Podcasts about pranci

Popiežiui Pranciškui atminti (2 dalis). Ištraukos iš vieno pirmųjų popiežiaus Pranciškaus interviu, kurį 2013 m. rugsėjį parengė tuometinis autoritetingo jėzuitų leidinio La Civiltà Cattolica vyriausiasis redaktorius Antonio Spadaro SJ. Pokalbį perteikia Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo Leono XIV-ojo išrinkimą komentuoja Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Ką visuotinei Bažnyčiai reiškia pirmojo popiežiaus iš šiaurės Amerikos išrinkimas ir kaip jo tarnystę galėtų paveikti priklausymas augustiniečių vienuolijai - pokalbis su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Leono XIV-ojo išrinkimo atgarsius JAV spaudoje apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Popiežiaus Pranciškaus Žinia 62-osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga.Ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila pasakoja apie popiežiaus Pranciškaus ir Visuotinio Patriarcho Baltramiejaus santykius.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „O jeigu popiežiumi išrinktų ne tą, kurio noriu?“Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Pasaulis sveikina naująjį popiežių Leoną XIV – pirmąjį amerikietį pontifiką, kuris, manoma, tęs dalį popiežiaus Pranciškaus tradicijų.Minint Europos dieną, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai renkasi Lvive, kur tarsis, kaip dar padėti Rusijos užpultai Ukrainai.Aktualus klausimas. Šią savaitę atšalus šildymą vėl įjungė bent 10 savivaldybių. Ar pas jus šildymas atnaujintas, kokia temperatūra Jūsų namuose?Lietuvos atstovai Eurovizijoje sako, kad po antros grupės „Katarsis“ repeticijos arenoje Bazelyje vaizdas džiugina labiau nei po pirmosios, bet ką koreguoti dar yra ką.Ved. Edvardas Kubilius

133 katalikų kardinolai netrukus užsidarys Siksto koplyčioje ir slapta rinks naują popiežių. Ši konklava bus ne tik gausiausia dalyvių, bet ir tarptautiškiausia. Ką tai lems? Ar kardinolai pasirinks popiežiaus Pranciškaus idėjų tęsėją, o gal kaip tik priešingai – ieškos konservatyvesnio Šventojo Tėvo? Ar kardinolų pasirinkimui turės įtakos būsimo popiežiaus požiūris į pasaulio karus ir konfliktus?Kokio popiežiaus reikia pasauliui ir bažnyčiai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas Paulius Subačius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė, „Mažosios studijos“ žurnalistė Rūta Tumėnaitė, portalo Bernardinai.lt direktorius Juozas Ruzgys.Ved. Liepa Želnienė.

„Jorge Mario Bergoglio atvyko į Romą kaip pašalietis ir daugeliu atžvilgių toks liko. Niekada nepriklausęs Romos popiežiškiesiems akademiniams ar bažnytiniams-politiniams sluoksniams, jis taip ir valdė, remdamasis savo jėzuitiškais pagrindais. Tarptautinėje, diplomatinėje ir politinėje srityje ryškiausias Pranciškaus indėlis į popiežystės istoriją yra katalikybės atvėrimas tikrai globaliam matmeniui ir Bažnyčios deeuropietizavimas teologiniu, kultūriniu bei instituciniu požiūriu." Plačiau - vedamojo skiltyje.Gegužės mėnesiui skirtą Magnificat maldyno numerį pristato Inga Čiuberkytė.Kas taps popiežiaus Pranciškaus įpėdiniu? Artėjančios konklavos atgarsius užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje apžvelgia Rosita Garškaitė-Antonowicz.Tėvą Antaną Saulaitį prisimins „Mažojoje studijoje“ apsilankiusi jo sesuo Marija Stankus-Saulaitė.Antano Šimkaus radijo apybraiža „Pakeliui (iš lydinčio dienoraščio)“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Ištraukos iš vieno pirmųjų popiežiaus Pranciškaus interviu, kurį 2013 m. rugsėjį parengė tuometinis autoritetingo jėzuitų leidinio La Civiltà Cattolica vyriausiasis redaktorius Antonio Spadaro SJ. Pokalbį perteikia Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Šiandien Vilniuje vyks Ukrainos palaikymo akcija „Saulėgrąža“. Jos metu žmonės sės saulėgrąžas Tuskulėnų memoriale ir tokiu būdu simboliškai išreikš palaikymą kovojančiai Ukrainai.Šiandien vyks popiežiaus Pranciškaus laidotuvės. Spėjama, kad į popiežiaus laidotuves susirinks šimtai tūkstančių žmonių. Į Romą atvyko dešimtys delegacijų iš viso pasaulio.Šiandien Vilniaus panoramą bus galima pamatyti nuo vienuolikos miesto stogų. Tarp jų – Vilniaus savivaldybė, Verslo centras „Europa“, kiti verslo centrai. Taip bus paminėtas projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ gimtadienis.Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys šiandien susitiks su Irano atstovais Omane dėl Teherano branduolinės programos. Tai bus trečiasis aukšto lygio Irano ir JAV derybų dėl branduolinės programos raundas.Ved. Darius Matas

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: „Bažnyčia turi eiti į pakraščius, pas kenčiantį žmogų, būti 'karo lauko ligonine', ir jis pats nuo pirmos pontifikato dienos tą parodė..."Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje ir jo paliktos pamokos Bažnyčiai bei visuomenei - pokalbis „Mažojoje studijoje“ su vyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ.„Ar atsiminsime popiežių Pranciškų kaip asmenį?“ - VU TSPMI dėstytojo dr. Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“. Rowan Williams „Popiežius Pranciškus- ištikimasis liudytojas“: „Pasauliui, pažeistam godumo, kartėlio, žiaurumo, skurdo ir aplinkos niokojimo, popiežius Pranciškus skelbė švelnumą, orumą ir solidarumą“.„Tėvo Antano pasakojimai": archyvinis pokalbis su tėvu Antanu Saulaičiu SJ apie popiežiaus Pranciškaus viešnagę Lietuvoje.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Pranciškus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ši „Pakartot“ laida – kiek neįprasta. Ji transliuojama laidojant popiežių Pranciškų, todėl ir tema susijusi su Katalikų bažnyčia. Kokį vaidmenį muzikos istorijoje vaidino Vatikanas ir popiežiai? Kaip jie prisidėjo prie muzikos išradimų, kismo, o kartais ir keistų draudimų?Ved. Domantas Razauskas(Laidos vizualas sugeneruotas DI)

Speciali laida skirta Popiežiui Pranciškui atminti.Pontifiko laidotuvės ne tik religinis, bet ir politinis įvykis.Popiežiaus Pranciškaus palikimas bažnyčiai ir pasauliui.Žmonių emocija palydinti Šv.Tėvą.Saugumo priemonės Vatikane ir Romoje.Diplomatijos simboliai atsisveikinimo su Pontifiku ceremonijoje.Ar šiuolaikiška turi būti bažnyčia?Iš kurio regiono galėtų būti kitas Popiežius?Studijos svečias MRU profesorius Povilas Aleksandravičius.Korespondentai Italijoje Ieva Balsiūnaitė, Daiva Lapėnaitė.Ved. Madona Lučkaitė

Romoje šiomis dienomis dirbanti kolegė Ieva Balsiūnaitė parengė pasakojimą apie baziliką, kurioje jau rytoj bus palaidotas popiežius Pranciškus.Kiek jums svarbi gydytojo, pas kurį norite patekti pavardė, nes Sveikatos apsaugos ministerija siūlo tvarką, kai registruotis bus galima ne pas konkretų gydytoją, o į specialistų kabinetą.Taip pat laidoje kalbėsime apie tai, kokių pastabų ir pasiūlymų mokesčių reformai turi Ekonomikos ministerija, kodėl Teisingumo ministerija tūkstančius eurų leidžia šokoladui ir gėlėms, bei ką įdomaus Lietuva pasiūlys Venecijos architektūros bienalėje.Ved. Liuda Kudinova

Spaudos apžvalga.Į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną sugrįžtanti Jacques'o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“ pristato ir operos solisto, boso Liudo Mikalausko debiutą šiame veikale.Knygų apžvalga.Savaitgalį Vilniuje — tarptautinė dizaino diena.Pasaulis atsisveikina su popiežiumi Pranciškumi.Lietuvos kultūros institutas išleido naująjį kultūros žurnalo * as a Journal numerį – „Escape As a Journal“, skirtą Čiurlioniui.Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktukas ir geriausio kūrinio rinkimai.Prieš trejus metus Panevėžyje, dėl „Ekrano“ marių šliuzo gedimo, patvino per miestą tekantis Nevėžis. Ši avarija virto idėja naujam spektakliui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Rusijos paleistos raketos į Kyjivą nusinešė mažiausiai 12 žmonių, o dar 90 buvo sužeisti. Tai vienas naujausių Rusijos mirtinų išpuolių Ukrainoje, nepaisant Donaldo Trumpo raginimų nutraukti kraujo praliejimą.Amerikos prezidento pasiuntinys Stivas Vitkofas ketvirtą kartą atvyksta į Maskvą, kur susitikime su Vladimiru Putinu aptars Ukrainos klausimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi sudaryti susitarimą dėl taikos Ukrainoje.Kur link krypsta derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo?LRT Radijo žiniomis, Ukrainoje artimiausiu metu vyksiančiame šios šalies ir Lietuvos parlamentarų susitikime nepageidauti „Nemuno aušros“ atstovai. Šią informaciją patvirtina parlamentaras, kuris vadovavo Seimo komiteto posėdžiui, kai buvo tvirtinama ši komandiruotė.Vatikane tęsiasi pasirengimas Popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms. Pagal pontifiko valią, jis bus palaidotas ne Švento Petro Bazilikoje, kaip įprasta popiežiams, o Švenčiausios Mergelės Marijos bazilikoje, į kurią Popiežius Pranciškus dažnai atvykdavo pasimelsti.Teisingumo ministru tapus Rimantui Mockui, ministerijoje, lyginant su kitomis ministerijomis, išaugo reprezentacinių dovanų pirkimai. Pavyzdžiui, šokolado gaminių nupirkta už beveik 13 tūkstančių eurų, gėlių - už beveik 9 tūkstančius. Už 40 tūkstančių eurų pirkta kavos ir kavos pertraukėlių paslaugų. Į vieną iš reprezentacinių vakarienių su buvusiais Teisingumo ministrais pakviestas ir teistas buvęs ministras.Ved. Madona Lučkaitė

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad jau turi susitarimą su Rusija. Pasak Trumpo, Baltiesiems rūmams dabar esą sunkiau derėtis su Zelenskiu, nei su Putinu.Tik kas dešimtas lietuvis tikrina internete randamą informaciją: ar gebame neapsigauti?Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Prie šventojo Petro bazilikos visi norintieji atsisveikina su velioniu Popiežiumi Pranciškumi. Čia išpildytas dar vienas pontifiko noras – jo karsto nestatyti ant aukštos platformos, kad jis nebūtų aukščiau visų, atėjusių su juo atsisveikinti. Popiežiaus laidotuvės vyks šeštadienį, tądien gedulas skelbiamas ir Lietuvoje.Aleksandras Šuranovas, Lietuvos pilietis, pernai liepą Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos paliepimu išsiuntęs sprogias siuntas į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Lenkiją, nebuvo Rusijos specialiųjų tarnybų pasamdytas prašalaitis ir ryšius su jomis galėjo užmegzti gerokai anksčiau. Tarptautinė žurnalistų tyrėjų grupė nustatė, jos tas pats A. Šuranovas su grupe bendrų iš rusijos dalyvavo pinigų išviliojimo schemose, per kurias apgaule gauti per 700 mln. eurų.LRT faktai.Lietuvos kelių būklė nėra gera, tačiau ar tiesa, kad šiais metais bus suremontuoti tik 47 kilomentrai valstybinių kelių?Ved.Karolina Panto

Minios žmonių plūsta į Vatikaną atsisveikinti su velioniu popiežiumi Pranciškumi.Rusija jaučia pranašumą politiniame fronte ir elgiasi taip, kaip jai elgtis leidžia Amerika. Taip kruviną ataką Kyjive vertina specialistai.Valstybės saugumo departamentas nurodė rekomendavęs neišduoti leidimo „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija, pažymėta grifu „visiškai slaptai“.Pasak nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos skurdo statistika yra viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje.Aplinkos ministerija žada istorinį pokytį miškų politikoje. Tačiau įstatymo pataisas kritikuoja ir gamtosaugininkai, ir miškų savininkai, ir verslas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Lietuva, Latvija ir Estija vienijasi ir baltiškojo džiazo kultūrą kartu pristato tarptautinėje džiazo mugėje „Jazzahead! 2025“ Vokietijoje. Apie baltiškąjį džiazą ir mugės esmę – Lietuvos džiazo federacijos atstovai iš Brėmeno.Kauną nuo šiandien vėl užtvindys džiazas: prasideda jau 35-tą kartą rengiamas festivalis „Kaunas Jazz“, kuris tradiciškai siūlo miesto ir jo svečių publikai pačius įvairiausius koncertus. Šis festivalis dedikuojamas M.K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. O minėdamas simbolinę renginio sukaktį, į programą Kaunas JAZZ įtraukia ir atlikėjus, praeityje sužavėjusius šio renginio publiką.„Hommage à Čiurlionis“ dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šeštadienį pradeda antruosius savo gyvavimo naujame pastate metus. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie po mirties muziką kuriančias kompozitoriaus „smegenis“, Milano „La Scala“ operos teatro ateinančio sezono planus bei ką tik išleistą popiežiaus Pranciškaus muzikos grojaraštį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su dar vienu kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „Cracks“ violončelei ir loop pedalui.Rubrikoje „Be kaukių“ - vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas.Ved. Gabija Narušytė

Jungtinių valstijų viceprezidentas pareiškė, kad Rusijai ir Ukrainai nesutinkant atsisakyti teritorijų, Amerika gali išvis atsitraukti, nes tai - ne jos karasVatikane norinčiųjų atsisveikinti su popiežiumi Pranciškumi eilės.Valstybės saugumo departamentas skelbia, kad dėl litvinizmo lietuviai ir baltarusiai kiršinami tyčia, organizuojami ir smurtiniai išpuoliai prieš baltarusius.Amžinojo poilsio išlydimas Ukrainoje žuvęs karys Tomas Valentėlis.Lietuvoje reikia ne vieno, o kelių naujų poligonų, teigia premjeras, jau kurį laiką netylant kalboms, kur Lietuvoje galėtų visa tai atsirasti. Krašto apsaugos ministrė sako, kad šiuo klausimu kariuomenės nuomonė „iš esmės“ įvertinta, tad dabar bus tariamasi su savivaldybėmis. Galimos vietovės poligonams kol kas neįvardijamos.Pristatytas planas kaip nelaimės atveju planuojama evakuoti Vilniaus gyventojus. Planas parengtas remiantis Jungtinių Valstijų bei Ukrainos praktikomis ir galės būti pritaikomas per skirtingas ekstremaliąsias situacijas.Besirengiant aktyviajam kurortiniam sezonui, dalį Palangos verslininkų pasiekė nemaloni žinia – jų kavinėms bei restoranams nebus išduodami maisto tvarkymo pažymėjimai, nors anksčiau tokius gaudavo. Priežastis – pernai rudenį įsigaliojęs Statybų įstatymo pakeitimai, papildomai sureglamentavę statinių naudojimo techninę priežiūrą bei jų naudojimo pagal paskirtį kontrolę, apibrėžę bet kokios veiklos draudimus dar statomuose pastatuose.Ved. Liepa Želnienė

Kodėl aplinkosaugininkai peticija ragina Vyriausybę laikytis savo pažado dėl miškų? Šiandien jie baigs rinkti parašus ir rytoj įteiks juos premjerui.Aktualaus klausimo rubrikoje teirausimės jūsų, ar reikėtų Seimo nariams leisti atsisakyti įvairių išmokų, taip pat ir išeitinių kompensacijų? Seimas nelinkęs to daryti, todėl kartais parlamentarams visai be reikalo išmokamos penkiaženklės išeitinės kompensacijos, nors jie grįžta dirbti į Seimą ir nori pinigus grąžinti.Dėmesio šiandien laidoje skirsime ir užvakar mirusio popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms, šiandien Vatikane prasideda atsisveikinimo ceremonija, apie tai, kaip Roma ir Vatikanas rengiasi tikinčiųjų antplūdžiui.Parama elektros kaupikliams įsirengti – į tokią šiuo metu gali pretenduoti ir gyventojai, ir įmonės. Bet ar verta?Gynybos finansavimo didinimo klausimai skaldo Seimo valdančiuosius. Tai rodo LRT tyrimų skyriaus atlikta visų Seimo narių apklausa. LRT žiniomis, kaip gelbėjimosi ratas, ieškant pinigų gynybai, minimas planas kasmet tam skolintis bent po milijardą eurų.Ved. Liuda Kudinova.

Londone turėjusios įvykti užsienio reikalų ministrų derybos dėl taikos Ukrainoje atidėtos, tačiau žemesnio lygio pareigūnų susitikimas vis tiek įvyks.Vatikane prasideda atsisveikinimas su pirmadienį mirusiu popiežiumi Pranciškumi. Pontifiko palaikai pervežti į Šventojo Petro baziliką.Saugumo departamentas perspėja, kad Rusijos ir Baltarusijos tarnybos rengia vis pavojingesnius smurtinius išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius.Šiandien atsisveikinama su Ukrainoje žuvusiu savanoriu Tomu Valentėliu. Tai padaryti galima iki 17-os valandos Šventojo Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje Vilniuje.Lietuvos kariuomenė laukia aplinkosaugininkų vertinimo dėl galimai padarytos žalos gamtai Pabradės poligone.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Popiežiaus Pranciškaus laidotuvės vyks šeštadienį. Su žurnalistu, Argentinos lietuviu Juanu Kalveliu pasikalbėsime kaip popiežiaus gedi jo gimtoji Argentina.Popiežiaus Pranciškus iš daugelio išsiskyrė savo paprastumu ir gebėjimu nusileisti prie pačių mažiausių, sako kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Kaip vieną ryškiausių atsiminimų išskiria vizito Lietuvoje metu, popiežiaus aplankytą Okupacijos ir laisvės kovų muziejų. Popiežių lydėjęs Tamkevičius čia sovietmečius buvo kalinimas. Dėl garbingo amžiaus naujo popiežiaus rinkimuose kardinolas Sigitas Tamkevičius nedalyvaus. Rinkimo teisę turintiems kardinolas jis linki išrinkti panašų, koks buvo popiežius Pranciškus.Donaldas Trumpas kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali būti pasiektos dar šią savaitę, Putinas prabilo galįs sėsti prie derybų stalo, o Ukrainos sąjungininkės paliaubų aptarti susitiks Londone.Valdantieji partnerystę sureguliuoti ketina siūlydami visiškai naują įstatymo projektą. Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris sako, kad tai geriausia padaryti papildžius Civilinį kodeksą.Ar pagrįstai politikai vėl svarsto galimybę pratęsti solidarumo mokesčio galiojimą dar dvejiems metams?Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, jau kelerius metus besirūpinanti savo tėčiu, kuris nevaikšto ir serga demencija. Nors dukra turi notaro patvirtiną įgaliojimą atstovauti tėvui, ji susidūrė su problema, kad bankui tokie dokumentai netiko ir paslaugos suteiktos nebuvo. Priekaištų dėl elgesio bankui turi ir Lygių galimybių ekspertai - teigia, kad į kai kurias situacija galima būtų žiūrėti lanksčiau.Ved. Liepa Želnienė

Vakar rytą eidamas 89uosius metus mirė popiežius Pranciškus. Jau vakare į pirmą maldą už jį Vatikano švento Petro aikštėje vyko pirmoji vieša malda už popiežių po jo mirties, į aikštę susirinko tūkstančiai maldininkų. Jau žinoma, kad popiežius Pranciškus pageidavo būti palaidotas ne šv. Petro bazilikoje Vatikane, o Romos centre esančioje švč. mergelės Marijos bazilikoje.Sveikatos specialistai skaičiuoja, kad erkių platinama Laimo liga per metus užsikrėtė daugiau nei 15 tūkstančių žmonių - skaičiai išaugo 5 kartus. Be to, šiemet pirmasis sezonas, kai erkės aktyvios visus metus, tad sergančiųjų ne tik Laimo liga, bet ir erkiniu encefalitu fiksuojama jau nuo sausio.Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, jau kelerius metus besirūpinanti savo tėčiu, kuris nevaikšto ir serga demencija. Nors dukra turi notaro patvirtiną įgaliojimą atstovauti tėvui, ji susidūrė su problema, kad bankui tokie dokumentai netiko ir paslaugos suteiktos nebuvo. Priekaištų dėl elgesio bankui turi ir Lygių galimybių ekspertai - teigia, kad į kai kurias situacija galima būtų žiūrėti lanksčiau.Nuo importo iš viso pasaulio priklausomi verslai Jungtinėse Valstijose išgyvena nežinią dėl prezidento Donaldo Trumpo muitų. Dėl išaugusių importo kaštų dalis baiminasi, ar pavyks išgyventi apskritai. Jungtinės Valstijos tęsia dvišales derybas dėl prekybos su atskiromis valstybėmis, o tęsiantis Vašingtono prekybos karui su Kinija, Pekinas Ameriką kaltina šantažu.Ved. Liuda Kudinova

  Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgia svarbiausius savaitės įvykius. Nuo garsaus Prancūzijos futbolininko Kretingoje iki prisiminimų apie popiežių Pranciškų. Žinoma, ir apie Mariaus viešnagę Raudondvaryje, Andriaus Skerlos seriją prieš Vilniaus „Žalgirį“, Andriaus Lipskio magiją, Čempionų lygos batalijas ir didžiąsias Europos lygas. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei „Go3“ komentatoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga be Ryčio ir Velykų džiaugsmai 02:38 Sužavėtas Marius Raudondvaryje 09:58 Rytis studijoje ir nuokrypis į NBA 12:49 Kauno derbis ir Vilniaus „Žalgirio“ kartelė 19:27 Lipskio magija ir QR kodas 26:05 Fortūna, „Dainava“ ir „Sūduva“ 30:49 Moussa Dembélé ir Kretinga! 36:09 Sveikatos Armandui ir įvarčių Vareikai 40:18 Čempionų lyga ir kritęs karalius 1:11:46 MU stebuklas Europos lygoje 1:20:40 Draudimas Anglijos klubams 1:24:18 „Premier“ lyga: „City“, „Aston Villa“ ir Amorimas 1:43:52 „La Liga“: „Barca“ ir „Real“ išsigelbėjimai 1:50:38 „Bundesliga“: Kane‘o rekordas ir Alonso ateitis 1:52:54 „Serie A“: dvivaldystė ir a.a. popiežiui

Kaip Roma ruošiasi šeštadienį laukiančioms popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms, LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ pasakojo Romoje dirbanti gidė Raimonda Bojažinskytė.

Vatikanas pranešė, kad popiežiaus Pranciškaus laidotuvės vyks šeštadienį. Laidotuvių ceremonija prasidės 11 valandą Lietuvos laiku. O prieš tai nuo trečiadienio Šventojo Petro bazilikoje su popiežiumi galės atsisveikinti visi norintys tikintieji.Pasaulio lyderiai skelbia apie planus dalyvauti popiežiaus laidotuvėse: apie tai pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti.Rusija įvykdė plataus masto dronų ataką Odesoje.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad jo šalies delegacija Londone dalyvaus derybose dėl ugnies nutraukimo. Zelenskis ragina Rusiją duoti aiškų atsakymą dėl siūlymo nesmūgiuoti civiliniams taikiniams.Nuo importo iš viso pasaulio priklausomi verslai Jungtinėse Valstijose išgyvena nežinią dėl prezidento Donaldo Trumpo muitų. Dėl išaugusių importo kaštų dalis baiminasi, ar pavyks išgyventi apskritai.Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus abejoja Finansų ministerijos siūlymu dešimčia procentu apmokestinti draudimo sutartis. Ministerija siūlo apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Pasak Šimkaus, mokestis padidins draudimo kainas.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.In memoriam: pirmadienio rytą Vatikane, eidamas 89-uosius metus, mirė popiežius Pranciškus.Rokiškio kultūros centre pradėjo dirbti nauja režisierė Ignė Barkauskaitė, daugelį metų praleidusi užsienio teatruose ir nuo šių metų perėmusi vadovavimą vaikų ir jaunimo teatrui.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien paskelbtas Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos nugalėtojas. Šiemet juo tapo gamtininkas Selemonas Paltanavičius už šviečiamąją veiklą ir ilgametes pastangas ugdyti atsakingą ir gamtą mylintį žmogų.Kaune prasideda šiuolaikinės muzikos koncertų ciklas NICHE. Trečiąjį ciklo sezoną pristatantys Kauno menininkų namai keičia įprastą formatą ir kviečia ne tik išgirsti muziką, bet ir atsigręžti į istorinę miesto architektūrą.Šiandien sukanka 50 metų vienam ryškiausių Lietuvos operos balsų – tenorui Edmundui Seiliui.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Eidamas 89-uosius mirė Katalikų bažnyčios vadovas Popiežius Pranciškus.Pasaulio valstybių lyderiai reiškia gilias užuojautas dėl Pranciškaus mirties.Lietuvos ambasadorė prie Šventojo sosto Sigita Maslauskaitė Mažylienė: Pranciškus nestokojo žmogiškumo ir meilės visiems žmonėms.VU profesorė, meno ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė įvertino Popiežiaus Pranciškaus palikimą Bažnyčiai.Mažosios studijos vedėja Rūta Tumėnaitė: Popiežius visada rūpinosi ir tikinčiųjų bendruomenės pakraščiuose esančiais žmonėmis.Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: Šventasis Tėvas bažnyčią priartino prie žmogaus ir išmokė, kaip bendrauti su visais žmonėmis.Bažnyčios istorikas Paulius Subačius sako, kad Pranciškų visi prisimins kaip popiežių, raginusį neveidmainiauti.Ved. Madona Lučkaitė

Speciali laida Popiežiui Pranciškui atminti.

Senojoje Varėnoje gimė ir buvo pakrikštytas lietuvių tautos genijus, kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Būtent nuo Senosios Varėnos bažnyčios prasideda nacionalinis Čiurlionio kelias, skirtas 150-osioms gimimo metinėms.Klebono kunigo Pranciškaus Čivilio rūpesčiu Senojoje Varėnoje atgimimo metais pradėta statyti nauja šventovė, iš kurios šiandien sklinda Čiurlionio šviesa. Dvasininkas taip pat puoselėja Akmens ir Babriškių bažnyčias.Apie M. K. Čiurlionio gimimo vietą, krikštą ir Čiurlionio kelią pasakoja Regina Svirskienė, M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus narė.Istorikas Eugenijus Peikštenis supažindina su Senosios Varėnos istorija, kunigo Aloyzo Giaro, krikštijusį Čiurlionį, palaidojimo vieta.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jurbarko krašto muziejuje atidaryta paroda Pranciškui Mikutaičiui kelia klausimų skulptoriaus Vinco Grybo vaikaitei Rasai Grybaitei. Ji teigia, kad parodoje pateikiami netikslūs istoriniai faktai. Komentuoja Jurbarko krašto muziejaus direktorius dr. Arvydas Griškus.Kaune jau kelias dienas galima aplankyti M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą tarptautinę parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.LRT KLASIKA tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart susipažįstame su Arūno Streikaus knyga „[Ne]meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Šiaurės Indijos muzikinės tradicijos puoselėtojas Lietuvoje Adomas Šimkūnas.Ved. Marius Eidukonis

„Nuo pat tos akimirkos, kai popiežius Pranciškus pasirinko precedento neturintį - ir bauginantį - vardą, jį imta lyginti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuris, kaip ir jo bendražygis vienuolijos steigėjas šv. Benediktas, be savo liturginės iškilmės spalio 4-ąją viena diena anksčiau mini savo „transitus“, arba perėjimą iš šio gyvenimo į kitą. Asyžiaus neturtėlio atveju tai ypač dera, prisimenant jo meilę „Sesei Mirčiai“ ir Kristaus kryžiui, kurią liudija jo stigmos. Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus patyrė kai ką panašaus į tokį „transitus“. Nors jis tebėra gyvas ir jo būklė iš lėto taisosi, jo amžius ir tolydžio silpstanti sveikata tikrai pranašauja paskutinį jo pontifikato etapą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta dar viena į lietuvių kalbą išversta anglų rašytojo Evely'on Waugh knyga – jo romanas „Elena“, pasakojantis apie III-IV amžių sandūroje gyvenusią imperatorienę Eleną, kurią Katalikų Bažnyčia gerbia kaip šventąją tikrojo Kristaus kryžiaus atradėją. Apie kūrinį pasakoja jo vertėjas Augminas Petronis.Spaudos apžvalga: amerikiečių rašytojos katalikės Flannery O'Connor 100-ųjų gimimo metinių sukaktis (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškosios minties puslapis“: „Pašaukti į sąžinę“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Atgailos sakramentą.„Laisvas stilius“: Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kokius gaivalus išlaisvino Trumpo išrinkimas ir apie pavojingą religijos ir politikos sąjungąKai kurie iš tų, kurie kėlė karštas ovacijas Donaldui Trumpui atėjus į valdžią, po audringų jo kadencijos pradžios viražų pradeda susimąstyti, ką iš tiesų jie išprovokavo savo paramos balsais, teigia krikščioniško religijos ir visuomenės tyrimų centro vyresnysis bendradarbis Nickas Spenceris. Plačiau - vedamojo skiltyje.Dirbtinis intelektas, tiesa, populizmas ir kitos temos – "Artumos" kovo mėnesio numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Popiežiaus Pranciškaus išrinkimo metinių atgarsius "The New York Times" apžvelgia Giedrius Tamaševičius."Krikščioniškos minties puslapis": kun. Terry Martin ragina per Gavėnią išplėsti savo empatijos ribas."Tėvo Antano pasakojimai": jėzuitas Antanas Saulaitis SJ apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė "Religija ir politika - pavojinga sąjunga".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Tiek popiežius Pranciškus, tiek popiežius Benediktas XVI yra ne kartą kalbėję apie tai, kaip mūsų gyvenimą keičia technologinė pažanga. Jie ir pripažino technologijų naudą, ir įspėjo dėl gamtos ir žmogaus išnaudojimo grėsmės. Laidoje apie technologijų sėkmę ir jų kuriamas problemas filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Naglį Kardelį kalbina Augminas Petronis.

„Žinoma, kad iš anksto buvo planuota susidoroti su Zelenskiu, ir Vance'as aiškiai tam pasiruošė. Agresyvi ir pasipūtėliška teisininko laikysena, mėginimas įsiteikti savo viršininkui, reikalavimas, kad Zelenskis padėkotų prezidentui, - visos šios patyčios atrodė kaip desperatiškas siekis gauti patvirtinimą. Nepaisant visų savo turtų ir galios, Vance'as išlieka nesaugus - daugeliu atžvilgių jis dar nėra iki galo suaugęs. Atrodo, kad šis nesaugumas grindžia jo bandymą gyventi pagal savo religinius ir politinius įsitikinimus. Per susitikimą Ovaliajame kabinete jo veide buvo galima įžvelgti spindintį vilčių išsipildymą: paauglys vaidino suaugusįjį - ir jam pavyko!" Plačiau - vedamojo skiltyje.Su nerimu laukiant žinių iš Vatikano apie popiežiaus Pranciškaus sveikatą – Giedriaus Tamaševičiaus radijo atvirukas iš piligrimystės Amžinajame Mieste.Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato jo redaktorė Faustina Elena Andrulytė.„Krikščioniškos minties“ puslapis: Kevin Clarke „Mano ir jūsų išprotėjimas dėl Trumpo“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Gavėnią su knyga.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę ugdytis dorybes“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šią savaitę kone visam pasauliui su nerimu laukiant naujų žinių iš Romos Agostino Gemellio klinikos, kur jau daugiau kaip dvi savaites gydomas popiežius Pranciškus, radosi ne viena proga apmąstyti, ką Bažnyčiai davė Pranciškaus pontifikatas. Penktadienį į Romą išskridusi Lietuvos piligrimų grupė nesulauks planuotos audiencijos pas popiežių, tačiau galės prisijungti prie tikinčiųjų, kasdien Šv. Petro aikštėje kalbančių rožinį už popiežiaus sveikatą, sakė vienas iš piligrimų, vyskupas emeritas Lionginas Virbalas, kelionės išvakarėse apsilankęs „Mažojoje studijoje“. Išgirsite Pranciškui skirtą pokalbį bei vedamojo skiltį, kurios klausydami dar kartą įsitikinsime, kad šis popiežius nepaliauja stebinti net ir gulėdamas ligos patale ir vadovauja Bažnyčiai iš Gemellio klinikos palatos.Kita savaitės tema – trečiosios karo Ukrainoje metinės. Apie galimybes jį užbaigti dramatiškų geopolitinių pokyčių fone – VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškosios minties“ puslapyje - Fordhamo universiteto teologijos profesoriaus Bradfordo Hinze pastabos apie popiežiaus Pranciškaus puoselėjamą Bažnyčios viziją.Užgavėnėms skirtas fragmentas iš 1994 m. „Mažosios studijos“ archyvų - klausytojų atsiųsta „pranašystė“ apie tai, kas laukia mūsų pasaulio, ir stulbinama jos pradžia: „Amerika, Amerika išduos Europą“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Aštuonių Europos valstybių vadovai susitinka Paryžiuje, kur aptaria susidariusią situaciją po to, kai buvo paskelbta apie numatomas derybas dėl karo pabaigos Ukrainoje.Donaldo Trampo veiksmų sudrebinta Europa mėgina pabusti. Kalbama apie spartų gynybos finansavimo didinimą ir taikdarių siuntimą į Ukrainą.Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad Europos lyderių pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė, o žemyno šalys ketina ženkliai didinti išlaidas krašto apsauga, tačiau kol kas, anot ministrės, nesusitarta kiek.JAV prezidentas Donaldas Trampas vakar pareiškė, kad susitikimas su rusų prezidentu Vladimiru Putinu gali įvykti labai greitai, ir pridūrė tikįs, kad jo kolega iš Rusijos tikrai nori nutraukti karą Ukrainoje. Tačiau istorinė patirtis rodo, kad taikos susitarimų Rusija nesilaiko.Apie tai, kaip įprastai vyksta taikos derybos ir ko iš jų gali tikėtis tiek kariaujančios pusės, tiek likęs pasaulis, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto mokslininką Kęstutį Kilinską kalbina kolega Daumantas Butkus.Vatikanas praneša, kad Popiežius Pranciškus, praėjusią savaitę paguldytas į ligoninę dėl bronchito, yra „sudėtingos klinikinės būklės“.Toks pranešimas reiškia, kad 88 metų popiežius ligoninėje veikiausiai liks ilgiau, nei manyta iš pradžių.Nemuno žemupyje, ties Rusnės sala, tarp ledų įstrigusios dvi iš Kauno į Klaipėdą plaukusios baržos su kroviniais. Nors abi buvo bandoma išvaduoti iš ledų sangrūdų, to padaryti nepavyko.Ved. Andrius Kavaliauskas

Paskelbęs jubiliejinių metų pradžią, popiežius Pranciškus visus pakvietė tapti vilties piligrimais. Nors tradiciškai piligrimų tikslas yra nukeliauti į Romą ir aplankyti keturias didžiąsias popiežiškąsias bazilikas ir įžengti pro jų šventąsias duris, tačiau negalintieji išvykti į tolimas keliones gali atlikti net ir simbolinę piligrimystę iki savo miesto katedros. Kita vertus, jubiliejiniai metai suteikia puikią progą gaivinti piligrimystės tradiciją platesne prasme – juk Lietuvoje turime oficialiai pripažintų piligriminio kelio maršrutų, įtrauktų į populiariausio Europoje – Šv. Jokūbo kelio, vadinamojo Camino de Santiago, tinklą. Kad šis tinklas gali neapsiriboti vien Europos žemynu, liudija Taivano katalikai, turintys savąjį piligrimų kelią – Taiwan Camino, kuriuo turėjo progos nueiti šiandieninės mūsų laidos svečiai – Kovo 11-osios Akto signatarė ir šv. Jokūbo kelio tinklo Lietuvoje iniciatorė ir pradininkė Laima Andrikienė bei Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, maloniai sutikę pasidalyti įspūdžiais iš Taivano ir papasakoti apie piligriminius kelius Lietuvoje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Pietryčių Ukrainoje, Zaporižės pakraštyje, vos už 50 kilometrų nuo fronto pozicijų, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje plyti didžiulės kapinės, apipintos gėlėmis ir valstybinėmis vėliavomis. Po Donaldo Trumpo prisaikdinimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tokiose vietose, kaip ši, kilo nuogąstavimai dėl Vakarų paramos sumažinimo. Dabar, kai panaikinus Tarptautinę plėtros agentūrą, vadinamąją USAid, šie nuogąstavimai išsipildė, daugelis ukrainiečių stengiasi neprarasti optimizmo dėl to, kas ateinančiais metais laukia karo iškankintos šalies". Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie viltį, matant prieš akis pamažu yrantį mums įprastą pasaulį. Laidos svečias – žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas pristatys naują vasario mėnesio numerį.Užsienio spaudos apžvalga: interviu su daugelio pamėgtuoju Norvegijos katalikų vyskupu Eriku Vardenu (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ganytojo kvapas": popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei Ligonio dienai: „Vilties neapgauna".„Tėvo Antano pasakojimai": ar krikščionybėje sveikata tikrai yra brangiausias turtas?Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę gyventi tarp durnių".Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kūčių vakarą popiežius Pranciškus paskelbė 2025-ųjų Jubiliejinių metų pradžią. Kas ketvirtį amžiaus Katalikų Bažnyčioje švenčiamas jubiliejus – reta proga išgyventi ryšį su tais savo tikėjimo broliais ir seserimis, kurie minėjo šią tradiciją nuo pat 1300-ųjų metų, kai, pasak legendos, į Romą atvykęs būrys piligrimų kreipėsi į popiežių Bonifacą VIII-ąjį, prašydami suteikti jiems ypatingą palaiminimą. Tačiau šios tradicijos šaknys glūdi Senajame Testamente, kuris liudija, jog kas penkiasdešimt metų būdavo skelbiamas Jubiliejus, per kurį vergai būdavo išlaisvinami, skolos nurašomos, o dirbamai žemei leidžiama pailsėti. Jubiliejinių metų piligrimai pagal tradiciją lanko šventąsias vietas, daro artimo meilės darbus ir siekia pelnyti visuotinius atlaidus. Ir nors piligrimais galima tapti, neišvykstant iš savo gimtųjų vietų, nori ar nenori, bet visi keliai veda į Romą, kuri kartu su bazilikų Šventosiomis Durimis šiemet atveria duris daugiau kaip trims dešimtims milijonų piligrimų. Tie, kurie į jubiliejaus maršrutus įtrauks ir Šv. Petro baziliką, turės ypatingą progą patirti šventovės istoriją per unikaliose jos erdvės įrengtą parodą „Petros eni“ – „Petras yra čia“. Ši paroda – tai Vatikano bendradarbiavimo su didžiosiomis informacinių technologijų bendrovėmis vaisius, o jai regimą pavidalą įgyti padėjo lietuvių kūrėjų komanda, kurios atstovai šiandien svečiuojasi mūsų laidoje. Tai – dizaino studijos DADADA vadovas Martynas Birškys ir bendrovės „Processoffice“ architektas Rokas Kilčiauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šį Kalėdų vidurdienį Popiežius Pranciškus iš Švento Petro Bazilikos balkono Vatikane suteikia tradicinį palaiminimą „Miestui ir pasauliui“.Situaciją Ukrainos fronte stebintis karo žurnalistas Jurijus Larinas sako, kad pasaulio lyderių svarstymai apie kažkokius susitarimus, faktiškai reiškia Ukrainos kapituliaciją.Mokslininkai anksčiau tyrinėję vilniečių nuotaikas gatvėse, dabar tyrinėja, kaip darbuotojai jaučiasi biuruose.Laplandijos gyventojai nėra labai patenkinti turistais, kurių jau milijonas šiemet aplankė Kalėdų senelio gimtinę.Ved. Madona Lučkaitė

Jau kurį laiką Lietuva ir Taivanas puoselėja diplomatinius, politinius ir kultūrinius ryšius. Pirmą kartą į Taivaną koncertuoti išvyko Lietuvos kamerinis orkestras.Po daugiau nei 5-erius metus trukusių atstatymo darbų, šiandien bus atidaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedra.Vatikane šiandien vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21 būsimam Kardinolų kolegijos nariui. Vienas iš jų - arkivyskupas Rolandas Makrickas. Jis taps penktuoju kardinolu Lietuvos istorijoje.Oksfordo anglų kalbos žodynui šių metų žodžiu paskelbus posakį „brain rot“, pažodžiui reiškiantį „smegenų puvimą“, specialistai diskutuoja, kokį poveikį mūsų smegenims turi besaikis naršymas internete. Anot neuromokslininkų, reikšmingai tai gali paveikti vaikų smegenis.Ved. Darius Matas

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Sinodas, skirtas sinodiškumui, baigėsi, pateikus galutinę ataskaitą ir popiežiui Pranciškui ją visiškai ir be išlygų patvirtinus. Dabar ta ataskaita yra Bažnyčios mokymo dalis. Trejus metus trukęs įžvalgų, konsultacijų, susirinkimų ir galutinių svarstymų procesas baigėsi stebėtinai sėkmingai, bet ne ta prasme, kaip daugeliui galėtų pasirodyti. Ataskaitoje nebuvo išvardinta tokių įspūdingų pasiekimų, kaip moterų diakonatas, visiškas LGBT+ katalikų įtraukimas į Bažnyčios sakramentinį gyvenimą ir apeigas ar radikalus Bažnyčios valdymo decentralizavimas. Tokie tikslai nė nebuvo keliami. Tačiau Pranciškus Bažnyčios gyvenime diegia susitikimo kultūrą, gilaus įsiklausymo ir pagarbos kitam modelį. Šimtmečius vyravusį nurodymų „iš viršaus į apačią“ modelį keičia iš apačios į viršų besiskverbianti misionieriška energija ir vizija. Pranciškus dažnai kalba apie „piramidės apvertimą“. Dabar jis tai įgyvendina.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Prisikėlimo šventė lapkritį? Į šį ir kitus klausimus atsakys žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas, supažindinsiantis su nauju leidinio numeriu.Karštoji pasaulio tema – JAV prezidento rinkimai ir jų poveikis tenykštei Bažnyčiai. Jos atgarsius užsienio katalikiškoje spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.Kai atrodo, kad pasauliui trūks plyš maga pažaisti su ugnimi arba kad jis vis sparčiau garma nežinia kur vedančia nuokalne, krikščioniui nebelieka nieko kita, tik melstis. Apie maldą kaip vieną kertinių krikščioniško gyvenimo stulpų klausysimės „Tėvo Antano pasakojimų“ skiltyje."Krikščioniškos minties" puslapyje – apokaliptines liturginių metų pabaigos nuotaikas atliepiantis Thomo Mertono tekstas, pranašaujantis laikų pabaigą ir skambantis kaip svarbus raginimas Bažnyčiai surimtėti.Laidos pabaigoje istorikas Antanas Tereleckas, palyginęs savo profesijos atstovų darbą su detektyvų, papasakos archyvinių dokumentų paraštėse netikėtai atrastą tragiško likimo asmenybę – redaktorių, kataliką intelektualą Kazį Baubą ir Štuthofo lageryje pasibaigusio jo gyvenimo istoriją.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vedamasis: kaip popiežiui Pranciškui pavyko išvengti „kieto“ sinodo lėktuvo nusileidimo.Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgaliui – naujas „Magnificat“ maldynas (pristato Inga Čiuberkytė), popiežiaus Pranciškaus kvietimas lapkritį melstis už tėvus, gedinčius savo vaikų, ir laidos viešnios, vilnietės mamos Miros istorija.Komentaras „Kodėl pralaimėjo konservatoriai?" (aut. Mariusz Antonowicz).Ar mes gyvensime po mirties? Šis klausimas tikrai ne kartą iškyla pirmosiomis lapkričio dienomis, kai Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse sužimba žvakelių liepsnos, tamsoje atrodančios lyg žvaigždės iš staiga nusileidusio dangaus, kai lankydami savo mylimų žmonių amžino poilsio vietas, išgyvename tą kūno akimis nematomą bendrystės ryšį. Filosofas Povilas Aleksandravičius mano, kad atsakymą į minėtąjį klausimą labiausiai lemia mūsų požiūris į mirtį ir gebėjimas įveikti jos baimę.„Tėvo Antano pasakojimai“: apie Vėlinių papročius ir jų kaitą Lietuvoje bei pasaulyje.„Krikščioniškos minties puslapis“: Rowan Williams „Kaip paskutinis priešas bus nugalėta mirtis“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ką per ateinančius prezidento rinkimus palaikys Jungtinių Valstijų katalikai: demokratines vertybes ar tradicijų gynėjais prisistatančius ardomojo pobūdžio judėjimus – pasakosime vedamojo skiltyje.Kodėl socialiniams klausimams angažuotas popiežius Pranciškus skelbia encikliką apie itin tradicinį Bažnyčios pamaldumą - vos prieš porą dienų pasirodžiusį Pranciškaus dokumentą aptarsime su filosofu ir kultūros istoriku Vytautu Ališausku.JAV katalikų spaudos nuomonės apie Vatikane besibaigiantį sinodą apžvelgs ir pakomentuos Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Visi krikščionys, kur jie bebūtų, yra Viešpaties ieškotojai, kaip Marija Magdalietė prieš aušrą sode, Prisikėlimo rytą“, - sako dominikonų vienuolis ir paskirtasis kardinolas Timothy'is Radcliffe'as, šiemet, kaip ir praėjusį spalį, parengęs meditacijas sinodo dalyviams. „Krikščioniškos minties puslapyje" - ištraukos iš jo pirmosios meditacijos apie ieškojimą tamsoje.Apie Dievo paieškas, susidūrus su didžiuliu blogiu, kalbės kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis.Poetą Antaną Šimkų šį kartą įkvėpė margaspalviai rudens lapai, kurie varžosi savo ryškiomis spalvomis dėl mūsų, rinkėjų, dėmesio, o mes, tegu ir labai trumpam, galime pasijusti visagaliais balsų dalintojais.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Popiežius Pranciškus, 2021 m. pakvietęs visą Bažnyčią į trejus metus trunkantį įsiklausymo ir dialogo procesą, vadinamą sinodu, sakė, kad „būtent tokio sinodinio kelio Dievas tikisi iš trečiojo tūkstantmečio Bažnyčios“. Ši kelionė, einanti po Vatikano II Susirinkimo pasiūlyto Bažnyčios „atsinaujinimo“, yra ir dovana, ir užduotis: keliaudama kartu ir kartu apmąstydama nueitą kelią, Bažnyčia per savo patirtį galės sužinoti, kokie procesai gali jai padėti išgyventi bendrystę, siekti dalyvavimo, atsiverti misijai.“ Šiuo metu Vatikane kaip tik vyksta sinodo baigiamosios asamblėjos antroji sesija - jos fone ir kelsime klausimą, ar sinodiškumas Bažnyčioje aprėpia ir visuomeninių klausimų svarstymą. Laidoje dalyvauja poetas, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Gailius ir žurnalistas, dailininkas Vaidotas Žukas.Red. Rūta Tumėnaitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Berlyne susitinko su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu. Savo šioje kelionėje jis jau susitiko su Prancūzijos, Italijos, Jungtinės Karalystės lyderiais, naujuoju NATO vadovu ir popiežiumi Pranciškumi.Šešerius metus Lietuvoje kiekvienas būstas privalo turėti dūmų detektorius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, juos turi tik kiek daugiau nei šešiasdešimt procentų namų ūkių.Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir toliau vadovaus Daina Gudzinevičiūtė. LTOK prezidento rinkimuose Sidnėjaus olimpinė čempionė buvo perrinkta ketvirtai kadencijai.Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų geopolitinę įtampą nurodo didžiausia rizika šaliai, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Italijoje prasideda 3 dienas truksiantis didžiojo septyneto viršūnių susitikimas. Susitikime, kuriame dalyvauja Italija, Jungtinės Valstijos, Japonija, Vokietija, Kanada, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė šiemet tap pat pakviestas Ukrainos Prezidentas, dalyvaus ir popiežius Pranciškus. Vienas svarbiausių klausimų jame bus G-7 grupės parama Ukrainai, taip pat ir leidimas Kyjivui naudoti Vakarų suteiktą ginkluotę smūgiuojant kariniams taikiniams Rusijoje.Aukštosioms mokykloms pačioms nustačius minimalius konkursinius balus, kai kurios mokyklos šiemet priims jaunuolius, kurie turi vos vieną stojimo balą. Aukštosios mokyklos sako, kad kartelę nuleido, nes šiemet privalomais tapo trys valstybiniai brandos egzaminai. Klausimas klausytojams - ar reikalinga stojimo kartelė į universitetus ir kolegijas, o gal į aukštąsias mokyklas gali stoti visi, kas nori?Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiandien turi apsispręsti ar perduoti valstybinės žemės sklypą Radviliškio rajone Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai. Už šį sklypą universitetui siūloma perduoti kitus sklypus. Universitetas sako, kad tai universitetui sukels nuostolių ir pareikalaus papildomų pinigų.Atsistatydina Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Rubrikoje „Svarbus pokalbis” pokalbis su ilgiausiai iš lietuvių fronte esančiu išminuotoju R. Armaičiu. Pasak jo, užminavimo mastai Ukrainoje sunkiai suvokiami, labai trūksta žmonių ir technikos.Ved. Rūta Kupetytė

Jungtinių Valstijų pareigūnai toliau aiškinasi, kas nutiko krovininiam laivui, kuris šią savaitę sugriovė 1977 metais statytą Baltimorės tiltą. Per nelaimę žuvo mažiausiai 6 žmonės. Kiek dažnos tokios tiltų katastrofos? Kaip keičiasi tiltų statyba pasaulyje? Komentuoja statybos inžinierius, Vilnius Tech universiteto dėstytojas, doktorantas Povilas Dabrila.„Šilutėje reikia pastatyti didelį kazino“, – sako Pranciškus Bernotas. Pokalbis su profesionaliu bitininku, medžiotoju, rašytoju ir keliautoju Pranciškumi Bernotu. Jį kalbina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė Aurėja Dzevečkaitė.Apie prastą savijautą viešai prabilusi vienuoliktokė Akvilė Korsakaitė iš Radviliškio sulaukė mokyklos bendruomenės spaudimo, šiuo metu dėl suprastėjusios savijautos mokyklos nelanko. Tuo metu viena mama paskelbė apie neseniai nusižudžiusį sūnų – taip pat vienuoliktoką, kuris, pasak mamos, nebeatlaikė mobingo mokykloje. Ar kam nors rūpi, kaip mūsų mokyklose jaučiasi moksleiviai?Ved. Edvardas Kubilius