Podcasts about nors

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija kuria naują taikos Ukrainoje planą, kuris palankus Rusijai. Nors planas nėra viešas, kaip teigiama žiniasklaidoje, šis numato Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mažinimą perpus, dalies teritorijų atidavimą Rusijai.Ligoninėje Vilniuje mirė trylikametis, kuris buvo mirtinai sužalotas per ledo ritulio treniruotę. Jam buvo pataikyta ledo rituliu į pakaušį. Pasak policijos, nelaimė įvyko Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje, ledo ritulio treniruotėje. Pasak ledo ritulio atstovų, Lietuvoje nėra buvę panašios nelaimės.Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas sako, kad nepaisant atvertos sienos su Baltarusija, Lietuvos vežėjų vilkikai kol kas per ją nejuda.Ved. Madona Lučkaitė

Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių. Perdirbimui jų nelieka, uogas išperka iš namų ir turguose.Šiemet Kelmės rajono Graužų kaimo ūkininko Ričardo Vaičiulio 300 hektarų augalininkystės ūkio gamta labai neskriaudė. Nuo šalnų, krušos, liūčių pasėliai labai nenukentėjo. Nors teko visko po truputį. Tačiau neeiliniais šiuos metus ūkininkas vadina dėl kviečius ir rapsus varginusių ligų, kai teko imtis ir papildomų purškimų.Užsienis. Citrinmedžiai, avinžirniai ir ryžiai – tai nauja realybė Jungtinės Karalystės laukuose. Šylant klimatui ieškoma naujų veislių, kurios prigytų Anglijoje ir pakeistų šilumai jautresnius augalus. Pasakojimas apie tyrimų rezultatus iš mokslininkų bandomųjų laukų.Ved. Regina Montvilienė

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai – rodo iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pasak iniciatorių, mažėjantis gimstamumas, nepakankamas dėmesys neišnešiotų ar sergančių naujagimių priežiūrai bei šeimų palaikymui ilgainiui lemia visuomenės senėjimą, didina socialinės atskirties riziką, silpnina valstybės socialinę sistemą ir kelia grėsmę šalies saugumui. Reaguojant į šiuos iššūkius prezidentūroje šiandien vyks susitikimas „Auginu Europą 2025“, kuriame dalyvaus ir Europos pirmosios ponios.Seimo socialdemokratai siūlo naikinti Desovietizacijos komisiją, suteikiant teisę pačioms savivaldybėms priimti sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo. Pasak, socialdemokrato Dariaus Jakavičiaus komisija savo darbą jau yra atlikusi. Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad užbaigti desovietizacijos procesą norima pavesti tiems, kurie to darbo daug metų praktiškai nedarė. Ar reikia naikinti desovietizavijos komisiją?Seime šiandien vyks Lietuvos ir Vokietijos forumas. Čia bus aptariama Lietuvos ir Vokietijos lyderystė saugumo srityje, ypatingą dėmesį skiriant Vokietijos brigadai Lietuvoje.„Ryto garsuose“ - Prezidento vyriausias patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Deividas Matulionis.Jau beveik dvidešimt metų Šakių rajono Gelgaudiškio gyventojai susiduria su problema – centralizuotą šildymą tiekiančioje katilinėje kūrenama šiaudais. Jų pelenai nusėda ant rūbų, automobilių, gatvėse, namų kiemuose. Gyventojai sako, kad kvėpuoja užterštu oru. Šakių meras pripažįsta – problema žinoma, sprendimai yra, tačiau jie kol kas neįgyvendinti.Nors iki Kalėdų dar daugiau nei mėnuo, gyventojai jau pradeda ruoštis šventėms. Parduotuvėse pasirodė pirrmosios dekoracijos, advento kalendoriai ir dovanų idėjos. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau planuoja pirkinius iš anksto, tačiau bankai sako – ne visi tai daro finansiškai raštingai.Ved. Rūta Kupetytė

Seime užgimė siūlymas bausti už dezinformacijos platinimą. Iniciatoriai sako, kad tai nukreipta į automatizuotą melagienų skleidimą ir vadinamųjų „SIM spiečių“ valdytojus. Kritikai baiminasi dėl grėsmės žodžio laisvei ir demokratijai. Nors visi sutinka, kad Lietuva yra informacinio karo fronto linijoje.Kur reiktų brėžti brūkšnį, kad piktybiniai dezinformacijos skleidėjai būtų sutramdyti, bet turėti kitokią nuomonę netaptų nusikaltimu?DalyvaujaSeimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis VilkauskasSeimo kultūros komiteto narys Vytautas KernagisVU Teisės fakulteto docentas dr. Johanas BaltrimasKomunikacijos ekspertas Liutauras UlevičiusVed. Jurgita Čeponytė

Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.Ved. Arneta Spaičė

Tadas Pranaitis nelengvos emigranto duonos atsikando du sykius - Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Atrodė, kad svetur žolė žalesnė, o iš dangaus lyja pelningais ir gerais darbais. Realybė pasirodė esanti kitokia: darbo laukimas skaičiuojant paskutinius pinigus ir mintant vien ryžiais, sudėtingos ir nesaugios gyvenimo sąlygos, apgavystės iš tarpininkaujančių lietuvių ir kt. Kantrybė Tadui trūko, kai suprato, kad yra laikomas daiktu, vergu, bet ne darbuotoju. „Aš tave nusipirkau ir dabar tu priklausai man“, - rėžė fermos Danijoje šeimininkas, kai Tadas norėjo aplankyti nelaimės ištiktą šeimą Lietuvoje. Nors patirtys užsienyje Tadą užgrūdino, minčių gyvenimą kurti svetur nebėra. Tadas jaučiasi laimingas gyvendamas Lietuvoje, kur begalė karjeros galimybių.Ved. Lavija Šurnaitė

Nors, pasak signataro Albino Januškos, dabar valstybėje ir vyksta laisvas chaosas, kurį daugiausia kelia Konstituciją pažeidusio politiko veiksmai, Lietuva atlaikys slenkantį perversmą. Tačiau signataras mato ir šviesią chaoso pusę - mobilizuojamą pilietinę visuomenę, kuri gina valstybę ne sėdėdama ant sofos, o imdamasi realių veiksmų.Ved. Deividas Jursevičius.

Druskininkai, šiemet nešiojantys Lietuvos kultūros sostinės vardą ir švenčiantys Mikalojus Konstantino Čiurlionio jubiliejų, ruošiasi finaliniams akordams, kurie vainikuos įspūdingus kultūros metus. Nors metai buvo kupini iššūkių, miestas pasiekė neeilinių laimėjimų – vien tik per metus buvo suorganizuota daugiau kaip šimtas įvairiausių renginių.Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas radijo stoties FM99 eteryje su pasididžiavimu atskleidė, kad kultūros sostinės atidarymo renginys, pavadintas „Nepyk“, pateko į pasaulio geriausių renginių penketuką. Spalio pabaigoje Romoje vyks finaliniai apdovanojimai, kur bus išrinktas pats geriausias.

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nematoma struktūra, labai sunku suvokti, kas yra sveikas, o kas yra nesveikas dirvožemis. Bet jis yra mūsų civilizacijos pagrindas,“ – sako aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.Studijuodama Mastrichto universitete Olandijoje Dovilė turėjo progą išbandyti dirvožemio būklės tyrimų būdą – ekoakustiką. Nors biologai jau seniai moka iš garsų atpažinti paukščių, varliagyvių ir kitas rūšis ir turi metodikas pagal tai nustatyti buveinės būklę, dirvožemio ekoakustika – dar nauja mokslo sritis.„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu“, – apie tai, kaip pradėjo rinkti įvairius dirvožemio garsus pasakoja D. Railaitė. Dabar ji tuos garsus naudoja meno projektuose ir vesdama edukacinius užsiėmimus apie tvarų ūkininkavimą.Laidoje kalbamės apie tai, ką apie dirvožemio būklę galima pasakyti iš jo skleidžiamų garsų ir ar posakis: „Sveikas dirvožemis – triukšmingas dirvožemis“ visada teisingas?Autorė Vaida Pilibaitytė

Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.Ved. Arneta Spaičė

Vairuotojas Aidas Petrošius greičio neviršija jau trejus metus – tokį tikslą jis sau išsikėlė, išgirdęs vieno pareigūno žodžius, kad absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų viršija greitį ir kad tai yra viena pagrindinių visų nelaimių keliuose priežasčių.Didžiausią pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje aplankė per 28 mln. žmonių. Nors paroda Osakoje baigėsi beveik prieš mėnesį, įspūdžiai vis dar gyvi. Kaip bendrą Lietuvos ir Latvijos šalių paviljoną vertina tie, kurie jį padėjo kurti ir kurie ten buvo?Redaktorius, žurnalistas ir leidėjas Kazimieras Matačiūnas atrado naują pomėgį – kolekcionavimą. Per metus jau surinko 11 tūkst. kalendorių, per dar trumpesnį laiką – beveik 5 tūkst. atvirukų. Kodėl 65-erių leidėjui, kuris ir taip neturi laiko, dar reikia ir kolekcionuoti?Kaip senjorės seka pasakas viename Vilniaus darželyje?Ved. Edvardas Kubilius

Artėjant šaltajam sezonui ir plintant kvėpavimo takų ligoms, Alytaus poliklinikos vadovas Marius Jasaitis laidoje „Gyvas Miestas“ pasidalino įžvalgomis apie dabartinę situaciją, vakcinacijos tendencijas ir chronišką gydytojų trūkumo problemą. Nors šiuo metu sergamumo banga kiek atoslūgo, vadovas pabrėžia profilaktinių priemonių svarbą ir būtinybę spręsti sistemines problemas. Pašnekovą kalbino Liudas Ramanauskas.

Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių gauti paramą, bet klausiančių, kuo jiems apsimoka užsiimti. Ilgametė konsultavimo tarnybos darbuotoja Dalia Grendaitė tikina, kad matė viską – nuo nežinojimo, kas ta parama, iki sėkmingų verslo projektų, plėtojamų iš kartos į kartą.Sava kūryba tautodailininkas Albertas Valikonis puoselėja gimtąjį Debikonių kaimą Panevėžio rajone. Kuria jis ne tik iš medžio, bet ir metalo, tapo paveikslus. Išskirtinis jo braižas – atviros, ryškios spalvos, neretai gulančios ne tik ant drobės, bet ir medžio dirbinių.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kodėl agronomė Meda Mačiuitytė nusprendė ne tik turėti skinamų gėlių ūkį, bet ir siūti stilingus sodo drabužius. Nors moteris susidūrė ir su kritika, tačiau visgi įgyvendino savo svajonę.Ved. Rūta Simanavičienė

Ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės atstovas sako, kad šalies institucijos imasi visų galimų priemonių ieškant būdų kaip saugiai numušti į šalį iš Baltarusijos atskrendančius kontrabandinius balionus.Socialdomokratas Robertas Kaunas kandidatas į krašto apsaugos ministrus. Nors pripažįstama, kad šis politikas nėra itin patyręs gynybos politikoje, tikimasi, kad jo bendravimo ir vadybos gebėjimai, palaikymas partijoje ir entuziazmas leis tinkamai eiti pareigas.Su rinkėjais Žemaitijoje susitikinėjantis Remigijus Žemaitaitis sutinkamas ne tik su gėlėmis, bet ir protestais. Telšiuose ir Tauragėje jaunimas su plakatais ir skanduotėmis Remigijui Žemaitaičiui dėstė, kad Konstitucijos sulaužyti nepavyks. Politikas jaunimui dėkojo už pagerbimą ir aiškino, kad kitą kartą jie turėtų geriau pasiruošti klausimus ir užduotis.Prieš dvi dienas į Lietuvą pristatytas ir teisėsaugai perduotas Rusijos karys, įtariamas karo nusikaltimais Lietuvos piliečiui Ukrainoje.Jungtinių Tautų ataskaitoje perspėjama, kad šiemet žuvusių civilių skaičius Ukrainoje padidėjo beveik trečdaliu, vėl pastebėtas didėjantis bėgančių asmenų skaičius.Ved. Liepa Želnienė

Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors mėgstančiųjų lietuviškus riešutus netrūksta, bet rinka jau perpildyta“.Avių augintojams vilna – perteklinis produktas, kurį dažnai labiau apsimoka sunaikinti nei perdirbti. Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Rimanto Kairio teigimu, stingant realizacijos galimybių, Lietuvoje nukirpta avių vilna dažniau tampa trąšomis.  Ilzelbergo dvare jau kaupiama iš vynuogių gaminto vyno kolekcija. Šalia dvaro įveistas vynuogynas, pastatyta nauja oranžerija, dvaro rūsiuose brandinamas vynas ir čia pat rengiamos degustacijos.Ved. Kristina Toleikienė

Buvęs ambasadorius ir JAV, ir ES ambasadorius Rusijoje, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Vygaudas Ušackas sako, kad Vašingtonas nemato Baltarusijos tik kaip dar vienos Rusijos gubernijos. Pasak ambasadoriaus, Lietuva su sąjungininkais gali ne tik užbaigti tranzitą į Kaliningradą, bet ir jį izoliuoti. Nors, pasak Ušacko, Rusija labai liguistai ir emocionaliai reaguoja į bet kokius klausimus dėl Kaliningrado srities.Ved. Deividas Jursevičius.

Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 – savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 m. atskleidė PISA tyrimas. Iš jo matyti, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet kur kas mažiau namuose.2022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Lapkritį Lietuva pasitinka dvi svarbias dienas: lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines, Mirusiųjų pagerbimo dieną. Nors abi šventės visuomenės sąmonėje dažnai susilieja į vieną didelį mirusiųjų pagerbimą, Pirmojo Alytaus šv. Liudviko bažnyčios klebonas Marius Talutis primena, kad šiuo laikotarpiu svarbiausia ne prekybos centrų nukrautos žvakelės ir gėlės, o dvasinis ryšys ir viltis. Pašnekovą kalbino Eglė Malinauskienė.

Kompozitorių, elektroakustinės muzikos kūrėją ir atlikėją Igną Šoliūną galima neblogai pažinoti dėl kūrybos „pastoralinio psichodelicizmo“ trijulėje „El Chico Fuendre“, kuri kaip tik „teka“ projekte „LRT OPUS jaunatis“. Galima jį pažinoti ir dėl solinės kūrybos – Ignas šiemet išleido atmosferinį elektroakustinį albumą „Erase for Prosperity?“, kurio ištrauka, darbas „Interlude“, ir pradeda pokalbį LRT OPUS eteryje. Nors pašnekesyje – truputį ir apie viena, ir apie kita, labiausiai jis – apie premjerą ir I. Šoliūno režisūrinį debiutą, nors pats tai mieliau vadina „erdvės kompozitoriaus“ darbu. Spalio 26 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatro scenoje – I. Šoliūno kurtas teatralizuotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių rekompozicijų ciklas „Stichijos“. Išsamiau apie jį – paties kūrėjo lūpomis.Kalbina Kristupas Naraškevičius.

Kauno apygardos teismas už mergaitės pagrobimą ir kitus nusikaltimus Gediminui Filipavičiui skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę.Lietuvos bankas paskelbė, kad nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip yra dabar.Dviem Rusijos lėktuvams vakar pažeidus Lietuvos oro erdvę, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad šalies saugumo lygis dėl šio incidento nepakito. Jo teigimu, dabar laukiama daugiau detalių ir tarnybų išvadų.Europos Sąjunga padarė tik nežymią pažangą dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainoje.Lietuvoje kasmet registruojama apie porą šimtų seksualinio smurto atvejų. Nors toks skaičius atrodo nedidelis, psichologinę pagalba nukentėjusiems teikiančios organizacijos teigia, kad oficiali statistika visiškai neatitinka realios situacijos. Anot jų, nors seksualinio smurto tema vis dažniau iškyla viešojoje erdvėje, problemos sprendimai lieka tik institucijų darbotvarkėse.Ved. Darius Matas

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Nors kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mokytojų atlyginimai kasmet turi augti greičiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas šio pažado neatspindi. Tai netenkina dalies švietimo bendruomenės. Pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovu Egidijumi Milešinu.Ved. Darius Matas.

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Karolis Navrockis ir Gitanas Nausėda atidaro Lietuvą ir Lenkiją jungiantį atnaujintą tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Tiesioginė transliacija iš prezidentų spaudos konferencijos.Nors kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mokytojų atlyginimai kasmet turi augti greičiau nei šalies vidu-tinis darbo užmokestis, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas šio pažado neatspindi. Anot Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, taip laužoma kolektyvinė sutartis.Netyla penktadienį vykusio Ukrainos ir Jungtinių valstijų prezidentų susitikimo atgarsiai. Pasirodo ir naujų detalių apie tai, kas vyko už uždarų durų. Donaldas Trampas pareiškė, kad Vladimiras Putinas turės pasilikti kažką iš okupuotų teritorijų.Ved. Darius Matas

Dar vienas Ukrainos ir Jungtinių valstijų prezidentų susitikimas prikaustė pasaulio dėmesį. Nors prieš jį tikėtasi, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui amerikietiškų Tomahawk raketų, teko nusivilti. Prieš D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimą, D. Trumpas pasikalbėjo telefonu su V. Putinu ir paskelbė, kad už kelių savaičių įvyks jų susitikimas Budapešte. Galų gale, V. Zelenskis skrido per Atlantą į Europą be naujų raketų. Ar šis susitikimas tikrai buvo nuviliantis bei ko tikėtis ateityje?Dalyvauja: VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Jurgita Čeponytė

Nors stabdymas atrodo paprastas veiksmas, jį lemia daugybė veiksnių – vairuotojo reakcijos laikas, kelio sąlygos, transporto priemonės techninė būklė. Rudenį tai tampa ypač svarbu: šlapias ar lapais padengtas kelias, prastesnis matomumas ir ankstesnės sutemos gali smarkiai pailginti stabdymo kelią. Net menkiausi skirtumai gali padidinti riziką ir lemti, ar kelionė baigsis saugiai.Ištraukia iš naujos LRT RADIJO tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“: artimųjų palydėjimo ir laidotuvių ritualai Lietuvoje.Į kanalizaciją pilami riebalai tampa nepatogumų ir finansinių nuostolių priežastimi. Atvėsus orams, panaudoti riebalai stingsta ir vamzdynuose formuoja kamščius, o tai sukelia milijoninius nuostolius, kuriuos, už vamzdynų remontą, tenka sumokėti patiems gyventojams.Tyrimas: lietuviai tvarkosi daugiau nei dauguma europiečių, tačiau netikėti svečiai dviem iš trijų kelia stresą, baiminantis, kad šie pamatys netvarką.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Nuosavų automobilių remontas prieš išsinuomojant valdišką, rūpinimasis sutuoktinių transportu ir kelių automobilių priežiūra vienu metu – tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių išlaidų analizė. Nors politikai ginasi, kad griežtai laikosi taisyklių, Kultūros komiteto pirmininkas po LRT klausimų dalį pinigų jau grąžino. Komentuoja LRT tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra.Iki moksleivių rudens atostogų liekant kelioms savaitėms, tėvai suka galvas, kur palikti mažesnius vaikus, jei patys tuo metu negali atostogauti. Marijampolės savivaldybė kol kas vienintelė šalyje pasiūlė per mokinių atostogas leisti pradinukams lankyti prailgintas grupes. Kur jūs paliekate vaikus per atostogas, ar reikėtų, kad ir kitos savivaldybės leistų pradinukus leisti per atostogas į prailgintas grupes? Komentuoja Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Asta Kulbokienė ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.Kiekvienas žmogus galės tapti ne tik komercinių bankų, bet ir centrinio banko klientu. Tokią galimybę suteiks skaitmeninis euras. Europos centrinis bankas dabar kaip tik bando ištestuoti, kaip viskas veiks realybėje. Komentuoja žurnalistė Irma Janauskaitė.NATO šalių gynybos ministrai renkasi Aljanso būstinėje Briuselyje. Susitikimų darbotvarkėje: NATO pajėgumų stiprinimas ir karinė parama Ukrainai.Kol valdantieji ieško naujo kandidato į kultūros ministrus, laikinai kultūros ministrės pareigas eina Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Ji šią savaitę buvo susitikusi su kultūros ministerijos darbuotojais. Komentuoja Raminta Popovienė.Kaune atsinaujino diskusijos, kas turėtų prisiimti atsakomybę už Žaliakalnio funikulieriaus likimą. Šiuo metu vienas seniausių Kauno simbolių ir valstybės saugomas kultūros paveldo objektas neveikia dėl prastos techninės būklės. Komentuoja Ieva Radzevičiūtė.Ved. Rūta Kupetytė.

Kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, sako premjerė Inga Ruginienė.Nuosavų automobilių remontas prieš išsinuomojant valdišką, rūpinimasis sutuoktinių transportu ir kelių automobilių priežiūra vienu metu – tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių išlaidų analizė. Nors politikai ginasi, kad griežtai laikosi taisyklių, Kultūros komiteto pirmininkas po LRT klausimų dalį pinigų jau grąžino.Kauno rajonas nusipirko tris mobilius, civilinės saugos konteinerius. Jų pristatymas įvyko Vilkijos gimnazijos teritorijoje.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad didelės dalies regėjimo sutrikimų galima išvengti, jeigu laiku kreipiamasi pagalbos. Tačiau žmonių, susiduriančių su regos problemomis, nuolat daugėja. Kodėl ir kas gali pasiūlyti ilgalaikį sprendimą?Ved. Andrius Kavaliauskas

Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.Ved. Arvydas Urba

Šiemet Kelmės rajono ūkininkas, augalininkystės ūkio šeimininkas Martynas Puidokas patyrė įvairių gamtos negandų. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai. Nors javų derlingumas neblogas, bet labiausiai ūkininką nuvylė grūdų supirkimo kainos. Pasak jo, situacija pasikeistų, jeigu visi šalies grūdų augintojų kooperatyvai ne pavieniui tartųsi su supirkėjais, bet susivienytų. Tuomet stiprėtų derybinės galios, laimėtų visi grūdų augintojai. Tam, jo nuomone, reikėtų palankių Žemės ūkio ministerijos sprendimų. Drevernoje (Klaipėdos r.) moderni žuvies auginimo įmonė „Strykis“ atvėrė duris norintiems susipažinti su žuvies auginimu ir atkreipti dėmesį į Kuršių marių žuvų išteklius. Kartu lankytojams pristatomos ir šio krašto istorijos. Viena jų - Vilhelmo kanalo istorija. Juškų raugyklėlė Šakių rajone gruodį švęs 10 metų įsikūrimo sukaktį. Įgyvendinti trys plėtros projektai, įdarbinta 10 žmonių, bet veiklą nuo ūkininkavimo pradėję Aida ir Valdas Juškai verslininko etiketės vis dar kratosi. Džiaugiasi, kad pavyksta pagaminti skanių raugintų produktų, ir ruošia dar vieną staigmeną raugintų produktų vertintojams.Ved. Kristina Toleikienė

Generalinė prokuratūra policijai pavedė atlikti aplinkybių patikslinimą dėl iš Kultūros ministerijos galimai paimtų duomenų. Visuomenininkas Andrius Tapinas teigia gavęs iš ministerijos darbuotojo informaciją, kad tuometinis kultūros ministras Ignotas Adomavičius dieną prieš atsistatydinimą su neįvardytais asmenimis iš įstaigos darbuotojų kompiuterių rinko duomenis.Nauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta apklausa rodo, kad daugumos gyventojų požiūris dėl kolaboravimo su okupaciniais režimais yra nuosaikesnis. Nors viešojoje erdvėje dažnai girdimos radikalios nuomonės dėl atminimo lentų ar paminklų pašalinimo, žmonėms svarbiausia, kad būtų atvirai kalbama apie istorinius faktus. Vis dėlto, istorikai pažymi, kad šios diskusijos dažnai vyksta be pakankamo supratimo apie patį kontekstą ar pačias asmenybes, kurios tampa ginčų objektu.Šildymo sezonas Lietuvoje šiemet prasidėjo neįprastai anksti – kai kur radiatoriai šilo dar rugsėjo pabaigoje. Kai įprastai šidlymas prasideda apie spalio vidurį.Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad šilumos kainos šiemet apie dviem procentais didesnės nei pernai, tačiau didžiausias iššūkis laukia nuo sausio, kai nebeliks lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio šildymui.Švedijos Karališkoji mokslų akademija pranešė, kad Nobelio fizikos premija skiriama už atradimus kvantinės mechanikos srityje.Seimas į atmetė siūlymą riboti nesveiko maisto reklamą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Paso duomenys šiandien yra ne tik mūsų kelionių raktas, bet ir universali priemonė patekti į finansų sistemą, atidaryti sąskaitą, gauti kreditą ar patvirtinti sutartį. Tačiau teisininkai pastebi, kad visuomenės supratimas apie asmens duomenų apsaugą skiriasi. Dažnai galvojama, jog jei pasas fiziškai guli piniginėje, su nutekintais jo duomenimis nieko padaryti negalima. Visgi skaitmeninėje erdvėje nusikaltėliai tobulėja ir problemos kyla net tada, kai pernelyg lengvabūdiškai dalinamės paso kopijomis internete. Kodėl ir kaip turėtume išlikti budrūs, saugodami savo pasą? Pataria advokatų kontoros „Constat“ teisininkė, migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė.Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.Ved. Artūras Matusas

Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.

Praėjus daugiau nei trims metams po to, kai Lietuvoje pradėti diegti išmanieji elektros energijos skaitikliai, dalis gyventojų vis dar abejoja jų patikimumu.Nors skaitymo sutrikimas, vadinamas disleksija, visame pasaulyje paliečia nuo 7 iki 10 proc. žmonių, arba maždaug kas dešimtą mokinį klasėje, visuomenėje tai vis dar menkai suprantamas iššūkis.Čekijoje tęsiasi visuotiniai rinkimai, kuriuose pirmoji vieta prognozuojama save „trumpistu“ vadinančio Andrejus Babišo partijai.Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes yra rūkęs kas antras mokinys. Trakų rajono mokyklos ėmėsi naujų priemonių kovai su šia problema - patalpose įrengė detektorius, kurie aptinka elektroninių cigarečių garus.

Ne tik didmiesčiai, bet ir mažesni miestai Europoje susiduria su parkingų trūkumu. Nors panašaus dydžio miestus - Alytų ir Turdą Rumunijoje skiria apie pusantro tūkstančio kilometrų, tačiau problemos ten panašios – gyventojams šalia daugiabučių trūksta aikštelių automobiliams statyti. Kokie sprendimai?Prie sprendimų žurnalistikos FM99 prisideda Journalismfund Europe ir Transitions.

Šiandien ir rytoj mokyklose minima Tarptautinė mokytojo diena, kuri šiemet išpuolė sekmadienį. Lietuvoje ši šventė pasitinkama gėlėmis, poetiškais žodžiais ir… chronišku mokytojų pervargimu. Nors oficialiai skelbiama, kad mokytojo profesija yra prestižinė, kasdienybė rodo kitokį paveikslą.Vidutinis Lietuvos mokytojų amžius – apie 55-eri metai, daugelyje mokyklų tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykus dėsto 65-erių – 70-ies metų amžiaus pedagogai, o klasėse po 30 ir daugiau vaikų. Tarp jų dalis turinti specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl jiems reikia daugiau dėmesio, laiko ir kantrybės – to, ko pedagogams vis labiau stinga.Regionuose situacija dar dramatiškesnė: daugėja gimnazijų, kuriose nėra kam vesti pamokų, tad mokiniai prie ekranų sėda į „nuotolinę realybę“ ne todėl, kad pandemija, o todėl, kad trūksta mokytojų.Kol vietos ir centrinė valdžios linki „deficitinės“ profesijos atstovams gražios šventės, patys pedagogai tyliai skaičiuoja ne tik mokinių pažymius, bet ir metus iki pensijos.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jūratė Gabiūnaitė, Vilniaus Baltupių progimnazijos anglų kalbos mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas, kuris apėmė daugiau nei 320 tūkst. darbuotojų duomenis iš 1500 organizacijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12 mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Ved. Darius Matas.

Kuo svarbus ryšys tarp universiteto ir jį baigusių studentų? Vilniaus universitetas jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater, atnaujinti ryšius bei dalyvauti Alumnų festivalyje. Tokius susitikimus nuolat organizuoja ir Kauno technologijos universitetas.Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ pradeda antrąjį savo gyvavimo ciklą ir siekia supažindinti vaikus su knyga nuo pirmųjų dienų ir padėti tėvams atrasti skaitymo džiaugsmą bei naudą.Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12-a mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Prieš kelias dienas Šiauliuose pristatytas pretendentas į Lietuvos rekordą – įspūdingo dydžio pašto ženklas. Jį Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė skiria kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

JAV prezidentas pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę.Lietuva minia 150 kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį.Į LRT Girdi kreipėsi klausytojas Rimantas, teigdamas, kad prie Santaros klinikų Vilniuje trūksta galimybės atvežus ligonį trumpam sustoti ir jį saugiai bei nemokamai išleisti. Pasak Rimanto, analogiška padėtis buvo ir Vilniaus oro uoste, vėliau atsirado galimybė trumpam nemokamai sustoti parkavimo aikštelėje ir išleisti keleivius.„Nemuno aušros“ lyderis R.Žemaitaitis, kuris šiuo metu kaunasi dėl įtakos Aplinkos ministerijai, pats turi interesų aplinkos sektoriuje. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Žemaitaičio kartu su broliu valdomas autoservisas yra laimėjęs Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos konkursą.Nepalą šį mėnesį sukrėtė didžiausi per bene 20 metų smurtiniai neramumai, pasibaigę daugybės žmonių žūtimi ir valdžios perversmu. Nors protestus kurstė įsisenėjusios ekonominės problemos, nemažą vaidmenį juose suvaidino socialiniai tinklai.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, o vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį.Ved. Liuda Kudinova

Nors pavydas įprastai vertinamas kaip bloga emocija, neuromokslininkai pastebi, kad pavydas šiaip jau yra dvilypis. Kodėl?Karolina ir Eglė draugauja 13 metų, susižadėjusios – jau 10 metų ir iki šiol svajoja apie vestuves. Pora ilgą laiką jautėsi nesaugiai – slėpė savo tapatybę, susidūrė su teisiniais ir finansiniais iššūkiais, nes Lietuvoje negaliojo tos pačios lyties santykių partnerystė. Tačiau šie metai atnešė pokyčių. Kokių?Sakoma, kad Nemakščiuose, Raseinių rajono miestelyje, daug gerų žmonių. Vienas jų – 68-erių Jadvyga Šarlauskienė, kuri, dirbdama rūbininke mokykloje, vaikams ir striukų kilputes prisiuva, ir miestelio žmones itin skania pačios kepama duona vaišina. Jadvygos Šarlauskienės pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Jungtinės Valstijos šiandien atsisveikina su nužudytu politiniu aktyvistu ir prezidento Donaldo Trumpo rėmėju Čarliu Kirku.Medikai sako, kad COVID-19 viruso pikas šiemet, kaip ir pernai, turėtų būti rugsėjo pabaigoje, todėl jau dabar ragina žmones skiepytis. Netrukus gydymo įstaigas pasieks ir gripo vakcina. Kam ir kada skiepytis?Lietuvoje itin mažos baudos už greičio viršijimą ir itin daug apgadintų automobilių. Tyrimą atlikusi bendrovė sako, kad Lietuva pagal šį rodiklį yra viena prasčiausių valstybių Europoje.Ved. Edvardas Kubilius

Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri sako, kad neįmanoma prisijungti prie Šaulių sąjungos. Moteris rašo: Jau du kartus per pusę metų pildžiau narystės anketą norėdama tapti šaule, tačiau niekas per tą laiką nenusisekė su manimi. Idzelio paklausus asmeniškai, kodėl nėra atsako, jis pripažino, jog neužtenka pajėgumų ruošti šaulius, nors kasdien per visus kanalus yra kviečiama prisijungti, tačiau tai neįmanoma! Tai kodėl yra reklamuojamasi ir kviečiama, jei realybė yra kitokia? Ar tai nebeveltiška situacija galimo karo akivaizdoje?Nors ir ne Velykų metas, dalis Lietuvos gyventojų sako parduotuvių lentynose pasigendantys kiaušinių. Pasak paukštininkų, kiaušinių Lietuvoje sumažėjo dėl salmonelės, bakterijos, galinčios sukelti rimtus apsinuodijimus. Veterinarai ją aptiko įmonės „Vievio paukščiai“ kiaušiniuose ir paukštidėse. Ką matote jūs parduotuvių lentynose, ar ten kur gyvenate yra pirkti kiaušinių?Po to, kai šią savaitę prieš eismą važiavęs 93-ejų metų senjoras sukėlė avariją, per kurią žuvo du žmonės, viešojoje erdvėje vėl kilo diskusija, ar reikia riboti vairavimo amžių. Policijos duomenys rodo, kad tokia diskusija ne visai pagrįsta. Vyresnio amžiaus vairuotojai nuo 65-erių metų sukelia tik kiek daugiau nei dešimtadalį avarijų. Didžiąją dalį eismo įvykių sukelia vairuotojai nuo 25-erių iki 44-ių metų.Pasibaigus Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, analitikai pastebi, kad per jas klaidinančių žinučių pasirodė nedaug. Vis tik Rusijos propaganda pratybomis pasinaudojo.Ved. Rūta Kupetytė

Daugėja žmonių, kuriems nustatomas žmogaus imunodeficito virusas, sukeliantis AIDS. Specialistų teigimu, virusas vis dažniau nustatomas imigrantams, ir tokia tendencija matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.Iš pradžių sakiusi, kad koalicijos sutartis nebegalioja, „Nemuno aušra“ toliau ieško kandidatų į energetikos ir aplinkos ministrus. Nors prezidentas kartoja, kad partijos narių ministrais neskirs, pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, jog partijos skyriai reikalauja į ministrus siūlyti būtent partijos narius. Kaip Jūs vertinate Vyriausybės formavimą?Lietuvoje aktyviai veikia daugiau kaip tūkstantis startuolių, bet ne visi jie pasiekia brandžių įmonių stadiją. Kodėl?Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kurios verslą įpareigotų labiau apskaityti ir geriau sutvarkyti pavojingas atliekas, o už netinkamas prižiūrimas padangas, baterijas ar alyvą būtų numatytos gerokai didesnės baudos nei dabar. Ar šios priemonės padės Lietuvai geriau tvarkytis su pavojingomis atliekomis?Vasarą didelio atgarsio sulaukė komiko Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą laidą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?Ved. Edvardas Kubilius

Apie 200 žymių visuomenės moterų ir vyrų kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, prašydami naujam tiltui sostinėje duoti Marijos Gimbutienės, o ne Alberto vardą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė ir viena iš kreipimosi iniciatorių, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

durée : 00:09:00 - Castrats, haute-contres, contre-ténors : comment les hommes atteignent-ils des notes super aiguës ? - par : Nicolas Lafitte - Dans ce 2ᵉ épisode d'une série de 4 dédiée à la voix, nous allons tenter de comprendre l'histoire et la technique de ces hommes, capables de chanter des notes super aiguës. Comment font-ils ? Qui sont les castrats ? Quelle est la technique des contre-ténors ? - réalisé par : Sophie Pichon Vous aimez ce podcast ? Pour écouter tous les autres épisodes sans limite, rendez-vous sur Radio France.

Nors kalendorinis ruduo jau įsibėgėja – uodai vis dar itin aktyvūs. Kodėl?Ar perkate prekes ir paslaugas iš verslo, nenutraukusio ryšių su Rusija?Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba lietuviškai. Sunkiausia, sako, išmokti kirčiavimo. Tačiau ypač smagu lietuviškai dainuoti ir giedoti himną.Šeštadienį devintą kartą rengiamas labdaringo moterų važiavimo dviračiais renginys „Minam100“. Kaip teigia organizatorės, tai ne tik 100 kilometrų iššūkis, bet ir bendrystės, moterų stiprybės bei solidarumo šventė, kasmet tampanti vis svarbesne Lietuvos dviračių kultūros dalimi.Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre pristato metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį. Tai - pirmasis šios kadencijos pranešimas po Europos Parlamento rinkimų ir naujosios Komisijos darbo pradžios.Ved. Darius Matas

Nors kalendorinis ruduo jau įsibėgėja, uodai vis dar itin aktyvūs. Kodėl? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Gamtos tyrimų centro entomologė Rasa Bernotienė.Ved. Darius Matas

Šiemet padaugėjo atvejų, kuomet užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, o iš tiesų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia užsiimti ekonomine veikla.Lietuvoje vis daugiau dirbančių pensininkų. Nors daugiausia jų - ką tik sulaukusių pensijos ir tęsiančių karjerą, dirba net 90-mečiai. Darbdaviai sako, kad ypač provincijose tokie darbuotojai - tikras išsigelbėjimas.Kai kartu su vasara baigiasi aktyvus atostogų sezonas, daug kas dar tik kraunasi lagaminus rudens atostogoms. Keliautojai sako, kad rudenį atostogauti smagiau, nes ištuštėja kurortai, atvėsta oras, o ir bilietai bei nakvynės pigesnės.Ved. Liuda Kudinova

Dalis mados atstovų kritikuoja prekės ženklą „Guess“, kurio prekes reklamavo dirbtinio intelekto sukurtas modelis.Vienas turtingiausių sportininkų – Rodžeris Federeris, jo turtas siekia milijardą. Kaip jam pavyko sukaupti tokį turtą?Ką balkone galima auginti rudenį? Atsakymai rubrikoje „Auga ir balkone“.Degalai šiuo metu kiek pigesni. Nors elektra pabrangusi, rudenį ji šiek tiek pigs, o šildymo sezonas šiemet bus brangesnis.Tęsiasi diskusijų festivalis „Būtent“, kurio dėmesio centre šiandien – įvairios socialinės bėdos.Artėjant mokslo metams savivaldybės ruošia dovanas mokiniams.Ved. Edvardas Kubilius

Junginių Valstijų prezidentas sako, kad yra pasirengęs prisidėti prie saugumo garantijų Ukrainai taikos su Rusija atveju. Trampas taip pat skelbia, jog pradėjo derinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Diskusijos dėl saugumo garantijų Ukrainai bus tęsiamos dar dešimt dienų. Nors susitikimo Vašingtone metu ir pasiektas susitarimas, konkrečios priemonės, kaip saugumas būtų užtikrinamas, aptartos nebuvo.„Nemuno Aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad sutarė su socialdemokratais dėl tolesnio darbo kartu. Ryt socialdemokratai dėl koalicijos formavimo turėtų susitikti ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Klausimas klausytojams - kaip vertinate naujos koalicijos formavimą, kuri panašu, kad susidarys iš socialdemokratų, aušriečių ir valstiečių žaliųjų.Grįžusi iš kelionės, pašto dėžutėje vilnietė, kaip teigia pati, rado siurprizą – beveik kelių tūkstančių eurų sąskaitą už avarinį būsto tvarkymą. Moteris teigia, kad tai – jau ne pirmas atvejis, kai pastato administratorius, naudodamasis galimybe neįspėti apie avarinius tvarkymus, gyventojams priskaičiuoja didžiules sumas. Pats būsto administratorius teigia, kad gyventojus įspėja, tačiau ne visada patys žmonės būna nurodę kontaktus, kuriais galima su jais susisiekti. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį, kad gyventojai, susidūrę su panašia situacija, gali kreiptis į tarnybą arba savivaldybę, prašydami išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos jų teisės.Alytaus rajone, Pivašiūnuose, visą savaitę tęsiasi Žolinės atlaidai. Šiemet jie ypatingi – vietos bažnyčia mini 200 metų jubiliejų.Ved. Rūta Kupetytė

Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas aktyviai stengiasi visuomenei priminti apie senųjų miškų svarbą mums patiems. Tačiau, jo įsitikinimu, galvodami apie mišką ir jo gyvenimą, dažnai darome klaidą - apie jį mąstome iš savo laiko perspektyvos. Pasak Mindaugo, tikrasis miško gyvenimas po 100 metų tik prasideda, kai į jį įžengia žmogus su pjūklais.Ved. Ignas Klėjus.

Klaipėdoje visai netrukus duris atvers Memelio porceliano namai, kur visi galės susipažinti su porceliano kolekcionieriaus Adolfo Gritėno sukaupta kolekcija. Per daugiau nei dešimtmetį į kolekciją nugulė daugiau nei dvylika tūkstančių išskirtinių porceliano dirbinių.Amžius ar negalia – nėra kliūtis mėgautis gyvenimu ir išbandyti naujus dalykus. Tą įrodyti siekia projekto „Bangos visiems“ organizatoriai bei dalyviai. Klaipėdos paplūdimiuose senjorai mokosi valdyti specialias banglentes, o ateityje planuojama ir daugiau veiklų, į kurias bus įtraukti tiek senjorai, tiek neįgalieji.Klaipėdoje prasideda 91-oji Jūros šventė. Iki pat sekmadienio mieste vyks daugybė renginių, netrūks ir jūrinių akcentų.Žemaitijos pakraštyje, Kretingoje atnaujinamas 19-to amžiaus pabaigoje puoselėtas, tačiau sovietų okupacijos metu suniokotas dvaro parkas. Nors parko viduryje dar stovi keli nenaudojami garažai, prieš mėnesį nugriautas paskutinis sovietinis bendrabutis. Muziejaus darbuotojai naujose erdvėse norėtų atsodinti Tiškevičių laikotarpiu žydėjusį prancūziško stiliaus gėlyną, tačiau susiduria su iššūkiais.Ved. Paulius Selezniovas