Podcasts about anyk

Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis.Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik nevystoma. Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta, kad problemos slypi teisinėje sistemoje. Keisti situaciją turėtų naujas Miškų įstatymas. Žemės ūkio ministerija taip pat sudarė darbo grupę agromiškininkystės sistemos įteisinimui.Anykščių rajone, Inkūnų kaime, tautodailininkė Renata Umbrasienė ant molio perkelia močiutės siuvinių raštus – todėl jos darbai atrodo tarsi išsiuvinėti.Ved. Kristina Toleikienė

Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų – juose dalyvauja vadinamieji „lovos“ ūkininkai, patys žemės nedirbantys, tačiau dažnai aukcionus laimintys. Dirbantys ūkininkai praranda galimybę įsigyti ar išsinuomoti jiems svarbius sklypus. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teiginiai apie sklandžiai veikiančią sistemą, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Gedo Špakausko, prasilenkia su realybe.Skaistė Skibiniauskienė, Kaune įkūrusį šunų dresūros mokyklą, kasdien dirba ugdydama žmonių gebėjimus tinkamai elgtis su gyvūnais. Po darbo ji grįžta į vienkiemį Kaišiadorių rajone, kur rūpinasi šeima ir įvairiais gyvūnais. Nors dalį jų perėmė kartu su įsigyta sodyba, laikui bėgant jie tapo svarbia jos kasdienybės dalimi. Gyvendama gamtos apsuptyje, ji vertina ne tik augintinius, bet ir aplink gyvenančią laukinę gyvūniją.Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk. Taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo, Anykščių rajono.Ved. Kristina Toleikienė

„Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges.Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose mokama apie 1,2 euro. Įgudę rinkėjai net 20 kilogramų gali surinkti per kelias valandas.Praėjusiais metais į M. Birkienės punktą būdavo pristatoma apie 500 kilogramų sraigių, šiemet – kiek mažiau. Marytė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti atsiradęs konkurentas kaime, be to, supirkimo punktai veikia ir kaimyniniuose kaimuose.Vedėja – Kristina Toleikienė

Kokios istorijos nugulė į Tomo Šaltmerio-Tomsuono knygą „A noji? „Sykį Amerikuo“ ir kėtas Tomsuona istuorijis“ knygą?Praėjusią savaitę įvyko jubiliejinis – 20-asis – Tarptautinis ypatingų teatrų festivalis–forumas „Begasas XX“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Po Anykščių rajono savivaldybės kultūros tarybos sudarytos komisijos paskirstyto kultūros projektų finansavimo kilo nepasitenkinimas, kad buvo finansuoti ir pačių tarybos narių projektai arba projektai, su kuriais jie susiję.Kaip reikėtų įrengti priedangas ar slėptuves, kad jos keltų juose esantiems, ypač vaikams, kuo mažiau streso?Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad dalyvaujant ilgalaikėje kultūrinio ugdymo programoje auga mokinių kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti.Ved. Marius Eidukonis

Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį. Čia žmonės atvyksta ne pramogų, o sustojimo: pasivaikščiojimai tampa pokalbiu su kraštovaizdžiu, o lipdymas – būdu išgirsti save.Ved. Kristina Toleikienė.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojami reikalavimai suženklinti danielius ir elnius daugumą augintojų pastūmėjo ryžtis atsisakyti auginti šiuos gyvūnus. Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis sako, kad pavyko su Žemės ūkio ministerija susitarti: nereikės turimų bandų suženklinti, bet derybos tęsiasi. Augintojai siekia, kad būtų atsisakyta ir planuojamo reikalavimo ženklinti pervežamus gyvūnus.Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos šalia šaltinio, miško upelių santakoje, Inkūnų kaimo bažnyčios kaimynystėje Renata Umbrasienė įkūrė jaukią poilsiui ir menams skirtą sodybą „Amatų kalnelis“.Agromiškininkystė priimama Europoje kaip nauja ūkininkavimo sistema, bet ji turi gilų paveldą. Tokį turime ir Lietuvoje, tik neatpažįstame, nors jis įkritęs mums giliai ir į atmintį, ir net į širdį. Europos agrarinės miškininkystės federacijos projektų ir advokacijos vadovė Rūta Žulpaitė pasakoja apie tai, kodėl Čekijoje auga ūkininkų susidomėjimas agromiškininkyste, o Didžiosios Britanijos miškuose vištų ūkių veikla sulaukė vieno didelio prekybos centro palaikymo.Ved. Kristina Toleikienė

JAV ir Izraelis svarsto į Iraną siųsti specialiąsias pajėgas.Kas lemia, kad Lietuvoje dirbančių senjorų dalis yra viena didžiausių ES?Kodėl pernai net 756 žmonės Lietuvoje nusprendė pasikeisti savo vardą?Anykščiuose per Naktigonės šventę rengiamos žirgų maudynės, įrašytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.Kaip atsirado Kaziuko mugė ir kas ją išlaiko tokia populiaria?Lietuvos moterų futbolo rinktinė pirmąjį pasaulio čempionato atrankos langą užbaigė pergale ir lygiosiomis.Ved. Madona Lučkaitė

LRT ir Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus stiprinti pasirengimo ekstremalioms situacijoms žinias ir įgūdžius.24 savivaldybėse startavo bendra vaikų priėmimo į mokyklas ir darželius sistema. Klausimas klausytojams - ar bandėte registruoti savo vaiką per šią sistemą, kaip pavyko, o gal patyrėte nesklandumų? .Atsitraukianti žiema ir permainingi orai blogina kelių būklę - duobės veriasi ir miestų gatvėse, ir magistralėse, tad draudikai prognozuoja, kad šiais metais žalų sumos bus rekordinės.Ar brokuotos prekės grąžinimo atveju pardavėjas gali vartotoją nukreipti tiesiogiai į gamintoją? Anykščiuose gyvenančio Mariaus Varno istorija atskleidžia, kokia sudėtinga gali tapti prekės grąžinimo procedūra.Nuo šeštadienio liepsnoja konfliktas Artimuosiuose Rytuose, o Irane tvyro nežinia dėl tolesnio valstybės likimo, kai buvo likviduotas bene 50 metų valdęs dvasinis šalies lyderis ajatola Ali Khamanei, dar prieš mėnesį įsakęs žiauriai malšinti kilusius protestus. Kur toliau pasuks Iranas?

Viena paradoksaliausių Vilniaus erdvių – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kurioje sakralinę tylą kadaise pakeitė bulvių ir kopūstų kvapas. Didinga barokinė šventovė sovietmečiu buvo nuniokota, o jos vidus paverstas daržovių sandėliu – brutalios betoninės perdangos ir laiptinės užgožė puošnius altorius bei skliautus. Šiandien pastatas vėl tarnauja tikinčiųjų bendruomenei, o netrukus ims keistis ir jo architektūrinis kūnas. „Fragment“ architektai su komanda imasi jautrios užduoties – ne atkurti „buvusią didybę“, bet atverti daugiasluoksnę pastato istoriją ir paversti ją įtraukiančia architektūrine patirtimi.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tai, kaip šiuolaikinė architektūra prakalbina praeitį. Nuo Ramintojos bažnyčios iki Anykščių Antano Baranausko muziejaus ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinio pastato – „Fragment“ studijos darbuose subtiliai balansuojama tarp tvarumo ir kontekstualumo, racionalumo ir poetiškumo, derinant praeities palikimą su šiandienos poreikiais. Su architektais Berta Meironaite ir Povilu Čepaičiu dalinomės projektų kūrybinio proceso užkulisiais ir aptarėme šiuolaikišką požiūrį į kokybišką architektūrinę aplinką – rūpestį ne tik jos fiziniu pavidalu, bet ir istoriniu bei kultūriniu krūviu.Ved. Matas Šiupšinskas

Belaukiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos Tokiuje prasideda renginiai, skirti supažindinti japonus su Čiurlionio kūryba.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Vasario 20 dieną 1916 metais gimė kompozitorius, visuomenės veikėjas, pedagogas Julius Juzeliūnas.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos.Saukų galerijoje galerijoje pristatomas tapytojo Šarūno Saukos paveikslas „Tai, ką matau“.Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Lietuvių kilmės menininkas Ernestas Zacharevičius, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Malaizijoje, padavė į teismą oro linijų kompaniją „AirAsia“ dėl to, kad ji savo lėktuvų dizainui panaudojo jo gatvės meno kūrinį „Vaikai ant dviračio“.Ved. Marius EidukonisAleksandros Stadalienės nuotr.

Mėsinių galvijų augintojams, kurių bandos ganosi ištisus metus, ši žiema tapo rimtu išbandymu. Ūkininkams tenka gelbėti ką tik karvių atsivestus veršelius nuo mirtino sušalimo ir nušalimų. Dažniausiai nukenčia veršelių ausys, nosys ir uodegos. Šaltis keičia ir karvių elgesį – ekstremaliomis sąlygomis artintis prie ką tik atsivedusių karvių tampa pavojinga net patyrusiems ūkininkams. Apie šios žiemos iššūkius pasakoja ūkininkai Jurgita ir Vytautas Senvaičiai (Anykščių r.), Rūta Kanapeckienė (Zarasų r.) ir Justina Kaučikienė (Šiaulių r.).Jei mėgstate agurkus su medumi, verta žinoti, kad toks derinys minimas dar Lietuvos didikų virtuvės tradicijose. Pasakojama, jog panašus receptas buvo žinomas ir Jogailos dvare. Apie netikėtus agurkų panaudojimo būdus galima sužinoti Kėdainiuose įkurtame Agurkų muziejuje. Muziejų ryžosi įkurti Justina Kočetova, siekdama reabilituoti nuvertintą kėdainiškių agurkų augintojų įvaizdį. Ji pati stebina lankytojus kurdama neįprastus agurkų produktus: agurkų džemą, raugintų agurkų skonio šokoladą.Tiesiai už poliarinio rato, antrame pagal dydį Grenlandijos mieste Sisimiute, Palli Fleischer Lyberthas pardavė savo namą, kad galėtų pradėti ūkininkauti. Salotas jis augina nedidelėse vidaus patalpose ir pripažįsta, kad kai kam jo užmojis auginti žalumynus už poliarinio rato gali atrodyti kaip „beprotybė“. Nepaisant to, augalai jo ūkyje klesti.Ved. Kristina Toleikienė

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Tauragės Pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“.Į LRT kreipėsi klausytojas, keldamas klausimą dėl Jonavos rajone, Normainių kaime, esančio Baro konfederatų koplytstulpio būklės. Šis XVIII a. pabaigos paminklas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, tačiau vietos bendruomenė jau ne vieną dešimtmetį stebi fizinį objekto nykimą.Anykščiuose susibūrusi roko grupė „Čigongo meistras“ šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą“, – sako grupės lyderis Mykolas Tursa.Kurkliai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.Ved. Justė Luščinskytė

Įsibėgėjo 76-asis Berlyno kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi kūriniai iš daugiau nei 80 šalių. Kokios temos šiemet plačiausiai aptariamos festivalyje? Kokios politinės žinutės vyrauja? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Kukta.Anykščiuose susibūrusi roko grupė Čigongo meistras šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. Muzika grupės nariams – tai ne tik hobis, bet ir būdas įprasminti dienas. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą", – sako grupės lyderis Mykolas Tursa, su kuriuo pasikalbėti susitiko kolegė Simona Ševčenkaitė.„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo Facebook sienoje atsidūręs įrašas apie kompozitoriaus Dominyko Digimo šių metų Vasario 16-ajai sukurtą kūrinį „Aušros choras“ sukėlė kultūros bendruomenės pasipiktinimą. D. Digimas sako, kad jo kūrinys neturi jokios pozityvios konotacijos su partija „Nemuno aušra“ ir, kad kompozitorius nesutinka būti tapatinamas su šia politine jėga, taip pat teigia, kad kūrinys buvo panaudotas neatsiklausus, be leidimo, todėl prašo, kad šis R. Žemaitaičio įrašas būtų pašalintas. Pokalbis studijoje su kūrėju D. Digimu, teisininke Vilija Viešūnaite ir komunikacijos ekspertu Liutauru Ulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šimtmetį pasitinkantį vengrų kompozitorių bei ypatingo moliusko formos įkvėptą naują operos teatrą Vietname.Ved. Gerūta Griniūtė

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Jurgita ir Vytautas Senvaičiai iš Anykščių rajono - neseniai vėl pradėjo ūkininkauti ekologiškai, augina mėsinius galvijus. Šį sprendimą šeima priėmė, mat jų dirbamos žemės - mažai derlingos. Ir nors patys ūkininkai mažai girdėję apie atkuriamąją žemdirbystę , anot Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialisto Justo Gulbino, tai vienas pagrindinių tokio ūkininkavimo principų - reaguoti aplinką, kurioje dirbama. Pokalbis apie užsienyje ir Lietuvoje populiarėjančią atkūriamąją žemdirbystę.Kėdainių rajono Surviliškio bibliotekoje jaunieji savanoriai skatinami padėti vyresniems. Čia kartų bendrystė skleidžiasi per renginius, iniciatyvas ir į namus gabenamas knygas. Visa tai stebi, taip ir koordinuoja Surviliškio bibliotekininkė Jekaterina Karmelavičienė.Veltos tapkutės, kepurės, pirštinės ir net rankinės. Jurgita Pumputienė Anykščių rajone puoselėja iš tėčio ir senelio perimtą amatą.Ved. Arneta Spaičė

Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta paroda „Estrada. Svajonės kaina“.Šiauliams šie metai ypatingi ir yra vadinami Saulės metais. Miestas pradeda švęsti jubiliejinius 790-uosius metus.Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta kino festivalis „Taivanas ekrane“.LRT pradeda akciją „Radarom“.Vasario 6-ąją skaitytojus pasiekė 10 000 laikraščio „Anykšta“ numeris.Pristatomas trečiasis eksperimentinio žurnalo „Gegutė“ numeris. Šįkart jis vestuvinis.Ved. Marius EidukonisJovitos Uzdraitės nuotr. (We love Lithuania)

Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo.Kiekviena susikūrusi kaimo bendruomenė savo planus ir ateities viziją orientuoja į daugelio kaimo žmonių norus ir galimybes. Ne išimtis ir Kauno rajono Margininkų bendruomenė. Jos nariai prie įvairių projektų įgyvendinimo prisideda kas kuo gali: darbu, lėšomis, racionaliais pasiūlymais. Aktyvus bendruomenės narys ūkininkas Audrius Banionis ne tik siūlo, bet ir savo lėšomis padeda įgyvendinti sumanymus. Čia gyvenantiems žmonėms ypač rūpi jų teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas.COVID-19 pandemijos metu sparčiai augusi internetinė prekyba paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvos žemės ūkyje. Šiandien sėklinių bulvių rinkos lyderis P. Vasiliausko šeimos ūkis prekybą vykdo internetinėje parduotuvėje. Užsakymus pirkėjai suformuoja patys, bulvių atrinkimą bei pakavimą atlieka robotai. Modernios technologijos leido ūkiui visiškai suvaldyti sertifikavimo, prekių apskaitos, pristatymo organizavimo procesus. Apie tai pasakoja R. Gikarė, ūkio internetinės platformos sumanytoja.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkė Alvyra Žilienė ių Aulelių kaimo, Anykščių rajone, sako, kad jos ūkis iš „Metų ūkio“ laureatų buvo nepagrįstai paverstas „siaubo ferma“, kai internete pasklido anonimiškai filmuoti vaizdai ir teiginiai apie kankinamus gyvulius bei pieną su mėšlu.Pasak organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, tai nėra istorija apie vieną „užsipultą“ ūkį – tai platesnės sistemos problema. Viešinti vaizdai, anot jos, ūkininkų nešokiravo, nes prirakinti, judėti negalintys ir mėšle gulintys gyvuliai laikomi įprasta praktika. Ji mano, kad būtina tobulinti įstatymus, kad gyvūnai fermose nepatirtų kančių.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis patvirtina, kad ūkyje, nustatyta gyvulių priežiūros pažeidimų, tačiau svarbiausia – tiek VMVT, tiek policija nenustatė žiauraus elgesio su gyvuliais. G. Gvazdaitis neigia bet kokią galimybę, kad pienas su mėšlu galėtų patekti vartotojams – nesvarbu, iš kokio ūkio jis būtų.Ved. Kristina Toleikienė

Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai dažnai nesutaria kaip nemažinant gamybos tausoti gamtą. Vieni mano, kad moderni technika ir technologijos yra aplinką tausojančio ūkininkavimo garantas, kiti įsitikinę, kad padėti gali tik ekstensyvi gamyba. Kaip rasti bendrą sprendimą? Po Seime vykusios diskusijos „Prievarta ar laisvė rinktis“ aptaria NVO „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus, ŽŪB asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir parlamentarai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis.Agronomė Daiva Abraškevičienė su vyru Vytautu šeimos ūkyje Anykščių rajone Viešintėlių kaime tvarkosi jau tris dešimtmečius. Bet pomėgis dailei iš esmės pakeitė jos gyvenimą, nes per keletą metų tapo dailininke. Teko dažnai važinėti į Vilnių mokytis, dalyvauti pleneruose, bet dabar jos paveikslus vertina ir profesionalai. O Daiva turi ir savo galeriją – klėtelę, kurią vyras pastatė sode prie namų.Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Trepsiukas“ žinomas ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir už rajono ribų. Du kartus dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, kviečiamas pasirodyti kituose rajonuose. Bene didžiausias kolektyvo, kuriame dabar 8 poros išskirtinumas – nuoširdumas, draugystė ne tik šokių salėje. Tai patvirtina ir pokalbis su kolektyvo vadove Angele Laukioniene ir 5 šokėjais.Ved. Arvydas Urba

Per praėjusius 4 metus pieno ūkių šalyje sumažėjo 13 000. Daugeliui išlikimo sąlyga – investicijos į modernias, robotizuotas fermas, kuriose reikėtų kuo mažiau dirbančiųjų. Tačiau neprognozuojamai svyruojant pieno supirkimo kainoms, brangstant energetikai investicijos labai rizikingos. Vis tik šiemet Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovė investavo 11 mln eurų, o Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė iš esmės fermas modernizavo prieš 6 metus. Kodėl būtinos investicijos, kur didžiausia rizika? Aptaria bendrovių vadovai Petras Puskunigis ir Andrejus Štombergas.Žemdirbių atstovai dalyvavo protesto akcijoje, kurią vakar surengė Žurnalistų profesionalų asociacija su Kultūros asamblėja. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į politikų siekį suvaržyti žiniasklaidos laisvę. Tai palaikančią peticiją internete jau pasirašė daugiau kaip 130 000 žmonių. O vakar prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje, policijos duomenimis buvo apie 10 000. Tarp jų ir penki ūkininkai iš Raseinių, Mažeikių ir Anykščių rajonų.Šalia Druskininkų, Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – labai nedidelio, bet labai įvairaus ūkio šeimininkai ir savo veiklas derina prie metų laikų. Augina 100 veislių pomidorų, laiko dekoratyvinių paukščių, o dabar darbymetis ūkyje užaugintas ir šaldytas uogas paruošti prekybai, pačių įsirengtane cechelyje.Ved. Arvydas Urba

Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba

Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.Ved. Arvydas Urba

Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė prisimena gausiai aptarinėtą premjerės Ingos Ruginienės rankinę ir komentare svarsto apie padirbinius ir reprezentaciją.Šią savaitę Klaipėdos koncertų salė publiką kviečia chorinės muzikos klausytis uždengtomis akimis.Naujas VDU tyrimas rodo, kad žmonės jaučiasi neišgirsti ir užsidaro savo informaciniuose burbuluose, tačiau profesionaliai žiniasklaidai vis dar suteikia vilčių atkurti konstruktyvų ryšį. Kas lemia šį požiūrį?Anykščius jau du dešimtmečius kardelių žiedais puošia legendinis gėlininkas Matas Diržys.Į Panevėžio miesto erdves grįžta meno kūriniai, kurie buvo laikinai nuimti, o kitąmet mieste planuojama pastatyti dar septynias skulptūras.Ved. Justė Luščinskytė

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad kultūros viceministrą Aleksandrą Broką pasirinko pati. Pasak jos, jis įrodė turįs ryšį su kultūros bendruomene, o apie sąsajas su ritmologais premjerė tikina nieko nežinojusi.Baltarusijoje įstrigus maždaug 5 tūkst. Lietuvos vilkikų, premjerė Inga Ruginienė žada, kad Lietuva kreipsis į Minską, jog šis leistų vilkikams grįžti namo.JAV demokratai švenčia užtikrintą pergalę neeiliniuose rinkimuose Niujorke, Virdžinijoje, Niudžersyje ir Kalifornijoje, kurie prieš artėjančius vidurio kadencijos rinkimus rodo itin nepalankias tendencijas respublikonams ir Donaldui Trampui.Lietuvos gyventojai pernai vaistinėse išleido 1,5 mlrd. eurų. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, tai rodo neatsakingą vaistų ir maisto papildų vartojimo tendenciją.Per Vėlines Anykščių kapinėse lankęsi žmonės nustebo – ant kai kurių kapų buvo įsmeigtos medinės lentelės su įspėjimais, kad jei kapavietė nebus prižiūrima, ji gali būti perleista kitam žmogui su teise joje laidoti. Socialiniame tinkle žmonės reiškė nepasitenkinimą dėl tokio sprendimo ir įžvelgia verslo interesus, o Anykščių komunalinio ūkio, kuris ir prižiūri kapines, vadovas kaltinimus atmeta ir sako, kad tokia yra savivaldybės patvirtinta tvarka.Istorinį sidabrą ,,Challenger"serijos paplūdimio tinklinio turnyre iškovojusios Ieva Dumbauskaitė ir Gerda Grudzinskaitė teigia, jog Lietuvos tinklinis išgyvena auksinius laikus.Ved. Liepa Želnienė

Debiutinis režisierės Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ Kyjivo „Molodist“ festivalyje pelnė žiūrovų simpatijų apdovanojimą. Nuo pasaulinės premjeros prestižiniame A klasės festivalyje Karlovi Varuose iki nacionalinės premjeros Lietuvoje šis filmas atkeliauja per daugiau nei 20 tarptautinių festivalių visame pasaulyje, rašoma filmo platintojų pranešime žiniasklaidai. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite.Lapkričio 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus švenčia švenčia 99 metų gimtadienį. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ gimimo dienos išvakarėse ekscelenciją kalbino kolegė Nemira Pumprickaitė.Šeštadienį Vilniuje viešėjo eksperimentinę ir populiariąją muziką jungianti legendinė JAV atlikėja ir kompozitorė Laurie Anderson. Koncerto išvakarėse LRT KLASIKA su ja kalbėjosi apie pirmąjį jos šunį Kiki, išgyvenimo sudėtingais laikais koordinates bei tai, kodėl ją įkvėpė Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas „Saulė ir jūra“.Pirmą kartą įvyko Lietuvos dramaturgų susitikimas. Šis susitikimas surengtas Anykščiuose, mieste, užauginusiame ne vieną rašytoją ir dramaturgą. „Jei poetai turi Druskininkus, fotografai - Nidą, galbūt dramaturgams gali atitekti Anykščiai?", – svarsto susitikimą organizavusio Lietuvos teatro centro atstovė Kristė Agota Savė. Renginyje lankėsi mūsų kolegė Simona Ševčenkaitė . Paklausykime jos pasakojimo.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvoje minint Seimo paskelbtus M. K. Sarbievijaus baroko literatūros metus, Anykščiuose pirmą kartą eksponuojamas originalus, pirmojo leidimo Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų” egzempliorius iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei to paties autoriaus sudarytas trikalbis žodynas. Parodoje lankėsi ir pasakojimą paruošė Simona Ševčenkaitė.„Ne šventieji puodus lipdo“ – šio posakio įkvėpta archeologijos paroda „Nešventieji radiniai“ veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame arsenale. Parodoje apsilankė ir radinius, kurie laikyti nešventais, apžiūrėjo kolega Donatas Šukelis.Kodėl šiandien mūsų šalies bibliotekos, pagal įstatymą privalančios priimti renginius, patiria spaudimą ir gali tapti situacijos įkaitėmis, kai jose renginius nori rengti skirtingi politikai ir politinės partijos? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų prezidente Danguole Abazoriuviene.Savaitgalį Niujorke prasidėjo prestižinė performanso bienalė Performa. Jubiliejinėje, 20-ojoje bienalėje išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvai, mūsų šalies kūrėjai prisistato programoje „Lietuvos paviljonas be sienų“. Su šio paviljono kuratoriumi Jobu Pistonu kalbasi Marius Eidukonis.Pokalbis su komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovu Vytautu Matulevičiumi apie Kremliaus naratyvų paplitimo Lietuvoje tyrimą.Domanto Razausko parengta muzikinių naujienų apžvalga.Ved. Gerūta Griniūtė

Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.Ved. Arvydas Urba

Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.Ved. Arvydas Urba

Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?Ved. Arvydas Urba

Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.Ved. Arvydas Urba

Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.Ved. Arvydas Urba

Marijampolėje prasideda tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, šiemet koncertuose visą dėmesį skirsiantis vienam, vis kitam instrumentui. „Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Su autoriumi pokalbiui apie poreikį kurti susitiko kolegė Karina Metrikytė.Anykštėnus ir miesto svečius tik ką pasiekė pirmasis žurnalas „Kultūros kurortas“, kviečiantis suvokti, jog kultūros pažinimas – lyg poilsis. Kokia šio žurnalo misija ir kiek jis prisidės prie Anykščių siekio įsitvirtinti kaip kultūros kurortui?Pasaulio muzikos naujienų apžvalgoje Jurgis Kubilius pasakoja apie „The New York Times“ vykdomas muzikos kritiko paieškas, Bavarijos konstitucinio teismo bylą dėl meno ir religinių bendruomenių nelygybės Covid-19 pandemijos metu ir apie ledų kompaniją, nuo rugsėjo bendradarbiausiančią su žymiu olandų simfoniniu orkestru.Provokuojantis, konceptualus ir netikėtais sprendimais pasižymintis menininkas Kęstutis Svirnelis kviečia savo menu susimąstyti apie šiuolaikinę visuomenę, vertybes ir mūsų vietą žemėje. Lietuvoje baigęs mokslus dabar gyvena Vokietijoje, aktyviai kuria tarpdisciplininėje tarptautinėje meno scenoje. Kęstutis Svirnelis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Mykolo Saukos skulptūros „Liudytoja“ padegėjas gailisi ir atsiprašo autoriaus, Zarasų krašto muziejaus ir visuomenės. Pokalbis su Zarasų rajono mere Nijole Guobiene.Į Anykščius sugrįžta tradicinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ – tris dienas Dainuvos slėnyje skambės muzika, poezija ir vizualusis menas.„Tai mano noras prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – sako režisierius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais ukrainiečių aktoriais kuria spektaklį „Paukštyno bendrabutis“ pagal lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Švyturio dieną pajūryje prasideda įvairiausi renginiai, ne tik kviečiantys pasižvalgyti iš švyturių aukštybių, bet ir susipažinti su jų istorija bei dabartimi. Kodėl švyturių dieną neatsivers Klaipėdos švyturys?Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie atšauktas sezono pradžios premjeras Estijos nacionalinėje operoje ir vieną žinomiausių klasikinių melodijų, nuo šiol skambančią Jungtinių Arabų Emyratų greitkelyje.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistas Dainius Vaičekonis.Ved. Gabija Narušytė

Prieš dešimtmetį Anykščiuose buvo atidarytas vienintelis toks Baltijos šalyse Medžių lajų takas. Kaip šio turistinio objekto atsiradimas pakeitė Anykščių veidą?Dėl pastato avarinės būklės savo patalpas turi palikti Panevėžio Lėlių vežimo teatras. Kokias tolesnes veiklos perspektyvas mato Panevėžio miesto savivaldybė?Eidamas 70-uosius mirė LRT režisierius Petras Savickis. Interviu LRT KLASIKAI yra prisipažinęs, kad visuomet save vadino džiazmenu ir filmuodamas džiazą visuomet palikdavo vietos improvizacijai.Minint lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus, LRT KLASIKA pristato pokalbių ciklą „Lietuvos aviacijos šimtmetis. Padangių istorijos". Pirmasis pašnekovas – ilgametis pilotas, aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – menininkė Rūta Eidukaitytė.Ved. Marius Eidukonis

Ilgas ir gausus lietus, per kurį net tris kartus daugiau nei kasmetinė normą iškrito kritulių, permerkė laukus. Ūkininkams lieka su giliu liūdesiu stebėti, kaip žūsta jų derlius. Bandymai įvažiuoti į laukus su techniką baigiasi technikos gelbėjimo operacijomis, o kombainus iš laukų tenka išsikasti net ekskavatoriais. Nacionalinis krizių valdymo centras jau pateikė Vyriausybei siūlymą – ekstremaliąją situaciją skelbti visos šalies mastu. Nuo ekstremalaus ir katastrofiško lietaus nukentėjo net 18 rajonų, šeši iš jų – Anykščių, Akmenės, Kėdainių, Kaišiadorių, Rokiškio ir Šilutės – jau paskelbė ekstremaliąją situaciją savivaldybės mastu.Medelyno savininkai Gintaras ir Vilma Adomavičiai taip pavargo važinėti po turgus ir muges, kad nusprendė įkurti parką, į kurį augalų įsigyti atvyktų patys pirkėjai. Kuriamas parkas virto „Hortenzijų rojumi“ ir lankytojų lauks antrą sezoną tarp Švėkšnos miestelio ir Inkaklių kaimo Šilutės rajone.Didžiojoje Lietuvoje – rūtos, o Mažojoje – mirtos. Etnografas Helmutas Lotužis iš Priekulės (Klaipėdos r.) savo sodyboje augina tuos augalus, kuriuos augino dar jo močiutė, o kitose sodybose šių augalų jau neberasi.Ved. Kristina Toleikienė

Spaudos apžvalgoje - kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai" jungtinio liepos ir rugpjūčio numerio apžvalga.Kaune ir Kauno rajone prasideda septintą kartą rengiamas scenos menų festivalis „Contempo". Visą savaitę neįprastose erdvėse žiūrovai kviečiami į performanus, šokio, teatro, šiuolaikinio cirko ir akrobatinius pasirodymus.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga. Joje - Claireʼės Kilroy romanas „Vaikų žaidimas" ir Kim Ho-Yeon romanas „Mažų stebuklų krautuvėlė".Šią savaitę, Anykščių rajone esančiuose Niūronyse įsikūrusiame Arklio muziejuje vyksta dvyliktasis dailininkų pleneras, kuriame dėmesys ne tik tradicinei tapybai ir grafikai, bet ir tradiciniams amatams, tautiniams šokiams ir dainoms bei ypatingas dėmesys istorijai ir gamtai. Pokalbis su plenero organizatoriumi Donatu Iniu ir kanklių meistru Skalmantu Barkausku.Šiandien prasideda lituanistinių mokyklų iš įvairių Europos šalių stovykla, kurios dalyvauja beveik 100 vaikų iš 10 šalių Stovyklos tema - valstybingumo pamatai: suverenitetas, kalba, kultūra.Kaip keičiasi vestuvinių suknelių ir kostiumų mados, kiek įtakos šventinei aprangai turi tvarumo idėjos? Pokalbis su dizainere Rimante Rimgailaite, sukūrusia aprangą jauniesiems iš panaudotų tablečių pakuočių.Vakar būdamas 83-ejų mirė žinomas amerikiečių teatro režisierius Robertas Wilsonas. Režisieriaus sukurtus darbus Lietuvos žiūrovai galėjo išvysti ir mūsų šalies teatrų scenose. Pokalbis su Kauno dramos teatro vadovu Egidijumi Stanciku, teatro kritiku Vaidu Jauniškiu ir aktoriumi Dainiumi Svobonu.Apie specialią LRT Klasikos laidos „Pakeliui su klasika" transliaciją iš Merkinės pasakoja Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis.Ved. Donatas Šukelis

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Paaiškėjus, kad FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjero įmonei suteiktos lengvatinės paskolos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad sunku įsivaizduoti kaip jis toliau gali eiti pareigas, na o Nemuno aušros vadovas Remigijus Žemaitaitis sako, kad tai netrukdys Paluckui toliau būti premjeru.Tyrimas atliekamas dėl galimo kreditinio sukčiavimo. Pasak FNTT, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos prokuratūra.Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, jog gydymo įstaigos negalėtų imti papildomų priemokų už valstybės finansuojamas paslaugas.Seimas imasi svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlymą paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.Valstybės kontrolė sako, kad visuomenės rengimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui šiuo metu yra nepakankamas. Anot jos, valstybė turi stiprinti moksleivių žinias apie krašto gynybą, o pilietinio pasipriešinimo mokymai suaugusiesiems turėtų apimti didesnę šalies teritoriją bei turėtų būti pritaikyti žmonėms su negalia.Anykščiuose atidaromas Jausmų muziejus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieš 8 metus Laurynas Griauzdė Kupiškio rajone savo ūkio pašonėje įkūrė aeroklubą, o dabar savęs jau nevadina nei pilotu, nei ūkininku: „Dokumentų tiek, kad vos spėju suktis, o likusį laiką tenka pjauti žolę pakilimo take“. Ir nors kasdien darbas veja darbą, lengvesnių metų jis nesitiki: grūdų kaina tarptautinėse biržose tokia pati kaip 2005 metais.Anykščių rajone Arklio muziejuje vyko šventė „Bėk bėk, Žirgelį“. Tradiciškai, renginio ašimi tapo žirgas ir jo santykis su žmogumi. Apie tradicijas bei žirgą dabartinio gyvenimo ritmo kontekste kalbėjomės su Arklio muziejaus vadovu Mindaugu Karčemarsku.Rokiškio rajone, Laibgaliuose vyko vištų bėgimo varžybos, parodoje pristatytos įvairios naminių paukščių veislės. Pakalbinti organizatoriai ir varžybų laimėtojai.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Anykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą!„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.Ved. Regina Montvilienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip istorijų pasakojimas gali padėti spręsti socialines problemas ar net politinius konfliktus?Žydų mokslo institutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Kaip prie to prisidėjo valdovų kelionės iš Vilniaus į Rygą?Anykščiuose savo veiklą pradeda Anykščių choras, sieksiantis suburti kuo daugiau anykštėnų meninei veiklai.Praėjusiais metais prie projekto „Profesionalaus scenos meno sklaidos tinklas Lietuvos regionuose“ prisijungusi aktorė Aušra Pukelytė pradėjo kelionę su savo mono spektakliu „Vuojaž, vuojaž“ po mažuosius Lietuvos miestelius.LRT KLASIKA tęsia pažintį su „Metų knygų rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart tai Viktorijos Daujotytės knyga „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“.Jau artimiausiu metu didžiuosiuose festivaliuose Italijoje vis daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai. Kokie Lietuvos kultūros pristatymo planai Italijoje?Kaip architektūra ir dizainas gali padėti spręsti nelygybės problemas? Kalbamės su architektu, Italijos dizaino ambasadoriumi Lietuvoje Alessandro Scandurra, kurio projektas laimėjo „Ateities mokykla Ukrainai“ konkursą.Ved. Marius Eidukonis

Regitra paskelbė apie naują numerio ženklų seriją – tarp pasirinkimų ir Niujorko simboliai.Kuo išskirtinė Jungtinėse Valstijose eilę metų geriausia pripažįstama Viduržemio jūros regiono dieta?LRT Faktai: specialistai įspėja, kad migrantai dažnai tampa melagienų taikiniu. Šią savaitę Lietuvoje nuskambėjo pareiškimas, jog migrantai augina nusikalstamumo statistiką. Ar taip yra iš tiesų?6 iš 10 aptarnavimo srities darbuotojų mūsų šalyje yra patyrę netinkamą klientų elgesį – psichologinį arba žodinį smurtą.Besibaigiantis sausis muzikos pasaulyje minimas kaip atlikėjo David'o Bowie mėnuo. Šio kūrėjo darbai bei idėjos pirmą kartą prisiminti Anykščiuose.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė Genovaitė, kuri sako, kad jau keletą mėnėesių iš eilės laiškininkas vėliau nei įprastai jai atnešė pensiją.Antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Europos ir Pasaulio čempionatus organizuos lietuvis. Darius Karanauskas išrinktas Pasaulio Pankrationo Athlima federacijos valdybos vadovu, atsakingu už šių dviejų čempionatų bei daugybės kitų su jais susijusių renginių organizavimą. Tai didžiausias Lietuvos atstovo pasiekimas pankrationo sporto politikos istorijoje.Pensininkas iš Rokonių Kazimieras Masilionis 10 proc. savo pensijos kas mėnesį nori paaukoti neseniai įkurtam Gynybos fondui, bet to padaryti negali. „Sodra“ dalies pensijos į Gynybos fondą pervesti tiesiogiai negali, nes to neleidžia įstatymai. Pats Kazimieras sako, kad jam kas mėnesį tiesiogiai pervesti pinigus – nepatogu.Anykščių rajone Polgento Dumbrava yra įkūręs lineikų – senovinių vežimų – muziejų.Ved. Edvardas Kubilius

JAV prezidentui Joe Bidenui pranešus, kad jis nebesieks antrosios kadencijos, rinkimų kampaniją pradėjo jo palaikymo sulaukiusi viceprezidentė Kamala Harris. Politikė sako, kad Demokratų nominaciją ji užsitarnaus ir laimės.Dalis verslų bei kitų organizacijų toliau sprendžia problemas, kurios kilo penktadienį, bendrovei „Crowdstrike“ nesėkmingai atnaujinus savo antivirusinę programą. Kodėl ne visuomet pavyksta tinkamai atnaujinti programinę įrangą?Aktualus klausimas. Vagysčių neapsikentę prekybininkai siūlo pakartotinai apsivogusių žmonių kurį laiką neįleisti į parduotuves. Ar pritariate šiai prekybininkų idėjai?Medžioklinius ir sportinius šovinius gaminanti Anykščių rajono įmonė „Žala arms“ Ukrainai ketina gaminti ir tiekti šaudmenis, skirtus dronams naikinti. Pokalbis su įmonės vadovu.Vilniečiai piktinasi, kad prieš pusmetį sutvarkytos gatvės sostinėje ir vėl tvarkomos. Jie klausia, ar tikrai taip turi būti, ar savivaldybė atsakingai naudoja žmonių pinigus.Toliau supažindiname su Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovausiančiais sportininkais. Šįkart – pasakojimas apie plaukiką Daną Rapšį.Ved. Edvardas Kubilius

Šią naktį Kretingos mieste buvo paskelbta komendanto valanda, čia vyko jungtinės Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Kretingos rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pratybos.Lietuvoje vyksta balsavimas antrame Prezidento rinkimų ture. Ar galima tikėtis, kad aktyvumas išliks toks pat aukštas, kaip pirmojo turo metu?Gydytojų ir slaugytojų trūkumas kelia vis daugiau galvos skausmo gydymo įstaigų vadovams. Jie neslepia, kad tenka konkuruoti ne tik su privačiais sveikatos centrais, bet gydytojus vilioti iš kitų ligoninių. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia parengusi planą skatinti rezidentus rinktis darbą regione, kad tarp savivaldybių baigtųsi konkurencinė prekyba medikais.Tęsiame pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų dainų šventei“. Šį kartą keliaukime į Anykščius. Net 12 Anykščių kultūros centro kolektyvų dalyvaus šimtmečio dainų šventėje.Amerikoje iki prezidento rinkimų dar liko kone pusmetis. Tai bus prezidentinės kovos revanšas - buvęs prezidentas postą iš buvusio ir dabartinio varžovo bandys atsikovoti po maždaug septyniasdešimties metų pertraukos. Tai bene vieni svarbiausių prezidento rinkimų Amerikos istorijoje, kuriuose varžosi ir nepopuliariausi kandidatai.Ved. Paulius Selezniovas

Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai svarstys, kaip pilietybės išsaugojimo referendumą padaryti sėkmingą?Aklualus klausimas. Padidėjus sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis, gyventojai nedarbingumo pažymėjimus galės gauti nuotoliniu būdu. Ar naudojatės nuotolinėmis gydytojų konsultacijos, ar tokios konsultacijos reikalingos?Anykščių rajone, Gerkonių vienkiemyje ramybę, saugumą ir naujo gyvenimo galimybes randa įvairių negandų paliestos moterys. Kaip jos ateina į šiuos namus ir su kokiomis istorijomis, pasakoja Viktorija Urbonaitė su rubrika „Verslas iš širdies“.Gyvenimas Lietuvoje per dešimtmetį pasiekė neregėtas aukštumas, tai rodo savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas. visi rodiklaiai augo, išskyrus, demografija, kuri rodo neigiamas tendencijas.Specialistai pastebi, kad daugėja paauglių, kurie imasi savižalos. Psichologų teigimu, to išvengti padeda artimas ir nuoširdus ryšys šeimoje.Ved. Rūta Kupetytė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Kopenhagoje gyvenanti Eglė Ona Holm.Vakar prasidėjo 10 dienų truksiantis trečiasis festivalio „Nepatogus kinas“ organizuojamas, Lietuvoje toks vienintelis audiodokumentikos festivalis „Banguoja“. Šių metų renginio programoje – kruopščiai atrinktos audiodokumentikos perklausos, tinklalaidžių įrašų sesijos, susitikimai su jų kūrėjais, garso menininkais, instaliacija, taip pat mokymai kuriantiems arba norintiems kurti tinklalaides ar įtraukiančius garso pasakojimus. Festivalio koordinatorė Judita Ragauskaitė ir tarptautinių apdovanojimų pelniusi LRT radijo dokumentikos kūrėja Sigita Vegytė.Vieni parduoda butą, kad įsigytų kemperį, kiti pastato kemperį kurioje nors konkrečioje vietoje ir laiko jį savo pajūrio butu: kokios kemperių tendencijos Lietuvoje? Kiek šalis jiems palanki? Kokių iššūkių kyla vartotojams, šiai keliavimo rūšiai, regis, vis populiarėjant? Rinkodaros specialistė Justina Ignatavičienė, su šeima mėgstanti keliauti kemperiais,sveikos mitybos ir gyvensenos specialistė Gretė Brokienė, asociacijos Baltijos kemperiai prezidentas Algimantas Lukoševičius.Artejant Ukrainos nepriklausomybės dienai, Anykščiai kviečia į Ukrainos palaikymo renginius. Paroda Arklio muziejuje atidaroma rytoj, taip pat numatomi koncertai Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, įskaitant vienos žymiausių Ukrainos bardžių koncertą, taip pat, žinoma anykštėnams. Poetų, menininkų palaikymo akcijų čia ir daugiau. Anykščiai, vadinantys save literatūros miestu, rengia ir Ukrainos rašytojų rezidencijas. Eteryje Anykščių krašto garbės ambasadorius Virginijus Strolia.Vilniaus universitetas nutraukia sutarti su profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu. Lrt radijas išsiaiškino, kad gyvendamas Maskvoje Desnickis rašė publikacijas, kuriose neigė Lietuvos ir dar dviejų Baltijos šalių okupaciją.Ved. Živilė Kropaitė