Podcasts about kelias

Europos akcijų ateities sandoriai smuko, reaguodami į naujienas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutiko atšaukti plataus masto tarifų prekybos partneriams, o Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, dar labiau pakurstydama prekybos karą.Dalis ekspertų kritiškai vertina idėją įvesti cukraus mokestį ir ragina valdančiuosius išvis nekeisti mokesčių sistemos.Per paskutinę rusų oro ataką, kuri buvo nukreipta į Ukrainos sostinę Kyjivą, paleistos bent 5-ios Iskander balistinės raketos. Skelbiama, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos numušė vieną. Daliai ekspertų kelia nerimą tokia statistika ir jie kelia klausimą, kodėl nepavyksta jas numušinėti taip sėkmingai, kaip tai pavykdavę anksčiau.Šalčininkuose iki politikės namų bus nutiestas asfaltas. Oficiali versija - atliepta į gyventojų prašymą. Tačiau vietos seniūnaitė atvirai papasakojo, jog keliuką iki kaimo suorganizavo pati politikė: sutvarkė visus dokumentus, gyventojams tereikėjo sudėti parašus. Kelias įtrauktas į prioritetinių objektų sąrašą vos per du mėnesius nuo parašų surinkimo.Ved. Darius Matas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.„Šviesa, kuri auga.“, „66 Kelias”, „Užtrunka kol pajuntame“ – galerija „Meno parkas" Kaune kviečia į tris šiuolaikinio meno kūrėjų parodas.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia filmą „Brutalistas“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Rebeccos F. Kuang romaną „Geltonveidė” ir Evie Voods romaną „Dingęs knygynas”.Kodėl leidėjai, kūrybinių industrijų sektorius ir pajamas iš individualios veiklos gaunantys kūrėjai sunerimę dėl galimų mokestinių pokyčių?Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskis baigia vizitą Lietuvoje. Kokią Ukrainos kultūros situaciją jis pristatė?Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. LRT KLASIKOS eteryje pristatome Mindaugo Nastaravičiaus knygą „Antra dalis“.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai bei pajūrio žmonių su negalia organizacijų vadovai aptarė įtraukios kultūros plėtrą ir naujas iniciatyvas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.Kovo 21-ąją minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Kaip meninėmis priemonėmis galima pasakoti žmonėms apie šį sindromą?Ved. Marius Eidukonis

Paskelbęs jubiliejinių metų pradžią, popiežius Pranciškus visus pakvietė tapti vilties piligrimais. Nors tradiciškai piligrimų tikslas yra nukeliauti į Romą ir aplankyti keturias didžiąsias popiežiškąsias bazilikas ir įžengti pro jų šventąsias duris, tačiau negalintieji išvykti į tolimas keliones gali atlikti net ir simbolinę piligrimystę iki savo miesto katedros. Kita vertus, jubiliejiniai metai suteikia puikią progą gaivinti piligrimystės tradiciją platesne prasme – juk Lietuvoje turime oficialiai pripažintų piligriminio kelio maršrutų, įtrauktų į populiariausio Europoje – Šv. Jokūbo kelio, vadinamojo Camino de Santiago, tinklą. Kad šis tinklas gali neapsiriboti vien Europos žemynu, liudija Taivano katalikai, turintys savąjį piligrimų kelią – Taiwan Camino, kuriuo turėjo progos nueiti šiandieninės mūsų laidos svečiai – Kovo 11-osios Akto signatarė ir šv. Jokūbo kelio tinklo Lietuvoje iniciatorė ir pradininkė Laima Andrikienė bei Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, maloniai sutikę pasidalyti įspūdžiais iš Taivano ir papasakoti apie piligriminius kelius Lietuvoje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Vyriausybės darbo pradžios, dalis ministrų vis dar nėra suformavę savo komandų. Pavyzdžiui, Teisingumo ministras turi kol kas tik vieną viceministrą. Pagal įstatymą ministerijose jų gali būti ne daugiau keturių.Vokietijoje gyvenanti lietuvė rusiškame socialiniame tinkle sako aptikusi finansų viceministro Valentino Gavrilovo paskyrą, kurioje jis dalijosi savo grojaraščiu. Išeivė iš Lietuvos tvirtina, kad tarp viceministro pasidalintų kūrinių - rusiją, jos armiją ir sovietų sąjungą šlovinančios dainos.Europos Sąjunga susitarė pratęsti sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kelias savaites vilkinusi sprendimą Vengrija pagaliau nusileido.Šiaulių apygardos teisme atversta šnipinėjimu Rusijai kaltinamo buvusio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nario Eduardo Manovo baudžiamoji byla. Kaltinamasis prašėsi į laisvę, nes sako turįs regos problemų.Pasaulis mini tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir 80-ąsias Aušvico - Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo metines.Ved. Liepa Želnienė

Berlyne 89-ą kartą vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ susitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviai – nuo ūkininkų, amatininkų iki politikų. Šiemet 1 400 parodos dalyvių iš 60 valstybių pristato savo išskirtinius produktus. Lietuviai irgi didžiuojasi savo tautiniu paveldu, kuris traukia parodos lankytojų dėmesį. Tai ekologiškas medus ir šaltalankių ūkio produktai, tradiciniai mėsos gaminiai, duona, sūriai, rankų darbo pagardai, papuošalai iš gintaro, žalvario ir kita. Kaip parodoje jaučiasi dalyviai, kaip ją vertina lankytojai?Iki šiol Radviliškio rajono Rukaičių kaimo ūkininkas Paulius Radėnas augino tradicines kultūras – ir jam neblogai sekasi, didesnės bėdos aplenkia. Tik jaunasis ūkininkas supranta, kad prie dabartinių grūdų, rapsų supirkimo kainų kasmet išgyventi bus vis sunkiau. Anot jo, permainų ūkyje reikia ir apie perdirbimą vertėtų pasvarstyti, tačiau tai daryti reikia atsargiai, gerai pasvėrus savo galimybes.Ketvirtį amžiaus Šiaulių rajono Maniūšių kaime Ineta, Dainius ir Raigardas Servai kūrė vaisių ir uogų perdirbimo ir prekybos gatavais produktais verslą. Pradėję nuo 6 a braškių, dabar turi 10 ha uogakrūmių ir vaismedžių. Svarbiausia – visus užaugintus vaisius ir uogas perdirba ir gamina sultis, uogienes, tyreles, saldainius ir kita. Patys pasirūpina juos parduoti savo parduotuvėje ir kitose vietose. Kelias iki to buvo ilgas: reikėjo sukaupti pinigų, gauti banko paskolas, labai pravertė ES ir šalies biudžeto parama.Ved. Regina Montvilienė

Antroje pokalbio Kretingos bibliotekoje dalyje aptariu, kaip Biblija pasiekė Lietuvą, įvardinu svarbiausius jos vertimus į lietuvių kalbą. Sužinosite, kodėl dvi iki galo į lietuvių kalbą išverstos Biblijos taip ir nebuvo išleistos, kas pranyko iš antraštinio pirmosios lietuviškos Biblijos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, puslapio ir daug kitų nežinomų faktų.

Pokalbis su tėčiu ir dukra – Arnoldu ir Egle Stasiuliais, kurie neseniai grįžo iš savo gyvenimo kelio - kartu įveikė Camino Santjago kelią. Tai buvo ne tik nueiti kilometrai, pasiektas tikslas, tačiau ir nueitas didelis kiekvieno atskirai bei abiejų kartu – tėčio ir dukros kelias.„Vaikų ir tėvų santykis yra augantis. Jis yra taip sukurtas, kad turi jį visą gyvenimą ugdyti ir mokytis. Buvimas su Egle dabar yra pamokos ir man, ir jai. Ir būtėnt šis būdas – keliavimas Camino keliu, buvo tinkamas ugdyti santykį būtent su šia dukra. Su kitomis dukromis, ko gero, to daryti negalėčiau, tam yra kiti būdai“, - sako trijų dukrų tėtis.„Galvoju, kad, kai esi vaikas, paauglys, uždedi filtrus žmonėms, ypatingai patiems artimiausiems – tėvams, sesėms, kokie jie yra, ką jie gali, ko ne. Šiame kelyje stengiausi atverti akis ir pamatyti – o kas yra mano tėtis?“, - laidoje sako Eglė.Pašnekovai pasakoja, kaip keitėsi tėvo ir dukros ryšys, kai Eglė buvo vaikas, paauglė ir dabar, jau suaugusi moteris. Dalijasi bendrame kelyje išmoktomis pamokomis ir sako: „Buitis Camino yra pasirūpinimas savimi. Ir tai, ko gero, yra svarbiau nei žingsniavimas. Ir nepamirškime, visada yra kelias, visada turime ir kur, ir su kuo eiti, tik reikia sekti rodyklėmis“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Visiems mums, kurie jaučiasi brokuoti, kurie dar šįryt žvelgė į savo atvaizdą veidrodyje ir akimirksniu atrado, ką pakeisti, panaikinti ir užmaskuoti, visiems, kurie užaugo jausdamiesi vieniši, nesuprasti ir nepritampantys draugų kompanijose, kad ir kiek stengtųsi, ir visiems, kurie nuo pat mažens nesijautė, o galbūt ir šiandien nesijaučia mylimi, tenoriu pasakyti, kad visa tai normalu...“, – tai ištrauka iš Austėjos Šidlauskaitės knygos „Gimę jausti“.„Gimę jausti“ – jaudinanti, atvira, tačiau daug šviesos talpinanti knyga apie tai, kaip priimti savo jautrią prigimtį. Knygos autorė Austėja Šidlauskaitė dalyvauja šioje laidoje, pasakoja savo asmeninę istoriją, ką jai teko išgyventi, mėginant priimti ne visada ją priimantį pasaulį.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kaip istoriją studijavęs žmogus pasirinko reklamų stratego darbą? Juk iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad istorikai yra flegmatiški, nepraktiški, ilgai sakinį galvoje ir popieriuje ar kompiuterio ekrane dėliojantys žmonės. Tuo tarpu reklamos kūrimo sfera skirta dinamiškiems, kūrybiškiems, rizikuoti ir improvizuoti linkusiems žmonėms.Jeigu istorikų cecho atstovai pasikviestų reklamų strategijas kuriantį žmogų ir paprašytų pagalbos: „sukurk mums prekinį ženklą!“, ką būtų galima praeities tyrinėtojams patarti?Ką daryti istorikams, kurie vis dar nori lėtai rašyti ilgas knygas epochoje, kurioje reakcijos greitis ir gebėjimas aiškiai, taupiai bei efektingai reikšti mintis yra lemiamas dalykas?Kaip mandagiems siaurų klausimų ekspertams pasakoti apie sudėtingus dalykus viešojoje erdvėje nežinant naujų žaidimo taisyklių, kurios nuolat kinta? Juk didelė dalis mokslininkų, bijodami pakliūti į filme “Don't Look Up” parodytą situaciją tiesiog slepiasi nuo žurnalistų ir bijo rašyti į internetinę žiniasklaidą.Kiek tiesos teiginyje esą istorija yra pernelyg svarbus dalykas, kad ją būtų galima palikti vien tik istorikams? Jeigu taip – kokiose su istorija susijusiose sferose gali sėkmingai veikti ne tik mokslininkai?Ar įmanoma Lietuvos istoriją papasakoti vienu sakiniu arba vienu žodžiu?Pokalbis su istoriku, reklamos strategu Tomu Bartninku.Ved. Aurimas Švedas

Britų istorikas Simon Schama savo knygoje „Peizažas ir atmintis“ rašo: „Taigi, senų senovėje čia buvo Lietuva, bet nebuvo ne tik žydų, bet ir krikščionių. Po to čia buvo žydai, kurie gyveno apsupti medžių, ir gabeno tuos medžius link upių ir miestų. Ir dabar čia vėl nebėra žydų ir miškas čia stovi…“ Ką per 34 Nepriklausomybės metus mums pavyko nuveikti sodinant atminties gyvastį saugančius medžius? Kokie svarbūs darbai, susiję su Lietuvos žydų paveldo išsaugojimu ir aktualinimu yra dar nepradėti daryti arba nepadaryti iki galo?Jeigu būtų rengiama strategija „Lietuvos žydų paveldas 2050“, kokius pirmaeilės svarbos uždavinius šioje strategijoje reikėtų įrašyti?Kaip reikėtų suprasti lenkų idėjų istoriko, muziejininko bei filosofo Krzysztofo Pomiano idėją, jog egzistuoja ne vienas, o bent trys – pažintinis, hermeneutinis ir egzistencinis –matmenys, į kuriuos privalu orientuotis prakalbus apie sudėtingus, dramatiškus įvykius, žmonių kančias ir mirtis? Ar teisingai elgiasi istorikai orientuodamiesi tik į pirmąjį – pažintinį lygmenį? Kaip ir kada galima išgirsti bei suprasti ką mums sako mirusieji?2013-aisiais interviu žurnalui „Veidas“ rašytojas Grigorijus Kanovičius pasakė: „Man atrodo, žydų laikotarpis Lietuvoje baigėsi, nors to nenori pripažinti žydai, dar gyvenantys Lietuvoje, ir lietuviams tai nesmagu girdėti. Tai nepopuliarūs sakyti, o ausiai nemalonūs klausyti dalykai, bet ką aš galvoju, tą sakau, ir būsiu labai labai laimingas, jei suklysiu“.Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo tada kai buvo ištarti šie žodžiai. Ką parodė laikas? Ar G.Kanovičius buvo teisus?Pokalbis su rašytoju Sergejumi Kanovičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Iš ko vaikas augdamas supranta, kad keičiasi santvarka? Kokią įtaką gali padaryti pirmas sutiktas svetimšalis? Kaip supratimą apie tiesos svarbą virsmo kartai formavo Atgimimo laikotarpio žurnalistai?Minint Baltijos kelio sukaktį, artėjant Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, žurnalistė Vaida Pilibaitytė pasakoja savo asmeninę istoriją apie laisvę.Dokumentika pirmą kartą transliuota 2019-08-25.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“. Išleido leidykla „Alma littera“.Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga. Knygos ištraukas skaito autorius.

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi įviriausių patirčių lagaminus“, - teigia „HR Hint Online“ įkūrėja Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji mano, kad personalo vadovas, atėjęs į organizaciją, turėtų matyti ne tik jos „status quo“, žinoti, kokia yra ateities vizija, bet ir pasidomėti tos organizacijos istorija: nuo ko prasidėjo verslas, kokių ypatingų įvykių ten būta, kokias krizes ir pakilimus organizacija išgyveno, kokie žmonės ten dirbo, su kokiais klientais bendravo. „Visi šie patyrimai sukapsi į kolektyvinę organizacijos pasąmonę ir, kritiniu momentu, iškyla į paviršių padėdami arba trukdydami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, - sako Giedrė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ septintajame epizode – apie nematomą personalo žmonių vaidmenį organizacijose: 0:00:00 – pradžia 0:01:44 – „Personalo vadovas turėtų ne tik girdėti ir matyti tarp eilučių“. Apie esminę personalo žmonių funkciją. 0:03:23 – „Grįžtamasis ryšys darbuotojui negali būti tik džiuginantis“. Apie vaikiškas reakcijas, „sumuštinio“ techniką ir gebėjimą prisiimti atsakomybę. 0:07:43 – „Tikras augimas nevyksta lengvai“. Apie pasąmoninius darbuotojų motyvus. 0:10:35 – „Organizacija, kaip ir žmogus, su savimi nešasi tam tikrų patirčių lagaminus“. Apie būtinybę žinoti organizacijos istoriją. 0:12:04 – „Turime išmokyti gerbti organizacijos praeitį“. Apie naujų darbuotojų „visažinystę“ siekiant įgyvendinti pokyčius. 0:17:01 – „Kai pradedame pastebėti tam tikrus dalykus savyje, imame kitaip matyti ir aplinką.“ Kaip personalo žmogui išmokti matyti giliau? 0:18:07 – „Kelias nueinamas einant“. Pabaigos įžvalga. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Lazdijų rajono jaunasis ūkininkas Vaidas Babarskas su Teizų kaimo tautinių šokių kolektyvu „Trepsiukas“ dalyvavo Lietuvos dainų šventėje. Kelias dienas praleido sostinėje, o grįžęs į ekologinį pieno ūkį iš karto kibo į darbus. Pjaudamas atolą jis prisiminė šventę, pasakojo apie kasdienius darbus ūkyje ir siekį jaunam žmogui būti aktyviu.Ekonomistai teigia, kad pastaraisiais metais į didesnes korporacijas jungiasi ne tik garsios pasaulyje bendrovės, bet ir Lietuvos agrosektorių aptarnaujančios įmonės. Taip siekiama efektyviau dirbti, gerinti paslaugų kokybę ir labiau įtakoti kainų tendencijas. Anot ŽŪK „Lietuviški javai“ direktoriaus Manto Buto, tokios tendencijos skatina aktyviau jungtis ir ūkininkus.12 arų plote apie 500 jurginų rūšių, o sodmenų iš viso apie 3000. Tokią išskirtinę jurginų kolekciją galima pamatyti Alytaus rajone Vaikantonių kaime, nedideliame Onutės ir Virgio Krukonių ūkyje. Kuo išskirtiniai jurginai, kaip prižiūrėti juos prasidedant žydėjimui?Ved. Arvydas Urba

Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine turėtų tapti Estijos premjerė Kaja Kallas. Kokia ji? Koks jos politinis kelias iki vieno aukščiausių postų ES? Apie K.Kallas pasakoja LRT RADIJO bendradarvbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Uogų sezonas. Kokios uogos sveikiausios ir kaip jas ruošti žiemai? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene ir poetu Gintaras Bleizgiu.Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių pertraukos Norvegija nusprendė vėl kaupti grūdų atsargas, kad ištikus nelaimei šalies gyventojams nepritrūktų maisto. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi, kaip galima kovoti su vartotojiškumu ir daiktų švaistymu. Bendruomenių daiktų mainymosi iniciatyvos Lietuvoje – vis labiau populiarėjantis dalykas. Tai ne tik padeda kovoti su aplinkosaugos problemomis, bet ir augina tarpusavio ryšį. Blusturgiais ir daiktomatais Vilniuje, pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Sporto žurnalistas ir muzikos entuziastas Balys Šmigelskas FM99 eteryje pristatė dainą „Pergalės kelias“.

Uždarius kelią, sankryžoje atliekami viršutinio asfalto sluoksnio įrengimo darbai. Jei minėti darbai bus atlikti greičiau – eismas bus atnaujintas nedelsiant! Toje atkarpoje, kur uždarytas eismas, negali važiuoti nei specialiosios tarnybos, nei viešasis transportas.

M. K. Čiurlionio kelias jau pradėjo savo šeštąją kultūrinę topografijos kelionę, kuria kviečia pakilti į dangų. Kelionė pradėta Vilniuje, šiandien dvi stotelės Plungėje, toliau tęsis kelionė po kitus Lietuvos miestus.„Meno ir mokslo laboratorija“ Šiaulių, Kauno ir Vilniaus scenos meno gerbėjams pristato premjerą „Pilėnai*“. Dviejų menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus įgyvendinamas performansas kvestionuoja pasyvaus pasipriešinimo simboliu laikomą legendą ir kelia vyriškumo sampratos nūdienos kontekste klausimus.Dezinformacijai atpažinti tereikia žinoti tris paprastas taisykles, skelbia pirmą kartą Lietuvos istorijoje dezinformacijos raštingumo egzaminą moksleiviams rengianti Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“.Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuotame konkursui atrinkti du Andriaus Šiurio kūriniai: „Naktipiečiams Jeronimas kepa tris kiaušinius, skrudina duoną ir įsipila puodelį kavos“ ir „tyla? ne, neteko girdėti“. Juos ir apie juos išgirsime būtent šioje laidoje.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ labai mėgiama skaitytojų literatūra – atsiminimai. Tai - Aleksandros Kašubos „Tiksintis vaikas“.45-erius metus dirbanti su LRT vaikų choru dirigentė Regina Maleckaitė su chorine muzika gyvena visą savo gyvenimą. Nuo vaikystės į tai „įklimpusi“ ji to nesigaili, o kad muzikė neapsiriko pasirinkdama anuomet „vyrišką“ profesiją, kalba jos darbai. Tai - ir ilgametis darbas su vaikais, „Auksinė bitė“ ir, žinoma, batuta rankoje prieš šimtus dainininkų „Dainų šventėse“. Apie teisingą muzikei, prasmingą mūsų visuomenei ir be galo įdomų pasirinkimą – Regina Maleckaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Panevėžio teatre „Menas” bus rodoma režisierės Elžbietos Latėnaitės spektaklio „Nepažįstamos draugės” premjera. Tai spektaklis sukurtas aktorių, kurios pačios norėjo jame vaidinti.Kaune galima sudalyvauti ekskursijoje po senųjų Kauno klubų vietas ir jose anuomet vykusias alternatyvios muzikos diskotekas.Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiandien švenčia savo 80 metų jubiliejų.Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius įteikė premijas už geriausias metų knygas vaikams ir paaugliams bei vaikų literatūros tyrimus ir sklaidą.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyaujančių knygų autoriais. Šįkart tai Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“.Kuo ypatingas pirmasis sertifikuotas regioninis kultūros kelias?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Bruno Ferrero. „Kelias“. Skaito aktorė Lilija Žadeikytė.

Vyriausioji rinkimų komisija šiuo metu tiria daugiau nei kelias dešimtis įvairių skundų dėl kandidatų į prezidentus. Kokie tai skundai?Kilus abejonėms dėl Seimo narių kanceliarinių lėšų naudojimo tvarkos, Seimo narė Agnė Širinskienė siūlo, kad kuriais politikai įpareigoti pasibaigus kadencijai grąžinti Seimo kanceliarijai telefonus ir kompiuterinę įrangą, įsigytą už mokesčių mokėtojų pinigus. Kokia jūsų nuomonė – paskambinkite. Ar Seimo nariai, baigę kadenciją, turėtų grąžinti kompiuterius, telefonus Seimo kanceliarijai.Naktį iš šeštadienio į sekmadienį sostinės gatvėse Vilniaus kelių policijos pareigūnai kartu su pasieniečiais pliaupiant lietui surengė bendrą reidą, per kurį įkliuvo ir keli neteisėtai Lietuvoje esantys ir dirbantys užsieniečiai. Be leidimo Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai darosi vis didesnė problema.Ieškodama prasmingos veiklos, Indrė Grybauskienė sukūrė erdvę, kur vienoje vietoje galima rasti ir įsigyti Lietuvos vienuolynuose kurtus rankdarbius ir įvairius gaminius. Čia galima sužinoti ne tik kokie vienuolynai veikia, bet ir kokia veikla užsiima ten gyvenantys vienuoliai, o įsigyjant gaminius, prisidėti prie jų buities palengvinimo.Dalis ekspertų pastebi, kad pastaruoju metu išpopuliarėjo kvaišalų pirkimas, atsiskaitant skaitmeniiniais pinigais. Pavyzdžiui, per programėlę „Telegram“. Specialistų teigimu, kai vyksta tokio pobūdžio prekyba yra gana sudėtinga atsekti tiek pirkėjus, tiek pardavėjus. Policijos atstovas sako, kad prekyba kvaišalais „Telegram“ programėleje yra gana didelė problema, tačiau, anot jo, pareigūnai anksčiau ar vėliau atras joje veikiančius asmenis.Ved. Rūta Kupetytė

Su rubrika „Keturi milijonai“ – Vokietijoje, Berlyne gyvenanti gidė, kelionių organizatorė, žurnalistė ir rašytoja Lina Ever. Jos naujas romanas „Pakeleiviai“ bus pristatytas šią savaitę vyksiančioje Knygų mugėje.Paskelbus Lietuvos mokslo premijų laureatus, tęsiame pažintį su apdovanotais mokslininkais. Už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ apdovanojimas skirtas Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai ir Robertui Grigalaičiui. Kaip lietuvių kuriamos technologijos yra panaudojamos ne tik kasdieniame mūsų gyvenime, bet ir kare, pokalbis su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriumi Jūru Baniu.Lietuvoje dar prieš kiek daugiau nei mėnesį mažai kam žinomas atlikėjas Silvester Belt šiomis dienomis tapo bene dažniausiai aptariamu asmeniu šalyje po to, kai laimėjo nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ir atstovaus Lietuvai didžiausiame dainų konkurse Europoje. Pažintis su atlikėju ir jo nelengvą kelią į pripažinimą, emigraciją bei planus, kaip jau po kelių mėnesių sieks sužavėti Europą.Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“.Ved. Justas Buivydas

Narkotikų problema Lietuvoje yra gerokai didesnė nei daugeliui atrodo – draudimai ir bausmės neveikia, o visuomenė apie narkotikus supranta per mažai. Kelių narkotikus vartojusių jaunų žmonių pasakojimas apie patirtis, pavartojus narkotikų, ir pamąstymai, kaip spręsti šią didžiulę bėdą. Pasakojimą parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečiakursė Aistė Zaveckaitė.Dvyliktoko Karolio Gudausko aistra – dronai ir didesni bepiločiai orlaiviai. 18-metis juos konstruoja jau 6-erius metus, į orą yra pakėlęs didelę picos dėžę ir siekia tapti solidžiu dronų bei bepiločių orlaivių gamintoju Lietuvoje. Pokalbis su juo.LRT jau septintą kartą kviečia siūlyti labiausiai įsimintiną žodį ir posakį, pastebėtą mūsų portale ar išgirstą per mūsų radijus ar televizijas.Ved. Edvardas Kubilius

Bet kadangi tai darydamas paniekinai VIEŠPATĮ, tau gimęs kūdikis mirs.“ 2 Sam 12, 14

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Viena populiariausių Lietuvos dainininkių ir dainų autorių išsilaisvino iš vadybos kontrolės ir sugrįžo prie tokios muzikos, kokią visada norėjo kurti. Jos ryžtas transformuotis tapo tema pirmajam 2024-ųjų NARA podkasto epizodui. Ilgą laiką viskas, prie ko Monika Pundziūtė prisiliesdavo, tapdavo auksu. Būdama aštuoniolikos ji laimėjo „X faktorių“, gavusi 70 tūkst. televizijos žiūrovų balsų. Pirmoji daina, išleista Monique vardu, šiandien pasiekusi 23 milijonus perklausų. Monika turi dar bent penkiolika dainų, kurių perklausos viršijo milijoną. Tik buvo viena problema: tai nebuvo muzika, kurią ji norėjo kurti. „Kuo toliau, su kiekviena išleista daina, mes ėjom, tuo toliau aš ėjau nuo savęs“, – NARA podkastui sako Monika. „Aš bijodavau žmonių gatvėje, bijodavau būti atpažinta, dėl to, kad viduje jaučiausi, kad meluoju visiems. Kad manęs nemato tokios, kokia esu. Ir kai kalbasi su manimi, kai žiūri į mane, jie nemato manęs – ir tik aš tai žinau.“ Išgirskite visą Monikos Pundziūtės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku. Epizode panaudoti Monikos dainų įrašų pirminių versijų fragmentai. Pilnas aprašymas ir Kęstučio Žilionio fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/monika-pundziute-monique Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Sukurpti įtikinamas hipotezės, kas buvo toji Betliejaus žvaigždė, mes jau galime. Bet aš galime bent jau šimto metų tikslumu išpranaušauti, kada nusigausime iki artimiausios žvaigždės?Ved. Aidas Puklevičius

Lietuvos generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė dalijasi patirtimi, kuo skiriasi kėniai nuo eglių, kokias ir kur eglutes miškininkai kerta specialiai pardavimui, kada miškininkai nemokamai dalija eglučių šakas.Kauno Zoologijos sodas, bene paskutinė profesoriaus Tado Ivanausko, kartu su kitais šviesiais žmonėmis įkurta įstaiga. Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė pasakoja, kad Zoologijos sode yra kampelis skirtas T.Ivanauskui, taip pat džiaugiasi, jog per mėnesį nuo sodo atidarymo vis dar susilaukia gausybės svečių, o lankomiausios yra žirafos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

LRT OPUS laidos „Be filtro“ viešnia – dainininkė Monique, šį rudenį nustebinusi klausytojus naujo skambesio minialbumu. Pokalbis apie pokyčius, dainininkės muzikinę praeitį, dabartį ir ateitį. Ved. Ramūnas Zilnys

Viešpats tarė Mozei: „Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn. Iš 14, 15

Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais. Apd 7, 22

Kelias savaites besilaikančios mažos degalų kainos Lenkijoje atsisuko prieš pačius gyventojus – kai kuriose degalinėse trūksta dyzelino, tad lenkai jo ieško ir Lietuvoje.Sedoje atidengti net 6 suoliukai muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Iš viso Lietuvoje jau stovi 19 atminimo suoliukų. Kokias istorijas pasakoja suoliukai ir kodėl Sedos žmonės taip myli Zitą Kelmickaitę?Plečiasi kelerius metus Kaune veikiantis techninės kūrybos centras „Kids Go Tech“ – nuo šiol vaikai aviamodeliavimo ir sklandymo pradmenų galės mokytis ir Vilniuje.Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai masiškai praranda savo „Facebook“ anketas, vienam iš savo draugų tiesiog nusiuntus savo telefono numerį. Kaip nepakliūti į sukčių pinkles ir neprarasti savo paskyrų?Žinoma lengvaatletė Airinė Palšytė sėda prie LRT RADIJO mikrofono – pristato pokalbių su sportininkais rubriką, kuri bus transliuojama šeštadieniais laidoje „Ryto garsai“.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai" - Vokietijoje gyvenanti Akvilė Kalinaitė - Kaufmann.Gynybai ir civiliams skirtų produktų plėtrą skatinantis SVALEWOLF fondas investuos 17 milijonų į Lietuvos įmones, kuriančias inovacijas gynybos ir saugumo srityje. Ką tai pasako apie karinių technologijų rinką apskritai? Kiek dažnai kuriasi gynybos startuoliai ir kaip jiems sekasi? Kokios tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Su mumis Scalewolf vadovas, verslo atsparumo ekspertas Edvinas KerzaKelias gali tapti ir psichologu, ir kunigu, ir gydytoju, sako žurnalistė Jurgita Lieponė, neseniai išleidusi knygą "Kelias, pingvinai ir aš", kuriame pasakoja patirtis kelyje Camino Lituano ir kodėl vis daugiau žmonių išsiruošia piligriminiais keliais.Ved. Živilė Kropaitė

Tenise neretai veikia panašūs dalykai, kaip ir gyvenime. „Mes kartais sakome, kad jeigu sužaidei „gerą“ tašką, pamiršk jį ir žaisk toliau. O jei sužaidei „blogą“ tašką, tai irgi pamiršk jį ir žaisk toliau. Nes jei per daug pergyveni dėl pralaimėto taško, arba esi per didelėje euforijoje dėl laimėto gražaus taško, tai bet kuriuo atveju tu negali susikaupti dabarčiai“, – sako teniso treneris Andrius Liubinas.Jis treniruoja tris tarptautiniuose vežimėlių teniso turnyruose dalyvaujančius Lietuvos žaidėjus: Agniešką Toločko, Aleksandr Olechnowicz ir Kotryną Žižmaraitę. Šių žaidėjų patirtys ir lygiai skiriasi, tačiau juos vienija aistra tenisui, draugystė ir kelias į profesionalų sportą.Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-TemporinFotografas – Artūras Morozovas

#TiekŽinių Trečiadienį (rugpjūčio 23 d.) Tiek žinių vedėja Silvija pasakoja apie atakuojamą maksvą ir degantį Krymą, Baltijos kelio minėjimą bei grėsmes iš baltarusijos. ✅ Visą laidą žiūrėkite čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/h6Nt9AyhWBY

Žmonės skundžiasi, kad neturi pinigų, nenori didesnių mokesčių, bet už kelias dienas pajūryje pakloja tūkstantį eurų, telefoniniams ar romantiniams sukčiams atiduoda dešimtis tūkstančių. Kodėl taip yra? Iš kur žmonės turi šitiek pinigų? Ir kiek tai byloja apie milžinišką socialinę atskirtį Lietuvoje?Nors valdžia ragina žmones rinktis naujus ar naujesnius bei aplinkai draugiškesnius automobilius, statistika rodo visai ką kita – Lietuvoje daugėja naudotų automobilių. Kodėl taip yra?Gyventojai kviečiami užsukti į Laisvės švyturių naktį Pervalkoje. Šeštadienį čia bus diskutuojama, kaip išsaugoti inžinerinį-techninį paveldą ir pirmą kartą po daugybės metų bus uždengtas Pervalkos švyturys.Daugėja suoliukų muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Trečiasis suoliukas atidengtas Raseiniuose, vietos žmonės kuria ir Zitos Kelmickaitės skulptūrą.Ved. Edvardas Kubilius

Pietų Europos valstybes toliau alina miškų gaisrai. Prasčiausia padėtis Portugalijoje. Pokalbis su gaisrus lėktuvu Portugalijoje gesinančiu pilotu Arūnu Klova.Vilniaus senamiestyje esančiame name prieš savaitę radus didelį kiekį gyvsidabrio, jo garų koncentracija ore išlieka aukšta. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko retai.Aktualus klausimas. Kelias dienas Lietuvą siaubusios audros pražudė moterį Žagarėje, pridarė nuostolių už milijonus eurų, dalis gyventojų dar ir dabar neturi elektros. Kaip jūs išgyvenote audras? Kaip elgėtės per jas – saugojate save bei savo turtą?„Verslo laike“ – kodėl verslininkai ir asociacijos kritikuoja pustrečių metų galiojantį lobistų įstatymą?Kaip Lietuva toliau turėtų elgtis su Baltarusijos piliečiais, kurių atvyksta vis daugiau, kurių dalis pripažinti keliantys grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui ir kurių šalis priglaudė „Wagner“ kovotojus?Prognozuojama, kad beveik tris savaites pasaulyje rodomas filmas „Barbė“ sumuš visus žiūrimumo rekordus. Kodėl šia filmas sulaukia tokio milžiniško populiarumo?Ved. Edvardas Kubilius

Šiaulių turizmo informacijos centre įkurtame tarptautiniame Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ galima interaktyviai susipažinti su baltų genčių istorija bei kultūra, pradėti kelionę po Žiemgalą turistiniu maršrutu „Saulės kelias“, aplankyti Joniškį, Žagarę bei Jelgavą. Mintimis dalijasi tarptautinio baltų kultūros pažinimo centro sumanytoja Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.Šiaulių pėsčiųjų bulvaro išskirtinumas ir naujovės su gidu Gintautu Tamuliu.Pokalbis su Aivaru Rusevičiumi, gidu ir ekskursijos autoriumi „Pietinia kronikas gyvai“Joniškio krepšinio muziejuje Leonas Karaliūnas pasakoja apie Joniškio, Lietuvos ir pasaulio krepšinio istoriją.Žiemgalos maisto gaminimo tradicijos. „Virtienių restoranėlį“ Joniškyje atidarė Neringa Striūgaitė.Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pristato Joniškio ir krašto lankytinas vietas.Žagarės Lėlių namai ir kaliausių fabrikėlis su tautodailininke, lėlininke Aušra Petrauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Redita Survilaitė – televizijos projektų režisierė, redaktorė bei Klubo įkūrėjos Dovilės Urbanaitės kolegė. Drauge jos dirba laidoje „Gyvenimas versle“, kurioje pristato ir atskleidžia šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių ir netikėčiausių verslų istorijas. Darbas televizijoje ne vienam gali atrodyti itin romantiškai, nuolatinis dinamiškumas, įvairiausių linksmų kuriozų nutikimas, skirtingos vietovės, įdomūs, visuomet pasitempę pašnekovai ir dar įdomesnės jų istorijos, tačiau ar tikrai televizijos režisierės darbas susideda tik iš šių „blizgučių“? Būtent apie tai ir kalbėsimės su šio epizodo viešnia Redita, kuri televizijos pasaulyje „sukasi“ jau bene 10 metų ir sako, kad ją gyvenime lydi šie pagrindiniai principai: didelis užsidegimas, noras kurti ir požiūris, kad nėra dalykų, kurių neįmanoma išmokti. O ar įmanoma į televizijos ekraną patekti ne tik per lovą? Pasiruošk nuotaikingam pokalbiui, jame pašnekovė papasakos apie savo profesijos užkulisius, patirtį baristos bei dailės mokytojos rolėje, darbą kadre ir už jo, kuo tai skiriasi, ir kurioje vietoje ji jaučiasi geriausia, bei kokie didžiausi iššūkiai, nemalonumai užklumpa filmavimuose? Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Ar už režisierės profesijos slypi tik glamūras? Kaip atrodo darbas su Lietuvos įžymybėmis? Kodėl interviu metu su Karolina Meschino režisierė Redita jaudinosi labiau nei pati pašnekovė? Svetimų pokalbių klausymasis, kaip jie gali padėti kūryboje? Koks yra vienintelis ir svarbiausias žingsnis norint patekti į televiziją? Kokias savybes turi turėti ekrane dirbanti asmenybė? Kur pašnekovė semiasi įkvėpimo naujiems televiziniams projektams bei reklamoms? Kokia Lietuvos garsenybė iškoneveikė režisierę? Kaip neperdegti dinamiškame karjeros kelyje? Darbas kadre ir už jo, kuo tai skiriasi? Didžiausi nuotykiai ir kuriozai patirti per 10 metų televizijos ekrane. Ką ji patartų savęs ieškančioms moterims? Ką Klubo narės turėtų žinoti prieš duodant interviu? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Dizainerė Agnė Deveikytė sako, jog meilė menams ir drabužių dizainui jos gyvenime užgimė labai anksti. Tam didžiausią įtaką padarė močiutė, kurią dizainerė stebėdavo siuvant ir konstruojant drabužius, vėliau sekė dailės mokykla bei kitos veiklos, kurios tik dar labiau sužadino norą kurti. Pašnekovė šiame podcast'o epizode dalijasi prisiminimais iš universiteto laikų, kuomet pirmąsias klientes pasimatavimui pasikvietė tiesiog į bendrabučio kambarį, pasakoja apie privalumus ir trūkumus dirbant kartu su verslo partnere bei atskleidžia asmeninius darbo užkuliusius, kurie reikalauja nuolatinio tendencijų sekimo bei naujų idėjų generavimo. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kaip močiutės amatas pastumėjo Agnę į menus, drabužių dizainą? Kodėl dirbti su verslo partnere yra kur kas sudėtingiau? Kur dizainerė įgavo siuvimo pradmenis? Kaip atrodo vestuvinių suknelių siuvimo užkulisiai? Ką suteikė kelionė į Balį? Kodėl dizainerei svarbu moterų bendruomenė? Kas paskatino prisijungti prie She Is Glowing Klubo? Agnės patarimai jauniesiems kūrėjams. Kodėl nemokama reklama nėra veiksminga? Kaip į vestuvinių suknelių verslą yra įsitraukęs dizainerės vyras? Kodėl reikia nepriimti asmeniškai versle atsirandančių problemų? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

„Buvau beveik įsitikinęs, kad karas prasidės ir norėjau išvažiuot kur nors į Meksiką. Neišvažiavau. Ir po to supratau, kad jei būčiau išvažiavęs, tai negalėčiau ten būt. Iš karto būčiau grįžęs čia“, – sako keliautojas ir fotografas Denis Vėjas. Prakeliavęs 15 metų, Denis laisvamanišką savo keliavimą dabar vadina visišku pacifizmu ir pats pripažįsta, kad karas Ukrainoje jį labai pakeitė. Anksčiau savo keliones dokumentuodamas draugams ar asmeniniam tinklaraščiui, dabar užsiima žurnalistine fotografija ir rašymu, kurie tapo viena iš jo profesijų. Nuo karo Ukrainoje pradžios NARA publikavo penkis Denio pasakojimus iš ten. Drauge su žurnalistu Tomu Valkausku, jie į Ukrainą išvažiavo pirmąją karo savaitę, o vėliau, Denis sugrįžo į Ukrainą dirbti ir vėl – keliavo į Odesą. Su Deniu susitikome pasikalbėti apie žurnalistinio darbo etiką karo zonoje, jo patirtį dirbant Ukrainoje, keliones ir kaip santykį su jomis pakeitė geopolitiniai įvykiai bei keliavimo laisvę, kuri turi kainą. Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-kadras-kelias-pokalbis-su-fotografu-deniu-veju-dirbusiu-ukrainoje Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – A.Marčiulionio metimas 03:02 – buksuojantys 20-mečiai 04:49 – U.Jaruševičiaus perspektyvos 06:40 – stebinantis M.Rubštavičius 10:49 – kurios LKL komandos gali rizikuoti su treneriais 15:39 – skolos LKL klubuose 17:28 – kodėl K.Kemzūra atsisakė pasiūlymų 20:58 – D.Sirvydžio kelias 25:22 – kurioje vietoje bus „Wolves“ 30:44 – vengras „Lietkabelyje“   Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis:   35:43 – Mariaus „pomėgis“ ir Edgaro darbas „arčiau krepšinio“ 37:50 – kaip Marius atsirado skautinge 41:36 – ar E.Kirvelaitis gali būti sėkmingas skautas 44:09 – „Ryto“ pinigai ir K.Baldwino situacija 51:29 – I.Brazdeikis „Žalgiryje“ ir A.Freemano figūra 59:45 – „Juventus“ vyr. treneris 1:03:30 – Ž.Šakičius „Lietkabelyje“ 1:07:25 – du lietuviai, galintys palikti „Šiaulius“ 1:35:35 – M.Blaževičiaus sprendimas 1:18:53 – Lietuvos rinktinės priekinės linijos mįslė 1:22:45 – ar K.Maksvytis išbus visą sezoną „Žalgiryje“ 1:25:11 – ar „Gargždai“ bus patrankų mėsa

Kembridžo universiteto ligoninės anesteziologas Rokas Tamošauskas lankėsi Ukrainoje, kur padėjo šios šalies medikams. Ten jis suprato, kad ukrainiečiams labai trūksta priemonių ligoniams gydyti, jis sutelkė Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę ir ėmė rinkti 20 tūkst. svarų reikalingoms priemonėms.Kokia vaikų globos situacija Lietuvoje? Kas stabdo žmones nuo tokio sprendimo? Ką reikia žinoti norint tapti vaiko globėju? Ši savaitė - Vaikų globos savaitė. Apie tai pokalbis su globos eksperte, Globos centrų įveiklinimo projekto vadove Rugile Ladauskiene ir VšĮ Sotas globos koordinatore Aušra Talakauskiene.Pokalbis su Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Egle Bogvilaite-Aronen apie Suomijos perspektyvas NATO.Kaliningrado tranzito klausimą aptariame su konstitucinės teisės ekspertu, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. dr. Dainiumi Žalimu.Jau metus Lietuvoje, iš pradžių Pabradės, dabar Medininkų migrantų stovykloje, gyvenanti irakietė Rojin Shamo: „Tai pirma tokia patirtis mano gyvenime ir aš nenutuokiau, kad tai kažkoks Baltarusijos planas. Tad aš tiesiog čia atvykau ir net neįsivaizdavau, ką teks išgyventi. Turiu omeny buvimą užrakintai stovykloje, kad ims mano pirštų antspaudus ir panašiai.“Ved. Agnė Skamarakaitė

Išskirtinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – ypatingas svečias. Šįkart studijoje apsilankė Splito „Hajduk“ komandos treneris Valdas Dambrauskas, su kuriuo kalbėjomės apie jo darbus Splite, laimėtą Kroatijos taurę, Lietuvos rinktinės rungtynes ir problemas bei palietėme dar daug kitų temų. Taip pat ketverte – 15min žurnalistai Gintaras Radauskas, Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas. 00:00 Įžanga 00:51 V.Dambrausko ir futbolininkų trumpos atostogos 14:23 Krepšinis ir sportinis principas 20:46 Trenerių konfliktai 22:00 Nusivylimas dėl futbolo ir kas kaltas? 29:16 0:2 – ar reikia ieškoti pozityvo? 38:56 Iš kur ištraukti mentalitetą? 49:48 Darbas rinktinėje VS darbas klube 56:50 Kaip prikelti rinktinę? 58:50 Sunkus Lietuvos trenerių kelias 1:14:54 Koks treneris yra V.Dambrauskas? 1:19:19 Koks futbolas – geras futbolas? 1:25:19 Splito dominavimas taurės finale 1:32:53 Lietuvos klubų situacija 1:39:00 Ką rinktinei prognozuoja lažybininkai? 1:40:30 „Viaplay“ prizų dalybos 1:42:10 Sunkiai suvokiama „Hajduk“ reikšmė 1:48:50 Kas Splite yra V.Dambrauskas 2:00:45 Gintaro atsisveikinimas #KONKURSAS Praėjusią savaitę klausėme, koks bus Lietuvos ir Liuksemburgo rungtynių rezultatas. Kad pralaimėsime 0:2, atspėjo Tomas Veščiūnas, kuriam atitenka „Viaplay“ pusės metų prenumeratos kodas. Šios savaitės klausimas: kiek įvarčių per dvejas artimiausias rungtynes prieš Turkiją ir Farerų salas praleis Lietuva? Laimėtojas bus išrinktas burtų keliu, o jam atiteks šias rungtynes transliuojančios platformos VIAPLAY kodas, leisiantis žiūrėti sportą, filmus ir serialus visą pusmetį!

Tėčio dienos proga kviečiu klausyti pokalbio su trijų vaikų tėčiu, IT specialistu Gediminu Astrausku. Pakalbinti jį buvo labai smalsu sužinojus, kad gimus antram vaikui, jis išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Tokių pavyzdžių savo aplinkoje žinau vos keletą. Atvirai kalbant, man nepatinka iniciatyvos, verčiančios šeimą paklusti ir pagal kažkieno sugalvotas taisykles priimti sprendimą, kas ir kiek turi laiko auginti vaikus, greičiau ar lėčiau grįžti į darbus. Manau, kad kiekvienai šeimai turėtų būti palikta teisė nuspręsti, kaip ji nori tą daryti. Juk skiriasi žmonių darbo pobūdis, poreikiai, gyvenimo būdas, prioritetai ir pasirinkimai. Bet man labai įdomu, kaip šeimos susidėlioja savo tvarką ir augina vaikus. Su Gediminu kalbamės, kodėl jie nusprendė su žmona apsikeisti vietomis – jis išeiti iš darbo ir leisti dienas su vaikais, o žmona – grįžti į darbus. Kodėl bijojo, kaip reagavo darbdavys, artimieji ir draugai, kas pradžioje buvo sunkiausia, kaip leido dienas su vaikais ir kaip į kasdienybę sugrįžo jo mėgstamas užsiėmimas – bėgimas, nors tapęs tėčiu galvojo, kad teks jį palaidoti. Instagram'e Gediminas dalinasi akimirkomis iš kasdienybės ir praktiškais patarimais norintiems bėgioti su vaikais. Šiandien jis drąsina tėvus nebijoti pradėti bėgioti su paprastu vaikišku vežimėliu, nes pamena, kad pats dėl svarstymų, jog tam būtinai reikia specialaus vežimėlio, prarado visus metus. Tėčius ragina nebijoti išeiti į vaiko priežiūros atostogas, o mamoms siunčia pliūpsnį pagarbos žodžių už tai, kiek iš tiesų jos sugeba visko padaryti būdamos su vaikais. Anksčiau drįsdavęs žmonai papriekaištauti, kad kaip ji būdama namie nepagamino valgyti, pats išėjęs į vaiko priežiūros atostogas, suprato, kad tai ne taip ir paprasta, todėl atsiprašo ir atsiima savo žodžius. Bet apie viską kviečiu klausyti paties Gedimino. Kviečiu remti pokalbius, jei norisi, kad jie ir toliau gyvuotų. Tą padaryti galite Contribee Ačiū už paramą, kad klausote ir kad dalinatės žinia apie šiuos pokalbius su kitomis mamomis. Linkėjimai, Marija

Lietuva yra svarbių ir žinomų krikščioniškame pasaulyje piligrimystės vietų. Tai – Kryžių kalnas, Vilniaus Aušros vartai, Vilniaus arkikatedra, Šiluva, Dievo gailestingumo šventovė.Kas yra piligriminė kelionė? Ar dera piligrimystė su komercija ir pramogomis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas.Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas pastebi, kad piligriminės kelionės dažnai palieka gilų įspūdį. Žmonės su kitais dalijasi savo išgyvenimais, nežinia, skausmu. Po tokių kelionių, praėjus kažkuriam laikui, susitikę apsikabina kaip broliai. Atsiradęs artumo ir atjautos jausmas neišnyksta.„Dvasinį gyvenimą reikia prižiūrėti kaip ir paprastą gyvenimą. Savo praeities nereikia bijoti. Svarbu, kas su mumis vyksta dabar...“, – mintimis dalijasi brolis Dovydas iš Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno ir pasakoja apie vienuolių benediktinų gyvenimo būdą Lietuvoje.Gidė Rūta Krencienė kviečia į naktinę ekskursiją po Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį.Ved. Jolanta Jurkūnienė