Podcasts about kaln

Laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į savaitgalį sostinės Kalnų parke vyksiančio festivalio „Juodas Vilnius“ dalyvius ir kitos muzikinės naujienos. Ved. Ramūnas Zilnys

Alytuje pristatoma „Alytiškių iniciatyvų“ projektų balsavimui pateikta idėja – Jaunimo parke įrengti modernią natūralaus grunto kalnų dviračių trasą ir iš pagrindų atnaujinti nusidėvėjusį riedlenčių parką.FM99 eteryje iniciatyvą pristatęs Edvinas Dabušinskas sako, kad tokios erdvės Alytui labai reikia – ji būtų skirta tiek pradedantiesiems, tiek jau patirties turintiems dviratininkams ir ekstremalaus sporto mėgėjams.

„Ta mirties baimė tikrai yra didžiulė ir niekam nelinkėčiau jos patirti", - po nelaimės Kirgizijos kalnuose, praėjus aštuoneriems metams, pasakoja alpinistas Kęstutis Skrupskelis.Kalnai ne visada tokie romantiški, kaip dažnai juos įsivaizduojame. Baimė, nuovargis ir šaltis atskleidžia tikrąsias žmogaus spalvas – ten lieki be kaukių. O pavojus gyvybei gali slypėti menkiausioje klaidoje. „Ten reikia eiti su sąmoningumu, kalnai neatleidžia pervertinimo", - dalinasi žuvusio alpinisto Sauliaus Saikausko žmona Šarūnė.Ši dokumentika – tai pasakojimas apie meilę kalnams, juose slypinčius pavojus ir susitaikymą su įvykiais, kurių jau nebegalima pakeisti.Autorius – Domas ZenkevičiusRedaktorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Stāsta muzikoloģe, JVLMA Vēsturiskās muzikoloģijas klases vadītāja Kristiāna Vaickovska; pārraides producente – Zane Prēdele Oļģerta Grāvīša arhīvs (OGA) atrodas Jāzepa Vītola Latvijas Mūzikas akadēmijā un glabā unikālas liecības par latviešu mūzikas personībām – materiālus, ko muzikologs Oļģerts Grāvītis vācis visa mūža garumā. Šogad, siltā piemiņā atzīmējot simtgadi, atceramies komponistu, muzikologu un daudzu iemīļoto profesoru Oļģertu Grāvīti (1926–2015). Latviešu mūzikas vēsturē Grāvītis atstājis ne tikai spilgtu, bet arī apbrīnojami radoši produktīvas personības nospiedumu. Grāvītis vispirms Mūzikas akadēmijā (toreizējā LPSR Valsts konservatorijā) studēja mūzikas vēsturi un bija viens no pirmajiem Mūzikas vēstures un teorijas katedras absolventiem, 1952. gadā to absolvējot kopā ar labi zināmiem muzikologiem – Jēkabu Vītoliņu, Liju Krasinsku un Nilsu Grīnfeldu. Kā pats rakstījis, tad 1954. gadā ar Raiņa dzejas iedvesmoto solodziesmu ciklu "Mēness meitiņa" uzdrošinājies aiziet pie toreizējā Latvijas Radio mākslinieciskā vadītāja Jāņa Ivanova, kurš esot kategoriski pieprasījis ilgāk ar kompozīcijas "pašdarbību" nenoņemties, bet sākt nopietnas studijas. Un tā Grāvītis stājās no jauna konservatorijā, līdz 1960. gadā viņš ieguva arī kompozīcijas diplomu profesora Jāņa Ivanova klasē. Drīz pēc otrās absolvēšanas (1961) Grāvītis kļuva par mūzikas vēstures pasniedzēju savā alma mater, kurā bijis arī ilggadējs Mūzikas vēstures katedras vadītājs (1984–1993). Paralēli profesora darbam, pievērsies pētniecībai, darbojoties arī JVLMA Jāzepa Vītola piemiņas istabā. Bijušie studenti un kolēģi profesoru raksturo kā ļoti erudītu un atvērtu personību ar īpašu spēju runāt par mūziku un mūziķiem tik tuvi un personiski, ka lekcijās aiz aizkustinājuma nereti pat raisījušās asaras. Kādā intervijā Grāvītis atzinis, ka viņam jau kopš bērnības paticis runāt ar cilvēkiem. Māte gan vēlējusies, lai viņš kļūst par ārstu vai – vēl labāk – par mācītāju, taču padomju laikos tas nebija īsti iespējams. Savas stāstnieka prasmes Grāvītis lieliski izmantoja ne tikai pedagoģiskajā darbā, bet arī sarunās ar laikabiedriem visā pasaulē. Viņš nodibināja kontaktus ar dažādu paaudžu pārstāvjiem, izzinot arī veselu dzimtu vēsturi. Darbojoties JVLMA Jāzepa Vītola piemiņas istabā, kurā jau kopš 20. gadsimta 50. gadiem atradās profesoram Jāzepam Vītolam piederošas lietas, Grāvītis uzsāka arhīva izveidi. Sākotnēji, kā liecina atsevišķu materiālu zīmognospiedumi ar norādi Jāzepa Vītola memoriālās istabas arhīvs, tika turpināta esošā krājuma pilnveide. Tomēr paralēli Grāvītis veidoja arī savu arhīvu, attiecīgi to apzīmogojot kā Oļģerta Grāvīša arhīvs. Grāvītis savu mūžu veltīja latviešu mūzikas vēsturei, īpaši mūža otrajā pusē mērķtiecīgi vācot dažādus avotus un atmiņu stāstus par mūzikas personībām, lai tos arhivētu, pēc iespējas pilnīgāk apkopotu un veidotu publikācijas. Tāpat šie unikālie materiāli kļuva par uzskates piemēriem mūzikas vēstures lekcijās. Viens no pēdējiem viņa plānotajiem darbiem bija latviešu mūzikas vēstures konspektu izdevums divās daļās, kas diemžēl palicis nepabeigts, tāpat kā vairākas citas ieceres. Īpaša interese profesoram bija par aizgājušajiem – gan tiem, kuri devās trimdā, gan tiem, kurus vardarbīgi izsūtīja. Viens no šādas intereses piemēriem ir diriģents, ērģelnieks un komponists Arnolds Kalnājs (dzimis Berkholcs), kurš bija arī viens no pirmajiem Grāvīša mūzikas skolotājiem Cēsu pusē. Kalnājs devās bēgļu gaitās, un viņa koris sekoja viņam līdzi. Grāvītis uzskatīja, ka Kalnājs ir viens no nepelnīti noklusētajiem trimdas mūziķiem. Kalnāja sieva Alma Kalnāja savās vēstulēs atklāj, ka pat attālināti Grāvītis spējis veidot un uzturēt ciešas un sirsnīgas attiecības: "[..] Lieki pieminēt, ka Jūsu vēstules vienmēr ir tik sirsnīgas, cauraustas ar labestību. Kā Jūs šīs īpašības varējāt saglabāt cauri visiem šiem tumšajiem 50 gadiem? Apbrīnojami!" Šobrīd arhīvā notiek aktīvs inventarizācijas darbs. Jau izpētītas materiālu mapes par aptuveni 550 personībām, kopumā ap desmit tūkstošiem avotu vienību. To vidū ir nošu manuskripti, fotogrāfijas, vēstules, periodikas izgriezumi un dažādi sīkiespieddarbi – programmiņas, biļetes, ielūgumi un apsveikuma kartītes. Arhīvā atrodamas arī nozīmīgas dokumentu kopas, tostarp publikāciju un grāmatu manuskripti, kā arī īpaši vērtīgi atmiņu stāsti un autobiogrāfijas. Bez personu mapēm tajā ir arī materiāli par reģionālajiem dziesmu svētkiem un vēsturiski nozīmīgiem amatierkoriem, kā arī ierakstu un fotomateriālu kolekcijas. Darbs pie inventarizācijas vēl turpinās. Oļģerta Grāvīša arhīvs, jeb – kā to šobrīd dēvē saīsinājumā – OGA, joprojām ir nozīmīgs krājums. Tas tiek izmantots pedagoģiskajā darbā un kā arhīvu prakses vieta, iedvesmo studējošo pētnieciskos darbus un rosina pētniekus gan turpināt Grāvīša iesāktās idejas, gan atklāt jaunas. Tādējādi arhīvs joprojām dzīvo un turpina papildināt latviešu mūzikas vēstures stāstu.  

Vezmeme vás do Horní Kalné na Trutnovsku, kde v roce 1991 bratři Pavel a Petr Horákovi společně se švagrem Vladimírem Vajsem založili uměleckou slévárnu. Určitě se jim tenkrát ani nesnilo, jakého věhlasu se jejich práci o několik let později dostane a že sochy odlité v malé vesničce v podhůří Krkonoš budou stát doslova po celém světě. Všechny díly podcastu Host ve studiu můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Vezmeme vás do Horní Kalné na Trutnovsku, kde v roce 1991 bratři Pavel a Petr Horákovi společně se švagrem Vladimírem Vajsem založili uměleckou slévárnu. Určitě se jim tenkrát ani nesnilo, jakého věhlasu se jejich práci o několik let později dostane a že sochy odlité v malé vesničce v podhůří Krkonoš budou stát doslova po celém světě.

Dnes většina konvenčního zemědělství půdu ničí – orba, chemie, těžká technika a průmyslové chovy ji pomalu zabíjejí. Půda se mění v prach, zadržuje čím dál méně vody, mizí z ní život. S Karlem Kalným z farmy Mitrovský Angus jsme si ale povídali o úplně jiné cestě. O regenerativním zemědělství, které půdu nevysává, ale léčí. O […]

Kodėl koncertai ir festivaliai vis dar sunkiai pasiekiami judėjimo negalią turintiems žmonėms? Pokalbis su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatore Ugne Šakūniene, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėju Mariumi Morkevičiumi, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atstove Nerile Urbonaite, Paliesiaus dvaro vyr. administratore Birute Jaškūniene ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore Agne Jasinavičiūte-Trakimiene.Vašingtono nacionalinę operą (Kenedžio scenos menų centrą) ketinama pervadinti Jungtinių Amerikos Valstijų pirmosios ponios Melanijos Trump vardu. Ši įstatymo pataisa gali būti priimta jau rugsėjį. Kiek tai realu ir koks tai signalas Amerikos visuomenei? Pokalbis su muzikologe Jūrate Katinaite, kolega korespondentu Vašingtone Augustinu Šemeliu, politologu, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie propalestinietišką protestą Londono operos scenoje, tyrimą apie moteris kompozitores bei Bostono simfoniniam orkestrui sukurtą programėlę, padėsiančią giliau suprasti koncertuose skambančią klasikinę muziką.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – verslininkas, keliautojas Mindaugas Šatkauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvių startuolio sukurtas dviratis-treniruoklis, kurį minant gaminama ir kaupiama elektra, pripažintas pasaulyje – jam skirtas prestižinis „iF Design Award Gold“ apdovanojimas. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje sukurtas produktas gauna tokį įvertinimą.Kaip sekasi nuošliaužų kankinamam Gedimino kalnui, kurio pagrindinis takas lankytojams uždarytas beveik 7-erius metus, nuo 2017 metų?Vilnius pats stiprina savo gynybinius pajėgumus, toliau bando pasistatyti Nacionalinį stadioną, masiškai remontuoja gatves, didina viešojo transporto bilietų bei parkavimo miesto centre kainas. Pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.Vilniuje prasideda renginių ciklas „Ačiū tau, Islandija“, kuriuo siekiama padėkoti Islandijai – pirmajai pasaulio valstybei, pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę. Šia proga Lietuvoje lankosi garsiojo „Vikingų“ serialo žvaigždė bei buvusi plaukikė, olimpietė Raga Ragnarsdottir.Ved. Edvardas Kubilius

Herečka a performerka Tereza Hof byla například v seriálu Dáma a Král nepřehlédnutelná, stejně jako dnes hlavně v divadle. Ne každý ale ví, že se zhruba před 15 lety odstěhovala na Island, kde dodnes střídavě žije. „Tehdy mi bylo 30 let a rozhodla jsem se ke stěhování asi kvůli potřebě transformace, a to z mladistvého života do fáze větší odpovědnosti. Asi bych to nazvala transformačním Adult rituálem,“ říká v pořadu Hovory.

Herečka a performerka Tereza Hof byla například v seriálu Dáma a Král nepřehlédnutelná, stejně jako dnes hlavně v divadle. Ne každý ale ví, že se zhruba před 15 lety odstěhovala na Island, kde dodnes střídavě žije. „Tehdy mi bylo 30 let a rozhodla jsem se ke stěhování asi kvůli potřebě transformace, a to z mladistvého života do fáze větší odpovědnosti. Asi bych to nazvala transformačním Adult rituálem,“ říká v pořadu Hovory.Všechny díly podcastu Hovory můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Pracovníci slévárny v Horní Kalné na Trutnovsku po téměř půlroční nepřetržité práci dokončili bronzové sochy dvou významných fotbalistů anglického klubu Coventry v nadživotní velikosti. Sousoší je zachycuje v euforii, kdy jejich klub vyhrál nejvyšší fotbalovou ligu Premier League.

Kaip niekada anksti koncertinį sezoną pradedantis Dady Was A Milkman turi naujienų – į „kepyklą“ atiduotas naujas vinilas, metų vyšnia ant torto gali tapti plokštelė iš akustinių koncertų ciklo. Pernai įvykusi pažintis su Latvijos gitaros virtuozu Gintu Smuku (Gints Smukais) subrandino akustinių koncertų seriją: „Tas kūrybingas žmogus, mano naujas draugas, jis ir elektroninius kūrinius perkėlė į akustinį skambesį. Kažkoks kosmosas, kai vienu instrumentu groja ir perkusiją, ir išlaiko ritminę dalį – žmogus groja kaip keturi instrumentai, o gitara viena. Man pačiam labai įdomu klausytis net pačių repeticijų, taip skambančių savo kūrinių dar negirdėjau, jaučiuosi tarsi būčiau mini koncerte“, – apie scenos partnerį pasakoja Ignas Pociūnas, Daddy Was A Milkman. Naują albumą atlikėjas pristatys vėliau, vasarą, Kalnų parke. Ved. Marius Andrijauskas

Po ilgalaikių santykių prieš pusantrų metų išsiskyręs A. Užkalnis išgyveno paliktumo jausmą, nerimą ir netikrumą - o kas toliau, ar vienatvė neužsitęs? Naujus metus jis pasitinka nebe vienišas. Draugę sutiko per pažįstamus, nors draugysčių ieškojo ir per pažinčių programėles. 54-erių Užkalnis sako, kad savo amžiuje meilės reikalų nebeskubina ir, priešingai nei su ankstesne partnere, dabartinio ryšio neviešins. Besibaigiantys metai jam žymi ne tik vienatvės pabaigą, bet ir 11 metų trukusios psichoterapijos finišą.Ved. Lavija Šurnaitė

Vezmeme vás do Horní Kalné na Trutnovsku, kde v roce 1991 bratři Pavel a Petr Horákovi společně se švagrem Vladimírem Vajsem založili uměleckou slévárnu. Určitě se jim tenkrát ani nesnilo, jakého věhlasu se jejich práci o několik let později dostane a že sochy odlité v malé vesničce v podhůří Krkonoš budou stát doslova po celém světě. Všechny díly podcastu Host ve studiu můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

En este episodio nos RAFOa hasta el epígrafe, nos relatan eventos Kalnónicos, nos “falta aire” TM, entramos en modo triaje, os enseñamos el idioma de Gibraltar, nos suben las cuotas del Soulcasting Pro, canalizamos a Edna Moda (aunque no nos sirve de mucho), Dalinar se pone en modo Mr Wonderful, Sof namedroppea a Discordia, Rayo McQueen se aparece en modo Shardplate, Pati habla de cocos succionadores luminosos y hacen su esperada aparición Los Hombres de Parsh.

Proč je veganství ideologický omyl a kdy nám maso může škodit? A proč u masa certifikace BIO nestačí? V novém díle Trime podcastu se zaměříme na význam regenerativního zemědělství, zdraví půdy a zvířat, a vliv těchto faktorů na kvalitu potravin a lidské zdraví. Naším hostem je zkušený pastevní farmář a propagátor regenerativní pastvy v Česku, Karel Kalný, který sdílí, proč je péče o půdu klíčová. Půda totiž není neomezená a její zdraví se promítá do celého ekosystému. Když se staráme o půdu, vznikají kvalitní podmínky pro chov zvířat a následně i kvalitní potraviny. V rozhovoru se dotkneme rozdílů mezi konvenčním, bio a pastevním chovem. Překvapivě, ne každá bio farma musí být v pořádku s ohledem na udržitelnost a ne každá konvence musí být nutně špatným systémem. Důležitý je přístup, jako je například minimalizace orby a ochrana mikroorganismů a hub v půdě, které následně chrání a obnovují půdu, zlepšují kvalitu potravin a podporují přirozený ekosystém. Dotkneme se problematiky dusíku v půdě, odolnosti půdy v bezorném hospodářství a zejména pak specifik chovu kuřat a hovězího masa z Mitrova. Jak konkrétně regenerativní způsoby pěstování podporují přirozený koloběh živin, minimalizují potřebu chemie a přispívají k udržitelnosti? Tento díl je určen všem, kdo se zajímají o kvalitní potraviny, etické zemědělství a dlouhodobě udržitelné přístupy k přírodě, ale také příznivcům výživových směrů jako je vegetariánství a veganství. I tyto směry totiž přinášejí své oběti – to, že neobsahují maso, ještě neznamená, že jsou bez následků.

Prase je pastevecké zvíře, až 50 % jeho potravy může být zelená složka. Pastva zvyšuje v mase podíl zdravých omega-3 mastných kyselin. Krávy pasené na trávě regenerativním způsobem zlepšují biodiverzitu pozemku. Regenerativně pasená kuřata nemusí být léčená antibiotiky. To všechno je hrozně fajn, ale to nejzajímavější se děje pod povrchem. Půda pórovitá jako houba třeba zmírňuje povodně nebo pomáhá zachytávat CO2.

Prase je pastevecké zvíře, až 50 % jeho potravy může být zelená složka. Pastva zvyšuje v mase podíl zdravých omega-3 mastných kyselin. Krávy pasené na trávě regenerativním způsobem zlepšují biodiverzitu pozemku. Regenerativně pasená kuřata nemusí být léčená antibiotiky. To všechno je hrozně fajn, ale to nejzajímavější se děje pod povrchem. Půda pórovitá jako houba třeba zmírňuje povodně nebo pomáhá zachytávat CO2.Všechny díly podcastu Podhoubí můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais. Liga nustatyta ne Lietuvos piliečiui, jis gydosi ambulatoriškai ir laikosi izoliacijos taisyklių.Lietuvos Vyriausiasis administracinis Teismas nusprendė, kad Taikos koalicijos atstovas Danukas Arlauskas ir Nemuno aušrai priklausantis Kęstutis Bilius teisėtai pašalinti iš Seimo rinkimų, nes nuslėpė savo ryšius su KGB.Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kol kas nepradėti tyrimo dėl konservatorių lyderio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačios mokyklos statybų Kalnėnuose. Kol kas nebus kreipiamasi ir į teisėsaugą. Komisija nutarė pirmiausia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir Vilniaus savivaldybę, kad jos pateiktų atsakymus dėl Landsbergienės mokyklos statybų.Siekiant sutarimo su visuomene siūloma mažinti poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose plotą bei uždrausti juose šaudyti. Du Seimo komitetai svarstė poligonų klausimą.Ved. Liepa Želnienė

Nuo karo pradžios rusams neiįveikiama tvirtove buvęs Vuhledaro miestas Donecko srityje, netrukus gali kristi. Rusijos pajėgos jau pasiekė Vuhledaro apylinkes ir įsiveržė į rytinę miesto dalį.Grigiškėse pristatytos didžiausios šią savaitę vykstančios mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2024”. Grigiškių Šviesos gimnazija ir juos prieigos virto evakuacijos stovykla. Pastatytos palapinės, įrengta valgykla ir ligoninė.Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kol kas nepradėti tyrimo dėl konservatorių lyderio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačios mokyklos statybų Kalnėnuose. Kol kas nebus kreipiamasi ir į teisėsaugą. Komisija nutarė pirmiausia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir Vilniaus savivaldybę, kad jos pateiktų atsakymus dėl Landsbergienės mokyklos statybų.Apleisti Vilniaus Sporto rūmai ir jų prieigos tapo paauglių susibūrimo vieta. Apie siautėjančius nepilnamečius buvo pranešta savaitgalį. Neva ant avarinės būklės pastato stogo buvo sprogdinamos petardos. Bet tuo viskas nesibaigė. Antradienio vakarą užfiksuotas naujas incidentas.Ved. Andrius KavaliauskasRed. Darius Kuodis

Václav Havel napsal o Petru Čepkovi: „Neodmyslitelná osobnost mé generace, stálice českého divadla a českého duchovního života vůbec". Přátelé dnes vzpomenou na Petra Čepka v krkonošské Horní Kalné, kde měl chalupu, a kde si přál zůstat i po smrti mezi svými sousedy.

Šoreiz iknedēļas informatīvi izklaidējošajā raidījumā studijā risināsies augstos toņos Raidījuma tēmas: - Skaidrīte Smildziņa- Budovska uzņemta Slavas zālē; - Superkauss Rīgā; - ️F1 Baku intrigas; - Ostapenko fiasko; - ️Latvija Deivisa kausā zaudē Togo; - Startēs ČL jaunais formāts; - LBS prezentē Ekselences centru; - Rīgā būs beidzot sava junioru komanda; - Kalnītis izsakās par Dāvi; - Martina Kotwilla; - Tautas nagla;

Miletín se připravuje na víkendové oslavy 900 let od založení. Na památku tak významného výročí bude mít město nové sousoší, které se tento týden dokončuje ve slévárně v Horní Kalné. Dílo už měla možnost vidět reportérka Kateřina Kohoutová.

Vilniuje tęsiantis šimtmečio Dainų šventei, Kalnų parko estradoje vakar vyko Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Įspūdingas renginys, kuriame persipynė keturios dieviškosios stichijos – Ugnis, Oras, Vanduo ir Žemė, auginančios tautos gyvybės medį. Stichijų tematika atsispindėjo muzikiniuose kūriniuose ir choreografijos sprendimuose, kuriuos įgyvendino apie 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Šiąnakt Lietuvos rinktinė žaidė su Dramblio Kaulo kranto rinktine ir ją nugalėjo rezultatu 97-93. Kaip vertinate rinktinės pasirodymą, kaip manote, ar ji pateks į olimpines žaidynes Paryžiuje?Kultūros istorikas Aurimas Švedas „Svarbiame pokalbyje” sako, kad savo istoriją galime papasakoti ir dainomis. Pasak Aurimo Švedo, dainų šventės keisis, o dainose paliksim istoriją vaikams.Pokalbis apie erkes ir žmonėms siūlomas jų naikinimo paslaugas, kurios, pasak ekspertų, gali būti nelegalios.Olimpiečių rubrika. Šiandien - pažintis su dviratininke Rasa Leleivyte.Ved. Liuda Kudinova

Jungtinėje Karalystėje vyksta visuotiniai rinkimai, po kurių ryški favoritė opozicinė Leiboristų partija gali nutraukti keturiolika metų trukusį konservatorių valdymą. Apklausų duomenimis, ministro pirmininko Rišio Sunako vadovaujama Konservatorių partija bus išstumta iš valdžios už tai, kad neįvykdė pažadų, duotų per keturiolika valdymo metų.Migrantų krizės metu psichologu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbęs Tomas Kelpša pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš užsieniečius. Sprendimą vakar paskelbė Vilniaus regiono apylinkės teismas. Vyrui skirta penkių tūkstančių eurų bauda ir pusantrų metų nelaisvės, tačiau nutarimas dar gali būti skundžiamas.Ukrainos media skelbia, kad premjeras Denysas Šmyhalis gali būti atleistas iš pareigų. Nurodoma, kad šalies premjeru vis labiau nusivilia prezidentas Volodymyras Zelenskis, laukdamas iš vyriausybės vadovo dar kūrybiškesnių pasiūlymų.Policija pradėjo vienuolika ikiteisminių tyrimų dėl įvairiose vietose išimtų padirbtų įvairaus nominalo eurų kupiūrų. Pinigais atsiskaityta parduotuvėse, vaistinėse, už kurjerių paslaugas. Tarp padirbtų monetų ir dviejų eurų moneta.Vilniuje tęsiantis šimtmečio Dainų šventei, Kalnų parko estradoje vyko Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“.Ved. Madona Lučkaitė

Laukiant jubiliejinė Dainų šventės sostinės Kalnų parke – laida „Pakeliui su klasika“ įsikūrė Klanų parko papėdėje ir tiesiogiai iš Istorijų namų transliuoja laidą, kurioje būrys kūrėjų papasakos apie tai – kokia ansamblių šventė šiandien, kaip ji kinta dešimtmečiais, kiek autentikos ir kiek dabarties spalvų?Tiesiogiai iš Istorijų namų – Marius Eidukonis ir Gabija Narušytė

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Benediktu Gelūnu apie vyrų priklausomybę kompiuteriniams žaidimams.Nors dauguma Lietuvos gyventojų sutinka, kad mokėti plaukti yra gyvybiškai svarbu, tik kiek daugiau nei ketvirtadalis tikina vandenyje besijaučiantys drąsiai ir užtikrintai. O tikroji realybė dar iškalbingesnė – patikrinus svarbiausius kriterijus, kuriuos specialistai laiko būtinais mokant plaukti, tik iki 10 proc. gyventojų galėtų teigti iš tiesų mokantys plaukti. Didžiausi stabdžiai suaugusiems pradėti mokytis plaukti – nedrąsa ir užsispyrimas, kad jau per vėlu.Pernai Italijoje fiksuoti 48, Ispanijoje 47, Prancūzijoje 42 laipsniai karščio. Kiek tokios temperatūros vis dar pakeliamos šias šalis pamėgusiems poilsiautojams ir kur jie patys bėga nuo karščio?Prasidėjus Lietuvos Dainų šventei, dalis dalyvių vis dar tobulina savo pasirodymus. Kalnų parkas Vilniuje - viena iš vietų, kur nuo ryto iki vakaro jau keletą dienų šoka, dainuoja įvairiausi Ansamblių vakare dalyvausiantys kolektyvai. Repeticijoje dalyvavo ir su vienu iš ansamblių susipažinti kviečia kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Vilniuje, ant Gedimino kapo kalno Kalnų parke prasidės tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“.100-mečio Dainų švęntės renginiai šeštadienį prasideda Kauno dainų slėnyje jubiliejine Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“.Vilniuje Dainų šventės pradžią pažymės Šimtmečio vakaras.Savaitgalį Merkinėje skambės stiklo armonika ir krištolinis baschetas.Marijampolėje baigiasi jau vienuoliktą kartą organizuotas tarptautinis kūrybinis simpoziumas „Malonny“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias rašytojas, kulinaras entuziastas ir radijo laidų vedėjas Antanas Šilkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Mažo pieno ūkio savininkė ir sūrių gamintoja Jolanta Jasiūnienė iš Trakų rajono kviečia ūkininkus į sūrio gaminimo pamokas. Anot jos, mažieji pieno ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir klestėti - jei imsis gamybos. Rankomis gamintus produktus vertina ir vis daugiau miestiečių. Sūrinėje „Kalvelės ūkis“ dabar pats darbymetis. Iki Joninių auga geriausia žolė, karvutės duoda geriausią pieną, iš kurio galima pagaminti vertingiausius brandintus sūrius.Lietuvoje žuvininkystės ūkiai užaugina daugiau skirtingų rūšių žuvų ir pagamina įvairesnių žuvies produktų. Taip rezultatus vertina ir ekspertai, atlikę analizę 2014-2020 m. paramos programos lėšomis finansuotus projektus, kuriems buvo paskirstyta 83 mln. eurų. Projektai baigti įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, tiek Lietuva, tiek visa Europos Sąjungos bendrija užsiauginanti dar tik nedidelę kiekį žuvies, kiek jos suvartoja bendrijos gyventojai. Prioritetas bus teikiamas tvarioms uždaroms žuvies auginimo sistemoms. Apie tai pasakoja ŽŪM Žuvininkystės departamento atstovė Jūratė Masiulienė.Rubrika „Miestiečiai kaime“. Buvusi vilnietė Laima Statutaitė ilgėjosi savo vaikystės vasarų, praleistų senelių sodyboje. Pagrandukės ūkio darbai nevargino, tad ji sako, jog „darbų traumos“ jos nekamavo. Dabar jai ravėjimas prilygsta meditacijai. Senelių sodyboje Kalnėnų kaime, Alytaus rajone, vienkiemyje ji su tėčiu puoselėja sausmedžių uogyną. Šiemet derlius sunoko labai anksti. Skindama paskutines uogas Laima liūdi, kad jos vasaros darbai netrukus baigsis. O norintys paragauti skanių uogų, pailsėti sodyboje tai turi padaryti šiomis dienomis. Pažinti sausmedžio uogos skonį geriausia ją ką tik nuskynus nuo krūmo.Ved. Kristina Toleikienė

Stāsta mūziķe, folkloras skolotāja, mūsdienu tautas mūzikas grupas "Iļģi" vadītāja Ilga Reizniece. Vai zini, ka Emīlam Dārziņam bija dēls Volfgangs, kurš tādu vārdu dabūja – nav grūti iedomāties – kam par godu. Anšlavs Eglītis jokojot ir teicis: „Volfgangs Dārziņš? Kas tas tāds? Ja jau mēs sakām Volfgangs, tad turpinām: Mocarts. Un, ja sakām Dārziņš, tad domājam: Emīls.“ Volfgangs Dārziņš dzimis 1906. gadā, tēvu traģiski zaudējis četru gadu vecumā. Nav nevienas fotogrāfijas, kurā abi būtu redzami kopā. Dēlam pieaugot, līdzība ar tēvu kļūst acīmredzama. Šīs līdzības dēļ Volfgangam uztic tēva lomu Viļa Lapenieka filmā „Melanholiskais – valsis“. Šo filmu režisors sāk uzņemt 1939. gadā, uzreiz pēc „Zvejnieka dēla“ pabeigšanas. Diemžēl 1940. gadā filmēšanu pārtrauc padomju okupācija. Toties abi satiekas mūzikā. Dēls mantojis ne tikai tēva izskatu, bet arī mūziķa talantu. Nav daudz gadījumu latviešu mūzikas vēsturē, kad kori Dziesmu svētkos uz vienas skatuves izpilda tēva un dēla skaņdarbus – Astotajos, Devītajos un arī vēlāk. Kāpēc mēs, kas mācījāmies Emīla Dārziņa speciālajā mūzikas skolā 60. un 70. gados,  par viņu – komponistu un pianistu, publicistu, klavieru skolotāju un folkloras pētnieku – neko nezinājām? Atbilde vienkārša. Tāpēc, ka Volfgangs Dārziņš 1944. gada rudenī devās trimdā. Ierakstot viņa vārdu Latvijas Nacionālās digitālās bibliotēkas periodika.lv meklētājā, atradīsiet pāri 3000 pieminējumu. Tostarp – paša Dārziņa rakstus. Volfgangs rakstīja par dažādām tēmām, ne tikai par mūziku. Viņam piemita lieliska humora izjūta. Piemēram, feļetonu par Latvijas dzintaru, kas publicēts laikrakstā „Latvju ziņas“ 1947. gada janvārī, Dārziņš iesāk šādi: „Vecie rīkļu rāvēji foiniķieši it labi zināja, kāpēc viņi airējās to trako gaisa gabalu ap visu Eiropu, riskējot nolauzt kaklu Biskajas vētrās. Kaut kur smilšainā krastā mita ļaudis, kas mirdzināja zeltainu akmeni…“ Vai par savu draugu un vienaudzi viņa 40 gadu jubilejai veltītā rakstā „Latviešu ziņās“ 1946. gada oktobrī: „Ar Anšlavu Eglīti iepazinos trīs gadu vecumā. Toreiz viņš bija bērns kas bērns un vēl nezināja no galvas nedz  konverzācijas vārdnīcu, nedz Bedekeru…“ (Tas ir ceļotājiem un tūristiem domāts ceļvedis!) Savukārt savam skolotājam Jāzepam Vītolam veltītas šādas rindas: „Tas ir ļauns liktenis — astoņdesmit četru gadu vecumā trimdā būt. Un, diemžēl, mēs tur nekā nevaram līdzēt. Atliek tikai gribēt. Stipri gribēt, kaut savā 85. dzimšanas dienā Profesors varētu atkal elpot dzimtenes gaisu un vērot dzimtenes debesis. Brīvas dzimtenes gaisu un brīvās dzimtenes debesis.“ (1947. gads, „Latviešu ziņas“ Eslingenā) Dārziņš apprecas 1939. gada Ziemassvētkos, un pēc bēgļu nometnēs pavadītajiem gadiem abi ar sievu, mākslinieci Annu Dārziņu pārceļo uz Ameriku. Vispirms uz Spokenu, pēc tam – Sietlu. Dārziņu pāris ir viens no retajiem trimdā, kas var nodrošināt dzīvi, darbojoties savās radošajās profesijās. Par Dārziņa mūziku un tās atpakaļceļu uz Latviju var izlasīt jo daudzajos rakstos jau pieminētajā periodika.lv. Vispamatīgāk komponista dzīvi un daiļradi pētījis Arnolds Klotiņš. Brīnišķīgo klaviermūziku ir spēlējis Ventis Zilberts, Imants Zemzaris, Jautrīte Putniņa un citi mūsu pianisti. Mana iepazīšanās ar Volfgangu Dārziņu sākās pagājušā gadsimta beigās, atverot  Kopenhāgenas „Latviešu tautasdziesmu“ 1956. gadā iznākušo 11. sējumu, kur viņam pamatīgs apcerējums „Latvju tautas melodiju veidi un īpatnības“. Pāršķirstu, bet neiedziļinos. Pirms gadiem 20, kādas „Iļģu“ Amerikas tūres laikā, viesojos bijušajā Dārziņu ģimenes mājā Sietlā.(Tur, starp citu, joprojām atrodas Dārziņa spēlētās klavieres). Grāmatu plauktā atrodu Volfganga Dārziņa „200 latviešu tautasdziesmas solo balsij un klavierēm“, kuras izdevis Alfrēds Kalnājs Čikāgā. Esmu pārsteigta, jo lasot notis, saprotu – vairums dziesmu ir nevis vispārzināmās, bet Latviešu folkloras krātuvē, Emiļa Melngaiļa materiālos atrastas melodijas. Sajūtu prieku par muzikālās gaumes sakritību. Gatavojot šo materiālu, atrodu, ko Dārziņš rakstījis vēstulē Knutam Lesiņam: „Viens gan man dara prieku: no visām 200 apmēram 190 ir pilnīgi jaunas, ko neviens vēl nepazīst.“ Tiesa, tekstus daļai dziesmu Volfgangs, gluži tāpat kā komponisti pirms un pēc viņa, ir mainījis pēc savas patikšanas. Nevienai melodijai no Latgales nav latgaliski vārdi. Volfgangs Dārziņš arī aicinājis trimdiniekus atsākt tautas melodiju vākšanu, rakstot, ka „diemžēl, visi mani materiāli palika dzimtenē un vienīgais ko paguvu paņemt līdz, ir ap 500 folkloras krātuvē norakstītu melodiju, kuras atzinu par vērtīgām“. Latviešu folkloras krātuves pētniece un fondu glabātāja Māra Vīksna stāsta, ka komponists 1944. gada vasarā nedēļām ilgi strādājis folkloras krātuvē – to apliecina precīzi ieraksti krātuves žurnālā. Mūžībā Volfgangs Dārziņš tiek aizsaukts 1962. gada Jāņu dienas rītā, nepiedzīvojot Pirmos ASV Rietumkrasta latviešu dziesmusvētkus, kas Sietlā  sākušies 22. jūnijā. Arī šajos svētkos skan tēva un dēla – Emīla un Volfganga Dārziņu – dziesmas.

Aš ir šiandien dar esu toks tvirtas, kaip tą dieną, kai Mozė mane siuntė išžvalgyti šalį. Vis dar esu stiprus kariauti ir vadovauti. Taigi dabar duok man šitą kalną, apie kurį Viešpats kalbėjo. Juk tu tada girdėjai, kad ten gyvena anakiečiai ir turi didelių, sutvirtintų miestų. Gal Viešpats bus su manimi, ir aš nugalėsiu juos“. Joz 14, 11-12

Hostem středečního pořadu Na place byli nadějní enduroví jezdci Jaroslav Kalný a Zdeněk Pitel. S moderátorem Ladislavem Hamplem probírali především jejich start na šestidenní v Argentině, která začíná v pondělí 6. listopadu. S jakými ambicemi odlétají do Jižní Ameriky? Kdo všechno může být českým jezdcům na několikadenním závodu nápomocný? Dozvíte se v pořadu Na place.Všechny díly podcastu Na place můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad varžysis dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidato į prezidentus nominacijos. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė patvirtino nekandidatuosianti vidiniuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimuose dėl kandidatūros į prezidento postą.Po rekordiškai brangaus praėjusio šildymo sezono, artėjantį sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau, prognozuoja tarptautinė biokuro birža. Kiek mokėsime už šildymą šiemet?Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus.JAV Atstovų Rūmai pirmininkas Kevinas Makartis per balsavimą nušalintas nuo Atstovų Rūmų pirmininko pareigų. Griežtosios linijos respublikonai jį kaltina daugybe netesėtų pažadų bei bendravimu su demokratais. Pirmininko nušalinimas įvyko pirmą kartą per 234 metų Atstovų Rūmų istoriją.Rusijos Belgorodo, Briansko ir Kursko miestuose šiąnakt griaudėjo sprogimai. Rusija teigia numušusi net 31 Ukrainos droną. Oro pavojaus sirenos šiąnakt gaudė ir Maskvos centre, netoli Kremliaus.2023 m. chemijos srities Nobelio premiją pelnė trys JAV mokslininkai už kvantinių taškų atradimą ir sintezę.Ved. Andrius Kavaliauskas

#Tiekžinių Trečiadienį (rugsėjo 27 d.) Tiek žinių vedėjas Dominykas pasakoja, kaip prisikėlė Ukrainos likviduotas rusijos admirolas, riaušininkų cirkus teisme, apklaustą Žemaitaitį bei siaubingą padėtį Kalnų Karabache.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/wl4VJEt-7II

#TiekŽinių Ketvirtadienį (rugsėjo 21 d.) Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja apie ukrainiečių dronų atakas, armėnų sprukimą iš Kalnų Karabacho, galimus prezidento rinkimų dalyvius ir lietuvę breiko čempionato aukso laimėtoją. ✅ Svarbiausios naujienos čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/7i5amwE4JrA

Išeivė iš Kalnų Karabacho Arega Hovsepyan: aš nežinau daugiau tokios vyriausybės pasaulyje, kuri pasakytų, kad negins savo120 tūkst savo piliečių.Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą ir rugsėjo 1-ąją siekė 203 157 asmenis iš įvairių užsienio valstybių. Migracijos departamento duomenimis, gausiausią užsieniečių bendruomenę ir toliau sudaro nuo karo pabėgę ukrainiečiai, o pastaraisiais metais labiausiai augo baltarusių bendruomenė, šiek tiek rusų.Klaipėdoje perlaidoti iš Čikagos į Lietuvą parskraidinti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, žvalgybininko Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai.Energetikos agentūrai šią žiemą prognozuojant mažesnes šildymo kainas, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad kiekviename mieste kainų mažėjimas skirsis.Minint Baltų vienybės dieną kviečiama užkurti ugnį ant piliakalnių, alkakalnių ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose.Ved. Agnė Skamarakaitė

#Tiekžinių Trečiadienį (rugsėjo 20 d.) Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja apie Ukrainos laimėjimus, sprogimus Kryme ir degantį Sočių, Zelenskio kalbą Jungtinėse Tautose, paliaubas Kalnų Karabache ir Celofano pasižadėjimą.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/OK1W6xReaV8

Kalnų Karabacho separatistai trečiadienį paskelbė, kad tarpininkaujant Rusijos taikdariams buvo pasiektas susitarimas nutraukti ugnį ir sudėti ginklus.Apie konkretesnes paliaubų sąlygas kol kas nebuvo pranešta, tik nurodoma, kad jos prasideda 13 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.Prie policijos prijungta Viešoji saugumo tarnyba karo atveju liks ginkluotųjų pajėgų dalimi, ši tarnybos funkcija bus stiprinama, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.Tuo metu opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis Viešojo saugumo tarnybos pertvarką vadina politiniu sprendimu, teigia, kad ji silpnina šalies nacionalinį saugumą.Net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų netiki, kad Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus. Ekspertų teigimu, visuomenės pyktis pateisinamas, toks Bažnyčios vertinimas – aliarmo signalas, o seksualiniai Bažnyčios nusikaltimai „jai davė mirtiną smūgį“. Lietuvos vyskupų konferencijos teigimu, Bažnyčia nemažins savo pastangų ištirti kiekvieną nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų išnaudojimo atvejį.Kelionių bendrovių pajamų augimą beveik 50 proc. šiemet lėmė tai, kad gyventojai vis dar išsiilgę kelionių, be to, įtakos turėjo ir infliacija.Jungtinės Karalystės monarchas Karolis III pradeda trijų dienų valstybinį vizitą Prancūzijoje. Tai pirmas jo, kaip karaliaus, vizitas šioje šalyje. Prieš pusmetį jis buvo atidėtas dėl Prancūzijoje vykusių riaušių ir streikų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kalakutai – lepūs paukščiai, juos nelengva užauginti. Bet išmokus tinkamai prižiūrėti, šerti, o vėliau ir pateikti vartotojams – pastangos atsiperka. Kretingos r., Kalniškių kaime, angliškus baltuosius mėsinius kalakutus beveik 30 m. auginantis Vladas Baltuonis žino, ko reikia, kad būtų vertinga ir skani jų mėsa.Jurbarko r., Kalnėnų kaime, įsikūrusi bendrovė „Vers Deko“ gyvuoja jau 15 m. Verslą pradėjusi nuo kalėdinių vainikų pynimo, vėliau ėmė kurti įvairius medžio gaminius buičiai, kitiems verslams, net namelius paukščiams, ežiams, varlėms ir vabzdžiams. Pasak bendrovės vadovo Sauliaus Danisevičiaus, šie gaminiai paklausūs Olandijoje, Vokietijoje ir Italijoje.Ved. Regina Montvilienė

Kaip atpažinti, ar naudojate per daug interneto ir kaip tai veikia jūsų smegenis? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė.Kaip didesnėse valstybės institucijose kuriami vaikų kambariai ir kiek iš tiesų jie naudojami? Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja Giedrė Mikalauskienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Projektas „Susitikim“ kviečia vyresnius gyventojus į žygius aplink Vilnių, iš viso per 10 žygių planuojama įveikti 100 kilometrų. Ką suteikia tokie žygiai ir kaip prie jų prisijungti – pasakoja projekto vadovė Jelena Narūnienė ir vienas iš žygių dalyvių Arvydas Naikus.Laidoje moksleivės Lėjos Zakaraitės ir rašytojos, poetės Violetos Palčinskaitės pokalbis apie kūrybos pradžią, įkvėpimą ir mėgstamiausią eilėraštį. Šis interviu yra iš Mažeikių Kalnėnų progimnazijos mokinių sukurtos tinklalaidės „Ant bangos“, kuri parengta per programą „Žurnalistikos laboratorija“.Ved. Giedrė Trapikaitė

Spaudos apžvalga.Tarp geriausių poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pateko poetės ir vertėjos Gretos Ambrazaitės knyga „Adela“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jos simbolinė figūra – autorės proprosenėle Adela Różewicz, tačiau iš tikrųjų pagrindinis knygos leitmotyvas – laikas, laikas kaip vanduo.Kauno paveikslų galerijoje atidaryta skaitmeninio meno Lietuvoje pradininko Gintauto Velykio darbų paroda. Pasitelkus dirbtinį intelektą sukurta ekspozicija „PortalAI“ kviečia panardyti tarp realybės ir virtualybės.Šiandien Didysis penktadienis, savaitgalį švęsime Velykas. Ar šiandien suprantame jų prasmę? Kaip Italija pasitinka šias šventes?Žemaitijoje jau beveik 400 metų gyva tradicija giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus. Kalnų giesmės giedamos įvairiomis religinėmis progomis – ne tik per gavėnią ar prieš Velykas – Didžiąją savaitę. Giesmyną sudaro per 20 giesmių, kurios giedamos net kelias valandas.Naująja meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ vadove tapo Viktorija Šiaulytė, kuri nuo praėjusių metų rudens šiame centre kuravo rezidencijų ir viešąsias programas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Gal norite ekskursijos po LDK plytinę ir senoviškai išsidegti plytų? Kojomis ar rankomis suplakti molį? Dzūkijos miške su kalnų slidėmis nusileisti nuo įvairaus sudėtingumo trasų?Tai tik menka dalis to, ką galima patirti Krūminių kaime Gintaro ir Tatjanos Kniežų sodyboje.Nuotaika ir mintimis dalijasi Anastasija Rein su sūneliu Oskaru ir Laura Černiauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Textus: Ám 6,1-7 Így szól az Úr. ,,Jaj a gondtalanoknak a Sionon, az elbizakodottaknak Samária hegyén, a legkiválóbb nép előkelőinek, akikhez folyamodik Izráel háza! Járjátok be Kalnét, és nézzetek szét! Onnan menjetek a nagy Hamátba, azután menjetek el a filiszteus Gátba: Különbek vagytok-e ezeknél az országoknál, nagyobb-e a területük a tiétekénél? Ti azt gondoljátok, hogy messze van a veszedelem napja, ezért közel hoztátok az erőszak uralmát! Elefántcsont ágyakon heverésznek, pamlagokon terpeszkednek, megeszik a nyájból a bárányokat, és a hizlalóból a borjúkat! Hárfakísérettel dalolásznak, és azt hiszik, hogy zenéjük olyan, mint Dávidé. Kelyhekből isszák a bort, és finom olajjal kenik magukat, de József romlásával nem törődnek. Ezért majd ők mennek a foglyok élén fogságba, és vége lesz a terpeszkedők mulatozásának.”

#TiekŽinių Antradienį (rugsėjo 13 d.) Tiek žinių vedėjas Dominykas pasakoja apie Ukrainos pergales, prezidento norą užšaldyti elektros kainą, Kaune bandymus klibinti mero kėdę ir kruviną konfliktą Kalnų Karabache. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/DVmfqWQrVRo

Maso ze zvířat chovaných na pastvě je momentálně enviromentální nadějí planety, protože by mohlo aspoň zčásti nahradit neudržitelné průmyslové chovy.  Zatímco v nich jsou krávy krmeny monokulturní kukuřicí a pšenicí, které nejsou přirozenou potravou býložravců, na pastvě zvířata přeměňují rozmanitý porost na důležité mikronutrienty. Následně hnojí krajinu a zpětně obohacují půdu. V ní se váže uhlík, který tak neuniká do atmosféry. Pastevní maso je hodnotnější z hlediska výživy a často i chuti.  Farmář Karel Kalný z farmy Mitrovsky na Vysočině je zapáleným šiřitelem myšlenky pastevního chovu a provede vás správnou pastevní farmou od telete po zaorávání koblihů do půdy. Jsem přesvědčená o tom, že čím více víme o tom, jak žijí zvířata, která konzumujeme, tím lepší rozhodnutí pro Život pak děláme v obchodě vlastní peněženkou.  Trend „masa z pastvy“ se začne v nejbližší budoucnosti šířit i v ČR a obchodní síť si jej naporcuje k obrazu svému. Tak třeba nabízením tzv. grass fed masa, kdy je sice zvíře přikrmováno travou, ale stále uzavřené pod střechou industriálního chovu.  Být ve spojení s realitou přírody nám pomůže vybírat a volit to správné. A proto vznikl tento díl Potravin. Příjemný poslech.  Hana Michopulu Maso z farmy mitrovsky.com můžete koupit přímo na místě v Mitrově, dále v prodejně v Brně. Jednou týdně zaváží do Prahy. 

Nors nuo liepos įsigaliojo draudimas pardavinėti elektronines cigaretes, kuriose yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ar skonį, kai kurie žmonės sako pastebintys, kad ir toliau pardavinėjamos analogiškų spalvų, kurios reikšdavo skirtingus skonius, elektroninės cigaretės.Policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas sako, kad devynmetės nužudymu kaltinamas asmuo Lietuvoje buvo žinomas, baustas už narkotinių-psichotropinių medžiagų vartojimą.„Spinter tyrimų“ duomenimis, Lietuvoje pirmojo karantino metu keturiasdešimt procentų darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu. Tačiau daugiau pusę jų dirbo ilgiau nei įprastoje darbo vietoje, darbdavys juos trukdė pietų metu ir po darbo valandų. Ar jūs dirbdami nuotoliu dirbate ilgiau, ar esate trukdomi po darbo ir pietų metu, o gal apskritai nebedirbate nuotoliu?Sostinėje nuo kitų metų birželio bus uždrausta gyvenamuosius namus šildyti anglimis bei durpių briketais. Argumentuojama, kad iškastinis kuras yra šimtus kartų taršesnis nei biomasė ar gamtinės dujos. Tačiau visai neseniai Lietuvos savivaldybėms leista pirkti mazutą ir dyzeliną, kad nuo naujo šildymo sezono vartotojams šiluma kainuotų pigiau. Aplinkosaugininkų teigimu, mazutas yra kur kas taršesnis už kietąjį kurą.Ukrainai pareikalavus, Lietuva galbūt jau šią savaitę išlydės į gimtinę privačių vaikų namų „Perlinka“ globotinius. Tačiau Vilniaus prokuratūra dėl šių namų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą įtarus, kad juose gali vykti prekyba vaikais. Kelios paauglės, nesibaigus tyrimui, grįžti į Ukrainą nenori, nes bijo vaikų namų vadovo susidorojimo.Šiandien Rusijoje pagal iš anksto skelbiamas programas, iškilmingai bus minima Rusijos desantininkų diena. Skelbiama, kad Rusijos desantininkai mini garbingas 92-ąsiais metines. Planuota, kad šįvakar rusiška muzika skambės ir Vilniuje, Kalnų parke. Rengiamas koncertas dainininkui Jurijui Šatunovui atminti. Dainininkų mylėtojų klube platinami raginimai atvykti į koncertą, o nuotraukoje šypsosi marškinėlius su užrašu CCCR dėvintis Šatunovas. Organizatoriai sako, kad datos sutapo netyčia.Ved. Rūta Kupetytė

Randiņš ar Bībeli, e55 Jēzus apskaidrošanās (Mt 17, 1-13) Es esmu sajūsmā par to, kas mūs sagaida šodienas raidījumā! Manuprāt, viens no skaistākajiem evaņģēlijos aprakstītajiem notikumiem, ir Jēzus apskaidrošanās kalnā. Tajā iedziļināsimies, turpinot studēt Mateja evaņģēliju. Randiņš ar Bībeli Raidījuma vadītājs: Māris Veliks Vēlies labāk saprast Svētos Rakstus, bet nezini, ar ko sākt? Tavā draudzē nav Bībeles studiju pulciņa, bet Tu vēlētos tādu apmeklēt? Nevari atrast Svēto Rakstu komentārus latviski? Ja tā, tad “Randiņš ar Bībeli” ir Tava skanošā neklātienes Bībeles studiju iespēja – dinamiska, mūsdienīga un aktuāla! Iepazīst dažādas Bībeles grāmatas kopā ar “savedēju” Māri Veliku!

Ar Rusijos pradėtas karas Ukrainoje gali paskatinti neramumus kituose karštuose taškuose? Šiomis dienomis po kiek daugiau nei metų pertraukos auga įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.Karas ir agresorėms taikomos sankcijos trikdo žemės ūkio gamybos ir prekybos grandines. Pasaulio lyderiai ragina imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimam maisto stygiui pasaulyje.Pavasarį, šylant orams klaipėdiečiai vėl prisimena senas problemas - pietinėje miesto dalyje gyvenančių žmonių nosis riečia nemalonūs kvapai.Minima teatro diena. Kaip nuotoliniu būdu statomas spektaklis iš karo draskomos šalies? Po poros savaičių Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks spektaklis ypatingomis aplinkybėmis – režisierius Stasas Žyrkovas jį stato būdamas Ukrainoje.Ved. Darius Matas

Kodėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti renginių tvarkos griežtinimą Petro Cvirkos skvere, Franko Zappos parkelyje, Kalnų ir Vingio parkuose, skveruose šalia Geležinkelio stoties bei Operos ir baleto teatro?Popmenininkas Robas Prioras visame pasaulyje rengia gyvosios tapybos šou, juos stebi tūkstančiai, o kūrėjo darbai įsigyjami už milijonines sumas. Abiem rankom vienu metu tapantis dailininkas surengė pasirodymą Kauno Pažaislio vienuolyne. Kalbina Kotryna Lingienė.Perskaitytų knygų knygynas „Juodas šuo“ per 10 veiklos metų sukaupė apie 7000 rusiškų, daugiausiai sovietmečiu išleistų knygų – tik skaityti jų niekas nenori. Renginio „Dasvidaniya“ metu šios knygos bus dalinamos visiems norintiems. Pokalbis su bukinistu Tomu Lučiūnu apie rusiškų knygų perteklių.Pasaulyje: Oskarų nominacijos, šviesų festivalis Kopenhagoje ir tai, kaip nuobodžiaujantis apsaugos darbuotojas Rusijos muziejuje paveiksle pavaizduotiems abstraktiems veidams nupiešė akis.Menininkės, rašytojos Paulinos Eglės Pukytės komentaras apie moralinį senimą ir jaunimą.Dailininkas Tomas Rudokas yra aktyvus Panevėžio kultūros veikėjas – organizuoja plenerus, vadovauja „Galerijai XX“, pirmininkauja Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriui ir jau beveik 30 metų veda dailės pamokas Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijoje. Šios pamokos prasideda nuo to, kaip teisingai nusidrožti pieštuką. Nors per darbo regioninėje mokykloje metus Rudokui pavyko pasiekti, kad vaikų piešiniai mokyklos koridoriuose nebūtų sugadinti ir išterlioti, dailininkas laukia pensijos, nes pavargo nuo 30 metų trunkančių švietimo reformų.Ved. Juta Liutkevičiūtė