Podcasts about laidoje

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

Kada užkandžių reikia, o kada užkandžiavimas kenkia sveikatai? Apklausos rodo, kad kas ketvirtas lietuvis kasdien užkandžiauja saldumynais. Laidoje „10-12“ – Ugnė Radzevičienė, dietistė, ir Ingrida Augutė, kognityvinės ir elgesio psichoterapijos specialistė, Intuityvaus valgymo konsultantė.Ved. Ignas Andriukevičius

Vargonai – vienas didžiausių ir sudėtingiausių muzikos instrumentų. Jų skambesys daugeliui siejasi su bažnyčiomis, iškilmingomis šventėmis ir sakralia atmosfera. Kaip atrodo šios profesijos atstovų kasdienybė ir iš ko susideda šio amato subtilybės?Laidoje „10-12“ – vargonininkas, kompozitorius, VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovas dr. Vidas Pinkevičius ir VU vargonininkė, kompozitorė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Derybos dėl atnaujinamos koalicijos, o taip pat ir ministrų kabineto, prasideda. Socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į jas eina su nukraujavusiais reitingais ir tikslu skubiai taisyti situaciją, valstiečiai žada likti ištikimi vertybiniams klausimams, nors dėl to gali kilti naujų ginčų. Politologai sako, kad naujoji koalicija ypatingų klausimų jau nesvarstys, tačiau visus veiks būsimų rinkimų nuotaika.Ar perdėliota koalicija bus stabilesnė?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratė Rasa Budbergytė, Valstiečių, žaliųjų Ir Krikščionių šeimų sąjungs frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, politologas Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šeštadienį socialdemokratų taryba svarstė tris savo ateities scenarijus. Ar padarytas pasirinkimas – tai pragmatiškai išreikšta partijos valia? Ar vis dėlto testas, kiek įtakos socialdemokratams iš tiesų turi pirmininkas Mindaugas Sinkevičius? Ir kokią ateitį tokiu būdu sau užprogramavo didžiausia kairiųjų partija? Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas, Politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.Ved. Jurga Tvaskienė

Laidoje vieši Kristijonas Nenartavičius ir Lukas Jankauskas iš grupės „Sraigės efektas“, tapusios vienu ryškiausių Lietuvos roko scenos šviesulių! Grupė tik ką išleido socialinės, politinės kritikos, pirmo šio amžiaus dešimtmečio estetikos pilną albumą „Lobomatas“.Ved. Domantas Razauskas.

Kai kurie stipriausi tėčiai gyvenime niekada taip ir nepasako, kaip jiems sunku. Jie tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir dar kartą pasirenka savo vaiką...Laidoje — istorija apie tėvą. Apie vyrą, kuris daugiau nei 20 metų dirbo policijoje.Žmogų, įpratusį reaguoti į krizes, priimti sprendimus, saugoti kitus. Tačiau sunkiausia jo gyvenimo situacija laukė ne tarnyboje, o namuose. Egidijaus Maniko sūnus Evaldas kalba labai nedaug. Jam diagnozuotas autizmas ir stiprus protinis atsilikimas. Iki 18 metų Evaldas gyveno su tėvais namuose, po to – globos namuose, o nuo 2025 vasario mėnesio teismo sprendimu jaunas vyras priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. O jo tėtis, pakeitęs profesiją, kad būtų arčiau sūnaus, ir dabar dirba psichiatrijos skyriuje.„Būdavo tokių situacijų, kai galvojau, kad nebesuvaldysiu savo vaiko ir viskas pradės slysti iš rankų, - pasakoja Egidijus. – Tačiau, palikdamas sūnų ligoninėje, jaučiausi labai blogai. Mūsų gyvenime kartu buvo ir labai šviesių momentų. O ar gali būti kitaip? Jis juk mano sūnus.“Ved. Žydrė Gedrimaitė.

LRT šaltinių teigimu, savaitgalį posėdžiausianti Socialdemokratų taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Bent penki socialdemokratai neviešai teigė, kad K. Budrio laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos ir Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires.Daug kritikos sulaukė ir jo pasisakymas užsienio žiniasklaidai apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje.Laidoje dalyvauja 15min Aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius, Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidos „MC Merkinė“ pokalbis pristato daugiasluoksnį kultūrinį vyksmą Merkinėje, kuriame persipina istorinė atmintis, šiuolaikinė rezistencija ir tarpdisciplininis menas. Menininkas Algimantas Rokas Černiauskas ir architektūros istorikas dr. Žygimantas Buržinskas aptaria naują muzikinį projektą su Lenkijos kūrėjais, pabrėždami sinagogų erdvės akustiką bei netradicinių instrumentų, tokių kaip grandinės ar šablos, naudojimą. Svarbi laidos dalis skirta „silikato estetikai“ ir sovietinio kolonializmo palikimui, analizuojant, kaip pramoninės medžiagos užgožė „kraujo žemės“ tapatybę po holokausto ir trėmimų.

Kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės pastebi, kad karo ar krizės atveju dalis kelių Baltijos šalyse gali tapti nepravažiuojami karinei technikai, o Lietuvoje apie 100 tiltų gali neatlaikyti sunkiosios karinės technikos. Kaip greitai juda sąjungininkai, technika, amunicija, kaip vyksta evakuacija ir ar turime alternatyvius maršrutus? Laidoje – susisiekimo ministras Juras Taminskas, atsargos generolas Edvardas Mažeikis, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Situacija blokuojamame Hormuzo sąsiauryje pateko į aklavietę, sako tarptautiniai ekspertai. Žinias apie besibaigiančias Irano ir JAV derybas lydi naujos žinios apie Irano sprogdinimą ir laivų apšaudymą. Degalai ir toliau brangsta, o ekonomistai perspėja dėl juodo scenarijaus, kai pradės trūkti naftos. Politologai netiki ilgalaikėmis paliaubomis. Bet yra ir situacijos laimėtojų – tarp jų ir Klaipėdos jūrų uostas, dėl Hormuzo sąsiaurio blokados sulaukiantis vis daugiau laivų.Ar Hormuzo sąsiaurio krizė jau aklavietėje?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus, Seimo narys Matas Maldeikis, politologas Saulius Spurga, buvęs ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo grįžti prie Nekilnojamojo turto mokesčio didinimo. Tai jį verčia daryti pernelyg greitai augančios valstybės išlaidos, kurių pajamos jau nepadengia. Kitiems metams prognozuojamas dar didesnis deficitas. Labiau apmokestinti turtą siūlo ir Tarptautinis valiutos fondas, ir kai kurie ekspertai. Tačiau valdantieji pripažįsta, kad artėjant rinkimams tai padaryti bus vis sunkiau. Ar biudžeto skylę reikia lopyti didesniu NT mokesčiu?Laidoje dalyvauja: finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narys Valius Ąžuolas, „Ernst & Young“ Mokesčiųir teisės paslaugų praktikos vadovo Baltijos šalyse grupės vadovas Irmantas Misiūnas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kompozitorių dinastijos nėra dažnas reiškinys, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Laidoje aptariami keleto jaunesnės kartos autorių atvejai, bandant apčiuopti kylančias problemas, bet taip pat ir kai kuriuos privalumus.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Lietuvoje jau nuskambėjo pirmasis realus oro pavojus dėl įskridusio drono. Ir daugelis po jo uždavė sau klausimą – ar žinotume, ką ir kaip daryti? O kaip tokiose situacijose jaučiasi žmonės su negalia? Laidoje kalbamės apie pasirengimą, informacijos prieinamumą, bendruomeniškumą, emocinį saugumą ir tai, ką galime padaryti kiekvienas.„Ukrainiečių patirtis liudija: nesitikėkime, kad ekstremalioje situacijoje mums padės kaimynai. Labai kviečiu, kiek galime, ką galime, ruoškimės patys“, - kviečia Žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė, LŽNS tarybos pirmininkė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė. „Pasimokykime iš autistiškų žmonių – jie ruošiasi visoms situacijoms, jiems reikalingas kasdieninis planas“, - sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil. „Nepanikuokime, tik tada tinkamai reaguosime į aplinkybes. Esame didinga tauta, išgyvenome daug krizių, išgyvensime ir dabar“, - viltingai laidą baigia Andžejus Ravanas – dviejų dukryčių tėtis, informacinės aplinkos prieinamumo specialistas, atstovaujantis neregių bendruomenei.Laidoje - pokalbis apie saugumą, kuris prasideda nuo kiekvieno žmogaus.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Dėl nutekintų 600 tūkst. nekilnojamojo turto duomenų įrašų atsistatydino Registrų centro vadovas. Seimo opozicija kelia klausimą ir dėl politinės atsakomybės šiuo klausimu. Ypač dėl visuomenės informavimo. Tiek premjerė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras prisipažino apie šią vagystę sužinoję dar balandžio pradžioje. Inga Ruginienė sako, kad visuomenės neinformavo dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokio reikalavimo nebuvo ir piktinasi, kad nei jis, nei visuomenė nebuvo informuoti apie šią situaciją anksčiau. Seimo opozicija kelia dviejų ministrų ir ministrės pirmininkės atsakomybės klausimą, Inga Ruginienė atrėžė, kad atsistatydinimas šiuo metu būtų „geriausia dovana mūsų priešams“.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, „Repoint PR“ direktorius, reputacijos konsultantas Mantas Dubauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių kolektyvinių sodų idėjos gimimą ir jos specifinį pritaikymą jau sovietinėje Lietuvoje, lygindamas juos su skirtingais atvejais kitose sovietinėse respublikose, pavyzdžiui, netolimoje Estijoje. Laidoje aptariama, kaip žmonės išnaudojo savo reikmėms šias rekreacinėmis turėjusias miestiečiams būti erdves, kaip bandė įveikti įvairias reguliacijas sodų namelių statyboms bei kaip radosi pirmosios sodų steigimo iniciatyvos ir kūrėsi sodų bendruomenės.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

„Būkite būdrūs“, – paaiškėjus, kad pavogti šimtų tūkstančių gyventojų duomenys, piliečius ragina įvairios institucijos. Tačiau aiškėja, kad apie kelis mėnesius vykdytą vagystę buvo žinoma dar balandžio pradžioje. Policija tyrimą pradėjo balandžio 15 dieną. Praėjusią savaitę įvykis aptartas Vyriausybėje, tačiau gyventojai apie incidentą sužinojo paskutiniai.Ar valstybė slėpė Registrų centro duomenų nutekėjimą? Ir ką vagys gali nuveikti su tokiais duomenimis?Laidoje dalyvauja Registrų centro laikinasis vadovas Giedrius Cininas, MRU profesorius, advokatas Mindaugas Kiškis, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir NRD Cyber security direktorius Vilius Benetis.Ved. Liepa Želnienė

Cigarečių kontrabandai oro balionais talkino ir būrys pareigūnų iš policijos, sienos apsaugos tarnybos. Tokia po sulaikymų operacijos Šalčininkuose pasklidusi žinia šokiravo visą Lietuvą. Tačiau teigiama, kad apie vietos pareigūnų ir kontrabandininkų bendrą darbą bei vietos valdininkų praturtėjimą liudininkai pranešdavo ir anksčiau, tačiau niekas nesikeisdavo. Ekspertai teigia, kad užkirsti kelią kontrabandai pasienyje yra sunkiai įmanoma, net jei nusikaltėlių šaknys ir pakirstos.Ar sulaikymai Šalčininkuose sustabdys kontrabandą balionais?Laidoje dalyvauja buvęs komisaras Juozas Rimkevičius, Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rasa Karmazaitė, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas, Seimo Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius, Šalčininkų savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Robertas Kovgeris.Ved. Marius Jokūbaitis

Minėdamas įkūrimo šimtmetį, LRT RADIJAS tęsia specialių laidų regionuose ciklą, kuriame kviečia žmones išbandyti radijo laidų vedėjo kėdę. Antroji stotelė – Kintai. Čia laidos vedėjo amplua išbandys Kintų evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Mindaugas Žilinskis ir Kintų istorinį bei kultūrinį savitumą aktualizuojanti VšĮ „Kintai Arts“ vadovė Audra Juodeškienė. Laidoje apžvelgiamos Kintų aktualijos, pasakojama apie Kintų kaitavimo mokyklą, vienintelį autoservisą.Ved. Edvardas Kubilius, Audra Juodeškienė ir Mindaugas Žilinskis

Jauni žmonės pasakoja, kad Lietuvoje sudėtinga įpirkti pirmąjį būstą, ypač sunku surinkti pradinį įnašą. Šią savaitę buvo galima teikti paraiškas dėl paramos pirmajam būstui įsigyti, tai galėjo daryti mažas pajamas gaunantys gyventojai. Daugiau nei 5,5 tam skirti milijonai buvo išgraibstyti per 10 minučių. Reaguodama į tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiam tikslui papildomai skyrė 5 mln. eurų.Laidoje dalyvauja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilekvič, LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geopolitiniai iššūkiai kaip niekad aktualina poreikį, kad regionuose egzistuotų stiprios bendruomenės ir tvirti bendruomeniškumo pagrindai. O kaip tai pasiekti, jei nebus savų pasakojimų, įprasminančių gyvenamąją vietovę, kuriančių jai vertę, cementuojančių bendruomenę ir padedančių jai įsišaknyti?Ved. prof. Jurgita Verbickienė ir dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šią savaitę Ukraina sėkmingai dronais atakuoja Rusiją, dega net Maskva. Kremliaus propagandistai skundžiasi, kad jų vaikai priversti miegoti koridoriuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad karas grįžta į šalį agresorę, o dronų antskrydžiai daro vis didesnę žalą Rusijos ekonomikai ir energetikos sektoriui. Tuo metu Kinijoje viešintis Vladimiras Putinas apie Ukrainos dronus tyli.Ar deganti Maskva reiškia, kad Ukraina perima iniciatyvą kare?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė, karo instruktorius Andrejus Šildiajevas ir karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.Ved. Liepa Želnienė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

Lietuvoje vėl nukritęs dronas su sprogstama medžiaga kaitina politinį lauką. Droną aptiko gyventojas, o informavimo sistema suveikė pavėluotai. Prezidentūra sako, kad algoritmai nesuveikė, perspėjimai vėlavo, kaip ir antidroninių sistemų pirkimas bei diegimas. Tuo tarpu Valstybės kontrolė pažymi, kad gynybos fondo pinigai pernai liko nepanaudoti, nors lėšų trūko civilinei saugai. Todėl pinigus teko brangiai skolintis. Ar Lietuvai įmanoma suvaldyti įskrendančius dronus?Laidoje dalyvauja: krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, karys savanoris Arūnas Kumpis, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, antidroninių sistemų kūrimo įmonės „Nexdef“ vadovas Justinas Kveglys, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kai 1949-aisiais gegužės 15 d. žuvo partizanų būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, bendražygiai išėmė iš jo kišenės prie širdies Lietuvos vėliavos spalvų amuletą ir atidavė jį Žaibo mamai Onai, kaip atminimo ženklą.Ant talismano išliko du jo kraujo lašai. Dabar šis, kelių kartų išsaugotas siuvinys ne tik pasakoja žymaus apie partizano, jo žmonos, taip pat partizanės Zofijos Žilienės-Klajūnės, jų šeimos likimą ir liudija laisvės kovų laikus. Ši relikvija tampa tiltu tarp praeities ir dabarties — ir visko, kas buvo išgyventa tarp jų.Partizanų Antano Žilio-Žaibo ir Zofijos Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas šį talismaną perdavė savo sūnui Gediminui, kai jis su grupe “Skylė” kūrė albumą “Broliai”, įkvėptą partizanų istorijos. Jie abu apie šį Žaibo amuletą sužinojo ir pamatė tik pirmais Nepriklausomybės metais.Ką reiškia būti partizanų vaiku, anūku?Kaip išsaugoti šeimos ir šalies istoriją, kai dešimtmečius apie ją buvo pavojinga kalbėti?Kaip šią istoriją susigrąžinti?Kokią žymę šių dienų Lietuvai paliko partizanų apsispredimas?Įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.Laidoje skamba dainos iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“, ištraukos iš Zofijos Žilienės-Klajūnės atsiminimų knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (sudarytojas Romas Kaunietis), taip pat ištrauka iš knygos „Šv. Onos naktį“ (sudarytojas Robertas Patamsis), kurią skaito Algimantas Žilys. Taip pat panaudota ištrauka iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų.Autorė – Vita LičytėRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Laidoje – dainos, kadaise parašytos kino filmams, bet tuos filmus peraugusios, tapusios žinomais, savarankiškais kūriniais. Tokias dainas pristatydamas Domantas Razauskas klausytoją vedžioja po pasaulio ir Lietuvos kino klasiką.Ved. Domantas Razauskas.

„Ne visi papuola į kalėjimus, ne visi tampa narkomanais, bet tikrai nemaža dalis jų kaunasi su savo vidiniais demonais, kurie lieka nepastebėti“, - taip apie užspaustas emocijas, sąmoningai ar ne slepiamą neuroskirtingumą turinčius vyrus sako Kęstutis Kaupas – festivalio „Debesų pieva“ organizatorius, dirbantis saugumo vadovu naftos platformose Norvegijoje, savanoriaujantis kalėjimuose ir atvirai besidalijantis savo skausminga praeitimi. Kęstutis kviečia visus leisti sau keistis, leisti sau priimti sprendimus, kurie keistų gyvenimą iš esmės: „Svaiginimosi būdų yra daug ir įvairių, ir tai tikrai neturi būti alkoholis ar narkotikai: svaigus bendravimas, svaigus šokis, tik leiskime sau būti savimi ir neužsidarykime savo viduje...“.Ko gero, neretas esame išgyvenę akimirkų, kai jaučiame, kad vidus nesutampa su tuo, kaip „turėtų būti“. Išoriškai funkcionuojame, kuriame, kalbame, bet viduje lieka įtampa, per jautrus pasaulio jutimas ir klausimas: kur mano vieta? Ypač tai pažįstama vyrams, kurie dažnai apie tai nekalba garsiai — labiau užsidaro, prisitaiko arba išgyvena tyliai. Laidoje su Kęstučiu Kaupu kalbamės apie vyrų savijautą, neuroįvairovę, priklausomybes, savanorystę kalėjimuose ir erdvių, kuriose nereikia savęs slėpti, kūrimą.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis piktinasi, kad daug žmonių, išsinuomoję elektrinį paspirtuką ar dviratį, važiuoja be šalmo, nors nuomos įmonės pagal įstatymą šalmą parūpinti privalo. Laidoje – policijos atstovas Ramūnas Matonis, JUDU Parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius, „RIDE Mobility“ atstovas Stasys Karbauskis, Seimo narys Julius Sabatauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo kariaujančias šalis Europoje nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis teigia, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija jau kurį laiką kaltina Baltijos šalis, kad jos suteikia savo oro erdvę ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, knygos „BAIMĖS FRONTAS. Kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?“ autorius, agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri teiraujasi dėl vaiko priežiūros atostogų sistemos, konkrečiai – dėl vadinamųjų neperleidžiamų mėnesių, skirtų tėvo įsitraukimui skatinti. Ji pastebi, kad priemonė yra sveikintina ir prasminga tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir gali palaipsniui dalintis vaiko priežiūra. Tačiau Radvilei kyla klausimų, kaip ši sistema veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose. Kaip užtikrinti, kad būtų atliepti ir vaiko interesai, ir tėvų teisės? Laidoje „10-12“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė ir mediatorė Ūla Dusevičienė.Ved. Darius Matas

Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto racioną. Pokalbyje atkreipiamas dėmesys, ką apie vietos žmones ir jų gyvenimo būdą gali papasakoti juos supę gyvūnai, o Lietuvos atvejis pateikiamas ir lyginamas platesniame europiniame kontekste.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Valstybės gynimo taryba pritarė Lietuvos karių siuntimui į misiją Hormuzo sąsiauryje. Siūloma siųsti iki 40 karių ir civilių. Kariuomenės teigimu, Lietuvos indėlis galėtų svyruoti nuo štabo karininkų skyrimo į tarptautinių operacijų struktūras iki išminavimo pajėgumų siuntimo.Dabar sprendimas - Seimo rankose.Ar Lietuva turi siųsti karius į misiją Hormuze?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas, Dainius Gaižauskas, Karolis Neimantas ir Arvydas Pocius.Ved. Liepa Želnienė

Mirtinas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive sukėlė nuogąstavimus, ar nepasikartos COVID-19 pandemija. Virusologai ir Pasaulio sveikatos organizacija ramina, kad tai nėra COVID-19. Tačiau keleiviai iš kruizinio laivo evakuoti ir išgabenti į savo šalis laikantis griežčiausių taisyklių ir izoliacijos. Vis tik mokslininkai pripažįsta, kad nėra vakcinos, o žmonės vis dar užsikrečia po kontaktų su infekuotais. Visuomenė socialiniuose tinkluose baiminasi, kad gali pasikartoti COVID- 19 laikai, pastebėtas ir sąmokslo teorijų ir prieš skiepus nusistačiusių žmonių aktyvumas. Ar hantavirusas gali kelti grėsmę?Laidoje dalyvauja: Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė, virusologas Gytis Dudas, Seimo narys Saulius Čaplinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas Attenboroughas, kuriam šiemet sukanka 100 metų.Prieš daugiau kaip 70 metų pradėjęs karjerą BBC, Didžiojoje Britanijoje jis laikomas kultūros ikona ir „nacionaline vertybe“. Ramus ir įtaigus mokslo populiarintojo balsas atpažįstamas visame pasaulyje, o darbai daugybę žmonių įkvėpė rinktis būtent gamtininko kelią.„Jis padėjo žmonėms iš tikrųjų pamatyti biologinę įvairovę, apie kurią jie būtų nenutuokę, – pabrėžia dr. Andrew Terry iš Londono zoologijos draugijos. – Nuo mažiausių skruzdžių iki didžiulių banginių – jis atskleidė tų laukinių gyvūnų išsaugojimo svarbą ir net tam tikrą magiją.“„Jis pastatė tiltus iš gamtos į žmonių širdis“, – pritaria ornitologas Marius Karlonas, kuriam didelį įspūdį daro D. Attenborougho nuoširdumas ir gebėjimas nepaliaujamai stebėtis ir žavėtis gamta.„Jo klausytis yra jauku“, – sako botanikė Jurga Motiejūnaitė, kuri ir pati ieško įtraukiančių būdų apie gamtą pasakoti visuomenei.Laidoje skamba pasakojimai apie žinomo gamtininko profesinį kelia ir įtaką, o taip pat mintys mokslo populiarinimo svarbą bei iššūkius šiandien.Aut. Vaida Pilibaitytė

Kodėl šiandien, kai daugelis Europos miestų ima reguliuoti automobilizaciją, Vilniuje vis dar plečiami parkingai ir vadinamieji „koriai“? Laidoje kalbėsime apie įtampą tarp darnaus judumo planuose deklaruojamų tikslų ir realių sprendimų Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Kaip rengiami ir ar rengiami korių projektai? Kaip analogiškus iššūkius sprendžia kiti Europos miestai? Koks sprendimas būtų veiksmingas ir atitiktų darnaus judumo planuose iškeltus principus? Kokia institucija atsakinga už darnaus judumo planų įgyvendinimą? Ar miestas turi prisitaikyti prie augančio automobilių skaičiaus, ar ieškoti būdų jį reguliuoti?Laidos svečiai: mobilumo ekspertė Kristina Gaučė ir Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo planų komisijos narys Eduardas Kriščiūnas.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei užsiminus apie planuojamus šokius rudenį, kur vieniši žmonės galėtų susipažinti, socialiniai tinklai pradėjo ūžti nuo juokų ir kritikos, kad pažintys – ne valdžios atsakomybė. Vis dėlto vienišumas Vakarų visuomenėse tampa vis didesne problema ir prisideda ne tik prie žemo gimstamumo bet ir spartesnio visuomenės senėjimo. Ar vienatvė – šio amžiaus epidemija? Kaip spręsti vienišumo problemą?Laidoje dalyvauja Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros vedėja prof. Dr. Daiva Skučienė, Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Rapolienė, Jaunimo linijos savanorė psichologė Julija Neienė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, „Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Politinės korupcijos bylose – buvę aukščiausi šalies pareigūnai. Buvęs Seimo pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sulaukė įtarimų kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje. Kitas buvęs premjeras Gintautas Paluckas teisėsaugos duomenimis kartu su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto. Seimas šiandien spręs dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo. Abu Seimo nario mandato neatsisako.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Gražina Bielousova, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, VDU dėstytoja, sociologė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai. Laidoje „10-12“ – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė ir organizacijos „Ribologija“ vadovė, lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame vienas garsiausių pasaulio gamtininkų įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu. Laidoje „10-12“ – „Sengirės kino“ organizatorė Aistė Račaitytė ir leidyklos, kuri išleido garsią Attenborough knygą „Paukščių gyvenimo paslaptys“ „Natura Libris“ vadovė Rugilė Stanelienė.Ved. Darius Matas

Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Fondo „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Laidoje „10-12“ – fondo „Nepatogūs“ mamos Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Senėjant visuomenei, vyresni žmonės sudaro didelę dalį dirbančiųjų ir kartu jie dažniau susiduria ir su sunkumais ieškant darbo ar išliekant jame. Reaguodamos į šią situaciją, programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės parengė praktines gaires darbdaviams, kaip kurti amžiui draugišką darbo aplinką. Laidoje „10-12“ – „Kurk Lietuvai“ projektų vadovėsAušrinė Dapkevičiūtė ir Ieva Astraukienė.Ved. Rūta Kupetytė

Pirmą kartą Lietuvos kariuomenėje į atsargą išleidžiamas tarnybinis šuo. Devynerius metus Kaira ieškojo sprogmenų ir kitaip padėjo kariams. Laidoje „10-12“ – Kaira, ir Lietuvos kariuomenės kinologas seržantas Raimundas Brazys ir Sprogmenų paieškos su tarnybiniais šunimis skyriaus vadas vyr. seržantas Vygantas Kazlovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš Mamos dieną, kaip ir prieš kitas šventes, padaugėja dovanų kuponus perkančių žmonių. Tačiau dalies kuponų, juos gavusieji dovana taip ir nepaverčia, o jų galiojimas tiesiog baigiasi. Kai kurie užsienio tyrimai rodo, kad laiku nepanaudojama apie pusė dovanų kuponų. Ką svarbiausia žinoti perkant tokią dovaną? Laidoje „10-12“ – Rūta Latinytė, Etnologijos mokslų daktarė, VU komunikacijos fakulteto tyrėja, Vainius Žalimas, internetinės dovanų parduotuvės „dovanusala.lt“ vadovas ir Goda Aleksaitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė.

Nuolatinis pranešimų srautas – nuo „Teams“ žinučių iki el. laiškų – daugeliui darbuotojų jau tapo įprasta darbo dalimi. Kaip tai veikia mūsų susitelkimą ir darbo rezultatus? Laidoje „10-12“ – ISM universiteto tyrėjas Erikas Marcinkevičius, kuris trims savaitėms buvo apskritai atsisakęs išmaniojo telefono.Ved. Rūta Kupetytė

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto naudojimas? Laidoje „10-12“ – Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėja, docentė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.Ved. Darius Matas

Daugėja žmonių, kuriems reikia paramos maistu. Penktadienį ir šeštadienį bus vykdoma „Maisto banko“ akcija. Laidoje – pokalbis su „Maisto banko“ vadovu Simonu Gurevičiumi.

JAV viceprezidentas didžiuojasi, kad šalis nutraukė paramą Ukrainai, o Europa jau svarsto apie europietišką NATO be Amerikos. Lietuvoje apie tai buvo prabilusi ir premjerė Inga Ruginienė, tačiau šiandien apsilankiusi Seimo komitete plačiau planų nepristatė.Ką perka iš pensijų fondų pasitraukę piliečiai, kuriems jau išmokėta apie tris milijardus eurų?Laidoje dėmesio skirsime ir Seimo Kultūros komitete visą dieną vykusiam LRT įstatymo svarstymui.Varėnos rajono Marcinkonių gyventojai prašo bendrovės „Via Lietuva“ atstovų įrengti greitį ribojančius kelio ženklus.Juodkrantėje ornitologai po metų pertraukos pradėjo kormoranų kolonijos populiacijos reguliavimą - petardomis baidomi lizduose perintys paukščiai, tokiu būdu siekiama, kad neišsiristų maždaug trečdalis jauniklių.Ved. Liepa Želnienė

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkui Audriui Valotkai pareiškus, kad žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, kilo nemenka kritikos banga. Laidoje pokalbis su iš Etiopijos kilusia Eskedar Tilahun ir Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ištvanu Kviku apie tai koks jų santykis su šiais žodžiais ir kaip jie jaučiasi girdėdami juos iš institucijos vadovo.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja dėl paveldėjimo niuansų. Ji kelia klausimą, ar Lietuvos įstatymai paveldėjimo klausimais gina vaikus, ypač kai jie nėra Lietuvoje, o tolimesni giminaičiai suskumba pirmi tvarkytis dokumentus. Pokalbis su advokatų kontoros „Marger“ vyresniąja teisininke, advokate Vaida Genaityte.Julija Bakkevold dirba vaikų darželio šefe Norvegijoje, kaip gamina maistą vaikams filmuoja, tuos video deda į savo socialinio tinklo paskyrą ir sulaukia dešimčių tūkstančių peržiūrų. Kokia yra vaikų darželio šeimininkutės darbo specifika?Ved. Agnė Skamarakaitė