Podcasts about Grini

Ketvirtadienį įvyko 16-ieji Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimai „Ąžuolas 2026“. Šie metai asociacijai – istoriniai: pirmą kartą išskirta atskira trumpo metro filmų kategorija, įvertinta Kultūros asamblėja, o pagrindinis vakaro apdovanojimas atiteko Vytautui Katkui už filmą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistės Žegulytė). Pokalbis su viena iš komisijos narių Kristina Sereikaite ir dviem laureatais – Nojumi Drąsučiu ir Ieva Jaruševičiūte.Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Kodėl antikiniu mitu paremta meilės istorija aktuali šiandien ir ką kūrėjams reiškia ši sceninė interpretacija – pasakoja repeticijas stebėjusi kolegė Karina Metrikytė.Birželio 19–21 d. Latvijoje nuvilnys jubiliejinė, XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Šis tradicinis renginys šįkart peržengs klasikinio festivalio ribas ir taps ambicingu mokslo, kultūros bei meno sinergijos projektu. Rygoje pasirodys beveik 4 tūkst. studentų, tarp jų – ir viena Lietuvos delegacija, vienijanti per 1 400 dalyvių. Pokalbis su šventės organizatoriais ir dalyviais.Ved. Gerūta Griniūtė

Birželio 17–18 d. šokėjas Adrian Carlo Bibiano pristato performanso „man niekada nepriklausiusi kaltė“ premjerą. Šokio performansas nagrinėja trauminių patirčių, įteigtos kaltės, kūno atminties ir vyriškumo temas. Pokalbis su šokėju ir klinikine psichologe ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doktorante Agniete Kairyte.Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre vyko pirmasis šių metų jaunimo muzikos festivalio „Šiauliai gyvai“ koncertas. Iš viso festivalio programoje – penki renginiai. Birželio 17-ąją laukia triukšmingas festivalio uždarymo renginys amfiteatre. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais. Kokie šventės dalyvių įspūdžiai ir ką jiems simbolizuoja šių metų renginio pavadinimas „Siekiai suartina“? Iš Tauragės regiono dainų šventės pasakoja Vesta Vitkutė.Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

2024 m. pabaigoje Vilniaus katedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos ir neatpažinto asmens kaukolė. Istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis kelia hipotezę, kad ji – Elžbietos Habsburgaitės. Pokalbis su S. Poderiu ir antropologu, profesoriumi Rimantu Jankausku.Teatras „Utopia“ kviečia į alternatyvios kultūros erdvę „Kablys“, kur pristatoma režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjera „Antigonė“ – šiuolaikiška senovės graikų dramaturgo Sofoklio tragedijos interpretacija. Kūrėjai čia kelia nepatogius klausimus: ką renkamės, kai valdžia reikalauja tylėti, ir ar globalios griūties akivaizdoje įmanoma išsaugoti žmogiškumą? Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Aktorius Eimutis Kvoščiauskas pristato dokumentinio teatro pasakojimą „Babytė, kurią vadino bandite“. Tai asmeniška, jautri ir autentiška istorija apie močiutę – tremtinę ir politinę kalinę, jos šeimą bei brolius partizanus. Spektaklis paremtas tikrais šeimos išgyvenimais: pasakojama apie tremtį, partizaninį pasipriešinimą, be motinos likusį sūnų ir tragiškus žmonių likimus.Ved. Gerūta Griniūtė

Rusnėje – ant pylimo prie upės, prie bibliotekos ir kitur – stovi jau 4 pianinai. Miestelio viešosiose erdvėse pastatyti nebereikalingus pianinus sugalvojusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sako, kad šie instrumentai tiesiog pradžiugina žmones.Socialdemokratams šeštadienį nusprendus šalinti iš valdančiosios koalicijos „Nemuno aušrą“ ir kviesti prie jos jungtis Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, politikos ekspertai teigia, kad toks sprendimas pavėluotas, bet nėra netikėtas. Apie tai plačiau po aštuntos valandos žinių.Dainų dainelėje pasirodo laureatai.

Kokių kultūros ir meno profesijų atstovų įgūdžių šiandien ieško darbdaviai ir verslai? Kaip kultūros lauko ekosistema ir švietimo institucijos prisitaikiusios prie rinkos? Pokalbis su LMTA Studijų prorektore prof. Rūta Riktere, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIK Lietuva) vadove Edita Sabalionyte ir įmonės „Synthesis Consulting Group“ vadovu Gediminu Užkuraičiu.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-čio klausytojai". Šiandien režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį", – sako ištikimas radijo klausytojas, kurį kalbino kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus sulaukė neįkainojamo mecenatystės pavyzdžio – dr. Jaunius Gumbis perdavė iškilaus simbolisto, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėjo bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) 44 kūrinių kolekciją. Pokalbis su muziejaus direktore Virginija Vitkiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie atrastus kompozitoriaus Antonio Salieri kūrinius, Anglijos menų tarybos atšauktas daug diskusijų sukėlusią „Let's Create“ gaires ir filmo „Kalifornijos svajos“ muzikos koncertą išgelbėjusį savanorį pianistą.Ved. Gerūta Griniūtė

Garsiojo italų genijaus Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje. Pokalbis apie Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Pokalbyje dalyvauja Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Lietuvos dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių vadovė, parodos kuratorė, meno istorikė Daiva Mitrulevičiūtė.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“, kuriame – asmeninės mūsų klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. Klausytoja Renata Bindokaitė sako, kad radijas ją lydi visą gyvenimą. Iš pradžių įjungtas radijas nuramindavo jos, mažos mergaitės, verksmą, vėliau fone skambėdavo ruošiant namų darbus. Atidžiau radijo programų Renata ėmė klausyti jau suaugusi. Su Renata Bindokaite pasikalbėjo mūsų kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos istorijos institutas kviečia į Lietuvos radijo istorijai skirtą konferenciją. Joje bus žvelgiama į Lietuvos radijo istoriją drauge su istorikais, žurnalistais, menininkais, visuomenės veikėjais ir apmąstyti jo reikšmę dabarties pasaulyje bei praėjusio šimtmečio kontekstuose. Pokalbis su vienu iš konferencijos programos autorių Julijumi Grickevičiumi.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip atlikusieji bausmę žmonės reintegruojami į visuomenę? Kiek prie šių žmonių reintegracijos gali prisidėti įvairios kultūrinės iniciatyvos? Pokalbis su Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus viršininke Olga Stulgiene, organizacijos „Prirašytos rankos“ įkūrėja Ieva Mackute, Lietuvos probacijos tarnybos socialine darbuotoja, dirbančia Plungės pusiaukelės namuose, Aukse Ruveliene ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus vyriausiąja specialiste Edita Matusevičiene.Kaune jau septintą kartą vyko festivalis „Švęskime upę!“. Kauno menininkų namų ir kūrybinių bendruomenių organizuojamas festivalis kvietė pasižvalgyti į miestą iš Nemuno, pasvarstyti apie vandenyje gyvenančias mitines būtybes ir įsimintinai paminėti 618-ąjį Kauno gimtadienį. Rekordinis skaičius dalyvių per pusdienį vandeniu ar sausuma iš Panemunės turėjo pasiekti Santaką. Nemunu plaukė ir plaustpirtis – jo įgula plaukdama kaitinosi pirtyje ir į upę įšokdavo atsigaivinti. Festivalio dalyvių įspūdžius ir pasakojimus užfiksavo kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Apie vienos dienos įvykių srautą „Soundscapes: klausymosi dieną“, skirtą Žvėryno ir jo apylinkių akustiniam laukui patirti, pokalbis su garsinio pasivaikščiojimo koordinatoriumi kompozitoriumi Dominyku Digimu.Ved. Gerūta Griniūtė

Trečiąjį gegužės ketvirtadienį minima Vyšyvankos diena. Apie Ukrainos tautinį drabužį, simbolius madoje kalbamės su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojas“, kuriame – asmeninės klausytojų istorijos apie ryšį su radiju. „Man radijas yra gabalėlis širdies“, – sako Lietuvą savo namais vadinantis italų istorikas Andrea Griffante. Jo gyvenime radijas atsirado dar vaikystėje, kai trumposiomis bangomis buvo galima pasiekti kone visą pasaulį. Su istoriku kalbasi Justė Luščinskytė.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio „Sirenų giesmės“ elektronikai ir fortepijonui.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Lietuvos kariuomenei pranešus apie oro pavojų – netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtą droną – Vilniaus apskrityje paskelbtas signalas „Raudona“, gyventojai įspėti vykti į priedangas. Kaip reagavo kultūros įstaigos? Kodėl kai kuriems gyventojams nepavyko patekti į nurodytas priedangas?Vakar paaiškėjo, kad restauratorius Saulius Poderis, Vytauto palaikų slėptuvės vietos hipotezės autorius, nebuvo pakviestas į Vyriausybės sudarytą Vilniaus arkikatedros tyrimų darbo grupę. Situaciją vertina istorikas, prof. Alfredas Bumblauskas.Vakar paskelbta, kad prestižinę Tarptautinę „Bookerio“ premiją pelnė Yang Shuang-zi parašytas ir taivaniečių kilmės amerikietės vertėjos Lin King išverstas romanas, kurio pavadinimą preliminariai į lietuvių kalbą verčiame kaip „Taivano travelogas“. Šią knygą Lietuvoje ketina išleisti leidykla „Rara“, pokalbis su leidyklos vadovu Benu Arvydu Grigu.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Vilniuje vyksta Nacionalinis kultūros forumas, kurio tema – „Kūrybiškumas: talentai dėmesio centre“. Vienas iš forumo kviestinių svečių – lyderystės, strategijos, dizaino ir inovacijų ekspertas iš Danijos Christeris Windeløvas-Lidzélius. Pokalbis apie šiandien pakitusią talento sampratą ir mąstymo ribų plėtimą.Gegužės 16-ąją kompozitoriui Faustui Latėnui būtų sukakę 70 metų. Prisimename kūrėją, apie kurį mintimis dalinasi pianistė Indrė Baikštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė paskirta Karališkojo Škotijos orkestro naująja vadove. Apie dirigentės sėkmę ir pastarųjų metų stulbinančius pasiekimus – pokalbis su muzikologe, LRT KLASIKOS vyresniąja muzikos redaktore Rasa Murauskaite-Juškiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Kiek ir kokių skaitymo akcijų reikia Lietuvai, kad taptume knygų tauta? Apie skaitymo įgūdžių lavinimą ir skaitymo skatinimą – pokalbis su literatūros festivalio „Open Books“ vadove Jurga Mandrijauskaite, nacionalinės iniciatyvos „Knygos tauta“ iniciatore dr. Austėja Landsbergienė ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Klausimas „kas yra kortos?“ gali nuskambėti naiviai, juk pirmoji asociacija – azartiniai žaidimai. Bet pažvelgus atidžiau, Istoriškai kortos liudija ir technologinę pažangą, spausdinimo galimybes, ir keliones tarp šalių bei kultūrų, o socialiniu aspektu – tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi ar net meminio įkvėpimo šaltiniui. Galaunių namai-muziejus parodoje „Kolekcininkai: atviros kortos" kviečia į kortas pažvelgti iš kelių, gal net netikėtų perspektyvų. Pasakoja kolega Iš Kauno Andrius Baranovas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinys „Papasakok man...“ simfoniniam pučiamųjų orkestrui ir vargonams. Apie savo kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Ved. Gerūta Griniūtė

Socialiniuose tinkluose dažnai matome nuomonės formuotojų ar kitų žinomų žmonių skelbiamą turinį, kuriame neretai publikuojamos meno kūrinių fotografijos. Meno viešinimas tampa vis populiaresnis, tačiau kūrinių autorystė vis dar dažnai nenurodoma. Kodėl taip nutinka ir kokią žalą tai daro? Pokalbis su menotyrininke Karolina Tomkevičiūtė, tapytoja Laura Slavinskaitė, asociacijos LATGA Menų skyriaus vadove Ingrida Radovič ir meno kritike Jogintė Bučinskaitė.Miuziklo Mamma Mia! premjera įvyko 1999 metais Prince Edward Theatre Londone. Nuo to laiko sumanymo autorė ir prodiuserė Judy Craymer prodiusavo jau 50 šio miuziklo pastatymų 16 kalbų daugiau nei 450 miestų visame pasaulyje. Pasak lietuviškosios versijos kūrėjų, tai, kad Mamma Mia! bus pastatytas Lietuvoje, yra išties didelis įvykis. Lietuviškai prabilęs miuziklas kviečia patirti meilės ir draugystės nuotykį bei prisiminti žinomiausias ABBA dainas. Repeticijose lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė – klausomės jos pasakojimo.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirigento Zubin Mehta 90-ąjį jubiliejų, Safolkas įkurtą muzikantų sveikatos atkūrimo programą ir Honkongas sukurtą humanoidę Sophia, pradedančią klasikinės muzikos solistės karjerą.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė geriausių 2025 metų Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių autorius ir fragmentus – klausytojai savo favoritą gali rinkti iki gegužės 24 dienos. Tarp penkiolikos geriausių praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Linas Rupšlaukis koncertas akordeonui, kameriniam orkestrui ir perkusijai „Leviatanas“. Apie kūrinį pasakoja pats autorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Venecijoje prasideda prestižinė Venecijos meno bienalė. Tiesiogiai iš Venecijos kalba LRT KLASIKOS kultūros žurnalistė, redaktorė Indrė Kaminckaitė.Vilniaus senajame teatre gegužės 7 ir 8 dienomis – režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Jerma“ pagal Federico Garcíos Lorcos pjesę premjera. „Jerma“ – tai pjesės adaptacija, pritaikyta šių dienų etinėms dilemoms: apie atšąlančius santykius ir jų kompensavimo mechanizmą, apie motinystės tamsiąją pusę, kuri dažnai slepiama. Svarbi spektaklio ašis – įtampa tarp visuomenės lūkesčių, spaudimo susilaukti palikuonių ir individo laisvės kurti savo gyvenimą. Spektaklio repeticijas stebėjo kolegė Karina Metrikytė.Lietuvių kalba pasirodė Johno Maynardo Keyneso knyga „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (leidykla „Kitos knygos“). Tai – vienas iš svarbiausių ekonomikos teorijos pagrindų. Pokalbis su knygos vertėja iš anglų k. Aušra Maldeikiene.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus - klausytojai savo kūrinį–favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Luko Butkaus „falten“ (susiklostymai) fortepijoniniam trio. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien ir rytoj vyksta tarptautinė konferencija „Išsklaidytas, atrastas, susietas: naujas žvilgsnis į pasklidusį paveldą“, suburianti ekspertus iš viso pasaulio – nuo UNESCO iki Smithsono instituto (JAV). Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai Giedre Mileryte-Japertiene.Filosofija, bulvės ir Panevėžio dvasia – visa tai susitinka Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Bulvės metafizika“. Arvydo Šliogerio idėjų įkvėptas spektaklis pasakoja ne tik apie paprastą panevėžiečių šeimą, bet ir apie prasmės paieškas, netektį bei tai, ką iš tiesų vadiname namais. Spektaklio repeticijoje apsilankė mūsų kolegė Evelina Povilavičiūtė.Balandžio 30 d. Šiuolaikinio meno centras pristato naujojo institucijos vadovo, kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko parodinę programą. Ją pradeda tarptautinė grupinė paroda „Superklijai, arba sukurti draugą“. Pokalbis su V. Klimašausku.Ar radijo eteryje reikia daugiau estrados? Ar – taiklių šiuolaikinių orų prognozių? Ir kas užduoda geriausius klausimus? Gelgaudiškio gyventoja, Lietuvos radijo gerbėja Birutė Liaudaitienė ir pati kadaise buvo tapusi radijo žvaigžde. Radijo šimtmečio cikle – pokalbis apie Jurbarke pirktą „VEF'ą“, „politikierių“ vyrą ir Lietuvos radiją, namuose kalbantį nuo šeštos ryto iki šeštos vakaro. Gelgaudiškyje pas ponią Birutę lankėsi mūsų kolegė Kotryna Lingienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną – pokalbis su naująja skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare apie naują jos iniciatyvą – skaitymo valandėlę. Taip pat – žvilgsnis į savaitgalį Vilniuje pirmą kartą vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis“.Birželio 12-ąją įvyks Didysis gimtadienis – radijui sueis 100 metų. Šia proga LRT KLASIKA rengia ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Greta istorinių pasakojimų apie radiją kūrusius žmones kviečiame pasidomėti, kokiai auditorijai, kam jie tą radiją kūrė, kas buvo klausytojai per ištisą šimtmetį. Programos keitėsi, plėtėsi laidų ir jų apimamų gyvenimo sričių ratas, bet klausytojai buvo neatskiriama radijo kūrimo dalis. Žmonės mums rašydavo popierinius laiškus, atvirlaiškius (buvo net korespondencijos skyriai!), dabar dažniau siunčia elektroninius laiškus arba savo nuomonę ar kritiką pareiškia socialiniuose tinkluose. Kaip vakar ar prieš šimtmetį klausytą radiją priima ir prisimena mūsų klausytojai, apie tai – mūsų ciklas „Šimtmečio klausytojas“, kurį simboliškai pradeda pasakojimas iš Kauno. Prisimenate: „Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva“?Skulptoriaus, tautodailininko Adolfo Teresiaus, gyvenančio ir kuriančio Garliavoje, Kauno rajone, kasdienybę radijas lydi ne vieną dešimtmetį. Anot menininko, ši medija šiandien jam tapusi neatsiejama kūrybinio proceso dalimi. Pasakoja Andrius Baranovas.Sapiegų rūmuose – didžioji paroda „Namų ruoša pavojingais laikais“. Paroda pristato šiuolaikinio meno kūrėjų praktikas, siekiančias užčiuopti gyvenimo tarpsnių ribas ir kartų ryšius formuojančias jėgas. Pokalbis su vienu iš parodos kuratorių Edgaru Gerasimovičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko jubiliejų, lėšų grobstymo tyrimą Neapolio „San Carlo“ operos teatre bei milijonus kainuojantį smuiką, per koncertą kritusį ant scenos.Ved. Gerūta Griniūtė

Ar tikrai ekranai šiuolaikiniuose spektakliuose prideda meninės vertės? Apie inovacijas scenose – pokalbis su „Vilnius tech“ Kūrybinių industrijų fakulteto lektoriumi Remigijumi Ruokiu ir teatro režisieriumi Gintaru Varnu.Birželio 12 d. minėsime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Šiandien, balandžio 22 d., minime 410-ąsias ispanų rašytojo Miguelio de Cervanteso mirties metines. Apie vieną ryškiausių jo literatūros kūrinių, tapusių vienu iš kertinių pasaulio literatūros ir filosofijos kūrinių, romaną „Don Kichotas“ kalbamės su literatūrologu prof. Pauliumi Subačiumi.Seimo nutarimu 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Šio instrumento grojimo tradicijos puoselėjamos ir Žemaitijoje. Vienas iš kolektyvų yra susibūręs Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje, Šilalės rajone. Ansamblio vadovė džiaugiasi, kad dar turi mokinių, kuriuos domina kankliavimas. Tiesa, nebūtina būti ansamblio dalimi, kai kurie su kanklėmis susipažįsta ir Šilalės rajone vykstančioje etnokultūrinėje stovykloje. Kodėl žmonės renkasi mokytis groti kanklėmis ir kaip šio instrumento tradicijos išlieka gyvybingos, pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

Mirė vienas ryškiausių Lietuvos moderniosios muzikos kūrėjų, kompozitorius, pedagogas Osvaldas Balakauskas. Pokalbis su Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku Mantautu Krukausku ir muzikologe dr. Rūta Stanevičiūte.Alytaus miesto teatras trečiadienįj kviečia į premjerą „Dairosi dievas nuo kalno“. Spektaklis kviečia atsigręžti į žodį – jo prasmę, reikšmę ir galią. Poetinę viziją pagal Justino Marcinkevičiaus ir Sigito Gedos eiles pristato režisierius Albertas Vidžiūnas. Spektaklio repeticiją stebėjo kolega Andrius Baranovas.Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovo pareigas laimėjo Nomeda Šatkauskienė, nuo 2021 metų rugpjūčio ėjusi Valstybinio Šiaulių dramos teatro meno vadovės pareigas. Pokalbis apie ateities teatro viziją.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien susipažįstame su poezijos kategorijoje nominuotu Gintaro Bleizgio eilėraščių rinkiniu „Šešėlių upė“. Poetas jį vadina savo gyvenimo knyga, o į tris scenas suskirstytojoje knygoje bando pamatyti tai, kas slypi už daiktų, gamtos, medžių, žolės, upės. Su poetu kalbasi Marius Eidukonis.Ved. Gerūta Griniūtė

Režisierius Joris Skudra pristato dokumentinį filmą apie Nigelą Hayesą-Davisą ir Eurolygą „Chasing Glory“. Prieš pasaulinę premjerą Miunchene – pokalbis su filmo kūrėju.Kultūrinius ryšius stiprina Klaipėdos ir Kauno valstybiniai muzikiniai teatrai. Gegužės pabaigoje Klaipėdos scenoje bus rodomi du Kauno muzikinio teatro spektakliai. Klaipėdoje taip pat laukiama svečių iš Estijos, o patys klaipėdiečiai ruošiasi gastrolėms Kaune ir Lenkijoje. Apie teatrinius mainus – ne tik spektakliais, bet ir žiūrovais – pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Pradedami tirti ankstyviausi Vilniaus arkikatedros mūrai. Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, projekto tyrimų grupės vadovas Rytis Jonaitis.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie staiga mirusią operos žvaigždę Rainelle Krause, jaunojo lietuvių dirigento Arijaus Šereckio debiutą ir išskirtinį Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal šv. Joną“ įrašą.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKOJE žurnalistė Gerūta Griniūtė su žiniasklaidos atstovais ir politikais aptaria, kokios žiniasklaidos sritys Lietuvoje stiprėtų, o kurios – silpnėtų, jei būtų priimtos LRT pataisos. Kokią įtaką tai turėtų turinio kokybei, nepriklausomumui ir visuomenės informavimui?Pirmoje laidos dalyje dalyvauja: leidinio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė, menotyrininkė prof. Agnė Narušytė, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, Interneto žiniasklaidos asociacijos narys Rolandas Barysas, Seimo narė, LRT pataisų darbo grupės narė Ligita Girskienė.Antroje laidos dalyje diskutuoja Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Seimo narys, LRT pataisų darbo grupės narys Artūras Zuokas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Radvilų rūmuose atidaroma vieno garsiausių Lietuvos skulptorių Mindaugo Navako paroda „Vakar ir dar seniau“, kurioje pristatoma keliasdešimt naujausių monumentalių porceliano skulptūrų. Dalis jų eksponuojama pirmą kartą. Pokalbis su parodos kuratore Vilte Visockaite.Toliau pažindinamės su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais kūriniais. Šiandien mūsų lentynoje – Šarūnės Baltrušaitienės ir Viktorijos Ežiukas knyga vaikams „Slaptas Spirgutės noras“ (išleido „Alma littera“). Knyga pasakoja apie mergaitę, augančią tik su mama, tačiau turinčią slaptą svajonę rasti tėtį. Autorė Šarūnė Baltrušaitienė sako norėjusi, kad vaikai, kuriuos augina tik vienas iš tėvų, nesijaustų vieniši. Autorę Šarūnę Baltrušaitienę ir iliustruotoją Viktoriją Ežiukas kalbina Donatas Šukelis.Ar mūsų kultūros finansavimo modelis pakankamai vertina ilgalaikį poveikį regionuose? Pokalbis su pianistu, festivalio „Fortduofest“ meno vadovu Rimantu Vingru ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie orkestro atlikėjų hologramas JAV oro uoste, netikėtą Zalcburgo festivalio vadovo atleidimą ir tai, ką Čikagoje dirigavęs Riccardo Muti aiškino vėluojantiems koncerto klausytojams.Ved. Gerūta Griniūtė.

Šiandien, balandžio 1-ąją, poetui, eseistui, vertėjui Marcelijui Martinaičiui būtų sukakę 90 metų. Kuo ši asmenybė svarbi Lietuvos kultūros žemėlapyje? Apie tai kalbamės su M. Martinaičio broliu, kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu.Raseiniuose atidengiama Kęstučio Dovydaičio skulptūra „Kukučio katinas“. Tiesiogiai iš Raseinių – gidas, istorijos mokytojas, meninių akcentų Raseiniuose pagal „Kukučio balades“ idėjos autorius Arnas Zmitra.„Nė vieno knygos veikėjo nereikėjo išgalvoti, nes kiekvienas mokslininkas jau savaip charakteringas“, – sako rašytoja Goda Raibytė-Aleksa. Jos mokslo pasakoje „Aurora ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių“ didžiausios Visatos paslaptys atgyja per smalsios mergaitės Auroros kelionę. Šiame literatūros kūrinyje akivaizdus ir knygos dailininkės Julijos Račiūnaitės taiklus personažų įvaizdžių pojūtis. Mokslo pasaka tapo „Metų knygos rinkimų“ nominante knygų paaugliams kategorijoje. Su knygos autorėmis Goda Raibyte-Aleksa ir Julija Račiūnaite kalbėjosi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Kai kurios žiniasklaidos priemonės balandžio 1-ąją, dar vadinamą Melagių diena, mini pokštaudamos ir vartotojams siūlydamos šmaikštaus ar melagingo turinio. Kur yra riba tarp nekalto melo ir pavojingos dezinformacijos? Pokalbis su žiniasklaidos platformos „Redakcija“ žurnalistu Ignu Kinčinu ir politikos apžvalgininku Mariumi Laurinavičiumi.Jau dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti Krymo totorė Elvira Drozdova mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė ir edukatorė. Savo kūryboje ji perteikia istorijos, žmogaus teisių, ekologijos ir kitas temas. Kūrėjos studijoje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė.

Žmonės su negalia ir specialiaisiais poreikiais vis dar susiduria su kasdieniais barjerais, ribojančiais jų galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kaip dizainas gali prisidėti prie tokių barjerų mažinimo? Vilniaus dailės akademija surengė tarptautinę projekto „DESIG*ness“ baigiamąją konferenciją, skirtą įtraukiojo dizaino temai ir jos vaidmeniui aukštajame moksle bei visuomenėje. Pokalbis su projekto vadovu, VDA profesoriumi Sauliumi Jusioniu.„Neslėpsiu, kad požiūris į Sniečkų ir sovietmetį negali būti teigiamas ar neutralus“, – sako istorikas Marius Ėmužis. Jo parengta Antano Sniečkaus politinė biografija „Šeimininkas ir jo dvariškiai“ (išleido „Aukso žuvys“) pateko į „Metų knygos rinkimų“ negrožinių knygų penketuką. Autorių kalbina Jolanta Kryževičienė.Paaiškėjo, kad Venecijos bienalėje Rusijos paviljone dalyvausiantys menininkai nėra disidentai, kaip apie tai anksčiau kalbėjo bienalės prezidentas Pietrangelo Buttafuoco. Tai asmenys, tiesiogiai susiję su Rusijos vyriausybe ir su šalies vadovui Vladimirui Putinui artimais asmenimis. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare, Nacionalinės dailės galerijos direktore dr. Lolita Jablonskiene.Ar kada jautėtės taip, lyg gyvenimas būtų atsidūręs akligatvyje? Kaip išsaugoti save ir santykius su aplinkiniais, kai ištinka krizė? Juozo Miltinio dramos teatro premjeroje „Pereigos ritualai“ tyrinėjamos būtent tokios ribinės žmogaus patirtys. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Akcija „Metų knygos rinkimai 2025“ kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias Lietuvos autorių knygas iš ekspertų pasiūlytų poezijos, prozos, negrožinės literatūros, vaikų ir paauglių knygų kategorijų. Šiandien susitinkame su negrožinės literatūros kategorijos nominante, knygos „Janinos Degutytės laiškynas“ trijų tomų autore dr. Giedre Šmitiene.„Nojaus mitas yra tamsiausia medžiaga, kurią esu analizavęs“, – sako režisierius Jokūbas Brazys. Per dabarties reiškinius, įvykių ir jausenų interpretacijas patirti biblinės eilutės svorį kviečia Klaipėdos dramos teatre sukurtas spektaklis „Nojaus arka“. Repeticijose lankėsi mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija išrinko prestižinių „Auksinių scenos kryžių“ – svarbiausių Lietuvos scenos meno apdovanojimų – nominantus. LRT KLASIKOJE kartu su teatrologe doc. dr. Ramune Balevičiūte aptariame šių metų tendencijas, ryškiausias premjeras ir nusivylimus.Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje rytoj, ketvirtadienį, atidaroma tapytojo ir videomenininko Sauliaus Paliuko darbų paroda „Perspektyvos. Fragmentuoti pasauliai“. Naujausiuose savo kūriniuose autorius tyrinėja perspektyvos filosofinius ir vizualinius aspektus. Menininką Alytaus rajone esančioje sodyboje aplankė kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė

Prabėgus beveik dviem tūkstančiams dienų po teismo sprendimo griauti Vilniuje esančius Maskvos namus, jie vis dar stovi. Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, teismo sprendimą vykdyti vis dar trukdo biurokratinės kliūtys. Kokios išeitys lieka? Pokalbis su Vilniaus meru Valdu Benkunsku.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie operos industrijos reakciją į Timothée Chalamet replikas ir apie Prancūzijoje plėtojamą klasikinės muzikos kolektyvų bei psichiatrijos ligoninių bendradarbiavimą.Kaip kalbėti apie erotiką? Ar mokame kalbėti apie intymumą, gyvendami hiperseksualizuotų vaizdų aplinkoje? Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami naujoje LRT KLASIKOS tinklalaidėje „Kūno kultūra“, kurios idėjos autorė ir vedėja – Urtė Karalaitė. Pokalbis studijoje su kūrėja.Ved. Gerūta Griniūtė

Specialioje kultūros aktualijų laidos „Pakeliui su klasika“ diskusijoje susitinka keturi ryškūs viešieji intelektualai – istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, ekonomistė Elena Leontjeva, menotyrininkė prof. Agnė Narušytė ir politologė dr. Nerija Putinaitė. Žurnalistė Gerūta Griniūtė jiems meta iššūkį: ar užteks argumentų kritiškiems ir esminiams teiginiams apie Lietuvos kultūrą, visuomenę ir mūsų laiką?Ved. Gerūta Griniūtė

Serbijos kino ir kultūros bendruomenė susiduria su sisteminiu viešojo finansavimo stabdymu, politiniu spaudimu ir meninės bei saviraiškos laisvės ribojimu. Tokį pranešimą ir kreipimąsi į kolegas išplatino skirtingos Serbijos kino organizacijos. Nepaisant numatytų biudžeto lėšų, Serbijoje daugiau nei metus neskelbiami vieši kvietimai finansavimui gauti, taip faktiškai blokuojant nepriklausomą kino gamybą. Pokalbis su viena žymiausių Serbijos kino prodiuserių Jelena Mitrović.Ansamblis „Lietuva“, į antrąjį premjerinį šokio spektaklį „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kviečiantis šį vakarą 19 val. Vilniaus senajame teatre, jau suplanavo gastroles po visą Lietuvą iki vėlyvo rudens. Naujas spektaklis judesio kalba atskleidžia Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės asmenybę, ypač mažiau akcentuotą jos emocinio gyvenimo pusę: ką reiškia gyventi su genijumi, kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą, o vėliau – ir jo mirtį. Su šokio spektaklio „Sofija | Genijaus šešėlyje“ kūrybine komanda bendravo ir pasakojimą mums parengė Gabrielė Kiršaitė.Šiandien Vilniuje prasideda Kaziuko mugė. Kodėl šventasis Kazimieras – Lietuvos ir Lenkijos princas, Lenkijos karalaitis, Jogailaičių palikuonis – yra svarbus lietuviams? Kodėl šv. Kazimierui meldžiasi Ukrainos žmonės? Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininku, senosios literatūros tyrėju Mintautu Čiurinsku, paskelbusiu šv. Kazimiero gyvenimo šaltinius.Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas. Pristatyta kelerius metus kultūrologo Jono Nekrašiaus kurta knyga. Joje garsus Šiaulių menininkas atskleidžiamas kaip miesto kultūrinį veidą formavusi asmenybė, pedagogas, grafikas, scenografas. Iš Šiaulių dailės galerijos pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Pasitinkant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodą Tokijo Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Japonijos kompozitoriai buvo pakviesti parašyti muziką, reflektuojančią Čiurlionio tapybos kūrinius. Šį vakarą, išlydint M. K. Čiurlionio darbus į Tokijo Nacionalinį Vakarų meno muziejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyks išlydėtuvių koncertas „Čiurlionio tapybos atspindžiai japonų kompozitorių kūryboje“. Koncerto programoje skambės penkių japonų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks Jusuke Išii ir Rokas Zubovas. Pokalbis su muzikais.Prieš kelias savaites jaunasis dirigentas Marius Rinkevičius stojo prie Klaipėdos kamerinio orkestro dirigento pulto, o visai neseniai talkino ir tėčiui Gintarui Rinkevičiui ruošiantis Richardo Wagnerio operai „Lohengrinas“. Tai buvo pirmasis jų bendras darbas, nors pirmą kartą stovėti prieš orkestrą jam teko būnant penkerių. Dabar, kalbėdamas apie tėtį, M. Rinkevičius su džiaugsmu sako, kad jei ne laiku suteiktas postūmis, šiandien kažin ar jis būtų tapęs dirigentu. Dirigentą kalbina Gabrielė Miškinytė.Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) uždraudė Ukrainos paralimpinei rinktinei dėvėti ceremoninę uniformą artėjančiose 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse. Ukrainos paralimpinio komiteto prezidentas Valerijus Suškevyčius paaiškino, kad uniformos dizainas su Ukrainos žemėlapiu buvo laikomas politiniu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, politologu Nerijumi Maliukevičiumi.2026-uosius paskelbus Kanklių metais siekiama populiarinti šį instrumentą. Dažniausiai kanklėmis grojamos liaudiškos melodijos, tačiau atsiranda ir kuriančių terapinę muziką šiam instrumentui. Tai jau keliolika metų daro šiaulietė Renata Bilbokaitė. Ji sako, kad jai artimesnis arfinis kanklių skambesys. O vienas garsiausių kanklių meistrų, tautodailininkas Albertas Martinaitis, pasakoja per gyvenimą jau išdrožęs apie pusantro tūkstančio kanklių. Dalį – mirusių žmonių atminimui, kaip tai buvo daroma senais laikais, kai kanklės buvo laikomos mirties instrumentu. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė.

Šiandien prasidėjo tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Kokia atmosfera knygų mylėtojų traukos centre ir ko svarbu nepraleisti? Pasakoja Ieva Radzevičiūtė.Lietuvos nacionalinis dramos teatras žiūrovus kviečia prisiminti mokyklines patirtis ir išgyventi dar vieną dieną klasėje. Šiandien įvyks režisierės Lauros Kutkaitės premjera „Mokyk mane“.Prasideda jubiliejinis – 30-asis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie paskelbtą lietuvių solistės rečitalį „Metropolitan opera“ scenoje bei „sulankstomą“ operos teatrą ant ratų, gastroliuojantį Liono regione Prancūzijoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Įsibėgėjo 76-asis Berlyno kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi kūriniai iš daugiau nei 80 šalių. Kokios temos šiemet plačiausiai aptariamos festivalyje? Kokios politinės žinutės vyrauja? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Kukta.Anykščiuose susibūrusi roko grupė Čigongo meistras šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. Muzika grupės nariams – tai ne tik hobis, bet ir būdas įprasminti dienas. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą", – sako grupės lyderis Mykolas Tursa, su kuriuo pasikalbėti susitiko kolegė Simona Ševčenkaitė.„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo Facebook sienoje atsidūręs įrašas apie kompozitoriaus Dominyko Digimo šių metų Vasario 16-ajai sukurtą kūrinį „Aušros choras“ sukėlė kultūros bendruomenės pasipiktinimą. D. Digimas sako, kad jo kūrinys neturi jokios pozityvios konotacijos su partija „Nemuno aušra“ ir, kad kompozitorius nesutinka būti tapatinamas su šia politine jėga, taip pat teigia, kad kūrinys buvo panaudotas neatsiklausus, be leidimo, todėl prašo, kad šis R. Žemaitaičio įrašas būtų pašalintas. Pokalbis studijoje su kūrėju D. Digimu, teisininke Vilija Viešūnaite ir komunikacijos ekspertu Liutauru Ulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šimtmetį pasitinkantį vengrų kompozitorių bei ypatingo moliusko formos įkvėptą naują operos teatrą Vietname.Ved. Gerūta Griniūtė

Prieš apsilankydami teatre neretai dvejojame, kaip derėtų rengtis. Spektaklio metu ne visada žinome, kada derėtų ploti, kaip elgtis, kas priimtina, o kas – ne. Teatras ilgą laiką buvo erdvė, diktuojanti daugybę elgesio taisyklių. Tačiau laikai keičiasi: keičiasi kartos, įpročiai, kartu keičiasi ir pats žiūrovas. „Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Tad koks teatro etiketas yra šiandien? Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai. Personalinėje parodoje „Nigredo Albedo“ menininkė permąsto šio laikmečio neramumus ir pristato per pastaruosius metus sukurtus piešinius. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šių metų kino festivalyje „Kino pavasaris“ bus pristatytas ukrainiečių režisieriaus Valentyno Vasianovyčiaus filmas „Iki pergalės“. Tai distopinis pasakojimas apie sudėtingą pokario Ukrainos ateitį. Pokalbis su režisieriumi.Tauragės pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“. Kūrėja užsiima alchemine tapyba, kuri dažnai naudojama kaip terapinė priemonė. Parodoje lankytojai tapys savo alcheminį paveikslą, kurs šių metų norą bei bandys pažinti save per paveikslus. Kas menininkei yra alcheminė tapyba ir ką bus galima patirti parodoje „Alcheminiai paveikslai“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien, Vasario 16-ąją lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristato naują žaidimą apie knygnešius – „Book Smugglers“ (liet. „Knygnešiai“). Žaidimas bus prieinamas ne tik angliškai ir lietuviškai, bet ir vokiečių, rusų, japonų ir kinų (tradicine ir supaprastinta) kalbomis, tad apie knygnešius savo gimtąja kalba galės mokytis didžioji dalis pasaulio. Kūrėjai „Fluxo Games“ tikisi, jog žaidimas bus smagus tiek pirmą kartą besipažindinantiems su Lietuvos istorija, tiek siekiantiems pagilinti bei atnaujinti savo žinias apie Lietuvos XIX a. nepriklausomybės kovas. Pokalbis su „Fluxo Games“ vaizdo žaidimų studijos vadovu ir įkūrėju Ryčiu Jadzevičiumi.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi kolegė Kotryna Lingienė.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“. Jaunųjų aktorių akyse knygnešiai tampa šiuolaikiniais superherojais, kurių dėka šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba. Iš Panevėžio pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu. Kodėl merginos ir vaikinai nusprendė prisijungti prie kolektyvų ir ko jie išmoksta šokdami lietuvių liaudies šokius? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien išankstinėje prekyboje pasirodo knyga „Pagauti Palucką“. Tai – atidus, chronologinis žvilgsnis į dviejų žurnalistų darbo užkulisius, ruošiantis ir vykdant vieną galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje. Pokalbis su žurnalistu, „Laisvės TV“ įkūrėju Andriumi Tapinu ir žurnalistu, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovu Šarūnu Černiausku.„Prima donna“ – tai ne tradicinė opera ir ne įprastas dramos spektaklis. Tai žanrų sandūroje gimęs kūrinys, kurio esmė – režisierės Rūtos Bunikytės pasaulinių arijų dėlionė, sukurta vienai teatro solistei Ritai Petrauskaitei. Spektaklio – monooperos „Prima donna“ premjera vyks šį penktadienį ir šeštadienį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Rytoj, vasario 13 d. pasirodo režisierės Emerald Fennell kino juosta „Vėtrų kalnas“ pagal Emily Brontės romaną tokiu pat pavadinimu. Ką literatūros istorijoje pakeitė šis romanas ir kodėl jis vis ekranizuojamas? Kalbamės su literatūrologe, vertėja iš anglų kalbos prof. Regina Rudaityte.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie pasiruošimą kitąmet minimoms Beethoveno 200-osioms mirties metinėms, Hamburgo operoje rodomą operą, pašiepiančią Donaldą Trumpą, bei „Bachtrack“ statistikos įžvalgas apie moteris kompozitores.Ved. Gerūta Griniūtė

Seimo narys Giedrius Drukteinis inicijuoja projektą „Paukščių takas“, kuriuo siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų žmonių, turinčių ryšių su Lietuva, atminimą – nuo išeivių ir jų palikuonių iki asmenybių, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai. Jie buvo rasti Petro Jako namuose Traksėdyje. Vyras šiuos laiptus daugiau nei prieš 50 metų įstatė savo namuose, gavęs leidimą iš kolūkio pirmininko pasiimti nebenaudojamus laiptus iš griūvančio Rubinavo dvaro. Bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis. Ką gali pasakoti ši istorinė vertybė ir kaip laiptai atsidūrė muziejuje? Pasakoja Vesta Vitkutė.Penktadienį kino teatrus pasieks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Zitai“ apie muzikologę, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėją ir vedėją, ilgametę Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Zitą Kelmickaitę. Režisierių kalbina žurnalistė Gerūta Griniūtė.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta didžioji šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Tai – pirmoji tarptautinė paroda Lietuvoje, pristatanti tradicinę ir šiuolaikinę ainų kultūrą. Pokalbis su viena iš parodos kuratorių, parodos koncepcijos autore, LNM Istorijų namų direktore Simona Širvydaite-Šliupiene ir viena iš parodos kuratorių, ainų menininke, mokslininke, aktyviste, Hokaido universiteto dėstytoja, „Ainu Today“ įkūrėja Dr. Kanako Uzawa.Šiandien Vilniuje prasideda jubiliejinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Analogų Lietuvoje neturintis festivalis, gimęs iš dviejų žmonių draugystės ir bendros meilės kinui, šiandien jau švenčia dešimtmetį. Svarbiausias šių metų akcentas – itin retas prietaisas Europoje, magiškasis žibintas, nukeliantis į pačią ankstyvojo kino pradžią. Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius aptaria „Bachtrack“ 2025 metų klasikinės muzikos statistiką, liūdnas prognozes Leipcigo operos teatrui bei šiųmečių „Grammy“ apdovanojimų laimėtojus klasikinės muzikos kategorijose.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria vadinamosios Desovietizacijos komisijos panaikinimui ir jos funkcijos perdavimui savivaldybių taryboms, nes baiminamasi, kad panaikinus komisiją, savivaldybės bus paliekamos be objektyvios ekspertinės nuomonės ir tai sudarys prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai, kai analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai. Pokalbis su LSA atstovu, Šiaulių meru Artūru Visocku ir įstatymo pataisos iniciatoriumi Seimo nariu Dariumi Jakavičiumi.Rytoj, vasario 5-ąją, bus minima Šv. Agotos diena. Kaip ir kasmet Skaudvilės mieste, Tauragės rajone, vyks renginys „Pakelk duonelę – ji šventa“. Kiekvienais metais šis renginys pritraukia vis daugiau žmonių. Teatralizuotame pasirodyme, pasitelkiant humorą, auditorija supažindinama su duonos papročiais ir tradicijomis. Juokaujama, kad renginio laukiama kaip serialo, nes įdomu sužinoti, kaip toliau klostysis veikėjų gyvenimas. Kuo Skaudvilės gyventojams svarbus Agotos dienos proga vykstantis renginys „Pakelk duonelę – ji šventa“ ir ką šiais laikais reiškia duona? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskelbtos vertingiausios 2025 m. lietuviškos knygos. Šiemet trys ekspertų komisijos atrinko ilguosius knygų sąrašus keturiose kategorijose: vaikų, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos. Šiais metais paauglių kategorijos ilgojo sąrašo komisija nesudarė, bet vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje bus paskelbti ir šios kategorijos nominantai. Svarbiausią galutinį sprendimą aktyviai balsuodami internetu priims skaitytojai, rinkdami savo Metų knygas. Pokalbis su su Vaikų ir paauglių literatūros komisijos pirmininke, rašytoja, skaitymo skatinimo eksperte Egle Baliutavičiūte, Prozos ir poezijos komisijos pirmininku, literatūrologu Mantu Tamošaičiu ir Negrožinės literatūros komisijos pirmininke doc. dr. Jurga Trimonyte Bikeliene.Ved. Gerūta Griniūtė

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės–architektūrinės idėjos konkursas. Vertinimo komisija, įvertinusi penkis atrinktus projektinius pasiūlymus, išrinko konkurso laimėtoją – juo tapo skulptoriaus Mindaugo Junčio projektas „Pirmasis Prezidentas“. Apie išrinktą darbą ir idėjos įgyvendinimą kalbamės su konkurso laimėtoju Mindaugu Junčiu, vienu iš komisijos narių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, medijų meno kūrėju Deimantu Narkevičiumi, Vilniaus miesto vyriausiąja architekte, taip pat komisijos nare Laura Kairiene, menininke, rašytoja, kultūros kritike Paulina Pukyte ir menotyrininke Ramute Rachlevičiūte.Kitą savaitę kino teatrus pasieks režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Kinų jūra“. Apie kūrybinį procesą, pirmą kartą kuriant koprodukciją su Taivano kino kūrėjais – pokalbis su režisieriumi Jurgiu Matulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šiųmečius Ernsto von Siemenso prizo laimėtojus, iniciatyvą kompensuoti jaunųjų operos solistų skrydžių bilietus bei „Metropolitan opera“ planus parduoti žiūrovų salės lubų freskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Režisierius Aleksandras Špilevojus Londone pristato premjerą „Sorry For My English“. Aktoriai gyvena skirtingose Europos valstybėse (Lenkija, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Moldova), yra pabėgėliai iš skirtingų valstybių. Kaip teigia režisierius ir scenarijaus autorius Aleksandras Špilevojus, spektaklis buvo kuriamas remiantis asmeninėmis pabėgėlių istorijomis. Pokalbis su režisieriumi.Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės. Nors tapybos darbai bendros temos neturi, autores vienija tarpusavio ryšiai. Taip atspindimas parodos pavadinimas „Adhezijos“, kuris lotynų kalba reiškia skirtingų medžiagų paviršių sukibimą. Pasak menotyrininkų, tokios grupinės šiuolaikinių dailininkų parodos nedažnos. Visos septynios menininkės Šiaulių galerijoje savo darbus eksponuoja pirmą kartą. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinius papildė Lietuvos hiphopo grupės „G&G Sindikato“ dainos „Muzika, kuri saugo“ rankraštis. Artefaktas muziejui perduotas kaip paramos Ukrainai iniciatyvos dalis ir Lietuvos visuomenės solidarumo su Ukraina ženklas. Pokalbis apie idėją su grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėju, vokalistu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru.Vilniaus Menų Spaustuvėje šiandien (01 28) - premjera - rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, čia stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“. Tai – pirmasis Žygimanto Kudirkos režisuojamas spektaklis, tyrinėjantis teatro ir realybės santykį. Ar įmanoma nusisukti nuo tikrovės ir nerūpestingai „šokti visą gyvenimą“? Ar teatro salėse nėra langų todėl, kad teatras atsisako matyti pasaulį? Spektaklio repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolegė Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Jeigu imtume plikus skaičius, koks yra kultūros skyriaus biudžetas, tai būtų viena situacija, bet kultūros sektorius yra finansuojamas iš skirtingų programų, iš skirtingų mūsų padalinių ir pažiūrėjus, kiek per tuos trejus metus pakelti finansavimai ir kokie projektai yra vykdomi, kiek skiriame dėmesio ir NVO sektoriui, tai mūsų skaičiai, neabejoju, būtų didžiausi Lietuvoje“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Pokalbis apie Maskvos namų, Nacionalinės koncertų salės situaciją, Vilniaus miesto savivaldybės skiriamą biudžeto dalį kultūrai.„Pamatai baltą lapą ir galvoji, ką čia daryti. O siūlai ir medžio lapai – jau patys yra meno kūriniai“, – sako menininkė Kristina Jucikienė. Tauragiškė yra išbandžiusi įvairias kūrybos rūšis, o šiuo metu kuria paveikslus iš siūlų bei tapo ant medžių lapų. Neseniai karjerą pradėjusi menininkė jau spėjo surengti kelias parodas ir savo žiniomis pasidalyti meno dirbtuvėse. Apie autorinę techniką kurti ant medžių lapų bei naudojant paprasčiausius siūlus bei menininko karjeros pradžią mažame mieste su menininke kalbėjosi kolegė Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vieno seniausių pasaulio orkestrų jubiliejų, naują draudimą „Bandcamp“ muzikos klausymosi platformoje ir kasmetinio Vienos operos baliaus programą.Ved. Gerūta Griniūtė

„Prūsų kalbą galima laikyti atgimusia kalba“, – sako prūsų kalbos tyrėjas dr. Vytautas Rinkevičius. Kiek yra išlikusių senųjų prūsiškų tekstų, kaip jie padeda pažinti šią kalbą bei kokie ryšiai sieja lietuvių ir prūsų kalbas, domėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, ką dirigentas Riccardo Muti veikė Milano kalėjime, kam įteikta Birgit Nilsson stipendija ir kas dedasi Vašingtone po Nacionalinio Kenedžio centro pervadinimo Trumpo-Kenedžio centru.Kas iš tiesų lemia, kaip žmonės vertina savo gyvenimą? 2025 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkų atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad atsakymas slypi ne tik ekonominiuose ar socialiniuose rodikliuose, bet ir dalyvavime kultūrinėse veiklose. Pokalbis su VU Filosofijos fakulteto sociologu dr. Tadu Šarūnu.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė rengia pokalbių ciklą apie verslumą ir kūrybiškumą „Kūrybos kaina“. Kaip matuojama kūrybos kaina – finansiniu atlygiu ar kūrėjo atiduodamomis jėgomis? Kokius darbo metodus taiko žinomi kūrėjai? Kaip suderinti darbdavio ir darbuotojo vaidmenis? Kaip išgyventi iš kūrybos? Kaip suprasti, kad jau atradai savo vietą? Pokalbis su ciklo vedėja Kotryna Zyle ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Muitinė" Kaune lankytojams duris šiandien atvers paroda „Sintetiniai kaulai". Skulptorius Domas Mykolas Malinauskas savo darbais kviečia apmąstyti šiuolaikinių medijų veikiamus žmogaus tapatumo ir kūniškumo nykimus bei kintančius kasdienius ritualus. Menininko kūrybinėje erdvėje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Apie Juozo Vitkaus-Kazimieraičio šeimos ir bičiulių žygį, kuriuo siekiama suteikti galimybę geriau pažinti J. Vitkaus-Kazimieraičio asmenybę ir Pietų Lietuvos partizanų istoriją, pasakoja Kazimieraicio atminimo draugijos valdybos narė ir vieną žygio organizatorių Agnė Zalanskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie svarbius dirigentų pasikeitimus Paryžiuje ir Ciuriche, netikėtumą Vienos filharmonijos naujametiniame koncerte bei kodėl tenoras Jonas Kaufmannas neplanuoja grįžti į Londono ir Niujorko operos scenas.Ved. Gerūta Griniūtė

Iniciatyvos „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja Evelina Šimkutė atsisakė atsiimti konkurso „Lietuvos galia“ apdovanojimą iš prezidento Gitanas Nausėda rankų. Keturi Kultūros ministerijos premijų laureatai apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo, nes, kaip patys nurodė, nenori, kad jų kūrybinė veikla būtų siejama su kultūros ministre, socialdemokrate Vaida Aleknavičienė. Premijų atsisakymo priežastis ir moralinę laikyseną politinių krizių metų aptaria D. Strimaitis, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė, premijos laureatė, menotyrininkė dr. Agnė Narušytė ir filosofė dr. Renata Bikauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie netaikius protestus prie Concertgebouw koncertų salės Amsterdame, Prancūzijos rašytojų ir kompozitorių sąjungos apdovanotas kompozitores bei Suomijoje britų pastatytą naują kalėdinį baletą, galintį nukonkuruoti tradicinius šventinius filmus jūsų namuose.Ir tęsiame specialią LRT KLASIKOS šventinę rubriką. Baigiantis metams Lietuvos kultūros lauko asmenybių klausiame, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristatys rašytoja Kotryna Zylė, o įvykį reflektuos scenos menų kritikė Sigita Ivaškaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Gruodžio 13 d. JAV vadovybė žiniasklaidai pareiškė, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sutiko stabdyti kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą. Vis dėlto, pastarieji mėnesiai stabdė kertinio Lietuvos infrastruktūros objekto – Vilniaus oro uosto – veiklą. Kaip tai atsiliepė kultūros ekonomikai Lietuvoje? Kaip veikia kultūros ekonomika tokiomis sąlygomis? Kokios yra kultūrinių renginių organizatorių patirtys? Diskusijoje – ekonomistas Algirdas Bartkus, kompanijos „Riverside Music“ projektų vadovas Julijus Grickevičius, kino prodiuserė Marija Razgutė.Mes su Klasikos kolegėmis ir kolegomis toliau dairomės po Lietuvą, regionuose ieškodami kalėdinio stebuklo. Štai Agnė Bukartaitė pasakoja apie klaipėdietės menininkės Aidos Raimondos Pečeliūnienės per Lietuvą keliaujantį Kalėdų šauklį, kuris kviečia nepamiršti tikrosios šventės prasmės: rasti laiko susitaikymui ir naujai pradžiai. Lėlių kompozicija ant ratų keliauja per miestus ir miestelius, o mes užsukome pas menininkę į namus pamatyti kaip gimsta istoriniai pasakojimai apie Jeruzalę, viduramžių Klaipėdą, Neringą ir stebuklo laukimą.Tęsiame specialią LRT KLASIKOS šventinę rubriką. Baigiantis metams Lietuvos kultūros lauko asmenybių klausiame, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristatys menininkas Robertas Narkus, įvykį reflektuos meno kritikė Rosana Lukauskaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Sovietų karių palaikų iškėlimą iš Šiaulių miesto centro archeologai planuoja pradėti kitų metų pavasarį, meras Artūras Visockas baiminasi, kad per tą laiką neprasidėtų politiniai žaidimai ir perlaidojimas išvis nesustotų. Pokalbyje dalyvauja Šiaulių meras Artūras Visockas ir archeologas Rokas Kraniauskas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie būsimo Zalcburgo festivalio operų repertuarą, prestižinių kompozicijos prizų laureates bei koks „kalėdinis siurprizas“ ištiko Luciano Pavarotti skulptūrą jo gimtajame mieste.Šiandien teikiamos Kultūros ministerijos premijos. Dalis kūrėjų dėl susiklosčiusių aplinkybių iš valdančiųjų pusės atsisako dalyvauti premijų teikimo ceremonijoje. Pasikalbėsime su jais.Ved. Gerūta Griniūtė

Raseinių krašto istorijos muziejuje paroda „Keturi kūrybos takai“ pristato skirtingus keturių kūrėjų žvilgsnius į supančią aplinką.Kultūros naujienos iš užsienio spaudos.Per Kalėdų mugę – menininkai ir socialinių įstaigų globotiniai po vienu stogu. Apie Vilniaus senamiesčio menininkų bendruomenės iniciatyvą pasakoja viena iš mugės organizatorių Solveiga Gutautė.Ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo planuojama įrengti sodą.Žaliasis miestas Vilnius sugalvojo naują gyventojų įtraukimo būdą. Piliečių asamblėja leis vilniečiams prisidėti prie svarbiausių sprendimų priėmimo mieste. Pirmoji užduotis – kaip pasiekti, kad mieste kuo dažniau keliautume viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien, Tarptautinę žmogaus teisių dieną – pokalbis apie moteris kare, kultūroje ir valdžioje: ar tikrai visada jos ten, kur mokama mažiau ir yra saugiau? Apie tai, kur „tinka“ ar „netinka“ būti moterims kalbamės su Lietuvos Šaulių sąjungos Strateginės komunikacijos būrio „Lapės“ vade Agne Zalanskaite, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto nare, habil. dr. Dalia Leinarte ir muzikologe, buvusia Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, tad kasmet gruodžio 10-ąją minima tarptautinė žmogaus teisių diena. Lyčiai jautri kalba yra vienas iš būdų gerbti kitus žmones ir jų lygybę. O kas yra lyčiai jautri kalba, ar ją įmanoma sklandžiai taikyti lietuvių kalboje pasakoja Tomas Riklius.Šiandien, trečiadienį, 18 valandą Apollo Kine Vilnius Outlet įvyks naujo lietuviško dokumentinio filmo „Pakalbėkime apie tvarumą 2.0. Giedrius Savickas gelbsti pasaulį“ premjera. Kaip kino kūrėjai, pasitelkę humorą, fikciją ir tikrovę pristato tvarumo temą – domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vyriausybė teikia atnaujintą 2026 m. valstybės biudžeto projektą. Trejiems metams įšaldžius LRT biudžetą, LRT numatyti 8,5 mln. eurų bus skirti Kultūros ministerijai. Dalis jų kitąmet bus skirta M. K. Čiurlionio kūrybos parodai Japonijoje ir Lietuvos metams Vokietijoje. Visgi Kultūros lauko atstovai teigia, kad tai negelbsti situacijos. Dalyvauja Kultūros tarybos pirmininkė Kristina Mažeikaitė, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys.Nacionalinis Kauno dramos teatras savaitgalį kviečia į spektaklio apie gražiausius ir baisiausius dalykus premjerą. Monospektaklį apie smurtą bei komplikuotus santykius, tuo pat metu - ir apie meilę, pagal britų dramaturgo Denniso Kelly'io pjesę pastatė režisierė iš Latvijos Diana Kaijaka, o istorijos heroję įkūnijo aktorė Goda Piktytė. Iš spektaklio repeticijų – Andriaus Baranovo reportažas.„Čia gali visko pasisemti bei pamaitini savo ego – sužinai, kas dabar yra nauja“, – apie dailės mokytojos darbą sako Eglė Dučinskienė. Jai tenka dirbti su įvairiais mokiniais, tarp jų ir turintys sutrikimų. Todėl pedagogei norisi užduotis pateikti kuo įdomiau, kad įtraukų visus vaikus. Be to, mokytoja yra viena iš asociacijos ,,Kitoks vaikas“ steigėjų. Ši veikla visuomenę plačiau supažindino su metodu skirtu kitokiems vaikams. Kaip atrodo darbas su skirtingais mokiniais ir ką iš dailės mokymo išsineša mokytoja? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip nepasenti per anksti? Tiesiogiai iš „Senjorų savaitės“ Palangoje.Ved. Gerūta Griniūtė ir Edvardas Kubilius

durée : 00:14:40 - L'invité du 13/14 - par : Jérôme CADET - Abdelkrim Grini, procureur d'Alès, était l'invité de France Inter ce jeudi. Retour sur son parcours et ses combats.

durée : 00:59:37 - Le 13/14 - par : Bruno Duvic - A partir de 13h30 nous recevons un magistrat que le grand public a découvert il y a quelques jours à la suite du meurtre d'Aboubakar Cissé commis dans une mosquée du Gard, le procureur d'Alès Abdelkrim Grini. Comment la lutte contre les discriminations l'a conduit vers la justice ?