Podcasts about betliejaus

Laidoje „Kultūra ir religija“ atveriame naują rubriką, kurią pavadinome Namų bažnyčia, o joje kalbinsime šeimas. Dėl šeimos sampratos Lietuvoje kryžiuojamos ietys, Bažnyčia skelbia memorandumus, politikai nevengia krautis iš šios temos kapitalą, o eiliniai žmonės gyvena kartu taip, kaip jiems išeina: pykdamiesi ir vėl susitaikydami, augindami vaikus, kurdami meilės, pasitikėjimo ryšius. Popiežius Benediktas XVI pavadino Nazareto Šventąją šeimą namų Bažnyčia, iš kurios galima mokytis Dievo pajautos. Mažąją bažnyčią galima rasti ir mūsų aplinkoje, tik neretai Juozapą joje atstoja močiutė, o ir ėdžios gali būti tuščios, tačiau Betliejaus žvaigždės nušviesti namai pilni vilties ir meilės. Šioje laidoje išgirsite, kaip namų bažnyčią statė Živilės ir Giedriaus Tamaševičių šeima.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Sukurpti įtikinamas hipotezės, kas buvo toji Betliejaus žvaigždė, mes jau galime. Bet aš galime bent jau šimto metų tikslumu išpranaušauti, kada nusigausime iki artimiausios žvaigždės?Ved. Aidas Puklevičius

Su Šv. Kalėdomis klausytojus sveikina apaštalinis nuncijus Baltijos valstybėse arkiv. Petar Rajič, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Vilniaus literonų arkivyskupas Mindaugas Sabutis.Ką apie tikrąją Betliejaus žvaigždę sako Vatikano Observatorijos astronomai?Prieškalėdinės savaitės spaudos apžvalgą parengė Giedrius Tamaševičius..Ved. Rūta Tumėnaitė.

Dėl pandemijos koncertų salės nesulauks publikos šurmulio ir šventiniu laikotarpiu, tačiau „Religinės muzikos centro“ drauge su „Kristupo festivaliu“ rengiamas festivalis „Betliejaus žvaigždė“ įvyks – sakralinės muzikos koncertai persikelia į skaitmeninę erdvę. Savo ruožtu mažųjų laukia ir šviežiai nufilmuota pasaka „Sniego karalienė“. Apie visą tai pasakoja Kristupo festivalio vadovė Jurgita Murauskienė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kelių ryškiausių animacinių ilgametražių filmų suaugusiems muziką.Sukurtas sunkmečio sąlygomis, Valstybės teatras buvo ypač svarbi šalies gyvenimo dalis – jauna valstybė siekė įsitvirtinti būtent per operą. Pasak muzikologės, operos kritikės Jūratės Katinaitės, operos teatras buvo susijęs su galia, įsiteisinimu ir valstybingumo idėja. Gerūtos Griniūtės pasakojimas.Pianisto, M. K. Čiurlionio namų vadovo Roko Zubovo gyvenime ypatingą vietą užima jo prosenelio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybė. Tačiau pokalbis „Be kaukių“ – ne tik apie ypatingą giminystę ir pastangas saugoti Čiurlionio atminimą, bet ir darnų R. Zubovo ir jo žmonos Sonatos Zubovienės fortepijoninį duetą, patirtis filmuojantis kine ir kvapą gniaužiančias kalnų viršūnes.Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė

Druskininkų miesto aikštėje gruodžio pradžioje įrengta Kalėdinė prakartėlė su medinėmis šventųjų skulptūromis ir gyvų avių šeimyna. Miesto meras Ričardas Malinauskas tikina, kad ketvirtus metus skaičiuojanti tradicija per žiemos šventes aikštėje įkurdinti gyvūnus tarp miestiečių populiari. Esą gyvūnai tinkamai prižiūrimi, prakartėlėje įrengti šildytuvai. Tačiau aplinkosaugininkai instaliaciją vadina žiauriu elgesiu ir ragina avis iškeldinti. Jų peticiją internete pasirašė daugiau kaip tūkstantis žmonių.Gyvūnų gerovės specialistai pažymi, kad dideli žmonių susibūrimai gyvūnams sukelia stresą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai leidimus išduoda, tačiau pasisako prieš „gyvas“ prakartėles.Prakartėlės su gyvūnais – ne nauja tradicija bažnyčiose. Asilą, o kartais ir avis jau daug metų nuo šv. Kūčių iki Trijų Karalių priemenėje apgyvendina Bernardinų bažnyčia Vilniuje. Pranciškonams ši tradicija itin artima, mat pirmosios tokios „gyvos“ prakartėlės autoriumi laikomas Šv. Pranciškus. Esą dar 1223 metais būtent jam kilo mintis vieno Italijos kaimo gyventojams, pasakojant apie Betliejaus kūdikėlio gimimą, pasitelkti asilą ir jautį. Tačiau ką apie gyvūnus prakartėlėje rašoma Biblijoje?Kodėl žmonių ir ūkinių gyvūnų artumas taip džiugina per šventes, tačiau visai neatsispindi mūsų kasdienybėje?

Druskininkų miesto aikštėje gruodžio pradžioje įrengta Kalėdinė prakartėlė su medinėmis šventųjų skulptūromis ir gyvų avių šeimyna. Miesto meras Ričardas Malinauskas tikina, kad ketvirtus metus skaičiuojanti tradicija per žiemos šventes aikštėje įkurdinti gyvūnus tarp miestiečių populiari. Esą gyvūnai tinkamai prižiūrimi, prakartėlėje įrengti šildytuvai. Tačiau aplinkosaugininkai instaliaciją vadina žiauriu elgesiu ir ragina avis iškeldinti. Jų peticiją internete pasirašė daugiau kaip tūkstantis žmonių.Gyvūnų gerovės specialistai pažymi, kad dideli žmonių susibūrimai gyvūnams sukelia stresą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai leidimus išduoda, tačiau pasisako prieš „gyvas“ prakartėles.Prakartėlės su gyvūnais – ne nauja tradicija bažnyčiose. Asilą, o kartais ir avis jau daug metų nuo šv. Kūčių iki Trijų Karalių priemenėje apgyvendina Bernardinų bažnyčia Vilniuje. Pranciškonams ši tradicija itin artima, mat pirmosios tokios „gyvos“ prakartėlės autoriumi laikomas Šv. Pranciškus. Esą dar 1223 metais būtent jam kilo mintis vieno Italijos kaimo gyventojams, pasakojant apie Betliejaus kūdikėlio gimimą, pasitelkti asilą ir jautį. Tačiau ką apie gyvūnus prakartėlėje rašoma Biblijoje?Kodėl žmonių ir ūkinių gyvūnų artumas taip džiugina per šventes, tačiau visai neatsispindi mūsų kasdienybėje?

Rimvydas Stankevičius „Betliejaus avytė" (red. Algimantas Pociūnas)

Rimvydas Stankevičius „Betliejaus avytė" (red. Algimantas Pociūnas)

Naujausia Rimvydo Stankevičiaus eseistikos knyga „Betliejaus avytė“,skaito laidą parengęs Algimantas Pociūnas.

Naujausia Rimvydo Stankevičiaus eseistikos knyga „Betliejaus avytė“,skaito laidą parengęs Algimantas Pociūnas.