POPULARITY
Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba
Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.Ved. Arvydas Urba
Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė prisimena gausiai aptarinėtą premjerės Ingos Ruginienės rankinę ir komentare svarsto apie padirbinius ir reprezentaciją.Šią savaitę Klaipėdos koncertų salė publiką kviečia chorinės muzikos klausytis uždengtomis akimis.Naujas VDU tyrimas rodo, kad žmonės jaučiasi neišgirsti ir užsidaro savo informaciniuose burbuluose, tačiau profesionaliai žiniasklaidai vis dar suteikia vilčių atkurti konstruktyvų ryšį. Kas lemia šį požiūrį?Anykščius jau du dešimtmečius kardelių žiedais puošia legendinis gėlininkas Matas Diržys.Į Panevėžio miesto erdves grįžta meno kūriniai, kurie buvo laikinai nuimti, o kitąmet mieste planuojama pastatyti dar septynias skulptūras.Ved. Justė Luščinskytė
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad kultūros viceministrą Aleksandrą Broką pasirinko pati. Pasak jos, jis įrodė turįs ryšį su kultūros bendruomene, o apie sąsajas su ritmologais premjerė tikina nieko nežinojusi.Baltarusijoje įstrigus maždaug 5 tūkst. Lietuvos vilkikų, premjerė Inga Ruginienė žada, kad Lietuva kreipsis į Minską, jog šis leistų vilkikams grįžti namo.JAV demokratai švenčia užtikrintą pergalę neeiliniuose rinkimuose Niujorke, Virdžinijoje, Niudžersyje ir Kalifornijoje, kurie prieš artėjančius vidurio kadencijos rinkimus rodo itin nepalankias tendencijas respublikonams ir Donaldui Trampui.Lietuvos gyventojai pernai vaistinėse išleido 1,5 mlrd. eurų. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, tai rodo neatsakingą vaistų ir maisto papildų vartojimo tendenciją.Per Vėlines Anykščių kapinėse lankęsi žmonės nustebo – ant kai kurių kapų buvo įsmeigtos medinės lentelės su įspėjimais, kad jei kapavietė nebus prižiūrima, ji gali būti perleista kitam žmogui su teise joje laidoti. Socialiniame tinkle žmonės reiškė nepasitenkinimą dėl tokio sprendimo ir įžvelgia verslo interesus, o Anykščių komunalinio ūkio, kuris ir prižiūri kapines, vadovas kaltinimus atmeta ir sako, kad tokia yra savivaldybės patvirtinta tvarka.Istorinį sidabrą ,,Challenger"serijos paplūdimio tinklinio turnyre iškovojusios Ieva Dumbauskaitė ir Gerda Grudzinskaitė teigia, jog Lietuvos tinklinis išgyvena auksinius laikus.Ved. Liepa Želnienė
Debiutinis režisierės Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ Kyjivo „Molodist“ festivalyje pelnė žiūrovų simpatijų apdovanojimą. Nuo pasaulinės premjeros prestižiniame A klasės festivalyje Karlovi Varuose iki nacionalinės premjeros Lietuvoje šis filmas atkeliauja per daugiau nei 20 tarptautinių festivalių visame pasaulyje, rašoma filmo platintojų pranešime žiniasklaidai. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite.Lapkričio 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus švenčia švenčia 99 metų gimtadienį. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ gimimo dienos išvakarėse ekscelenciją kalbino kolegė Nemira Pumprickaitė.Šeštadienį Vilniuje viešėjo eksperimentinę ir populiariąją muziką jungianti legendinė JAV atlikėja ir kompozitorė Laurie Anderson. Koncerto išvakarėse LRT KLASIKA su ja kalbėjosi apie pirmąjį jos šunį Kiki, išgyvenimo sudėtingais laikais koordinates bei tai, kodėl ją įkvėpė Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas „Saulė ir jūra“.Pirmą kartą įvyko Lietuvos dramaturgų susitikimas. Šis susitikimas surengtas Anykščiuose, mieste, užauginusiame ne vieną rašytoją ir dramaturgą. „Jei poetai turi Druskininkus, fotografai - Nidą, galbūt dramaturgams gali atitekti Anykščiai?", – svarsto susitikimą organizavusio Lietuvos teatro centro atstovė Kristė Agota Savė. Renginyje lankėsi mūsų kolegė Simona Ševčenkaitė . Paklausykime jos pasakojimo.Ved. Gerūta Griniūtė
Lietuvoje minint Seimo paskelbtus M. K. Sarbievijaus baroko literatūros metus, Anykščiuose pirmą kartą eksponuojamas originalus, pirmojo leidimo Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų” egzempliorius iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei to paties autoriaus sudarytas trikalbis žodynas. Parodoje lankėsi ir pasakojimą paruošė Simona Ševčenkaitė.„Ne šventieji puodus lipdo“ – šio posakio įkvėpta archeologijos paroda „Nešventieji radiniai“ veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame arsenale. Parodoje apsilankė ir radinius, kurie laikyti nešventais, apžiūrėjo kolega Donatas Šukelis.Kodėl šiandien mūsų šalies bibliotekos, pagal įstatymą privalančios priimti renginius, patiria spaudimą ir gali tapti situacijos įkaitėmis, kai jose renginius nori rengti skirtingi politikai ir politinės partijos? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų prezidente Danguole Abazoriuviene.Savaitgalį Niujorke prasidėjo prestižinė performanso bienalė Performa. Jubiliejinėje, 20-ojoje bienalėje išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvai, mūsų šalies kūrėjai prisistato programoje „Lietuvos paviljonas be sienų“. Su šio paviljono kuratoriumi Jobu Pistonu kalbasi Marius Eidukonis.Pokalbis su komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovu Vytautu Matulevičiumi apie Kremliaus naratyvų paplitimo Lietuvoje tyrimą.Domanto Razausko parengta muzikinių naujienų apžvalga.Ved. Gerūta Griniūtė
Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.Ved. Arvydas Urba
Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.Ved. Arvydas Urba
Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?Ved. Arvydas Urba
Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.Ved. Arvydas Urba
Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.Ved. Arvydas Urba
Marijampolėje prasideda tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, šiemet koncertuose visą dėmesį skirsiantis vienam, vis kitam instrumentui. „Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Su autoriumi pokalbiui apie poreikį kurti susitiko kolegė Karina Metrikytė.Anykštėnus ir miesto svečius tik ką pasiekė pirmasis žurnalas „Kultūros kurortas“, kviečiantis suvokti, jog kultūros pažinimas – lyg poilsis. Kokia šio žurnalo misija ir kiek jis prisidės prie Anykščių siekio įsitvirtinti kaip kultūros kurortui?Pasaulio muzikos naujienų apžvalgoje Jurgis Kubilius pasakoja apie „The New York Times“ vykdomas muzikos kritiko paieškas, Bavarijos konstitucinio teismo bylą dėl meno ir religinių bendruomenių nelygybės Covid-19 pandemijos metu ir apie ledų kompaniją, nuo rugsėjo bendradarbiausiančią su žymiu olandų simfoniniu orkestru.Provokuojantis, konceptualus ir netikėtais sprendimais pasižymintis menininkas Kęstutis Svirnelis kviečia savo menu susimąstyti apie šiuolaikinę visuomenę, vertybes ir mūsų vietą žemėje. Lietuvoje baigęs mokslus dabar gyvena Vokietijoje, aktyviai kuria tarpdisciplininėje tarptautinėje meno scenoje. Kęstutis Svirnelis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė
Mykolo Saukos skulptūros „Liudytoja“ padegėjas gailisi ir atsiprašo autoriaus, Zarasų krašto muziejaus ir visuomenės. Pokalbis su Zarasų rajono mere Nijole Guobiene.Į Anykščius sugrįžta tradicinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ – tris dienas Dainuvos slėnyje skambės muzika, poezija ir vizualusis menas.„Tai mano noras prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – sako režisierius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais ukrainiečių aktoriais kuria spektaklį „Paukštyno bendrabutis“ pagal lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Švyturio dieną pajūryje prasideda įvairiausi renginiai, ne tik kviečiantys pasižvalgyti iš švyturių aukštybių, bet ir susipažinti su jų istorija bei dabartimi. Kodėl švyturių dieną neatsivers Klaipėdos švyturys?Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie atšauktas sezono pradžios premjeras Estijos nacionalinėje operoje ir vieną žinomiausių klasikinių melodijų, nuo šiol skambančią Jungtinių Arabų Emyratų greitkelyje.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistas Dainius Vaičekonis.Ved. Gabija Narušytė
Prieš dešimtmetį Anykščiuose buvo atidarytas vienintelis toks Baltijos šalyse Medžių lajų takas. Kaip šio turistinio objekto atsiradimas pakeitė Anykščių veidą?Dėl pastato avarinės būklės savo patalpas turi palikti Panevėžio Lėlių vežimo teatras. Kokias tolesnes veiklos perspektyvas mato Panevėžio miesto savivaldybė?Eidamas 70-uosius mirė LRT režisierius Petras Savickis. Interviu LRT KLASIKAI yra prisipažinęs, kad visuomet save vadino džiazmenu ir filmuodamas džiazą visuomet palikdavo vietos improvizacijai.Minint lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus, LRT KLASIKA pristato pokalbių ciklą „Lietuvos aviacijos šimtmetis. Padangių istorijos". Pirmasis pašnekovas – ilgametis pilotas, aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – menininkė Rūta Eidukaitytė.Ved. Marius Eidukonis
Ilgas ir gausus lietus, per kurį net tris kartus daugiau nei kasmetinė normą iškrito kritulių, permerkė laukus. Ūkininkams lieka su giliu liūdesiu stebėti, kaip žūsta jų derlius. Bandymai įvažiuoti į laukus su techniką baigiasi technikos gelbėjimo operacijomis, o kombainus iš laukų tenka išsikasti net ekskavatoriais. Nacionalinis krizių valdymo centras jau pateikė Vyriausybei siūlymą – ekstremaliąją situaciją skelbti visos šalies mastu. Nuo ekstremalaus ir katastrofiško lietaus nukentėjo net 18 rajonų, šeši iš jų – Anykščių, Akmenės, Kėdainių, Kaišiadorių, Rokiškio ir Šilutės – jau paskelbė ekstremaliąją situaciją savivaldybės mastu.Medelyno savininkai Gintaras ir Vilma Adomavičiai taip pavargo važinėti po turgus ir muges, kad nusprendė įkurti parką, į kurį augalų įsigyti atvyktų patys pirkėjai. Kuriamas parkas virto „Hortenzijų rojumi“ ir lankytojų lauks antrą sezoną tarp Švėkšnos miestelio ir Inkaklių kaimo Šilutės rajone.Didžiojoje Lietuvoje – rūtos, o Mažojoje – mirtos. Etnografas Helmutas Lotužis iš Priekulės (Klaipėdos r.) savo sodyboje augina tuos augalus, kuriuos augino dar jo močiutė, o kitose sodybose šių augalų jau neberasi.Ved. Kristina Toleikienė
Spaudos apžvalgoje - kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai" jungtinio liepos ir rugpjūčio numerio apžvalga.Kaune ir Kauno rajone prasideda septintą kartą rengiamas scenos menų festivalis „Contempo". Visą savaitę neįprastose erdvėse žiūrovai kviečiami į performanus, šokio, teatro, šiuolaikinio cirko ir akrobatinius pasirodymus.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga. Joje - Claireʼės Kilroy romanas „Vaikų žaidimas" ir Kim Ho-Yeon romanas „Mažų stebuklų krautuvėlė".Šią savaitę, Anykščių rajone esančiuose Niūronyse įsikūrusiame Arklio muziejuje vyksta dvyliktasis dailininkų pleneras, kuriame dėmesys ne tik tradicinei tapybai ir grafikai, bet ir tradiciniams amatams, tautiniams šokiams ir dainoms bei ypatingas dėmesys istorijai ir gamtai. Pokalbis su plenero organizatoriumi Donatu Iniu ir kanklių meistru Skalmantu Barkausku.Šiandien prasideda lituanistinių mokyklų iš įvairių Europos šalių stovykla, kurios dalyvauja beveik 100 vaikų iš 10 šalių Stovyklos tema - valstybingumo pamatai: suverenitetas, kalba, kultūra.Kaip keičiasi vestuvinių suknelių ir kostiumų mados, kiek įtakos šventinei aprangai turi tvarumo idėjos? Pokalbis su dizainere Rimante Rimgailaite, sukūrusia aprangą jauniesiems iš panaudotų tablečių pakuočių.Vakar būdamas 83-ejų mirė žinomas amerikiečių teatro režisierius Robertas Wilsonas. Režisieriaus sukurtus darbus Lietuvos žiūrovai galėjo išvysti ir mūsų šalies teatrų scenose. Pokalbis su Kauno dramos teatro vadovu Egidijumi Stanciku, teatro kritiku Vaidu Jauniškiu ir aktoriumi Dainiumi Svobonu.Apie specialią LRT Klasikos laidos „Pakeliui su klasika" transliaciją iš Merkinės pasakoja Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis.Ved. Donatas Šukelis
Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė
Paaiškėjus, kad FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjero įmonei suteiktos lengvatinės paskolos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad sunku įsivaizduoti kaip jis toliau gali eiti pareigas, na o Nemuno aušros vadovas Remigijus Žemaitaitis sako, kad tai netrukdys Paluckui toliau būti premjeru.Tyrimas atliekamas dėl galimo kreditinio sukčiavimo. Pasak FNTT, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos prokuratūra.Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, jog gydymo įstaigos negalėtų imti papildomų priemokų už valstybės finansuojamas paslaugas.Seimas imasi svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlymą paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.Valstybės kontrolė sako, kad visuomenės rengimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui šiuo metu yra nepakankamas. Anot jos, valstybė turi stiprinti moksleivių žinias apie krašto gynybą, o pilietinio pasipriešinimo mokymai suaugusiesiems turėtų apimti didesnę šalies teritoriją bei turėtų būti pritaikyti žmonėms su negalia.Anykščiuose atidaromas Jausmų muziejus.Ved. Agnė Skamarakaitė
Prieš 8 metus Laurynas Griauzdė Kupiškio rajone savo ūkio pašonėje įkūrė aeroklubą, o dabar savęs jau nevadina nei pilotu, nei ūkininku: „Dokumentų tiek, kad vos spėju suktis, o likusį laiką tenka pjauti žolę pakilimo take“. Ir nors kasdien darbas veja darbą, lengvesnių metų jis nesitiki: grūdų kaina tarptautinėse biržose tokia pati kaip 2005 metais.Anykščių rajone Arklio muziejuje vyko šventė „Bėk bėk, Žirgelį“. Tradiciškai, renginio ašimi tapo žirgas ir jo santykis su žmogumi. Apie tradicijas bei žirgą dabartinio gyvenimo ritmo kontekste kalbėjomės su Arklio muziejaus vadovu Mindaugu Karčemarsku.Rokiškio rajone, Laibgaliuose vyko vištų bėgimo varžybos, parodoje pristatytos įvairios naminių paukščių veislės. Pakalbinti organizatoriai ir varžybų laimėtojai.Ved. Arneta Matuzevičiūtė
Anykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą!„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė
Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė
Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė
Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.Ved. Regina Montvilienė
Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip istorijų pasakojimas gali padėti spręsti socialines problemas ar net politinius konfliktus?Žydų mokslo institutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Kaip prie to prisidėjo valdovų kelionės iš Vilniaus į Rygą?Anykščiuose savo veiklą pradeda Anykščių choras, sieksiantis suburti kuo daugiau anykštėnų meninei veiklai.Praėjusiais metais prie projekto „Profesionalaus scenos meno sklaidos tinklas Lietuvos regionuose“ prisijungusi aktorė Aušra Pukelytė pradėjo kelionę su savo mono spektakliu „Vuojaž, vuojaž“ po mažuosius Lietuvos miestelius.LRT KLASIKA tęsia pažintį su „Metų knygų rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart tai Viktorijos Daujotytės knyga „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“.Jau artimiausiu metu didžiuosiuose festivaliuose Italijoje vis daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai. Kokie Lietuvos kultūros pristatymo planai Italijoje?Kaip architektūra ir dizainas gali padėti spręsti nelygybės problemas? Kalbamės su architektu, Italijos dizaino ambasadoriumi Lietuvoje Alessandro Scandurra, kurio projektas laimėjo „Ateities mokykla Ukrainai“ konkursą.Ved. Marius Eidukonis
Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainosŠimtametyje tvartuke vienas po kito pasaulį išvysta ėriukai ir veršeliai, kuriais tenka rūpinti ūkininkams Irenai ir Kęstui Basijokams (Ignalinos r.) ir buteliukais šerti mažuosius net 3 val. nakties. Nedideliame ūkyje kiekvienas gyvulėlis labai brangus. Kai pavasarį išgins gyvulius į pievą, prasidės didieji metų darbai. Jie sunkūs, daugelį jų tenka dirbti rankomis. Žinoma, ūkyje yra ir modernūs traktoriai, padargai, bet atsinaujinti techniką reikia kasmet. Tad tik žiūrėk, kad galą su galu sudurtumei, ypač kai grūdų ir mėsos supirkimo kainos nedžiugina.Metus laiko Maišiagalos amatų centre (Vilniaus r.) veikia amatininkės Oksanos Graužinienės vilnos vėlimo studija. Amatininkei spaudžia širdį, kad lietuviškos vilnos ūkininkai neturi kur dėti. Tad ji įdeda daug širdies į gaminius, kad žmonės pamatytų, jog iš vilnos galima labai daug jaukių dalykų gaminti. Tad miestelio bažnyčiai iš lietuviškos vilnos Oksana nuvėlė prakartėlę, gamina valstybinėms šventėms skirtus papuošalus.„Miestiečiai kaime“. „Niekada nesakyk niekada“ – taip galima būtų pavadinti Vitos ir Mindaugo Balčiūnų istoriją. Gyvenimas kaime ir gausi šeima - buvo tai, ko Mindaugas sakė niekada gyvenime nedarysiąs. Dabar šeima gyvena vienkiemyje Padvariuose, Anykščių rajone, ir turi savo verslą - gamina obuolių sūrius, traškučius, veda edukacijas. Ir, kaip sako, tapo didžiausiais gyvenimo ir verslo galimybių provincijoje propaguotojais.Ved. Kristina Toleikienė
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šį vakarą publikai pristatoma nauja W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ versija. Kaip šiandien įprasminama suvedžiotojo istorija, kurią į muziką sudėjo Vienos klasikas? Apie tai pasakoja Don Žuano vaidmenį kuriantis baritonas Modestas Sedlevičius ir pastatymo kūrėjai.Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus. Apie jo veiklas Anykščių krašte pasakoja Simona Ševčenkaitė.„Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika“, – taip yra sakęs Maurice's Ravel'is, nemėgęs atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą. Tas romanas sugulė į gausybę kūrinių, tapusių itin reikšmingais pasaulio muzikos istorijoje. Šiandien pasaulis mini šio prancūzų kompozitoriaus 150-ąsias gimimo metines.„Noriu, kad mano dainos primintų žmonėms jų pačių patirtis, padėtų išgyventi skausmą ir surasti viltį“, - buvo sakiusi ryški amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo dainų kūrėja ir atlikėja, aktorė Angie Stone. Deja, praėjusią savaitę 63-ejų menininkė žuvo avarijoje. Šiandien plačiau apie netikėtai nutrūkusį dainininkės kūrybinį kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – pianistė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.Ved. Gabija Narušytė
Žurnalo „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus;Užsienio spaudos apžvalga.Kas yra STEAM ugdymas ir kaip jis pritaikomas ugdymo procese? Kokie keblumai kyla STEAM ugdymo metodą taikantiems mokytojams? Pokalbis su Kauno technologijos universiteto Studijų informacijos sklaidos vadove Aurelija Naseckaite ir Kauno metodinio STEAM centro padalinio vadove Agniete Kiele;30-ies metų jubiliejų pasitinka „Kino pavasaris“. Pokalbis su festivalio vykdomuoju direktoriumi Konradu Kazlausku;Kodėl XVIII amžiuje žmonės elgetaudavo? Tuo laikotarpiu vargstantys žmonės išmaldos dažniausiai prašydavo prie bažnyčių, o ją gavę, melsdavosi už šelpėjo sielą. Visiškame skurde gyvenę žmonės ieškojo, į ką būtų galima atsiremti, kartais tai virsdavo ir meile. Pasakoja Vesta Vitkutė;Pristatoma nauja istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knyga „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“. Pokalbis su knygos autore.Ved. Donatas Šukelis
Įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2024“ apdovanojimai. Akimirkos iš renginio – Žemės ūkio ministro Igno Hofmano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės pasiakymai – ir pokalbiai su laimėjimą pelniusiais Ignalinos, Klaipėdos, Mažeikių rajonų ūkininkais. Iš dalyvavusių 260 ūkių, apdovanoti 105 geriausieji.Verta žinoti. Lietuviškose pievose ir daržuose galima aptikti augalų, iš kurių gaminama ne tik arbata, bet ir kava. Šio gėrimo alternatyvomis dalijasi žolininkas, ūkininkas iš Anykščių rajono Ramūnas Daugelavičius.Ved. Arneta Matuzevičiūtė
Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.Ved. Kristina Toleikienė
Siekiant pažaboti nelegalų ir nesaugų darbą žemės ūkyje nuo šių metų Europos Sąjungoje įsigalioja reglamentas, numatantis ūkininkams darbdaviams taikyti sankciją - mažinti tiesiogines išmokas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipia dėmesį, kad už nelegalų darbą ar darbo saugos pažeidimus Lietuvoje darbdaviai yra griežtai baudžiami ir pagal nacionalinius įstatymus, o įsigaliojus ir Socialinės paramos sąlygų reglamento numatytoms sankcijoms, ūkininkams būtų taikomas netgi dvigubas baudimas. Su tuo sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, jis ketina neteisingą dvigubo baudimo klausimą kelti Ministrų taryboje. ir ieškoti išeičių.Žagarės mietelyje, Joniškio rajone, netrūksta lankytinų objektų, bet netrukus duris atvers ir ūkininko Daivano Pranciulio įkurtas privatus technikos muziejus. Naujai suremontuotame sandėlyje duryse yra paliktas raktas, kad norintys apsilankyti jau dabar, patys galėtų užsukti ir apžiūrėti kaupiamą ekspoziciją. Penkiasdešimtmečiai ir vyresni nesunkiai išvardintų eksponuojamų automobilių, televizorių, radijo aparatų pavadinimus, o jaunesniems tai būtų patirtis apie tėvų ar senelių turėtą buitį.„Verslas kaime“. „Ūkis ūkelis“, - taip gražiai Adas Gabrilavičius pavadino savo ūkį, įkurtą Vaišviliškių kaime, Anykščių rajone. Ūkio šiltnamiuose ir dirvoje auginamos braškės. Sekasi gerai, bet norint turėti veiklos visus metus, teko sugalvoti, kaip iš sezoninio uogų ūkio tapti visus metus dirbančiu ūkiu. Imtis perdirbimo ūkininkui pavyko pasinaudojus Anykščių rajono savivaldybės teikiama parama ūkininkams. Ūkio kieme jau veikia nedidelis cechas, kuriame liofilizuojamos uogos ir vaisiai.Ved. Kristina Toleikienė
Regitra paskelbė apie naują numerio ženklų seriją – tarp pasirinkimų ir Niujorko simboliai.Kuo išskirtinė Jungtinėse Valstijose eilę metų geriausia pripažįstama Viduržemio jūros regiono dieta?LRT Faktai: specialistai įspėja, kad migrantai dažnai tampa melagienų taikiniu. Šią savaitę Lietuvoje nuskambėjo pareiškimas, jog migrantai augina nusikalstamumo statistiką. Ar taip yra iš tiesų?6 iš 10 aptarnavimo srities darbuotojų mūsų šalyje yra patyrę netinkamą klientų elgesį – psichologinį arba žodinį smurtą.Besibaigiantis sausis muzikos pasaulyje minimas kaip atlikėjo David'o Bowie mėnuo. Šio kūrėjo darbai bei idėjos pirmą kartą prisiminti Anykščiuose.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
Mėnraščio „Metai“ sausio numerio apžvalga;Sausis - muzikos pasaulyje minimas David Bowie mėnesiu. Šis mėnuo, skirtas pagerbti atlikėją bei jo kūrybą, pirmą kartą paminėtas ir Anykščiuose;Vilniaus senajame teatre įvyks režisieriaus Artūro Areimos spektaklio pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“ premjera;Vilniuje veiklą oficialiai pradėjo Vilniaus jaunimo politikos centras. Pokalbis su jaunimo reikalų koordinatoriumi Vidmantu Mitkumi;Užsienio kultūros apžvalga;Kokia queer temos vieta teatro scenoje? Pokalbis su režisieriumi Naubertu Jasinsku.D. Putino nuotr.Ved. Donatas Šukelis
Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia pusiaužiemio reikšmė, kokios tradicijos ir tikėjimai šiuo laiku buvo paplitę Lietuvoje?Minint poeto Antano Baranausko 190-ąsias gimimo metines Anykščiuose nagrinėjamas Anykščių šilelio aktualumas šių laikų visuomenei.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta paroda „Išėję negrįžti...” ir paroda Arvydui Kmieliauskui Mokšui atminti.Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tęsia projektą „Emocijų biblioteka“.Vilniaus savivaldybės taryba svarstys siūlymą Vilniuje įamžinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą.Vilniaus muziejuje atidaryta paroda „Amare Džiipena“, kurioje pasakojama Vilniaus romų istorija.Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka tapo EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimo laimėtoja.Luvro muziejaus direktorė neseniai pareiškė, kad muziejus yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. Kokia situacija viename garsiausių pasaulio muziejų?Taline veikiantis Estijos rusų dramos teatras keičia pavadinimą. Jame neliks žodžio „rusų“.Ved. Marius EidukonisUNSPLASH nuotr.
UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas Paulius Andriejavas vadina eksperimentu ir geru pranašu apie sėkmingai įveikiamus pastarųjų penkerių metų iššūkius, tenkančius šiltnamių sektoriui: pandemiją, energetikos kainų šuolius, o praėjusiais metais ir hibridinio karo ataką. UAB „Anykščių šiltnamiai“ investavo į išmaniąsias technologijas, padedančias taupyti energetinius išteklius. Agurkams ir pomidorams auginti pasitelkta biologinė apsauga nuo kenkėjų - taip užtikrinama aukščiausia daržovių kokybė ir geras skonis.Bitininkų kova už išlikimą - į užsienį eksportuojamas medus, šeimos pagalba iš vaško gaminami rankdarbiai. Tai Panevėžio rajono bitininko Algimanto Antanaičio kasdienybė, tačiau išsižadėti šios veiklos vyras neketina.Didžiausias Lietuvoje - Labanoro regioninis parkas. Kaip prasidėjo jo istorija ir ko iki šiol moko svetinga gamta pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.
Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė Genovaitė, kuri sako, kad jau keletą mėnėesių iš eilės laiškininkas vėliau nei įprastai jai atnešė pensiją.Antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Europos ir Pasaulio čempionatus organizuos lietuvis. Darius Karanauskas išrinktas Pasaulio Pankrationo Athlima federacijos valdybos vadovu, atsakingu už šių dviejų čempionatų bei daugybės kitų su jais susijusių renginių organizavimą. Tai didžiausias Lietuvos atstovo pasiekimas pankrationo sporto politikos istorijoje.Pensininkas iš Rokonių Kazimieras Masilionis 10 proc. savo pensijos kas mėnesį nori paaukoti neseniai įkurtam Gynybos fondui, bet to padaryti negali. „Sodra“ dalies pensijos į Gynybos fondą pervesti tiesiogiai negali, nes to neleidžia įstatymai. Pats Kazimieras sako, kad jam kas mėnesį tiesiogiai pervesti pinigus – nepatogu.Anykščių rajone Polgento Dumbrava yra įkūręs lineikų – senovinių vežimų – muziejų.Ved. Edvardas Kubilius
Spaudos publikacijų apžvalga.Ar prieš dešimtmečius iškeltos prof. Zigmo Zinkevičiaus teorijos vis dar aktualios?Anykščiuose paminėtos kultūros mecenatės dailėtyrininkės Beatričės Kleizitės-Vasaris šimtosios gimimo metinės.Plungės kultūros centre šiandiena atidaroma fotoklubo „Žybt“ paroda „Etninės kultūros ženklai Žemaitijos kraštovaizdyje“.34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija įteikta Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.Šiaulių „Juventos“ progimnazijos kieme rengiama pilietinė akcija „Išsaugokime dainuojančią Juventą“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į mokyklos laukiančią pertvarką.Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitė pristato knygą „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“.Lietuviai sukūrė žaidimą pagal latvio režisieriaus Gintso Zilbalodžio filmą „Flow“, kuris pirmą kartą Baltijos šalių kino istorijoje pelnė „Auksinį gaublį“.Ved. Marius Eidukonis
Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis insignijomis, įskaitant laidojimo karūnas.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovės pareigas pradės eiti balerina Jurgita Dronina, o iki šiol jas ėjęs Martynas Rimeikis taps vyriausiuoju teatro choreografu.Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ praėjusią savaitę pelnė Lietuvos rekordą.Kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris 100-čio minėjimas Anykščiuose.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – režisierius Algimantas Puipa.Ved. Marius Eidukonis
Vilnietė Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse žolininkė, edukatorė Vilniaus universiteto darbuotoja pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje. Tvarkydama savo žolynus, ji, tarsi, bendrauja su senoliais ir pasisemia energijos veiklai mieste.Danijoje ir Anglijoje padirbėjęs ir savo ūkiui gimtinėje įsikurti kapitalo sukaupęs Audrius Meseckas dabar turi šilauogyną ir danielių bandą. Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime netoli namų 2 ha aptvare dabar ganosi apie 80 danielių. Kodėl toks pasirinkimas ir kam šalia uogų verslo naudingas ūkinių gyvūnų auginimas?Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava – išskirtinių gebėjimų ir pomėgių žmogus. Jis ūkininkas, augina avis, veisia šunis, gamina ir restauruoja baldus, daro stogastulpius, o labiausia jį garsina lineikų – senovinių vežimų kolekcija. Susiranda senas, restauruoja ir dabar jam iki visų dešimties kažkada gamintų aukštaitiškų lineikų komplekto trūksta tik dviejų- ant pilnų lingių Kupiškio ir Salako modelių.Ved. Arvydas Urba
Ryto allegro. Ved. Donatas Šukelis„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;35-metį švenčiantis Šiaulių kamerinis orkestras „Camerate Solaris“ kitų metų pradžioje taps simfoniniu. Šiauliams tai istorinis įvykis, nes simfoninio orkestro miestas niekada neturėjo;Užsienio spaudos apžvalga;Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą „Pakui Hardware“ ir Marija Teresė Rožanskaitė „Uždegimas“. Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje“. Pokalbis apie filmą su LNDM generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu;Žaidybinimas švietimo sistemoje - kokia tokio ugdymo metodo nauda ir neigiamos pasėkmės? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto sociologu, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vyriausiuosju mokslo darbuotoju daktaru Dainiumi Geniu ir Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakulteto docente ir Edukologijos tyrimų instituto vyr. darbuotoja Judita Kasperiūniene;LRT Klasikos kalėdinių eglučių pasakojimas apie Širvintų, Anykščių, Radviliškio, Šiaulių ir Kauno kalėdines eglutes;Pokalbis apie Jūros upės formuojamą kultūrinį kraštovaizdį su VŠį "Kraštomanija" vadovu Viktoru Urbiu.Ved. Donatas Šukelis
Pasirodo naujas menininkės Agnės Jokšės sudarytas leidinys „Meninink ir kurator laiškai“, kuriame skelbiami septyniolikos autorių laiškai, iš autentiškos perspektyvos prabylantys apie Lietuvos vizualaus meno lauką. Pokalbis su Agne Jokše.Keliaukime į švenčių laukimu spindinčius Anykščius. Miestelėnų nuomone, miestas šį kartą atrodo tobulai ir kviečia į romantiškus pasivaikščiojimus. Kaip ir kokios kalėdinių puošmenų idėjos randasi kultūros mieste Anykščiuose, domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Ieva Buinevičiūtė pristato dar vieną netipinį kalėdinį filmą ir muziką jame. Per šv. Kalėdas atsiveria daug paslapčių, viena tokių – priemiestyje gyvenančios mokytojos Samanthos Rennio Harlino filme „Ilgas bučinys nakčiai“.Violončelininkų kvintetas „Cello Club“ švenčia savo penkerių metų gimtadienį. Kokie buvo tie metai? Ką laiko ansamblio kūrybinėmis viršukalnėmis? Kokių tikslų dar yra sau užsibrėžę? Pasakoja ansamblio nariai Arnas Kmieliauskas ir Evaldas Petkus.Nuo NASA iki poezijos – tokį platų interestų akiratį galima brėžti kalbant apie Justinos Žvirblytės asmenybę. Neseniai Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ premijos laureate tapusi poetė buvo įvertinta už savo debiutinę eilėraščių knygą „Mikrosfera“. Apie gyvenimą, kuriame susijungia mokslas ir menas – pokalbis su Justina Žvirblyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Radviliškio rajono ūkininkas Ignas Hofmanas pradeda dirbti žemės ūkio ministru. Fizikas, mokslų daktaras, 15 metų ūkininkavęs, aktyviai dalyvavęs žemdirbių savivaldoje prisipažįsta, kad politiko patirties neturi. Gavęs pažadą iš jį delegavusios partijos nesikišti, dabar pats renka komandą, nors kandidatų iš valdančios koalicijos taip pat yra. Kol kas ministras jokių sprendimų nepriėmė, bet jau įvardija kokie darbai bus prioritetiniai ir ką pakeis pirmiausia.Atsitiktinai kaime sutikti ir pakalbėti sutikę žmonės būna įdomūs. Šalia žvyrkelio iš Traupio į Troškūnus, prie apleistos sodybos, su negyvenamu namu ir sugriuvusiu tvartuku du vyrukai darbavosi prie traktoriuko: be kabinos, keistu varikliu, atrodytų jau negalinčiu važiuoti. Anykštėnai Audrius ir Kęstutis didžiuojasi, mokėdami antram gyvenimui prikelti traktorių, įdirbs 60 arų ir atstatys sodybą.Gamtai skirtoje rubrikoje – kultūrinio paveldo objektas, geologinis – gamtos, architektūros paminklas ir unikalus šaltinis. Apie Moką, Mokiuką ir Žuvintės versmę pasakoja Ukmergės rajono Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 17 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienos.Oskaras Koršunovas, kartu su kūrybine komanda pristatantys premjerą „Šventoji“, įkvėptą Vidmantės Jasukaitytės romano „Marija Egiptietė“.Praėjusią savaitę Niujorke vienas verslininkas už beveik 6 mln. eurų nusipirko prie sienos priklijuotą šviežią bananą italų menininko Maurizio Cattelano konceptualaus meno kūrinį. Kiek vertos investicijos į tokį meną ir pats menas?Paaiškėjo Jaunojo tapytojo prizo laimėtojas. Juo tapo Tadas Tručilauskas.„Pažink Anykščius – atrasi Lietuvą“. Su tokiu šūkiu Antano Baranausko ir Antano Vienuolio–Žukausko memorialiniam muziejui Anykščiuose nuo rugsėjo vadovauja teatro režisierė ir pedagogė, kultūros vadybininkė Audronė Pajarskienė.Savaitgalį Taline vyko Baltijos šalių dainų švenčių konferencija. Kokie konferencijos rezultatai?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisElenos Krukonytės nuotr.
Anykščių rajono ūkininkai sukruto dar vasaros pabaigoje, kai paaiškėjo, kad AB „Via Lietuva“, tvarkydama pagrindinėse miesto gatvėse perėjas, susiaurins pravažiavimus ir didesne žemės ūkio technika pravažiuoti nebus galima. Per tris mėnesius pavyko susitarti, kelininkai pakoregavo projektą ir jau pradėtus darbus. Padėti vertina bendrovės atstovas Martynas Gedamanskas ir Anykščių ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius.Ūkio stiprybė – dviejų brolių sutarimas, Marijampolės rajone Kūlokų kaime esantį Akstinavičių ūkį gerai žino visi apylinkėse. Šeimos ūkiui pamatus klojo tėvai- Danutė ir Jonas, o dabar 500 ha augalininkystės ūkyje tvarkosi broliai Darius ir Raimundas. Abu baigę inžinerijos mokslus, sumaniai tvarkosi ne tik gamyboje, bet ir namuose.Lenkijos obuolių augintojai žinomi visame pasaulyje, nes lenkiški obuoliai užima apie 5 % visos rinkos, o Europoje net kas trečias parduodamas obuolys – lenkiškas. Kaimynų sodininkų sėkmės priežastis aptaria LRT radijo bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.Ved. Arvydas Urba
Ar žmogaus ryšys su vieta gali apspręsti jo gyvenimo kelią? Kaip „Anykščių faktorius“ įtakojo menotyrininko, fotografo, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomo Ivanausko apsisprendimą susieti savo gyvenimą su kultūra ir menu?Kodėl menotyrininkas, tyrinėjęs Anykščių krašto reprezentacija fotografijoje 1900–1940 metais, pats nusipirko pirmąjį fotoaparatą ir ėmė fotografuoti teatro režisieriaus Oskaro Koršunovo bei jo trupės darbo užkulisius? Koks buvo šio veiksmo tikslas? „Daryti meną“ ar palikti ateities kartoms šaltinį apie išskirtinių dalykų teatre gimimo procesą?Kas yra svarbiausia kultūros atašė darbe? Kaip įmanoma kalbėtis su laike ir erdvėje nuo mūsų nutolusiais Kitais? Kaip ir ką reikia sakyti, kokius dalykus pabrėžti siekiant pristatyti Lietuvos istoriją bei kultūrą Kinijoje ir Pietų Korėjoje?Ką ir kiek gali nuveikti vienas žmogus, norėdamas priminti ir suaktualinti iškilių Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmonių atminimą XXI visuomenės akivaizdoje?Kokius sau uždavinius kelia dabar kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele dirbantis T.Ivanauskas?Pokalbis su menotyrininku, fotografu, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomu Ivanausku.Ved. Aurimas Švedas
Dėl netinkamos sėjomainos rapsų pasėliuose atsirado ligų, kurioms įveikti nėra augalų apsaugos priemonių. Mažėja derlius, darosi sunkiau auginti, todėl jau dabar dalis ūkininkų mažina rapsų plotus. Raseinių raj. ūkininkas Alfredas Bardauskas teigia, kad „prisižaidėm“, o Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Kėdainių raj. ūkininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu mažėjant plotams mažės ir rapsų aliejaus gamyba.Anykščių raj. ūkininkas Raimondas Balsys didelio, beveik 2000 ha augalininkystės ūkio šeimininkas išnuomojo 120 ha saulės baterijų parkų vystytojams. Nuomos kaina padengia galimas pajamas iš to ploto, kuriame dar buvo galima auginti ir javus. Papildomų pajamų ūkis gauna už baterijų parko priežiūrą.Gražus socialinio verlso kaime pavyzdys. Kretingos raj. Kūlupėnų bendruomenė Nasrėnų kaime įrengė senelių globos namus. Bendruomenės pirmininkės Jūratės Mačernienės iniciatyva, buvo parašyti ir įgyvendinti du projektai. Šiuolaikiškai sutvarkytuose namuose gyvena ir būtiniausias paslaugas gauna dvi dešimtys senelių iš kelių aplinkinių rajonų.Ved. Arvydas Urba
Spaudos apžvalga.Litvakų tema liko neužmiršta ir Lietuvos kultūros sezono metu. Apie ją pasikalbėti susitiko kolega Prancūzijoje Ignas Zalieckas Ir Marilia Destot, kurios fotografijos paroda „Kelionė mano šaknų link“ yra pristatoma San Žermeno fotografijos dienų metu.Kaip turizmas, kultūra ir menas lemia necentrinių miestų patrauklumą? Pasakojimas iš forumo Anykščiuose „Necentriniai miestai 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“.Klasikos koncertų salės apžvalga.Ar būtina pateikti viešinimo planą teikiant paraiškas Lietuvos kultūros tarybai dėl projektų finansavimo ir individualioms stipendijoms gauti? Pokalbis su Lietuvos kultūros tarybos Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadove Aleksandra Chackevičiūte.Kaune galerijoje „Meno parkas“ pristatoma menininkų Dano Aleksos ir Žilvino Landzbergo bendra paroda „Lapės ola“. Kūrėjus įkvėpė Žaliakalnio rajonas.Klaipėdos universiteto paroda „Primirštoji Klaipėdos virsmo universitetiniu miestu istorija“ ir regioninių politikos problemos. Pokalbis su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku ir prof. dr. V. Safronovu.Kas yra „doomscrolling“ ir kaip jam atsispirti? Darius Gerulio komentaras.Ved. Donatas Šukelis
Jaunasis ūkininkas Audrius Meseckas, patirties įgijęs daržininkystės ūkiuose Danijoje ir Anglijoje, savo gimtinėje Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime įveisė nedidelį šilauogyną. Investavo ne tik uždirbtus pinigus, bet pasinaudojo ir gera praktika: neparduotas šviežias uogas užšaldyti. Liofilizuoti uogas ypatingai apsimoka nedidelių ūkių šeimininkams.Agronomas, turintis 30 m praktinės veiklos patirtį, kartu su giminaičiais dabar valdantis 700 ha augalininkystės ūkį Marijampolės rajone Liudvinave Darius Isoda, peikia politikus, kurie kišasi į smulkius ūkinius reikalus. Tokių pavyzdžių dabar tik daugėja. Kaip žemdirbiai įveikia keistus reikalavimus ir kokių palinkėjimų turi naujai išrinktiems politikams?Fotelius, suoliukus ir staliukus iš elnių ragų moka padaryti Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava. Sumeistruoti vienam foteliui reikia 10 panašių elnio ragų. Sunkiausia priderinti ir sutvirtinti. Dabar jis daro du fotelius savo vaikams.Ved. Arvydas Urba
JAV prezidentui Joe Bidenui pranešus, kad jis nebesieks antrosios kadencijos, rinkimų kampaniją pradėjo jo palaikymo sulaukiusi viceprezidentė Kamala Harris. Politikė sako, kad Demokratų nominaciją ji užsitarnaus ir laimės.Dalis verslų bei kitų organizacijų toliau sprendžia problemas, kurios kilo penktadienį, bendrovei „Crowdstrike“ nesėkmingai atnaujinus savo antivirusinę programą. Kodėl ne visuomet pavyksta tinkamai atnaujinti programinę įrangą?Aktualus klausimas. Vagysčių neapsikentę prekybininkai siūlo pakartotinai apsivogusių žmonių kurį laiką neįleisti į parduotuves. Ar pritariate šiai prekybininkų idėjai?Medžioklinius ir sportinius šovinius gaminanti Anykščių rajono įmonė „Žala arms“ Ukrainai ketina gaminti ir tiekti šaudmenis, skirtus dronams naikinti. Pokalbis su įmonės vadovu.Vilniečiai piktinasi, kad prieš pusmetį sutvarkytos gatvės sostinėje ir vėl tvarkomos. Jie klausia, ar tikrai taip turi būti, ar savivaldybė atsakingai naudoja žmonių pinigus.Toliau supažindiname su Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovausiančiais sportininkais. Šįkart – pasakojimas apie plaukiką Daną Rapšį.Ved. Edvardas Kubilius
Šią naktį Kretingos mieste buvo paskelbta komendanto valanda, čia vyko jungtinės Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Kretingos rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pratybos.Lietuvoje vyksta balsavimas antrame Prezidento rinkimų ture. Ar galima tikėtis, kad aktyvumas išliks toks pat aukštas, kaip pirmojo turo metu?Gydytojų ir slaugytojų trūkumas kelia vis daugiau galvos skausmo gydymo įstaigų vadovams. Jie neslepia, kad tenka konkuruoti ne tik su privačiais sveikatos centrais, bet gydytojus vilioti iš kitų ligoninių. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia parengusi planą skatinti rezidentus rinktis darbą regione, kad tarp savivaldybių baigtųsi konkurencinė prekyba medikais.Tęsiame pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų dainų šventei“. Šį kartą keliaukime į Anykščius. Net 12 Anykščių kultūros centro kolektyvų dalyvaus šimtmečio dainų šventėje.Amerikoje iki prezidento rinkimų dar liko kone pusmetis. Tai bus prezidentinės kovos revanšas - buvęs prezidentas postą iš buvusio ir dabartinio varžovo bandys atsikovoti po maždaug septyniasdešimties metų pertraukos. Tai bene vieni svarbiausių prezidento rinkimų Amerikos istorijoje, kuriuose varžosi ir nepopuliariausi kandidatai.Ved. Paulius Selezniovas
Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai svarstys, kaip pilietybės išsaugojimo referendumą padaryti sėkmingą?Aklualus klausimas. Padidėjus sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis, gyventojai nedarbingumo pažymėjimus galės gauti nuotoliniu būdu. Ar naudojatės nuotolinėmis gydytojų konsultacijos, ar tokios konsultacijos reikalingos?Anykščių rajone, Gerkonių vienkiemyje ramybę, saugumą ir naujo gyvenimo galimybes randa įvairių negandų paliestos moterys. Kaip jos ateina į šiuos namus ir su kokiomis istorijomis, pasakoja Viktorija Urbonaitė su rubrika „Verslas iš širdies“.Gyvenimas Lietuvoje per dešimtmetį pasiekė neregėtas aukštumas, tai rodo savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas. visi rodiklaiai augo, išskyrus, demografija, kuri rodo neigiamas tendencijas.Specialistai pastebi, kad daugėja paauglių, kurie imasi savižalos. Psichologų teigimu, to išvengti padeda artimas ir nuoširdus ryšys šeimoje.Ved. Rūta Kupetytė