Podcasts about kelias

Kelmės rajone Kiaunorių kaime ūkininkaujančių Puidokų giminėje žemdirbiškos tradicijos gyvos jau šimtmetį. Vytautas Puidokas su sūnumis Martynu ir Maridijumi dabar tvarkosi šeimos valdose tūkstantyje hektarų, nors pradėta vos nuo 29 hektarų, susigrąžinus tėvų ir senelių žemes. O sulaikyti kaime jaunimą be modernios technikos ir įrangos labai padeda prosenelių įkurtos sodybos, sodinti medžiai, atsakomybės jausmas, neleidžiantis griauti tai, ką kūrė seneliai ir tėvai.Žemės ūkio duomenų centras informuoja, kad cukraus kilogramas vartotojams per trejus metus atpigo beveik perpus. Tai – gera žinia pirkėjams, tačiau ūkininkams, auginantiems cukrinius runkelius, žinia bloga. Fabrikas numato mažinti cukraus gamybą 50 %, ūkininkai mažina pasėlių plotus, bet tikisi išsaugoti sektorių. Derybose tariamasi dėl strateginių sprendimų. Ar susitarta kas nors? Komentuoja ŽŪK "Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" vadovas Mindaugas Garuckas ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.Kelias dešimtis medinių kaladžių, sutvirtintų moliu ir šiaudais į pusantro metro aukščio ir tiek pat pločio sieną, Andrius Milinkevičius vadina vabzdžių viešbučiu. Tokį statitinį surentęs Vilkaviškio rajone Kiršų kaime gyvenantis nedidelio ūkio šeimininkas, etnokukltūros specialistas džiaugiasi atkurta bioįvairove. Kuo dar ypatinga vabzdžių ir roplių buveinė, kaip ją galima pasistatyti savo sodyboje?Ved. Arvydas Urba

Šiandien jums papasakosiu apie tai, kokie gandai apie koalicijos griūtį sklando seimo koridoriuose. Taip pat apkalbėsime klibinamą Živilės Pinskuvienės mamą, o kartu paklibintus ir pačius pinskus bei kiek pinigų jie laiko savo kojinėse. Apkalbėsiu ir tuos, kurie dega Ukrainai žalią šviesą kelyje į Europos sąjungą.

„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos . Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pasauliui?Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.Kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje. Apie Lietuvos pajūrio kurortų ir paplūdimių madas ir taisykles pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje per pastarąją savaitę surengtas atakas nuniokotą šalies Nacionalinį dailės muziejų, pasakojimas apie 72 m. amžiaus traukinių stoties apsaugos darbuotoją, o kartu ir vieną paklausiausių Japonijoje grafikos dizainerių, bei naujausia Paulo McCartney muzika.„Smalsiai stebiu, į kokį archeologinį nuotykį leidžiasi vis daugiau didžiųjų Europos muziejų, sergstinčių senųjų civilizacijų paveldą. Paveldą, kurį XIX a. europietiškos imperijos neretai susigrobė iš okupuotų Afrikos ar Artimųjų Rytų kraštų“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Lietuvos audiosensorinė biblioteka išleido antrąjį grožinės literatūros kūrinį suaugusiems lengvai suprantama kalba – Žemaitės apsakymą „Marti“.Daugelis dizainerių yra egocentriški ir svajoja apie savo atskirus mados kolekcijų pristatymus – teigia Sandra Straukaitė. Tad ką egocentriškiesiems mados kūrėjams suteikia tokie kolektyviniai, bendruomenę apjungiantys renginiai kaip „Mados infekcija“?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kovo 11-osios minėjimui skirtoje šventinėje laidoje į sakytinės istorijos pasakojimą apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą, atvedusį link nepriklausomybės paskelbimo, kalbamasi su aktyvia visuomenininke, sąjūdininke Angotina Rupšyte. Pokalbio metu paliečiami idėjiniai ir praktiniai tiek Sąjūdžio, tiek Baltijos kelio organizavimo klausimai, analizuojamas prie jų prisidėjusių asmenų nusiteikimas ir visuomenės nuotaikos. Greta to žvelgiama ir kaip šiam pasipriešinimui sovietiniam režimui ir bandymui iš jo ištrūkti bandė priešintis sovietinės struktūros, ir kodėl joms nepavyko.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Augustinas Šulija į karo niokojamą Ukrainą vyko nesuskaičiuojamą kiekį kartų, nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Tūkstančiai nuvažiuotų kilometrų, parų paros kratymosi autobusiuke, slėpimasis bunkeriuose, retos miego valandos, gatvėse gulinčių žuvusiųjų kūnų vaizdai, dienos, kai net pavalgyt pamiršdavo. Tačiau nepaisant viso siaubo, labiausiai atmintin Augustinui įsirėžę susitikimai ir pokalbiai su žmonėmis, kurių dvasios stiprybė ir paprastumas sunkiai suvokiamas visų įvykių akivaizdoje. „Grįžęs iš ten, noriu tik vieno: tylėti, stebėti kaip auga pomidorai ir gyvalazdės bei glostyti katiną“ - pasakoja kolega.Ved. Lavija Šurnaitė

Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Šiuolaikinėje mokykloje fizinis ugdymas tampa vis svarbesne ugdymo dalimi. Judėjimo stoka, augantis ekranų laikas ir mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas kelia iššūkių ne tik mokytojams, bet ir visai visuomenei.

Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) literatūrinį Gavelio Vilnių nuo istorinio, kuriame jis veikė skirtingais savo gyvenimo etapais.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Prasideda 26-oji suaugusiųjų mokymosi savaitė šiemet pavadinta „Mokymosi sodais“. Kviečiama pažvelgti į mokymąsi ne kaip į formalų procesą, o kaip į nuolatinį asmeninį augimą. Radijo stoties FM99 studijoje apsilankę švietimo ir neformaliojo ugdymo atstovai dalijosi įžvalgomis, kodėl mokymasis visą gyvenimą tampa gyvybiškai svarbus.

Lietuvai atidarius sieną su Baltarusija, vėl teko stabdyti Vilniaus oro uostą: danguje pasirodė kontrabandiniai balionai. Be to, Baltarusija neišleidžia Lietuvos vilkikų ir reikalauja derybų aukštesniu lygiu.Su įvairių sričių atstovų palaikymu kultūros bendruomenė prie Seimo surengė tūkstantinį mitingą.Kelias savaites tęsiantis atnaujintos e.sveikatos sistemos trikdžiams, Sveikatos apsaugos ministerija atsiprašo visuomenės ir gydytojų dėl kilusių nesklandumų. Tačiau kada sistema veiks be strigimų, prognozuoti negali. Pasitelkta keliasdešimt ekspertų dar bus stiprinama komanda ke-liais specialistais. Medikams siūloma rašyti popierinius receptus.Europos komisijos pirmininkė sako, kad jokie sprendimai dėl taikos Ukrainoje negali būti priimti be Kyjivo dalyvavimo.Atidaromas išplėstas Kauno oro uosto keleivių terminalas.Atvėsus orams, gyventojai skundžiasi į namus besibraunančiomis pelėmis.Ved.Liepa Želnienė

„Kokios valstybės mes norime? “ – tokį klausimą kelia prieš porą mėnesių susivienijusi kultūros bendruomenė ir šiandien rengia mitingą . Juo siekia išsakyti nerimą dėl visos valstybės ateities. Skelbiama, kad prie kultūros atstovų mitingo jungiasi medikai, sportininkai, pedagogai ir žemdirbiai.JAV spaudžia Ukrainą priimti naują taiko planą, kuriame numatyta , kad Kyjivas padarytų dideles nuolaidas Rusijai , jei nori karo pabaigos.Kelias savaites tęsiantis atnaujintos e.sveikatos sistemos trikdžiams, Sveikatos apsaugos ministerija atsiprašo visuomenės ir gydytojų dėl kilusių nesklandumų ir sako, kad bus ieškoma ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių problemos sprendimo būdų.Automobilių techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ išanalizavo milijoną 1,3 milijono automobilių ir pristato vidutinio statistinio „lietuviško automobilio" portretą: tai9-11 metų vokiškas dyzelinis auto.Ved. Darius Matas

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba balsavo už JAV parengtą rezoliuciją, kuria remiamas Donaldo Trampo taikos Gazos Ruože planas, numatantis tarptautinių pajėgų dislokavimą ir kelią į būsimą Palestinos valstybę.Valstybės gynimo taryba aptarė į Lietuvą iš Baltarusijos vis įskrendančius kontrabandinius balionus, siūlymus dėl integruotos oro erdvės gynybos.Lenkijos teisėsaugos institucijos surinko įrodymus, padėsiančius tyrėjams labai greitai nustatyti įtariamus sabotažo akto vykdytojus šalies geležinkelio ruože.Ved. Darius Matas

Įsibėgėja vadinamosios „betonkės“ – kelio Vilnius-Utena – rekonstrukcija. Dalis kelio jau sutvarkyta, dalis dar tvarkoma. Kaip vertinate šį kelią? Komentuoja „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.Žmonės vis dažniau tekstus, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus kuria naudodami dirbtinį intelektą, bet to nepažymi, todėl gali grėsti ir teisinė atsakomybė. Ką kuriate su dirbtinio intelekto pagalba ir ar tai pažymite? Pokalbis su teisininku Pauliumi Sartatavičiumi.Populiarėja ekskursijos kapinėse. Pasakoja ekskursijas kapinėse vedantis gidas Laimonas Užomeckis.Reklamas tarpukario Lietuvoje ir kuo ji skyrėsi nuo dabartinių reklamų.Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien kalbinam Dominyką Kubilių, kuris sėkmingai "degina" interneto padugnes. Pakalbėjome apie jo projektą "Ant laužo", apie socialinių tinklų trashą ir kodėl jis taip kabina? Dominykas taip pat yra TV laidų prodiuseris, sukūręs tokius realybės šou kaip: Baras, Kelias Į Žvaigždes, Dydžio Revoliucija ir kt. todėl pakalbėjom ir apie lietuvišką televeziją. Lietuviško turinio vartojimą ir kt.Support the show

Žodis „propaganda“ atsirado iš religinės organizacijos, įkurtos 1622 m., pavadinimo. Iki XIX a. žodis turėjo tik religinę reikšmę.

Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju? Pataria Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Europos Sąjungos institucijose toliau vyksta politinės ir teisinės diskusijos dėl vadinamojo „Chat Control“reglamento. Skelbiama, kad jo tikslas – sustiprinti kovą su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos sklaida internete, įpareigojant elektroninių ryšių paslaugų teikėjus automatizuotai tikrinti vartotojų siunčiamus pranešimus, nuotraukas bei kitus duomenis. Jeigu reglamentas būtų priimtas, visos virtualios komunikacijos platformos masiškai skenuotų privačius susirašinėjimus. Siūlymo šalininkai sako, kad taip siekiama apsaugoti vaikus internete, o kritikai įspėja – tai reikštų masinį susirašinėjimų sekimą ir labai pakenktų mūsų privatumui. Ar nebus atvertas kelias masiniam sekimui? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.Po poros savaičių, spalio 16ąją, bus minima Boso arba Komandos diena. Pirmą kartą ji buvo paminėta JAV, kai darbuotojai norėjo padėkoti savo vadovei už profesionalumą, rūpestį ir draugišką požiūrį į komandą. Taip gimė tradicija, kuri šiandien vis dažniau atkeliauja ir į mūsų darbo aplinką. Kai kurios įmonės renkasi švęsti Boso dieną, kai komandos sveikina savo vadovus, kitos renkasi šią dieną pripažinti komandas – vadovai padėkoja pavaldiniams. O kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto? Pokalbis su advokatų kontoros ,, Cobalt ” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.Ved. Artūras Matusas

„Japonija tikrai turi ko pasimokyti iš Lietuvos“, – sako šioje šalyje viešinti Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Japonijoje šiomis dienomis pasirašomas antrasis šalių istorijoje bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos nacionalinio ir Nagojos miesto muziejaus. Pokalbis su Rūta Kačkute.Šįvakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje skambės antrasis šių metų LRT KLASIKOS rezidentų Vilnius JJazz ansamblio koncertas. Kokią programą išgirsime išduoda ansamblio vadovas Jievaras Jasinskis ir vokalistė Kotryna Juodzevičiūtė.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą apie Čiurlionių šeimą. Šiandien Kotryna Lingienė pasakoja apie muziejininkę Valeriją Čiurlionytę. Jaunoji pilotė Elzė Maslauskaitė vos 17-os metų tapo profesionalia sklandytoja, o dabar mokosi valdyti sraigtasparnį. Ciklo „Lietuvos aviacijos šimtmetis. Padangių istorijos“ pasakojimą su ja parengė Rytis Skamarakas. Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistė Raminta Lampsatytė. Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Savitarnos stalelis su vaisiais, uogomis ar daržovėmis – populiariausia prekybos praktika norintiesiems pirkti iš ūkio. Prekybos sąlygoms sau ir pirkėjams gerinti galima gauti paramą, bet ūkininkus atbaido biurokratinė našta ir įsipareigojimai. Pats paprasčiausias modelis – ir pats populiariausias.Ekologinio ūkio šiltnamiuose – naujas eksperimentas: viename šiltnamyje auginti daug skirtingų daržovių ir salotų, kad savo nuolatiniam pirkėjui būtų galima pasiūlyti kuo didesnį daržovių asortimentą.Loreta ir Artūras Poškai, įsigiję seną sodybą Klaipėdos krašte, Rokuose, paveldėjo ir senus medžius. Tarp jų ir retai Lietuvoje sutinkamų kaštainių. Subrendę 50-mečiai kaštainiai nokina gausų derlių. Susižavėjusi medžių grožiu ir jų vaisių nauda pora pradėjo dauginti šiuos medžius. Anot jų, kiekviena šeima galėtų tokį medį turėti savo sode.Ved. Kristina Toleikienė

Į Lietuvos teritoriją skridusi skraidyklė išbandė, kaip veikia institucijų algoritmai reaguoti į tokias situacijas. Kelias minutes trukusi situacija tapo išbandymu ir žiniasklaidai. Ar ši situacija rodo, kad esame pasirengę dienai X? Kaip keliautų informacija apie grėsmę nuo jos šaltinio iki gyventojų?Laidoje dalyvauja: Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, 15min.lt vyriausias redaktorius Vaidotas Beniušis, Seimo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Raktas į ūkio sėkmę – kuo įvairesni pasėliaiRadviliškio rajono ūkininkas Gytis Narbutas yra išbandęs įvairių žemės dirbimo būdų, bet jau ilgą laiką savo dėmesį skiria „No-till“ žemės dirbimo būdui, kuris pateisina ne tik ūkininko lūkesčius, bet ir turi teigiamą poveikį dirvožemiui. Ūkininkas sako, kad „No-till“ taikymas reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo. Nors pats yra išbandęs kone 30 skirtingų kultūrų, rūpinasi mikroorganizmų gausa dirvožemyje, palaikančių valdžios sprendimų visgi pasigenda.Kelias ūkininkavimo kryptis derina Šakių rajono ūkininkas Paulius Merčaitis, su šeima puoselėjantis augalininkystės ūkį ir papildomai auginantis svogūnus. Ūkininkas džiaugiasi, kad jo auginami svogūnai rado savo rinką, jie išvežami į šiltnamius, kur vėliau auginami laiškai.Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su išskirtinių sūrių gamintoju iš Šiaulių rajono, Gruzdžių kaimo. Sūrinės „Mercio sūriai“ direktorius Vaidotas Vičas pasirinko gaminti gurmaniškus rankų darbo sūrius iš nepasterizuoto pieno. Tokių sūrių gamybai svarbus ne tik kokybiškas pienas, bet ir gaminimo laikas, derinamas su metų laikais ar net mėnulio fazėmis.Ved. Rūta Simanavičienė

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – Eurovizija 05:20 – NBA aktualijos 11:56 – naujokų biržos sąmokslo teorija 18:09 – A.Butkevičiau sutarties pratęsimas 26:10 – N.Williamso-Gosso kandidatūra 42:45 – Ž.Urbono atleidimas 49:30 – atvira trenerių rinka LKL klubuose 1:01:25 – sunkus rinktinės kelias į Pasaulio taurę 1:13:59 – prastai pasibaigęs D.Adomaičio sezonas

Europos akcijų ateities sandoriai smuko, reaguodami į naujienas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutiko atšaukti plataus masto tarifų prekybos partneriams, o Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, dar labiau pakurstydama prekybos karą.Dalis ekspertų kritiškai vertina idėją įvesti cukraus mokestį ir ragina valdančiuosius išvis nekeisti mokesčių sistemos.Per paskutinę rusų oro ataką, kuri buvo nukreipta į Ukrainos sostinę Kyjivą, paleistos bent 5-ios Iskander balistinės raketos. Skelbiama, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos numušė vieną. Daliai ekspertų kelia nerimą tokia statistika ir jie kelia klausimą, kodėl nepavyksta jas numušinėti taip sėkmingai, kaip tai pavykdavę anksčiau.Šalčininkuose iki politikės namų bus nutiestas asfaltas. Oficiali versija - atliepta į gyventojų prašymą. Tačiau vietos seniūnaitė atvirai papasakojo, jog keliuką iki kaimo suorganizavo pati politikė: sutvarkė visus dokumentus, gyventojams tereikėjo sudėti parašus. Kelias įtrauktas į prioritetinių objektų sąrašą vos per du mėnesius nuo parašų surinkimo.Ved. Darius Matas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.„Šviesa, kuri auga.“, „66 Kelias”, „Užtrunka kol pajuntame“ – galerija „Meno parkas" Kaune kviečia į tris šiuolaikinio meno kūrėjų parodas.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia filmą „Brutalistas“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Rebeccos F. Kuang romaną „Geltonveidė” ir Evie Voods romaną „Dingęs knygynas”.Kodėl leidėjai, kūrybinių industrijų sektorius ir pajamas iš individualios veiklos gaunantys kūrėjai sunerimę dėl galimų mokestinių pokyčių?Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskis baigia vizitą Lietuvoje. Kokią Ukrainos kultūros situaciją jis pristatė?Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. LRT KLASIKOS eteryje pristatome Mindaugo Nastaravičiaus knygą „Antra dalis“.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai bei pajūrio žmonių su negalia organizacijų vadovai aptarė įtraukios kultūros plėtrą ir naujas iniciatyvas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.Kovo 21-ąją minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Kaip meninėmis priemonėmis galima pasakoti žmonėms apie šį sindromą?Ved. Marius Eidukonis

Paskelbęs jubiliejinių metų pradžią, popiežius Pranciškus visus pakvietė tapti vilties piligrimais. Nors tradiciškai piligrimų tikslas yra nukeliauti į Romą ir aplankyti keturias didžiąsias popiežiškąsias bazilikas ir įžengti pro jų šventąsias duris, tačiau negalintieji išvykti į tolimas keliones gali atlikti net ir simbolinę piligrimystę iki savo miesto katedros. Kita vertus, jubiliejiniai metai suteikia puikią progą gaivinti piligrimystės tradiciją platesne prasme – juk Lietuvoje turime oficialiai pripažintų piligriminio kelio maršrutų, įtrauktų į populiariausio Europoje – Šv. Jokūbo kelio, vadinamojo Camino de Santiago, tinklą. Kad šis tinklas gali neapsiriboti vien Europos žemynu, liudija Taivano katalikai, turintys savąjį piligrimų kelią – Taiwan Camino, kuriuo turėjo progos nueiti šiandieninės mūsų laidos svečiai – Kovo 11-osios Akto signatarė ir šv. Jokūbo kelio tinklo Lietuvoje iniciatorė ir pradininkė Laima Andrikienė bei Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, maloniai sutikę pasidalyti įspūdžiais iš Taivano ir papasakoti apie piligriminius kelius Lietuvoje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Vyriausybės darbo pradžios, dalis ministrų vis dar nėra suformavę savo komandų. Pavyzdžiui, Teisingumo ministras turi kol kas tik vieną viceministrą. Pagal įstatymą ministerijose jų gali būti ne daugiau keturių.Vokietijoje gyvenanti lietuvė rusiškame socialiniame tinkle sako aptikusi finansų viceministro Valentino Gavrilovo paskyrą, kurioje jis dalijosi savo grojaraščiu. Išeivė iš Lietuvos tvirtina, kad tarp viceministro pasidalintų kūrinių - rusiją, jos armiją ir sovietų sąjungą šlovinančios dainos.Europos Sąjunga susitarė pratęsti sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kelias savaites vilkinusi sprendimą Vengrija pagaliau nusileido.Šiaulių apygardos teisme atversta šnipinėjimu Rusijai kaltinamo buvusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nario Eduardo Manovo baudžiamoji byla. Kaltinamasis prašėsi į laisvę, nes sako turįs regos problemų.Pasaulis mini tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir 80-ąsias Aušvico - Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo metines.Ved. Liepa Želnienė

Berlyne 89-ą kartą vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ susitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviai – nuo ūkininkų, amatininkų iki politikų. Šiemet 1 400 parodos dalyvių iš 60 valstybių pristato savo išskirtinius produktus. Lietuviai irgi didžiuojasi savo tautiniu paveldu, kuris traukia parodos lankytojų dėmesį. Tai ekologiškas medus ir šaltalankių ūkio produktai, tradiciniai mėsos gaminiai, duona, sūriai, rankų darbo pagardai, papuošalai iš gintaro, žalvario ir kita. Kaip parodoje jaučiasi dalyviai, kaip ją vertina lankytojai?Iki šiol Radviliškio rajono Rukaičių kaimo ūkininkas Paulius Radėnas augino tradicines kultūras – ir jam neblogai sekasi, didesnės bėdos aplenkia. Tik jaunasis ūkininkas supranta, kad prie dabartinių grūdų, rapsų supirkimo kainų kasmet išgyventi bus vis sunkiau. Anot jo, permainų ūkyje reikia ir apie perdirbimą vertėtų pasvarstyti, tačiau tai daryti reikia atsargiai, gerai pasvėrus savo galimybes.Ketvirtį amžiaus Šiaulių rajono Maniūšių kaime Ineta, Dainius ir Raigardas Servai kūrė vaisių ir uogų perdirbimo ir prekybos gatavais produktais verslą. Pradėję nuo 6 a braškių, dabar turi 10 ha uogakrūmių ir vaismedžių. Svarbiausia – visus užaugintus vaisius ir uogas perdirba ir gamina sultis, uogienes, tyreles, saldainius ir kita. Patys pasirūpina juos parduoti savo parduotuvėje ir kitose vietose. Kelias iki to buvo ilgas: reikėjo sukaupti pinigų, gauti banko paskolas, labai pravertė ES ir šalies biudžeto parama.Ved. Regina Montvilienė

Antroje pokalbio Kretingos bibliotekoje dalyje aptariu, kaip Biblija pasiekė Lietuvą, įvardinu svarbiausius jos vertimus į lietuvių kalbą. Sužinosite, kodėl dvi iki galo į lietuvių kalbą išverstos Biblijos taip ir nebuvo išleistos, kas pranyko iš antraštinio pirmosios lietuviškos Biblijos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, puslapio ir daug kitų nežinomų faktų.

Pokalbis su tėčiu ir dukra – Arnoldu ir Egle Stasiuliais, kurie neseniai grįžo iš savo gyvenimo kelio - kartu įveikė Camino Santjago kelią. Tai buvo ne tik nueiti kilometrai, pasiektas tikslas, tačiau ir nueitas didelis kiekvieno atskirai bei abiejų kartu – tėčio ir dukros kelias.„Vaikų ir tėvų santykis yra augantis. Jis yra taip sukurtas, kad turi jį visą gyvenimą ugdyti ir mokytis. Buvimas su Egle dabar yra pamokos ir man, ir jai. Ir būtėnt šis būdas – keliavimas Camino keliu, buvo tinkamas ugdyti santykį būtent su šia dukra. Su kitomis dukromis, ko gero, to daryti negalėčiau, tam yra kiti būdai“, - sako trijų dukrų tėtis.„Galvoju, kad, kai esi vaikas, paauglys, uždedi filtrus žmonėms, ypatingai patiems artimiausiems – tėvams, sesėms, kokie jie yra, ką jie gali, ko ne. Šiame kelyje stengiausi atverti akis ir pamatyti – o kas yra mano tėtis?“, - laidoje sako Eglė.Pašnekovai pasakoja, kaip keitėsi tėvo ir dukros ryšys, kai Eglė buvo vaikas, paauglė ir dabar, jau suaugusi moteris. Dalijasi bendrame kelyje išmoktomis pamokomis ir sako: „Buitis Camino yra pasirūpinimas savimi. Ir tai, ko gero, yra svarbiau nei žingsniavimas. Ir nepamirškime, visada yra kelias, visada turime ir kur, ir su kuo eiti, tik reikia sekti rodyklėmis“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Visiems mums, kurie jaučiasi brokuoti, kurie dar šįryt žvelgė į savo atvaizdą veidrodyje ir akimirksniu atrado, ką pakeisti, panaikinti ir užmaskuoti, visiems, kurie užaugo jausdamiesi vieniši, nesuprasti ir nepritampantys draugų kompanijose, kad ir kiek stengtųsi, ir visiems, kurie nuo pat mažens nesijautė, o galbūt ir šiandien nesijaučia mylimi, tenoriu pasakyti, kad visa tai normalu...“, – tai ištrauka iš Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“.„Gimę jausti“ – jaudinanti, atvira, tačiau daug šviesos talpinanti knyga apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimtį. Knygos autorė Austėja Šidlauskaitė dalyvauja šioje laidoje, pasakoja savo asmeninę istoriją, ką jai teko išgyventi, mėginant priimti ne visada ją priimantį pasaulį.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine turėtų tapti Estijos premjerė Kaja Kallas. Kokia ji? Koks jos politinis kelias iki vieno aukščiausių postų ES? Apie K.Kallas pasakoja LRT RADIJO bendradarvbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Uogų sezonas. Kokios uogos sveikiausios ir kaip jas ruošti žiemai? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene ir poetu Gintaras Bleizgiu.Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių pertraukos Norvegija nusprendė vėl kaupti grūdų atsargas, kad ištikus nelaimei šalies gyventojams nepritrūktų maisto. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi, kaip galima kovoti su vartotojiškumu ir daiktų švaistymu. Bendruomenių daiktų mainymosi iniciatyvos Lietuvoje – vis labiau populiarėjantis dalykas. Tai ne tik padeda kovoti su aplinkosaugos problemomis, bet ir augina tarpusavio ryšį. Blusturgiais ir daiktomatais Vilniuje, pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Bruno Ferrero. „Kelias“. Skaito aktorė Lilija Žadeikytė.

Vyriausioji rinkimų komisija šiuo metu tiria daugiau nei kelias dešimtis įvairių skundų dėl kandidatų į prezidentus. Kokie tai skundai?Kilus abejonėms dėl Seimo narių kanceliarinių lėšų naudojimo tvarkos, Seimo narė Agnė Širinskienė siūlo, kad kuriais politikai įpareigoti pasibaigus kadencijai grąžinti Seimo kanceliarijai telefonus ir kompiuterinę įrangą, įsigytą už mokesčių mokėtojų pinigus. Kokia jūsų nuomonė – paskambinkite. Ar Seimo nariai, baigę kadenciją, turėtų grąžinti kompiuterius, telefonus Seimo kanceliarijai.Naktį iš šeštadienio į sekmadienį sostinės gatvėse Vilniaus kelių policijos pareigūnai kartu su pasieniečiais pliaupiant lietui surengė bendrą reidą, per kurį įkliuvo ir keli neteisėtai Lietuvoje esantys ir dirbantys užsieniečiai. Be leidimo Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai darosi vis didesnė problema.Ieškodama prasmingos veiklos, Indrė Grybauskienė sukūrė erdvę, kur vienoje vietoje galima rasti ir įsigyti Lietuvos vienuolynuose kurtus rankdarbius ir įvairius gaminius. Čia galima sužinoti ne tik kokie vienuolynai veikia, bet ir kokia veikla užsiima ten gyvenantys vienuoliai, o įsigyjant gaminius, prisidėti prie jų buities palengvinimo.Dalis ekspertų pastebi, kad pastaruoju metu išpopuliarėjo kvaišalų pirkimas, atsiskaitant skaitmeniiniais pinigais. Pavyzdžiui, per programėlę „Telegram“. Specialistų teigimu, kai vyksta tokio pobūdžio prekyba yra gana sudėtinga atsekti tiek pirkėjus, tiek pardavėjus. Policijos atstovas sako, kad prekyba kvaišalais „Telegram“ programėleje yra gana didelė problema, tačiau, anot jo, pareigūnai anksčiau ar vėliau atras joje veikiančius asmenis.Ved. Rūta Kupetytė

Su rubrika „Keturi milijonai“ – Vokietijoje, Berlyne gyvenanti gidė, kelionių organizatorė, žurnalistė ir rašytoja Lina Ever. Jos naujas romanas „Pakeleiviai“ bus pristatytas šią savaitę vyksiančioje Knygų mugėje.Paskelbus Lietuvos mokslo premijų laureatus, tęsiame pažintį su apdovanotais mokslininkais. Už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ apdovanojimas skirtas Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai ir Robertui Grigalaičiui. Kaip lietuvių kuriamos technologijos yra panaudojamos ne tik kasdieniame mūsų gyvenime, bet ir kare, pokalbis su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriumi Jūru Baniu.Lietuvoje dar prieš kiek daugiau nei mėnesį mažai kam žinomas atlikėjas Silvester Belt šiomis dienomis tapo bene dažniausiai aptariamu asmeniu šalyje po to, kai laimėjo nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ir atstovaus Lietuvai didžiausiame dainų konkurse Europoje. Pažintis su atlikėju ir jo nelengvą kelią į pripažinimą, emigraciją bei planus, kaip jau po kelių mėnesių sieks sužavėti Europą.Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“.Ved. Justas Buivydas

Narkotikų problema Lietuvoje yra gerokai didesnė nei daugeliui atrodo – draudimai ir bausmės neveikia, o visuomenė apie narkotikus supranta per mažai. Kelių narkotikus vartojusių jaunų žmonių pasakojimas apie patirtis, pavartojus narkotikų, ir pamąstymai, kaip spręsti šią didžiulę bėdą. Pasakojimą parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečiakursė Aistė Zaveckaitė.Dvyliktoko Karolio Gudausko aistra – dronai ir didesni bepiločiai orlaiviai. 18-metis juos konstruoja jau 6-erius metus, į orą yra pakėlęs didelę picos dėžę ir siekia tapti solidžiu dronų bei bepiločių orlaivių gamintoju Lietuvoje. Pokalbis su juo.LRT jau septintą kartą kviečia siūlyti labiausiai įsimintiną žodį ir posakį, pastebėtą mūsų portale ar išgirstą per mūsų radijus ar televizijas.Ved. Edvardas Kubilius

Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui. Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną. Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika. „Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“ Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai. Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Kelias savaites besilaikančios mažos degalų kainos Lenkijoje atsisuko prieš pačius gyventojus – kai kuriose degalinėse trūksta dyzelino, tad lenkai jo ieško ir Lietuvoje.Sedoje atidengti net 6 suoliukai muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Iš viso Lietuvoje jau stovi 19 atminimo suoliukų. Kokias istorijas pasakoja suoliukai ir kodėl Sedos žmonės taip myli Zitą Kelmickaitę?Plečiasi kelerius metus Kaune veikiantis techninės kūrybos centras „Kids Go Tech“ – nuo šiol vaikai aviamodeliavimo ir sklandymo pradmenų galės mokytis ir Vilniuje.Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai masiškai praranda savo „Facebook“ anketas, vienam iš savo draugų tiesiog nusiuntus savo telefono numerį. Kaip nepakliūti į sukčių pinkles ir neprarasti savo paskyrų?Žinoma lengvaatletė Airinė Palšytė sėda prie LRT RADIJO mikrofono – pristato pokalbių su sportininkais rubriką, kuri bus transliuojama šeštadieniais laidoje „Ryto garsai“.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai" - Vokietijoje gyvenanti Akvilė Kalinaitė - Kaufmann.Gynybai ir civiliams skirtų produktų plėtrą skatinantis SVALEWOLF fondas investuos 17 milijonų į Lietuvos įmones, kuriančias inovacijas gynybos ir saugumo srityje. Ką tai pasako apie karinių technologijų rinką apskritai? Kiek dažnai kuriasi gynybos startuoliai ir kaip jiems sekasi? Kokios tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Su mumis Scalewolf vadovas, verslo atsparumo ekspertas Edvinas KerzaKelias gali tapti ir psichologu, ir kunigu, ir gydytoju, sako žurnalistė Jurgita Lieponė, neseniai išleidusi knygą "Kelias, pingvinai ir aš", kuriame pasakoja patirtis kelyje Camino Lituano ir kodėl vis daugiau žmonių išsiruošia piligriminiais keliais.Ved. Živilė Kropaitė

#TiekŽinių Trečiadienį (rugpjūčio 23 d.) Tiek žinių vedėja Silvija pasakoja apie atakuojamą maksvą ir degantį Krymą, Baltijos kelio minėjimą bei grėsmes iš baltarusijos. ✅ Visą laidą žiūrėkite čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/h6Nt9AyhWBY

Žmonės skundžiasi, kad neturi pinigų, nenori didesnių mokesčių, bet už kelias dienas pajūryje pakloja tūkstantį eurų, telefoniniams ar romantiniams sukčiams atiduoda dešimtis tūkstančių. Kodėl taip yra? Iš kur žmonės turi šitiek pinigų? Ir kiek tai byloja apie milžinišką socialinę atskirtį Lietuvoje?Nors valdžia ragina žmones rinktis naujus ar naujesnius bei aplinkai draugiškesnius automobilius, statistika rodo visai ką kita – Lietuvoje daugėja naudotų automobilių. Kodėl taip yra?Gyventojai kviečiami užsukti į Laisvės švyturių naktį Pervalkoje. Šeštadienį čia bus diskutuojama, kaip išsaugoti inžinerinį-techninį paveldą ir pirmą kartą po daugybės metų bus uždengtas Pervalkos švyturys.Daugėja suoliukų muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Trečiasis suoliukas atidengtas Raseiniuose, vietos žmonės kuria ir Zitos Kelmickaitės skulptūrą.Ved. Edvardas Kubilius

Pietų Europos valstybes toliau alina miškų gaisrai. Prasčiausia padėtis Portugalijoje. Pokalbis su gaisrus lėktuvu Portugalijoje gesinančiu pilotu Arūnu Klova.Vilniaus senamiestyje esančiame name prieš savaitę radus didelį kiekį gyvsidabrio, jo garų koncentracija ore išlieka aukšta. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko retai.Aktualus klausimas. Kelias dienas Lietuvą siaubusios audros pražudė moterį Žagarėje, pridarė nuostolių už milijonus eurų, dalis gyventojų dar ir dabar neturi elektros. Kaip jūs išgyvenote audras? Kaip elgėtės per jas – saugojate save bei savo turtą?„Verslo laike“ – kodėl verslininkai ir asociacijos kritikuoja pustrečių metų galiojantį lobistų įstatymą?Kaip Lietuva toliau turėtų elgtis su Baltarusijos piliečiais, kurių atvyksta vis daugiau, kurių dalis pripažinti keliantys grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui ir kurių šalis priglaudė „Wagner“ kovotojus?Prognozuojama, kad beveik tris savaites pasaulyje rodomas filmas „Barbė“ sumuš visus žiūrimumo rekordus. Kodėl šia filmas sulaukia tokio milžiniško populiarumo?Ved. Edvardas Kubilius

Šiaulių turizmo informacijos centre įkurtame tarptautiniame Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ galima interaktyviai susipažinti su baltų genčių istorija bei kultūra, pradėti kelionę po Žiemgalą turistiniu maršrutu „Saulės kelias“, aplankyti Joniškį, Žagarę bei Jelgavą. Mintimis dalijasi tarptautinio baltų kultūros pažinimo centro sumanytoja Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.Šiaulių pėsčiųjų bulvaro išskirtinumas ir naujovės su gidu Gintautu Tamuliu.Pokalbis su Aivaru Rusevičiumi, gidu ir ekskursijos autoriumi „Pietinia kronikas gyvai“Joniškio krepšinio muziejuje Leonas Karaliūnas pasakoja apie Joniškio, Lietuvos ir pasaulio krepšinio istoriją.Žiemgalos maisto gaminimo tradicijos. „Virtienių restoranėlį“ Joniškyje atidarė Neringa Striūgaitė.Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pristato Joniškio ir krašto lankytinas vietas.Žagarės Lėlių namai ir kaliausių fabrikėlis su tautodailininke, lėlininke Aušra Petrauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Redita Survilaitė – televizijos projektų režisierė, redaktorė bei Klubo įkūrėjos Dovilės Urbanaitės kolegė. Drauge jos dirba laidoje „Gyvenimas versle“, kurioje pristato ir atskleidžia šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių ir netikėčiausių verslų istorijas. Darbas televizijoje ne vienam gali atrodyti itin romantiškai, nuolatinis dinamiškumas, įvairiausių linksmų kuriozų nutikimas, skirtingos vietovės, įdomūs, visuomet pasitempę pašnekovai ir dar įdomesnės jų istorijos, tačiau ar tikrai televizijos režisierės darbas susideda tik iš šių „blizgučių“? Būtent apie tai ir kalbėsimės su šio epizodo viešnia Redita, kuri televizijos pasaulyje „sukasi“ jau bene 10 metų ir sako, kad ją gyvenime lydi šie pagrindiniai principai: didelis užsidegimas, noras kurti ir požiūris, kad nėra dalykų, kurių neįmanoma išmokti. O ar įmanoma į televizijos ekraną patekti ne tik per lovą? Pasiruošk nuotaikingam pokalbiui, jame pašnekovė papasakos apie savo profesijos užkulisius, patirtį baristos bei dailės mokytojos rolėje, darbą kadre ir už jo, kuo tai skiriasi, ir kurioje vietoje ji jaučiasi geriausia, bei kokie didžiausi iššūkiai, nemalonumai užklumpa filmavimuose? Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Ar už režisierės profesijos slypi tik glamūras? Kaip atrodo darbas su Lietuvos įžymybėmis? Kodėl interviu metu su Karolina Meschino režisierė Redita jaudinosi labiau nei pati pašnekovė? Svetimų pokalbių klausymasis, kaip jie gali padėti kūryboje? Koks yra vienintelis ir svarbiausias žingsnis norint patekti į televiziją? Kokias savybes turi turėti ekrane dirbanti asmenybė? Kur pašnekovė semiasi įkvėpimo naujiems televiziniams projektams bei reklamoms? Kokia Lietuvos garsenybė iškoneveikė režisierę? Kaip neperdegti dinamiškame karjeros kelyje? Darbas kadre ir už jo, kuo tai skiriasi? Didžiausi nuotykiai ir kuriozai patirti per 10 metų televizijos ekrane. Ką ji patartų savęs ieškančioms moterims? Ką Klubo narės turėtų žinoti prieš duodant interviu? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Dizainerė Agnė Deveikytė sako, jog meilė menams ir drabužių dizainui jos gyvenime užgimė labai anksti. Tam didžiausią įtaką padarė močiutė, kurią dizainerė stebėdavo siuvant ir konstruojant drabužius, vėliau sekė dailės mokykla bei kitos veiklos, kurios tik dar labiau sužadino norą kurti. Pašnekovė šiame podcast'o epizode dalijasi prisiminimais iš universiteto laikų, kuomet pirmąsias klientes pasimatavimui pasikvietė tiesiog į bendrabučio kambarį, pasakoja apie privalumus ir trūkumus dirbant kartu su verslo partnere bei atskleidžia asmeninius darbo užkuliusius, kurie reikalauja nuolatinio tendencijų sekimo bei naujų idėjų generavimo. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kaip močiutės amatas pastumėjo Agnę į menus, drabužių dizainą? Kodėl dirbti su verslo partnere yra kur kas sudėtingiau? Kur dizainerė įgavo siuvimo pradmenis? Kaip atrodo vestuvinių suknelių siuvimo užkulisiai? Ką suteikė kelionė į Balį? Kodėl dizainerei svarbu moterų bendruomenė? Kas paskatino prisijungti prie She Is Glowing Klubo? Agnės patarimai jauniesiems kūrėjams. Kodėl nemokama reklama nėra veiksminga? Kaip į vestuvinių suknelių verslą yra įsitraukęs dizainerės vyras? Kodėl reikia nepriimti asmeniškai versle atsirandančių problemų? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

„Buvau beveik įsitikinęs, kad karas prasidės ir norėjau išvažiuot kur nors į Meksiką. Neišvažiavau. Ir po to supratau, kad jei būčiau išvažiavęs, tai negalėčiau ten būt. Iš karto būčiau grįžęs čia“, – sako keliautojas ir fotografas Denis Vėjas. Prakeliavęs 15 metų, Denis laisvamanišką savo keliavimą dabar vadina visišku pacifizmu ir pats pripažįsta, kad karas Ukrainoje jį labai pakeitė. Anksčiau savo keliones dokumentuodamas draugams ar asmeniniam tinklaraščiui, dabar užsiima žurnalistine fotografija ir rašymu, kurie tapo viena iš jo profesijų. Nuo karo Ukrainoje pradžios NARA publikavo penkis Denio pasakojimus iš ten. Drauge su žurnalistu Tomu Valkausku, jie į Ukrainą išvažiavo pirmąją karo savaitę, o vėliau, Denis sugrįžo į Ukrainą dirbti ir vėl – keliavo į Odesą. Su Deniu susitikome pasikalbėti apie žurnalistinio darbo etiką karo zonoje, jo patirtį dirbant Ukrainoje, keliones ir kaip santykį su jomis pakeitė geopolitiniai įvykiai bei keliavimo laisvę, kuri turi kainą. Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-kadras-kelias-pokalbis-su-fotografu-deniu-veju-dirbusiu-ukrainoje Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Tėčio dienos proga kviečiu klausyti pokalbio su trijų vaikų tėčiu, IT specialistu Gediminu Astrausku. Pakalbinti jį buvo labai smalsu sužinojus, kad gimus antram vaikui, jis išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Tokių pavyzdžių savo aplinkoje žinau vos keletą. Atvirai kalbant, man nepatinka iniciatyvos, verčiančios šeimą paklusti ir pagal kažkieno sugalvotas taisykles priimti sprendimą, kas ir kiek turi laiko auginti vaikus, greičiau ar lėčiau grįžti į darbus. Manau, kad kiekvienai šeimai turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ji nori tą daryti. Juk skiriasi žmonių darbo pobūdis, poreikiai, gyvenimo būdas, prioritetai ir pasirinkimai. Bet man labai įdomu, kaip šeimos susidėlioja savo tvarką ir augina vaikus. Su Gediminu kalbamės, kodėl jie nusprendė su žmona apsikeisti vietomis – jis išeiti iš darbo ir leisti dienas su vaikais, o žmona – grįžti į darbus. Kodėl bijojo, kaip reagavo darbdavys, artimieji ir draugai, kas pradžioje buvo sunkiausia, kaip leido dienas su vaikais ir kaip į kasdienybę sugrįžo jo mėgstamas užsiėmimas – bėgimas, nors tapęs tėčiu galvojo, kad teks jį palaidoti. Instagram'e Gediminas dalinasi akimirkomis iš kasdienybės ir praktiškais patarimais norintiems bėgioti su vaikais. Šiandien jis drąsina tėvus nebijoti pradėti bėgioti su paprastu vaikišku vežimėliu, nes pamena, kad pats dėl svarstymų, jog tam būtinai reikia specialaus vežimėlio, prarado visus metus. Tėčius ragina nebijoti išeiti į vaiko priežiūros atostogas, o mamoms siunčia pliūpsnį pagarbos žodžių už tai, kiek iš tiesų jos sugeba visko padaryti būdamos su vaikais. Anksčiau drįsdavęs žmonai papriekaištauti, kad kaip ji būdama namie nepagamino valgyti, pats išėjęs į vaiko priežiūros atostogas, suprato, kad tai ne taip ir paprasta, todėl atsiprašo ir atsiima savo žodžius. Bet apie viską kviečiu klausyti paties Gedimino. Kviečiu remti pokalbius, jei norisi, kad jie ir toliau gyvuotų. Tą padaryti galite Contribee Ačiū už paramą, kad klausote ir kad dalinatės žinia apie šiuos pokalbius su kitomis mamomis. Linkėjimai, Marija