Podcasts about Dabar

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.JAV prezidento metinė kalba Kongrese.Lietuvą padengus plikledžiui, gerokai padaugėjo nukentėjusių žmonių, besikreipiančių greitosios medicinos pagalbos. Bendrasis pagalbos centras skaičiuoja ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Sudėtingiausia situacija išlieka Vilniuje. Kaip jūs vertinate kelių, šaligatvių būklę? Ar jaučiatės saugiai judėdami kelyje?Valdžios žvilgsnis krypsta į žmonių santaupas. Prezidentas atgaivino prieš metus iškeltą savo idėją įdarbinti gyventojų pinigus, kurie tiesiog guli sąskaitose. Daugiau skolintis iš žmonių Lietuvoje nori ir Finansų ministerija. Ar pavyktų?Vilniaus meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūlydamas plėsti įstatymą, kad Rusijoje ar Baltarusijoje veiklą vykdę atlikėjai negalėtų būti įleisti į Lietuvą. Meras sako, kad šalia viso miesto darbų pats turi žiūrėti, kokių renginių bilietai parduodami.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos. Kiek realios tokios galimybės?

Praėjus 4 karo metams, Ukrainoje yra ir nuovargio, ir ryžto priešintis. Nors ši žiema kol kas žvarbiausia iš visų, ukrainiečiai pasakoja, kaip išradingai ieškojo būdų nesušalti ir išlaikyti ryžtą.LRT žurnalistą Beną Gerdžiūną karas užklupo Kyjive. Šiandien jis ir vėl dirba Ukrainoje. Pokalbis su juo iš Kyjivo.Ketvirtą kartą organizuojama akcija RADAROM pasiekė finalą, bet dar kelias dienas bus galima aukoti Ukrainos kariuomenės robotų būriams. Aktualus klausimas: ar aukojate ir kaip aukojate Ukrainai?Prasidėjus plataus masto karui, daugeliui Ukrainos kūrėjų kinas tapo ne tik menu, bet ir būdu liudyti realybę bei kalbėti pasauliui. Pokalbis su Ukrainos prodiusere Darija BaseLMilano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dėl atminimo šalmo diskvalifikuotas Vladyslavas Heraskėvyčius karo metines sutinka Kyjive. Išskirtiniame interviu LRT radijuj jis teigia, kad ir nurimus emocijoms, žaidynėse sukeltą sumaištį prisimena kaip siaubingą.Ukrainiečių istorikas Borisas Čerkas prasidėjus karui metė akademinį darbą ir išėjo į frontą. Dabar jis - majoras, bataliono vadas. Jis teigia, kad šis karas į istoriją bus įrašytas kaip Ukrainos kovos už nepriklausomybę karas.Ved. Liudas Kudinova

Šįkart laidoje dvi rubrikos. „Dabar, prieš 100 metų“ prisimins vieną iš moderniojo Europos džiazo ramsčių – belgą pūtiką Bobby Jasparą. O štai „Muzikos einšteinai“ primins, kada ir kas išrado juostinį įrašą ir kodėl šis išradimas buvo toks svarbus muzikos industrijai?Ved. Domantas Razauskas

Lukas Malinauskas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius dalinasi šviežiais įspūdžiais iš KMT finalo ketverto. „Basketnews.lt podkastas” apie „Žalgirio” triumfą, nesusipratimus, rinktinę ir Euroviziją. Tinklalaidės partneriai: – Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje, visur, kur tik norit. Dabar su nauja TV programėle dar patogesnė ir geresnė patirtis. O Samsung televizorius tik 69€ su Telia Play planu. Daugiau: https://bit.ly/4aC28XW – Gardžiausia sezono naujiena – traškūs džiovinto sūrio kamuoliukai DŽIUGAS. 5 skirtingi skoniai – daugybė atradimų! Sužinok daugiau: https://www.dziugashouse.lt/asortimentas/traskus-surio-kamuoliukai/ – Atsirado papildomų išlaidų? Vartojimo paskola - vienam ar keliems poreikiams. Pildyk paraišką internetu ir sužinok kiek gali pasiskolinti: https://inbank.lt/paskola/paskola-vartojimo – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Išbandyk BasketNews Prediction žaidimą jau dabar! Prisijunk, spėk rungtynių baigtį ir varžykis dėl prizų: prediction.basketnews.com Temos: Kas per savaitgalis! (00:00); „Ryto” avarija ir „Žalgirio” skrydžiai KMT finale (2:00); „Neptūno” tragikomiškos bėdos ir kitos netektys (8:27); Daug taškų, MVP Wrightas ir nenugalimas „Žalgiris” (11:22); Rinktinė Islandijoje ir žaidimas jums (15:52); KMT šou: repas per pristatymą ir tobulas himnas (18:42); Žvaigždės tribūnose ir judesys Šiauliuose (25:15); „Lietkabelio” pyktis, eilinis medalis ir nuvylęs „Neptūnas” (29:47); Žibėno apmaudas, Tubelio humoras (38:55); Įspūdingi mūsų skaičiai, apdovanojimų absurdas ir laimėti 5000 eurų (42:00); Tritaškių konkursas ir finalo pertraukos šou (52:05); Septintas Šaro trofėjus per dvejus metus ir istorinė baskų taurė (55:10); Latvijos klubinis krepšinis mirė ir kam pralošė Kurtis? (58:20); Mirtinai svarbus langas Lietuvai (1:00:27); „Ryto” žygis į NBA Europe (1:03:15); Eurolygos klubų pinigai žaidėjams: kur „Žalgiris”? (1:08:30); Eurovizija Jonui: Tiškevičiaus verdiktas Lietuvos atrankai (1:16:21); Oksana Pikul (1:22:30).

Sam nuo mažens svajojo būti mokslininku ir tyrinėti pasaulį. Dabar jis Vilniuje studijuoja ekologiją ir Punios šilo sengirėje mikologams padeda ieškoti reto nuodingo grybo – apskritasporio bobausio.Miške Sam dažniausiai jaučiasi saugiai ir gerai, kaip ir savo kūne, nors lietuvių kalboje vis dar nėra žodžių, kurie tiksliai apibūdintų šio žmogaus tapatybę.Autorė – Vaida PilibaitytėRedaktorė – Rūta DambravaitėGarso suvedimas – Pijus Juška

Po apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje Saulius Skvernelis sako pareigūnams pakartojęs, jog nieko nusikalstamo nepadarė.Kodėl šiemet gaisruose žuvo perpus daugiau gyventojų nei pernai tą patį laiką?Siekiant, kad sąjungininkų kariai greičiau atvyktų į pagalbą karo grėsmės atveju, Europos Sąjungos valstybės kuria vadinamąjį „karinį Šengeną“ – bendrą karinio mobilumo erdvę. Dabar leidimo karinei technikai kirsti kai kurių valstybių sieną gali tekti laukti ilgiau nei mėnesį, o dalis Lietuvos tiltų, viadukų, kelių, uostų ir geležinkelių nėra pritaikyti karinei technikai.Ženevoje prasidėjo naujas Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų taikos derybų raundas. Pagrindiniai nesutarimai susiję su Ukrainos teritorijų ir Zaporižios atominės elektrinės kontrolės klausimais.Miestelių bendruomenės didžiuojasi, jog pavyko išsaugoti gilias Užgavėnių šventės tradicijas.Ved. Madona Lučkaitė

Andrius ir Gina Balandžiai kailinių žvėrelių ūkio atsisakė ne dėl Seimo sprendimo uždrausti tokias fermas Lietuvoje, o dėl noro keisti veiklą. Dabar jie džiaugiasi pasirinkę visiškai kitą kryptį – Dotnuvos miestelio centre (Kėdainių r.) šimtamečiame mediniame name jau trejus metus kepa duoną, bandeles, beigelius ir riestainius.Atnaujintame maisto kainų stebėsenos portale produktukainos.lt visuomenė dabar gali matyti ne tik maisto produktų kainas, bet ir tai, kokia galutinės kainos dalis atitenka augintojui, gamintojui, prekybininkui ir valstybei. Kas gauna didžiausią dalį?Šiemet žiemą Lietuvoje formavo iš Arkties atslinkę ciklonai – jie atnešė ne tik arktinį speigą, bet ir neįprastai daug saulės. Sausis tapo išskirtinių šalčio ir saulėtų dienų rekordų mėnesiu. Apie tai pasakoja hidrometeorologė Gintarė Giliūtė.Ved. Kristina Toleikienė

Įtakingas Vokietijos savaitraštis Der Spiegel skelbia, kad Vokietijai sunkiai sekasi surinkti planuojamą karių brigadą Lietuvoje. Savanorių skaičius kol kas gerokai atsilieka nuo poreikio. Pavyzdžiui, į 203-iąjį tankų batalioną savanoriškai užsiregistravo mažiau nei pusė reikalingų karių, o į kai kuriuos kitus dalinius vos dešimtadalis planuoto skaičiaus. Vokietijos gynybos ministerija žada naujas verbavimo priemones, tarp jų trumpesnę tarnybos trukmę ir papildomas motyvacines paskatas.Pasaulio lyderiai renkasi į konferenciją Miunchene, kurios pagrindinė tema susvyravę transatlantiniai santykiai. Pernai politikos ekspertai renginį apibūdino kaip košmarišką sapną Europai, kai JAV viceprezidentas Džei di Vencas sukritikavo demokratijos trūkumą žemyne.Dabar dėmesys kryps į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbą.Šauktinių sąrašų skelbimas internete sukėlė klausimų. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos vadovo Igno Plunksnio atliktas tyrimas parodė, kad lengvai galima pasisavinti visų šauktinių duomenis ir identifikuoti konkrečius asmenis. Pasak Plunksnio, šauktinių sąrašuose esančia informacija gali pasinaudoti priešiškos jėgos.Vilniaus rajono valdžia nesutiko keisti kardinolo Henriko Gulbinowicziaus vardo gatvių pavadinimų. Šis jau miręs kunigas buvo Vatikano nubaustas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir pedofilijos slėpimą. Tačiau Gulbinovičius vis dar yra Vilniaus rajono garbės pilietis. Jo vardu pavadintos kelios gatvės.Ved. Madona Lučkaitė

Donatas Urbonas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas aptaria „Žalgirio” pergalę Milane, menininką Maodo Lo ir kūną aukojusius bebaimius. Taip pat apkalbėtas rinkos susidomėjimas „Neptūno” lyderiais, gerai nuteikiantis „Rytas” ir istorijos iš „Žalgirio” užkulisių.   Tinklalaidės partneriai: – Atsirado papildomų išlaidų? Vartojimo paskola - vienam ar keliems poreikiams. Pildyk paraišką internetu ir sužinok kiek gali pasiskolinti: https://inbank.lt/paskola/paskola-vartojimo – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje, visur, kur tik norit. Dabar su nauja TV programėle dar patogesnė ir geresnė patirtis. Daugiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija/planai Temos: Nesantaika tarp Ergino Atamano ir „Maccabi” fanų (0:00) Ramūno Šiškausko pyktis ant Jono Kazlausko (4:11); „Žalgiriui” jau reikia keltis aukštesnį tikslą? (7:37); Finalu tapusios rungtynės (13:51); „Žalgirio” gelbėtojas (18:53); Masiulio šansai Brazdeikiui (24:24); Kauniečių gynybinė siena ir žalgirietis, kurį reikia išsaugoti (28:09); (34:21) Lietuvos sirgalių džiazas ir teisėjo-eksperto vertinimas (38:59); Nebyli konkurencija Eurolygos koridoriuose (49:32); Varžovų atsiliepimai apie „Žalgirį” (54:16); Aukcionas kilniam tikslui (55:49); Įtemptas metas „Neptūnui” – ar parduoti lyderius? (59:33); Smagiai nuteikiantis „Rytas” ir kortas maišanti pergalė (1:08:53); Pagarsinti „Žalgirio” ir kitų klubų užkulisiai (1:22:14).

Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai kartojant, kad Danijos valdomą Grenlandijos salą būtina prijungti prie Amerikos nepaisant vietos gyventojų ir Danijos vyriausybės norų, Europoje neslūgsta nerimas dėl transatlantinių santykių ateities.Vilniuje viešėjęs ir Sniego susitikime dalyvavęs buvęs Donaldo Trumpo patarėjas, karo veteranų reikalų koordinatorius, dabar „America First policy institute“ tyrimų centro ekspertas Robertas Wilkie sako, kad abu žemynai yra neatsiejamai susiję istoriškai, kultūriškai, ekonomiškai ir kariškai, todėl tiki santykių ateitimi, tačiau negailėjo kritikos Vakarų Europai.Apie tai, kaip Donaldui Trumpui lojalus respublikonų partijos sparnas mato transatlantinius santykius su Europa ir NATO ateitį – Vytauto Jokubausko interviu.

Cilmi-baaris cusub ayaa lagu ogaatay in xawliga ay geedaha cusubee Australia ku korayaan uu ka hooseeyo, xowliga ay geedaha da'da weyni ku dhimanayaan, taasoo abuurtay walaac ah inay geeduhu dabar go'aan.

Kaip senovės graikai ir romėnai suprato laiką, bandė jį skaičiuoti, išgyveno laiko tėkmę? I a. pr. Kr. Romoje gyvenęs Horacijus byloja mums: „siela džiaugiasi dabartyje, ji neapkenčia ateities rūpesčių.“ Ar tikrai Antikos pasaulio žmonėms visų pirma rūpėjo dabartis?Ką būtų galima pasakyti apie šių Viduramžių epochos žmonių santykį su laiku?Kaip Naujųjų amžių žmonės supasaulietino, suasmenino, universalizavo ir suprekino laiką?Modernus istorinis laikas (kaip ir modernus istorijos mokslas) visuomet mėgino pasaulio įvairovę susieti į vieną procesą, vieną pasakojimą, vieną laiko upę. Kaip istorikai bando šioje laiko tėkmėje įžvelgti skirtingas laiko tėkmes ir netgi judėjimo kryptis?Kaip reikėtų interpretuoti prancūzų istoriko Fernand Braudel sukurtą trinarę laiko koncepciją?Pokalbis su Vilniaus universitete Istorijos fakultete dirbančiais mokslininkais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu, doc. dr. Tomu Čelkiu, dr. Aurelijumi Gieda.Ved. Aurimas Švedas

Dar kartelį Alfredas Schnittke ir jo 1991-ųjų sausio 14 dieną parašytas, Lietuvos žmonėms dedikuotas kūrinys „Sutartinės“. O rubrikoje „Dabar, prieš 100 metų“ – vienas įtakingiausių XX amžiaus amerikiečių kompozitorių Mortonas Feldmanas. Rubrikoje „Muzikos einšteinai“ – daugiatakio įrašo technologiją išradęs Lesas Paulas.Ved. Domantas Razauskas.

Pristatoma nauja knyga vaikams apie Sausio 13-ąją – „Ilgiausia šimtmečio naktis“.Ką Sausio 13-oji reiškia Tauragės kultūros centro jaunimo choro „Con Anima“ choristams, kurie giedos Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime?Įvyko „Auksinių gaublių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje daugiausia dėmesio sulaukė filmas „Mūšis po mūšio“.LRT Metų apdovanojimuose Metų kultūros reiškinio kategorijoje nugalėjo M. K. Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus renginiai. Kaip M. K. Čiurlionį minėsime ir atsiminsime toliau?Aistė Smilgevičiūtė ir grupė Skylė pristato epą „13 Naktis „Mūsų širdžių laužai“.Prieš metus Druskininkuose, atidarant kultūros sostinės metus, nuskambėjo elektroninės muzikos simfonija „Didysis Čiurlys“. Dabar šios elektroninės simfonijos muzika išleidžiama vinilinėje plokštelėje.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Ten buvę pasmerkti visą gyvenimą to momento ilgėtis, pasakoja poetas Rimvydas Stankevičius. Jis 1991-ųjų sausio 13-osios naktį buvo prie parlamento. Dabar šiuos išgyvenimus jis gali pasitelkti kurdamas tekstus Aistės Smilgevičiūtės ir grupės Skylė epui „13 NAKTIS „Mūsų širdžių laužai“. Kaip atrodė kūrybinis procesas ir kas buvo svarbu kuriant šį muzikinį epą su Aiste Smilgevičiūte ir Rimvydu Stankevičiumi aiškinasi Marius Eidukonis.Kalbėdamas apie fotografų indėlį sausio 13-osios įvykių metu, fotožurnalistas Zenonas Nekrošius sako, kad kritinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms buvo, kas padeda, tačiau įvykius fiksavusių žmonių labai trūko. Kaip keičiasi fotožurnalisto darbas ir svarba valstybinės reikšmės įvykių metu, skirtingų kartų fotožurnalistų teiraujasi Urtė Karalaitė.Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo naujos rašybos taisyklės, turinčios supaprastinti rašybą. Pagal jas nemažai žodžių turės būti rašoma iš didžiosios raidės. Apie pokyčius ir jų svarbą Lietuvos lenkų bendruomenei pasakoja Vilniaus universiteto Polonistikos centro mokslininkė docentė daktarė Kinga Geben. Su ja kalbasi Tomas Riklius.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie ypatingą Koraną, su kuriuo prisiekė naujasis Niujorko miesto meras Zohranas Mamdanis, neseniai mirusią ispanų menininkę Cecilią Giménez, kuri visame pasaulyje išgarsėjo prieš 13 metų, kai nesėkmingai restauravo Jėzaus protretą, bei ketinimus uždaryti istorinį Kolkatos miesto tramvajų tinklą.„Galiu lažintis, kad Lietuvoje tuoj prasidės analogiškas procesas“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Lenkijoje vykstantį procesą – „už ES pinigus trinkelizuotų aikščių gražinimą į žmonių gyvenimui tinkamą būseną“.Šiandien minime dešimtąsias vieno iš žymiausių anglų dainininko David Bowie mirties metines. Prieš kelias dienas, sausio 8-ąją jam būtų sukakę 79-eri. Kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kuo Bowie mirties palikimas buvo išskirtinis, kaip jį įamžiname Lietuvoje ir ką apie jį šiandien sako gerbėjai iš viso pasaulio.Nuo pandemijos laikų esame emociniame kare ir neturime kada to reflektuoti, sako režisierius, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Jonas Tertelis. Pagal kilmę druskininkietis kūrėjas aktyviai stebi veiksmą už Vilniaus ribų ir Kultūros asamblėjoje yra vienas iš asmenų, besirūpinančių bendradarbiavimu su regionais. Kaip vietos klausimai tampa nacionaliniais ir ko visuomenė bei politikai mokosi iš mažesnių miestų? Joną Tertelį kalbina Indrė Kaminckaitė

Greta Šakių esančiame Lembūdžių kaime ūkininkauja Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai. Dabar broliai turi po 370 hektarų, o prieš tris dešimtmečius pradėjo nuo tėvų atgautų 27 hektarų. Apie modernaus ūkio kūrimą, tvarkymasi dabar, jaunosios kartos indėlį pasakoja Mindaugas ir Vidmanto žmona Rasa, skirianti daug dėmesio ūkio aplinkai tvarkyti.Druskininkų savivaldybės Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – nedidelio, bet labai savito ūkio šeimininkai. Viena iš jų veiklų – paukščių kolekcija. Šeimininko padarytose stoginėse dekoratyvių vištų ir gaidžių apie šimtą. Kas labiausia domisi retais paukščiais?Verta labiau pažinti savo krašto istoriją. Tai patvirtina Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantis Arvydas Sviderskis. Jis sukaupęs didelę istorinių leidinių biblioteką, domisi Baltų mitologija. Pokalbis su juo Kalvių kaime prie Armenos upelio, kur jo iniciatyva pažymėti VI amžiaus senkapiai, svarbus Rusteikonių piliakalnis.Ved. Arvydas Urba

Kokie 2025ieji buvo Lietuvos politikoje?Kaip šiemet Ukrainos kariams pavyko atsilaikyti fronte?Įžūlus banko apiplėšimas Vokietijoje: Gelzenkirchene vagys išlaužė 3 tūkst. seifų, nuostoliai siekia apie 30 mln. eurų.Nuo rytojaus Bulgarija įsiveda eurą. Šalis jau mėgino įsivesti eurą pernai, tačiau tada tam sutrukdė pernelyg didelė infliacija šalyje. Dabar bulgarai eurą pasitinka per politinę krizę.Įsigalioja nauja Kelių eismo taisyklė, pagal kurią visi elektrinių paspirtukų vairuotojai turės dėvėti šalmą. Važiuojantiems be jų grės baudos, o šalmus suteikti privalės ir paspirtukus bei riedžius nuomojančios įmonės.Ved. Madona Lučkaitė

Daugeliui šalies pieno ūkių siekis gauti vidutinį metinį 14 tūkstančių kilogramų pieno primilžį iš karvės – tik sunkiai pasiekiama svajonė. O Joniškio rajono Kepalių žemės ūkio bendrovėje tai jau realybė. „Čia ir toliau didėja pieno gamyba, bus statomos naujos modernios pieno fermos, kur gyvuliai turės idealias laikymo ir priežiūros sąlygas“, – sako bendrovės vadovas Antanas Milašius.Dar mokydamasis mokykloje ir padėdamas tėvams nudirbti sunkius nemechanizuotus darbus fermoje Darius Viliušis svarstė, kaip palengvinti ūkininko dalią. Tai įgyvendino pamažu, perėmęs tėvų ūkį ir karvių bandą padidinęs nuo 20 iki 150. Dabar Šilalės rajone Upynos kaime esančioje fermoje pagrindiniai darbai mechanizuoti ir sustoti neketinama.Telšių rajone, Viešvėnuose, vietoje panaikinto pašto įsikūrė mažoji bendrija „Paštas kitaip“. Užsiimti socialine veikla ėmėsi buvusi vietos mokyklos mokytoja Birutė Pocienė. Taip buvusio pašto patalpose pastatyti masažo krėslai, darbuojasi kirpėja, manikiūro specialistė, įrengtos patalpos vaikų gimtadieniams, rengiamos parodos ir vaikų darbų parodėlės, edukacijos.Ved. Regina Montvilienė

Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos idėjas vertinanti Henrieta laikosi senųjų gyvenimo kaime principų. Naminiai gyvūnai laikomi ne dėl grožio, o maistui. Henrieta taip pat aktyviai yra įsitraukusi į tarptautinio „Slow food“ judėjimo garsinimą. Plačiau apie tai, kuo išskirtinis šis judėjimas ir kokie jo atspindžiai Lietuvoje išgirsite pasakojime.

Seimas svarstys LRT vadovo atleidimą lengvinančias pataisas. Įstatymo priėmimas numatytas ketvirtadienį. Svarstymui įstatymo pataisos bus teikiamos šiandien vakare, apie 18.30 minučių. Svarstymas numatytas iki 21 valandos, bet neatmetama, kad procesas užtruks. Jau kalbama, kad Seimui gali tekti dirbti net iki paryčių. Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad boikotą paskelbusi opozicija į salę grįš vakare, kai prasidės pataisų svarstymas. Pasak Kasčiūno - dirbsime iki paryčių.

Seimui patvirtinus 2026 metų biudžetą, traukiasi finansavimas įvairioms kultūros institucijoms. Kokie bus 2026-ieji kultūrai, sumažėjus finansavimui?Šią savaitę paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros meno premijų laureatai. Pasak eksperčių Lolitos Jablonskienės ir Eglės Kačkutės, šių metų sąrašas – išskirtinai subalansuotas.Lietuvoje savo poziciją jau įtvirtino „Jaunojo tapytojo prizas“, galbūt nuo šiol kasmet sulauksime ir „Vidurio amžiaus tapytojo prizo“ laureato. Pirmą kartą surengtas konkursas siekia atkreipti dėmesį į sovietmečiu ar ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu augusios ir besiformavusios tapytojų kartos kūrybą ir šių menininkų patiriamus iššūkius.Italijos nacionalinė virtuvė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Apie šio pripažinimo reikšmę bei kokią vietą italų gyvenime užima maistas – pokalbis su Italijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Emanuele de Maigret.„Istoriją visgi rašo nugalėtojai, didvyriai, tik išskirtiniais atvejais didmoterės“, – komentare sako poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Būti geru kuratoriumi – tai turėti daug priešų, įsitikinęs architektas, profesorius, kritikas Pippo Ciorra. Šiuolaikinio meno muziejuje MAXXI Romoje dirbantis italas gerai pažįsta Lietuvos meno ir kultūros lauką, o šį rudenį Kaune lankėsi Nacionalinio architektūros instituto kvietimu. Dvi panašaus profilio įstaigos tampa partnerėmis. Ką tai reiškia Kaunui ir Lietuvai?„Anksčiau bijodavau, nes galvodavau – jei kito žino, kad tave išprievartavo, tampi pažymėta. Dabar suprantu: turite pažymėti žmogų, kuris tai padarė, ne mane“, – sako seksualinę prievartą patyrusi komikė Vita Žiba. Šią savaitę Nacionaliniame žmogaus teisių forume jai įteiktas Metų žmogaus teisių balso apdovanojimas.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

LRT GIRDI rubrikoje: kur kreiptis radus kito asmens pamestą daiktą, norint jį grąžinti?Ištrauka iš paskutinės tinklalaidės „Prieš atsisveikinant“ dalies: kas lieka, kai žmogus miršta - nuo platesnei visuomenei žinomų pasiekimų iki asmeninių prisiminimų. Kaip visa tai įprasminti?Gripo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprasta – rodo nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Dabar sergamumas toks pats kaip praėjusių metų sausį. Į ligonines paguldyti 125-i asmenys. Pasak specialistų, sergančiųjų gali daugėti, o tokias tendencijas lemia pakitęs gripo virusas.Atvejai, kai švenčių proga artimam žmogui nusprendžiama padovanoti augintinį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Gripo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprasta – rodo nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Dabar sergamumas toks pats kaip praėjusių metų sausį. Į ligonines paguldyti 125 asmenys. Pasak specialistų, sergančiųjų gali daugėti, o tokias tendencijas lemia pakitęs gripo virusas. Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.Ved. Ignas Andriukevičius.

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sako, kad vyksta informacinis karas ir jo laimėti socialiniuose tinkluose neįmanoma. Todėl ji kviečia nuomonę reikšti gyvai, gatvėse. K. Sabaliauskaitė taip pat pabrėžia, kad dabartiniai socialdemokratų veiksmai yra pražūtingi, vedantys Lietuvą į rusišką valdymo modelį.Ved. Deividas Jursevičius.

Lietuviai siūlo sprendimą, kaip taisytojams patogiau pristatyti daiktus. Prieš kelerius metus sukurta platforma, per kurią galima pateikti taisymo užklausą, o patį daiktą išsiųsti ir gauti atgal paštomatu. Dabar daugiausia siunčiami drabužiai, batai, rankinės, bet siekiama, kad ateityje būtų taisomi ir atnaujinami kuo įvairesni daiktai. Kaip veikia ši iniciatyva, kokių daiktų sulaukia meistrai ir kuo skiriasi lietuviai ir prancūzai vartotojai, pasakoja Ieva Radzevičiūtė.

Donatas Urbonas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas aptaria Kauno „Žalgirio“ dramą Madride, teisėjų sprendimus ir dviprasmiškus gynėjų pasirodymus. Apkalbėtas meistriškas Giedriaus Žibėno susivaldymas ir kaip Vilniaus „Rytui“ reikėtų elgtis su Jordanu Walkeriu. Taip pat pažvelgta į atlyginimus Taivano rinkoje ir Kasparo Jakučionio karines sąlygas Majamyje.  Tinklalaidės partneriai: – Boozt.com prasidėjo didžiausias metų išpardavimas - Juodasis Penktadienis! Daugybei prekių taikomos net iki 70% nuolaidos, o su kodu BASKETNEWS30 bus pritaikyta mažiausiai 30% nuolaida VISKAM! Kodas galioja lapkričio 21-28 dienomis, perkant bent už 69 Eur. https://www.boozt.com/ – Jei rinktis internetą – tai tik Telia. Dabar užsisakius neribotą Telia 5G nešiojamą internetą „PlayStation 5“ vos už 4,90 €/mėn! O su Telia 5G mobiliojo ryšio planu gauk net 75% nuolaidą „Oura Ring 4“ žiedui. Daugiau: https://www.telia.lt/privatiems – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews el. parduotuvė: https://shop.basketnews.lt/ Temos:  Išsirinkite dovaną (0:00); Mike'o Jameso kritika ir vyriškai pasielgęs Tomas Masiulis (3:30);  Didžiules pasekmes iššaukęs teisėjo sprendimas (14:34);  Per istoriją neregėta „Žalgirio“ ir „Real“ statistika (22:23);  Erzinanti Francisco pusė ir žvėriški skaičiai (25:45); Kaip pasisekė „Žalgiriui“ ir nerimas viduje (31:27); Minusiniai Maodo Lo ir Brazdeikis (36:09); Išryškėjusios „Žalgirio“ problemos ir kaip spindi Tubelis (39:04); Kodėl „Ryto“ pergalė Varšuvoje – įsimintina (54:07); Vilniečius supykdęs švilpukas ir „Ryto“ kreipimasis į FIBA (56:46);  Meistriškai susivaldęs Giedrius Žibėnas ir ką daryti su Walkeriu? (59:51); Į Eurolygą atsispirsiantis „Ryto“ spindulys (1:10:29);  „Ryto“ laukiantys varžovai ir klausimas dėl pastiprinimo (1:15:54);  Kennethą Fariedą pakeitęs lietuvis ir atlyginimai Taivane (1:23:21);  Liūdėsys dėl Sabonio ir kokiomis sąlygomis gyvena Jakučionis (1:29:22);  Prisidėkite ir padėkite mums (1:37:06).

Palikę kitus darbus, Rima ir Giedrius Balčiūnai Joniškio rajone, Maldenių kaime, ėmėsi auginti desertines vynuoges. Dabar jų šiltnamiuose dera per 300 veislių desertinių vynuogių. Per visus ūkininkavimo metus išbandyta apie 600 vynuogių veislių. Perdirbimui jų nelieka, uogas išperka iš namų ir turguose.Šiemet Kelmės rajono Graužų kaimo ūkininko Ričardo Vaičiulio 300 hektarų augalininkystės ūkio gamta labai neskriaudė. Nuo šalnų, krušos, liūčių pasėliai labai nenukentėjo. Nors teko visko po truputį. Tačiau neeiliniais šiuos metus ūkininkas vadina dėl kviečius ir rapsus varginusių ligų, kai teko imtis ir papildomų purškimų.Užsienis. Citrinmedžiai, avinžirniai ir ryžiai – tai nauja realybė Jungtinės Karalystės laukuose. Šylant klimatui ieškoma naujų veislių, kurios prigytų Anglijoje ir pakeistų šilumai jautresnius augalus. Pasakojimas apie tyrimų rezultatus iš mokslininkų bandomųjų laukų.Ved. Regina Montvilienė

Telšiškis Gintautas Činskis yra vienintelis mėlynųjų tekselių veislės avių augintojas ir veisėjas Baltijos šalyse. Dabar ūkininkas ketina išvesti naują avių veislę, kryžmindamas tekselių ir Lietuvos juodgalvių veislių avis. Galimybes išvesti naują veislę aptaria LSMU Gyvūnų veisimo katedros docentas Evaldas Šlyžius.Prienų rajono Veiverių krašto bendruomenė įgyvendino nemažai įvairių projektų: įrengta vaikų žaidimų aikštelė, ligoninėje liftas žmonėms su negalia, remontuoti Šaulių namai, rengiamos šventės ir kita. Įsigytas ir bendruomenės narių poreikiams naudojamas liofilizavimo aparatas, mokomasi sveikiau gyventi.Verslas kaime. Utenos rajone, Griūčių kaime, gyvenančių Astos ir Ramūno Katinų ūkio pagrindinė veikla – natūralaus ir sveikatai naudingo aliejaus spaudimas iš riešutų ir sėklų. Dabar 21 rūšies aliejus spaudžia ir sėkmingai parduoda.Ved. Regina Montvilienė

Daug kalbama apie biurokratinės naštos žemę dirbantiems žmonėms mažinimą. Tačiau realiai žemdirbiai to nejaučia. Paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam ūkiui jos tenka 2 340 eurų, kai tuo metu ES vidurkis yra 1 227 eurai. Biurokratine našta ir smulkmeniška kontrole skundžiasi ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovių darbuotojai. Išsamiau: Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir Prienų rajono ūkininkas Martynas Pažėra.Šilalės socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia atranda viltį. Dabar Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įkurtose dirbtuvėse darbuojasi 12 žmonių su negalia. Padedami patyrusių socialinių darbuotojų, jie sukuria daugybę įvairiausių buičiai, laisvalaikiui ir puošybai reikalingų daiktų. Taip žmonės su negalia, atsižvelgiant į jų gebėjimus, skatinami atrasti vietą darbo rinkoje.Vėlų rudenį gamta dar nemiega: miškuose dygsta grybai, bėgioja žvėrys. Permainas Krekenavos apylinkių miškuose ir laukuose stebintis fotografas, gamtos mylėtojas Algimantas Lūža įsitikinęs, kad ir šiuo metu yra kuo grožėtis, reikia tik nepatingėti užsukti į mišką.Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje vilkai kasmet padaro žalos smulkiems ir vidutiniams gyvulių ūkiams, ypač ten, kur bandoms trūksta apsaugos priemonių. Nors egzistuoja kompensavimo sistema ir prevencinės priemonės, ūkininkai vis dar teigia, kad vilkų populiacijos gausėjimas kelia nuolatinę įtampą. Anot asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininko Petro Adeikio ir Varnių regioninio parko patarėjo Andrius Bajorūno, prie problemos srendimo prisidėtų ir tinkamas medžiotojų edukavimas.Kretingos rajone Pareigių šeima puoselėja mišrų ūkį. Tai išsipildžiusi Raimondo svajonė, apie kurią noriai pasakoja ir Monika. Pasak poros, viskas priklauso nuo požiūrio. Pokalbis apie šiųmečius iššūkius ir kasdienybę ūkyje, gardžių kepsnių paslaptis ir kodėl ūkininkams skųstis galima.Šeima Vilniaus pašonėje įkūrė unikalią sodybą - „Sostinės mini fermą“. Dabar čia gyvena ne tik ožkos, triušiai bei vištos, bet ir vėžliai, voveraitės. Apie gyvūnų priežiūrą ir čia vykdomas edukacijas pasakoja ūkio įkūrėja Karolina Charlanova.Ved. Arneta Spaičė

Jau netrukus viešbučius užplūs šventiškai nusiteikę Lietuvos ir užsienio svečiai, girdėsime, kad kurortuose vietų nebeliko. O kaip viešbučiai gyvena iki pakabinant kalėdines lemputes? Pokalbis su Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene.Dar sužinosite, ar iš tiesų ekonominės krizės tapo itin retos. Komentuoja VU ekonomistas Algirdas Bartkus.Ir turtingiausių pasaulio augintinių sąrašas.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nematoma struktūra, labai sunku suvokti, kas yra sveikas, o kas yra nesveikas dirvožemis. Bet jis yra mūsų civilizacijos pagrindas,“ – sako aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.Studijuodama Mastrichto universitete Olandijoje Dovilė turėjo progą išbandyti dirvožemio būklės tyrimų būdą – ekoakustiką. Nors biologai jau seniai moka iš garsų atpažinti paukščių, varliagyvių ir kitas rūšis ir turi metodikas pagal tai nustatyti buveinės būklę, dirvožemio ekoakustika – dar nauja mokslo sritis.„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu“, – apie tai, kaip pradėjo rinkti įvairius dirvožemio garsus pasakoja D. Railaitė. Dabar ji tuos garsus naudoja meno projektuose ir vesdama edukacinius užsiėmimus apie tvarų ūkininkavimą.Laidoje kalbamės apie tai, ką apie dirvožemio būklę galima pasakyti iš jo skleidžiamų garsų ir ar posakis: „Sveikas dirvožemis – triukšmingas dirvožemis“ visada teisingas?Autorė Vaida Pilibaitytė

„Pradėsiu nuo pirmadienio. Ne, gal pradėsiu nuo sausio 1-osios“, - daug kartų sakė sau Ieva Brogienė. Ir, sau pasakiusi, kad tai paskutinis mėginimas numesti svorio, pradėjusi sveikai maitintis, atsikratė 24 kilogramų. „Per 8 mėnesius išmokau suprasti, ką ir kodėl dedu į burną“, – laidoje pasakoja pašnekovė. Dietistė Ieva Balnionė dalijasi receptu: „Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo sveikatą ir leiskite sau gyventi pilnavertį gyvenimą“.Ar žinojote, kad mes nepaveldime pilnumo geno? Pokalbis, skirtas Europos sveikos mitybos dienai.Laidos vedėja Žydrė GedrimaitėVed. Žydrė Gedrimaitė

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksfordo universitete disertaciją apgynęs, Lietuvos mokslo tarybos finansuotų tyrimų atlikęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Ved. Rūta Kupetytė

Jei Lietuva su ES nori išspręsti kontrabandos problemą, būtina ieškoti bendradarbiavimo galimybių, rašoma Baltarusijos URM-jos pranešime. Tačiau Lietuva sieks įtikinti Europos Sąjungą įvesti naujų sankcijų Lukašenkos režimui. Dar pranešama, kad Lenkija neskubės atverti dviejų sienos su Baltarusija punktų, o oro uostai kviečia vežėjus prisidėti prie kolektyvinio ieškinio balionų atakos kaltininkams.Tęsiasi kandidato į Krašto apsaugos ministrus paieškos. Tartis šiuo klausimu socialdemokratai renkasi šįvakar.Kauno klinikose išgyveno dvidešimt antrąją nėštumo savaitę gimusi ir mažiau nei 400 gramų svėrusi Klaudija. Ji yra antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Vos gimusi mergaitė buvo perduota į daugybės gydytojų ir slaugytojų rankas, kiek vėliau jai atlikta žarnyno operacija. Dabar kūdikis jau gyvena namuose kartu su tėvais.Ekspertai atkreipia dėmesį į vis tobulėjančias giliąsias klastotes - dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, kuriame imituojami žmogaus judesiai, veido išraiškos ar balsas. Tokias apgaules neretai naudoja sukčiai ar dezinformacijos skleidėjai, o atskirti kas tikra – nevisada lengva.Prancūzijoje tiriant vagystę iš Luvro suimti dar penki įtariamieji.Šį vakarą prasidės antrosios Eurolygos dvigubos savaitės rungtynės, o jose dar vieną pergalę bandys iškovoti Kauno Žalgiris. Tuo metu į duobę kritusi Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbahče“ komanda bandys atsitiesti Madride.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kiek žmogui skirtinguose gyvenimo tarpsniuose reikia suvalgyti baltymų? Ir iš kokių šaltinių geriausia juos gauti? Dabar labai populiarūs baltyminiai batonėliai, baltymų kokteiliai ir panašiai. Ar tai sveikas baltymų šaltinis? Į klausimus atsakė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Į naują žemėlapį sudėti Lietuvai reikšmingo paveldo ženklai Švedijoje – nuo Jogailaičių dinastijos iki XX a. lietuvių menininkų darbų. Apie tai pasakoja Valstybinės kultūros paveldo komisijos Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadovė Viktorija Gadeikienė ir vyr. specialistė Agnė Pancerovaitė.Kūrėjai ir atlikėjai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius 15-25 m. jaunuolius kviečia dalyvauti nacionaliniame konkurse „Tėvynės DNR“ ir sau priimtinu stiliumi kurti pilietines dainas.Kiek žmogui skirtinguose gyvenimo tarpsniuose reikia suvalgyti baltymų? Ir iš kokių šaltinių geriausia juos gauti? Dabar labai populiarūs baltyminiai batonėliai, baltymų kokteiliai ir panašiai. Ar tai sveikas baltymų šaltinis? Į klausimus atsakė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas apžvelgė šeštojo Eurolygos turo fantasy skaičius, pasirodymus ir rekomendacijas. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Pradedam nuo futbolo dainų (0:00); Kostas katinas (3:37); Praėjusios savaitės rekomendacijos (3:55); Kazio komandos pasirodymas 6-ajame ture (9:29); Karolio komandos pasirodymas 6-ajame ture (12:50); Keitimai Karolio komandoje (14:36); Keitimai Kazio komandoje (20:17); Karolio ir Kazio savaitės rekomendacijos (27:58); Lygos lyderiai (33:40); „CBet Lietuvos Fantasy Krepšinio Lygos“ (LFKL) apžvalga (36:45); Papasakokit kaip neimsit Dinwiddie (48:22); Kazio nuoširdus palinkėjimas žmonėms (50:11).

Spalio pradžioje žinomo gamtininko Almanto Kulbio daugiabutyje kilęs gaisras pražudė nemažą dalį unikalios gamtos knygų kolekcijos. Ją sudaro apie 7 tūkst. kelis dešimtmečius kruopščiai rinkti įvairūs specializuoti leidiniai, tarp kurių – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje retos knygos apie gamtą. „Šių knygų tiesiog neįmanoma įsigyti antrą kartą arba rinkoje jos pasirodo kartą per dešimtmetį“, – sako jis.Gesinant užsiliepsnojusį namo stogą, nuo vandens nukentėjo apie 2 tūkst. knygų, kurias puolė gelbėti susitelkusi gamtininkų bendruomenė. Pas A. Kulbį atskubėję bičiuliai ir kolegos dalimis išsivežiojo permirkusius leidinius ir kas kaip išmano ėmėsi juos džiovinti ir vėdinti, kad tarp puslapių neįsimestų pelėsis.Nelaimės akivaizdoje būta ir šviesių akimirkų: dalį vertingų knygų pavyko išgelbėti per atsitiktinumą, be to, paaiškėjo, kad senosios knygos – daug atsparesnės už naujas ir dėl to nukentėjo mažiau.„Dabar jau galiu sakyti, kad turiu knygų, kurios gal ir prarado pirminę išvaizdą, bet jau yra perėjusios ir ugnį, ir vandenį“, – sako optimizmo neprarandantis A. Kulbis.Apie tai, kuo išskirtinė gamtininko kolekcija ir kaip vyko juos gelbėjimo operacija pasakoja gamtininko bičiuliai ir kolegos.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kas yra „groomingas“ ir kaip nuo jo apsaugoti savo vaikus? Pokalbyje dalyvauja „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriau vedėja Agnė Marčiukaitienė.Pokalbis su Ukrainoje kariaujančiu lietuviu Osvaldu Guoku. Jis pavasarį buvo sužeistas, šalia buvęs ukrainietis nuo drono žuvo iš karto. Osvaldas - dronų ekspertas.Spalis – krūties vėžio prevencijos vėžio. Pokalbis su Inga Černiuk – apie jos diagnozę, kaip ji su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose, kurios ji tiki „gali pasakyti kitoms, su liga susidūrusioms moterims – liga, tai ne pabaiga, tai kelionė, per kurią ir tau pavyks nukeliauti“.Parduoti viską, ką turi sausumoje, įsigyti laivą ir išplaukti keliauti po pasaulį – apie tokį gyvenimo būdą pamąsto ne vienas, mėgstantis keliauti ar tiesiog pavargęs nuo kasdienės rutinos. Būtent tokį sprendimą su mylimuoju priėmė Emilija Malinauskaitė. Kartu į kelionę leidosi ir tuo metu vos šešerių mėnesių dukra. Dabar jai jau penkeri. Šeima toliau laivu naršo po pasaulį, bendrauja su kitais tokį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis ir vietos gyventojais.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstybės kontrolierius, šiuo metu partnerystės profesorius Vilniaus universitete dr. Arūnas Dulkys.Ved. Ignas Klėjus.

Spalio gale Lietuvos kino žiūrovų laukia premjera – Giedrės Žickytės filmas „Irena“ apie neeilinę Ireną Veisaitę, kuri, išgyvenusi holokaustą ir totalitarinių režimų žiaurumą, vietoje keršto rinkosi atleidimą, dialogą ir meilę. Režisierė sako, kad šis filmas gali tapti koordinačių sistema – kaip išgyventi šį neramų laiką.Ved. Rūta Kupetytė

Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas aktyviai stengiasi visuomenei priminti apie senųjų miškų svarbą mums patiems. Tačiau, jo įsitikinimu, galvodami apie mišką ir jo gyvenimą, dažnai darome klaidą - apie jį mąstome iš savo laiko perspektyvos. Pasak Mindaugo, tikrasis miško gyvenimas po 100 metų tik prasideda, kai į jį įžengia žmogus su pjūklais.Ved. Ignas Klėjus.

Kodėl žmonės renkasi būti veganais? KTU sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė tyrinėja veganizmo reiškinį.Pokalbis su viešojo kalbėjimo specialistu Igoriu Vasiliausku apie politikų komunikaciją ir retoriką krizių metu.„Dabar mažai gali surasti rusų net ir liberalių pažiūrų, kurie suvokia Rusijos grėsmę ukrainiečiams, Europai ir visam pasauliui, todėl mes neturim apie ką su jais kalbėtis“ - sako ukrainiečių grupės „DakhaBrakha“ lyderis Marko Halanevych.„Jūros šventės“ metu Klaipėdoje atidaryta Lietuvos dailės klasiko Jono Švažo 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda. Ji vadinasi „Nuo eskizo iki “, apima visą dailininko kūrybinį laikotarpį ir atkreipia dėmesį į jo marinistinę tapybą. Čia pat pasakojama ir neįtikėtina dailininko žmonai tekstilininkei Marijai Švažienei dedikuoto muzikinio kūrinio istorija.Maudydamiesi vasarą susiduriame su įvairiomis rizikomis. Pavyzdžiui, pavojų gali kelti žydintys vandens telkiniai. Kuo žmogui kenksmingos melsvabakterės ir kaip jos gali tapti naudingus melsvabakteres perdirbus?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiemet įsteigimo 25-metį mininčio Kuršių nerijos nacionalinio parko pievose vėl vasaroja ožkos ir avys. Jau ne pirmus metus iš Žemaitijos atvežta nedidelė banda nuo gegužės iki rugsėjo įkurdinama ten, kur stengiamasi palaikyti šiam kraštui būdingą bioįvairovę.Pasak gamtosaugininkų, jau išnykusi tradicinė ganiava padeda stabdyti krūmų, medžių ir invazinių augalų rūšių plitimą. Dabar tai – gamtotvarkos priemonė, kuri yra laikoma vienu natūraliausių būdų, leidžiančių išlaikyti atviras gamtines buveines bei stabdyti nepageidaujamų augalų įsigalėjimą.Nepaisant to, kad stebėsena patvirtina ganiavos naudą gamtai, specialistai vis dar susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu į naminius gyvūnus saugomame kraštovaizdyje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Miega net tie organizmai, kurie neturi smegenų, o poilsis atsirado anksčiau, nei veikimas, pastebi mokslininkai. Kodėl, naujame „Miego DNR“ epizode paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Vanduo – Lietuvos baltoji nafta, sako geologai. Šiuo metu savo reikmėms išnaudojama penkiolika procentų turimų požeminio vandens išteklių, tačiau ateityje tai gali tapti strategine eksporto preke – ypač į pietų šalis, kur vasaromis trūksta vandens. Lietuvišku mineraliniu vandeniu domisi, pavyzdžiui Japonija.Europos centriniam bankui mažinant palūkanų normas, Europos ekonomika rodo augimo ženklus. Infliacijos tempai lėtėja, ekonomika rodo stabilumo ženklus, vis palankesnėmis tampa ir finansavimo sąlygos. Tą rodo ir augantis Lietuvoje registruotų naujų automobilių skaičius – pastaraisiais mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų padaugėjo maždaug penkiasdešimčia procentų. Sujudimas juntamas ir nekilnojamojo turto rinkoje, o Lietuvos bankas skelbia, kad dvigubai išaugo vartojimo paskolų.Poilsis Italijos paplūdimyje vienai šeimai virto tragedija – įgriuvus smėlyje iškastam tuneliui žuvo nepilnametis. Paauglys po smėliu prabuvo tol, kol pabudo užsnūdęs jo tėtis ir pasigedęs ėmė ieškoti sūnaus. Specialistai teigia, kad pavojų kelia ir paplūdimiuose vaikų paliktos smėlyje iškastos duobės.Ved. Paulius Selezniovas

Šiemet minimos 400-osios metinės, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis – Andrius Rudamina.Druskininkuose atidarytas vienintelis Lietuvoje Sanatorinio gydymo muziejus.Iš Šiaulių rajono kilęs Arnas Katilius veiklus nuo mažų dienų. Dabar, 21-erių, jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Tvariosios inžinerijos studentas. Yra dirbęs ir vėl planuoja darbuotis su žemės ūkiu susijusioje įmonėje. Laisvalaikiu – didžėjaujaEismo rubrika. Ar žinotumėte kaip ir ar imtumėtės gesinti degantį automobilį? „15min grupės“ vadovas Tomas Balžekas savo socialinio tinklo paskyroje aprašė istoriją kaip Vilniaus centre pamatė degantį elektromobilį, bandė jį gesinti gesintuvu ir stebėjosi, kad neprisijungė kiti žmonės. Jis rašė: „Bet žmonės, kas mums negerai, kad nestojame ir nepadedame kol tarnybos neatvažiavę ir liepsna dar neįsismarkavo? Vis dar dažnai esame degančio kaimyno tvarto stebėtojai, o ne pilietinės visuomenės aktyvūs nariai“.Lietuvos pilotas Igoris Lobanovas tapo „British Open“ akrobatinio skraidymo čempionu. Prieš kelias savaites Belgijoje vykusiame akrobatinio skraidymo čempionato etape jis pelnė sidabro medalį. Pergalė Britanijoje ir Belgijoje iškovota antra vieta jam užtikrino sidabrą ir Pasaulio taurėje. Na o sezoną šis pilotas pradėjo unikaliu niekur nematytu triuku - atliko kilpą pranerdamas pro oro baliono nešamą 18 metrų skersmens žiedąVed. Agnė Skamarakaitė

Donatas Urbonas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas reaguoja į Kauno „Žalgirio” bombą – naują vyr. trenerį Tomą Masiulį. Kaip tai vertinti? Tinklalaidės partneriai: – Dabar rinkis Telia 5G internetą ir pasirink arba galingą modemą už 1eur/mėn. arba kompaktišką modemą dovanų už 0,01eur! Prekių skaičius ir pasiūlymo laikas riboti. Vienas klientas gali pasinaudoti pasiūlymu iki 3 kartų. Daugiau: https://www.telia.lt/privatiems/internetas/nesiojamas?24-men-sutartis – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – VISKAS! Jau šį šeštadienį! Legendinis ir kiekvienąmet vis geresnis BasketNews sąskrydis. Paskutinė galimybė įsigyti bilietus: https://basketnews.lt/saskrydis  Temos: Podkastas, kurio būti neturėjo (0:00); Nustebinęs „Žalgiris” – ar Masiulis nėra per minkštas? (1:59); Ką pasiekęs Masiulis, sutartis 2+1 ir rekordinis ūgis ir (11:38); Čempionas, Šaro mokinys, lietuvis ir didžiulė patirtis (17:30); Save į kampą įsistūmęs „Žalgiris” (25:10); Žvaigždė Lenkijoje, darbininkas ir karys (30:43); Masiulio mokytojai, nutekėjusi charizma ir visiems reikalingas Šernius (33:51); Bent jau niekas nebeieškos idiotų (38:15); Dainiaus Adomaičio virsmas ir įspūdingas podkastas (40:51); Masiulio žinios apie žalgiriečius (45:04); Donato įspūdžiai iš kelionės į JAV ir NBA Draft užkulisiai (49:30); Istorinė vagystė moterų Eurobasket'e ir žvaigždutė Jocytė (1:03:01); O jeigu Dimša į Rytą, ką nusipirko „Lietkabelis” ir patarimas Masiuliui (1:10:20).

YPATINGAS PASIŪLYMAS: iki birželio 21 d. įsigyk 1 mėnesio BN+ narystę ir gauk net 3! Prenumeruok čia: https://www.basketnews.lt/plius (galioja tik naujiems nariams) Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Tomas Purlys apžvelgė įspūdingą LKL finalą ir dalinosi mintimis apie laukiantį didįjį šeštadienį. Dėmesio skyrėme ir fantastiškam moterų rinktinės žaidimui.   Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Dabar rinkis Telia 5G internetą ir pasirink arba galingą modemą už 1eur/mėn. arba kompaktišką modemą dovanų už 0,01eur! Prekių skaičius ir pasiūlymo laikas riboti. Vienas klientas gali pasinaudoti pasiūlymu iki 3 kartų. Daugiau:https://www.telia.lt/privatiems/internetas/nesiojamas?24-men-sutartis – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Du vakarai. Du skirtingi balsai. Ir viena bendra istorija – krepšinis. Birželio 26 d. Kaune - Jonas Mačiulis, liepos 20 d. Kaune - Rokas Jokubaitis. Bilietai: https://shop.basketnews.lt/ Temos: Kuo čia džiaugtis, Andrea? (0:00); Kada užmigo „Rytas”? (8:30); Kiek jėgų išeikvota! (11:06); (Ne)sumažėję Sargiūno kiaušiniai, Trinchieri kalbos ir ar reikėjo „Rytui” prasižengti? (12:26); „Žalgirio” suolelio emocijų kaita ir Cisco stebuklas (20:40); Kodėl „Rytas” favoritas? (26:58); Ulės džiaugsmas ir Ąžuolo „nepagarba” (30:52); Visiškai sudaužytos prognozės, emocijos ir fanų skirtumai (33:06); Koks žalgirietis „Ryto” fanams parodė rimtą gestą? (37:38); Trenerių psichologija ir pasisakymai (39:51); Krepšinio šventė – pasaka, o ne finalas (47:19); Rekordinis susidomėjimas bilietais Kaune (49:33); Tai ar važiuos Purlys į pasaulio čempionatą? (51:30); Pasakiškas moterų rinktinės žaidimas (58:44); Čanakui reikia padovanoti butą – koks „7Bet-Lietkabelio” finišas (1:08:33); Gal verta Rubštavičių palikti Čanakui? (1:15:00); Įspūdingi finalo užkulisiai ir kas pakeis Andrea? (1:18:50); Ar Karolis išprovokavo Sargiūno netaiklią baudą? (1:25:47); Jonas Mačiulis ir Rokas Jokubaitis atvyksta pas mus (1:26:44); Ar šeštadienį Kaunas pils ir kodėl „7Bet-Lietkabelis” atrodė geriau nei „Žalgiris”? (1:29:55).