Podcasts about nors

Vairuotojas Aidas Petrošius greičio neviršija jau trejus metus – tokį tikslą jis sau išsikėlė, išgirdęs vieno pareigūno žodžius, kad absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų viršija greitį ir kad tai yra viena pagrindinių visų nelaimių keliuose priežasčių.Didžiausią pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje aplankė per 28 mln. žmonių. Nors paroda Osakoje baigėsi beveik prieš mėnesį, įspūdžiai vis dar gyvi. Kaip bendrą Lietuvos ir Latvijos šalių paviljoną vertina tie, kurie jį padėjo kurti ir kurie ten buvo?Redaktorius, žurnalistas ir leidėjas Kazimieras Matačiūnas atrado naują pomėgį – kolekcionavimą. Per metus jau surinko 11 tūkst. kalendorių, per dar trumpesnį laiką – beveik 5 tūkst. atvirukų. Kodėl 65-erių leidėjui, kuris ir taip neturi laiko, dar reikia ir kolekcionuoti?Kaip senjorės seka pasakas viename Vilniaus darželyje?Ved. Edvardas Kubilius

Artėjant šaltajam sezonui ir plintant kvėpavimo takų ligoms, Alytaus poliklinikos vadovas Marius Jasaitis laidoje „Gyvas Miestas“ pasidalino įžvalgomis apie dabartinę situaciją, vakcinacijos tendencijas ir chronišką gydytojų trūkumo problemą. Nors šiuo metu sergamumo banga kiek atoslūgo, vadovas pabrėžia profilaktinių priemonių svarbą ir būtinybę spręsti sistemines problemas. Pašnekovą kalbino Liudas Ramanauskas.

Svarstant, kaip ateityje keisis investicijos į žemės ūkio valdas, numatant mažesnį BŽŪP finansavimą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės tikina, kad ūkininkai turės būti labiau pasirengę. Net ir dabar dar pasitaiko žmonių, norinčių gauti paramą, bet klausiančių, kuo jiems apsimoka užsiimti. Ilgametė konsultavimo tarnybos darbuotoja Dalia Grendaitė tikina, kad matė viską – nuo nežinojimo, kas ta parama, iki sėkmingų verslo projektų, plėtojamų iš kartos į kartą.Sava kūryba tautodailininkas Albertas Valikonis puoselėja gimtąjį Debikonių kaimą Panevėžio rajone. Kuria jis ne tik iš medžio, bet ir metalo, tapo paveikslus. Išskirtinis jo braižas – atviros, ryškios spalvos, neretai gulančios ne tik ant drobės, bet ir medžio dirbinių.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kodėl agronomė Meda Mačiuitytė nusprendė ne tik turėti skinamų gėlių ūkį, bet ir siūti stilingus sodo drabužius. Nors moteris susidūrė ir su kritika, tačiau visgi įgyvendino savo svajonę.Ved. Rūta Simanavičienė

Ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės atstovas sako, kad šalies institucijos imasi visų galimų priemonių ieškant būdų kaip saugiai numušti į šalį iš Baltarusijos atskrendančius kontrabandinius balionus.Socialdomokratas Robertas Kaunas kandidatas į krašto apsaugos ministrus. Nors pripažįstama, kad šis politikas nėra itin patyręs gynybos politikoje, tikimasi, kad jo bendravimo ir vadybos gebėjimai, palaikymas partijoje ir entuziazmas leis tinkamai eiti pareigas.Su rinkėjais Žemaitijoje susitikinėjantis Remigijus Žemaitaitis sutinkamas ne tik su gėlėmis, bet ir protestais. Telšiuose ir Tauragėje jaunimas su plakatais ir skanduotėmis Remigijui Žemaitaičiui dėstė, kad Konstitucijos sulaužyti nepavyks. Politikas jaunimui dėkojo už pagerbimą ir aiškino, kad kitą kartą jie turėtų geriau pasiruošti klausimus ir užduotis.Prieš dvi dienas į Lietuvą pristatytas ir teisėsaugai perduotas Rusijos karys, įtariamas karo nusikaltimais Lietuvos piliečiui Ukrainoje.Jungtinių Tautų ataskaitoje perspėjama, kad šiemet žuvusių civilių skaičius Ukrainoje padidėjo beveik trečdaliu, vėl pastebėtas didėjantis bėgančių asmenų skaičius.Ved. Liepa Želnienė

Krekštėnuose (Alytaus r.) 16 metus skaičiuojančiame riešutyne „Dzūkijos riešutas“ užderėjo geras derlius. Riešutai lyg gintaro gabalėliai: gražūs, sveiki, dideli, bet parduoti juos nėra lengva. Riešutyno savininkai Auksė ir Darius Barysai sako: „Nors mėgstančiųjų lietuviškus riešutus netrūksta, bet rinka jau perpildyta“.Avių augintojams vilna – perteklinis produktas, kurį dažnai labiau apsimoka sunaikinti nei perdirbti. Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Rimanto Kairio teigimu, stingant realizacijos galimybių, Lietuvoje nukirpta avių vilna dažniau tampa trąšomis.  Ilzelbergo dvare jau kaupiama iš vynuogių gaminto vyno kolekcija. Šalia dvaro įveistas vynuogynas, pastatyta nauja oranžerija, dvaro rūsiuose brandinamas vynas ir čia pat rengiamos degustacijos.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: 25 valandas mokykloje, dar 18 – savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 m. atskleidė PISA tyrimas. Iš jo matyti, kad daugelyje kitų šalių mokiniai daugiau mokosi mokykloje, bet kur kas mažiau namuose.2022 m. PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis – vienas didžiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas. EBPO vidurkis – pusantros valandos, o Skandinavijoje ir Nyderlanduose – mažiau nei viena valanda.Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 m. vykusiu HBSC tyrimu, net 71 proc. Lietuvos 11-17 metų moksleivių išsakė nepasitenkinimą mokykla.O štai dalis mokytojų įžvelgia, kad šiandien realybė dar prastesnė – mokinių, besimokančių pagal atnaujintas gerokai platesnes, o ir gilesnes programas, mokymosi krūviai dar labiau išaugo. Prie to prisideda tiek tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis, o ir nemažai pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. O didmiesčiuose dar ir klasės perpildytos, tad mokytojai vos spėja išdėstyti naują temą, o gilintis dalyką ir mokytis jie nurodo mokiniams namuose.Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 val. namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai. Šie kasdien namuose esą mokosi po 4-6 val. O kai kurie dar ir savaitgaliais su korepetitoriais.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja vilnietis vienuoliktokas Jokūbas Tomas, vilnietė, keturių vaikų mama, bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Buvęs ambasadorius ir JAV, ir ES ambasadorius Rusijoje, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Vygaudas Ušackas sako, kad Vašingtonas nemato Baltarusijos tik kaip dar vienos Rusijos gubernijos. Pasak ambasadoriaus, Lietuva su sąjungininkais gali ne tik užbaigti tranzitą į Kaliningradą, bet ir jį izoliuoti. Nors, pasak Ušacko, Rusija labai liguistai ir emocionaliai reaguoja į bet kokius klausimus dėl Kaliningrado srities.Ved. Deividas Jursevičius.

Lapkritį Lietuva pasitinka dvi svarbias dienas: lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines, Mirusiųjų pagerbimo dieną. Nors abi šventės visuomenės sąmonėje dažnai susilieja į vieną didelį mirusiųjų pagerbimą, Pirmojo Alytaus šv. Liudviko bažnyčios klebonas Marius Talutis primena, kad šiuo laikotarpiu svarbiausia ne prekybos centrų nukrautos žvakelės ir gėlės, o dvasinis ryšys ir viltis. Pašnekovą kalbino Eglė Malinauskienė.

Kompozitorių, elektroakustinės muzikos kūrėją ir atlikėją Igną Šoliūną galima neblogai pažinoti dėl kūrybos „pastoralinio psichodelicizmo“ trijulėje „El Chico Fuendre“, kuri kaip tik „teka“ projekte „LRT OPUS jaunatis“. Galima jį pažinoti ir dėl solinės kūrybos – Ignas šiemet išleido atmosferinį elektroakustinį albumą „Erase for Prosperity?“, kurio ištrauka, darbas „Interlude“, ir pradeda pokalbį LRT OPUS eteryje. Nors pašnekesyje – truputį ir apie viena, ir apie kita, labiausiai jis – apie premjerą ir I. Šoliūno režisūrinį debiutą, nors pats tai mieliau vadina „erdvės kompozitoriaus“ darbu. Spalio 26 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatro scenoje – I. Šoliūno kurtas teatralizuotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių rekompozicijų ciklas „Stichijos“. Išsamiau apie jį – paties kūrėjo lūpomis.Kalbina Kristupas Naraškevičius.

Kauno apygardos teismas už mergaitės pagrobimą ir kitus nusikaltimus Gediminui Filipavičiui skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę.Lietuvos bankas paskelbė, kad nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip yra dabar.Dviem Rusijos lėktuvams vakar pažeidus Lietuvos oro erdvę, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad šalies saugumo lygis dėl šio incidento nepakito. Jo teigimu, dabar laukiama daugiau detalių ir tarnybų išvadų.Europos Sąjunga padarė tik nežymią pažangą dėl įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimo Ukrainoje.Lietuvoje kasmet registruojama apie porą šimtų seksualinio smurto atvejų. Nors toks skaičius atrodo nedidelis, psichologinę pagalba nukentėjusiems teikiančios organizacijos teigia, kad oficiali statistika visiškai neatitinka realios situacijos. Anot jų, nors seksualinio smurto tema vis dažniau iškyla viešojoje erdvėje, problemos sprendimai lieka tik institucijų darbotvarkėse.Ved. Darius Matas

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, ir 1925 m. įsikūręs YIVO suvokiama kaip moderni šiuo klausimu alternatyva. Laidoje kalbėsimės, kiek YIVO iš tiesų įtraukė tiek moteris tyrėjas, tiek moteris kaip mokslinių tyrimų objektus. Ar toks siekis iš esmės YIVO buvo pozicionuojamas? Nors žinome, kad YIVO veikloje buvo ir moterų, tačiau vien per pavienius atvejus. Net galėtume sakyti, kad YIVO didžiajame pasakojime moterys nefigūruoja. Pašnekovė atskleis, kokios rolės YIVO veikloje dažniausiai priskirtos moterims ir kaip XX a. 4 deš. YIVO inicijuotos aspirantūros studijos įtraukė įvairių mokslų tyrėjas, siejusias savo tyrimus su jidiš kalba. Klausime ir kokios mokslinių tyrimų kryptys tuo metu labiausiai domino moteris, kas jas motyvuodavo rinktis mokslininkės karjerą bei kaip sekdavosi (ar nesisekdavo) ją suderinti su šeimyniniu gyvenimu.Laidos pašnekovė – dr. Saulė Valiūnaitė.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Dar vienas Ukrainos ir Jungtinių valstijų prezidentų susitikimas prikaustė pasaulio dėmesį. Nors prieš jį tikėtasi, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui amerikietiškų Tomahawk raketų, teko nusivilti. Prieš D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimą, D. Trumpas pasikalbėjo telefonu su V. Putinu ir paskelbė, kad už kelių savaičių įvyks jų susitikimas Budapešte. Galų gale, V. Zelenskis skrido per Atlantą į Europą be naujų raketų. Ar šis susitikimas tikrai buvo nuviliantis bei ko tikėtis ateityje?Dalyvauja: VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Jurgita Čeponytė

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Karolis Navrockis ir Gitanas Nausėda atidaro Lietuvą ir Lenkiją jungiantį atnaujintą tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Tiesioginė transliacija iš prezidentų spaudos konferencijos.Nors kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mokytojų atlyginimai kasmet turi augti greičiau nei šalies vidu-tinis darbo užmokestis, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas šio pažado neatspindi. Anot Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, taip laužoma kolektyvinė sutartis.Netyla penktadienį vykusio Ukrainos ir Jungtinių valstijų prezidentų susitikimo atgarsiai. Pasirodo ir naujų detalių apie tai, kas vyko už uždarų durų. Donaldas Trampas pareiškė, kad Vladimiras Putinas turės pasilikti kažką iš okupuotų teritorijų.Ved. Darius Matas

Nors kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mokytojų atlyginimai kasmet turi augti greičiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas šio pažado neatspindi. Tai netenkina dalies švietimo bendruomenės. Pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovu Egidijumi Milešinu.Ved. Darius Matas.

Nors stabdymas atrodo paprastas veiksmas, jį lemia daugybė veiksnių – vairuotojo reakcijos laikas, kelio sąlygos, transporto priemonės techninė būklė. Rudenį tai tampa ypač svarbu: šlapias ar lapais padengtas kelias, prastesnis matomumas ir ankstesnės sutemos gali smarkiai pailginti stabdymo kelią. Net menkiausi skirtumai gali padidinti riziką ir lemti, ar kelionė baigsis saugiai.Ištraukia iš naujos LRT RADIJO tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“: artimųjų palydėjimo ir laidotuvių ritualai Lietuvoje.Į kanalizaciją pilami riebalai tampa nepatogumų ir finansinių nuostolių priežastimi. Atvėsus orams, panaudoti riebalai stingsta ir vamzdynuose formuoja kamščius, o tai sukelia milijoninius nuostolius, kuriuos, už vamzdynų remontą, tenka sumokėti patiems gyventojams.Tyrimas: lietuviai tvarkosi daugiau nei dauguma europiečių, tačiau netikėti svečiai dviem iš trijų kelia stresą, baiminantis, kad šie pamatys netvarką.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Nuosavų automobilių remontas prieš išsinuomojant valdišką, rūpinimasis sutuoktinių transportu ir kelių automobilių priežiūra vienu metu – tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių išlaidų analizė. Nors politikai ginasi, kad griežtai laikosi taisyklių, Kultūros komiteto pirmininkas po LRT klausimų dalį pinigų jau grąžino. Komentuoja LRT tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra.Iki moksleivių rudens atostogų liekant kelioms savaitėms, tėvai suka galvas, kur palikti mažesnius vaikus, jei patys tuo metu negali atostogauti. Marijampolės savivaldybė kol kas vienintelė šalyje pasiūlė per mokinių atostogas leisti pradinukams lankyti prailgintas grupes. Kur jūs paliekate vaikus per atostogas, ar reikėtų, kad ir kitos savivaldybės leistų pradinukus leisti per atostogas į prailgintas grupes? Komentuoja Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Asta Kulbokienė ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.Kiekvienas žmogus galės tapti ne tik komercinių bankų, bet ir centrinio banko klientu. Tokią galimybę suteiks skaitmeninis euras. Europos centrinis bankas dabar kaip tik bando ištestuoti, kaip viskas veiks realybėje. Komentuoja žurnalistė Irma Janauskaitė.NATO šalių gynybos ministrai renkasi Aljanso būstinėje Briuselyje. Susitikimų darbotvarkėje: NATO pajėgumų stiprinimas ir karinė parama Ukrainai.Kol valdantieji ieško naujo kandidato į kultūros ministrus, laikinai kultūros ministrės pareigas eina Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Ji šią savaitę buvo susitikusi su kultūros ministerijos darbuotojais. Komentuoja Raminta Popovienė.Kaune atsinaujino diskusijos, kas turėtų prisiimti atsakomybę už Žaliakalnio funikulieriaus likimą. Šiuo metu vienas seniausių Kauno simbolių ir valstybės saugomas kultūros paveldo objektas neveikia dėl prastos techninės būklės. Komentuoja Ieva Radzevičiūtė.Ved. Rūta Kupetytė.

Kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, sako premjerė Inga Ruginienė.Nuosavų automobilių remontas prieš išsinuomojant valdišką, rūpinimasis sutuoktinių transportu ir kelių automobilių priežiūra vienu metu – tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių išlaidų analizė. Nors politikai ginasi, kad griežtai laikosi taisyklių, Kultūros komiteto pirmininkas po LRT klausimų dalį pinigų jau grąžino.Kauno rajonas nusipirko tris mobilius, civilinės saugos konteinerius. Jų pristatymas įvyko Vilkijos gimnazijos teritorijoje.Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad didelės dalies regėjimo sutrikimų galima išvengti, jeigu laiku kreipiamasi pagalbos. Tačiau žmonių, susiduriančių su regos problemomis, nuolat daugėja. Kodėl ir kas gali pasiūlyti ilgalaikį sprendimą?Ved. Andrius Kavaliauskas

Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.Ved. Arvydas Urba

Šiemet Kelmės rajono ūkininkas, augalininkystės ūkio šeimininkas Martynas Puidokas patyrė įvairių gamtos negandų. Ypač nukentėjo rapsų pasėliai. Nors javų derlingumas neblogas, bet labiausiai ūkininką nuvylė grūdų supirkimo kainos. Pasak jo, situacija pasikeistų, jeigu visi šalies grūdų augintojų kooperatyvai ne pavieniui tartųsi su supirkėjais, bet susivienytų. Tuomet stiprėtų derybinės galios, laimėtų visi grūdų augintojai. Tam, jo nuomone, reikėtų palankių Žemės ūkio ministerijos sprendimų. Drevernoje (Klaipėdos r.) moderni žuvies auginimo įmonė „Strykis“ atvėrė duris norintiems susipažinti su žuvies auginimu ir atkreipti dėmesį į Kuršių marių žuvų išteklius. Kartu lankytojams pristatomos ir šio krašto istorijos. Viena jų - Vilhelmo kanalo istorija. Juškų raugyklėlė Šakių rajone gruodį švęs 10 metų įsikūrimo sukaktį. Įgyvendinti trys plėtros projektai, įdarbinta 10 žmonių, bet veiklą nuo ūkininkavimo pradėję Aida ir Valdas Juškai verslininko etiketės vis dar kratosi. Džiaugiasi, kad pavyksta pagaminti skanių raugintų produktų, ir ruošia dar vieną staigmeną raugintų produktų vertintojams.Ved. Kristina Toleikienė

Generalinė prokuratūra policijai pavedė atlikti aplinkybių patikslinimą dėl iš Kultūros ministerijos galimai paimtų duomenų. Visuomenininkas Andrius Tapinas teigia gavęs iš ministerijos darbuotojo informaciją, kad tuometinis kultūros ministras Ignotas Adomavičius dieną prieš atsistatydinimą su neįvardytais asmenimis iš įstaigos darbuotojų kompiuterių rinko duomenis.Nauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta apklausa rodo, kad daugumos gyventojų požiūris dėl kolaboravimo su okupaciniais režimais yra nuosaikesnis. Nors viešojoje erdvėje dažnai girdimos radikalios nuomonės dėl atminimo lentų ar paminklų pašalinimo, žmonėms svarbiausia, kad būtų atvirai kalbama apie istorinius faktus. Vis dėlto, istorikai pažymi, kad šios diskusijos dažnai vyksta be pakankamo supratimo apie patį kontekstą ar pačias asmenybes, kurios tampa ginčų objektu.Šildymo sezonas Lietuvoje šiemet prasidėjo neįprastai anksti – kai kur radiatoriai šilo dar rugsėjo pabaigoje. Kai įprastai šidlymas prasideda apie spalio vidurį.Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad šilumos kainos šiemet apie dviem procentais didesnės nei pernai, tačiau didžiausias iššūkis laukia nuo sausio, kai nebeliks lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio šildymui.Švedijos Karališkoji mokslų akademija pranešė, kad Nobelio fizikos premija skiriama už atradimus kvantinės mechanikos srityje.Seimas į atmetė siūlymą riboti nesveiko maisto reklamą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.

Paso duomenys šiandien yra ne tik mūsų kelionių raktas, bet ir universali priemonė patekti į finansų sistemą, atidaryti sąskaitą, gauti kreditą ar patvirtinti sutartį. Tačiau teisininkai pastebi, kad visuomenės supratimas apie asmens duomenų apsaugą skiriasi. Dažnai galvojama, jog jei pasas fiziškai guli piniginėje, su nutekintais jo duomenimis nieko padaryti negalima. Visgi skaitmeninėje erdvėje nusikaltėliai tobulėja ir problemos kyla net tada, kai pernelyg lengvabūdiškai dalinamės paso kopijomis internete. Kodėl ir kaip turėtume išlikti budrūs, saugodami savo pasą? Pataria advokatų kontoros „Constat“ teisininkė, migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė.Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.Ved. Artūras Matusas

Praėjus daugiau nei trims metams po to, kai Lietuvoje pradėti diegti išmanieji elektros energijos skaitikliai, dalis gyventojų vis dar abejoja jų patikimumu.Nors skaitymo sutrikimas, vadinamas disleksija, visame pasaulyje paliečia nuo 7 iki 10 proc. žmonių, arba maždaug kas dešimtą mokinį klasėje, visuomenėje tai vis dar menkai suprantamas iššūkis.Čekijoje tęsiasi visuotiniai rinkimai, kuriuose pirmoji vieta prognozuojama save „trumpistu“ vadinančio Andrejus Babišo partijai.Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes yra rūkęs kas antras mokinys. Trakų rajono mokyklos ėmėsi naujų priemonių kovai su šia problema - patalpose įrengė detektorius, kurie aptinka elektroninių cigarečių garus.

Ne tik didmiesčiai, bet ir mažesni miestai Europoje susiduria su parkingų trūkumu. Nors panašaus dydžio miestus - Alytų ir Turdą Rumunijoje skiria apie pusantro tūkstančio kilometrų, tačiau problemos ten panašios – gyventojams šalia daugiabučių trūksta aikštelių automobiliams statyti. Kokie sprendimai?Prie sprendimų žurnalistikos FM99 prisideda Journalismfund Europe ir Transitions.

Šiandien ir rytoj mokyklose minima Tarptautinė mokytojo diena, kuri šiemet išpuolė sekmadienį. Lietuvoje ši šventė pasitinkama gėlėmis, poetiškais žodžiais ir… chronišku mokytojų pervargimu. Nors oficialiai skelbiama, kad mokytojo profesija yra prestižinė, kasdienybė rodo kitokį paveikslą.Vidutinis Lietuvos mokytojų amžius – apie 55-eri metai, daugelyje mokyklų tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykus dėsto 65-erių – 70-ies metų amžiaus pedagogai, o klasėse po 30 ir daugiau vaikų. Tarp jų dalis turinti specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl jiems reikia daugiau dėmesio, laiko ir kantrybės – to, ko pedagogams vis labiau stinga.Regionuose situacija dar dramatiškesnė: daugėja gimnazijų, kuriose nėra kam vesti pamokų, tad mokiniai prie ekranų sėda į „nuotolinę realybę“ ne todėl, kad pandemija, o todėl, kad trūksta mokytojų.Kol vietos ir centrinė valdžios linki „deficitinės“ profesijos atstovams gražios šventės, patys pedagogai tyliai skaičiuoja ne tik mokinių pažymius, bet ir metus iki pensijos.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Jūratė Gabiūnaitė, Vilniaus Baltupių progimnazijos anglų kalbos mokytoja, ir Indrė Kastravickienė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas, kuris apėmė daugiau nei 320 tūkst. darbuotojų duomenis iš 1500 organizacijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12 mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Ved. Darius Matas.

Kuo svarbus ryšys tarp universiteto ir jį baigusių studentų? Vilniaus universitetas jau antrus metus kviečia visus buvusius studentus sugrįžti į savo Alma Mater, atnaujinti ryšius bei dalyvauti Alumnų festivalyje. Tokius susitikimus nuolat organizuoja ir Kauno technologijos universitetas.Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ pradeda antrąjį savo gyvavimo ciklą ir siekia supažindinti vaikus su knyga nuo pirmųjų dienų ir padėti tėvams atrasti skaitymo džiaugsmą bei naudą.Nors šiemet darbo užmokestis Lietuvoje augo lėčiau nei pernai, tačiau vis tiek sparčiausiai iš trijų Baltijos valstybių. Tą rodo naujausias atlygio rinkos tyrimas. Ko tikėtis darbuotojams per ateinančius 12-a mėnesių? Kaip sėkmingai derėtis dėl atlyginimo pakėlimo?Prieš kelias dienas Šiauliuose pristatytas pretendentas į Lietuvos rekordą – įspūdingo dydžio pašto ženklas. Jį Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė skiria kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto aptarimas.Ved. Darius Matas.

„Gimtoji žemė“. Ūkyje – derliaus dorojimas ir nerimas dėl pūvančių daržoviųKelmės r. Užvenčio kaimo ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje – beveik 300 ha įvairių išskirtinės kokybės lauko daržovių, šiuo metu kone 100 žmonių darbuojasi laukuose, sandėliuose ir ceche. Nuimamas burokėlių, kopūstų derlius, fasuojama ir ruošiama išvežti į prekybos tinklus. Dalis daržovių perdirbama čia pat ceche. Ūkininkui apmaudu dėl po liūčių laukuose paskendusių ir supuvusių bulvių, kopūstų, morkų ir burokėlių (maždaug 30 ha).Dalį daržovių dėl šalnų, liūčių šiemet prarado ne tik kelmiškis ūkininkas, bet ir kiti ūkininkai, auginantys lauko daržoves. Nors laukuose liko dalis supuvusių bulvių, kopūstų, draudimas ūkininkams nepadeda. Kodėl? Aiškina Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.Verslas kaime. Prienų rajone Išlaužo miestelyje prieš 10 metų tėvų puoselėtą verslą perėmė dukros Agnės ir žento Manto Vilkų šeima. Savo verslą, pavadintą „Mėsos kraite“, pertvarkė, įrengė naujas patalpas, apsirūpino modernia įranga. Dabar Išlauže veikia jų gaminiais prekiaujanti parduotuvė, o 6 autoparduotuvės išvežioja produktus į kaimus.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 24 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

JAV prezidentas pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę.Lietuva minia 150 kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį.Į LRT Girdi kreipėsi klausytojas Rimantas, teigdamas, kad prie Santaros klinikų Vilniuje trūksta galimybės atvežus ligonį trumpam sustoti ir jį saugiai bei nemokamai išleisti. Pasak Rimanto, analogiška padėtis buvo ir Vilniaus oro uoste, vėliau atsirado galimybė trumpam nemokamai sustoti parkavimo aikštelėje ir išleisti keleivius.„Nemuno aušros“ lyderis R.Žemaitaitis, kuris šiuo metu kaunasi dėl įtakos Aplinkos ministerijai, pats turi interesų aplinkos sektoriuje. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Žemaitaičio kartu su broliu valdomas autoservisas yra laimėjęs Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos konkursą.Nepalą šį mėnesį sukrėtė didžiausi per bene 20 metų smurtiniai neramumai, pasibaigę daugybės žmonių žūtimi ir valdžios perversmu. Nors protestus kurstė įsisenėjusios ekonominės problemos, nemažą vaidmenį juose suvaidino socialiniai tinklai.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, o vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį.Ved. Liuda Kudinova

Nors pavydas įprastai vertinamas kaip bloga emocija, neuromokslininkai pastebi, kad pavydas šiaip jau yra dvilypis. Kodėl?Karolina ir Eglė draugauja 13 metų, susižadėjusios – jau 10 metų ir iki šiol svajoja apie vestuves. Pora ilgą laiką jautėsi nesaugiai – slėpė savo tapatybę, susidūrė su teisiniais ir finansiniais iššūkiais, nes Lietuvoje negaliojo tos pačios lyties santykių partnerystė. Tačiau šie metai atnešė pokyčių. Kokių?Sakoma, kad Nemakščiuose, Raseinių rajono miestelyje, daug gerų žmonių. Vienas jų – 68-erių Jadvyga Šarlauskienė, kuri, dirbdama rūbininke mokykloje, vaikams ir striukų kilputes prisiuva, ir miestelio žmones itin skania pačios kepama duona vaišina. Jadvygos Šarlauskienės pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Jungtinės Valstijos šiandien atsisveikina su nužudytu politiniu aktyvistu ir prezidento Donaldo Trumpo rėmėju Čarliu Kirku.Medikai sako, kad COVID-19 viruso pikas šiemet, kaip ir pernai, turėtų būti rugsėjo pabaigoje, todėl jau dabar ragina žmones skiepytis. Netrukus gydymo įstaigas pasieks ir gripo vakcina. Kam ir kada skiepytis?Lietuvoje itin mažos baudos už greičio viršijimą ir itin daug apgadintų automobilių. Tyrimą atlikusi bendrovė sako, kad Lietuva pagal šį rodiklį yra viena prasčiausių valstybių Europoje.Ved. Edvardas Kubilius

Į LRT girdi kreipėsi klausytoja, kuri sako, kad neįmanoma prisijungti prie Šaulių sąjungos. Moteris rašo: Jau du kartus per pusę metų pildžiau narystės anketą norėdama tapti šaule, tačiau niekas per tą laiką nenusisekė su manimi. Idzelio paklausus asmeniškai, kodėl nėra atsako, jis pripažino, jog neužtenka pajėgumų ruošti šaulius, nors kasdien per visus kanalus yra kviečiama prisijungti, tačiau tai neįmanoma! Tai kodėl yra reklamuojamasi ir kviečiama, jei realybė yra kitokia? Ar tai nebeveltiška situacija galimo karo akivaizdoje?Nors ir ne Velykų metas, dalis Lietuvos gyventojų sako parduotuvių lentynose pasigendantys kiaušinių. Pasak paukštininkų, kiaušinių Lietuvoje sumažėjo dėl salmonelės, bakterijos, galinčios sukelti rimtus apsinuodijimus. Veterinarai ją aptiko įmonės „Vievio paukščiai“ kiaušiniuose ir paukštidėse. Ką matote jūs parduotuvių lentynose, ar ten kur gyvenate yra pirkti kiaušinių?Po to, kai šią savaitę prieš eismą važiavęs 93-ejų metų senjoras sukėlė avariją, per kurią žuvo du žmonės, viešojoje erdvėje vėl kilo diskusija, ar reikia riboti vairavimo amžių. Policijos duomenys rodo, kad tokia diskusija ne visai pagrįsta. Vyresnio amžiaus vairuotojai nuo 65-erių metų sukelia tik kiek daugiau nei dešimtadalį avarijų. Didžiąją dalį eismo įvykių sukelia vairuotojai nuo 25-erių iki 44-ių metų.Pasibaigus Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, analitikai pastebi, kad per jas klaidinančių žinučių pasirodė nedaug. Vis tik Rusijos propaganda pratybomis pasinaudojo.Ved. Rūta Kupetytė

Daugėja žmonių, kuriems nustatomas žmogaus imunodeficito virusas, sukeliantis AIDS. Specialistų teigimu, virusas vis dažniau nustatomas imigrantams, ir tokia tendencija matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.Iš pradžių sakiusi, kad koalicijos sutartis nebegalioja, „Nemuno aušra“ toliau ieško kandidatų į energetikos ir aplinkos ministrus. Nors prezidentas kartoja, kad partijos narių ministrais neskirs, pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, jog partijos skyriai reikalauja į ministrus siūlyti būtent partijos narius. Kaip Jūs vertinate Vyriausybės formavimą?Lietuvoje aktyviai veikia daugiau kaip tūkstantis startuolių, bet ne visi jie pasiekia brandžių įmonių stadiją. Kodėl?Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kurios verslą įpareigotų labiau apskaityti ir geriau sutvarkyti pavojingas atliekas, o už netinkamas prižiūrimas padangas, baterijas ar alyvą būtų numatytos gerokai didesnės baudos nei dabar. Ar šios priemonės padės Lietuvai geriau tvarkytis su pavojingomis atliekomis?Vasarą didelio atgarsio sulaukė komiko Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą laidą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?Ved. Edvardas Kubilius

Įprastai tik grūdines kultūras ir rapsus auginantis Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas šiemet pirmą kartą sėjo ir sojų pupeles. Eksperimentuoti 12 ha lauke jis ryžosi šiltėjant vasaroms ir dėl kenkėjų pasunkėjus auginti kitas ankštines kultūras. Jis džiaugiasi gera soju pasėlių būkle ir tikisi gero derliaus, kurįam jau turi pirkėjų.Joniškio rajone esančio didelio augalininkystės ūkio šeimininkas Alvydas Samaitis – “Notil”, neariminės žemdirbystės gerbėjas ir šiemet, tobulindamas technologiją, įsigijo javų grūdų šukuotuvę. Eksperimentas jau pasiteisino, nes derlius sudorotas greičiau, reikėjo mažiau kuro.Apie sojų auginimą pasakojęs Donatas Tumas, gretimai esančiame sėklinių žolių lauke atlieka dar vieną eksperimentą. Mat šiemet, nuėmus miglių sėklų derlių, gausiai atžėlė atolas. Ūkininkas, internete radęs įrengimą žolei pjauti ir į priekabą surinkti, techniką išsinuomojo ir tikisi tikamai nupjauti žolę, kad kitais metais miglė vėl gerai augtų sėklai.Norvegijoje sukaupta patirtis bus naudinga gimtinėje Pakruojo rajone. Saulius Lekas prieš keletą metų savo gimtuose Klovainiuse nusipirko apleistus buvusio vaikų darželio ( beje, kurį lankė vaikystėje pats) pastatus ir rekonstravęs pritaikė karkasinių namų gamybai. Pats darėsi įrangą, tvarkė aplinką, žolei „šienauti“ įsigijo keletą avių. Nors gamyba prasidės tik kitais metais, bet Saulius jau dabar džiaugiasi namuose susikūręs darbo vietą sau, sūnui, jei reikės priims ir daugiau žmonių.Ved. Arvydas Urba

Apie 200 žymių visuomenės moterų ir vyrų kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, prašydami naujam tiltui sostinėje duoti Marijos Gimbutienės, o ne Alberto vardą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė ir viena iš kreipimosi iniciatorių, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

durée : 00:09:00 - Castrats, haute-contres, contre-ténors : comment les hommes atteignent-ils des notes super aiguës ? - par : Nicolas Lafitte - Dans ce 2ᵉ épisode d'une série de 4 dédiée à la voix, nous allons tenter de comprendre l'histoire et la technique de ces hommes, capables de chanter des notes super aiguës. Comment font-ils ? Qui sont les castrats ? Quelle est la technique des contre-ténors ? - réalisé par : Sophie Pichon Vous aimez ce podcast ? Pour écouter tous les autres épisodes sans limite, rendez-vous sur Radio France.

Istorinėje „Stumbro“ gamykloje Kaune išdygo laikinas statinys – lyg pašiūrė, lyg gyvas kūnas su oda, randais ir dusliu balsu. Tai 15-osios Kauno bienalės dalyvio Cudelice'o Brazeltono IV instaliacija, kurią autorius kviečia patirti visomis juslėmis. Su kūrėju kalbasi Kotryna Lingienė.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jisvyksta Klaipėdoje. Projektas atskleidžia: Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui. Pasakoja Agnė Bukartaitė.„Ne tik vanduo, bet ir pats nuogumo faktas atveria pažeidžiamumo erdvę, kuri leidžia pajusti gilesnį ryšį tiek su savimi, tiek su kitais“,  – sako fotografė Aleksandra Bondarev, kurios parodą „Telkiniai“ galima išvysti Markučių dvare. Joje lankosi Marius Eidukonis.Duris Londone šią savaitę atveria britų atlikėjo Davido Bowie centras, kuriame saugoma dešimtys tūkstančių jam priklausiusių daiktų, menininkė išNiujorko Chloë Bass sukūrė konceptualius metropranešimus, raginančius kurti tarpusavio ryšį, bei grupės Supertramp muzika prisimenant šią savaitę mirusį jos įkūrėją Ricką Davies. Apie tai – pasauliokultūros apžvalgoje, kurią parengė Rūta Dambravaitė.„Kol toliau kategoriškai ir vieningai smerkiame vienus karo nusikaltimus, statome apie juos meninius ir dokumentinius filmus, rašome eiles ir reportažus, kitų nusikaltimų akivaizdoje tik trūkčiojame pečiais“,  – komentare „Venecijos kino festivalis ir bandymai pralaužti tylą“ sako vertėja Toma Gudelytė.Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba sklandžia lietuvių kalba. Nors, sako, sunkiausia išmokti kirčiavimo, bet tam padeda dainos. „Labiausiai patinka giedoti Lietuvos himną“, – sako keliautojas. Su juo bendrauja Gabrielė Kloniūnaitė.Tai nei etiška, nei kolegiška – apie Oskaro Koršunovo dažnai žeriamą kritiką Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui sako režisierė, su šio teatro meno vadovės pareigomis atsisveikinanti Eglė Švedkauskaitė. Pasak jos, Koršunovas turi kelis veidus, vienas iš jų – feisbuko veidas. Su režisiere nelengvus metus, drauge su Antanu Obcarsku ir Kamile Gudmonaite praleistus nacionalinio dramos teatro meno vadovų kėdėse, aptaria Indrė Kaminckaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Derliaus nuėmimo laikotarpiu keliuose dažnai sutinkame žemės ūkio techniką – traktorius, kombainus ir kitą sunkiąją įrangą. Nors gali atrodyti, kad ją aplenkti paprasta, dėl didelių gabaritų tokios transporto priemonės užstoja matomumą ir sumažina lengvųjų automobilių manevravimo bei stabdymo galimybes.

Kauno valstybinis muzikinis teatras kartu su Estijos Pernu mieste rengiamu operos festivaliu „PromFest“ pristato bendrą projektą – operą „Adriana Lekuvrer“. Pirmą kartą Lietuvoje statomos Frančesko Čilėjos operos premjera Kaune – jau šiandien.Šiandien Vilniuje bus atidarytas bareljefas, skirtas dailininkui Raimundui Sližiui – vienam ryškiausių savo kartos tapytojų, kurio kūryboje ironija ir groteskas tapo atpažįstamu ženklu. Atminimo ženklą menininkui inicijavo jo sūnus Simonas Sližys.Vasarą didelio atgarsio sulaukė Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą vaizdo įrašą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Viešai nuskambėję komentarai sulaukė kritikos – dalis žmonių juose įžvelgė patyčias ir neapykantos kalbą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?Šiemet Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto Teatro sezonas prasidėjo tuo, kad likus vos kelioms valandoms iki operos „Lietuviai“ premjeros teatras paskelbė atsisakantis dirigento Gianlucos Marcianò paslaugų, kilus abejonėms dėl jo ryšių su Rusija. Nors pats dirigentas tai neigia, teatro vadovybė teigia turinti faktų ir dokumentų. Ar teatro sprendimas atsisakyti dirigento paslaugų parodė tvirtą vertybinę poziciją, ar atskleidė spragų menininkų atrankos procese?Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.Ved. Justė Luščinskytė

Nors kalendorinis ruduo jau įsibėgėja, uodai vis dar itin aktyvūs. Kodėl? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Gamtos tyrimų centro entomologė Rasa Bernotienė.Ved. Darius Matas

Nors kalendorinis ruduo jau įsibėgėja – uodai vis dar itin aktyvūs. Kodėl?Ar perkate prekes ir paslaugas iš verslo, nenutraukusio ryšių su Rusija?Keliautojas, gidas iš Japonijos Kotaro Hisada Lietuvoje lankėsi daugiau nei 20 kartų ir būdamas čia susikalba lietuviškai. Sunkiausia, sako, išmokti kirčiavimo. Tačiau ypač smagu lietuviškai dainuoti ir giedoti himną.Šeštadienį devintą kartą rengiamas labdaringo moterų važiavimo dviračiais renginys „Minam100“. Kaip teigia organizatorės, tai ne tik 100 kilometrų iššūkis, bet ir bendrystės, moterų stiprybės bei solidarumo šventė, kasmet tampanti vis svarbesne Lietuvos dviračių kultūros dalimi.Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre pristato metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį. Tai - pirmasis šios kadencijos pranešimas po Europos Parlamento rinkimų ir naujosios Komisijos darbo pradžios.Ved. Darius Matas

Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau buvo įsibėgėjęs procesas. Paraleliai vyko ir kūrinių lietuvių kalba vertimas į jidiš ar hebrajų kalbas. Laidoje kalbama apie tai, kas buvo šio kultūrinio dialogo per vertimus iniciatoriai, kokia sociokultūrinė aplinka veikė šį procesą tarpukario Lietuvoje. Pokalbio centre – asmenys, vertę ir publikavę tekstus, jų motyvacijos ir nuveikti darbai, bei, žinoma, patys tekstai ir jų skaitytojai – kokie lietuvių autoriai ir kodėl pasirinkti vertimams į jidiš ar hebrajų kalbas, ir kokią auditoriją pasiekdavo šios abipusį pažinimą skatinusios vertimų iniciatyvos.Laidos pašnekovė – prof. Jurgita Verbickienė.Ved. dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šiemet padaugėjo atvejų, kuomet užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, o iš tiesų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia užsiimti ekonomine veikla.Lietuvoje vis daugiau dirbančių pensininkų. Nors daugiausia jų - ką tik sulaukusių pensijos ir tęsiančių karjerą, dirba net 90-mečiai. Darbdaviai sako, kad ypač provincijose tokie darbuotojai - tikras išsigelbėjimas.Kai kartu su vasara baigiasi aktyvus atostogų sezonas, daug kas dar tik kraunasi lagaminus rudens atostogoms. Keliautojai sako, kad rudenį atostogauti smagiau, nes ištuštėja kurortai, atvėsta oras, o ir bilietai bei nakvynės pigesnės.Ved. Liuda Kudinova

Dalis mados atstovų kritikuoja prekės ženklą „Guess“, kurio prekes reklamavo dirbtinio intelekto sukurtas modelis.Vienas turtingiausių sportininkų – Rodžeris Federeris, jo turtas siekia milijardą. Kaip jam pavyko sukaupti tokį turtą?Ką balkone galima auginti rudenį? Atsakymai rubrikoje „Auga ir balkone“.Degalai šiuo metu kiek pigesni. Nors elektra pabrangusi, rudenį ji šiek tiek pigs, o šildymo sezonas šiemet bus brangesnis.Tęsiasi diskusijų festivalis „Būtent“, kurio dėmesio centre šiandien – įvairios socialinės bėdos.Artėjant mokslo metams savivaldybės ruošia dovanas mokiniams.Ved. Edvardas Kubilius

Junginių Valstijų prezidentas sako, kad yra pasirengęs prisidėti prie saugumo garantijų Ukrainai taikos su Rusija atveju. Trampas taip pat skelbia, jog pradėjo derinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Diskusijos dėl saugumo garantijų Ukrainai bus tęsiamos dar dešimt dienų. Nors susitikimo Vašingtone metu ir pasiektas susitarimas, konkrečios priemonės, kaip saugumas būtų užtikrinamas, aptartos nebuvo.„Nemuno Aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad sutarė su socialdemokratais dėl tolesnio darbo kartu. Ryt socialdemokratai dėl koalicijos formavimo turėtų susitikti ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Klausimas klausytojams - kaip vertinate naujos koalicijos formavimą, kuri panašu, kad susidarys iš socialdemokratų, aušriečių ir valstiečių žaliųjų.Grįžusi iš kelionės, pašto dėžutėje vilnietė, kaip teigia pati, rado siurprizą – beveik kelių tūkstančių eurų sąskaitą už avarinį būsto tvarkymą. Moteris teigia, kad tai – jau ne pirmas atvejis, kai pastato administratorius, naudodamasis galimybe neįspėti apie avarinius tvarkymus, gyventojams priskaičiuoja didžiules sumas. Pats būsto administratorius teigia, kad gyventojus įspėja, tačiau ne visada patys žmonės būna nurodę kontaktus, kuriais galima su jais susisiekti. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį, kad gyventojai, susidūrę su panašia situacija, gali kreiptis į tarnybą arba savivaldybę, prašydami išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos jų teisės.Alytaus rajone, Pivašiūnuose, visą savaitę tęsiasi Žolinės atlaidai. Šiemet jie ypatingi – vietos bažnyčia mini 200 metų jubiliejų.Ved. Rūta Kupetytė

Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas aktyviai stengiasi visuomenei priminti apie senųjų miškų svarbą mums patiems. Tačiau, jo įsitikinimu, galvodami apie mišką ir jo gyvenimą, dažnai darome klaidą - apie jį mąstome iš savo laiko perspektyvos. Pasak Mindaugo, tikrasis miško gyvenimas po 100 metų tik prasideda, kai į jį įžengia žmogus su pjūklais.Ved. Ignas Klėjus.

Klaipėdoje visai netrukus duris atvers Memelio porceliano namai, kur visi galės susipažinti su porceliano kolekcionieriaus Adolfo Gritėno sukaupta kolekcija. Per daugiau nei dešimtmetį į kolekciją nugulė daugiau nei dvylika tūkstančių išskirtinių porceliano dirbinių.Amžius ar negalia – nėra kliūtis mėgautis gyvenimu ir išbandyti naujus dalykus. Tą įrodyti siekia projekto „Bangos visiems“ organizatoriai bei dalyviai. Klaipėdos paplūdimiuose senjorai mokosi valdyti specialias banglentes, o ateityje planuojama ir daugiau veiklų, į kurias bus įtraukti tiek senjorai, tiek neįgalieji.Klaipėdoje prasideda 91-oji Jūros šventė. Iki pat sekmadienio mieste vyks daugybė renginių, netrūks ir jūrinių akcentų.Žemaitijos pakraštyje, Kretingoje atnaujinamas 19-to amžiaus pabaigoje puoselėtas, tačiau sovietų okupacijos metu suniokotas dvaro parkas. Nors parko viduryje dar stovi keli nenaudojami garažai, prieš mėnesį nugriautas paskutinis sovietinis bendrabutis. Muziejaus darbuotojai naujose erdvėse norėtų atsodinti Tiškevičių laikotarpiu žydėjusį prancūziško stiliaus gėlyną, tačiau susiduria su iššūkiais.Ved. Paulius Selezniovas

Yra daugybę kritinių spragų – taip apie Lietuvos oro erdvės apsaugą atsiliepia parlamentarai, kurie su skirtingomis institucijomis šiandien aptarė praėjusios savaitės situaciją, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido dronas. Seimo narių teigimu, Lietuvai trūksta tiek tam tikrų teisinių sprendimų, tiek technologijų, kurios leistų geriau reaguoti į atskrendančius dronus. Krašto apsaugos ministerija žada stiprinti oro erdvės stebėjimą.Karališkų insignijų atradėju save vadinantis Saulius Poderis pareiškė turįs įrodymų, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti Vilniaus arkikatedros požemiuose. Teigdamas, kad palaikai gali dingti, jis sako kreipęsis į prokuratūrą.Apeliacinis teismas išnagrinėjo moterį tarnybos metu nušovusio policininko Dariaus Šerpyčio bylą. Šiandien trijų teisėjų kolegija atliko pakartotinį įrodymų tyrimą, peržiūrėjo dalį vaizdo įrašų iš pareigūnų kamerų, buvo išklausytos ir baigiamosios kalbos. Sprendimą byloje planuojama skelbti spalio mėnesį.Jungtinėje Karalystėje gimė aštuoni kūdikiai, kuriems buvo panaudota trijų žmonių genetinė medžiaga, kad būtų išvengta sunkių ligų.Nors pirmoji vasaros pusė šiltais bei saulėtais orais nelepino, šalies kurortai poilsiautojų skaičiumi - nesiskundžia. Stebima ir nauja tendencija - daugėja iš užsienio atvykstančių svečių.Ved. Agnė Skamarakaitė

En lytter hader sin egen generation, og en anden lytter skammer sig over at have oprettet en sugardatingprofil. Disse hemmeligheder deler lytterne bl.a. med Ida-Sophia, der har besøg af tegneserieforfatteren og tv-værten Sofie Riise Nors og komikeren og influenceren Mathias Bach. Hvis du vil dele din hemmelighed, så ring eller skriv til 28 54 4000 - vi slører selvfølgelig din stemme. Vært: Ida-Sophia. Producer: Morten Nabild. Redaktør: Simon De Assis. Produceret af P3 Podcast.

Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, beveik visos elektromobilių baterijos Lietuvoje ardomos nelegaliai. Esą, nelegalūs ardytojai taip pat superka, perrenka ir perdaro paspirtukų, riedžių ar dviračių baterijas, nereikalingus jų elementus išmesdami į atliekų konteinerius.Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios?Neatsargus elgesys gamtoje gali ne tik tapti staigios traumos priežastimi, bet ir turėti ilgalaikių pasekmių. Kuo gali būti pavojingi šuoliai į vandenį ar kitos vasaros pramogos, pokalbis su kineziterapeutu Edvinu Goriu.Lietuvos paštas šiandien išleidžia pašto ženklą, skirtą lietuviško lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečiui. Tai - proga prisiminti ir pagerbti brigados generolą, inžinierių, aviakonstruktorių ir lakūną Antaną Gustaitį.Verslumo nestokojantis Vaidotas Vičas iki pandemijos veiklą plėtojo Švedijoje, tačiau pasikeitus aplinkybėms šeimai teko grįžti į Lietuvą. Gyvenant čia ir ieškant, kur realizuoti savo gebėjimus, Vaidotą sudomino sūrių gamyba.Ved. Darius Matas

Vilniuje pradedamas statyti Nacionalinis stadionas, ilgokai užtruko, vyresni vilniečiai turbūt dar pamena pačią šių statybų pradžią, bet jau šįkart, žadama, per porą metų stadionas bus pastatytas, apie tai pokalbis su „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu.Nuo šiandien keičiasi automobilių techninės apžiūros tvarka ir automobiliai su atsukta rida nebegaus pažymėjimo ir negalės dalyvauti eisme. Klausimas klausytojams - ar pirkdami automobilį patikrinate jo ridą?Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė, teigdama, kad viešajame transporte vis sutinka vyrą, kuris garsiai reiškia įvairias prorusiškas mintis. Ekspertai perspėja, kad nors tokie atvejai pavieniai, gyventojai turi kritiškai vertinti galbūt sąmoningą dezinformacijos sklaidą.Lenkija nuo šiandien įveda laikiną sienų kontrolę pasienyje su Lietuva ir su Vokietija. Ką vykstantiems reikia žinoti?Ved. Liuda Kudinova