Podcasts about Grini

Antradienį darbą Kultūros ministerijoje pradėjo trys viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Kol kas LRT KLASIKOS eteryje sutiko dalyvauti tik A. Kuznecovienė. Pokalbis apie politinę darbotvarkę bei kultūros ministerijos padėtį.Šiemet, minint Paprūsės metus, paieškokime išlikusių praeities pėdsakų. Pakeliaukime po anų ir šių laikų pasienio miestelius – Kudirkos Naumiestį, Kybartus ir Vištytį. Į kelionę kartu su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi Aurimu Kanapkiu išvyko kolega Andrius Baranovas.„Per garsą aš noriu žmones pakylėti savo kūryba“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė. Jau kuris laikas ji rengia performansus, kurių metu savo sukurtomis skulptūromis išgauna įvairius garsus. Šiame performanse dalyvaujantys dažnai jaučiasi atsipalaidavę ir nusiraminę, o kai kurie net linksmi. Pasakoja Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Amsterdamo Concertgebouw salėje atšauktą Hanukos koncertą, gydytojų išrašomus receptus-bilietus į koncertus Kanadoje bei praeitos Eurovizijos hitą, Ispanijoje atliktą simfoninio orkestro ir choro.Ved. Gerūta Griniūtė

Spalio 30 d. Vilniaus miesto muziejuje istorikė, Valstybės saugumo departamento muziejaus kuratorė dr. Jurga Miknytė skaitė paskaitą „Komunikacijos kontrolė KGB laikais“. Laukia pokalbis su istorike apie tai, kuo svarbu šiomis temomis kalbėtis šiandien.Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune eksponuojama paroda „Vaistinių interjerai Lietuvoje 1945–1990 m.“, kuri rodo, kaip keitėsi sovietinės Lietuvos vaistinių interjerai. Plačiausiai atspindimas vėlyvasis modernizmas (1970-1990), kai kurti vaistinių interjerus buvo kviečiami garsūs Lietuvos architektai ir menininkai, oficinose apdailos medžiagų ir baldų kuriamą atmosferą papildė freskos, skulptūros, vitražai, keramika, odos dirbiniai. Kai kuriose vaistinėse net buvo įrengti baseinėliai ir pirtys! Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaroma paroda „Claudia Heinermann. Sibiro tremtys – Baltijos šalių gyventojų liudijimai apie sovietinę priespaudą“. Apie tai, kokie liudijimai užfiksuoti kūrėjos darbuose kalbamės su parodos autore Claudia Heinermann ir kuratore Ieva Mazūraite-Novickiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Debiutinis režisierės Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ Kyjivo „Molodist“ festivalyje pelnė žiūrovų simpatijų apdovanojimą. Nuo pasaulinės premjeros prestižiniame A klasės festivalyje Karlovi Varuose iki nacionalinės premjeros Lietuvoje šis filmas atkeliauja per daugiau nei 20 tarptautinių festivalių visame pasaulyje, rašoma filmo platintojų pranešime žiniasklaidai. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite.Lapkričio 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus švenčia švenčia 99 metų gimtadienį. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ gimimo dienos išvakarėse ekscelenciją kalbino kolegė Nemira Pumprickaitė.Šeštadienį Vilniuje viešėjo eksperimentinę ir populiariąją muziką jungianti legendinė JAV atlikėja ir kompozitorė Laurie Anderson. Koncerto išvakarėse LRT KLASIKA su ja kalbėjosi apie pirmąjį jos šunį Kiki, išgyvenimo sudėtingais laikais koordinates bei tai, kodėl ją įkvėpė Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas „Saulė ir jūra“.Pirmą kartą įvyko Lietuvos dramaturgų susitikimas. Šis susitikimas surengtas Anykščiuose, mieste, užauginusiame ne vieną rašytoją ir dramaturgą. „Jei poetai turi Druskininkus, fotografai - Nidą, galbūt dramaturgams gali atitekti Anykščiai?", – svarsto susitikimą organizavusio Lietuvos teatro centro atstovė Kristė Agota Savė. Renginyje lankėsi mūsų kolegė Simona Ševčenkaitė . Paklausykime jos pasakojimo.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvoje minint Seimo paskelbtus M. K. Sarbievijaus baroko literatūros metus, Anykščiuose pirmą kartą eksponuojamas originalus, pirmojo leidimo Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų” egzempliorius iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei to paties autoriaus sudarytas trikalbis žodynas. Parodoje lankėsi ir pasakojimą paruošė Simona Ševčenkaitė.„Ne šventieji puodus lipdo“ – šio posakio įkvėpta archeologijos paroda „Nešventieji radiniai“ veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame arsenale. Parodoje apsilankė ir radinius, kurie laikyti nešventais, apžiūrėjo kolega Donatas Šukelis.Kodėl šiandien mūsų šalies bibliotekos, pagal įstatymą privalančios priimti renginius, patiria spaudimą ir gali tapti situacijos įkaitėmis, kai jose renginius nori rengti skirtingi politikai ir politinės partijos? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų prezidente Danguole Abazoriuviene.Savaitgalį Niujorke prasidėjo prestižinė performanso bienalė Performa. Jubiliejinėje, 20-ojoje bienalėje išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvai, mūsų šalies kūrėjai prisistato programoje „Lietuvos paviljonas be sienų“. Su šio paviljono kuratoriumi Jobu Pistonu kalbasi Marius Eidukonis.Pokalbis su komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovu Vytautu Matulevičiumi apie Kremliaus naratyvų paplitimo Lietuvoje tyrimą.Domanto Razausko parengta muzikinių naujienų apžvalga.Ved. Gerūta Griniūtė

„Helovino renginiai Signatarų namuose nedera su šios vietos misija“, – išplatintame pranešime spaudai teigė Jono Basanavičiaus premijų laureatai.Kas galėjo pagalvoti, kad šiuo laikmečiu gimtų naujas kultūros leidinys. Popierinis, ne skaitmeninis. O Kaune dvi draugės Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė išleido pirmąjį žurnalo „Ate ate" numerį. Jame pristatomi nykstantys dalykai: įpročiai, daiktai, jausmai, kultūriniai reiškiniai, net nykstanytys kioskai! Rugsėjo pabaigoje meno leidinių mugėje „Kaunas Art Book Fair“ viešumoje pirmąkart pristatytas žurnalas buvo akimirksniu išgraibstytas. Planuojama, kad žurnalas išeis kas ketvirtį. Su žurnalo „Ate ate" leidėjomis susitiko kolegė Skirmantė Javaitytė.Marius Jakštas išvertė, o filosofinių knygų leidykla „Phi knygos“ išleido ekonomisto Niallo Kishtainy knygą „Glausta ekonomikos istorija“. Ekonomistė ir politikė Ingrida Šimonytė įvertins knygos aktualumą ir reikalingumą šių dienų Lietuvoje.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie smuikų gamintojų parodą Niujorke, iš operos pasaulio dėl seksizmo besitraukiančią režisierę Katie Mitchell bei neįprastai atšauktą kompozitorės Clara'os Iannotta'os kūrinio premjerą Esene.Ved. Gerūta Griniūtė

Politologas Mažvydas Jastramskis savo asmeninėje „Substack“ paskyroje paskelbė straipsnį, kuriame analizuojama tamsioji politikų asmenybės pusė. Jis kvestionavo, kodėl makiaveliški, psichopatiški ir narciziški politikai dažnai laimi rinkimus bei kodėl jiems geriau sekasi politikoje. Be to, jis svarstė, kodėl empatiški ir net kuklūs žmonės nesirenka politiko karjeros ir kuo ši profesija yra nedėkinga.Tauragėje įteikta pirmoji poetės Birutės Baltrušaitytės literatūrinė premija. Ji skirta už knygą, kurioje atsispindi Mažosios Lietuvos istorija, ypač kultūros istorija. Būtent šia tema dažnai rašydavo ir pati kūrėja. Birutės Baltrušaitytės gimimo metinėms skirtoje konferencijoje poetė prisiminta kaip šviesi ir talentinga kūrėja. O kam įteikta pirmoji poetės vardo premija ir kaip kūrėją prisimena artimieji ir ją pažinoję žmonės? Apie tai Vestos Vitkutės pasakojimas.Spalio 29-ąją Lietuvos operos primadonai, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės emeritei Irenai Jasiūnaitei – 100. Irena Jasiūnaitė sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų operos scenoje, dainavo 35-erius metus. Turėdama gražų, skambų balsą, puikius artistinius gabumus ir žavią išvaizdą, sukūrė 58 vaidmenis. Ryškiausias iš jų – Karmen, scenoje atliktas daugiau kaip 100 kartų. Apie Irenos Jasiūnaitės talentą kalbamės su kompozitore, Lietuvos muzikų sąjungos prezidente Audrone Žigaityte-Nekrošiene.Panevėžyje pirmą kartą vyko Tvarios mados festivalis REVIVE. Ar tvari mada nėra tik elito reikalas? O ar teatras gali būti tvarus? Festivalyje lankėsi ir su jo dalyviais bei organizatoriais pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip veikia informacinės priešiškų šalių atakos prieš valstybę? Kaip jas atpažinti? Pokalbis su „Debunk.org“ vadovu Viktoru Daukšu.LRT Klasika kviečia klausytis pasakojimų ciklo tęsinio, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos kulminacija – paroda „M.K.Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota 2026 m. kovo 28 d.–birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje, šiuo metu neturi užtikrinto finansavimo iš Lietuvos pusės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie XIX tarptautinio Chopino pianistų konkurso laimėtojus, pirmąją dirigentę, įrašysiančią visas Mahlerio simfonijas, bei naują amerikiečių serialą apie žymų kompozitorių.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien paskelbti kasmetės Sacharovo premijos, skirtos žmogaus teisių gynėjams, laureatai. Jais tapo įkalinti Baltarusijos ir Sakartvelo žurnalistai, kuriuos nominavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Pokalbis apie premiją ir šių metų laureatus – laidos pradžioje.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Lietuvos poeto, jėzuito Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Sarbievijaus kūrybos sklaidą dabartinėje Lietuvoje ir jo kurtų įtaigių pamokslų unikalumą pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Kultūros protestas – komunikacijos efektyvumo fenomenas? Komunikacijos ekspertas Gediminas Užkuraitis kelia klausimą, kas padarė jį tokį matomą, įtikinamą ir ko reiktų iš jo mokytis?„Pastaruoju metu siaubo žanras išgyvena atgimimą“, – sako dr. Adas Diržys, vienas iš mokslinės konferencijos „Siaubas, nejauka, keistumas“ organizatorių. Į Lietuvos kultūros tyrimų institutą susirinkusi akademinė bendruomenė aptarinėjo temas, kurios mus gąsdina, verčia jaustis nejaukiai ir šokiruoja. Anot renginio organizatorių, siaubas nėra tik pramogai skirtas žanras – ši tema gali padėti geriau suprasti reiškinius, kurie kelia baimę, ir tokiu būdu veikti net terapiniu lygmeniu: padėti susigyventi su nerimu bei baimėmis. Apie tai, kaip siaubo fenomeną tyrinėja kūrėjai, sociologai ir net filosofai, pasakoja Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Spalio 16 d. Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“. Lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi vieno įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų Napoleono Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Pokalbis su parodos kuratoriumi Ignu Račicku.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams. Raseinių krašto istorijos muziejuje apsilankė kolega Andrius Baranovas.Pasirodė kompaktinė plokštelė, kurioje Edgaro Montvido kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui, 2021-aisiais įrašytas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Trijų kompozitorių vokaliniai kūriniai albume skamba kaip ištisas, nuoseklus ir tolydus muzikinis pasakojimas. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Edgaru Montvidu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie besitęsiantį tarptautinį Chopino pianistų konkursą, Rytų Anglijoje renkamą pakrantės garsų biblioteką ir aukcione parduotą garsaus mokslininko smuiką.Ved. Gerūta Griniūtė

Šių metų trumpametražių filmų industrijos renginio „Baltic Pitching Forum“ šalis viešnia – Vengrija. Forume dalyvauja kino prodiuseris, kino gamybos kompanijos BODDAH vadovas Gábor Osváth. Pokalbis LRT KLASIKOS studijoje apie kūrybos galimybes Vengrijoje ir kintančias kultūros politikos aktualijas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „TikTok“ iniciatyvą, skirtą jauniesiems klasikinės muzikos talentams garsinti, bei Varšuvoje važinėjantį ypatingą Šopeno pianistų konkurso tramvajų.Ketvirtadienį paaiškėjo 2025-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo vengrų rašytojas László Krasznahorkai, kurio dvi knygas „Šėtoniškas tango“ bei „Priešinimosi melancholija“ išleido „Kitos knygos“. Švedų akademijos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad laimėtojas yra „didis rašytojas, atstovaujantis Vidurio Europos tradicijai, kuri tęsiasi nuo Kafkos iki Thomas Bernhardo, ir pasižymintis absurdu bei groteskišku ekscesu“. Apie tai, kokios politinės srovės ir literatūrinės tendencijos lėmė šio rašytoją triumfą, kalbamės su 15min.lt knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu.Kaune penktadienį prasideda tarptautinis festivalis „Kaunas Blues“. Festivalio metu bliuzas skambės ne tik Kauno sporto halėje, bet ir stoties rajone. Vienoje iš tokių neįprastų koncertams vietų su festivalio rengėju ir sumanytoju Žilvinu Švarpliu susitiko ir pasikalbėjo kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Vilniaus universitete vyksta tarptautinė konferencija „Karo filosofija / Filosofija kare“. Šis renginys suburia mokslininkus iš Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos. Konferencijoje dalyvauja garsūs Ukrainos filosofai ir intelektualai. Pokalbis su filosofu, rašytoju Volodymyru Yermolenko iš Nacionalinio universiteto „Kyjivo Mohylos akademija“.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Žmogus, kuris savo kūryboje sujungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus, iškalbą ir erdvės jaukumą, jo tėvų sodyboje Vilkyčiuose, Šilutės rajone. Dunda kalvė ir tai geras laikas pasikalbėti apie darbus ir tikslus. Kalvio Dariaus Viliaus sodyboje apsilankė kolegė Agnė Bukartaitė.Jaunimas Anykščiuose surengė alternatyvių renginių ciklą „Alterno“. Tai trijų nekomercinių renginių ciklas, kurį nuo pradžios iki puikaus rezultato kūrė vien jauni žmonės: nuo idėjos generavimo iki viso proceso koordinavimo, apjungiant meną, muziką bei savanorystę. Pasakoja Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė.

„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre atidaryta paroda, skirta vienai ryškiausių Lietuvos teatro ir kino žvaigždžių – Eglei Gabrėnaitei. Rugsėjo 24-ąją aktorė šventė savo 75-ąjį gimtadienį, tad šia ekspozicija žiūrovams siūloma susipažinti su įsimintiniausių jos vaidmenų teatre retrospektyva. Pokalbis su aktore E. Gabrėnaite ir parodos kuratore teatrologe dr. Daiva Šabasevičiene.Protestuojančiai kultūros bendruomenei palaikymą reiškia ir kitų sektorių atstovai, rengiamasi ketvirtajai – tarpsektorinei asamblėjai. Ką reiškia vis platesnių sričių atstovų išreiškiama parama? Studijoje apie tai kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu, politologe Rima Urbonaite ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos nare gydytoja Jurga Dūdiene.Keturiasdešimt – tiek skirtingų personažų savo pirmajame muzikiniame monospektaklyje „Viskas užimta“ įkūnyja aktorius Simonas Storpirštis. Pagrindinis kūrinio herojus – bedarbis aktorius – pavadintas, jo paties vardu. Savaitgalį aktorius jau suvaidino pirmuosius spektaklius Elektrėnuose ir Klaipėdoje, greitu metu su spektakliu aplankys dar 12 Lietuvos miestų. Apie monospektaklį, iššūkius scenoje ir kiek komedijos siužetas atspindi jo paties gyvenimą su aktoriumi Simonu Storpirščiu kalbasi Gabrielė Žemaitytė.Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovu išrinktas nuo 2010-ųjų šio teatro vadovo pareigas einantis Martynas Budraitis. Kokią teatro ateitį mato dar vienai kadencijai perrinktas vadovas?Ved. Gerūta Griniūtė

Spalio 4 ir 5 dienomis Nacionalinės Dailės Galerijos didžiojoje parodų salėje įvyks performansas pavadinimu „Gerai išardytas fortepijonas“, kurį atliks Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Dalyvaujant menininkams Kotrynai Butautytei ir Antanui Gerlikui senas koncertinis fortepijonas „Estonia“ bus metodiškai išmontuotas. Apie performanso mintį pasakoja garso menininkas Arturas Bumšteinas ir vienas iš muzikų – Motiejus Bazaras.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovoas.Vilniaus universitete, Filologijos fakultete prasidėjo konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Kadangi genetinė kritika ne tik dalį terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojamas mimezės ir mimikrijos analogijų vaisingumas teorinės minties plėtotei, sąveikos tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Naxos“ įrašų kompanijos pardavimą, protestus prieš Italijos premjerės galimai proteguojamą dirigentę bei Venecijos muzikos bienalės auksinio liūto laureatę, apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus.Ved. Gerūta Griniūtė

Telšių savivaldybė šią savaitę savivaldybės kultūros įstaigų vadovams išplatino laišką, kuriame ragina juos laikytis „neutralios pozicijos“ prieštaringai vertinamo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus atžvilgiu. Apie situaciją ir žodžio laisvės problematiką laidoje kalbės Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, žurnalistė Rita Miliūtė, Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.Minime filologės, profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 80-ąjį jubiliejų.Vokietijos ambasada nekviečia naujojo ministro į Vienybės dienos renginį. Kokią įtaką naujojo ministro paskyrimas turės Lietuvos reputacijai Europoje? Apie tai kalba Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip nepasenti per anksti? Tiesiogiai iš „Senjorų savaitės“ Palangoje.Ved. Gerūta Griniūtė ir Edvardas Kubilius

Ketvirtadienio rytą Vilniuje, prie prezidentūros, susirinko naujuoju kultūros ministru „aušriečiu“ Ignotu Adomavičiumi pasipiktinusi kultūros bendruomenė. Dalyviai renginyje reiškė savo susirūpinimą dėl pastarųjų sprendimų ir kalbėjo apie grėsmes Lietuvos kultūrai. Protestą stebėjo Ieva Radzevičiūtė.„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Paveikslo istorija atgyja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Spektaklis sukurtas pagal Herkaus Kunčiaus operečių romaną „Šaltasis karas“ ir yra paremtas tikru įvykiu – skandalingu lietuvio protestu prieš sovietinę okupaciją. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Geteborgo knygų mugės šalies viešnia po trejų metų tapsianti Lietuva stiprina savo balsą – į rugsėjo 25 d. prasidedantį didžiausią Šiaurės šalių kultūros renginį po ilgų metų pertraukos grįžta Lietuvos literatūrą ir leidybą pristatantis nacionalinis stendas, mugės diskusijose, bendrame regiono dramaturgijos stende skambės lietuvių autorių ir industrijos atstovų pozicija. Pokalbis su mugėje esančia Leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus operos renovaciją, didėjantį susidomėjimą orkestriniais įrašais ir tai, kaip Filadelfijos operai sekasi pardavinėti visus bilietus vos už 11 dolerių.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu prisistatė ir į žurnalistų klausimus atsakinėjo pretendentas į Kultūros ministrus, „Nemuno aušros“ atstovas Ignotas Adomavičius. Kokią komunikacijos strategiją jis  pasirinko ir kokią žinią protestuoti pasiruošusiai kultūros bendruomenei nusiuntė? Pokalbis su kultūros komunikacijos specialistėmis Stefanija Jokštyte ir Laisve Radzevičiene.Antrus metus iš eilės Lietuvoje minima Vilko vaikų diena. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“. Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia paroda ir kokį ryšį ji turi su šių dienų įvykiais? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė šiandien Vyriausybėje susitiko su kultūros bendruomene, besipiktinančia „aušriečių“ į kultūros ministrus siūloma Ignoto Adomavičiaus kandidatūra. Po susitikimo su paskirtąja premjere I. Ruginiene kalbamės su viena iš kultūros bendruomenės atstovių Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Kauno rajono muziejuje pristatoma vieno žymiausių litvakų dailininkų Neemijos Arbit Blato darbų paroda. Andriaus Baranovo reportažas.Ved. Gerūta Griniūtė

Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Harry Rødner vokste opp på Majorstuen i Oslo etter krigen. Etter gymnas og militærtjeneste utdannet han seg til bygningsingeniør ved den tekniske høyskolen ETH i Zürich. Senere fylte han på med business-utdannelse i Genéve.Etter studiene i Zürich var han forsøksleder ved et bygningsteknisk forskningsinstitutt tilknyttet høyskolen, før han i 1975 vendte hjem til Norge og oljebransjen. Han hadde ulike stillinger i Aker-gruppen og det finske Fortums norske oljevirksomhet. I 2003 ble han pensjonist, og har siden arbeidet som guide og reiseleder på deltid.Rødners foreldre flyktet tidlig til Sverige. Både deres, besteforeldres, onklenes og tantenes skjebner under krigen preget oppveksten hans. Familien var - og er - aktiv i jødisk menighetsliv, og Rødner bruker inntrykkene derfra i sine beskrivelser av hendelsene under krigen. Han bruker også korrespondansen mellom foreldrene - hundre brev skrevet fra 1943 til 1945 - og dagbøkene til moren fra samme periode som bakgrunnshistorier i boken.Harry Rødner er gift, har to barn og fem barnebarn. Da koronaepidemien gjorde ham arbeidsløs, var det hans sveitsiske hustru som oppfordret ham til å skrive bok om eksilregjeringens og kong Haakons svik mot jødene. Temaet hadde opptatt ham i flere år, og han har samlet mye informasjon om det. Hans karriere som sivilingeniør og siviløkonom er avsluttet. Oppgavene som guide og reiseleder har kommer tilbake. Nå starter han entusiastisk i et nytt yrke: som forfatter.Rødner dokumenterer i "Sviket" grundigere enn noen andre at antijudaistiske og antisemittiske holdninger var utbredt i Norge før krigen, og at disse forestillingene fulgte med regjeringen i eksil. Regjeringen i London fikk fram mot sommeren 1945 entydig informasjon om forberedelsene til utryddelsen av jødene, også de norske. Selve Donau-aksjonen ble kort referert i regjeringen som et "utenrikspolitisk anliggende". Gjennom religiøs retorikk beskyldte regjeringens presseorgan "Norsk Tidend" jødene for svik, og for å forårsake sin egen skjebne. Særlig statsminister Nygaardsvold og utenriksminister Lie var imot enhver særbehandling av jødene. "De hvite bussene" reddet ikke norske jøder. De ble utelatt fra listene som lå til grunn for fanger som skulle bringes ut av Tyskland. 64 internerte norske jøder ble imidlertid hentet fra Berg og Grini til Sverige i begynnelsen av mai 1945. Ved tilbakeføring av beslaglagte formuer etter krigen ble jøder diskriminert.Denne programserien heter Jødiske Stemmer, og er støttet av Stiftelsen Fritt Ord. Programserien er nå inne i sin andre sesong på 12 nye episoder, og handler om å la nettopp jødiske stemmer komme til orde i Norge. Tusen takk til Fritt Ord for støtten.Kjøp boken Sviket av Harry Rødner her:https://www.ark.no/produkt/boker/dokumentar-og-faktaboker/sviket-9788293903253***Du kan nå forhåndsbestille boken min “Frykt og Stillhet - jødiske stemmer i Norge etter 7. oktober”. Sammen med Tom Solstad har jeg skrevet om hvordan norske jøder har det i Norge i dag. Dette er en viktig bok om den økende antisemittismen i landet vårt, og hvordan vi som samfunn møter vår jødiske minoritet. Forhåndsbestill nå og få den personlig signert: https://bok.norli.no/frykt-og-stillhet

PavadinimasPakeliui su klasika. Ved. Gerūta Griniūtė Pavadinimas (LRT.LT)Dokumentikos apie Dalią Grinkevičiūtę režisierius: žavi jos drąsa ir kompromiso nebuvimas Paantraštė Dalies pavadinimas Laidos pavadinimas Web trumpas aprašasVytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius sukūrė dokumentinę apybraižą, skirtą tremtinei, rašytojai ir medikei Daliai Grinkevičiūtei. Studijoje – pokalbis su dokumentinės apybraižos režisieriumi, scenarijaus autoriumi Donatu Jokūbaičiu.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jis vyksta Klaipėdoje. Projektas sukurtas remiantis „Open House Vilnius“ patirtimi. Šiemet jį įgyvendina viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“. Atviros architektūros savaitgalio maršrutai jau sudėlioti, savanoriai pasiruošę, o Agnė Bukartaitė likus kelioms dienoms iki starto kalbina projekto vadovę bei savanorius. Pasirodo, Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui.Garso spektaklis „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis“ nukelia į 1907-uosius, kai Vilniuje susitiko Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Iš pirmo žvilgsnio užgimusi simpatija tapo gilia meile, bendru kūrybiniu gyvenimu ir istorija, kurią nutraukė per anksti nutrūkusi Čiurlionio kelionė. Apie garso spektaklį pasakoja režisierius ir aktorius Justas Tertelis ir aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė.Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50-mt. Ilgiausiame ir seniausiame šalies pėsčiųjų bulvare įrengtas laikrodis įtrauktas net į rekordų knygą ir vis dar yra populiari pasimatymų vieta. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

82-ajame Venecijos kino festivalyje pasaulinę premjerą pristatė lietuvių režisierių Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko sukurta virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos. Pokalbis su kūrėjais, neseniai grįžusiais iš festivalio.Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Estijos Pernu mieste rengiamas operos festivalis „PromFest“ pristato bendrą projektą – pirmą kartą Lietuvoje statomą Frančesko Čilėjos operą „Adriana Lekuvrer“. Andriaus Baranovo reportažas.Tautodailininkė, fotografė Miglė Rugėnaitė po mokslinio tyrimo Lietuvos etnografijos muziejaus miestelyje, bažnyčios šventoriaus karstinėje pristatė parodą „Laidotuvių fotografijos kaita ir kultūra Lietuvoje“.Poetė, rašytoja, literatūros kritikė, vertėja, pedagogė, visuomenininkė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė, Danutės mama. Šiame ciklo „Čiurlioniai“ epizode apsilankysite pačios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namuose Kaune, kur spręsdavosi kultūros likimas ir buvo gelbstimos gyvybės. Šiandien namuose gyvena Sofijos provaikaitis Džiugas Palukaitis. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Ved. Gerūta Griniūtė

Uostamiestyje vyksta 1-oji Klaipėdos bienalė. Pokalbis su bienalės kuratoriumi, Šiuolaikinio meno centro vadovu Valentinu Klimašausku.„Esame vieni iš konservatyviausių gerąja prasme“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. Apie naująjį LVSO sezoną su dirigentu kalbasi Gerūta Griniūtė.Kodėl Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje nebelieka suaugusiems skirto mokymo kurso? Pokalbis su mokyklos direktoriumi Algiu Lankeliu-Elvich, Vilniaus vicemere Donalda Meiželyte ir menininke Aida Vėželiene.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristatė naują sezoną. Ką apie praėjusią savaitę iš operos „Lietuviai“ pašalintą dirigentą Gianlucą Marcianò sako teatro atstovai, pasakoja Ieva Radzevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statomos Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ muzikos vadovas ir dirigentas Gianluca Marcianò lapkričio 19 dieną diriguos koncertui Maskvoje.Eidamas 92-uosius mirė italų mados dizaineris Giorgio Armani. Jo vardas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo itališko stiliaus ir prabangos. Tai buvo vienas kūrėjų, kurie pakeitė žmonių požiūrį į aprangą. Jo vardas tapo elegancijos, rafinuotumo ir šiuolaikiško minimalizmo sinonimu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie protesto pertrauktą BBC Proms koncertą Londone, suomių dirigentų rokiruotę Paryžiuje ir pavojus, tykančius kiek jautresnių operos teatro lankytojų.Rubrikoje „Be kaukių“ – vaistininkas Vygintas Milašius.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugsėjo 3 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatyta kompozitoriaus 150-ojo gimtadienio renginių programa. Ji apima įvairiuose šalies miestuose vyksiančius koncertus, edukacijas, parodas. Pristatymo renginyje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė debiutavo Hollywood Bowl scenoje kartu su ryškiuoju Los Andželo filharmonijos orkestru. Pokalbis su dirigente jai tik parskridus iš koncertinės kelionės.Rugsėjo 4 d. Valdovų rūmų Didžiojo kiemo galerijose suskambės „Meilės ir Jėzaus medžioklė“ – M. K. Sarbievijaus poezija dvidešimt dviem balsams ir šviesai.Pirmosios Lietuvoje moters menotyros mokslų daktarės asmenybė dažnam pirmiausia asocijuojasi su jos brolio M. K. Čiurlionio vardu. Visgi Jadvyga Čiurlionytė, kukli savo esybe, atsidavusi mokslui, menui ir žmonėms, nusipelno atskiro portreto. Ciklo „Čiurlioniai“ autorė Kotryna Lingienė jį nutapyti pakvietė etnomuzikologės anūką Romą Lileikį.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pilietiškas žmogus, norintis pranešti apie sovietinių simbolių propagavimą arba demonstravimą, pats gali būti palaikytas tokios simbolikos propaguotoju ir net pakviestas rašyti pasiaiškinimą policijoje. Muziejininkė, visuomenininkė Nina Puteikienė atsidūrė tokioje situacijoje. Pokalbis su Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu, socialinių mokslų daktaru, Mykolo Romerio universiteto teisės profesoriumi Justinu Žilinsku, politikos apžvalgininku Mariumi Laurinavičiumi ir pačia istorijos heroje – Nina Puteikiene.„Nustebtumėt, kiek jūsų kieme yra daug vabalų. Nereikia niekur eiti ar važiuoti“, – sako makrofotografas Eugenijus Kavaliauskas. Ką nepaprasto gyvių pasaulyje pamato makrofotografas ir kaip atrodo tokių nuotraukų įamžinimo procesas? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ministras, susiprojektavęs sau namą Kauno centre. Pabrolys Mikalojaus Konstantino ir Sofijos vestuvėse. Septintasis Adelės ir Konstantino vaikas, pasiekęs karjeros aukštumų tarpukario Lietuvoje. Ciklo „Čiurlioniai“ dėmesio centre šįkart - genijaus brolis, vadintas ir Stasiu, ir Stanislovu. O meiliai – ir Kumele. Pasakoja Kotryna Lingienė.Šiandien Kauno nacionaliniame dramos teatre vyko penkių Kauno teatrų sezono pristatymas. Renginyje dalyvavo žurnalistė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dizainerė, kūrėja Indra Marcinkevičienė. Kaip ji gaudo idėjas savo spalvingiems kūriniams?Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Vilniuje vyko protestas „Gėdos diena“. Apie protestą pasakoja jame apsilankiusi kolegė Gerūta Griniūtė, kuri pakalbino protesto dalyvius.Kauno IX forto muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos partizanų batuose…“. Joje pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui – Lietuvos partizaninis karas. Parodoje lankytojai išvys autentiškų fotografijų atvaizdus su Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Aro būrio partizanais, matys interaktyvias instaliacijas, kurtas istorikės, avalynės dizainerės Rūtos Rimšelienės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Neseniai socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, dėl šį savaitgalio vyksiančio diskusijų festivalio „Būtent“ reklaminės kampanijos. Festivalio „Būtent“ reklaminiuose plakatuose, skelbiant apie diskusijas tokiomis temomis kaip partnerystė, krašto gynyba, skiepai, pasitelkiant lino raižinio motyvus ir sutartines pristatomos supriešintos pozicijos ir visuomenės klijuojamos etiketės. Ar tokia reklaminė kampanija skatina diskusijų kultūrą, o gal kaip tik - dar labiau priešina visuomenę? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, kūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja Giedre Ona Šileikyte ir reklamos agentūros „Truth“ strategu Tomu Bartninku.Pristatyta nauja knyga apie filosofą Leonidą Donskį „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija". Pokalbis apie knygą su jos sudarytoja, Leonido Donskio našle Jolanta Donskiene.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši socialinės dokumentikos kūrėjas, „Youtube“ kanalo „Televizijos bokštas“ autorius Raimundas Kižys.Ved. Donatas Šukelis

Mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa paskelbta profesorės Gertrudos Jungblut premijos laureate. Prof. dr. Gertrud Jungblut stipriai prisidėjo prie lygių galimybių užtikrinimo moksle. Ji rėmė feministines iniciatyvas ir padėjo įtvirtinti lyčių lygybės politiką akademinėje bendruomenėje. Pokalbis su G. Raibyte-Aleksa apie premijos atveriamus kelius į žinių gilinimo galimybes mokslo žurnalistikoje.Toliau tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ciklą apie aviaciją, šį kartą daugiau sužinosime apie oro balionų pilotavimą. „Skrydis oro balionu yra geriausias būdas skraidyti“, – sako oreivė Agnė Simonavičiūtė. Ji – pasaulio ir Europos oro balionų čempionatų prizininkė. Su ja bendrauja Vesta Vitkutė....Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune rugpjūčio mėnesio trečiadieniais kviečia į vasaros sodo pasakojimus „Ne viską sprendžia valstybė“. Jų metu muziejaus istorikė Marija Navickaitė vedžioja po Prezidentūros sodelyje veikiančią archyvinių fotografijų parodą „Neabejingos“ ir pasakoja, kaip tarpukariu gyvenusios moterys vienijosi bendram darbui švietimo, kultūros ir socialinės globos srityse. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dainininkė Kotryna Juodzevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiemet Norvegijos tarptautiniame kino festivalyje Haugesiunde Baltijos šalys sulauks ypatingo dėmesio – bus pristatyti du nauji lietuvių projektai „Potvynis“ ir „Aš pakeisiu pasaulį“, o vienoje iš festivalio programų bus parodytas neseniai pasaulinę premjerą atšventęs filmas „Renovacija“.Muzikas ir architektas – taip trumpai galima pristatyti penktąjį Adelės ir Konstantino Čiurlionių vaiką Povilą. Studijavęs Varšuvoje ir Niujorke, jis daug metų dėstė Kauno meno mokykloje. Šopeno preliudus skambinti mėgusio vyro biografiją pastudijavusi Kotryna Lingienė aptiko jo ryšių net su projektu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, o pažintį su Povilu Čiurlioniu ji pradėjo… kapinėse.Kaip veikia kairiarankių žmonių smegenys? Su kokiais iššūkiais susiduria kairiarankiai muzikai? Tarptautinę kairiarankių dieną apie tai kalbamės su pedagoge dr. Austėja Landsbergiene, Valstybinio Vilniaus kvarteto altininke Kristina Anusevičiūte ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docente, neurobiologe daktare Aušra Daugirdiene.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – dainininkė Eglė Petrošiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pasklidus informacijai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė siūlymas pervadinti Vašingtono nacionalinę operą pirmosios ponios Melanios Trump vardu, neilgai trukus pasirodė žinia apie dar vieną Respublikonų siūlymą – pervadinti visą Kenedžio centrą, jam suteikiant prezidento Donaldo Trumpo vardą. Pokalbis studijoje su muzikologe Jūrate Katinaite ir politologu Linu Kojala.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“. Ji kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Viena parodos kuratorių, Ona Barbora Šlapšinskaitė, sako, kad sakydami „miela“, dažnai subjektą sumenkiname, sumažiname. Apie tai pasakoja Urtė Karalaitė.Druskininkuose ketvirtadienį prasideda 32-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė, kuri šiemet skirta paminėti Lietuvių liaudies dainų metus. Pokalbis su Druskininkų kultūros centro vyresniąja komunikacijos specialiste Alina Leminskaite.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Roberto Wilsono kurtas operas, Provanso Ekso festivalį ir sumaištį dėl naujojo Kenedžio centro pavadinimo.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – violončelininkė Rugilė Juknevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugpjūčio 6 d. Klaipėdoje prasideda tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Pokalbis su aktore, festivalio organizatore Gabija Bargailaite.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo seserims sakydavo: „Nė viena iš jūsų negali prilygti mamai grožiu“. Kokiais talentais pasižymėjo vargonininką Konstantiną įsimylėjusi vokietaitė ir kokių jos ruoštų valgių receptai pasiekė šių dienų Druskininkus, antrajame ciklo „Čiurlioniai“ epizode domisi Kotryna Lingienė.Rugpjūčio 6 d. pasaulis mini 80-ąsias Japonijos miesto Hiroshimos atominio subombardavimo metines. Kaip šiandienos karinių konfliktų kontekste galime kalbėti ir ko pasimokyti iš 1945-ųjų Hiroshimos ir Nagasakio tragedijos? Pokalbis su japonų menininku Tomoo Nagai ir menininke Renata Valčik bei filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.Kiek kalbų nuo mažų dienų gali išmokti vaikai? Tomas Riklius apie dvikalbį ugdymą ir didėjančią tokio ugdymo naudą kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus Socratus anglų kalbos ir ispanų kalbos mokytoja metodininke Jolanta Liubkevič.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorė Nailia Galiamova.Ved. Gerūta Griniūtė

Liepos 31-ąją minime 39-ąsias Čijunės Sugiharos – Japonijos diplomato, rezidavusio Kaune ir Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio per 6000 žydų – mirties metines. LRT TELEVIZIJOJE nuo rugpjūčio 7 d. pradedamas rodyti režisierės Giedrės Genevičiūtės dokumentikos ciklas, kuriame artimųjų ir liudininkų lūpomis atskleidžiama nepaprasta Čijunės Sugiharos istorija. Pokalbis su režisiere.Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų. Organizatoriai sako, kad norinčių prisijungti netrūko, tačiau dėl vyraujančių stereotipų ir baimės teko susidurti su sunkumais ieškant vietos repeticijoms bei premjerai. Pasakoja Beatričė Bankauskaitė.Giovanni Pierluigi da Palestrina – viena ryškiausių ir svarbiausių muzikos pasaulio figūrų. Šiais metais minimos 500-osios kompozitoriaus gimimo metinės. Ansamblis „Canto Fiorito“ šiandien prasidedančiame Kretingos senosios muzikos festivalyje Palestrinos kūrybai skiria keturis koncertus.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie muzikantų atostogų ypatumus, dirbtinio intelekto „debiutą“ kitų metų Bairoito festivalyje ir smuikininkų bėdas, jei bus uždraustas strykų gamybai naudojamos medienos eksportas iš Brazilijos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas, kosminės misijos vadovas Vytenis Buzas.Ved. Gerūta Griniūtė

Kodėl koncertai ir festivaliai vis dar sunkiai pasiekiami judėjimo negalią turintiems žmonėms? Pokalbis su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatore Ugne Šakūniene, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėju Mariumi Morkevičiumi, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atstove Nerile Urbonaite, Paliesiaus dvaro vyr. administratore Birute Jaškūniene ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore Agne Jasinavičiūte-Trakimiene.Vašingtono nacionalinę operą (Kenedžio scenos menų centrą) ketinama pervadinti Jungtinių Amerikos Valstijų pirmosios ponios Melanijos Trump vardu. Ši įstatymo pataisa gali būti priimta jau rugsėjį. Kiek tai realu ir koks tai signalas Amerikos visuomenei? Pokalbis su muzikologe Jūrate Katinaite, kolega korespondentu Vašingtone Augustinu Šemeliu, politologu, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie propalestinietišką protestą Londono operos scenoje, tyrimą apie moteris kompozitores bei Bostono simfoniniam orkestrui sukurtą programėlę, padėsiančią giliau suprasti koncertuose skambančią klasikinę muziką.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – verslininkas, keliautojas Mindaugas Šatkauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Praėjusią savaitę išnagrinėtos dvi administracinės bylos, kuriose buvo ginčijami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl gatvių pavadinimų Radviliškio rajono ir Visagino savivaldybėse. Abiem atvejais centro vadovo sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais – Visagine per tris mėnesius turėtų nelikti Tarybų, o Gražionyse – kolūkio pirmininko L. Radėno vardą turėjusios gatvės. Pokalbis su Radviliškio rajono meru Kazimieru Račkauskiu ir istoriku Mindaugu Nefu.Šiauliuose visą vasarą vyksta tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis. Programoje, pasak organizatorių, ne tik muzikiniai, bet ir šokio, teatro, poezijos ir kitų scenos menų pasirodymai. Vilos parke, kur žydi tūkstančiai rožių, pasirodys Lietuvos, Latvijos, Italijos atlikėjai. Šį vakarą Chaimo Frenkelio vilos erdvės bus prisodrintos džiazo garsų – koncertuos Egidijaus Buožio dziazo kvartetas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinis muziejus užbaigė beveik trejus metus trukusią istorinės reikšmės eksponato – Susivienijimo lietuvių Amerikoje vėliavos – rekonstrukciją. Daugiau nei šimtmečio senumo originali vėliava buvo atkurta itin preciziškai – su visomis spalvomis, siuvinėjimais ir net dėl autentiškumo paliktomis gramatinėmis klaidomis bei kitais netobulumais. Atlikus darbus, vėliavos kopija buvo iškilmingai perduota Susivienijimo atstovams. Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos ir antropologijos skyriaus vadove Migle Lebednykaite ir Susivienijimas lietuvių Amerikoje tarybos pirmininku Danu Glinskiu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vankuverio simfoninio orkestro atliekamą filmo „Barbė“ muziką, būsimą Carlo Orffo muziejų Bavarijoje ir Leipcigo miesto sprendimą beveik milijonu eurų mažinti dviejų žymiausių muzikos institucijų finansavimą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ornitologė, edukatorė Ingrida Lagunavičienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pradedami istoriniai Nemuno tyrimai, kurių imasi naujai įkurtas labdaros ir paramos fondas „Nemunas 2.0“. Prie iniciatyvos jungiasi mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai, žinomi visuomenės veikėjai. Viena jų – plaukikė Rūta Meilutytė. Pokalbis su R. Meilutyte ir mokslininku, ichtiologu, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos nariu Kęstučiu Skrupskeliu.Prasidėjo Tytuvėnų vasaros festivalis. Pirmasis koncertas surengtas Kelmės Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliko garsiausių Europos kompozitorių kūrinius. Pasakoja festivalio atidarymo repeticiją stebėjęs ir vėliau koncerto su audringais klausytojų aplodismentais klausęs kolega Tomas Mizgirdas.Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją Desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pokalbis su minėtosios komisijos nariu Mindaugu Nefu ir Seimo kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku.Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe. Apie plano atnaujinimo poreikį ir tai, kas jame galėtų atsirasti, Kotryna Lingienė kalbasi su viena jo rengėjų urbaniste Živile Šimkute, architekte Asta Prikockiene ir UNESCO saugomoje teritorijoje gyvenančia Gabriele Gudaityte.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Klaipėdoje šiandien prasideda jau 31-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, kuriame – ir lietuvių, ir užsienio svečių paruošta džiazo programa. Kuo festivalis stebins šiais metais? Pokalbis su Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadove Inga Grubliauskiene.Šiauliuose Talkšos ežero pakrantėje visą savaitę vyko menininkų dirbtuvės. Lietuvos ir užsienio keramikai kuria didžiulius šamoto žibintus. Jie vaizduoja 4 stichijas: orą, vandenį, žemę, ugnį. Šamoto skulptūros bus išdegtos Joninių naktį. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Leidykla „Lapas“ pristatė naują knygą – postmodernizmo manifestą „Las Vegaso pamokos: Pamiršta architektūrinės formos simbolika“. Leidyklos „Architekstų“ serijos aštuntasis leidinys „Las Vegaso pamokos“ kviečia iš naujo permąstyti architektūros ribas, kalbą ir vaidmenį šiandienos pasaulyje. Pokalbis su leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite ir knygos „Las Vegaso pamokos: Pamiršta architektūrinės formos simbolika“ specialiuoju redaktoriumi Tomu Šiupšinsku.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių. Fizikos mokytojas sako, kad šiuolaikiniams vaikams tai įdomi ir netikėta patirtis. Prieš dvejus metus paroda eksponuota Vilniuje, Technikos muziejuje. Iš Klaipėdos Pilies muziejaus požemių pasakoja Agnė Bukartaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – menininkė Aušra Kleizaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo 9 iki 12 % valdantieji padidino lengvatinį PVM visų rūšių meno ir kultūros renginių lankymui. „Kultūra Lietuvoje - nebe būtinybė, o prabangos prekė“, – sako Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokios pasekmės laukia kultūros sektoriaus? Pokalbis su Seimo kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku, Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte bei Gintare Masteikaite.Kauno vaikų teatro mokyklėlė „Mano teatras" švenčia 25-erių metų veiklos sukaktį. Šiuo metu jaunieji aktoriai ir jų vadovai kaip tik ruošiasi jubiliejiniam pasirodymui Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje, kuris vyks jau rytoj, birželio 17 dieną. Repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolega Andrius Baranovas.Šįvakar Kaune, Kauno geležinkelio stotyje bus švenčiamas Johanno Sebastiano Bacho 340 metų jubiliejus – švenčiame visus šiuos metus. Bajano virtuozas iš Ukrainos Yevgenii Musijets interpretuos J. S. Bacho kūrybą. Kodėl pasirinkta tokia erdvė? Kalbamės su renginio organizatoriumi Tadu Daujotu.Šiauliuose prasidėjo muzikos projektas „Šiauliai gyvai“. Pėsčiųjų bulvaro amfiteatre prisistato jaunieji muzikantai. Organizatoriai sako, kad taip siekiama tęsti meno sklaidą, supažindinti klausytojus su jaunatvišku skambesiu, išgirsti dar negirdėta grupes ir pasidžiaugti jau žinomais muzikos vardais. Šį mėnesį festivalyje pamatysime apie 30 grupių ir dainininkų. Tiesiog Šiauliai gyvai ir mūsų kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Pianisto, M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo kartu su komanda kurta programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta kompozitoriaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Lietuvos katalikų bažnyčiose nelaukiama. Pokalbis studijoje su Roku Zubovu, Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi kun. Kęstučiu Smilgevičiumi, Lietuvos Respublikos Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, chorvedžiu, dirigentu prof. Rolandu Muleika ir muzikologe Jūrate Katinaite.Minime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Šia proga LRT KLASIKOS eteryje žvelgiame į rašytojos asmenybę ir kūrybą įvairiais pjūviais. Vakar pasakojome apie Žemaitės literatūrinį palikimą ir atspindžius šiandienos literatūroje. O šįkart akiratyje – moterų ir žmogaus teisių tema. Pasakojimą parengė Karolina Bieliauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie senoviniuose puoduose ruoštą vakarienę kompozitoriaus G. F. Händelio muziejuje Londone bei „Pointer“ tyrimą, kuriame surinkti prestižinių orkestrų narių liudijimai apie despotišką olandų dirigento Jaapo van Zwedeno elgesį.Rubrikoje „Be kaukių“ – scenografė Guoda Korsakaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kur bus iškeltas skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurtas Salomėjos Nėries paminklas prie Vilniaus Vyčio gimnazijos? Pokalbis su skulptoriaus V. Vildžiūno dukra žurnaliste Liudvika Pociūniene, S. Nėries anūkei atstovaujančiu teisininku Liudviku Ragauskiu, menotyrininke Laima Kreivyte ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene.Panevėžio muzikinis teatras pristato Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ premjerą. Tai komedija apie Poną Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasirenka prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas operetės veikėjus į apgaulės ir keršto pinkles. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Šį šeštadienį – paskutinę gegužės dieną – minėsime 180-ąsias Žemaitės gimimo metines. Jubiliejaus proga LRT KLASIKOS eteryje išgirsime pasakojimų apie tai, kokį įspaudą Žemaitė paliko literatūroje, feminizme bei kokią įtaką turi šių laikų kūrėjams. Pirmajame pasakojime išgirsite apie rašytojos literatūrinę pradžią bei palikimą. Pasakoja Karolina Bieliauskaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistė Sigutė Gražinienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pamėnkalnio vila ir Profesorių namas – koks bus naujas Vilniaus memorialinių butų-muziejų identitetas?Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ruošiasi prancūzų kompozitoriaus Louiso Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“ premjerai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.„Samaningi kilometrai“ kviečia burtis į masinius žygius partizanams atminti.Rubrikoje „Be kaukių“ – džiazo trimitininkas Apolinaras Dubauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

durée : 00:14:40 - L'invité du 13/14 - par : Jérôme CADET - Abdelkrim Grini, procureur d'Alès, était l'invité de France Inter ce jeudi. Retour sur son parcours et ses combats.

durée : 00:59:37 - Le 13/14 - par : Bruno Duvic - A partir de 13h30 nous recevons un magistrat que le grand public a découvert il y a quelques jours à la suite du meurtre d'Aboubakar Cissé commis dans une mosquée du Gard, le procureur d'Alès Abdelkrim Grini. Comment la lutte contre les discriminations l'a conduit vers la justice ?

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje prasideda 33-čiasis festivalis „Jauna muzika“, kurio tema šiemet – „mėgėjiška“ kūryba.Kauno miesto kamerinis teatras ir režisierius Gildas Aleksa kviečią į premjerą „Pažadink savo vidinę deivę“.Vilnius už trijų eurų mėnesinį mokestį Lietuvos meno pažinimo centrui „Tartle“ be konkurso išnuomojo tris prieš beveik du dešimtmečius įsigytas skulptūrines kompozicijas „Galimi pietūs“. Kodėl skulptūros nuomojamos dabar ir kodėl nebuvo rengiamas viešas konkursas?Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuke varžosi Jurgio Kubiliaus kūrinys „Ant00-2.0“ sopranui, Hammond vargonams, dideliam ansambliui, DI balsams, elektronikai ir vizualams.Viena subtiliausių šeštojo dešimtmečio grupių iš Los Andželo „The Association“ išgarsėjo savo nepaprastomis vokalinėmis harmonijomis.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši menininkė Adelė Liepa Kaunaitė. Kur slypi kūrybiškumo paslaptis? Kas tapytojai tampa atspirties tašku, kai, regis, mūzos neapsilanko?Ved. Gerūta Griniūtė

Balandžio 24 d. Samuelio Bako muziejuje atidaroma menininko iš Niujorko Steve Marcus paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“. Joje bus eksponuojamos menininko ištapytos riedlentės. Kūryboje jungdamas gatvės meną ir žydišką ikonografiją, jis kviečia geriau pažinti žydų kultūrą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7-as jo meškinas. Šis skirtas skautams. Iš Telšių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Dainoros Aleksaitės „Habanera“ trims balsams, dronui ir fiksuotai medijai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Rokiškio kultūros centro koridoriuose galima sutikti naują veidą. Tai režisierė Ignė Barkauskaitė. Daug metų užsienio teatruose praleidusi Ignė nuo šių metų perėmė vaikų ir jaunimo teatro vairą. Rokiškyje lankėsi ir su režisiere Igne Barkauskaite kalbėjosi kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Vitalija Makrickienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Projekto „Knyga + Kinas“ opcinio įsigijimo konkurso nugalėtojais tapo VšĮ „Broom Films“ – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Skučas ir prodiuserė Justė Michailinaitė, pasirinkę rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) perkelti į ekranus. Pokalbis apie literatūros ir kino pasaulių suartėjimą.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Parodoje apsilankė kolegė Evelina Povilavičiūtė.Velykų išvakarėse, Didįjį Šeštadienį netoli Paryžiaus įsikūrusioje istorinėje Kompjeno pilyje vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Les Printanieres“ pianistė Mūza Rubackytė surengs koncertą, kuriame kartu su Jungtiniu Vilniaus universiteto choru ir solistais iš Lietuvos – sopranu Aiste Pilibavičiūte, mecosopranu Nora Petročenko, tenoru Edgaru Davidovičiumi ir bosu Nerijumi Masevičiumi – atliks kompozitoriaus Ferenco Liszto liturginę oratoriją „Via Crucis“. Pokalbis su Vilniaus universiteto chorų meno vadove ir vyr. dirigente Rasa Gelgotiene.Kai garsas virsta emocija, o balsas – instrumentu. Šiandien Ignas Gudelevičius pasakos apie vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų: kompozitorę, dainininkę, režisierę ir performanso menininkę Meredith Monk. Nuo septintojo dešimtmečio ji tyrinėja žmogaus balso galimybes be žodžių, be tradicinių struktūrų, bet su ypatingu jausmingumu ir intuicija.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė, TV laidų vedėja Violeta Baublienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pašalinti dar kelias sovietmečiu ir vėliau Vilniuje įrengtas atminimo lentas, kuriose likę įrašai rusų kalba. Istorinės atminties komisijos siūlymu bus nuimtos atminimo lentos, skirtos su sovietų okupacine valdžia kolaboravusiam rašytojui Liudui Girai, carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui, rusų rašytojams Konstantinui Vorobjovui ir Fiodorui Dostojevskiui. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare, Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paule Kuzmickiene ir istoriku prof. Alfredu Bumblausku.LRT Klasika toliau tęsia pokalbius su autoriais, kurių knygos dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Šiandien kviečiame susipažinti su Pauliaus Norvilos knyga „Išprotėję eilėraščiai“, kurią iliustravo dailininkė Salvija Vaičikonytė. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Šis kūrinys nominuotas Vaikų knygos kategorijoje. Knygoje randami eilėraščiai nuotaikingi, lavinantys vaizduotę bei tinkantys ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kaip atrodė „Išprotėjusių eilėraščių” kūrybos procesas ir apie ką ši knyga, pasakoja Vesta Vitkutė.Flamenko šaknys siekia gilią praeitį. Nors šio stiliaus pavadinimas pirmą kartą paminėtas buvo tik 1774 m., jo ištakos siekia daug ankstesnį laikotarpį – islamo laikų Iberijoje. Kokie muzikiniai keliai ir kultūriniai mainai nulėmė šio unikalios raiškos stiliaus susiformavimą? Bandymai atsakyti į šį sudėtingą klausimą skleidžiasi naujausiame ansamblio „Lux musicae London“ albume. Apie įdomią garsinę kelionę, jungiančią laiką, kultūras ir tradicijas, plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadybininkė Dorotėja Būdaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse. Pokalbis su viena iš gatvės meno konkurso Vilniuje nugalėtojų – aukštapelkes tyrinėjančia tapytoja Mykole Ganusauskaite ir Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkyte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą – performansą „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Tai muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį. Pasakoja Karina Metrikytė.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla.Jos balsas ir fortepijonu skambinami pasažai sudomino daugybę džiazo, funko ir soulo klausytojų. Jos 1983-iaisiais išleistas albumas „Come with Me“ tapo savitu muzikiniu parašu. Tai brazilų pianistė, dainininkė, kompozitorė ir grupių lyderė Tania Maria. Jos kūryba – lyg nuolatinė evoliucija, kurioje susipina įvairiausi elementai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – fortepijonų derintojas, technikas, Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas Audrius Blažiūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Tęsiantis akcijai „Radarom“, LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė kviečia geriau pažinti Ukrainos kultūrą ir aktyviau aukoti.Vilniaus toliau kviečia senjorus laikinai globoti šunis ir kates – tuos gyvūnus, kurie jau seni, suluošinti ir vargiai rastų, kas juos priglaustų. Akcijos „Senjoras senjorui“ sumanytojai senjorų prašo tik dėmesio augintiniams, nes visu kitu – veterinarų priežiūra, ėdalu, kraiku – pasirūpinta. Kaip Jūs vertinate tokią akciją?Iki šiol mirti galėjo tik žmonės ir bitės, o visi kiti gyvi organizmai – arba nugaišti, arba kristi. Bet kalbininkai, gavę LRT RADIJO laidos „Sugyvenimai“ autorių klausimą, ar tikrai gyvūnai negali mirti, nusprendė, kad jie gali mirti. Taigi nuo šiol mirti gali ne tik žmogus ir bitės, bet ir žmogaus mylimas augintinis, pvz., šuo, katė, žiurkėnas. Kaip jūs vertinate tokį kalbininkų sprendimą?Kokios nuotaikos gėlių turgeliuose šią Valentino dieną, kokiems pirkėjų srautams nusiteikusios didžiosios parduotuvės?Kuo ypatingas Valstybėsatkūrimo dienos minėjimas Kuonio šile?Ved. Edvardas Kubilius