Podcasts about trij

Paaiškėjus, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė gavo lengvatinę 200 tūkstančių eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE, Gintautas Paluckas teigia nedaręs jokios įtakos ILTE dėl paskolos jo įmonei ir prašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados dėl jo interesų. Prezidento manymu, politikai turėtų išspręsti su verslu susijusius klausimus prieš eidami į pareigas, kad visuomenei nekiltų abejonių.Šešėlinės ekonomikos dalis gali sudaryti virš 7 milijardų, virš 900 milijonų eurų kasmet nepasiekia Lietuvos biudžeto vien dėl nesurenkamo PVM. Svarstyta, kad ištraukus pinigus iš šešėlio, juos būtų galima skirti gynybai.Lietuviai suvartojo mažiausiai stipraus alkoholio ir surūkė mažiausiai cigarečių per pastarąjį dešimtmetį, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Daugiausia lietuviai mėgsta vyną bei fermentuotus gėrimus. Tačiau nustatyta daugiau diagnozių dėl alkoholio vartojimo.Panevėžio apygardos teismas baigė nagrinėti bylą, kurioje buvęs parlamentaras Kristijonas Bartoševičius kaltinamas lytiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius. Trijų teisėjų kolegija rašys nuosprendį, kurį teismas skelbs liepos 10-ąją.JAV federalinis teismas nusprendė, kad D. Trumpas negali įvesti muitų pagal nepaprastųjų galių įstatymą.Pajėgiausi Lietuvos kiokušin karatė kovotojai ruošiasi pasaulio pilno kontakto čempionatui Tokijuje.Pasvalyje atsivėrė smegduobė ir į ją ėmė grimzti namas. Kaip taip nutinka ir ką žinoti žmonėms statantiems namus Lietuvos karstiniame regione?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ispanijoje, Portugalijoje ir dalyje Prancūzijos chaosas: nėra elektros, žmonės užstrigo metro, neveikia oro uostai, sutriko ir mobilusis ryšys.Premjeras Gintautas Paluckas pradėjo mokesčių pertvarkos aptarimą su socialiniais partneriais. Algirdas Sysas jau įspėja, kad reformai neįvykus rinkėjai socialdemokratus vėl gali pasodinti ant „atsarginių suolelio“.Dėl vakar atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ kilusio ir jau užgesinto gaisro – visame Vilniuje paskelbta ekstremali situacija. Sostinės valdžia sprendžia, kur ir kaip laikinai bus šalinamos šiukšlės, kurios buvo vežamos į visą Vilniaus apskritį aptarnaujančią gamyklą.Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti Marijampolės mero Povilo Isodos baudžiamoji byla. Jos duomenimis, eidamas tarybos nario ir mero pareigas Isoda galimai suklastojo dokumentus, pateikdamas netikrą informaciją apie patirtas telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidas. Tokiu būdu meras galėjo neteisėtai įgyti pustrečio tūkstančio eurų.Kanadoje prasideda parlamento rinkimai. Juose kanadiečiai renkasi tarp jau dešimtmetį valdančių Liberalų ir konservatorių. Kartu šie rinkimai bus įvertinimas, kaip kanadiečiai reaguoja į Donaldo Trumpo prekybos karus.Varšuvoje vyksta dešimtasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas. Jame aptariama parama Ukrainai ir bendradarbiavimas su strateginėmis partnerėmis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Europos Komisija, Vokietija ir Japonija. Tai paskutinis Trijų jūrų iniciatyvos susitikimas, kuriame dalyvauja Lenkijos prezidentas Andzejus Duda.Rusiškos degtinės galima rasti Lietuvos parduotuvėse, nors importas uždraustas dar pernai. Kodėl taip yra?Ved. Liepa Želnienė

„Ar galime pastebėti požymius, kol dar nevėlu?“ LRT RADIJO mokslo rubrikoje kalbėsimės su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto doktorante, gydytoja Indre Lapinskiene, kuri nugalėjo „Trijų minučių disertacijos“ konkurse ir atstovaus Lietuvai Australijoje.Kaip dirbtinis intelektas keičia švietimo ir žaidimų sektorius? Neseniai Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Europos Sąjungoje, kuri pradėjo kurti bandomąją dirbtinio intelekto aplinką, vadinamą „dirbtinio intelekto smėliadėže“.Padangų keitimo laikotarpis darbymečiu tampa ne tik autoservisams, kuriuose dar balandžio pradžioje nusidriekia eilės, bet ir aplinkosaugininkams – senų padangų kapinynai šiuo laikotarpiu ima dygti atokesniuose miškuose, pakelėse ar tiesiog prie komunalinių atliekų konteinerių.Ignalinos rajone, Bėčiūnų kaime, šimtamečiame tvarte neseniai vienas po kito pasaulį išvydo ėriukai ir veršeliai. Įprastai, kai mažaisiais nepasirūpina avys ir karvės, globą perima ūkininkai Irena ir Kęstas Basijokai. Jų negąsdina ir kėlimasis naktimis mažylius maitinti iš buteliukų. Nors ūkininkauti nėra lengva, sako, kad ši veikla teikia daug džiaugsmo.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga „Chaoso fone ir tilto vizija“.Fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“.Kotryna Zylė – Europos Sąjungos literatūros premijos nominantė.Nors klimato kaita veikia visus, tačiau jos pasekmės ne visuomet pasiskirsto vienodai tarp skirtingų visuomenės grupių. Pasauliniai tyrimai rodo, kad moterys dažnai patiria stipresnį neigiamą klimato kaitos poveikį.Šiandien Vilniaus universiteto doktorantai susirungs Trijų minučių disertacijos konkurse, kur kiekvienas turės vos tris minutes ir vieną skaidrę, kad paprastai ir įdomiai papasakotų apie savo disertaciją anglų kalba.Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke išrinkta Agnė Jokšė.Nacionalinis diktantas šiandien jau 15-ą kartą suburs visus kalbos entuziastus ir pakvies pasitikrinti savo rašybos įgūdžius. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt skambės 11 val.Ved. Justė Luščinskytė

Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?Ved. Agnė Skamarakaitė

15min tinklalaidėje apie Lietuvos ir pasaulio futbolą „Skrieja kamuolys“ – metų futbolininkų apdovanojimų laukimas, Vilniaus „Žalgirio“ bėdos, dėdės iš Singapūro, debiutai Lenkijos ir Slovėnijoje, (ne)draugiški mačai, Čempionų lygos grupės finišas ir burtai, intarpas apie realizaciją, M.Salah kokybė, J.Durano pinigai, M.Arteta prieš P.Guardiolą, trijų žirgų lenktynės Ispanijoje ir Vokietijos bei Italijos reikalai. Prie mikrofonų – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Žaidžiam bingo ir ieškom Ryčio 04:43 Sveikinimai Gvidui ir Liucijai 14:23 Vilniaus „Žalgirio“ bėdos 22:13 Repeticijos Kipre ir dėdės iš Singapūro 28:50 Debiutai Lenkijoje, Slovėnijoje ir (ne)draugiški mačai 37:57 Čempionų lyga ir nukrypimas į realizaciją 56:43 7:0, M.Salah kokybė ir D.Moyesas 1:04:18 „Aston Villa“ ambicijos ir J.Durano sprendimas 1:07:35 Dugną kasantis MU ir „Arsenal“ priešprieša su MC 1:19:43 Trijų žirgų lenktynės Ispanijoje 1:27:33 Vokietija ir Italija

Menininkė Urtė Jasenka kviečia galvoti apie tai, ką privalome atminti: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Nišinėje galerijoje atidaroma paroda „Atmintis“, kurioje grafikos darbus papildo jos pačios išgyvenimai, surašyti į dienoraštį.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje nuskambės pasaulinė Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera. Kompozitorė muzikos garsais pasakoja 1991 metų pradžios dienų ir naktų – mūsų kovos už laisvę – istoriją. Šį prasmingą opusą atliks Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“ vakar atidaryta ir dar visą mėnesį ją bus galima pamatyti MO muziejaus foje. Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko „Begalybė“ – prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Su Ray Bartkumi susitiko kolegė Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie naujo popieriaus keliamus pavojus muzikantams, Teherane statomos operos „Traviata“ adaptaciją islamiškai publikai bei tai, kodėl sausio 5-oji turėtų būti paskelbta Trijų Fortepijono Karalių švente.Modernus menas pasiekiamas ne tik sostinėje – įrodė Panevėžyje įsikūręs Stasys Museum, tapęs „Metų kultūros reiškiniu“ LRT Metų apdovanojimuose. Kaip Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas šiuolaikinis meno centras jau pakeitė miestą, kokią kryptį brėžia ir kaip veiklai „diriguoja“ muziejaus vadovė? Menininkė Vaida Andrijauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Gabija Narušytė

Besąlygiškas tikėjimas mokiniais, palaikymas, skatinimas vystyti savo talentus ir tikinimas – jūs viską galite, aukščiau tik dangus. Tokį savo mokytoją, KTU Gimnazijos įkūrėją Bronislovą Burgį prisimena jo auklėtiniai, savo prisiminimus sudėję į knygą „Aukščiau – tik dangus“.Parodos ir moksliniai tyrimai, naujos pažintys su senais fotografijos meistrais, vakarai ir edukacijos – tokia yra vienintelio Lietuvoje Fotografijos muziejaus kasdienybė. Apie besibaigiančius metus, naujas parodas ir šventinius susitikimus – pokalbis su muziejaus direktore, parodų kuratore Vilija Ulinskyte-Balziene.Nors linksmintis advento laiku bažnyčia draudė, Dzūkijos kaimuose iki pat Trijų Karalių pirkiose skambėdavo giesmės, kuriose žmogaus gyvenimas pynėsi su paukščių ir miško žvėrių gyvenimu. O naujajame albume „Da Laduma Ladum“ autentiškos dzūkų giesmės pinasi su modernia kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko muzika. Pokalbis su muzikologe ir šių dainų giedotoja Egle Kašėtiene.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus nacionalinio baleto streiką, paslaptingą smuikininkų dueto „TwoSet Violin“ sugrįžimą bei konfliktus, kylančius dėl juodaodžių operos veikėjų vaizdavimo šiandien.Kino režisierius, scenaristas Karolis Kaupinis parašė pirmąją pjesę teatrui, kurios skaitymai vyko projekte „Versmė". Pjesėje autoriaus kūryba susipina su dokumentiniais istoriniais kadrais, nes istorija labai svarbi Karoliui Kaupiniui. „Man darosi svarbu, kas lieka keičiantis laikui. O jeigu neatsilaikysim, neišsaugosim valstybės? Tai užfiksuokim, kas esam",- sako režisierius ir dramaturgas - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Trims partijoms pasirašius koaliciją, kurioje yra tarptautinės kritikos sulaukusi „Nemuno aušrai“ ", prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina klaida. Valstybės vadovas teigia socialdemokratų lyderius iki paskutinės minutės skatinęs persigalvoti dėl valdančiosios koalicijos partnerių. Prezidentas pabrėžia, kad taip pat netvirtins „Nemuno aušros“ kandidatų į ministrus.Trijų partijų koalicijai nepritaria ir dalis socialdemokratų. Interviu su buvusiu LSDP pirmininku Vyteniu Povilu Andriukaičiu.Dėl Facebooke paskelbtų Remigijaus Žemaitaičio raginimų rinktis prie profesoriaus Landsbergio namų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Reaguodamas į reiškiamą kritiką viešojoje erdvėje, Remigijus Žemaitaitis savo Facebook paskyroje dalijasi kritika konservatoriams ir teigia, kad kalbAs apie jo antisemitinius pareiškimus skatina politiniai oponentai.Ved. Andrius Kavaliauskas

Ūkininkų Jolitos ir Vienanto Gabrinovičių pieno ūkiai Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, atskiri, bet brolis ir sesuo ūkininkauja surėmę pečius. Iš tėvų perėmę ūkį jį išplėtė iki 600 galvijų, bandą gano ir pašarus ruošia 700 hektarų žemės plote, kurių daugiau nei 70 procentų - pievos. Nepaisant pastaruosius kelerius metus pieno ūkius smukdžiusio sunkmečio, jie planuoja tęsti robotizuotos fermos statybų projektą.Iššūkiai dideli, bet tik taip jie mato pieno ūkio ateitį ir galimybę ūkį perduoti jaunajai kartai.Tiek mišraus, tiek specializuoto, pavyzdžiui, augalininkystės ūkio, šeimininkai turi savo argumentų, įrodančių jų pasirinkimo teisumą. Mišraus ūkio šeimininkas iš Kauno rajono Margininkų kaimo Audrius Banionis sako, kad labai gerai, kai viena šaka papildo, o kartais ir gelbsti kitą.„Verta žinoti.“ „Žiūrėkite, ką valgote?“. Lietuvos ir Latvijos paukštienos augintojai subūrė jėgas bendram vartotojų edukacijos projektui ir mokys pirkėjus žiūrėti ne į kainą, o į kokybę, padės suprasti, kodėl verta rinktis aukštesnės kokybės produktus, tokius kaip pažymėtus ženklu „Užauginta be antibiotikų“.Ved. Kristina Toleikienė

LSDP kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad pasiekė principinį susitarimą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako ketinantis įsikišti į derybų dėl valdančiosios koalicijos procesą, jei dėl valdžios besiderančios partijos nesusitars iki šios savaitės pabaigos.Į naują kadenciją išrinktiems Seimo nariams įteikti pažymėjimai. Spalį vykusių Seimo rinkimų metu partijos iš viso pasidalijo 141 Seimo nario mandatą. Beveik pusė parlamentarų – 70 – buvo renkami pagal partijų kandidatų sąrašus, likęs 71 politikas – vienmandatėse apygardose. Aštuoni Seimo nariai buvo išrinkti pirmojo Seimo rinkimų turo metu.Naujoje kadencijoje darbą pradės 60 Seimo naujokų.Donaldui Trampui laimėjus prezidento rinkimus tapo aišku, kad Vašingtono pozicija Rusijos karo ir paramos Ukrainai klausimais keisis. Į tai reaguodami Baltieji Rūmai pranešė, kad ketina spartinti jau pažadėtos paramos pristatymą, Europos lyderiai kalba apie poreikį dar labiau sutelkti jėgas, tuo metu Rusijos prezidentas jau kalba apie santykių su Vašingtonu perkrovimą.Maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad Vilniaus rajono Riešės gimnazijos valgyklos šaldytuvuose laikytas vakarykštis maistas. Už tai mokyklą maitinančiai įmonei gresia administracinė atsakomybė. LRT Radijas išsiaiškino, kad ne šviežiai ruoštą maistą verslininkei leido pardavinėti mokyklos vadovė, nors tai draudžia teisės aktai ir viešųjų pirkimų sutartis.Ved. Madona Lučkaitė

Trijų partijų vadovybės aptaria Seimo rinkimų rezultatus ir darbą būsimos kadencijos parlamente. Ko iš naujos valdžios tikisi švietimo ir medikų bendruomenės?Apšaudydama Charkivą Rusija smogė išskirtiniam ankstyvojo sovietmečio modernistiniam dangoraižiui - Valstybinės pramonės rūmams. Tai yra vienas iš objektų, įtrauktų į UNESCO preliminarųjį paminklų sąrašą, kurį buvo svarstoma įtraukti ir į Pasaulio paveldo sąrašą. Rūmų direktorius Mykola Chychunovas sako, kad pastatas laikytas vienu iš miesto simbolių.Izraelio parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo Uždraudžiama Jungtinių Tautų pagalbos palestiniečiams agentūrai veikti šalies teritorijoje. Tai sukėlė nerimą Izraelio sąjungininkams Vakaruose - jie baiminasi, kad šis žingsnis pablogins ir taip sunkią humanitarinę padėtį Gazoje.Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia nuo įtraukiojo ugdymo pradžios nesulaukusi skundų dėl į mokyklas nepriimtų vaikų su specialiaisiais poreikiais. Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai.Ved. Darius Matas

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad valdančiąją koaliciją formuos trys partijos – socialdemokratai, Vardan Lietuvos, bei Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga. Kiek anksčiau, daugiausia mandatų pirmame ture iškovojusi socialdemokratų partija atmetė galimybę bendradarbiauti su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“. Valdančiosios koalicijos dėlionę stebi kolegė Justė Urbonaitė.Koaliciją buriantys rinkimų laimėtojai jau žvalgosi į vienmandatininkus, jau po pirmojo turo patekusius į parlamentą. Jų partijos neperžengė penkių procentų ribos arba yra išsikėlę patys. Prie kurių jie šliesis, o kuriems atsuks nugarą? Kiekvienas balsas trapiai koalicijai gali būti auksinis.Azijoje taip pat daugėja geopolitinės įtampos taškų. Štai Kinija vėl žaidžia karinius žaidimus Taivano sąsiauryje - Pekino pajėgos per pratybas trumpam visiškai apsupo Taivaną tiek jūroje, tiek ore. Tuo metu į Rusijos karą Ukrainoje įsitraukusi Šiaurės Korėja susprogdino kelius, jungiančius šalį su esmine prieše Pietų Korėja.Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pareiškė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tikriausiai dar šį dešimtmetį bus pasiruošusios karui prieš NATO – tam Rusijai pakaks ir karių, ir technikos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Prancūziški šiuolaikinio šokio gūsiai jau juntami Kaune - nacionaline premjera – choreografės Birutės Letukaitės spektakliu „Prarasti prisiminimai“ jau prasidėjo Tarptautinis šokio festivalis AURA.Klaipėdos valstybinis muzikiniame teatre išskirtinė – Philip Glasso operos „Kelionė“ premjera. Amerikiečių kompozitorius minimalistas sukūrė apie 30-imt operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Trijų veiksmų opera anglų, ispanų, lotynų kalba – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, susidūrimus su skirtingoms kultūroms. Pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Latvių džiazo dainininkė Santa Šillere yra koncertavusi Birštone, Kaune, tačiau Vilniuje klube „Jazz Cellar 11“ šiandien pasirodys pirmą kartą. Apie būsimą koncertą Vilniuje, kūrybinę motyvaciją, netikėtus atradimus bei gimtosios kalbos galią – koncerto išvakarėse su muzike Santa kalbėjosi Laima Slepkovaitė.1970-ųjų singlas "Band of Gold" tapo pasauliniu hitu ir užvaldė pop ir R&B muzikos gerbėjų širdis. Jos atlikėja - išskirtinio balso amerikiečių dainininkė ir aktorė Freda Payne, kurios karjera tęsiasi daugiau nei penkis dešimtmečius. Be popmuzikos menininkė išgarsėjo ir kaip džiazo dainininkė, ir kaip aktorė. Apie tai –Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kaip europietis suvokia tolimosios Azijos šalių, kurios toli nuo mūsų ne tik geografiškai, bet ir savo gyvenimo būtu, estetika, taip pat ir požiūriu į pasaulį, kultūrą? Ir kuo mums naudinga tokia pažinties patirtis? Apie tai ir apie kelią į Indijos, Japonijos ir kitų šalių pasaulį klabamės su Azijos menų centro vadove, hindi kalbos specialiste Gabija Vosyliūte.Ved. Gabija Narušytė

00:00:00 – Įžanga 00:03:30 – Šveicarijos pergalė prieš Vengriją 00:13:15 – Ispanijos pergalė prieš Kroatiją 00:31:05 – Kiek moka už komentavimą 00:33:48 – Rekordinis įvartis ir Italija 00:44:30 – Gineitis Europos čempionate 00:47:10 – Lenkija vs Nyderlandai 00:52:40 – Istorinis Rumšo paskyrimas 00:55:00 – Danija vs Slovėnija 01:00:10 – Anglija vs Serbija  

Į Rusiją prievarta išvežta mažiausiai 20 tūkstančių Ukrainos vaikų. Jie apgyvendinami karinėse jaunimo stovyklose. Vaikai mokinami kovoti, juos bando įtikinti priimti Rusijos pilietybę. Reporterės Alisos Gusevos reportaže savo istoriją pasakoja iš rusų stovyklos pabėgęs Rostislvas.Vilniaus miesto tarybai nusprendus perorganizuoti jai priklausančių muziejų tinklą, dalis žmonių tam išreiškė pasipiktinimą. Daugiausiai diskusijų sukėlė planai naikinti Venclovų namus-muziejų, taip pat Vinco Mykolaičio-Putino bei Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinus butus.Europoje padaugėjus incidentų, Nacionalinio krizių valdymo centras ragina verslą ir Ukrainą remiančias organizacijas padidinti budrumo lygį, įspėdamas apie galimas provokacijas, sustiprinti priešgaisrinę saugą. Centro vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui sako, kad grėsmės lygis yra gana aukštas, tačiau pabrėžia, kad tai daroma prevenciškai.Kinijos dempingas skaudžiai atsiliepia Europos pramonei. Daugybei saulės elektrinių gamintojų jau teko bankrutuoti. Reaguojant į Kinijos veiksmus Jungtinės Valstijos šią savaitę įvedė 18 milijardų dolerių siekiančius tarifus tam tikrų kiniškų prekių importui.Ved. P.Šironas

Iniciatyva „Knyga + Kinas“ paskelbė knygos ekranizacijos opciono laimėtojus. Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas prizas atiteko MB „Nulinė kopija“, pasirinkusiems Juozo Gaižausko knygą „Antarktidos indėnai“.Vladas Rožėnas apžvelgia serialą „Trijų kūnų problema“.2023 metų kūrinio konkurse dalyvaujantį kūrinį „En passan“ pristato kompozitorius Rytis Mažulis.Naujausias „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Abipus Gedimino prospekto“ pritaikytas ir individualių poreikių turintiems sostinės tyrinėtojams.Gegužės 6-10 dienomis Vilniuje vyksta tarptautinis literatūros kongresas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - šiuolaikinio cirko kūrėja Izabelė Kuzelytė.Ved. Marius Eidukonis

Mūsų saugumui nėra kitų alternatyvų, mums reikia šito pakvietimo į Aljansą. Ukraina ir mūsų gyventojai, mūsų kovotojai to nusipelno, – Vilniuje šiandien vykstant Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimui kalbėjo V. Zelenskis.Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė, kad dėl nacionalinio stadiono projekto kainos indeksavimo Vilniaus valdžia ir Vyriausybė rizikuoja permokėti. Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad projekto koncesijos sutartis dar gali būti keičiama.LRT Tyrimų skyriui paskelbus, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomos „Vičiūnų grupės“ bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“ nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją bent 11 kartų vežė į sankcionuotas prekes šiandien Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinių sankcijų arba Lietuvos įstatymuose nustatytų ribojimų pažeidimo.Ved. Agnė Skamarakaitė

#TiekŽinių Ketvirtadienį (balandžio 11 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakos apie patriarcho Kirilo kalbas, Trijų jūrų iniciatyvą, nesibaigiančią ir galbūt nesibaigsiančią nacionalinio stadi ono statybų istoriją, Lenkijos pasienio užpuolimą ir dar daugiau! ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/qD-WlOV7rkM

Vilniuje vykstant Trijų jūrų viršūnių susitikimui, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis atvyko į Lietuvą. Nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios jis čia lankosi trečią kartą. Iš viso kaip Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Lietuvoje vieši penktą kartą. Rusijai toliau intensyvinant atakas, o JAV paramai stringant Kongrese, ukrainiečių lyderis Vilniuje pasirašys naują Lietuvos ir Ukrainos dvišalį saugumo susitarimą.Ukrainos parlamentas antruoju skaitymu priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą. Įstatymas priimtas po kelis mėnesius trukusio delsimo ir po to, kai buvo pateikta tūkstančiai pataisų, kuriomis buvo siekiama sušvelninti pirminį projektą. Šis įstatymas yra pagrindinė vyriausybės pastangų atnaujinti šaukimo į karinę tarnybą teisinę sistemą, kad šiemet būtų galima padidinti karių gretas, dalis.Viešųjų pirkimų tarnybai pareiškus, kad Nacionalinio stadiono projekto kainos indeksavimas nevisiškai pagrįstas, todėl Vilniaus valdžia ir Vyriausybė rizikuoja permokėti, projektas kainuotų dar brangiau, pranešė savivaldybė.Ved. Paulius Šironas

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Žemės ūkio ministerijoje, pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir pasiūlė žemės ūkio sektoriaus dalyvius aktyviau įtraukti į aktualių klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą. Ministerija rengia naują bendradarbiavimo tvarką, kuri anot kanclerio Valdo Aleknavičiaus, pagerins padėtį. Trijų pagrindinių žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai tuo netiki ir pateikia argumentus.Pluoštinių kanapių augintojams šiemet yra naujovių ir palengvinimų labai reglamentuotai ir valstybės institucijų prižiūrimai veiklai. Išsamiau jas pristato Pluoštinių Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.Vaikystės svajonę – būti bitininku įgyvendinęs Širvintų rajone Anciūnuose gyvenantis Ernestas Ruseckas, amato išmokė ir savo žmoną Gintarę, augusią mieste. Jauna šeima gražiai sutaria, dabar jau turi 400 avilių, kūrybingai tvarkosi ir gyventi kaime jiems patinka.Ved. Arvydas Urba

LRT radijo mokslo rubrikoje kalbėsimės apie trijų minučių disertaciją. Prieš daugiau nei penkioliką metų Kvinslando universitete Australijoje buvo pirmąsyk surengtas Trijų minučių disertacijos konkursas, kuriame doktorantai turėjo populiariai papasakoti apie savo tyrimus per 3 minutes ir naudodamiesi tik 1 skaidre. Nuo tada šis konkursas vyksta visame pasaulyje. Ir visai, visai ką tik įvyko Lietuvoje, Vilniaus universitete.Kaip keitėsi Lietuvos žiniasklaida ir informacinė erdvė 1990 m., kaip buvo ruošiamasi Nepriklausomybė atkūrimui ir kaip vėliau ji įtvirtinta žiniasklaidoje. Pokalbis apie tai po pusvalandžioVis daugiau diskutuojama, ar nereikėtų drausti tėvams naudoti savo vaikų nuotraukas ar vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Kokia jūsų nuomonė apie tai – skambučių lauksime po vienuoliktos valandos žinių.Dar viena laidos pašnekovė bus vaizdingose Trakų rajono apylinkėse „Kalvelės ūkį“ įkūrusi Jolanta Jasiūnienė. Ji sako, kad išlaikyti mažą pieno ūkį tapo labai sudėtinga.

Pokalbis apie tai, kaip trys merginos, draugės, savanorės, namuose palikusios vyrus, kūdikius, vyko į karo niokojamą Ukrainą. Apie pilną iššūkių kelionę ir dramos terapiją, kuri padėjo nusišypsoti tiems, kurie neteko ne tik namų, tačiau ir artimųjų. Apie tai, kaip karas keičia gyvenimus, ir apie tai, kad negalime nei sustoti, nei pavargti. „Darom, darom, darom ir RADAROM! Neapgaudinėkime savęs, nebebus niekada taip, kaip buvo anksčiau. Visi privalome kovoti už tai, kad gėris ir meilė nugalėtų blogį“, - sako pašnekovės. O paklaustos, kaip į jų kelionę reagavo artimieji, pasakoja: „Jie suprato, kad ši mūsų misija svarbi ir net nemėgino atkalbėti. Tai, ką mes patyrėme šios kelionės metu, žodžiais nupasakoti neįmanoma, mes grįžome tikrai kitokios“, - pasakoja Monika Dobrovolskytė, Marija Judzentavičiūtė ir Lina Ivickas.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Prieš 30 metų debiutinį albumą „Still Alive“ išleidusi kompanija „LYGIAILYJA“ šiemet mini ne vieną sukaktį, ta proga alternatyvios muzikos gerbėjams primenama apie kultinį to meto skambesį iš Šiaulių. Donaldas Žvybas ir Martynas Juchnevičius-MARTS – apie Londone atnaujintus albumo įrašus, „Blogiausių grupių“ festivalyje laiku dingusias šviesas ir pirmą per kelis dešimtmečius grupės susitikimą „Knygų mugėje“.Ved. Marius Andrijauskas

Jūsų palaikymas laidai labai reikalingas https://contribee.com/o-dangau #KaunoZalgiris #Olympiacos #SirdyjeZaliaiBalti #Ulanovas #EdgarasUlanovas #Brazdeikis #Maksvytis #Dimsa #Evans #MitrouLong

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apsilankė Vilniaus „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė, su kuria kalbėjomės apie nenusisekusio sezono klaidas, trenerio Čeburino kėdės tvirtumą, teisėjų klaidas ir dar daug įdomių dalykų. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas ir Aurimas Tamulionis. 00:00 Įžanga ir naujas etapas Ženevoje 03:33 Laisva prezidento vieta, „nežmoniškas“ tvarkaraštis ir kito formato svarstymai 12:52 Kylanti A lyga, trenerių augimas 15:24 Čeburino ateitis ir kodėl nenusirito jo galva? 18:50 Komandos prarastas tikėjimas, direktorės klaida, vykę „procesai“ 27:15 Ar Čeburinas ir Venslovaitienė – pora? 30:37 Kritika teisėjams 45:15 „Žalgiris“ laukia čempionų atsiprašymo 51:33 Laukia milžiniški pokyčiai 58:06 Kas buvo lyderiai rūbinėje ir ko nepavyko Sauliui Mikoliūnui? 1:00:34 Kodėl Kipras sėdėjo, o Vučurui duota klysti? 1:02:57 Gertmono nugara ir prisėdimas ant suolo, pokalbis su Paulium 1:08:57 Ar nereiktų sporto direktoriaus? Ir apie tai, kas klausimus uždavinėja... 1:17:11 Dalininkų susirinkime – gera nuomonė apie trenerį 1:21:20 Ar buvo žlugdomi Gustas ir Matas? 1:26:05 Mažėsiantis „Žalgirio“ biudžetas 1:33:50 Trijų lietuvių taisyklė, Novikovas 1:36:12 Akademijos pirkimas, situacija joje ir įtaka ateityje 1:41:20 Ar „Žalgirio“ statusas susvyravo? 1:45:14 „Kai ištekėsiu – pranešiu“

Roko grupės „Airija“ istorija prasideda 1992-aisiais rugsėjo 16-ąją. Jeigu „Airijos“ istorijos pradžią reikėtų papasakoti vienu sakiniu - koks jis būtų?Pirmasis „Airijos“ albumas „Yra“ audiokasetės pavidalu pasirodė 1994-aisiais. Šio albumo įrašai buvo daromi Giedriaus Litvino studijoje Mažosiose Lapėse. XX a. 9 dešimtmetyje kiekviena darbo studijoje valanda kainavo įspūdingas pinigų sumas. Kiek laiko trūko garso įrašų sesija? Kokį pėdsaką pirmojo „Airijos“ albumo skambesyje paliko kompozitorius bei multiinstrumentalistas Mieczysław Litwiński?Airijos albumo „Yra“ viršelyje – berniuko fotografija. Kam kilo mintis, jog albumo viršelis turi būti būtent toks? Ar čia reikia ieškoti sąsajų su debiutinio airių roko grupės „U2” albumo „Boy“ viršeliu?Praėjus metams po pirmojo albumo „Yra“, 1995-aisiais buvo išleistas antrasis „Airijos“ albumas pavadinimu „Čia“. Po to sekė koncertinis turas „Airija yra čia“. O 1996-aisiais pasirodė akustinio koncerto „Airija Yra Čia“ įrašas audiokasetės ir kompaktinio disko pavidalais. Toks ir buvo išankstinis sumanymas? Trijų albumų pagalba sudėlioti teiginį „Airija yra čia“?Įprastinė 90-ųjų epochos roko muzikanto darbo diena atrodė taip: prieš koncertą reikia atsivežti instrumentus, pasistatyti aparatūrą, pasitikrinti garsą, sugroti koncertą. O gal kažkuriuo momentu situacija pasikeitė – pagerėjo?Ar grupė galėjo pragyventi iš albumų leidybos ir koncertų tuo metu, kai „Airija“ buvo populiarumo pike?Ar grupės nariai, atsigręžę į nueitą kelią gailisi dėl kokių nors tuo metu padarytų arba nepadarytų sprendimų, kaip antai - nenufilmuoto 1996-aisiais kartu su Kauno mažuoju teatru sukurto muzikinio spektaklio „Nuotraukos iš muzikinio albumo“?Ar 2023-iųjų lapkričio mėnesį plokštelės pavidalu atgimstantis grupės „Airija“ albumas „Yra“ skambės taip, kaip jis buvo įrašytas praėjusiame šimtmetyje?Pokalbis su roko grupės „Airija“ muzikantais: smuikininku, multiinstrumentalistu Eimantu Belicku, boso gitara grojančiu Kostu Radlinsku, dainų ir muzikos autoriumi, vokalistu ir gitaristu Dariumi Mileriu – Nojumi.Ved. Aurimas Švedas

Susipažįstame sus spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip kiemo žaidimai ir jų pavadinimai gali atskleisti, iš kur yra žmogus ir koks jo amžius?LNOBT publiką kviečia į 104-ąjį kūrybinį sezoną atveriančią Giuseppe‘s Verdi operos „Aida“ premjerą.Po pertraukos atidaromas renovuotas Jono Šliūpo muziejus Palangoje ir pirmoji paroda „Tapatybė ir forma: Kazio Varnelio kūryba“.Lietuvos Suzuki asociacija šiemet mini savo 25 metų veiklos sukaktį.Kokia muzika skambėjo Lietuvos kine septintajame dešimtmetyje?Kaip kitąmet vyksiantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje keičia prancūzų susidomėjimą Lietuvos kultūra?Sostinėje prasideda trečiasis pasaulio muzikos festivalis „Saulės muzika“.Ved. Marius Eidukonis

Lazdijų r. Šventežerio kaimo ūkininko Edmundo Henriko Jastramsko ūkis unikalus tuo, kad vienas pirmųjų pradėjęs ekologiškai ūkininkauti ir toliau ekologijos neišsižada. O svarbiausia – šalia padėjo įsikurti keturiems giminės ekologiniams ūkiams. Jų produkcija ne tik užauginama, bet ir vietoje perdirbama, o pagaminti produktai parduodami visoje Lietuvoje.Dvidešimtmetį šiemet švenčianti Biržų rajono Kratiškių kaimo bendruomenė turi kuo pasidžiaugti. Aktyvūs jauni ir vyresni kaimo žmonės ne tik šventėms susiburia, bet ir bendrų darbų nevengia. O sąlygos čia yra ir jaunoms šeimoms kurtis, ir vaikus auginti, ir vyresni gali turiningai gyventi. Kaime yra darželis, mokykla, sporto aikštynas, kultūros namai, biblioteka, net nemokamas prekių mainų turgelis.Šveicarijoje įkurta savanoriška organizacija, kurios tikslas apsaugoti ne tik Alpių kalnuose besiganančias avis, bet ir į jas besikėsinančius vilkus. Prieš du dešimtmečius šie plėšrūnai Šveicarijoje buvo beveik išnykę. Siekiant, kad istorija nepasikartotų, naktimis budi ne tik piemenys, bet ir savanoriaujantys žmonės.Ved. Regina Montvilienė

Mokesčių rojus Seišeliuose, skrydžiai prezidentiniu diktatoriaus A. Lukašenkos lėktuvu, o Lietuvoje – susigrąžinti mokesčiai ir klausimai dėl dešimtmilijoninių paskolų. Toks yra vieno iš turtingiausių Baltarusijos oligarchų A.Mošenskio verslas. Lukašenkai artimo oligarcho schemą atskleidė LRT tyrimų skyriaus ir kolegų iš Islandijos bei Baltarusijos tyrimas.Latvija pradėjo specialiųjų pasienio pajėgų mokymus. Taip reaguojama į „Wagner“ samdinių atvykimą į Baltarusiją ir Lenkijai pranešus, kad du baltarusių kariniai sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę. Dėl incidento Varšuva paskelbė didinanti karių skaičių pasienyje, taip pat siunčianti kovinius sraigtasparnius. Rubrikoje „Aktualus klausimas“ - ar pakankamai griežtai reaguojama į „Wagner” grupuotės keliamas grėsmes?Verslo rubrikoje apie tai, kad vis daugiau žmonių darbe jaučiasi nepakankamai motyvuoti ar net emociškai išsekę.Trijų vaikų, kuriuos iš globos įstaigos savavališkai pasiėmė tėvai, istorija sukėlė daugybę aistrų. Visuomenėje kilo diskusijos, kur yra ribos tarp tėvų ir valstybės laisvių bei atsakomybių už nepilnamečius. Kokiu savo elgesiu tėvai kelia grėsmę vaikams? Ir kokiais kraštutiniais atvejais vaikai atskiriami nuo tėvų?Nigeryje įvykdytas karinis perversmas, pasak analitikų, gali turėti rimtų pasekmių stabilumui regione ir kovai su džihadistų grupuotėmis, kur Nigeris yra pagrindinis Vakarų sąjungininkas. Šalyje tęsiantis sumaiščiai, Prancūzija paskelbė apie baigtas savo ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečių evakuacijas. Netyla ir svarstymai, ar suirute Nigeryje pasinaudos kaimyniniame Malyje veikiantys „Wagner” samdiniai.LRT Radijo premjera: duetas „KAnDIS“ Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara pristatys dar vieną kūrinį iš naujojo albumo.Ved. Darius Matas

Policija tęsia trijų mažamečių vaikų paiešką, kuriuos antradienį tėvai savavališkai pasiėmė iš Kaune esančių globos namų. Pasak pareigūnų, paieška vykdoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiandien popietę pranešta, kad Tytuvėnuose rastas automobilis, kuriuo galbūt vaikai buvo išvežti, tačiau patys mažamečiai dar nerasti.Dvylikai medikų ir vadovui palikus darbą Zarasų ligoninėje, šioje savivaldybėje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pacientai dėl esamos situacijos nenukentės, o valdžią ragina nustoti politikuoti.Administracinių ginčų komisija šiandien sprendė kalbos inspekcijos ir Vilniaus rajono savivaldybės ginčą dėl vietovardžių lentelių lenkų kalba Vilniaus rajone pašalinimo. Tuo metu, Vilniaus rajono meras prašo įvertinti kalbos inspekcijos vadovo šįryt išsakytus teiginius, Vilniaus kraštą palyginant su Donbasu, o lenkus su rusų okupantais.Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl atakavo Ukrainos pietus. Tai trečia naktis iš eilės, kai Rusija dronais ir raketomis apšaudo Odesą ir Mykolajivą. Situacija Odesoje LRT bendradarbio Alvydo Medalinsko akimis.Šuo išminuotojas Patronas - vienas garsiausių Ukrainos keturkojų ir bene ryškiausias šalies pasipriešinimo simbolis. Ketvirtą gimtadienį šiandien švenčiantis Patronas nuo Rusijos invazijos pradžios pareigūnams padėjo nukenksminti per du šimtus sprogmenų, ir tapo ne tik šalies vaikų numylėtiniu, bet ir Ukrainos talismanu tarptautinėje arenoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kaip ir kasmet taip ir šiemet birželio 14-ąją minime Pasaulinę kraujo donorų dieną. Tai yra prasminga proga ne tik padėkoti žmonėms, neatlygintinai dovanojantiems kraują kitiems, bet ir prisiminti neįkainojamą medikų, mokslininkų indėlį į transfuzijos srities pasiekimus.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.Ir visgi ar kraujo donorystė Lietuvoje atliepia aukščiausius pasaulio standartus? Ar mūsų kraujo donorų dovanojamo kraujo pakanka sunkiai sergantiems Lietuvos pacientams? Pokalbis su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.Kita laidos tema – maudynių sezono pradžia. Su birželiu prasideda ir vasaros atostogų laikas, tad dauguma mūsų tautiečių traukia į pajūrį. Maudynės yra neatsiejama atostogų dalis, tačiau ar visi mūsų vasarotojai pajūryje elgiasi drausmingai? Kokie pavojai tyko tautiečių prie jūros ir ar žinome, kaip turėtumėme elgtis išvydę skęstantį žmogų? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.Ved. Laura Adomavičienė

Satelītu dati uzrāda satraucošu tendenci - pasaulē pēdējās desmitgadēs ezeru apjomi ir sarukuši uz pusi. Ceturtā daļa pasaules iedzīvotāju mitinās izžūstoša ezera tuvumā. Kādas sociālas un ekoloģiskas problēmas tas var radīt, kāpēc ezeri zaudē ūdeni un vai šo tendenci varam novērot arī Latvijā, skaidro Latvijas Vides, ģeoloģijas un meteoroloģijas centra eksperts, projekta "LIFE GoodWater IP" vadītājs Jānis Šīre. Nesen raidījumā stāstījām par vērienīgāko Latvijas dabas inventarizāciju jeb dabas skaitīšanu. Tā atklājusi daudz kritisku faktu par Latvijas biotopiem un to, ka bioloģisko daudzveidību strauji zaudējam. Savukārt jaunā pētījumā starptautiska zinātnieku komanda, apsekojot teju divus tūkstošus Zemes lielāko ezeru apgabalu, secinājusi, ka gandrīz 30 gadu laikā vairāk nekā puse ezeru ūdeni zaudējuši. Pētījumā tiek lēsts, ka aptuveni viena ceturtā daļa pasaules iedzīvotāju dzīvo žūstoša ezera baseinā, tas vēlreiz atgādināt par to, ka ūdens resursu pārvaldībā ir svarīgi ievērot klimata pārmaiņas un arī to, kā, piemēram, kaut kādi nogulumi veidojas ezeros. Ja tik liela daļa pasaules iedzīvotāju dzīvo pie žūstošiem ezera baseiniem, to var uzskatīt par tādu sociālu vai ekoloģisku katastrofu? Jānis Šīre: Grūti pateikt šobrīd. Mans personīgais viedoklis ir, ka pavisam noteikti tuvākā vai tālākā nākotnē varētu sekas izjust nozīmīgi plašā mērogā. Problēma ar šo ūdens resursu trūkumu nav saistīta tikai ar ezeriem. Protams, ezeri izžūst, ūdens daudzums samazinās, cilvēkiem kļūst grūtāk izdzīvot pat ne tikai vienkārši ūdens ziņā, bet arī tas, ka ūdens nozīmē arī zivis un pārtiku, ūdens nozīmē arī lauksaimniecības produkciju. Tas nozīmē, ka cilvēkiem būs grūtāk arī sevi pabarot. Un šādos apstākļos tas nozīmē divus scenārijus, vai nu viņi pārceļas kaut kur citur, vai šie cilvēki iet bojā.  Šeit mēs runājam ne tikai par ezeriem, bet tikpat labi varam runāt arī par lielajām upēm, piemēram, Āzijā, kuras liela daļa barojas no kalnu ledājiem. Ņemot vērā to, ka kalnu ledāji samazinās klimata pārmaiņu ietekmē, tātad šis ūdens daudzums lielajās upēs arī, visticamāk, samazināsies, un tieši tajās sezonās, kad tas ir visvairāk nepieciešams. Kad cilvēki audzē sev pārtiku, kad  viņiem sevi jānodrošina ar krājumiem visam gadam. Šādos apstākļos par to ir jādomā daudz plašāk.  Atkal mums šķiet, ka mūs tas var būt, ka neskar, bet pilnīgi iespējams, kādā nākotnē mēs novērosim bēgļu krīzes, kas ir saistītas ne tikai ar politiskām situācijām, bet tieši ar pārtikas nepieejamību vai resursu trūkumu un citiem aspektiem. Latvijā vispār ir, es teiktu, diezgan grūti runāt ar cilvēkiem tieši par klimatu un klimata pārmaiņām, jo, kaut arī pie mums, protams, ir novērojamas klimata pārmaiņas, bet mums tās ir izteikti maigākas. Ne mums ir ļoti intensīvi un izteikti sausuma periodi. Nu visi tie, mūsuprāt, ekstrēmie gadījumi tomēr uz pasaules līmeņa šiem ekstrēmiem gadījumiem tomēr ir ļoti, ļoti maigi, es gribētu teikt. Protams, ka līdz ar to mūsu iedzīvotājiem par to, paldies Dievam, šobrīd nav ļoti strikti jādomā, vai ir jāuztraucas, bet, protams, kad nu skatīties nākotnē noteikti ir vajadzīgs. Startptautiskā kampaņā uzskaita bioloģisko daudzveidību pilsētvidē Bieži šķiet, ka pilsētvide ir sugām nabadzīga teritorija, taču rūpīgi ieskatoties tajā, kas ikdienā ir mums zem kājām un virs galvas, mēs mainītu šo priekšstatu. Starptautiskā bioloģiskās daudzveidības uzskaites kampaņā Eiropas universitātes patlaban kartē sugas pilsētvidē. Kampaņa organizēta kā sacensība starp universitātēm, kartējot pēc iespējas vairāk un daudzveidīgākas sugas. Rīgā sugu uzskaitē piedalās arī Latvijas Universitāte, tādējādi pievēršot arī sabiedrības uzmanību bioloģiskās daudzveidības samazināšanās problēmai. Par augu sugu uzskaiti pilsētvidē un pilsētas pļavu nozīmi plašāk stāsta Latvijas Universitātes Ekopadomes locekle Gunta Kalvāne un pļavu eksperte Solvita Rūsiņa.

Almanto Dulkio gyvenimas pilnas skaudžiausių patirčių: negyvas gimęs kūdikis, dar du žmonos persileidimai, perdegimas darbe ir darbdavių šantažas, praleistas laikas psichiatrinėje ligoninėje, išgyvenimas po sunkios avarijos, kai važiuojantį dviračiu partrenkė automobilis ir sulaužytas pabudo reanimacijoje. Traumų daug ir jos didelės, bet Almantui jos prasmingos, nes užaugino jį kaip žmogų ir atvedė į veiklą, kuri tapo ne tik mylimu užsiėmimu, bet ir pelningu verslu.Ved. Lavija Šurnaitė

DII-MII-TRIJ NA-ZA-ROV! So wird es wohl am 20.05.2023 zum letzten Mal durch das erzgebirgische Fußballrund hallen! Das Ende einer bewegten Ära. Doch während viele Spieler bei Vereinen kommen und gehen, bleiben Legenden in den Herzen und Köpfen der Sympathisanten des Vereins. Ein Stück weit Ewigkeit in der schnelllebigen Welt des Profifußballes. Wieder zusammen mit Martin schauen wir auf die bisher bekannten Abgänge, die letzten Spiele, den Aufstiegskampf sowie auf den Auer Jugend- und Frauenfußball. Reinhören lohnt sich also wieder! Hört rein!

„Niekur kitur iššūkis tarptautinei tvarkai nėra kompleksiškesnis tiek kalbant apie regioninės tvarkos organizavimą, tiek apie užtikrinimą, kad ši tvarka derėtų su likusio pasaulio taika ir stabilumu“, – taip apie Vidurio Rytus savo knygoje atsiliepė buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris. Trijų didžiųjų monoteistinių religijų lopšys. Teritorija, kurioje iškilo ir kurioje žlugo didžiosios imperijos. Į šį regioną dažnai žvelgiame per savo interesų – energetinių išteklių, valstybės kūrimo ir jos stabilumo užtikrinimo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtros, kovos su terorizmu ir t.t. – prizmę. Tačiau kaip pasaulį ir jo esamą tvarką regi pagrindiniai šio regiono žaidėjai? Kokie yra jų siekiai ir vizijos?Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Stāsta Rīgas vēstures un kuģniecības muzeja Latvijas kuģniecības vēstures nodaļas vadītājs, vēsturnieks Andris Cekuls       Rīgas vēstures un kuģniecības muzeja Latvijas Kuģniecības vēstures nodaļas krājumā un ekspozīcijā kopumā atrodas 73 kuģinieku suvenīri, kurus jūrā braucēji ieguvuši savu tuvo un tālo kuģojumu laikā. Par atskaites punktu šo suvenīru iegūšanai var minēt 1864. gadu, kad pirmajā tāljūras reisā uz Beļģijas ostu Ģenti devās burinieks “ Katarina”. Līdz 19. gs. beigām Latvijā būvētie burinieki jau bija apguvuši visus pasaules okeānus. Kā piemiņu par šiem braucieniem jūrnieki uz dzimteni atveda dažāda veida suvenīrus. Tie iegūti preču apmaiņas rezultātā, kā arī pirkumu veidā.       Raksturīgākie kuģinieku suvenīri muzejā ir Āfrikas cilšu medību koka pīķis, bultas, harpūna zivju ķeršanai, kā arī lauksaimniecības darba rīks – kaplis. Vietējā ostas suvenīru veikalā tika iegādāts kokosrieksta trauciņš un liela strausa ola. Tā joprojām apskatāma muzeja Latvijas Kuģniecības vēstures ekspozīcijas zālē. Turpat iegādāts spieķis, kurš izgatavots no haizivs mugurkaula skriemeļiem.Vieni no populārākajiem kuģinieku suvenīriem bija lielie okeāna gliemežvāki. No Nīderlandes, kuras ostās bieži piestāja latviešu burinieki, jūrnieki parasti atveda koka tupeles. Tālo braucienu laikā okeānos tika zvejots un starp ierastajiem zivju lomiem tika noķertas arī retāk sastopamas zivis. Tā krājumā tagad atrodas zobenzivs galvas daļa – zobenzivs zāģis. Visi iepriekšminētie priekšmeti muzejā nodoti sen – 20. gs. 30. gadu beigās, un tie iegūti un atvesti uz Latviju 19. un 20. gs. mijā.       Tvaikoņu ēras laikā, pagājušā gadsimta 20. – 40. gados, Latvijas jūrnieki kā suvenīrus braucienu laikā iegādājās mazus miniatūrus glābšanas riņķus 10 – 15 cm diametrā. To vidusdaļā bija ovāla koka daļa, uz kuras Uz tās bija tās Eiropas ostas pilsētas skats, kur tajā laikā atradās Latvijas tvaikonis ar tā apkalpi. Kā suvenīri tika atvesti arī interesantas ceremonijas aksesuāri, kā Neptūna koka trijžuburis un pakulu bārda. Tie tika izmantoti iesvētījot tos jūrniekus, kuri pirmo reizi šķērsoja okeāna ekvatoru. Trijžuburis un pakulu bārda bija šīs ceremonijas vadītāja – Neptūna nepieciešamais darba rīks un tā ārējā veidola sastāvdaļa.       Dažādu jūrniecības pasākumu laikā Latvijas kuģniecības un citas ar jūrniecību saistītas sabiedrības bieži vien dāvināja viena otrai t. s. piemiņas suvenīrus. Tā muzeja krājumā atrodas metāla kuģis - krājkase, kuru šādā veidā ieguva Latvijas Glābšanas biedrība uz ūdeņiem un nodeva to muzejam 20. gs. 30. gadu beigās.      Padomju laikā šādu tikšanās reižu laikā parasti kā piemiņa un arī kā suvenīrs tika pasniegti mazie vimpeļi. Muzeja krājumā ir pārdesmit šādi vimpeļi, kurus Latvijas jūrniekiem kā suvenīrus dāvināja VDR un Polijas kuģniecības organizāciju pārstāvji.  

Penktadienį prie Žemės ūkio ministerijos susirinko žemdirbiai iš visos Lietuvos – vieni apginti paskutinę savo galimybę ūkininkauti, kiti palaikyti kolegas. Minioje pakalbinti ūkininkai pripažįsta, kad dėl nepakeliamų sąlygų yra verčiami išnykti iš pieninkystės sektoriaus. Kaip tikina premjerės patarėjas Ignas Jankauskas, yra ieškoma būdų kaip padėti žemdirbiams. Kaip trumpalaikė priemonė yra galimas subsidijų variantas, tačiau akcentuojama, kad reikia žvelgti į ilgalaikes priemones, kooperacijos skatinimą, spartesnį ūkių modernizavimą, konkurencingumo didinimą.Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite, kaip ūkininkai ateityje iš savo ūkio nebereikalingų atliekų galės sukurti naujus produktus ir gauti papildomų pajamų. Apie tai papasako viešosios įstaigos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas.Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kodėl Visagino moksleiviai matematikos egzaminą išlaiko geriausiai Lietuvoje, o lietuvių kalbos ir literatūros prasčiausiai?Šakių cirko mokykla tapo Pasaulio cirko mokyklų aljanso nare. Kaip tai pakeis mokyklos veiklą?Ką apie Vilnių gali papasakoti paroda „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“?Kaip gali skambėti iliustruotas miesto gidas? Pokalbis su iliustruoto audiogido „Biržai. Įgarsintas miesto gidas“ autore Kristina Sadauskiene.Vadovybės permainas šalies kultūros įstaigose lydi nepasitenkinimas. Kokios nepasitenkinimo priežastys ir kaip turėtų keistis vadovų atranka?65- uose „Grammy“ apdovanojimuose daugiausia kartų buvo nominuoti „Encanto“ kūrėjai.Įsibėgėjo projektas „Jungtinis Lietuvos vaikų choras“. Šiame chore, ruošdamiesi 2024-ųjų dainų šventei, repetuoja choruose nedainavę vaikai iš mažesnių šalies miestų.Minint skulptoriaus ir kryždirbio, Jono Tvardausko 85- ąsias gimimo metines, Anykščiuose surengta paroda „Tautodailininko Jono Tvardausko dirbiniai iš paslapčių skrynios“.Ved. Marius Eidukonis

„Radarom“: šįryt, nuo 8-os iki 9-os valandos, surinkta daugiau nei milijonas eurų. Šią sumą įmonė „Tesonet“ padvigubins - tai reiškia, kad per valandą iš viso surinkta per du milijonus eurų.Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai Kyjive turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, taip pademonstruodami paramą su Rusijos invazija kovojančiai ir narystės ES bei NATO siekiančiai šaliai. Kyjive ir visoje Ukrainoje šiandien, prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kaukė oro pavojaus sirenos.Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigia, kad, didindamas bazines palūkanų normas, Europos Centrinis Bankas bando mažinti augančią infliaciją. Gediminas Šimkus sako, kad dėl augančių bazinių palūkanų normų gyventojams dar augs kreditų įmokos.Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline aptarta saugumo situacija regione ir pasirengimas būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.Trijų šalių premjerai taip pat diskutavo dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai klausimais.Prie Vengrijos ambasados Vilniuje su plakatais ir karštu vengrišku guliašu priminta, kad Vengrija yra prie „bendro Europos stalo“ ir turi neišduoti Europos ypač svarbiu jos saugumui metu.Ved. Madona Lučkaitė

Klaipėdos gyventojai piktinasi, kad norint patekti pas kardiologą pirmiausia tenka registruotis į laukimo eilę. „Jūrininkų ligoninės“ registratūroje asmuo įrašomas sąrašą pacientų, kurie kovo pabaigoje sulauks žinutės, kada jam paskirtas vizitas pas šioje ligoninėje dirbantį gydytoją kardiologą. Skelbiama kad, Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninėje“ dėl registracijos pas kardiologą laukia apie devyni šimtai žmonių.Briuselyje prasideda pasiruošimas šią vasarą Lietuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Vilniuje renkantis galingiausio pasaulyje karinio bloko lyderiams, Lietuva siekia naujų įsipareigojimų Ukrainai ir rytinėms Aljanso šalims. Tačiau Briuselio analitikai primena - susitikimą organizuojanti šalis gali paveikti sprendimus, nors taip nutinka ne visada.Kodėl mažėja pieno supirkimo kainos ir kodėl nemažėja pieno produktų kainos parduotuvėse? Žemės ūkio ministro šiandien sušauktame Pieno tarybos posėdyje kalbėta apie padėtį pieno rinkoje ir mažėjančias supirkimo kainas.Britanijoje prasidėjo kelių sektorių darbuotojų streikas dėl darbo užmokesčio didinimo. Trijų dienų streiką pradėjo geležinkelio darbuotojai, taip pat streikuoja autobusų vairuotojai. Jų streikas sutampa su šimtu tūkstančių valstybės tarnautojų streiku dėl darbo užmokesčio ir darbo vietų, taip pat mokytojų streiku dėl darbo užmokesčio. Šis streikas laikomas didžiausiu per dešimtmetį ir labiausiai koordinuotu.Lenkijos ministras pirmininkas skelbia, kad Varšuva padidins išlaidas gynybai iki keturių procentų bendrojo vidaus produkto, atsižvelgdama į karą Ukrainoje. Pasak Mateušo Maroveckio, toks išlaidų gynybai didinimas gali reikšti, kad tai bus didžiausias procentas tarp visų NATO šalių, nors nebuvo detalizuota kaip tai bus finansuojama.Ved. Madona Lučkaitė

Pasitelkdami Senojo Testamento pranašystes ir rabiniškos tradicijos apokrifus, romėnų istoriką Svetonijų ir persų poetą Jalaludiną Rumi, Ignotą Antiochietį ir, aišku, patį evangelistą Matą, aiškinamės Trijų karalių šventės, paplitusios krikščionijoje, ištakas. Bet svarbiausia, ką Matas savo tekstu norėjo perduoti pirmajam skaitytojui ir mums, ir ką pranašystės apie patekėjusią žvaigždę turi bendro su karo Ukrainoje pabaiga.

Spaudos apžvalgoje – naujausias kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ numeris.Nemažai mokslininkų teigia, kad ateityje kūrybiškumas bus pagrindinė savybė, be kurios žmonės negalės išgyventi. Visgi vis dar nesutariama dėl to, ar kūrybiškas mąstymas yra kiekvieno žmogaus įgimta savybė, ar įgūdis.Šiandien minime 130-ąsias Vinco Mykolaičio-Putino gimimo metines. Ar įmanoma, prisimenant šį rašytoją ir vertinant jo aktualumą šiandien, nekalbėti apie knygą „Altorių šešėlyje“?Knygų apžvalgoje Vytautas Bikulčius pateikia savų įžvalgų apie argentiniečių žurnalistės ir meno kritikės Maríos Gainzos romaną „Regos nervas“ bei prancūzų rašytojo Marco Rogerio romaną „Gregoras ir Senasis Knygininkas“.Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys menininkai iš Charkivo sukūrė dokumentinį spektaklį-performansą „Perkeltas gyvenimas“, kuriame naudojami autentiški pokalbiai su moterimis, dėl karo siaubo Ukrainoje taip pat atsidūrusiomis mūsų šalyje. Tai kariškio draugės, anūkės ir mokytojos istorija. Trijų konkrečių moterų, o kartu ir šimtų tūkstančių į jas panašių moterų istorijos.Vilniaus teatras „lėlė“ pristato premjerą suaugusiems pagal to paties pavadinimo amerikiečių psichologės dr. Edith Evos Eger knygą „Pasirinkimas“.32-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetui, dramaturgui Gintarui Grajauskui už eilėraščių knygą „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“. Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.Ved. Urtė Karalaitė

Dzūkai – svetingi žmonės. Keliauti po Alytaus r. kviečia kultūros specialistė Laimutė Zavistauskienė.Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą.Balkūnų kaime galima aplankyti Antano Žmuizdzinavičiaus sodybą-muziejų. Klėtyje įengtas klojimo teatras, kuriame dar ir šiandien vyksta mėgėjų teatro festivalis „Kaimo liktarnia“.Totorių paveldas – mečetė Raižių kaime.Butrimonys išgyvena renesansą. Miestelio seniūnas Andrius Karlonas pasakoja apie vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą, statomą Trijų tautų muziejų, supažindina su naujais verslais bei veiklomis.Kristina ir Vidmantas Marčiulynai atidarė krautuvėlę „Ateities rojus“. Vieta, į kurią mielai užsuka ne tik vietiniai, bet ir svečiai.Butrimonių pakraštyje Indrė ir Žygintas Senūtai įkūrė sodybos kepyklėlę „Žygindra“ ir kepa šakočius, vykdo edukacijas.Plasapninkų kaimo sodyba kvepia levandomis, rugine duonuke. Iš krosnies traukiamos dzūkiškos šiuškės svečius sodina prie stalo. Gera nuotaika pasirūpina Ina ir Petras Kaškonai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Stāsta tautas daiļamatmeistare aušanā Inese Mailīte Vai zini, ka mums ir savs steļļu un šteļļu meistars, kuru mēdz pielīdzināt Tomasam Edisonam? Tas ir Aleksandrs Pēteris Viļumsons. Latvietis. Amatnieks. Audējs. Konstruktors. Dzimis 1872. gada 17. novembrī Anetes un Krišjāņa ģimenē Jelgavas apriņķa Vilces pagastā, nodzīvoja 67 gadus līdz 1939. gada 3. oktobrim. Pēteris Viļumsons 31 gada vecumā (1903.gadā) patentē aušanas mašīnu "Lielupes Viļņi". Laikrakstā "Balss" 1903. gadā P. Viļumsons ievietojis reklāmu: "Necerēti pienācis tas laiks, kur simtiem gadu nodeldētā veclaiku aušana jāatmet un ka neticami praktisko, vārdu sakot, ļoti patīkamo jauno aušanas sistēmu jāiegādājas. Jaunā sistēma ir maza mašīna, kuru minētam nolūkam izgudroju un devu nosaukumu "Lielupes Viļņi". Pēc manas sistēmas tiek visi audumi vai šaurie, vai platie vai 4 vai 24 un vairāk nītīs, tikai ar vienu paminu austi un vienā vērumā, vienā uzrīkojumā. Trijās dienās apsolu katru personu izmācīt. Pēc tagadējā iekārtojuma, daža persona jau vienā dienā visu iemācīsies. Tālāk sastādīju grāmatu audējiem "Pirmdienas rīts" jeb pirmā musturu grāmata audējiem. Grāmata un mašīna "Lielupes Viļņi" uz 12 nītīm strādājami kopā maksā tikai 28 rubļi. Tā kā esmu vienīgais šīs mašiniņas izgudrotājs, tad to pakaļtaisīt nedrīkst." Kursi notiek Jelgavā un arī stelles un grāmatu var iegādāties Jelgavā, netālu no dzelzceļa stacijas – Buļļu namā. Uz mašīnas "Lielupes Viļņi" Viļumsons pieņem arī pastellējumus (pasūtījumus) tīrvilnas skaistajiem deķiem, kuros auž musturus dabīgā lielumā - puķes un putniņus. Arī lakatus un bukstiņus (tā nav kartupeļu un putraimu biezputra, tā ir fabrikā austa vilnas drāna (pretstatā lauku vadmalai) pieņem aušanai, šķērēšanai, presēšanai un degadēšanai (degadēt – apstrādāt vilnas audumu ar tvaiku vai karstu ūdeni). Pēc 20 dienām laikrakstā "Latviešu Avīzes" lasāms, ka Novgorodas pilsētā Viļumsons pasniedz 3 dienu aušanas mācību pie mašīnas "Lielupes Viļņi". Tātad aušanas mašīnu viņš ved sev līdzi. Daudz kursus viņš organizē arī nākošajā 1904. gadā Jelgavā, Vitebskā, Dvinskā, Liepājā, Valkā, Dinaburgā (mūsdienās – Daugavpils) 36 sludinājumi par to, ka sākas aušanas kursi.

Opera ir džinsai? Atrodo nesuderinama? Tačiau Merkinėje įmanomi dar ne tokie dalykai. Merkinės fabrikas kviečia atvykti į operą, kurioje džinsai taps privalomu aprangos atributu ir operos dainininkams, ir klausytojams. Iškart po Joninių, birželio 25 dieną, 19 valandą Merkinės dvarvietės pievoje vyks nemokamas trijų operos solistų Rafailo Karpio, Šarūno Šapalo ir Laimono Pautieniaus pasirodymas „Opera su džinsais“. FM99 pokalbis su su Merkinės fabriko įkūrėju Vytaru Radzevičiumi.

NATO bazės personalas, pasirengęs atominiam karui, apstulbo 1980-aisiais pamatęs keistas šviesas danguje. Incidentas Rendleshamo miške įvardijamas kaip geriausiai dokumentuotas susidūrimas su NSO. Trijų gruodžio naktų įvykiai po šiai dienai žadina NSO tyrimų pasaulį. Apie įvykį liudija oficialūs dokumentai,  knygos, tv laidos, interviu, dešimtys, o gal netgi šimtai dalyvių, bei sunkiai paaiškinami daiktiniai įrodymai. Tačiau už incidentą galbūt mįslingesnė buvo oficialių institucijų reakcija ir bandymai sukurti drumzliną konspiracijų labirintą. Įvykis paliko po savęs daugelį kietų įrodymų ir dar daugiau neatsakytų klausimų. Ką išvydo karininkai? Kaip sureagavo bazės vadovybė? Ir koks dalyvių skaičius šį kartą buvo girti ir/ar nuogi?   Muzika/music: TheFealdoProject, SergeQuadrado, Scott Buckley, JuliusH, JoshuaHudesMusic, The United States Army Old Guard Fife and Drum Corps

ENBO vyrukai Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis reaguoja į „Visų žvaigždžių” rinkimų rezultatus bei aiškinasi, kokiu būdu Vakarų starto penkete atsidūrė Andrew Wigginsas. Temos: Istorinis Mykolo pasisveikinimas su laidos klausytojais (0:00); „Visų žvaigždžių” rungtynių starto penketo krepšininkas Andrew Wigginsas (0:21); Vakarų konferencijos „Visų žvaigždžių” rinkimų apžvalga (9:50); Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio pozicijos (11:54); Vienbalsiai išrinkta Rytų konferencijos priekinė linija (14:00); Lyrinis nuokrypis apie mononatrio gliutomatą (18:22); Sirvydžio, Kulbokos ir Brazdeikio balsų skaičius (20:03); Vakarų konferencijos gynėjai: kodėl Luka gavo tiek mažai balsų? (22:40); Russello Westbrooko sirgalių ir žaidėjų balsų kontrastas (26:43); Rytų konferencijos gynėjai: Youngo, LaVine'o ir Hardeno kova (29:37); Finikso „Suns” – geriausia komanda lygoje, Aytono situacija (32:42); 67 pergales iškovoję ir čempionų žiedų nelaimėję NBA klubai (37:10); Naujasis kylančių žvaigždžių rungtynių formatas (41:11); Dėjimų konkurse – 13 kartų karjeroje įdėjęs Cole'as Anthony (48:24); Trijų pratęsimų „Heat” ir „Raptors” trilerio įspūdžiai (52:55); Scottie Barneso žaidimo modelis ir NBA naujokų istorija (1:08:21).

Mėsinius Herefordų veislės galvijus auginantys Molėtų r. ūkininkai Ramūnas Šimėnas ir Jolanta Švagžlienė patenkinti ramiais, nereikliais gyvuliais. Juos perka verslininkai iš Lenkijos, Kazachstano. Pasak ekspertų, tik įkūrę kooperatyvus ūkininkai geriau gyvens, pelningiau parduos gyvulius.Trakų r. Būdos kaime susibūrusios Angelų kalvos bendruomenės nuveiktus darbus pastebi ne tik vietos gyventojai. Garsas apie Angelų kalvą ir ją puošiančias 53 angelų skulptūras toli pasklidęs. Čia dažnai sutiksi vietinių ir iš toliau atvykusių žmonių. Išsamiau – bendruomenės pirmininkė Lolita Piličiauskaitė.Tarpušventis. Po Kalėdų netruks ateiti ir Naujieji metai. Dar nesulaukę Trijų karalių žmonės skubės nupuošti ir išmesti byrančiais spygliais eglutes. Dalis jų su šaknimis, įsodintos į vazonus. Ką daryti, kad šios eglutės būtų išsaugotos ir jau pavasarį perkeltos į lauką, džiugintų žmones daugelį metų?Ved. Regina Montvilienė

Trijiconfucious (Now Trijiconch after his most recent deletion on Instagram) and Dr. Boogaloo join Guns & Emp for an update on the Virginia situation, the gang goes over how to set up sanctuary resolutions where you are and we listen to Trij's speech made to the local government. Sanctuary city document https://t.co/YdmTXokgJr?amp=1 --- Send in a voice message: https://anchor.fm/theemilitiapodcast/message