Podcasts about nors

Alytaus regione šiuo metu sukaupta daugiau kaip tūkstantis tonų deginimui paruoštų atliekų. Nors leistina riba dar nepasiekta, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Aurimas Uldukis sako, kad sprendimų reikia nedelsiant. Po pirmadienį Aplinkos ministerijoje vykusio susitikimo tikimasi, kad degiųjų atliekų išvežimas į Vilniaus kogeneracinę jėgainę netrukus bus atnaujintas.

Leslie (40) is snel prikkelbaar en kan soms helemaal overgenomen worden door zijn boosheid. Vaak getriggerd door een gevoel van onrechtvaardigheid of als iemand kritiek uit. Maar hij kan het ook voelen als zijn kind op de wc-bril plast. Hij voelt zich na de boosheid vaak een slechte vader en echtgenoot. 

Rumunijos turizmo sezoną šiemet trikdo itin aktyvūs lokiai, kurie vis drąsiau ne tik bendrauja su svečiais, bet ir kelia daug rūpesčių vietiniams.Vilniuje vyks Baltarusių orumo dienos minėjimas, skirtas šeštosioms 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų ir po jų kilusių masinių protestų metinėms.Vidurvasarį apie karjeros pabaigą paskelbusi olimpietė ledo šokėja Paulina Ramanauskaitė džiaugiasi, kad be profesionalaus sporto atrado mylimą veiklą. Nors dabar vasara, ji didžiąją laiko dalį toliau praleidžia ant ledo.Šią savaitę Kretingos rajone neblaivus vyras neregistruotu mažo kalibro šaunamuoju ginklų nušovė gandrą. Kokių klaidų nedaryti, jeigu kaimynystėje lizdą susisuko gandras?Ved. Darius Matas

Pastaraisiais metais per Lietuvą ritosi protestų banga. Nors mažiau nušviesti, jie vyko ir regionuose. Kultūros protesto priešakyje Alytuje stovėjo teatro aktoriai, Laisvo žodžio – moksleiviai.Priekinėse eilėse su plakatais sėdintys ir atkakliai tylintys moksleiviai užfiksuoti ir sausį vykusioje diskusijoje su partijos „Nemuno aušra“ pirmininku, Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu. Aštrių susidūrimų būta ir kituose miestuose, tačiau čia komišką improvizaciją atliekantys aktoriai sukuria kiek kitokią atmosferą. Joje pyktis maišosi su juoku.Tuo metu partijos nariai kreipiasi į policiją ir džiaugiasi padidėjusiu matomumu.Autorė Inga Janiulytė-TemporinRedaktorius Rytis SkamarkasGarso ištraukos iš „Alytausgidas.lt“ ir „FM99“ filmuotos medžiagos.

Nors pastaroji paraAlytaus mieste ir rajone praėjo be eismo įvykių, policijospareigūnai per darbo savaitę užfiksavo dešimtis Kelių eismotaisyklių pažeidimų. Didžiausią nerimą kelia vairuotojųneatidumas pėstiesiems, naudojimasis mobiliaisiais telefonais beipaspirtukininkų saugumo taisyklių nepaisymas.

Universitetuose ir kolegijose studijuoja tūkstančiai piliečių iš trečiųjų šalių, tačiau manoma, kad didelė dalis tai daro fiktyviai, dėl leidimo čia gyventi ir dirbti. Nors studijuojantys užsieniečiai gali dirbti trumpiau, tačiau ekspertai sako, kad kai kurios mokyklos diplomus tiesiog pardavinėja. Švietimo įstaigos neslepia, kad užsieniečiai yra svarbus pajamų šaltinis. Migracijos departamentas skambina pavojaus varpais – dalis užsieniečių tik apsimeta studijuojantys.Ar reikia griežtinti užsieniečių priėmimą į studijas?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė,Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė studijoms Lidija Kraujalienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės pirmininkas Alvidas Šarlauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šalies paplūdimiuose budintys gelbėtojai pastebi, kad šią vasarą skendimų vandens telkiniuose yra mažiau, tačiau didžiausios problemos išlieka tos pačios. Sezono aktualijomis domėjosi LRT RADIJO reporteris Paulius Selezniovas.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Kai kuriuose Jungtinės Karalystės regionuose fiksuojama jau ketvirtoji šių metų karščio banga. Dėl ilgai trunkančių karštų ir itin sausų orų daugiau nei pusėje Anglijos oficialiai paskelbta sausra. Sparčiai senka upės, džiūsta dirvožemis ir mažėja vandens telkinių lygis.Aplinkos agentūra stiprina sausros valdymo priemones, kai kuriuose regionuose taikomi vandens naudojimo ribojimai. Nors sausros paveikė ir kitas Jungtinės Karalystės dalis, oficialus sausros statusas šiuo metu galioja ne visoje šalyje.Išsamiau – LRT RADIJO bendradarbė Londone Viktorija Rinkevičiūtė.

Amerikos Kongrese pajudėjo daugybę mėnesių strigęs naujų sankcijų Rusijai paketas. O Ukrainos prezidentas teigia gavęs oro gynybos raketų „Patriot“ gamybos licencijas.Degalų kainų šuolis Lietuvoje – kodėl vėl pabrango degalai ir kaip reaguos valdžia?Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Marius Švaikauskas sako, kad regiono atliekų priėmimas, rūšiavimas yra stabilizuoti, bet padėtis tebėra sunki. Bendrovės „Energesman“ padaryta žala šiuo metu siekia 18 mln. Eurų. Pinigai bus išieškomi iš pačios bendrovės. Gyventojams dėl to sąskaitos už šiukšlių išvežimą neaugs.Daug diskusijų sukėlęs Kauno valdžios sprendimas mieste statyti puspenkto milijono eurų kainuojantį apžvalgos ratą pamažu virsta realybe. Nemuno saloje šalia „Žalgirio“ arenos ir „Mokslo salos“ jau ruošiama vieta, kurioje galės stovėti, anot savivaldybės, atrakcionai ir mobilūs įrenginiai, kuriems reikalingas tvirtas pagrindas. Nors jau nuspręsta, kiek kainuos pasikėlimas apžvalgos rate, savivaldybė konkrečią objekto vietą laiko paslaptyje ir nepatvirtina, kad jis stovės Nemuno saloje.Para prabėgo po žemės drebėjimo Japonijoje. Kokia situacija šiandien?Ved. Andrius Kavaliauskas

Nors vasara dar nesibaigė, Alytaus šilumos tinkluose vyksta intensyviausi pasirengimo artėjančiam šildymo sezonui darbai. Remontuojamos katilinės, tikrinami magistraliniai vamzdynai, atliekami hidrauliniai bandymai, o kartu stebima ir nerimą kelianti biokuro bei gamtinių dujų kainų situacija. Apie tai FM99 laidoje „Gyvas miestas“ kalbėjo bendrovės direktorius Mindaugas Neverdauskas.

Nuo 2017 metų „Mėlynų uogų ūkį“ plėtoja Jakeliūnų šeima. Ūkio plotas 2 hektarai: vienas jų paskirtas sausmedžio uogoms, kitas šilauogėms. Nors didelei daliai augintojų šį sezoną šilauogių derlius labai kuklus, Dainius Jakeliūnas sako, kad jo ūkyje uogų gausu. Vyras pripažįsta, kad tai ir tinkamo genėjimo, ir ligų prevencijos rezultatas.Stasė Goštautienė iš Zarasų rajono ilgus dešimtmečius ne tik puoselėjo gėlininkystės ūkį, bet ir atvėrė Goštautų šeimos istorinę skrynią. Moteris namuose įkūrė Goštautų šeimos muziejų. Nepaprastai įdomios skirtingų laikmečių istorijos.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie šiuo metu garsiausias Lietuvos antis. Tai ūkininkės, sodininkės Audronės Žeimantaitės-Kedienės sodyboje gyvenančios bėgikės. Jos tvarką sodyboje daro iš esmės – šliužų ir sraigių nė kvapo. Audronė antis nuomoja – užtenka ne visiems.

Lietuvos istorijos institutas pristatė naują skaitmeninę platformą „Atvira istorija“, kurioje vienoje vietoje prieinami suskaitmeninti istorijos, archeologijos ir etnologijos archyvai, veikia elektroninis knygynas, skelbiami mokslininkų komentarai, tinklalaidės ir kita visuomenei skirta medžiaga. Ar po pirmojo mėnesio jau matyti, kaip žmonės naudojasi šia platforma, ir ar pavyksta istoriją priartinti prie platesnės auditorijos, kalbėsime su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi dr. Aurimu Švedu.Vasara – uogų, vaisių, daržovių ir ilgų vakarų prie stalo metas. Šią vasarą virtuvės šefas Alfas Ivanauskas jau penktą kartą pristato nemokamą elektroninę receptų knygą „Nerk į skonių vasarą“, kurioje – sezoniniai receptai nuo užkandžių ir kepsnių iki desertų bei gaivių gėrimų. Tačiau šiandien receptų netrūksta – jų pilna socialiniuose tinkluose, internete, o dirbtinis intelektas per kelias sekundes gali pasiūlyti vakarienę iš to, ką randame šaldytuve. Tad ar receptų knygos vis dar reikalingos?Vasara ir ankstyvas ruduo – aktyviausias erkių sezonas. Nors daugelis vis dar mano, kad didžiausia rizika kyla tik miškuose, specialistai primena – erkės puikiai jaučiasi ir miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse. Lietuva ir toliau išlieka viena iš Europos valstybių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių, nors šių metų pirmojo pusmečio duomenys rodo mažėjimą. Per pirmuosius šešis mėnesius užregistruoti 92 erkinio encefalito ir 2 607 Laimo ligos atvejai – gerokai mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėlto specialistai ragina neatsipalaiduoti.

Kelininkai kreipiasi į Vyriausybę, prašydami kitąmet užtikrinti tvarų kelių finansavimą.Praėjusių metų gimstamumo rodiklis Lietuvoje yra šiek tiek geresnis nei skelbta anksčiau. Tai paaiškėjo Valstybinei duomenų agentūrai šį rodiklį patikslinus.Kauno klinikų medikai pranešė, kad mažiausiai 4 pacientai sunkiai susirgo, pavartoję per daug papildų su ciberžole. Kodėl auga papildų vartojimas?Ar verta būstą pirkti dabar, ar reikėtų palaukti? Ekspertų patarimai.Nors pamirštų automobilių daugiabučių kiemuose daugėja, Vilniaus ir Kauno savivaldybės aiškina, kad, norint juos nutempti, atsiranda didžiulė biurokratinė našta.Ved. Edvardas Kubilius

Vis dažniau ūkininkai renkasi auginti pupas ne tik dėl pasėlių įvairovės, mat jos gerina dirvožemį, praturtina jį azotu, bet ir dėl pelningumo. Nors auginti jas Lietuvoje - dar iššūkis, neatsisakyti šių augalų ragina ir mokslo darbuotojai. Pokalbis su Mažeikių rajono ūkininku Eligijumi Pocevičiumi ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ona Aužkalniene.Tautodailininkė Rasa Družienė Panevėžio rajone kuria išskirtinius šiaudinius sodus - lengvus, smulkius, iš pirmo žvilgsnio net trapius. Vidurvasaris jai ir kitiems sodų rišėjams - darbymetis laukuose. Pokalbis apie šiaudus ir jų pritaikymą kūryboje.Stojusi į akistatą su karantinu Regina Žemaitienė nusprendė Vilniaus rajone įsigyti sodybą, kurioje dabar veikia „Džiaugsmo dirbtuvės“. Čia moteris kepa meduolius – tokius, kokius kepdavo jos močiutė - savo žiniomis ir pavyzdžiu buria vietos bendruomenę.Ved. Arneta Spaičė

Šiemet kuklesnis bus ne tik kriaušių bei obulių derlius. Žiema pasiglemžė ir šilauoges, riešutmedžius. Nors metas imti derlių, Širvintų rajono ūkininkai nesiryžta prognozuoti ar įdirbis atsipirks.Kėdainių rajone veikianti Pelėdnagių bendruomenė kiekvieną trečiadienį atgyja: bendruomenės namuose repetuodamos sukasi šokėjų poros, mokytis naujų kūrinių renkasi folkloro ansamblis. Šios įstaigos durys atviros ir kiekvienam pro šalį keliaujantiems – organizuojamos edukacijos, degustacijos, ekskursijos. Pokalbis su 4 bendruomenės nariais.Šeimos, gyvenančios Panevėžio rajone, pomėgis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: Mindaugas ir Asta Špokauskai rankomis kuria būgnus bei kviečia pažinti ne tik jų gaminimo subtilybes, bet ir teikiamas naudas.Ved. Arneta Spaičė

Ispanijos futbolo rinktinė antrą sykį šalies istorijoje tapo pasaulio futbolo čempione.Nors už lango vasara, tačiau dujų prekybos sandoriai ateinančiam žiemos sezonui įsibėgėja. Kol kas tie dujų rezervai Europoje yra menkesti nei pernai dėl įvairių priežasčių, o tai gali paveikti kainą. Kodėl taip atsitiko?Šiemet norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė rekordinis skaičius jaunuolių. Beveik keturi su puse tūkstančio į tarnybą užsirašė savo noru dar iki paskelbiant šaukiamųjų sąrašus, o dar beveik keturi tūkstančiai į šaukiamųjų sąrašus jau patekusių jaunuolių paprašė būti pašaukti pirmumo tvarka. Vis dėlto kariuomenė pabrėžia, kad dėl riboto vietų skaičiaus šiemet tarnybą pradėti galės ne visi. Ryto garsų studijoje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.Žmonės dirbantys mokytojais, bet neturintys pedagogo išsilavinimo, skundžiasi, kad įgyti pedagogo kvalifikaciją yra sudėtinga ir brangu, nes valstybė tam skiria per mažai finansuojamų vietų universitetuose.Ved. Rūta Kupetytė

Baigiasi Pasaulio futbolo čempionatas. Finale šįvakar susikaus Ispanija ir Argentina, o bronzos medalius po fantastiškos kovos laimėjo Anglija, nugalėjusi Prancūziją.Rusija surengė raketų ataką Kyjive. Tuo metu Jungtinės Valstijos aštuntą dieną iš eilės smūgiavo taikiniams Irane.Sakartvelas siekia sugrąžinti kai kurias kviečių veisles, kurios sovietmečiu beveik išnyko.Radijo dokumentika – apie Liudą Augaitį, žmogų, kurio gyvenime susipina muzika, gamta, darbas ir bendrystė.Vienas žmogus gali labai daug, pvz., pamaitinti apie 100-tą į šventę atėjusių svečių. Būtent tokia yra Laima Malinauskienė iš Lazdijų rajono, daug savęs atiduodanti Stebulių kaimo bendruomenei. Laimos Malinauskienės pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Klaipėdos universiteto archeologų tyrimai Klaipėdos rajone, Kukuliškiuose, atskleidė, kad beveik prieš 3 tūkst. metų čia gyveno aktyvi jūrinė bendruomenė. Šių metų atradimai leidžia iš naujo įvertinti Lietuvos pajūrio vaidmenį bronzos amžiuje.Nors dalis gyventojų džiaugiasi radę daug ir gerų baravykų, Varėnos krašto grybautojų nuotaikos kiek kitokios – kol kas baravykų nedaug. Koks šis grybų sezonas?Ved. Edvardas Kubilius

Socialiniuose tinkluose paplitus vaizdo įrašui, kuriame matoma kaip Marijampolės Poezijos parke nepilnametė smurtauja prieš 12- metę, o bendraamžiai tai filmuoja, prokuratūra pradėjo tyrimą. Jis dabar vykdomas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau, jei bus nustatyti rimtesni mergaitės sužeidimai, situacija gali keistis. Pirminiais duomenimis, konfliktas įsiplieskė dėl komentarų internete.JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas paskelbė apie naują programą, pagal kurią 30 metų ir vyresniems JAV kariams bus kasmet tikrinamas testosterono lygis. Pasak jo, tai būtina siekiant išlaikyti aukščiausią karių kovinę parengtį. Jei bus nustatytas testosterono trūkumas, bus rekomenduotas gydymas, tačiau jis nebus privalomas.Ukrainos parlamentas patvirtino naujos sudėties šalies vyriausybę. Jai vadovaus premjeras Serhijus Koreckis. Nors dauguma ministrų buvo patvirtinti, vis dar tvyro įtampa dėl gynybos ir užsienio reikalų ministrų.Šiaulių rajono Ginkūnų kaimo gyventojai jau apie porą dešimtmečių sako kenčiantys intensyvų eismą per centrinę kaimo gatvę. Žmonės ne vienus metus prašo aplinkkelio. Tačiau statybos darbai vis atidedami. Via Lietuva atstovai sako, dabar prioritetai kiti, tad aplinkkelio teks laukti ne vienus metus.Sunkią krūtinės traumą per greičiau nei tris mėnesius išsigydęs pasaulio rekordininkas Mykolas Alekna į disko metimo sektorių grįžo skambiai. Dvejose varžybose sudalyvauti spėjęs lengvaatletis iškovojo dvi pergales, o abu rezultatai viršijo 70 metrų žymą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Liepos viduryje javapjūtė įprastai jau būdavo įsibėgėjusi. Tačiau šiemet ji net neprasidėjo, o Marijampolės rajono Širvydų kaimo ūkininkai Antanas Bendaravičius, broliai Giedrius ir Saulius Kereišos, didįjį metų darbymetį pradės tik rugpjūčio pirmonis dienomis. Nors darbams pasirengta, bet labiausia ūkininkus gasdina padažnėjusios smarkios liūtys, kruša, kurios, dabar gerai atrodantį derlių gali labai sumažinti, ar visą palikti laukuose.Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019 metais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus. Kaip jie veikia dabar, kuo dar ypatinga Gudkaimio bendruomenė? Pokalbis su bendruomenės nariais, specialių namų gyventojais ir bendruomenės pirmininku Ramūnu Žemaičiu.Dvi savaites Ispanijoje tvyro 40 laipsnių karščiai. Net ir naktimis karščiai neatslūgsta, o tai labai vargina visus augalus, gyvulius, patiriančius temperatūrinį stresą. Apie rekordinių karščių pasekmes Ispanijos žemės ūkiui iš Barselonos apylinkių pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba

Baltasis gandras – ne tik Lietuvos, bet ir visos Vidurio Europos simbolis. Tačiau mokslininkai įspėja apie naują grėsmę šiems paukščiams. Naujas tyrimas rodo, kad vis daugiau gandrų maisto ieško ne pievose ar pelkėse, o sąvartynuose. Nors toks pasirinkimas padeda sutaupyti energijos, geriau išmaitinti jauniklius ir net didina išgyvenamumą, kartu jis reiškia ir didesnį plastiko, sunkiųjų metalų bei kitų kenksmingų medžiagų poveikį. Tyrėjai jau aptiko požymių, kad tai gali sukelti DNR pažeidimus net visai jauniems gandrų jaunikliams. Be to, mokslininkai kelia prielaidą, kad dėl lengvai prieinamo maisto dalis gandrų ateityje gali net atsisakyti tradicinės migracijos į Afriką. Apie tai plačiau – Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotojas Mindaugas Dagys.Ved. Rūta Kupetytė.

Šių metų liepos 12–19 dienomis Vilniuje vyks 37- oji tarptautinė biologijos olimpiada, į kurią atvyks net 85 šalių delegacijos.Baltasis gandras Lietuvoje laikomas ne tik nacionaliniu paukščiu, bet ir vienu ryškiausių vasaros simbolių. Tačiau mokslininkai perspėja, kad Europos šalyse keičiasi jų elgsena. Vis daugiau gandrų maisto ieško ne pievose ar pelkėse, o sąvartynuose. Nors toks pasirinkimas padeda sukaupti daugiau energijos ir lengviau išmaitinti jauniklius, jis turi ir tamsiąją pusę – paukščiai praryja plastiką, susiduria su sunkiaisiais metalais bei kitomis kenksmingomis medžiagomis.Vasarą tūkstančiai lietuvių atostogauti po Europą leidžiasi savo automobiliais. Tačiau ne visi žino, kad skirtingose šalyse taikoma vis kitokia kelių apmokestinimo tvarka – vienur reikia iš anksto įsigyti elektroninę vinjetę, kitur mokama už nuvažiuotą atstumą, o kai kur už važiavimą tam tikrais keliais ar tiltais tenka susimokėti tik vėliau internetu. Nepasirūpinus tuo iš anksto, kelionė gali baigtis ne tik didesnėmis išlaidomis, bet ir baudomis.

Po intensyvaus Joninių savaitgalio Druskininkų ir Varėnos policijos pareigūnai apžvelgė eismo situaciją regione. Nors didelių nelaimių pavyko išvengti, pareigūnai fiksavo nemažai Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nuo vairavimo išgėrus iki pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apie tai kalbėta FM99 eteryje.

Sportinių batelių istorijoje paradoksų netrūksta. Nors juos avi visi, sportbačių kultūra daugiausia orientuota į vyrus ir nepaiso moteriškos pėdos anatomijos. Taip pat daugelis madingų sportbačių estetiką iškelia virš funkcijos, nors madingiausiais dizaino elementais tampa būtent funkcinės detalės. Galiausiai, gyvename įdomiais laikais, kai daugelis bėgimui ar žygiams skirtų įmantrių batelių geriausiu atveju mato miesto gatves ar biuro kiliminę dangą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro duomenimis, šalyje dirba tik 115 šios kalbos vertėjų, kurčiųjų bendruomenė susiduria su atskirtimi. Seimo narė Ligita Girskienė siūlė keisti Švietimo įstatymą įtraukiant lietuvių gestų kalbą į pasirenkamuosius dalykus mokyklose. Nors parlamentarės siūlymui pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas, Seimas jį atmetė, nepritarė ir Vyriausybė. Vienintelė gestų kalbos specialistus ruošianti įstaiga - Vilniaus kolegija - teigia, kad absolventai gali dirbti vertėjais, bet ne mokytojais.Vilniaus universitete šiandien bus pristatytas išskirtinis atradimas – Šv. Jonų bažnyčioje po daugiau nei dviejų šimtų metų atvertas vienas didžiausių XVIII amžiaus baroko sienų tapybos ansamblių Lietuvoje. Restauratoriai po XIX amžiaus uždažymais aptiko daugiau kaip 2 tūkstančius kvadratinių metrų vientisos sienų tapybos, o didžiausia staigmena tapo tai, kad freskos išliko itin autentiškos.Šiandien, baigiantis antrajam metų ketvirčiui, užsidaro antrasis langas pateikti prašymą pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Per pirmąjį ketvirtį tai padarė daugiau kaip pusė milijono gyventojų. Be to atnaujintas sunkių ligų sąrašas ir daugiau sunkiomis ligomis sergančių gyventojų galės nutraukti pensijų kaupimą.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia skulptoriaus, medalininko Romualdo Inčirausko personalinė paroda „Vaizdasėjys“, žyminti dailininko 50-ties metų kūrybos jubiliejų.Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai.Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas rodo, kad prieinamas turizmas šalyje vis dar primena loteriją. Nors beveik pusė apklaustų asmenų su negalia keliauja reguliariai, net 91 proc. jų negali pasitikėti internete pateikiama informacija apie objektų pritaikymą.Šiemet minime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Pirmą kartą šešių valstybių – Lietuvos, šiaurės Lenkijos, šiaurės Vokietijos, Danijos, pietų Švedijos ir Latvijos – renginiai pristatomi kartu kaip tarptautinio „Baltijos dvarų festivalis“ dalis. Nuo vasaros pradžios iki rudens lankytojai kviečiami tyrinėti istorinius dvarus, susitikti su žmonėmis, kurie suteikia jiems naują gyvenimą, ir galimybė mėgautis muzika, kultūra, ekskursijomis, vietiniu maistu bei kiekvienam regionui būdingomis istorijomis.Ved. Justė Luščinskytė

„Vaikai tinkamai elgiasi, kai jie gerai jaučiasi.“ Ši vaikų ir paauglių psichiatrės, žirgų terapijos specialistės Viktorijos Palubeckienės mintis tampa raktu į visą pokalbį. Juk už vaiko elgesio dažnai slypi tai, ko jis dar nemoka arba nedrįsta pasakyti žodžiais.Kodėl kartais lengviau parašyti laišką žirgui, nei pasikalbėti su žmogumi? Ką vaikai patiki tuose laiškuose? Ir ko jie gali išmokyti mus, suaugusiuosius, apie vaikų emocinį pasaulį, nerimą, vienišumą ir tai, kaip svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris moka išgirsti?Neseniai skaitytas Viktorijos pranešimas „Arkliškumas medicinoje“ puikiai atspindi jos profesinį kelią – mediciną, kurioje svarbūs ne tik metodai, bet ir ryšys. Šioje laidoje kalbamės apie vaikų emocinę sveikatą, žirgų terapiją ir unikalią iniciatyvą „Žirgų paštas“, padedančią vaikams prabilti tada, kai žodžius ištarti dar per sunku.Viktorija atvirai dalijasi ir savo asmenine istorija – apie socialinio bendravimo sunkumus, lydėjusius nuo vaikystės, apie žirgus, tapusius jos ryšiu su platesniu pasauliu, ir apie neuroskirtingumą, apie kurį viešai prabyla pirmą kartą. Galbūt todėl jos pasakojime tiek daug jautrumo ir supratimo, kaip svarbu kiekvienam žmogui rasti savo vietą ir būti išgirstam.Beje, buvo svarstymų, kad į studiją kartu atvyks ir ponis Mistika. Nors šį kartą jis liko namuose, pokalbyje jo netrūko – juk kartais būtent žirgai tampa tais, kurie padeda vaikams žengti pirmą žingsnį link žmogaus.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Valois giminė, meistriškai įvaldžiusi intrigų ir diplomatijos įrankius, pravedė rinkiminę kampaniją Geriausių Tautų Respublikoje šiek tiek per gerai. Sužavėti Lenkijos ir Lietuvos bajorai negalėjo atsispirti žavingiems pasiuntiniams ir jų įtkiniamiems argumentams. Nors mylimiausias Kotrynos di Medici sūnus kitaip įsivaizdavo savo ateitį, iš naujos darbovietės jis išspaudė kiek tik galėjo. Henrikas tapo ne tik mados diktatorium. Jis nutiesė Prancūzijos absoliutizmo pamatus, įgalindamas būsimus šalies valdovus pažaboti išsiskeriojusią oligarchiją. Jo progresyvios reformos tėvynėje aštriai kontrastavo su negarbingu elgesiu Krokuvoje. O nepaisant trumpo laiko, praleisto Geriausių Tautų Respublikoje, Henrikas parsivežė didžiulę patirtį ir krūvą technologinių naujovių. Kokią infrastruktūrą Monlucas žadėjo lenkams? Kiek Henrikų dalyvavo epizode? Kokie argumentai patraukė savo pusėn Radvilas ir Chodkevičius? Ir kodėl Henriko gyvenimą apsprendė ne du, bet trys sostai? Geriausių Tautų Respublika tave kviečia... ------- TELE2 Kelionių draudimas. Bet kurioje šalyje tik 2 €/dienai, o pirmoji kelionės diena – visada nemokamai. Plačiau: https://tele2.lt/kelioniu-draudimas ------- SAILY! Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą Saily duomenų planams! Naudokite kodą protopemza atsiskaitydami. Atsisiųskite Saily programėlę arba apsilankykite https://saily.com/protopemza ------- Iliustracija: @korinavaicikone Muzika: kissan4, Gregor Quendel, Dredstudio, theromancrow, Emmraan, litesaturation, Denis-Pavlov-music, artarea_studio, geoffharvey, Scott Buckley, Sonican, Emand_edroff, atlasaudio, Krasnoshchok, freesound_community

Nors apie apatinius drabužius mandagiau yra nekalbėti, jų istorija kupina įdomių vingių. Dar Senovės Egipto faraonai buvo laidojami su šimtais porų apatinių pomirtiniam gyvenimui, renesanso apatinių madas diktavo kurtizanės, o garsusis feminisčių liemenėlių deginimas iš tiesų yra žiniasklaidos sukurtas mitas. Šiandien žengiame į dar įdomesnį etapą, kai apatiniai reiškia ne tik patrauklumą, bet ir technologinius sprendimus – bet vis tiek formuoja kūno estetikos suvokimą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tai turėjo įvykti pernai – sako Inga Ruginienė. Nuo šiandien ji laikinoji Premjerė, o netrukus grįš į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kai darbą pradės naujoji, Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė.Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ publikavo straipsnį, pavadinimu „Kodėl žydų partizanai Lietuvoje laikomi valstybės priešais“. Čia kalbama apie bunkerius Rūdninkų poligone, kuriame treniruosis Vokietijos brigados kariai.Kryme vėl aidėjo sprogimai, pusiasalyje kilo keletas gaisrų, be to, eismui buvo uždarytas Kerčės tiltas. Stebėjimo grupė „Krymskyj veter“, remdamasi palydovinių nuotraukų duomenimis, pranešė apie naujus gaisro židinius Kerčės naftos terminale, kuris buvo apgadintas per prieš tai vykusią ataką.Trumpiausią metų naktį nemažai žmonių sutiks prie jūros. Nors šįkart šventinė diena viduryje savaitės, tačiau žmonių pajūrio miestuose netrūksta.Ved. A.Skamarakaitė

Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Dėl šios priežasties Lietuvoje sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Daugiau laidoje „10-12“ su projekto vadove, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesore Gražina Korvel, Vilniaus universiteto mokslininku ir projekto ekspertu Gediminu Navicku ir „Gooliver“ partnere Rasa Stupakovaite.Ved. Rūta Kupetytė

Klaipėdos universiteto doktorantė ir Lietuvos Jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė tapo pirmąja lietuve, pelniusia prestižinį UNESCO jaunųjų mokslininkų apdovanojimą. Mokslininkė tiria pilkuosius ruonius ir jų prisitaikymą Baltijos jūroje po reabilitacijos. Kasmet į Lietuvos jūrų muziejų atgabenama vis daugiau nusilpusių, sužeistų ar sergančių ruoniukų, o po gydymo ir slaugos jie grąžinami į natūralią aplinką. Jų keliones ir išgyvenimą mokslininkai stebi pasitelkdami palydovinius siųstuvus.Nors dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, lietuvių kalba jose vis dar dažnai veikia prasčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių – iki šiol trūko didelės apimties lietuviškos šnekos duomenų. Todėl Lietuvoje buvo sukurtas Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – 10 tūkstančių valandų lietuvių kalbos įrašų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto ir kitų kalbos technologijų plėtrai.Pedagogų trūkumas Lietuvoje išlieka viena didžiausių švietimo sistemos problemų, tačiau programa „Renkuosi mokyti“ šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo – iš daugiau nei 300 kandidatų atrinkti 23 nauji dalyviai. Per 18 veiklos metų programa į mokyklas atvedė šimtus žmonių, pasirinkusių netikėtą profesinį posūkį. Kaip keitėsi pati programa ir žmonės, kurie pasirenka mokytojo kelią? Apie tai kalbėsimės su programos vadovu Artur Adam Markevič, būsima matematikos mokytoja Simona Damuliene ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Milda Šimoliūnaite, šiemet baigusia dvejų metų programą.

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Trečiojoje dalyje nusikeliame į 1926 m. Kauną ir sekame Petro Babicko – Lietuvos radijo pradininko – pėdomis. Į ką tik ėmusią veikti radijo stotį jis atvyksta kaip mokytojas iš Jurbarko ir pareiškia, jog eteryje užsienio pavardės ir vietovardžiai skaitomi netaisyklingai. Po šio akibrokšto stoties viršininkas pasiūlo jam pačiam pabandyti paskaityti naujienų pranešimus geriau. Kaip sekėsi naujokui chaoso ir permainų persmelktame Kaune?1926-ųjų ​Kaune dar tik ​tiesiami ​šaligatviai, ​kyla ​nauji ​pastatai, bet miestas pilnas kontrastų: senamiestyje ​​galėjai išvysti besiganančią karvę ar vištą. Su labai mažai teko susikurti ypač daug. Vienas tokių projektų buvo radijas. Nors ​autentiškų ​tą ​laiką ​menančių​ ​transliacijų ​nėra ​išlikę, ​tačiau ​galima ​pamėginti ​jas ​atkurti. ​Kaip ​yra ​sakęs ​pats P. ​Babickas:​​ „Nematant daug įdomiau kartais klausyt, nes nematant kartais geriau įsivaizduoji negu matant“.Esame dėkingi istorikams: Linai Häll, Linai Mikalkėnaitei, Titui Krutuliui bei „Art Deco“ muziejaus įkūrėjams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui už jų atradimus bei tarpukario pasakojimus. Taip pat dėkojame rašytojai bei muziejininkei Aldonai Ruseckaitei, nuodugniai ir giliai ištyrusiai P. Babicko biografiją.Autoriai – Rūta Dambravaitė ir Aretas KisieliusGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudotas Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas interviu su P. Babicku.Tarpukario klausytojams balsus paskolino: Adomas Šimkus, Inga Janiulytė-Temporin, Justas Pilibaitis, Vita Ličytė, Rytis Skamarakas, Artūras Matuzas, Teresė Bernatonytė, Justė Luščinskytė, Vaidotas Burokas, Unė Liandzerbytė, Daumantas Butkus, Darius Matas. 


Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų išminuotojų komanda yra visiškai pasirengusi prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio išminavimo operacijos, gavusi nurodymą, ji per dešimt dienų gali būti perdislokuota į operacijos rajoną.Nors vis daugiau ugdymo įstaigų siekia vaikus maitinti ekologiškai, deja ne visų vaikų lėkštėse maistas sveikas ir ekologiškas. Ūkininkai teigia, kad vis dar mažiausia maisto produktų kaina yra svarbesnis kriterijus nei vaikų sveikata.Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad naujoji koalicija bus stabilesnė ir išlaikys Lietuvai svarbius užsienio politikos prioritetus. Nausėda sakė, kad Kęstučio Budrio ateitis Lietuvos diplomatijos vadovo poste priklausys nuo Kinijos ir Taivano klausimo. Esą per ateinančius mėnesius Kęstutis Budrys turės parodyti rezultatus.Į pasaulio kino teatrus grįžta legendinė "Žaislų istorija". Penktasis serijos filmas kelia aktualų klausimą - ar įprasti žaislai jau pralaimėjo kovą dėl vaikų dėmesio socialiniams tinklams ir ekranams?Atlikus Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo veiklos auditą tuo metu, kai jam vadovavo direktorė Vilma Venslovaitienė, aptikta šimtai tūkstančių eurų galimai nepagrįstų išlaidų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kalvarijoje sutikti gyventojai sako, kad Lietuvos radijo dažniausiai klauso automobilyje, kai kurie pasigenda anksčiau skambėjusios kriminalų laidos, o dalis pripažįsta vis labiau besirenkantys tinklalaides. Tokie žmonių pasvarstymai skamba Lietuvos radijui ką tik atšventus šimto metų jubiliejų. Šį šeštadienį Edvinas Kučinskas kviečia susipažinti su neplanuotai sutiktais praeiviais Kalvarijos savivaldybėje.Ilgiau nei 10-metį balkone sodininkaujanti teisininkė Gabija Riaukienė sako, kad kiekvieną pavasarį balkono sodas atgimsta lyg iš naujo. Derindma įvairius augalus moteris balkone sukuria vis kitokį stilių. Balkono sodo pažiba ir čiurlenantis fontanėlis.Šalies ūkininkai skundžiasi prastu žolės derliumi ir bijo, kad šiemet pritrūks pašarų. Jų bus mažiau ne tik dėl nepalankių orų, bet ir trąšų trūkumo. Pasak Ūkininkų sąjungos, trąšų krizė tęsiasi. Tai atsilieps ne tik šių, bet ir kitų metų derliui.Šiandien amžinojo poilsio atguls Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas. Ilgametis krepšinio treneris mirė trečiadienį, eidamas 95-us metus.Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje vyks akcija, skirta cukrinio diabeto prevencijai. Renginio metu gyventojai galės nemokamai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, daugiau sužinoti apie diabeto rizikos veiksnius, prevenciją ir ankstyvos diagnostikos svarbą. Specialistai primena, kad diabetas dažnai vystosi nepastebimai, o dalis žmonių net nežino sergantys šia liga.Europos vartotojų teisių organizacijų asociacijos kartu su šešiomis šalimis atliktas „Temu“ ir „Shein“ gaminių tyrimas parodė, kad 96 procentai jų neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų. Šiaurės ministrų tarybos atliktas tyrimas parodė, kad 71 proc. produktų, įsigytų internetinėse platformose, neatitiko Europos cheminių medžiagų ar saugos reikalavimų. Nepaisant to, skaičiuojama, kad kasdien į Europos Sąjungą atkeliauja apie 12 mln. mažos vertės siuntinių iš trečiųjų šalių.Aršias diskusijas Šilutėje dėl savo spalvos sukėlęs tiltas per Šyšą bus perdažytas istorine spalva - po atnaujinimo į įprastą vietą jis grįš pilkas. Nors didelė dalis gyventojų norėjo, kad jis liktų geltonas, kaip buvo pastaruosius keliasdešimt metų, paveldosaugininkai tokiems siūlymams nepritarė. Anot mero, rastas kompromisas - bus sumontuotas ryškiai geltonas apšvietimas, tad tamsiu paros metu tiltas toks ir atrodys.Ved. Paulius Selezniovas

Henrikas III Valois vienas kertinių Geriausių Tautų Respublikos politinės sistemos architektų. Nors eilėje iki gimtosios Prancūzijos sosto jis laukė ne pats pirmas, tačiau motinos širdyje jis nuo pirmų dienų užėmė privilegijuotą vietą. Ši spalvinga asmenybė nepasižymėjo nei kuklumu, nei santūrumu, tačiau už plėvėsiško fasado slėpėsi talentingas, nors kiek netašytas, administravimo deimantas. O talentingų valdovų valstybei reikėjo kaip vandens kupranugariui - sostų žaidime iš visų pusių smūgiavo galios ištroškę didikai, religiniai fanatikai, bei artimiausi šeimos nariai. Kokiu vardu Henrikas buvo žinomas vaikystėje? Kodėl Prancūzijos valdovas keliavo nuo rūmų prie rūmų? Kokios traumos suformavo būsimo GTR karaliaus asmenybę? Ir kuo jis susijęs su pimpačkiukais?   Pasiilgai Geriausių Tautų Respublikos? Nes ji pasiilgo tavęs...   TELE2 5G Namų internetas – greitas ir pigus. Plačiau: https://tele2.lt/namu-internetas Domina karjera Omnisend? Eik į https://www.omnisend.com/katuciaveiki   Iliustracija: @korinavaicikone Muzika: Freesound_community, SoundReality, Wings of Freedom, Alex Grohl, Ashot_Danielyan, Inplusmusic, Petrushkasound, Zec53, Gregor Quendel, nesrality, Iithop, Emand Edroff, Artarea Studio, Denis Pavlov, SamuelFJohanns

Prezidentas sako, kad premjerei Ingai Ruginienei priekaištų neturi, tačiau visuomenė šią premjerę vertina prastai.Nors derybos dėl naujos koalicijos dar neprasidėjo, jau svarstoma kaip atrodys nauja Vyriausybė. Jau aišku, kad keisis žemės ūkio ir aplinkos ministrai, tačiau dar mažiausiai keturi ministrai, o ir pati Premjerė Inga Ruginienė nežino ar teks užleisti kabinetus kitiems.Galbūt buvo nulaužta apie pusšimtis vidaus reikalų sistemos paskyrų. Apie tai dar praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė naujienų portalas „15min“. Premjerė iškvietė Vidaus reikalų ministrą pasiaiškinti.Ved. L. Želnienė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė atvirą laišką Vladimirui Putinui. Kam adresuotas šis laiškas?Daugiau nei 27- ni tūkstančiai abiturientų šiandien laikė matematikos valstybinio brandos egzamino antrą dalį. Kaip ir kasmet, tai vienas dažniausiai kandidatų pasirenkamų egzaminų. Vieni abiturientai jį vertino kaip lengvą, kiti - labai sunkų. Matematikos ekspertai pasigedo lengvų užduočių.Koks prognozuojamas pirmasis vasaros savaitgalis Palangoje?Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Vilniuje prasidedant festivaliui „Ačiū tau, Islandija“, „Įdomių faktų“ rubrika mus nukels į vieną keisčiausių ir įdomiausių pasaulio vietų – Islandiją. Šią vasarą ten bus matomas visiškas Saulės užtemimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Jungtinėms Amerikos Valstijoms svarstant galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtina, kad tokios diskusijos išties vyksta. Išsamiau jis situacijos nekomentuoja, tačiau sako, jog Lietuvoje toks ginklas atsirastų nebent krizės arba karo metu.Baigus galioti 50 procentų lengvatai, keleiviai pastebėjo, kad traukinių bilietai, ypač perkami prieš pat kelionę, dabar yra brangesni nei iki lengvatos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas žada, kad nuolaidos grįš. Dėl to bus sprendžiama vasaros pabaigoje.Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, dėl neįprastai šilto vandens Ramiajame vandenyne formuojasi reiškinys El Ninjo, galintis paveikti pasaulinę temperatūrą ir kritulių kiekį, bei padidinti ekstremalių orų riziką šią vasarą. Meteorologai įspėja, kad birželio–rugpjūčio mėnesiais beveik visur prognozuojama aukštesnė nei vidutinė temperatūra ir dabar pats laikas valstybėms priimti sprendimus, planuoti ir pasiruošti ekstremaliems orams.Lietuvos gastronomijos pasaulis šiandien sulaikęs kvėpavimą – jau netrukus bus išdalinti šiemetiniai „Michelin“ apdovanojimai. Kurie restoranai išsaugos prestižines žvaigždutes, o kas jas praras, paaiškės jau po poros valandų.Ved. Liuda Kudinova

„Smegenys nelaukia, kol kažkas suveiks. Jos pradeda elgtis taip, lyg tai jau veikia“, – apie placebo efektą naujame „Smegenų DNR“ epizode pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Šiąnakt paaiškėjo, kas tapo 2026-ųjų Eurovizijos dainų konkurso nugalėtojais. Kaip rezultatus bei Lietuvos pasirodymą vertina ekspertai?LRT radijas tęsia pažintį su birželio 11-ąją Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje prasidėsiančiame pasaulio futbolo čempionate žaisiančiomis rinktinėmis.Šiandien Kėdainiuose vyks didžiausias kasmetinis Lietuvos kariuomenės renginys visuomenei – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė. Centriniame Kėdainių parke įsikūrusiame kariniame miestelyje Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais visuomenei prisistatys visomis pajėgomis.Planus šią vasarą perkrauti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykius temdo nauji išbandymai. Nors abi pusės norėtų suartėti, lieka neišspręstų klausimų, o Kiro Starmerio vyriausybė susiduria su tikra išgyvenimo krize po daugybės raginimų atsistatydinti.Ved. Paulius Selezniovas

Premjerė Inga Ruginienė atleido Vigilijų Jukną iš visuomeninio konsultanto pareigų. 15min tyrimas atskleidė, kad jam priklausanti įstaiga „Mokslinės paslaugos“ gauna šimtatūkstantinę ES paramą už mokymus ūkininkams, nors juose visai nėra dalyvių. Taisyklės numato mažiausiai 12 dalyvių vienuose mokymuose, tačiau „15min“ patikrino trylika tokių mokymų per kelis mėnesius ir klausytojų neužfiksavo nė karto. Vigilijus Jukna taip pat iki šiol dirbo VDU Žemės ūkio akademijoje kancleriu, ji irgi rengia panašius mokymus.„Apytiksliai apie šimtui tūkstančių vaikų reikalinga anstolių pagalba, kadangi tėvai geranoriškai nemoka alimentų“ - sako antstolė Brigita Palavinskienė. Seime šiandien po pirmo balsavimo pritarta pataisoms, kuriomis siekiama spręsti problemą.Šiauliuose profesinę šventę minintys šalies slaugytojai sako – jų profesija prasminga, bet nepatraukli. Todėl slaugytojų trūkumas auga, jaunimas valstybiniame sektoriuje dirbti nesiveržia dėl sunkių darbo sąlygų ir nedidelių atlyginimų. Sveikatos apsaugos ministerija teigia paruošusi planą, kaip šias problemas spręsti.Per 10-imt metų regioninės spaudos tiražai sumažėjo daugiau nei tris kartus. Nors dalis leidinių užsidarė ar persikėlė į skaitmeninę erdvę, kaimiškose vietovėse spauda vis dar išlaiko ištikimų skaitytojų ratą. Kai kur prenumeratos net perduodamos iš kartos į kartą.Vienas geriausių pasaulio disko metikų 27-nerių Kristjanas Čehas ruošiasi dar vienam intriguojančiam lengvosios atletikos sezonui. Slovėnas pasirodys pirmajame „Deimantinės lygos“ etape, kuriame susitiks su Martynu Alekna.Ved. A.Skamarakaitė

Bene garsiausias pasaulio gamtininkas seras Davidas Attenborough gegužės 8-ąją švęs savo 100-ąjį gimtadienį. Jo dokumentika apie mūsų planetos grožį užaugino ne vieną gamtos mylėtojų kartą. „Sengirės kine“ gegužės 4–10 d. bus rodomas filmas „Attenborough rojuje“. Jame gamtininkas įgyvendina vaikystės svajonę – įamžinti rojaus paukščius jų tuoktuvių metu.Kaip atrodo pacientų kelias ekstremaliomis sąlygomis – nuo evakuacijos iki gyvybę gelbstinčių sprendimų? Pokalbis su Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja Evelina Klepšyte-Janauskiene, kuri dvi savaites stažavosi karo siaubiamoje Ukrainoje.Kaip vertintumėte situaciją, kai bendradarbis, pasisveikindamas su kolege, apkabina ją per juosmenį? O kai į darbinį paštą atsiunčia erotinį paveikslėlį? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų seksualinį priekabiavimą darbovietėse smerkia, tačiau į kai kurias situacijas vyrai ir moterys žvelgia skirtingai.Nuo aušros iki išnaktų – tiek tenka dirbti, kad žmonių soduose, sodybose ar prie namų žydėtų gražios gėlės. Jonavos rajono ūkininkas Martynas Nenortas sako, kad žmonės vis dažniau ieško tokių gėlių, kurios nereikalauja priežiūros. Užtat pats savo šiltnamyje auginamas gėles prižiūri akylai – ir pirkėjai tai vertina.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Bendrovė LTG tiria per savaitgalį įvykusias dvi traukinių avarijas. Abiem atvejais žmonės nenukentėjo, tačiau teko stabdyti keleivinius traukinius ir žmones gabenti kitais būdais. Dvi identiškos avarijos viešumoje sukėlė ir klausimų, ar įvykiai nebuvo sukelti tyčia.Prasidėjus egzaminų sesijai ir dar iki jos pradžios mokinius, tėvus ir mokytojus suvienija stresas.Baigiasi mokesčių ir turto deklaracijų teikimo laikas.Lietuvos kariuomenėje pernai nustatyta mažiau teigiamų greitųjų narkotikų testų rezultatų nei metais anksčiau. Nors teigiamų testų skaičius mažėja, problema nedingsta.Ved.Liuda Kudinova

Kaip LRT laidos „Čia mano sodas vedėja“ Lina Liubertaitė nusprendė pasukti į apželdinimo sritį ir iš ko susideda ši profesija?„Aš tai jau kažkada patyriau“: kas iš tikrųjų vyksta smegenyse per déjà vu?NVO „Tušti narvai” užsakyta, „Spinter tyrimai” atlikta naujausia apklausia rodo – beveik 40 proc. lietuvių apie testamentą visai nesusimąsto. Nors dalis apklaustųjų teigė apie savo palikimą pagalvojantys, testamentą yra sudarę tik 8 proc. respondentų.Radijo šimtmečio cikle – pokalbis su Gelgaudiškio gyventoja, Lietuvos radijo gerbėja Birute Liaudaitiene, kuri ir pati kadaise buvo tapusi radijo žvaigžde: apie Jurbarke pirktą VEF'ą, politikierių vyrą ir Lietuvos radiją, namuose kalbantį nuo ryto iki vakaro.Varėnos rajone, Marcinkonių geležinkelio stotyje įsikūrusi meno galerija kviečia susipažinti su kulinarijos paveldui skirtos ekspedicijos rezultatais. Ekspediciją rengė septynios menininkės. Jų atradimai pristatomi parodoje „Poryc valgyc dyrbc valgyc" (vertimas nesuprantantiems dzūkiškai - porinti arba pasakoti, valgyti, dirbti ir vėl valgyti). Parodą galima aplankyti du artimiausius savaitgalius arba iš anksto susitarus.10-12. Ved. Ignas Andriukevičius

Nuolatinis pranešimų srautas – nuo „Teams“ žinučių iki el. laiškų – daugeliui darbuotojų jau tapo įprasta darbo dalimi. Nors dažnai manoma, kad tai mažina produktyvumą, tyrimas rodo, kad situacija gali būti sudėtingesnė – darbo rezultatai gali išlikti panašūs, tačiau keičiasi pats darbo procesas. Tai rodo ISM universiteto tyrėjo Eriko Marcinkevičiaus atliktas tyrimas, kuriame nagrinėta, kaip pranešimai veikia darbuotojų susitelkimą ir darbo rezultatus. Šis eksperimentas prasidėjo nuo asmeninės patirties, kai Erikas kuriam laikui atsisakė išmanaus telefono.Visuomeninei iniciatyvai „Senjoro lipdukas“ pasiūlius vyresnio amžiaus žmonėms leisti ant automobilio užsiklijuoti oranžinį ąžuolo lapą, susisiekimo ministras tokią idėją vertina skeptiškai.

Pandemija, karas Ukrainoje, nuolatinis neapibrėžtumas – atrodytų, kad tokios krizės turėjo stipriai paveikti jaunų žmonių psichikos sveikatą. Tačiau naujas Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų tyrimas rodo kur kas sudėtingesnį vaizdą ir pažvelgus giliau matoma, kad dauguma jaunų žmonių išliko stabilūs ar jautėsi net šiek tiek geriau, o maždaug kas ketvirtas per pandemiją ir karo laikotarpį susidūrė su ryškiu psichikos sveikatos pablogėjimu.Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, tačiau valstybė tam vis dar nėra iki galo pasiruošusi. Nors vyresni žmonės gyvena ilgiau, jų gyvenimo kokybė atsilieka nuo Europos sąjungos vidurkio, o daugiau nei trečdalis patiria skurdo riziką. Valstybės kontrolės auditas rodo ir kitą problemą – senjorai per mažai įtraukiami į visuomeninį gyvenimą: kultūrinėse veiklose dalyvauja mažiau nei pusė, savanoriauja tik apie dešimtadalis, o realias priemones jų aktyvumui didinti planuoja vos kelios savivaldybės.Stipriai pakilus kuro kainoms Europos Sąjungos atstovai, o ir Lietuvos politikai, siūlo įvairias taupymo priemones – nuo darbo iš namų iki greičio ribojimo keliuose. Taupų vairavimą prisiminė ir patys vairuotojai. Kaip vairuoti ekonomiškai?

Bolonijoje vyksta 63-oji tarptautinė vaikų knygų mugė – svarbiausias pasaulio renginys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai, leidybai ir iliustracijos menui. Joje dalyvauja ir Lietuvos kūrėjai, šiemet jų prisistatymas Bolonijoje yra ir vienas programos „Lietuvos kultūra Italijoje“ akcentų.Supažindinti lietuvius su Vakarų Sacharos žmonių gyvenimo realybe, gyvenant Alžyre esančiose pabėgėlių stovyklose. Tokį tikslą sau kelia fotografas Andrius Mažeika. Pernai, praleidus visą mėnesį pabėgėlių stovyklose Sacharos dykumoje, gimė foto projektas „Namai Sacharoje“. Šiemet Andrius grįžo į stovyklas ir dalyvavo Sacharavių Demokratinės Respublikos minėjimo šventėje.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, neapsikentęs automobilių ir motociklų keliamo triukšmo. Sostinės centre gyvenantis Laurynas sako suprantantis, kad mieste eismas - intensyvus, tačiau problema laiko itin garsiai riaumojančius, kaip įtaria, nebūtinai techniškai tvarkingus automobilius ir motociklus. Nors už pernelyg triukšmingas transporto priemones gresia nemenkos baudos, anot vilniečio, pagalbos nepavyksta rasti. Kur kreiptis, kai ramybės neduoda triukšmas?Vilnietė Živilė Verikienė visada norėjo gyventi kaime. Dabar moteris su šeima gyvena Širvintų rajone esančioje vaizdingo kraštovaizdžio sodyboje tarp miškų, dirba mokytoja, augina įvairius augalus, gamina hidrolatus ir spaudžia šalto spaudimo aliejus.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas.

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, neapsikentęs automobilių ir motociklų keliamo triukšmo. Sostinės centre gyvenantis Laurynas sako suprantantis, kad mieste eismas - intensyvus, tačiau problema laiko itin garsiai riaumojančius, kaip įtaria, nebūtinai techniškai tvarkingus automobilius ir motociklus. Nors už pernelyg triukšmingas transporto priemones gresia nemenkos baudos, anot vilniečio, pagalbos nepavyksta rasti.Ved. Darius Matas

Kavinėse matome nemažai paauglių, geriančių kavą ir įvairius gėrimus, kuriuose jos yra. Ar tai saugu? Nuo kokio amžiaus galima? Pokalbis sukavos žinovu Emanueliu Rykliu ir gydytoja dietologe Justė Parnarauskiene.Ar gali diskomfortas gydyti? Arnas Repečka mano, kad tikrai taip - jis 1000 dienų maudėsi lediniame vandenyje ir apie tai parašė knygą.Aplinkos ministerija ragina žmones elgtis atsakingai ir masiškai nerauti meškinio česnako. Nors šis augalas jau nėra įtrauktas į saugomų rūšių sąrašą, tačiau pagal naujausią vertinimą jis priskiriamas arti grėsmės esančioms rūšims. Apie tai pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas.2010-ais metais Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui atėjus į valdžią, didelė dalis žiniasklaidos priemonių palaipsniui buvo paverstos Vyriausybei palankiais kanalais. Mokslinių tyrimų ir Europos Komisijos duomenimis, daugiau kaip 80-imt procentų Vengrijos žiniasklaidos yra susijusi su Orbano partijos „Fiides“ įtaka. Nepriklausomas Vengrijos žurnalistas, režisierius Andrašas Feldešas teigia, kad žiniasklaidos situacija šalyje - iitin niūri.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos į misiją „Artemis II“ pakilo NASA erdvėlaivis su 4 astronautais. Misijos užduotis - per 10 dienų apskristi Žemę, Mėnulį ir saugiai grįžti namo. Ko iš šios misijos tikisi kosmoso tyrinėtojai?Per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo. Labiausiai skurdas didėjo priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.Didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų vadovai sako, kad dar reikia nemažai nuveikti, kad būtų tinkamai pasirengta ekstremalioms situacijoms.Nors prognozuoto stipriausio per dešimtmetį potvynio pamaryje išvengti pavyko, pakilęs ir iš krantų išsiliejęs upių vanduo vis tiek pridarė žalos.Ved. Liuda Kudinova

Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos.Aeroekologija yra mokslas, tiriantis viską, kas vyksta ore: skraidančius gyvūnus, jų elgseną ir tai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje bei su aplinka.Šioje srityje dirbanti Švedijos Lundo universiteto biologė dr. Cecilia Nilsson oro erdvę mato kaip sudėtingą, daugiasluoksnę ekosistemą, kurioje gyvūnai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį.Savo tyrimus ji pristatė kovą Vilniuje vykusioje tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The Coins 2026“.Kodėl svarbu rūpintis oro ekosistema, kaip technologijos keičia migracijos tyrimus ir kas mums padėtų geriau sugyventi su oro erdvę naudojančiais gyvūnais?Aut. Nojus StaknysRedaktorės – Elizabet Beržanskytė ir Vaida Pilibaitytė