetikos sekroriuje, Rusija intensyvina puolimą. Viešinami į Pokrovska žengiančių Rusijos karių vaizdai.Turistų gausiai lankomą Kipro salą, pastarąją parą sukrėtė žemės drebėjimų serija. Laidoje aiškinsimės, kaip elgtis smogus stichijai.Jungtinių Valstijų Kongresui patvirtinus biudžeto projektą, baigėsi ilgiausias vyriausybės užsidarymas Jungtinių Valstijų istorijoje. Tačiau Vašingtoną supurtė naujas skandalas po to, kai buvo paviešinti nepilnamečių seksualinio išnaudojimo tinklo vadovavimu kaltinto milijardieriaus Džefrio Epsteino privatūs laiškai, kuriuose ne kartą minimas Donaldas Trampas. Viename jų teigiama, kad Trampas su auka praleido keletą valandų Epsteino namuose.Siuntų pristatymo bendrovė „Omniva“ siekia iš Lietuvos pašto perimti dalį paslaugų – smulkų siuntų, laiškų ir korespondencijos pristatymą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Keturi Ukrainos ministrai, ne visi dabartiniai, artimas prezidento Volodymyro Zelenskio bendražygis, buvęs verslo partneris Timūras Mindičius ir kiti asmenys yra įsipainioję į didelio masto korupciją, susijusią su energetika. Timūras Mindičius, laikomas visos schemos organizatoriumi, manoma buvo įspėtas dar prieš kratas ir pabėgo iš šalies.Vokietijos tyrėjai mano, jog ukrainiečių įtariami susprogdinę dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje, veikė vadovaujami tuometinio Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno. Apie tai rašo amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.Laidoje dalyvauja verslininkas, buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas, Transparency international Ukrainos skyriaus vadovo pavaduotoja Kateryna Ryzhenko. LRT bendradarbė Vokietijoje Vytenė Stašaitytė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje Maksimas Milta.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vidaus reikalų ministerija siūlo atsisakyti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir tiems žmonėms, kuriuos atsiveda institucijų vadovai, taikyti kitokius reikalavimus. Sakoma, kad taip valstybės tarnyba bus depolitizuota. Tačiau kritikai sako, kad bus kaip tik atvirkščiai. Juos piktina ir tai, kad konkursus į valstybės tarnybą vėl vykdytų pačios įstaigos, o Viešojo valdymo agentūra atrinktų tik vadovus.Ar valstybės tarnyba politizuojama?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Kristina Krikštaponienė, Vilniaus universiteto profesorius Vitalis Nakrošis, Seimo nariai Martynas Katelynas ir Giedrė Balčytytė.Ved. Liepa Želnienė

Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spaudą skatinti Lietuvoje pasitelkė okupantai, kiek lietuvių spauda perėmė nacionalsocialistų retoriką prieš žydus ir kiek kūrė savąją neapykantos kalbą. Antisemitizmas kaip idėja nebuvo naujiena, Lietuvą pasiekusi tik su nacių okupacija, jau XIX a. pab. Rusijos imperijos laikotarpiu, o vėliau ir nepriklausomoje Lietuvoje buvo antisemitines idėjas palaikančiųjų (kaip, žinoma, ir pasisakančiųjų prieš jas), bet dažniausiai tai siejama su ekonomine konkurencija ar buitiniais santykiais tarp lietuvių ir žydų, ne kiek su aiškia politine kryptimi. Tad klausime, ar nacistinės okupacijos laikotarpiu prie antisemitizmo sklaidos prisidėję asmenys Lietuvos viešojoje erdvėje veikė ir anksčiau ir tiesiog nacistinės okupacijos laikotarpiu rado palankią nišą kurstyti nusistatymą prieš žydus, ar vis dėlto tai buvo naujai prie šios temos atėję (ar specialiai pakviesti ir įtraukti) asmenys. Taip pat laidoje sieksime rekonstruoti antisemitinio turinio kūrimo procesą nacistinės okupacijos metais - nuo jo ištakų, sukuriamo ar importuojamo turinio, veikusių žmonių ir tikslinės auditorijos bei galimo tokio turinio paveikumo jai.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

FM99 kalbame su folkloro trio „Trys gulbelas“ dainininkėmis Valdone Bereikiene, Vaida Naruševičiūte ir Toma Grašyte-Jegelevičiene apie folklorą, dainas bei tradicinį folkloro festivalį „Dzūkų godos“, vykstantį jau daugiau kaip 50 metų. Laidoje dainininkės atliko ir tris folklorines tribalses dainas, - kviečiame pasiklausyti.

Situacija dėl Baltarusijoje įstrigusių lietuviškų vilkikų tik aštrėja. Jie siunčiami į specialias aikšteles, o už tai teks brangiai susimokėti. Kelias į Lietuvą vilkikams yra užkirstas iš Baltarusijos pusės. Lietuva vėl žada kreiptis į Baltarusijos tarnybas, o jei situacija nepasikeis, užsimenama apie papildomas sankcijas baltarusiškoms prekėms. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka grasina konfiskuoti vilkikus.Ar Lietuva turėtų gelbėti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba, “Linavos” prezidentas Erlandas Mikėnas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Laurynas Jonavičius, Advokatų kontoros "Ecovis Proventus Law" advokatas Kęstutis KvainauskasVed. Marius Jokūbaitis

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nematoma struktūra, labai sunku suvokti, kas yra sveikas, o kas yra nesveikas dirvožemis. Bet jis yra mūsų civilizacijos pagrindas,“ – sako aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.Studijuodama Mastrichto universitete Olandijoje Dovilė turėjo progą išbandyti dirvožemio būklės tyrimų būdą – ekoakustiką. Nors biologai jau seniai moka iš garsų atpažinti paukščių, varliagyvių ir kitas rūšis ir turi metodikas pagal tai nustatyti buveinės būklę, dirvožemio ekoakustika – dar nauja mokslo sritis.„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu“, – apie tai, kaip pradėjo rinkti įvairius dirvožemio garsus pasakoja D. Railaitė. Dabar ji tuos garsus naudoja meno projektuose ir vesdama edukacinius užsiėmimus apie tvarų ūkininkavimą.Laidoje kalbamės apie tai, ką apie dirvožemio būklę galima pasakyti iš jo skleidžiamų garsų ir ar posakis: „Sveikas dirvožemis – triukšmingas dirvožemis“ visada teisingas?Autorė Vaida Pilibaitytė

Laidoje „10 Geriausių“ vieši vienas ryškiausių šalies pop muzikos kūrėjų ir atlikėjų Rokas Yan, pristatantis naujieną – kūrinį „Skauda“ bei emocionalų vaizdo klipą, kuriame galime išvysti dar nematytą atlikėjo pusę. Iš Lazdijų kilęs dainininkas atvirauja, kad „Skauda“ – tai ne tik daina, tai giliai jausminga išpažintis, atverianti universalias vienišumo, žmogiško ryšio ir pažeidžiamumo temas.

Grupė Seimo valdančiųjų ir opozicijos atstovų grąžina partnerystės įteisinimo klausimą. Jie įregistravo Civilinio kodekso pataisą tai atsisakius padaryti Teisingumo ministerijai. Pataisa įregistruotus partnerius traktuotų kaip šeimą. Dėl to yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas. Kritikai sako, kad tokiam projektui nepritaria didelė dalis visuomenės, be to, abejojama, ar jis sulauks palaikymo ir Seime.Ar Seimui pavyks įteisinti partnerystę?Laidoje dalyvauja Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė,Seimo narys konservatorius Arūnas Valinskas, Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, Seimo narė Ligita Girskienė,Seimo narys socialdemokratas Laurynas Šedvydis.Ved. Marius Jokūbaitis

Nors Kęstas Rimdžius vis dar šiek tiek prisibijo save vadinti dizaineriu, naujausia jo kolekcija jau pristatyta tiek Vilniaus, tiek Rygos mados savaitėse. Kas toliau? Galbūt žingsnis į užsienio rinką, o gal – dar didesnės avantiūros. Laidoje pašnekovas dalinasi kolekcijos kūrimo užkulisiais, lygina Vilniaus bei Rygos mados bendruomenes ir renginius, bei dalinasi mintimis apie tai, ką madoje šiandien reiškia prabanga.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jau mėnuo, kai nėra kultūros ministro. Tačiau trys viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin – paskirti. Socialdemokratai sako, kad tai užtikrins darbų tęstinumą. Prezidento vertinimu, to nepakanka. Politologai ir antrą mėnesį protestuojanti kultūros bendruomenė stebisi, kodėl viceministrai paskirti nesuradus naujo ministro.Ar gali kultūros viceministrai dirbti be ministro?Laidoje dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Seimo Kultūros komiteto narė Indrė Kižienė, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė ir MRU docentas Saulius Spurga.Ved. Liepa Želnienė

Apie „groomingą“, arba vaikų viliojimą siekiant išnaudoti seksualiai, įtraukti į nusikalstamas veiklas. Kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus, kodėl atpažinus viliojimą svarbu kreiptis į tarnybas? Laidoje „10-12“ – organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Marčiukaitienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo aktualijos. Šios savaitės epizode sveikiname naująjį A lygos čempioną „Kauno Žalgirį“, aptariama atkakli kova dėl išlikimo ir bilieto į Europą bei daug dėmesio tradiciškai skiriama stipriausioms Europos futbolo lygoms. Laidoje dalyvauja 15min nariai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:10 Savaitgalio idilė ir laidos vedėjų mėgstamiausių futbolininkų vienuolikės 22:10 A lyga turi naują čempioną: „Kauno Žalgirio“ sėkmės priežastys 41:00 „Riteriai“ ar „Dainava“? 44:00 „Žalgiriui“ neparankūs alytiškiai 52:26 Suvalkiečiai Žemaitijoje 59:30 Gvidas Gineitis ir kitų lietuvių darbai Europoje 1:06:53 Svarbiausias „Premier“ lygos mūšis: „Liverpool“ – „Man Utd“. 1:21:40 „Arsenal“ gynyba ir dar viena darbinė pergalė 1:23:35 Erlingo planeta 1:25:17 „Bournemouth“ ir „Crystal Palace“ 1:28:35 „Chelsea“ ir trenerius ryjantis „Nottingham Forest“ graikas 1:36:35 „Barcelona“ ir „Real“ neįkvepiančios pergalės 1:43:15 „Atletico“ pergalė prieš Pamploną 1:48:56 Vokietijos „Klassikeris“ ir „Bayern“ dominavimas 1:55:18 Italijos „Serie A“ įdomybės 2:00:02 Prancūzijos „Ligue 1” intrigos ir Lionelio Messi skaičiai

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateikė Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą tęsti energetikos ministro darbą naujoje Vyriausybėje, o Aplinkos ir Kultūros ministerijoms vadovauti siūlomi Kastytis Žuromskas ir Ignotas Adomavičius. K. Žuromskas šiuo metu yra aplinkos viceministras, o I. Adomavičius dirba Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėju.Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje paskelbė nuosprendžius kaltinamiesiems. Skirta baudų, dalis paskelbti recidyvistais. Kai kurie nuteisti nuo kelių mėnesių laisvės apribojimo iki kelių metų kalėjimo lygtinai. Dalis kaltinamųjų atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.Disko metikas Mykolas Alekna tapo pasaulio vicečempionu. Laidoje pokalbis su Mykolo tėvu, olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna.Sukanka 150-imt metų, kai gimė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugelio jis yra laikomas žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku, žinomu ir už šalies ribų. Šiomis dienomis Čiurlioniui prisiminti numatyta per du šimtus renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, kuris gali sukelti mažakraujystę. Vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį. Gydytojai tikina, kad būna atvejų, kai organizmas geležies neįsisavina.Ved. Andrius Kavaliauskas