Podcasts about vilniuje

Kaip 1926-aisiais buvo populiarinama naujoji medija – radijas ? Kaip gyventojai sutiko pirmąsias radijo transliacijas iš Kauno?LMTA Klaipėdos fakulteto Árpádo Schillingo studentai kviečia žiūrovus į trečiakursių teatro ir renginių režisūros egzaminų-peržiūrų ciklą „Comedia³“. Apie jaunųjų režisierių iššūkius su kurso vadovu pasikalbėjo Agnė Bukartaitė.Radijo šimtmečio proga Lietuvos paštas ir Lietuvos bankas sukaktį įamžino nauju pašto ženklu bei progine moneta.Vilniuje penktadienį vyks kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2026“. Ką šiemet išvys jo lankytojai?35-ąjį veiklos jubiliejų minintis Molėtų krašto muziejus atveria naują interaktyvią ekspozicija „Raktas į Molėtų krašto istoriją“.Gedulo ir vilties dienos išvakarėse prie Viduklės esančiose geležinkelio stoties erdvėse bus pristatyta muzikinė ir vizualinė patirtis – kompozitoriaus Domanto Pūro oratorijai „45-asis šerkšnas“.Ved. Marius Eidukonis

Pēteris Vasks, Philipas Glassas, Vilniuje neseniai siautėjusi saksofonininkė Lakecia Benjamin, britiška simfonija Ukrainai ir dar daugiau leidybinių naujienų su Domanto Razausko komentarais, pastabomis ir muzikiniais pavyzdžiais.Ved. Domantas Razauskas

Kaip kuriamos knygelės vaikams ir kodėl kanklės puikiai tinka lopšinėms? „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda – tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Kuo šis kūrėjas ypatingas?Teatras „Utopia“ alternatyvios kultūros erdvėje „Kablys“ pristato režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjerą „Antigonė“.Briuselyje vyko Tarptautinės muzikos įrašų gamintojų organizacijos forumas „Muzikos geopolitika: Europos vieta pasaulinėje muzikos ekosistemoje“. Kokius didžiausius iššūkius pasaulinėje rinkoje patiria Europos muzikos kūrėjai?Apie ką 1926-ųjų birželį rašė Lietuvos dienraščiai? Kaip prieš šimtmetį atrodė lietuvių kasdienybė ir vargai, kas tą vasarą traukė kauniečių dėmesį ir kaip gyventojus paveikė Seimo rinkimai?Vilniuje atveriama dar viena erdvė – Išganytojo kalva, ant kurios šiuo metu vyksta Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas. Ilgus dešimtmečius ji nebuvo prieinama, nes teritorija priklausė kalėjimui.Sostinės Drujos gatvėje esančią 719 kv. metrų dydžio tvorą netrukus papuoš vietos istoriją primenantis gatvės meno piešinys.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Rešotai“, nukelianti į 1989-uosius, Rešotų lagerį. Šią ekspediciją galima laikyti savotiška projekto „Misija Sibiras“ priešistore. Pokalbis apie lietuvių ekspedicijas į tremties vietas ir galimybes atgaivinti šias keliones. Dalyvauja parodos kuratorius, menininkas Algimantas Rokas Černiauskas, 1989-ųjų ekspedicijos dalyvis, Sąjūdžio savanoris Algirdas Kuliešius, vienas iš projekto „Misija Sibiras“ iniciatorių, buvęs Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, „Misija Sibiras“ ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas.Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio gatvę 49 Vilniuje. Čia turėjo gyventi ir mokytis kurtieji, bet istorija nusprendė kitaip, o po kelių dešimtmečių pastatas tapo svarbiausių Lietuvos įvykių dalyviu. Pasivaikščioti garsinėje ekskursijoje apie architektūrinį „Frankenšteiną“ kviečia Kotryna Lingienė.Vilniuje prasideda audiofestivalis „Banguoja“, šiemet keliantis klausimą, ar informacinio triukšmo fone gebame rasti viena(s) kitą? Pokalbis su Adomu Zube, vienu iš festivalio organizatorių, ir Domu Zenkevičiumi, dokumentikos „Akiniai nuo saulės. Išgyventi psichozę" autoriumi.Ved. Indrė Kaminckaitė

„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Komentare ji svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?Šiauliuose vyksta scenos menų festivalis „Teatrodromas“ pasklidęs po įvairias miesto erdves. Šiemet čia ketinama pristatyti 10 skirtingų žanrų – nuo cirko iki šiuolaikinio šokio ir stand-up pasirodymų.Muzikos natų piratavimas Lietuvoje išlieka įsišaknijusia praktika, su kuria kasdien susiduria ugdymo įstaigos, chorai ir atlikėjai. 2021 metais Lietuvos muzikos informacijos centro pradėta iniciatyva „Nekopijuok natų“ siekė atkreipti dėmesį į masinę natų kopijavimo problemą Lietuvoje, tačiau nelegalus natų kopijavimas vis dar išlieka įprasta praktika daugelyje ugdymo įstaigų ir kolektyvų. Artėjant liepos 3–6 dienomis Vilniuje vyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei, ši tema tampa ypač aktuali. Kaip muzikos ugdymo procese kalbame apie kūrėjų teises, kokios galimybės šiandien sudarytos legaliai įsigyti natas ir kaip nuo švietėjiškų akcijų pereiti prie realių sisteminių pokyčių?Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio g. 49, Vilniuje. Garsinėje ekskursijoje – pasakojimas apie architektūrinį „Frankenšteiną“, kulkų žymes jo fasade ir radijo pasirengimą šiuolaikiniams iššūkiams.Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną. 1966 metais atidaryta skaitykla ligi šiol išlaiko savo pirminę paskirtį ir kiekvieną vasarą kviečia įsikurti jaukioje pajūrio erdvėje, kurioje susitinka kultūra, architektūra ir gamta.Ved. Justė Luščinskytė

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Kokia ateitis po Pasaulinio Gailestingumo kongreso numatyta Išganytojo kalvai Vilniuje? Kuo ši buvusi apleista vieta ypatinga? Tiesioginėje laidoje iš kongreso dalyvauja: Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, Bažnytinio paveldo muziejaus istorikė Alina Pavasarytė, Piligrimų centro direktorė Lina Šapauskienė.Ved. Rūta Kupetytė

„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką primenantys scenarijai ateityje gali tapti realybe?Ved. Ignas Klėjus.

Socialdemokratų partijos taryba apsisprendė dėl valdančiosios koalicijos ateities?Vakar vakarą viesulas Kaune ir Antanave Kazlų Rūdos savivaldybėje plėšė stogus.Putinus atmetus Ukrainos prezidento kvietimą susitiki Kyjivas dronus nukreipė ir į Sankt Peterburgą.Vilniuje vyks LGBT bendruomenės eitynės „Už lygybę“.Ukrainos šeimai apsikeitimas belaisviais tapo lemtingu. Namo sugrįžo vyras, kurį artimieji jau buvo palaidoję.Artėjant pasaulio futbolo čempionatui, LRT radijas tęsia pažintį su turnyre žaisiančiomis komandomis.Ved. Madona Lučkaitė

„Popiežius Leonas birželio 6–12 d. su apaštaliniu vizitu lankysis Ispanijoje. Tenykštės Bažnyčios vadovai teigia, kad susitikimas su katalikų bendruomene vyksta lemiamu momentu: nors pastaraisiais dešimtmečiais katalikais save laikančių ispanų skaičius sumažėjo, atkreipiamas dėmesys į atgimstantį jaunimo susidomėjimą katalikybe.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniuje prasideda Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Gailestingumo temai skirtas ir žurnalo „Artuma“ birželio numeris, kurį pristatys vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Augmino Petronio komentaras: eitynės už lygybę.„Krikščioniškos minties puslapis“: William Willimon „Kaip pamilti gailestingumą?“Kun. Mozė Mitkevičius apie gailestingumo terminus ir turinį Senajame bei Naujajame Testamente.Eleonoros Terleckienės radijo apybraiža „Apie poilsį“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė atvirą laišką Vladimirui Putinui. Kam adresuotas šis laiškas?Daugiau nei 27- ni tūkstančiai abiturientų šiandien laikė matematikos valstybinio brandos egzamino antrą dalį. Kaip ir kasmet, tai vienas dažniausiai kandidatų pasirenkamų egzaminų. Vieni abiturientai jį vertino kaip lengvą, kiti - labai sunkų. Matematikos ekspertai pasigedo lengvų užduočių.Koks prognozuojamas pirmasis vasaros savaitgalis Palangoje?Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Vilniuje prasidedant festivaliui „Ačiū tau, Islandija“, „Įdomių faktų“ rubrika mus nukels į vieną keisčiausių ir įdomiausių pasaulio vietų – Islandiją. Šią vasarą ten bus matomas visiškas Saulės užtemimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Profesionalūs veisėjai nuo šiol kergs ne jaunesnes nei 10 mėnesių kates. Taip sutarė daugiau kaip 40 šalių atstovai, susirinkę į Vilniuje vykusią Tarptautinės felinologų federacijos generalinę asamblėją.Birželio 12-14 dienomis Šalčininkėliuose vyks antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Pasaulio taurės varžybos, kurias organizuoja lietuvis Darius Karanauskas.Siekiant išvengti gaisrų, kuriuos sukelia netinkamai išmestos baterijos, parlamentarai siūlo įvesti baterijų depozitą.Tęsiame Lietuvos radijo 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą apie radijo istorijoje svarbias vietas. Šį kartą – apie radiją Vilniuje tarpukariu ir vėlesniais laikais.Ved. Edvardas Kubilius

Ką dėl kačių gerovės ir ateities nusprendė ekspertai, neseniai iš daugiau nei 40 šalių susirinkę į generalinę asamblėją Vilniuje? Apie tai pasakojo Felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė, visų kategorijų FIFe teisėja, Pasaulio kačių kongreso Sveikatos ir gerovės komisijos narė, gydytoja veterinarė Jurgita Gustaitienė. Ar visuomenė pasirengusi pokyčiams, kurie leistų spręsti gyvūnų gerovės problemas?

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Ved. Ignas Andriukevičius

Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvos radijo istorija – ne tik Kauno istorija. Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdisi lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.„Dieną tapydavau akademijoje, o naktį – sau. Šioje parodoje yra nakties darbai“, – sako naują parodą Zarasuose pristatantis dailininkas Šarūnas Sauka.Vilniaus savivaldybė Vingio parke prie Neries planuoja naują rekreacinį projektą – pirčių kompleksą: tris modulines pirtis ir visą reikalingą infrastruktūrą, treniruoklius, asfaltuotą įvažiavimą. Kodėl Vingio parkui reikia tokio komplekso?Du maži tarpukario žurnalai – Paryžiuje leistas MUBA ir Vilniuje ėjęs „Jung Vilne“ – vienijo skirtingus modernizmo židinius ir kūrė laisvą, avangardinio meno žaidimą. Apie mažai žinomus kultūros istorijos įvykius – pokalbis su dailės istorike, parodų kuratore Giedre Jankevičiūte ir literatūrologu Mindaugu Kvietkausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė kasdien radijo klausosi jau beveik 70 metų. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.Visuomenei pristatytas filmas apie Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ gyvenimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Vilniuje įteikti 17-ieji nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiais metais daugiausiai apdovanojimų susižėrė Aistės Žegulytės ir Vytauto Katkaus filmai.Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Pirmąsias dvi birželio savaites Vilniaus dailės akademija kviečia į baigiamųjų darbų parodą „Graduation Show 2026“.LRT KLASIKA nuo birželio 1-osios pradeda savo vasaros sezoną.Ved. Marius Eidukonis

Nuo birželio didėja išmokos šeimoms, auginančioms vaikus. Kam ir kokios išmokos keičiasi?Vilniuje prasideda visą savaitgalį vyksiantis Šaltibarščių festivalis. Klausimas klausytojams – ar aplankysite festivalį ir kokių šaltibarščių gaminimo paslapčių žinote patys?„Ryto garsų“ studijoje – policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Pokalbis apie visuomenę sukrėtusią Šalčininkų kontrabandos bylą, kurioje figūruoja pareigūnai, policijos finansavimą ir būsimą naują kovos su kibernetiniais nusikaltimais centrą.Pareigūnai ir specialistai svarsto, kaip užtikrinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, kurioje jie įtraukiami į neteisėtas veiklas.Kodėl darbo rinka nenoriai atsiveria žmonėms, turintiems intelekto negalią?Ved. Liuda Kudinova.

Regionų administracinis teismas paskelbė, kad Salomėjos Nėries paminklas Vilniuje negali būti iškeltas.Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sparčiai daugėja nusikalstamų veikų, susijusių su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu elektroninėje erdvėje, neapykantos turinio atvejų, o į nusikalstamas veikas įtraukiami vis jaunesni nepilnamečiai – dažniausiai per žaidimų platformas ir socialinius tinklus.Parlamentarų, jų padėjėjų ir artimųjų turto deklaracijos liudija, kad nedidelė dalis politikų grynaisiais pinigais laiko daugiau kaip du milijonus eurų. Tai parodė penkių redakcijų žurnalistų analizė.Latvijos Saeima šiandien tvirtina paskirtojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo iš „Jungtinio sąrašo“ suformuotą Vyriausybę.Susisiekimo ministerija siekia Lietuvoje įdiegti skaitmeninio radijo technologiją DAB+. Prieš 20 metų Lietuvoje buvo bandoma tai daryti, tačiau idėjos vėliau atsisakyta. Įdiegus skaitmeninį radiją, gyventojai turėtų pasirūpinti imtuvais, palaikančiais DAB+ signalą. Radijo stočių vadovai teigia, kad dabar įvedinėti skaitmeninį radiją yra pavėluotas ir per brangus sprendimas.Romoje, Florencijoje, Bolonijoje ir Turine skelbiamas „raudonasis“ karščio pavojaus lygis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Pastaruoju metu fiksuojami dronų incidentai Baltijos šalyse yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti demokratines visuomenes, teigia Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula Von der Leyen.Duomenų nutekėjimo skandalo purtomas Registrų centras susiduria ir su techniniais nesklandumais. Gyventojams nuo pirmadienio vakaro pradėjus masiškai tikrinti, ar buvo pavogti jų asmens duomenys, įstaiga priversta laikinai stabdyti dalį paslaugų. Teisininkai ir pareigūnai sako, kad Registrų centras privalės ir neturtinę žalą gyventojams, kurių duomenys buvo nutekinti.Kauno rajone ir Palangos oro uoste išbandytos naujos dronų aptikimo sistemos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad policijos pareigūnas Darius Šerpytis buvo pagrįstai išteisintas dėl tarnybos metu nušautos moters. Teismas išnagrinėjo šią bylą pagal Generalinės prokuratūros ir žuvusios moters sūnų kasacinius skundus.Rusijai įspėjus užsienio diplomatus evakuotis iš Kyjivo dėl esą numatomos plataus masto atakos, Ukraina ragina sąjungininkus nepaisyti Rusijos bauginimų ir stiprinti atgrasymą.Švietimo sistemos vadovai aiškinasi, kodėl šalies mokyklose vis dažniau pasitaiko smurto atvejų ir kaip juos suvaldyti. Dalis mokslininkų sako, kad siekiant užkardyti tokius protrūkius mokyklose – reikia tinkamai motyvuoti ten dirbančius psichologus. Pasak kitų specialistų, labai svarbu užtikrinti vaikų užimtumą po pamokų ir jų priežiūrą socialiniuose tinkluose.Vilniaus „Ryto“ krepšinio komandai atleidus trenerį Giedrių Žibėną, buvę klubo žaidėjai ir strategai stebisi dėl tokio greito sprendimo. Komanda jau pradėjo naujojo trenerio paieškas, o favoritu perimti klubo vairą laikomas jau anksčiau sostinėje dirbęs Dainius Adomaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas, muziejininkas, dailėtyrininkas Romualdas Budrys. Kokią muziejininkystės epochą jis įkūnijo ir ką šiandien reiškia jo palikimas?Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas veda į Sitkūnus, nedidelę gyvenvietę Kauno rajone. Čia buvo projektuojamos Pirmosios Respublikos ambicijos, uždarame radistų miestelyje kūrėsi šeimos, o radistas Petras Leškevičius Sausio 13-osios naktį per akimirką išgelbėjo laisvą eterį.Savaitgalį baigėsi Kanų kino festivalis, kuriame šiemet daug dėmesio sulaukė ne tik filmai, bet ir klausimas, kaip kino industriją keičia dirbtinis intelektas. Diskusijas dar labiau sustiprino ir „Oskarų“ akademijos naujovės: DI įrankiai kino gamyboje nėra atmetami, tačiau scenarijaus ir vaidybos kategorijose aiškiau pabrėžiamas žmogaus kūrybinis indėlis. Kaip į naujas taisykles reaguoja festivaliai ir patys kūrėjai? Ar dirbtinis intelektas kine yra tiesiog dar vienas technologinis pokytis, ar jis iš esmės keičia tai, kaip suprantame kiną?Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ kviečia pažvelgti į Lietuvos pajūrio kurortų istoriją – nuo pirmųjų maudyklių Palangoje iki paplūdimių madų, taisyklių, kurhauzų, gydyklų ir viešbučių kultūros.Vilniuje ant kalėjimo sienos Rasų rajone atsiras 117 metrų ilgio kūrinys „Vilniaus istorijos kontūrai“ – penkiolikos istorinių miesto žemėlapių pasakojimas nuo XVIII a. pradžios iki XX a. pradžios. Tuo metu Utenoje gatvės meno kūriniais atgaivinamos mikrorajonų erdvės, įamžinamos vietos istorijos ir atpažįstami miesto veidai. Ką tokie kūriniai pasako apie miestą? Ar jie gali tapti turistinių maršrutų dalimi?Ved. Justė Luščinskytė

Pastarosiomis dienomis paaiškėjus, jog daugelis nežino, kur slėptis iškilus realiam pavojui, siūloma įstatyme numatyti pareigą iš anksto individualiai informuoti gyventojus apie jiems priskirtą artimiausią priedangą.Vilniuje pradedama diegti nauja panaudoto maistinio aliejaus rūšiavimo sistema – įvairiose sostinės vietose bus statomi specialūs konteineriai, skirti gyventojų surinktam aliejui.Artėjant vasarai, pajūrio verslininkai formuoja darbuotojų komandas. Darbdaviai atviri - šiemet tą daryti sekasi sunkiau, nei ankstesniais metais, mat dalis darbuotojų susigundo bedarbiams mokamomis išmokomis ir vasarą nusprendžia nedirbti.Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nutekintų nekilnojamojo turto registro duomenų, Registrų centro direktorius Adrijus Jusas pasitraukė iš pareigų. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pažymėjo, kad RC vadovas turi užtikrinti sistemos valdomų duomenų apsaugą.Kaip Atėnai šventė Pirėjo „Olympiakos“ klubo pergalę Eurolygoje?Ved. A. Kavaliauskas

Įsivaizduokite, kad gaunate oficialų laišką iš valstybės institucijos su raginimu sumokėti baudą. Perskaitote laišką – ir nesuprantate, už ką ji skirta. Sudėtingų sakinių, santrumpų ir skaičių kupiną tekstą skaitote kelis kartus, bet vis tiek lieka neaišku, kaip nusižengėte. Taip jaučiasi dalis visuomenės skaitydama mums įprastą kasdienę informaciją – naujienas, instrukcijas ar oficialius įstaigų pranešimus. Padėti tokiems žmonėms gali lengvai suprantama kalba, kurios mūsų aplinkoje atsiranda vis daugiau. Pavyzdžiui, ir portale LRT.LT galima rasti rubriką LRT paprastai, kur tekstai pateikiami lengvai suprantama kalba.Nakvynės namai, laikinas prieglobstis, gyvenimas gatvėje – ar įmanoma šį ratą nutraukti? Vilniuje pradedamas pirmasis Lietuvoje „Būstas pirma“ projektas bando atsakyti būtent į šį klausimą. Jo esmė – žmogui pirmiausia suteikti ne reikalavimus ar sąlygas, o namus. Tai modelis, kuris jau pakeitė požiūrį į benamystę Suomijoje, Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Dabar jis išbandomas ir Vilniuje: 10 žmonių gaus nuolatinį būstą bei kompleksinę pagalbą – nuo socialinių darbuotojų iki sveikatos priežiūros specialistų.

Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Pačių dronų nei numušti, nei rasti kol kas nepavyksta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rudenį skelbė milijono vertės konkursą verslui, kviesdama kurti sprendimus Lietuvos oro erdvės saugumo užtikrinimui. Tada sulaukta trisdešimt penkių siūlymų, ar bent dalis jų įgyvendinta?Lietuva planuoja priimti 58 migrantus iš Kipro, o už kitą dalį, kurią turėtų priimti pagal Europos Sąjungos mechanizmą, sumokėti beveik pusantro milijono eurų. Ką apie tai manote jūs, ar Lietuva turėtų priimti visus migrantus, ar geriau mokėti pinigus?Lietuva kelinta diena iš eilės skelbia oro pavojų dėl įtariamų į Lietuvą įskridusių dronų. Tuo metu gyventojai nenustoja dalytis savo patirtimis, kai jiems nepavyko patekti į mokyklas ar darželius, kurios turėjo tapti priedangomis, o kai kurie tėvai skundžiasi, kad jų vaikais mokyklose nebuvo tinkamai pasirūpinta. Ką darys ministerija ir savivaldybės, kad to būtų išvengta ateityje?Kilus nepasitenkinimui, kad valstybės parama pirmajam būstui baigėsi per dešimt minučių, o prašymų pateikimo sistema strigo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai praneša, kad nuspręsta skirti papildomus 5 mln. gyventojams, kurie pateikė prašymus. Tačiau ministerija sako, kad visiems pinigų vis tiek neužteks.Iš Charkivo kilęs Romanas Černenka prieš plataus masto karą dirbo barmenu. Rusijai užpuolus jo šalį, jis prisijungė prie kariuomenės. Po dvejų metų Romanas turėjo palikti fronto liniją, nes Bachmute sprogus minai jam amputuota koja. Jo ginklo brolis, kuopos vadas Kyryla Baranovas po daugybės mūšių dar prieš plataus masto karą ir jam prasidėjus, patyrė sunkių sužeidimų, tad nuėjo ilgą reabilitacijos kelią. Dabar abu veteranai padeda kitiems kariams kaip mentoriai, o šiuo metu vieši Vilniuje, kur dalyvas pusmaratonyje. Pokalbis su Ukrainos veteranais apie jų kelią ir pasirengimą įvairiems išbandymams.Ved. Rūta Kupetytė

Užsienio kultūros naujienos: naujas tyrimas apie meno ryšį su lėtesniu senėjimu, Uzbekistane kuriamas skaitmeninį tradicinės muzikos archyvas ir Romoje atrasta seniausio žinomo eilėraščio senąja anglų kalba kopija.Rytoj M. K. Čiurlionio namai-muziejus oficialiai uždaromas atnaujinimo darbams ir perduodamas rangovams. Iš dešimties Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių trys yra uždaryti rekonstrukcijai.Vilniuje prasideda 16-oji Andrejaus Sacharovo konferencija „Authoritarianism on the Rise“. Kokios priežastys lėmė autoritarizmo stiprėjimą, kokias klaidas padarė demokratijos šalys ir kokias išeitis mato konferencijos dalyviai?Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante.Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas klasikinio baleto šedevru laikomas spektaklis „Pakita“. Apie šio vakaro premjerą ir ateities planus – LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir užsienio futbolo naujienos. Šią savaitą galbama apie naująjį Anglijos čempionatą, neįvykusias Toplygos rungtynes Vilniuje, besitęsiančią Vilniaus „Žalgirio“ krizę ir tradiciškai apžvelgiami visi svarbiausi Europos šalių čempionatai. Kalbančios galvos – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:18 Atsiprašymas, Amsterdamas ir jame tykantys pavojai 04:15 Puikus „TransINVEST“ ir besitęsianti „Žalgirio“ krizė ir potencialūs pirkiniai 30:35 Taškus mėtyti pradėjęs KŽ 35:00 Žemaitijos derbis ir fantastiški Gargždai 39:35 „Sūduvos“ liūdna atkarpa 46:45 „Riterių“ gaivinimo planas – be greitukės 53:15 LFF taurė, Dambrauskas ir Nikoličius 1:12:00 Naujasis Anglijos čempionas 1:24:00 Pepo ir „Man City“ ateitis 2:00:00 Ispanija, „Real“ su Mourinho ir „Barca“ be Lawandowskio 2:10:18 „Bundesliga“ finišas ir sezono akcentai 2:15:15 Italijos „Serie A“ ir „Juventus“ krizė

JAV ambasada Berlyne praneša, kad nuo šiol norint gauti neimigracinę Amerikos vizą daugeliui asmenų reikės pakeisti savo socialinių tinklų privatumo nustatymus į “viešus”, kad būtų galima patikrinti jų turinį. Tai - naujoji prezidento Donaldo Trumpo politika, esą siekiant stiprinti šalies nacionalinį saugumą.Į paskutinį posėdį šiandien renkasi sudėtį keičianti LRT Taryba. Netrukus pasikeis 5 jos nariai - 4 keičiami baigus kadencijas, vienas, prezidento skiriamas, atsistatydino anksčiau ir taip pat netrukus turėtų būti pakeistas.Ar Lietuvoje užtikrinamas dideliame aukštyje dirbančių aukštalipių saugumas? Po penktadienį įvykusio nelaimingo įvykio, kai žuvo Vilniuje iš šešių aukštų pastato iškritęs vyras, dalis aukštalipių ir saugos specialistų kaltina esą neatsakingai ir skubiai organizuojamus kursus.Ved. Liuda Kudinova

Naujienų portalo 15min paviešinta informacija dėl galimai neskaidriai vykdymų mokymų ūkininkams už ES pinigus atskleidė sistemines institucijų spragas. Žemės ūkio ministerijos atstovai kritikuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą. Pastaroji ketina imtis griežtesnių kontrolės procesų. ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad ir ministerija persižiūrės savo procesus, bet ragina ir ūkininkus nepamesti kritinio mąstymo renkantis mokymus.Užusalių kaimo bendruomenė dėka jaunų iniciatyvių žmonių suburia vietos gyventojus įvairioms veikloms. Užusaliečiai sportiški žmonės, daugybė bendruomenės veiklų vyksta būtent gamtoje. Apie tai dalinsis bendruomenės pirmininkė Laurita Ribakovė ir Simona Vėlavičė.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių retų daugiamečių augalų į Vilniuje vykusią mugę atsivežė augintoja Daiva Gasiūnienė iš Šiaulių rajono.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, gegužės 18 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Šiandien Vilniuje vyksta Nacionalinis kultūros forumas, kurio tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Vienas iš forumo kviestinių svečių – lyderystės, strategijos, dizaino ir inovacijų ekspertas iš Danijos Christeris Windeløvas-Lidzélius. Pokalbis apie šiandien pakitusią talento sampratą ir mąstymo ribų plėtimą.Gegužės 16-ąją kompozitoriui Faustui Latėnui būtų sukakę 70 metų. Prisimename kūrėją, apie kurį mintimis dalinasi pianistė Indrė Baikštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė paskirta Karališkojo Škotijos orkestro naująja vadove. Apie dirigentės sėkmę ir pastarųjų metų stulbinančius pasiekimus – pokalbis su muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos“ kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų.Vilniuje savaitgalį prasidės „Poezijos pavasaris“. Kaip šiemet atrodys festivalis ir kokia poezija skambės jame?LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių sąjungos paskelbto Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažįstame su Dianos Čemerytės kūriniu „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams.Vertėjai viešojoje erdvėje pasidalino nerimu dėl projektų, vystomų su kultūros ministerija, eigos. Pasak jų, ministerija delsia patvirtinti Metų vertėjo krėslo laimėtoją, anksčiau ministerija vėlavo paskelbti Šv. Jeronimo premijos konkursą.Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje finansavimo konkursą organizuos Lietuvos kultūros institutas. Kokie konkurso pokyčiai laukia?Barselonoje įvyko Europos šiuolaikinės architektūros „Mies van der Rohe“ apdovanojimai. Tarp 40 finalistų pateko ir „Stasys Museum“ Panevėžyje.Rugsėjį sukanka 85 metai nuo masinių žudynių Kyjive pradžios. Bendraudama su Babyn Jaro memorialiniu kompleksu šiai datai paminėti menininkė Paulina Eglė Pukytė kuria paminklinį meno kūrinį.Ved. Marius Eidukonis

„Ar tai, ką girdime, pavyzdžiui, mitingo kalboje, tikrai yra pasipriešinimas, ar kažkas kito? Ar tikrai šiandienos procesų sugretinimas su Sąjūdžio laikmečiu tinkamai perteikia socialinę tikrovę?“ – šiuos klausimus komentare kelia sociologas Liutauras Kraniauskas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Varniuose paminėtos Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės.Lietuvos gyventojų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas per pastaruosius aštuonerius metus nuosekliai auga, tačiau pokyčiai yra nevienodi. Techninis gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrankiais tvirtėja, bet kritinis informacijos vertinimas ir pilietinės raiškos pagrindas išlieka tobulintinomis sritimis.Tokias tendencijas atskleidžia Kultūros ministerijos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Per trejus metus Vilniuje bus pastatytos 9 mokyklos ir lopšeliai-darželiai, tačiau kartu kyla klausimas, kokios mokyklos šiandien reikalingos augančiam miestui. Ar mokykla turėtų būti tik vieta pamokoms, ar ir bendruomenės centras, atvira erdvė po pamokų, saugi infrastruktūra krizių atveju, vieta, prisitaikanti prie skirtingų vaikų, mokytojų ir rajono gyventojų poreikių?Ved. Justė Luščinskytė

Senovės Vilniuje gyvavo miesto budelio profesija. Kas žinoma apie šiuos žmones?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“.Lietuva pasitraukė iš 61-osios Venecijos bienalės „Publikos liūto“ apdovanojimų. Apie šį sprendimą šeštadienį, oficialią bienalės atidarymo dieną, pranešė dar 15-a kitų nacionalinių paviljonų ir kone pusė tarptautinės parodos „In Minor Keys“ menininkų.Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti dar XIX a. pabaigoje – tiesiogine to žodžio prasme. Naujame pasakojimų cikle Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo raidos įtaką miestams ir jų gyventojams, psichogeografinius ir urbanistinius procesus. Pirmoji ciklo stotelė – Kauno Žaliakalnis, iš kurio ir pasigirdo legendinis šaukinys „Alio, alio“.Ved. Donatas Šukelis

Kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, daugelis tikėjosi vieno – panikos pirkimo bangos ir ištuštėjusių parduotuvių lentynų. Vis dėlto realūs duomenys rodo visai kitokią Baltijos šalių gyventojų reakciją: vietoj maisto atsargų kaupimo dominavo pasiruošimas išvykti – pilti degalus ir pasiimti grynųjų pinigų.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę svarstoma rudenį Vilniuje organizuoti akciją, kurioje žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Kiek anksčiau ministrė užsiminė ir apie svarstomą senųjų diskotekų grąžinimą, esą „vyresnio amžiaus žmonės mielai eina šokti, todėl reikia ir jaunimui kažką tokio organizuoti“. Su demografine krize susiduria daugybė šalių. Ar ten imamasi specialių priemonių?Dėl sparčiai brangstančių aviacinių degalų vis daugiau oro linijų visame pasaulyje keičia savo skrydžių tvarkaraščius, atsisako kai kurių maršrutų ar atšaukia dalį suplanuotų skrydžių. Europos sąjungos transporto komisaras dienraščiui Financial Times teigė, kad atšaukimai, kuriuos lemia kuro kainos, nėra laikomi ypatingomis aplinkybėmis - tai reiškia, kad oro linijos vis tiek turi kompensuoti keleiviams. Kaip elgtis tokiose situacijose?Vietoj dviejų butų, automobilio ir motociklo – uogų ūkis Jonavos rajone. Tokias drąsias investicijas į ūkį pasirinko Paulius Žemaitis. Jis taip sako, kad braškių nepurškia cheminėmis medžiagomis.

Pradėjusią savaitę pasirodžiusi visuomenės apklausa apie tai, kodėl žmonės nenori turėti vaikų, sulaukė sociologų kritikos dėl esą per mažų skaičių analizei. Vis daugiau ir kitų sričių ekspertų kritikuoja visuomenės apklausas ir kelia klausimą - o kodėl visuomenės nuomonei išsiaiškinti per mažai naudojami dirbtinio intelekto įrankiai.Lietuva daugelį metų yra tarp prasčiausius skurdo rodiklius turinčių ES valstybių narių, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė. Tačiau ekonomistai akcentuoja Lietuvos ekonominę pažangą ir skurdo rodiklių ydingumą. Klausimas klausytojams - ar pastebite savo aplinkoje daugiau skurdo, ar vis dėlto daugiau neišnaudotų galimybių užsidirbti?Vilniuje ir Kaune į automobilius įsisuko ilgapirščiai – nuo metų pradžios policija šiuose miestuose užfiksavo apie 100 vagysčių iš mašinų.Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose eilėje pas reabilitologą gali tekti laukti pusmetį ir ilgiau, nors pagalbos po traumų reikia nedelsiant?Balandžio pabaigoje Josvainiuose surengti Raudonojo Kryžiaus mokymai apie tai, kaip pasiruošti „Išvykimo kuprinę", nesulaukė nė vieno klausytojo - savanorius pasitiko tuščios bendruomenės centro kėdės. Tiesa, praėjusią savaitę Josvainių bendruomenei surengti pirmosios pagalbos mokymai dalyvių sulaukė, žmonių atėjo ir į Josvainių gimnazijoje surengtus mokymus mokytojams apie išvykimo kuprinę. Tačiau Raudonojo Kryžiaus savanoriai sako, kad išties kai kuriuose Lietuvos regionuose žmones prisikviesti sudėtinga.Ved. Liuda Kudinova

Kodėl šiandien, kai daugelis Europos miestų ima reguliuoti automobilizaciją, Vilniuje vis dar plečiami parkingai ir vadinamieji „koriai“? Laidoje kalbėsime apie įtampą tarp darnaus judumo planuose deklaruojamų tikslų ir realių sprendimų Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Kaip rengiami ir ar rengiami korių projektai? Kaip analogiškus iššūkius sprendžia kiti Europos miestai? Koks sprendimas būtų veiksmingas ir atitiktų darnaus judumo planuose iškeltus principus? Kokia institucija atsakinga už darnaus judumo planų įgyvendinimą? Ar miestas turi prisitaikyti prie augančio automobilių skaičiaus, ar ieškoti būdų jį reguliuoti?Laidos svečiai: mobilumo ekspertė Kristina Gaučė ir Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo planų komisijos narys Eduardas Kriščiūnas.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Karolis Tiškevičius, Lukas Malinauskas ir Jonas Miklovas aptaria Vilniaus „Ryto“ komandos skambią pergalę FIBA Čempionų lygos pusfinalyje ir apžvelgia būsimą varžovą finale, Atėnų AEK. Tinklalaidės partneriai: carVertical. Neapsigauk perkant naudotą automobilį, patikrink jo istoriją. Su kodu BASKETNEWS gauk 20% nuolaidą ataskaitai. Žemaitijos kefyro kokteiliai – gaivus ir sveikas jūsų mitybos pasirinkimas, praturtintas baltymais bei gyvomis bakterijomis. Atraskite sveiką malonumą mėgaudamiesi įvairių skonių kefyro kokteiliais. Nealkoholinis alus „Gubernija”. Gegužės 11 d. Vilniuje – BN LIVE su Augustu Marčiulioniu! Bilietai. BasketNews Sąskrydis 2026 jau liepos 11-12 d. Nepraleisk. Temos: Ne piniguose laimė (0:00); Kaip blogiausia Žibėno komanda pasiekė finalą (2:42); Daug pasakančios Gudaičio ašaros (5:39); „Ryto“ afteris BN LIVE pokalbyje (8:07); Maksimalus judėjimas iš Lietuvos į Badaloną (12:04); Esminė figūra „Ryto“ atgimime (13:16); Mufasa „Ryto“ komandoje (23:44); Išerzinti Tenerifės krepšininkai (26:37); Išgąsdinęs Giedraičio epizodas (33:11); Ar „Rytas“ uždarė Tenerifės projektą? (33:53); „Ryto“ rezervai prieš finalą (36:35); Nežinome, kaip laimime – AEK komanda, ir pamirštas Kuzminskas (40:40); Grėsmingi AEK raumenys ir ratus sukantis Lekavičius (42:43); Įspūdingas klubinis sezonas Lietuvai (47:38); Piniginė premija „Rytui“ ir dominuojantys fanai (50:32); Kodėl AEK yra karalienė? (54:59); Kodėl nereikia finalo ketverto Vilniuje? (1:00:50); Skirtingas požiūris į „Ryto“ pasiekimą (1:05:18); Negatyvūs signalai dėl „NBA Europe“ (1:10:40).

Popiežius Leonas XIV šiandien susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Tai įvyks praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo pontifiką. D. Trumpas popiežių iš naujo užsipulė prieš kelias dienas, kaltindamas jį, kad šis „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai“.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors stovėjimo laiko ir neviršija. Baudų lapelius gauna net ir tie, kurie už stovėjimą susimoka. Vairuotojai teigia, kad tvarka klaidina, o sostinės valdžia ragina pasikartoti Kelių eismo taisykles.Į „LRT girdi“ kreipėsi klausytojai, kurie stebisi, kad to paties tinklo degalinėse, esančiose netoli viena kitos, degalų kaina gali skirtis ir daugiau nei 10 centų. Kiek jūs stebite degalų kainas?„Svarbus pokalbis“ – specialiųjų pajėgų veteranas Rimas Armaitis sako matantis artėjantį Rusijos žlugimą. Jis tiki, kad šią savaitę paskelbta Europos žvalgybų medžiaga apie V. Putino baimes dėl pasikėsinimo ir maišto yra tikra. Pasak R. Armaičio, dabar V. Putino apsauga diktuoja naujas saugumo sąlygas šalyje.Venecijos komisija paviešino savo išvadas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto. Išvadose teigiama, kad projektą reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neatitinka demokratinių ir europinių standartų, kelia realią grėsmę LRT nepriklausomumui, yra teisiškai neapibrėžtas ir sistemiškai prieštaringas. Su tokiomis išvadomis Lietuva pasitinka Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Tuo metu tūkstančiai žmonių Prahos centre šią savaitę surengė demonstraciją prieš planuojamus visuomeninio transliuotojo biudžeto karpymus. Karštos diskusijos dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo vyksta ir Prancūzijoje. Pokalbis apie visuomeninių transliuotojų situaciją Europoje.Venecijos bienalė plačiajai publikai atsivers tik šeštadienį, tačiau jau kelias dienas žurnalistai ir meno bendruomenė dalyvauja specialiuose renginiuose. Vakar surengtas Rusijos paviljono atidarymas.Ved. Rūta Kupetytė

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko namuose ir kabinete policija atliko kratą. Apie kratą pats politikas pranešė Facebook'e. Jis sako, kad ji atlikta dėl buvusios valdžios sprendimo siaurinti gatves.„Šis tango šokamas dviese, todėl Seimo pagalbos man tikrai nereikės“ – taip iki Seimo sprendimo panaikinti neliečiamybę sakė jos netekęs parlamentaras Gintautas Paluckas.Šiąnakt į Latvijos oro erdvę iš Rusijos įskrido keletas bepiločių orlaivių. Žmonės nenukentėjo, tačiau pranešama apie girdėtus sprogimus ir apgadintą naftos saugyklą. Gyventojams išsiųstos pavojaus žinutės, mokyklos pamokas organizavo nuotoliu. Pareigūnai teigia, kad dronai greičiausiai paleisti iš Ukrainos ir buvo skirti Rusijos objektams.Valstybės saugumo departamentas nuolat akcentuoja, kad Lietuvos istorija yra informacinio karo taikinys. Tačiau kas yra istorija? Kiek joje ideologijos ir kaip kritiškai vertinti kalbėjimą apie praeitį?Minint Europos širdies nepakankamumo dieną, Kaune, Laisvės alėjoje surengta akcija „Laisvės poliklinika“. Joje kauniečiams nemokamai tirtas kraujas, suteiktos konsultacijos, buvo rodoma, kaip taisyklingai atlikti gaivinimą. Gydytojų teigimu, Lietuvoje su širdies nepakankamumu gyvena maždaug 170 tūkstančių žmonių.Nemokamas stovėjimas Vilniuje kai kuriems vairuotojams kainuoja brangiai: įrengus zonas, kuriose automobilį ribotą laiką galima statyti nemokamai, dalis vairuotojų baudžiami, nors neviršija stovėjimo laiko. Baudų lapelius gauna ir tie, kurie už parkavimą susimoka. Vairuotojai sako, kad tvarka klaidina, sostinės valdžia ragina pasikartoti kelių eismo taisykles.Barselonos priemiestyje Badalonoje Vilniaus „Ryto“ krepšininkai šiandien žais FIBA Čempionų lygos pusfinalyje. Sostinės komanda susitiks su Roko Giedraičio atstovaujama Tenerifės komanda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Avariją Gudžiūnų geležinkelio stotyje patyrusio traukinio mašinistas išskirtinai LRT radijui atskleidė avarijos detales. Jis patvirtino, kad perspėjimo sistema buvo išjungta, todėl jis teigia negalėjęs pastebėti nugriuvusių vagonų. Kelis dešimtmečius geležinkelyje dirbantį mašinistą Vidmantą Simonavičių kalbino Marius Jokūbaitis.Jungtinės Valstijos teigia, kad aktyvusis karo Irane etapas esą baigėsi. Prezidento Donaldo Trampo teigimu, laikinai stabdoma ir Hormuzo sąsiauryje prieš dvi dienas pradėta operacija, per kurią amerikiečių laivynas turėjo lydėti prekybinius laivus per šį strategiškai svarbų laivybos maršrutą.Seimo Kultūros komitetas tikisi užbaigti Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisų svarstymą ir paruošti komiteto išvadą.Venecijos bienalėje belaukiant oficialaus prestižinės meno parodos atidarymo, pristatytas ir Rusijos paviljonas. Šalis bienalėje dalyvaus pirmą kartą nuo 2022-ųjų. Tačiau sprendimas vėl įsileisti Rusiją sukėlė pasipiktinimą, todėl organizatoriai nusprendė jos paviljoną atverti tik savaitei.Kokis bus trečioji Kauno „ Žalgirio“ krepšininkų Eurolygos ketvirtfinalio serija namuose su Stambulo „Fenerbahčė“ ekipa.Ved. Madona Lučkaitė

Vilniaus pakraštyje, Tarandėje gyventojas pastebėjo rudąjį lokį. Aplinkosaugininkai pataria, jog pastebėjus žvėrį svarbiausia išlaikyti saugų atstumą, nebandyti jo nubaidyti. Jeigu lokys ima artėti, patariama išlikti ramiems, atsistoti tiesiai, pakelti rankas. Apie pastebėtą rudąjį lokį būtina iš karto paskambinti numeriu 112. Šiuo įvykiu domisi reporterė Edita Vitė.Ved. Madona Lučkaitė.

Vyriausybė pritarė siūlymui įpareigoti degalinių valdytojus kainas didinti tik kartą per parą. Taip siekiama didinti konkurenciją rinkoje, padėti vairuotojams planuoti, kada piltis degalus.EP priėmė taisykles, kuriomis pirmą kartą ES lygiu nustatomi šunų ir kačių veisimo, laikymo, priežiūros ir įvežimo reikalavimai. Vienas jų - draudimas nuolat laikyti šunį pririštą prie būdos.Naujo daugiabučio kvartalo Vilniuje gyventojai skundžiasi, kad po jų langais, prie vaikų žaidimų aikštelės, nežinomi asmenys esą leidžiasi narkotines medžiagas ir galimai jomis prekiauja.Kaune ant LRT redakcijos sienos prieš dešimtmetį nupieštas radijo klausantis berniukas su ausinėmis. Kaunietė Rasa Eugenija Karaliūtė-Čižinauskienė sako, kad tai jos tėtis.Ved. Liuda Kudinova

Juos tikrai esate matę prie buvusių ar esamų prezidentų, aukšto rango politikų, užsienio delegacijų. Jiems tikrai esate davę kelią gatvėse, kuomet važiuoja su tamsintais automobiliais ir švyturėliais. Šiandien mūsų studijoje lankosi Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai. Deividas ir Gytis papasakojo, kaip atrodo prezidento apsauga, koks yra pasiruošimas prieš įvairių VIP'ų saugojimą, kokios didžiausios problemos iškyla jų darbe. Apie Secret Service mitus, automobilių palydas ir kt. Support the show

Studentai Vilniuje ir Kaune per dieną ukrainiečių vaikams surinko 18 tūkst. eurų.Aktualus klausimas. „Regitra“ vis skelbia, kurių vairavimo mokyklų mokiniai geriausiai išliko praktikos egzaminą. Taip siekiama skatinti vairavimo mokyklas pasitempti ir išlaikyti daugmaž vienodą mokymo lygį. Kaip jums atrodo – ar joms pavyksta tai padaryti?Siekiant kovoti su prostitucija, Seime kelią skinasi siūlymas didinti baudas sekso paslaugų pirkėjams. Jei siūlymui būtų pritarta, baudos siektų nuo 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. eurų.Ką ketina daryti Lietuva, Jungtinėms Valstijoms paskelbus, kad dalį ginklų Europai tieks vėliau nei sutarta. Vašingtonas sako, kad, prasidėjus kariui su Iranu, dabar jam pačiam reikia daugiau ginklų.Dauguma gyventojų mano, kad gimstamumo situaciją Lietuvoje pagerintų finansinės paskatos – išmokos, mokesčių lengvatos, didesni vaiko pinigai.Ved. Edvardas Kubilius

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui sustabdžius narystę partijoje ir pasitraukus iš vadovo posto, opozicinės politinės jėgos valdyba renka laikiną partijos lyderį.Paskelbta hipotezė, kur gali būti palaidotas Vytautas Didysis. Istorikai skelbia turį duomenų, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai Vilniaus arkikatedroje galėjo būti rasti jau 1931 metais.Į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą asmuo atvežė surastą sprogmenį, dėl to evakuoti civiliai lankytojai ir dalis darbuotojų.Vilniuje surengta spaudos konferenciją „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“. Jos metu pristatyta peticija dėl šios įstaigos uždarymo arba perkėlimo proceso stabdymo ir visuomenės lūkestis išlaikyti gimdymo namų veiklą, taip pat aptarti bendruomenės siūlomi sprendimai.Estija labiau nei kitos Baltijos šalys išsiskiria savo saunų kultūra. Ką pirtis reiškia estams?Ved. A. Kavaliauskas

Debiutiniame savo ilgo metro filme, 40 pasaulio kino festivalių apkeliavusioje „Renovacijoje“, režisierė ir scenaristė Gabrielė Urbonaitė tiria jos kartos žmonėms Lietuvoje gerai pažįstamą jausmą: nepakankamumą. Kai viskas tarsi gerai, bet „tave iš vidaus gręžia“. Žiūrovai priprato, kad nauji lietuviški filmai vis parveža tarptautinio kino apdovanojimus. „Renovacija“ pratęsė šią tradiciją: filmo pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje, filmas laimėjo prizus Kyjive, Liubeke, Sevilijoje, Arãse (Prancūzija). Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Gabrielė Urbonaitė pripažinta geriausia Baltijos šalių režisiere. Interviu su Gabriele Urbonaite įrašytas kovo pabaigoje Vilniuje, „Skalvijos“ kino salėje ir stadione Marijampolėje greta „Spindulio“ kino teatro. Su režisiere kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  

Žiedadulkių sukeltos alerginės ligos – sparčiai didėjanti visuomenės sveikatos problema. Dėl žiedadulkių sukeltos alergijos ar astmos 15–40 proc. Europos šalių gyventojų blogėja gyvenimo kokybė. Liga vyrus vargina dažniau nei moteris, vaikus iki 14 metų dažniau nei suaugusiuosius, miestų gyventojus dažniau nei kaimiškosiose vietovėse gyvenančius asmenis. Lietuvoje didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna balandžio–gegužės mėnesiais. Vis dėlto mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip palengvinti mūsų kasdienybę ir tiksliau išmatuoti bei prognozuoti žiedadulkių koncentraciją. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu galima matyti žiedadulkių koncentraciją realiuoju laiku.Kaip Velykų pirmadienis švenčiamas Lenkijoje ir Norvegijoje.Su keliautojais Augustinu ir Aiste Žemaičiais kalbamės apie lietuviškas vietas Japonijoje.Jau ketverius metus Šilutės rajone, Rusnėje, veikia žirgynas „Rusnės žirgai“. Dalis jame prižiūrimų žirgų yra išgelbėti – pateko čia ligoti ar dėl kitokių priežasčių nebenorimi jų buvusių savininkų. Žirgyno įkūrėja Laima Ciparienė sako, kad gyvenime su žirgais susiejo būtent iš noro padėti arkliams. Gausėjant išgelbėtų žirgų, ryžosi steigti ir savo žirgyną.

Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos.Aeroekologija yra mokslas, tiriantis viską, kas vyksta ore: skraidančius gyvūnus, jų elgseną ir tai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje bei su aplinka.Šioje srityje dirbanti Švedijos Lundo universiteto biologė dr. Cecilia Nilsson oro erdvę mato kaip sudėtingą, daugiasluoksnę ekosistemą, kurioje gyvūnai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį.Savo tyrimus ji pristatė kovą Vilniuje vykusioje tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The Coins 2026“.Kodėl svarbu rūpintis oro ekosistema, kaip technologijos keičia migracijos tyrimus ir kas mums padėtų geriau sugyventi su oro erdvę naudojančiais gyvūnais?Aut. Nojus StaknysRedaktorės – Elizabet Beržanskytė ir Vaida Pilibaitytė