Podcasts about anyk

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.Ved. Regina Montvilienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip istorijų pasakojimas gali padėti spręsti socialines problemas ar net politinius konfliktus?Žydų mokslo institutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kupiškyje pradėta tyrinėti karališkoji miesto istorija. Kaip prie to prisidėjo valdovų kelionės iš Vilniaus į Rygą?Anykščiuose savo veiklą pradeda Anykščių choras, sieksiantis suburti kuo daugiau anykštėnų meninei veiklai.Praėjusiais metais prie projekto „Profesionalaus scenos meno sklaidos tinklas Lietuvos regionuose“ prisijungusi aktorė Aušra Pukelytė pradėjo kelionę su savo mono spektakliu „Vuojaž, vuojaž“ po mažuosius Lietuvos miestelius.LRT KLASIKA tęsia pažintį su „Metų knygų rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart tai Viktorijos Daujotytės knyga „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“.Jau artimiausiu metu didžiuosiuose festivaliuose Italijoje vis daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai. Kokie Lietuvos kultūros pristatymo planai Italijoje?Kaip architektūra ir dizainas gali padėti spręsti nelygybės problemas? Kalbamės su architektu, Italijos dizaino ambasadoriumi Lietuvoje Alessandro Scandurra, kurio projektas laimėjo „Ateities mokykla Ukrainai“ konkursą.Ved. Marius Eidukonis

Mišraus ūkio bėdos dvigubos: prastos grūdų ir mėsos supirkimo kainosŠimtametyje tvartuke vienas po kito pasaulį išvysta ėriukai ir veršeliai, kuriais tenka rūpinti ūkininkams Irenai ir Kęstui Basijokams (Ignalinos r.) ir buteliukais šerti mažuosius net 3 val. nakties. Nedideliame ūkyje kiekvienas gyvulėlis labai brangus. Kai pavasarį išgins gyvulius į pievą, prasidės didieji metų darbai. Jie sunkūs, daugelį jų tenka dirbti rankomis. Žinoma, ūkyje yra ir modernūs traktoriai, padargai, bet atsinaujinti techniką reikia kasmet. Tad tik žiūrėk, kad galą su galu sudurtumei, ypač kai grūdų ir mėsos supirkimo kainos nedžiugina.Metus laiko Maišiagalos amatų centre (Vilniaus r.) veikia amatininkės Oksanos Graužinienės vilnos vėlimo studija. Amatininkei spaudžia širdį, kad lietuviškos vilnos ūkininkai neturi kur dėti. Tad ji įdeda daug širdies į gaminius, kad žmonės pamatytų, jog iš vilnos galima labai daug jaukių dalykų gaminti. Tad miestelio bažnyčiai iš lietuviškos vilnos Oksana nuvėlė prakartėlę, gamina valstybinėms šventėms skirtus papuošalus.„Miestiečiai kaime“. „Niekada nesakyk niekada“ – taip galima būtų pavadinti Vitos ir Mindaugo Balčiūnų istoriją. Gyvenimas kaime ir gausi šeima - buvo tai, ko Mindaugas sakė niekada gyvenime nedarysiąs. Dabar šeima gyvena vienkiemyje Padvariuose, Anykščių rajone, ir turi savo verslą - gamina obuolių sūrius, traškučius, veda edukacijas. Ir, kaip sako, tapo didžiausiais gyvenimo ir verslo galimybių provincijoje propaguotojais.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šį vakarą publikai pristatoma nauja W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ versija. Kaip šiandien įprasminama suvedžiotojo istorija, kurią į muziką sudėjo Vienos klasikas? Apie tai pasakoja Don Žuano vaidmenį kuriantis baritonas Modestas Sedlevičius ir pastatymo kūrėjai.Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus. Apie jo veiklas Anykščių krašte pasakoja Simona Ševčenkaitė.„Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika“, – taip yra sakęs Maurice's Ravel'is, nemėgęs atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą. Tas romanas sugulė į gausybę kūrinių, tapusių itin reikšmingais pasaulio muzikos istorijoje. Šiandien pasaulis mini šio prancūzų kompozitoriaus 150-ąsias gimimo metines.„Noriu, kad mano dainos primintų žmonėms jų pačių patirtis, padėtų išgyventi skausmą ir surasti viltį“, - buvo sakiusi ryški amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo dainų kūrėja ir atlikėja, aktorė Angie Stone. Deja, praėjusią savaitę 63-ejų menininkė žuvo avarijoje. Šiandien plačiau apie netikėtai nutrūkusį dainininkės kūrybinį kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – pianistė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.Ved. Gabija Narušytė

Žurnalo „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus;Užsienio spaudos apžvalga.Kas yra STEAM ugdymas ir kaip jis pritaikomas ugdymo procese? Kokie keblumai kyla STEAM ugdymo metodą taikantiems mokytojams? Pokalbis su Kauno technologijos universiteto Studijų informacijos sklaidos vadove Aurelija Naseckaite ir Kauno metodinio STEAM centro padalinio vadove Agniete Kiele;30-ies metų jubiliejų pasitinka „Kino pavasaris“. Pokalbis su festivalio vykdomuoju direktoriumi Konradu Kazlausku;Kodėl XVIII amžiuje žmonės elgetaudavo? Tuo laikotarpiu vargstantys žmonės išmaldos dažniausiai prašydavo prie bažnyčių, o ją gavę, melsdavosi už šelpėjo sielą. Visiškame skurde gyvenę žmonės ieškojo, į ką būtų galima atsiremti, kartais tai virsdavo ir meile. Pasakoja Vesta Vitkutė;Pristatoma nauja istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knyga „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“. Pokalbis su knygos autore.Ved. Donatas Šukelis

Įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2024“ apdovanojimai. Akimirkos iš renginio – Žemės ūkio ministro Igno Hofmano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės pasiakymai – ir pokalbiai su laimėjimą pelniusiais Ignalinos, Klaipėdos, Mažeikių rajonų ūkininkais. Iš dalyvavusių 260 ūkių, apdovanoti 105 geriausieji.Verta žinoti. Lietuviškose pievose ir daržuose galima aptikti augalų, iš kurių gaminama ne tik arbata, bet ir kava. Šio gėrimo alternatyvomis dalijasi žolininkas, ūkininkas iš Anykščių rajono Ramūnas Daugelavičius.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.Ved. Kristina Toleikienė

Siekiant pažaboti nelegalų ir nesaugų darbą žemės ūkyje nuo šių metų Europos Sąjungoje įsigalioja reglamentas, numatantis ūkininkams darbdaviams taikyti sankciją - mažinti tiesiogines išmokas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipia dėmesį, kad už nelegalų darbą ar darbo saugos pažeidimus Lietuvoje darbdaviai yra griežtai baudžiami ir pagal nacionalinius įstatymus, o įsigaliojus ir Socialinės paramos sąlygų reglamento numatytoms sankcijoms, ūkininkams būtų taikomas netgi dvigubas baudimas. Su tuo sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, jis ketina neteisingą dvigubo baudimo klausimą kelti Ministrų taryboje. ir ieškoti išeičių.Žagarės mietelyje, Joniškio rajone, netrūksta lankytinų objektų, bet netrukus duris atvers ir ūkininko Daivano Pranciulio įkurtas privatus technikos muziejus. Naujai suremontuotame sandėlyje duryse yra paliktas raktas, kad norintys apsilankyti jau dabar, patys galėtų užsukti ir apžiūrėti kaupiamą ekspoziciją. Penkiasdešimtmečiai ir vyresni nesunkiai išvardintų eksponuojamų automobilių, televizorių, radijo aparatų pavadinimus, o jaunesniems tai būtų patirtis apie tėvų ar senelių turėtą buitį.„Verslas kaime“. „Ūkis ūkelis“, - taip gražiai Adas Gabrilavičius pavadino savo ūkį, įkurtą Vaišviliškių kaime, Anykščių rajone. Ūkio šiltnamiuose ir dirvoje auginamos braškės. Sekasi gerai, bet norint turėti veiklos visus metus, teko sugalvoti, kaip iš sezoninio uogų ūkio tapti visus metus dirbančiu ūkiu. Imtis perdirbimo ūkininkui pavyko pasinaudojus Anykščių rajono savivaldybės teikiama parama ūkininkams. Ūkio kieme jau veikia nedidelis cechas, kuriame liofilizuojamos uogos ir vaisiai.Ved. Kristina Toleikienė

Regitra paskelbė apie naują numerio ženklų seriją – tarp pasirinkimų ir Niujorko simboliai.Kuo išskirtinė Jungtinėse Valstijose eilę metų geriausia pripažįstama Viduržemio jūros regiono dieta?LRT Faktai: specialistai įspėja, kad migrantai dažnai tampa melagienų taikiniu. Šią savaitę Lietuvoje nuskambėjo pareiškimas, jog migrantai augina nusikalstamumo statistiką. Ar taip yra iš tiesų?6 iš 10 aptarnavimo srities darbuotojų mūsų šalyje yra patyrę netinkamą klientų elgesį – psichologinį arba žodinį smurtą.Besibaigiantis sausis muzikos pasaulyje minimas kaip atlikėjo David'o Bowie mėnuo. Šio kūrėjo darbai bei idėjos pirmą kartą prisiminti Anykščiuose.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Mėnraščio „Metai“ sausio numerio apžvalga;Sausis - muzikos pasaulyje minimas David Bowie mėnesiu. Šis mėnuo, skirtas pagerbti atlikėją bei jo kūrybą, pirmą kartą paminėtas ir Anykščiuose;Vilniaus senajame teatre įvyks režisieriaus Artūro Areimos spektaklio pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“ premjera;Vilniuje veiklą oficialiai pradėjo Vilniaus jaunimo politikos centras. Pokalbis su jaunimo reikalų koordinatoriumi Vidmantu Mitkumi;Užsienio kultūros apžvalga;Kokia queer temos vieta teatro scenoje? Pokalbis su režisieriumi Naubertu Jasinsku.D. Putino nuotr.Ved. Donatas Šukelis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia pusiaužiemio reikšmė, kokios tradicijos ir tikėjimai šiuo laiku buvo paplitę Lietuvoje?Minint poeto Antano Baranausko 190-ąsias gimimo metines Anykščiuose nagrinėjamas Anykščių šilelio aktualumas šių laikų visuomenei.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta paroda „Išėję negrįžti...” ir paroda Arvydui Kmieliauskui Mokšui atminti.Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tęsia projektą „Emocijų biblioteka“.Vilniaus savivaldybės taryba svarstys siūlymą Vilniuje įamžinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą.Vilniaus muziejuje atidaryta paroda „Amare Džiipena“, kurioje pasakojama Vilniaus romų istorija.Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka tapo EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimo laimėtoja.Luvro muziejaus direktorė neseniai pareiškė, kad muziejus yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. Kokia situacija viename garsiausių pasaulio muziejų?Taline veikiantis Estijos rusų dramos teatras keičia pavadinimą. Jame neliks žodžio „rusų“.Ved. Marius EidukonisUNSPLASH nuotr.

UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas Paulius Andriejavas vadina eksperimentu ir geru pranašu apie sėkmingai įveikiamus pastarųjų penkerių metų iššūkius, tenkančius šiltnamių sektoriui: pandemiją, energetikos kainų šuolius, o praėjusiais metais ir hibridinio karo ataką. UAB „Anykščių šiltnamiai“ investavo į išmaniąsias technologijas, padedančias taupyti energetinius išteklius. Agurkams ir pomidorams auginti pasitelkta biologinė apsauga nuo kenkėjų - taip užtikrinama aukščiausia daržovių kokybė ir geras skonis.Bitininkų kova už išlikimą - į užsienį eksportuojamas medus, šeimos pagalba iš vaško gaminami rankdarbiai. Tai Panevėžio rajono bitininko Algimanto Antanaičio kasdienybė, tačiau išsižadėti šios veiklos vyras neketina.Didžiausias Lietuvoje - Labanoro regioninis parkas. Kaip prasidėjo jo istorija ir ko iki šiol moko svetinga gamta pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.

Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė Genovaitė, kuri sako, kad jau keletą mėnėesių iš eilės laiškininkas vėliau nei įprastai jai atnešė pensiją.Antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Europos ir Pasaulio čempionatus organizuos lietuvis. Darius Karanauskas išrinktas Pasaulio Pankrationo Athlima federacijos valdybos vadovu, atsakingu už šių dviejų čempionatų bei daugybės kitų su jais susijusių renginių organizavimą. Tai didžiausias Lietuvos atstovo pasiekimas pankrationo sporto politikos istorijoje.Pensininkas iš Rokonių Kazimieras Masilionis 10 proc. savo pensijos kas mėnesį nori paaukoti neseniai įkurtam Gynybos fondui, bet to padaryti negali. „Sodra“ dalies pensijos į Gynybos fondą pervesti tiesiogiai negali, nes to neleidžia įstatymai. Pats Kazimieras sako, kad jam kas mėnesį tiesiogiai pervesti pinigus – nepatogu.Anykščių rajone Polgento Dumbrava yra įkūręs lineikų – senovinių vežimų – muziejų.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos publikacijų apžvalga.Ar prieš dešimtmečius iškeltos prof. Zigmo Zinkevičiaus teorijos vis dar aktualios?Anykščiuose paminėtos kultūros mecenatės dailėtyrininkės Beatričės Kleizitės-Vasaris šimtosios gimimo metinės.Plungės kultūros centre šiandiena atidaroma fotoklubo „Žybt“ paroda „Etninės kultūros ženklai Žemaitijos kraštovaizdyje“.34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija įteikta Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.Šiaulių „Juventos“ progimnazijos kieme rengiama pilietinė akcija „Išsaugokime dainuojančią Juventą“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į mokyklos laukiančią pertvarką.Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitė pristato knygą „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“.Lietuviai sukūrė žaidimą pagal latvio režisieriaus Gintso Zilbalodžio filmą „Flow“, kuris pirmą kartą Baltijos šalių kino istorijoje pelnė „Auksinį gaublį“.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis insignijomis, įskaitant laidojimo karūnas.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovės pareigas pradės eiti balerina Jurgita Dronina, o iki šiol jas ėjęs Martynas Rimeikis taps vyriausiuoju teatro choreografu.Interjero dizainerės ir dekoratorės Eglės Bučienės vienai baldų gamyklai sukurta meninė dekoracija „Šviečiantis miškas. Istorijos pradžia“ praėjusią savaitę pelnė Lietuvos rekordą.Kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris 100-čio minėjimas Anykščiuose.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – režisierius Algimantas Puipa.Ved. Marius Eidukonis

Vilnietė Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse žolininkė, edukatorė Vilniaus universiteto darbuotoja pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje. Tvarkydama savo žolynus, ji, tarsi, bendrauja su senoliais ir pasisemia energijos veiklai mieste.Danijoje ir Anglijoje padirbėjęs ir savo ūkiui gimtinėje įsikurti kapitalo sukaupęs Audrius Meseckas dabar turi šilauogyną ir danielių bandą. Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime netoli namų 2 ha aptvare dabar ganosi apie 80 danielių. Kodėl toks pasirinkimas ir kam šalia uogų verslo naudingas ūkinių gyvūnų auginimas?Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava – išskirtinių gebėjimų ir pomėgių žmogus. Jis ūkininkas, augina avis, veisia šunis, gamina ir restauruoja baldus, daro stogastulpius, o labiausia jį garsina lineikų – senovinių vežimų kolekcija. Susiranda senas, restauruoja ir dabar jam iki visų dešimties kažkada gamintų aukštaitiškų lineikų komplekto trūksta tik dviejų- ant pilnų lingių Kupiškio ir Salako modelių.Ved. Arvydas Urba

Ryto allegro. Ved. Donatas Šukelis„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;35-metį švenčiantis Šiaulių kamerinis orkestras „Camerate Solaris“ kitų metų pradžioje taps simfoniniu. Šiauliams tai istorinis įvykis, nes simfoninio orkestro miestas niekada neturėjo;Užsienio spaudos apžvalga;Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą „Pakui Hardware“ ir Marija Teresė Rožanskaitė „Uždegimas“. Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje“. Pokalbis apie filmą su LNDM generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu;Žaidybinimas švietimo sistemoje - kokia tokio ugdymo metodo nauda ir neigiamos pasėkmės? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto sociologu, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vyriausiuosju mokslo darbuotoju daktaru Dainiumi Geniu ir Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakulteto docente ir Edukologijos tyrimų instituto vyr. darbuotoja Judita Kasperiūniene;LRT Klasikos kalėdinių eglučių pasakojimas apie Širvintų, Anykščių, Radviliškio, Šiaulių ir Kauno kalėdines eglutes;Pokalbis apie Jūros upės formuojamą kultūrinį kraštovaizdį su VŠį "Kraštomanija" vadovu Viktoru Urbiu.Ved. Donatas Šukelis

Pasirodo naujas menininkės Agnės Jokšės sudarytas leidinys „Meninink ir kurator laiškai“, kuriame skelbiami septyniolikos autorių laiškai, iš autentiškos perspektyvos prabylantys apie Lietuvos vizualaus meno lauką. Pokalbis su Agne Jokše.Keliaukime į švenčių laukimu spindinčius Anykščius. Miestelėnų nuomone, miestas šį kartą atrodo tobulai ir kviečia į romantiškus pasivaikščiojimus. Kaip ir kokios kalėdinių puošmenų idėjos randasi kultūros mieste Anykščiuose, domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Ieva Buinevičiūtė pristato dar vieną netipinį kalėdinį filmą ir muziką jame. Per šv. Kalėdas atsiveria daug paslapčių, viena tokių – priemiestyje gyvenančios mokytojos Samanthos Rennio Harlino filme „Ilgas bučinys nakčiai“.Violončelininkų kvintetas „Cello Club“ švenčia savo penkerių metų gimtadienį. Kokie buvo tie metai? Ką laiko ansamblio kūrybinėmis viršukalnėmis? Kokių tikslų dar yra sau užsibrėžę? Pasakoja ansamblio nariai Arnas Kmieliauskas ir Evaldas Petkus.Nuo NASA iki poezijos – tokį platų interestų akiratį galima brėžti kalbant apie Justinos Žvirblytės asmenybę. Neseniai Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ premijos laureate tapusi poetė buvo įvertinta už savo debiutinę eilėraščių knygą „Mikrosfera“. Apie gyvenimą, kuriame susijungia mokslas ir menas – pokalbis su Justina Žvirblyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Radviliškio rajono ūkininkas Ignas Hofmanas pradeda dirbti žemės ūkio ministru. Fizikas, mokslų daktaras, 15 metų ūkininkavęs, aktyviai dalyvavęs žemdirbių savivaldoje prisipažįsta, kad politiko patirties neturi. Gavęs pažadą iš jį delegavusios partijos nesikišti, dabar pats renka komandą, nors kandidatų iš valdančios koalicijos taip pat yra. Kol kas ministras jokių sprendimų nepriėmė, bet jau įvardija kokie darbai bus prioritetiniai ir ką pakeis pirmiausia.Atsitiktinai kaime sutikti ir pakalbėti sutikę žmonės būna įdomūs. Šalia žvyrkelio iš Traupio į Troškūnus, prie apleistos sodybos, su negyvenamu namu ir sugriuvusiu tvartuku du vyrukai darbavosi prie traktoriuko: be kabinos, keistu varikliu, atrodytų jau negalinčiu važiuoti. Anykštėnai Audrius ir Kęstutis didžiuojasi, mokėdami antram gyvenimui prikelti traktorių, įdirbs 60 arų ir atstatys sodybą.Gamtai skirtoje rubrikoje – kultūrinio paveldo objektas, geologinis – gamtos, architektūros paminklas ir unikalus šaltinis. Apie Moką, Mokiuką ir Žuvintės versmę pasakoja Ukmergės rajono Veprių krašto muziejaus vadovas Viktoras Žentelis.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 17 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienos.Oskaras Koršunovas, kartu su kūrybine komanda pristatantys premjerą „Šventoji“, įkvėptą Vidmantės Jasukaitytės romano „Marija Egiptietė“.Praėjusią savaitę Niujorke vienas verslininkas už beveik 6 mln. eurų nusipirko prie sienos priklijuotą šviežią bananą italų menininko Maurizio Cattelano konceptualaus meno kūrinį. Kiek vertos investicijos į tokį meną ir pats menas?Paaiškėjo Jaunojo tapytojo prizo laimėtojas. Juo tapo Tadas Tručilauskas.„Pažink Anykščius – atrasi Lietuvą“. Su tokiu šūkiu Antano Baranausko ir Antano Vienuolio–Žukausko memorialiniam muziejui Anykščiuose nuo rugsėjo vadovauja teatro režisierė ir pedagogė, kultūros vadybininkė Audronė Pajarskienė.Savaitgalį Taline vyko Baltijos šalių dainų švenčių konferencija. Kokie konferencijos rezultatai?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisElenos Krukonytės nuotr.

Anykščių rajono ūkininkai sukruto dar vasaros pabaigoje, kai paaiškėjo, kad AB „Via Lietuva“, tvarkydama pagrindinėse miesto gatvėse perėjas, susiaurins pravažiavimus ir didesne žemės ūkio technika pravažiuoti nebus galima. Per tris mėnesius pavyko susitarti, kelininkai pakoregavo projektą ir jau pradėtus darbus. Padėti vertina bendrovės atstovas Martynas Gedamanskas ir Anykščių ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius.Ūkio stiprybė – dviejų brolių sutarimas, Marijampolės rajone Kūlokų kaime esantį Akstinavičių ūkį gerai žino visi apylinkėse. Šeimos ūkiui pamatus klojo tėvai- Danutė ir Jonas, o dabar 500 ha augalininkystės ūkyje tvarkosi broliai Darius ir Raimundas. Abu baigę inžinerijos mokslus, sumaniai tvarkosi ne tik gamyboje, bet ir namuose.Lenkijos obuolių augintojai žinomi visame pasaulyje, nes lenkiški obuoliai užima apie 5 % visos rinkos, o Europoje net kas trečias parduodamas obuolys – lenkiškas. Kaimynų sodininkų sėkmės priežastis aptaria LRT radijo bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.Ved. Arvydas Urba

Dėl netinkamos sėjomainos rapsų pasėliuose atsirado ligų, kurioms įveikti nėra augalų apsaugos priemonių. Mažėja derlius, darosi sunkiau auginti, todėl jau dabar dalis ūkininkų mažina rapsų plotus. Raseinių raj. ūkininkas Alfredas Bardauskas teigia, kad „prisižaidėm“, o Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Kėdainių raj. ūkininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu mažėjant plotams mažės ir rapsų aliejaus gamyba.Anykščių raj. ūkininkas Raimondas Balsys didelio, beveik 2000 ha augalininkystės ūkio šeimininkas išnuomojo 120 ha saulės baterijų parkų vystytojams. Nuomos kaina padengia galimas pajamas iš to ploto, kuriame dar buvo galima auginti ir javus. Papildomų pajamų ūkis gauna už baterijų parko priežiūrą.Gražus socialinio verlso kaime pavyzdys. Kretingos raj. Kūlupėnų bendruomenė Nasrėnų kaime įrengė senelių globos namus. Bendruomenės pirmininkės Jūratės Mačernienės iniciatyva, buvo parašyti ir įgyvendinti du projektai. Šiuolaikiškai sutvarkytuose namuose gyvena ir būtiniausias paslaugas gauna dvi dešimtys senelių iš kelių aplinkinių rajonų.Ved. Arvydas Urba

Ar žmogaus ryšys su vieta gali apspręsti jo gyvenimo kelią? Kaip „Anykščių faktorius“ įtakojo menotyrininko, fotografo, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomo Ivanausko apsisprendimą susieti savo gyvenimą su kultūra ir menu?Kodėl menotyrininkas, tyrinėjęs Anykščių krašto reprezentacija fotografijoje 1900–1940 metais, pats nusipirko pirmąjį fotoaparatą ir ėmė fotografuoti teatro režisieriaus Oskaro Koršunovo bei jo trupės darbo užkulisius? Koks buvo šio veiksmo tikslas? „Daryti meną“ ar palikti ateities kartoms šaltinį apie išskirtinių dalykų teatre gimimo procesą?Kas yra svarbiausia kultūros atašė darbe? Kaip įmanoma kalbėtis su laike ir erdvėje nuo mūsų nutolusiais Kitais? Kaip ir ką reikia sakyti, kokius dalykus pabrėžti siekiant pristatyti Lietuvos istoriją bei kultūrą Kinijoje ir Pietų Korėjoje?Ką ir kiek gali nuveikti vienas žmogus, norėdamas priminti ir suaktualinti iškilių Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmonių atminimą XXI visuomenės akivaizdoje?Kokius sau uždavinius kelia dabar kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele dirbantis T.Ivanauskas?Pokalbis su menotyrininku, fotografu, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomu Ivanausku.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Litvakų tema liko neužmiršta ir Lietuvos kultūros sezono metu. Apie ją pasikalbėti susitiko kolega Prancūzijoje Ignas Zalieckas Ir Marilia Destot, kurios fotografijos paroda „Kelionė mano šaknų link“ yra pristatoma San Žermeno fotografijos dienų metu.Kaip turizmas, kultūra ir menas lemia necentrinių miestų patrauklumą? Pasakojimas iš forumo Anykščiuose „Necentriniai miestai 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“.Klasikos koncertų salės apžvalga.Ar būtina pateikti viešinimo planą teikiant paraiškas Lietuvos kultūros tarybai dėl projektų finansavimo ir individualioms stipendijoms gauti? Pokalbis su Lietuvos kultūros tarybos Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadove Aleksandra Chackevičiūte.Kaune galerijoje „Meno parkas“ pristatoma menininkų Dano Aleksos ir Žilvino Landzbergo bendra paroda „Lapės ola“. Kūrėjus įkvėpė Žaliakalnio rajonas.Klaipėdos universiteto paroda „Primirštoji Klaipėdos virsmo universitetiniu miestu istorija“ ir regioninių politikos problemos. Pokalbis su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku ir prof. dr. V. Safronovu.Kas yra „doomscrolling“ ir kaip jam atsispirti? Darius Gerulio komentaras.Ved. Donatas Šukelis

Jaunasis ūkininkas Audrius Meseckas, patirties įgijęs daržininkystės ūkiuose Danijoje ir Anglijoje, savo gimtinėje Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime įveisė nedidelį šilauogyną. Investavo ne tik uždirbtus pinigus, bet pasinaudojo ir gera praktika: neparduotas šviežias uogas užšaldyti. Liofilizuoti uogas ypatingai apsimoka nedidelių ūkių šeimininkams.Agronomas, turintis 30 m praktinės veiklos patirtį, kartu su giminaičiais dabar valdantis 700 ha augalininkystės ūkį Marijampolės rajone Liudvinave Darius Isoda, peikia politikus, kurie kišasi į smulkius ūkinius reikalus. Tokių pavyzdžių dabar tik daugėja. Kaip žemdirbiai įveikia keistus reikalavimus ir kokių palinkėjimų turi naujai išrinktiems politikams?Fotelius, suoliukus ir staliukus iš elnių ragų moka padaryti Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava. Sumeistruoti vienam foteliui reikia 10 panašių elnio ragų. Sunkiausia priderinti ir sutvirtinti. Dabar jis daro du fotelius savo vaikams.Ved. Arvydas Urba

Rugsėjo pradžioje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir partnerių pastangomis iš Ukrainos buvo evakuota šimto Marijos Primačenko kūrinių kolekcija. Dalis jų pateko į Prano Gudyno restauravimo centro specialistų rankas. Kokie darbai laukia ir kokios būklės kūriniai pasiekė Lietuvą?„Lietuvos istorijoje yra tokių asmenybių, kurios yra lyg medžiai: į juos remiamasi, jų užrašytuose lapuose ieškoma atsakymo. Diplomatai Lozoraičiai gali būti pristatomi kaip vienos šeimos medis, kur iš kartos į kartą yra perimamos šios, svarbiausios vertybės“, – anksčiau sakė istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Asta Petraitytė-Briedienė.Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.Pasaulio kultūros naujienos.„Doomscrolling“ yra ne tik nauja elgesio tendencija – tai yra mūsų kultūrinio ir psichologinio santykio su šiuolaikinėmis medijomis išraiška“, – sako rinkodaros ekspertas, konsultantas ir „Venudu“ lektorius Darius Gerulis. Kas yra doomscrolling ir kaip jam atsispirti?„Vienas jautriausių simbolių šiuo momentu Lietuvoje yra vaivorykštė, ją vaizduoti iš tiesų yra baisu, kadangi ji asocijuojasi su LGBT palaikymu“, – apie tai, kokie elementai vaikų knygų iliustracijose yra dažniausiai cenzūruojami, sako parodos „Necenzūruota cenzūra“ kuratorė, iliustratorė Greta Alice.„Mus sieja bendros vertybės, kurios labai jaučiasi Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste“, – sako Prancūzų instituto vadovė Paryžiuje Eva Nguyen Binh. Pokalbis su ja apie Lietuvos sezono Prancūzijoje iššūkius, pažintį su Lietuvos kultūra ir kūrėjais bei kultūros svarbą šalies užsienio politikai.Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Anykščiuose konferencijoje „Necentrinių miestų forumas 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“ aiškinamasi - kaip didinti necentrinių miestų patrauklumą ir aktualumą? Kaip tam gali padėti menas ir kultūra?Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje skleidžiasi ne tik Paryžiaus centre, pagrindinėse erdvėse. Sostinės pakraštyje įsikūrusią bendruomenę į meno festivalį „Gyvybinga erdvė“ Seine-Saint-Denis rajone ir edukacijas taip pat prasmingai įtraukė menininkai iš Lietuvos.„Lengvas lietus su dideliais lašais“ – taip pavadinta jaunosios kartos menininkės Mortos Jonynaitės personalinė paroda „Drifts“ galerijoje šį vakarą atveria duris lankytojams.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie nelaukiamus Kalėdų giedotojus Vienoje, protestus prieš dirigentą Gustavą Dudamelį ir tai, kokio dydžio baudą galima gauti už G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ atlikimą mokiniams Suomijoje.16-metis smuikininkas Rokas Diržys – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kuris mėgaujasi grojimu scenoje, sėkmingai dalyvauja konkursuose ir tikisi groti su geriausiais orkestrais. Kaip jis prisijaukino smuiką, kas kelia didžiausią džiaugsmą ir ko nenorėtų daugiau patirti? Apie tai koncerto Sapiegų rūmuose išvakarėse Rokas Diržys pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Iš Berlyno vokiškas teatro scenas apžvelgia Aušra Kaminskaitė. Pasak scenos menų kritikės, net ir šių laikų teatras remiasi į Bertoldą Brechtą – „vieną ryškiausių visų laikų teatro figūrų“.Klasikos koncertų salių rekomendacijos su Gabija Narušyte.Daugiau nei 640 bibliotekų Lietuvoje kvies į Šiaurės šalių literatūros savaitės skaitymus. Kiek šiaurietiška literatūra įdomi ir už šios savaitės ribų?Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.Atsinaujinusi LATGA Taryba pirmininko pareigas patikėjo Stanislavui Stavickiui-Stano. Kokias pagrindines autorių problemas mato pirmininkas?Naujausi Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius gyvenimą Vilniuje iškeitė į ūkininkavimą Anykščių rajone. Maisto gamybos technologai jau treti metai kuria ūkį, kuriame išaugintos daržovės, vaisiai, uogos bus perdirbamos ar pristatomos į restoranus. Pirmasis burokėlių, kopūstų, česnakų, agurkų derlius – labai populiarus, siunčiamas užsakovams internetu. Vos 5 ha ūkyje padeda tvarkytis Gintarės tėtis Vygantas, bet ir patys imasi visokiausių veiklų, pažįsta žemę, augalus ir tvirtai įsitikinę ūkio gera perspektyva.Panevėžio rajone Pašilių kaime gyvenantys Rūta ir Vilius Pilkauskai susipažino Danijoje, dešimtmetį dirbdami pas ūkininkus. Jie ir paskatino pačius gimtinėje imtis žemdirbystės. Dabar šeima turi 200 ha ūkį, augina 4 vaikus, kurie jau dideli pagalbininkai prie darbų. Iš danų ūkininkų parsivežta patirtis leido greičiau modernizuoti savo ūkį ir pajusti kooperacijos svarbą. Prieš tris dešimtmečius danai buvę pavyzdžiu, dabar prisipažįsta lygiaverčiais partneriais.Ved. Arvydas Urba

Kaip šiandien jaučiasi mokytojai? Kas daroma ir jau padaryta, kad jų netrūktų? Ar įtraukusis ugdymas tikrai toks didelis baubas, kaip dažnai girdime, skaitome? Kiek ir kodėl dar turi praeiti laiko, kad tiek mokyklose, tiek darželiuose, tiek darbuose, gatvėse ir apskritai gyvenime būtume priimti ir tilptume visi?Laidoje, skirtoje Mokytojo dienai paminėti, kalbamės su Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktore Danute Mažvyliene ir Jūrate Lazdauskieneė – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktore. Pašnekovės dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip ir kodėl jos tapo mokytojomis, kaip, ir jų manymu kodėl, keičiasi požiūris į mokytoją bei mokyklą, pasakoja apie situaciją Anykščių, Tauragės rajonuose ir konkrečiai jų vadovaujamose mokyklose. Ir profesinės šventės proga sau bei kolegoms linki nepasiklysti permainose, projektuose, idėjose, politikos vėjuose.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nuo vaikystės senelių siuvykloje Anykščiuose iki nuolatinių kolekcijų pristatymų ant svarbiausių šalies podiumų – dizainerė Kristina Kruopienytė pati juokauja, kad kitos karjeros nei kurti drabužius niekada nesvarstė. Šiandien Kristina ne tik vysto savo vardo mados namų veiklą, bet ir atvirai pasakoja, ką reiškia kurti kitiems, ruošti pramonines kolekcijas ir sugebėti išlaikyti balansą tarp komercijos bei konceptualumo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tauragės raj. ekologinio ūkio šeimininkas Mantas Jankauskas dirba 40 ha, laiko melžiamų karvių, turi sodą. Į LRT paskambinęs ūkininkas įsitikinęs, kad nedideli ūkiai diskriminuo-jami, o ekologiniams – mažinama parama. Su tuo nesutinka Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėja Regina Voverytė – Šimkienė, aiškindama, kad parama didinama ir jokios diskrimina-cijos nėra. Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius teigia, kad problemų sektoriuje yra, jaučiama ir diskriminacija. Spręstini klausimai jau pateikti ministerijai, o reakcijos žemdirbiai dabar laukia.Skuodo raj. Baltrimų kaimo jaunoji ūkininkė Gintarė Griciūtė savo ūkį registravo sulaukusi vos dvidešimties, prieš ketverius metus. Ūkininkavimu užsikrėtusi nuo tėvų, dabar ji melžia 30 karvių, mėgsta vairuoti traktorių, moka arti, sėti ir dar spėja iš dalies primelžto pieno pagaminti sūrių, varškės, sviesto. Padeda vyras Gedas Jančiauskas, šalia kelių metukų dukra Gustė ir visi, su jaunatvišku entuziazmu, žemaitišku užsispyrimu, įtemptai dirbdami sugeba džiaugtis gyvenimu kaime.Kupiškio raj. Vėžionių kaime senoje sodyboje įsikūrę Agnė Švagždytė iš Anykščių ir Tony Howard iš Anglijos jau metus užsiima neįprasta veikla. Jauna šeima, savo ūkyje „Du hektarai“ augina tropinių kraštų grybus. Gurmanų mėgstami liūto karčiai ir rožinės kreivabūdės reikalauja sumanumo ir kantrybės, bet pirmieji rezultatai nuteikia optimistiškai.Ved. Arvydas Urba

Spaudos apžvalga.Septintą kartą Tauragės pilies menėse praūžė slemo varžybos „Slemas su ragais“.LRT KLASIKA rugpjūtį transliuoja pasakojimų ciklą, skirtą privatiems, kūrybingų ir iniciatyvių žmonių dėka įkurtiems muziejams. Pasakojimas iš Vilniaus kalvystės muziejaus.  Įsibėgėjo vasaros turizmo sezonas. Itin daug keliautojų  sulaukiama Žemaitijoje. Jos sostinė Telšiai kviečia atrasti mažąją architektūrą, suskaičiuoti po miestą besislepiančias meškas. Varniuose neseniai atidarytas restauruotas vyskupystės muziejus. Rudenį duris atvers ir Žemaičių muziejus „Alka“. Anykščių regioninis parkas gaivina senovinį paprotį – naktigonę. Šiemet ji rengiama rugpjūčio 8-osios vakarą. Šventės ašis – arklių maudymas Šventojoje.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Vilniaus kultūros žemėlapį praturtinę Sapiegų rūmai kviečia į tarptautinę meninink(i)ų filmų parodą „Artists' Film International“.LRT KLASIKA su transliacijomis grįžta į Kauną.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kokius garsynus Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje aptiko menotyrininkė Agnė Narušytė?Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Kaip jis pats suvokė savo darbo prasmę? Kokia buvo Vatikano radijo svarba okupuotai Lietuvai?Kas šią savaitę skambės LRT KLASIKOS koncertų salėse?Medijų rėmimo fondas baigė paraiškų rinkimą likusiam beveik pusės milijonų eurų finansavimui.Kuo ypatingas Pintinių muziejus Anykščiuose?Klaipėdoje prasideda ketvirtasis filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“.Kokie dviejų mėnesių Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje veiklos rezultatai?Ved. Marius Eidukonis

LRT KLASIKA keliauja po privačius, nišinius Lietuvos muziejus, vienas jų – neatrasto ir nesuprasto menininko Audrio Purlio muziejus Molėtų rajono Svobiškėlio kaime.Meninis projektas „Kalbantys jausmai“ drauge su Šalčininkų jaunimu kūrė poeziją, kad ugdytų jų emocinį intelektą.Esame ne teatralai, o vaizdų darbininkai – taip save apibūdina „Psilikono teatro“ kūrėjai Auksė ir Darius Petruliai. Nuo 2016 m. šis teatras tyrinėja nebeveikiančius, apleistus istorinius fabrikus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Spektaklis „Širdys ir kaminai“ apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“ bus pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: žvilgsnis į naujausius į UNESCO saugomo paveldo sąrašą įtrauktus kultūrinius objektus, besikeičiančio klimato metamus iššūkius meno kūrinių saugotojams ir pervežėjams bei istorija apie amerikietės įsigytą Marko Chagallo paveikslą už 2 dolerius.Apie ką pagalvote, išgirdę frazę „vasaros garsai“. Apie garsyną, aptiktą Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje, pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.Anykščiuose Kultūros taryba pristatė naujas kultūros strategijos gaires. Kaip Anykščiai ketina plėtoti savo kultūros gyvenimą?Apie tapybai tinkamus sezonus, laiką, kurio reikia išmokti, žodį „performansas“, ir tylos garsą su šiuolaikine menininke Židrija Janušaite – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kultūros taryba paskirstė trimetį strateginį finansavimą kultūros institucijoms ir renginiams. Kaip keičiasi kultūros lauko dinamika? Kokią įtaką šis finansavimas padarys pirmą kartą jį gavusiems renginiams ar organizacijoms? Pasakoja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Kretingos senosios muzikos festivalio organizatorė Renata Dubinskaitė, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.Anykščiuose prasidėjo tradicinis Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis. Ką miestui reiškia toks instrumentas kaip vargonai? Kaip festivalis keičiasi? Kuo stebina šiais metais? Pasakoja festivalio meno vadovas Stanislovas Aglinskas ir festivalio koordinatorius Julius Aglinskas.Palangoje šį savaitgalį prasideda seniausias akordeono tradicijas Lietuvoje puoselėjantis renginys – 30-asis Tarptautinis akordeono festivalis-seminaras „Palanga 2024“. Apie jį pasakoja Raimondas Sviackevičius.„Paradoksaliai, nors geopolitine prasme gyvename labai nestabiliai, tai labai palankus laikas skleisti žinią apie Lietuvos kultūrą“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvių pianistas Gabrielius Alekna. Visai neseniai pasirodė naujas jo albumas, kuriame įrašyti Vytauto Bacevičiaus, kompozitoriaus, kurio muzikos tyrimams pianistas atsidėjęs daug metų, kūriniai. Kokį pianistas rado Niujorką, kai išvyko į jį 1996 m.? Kodėl ten pasiliko? Ir kodėl atvykęs į Vilnių jis jaučiasi niujorkiečiu? Atsakymai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.Po rekonstrukcijos duris atverti besiruošiantis Žemaičių muziejus „Alka“ jau rengia ekspozicijas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Domėsimės Anykščių kultūros gairėmis.Kokie pirmieji įspūdžiai po Olimpinių žaidynių atidarymo?Italams sunku būtų rimtai žiūrėti į vadovą, kuris į posėdį atvyksta be marškinių ir kostiumo. Bet australams visiškai priimtina, jei vadovas į darbą atmina dviračiu. O ko iš vadovų ir lyderių tikisi lietuviai? Kas apskritai skirtingose pasaulio kultūrose laikoma pagarbos verta lyderyste?Liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis Marijampolėje vyksta Grigališkojo choralo savaitė.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Šią dieną prieš 30-mt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose užpatentuotas pliušinis meškiukas. Tiesa, tik viena iš daugybės jo versijų – paties žaislo istorija greičiausiai siekia bent kelis šimtus amžių atgal. Pastarąjį šimtmetį pliušinį meškiuką daugiausia siejame su Vakarų kultūra.Knygų apžvalga.Vakar Šiaulių fotografijos muziejuje pristatyta kultūrologo, kraštotyrininko ir teisininko Jono Nekrašiaus olimpinėms žaidynėms skirta knyga. Klaipėdoje prasideda 90-metį skaičiuojanti Jūros šventė.Baigiasi LRT skaitymo maratonas.Jau šiandien Paryžiuje įvyks vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija.Anykščiuose kuriasi privačios Meno galerijos. Kodėl kuriasi privačios? Kuo skirsis jų veikla? Ved. Karolina Bieliauskaitė

JAV prezidentui Joe Bidenui pranešus, kad jis nebesieks antrosios kadencijos, rinkimų kampaniją pradėjo jo palaikymo sulaukiusi viceprezidentė Kamala Harris. Politikė sako, kad Demokratų nominaciją ji užsitarnaus ir laimės.Dalis verslų bei kitų organizacijų toliau sprendžia problemas, kurios kilo penktadienį, bendrovei „Crowdstrike“ nesėkmingai atnaujinus savo antivirusinę programą. Kodėl ne visuomet pavyksta tinkamai atnaujinti programinę įrangą?Aktualus klausimas. Vagysčių neapsikentę prekybininkai siūlo pakartotinai apsivogusių žmonių kurį laiką neįleisti į parduotuves. Ar pritariate šiai prekybininkų idėjai?Medžioklinius ir sportinius šovinius gaminanti Anykščių rajono įmonė „Žala arms“ Ukrainai ketina gaminti ir tiekti šaudmenis, skirtus dronams naikinti. Pokalbis su įmonės vadovu.Vilniečiai piktinasi, kad prieš pusmetį sutvarkytos gatvės sostinėje ir vėl tvarkomos. Jie klausia, ar tikrai taip turi būti, ar savivaldybė atsakingai naudoja žmonių pinigus.Toliau supažindiname su Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovausiančiais sportininkais. Šįkart – pasakojimas apie plaukiką Daną Rapšį.Ved. Edvardas Kubilius

Jungtinių Valstijų prezidentui J.Bidenui pasitraukus iš rinkimų kovos, nauja demokratų kandidate galinti tapti dabartinė viceprezidentė Kamala Harris. Pasak ekspertų, šie pokyčiai demokratams gali būti naudingi, jeigu partija sugebės išnaudoti atsivėrusias galimybes.Medžioklinius ir sportinius šovinius gaminanti Anykščių rajono įmonė „Žala arms“ Ukrainai ketina gaminti ir tiekti šaudmenis, skirtus dronams naikinti.Pradėjus rekonstruoti kritinės būklės Ariogalos tiltą per Dubysą vietos ūkininkai ir verslininkai siūlo keisti eismą automagistrale. Leisti važiuoti ir žemės ūkio technikai. Esą dabar, transportui uždarius rekonstruojami tiltą, jų laukai tampa nebepasiekiami.Įsibėgėjo vaikų vasaros stovyklų sezonas. Tačiau stovyklauti gali ne visi norintys. Stovyklos brangsta. Ne visos šeimos išgali jas įpirkti. O savivaldybės pajėgia finansiškai remti tik apie 10-20-ties procentų vaikų poilsį. Be to, regionuose trūksta ir specialistų, galinčių organizuoti stovyklas.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip atsitiko, kad sovietmečio pilietinio nepaklusnumo simboliu vadinamas mąstytojas Justinas Mikutis vis dar lieka mažai žinomas plačiajai visuomenei? Pasakoja Lietuvos Kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Odeta Žukauskienė.Tamsaus miško ruožas tarp smėlio dykumų dar XIX amžiuje buvo pavadintas Schwarzort ir tapo didžiausiu Kuršių Nerijos kurortu. Po Juodkrantę keliaujame su KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininike dr. Nijole Strakauskaite.Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše. Ir, žinoma, istoriją mylintys, šiek tiek avantiūristiški žmonės.Staškūniškyje, Anykščių rajone, lankėsi kolegė Alma Valantinienė.Amerikiečių baubas, siaubas - Rėksnys Jay Hawkinsas – viena įdomiausių asmenybių XX amžiaus istorijoje, įtvirtinusių rokenrolą kaip juodaodžių muziką. Gal šis piktadarys būtų gyvas ir šiandien bei liepos 18-ąją šventęs savo 95-metį, jei, kaip pats sakė, nebūtų įlipęs į karstą anksčiau laiko. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Keturis vakarus per savaitę, pasiklausę rimtų žinių iš Lietuvos ir pasaulio, galime įsijungti „Dviračio žinias“ ir pamatyti įvykius iš kitos pusės, o dažnai pasijuokti iš mūsų „apokaliptinių“ rūpesčių ir problemų. Rubrikoje „Be kaukių“ – nematomas „Dviračio žinių“ kūrėjas režisierius Augustinas Gricius.Ved. Jolanta KryževičienėA.Kulikausko nuotrauka

Anot Oskaro Koršunovo, Ukrainos teatre yra pasenusių dalykų, kita vertus, ten vyksta judėjimai, kurie gerokai lenkia tai, kas vyksta Lietuvos teatro scenoje. Režisierius šį savaitgalį Marijos Zenkovetskos teatre Lvive pristato spektaklį „Tartiufas“.Kaip galime kūrybiškai įdarbinti matomą ir nematomą saulės energiją mūsų kasdieniuose ritualuose? Kaip lyčių vaidmenys susiję su atsinaujinančia energija? Tokius klausimus kėlė ir bandė atsakyti renginių ciklo „Saulės laboratorija“ dalyviai.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Tokia situacija pažįstama lėtojo miesto koncepciją vystantiems Anykščiams.Pasaulio kultūros apžvalga: tyrimas Jungtinėse Valstijose atskleidė, kad meno istorikams ir vizualiųjų menų specialistams Niujorke darbą rasti sunkiausia, Londone vyksta šiuolaikinis klounų festivalis, o olimpinių žaidynių laukiantis Paryžius nepamiršta ir kultūros.„Esame įtikinti, kad nuolatinė laiko stoka – normalu, o prokrastinacija ir laiko švaistymas – ne. Šiuo požiūriu, blogai buvo visuomet“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.„Man patinka paslėpto viešojo meno idėja“, – sako ispanų menininkas, po pasaulį keliaujančio projekto „Cement Eclipses“ autorius Isaacas Cordalis. Vilniaus gatvėse jau įsikūrė jo sukurti maži, 15 cm aukščio žmogeliukai, kuriais menininkais kalba apie progeso šalutinius poveikius: miestų „magdonalizaciją“, kapitalizmą ir patriarchatą.Ar mes iš tiesų esame vertybinė visuomenė? O gal visgi pragmatinė? Tokį klausimą kelia Rūta Vyžintaitė-Lajienė, save visų pirma pristatanti kaip kaunietę. Konkursą paminklui apie paminklą Brazauskui paskelbusi kūrybininkė, kalbėdama apie pastaruosius Kauno įvykius, mini pilietinės veidmainystės terminą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Rugpjūtį Šveicarijoje vyksiančiam 77-ajam tarptautiniam Lokarno kino festivaliui paskelbus programą paaiškėjo, kad būtent čia įvyks pasaulinė lietuvės režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinio filmo „Akiplėša“ (angl. „Toxic“) premjera. Filmas pateko į pagrindinę tarptautinę konkursinę programą, kurioje dėl prestižinio „Auksinio leopardo“ apdovanojimo varžysis su 16 kūrinių iš viso pasaulio. Pokalbis su režisiere.Jubiliejinė 100-ečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ baigėsi, bet atgarsiai vilnija toliau. Apie laisvos ir kuriančios mūsų valstybės vienybę dainavusi daugiatūkstantinė minia subūrė visus lietuvius, ne tik čia gyvenančius, bet ir likimo išblaškytus po įvairius pasaulio žemynus. Dainų šventėje kolegė Karina Metrikytė sutiko Jungtinėse Amerikos valstijose lietuvybę puoselėjantį kompozitorių, dirigentą Kęstutį Daugirdą, su kuriuo pasikalbėjo apie tai, kas sieja ir skiria Dainų šventes Lietuvoje ir Jungtinėse valstijose ir kaip lietuviai už Atlanto puoselėja liaudies dainas.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Jų tiek daug, kad persisotinę lankytojai nebevalioja pasirinkti iš parodų atidarymų, knygų pristatymų, koncertų, festivalių... Tad numoja ranka ir mieliau renkasi poilsį gamtoje, užuot sėmęsi naujų patirčių susitikimuose su įžymybėmis, autoriais, muzikais. Kultūros renginių situacija Anykščiuose domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Šiandien švenčiame Neilo Tennanto – „Pet Shop Boys“ įkūrėjo 70-ąjį gimtadienį. Atlikėjas, kurdamas synth pop muziką, išgyveno imperatoriškąjį laikotarpį, kuriam pats ir sugalvojo pavadinimą. Apie menininko kūrybinės ir komercinės sėkmės viršūnes ir nuokalnes pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ sulauksime svečių, kurie gyvena Norvegijoje, bet šiuo metu vieši Lietuvoje. Tai – Jurgis ir Ilma Bingeliai, išleidę knygą apie Kauno valstybinio choro įkūrėją, meno vadovą ir vyr. dirigentą Petrą Bingelį. Koks buvo Jurgio tėtis vaikystėje? Kokie prisiminimai nugulė į knygos puslapius? Kaip Ilmos ir Jurgio gyvenimas teka Skandinavijoje? Pokalbis studijoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Šią naktį Kretingos mieste buvo paskelbta komendanto valanda, čia vyko jungtinės Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Kretingos rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pratybos.Lietuvoje vyksta balsavimas antrame Prezidento rinkimų ture. Ar galima tikėtis, kad aktyvumas išliks toks pat aukštas, kaip pirmojo turo metu?Gydytojų ir slaugytojų trūkumas kelia vis daugiau galvos skausmo gydymo įstaigų vadovams. Jie neslepia, kad tenka konkuruoti ne tik su privačiais sveikatos centrais, bet gydytojus vilioti iš kitų ligoninių. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia parengusi planą skatinti rezidentus rinktis darbą regione, kad tarp savivaldybių baigtųsi konkurencinė prekyba medikais.Tęsiame pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų dainų šventei“. Šį kartą keliaukime į Anykščius. Net 12 Anykščių kultūros centro kolektyvų dalyvaus šimtmečio dainų šventėje.Amerikoje iki prezidento rinkimų dar liko kone pusmetis. Tai bus prezidentinės kovos revanšas - buvęs prezidentas postą iš buvusio ir dabartinio varžovo bandys atsikovoti po maždaug septyniasdešimties metų pertraukos. Tai bene vieni svarbiausių prezidento rinkimų Amerikos istorijoje, kuriuose varžosi ir nepopuliariausi kandidatai.Ved. Paulius Selezniovas

Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai svarstys, kaip pilietybės išsaugojimo referendumą padaryti sėkmingą?Aklualus klausimas. Padidėjus sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis, gyventojai nedarbingumo pažymėjimus galės gauti nuotoliniu būdu. Ar naudojatės nuotolinėmis gydytojų konsultacijos, ar tokios konsultacijos reikalingos?Anykščių rajone, Gerkonių vienkiemyje ramybę, saugumą ir naujo gyvenimo galimybes randa įvairių negandų paliestos moterys. Kaip jos ateina į šiuos namus ir su kokiomis istorijomis, pasakoja Viktorija Urbonaitė su rubrika „Verslas iš širdies“.Gyvenimas Lietuvoje per dešimtmetį pasiekė neregėtas aukštumas, tai rodo savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas. visi rodiklaiai augo, išskyrus, demografija, kuri rodo neigiamas tendencijas.Specialistai pastebi, kad daugėja paauglių, kurie imasi savižalos. Psichologų teigimu, to išvengti padeda artimas ir nuoširdus ryšys šeimoje.Ved. Rūta Kupetytė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Kopenhagoje gyvenanti Eglė Ona Holm.Vakar prasidėjo 10 dienų truksiantis trečiasis festivalio „Nepatogus kinas“ organizuojamas, Lietuvoje toks vienintelis audiodokumentikos festivalis „Banguoja“. Šių metų renginio programoje – kruopščiai atrinktos audiodokumentikos perklausos, tinklalaidžių įrašų sesijos, susitikimai su jų kūrėjais, garso menininkais, instaliacija, taip pat mokymai kuriantiems arba norintiems kurti tinklalaides ar įtraukiančius garso pasakojimus. Festivalio koordinatorė Judita Ragauskaitė ir tarptautinių apdovanojimų pelniusi LRT radijo dokumentikos kūrėja Sigita Vegytė.Vieni parduoda butą, kad įsigytų kemperį, kiti pastato kemperį kurioje nors konkrečioje vietoje ir laiko jį savo pajūrio butu: kokios kemperių tendencijos Lietuvoje? Kiek šalis jiems palanki? Kokių iššūkių kyla vartotojams, šiai keliavimo rūšiai, regis, vis populiarėjant? Rinkodaros specialistė Justina Ignatavičienė, su šeima mėgstanti keliauti kemperiais,sveikos mitybos ir gyvensenos specialistė Gretė Brokienė, asociacijos Baltijos kemperiai prezidentas Algimantas Lukoševičius.Artejant Ukrainos nepriklausomybės dienai, Anykščiai kviečia į Ukrainos palaikymo renginius. Paroda Arklio muziejuje atidaroma rytoj, taip pat numatomi koncertai Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, įskaitant vienos žymiausių Ukrainos bardžių koncertą, taip pat, žinoma anykštėnams. Poetų, menininkų palaikymo akcijų čia ir daugiau. Anykščiai, vadinantys save literatūros miestu, rengia ir Ukrainos rašytojų rezidencijas. Eteryje Anykščių krašto garbės ambasadorius Virginijus Strolia.Vilniaus universitetas nutraukia sutarti su profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu. Lrt radijas išsiaiškino, kad gyvendamas Maskvoje Desnickis rašė publikacijas, kuriose neigė Lietuvos ir dar dviejų Baltijos šalių okupaciją.Ved. Živilė Kropaitė

Kokie Anykščiai atsiskleidžia fotografijose? Miesto šventėje lankytojai išvys anykštėnės Jovitos Uzdraitės, aktyviai fiksuojančios miesto gyvenimą, fotografijų parodą.Nuo penktadienio miestas ima švęsti savo 583-ąjį gimtadienį. Šventė pavadinta „Kurortinis romanas“, kviečiama į pasimatymą su įspūdinga šio krašto gamta, kultūra ir geros nuotaikos nestokojančiais miestelėnais. Pokalbis su Anykščių kultūros centro direktore Diana Petrokaite irfloristinių kilimų konkursų organizatore Loreta Pesliakiene.Anykščių rajone kaip ir kai kuriose kitose Lietuvos vietoje dėl sausros yra paskelbta ekstremali situacija. Kiek lietaus stygius mažina derlių? Apie tai kalbamės su ūkininkais Romu Kubaičiu ir Alvydu Jurkėnu.Anykščių šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra aukščiausia bažnyčia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m. Pokalbis su šios bažnyčios klebonu Petru Baniuliu.Kokie šie metai Anykščių turizmo sektoriui? Ką naujo ir netikėto siūlo atvykstantiesiems? Pokalbyje dalyvauja verslininkė, turizmo klasterio valdybos pirmininkė Sonata Veršelienė, Menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė ir bistro „Pirmas daigas“ savininkė Gabrielė Griauzdaitė-Patumskienė.Daug pastaruoju metu kalbama apie miškus ir medžius miestuose, žmonės ir bendruomenės vis sąmoningesni ir kovoja už tai, kad jų gyvenamoje aplinkoje medžiai nebūtų kertami. Visai neseniai susivienijusiems anykštėnams pavyko išsaugoti kelyje Anykščiai – Molėtai augantį šimtametį ąžuolą, kurį buvo planuojama nukirsti vykdant kelio rekonstrukcijos darbus. Pokalbis su aplinkosaugininke Auste Juozapaityte.Viena iš būtinų pramogų Anykščiuose – Siaurukas. Pasirodo galima ne tik traukinuku važiuoti ir mėgautis vaizdais, bet ir kartu pertis pirtyje bei mirkti kubile. Pasakoja VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Darius Liutikas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į LRT Girdi kreipėsi dalis būsimų pirmokų tėvų, kurie skundžiasi, kad Anykščiuose Antano Vienuolio progimnazijoje klasės formuojamos neskaiidriai ir pasiturinčių tėvų vaikai patenka pas norimą mokytoją. Mokyklos vadovybė neigia kurianti elitinę klasę, tačiau pripažįsta, kad keis priėmimo į mokyklą tvarką.Kokia padėtis Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija po to, kai savaitgalį Rusijoje kilo ir netrukus buvo numalšintas grupuotės „Wagner“ sukeltas maištas?Degalų kainos Lietuvoje kyla jau antrą savaitę iš eilės. Kodėl ir kokios prognozės vasarai?Aktualus klausimas. Ši – paskutinė savaitė, kai dar galima apsispręsti ir pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Ką ketinate daryti su antrąja pensijų pakopa – trauktis ar kaupti?„Verslo laike“ – kodėl Lietuva perka Kinijoje pagamintą įrangą, norėdama atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos?Reaguodama į neramumus Rusijoje Valstybės gynimo taryba nutarė stiprinti žvalgybos pajėgumus Rusijoje ir Baltarusijoje bei greičiau suderinti valstybės sienos priedangos planą, dėl kurio nesutaria pasieniečiai ir kariuomenė. Kodėl priimti tokie sprendimai ir ar jei pakankami?Seimas po pateikimo pritarė saugomų teritorijų įstatymo projektui, kuriame taip pat numatytas Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo pakeitimas. Oficialiuose aplinkos ir kultūros ministrų pranešimuose ir Trakų bendruomenei Vyriausybės teiktuose atsakymuose buvo žadėta, kad klausimą išsamiai apsvarstys iš specialistų sudaryta darbo grupė. Tačiau paaiškėjo, kad saugomų teritorijų pertvarką sprendusi darbo grupė klausimo dėl Trakų net nesvarstė. Visuomenininkai sako, kad specialistams šio klausimo svarstyti neleista, nes Valstybinė kultūros paveldo komisija jau yra išsakiusi nuomonę, kad kultūros pAveldu negali rūpintis aplinkos ministerija. Esą baiminantis, kad specialistų išvados bus neigiamos, Trakų istorinio nacionalinio parko klausimą sprendė politikai, nors visų kitų parkų pertvarką svarstė iš specialistų sudaryta darbo grupė.Ved. Edvardas Kubilius