Podcasts about laidoje

Po protestų ir opozicijos filibusterio Seime suburta darbo grupė parengė naujos redakcijos LRT įstatymą. Jame atsisakyta mažinti kartelę LRT direktoriaus atleidimui, nutarta įsteigti valdybą ir padidinti tarybos narių skaičių. Valdantieji projektą vadina kompromisu, tačiau protestavę žurnalistai sako, kad jis dar blogesnis nei buvęs. Opozicija už darbo grupės parengtą įstatymą balsuoti neketina ir jau registravo savo projektą.Ar bus priimtas darbo grupės parengtas LRT įstatymas? O gal kovos dėl LRT tęsis?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Vytautas Juozapaitis, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė ir Lietuvos žurnalistų sąjungai darbo grupėje atstovavęs advokatas Edmundas Budvytis.Ved. Liepa Želnienė

Laidoje – pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.

Jau ketverius metus Ukraina ginasi nuo rusijos plataus masto invazijos. Karas, pakeitęs Ukrainą, jos visuomenę, kraštovaizdį, bet kartu atnešęs daug fronto pamokų, iš kurių gali mokosi tokios šalys kaip Lietuva. Karo ekspertai teigia, kad Ukrainos gynybos patirtį Lietuva turi perimti kuo greičiau, įtraukiant į tai kuo didesnę dalį visuomenės. Dronų būriai Ukrainoje jau šiandien keičia karo strategiją.Kaip ketveri karo metai pakeitė Ukrainos gynybą ir visuomenę?Laidoje dalyvauja Ukrainos dronu kuopos vadas leitenantas Kyryl Yushchyshen, Ukrainos Chersono nacionalinio parko direktorius Serhii Skoryk, buvęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės docentas Vytautas Isoda.Ved. Marius Jokūbaitis

Viena paradoksaliausių Vilniaus erdvių – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kurioje sakralinę tylą kadaise pakeitė bulvių ir kopūstų kvapas. Didinga barokinė šventovė sovietmečiu buvo nuniokota, o jos vidus paverstas daržovių sandėliu – brutalios betoninės perdangos ir laiptinės užgožė puošnius altorius bei skliautus. Šiandien pastatas vėl tarnauja tikinčiųjų bendruomenei, o netrukus ims keistis ir jo architektūrinis kūnas. „Fragment“ architektai su komanda imasi jautrios užduoties – ne atkurti „buvusią didybę“, bet atverti daugiasluoksnę pastato istoriją ir paversti ją įtraukiančia architektūrine patirtimi.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tai, kaip šiuolaikinė architektūra prakalbina praeitį. Nuo Ramintojos bažnyčios iki Anykščių Antano Baranausko muziejaus ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinio pastato – „Fragment“ studijos darbuose subtiliai balansuojama tarp tvarumo ir kontekstualumo, racionalumo ir poetiškumo, derinant praeities palikimą su šiandienos poreikiais. Su architektais Berta Meironaite ir Povilu Čepaičiu dalinomės projektų kūrybinio proceso užkulisiais ir aptarėme šiuolaikišką požiūrį į kokybišką architektūrinę aplinką – rūpestį ne tik jos fiziniu pavidalu, bet ir istoriniu bei kultūriniu krūviu.Ved. Matas Šiupšinskas

NATO smūgiuotų giliai Rusijos teritorijoje, jei ši išdrįstų įsiveržti į Baltijos šalis, interviu „The Telegraph“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis taip pat teigia, kad Estijos, Latvijos ar Lietuvos karinės pajėgos atremtų bet kokią invaziją ir tada būtų surengta pragaištinga kontrataka Rusijos teritorijoje.Laidoje dalyvauja Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Seime – trys specialiaisiais liudytojais tapę politikai. Iš jų tik Kazys Starkevičius po teisėsaugos kratų sustabdė narystę konservatorių partijoje, tačiau jis neduoda parodymų teisėsaugai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis lieka vadovauti partijai ir sulaukia kolegų palaikymo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas taip pat nemato priežasčių stabdyti narystės partijoje, nors partijos biliučiai skatina apie tai pagalvoti.Kaip turėtų elgtis specialiaisiais liudytojais tapę politikai?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Domas Griškevičius ir Giedrius Drukteinis, politologai Liutauras Gudžinskas ir Rima Urbonaitė.Ved. Liepa Želnienė

„Mes nesiekiame atsiskirti – siekiame atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje“. – taip Miuncheno saugumo konferencijoje šį savaitgalį į Europą kreipėsi JAV valstybės sekretorius Marko Rubijus, kurio kalba nepriminė to, ką lygiai prieš metus Miunchene sakė viceprezidentas Dž.D. Vansas.Vis tik Vakarų Europos diplomatai ir ekspertai atsargiai vertina pasikeitusią retoriką ir sako, kad JAV pozicija Europos atžvilgiu nepasikeitė, pakito tik tonas.Ką reiškia sušvelnėjusi JAV retorika Europos atžvilgiu?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, LRT žurnalistas Mindaugas Laukagalis, Prezidento patarėjas Deividas Matulionis, politologas Linas Kojala, Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Nuostabi žiema kviečia pajusti sniego takų iššūkius, pamatuoti savo gerumą ir atsigręžti į gamtą. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja, kaip žvėrys ir paukščiai išgyvena speigą, ar šiemet juntamas „baltasis badas“ ir kas gamtoje jau švenčia rują.Laidoje – atsakymai į smalsaus berniuko klausimą apie keistą ančių elgesį žiemiškame vandenyje bei paslaptingus gyvūnų žaidimus. Tai pasakojimas apie mūsų visų namus – gamtą, kurią stebėdami galime geriau suprasti ir ją, ir save.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šį ketvirtadienį Europos lyderiai aptars ekonomikos reformų ir žemyno konkurencingumo klausimus. Diskusijų centre – idėja, kad strateginiuose sektoriuose pirmenybė turėtų būti teikiama Europos įmonėms, o ne užsienio konkurentams. ES pramonės vadovas Stephane'as Sejourne sako, kad Europai atėjo laikas turėti savo „Pirk amerikietišką produkciją“ ir „Pagaminta Kinijoje“ versiją, siekiant apsaugoti savo įmones.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva šoko prieš traukinį ir pralaimėjo. Anot premjerės, tai buvo Lietuvos klaida. Kinija šiuos žodžius išgirdo ir iškart pasiūlė dėl geresnių santykių klaidas ne tik pripažinti, bet ir ištaisyti. Prezidentūra primena, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė, ir nieko keisti nežada.Ar laikas taisyti santykius su Kinija?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Ignas Vėgėlė ir Ruslanas Baranovas.Ved. Liepa Želnienė

Kratos Seimo narių Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus darbo kabinetuose ir namuose sukėlė politinį šoką. Prokurorai kalba apie gallima sisteminę politinę korupciją ir politinį palaikymą. Parlamentarai sako esantys ramūs, bet juos žadama apklausti kaip specialius liudytojus. Gėlių reeksporto byloje įtarimai pareikšti jau 14 asmenų, įskaitant buvusius Augalininkystės tarnybos atstovus ir verslininkus.Kokių politinių pasekmių sistemai gali turėti kratos Seime?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo narys Bronis Ropė, Seimo narys Viktoras Pranckietis, „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Lina Urbonovičienė.Ved. Marius Jokūbaitis.

Praėjusią savaitę Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą, apkaltinęs jį bandymu stabdyti Miškų įstatymo procesą ir ryšiais su tuo suinteresuotais lobistais. Dėl to jis žada kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), o Seimo Antikorupcijos komisija dėl ministro pareiškimų pirmadienį šaukia neeilinį posėdį.Pats buvęs viceministras kaltinimus neigia ir sako buvęs „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų.Dėl atstovavimo miško pramonės interesams ministras taip pat kaltina Aplinkos apsaugos komiteto narį, socialdemokratą Audrių Radvilavičių, kuris prieš tapdamas Seimo nariu yra buvęs Miško darbų rangovų asociacijos pirmininku. Šis taip pat su tuo nesutinka.Pernai Transparency International Lietuvos skyrius (TILS) atlikto tyrimą apie tai, kas siekia daryti įtaką Lietuvos miškų politikoje. Pasak autorių, praėjusios kadencijos metu šiame lauke veikė beveik 120 juridinių ir fizinių asmenų, bet tik devynių veikla buvo registruota oficialiose lobistinės veiklos deklaracijose.Aktyviausios šiame lauke buvo dvi interesų grupės: medienos pramonės atstovai ir aplinkosaugos interesams atstovaujantys asmenys bei organizacijos, kurios laikosi skirtingų strategijų.Tyrimo autoriai pažymi, kad nors pastaraisiais metais registruotų lobistų daugėja, informacija apie sprendimų priėmimą vis dar išsibarsčiusi, o dėl jos ribotumo kartais sunku suprasti, kieno interesai iš tikrųjų nugula į teisės aktus.Laidoje tyrimo išvadas komentuoja TILS, nevyriausybinių organizacijų ir medienos pramonės atstovai bei Aplinkos ministerijos ir VTEK specialistai.Aut. Vaida Pilibaitytė

Per ateinančius penkerius metus mokytojų stygius pasieks kritinę ribą. Taip sako naujausią tyrimą atlikę ekspertai. Anot specialistų, stygius dengiamas nepakankamai kvalifikuotais mokytojais, o mokyklų galvą virš vandens laiko tik jau pensinio amžiaus sulaukę pedagogai. Kas mokys vaikus ateityje?Laidoje dalyvauja:Švietimo ekspertas, buvęs ministras Gintautas JakštasŠvietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas PetkevičiusVDU Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina KaminskienėLietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijos prezidentas Mindaugas GrigaitisVed. Jurgita Čeponytė

Kartais gyvenime ilgai turime jausmą, kad mums kažkas ne taip. Stengiamės labiau, prisitaikome tyliau, pavargstame greičiau – ir vis tiek atrodo, kad pasaulis veikia pagal kitokias taisykles.„Atrodo, gyveni gyvenimą ir visą laiką jautiesi, kad kažkas tau negerai. Kai gauni diagnozę, supranti, kad nesi brokuotas ar „klaida“, tiesiog tavo smegenys veikia kitaip“, - sako Elita. „Sunkiausia buvo suprasti, kad visas mano gyvenimas iki diagnozių nustatymo buvo viena didžiulė improvizacija“, - papildo Marius.Kartais vienas atsakymas gali tapti pradžia labai ilgam palengvėjimui. Laidoje – keturiasdešimtmečių sesers ir brolio istorija apie gyvenimą prieš ir po ADHD ir autizmo spektro diagnozių nustatymą.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Šios žiemos sąlygos tinkamos įvairiose Lietuvos vietose įrengti lygumų slidinėjimo trasas. Vilniečiai džiaugiasi nemokamomis trasomis Vingio parke, prie kurių priežiūros prisideda savivaldybė. Tiesa, slidinėjimo entuziastai apgailestauja, kad dalis aplinkinių slidinėjimui paruoštas trasas gadina. LRT GIRDI klausytojas rašo apie atvejį, kai į slidžių trasą Vilniuje įvažiavo ir joje užklimpo automobilis. Laidoje „10-12“ – Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos narys Petras Andrašiūnas, kuris prisideda prie trasų Vilniuje ruošimo.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria Desovietizacijos komisijos naikinimui ir funkcijų perdavimui savivaldybėms. Asociacija sako, kad jei savivalda spręs šiuos klausimus, tai įstatymas bus taikomas nevienodai ir analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai – vienur pripažįstami neatitinkančiais įstatymo nuostatų ir šalinami, o kitur paliekami. Visuomenėje irgi nėra vieningo sutarimo desovietizacijos klausimu.Laidoje dalyvauja: Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, buvęs Desovietizacijos komisijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas dr. Mindaugas Nefas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Nemuno aušros“ narių ryšiai su Aurelijumi Perminu, buvusiu „agurkinių“ gaujos nariu, pravarde Šūdmaišis, gali mesti kriminalinį šešėlį ant visos koalicijos. Valstybės vadovas situaciją vertina rimtai ir ragina atsakyti į visus su tuo susijusius klausimus. Tačiau koalicija kol kas klausimų „Nemuno aušrai“ viešai nekelia. O „aušriečiai“ atkerta, kad visuomenei viską jau paaiškino.„Nemuno aušros“ ryšiai su Šūdmaišiu – rimta ar atsitiktinumas?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Orinta Leiputė, Ligita Girskienė, Agnė Širinskienė ir Laurynas Kasčiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Paviešintos seksualinio nusikaltėlio ir multimilijonieriaus Jeffrio Epsteino susirašinėjimo detalės pasiekė ir Lietuva. Paaiškėjo, kam jis pervesdavo pinigus, ką kviesdavo į savo namus, ką rėmė ir kas prašė jo paramos. Kai kurie laiškai rodo, kad jo seksualinių nusikaltimų tinklui buvo siūlomos merginos ir iš Lietuvos. Policija sako, kad jokių pareiškimų negauta, tad ir tyrimų mūsų šalyje nebuvo. O štai Latvijoje tyrimas jau pradėtas. Tokių raginimų pasigirdo ir Lietuvoje.Ar teisėsauga turėtų tirti J.Epsteino pėdsakus Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu" centro vadovė Kristina Mišinienė, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Mokslo komunikacijos specialistė Goda Raibytė – Aleksa, politologė Jolanta Bielskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Europos Sąjungos šalyse gimsta vis mažiau kūdikių, vidutiniškai viena moteris Europoje susilaukia 1,38 vaiko. Tam kad būtų užtikrinta kartų kaita suminis gimstamumo rodiklis turėtų siekti 2,1. Ekspertai kalba, kad dėl to ne tik trūksta darbo jėgos, didėja spaudimas socialinei sričiai, bet ir kyla grėsmė Europos tapatumui.Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega,VU docentas Daumantas Stumbrys, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje įteisinta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas auklės ar artimo žmogaus, jei jis šią veiklą įteisina. Ką svarbu žinoti apie tokią išmoką? Laidoje „10-12“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.Ved. Darius Matas

Vyriausybė patvirtino kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu planą. Jame yra 157 priemonės – nuo įvairių mokymų, forumų, renginių, leidinių iki atminties vietų sutvarkymo. Tačiau kritikai sako, kad planas padrikas, parašytas tik dėl varnelės. Be to, pasak jų, norint realių rezultatų, reikėtų ne tik plano, bet ir pinigų. Kaip Lietuva kovos su antisemitizmu ir ksenofobija?Laidoje dalyvauja: ministro patarėja kultūros ir istorinės atminties klausimais Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo nariai Laurynas Šedvydis ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė.

Prancūzijoje dar gruodį sulaikytas žlugusio banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas greitai gali būti perduotas Lietuvai – teismas Prancūzijoje šią savaitę apsispręs dėl ekstradicijos. Tuo tarpu kitas akcininkas Raimondas Baranauskas slapstosi rusijoje ir piktinasi, kad Lietuva jam nemoka pensijos. Ekspertai sako, kad jei ir pavyktų į Lietuvą atskraidinti Antonovą, išieškoti daugiau dingusių pinigų nepavyktų.Ar Antonovo sugrąžinimas į Lietuvą gali padėti tašką „Snoro“ byloje?Laidoje dalyvauja buvęs prokuroras Rolandas Tilindis, buvęs „Snoro“ laikinosios komisijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis, LRT radijo bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka, advokatas Romualdas Drakšas.Ved. Marius Jokūbaitis.

„Aišku, galėtų būti gražesnis kūnas - mano ir rajono. Jeigu būčiau galėjęs rinktis, turbūt ne tokį būčiau pasirinkęs. Bet kai bandau ką dirbtinai pagražinti ar išpjauti, randai tampa dar ryškesni nei trūkumai.“2025-ųjų rudenį pasirodė Imanto Selenio miesto fotografijų albumas „Nostalgijos sala“, skrodžiantis Vilniaus masinės statybos rajonų kraštovaizdį. Devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo pradžios kartai tokie atpažįstami, artimi vaizdai, bet kartu ir egzotiški – kažkiek tikri, kažkiek fikciniai, tarsi atkeliavę iš kitur. Perspalvinti, permontuoti į koliažus, atmosferiški.Šiuos vaizdus lydi tekstas, taikliais kirčiais raižantis atmintį apie mus kadaise ir apie aplinką, kurioje augome: masinės statybos rajonus, kurių kiemuose vaikai žaidžia „chali chalo“, laiptines, kuriose guli į grindų skudurą paversta paklodė, virtuvę, kur po kriaukle sirpsta šiukšlių kibiras, dugne patiesta sumirkusiu laikraščiu. O kažkur toli, kitame Europos gale, auga palmės, apie kurias svajoja kiemo vaikai.Laidoje „Žmogus ir miestas“ šį kartą su fotografu Imantu Seleniu ir režisieriumi Karoliu Kaupiniu kalbamės apie masinės statybos rajonus ir prieštaringus jausmus, kuriuos jie mumyse sukelia: nuo gėdos ir neapykantos iki nostalgijos bei ilgesio.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Po atlikto audito paaiškėjo, kad valstybės rezervas tvarkomas netinkamai, o kilus krizei nebūtų kaip pasirūpinti gyventojais, nes maisto atsargų nėra sukaupta. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad tai nusikalstamas buvusios valdžios aplaidumas. Premjerė kelia klausimą, ar ne geriau dalį maisto nupirkti ir sandėliuoti, o ne rezervuoti. Buvusi konservatorių valdžia tai vaidina žingsniu atgal.Kaip apsirūpinsime maistu kilus krizei? Kam turi tekti atsakomybė dėl netinkama tvarkomo valstybės rezervo?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė,„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius, LSPD lyderis Mindaugas Sinkevičius, Seimo narė Giedrė Balčytytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

„Aš moku gražiai pakalbėti. Dažnai žmonėms atrodo, kad man viskas visada labai gerai, tačiau, kai jie mane pažįsta geriau, sužino, kad būna tokių momentų, kai mano kūnas mane erzina“, - sako Matas Geležauskas – vertėjas, mokytojas, nuo vaikystės turintis cerebrinį paralyžių, ir paprašo pokalbio metu kuo mažiau kalbėti apie negalią.Matas skaityti išmoko būdamas ketverių metų ir, suprasdamas, kad jis niekada negalės dirbti fizinių darbų, rinkosi kalbas ir vertėjo bei mokytojo darbą. Laidoje vyras pasakoja ir apie draugus, pažinčių ir draugysčių su merginomis istorijas: „Dar studijų metais viena mergina manęs paklausė – ar ten pas tave veikia viskas taip, kaip turi veikti?“ O pokalbiui pasisukus apie tikslų siekimą, Matas klausia: „Koks tavo pasiteisinimas, kad negali vieno ar kito dalyko padaryti?“ Ir priduria, kad žmogui, turinčiam negalią, labai svarbus tėvų ir kitų artimųjų teisingas palaikymas ir nukreipimas, kartais net ir pastūmėjimas veikti, o ne gailestis.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Laidoje vieši Donatas Bielkauskas-Donis – vienas ryškiausių postfolklorinės tradicijos Lietuvoje kūrėjų ir šios srovės kūrybinių variklių. Kartu su vokaliste, folkloro įtakas miesto kultūrai tyrinėjančia Egle Gelažiūte-Pranevičiene, arba Tamsaule, jiedu išleido pirmąjį bendrą albumą „Takas“.Ved. Domantas Razauskas.

Saldžius darbo vaisius pabrėžęs lenktynininkas Baciuška: tikiuosi, jaunimui esu pavyzdys.Laidoje – pokalbis su Dakaro ralyje pergalę pelniusiu lenktynininku Roku Baciuška.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda keliasi iš Lietuvos į Lenkiją. Apie tai ji pranešė Lietuvos parlamentarams. Neseniai Lietuva sumažino Baltarusijos opozicijos lyderės apsaugos lygį. Anksčiau ji buvo saugoma kaip Lietuvos prezidentas, dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos tuo rūpinasi policija.Laidoje dalyvauja: Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Denisas Kučinskis, Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

LRT Taryba neatsižvelgė į visuomeninio transliuotojo darbuotojų siūlymą ir neatsistatydino, nes tam nepritarė dauguma Tarybos narių. LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas jau garsiai sako, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis pati, tačiau balsuoti dėl direktorės atleidimo Taryba kol kas nesiryžta. Direktorė pasitraukti neketina ir laikosi nuomonės, kad Taryba pasiduoda politikų spaudimui. O politikai registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas ir sulaukia tarptautinio dėmesio iš Venecijos komisijos.Kas bus su LRT? Kas atsakingas už visuomeninio transliuotojo krizę?Laidoje dalyvauja LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo nariai Indrė Kižienė ir Simonas Kairys.Ved. Liepa Želnienė

Šiais laikais žmonės dažniau mezga iš storų siūlų ir storais virbalais, sako senojo mezgimo amato puoselėtoja Lina Bartašienė. Laidoje „10-12“ – apie tradicines Pasvalio krašto pirštines: jų mezgimą, raštus. Ir ką žmogui duoda mezgimas?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip būti negaliai draugišku kolega ar vadovu? Laidoje „10-12“ – knygą apie tai parašiusi Barbora Suisse ir socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktorė Jurgita Kupryte. Knygoje dvidešimt žmonių, turinčių skirtingas negalias, dalijasi patarimais kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege.Ved. Agnė Skamarakaitė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas didina spaudimą Europai dėl Grenlandijos, pagrasinęs įvesti importo tarifus šalims, kurios palaiko Grenlandiją. Europos šalių lyderiai žada atkirtį ir perspėja, kad tarifų karas niekam nebus naudingas, bet vertybės bus ginamos. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį parašė tris žodžius – Lietuva palaiko tai. Tai reakcija į ES šalių lyderių bendrą poziciją. Tačiau yra manančių, kad Lietuvai geriau patylėti dėl artimiausios NATO partnerės veiksmų. Ar Lietuva turėtų griežčiau reaguoti į galimą Grenlandijos aneksiją?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė, buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys, Grenlandijoje dirbantis verslininkas Žydrūnas Andruška.Ved. Marius Jokūbaitis.

Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys.Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius.Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė.Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas.Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiandien iš tiesų reikia.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laidoje kalbama apie naująją muziką tradiciniam medinių pučiamųjų kvintetui. Šeši įvairių šalių kompozitoriai siekia modernizuoti ansamblio skambesį, atsispirdami nuo graikų mitų, džiazo, Mileso Daviso elektroninių eksperimentų, Igorio Stravinskio, Luciano Berio ir Larso von Triero kūrybos idėjų.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Jau šią savaitę knygų prekybos vietas pasiekė Barboros Suisse knyga „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“. Knygoje – dvidešimt žmonių su negalia gyvenimo ir profesinės istorijos. Tarp jų - ir tų žmonių, kuriems įdarbinimo tarpininkai SOPA padėjo rasti savo vietą darbo pasaulyje. Šioje laidoje – pokalbis apie darbą, kolegas ir supratimą. Laidoje dalyvauja Barbora Suisse ir Tatjana Pleskevičienė – knygos autorė ir iliustratorė, „Draugiški autizmui komanda“. Abi moterys – autistiškų vaikų mamos, o Tatjana ir pati autistiška.Paklausus, jei skaitytojas prisimintų tik vieną mintį iš knygos, kokia ji turėtų būti, abi pašnekovės vienbalsiai sutarė – nepamiršti paklausti: „Gal einam kavos, kolega?“ ir „Ko tau reikia, kad galėtumei būti savimi?“Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Jau daugiau kaip dvi savaites iraniečiai protestuoja prieš Islamo Respublikos autoritarinį valdymą. Skirtingais duomenimis žuvo nuo 2,5 iki 20 tūkst. žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Iraną dėl „labai griežtų veiksmų“, jei valdžios institucijos imsis karti protestuotojus. Tačiau šiandien jis jau sako, kad jam pranešta, kad protestuotojų žudynės liovėsi ir toliau „stebės ir pažiūrės“ kaip įvykiai klostytis toliau.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Egdūnas Račius ir Gintautas Mažeikis, „Redakcijos“ žurnalistas Ignas Kinčinas, Tiubingeno universiteto tyrėjas dr. Žilvinas Švedkauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Politikų vizijose natūralios pakrantės neretai laikomos nebaigtomis arba neįrengtomis. Tačiau būtent jos vėsina aplinką, palaiko biologinę įvairovę ir leidžia miestui kvėpuoti. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kartu su geografijos mokslininkėmis kalbamės apie natūralių Neries pakrančių reikšmę miestui: vandens lygių kaitą, šlaitų eroziją, požeminius šaltinius, migracijos koridorius ir mikroklimatą. Aptariame ir Vilniaus miesto pristatomus Neries urbanizacijos planus: kokios upės ir jos pakrančių funkcijos dažniausiai lieka nepastebėtos ir kokios būna pakrančių urbanizacijos pasekmės? Kokia yra žygeivystės Lietuvoje tradicijas formavusių ir plėtojančių geografių patirtis keliaujant su gyventojų grupėmis Neries krantais? Kaip kinta Neris ir kaip urbanizacijos apraiškos paveikia miestų upes ir upelius? Geografijos perspektyva padeda pažvelgti į upę ne kaip į dar „neįrengtą“ erdvę, bet kaip į sudėtingą gamtinę infrastruktūrą, palaikančią miesto gyvybę.Laidos viešnios – geografijos mokslininkės: daugelį metų Gamtos tyrimų centre dirbusi dr. Regina Morkūnaitė, žygeivystės Lietuvoje pradininkė ir Antakalniečių bendruomenės tarybos narė Nijolė Balčiūnienė ir Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė dr. Giedrė Godienė.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Lietuvoje prasideda 35-osioms Sausio 13-osios metinėms skirti renginiai. Laidoje išgirsite kruvinų įvykių liudininkų prisiminimus ir jaunimo pamąstymus, ką jiems reiškia ši data.Iraną krečiant antivyriausybiniams potestams, pranešama apie šimtus nužudytų ir tūkstančius suimtų aktyvistų. Donaldas Trampas grasina kariniu atsaku ir sako sulaukęs Irano valdžios prašymo derėtis.Ved. Andrius Kavaliauskas

Rusijos opozicijos atstovo Leonido Volkovo pasisakymai apie ukrainiečius sukėlė skandalą Lietuvoje. Pasigirdo ir siūlymų įvesti papildomų ribojimų visai opozicijai, kurią priglaudė Lietuva. Pats Volkovas sako, kad jo pasisakymai buvo neatsakingi. Tačiau ir toliau piktinasi, esą atsakomybės dėl Putino režimo reikalaujama iš visų rusų. Ar Lietuva turėtų keisti savo požiūrį į rusų opozicionierius?Laidoje dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris.Ved. Jurga Tvaskienė.

Vokiečių kompozitorius Helmutas Lachenmannas (g. 1935) yra viena įtakingiausių muzikos avangardo pasaulio figūrų. „Mano tikslas nėra nauji garsai, bet naujas klausymasis“, sako Lachenmannas, savo ir klausytojų žvilgsnį nukreipdamas ne į tradicines sferas (kaip kad melodijos sekimas), bet į pačią „klausymosi energiją“. Laidoje aptariami vėlyviausi Lachenmanno kūriniai, atsiradę 21 amžiuje.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome atsakymų, ką galime pakeisti laukuose, kraštovaizdyje ir požiūryje, kad kurapkos vėl turėtų namus.Po Trijų karalių metas atsisveikinti su eglutėmis. Kaip Karoliniškėse organizuojamas eglučių surinkimas, pasakoja Vilniaus miesto Karoliniškių seniūnas Tomas Lilas. Taip pat kalbame apie eglučių sodinimą mieste ir kodėl tai svarbu derinti su seniūnija.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„FM99“ laidoje „Pilietiškumo dėlionė“ šiandien Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus rinktinės Šaulių I-osios rinktinės neformaliojo švietimo mokytojas Donatas Vaisvalavičius ir jaunieji šauliai Livita Kuncaitė bei Pijus Karalevičius. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie pilietiškumo ugdymą, pasiruošimą dienai X, savirealizaciją Šaulių sąjungoje.

JAV Baltieji rūmai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda svarsto galimybes įsigyti Danijai priklausančią Grenlandijos salą. Taip pat Baltųjų rūmų pranešime priduriama, kad „JAV kariuomenės panaudojimas visada yra viena iš galimybių“. Danijos premjerė Mette Fredriksen teigia, kad JAV išpuolis prieš Grenlandiją reikštų NATO pabaigą.Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, geografas Rytas Šalna, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kelininkams šiandien – pats darbymetis. Ar laidos klausytojai patenkinti kelininkų darbu? Laidoje – akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tėvai apie vaiko negalią dažniausiai informuojami šaltai ir formaliai, kai kuriais atvejais pasitaiko menkinimo, įžeidinėjimo ir tėvų kaltinimo. Kas penkta tyrime dalyvavusi šeima nurodė, kad su nepagarbiu medicinos darbuotojų elgesiu susiduria dažnai arba labai dažnai. Laidoje „10-12“: Lietuvos negalios organizacijų forumo ekspertė Simona Aginskaitė, Evelina Šernaitė, dviejų vaikų mama, kurios dėka tyrimas buvo inicijuotas, Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos gamtos būklė sparčiai blogėja. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 europinės svarbos buveinių tipų liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.Nei viena iš tirtų augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių nėra palankios būklės. Tik vienas miškų buveinių tipas yra geros būklės – griovų ir šlaitų miškai, nes jie sunkiai pasiekiami kirtimo technikai.Šis vertinimas atliktas pagal Europos Sąjungos metodiką ir padeda nustatyti gamtinės aplinkos pokyčius, pasiekimus ir iššūkius. Pasak specialistų, miškuose bioįvairovės nykimą lemia intensyvus ūkininkavimas, o kitose buveinėse – ganymo ir šienavimo stoka, hidrologinio režimo pažeidimai arba tarša. Kai kur padėtį taip pat blogina ir invazinių rūšių įtaka bei klimato kaita.Aplinkosaugos koalicijos teigimu, taip yra todėl, kad Lietuva nesiima reikiamų veiksmų bioįvairovei apsaugoti. Dar daugiau – šie tyrimų rezultatai buvo aptarti tik tarp specialistų, o visuomenei pristatyti nebuvo. „Man susidaro įspūdis, kad šią ataskaitą stengiamasi pakišti po kilimėliu. Dar daugiau – norima ginčyti jos rezultatus“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Laidoje saugomų gamtinių buveinių ir rūšių būklę komentuoja specialistai ir visuomenininkai.Autorė – Vaida Pilibaitytė

Laidoje – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Laidoje – pokalbis su sportininke ir verslininke Roma Puišiene apie jos įspūdingą savaitę, per kurią – 7 maratonai per 7 dienas 7 žemynuose ir visuose juose iškovotos pergalės.

Ornitologas Eugenijus Drobelis ir jį palaikantys ornitologų draugijos nariai kreipsis į Aplinkos ministeriją, kad ši sumažintų jūrinio erelio apsaugą. Pasak jo, nuo išaugusios populiacijos kenčia kiti retI paukščiai.Tuo metu ministerija ir paukščių ekologijos tyrėjas Rimgaudas Treinys sako, jog tam pagrįsti reikia mokslinių tyrimų – kelių stebėjimų neužtenka.Autorė Inga Janiulytė-TemporinAplinkos ministerijos komentarą skaito Rytis Skamarakas. Laidoje panaudoti garsai iš „Ornitostogų“ transliacijų ir svetainės „Xeno Canto“ vartotojų Mateusz Gutowski (Lenkija) ir Livon (Estija) įrašų.„Ornitostogos“ transliacijos stop kadre - jūrinių erelių pora

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nematoma struktūra, labai sunku suvokti, kas yra sveikas, o kas yra nesveikas dirvožemis. Bet jis yra mūsų civilizacijos pagrindas,“ – sako aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.Studijuodama Mastrichto universitete Olandijoje Dovilė turėjo progą išbandyti dirvožemio būklės tyrimų būdą – ekoakustiką. Nors biologai jau seniai moka iš garsų atpažinti paukščių, varliagyvių ir kitas rūšis ir turi metodikas pagal tai nustatyti buveinės būklę, dirvožemio ekoakustika – dar nauja mokslo sritis.„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu“, – apie tai, kaip pradėjo rinkti įvairius dirvožemio garsus pasakoja D. Railaitė. Dabar ji tuos garsus naudoja meno projektuose ir vesdama edukacinius užsiėmimus apie tvarų ūkininkavimą.Laidoje kalbamės apie tai, ką apie dirvožemio būklę galima pasakyti iš jo skleidžiamų garsų ir ar posakis: „Sveikas dirvožemis – triukšmingas dirvožemis“ visada teisingas?Autorė Vaida Pilibaitytė