Podcasts about Grini

durée : 00:14:40 - L'invité du 13/14 - par : Jérôme CADET - Abdelkrim Grini, procureur d'Alès, était l'invité de France Inter ce jeudi. Retour sur son parcours et ses combats.

durée : 00:59:37 - Le 13/14 - par : Bruno Duvic - A partir de 13h30 nous recevons un magistrat que le grand public a découvert il y a quelques jours à la suite du meurtre d'Aboubakar Cissé commis dans une mosquée du Gard, le procureur d'Alès Abdelkrim Grini. Comment la lutte contre les discriminations l'a conduit vers la justice ?

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje prasideda 33-čiasis festivalis „Jauna muzika“, kurio tema šiemet – „mėgėjiška“ kūryba.Kauno miesto kamerinis teatras ir režisierius Gildas Aleksa kviečią į premjerą „Pažadink savo vidinę deivę“.Vilnius už trijų eurų mėnesinį mokestį Lietuvos meno pažinimo centrui „Tartle“ be konkurso išnuomojo tris prieš beveik du dešimtmečius įsigytas skulptūrines kompozicijas „Galimi pietūs“. Kodėl skulptūros nuomojamos dabar ir kodėl nebuvo rengiamas viešas konkursas?Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuke varžosi Jurgio Kubiliaus kūrinys „Ant00-2.0“ sopranui, Hammond vargonams, dideliam ansambliui, DI balsams, elektronikai ir vizualams.Viena subtiliausių šeštojo dešimtmečio grupių iš Los Andželo „The Association“ išgarsėjo savo nepaprastomis vokalinėmis harmonijomis.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši menininkė Adelė Liepa Kaunaitė. Kur slypi kūrybiškumo paslaptis? Kas tapytojai tampa atspirties tašku, kai, regis, mūzos neapsilanko?Ved. Gerūta Griniūtė

Balandžio 24 d. Samuelio Bako muziejuje atidaroma menininko iš Niujorko Steve Marcus paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“. Joje bus eksponuojamos menininko ištapytos riedlentės. Kūryboje jungdamas gatvės meną ir žydišką ikonografiją, jis kviečia geriau pažinti žydų kultūrą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7-as jo meškinas. Šis skirtas skautams. Iš Telšių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Dainoros Aleksaitės „Habanera“ trims balsams, dronui ir fiksuotai medijai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Rokiškio kultūros centro koridoriuose galima sutikti naują veidą. Tai režisierė Ignė Barkauskaitė. Daug metų užsienio teatruose praleidusi Ignė nuo šių metų perėmė vaikų ir jaunimo teatro vairą. Rokiškyje lankėsi ir su režisiere Igne Barkauskaite kalbėjosi kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Vitalija Makrickienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Projekto „Knyga + Kinas“ opcinio įsigijimo konkurso nugalėtojais tapo VšĮ „Broom Films“ – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Skučas ir prodiuserė Justė Michailinaitė, pasirinkę rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) perkelti į ekranus. Pokalbis apie literatūros ir kino pasaulių suartėjimą.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Parodoje apsilankė kolegė Evelina Povilavičiūtė.Velykų išvakarėse, Didįjį Šeštadienį netoli Paryžiaus įsikūrusioje istorinėje Kompjeno pilyje vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Les Printanieres“ pianistė Mūza Rubackytė surengs koncertą, kuriame kartu su Jungtiniu Vilniaus universiteto choru ir solistais iš Lietuvos – sopranu Aiste Pilibavičiūte, mecosopranu Nora Petročenko, tenoru Edgaru Davidovičiumi ir bosu Nerijumi Masevičiumi – atliks kompozitoriaus Ferenco Liszto liturginę oratoriją „Via Crucis“. Pokalbis su Vilniaus universiteto chorų meno vadove ir vyr. dirigente Rasa Gelgotiene.Kai garsas virsta emocija, o balsas – instrumentu. Šiandien Ignas Gudelevičius pasakos apie vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų: kompozitorę, dainininkę, režisierę ir performanso menininkę Meredith Monk. Nuo septintojo dešimtmečio ji tyrinėja žmogaus balso galimybes be žodžių, be tradicinių struktūrų, bet su ypatingu jausmingumu ir intuicija.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė, TV laidų vedėja Violeta Baublienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pašalinti dar kelias sovietmečiu ir vėliau Vilniuje įrengtas atminimo lentas, kuriose likę įrašai rusų kalba. Istorinės atminties komisijos siūlymu bus nuimtos atminimo lentos, skirtos su sovietų okupacine valdžia kolaboravusiam rašytojui Liudui Girai, carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui, rusų rašytojams Konstantinui Vorobjovui ir Fiodorui Dostojevskiui. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare, Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paule Kuzmickiene ir istoriku prof. Alfredu Bumblausku.LRT Klasika toliau tęsia pokalbius su autoriais, kurių knygos dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Šiandien kviečiame susipažinti su Pauliaus Norvilos knyga „Išprotėję eilėraščiai“, kurią iliustravo dailininkė Salvija Vaičikonytė. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Šis kūrinys nominuotas Vaikų knygos kategorijoje. Knygoje randami eilėraščiai nuotaikingi, lavinantys vaizduotę bei tinkantys ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kaip atrodė „Išprotėjusių eilėraščių” kūrybos procesas ir apie ką ši knyga, pasakoja Vesta Vitkutė.Flamenko šaknys siekia gilią praeitį. Nors šio stiliaus pavadinimas pirmą kartą paminėtas buvo tik 1774 m., jo ištakos siekia daug ankstesnį laikotarpį – islamo laikų Iberijoje. Kokie muzikiniai keliai ir kultūriniai mainai nulėmė šio unikalios raiškos stiliaus susiformavimą? Bandymai atsakyti į šį sudėtingą klausimą skleidžiasi naujausiame ansamblio „Lux musicae London“ albume. Apie įdomią garsinę kelionę, jungiančią laiką, kultūras ir tradicijas, plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadybininkė Dorotėja Būdaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse. Pokalbis su viena iš gatvės meno konkurso Vilniuje nugalėtojų – aukštapelkes tyrinėjančia tapytoja Mykole Ganusauskaite ir Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkyte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą – performansą „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Tai muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį. Pasakoja Karina Metrikytė.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla.Jos balsas ir fortepijonu skambinami pasažai sudomino daugybę džiazo, funko ir soulo klausytojų. Jos 1983-iaisiais išleistas albumas „Come with Me“ tapo savitu muzikiniu parašu. Tai brazilų pianistė, dainininkė, kompozitorė ir grupių lyderė Tania Maria. Jos kūryba – lyg nuolatinė evoliucija, kurioje susipina įvairiausi elementai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – fortepijonų derintojas, technikas, Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas Audrius Blažiūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien, kovo 21 d., švenčiame baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho 340 gimimo metines. Apie J. S. Bacho reikšmę pasaulio muzikos istorijoje pasakoja Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną ir mažus, ir didelius žiūrovus kviečia į kaimą susipažinti su dėdule Petsonu, katinu Findusu ir jų draugais. Pasakoja kolegė iš uostamiesčio Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien kviečiame klausytis Laimos Kreivytės pokalbio su Mindaugu Nastaravičiumi apie jo naujausią knygą „Antra dalis“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.Austrijos senosios muzikos ansamblis „Ars Antiqua Austria“, įkurtas 1989 metais, skleidžia autentišką atlikimo praktiką. Jo repertuaras driekiasi nuo viduramžių iki baroko, o kiekvienas pasirodymas – lyg kelionė į praeitį, kurioje susilieja senosios muzikos grožis ir mūsų laikų interpretacijos. Šiemet ansamblis klausytojams pristatė naująjį albumą, kuriame atlikėjai perteikia batalijų, mūšių garsus. Ši muzika, vaizduojanti kovas, primena apie visuomet tragiškus karų padarinius. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – LNSO artistas, fleitininkas, profesorius Valentinas Gelgotas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Filosofas, VDU prof. Gintautas Mažeikis pristatė pirmąjį savo romaną – filosofinį psichedelinį kūrinį „Lilimų knyga. Akmentakiai“ (leidykla „Kitos knygos“). Romanas pilnas gaivalingos įvairių kultūrų mitologijos ir viduramžių alchemijos – nuo Afrikos tautų tikėjimų, Vedų filosofijos ir lietuvių mitinių būtybių iki Paracelso idėjų. Pokalbis su autoriumi.Prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ tapo nauju MO muziejaus didžiuoju rėmėju. Tai – pirmoji muziejaus partnerystė su prekybos centru, kurios tikslas – į prekybos centro erdves atnešti daugiau meninių ir kultūrinių patirčių lankytojams. Pokalbis su MO muziejaus Vystymo vadovu, Vykdančiosios valdybos nariu Mindaugu Morkūnu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, kiek greitųjų traukinių reikia norint pervežti aštuonis prancūzų kontrabosininkus. Taip pat pristatomi Donaldo Trumpo inicijuojami pokyčiai nacionaliniame Kenedžio centre Vašingtone bei artėjančios operos premjeros Europoje.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje atidarytas pabėgimo kambarys. Jis – neįprastas, edukacinis ir yra skirtas labiau pažinti garsų švietėją Povilą Višinskį. Sukurtos kelios erdvės, papildytos virtualia realybe, imituoja šviesuolio namus ir slepia dešimtis įvairiausių užduočių. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – atlikėjas, kompozitorius ir tyrėjas Matas Samulionis.Ved. Gerūta Griniūtė

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, šiuo metu gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, abstrakcionizmo atstovo Kęstučio Zapkaus paroda „Kęstutis Zapkus. VĖLYVESNI SŪKURIAI“. Pokalbis su kūrėju Kęstučiu Zapkumi ir parodos kuratoriumi Arvydu Žalpiu.Šiandien minime vieno svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininko, skulptoriaus, architekto, poeto, inžinieriaus Mikelandželo 550 metų sukaktį. Apie kūrėjo reikšmę mūsų kultūrai pasakoja menininkas, dailėtyrininkas Vidas Poškus.Kauno rajone „Senas kluonas“, kai atšils orai, jau devintus metus pasitiks visus, ieškančiuosius susitikimo su kultūra, menu ir gamta. O iki tol išskirtinėje erdvėje savo pašaukimą atradęs fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie britų muzikų protestus prieš naująją dirbtinio intelekto politiką, 16 valandų trunkančio Eriko Satie kūrinio atlikimą ir 99-ąjį jubiliejų atšventusio kompozitoriaus György'iaus Kurtágo muzikos albumą.Rubrikoje „Be kaukių“ – dainininkė Simona Jakubėnaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Ar įmanoma taika po tokio karo? Pokalbis su istoriku Robertu Petrausku ir VU TSPMI politologu Gintu Karaliumi.Koks Klaipėdos vaidmuo Lietuvos laisvės istorijoje? Pokalbis su istoriku Vasilijumi Safronovu ir žurnalistu Rimu Bružu.Ar aktyvi akademinės muzikos leidyba? Pokalbis su Šv. Kristoforo orkestro direktoriumi Nerijumi Masevičiumi ir Muzikos informacijos centro direktore Radvile Buivydiene.Kaip video žaidimai keičia pasaulį? Pokalbis su videožaidimų kritike Marijam Didžgalvyte ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininku Ryčiu Jadzevičiumi.Ved. G. Narušytė ir G. Griniūtė

Režisierius, dramaturgas, aktorius Aleksandras Špilevojus pranešė, jog palieka Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą, kuriame penkerius metus dirbo meno vadovu. Savo įraše Facebook socialiniame tekste jis užsiminė apie skirtingą etikos normų suvokimą ir atliekamo darbo kokybės supratimą. Pokalbis su meno vadovu ir teatro direktoriumi Antanu Venckumi.Šiandien pristatomas režisieriaus Mindaugo Meškausko dokumentinis filmas „Archyvų detektyvas“ apie tarpukario fotografą Antaną Ingelevičių. Kas užfiksuota jo fotografijose? Pokalbis su režisieriumi.Būgnininkas Tuomas Rasanenas neišsitenka viename žanre. Jo debiutinė autorinė programa pagrįsta džiazo ir pop lydiniu. Kokios inspiracijos atvedė sceniniu vardu „Freaky Kid“ pasirodantį kūrėją link šio momento, teiraujasi kolegė Laima Slepkovaitė.Rytoj Vilniaus knygų mugėje pristatoma Kęstučio Kasparavičiaus autobiografinė knyga „Kasparatorija“. Tai išsami paties K. Kasparavičiaus kūrybos apžvalga su dailininko bei rašytojo autobiografija ir kiekvienos jo sukurtos knygos istorija. Pokalbis su autoriumi.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su animatore, režisiere Agata Tracevič. Kaip jai sekasi pasakoti istorijas per animaciją? Kodėl pasirinko režisierės ir animatorės kelią?Ved. Gerūta Griniūtė

Į didžiuosius ekranus atkeliauja animacinis serialas „Barbora. Laikas nuotykiams“. Bendras lietuvių ir lenkų kūrinys pasakoja apie tikros mergaitės Barboros tikrus nuotykius, o daugelyje namų vaikus savaitgaliais įtraukianti tradicija žiūrėti animacinius serialus persikelia į didelį ekraną. Studijoje vieši serialo korežisierius Ignas Meilūnas ir pagrindinę serialo heroję įgarsinusi Laila Lapienytė.Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba pareikalavo, kad Vilniaus senasis teatras atšauktų rusijos režisieriaus Jurijaus Butusovo spektaklį „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ arba paskelbtų aiškią režisieriaus poziciją dėl karo Ukrainoje. Tokį reikalavimą taryba pateikė paaiškėjus, kad Butusovo spektakliai rusijoje rodomi toliau, jų metu renkamos lėšos rusijos armijos kariams. Ar dėl tokio sprendimo protestuoja pats režisierius - neaišku, jis savo pozicijos neatskleidžia. Pasakoja Asta Martišiūtė.Kultūros ministerijoje pristatomas renginys, kuriame žurnalistika susipina su scenos menu. Tai – tarptautinės iniciatyvos už aukščiausius žiniasklaidos standartus „Media4Change“ Lietuvos skyriaus kartu su Kultūros ministerija organizuojamas Kristinos Marijos Kulinič režisuotos pjesės „Kad laikas greičiau praeitų“ skaitymas. Apie pasitikėjimo žiniasklaida didinimą per menines iniciatyvas – pokalbis su „Media4Change“ steigėja ir vadove Neringa Jurčiukonyte.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius apžvelgia muzikos leidinių bankrotus Prancūzijoje, Wagnerio bičiulių operos „pageidavimą“ už milijoną eurų bei Donaldo Trumpo planus tapti nacionalinės kultūros įstaigos valdytoju.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši verslininkas, visuomenininkas, Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės 1016-os kuopos vadas, aktyviai prisidedantis prie paramos Ukrainai akcijų, Donatas Giknius.Ved. Gerūta Griniūtė

Tęsiantis akcijai „Radarom“, LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė kviečia geriau pažinti Ukrainos kultūrą ir aktyviau aukoti.Vilniaus toliau kviečia senjorus laikinai globoti šunis ir kates – tuos gyvūnus, kurie jau seni, suluošinti ir vargiai rastų, kas juos priglaustų. Akcijos „Senjoras senjorui“ sumanytojai senjorų prašo tik dėmesio augintiniams, nes visu kitu – veterinarų priežiūra, ėdalu, kraiku – pasirūpinta. Kaip Jūs vertinate tokią akciją?Iki šiol mirti galėjo tik žmonės ir bitės, o visi kiti gyvi organizmai – arba nugaišti, arba kristi. Bet kalbininkai, gavę LRT RADIJO laidos „Sugyvenimai“ autorių klausimą, ar tikrai gyvūnai negali mirti, nusprendė, kad jie gali mirti. Taigi nuo šiol mirti gali ne tik žmogus ir bitės, bet ir žmogaus mylimas augintinis, pvz., šuo, katė, žiurkėnas. Kaip jūs vertinate tokį kalbininkų sprendimą?Kokios nuotaikos gėlių turgeliuose šią Valentino dieną, kokiems pirkėjų srautams nusiteikusios didžiosios parduotuvės?Kuo ypatingas Valstybėsatkūrimo dienos minėjimas Kuonio šile?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien prasideda 14-asis Šoblės studentų kino festivalis. Kaip jis auga ir keičiasi? Kokią įtaką festivalis daro lietuviško kino sklaidai ir augimui? Apie tai pasakoja viena iš festivalio organizatorių Ula Beatričė Batisaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos vadovas doc. Vytautas Dambrauskas.Dėmesys šių metų EXPO parodai. Studijoje – pokalbis su Lietuvos generaline komisare „Expo 2025 Osaka“ Lina Antanavičiene ir Baltijos šalių paviljono koncepcijos kūrėjais Laura Slavina ir Arthur Analts.Artėjančią valstybės atkūrimo dieną itin gausiu renginių ciklu ketina minėti Šiauliai. Vasario 16-ąją miesto autobusuose tradiciškai bus skaitomos eilės, rengiamos edukacijos, pilietinės akcijos. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie moteris dirigentes, Valentino dienos koncertų programas bei naują operą, kurioje pasakojama apie buvusios britų premjerės Margaret Thatcher karjeros pabaigą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši radijo žurnalistė, radijo dokumentikos kūrėja Vaida Pilibaitytė, su kuria kalbamės apie jos kelią į kūrybą garsais – tai, kas, jos nuomone, svarbiausia būnant radijo žurnaliste.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos rašytojų sąjungai paskelbus apie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos įsteigtą kasmetinę Salomėjos Nėries vardo literatūrinę premiją už reikšmingiausias praeitais metais išleistas poezijos knygas, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimas sulaukė audringų reakcijų: dalis komentatorių smerkia Salomėjos Nėries vardo premiją, įvardydami ją „kolaborantės vardo premija“, kiti pasisako už tai, kad būtų vertinama Nėries poezija ir kviečia nepainioti jos pasirinkimų ir klaidų su poetės kūryba. Pokalbis apie tai, ar tokia premija šiandien reikalinga.Kauno miesto simfoninis orkestras pasitinka 20-metį. Koks kelias nueitas? Kokiu koncertu orkestras pažymės gimtadienį? Pokalbis su Kauno miesto simfoninio orkestro vadovu Algimantu Treikausku ir vienu iš buvusių orkestro vyr. dirigentų Modestu Pitrėnu.Vartant muzikos istorijos puslapius, genialūs kompozitoriai neretai vaizduojami kaip rimti menininkai, kurių įtemptoje darbotvarkėje vietos linksmiems netikėtumams nebuvo. Vis dėlto tai – melas... Kaip Franzas Josephas Haydnas išgąsdino publiką netikėtu akordu? Kodėl Richardas Wagneris sykį pamiršo susitikimą su leidėju? Apie šias ir kitas nuotaikingas garsių kompozitorių istorijas pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – jaunosios kartos aktorius Šarūnas Rapolas Meliešius, kuriantis vaidmenis ir teatre, ir kine. Kiek aktorystė jį išlaisvina? Kokiuose vaidmenyse Šarūnas Rapolas randa daugiausia įkvėpimo?Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje esančio Bernardinų tilto per Vilnelę būklė kelia rūpestį į LRT besikreipusiam gyventojui, kuris laiške įvardija būtinybę tiltui rasti lėšų, kad, kaip rašo gyventojas, tai, ką galima padaryti mažesnėmis sąnaudomis ir laiku, nevirstų ilgo remonto darbais.Meinardo Valkevičiaus režisuotas trumpametražis filmas „Patrikas“ (angl. „The Perfect Fit“) šių metų pradžioje tapo pirmuoju lietuvišku animaciniu filmu, pasiekiamu „Disney+“ platformoje. Filmo kūrėjai tai vadina svajonės išsipildymu, dar vienu įrodymu, kad Lietuvoje kuriama kokybiška animacija, ir atsivėrusia nauja galimybe Lietuvos animacijos studijoms. Pokalbis su režisieriumi Meinardu Valkevičiumi ir prodiusere Akvile Bliujūte-Januše.Vilniaus senajame teatre režisierius Artūras Areima stato spektaklį pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie koncertus senoviniuose Londono autobusuose ir liūdną „Mocartukų“ saldainių likimą. Rubrikoje ir pirmoji Bachtrack 2024-ųjų klasikinės muzikos statistikos aptarimo dalis: kurie atlikejai buvo darbščiausi ir kokią muziką pernai dažniausiai girdėjome koncertų salėse?Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dailininkas, M. K. Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiemet pradedamos rekonstruoti svarbios Druskininkų erdvės: M. K. Čiurlionio paminklo skveras ir Vilniaus alėja, numatytas ir konkursas, kuriame menininkai galės kurti Čiurlionio kūrybos įkvėptas skulptūras, išsidėstysiančias alėjoje. O koks ten jau stovinčių menininko Jono Arčikausko keramikos skulptūrų likimas? Pokalbis su Druskininkų meru Ričardu Malinausku, menininku Jonu Arčikausku ir menotyrininke kuratore prof. dr. Agne Narušyte.Kultūros ministras Šarūnas Birutis trečiadienį pasikalbėti apie vykdytas procedūras atveriant slaptavietę su Vilniaus arkikatedros lobynui priklausančiomis valdovų insignijomis į ministeriją pasikvietė visų šiame procese dalyvavusių atsakingų institucijų atstovus. Susitikime dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Utenos rajone, Užpalių miestelyje prieš pusmetį rekonstruotas buvusio dvaro administratoriaus pastatas. Tikimasi, kad du šimtmečius skaičiuojantis architektūros paminklas taps miestelio kultūros židiniu. Čia pristatyta jau antroji krašto kūrėjų paroda. Pasakoja kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ į chemijos mokslų pasaulį leidžiamės su chemike, parfumerijos ir eterinių aliejų gamybos bei panaudojimo specialiste Aistra Papaite-Kazlauskiene. Kaip mus gali veikti kvapai, kodėl ji pasirinko šį meną ir kiek tame mene reikalingas chemikės racionalumas?Ved. Gerūta Griniūtė

Leidykla „LAPAS“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru inicijuoja knygos (at)gimimo akciją, kviečiančia tapti rašytojos, vertėjos ir žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės-Macaitės kūrinio „Gintarinė širdis“ bendraleidėjais. Knyga, išleista 2013-aisiais, 2014 metais buvo pašalinta iš prekybos, viešai apkaltinta „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Apie tai – pokalbis su leidyklos vadove Ūla Ambrasaite ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.Naujiena tinklalaidžių gerbėjams – startavo humoristinė LRT KLASIKOS tinklalaidė „Mažmeniniai pokalbiai“. Nostalgiško humoro laidoje kalba Gintas ir Sigis, kurie įvardija, kad per skirstomuosius radijo tinklus jie kas antrą savaitę į eterį paduos nemažą kiekį visai nepatikrintos ir smarkiai abejotinos informacijos. Gintas ir Sigis – gyvai studijoje.Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejų prieš šimtmetį įkūrė, išlaikė ir pirmąją ekspoziciją parengė tuomet veikusios Panevėžio inteligentų draugijos „Gimtajam miestui tirti“ nariai. Koks muziejus yra šiandien? Panevėžio kraštotyros muziejuje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Lietuvių dirigentas Martynas Stakionis rytoj atvers Vienos muzikinio teatro sceną po teatro rekonstrukcijos – diriguos Johanno Strausso premjerą. Spektaklis skirtas 200-osioms Johanno Strausso gimimo metinėms.Nuo teisės studijų iki įspūdingos dainininko karjeros - toks platus buvo Brazilijos dainininko Emílio Santiago kelias. Šiandien jo darbai –nepakeičiama šios šalies kultūrinės istorijos dalis. „Kiekviena daina – tai mano širdies balsas“, – yra sakęs žymusis atlikėjas. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – ypatinga viešnia: dainininkė, grupės SKYLĖ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Pokalbis apie tai, kaip gimsta dainos, kur slypi nenutrūkstamo ryšio su klausytoju paslaptis ir kas šiandien Aistei svarbiausia.Ved. Gerūta Griniūtė

Sausio 3 d. jubiliejų švenčia pianistė Guoda Gedvilaitė. Pokalbis apie prasmingus darbus, šventes ir gyvenimą tarp Lietuvos ir Vokietijos.Kauno miesto simfoninis orkestras ir didžiausias Europoje kultūros ir meno kanalas „ARTE“ rengia projektą, kurio metu bus daromas specialus šventinių koncertų įrašas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Koncertuose pasirodys ne kartą geriausia operos soliste pasaulyje pripažintas sopranas Asmik Grigorian, tarptautinio žinomumo sulaukęs ukrainiečių tenoras Dmytro Popov, Kauno miesto simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai bei gausybė kitų artefaktų į kelionę laiku kviečia visuose trijuose galerijos aukštuose. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Brolio ir sesers duetas iš JAV „The Carpenters“ muzikos pasaulį žavėjo ne tik savo sukurtomis baladėmis, bet ir subtiliu aranžuotės meistriškumu bei savita garso raiška. Karen ir Ričardas sugebėjo puikiai balansuoti tarp melancholijos ir optimizmo ir netgi eksperimentavimo su skirtingais žanrais. Vis dėlto šiandien išraiškingos melodijos primena – už jų slypėjo trumpas grupės kelias ir liūdna išsiskyrimo pabaiga. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Giedrius Širka – grupės „Golden Parazyth“ lyderis. Kodėl, jei būtų paukštis, jis būtų kėkštas ir kokių stiprybių semiasi iš gamtos?Ved. Gerūta Griniūtė

LDS galerijoje „Arka“ Vilniuje atidaroma Martyno Gedimino paroda „NOW“. Parodoje eksponuojama tapybos darbų kolekcija iš netrukus pasirodysiančios autorinės knygos, kurioje šie kūriniai pristatomi dialoge su Jurgos Šeduikytės tekstais. Taip pat parodoje pristatoma naujai vystomo bendrakūrybinio Martyno Gedimino ir Brigitos Krasauskaitės projekto „Koplyčia“ tekstilės kūrinių instaliacija. Apie parodą pasakoja tapybos darbų autorius Martynas Gediminas ir tekstų autorė Jurga Šeduikytė.Kalbamės apie vieną įspūdingą, gal net nepelnytai primirštą asmenybę, kurios 150-ąsias gimimo metines minime šiemet, padariusią didžiulę įtaką mūsų šalies bankininkystės istorijai. Lietuvos banko Pinigų muziejuje veikia paroda „(In)cognitus. Vladui Stašinskui – 150“. Kodėl šiai Lietuvos tarpukario asmenybei muziejuje sukurta ekspozicija, domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Metams besibaigiant talentingi pasaulio atlikėjai ir kompozitoriai pristatė naujus albumus, prisodrintus šventinės muzikos. Nuo švelnių choro harmonijų iki energingų kalėdinių pučiamųjų orkestro skambesių. Apie šių metų pabaigos šventinius albumus pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – menotyrininkė, parodų kuratorė Jurgita Ludavičienė. Pokalbis apie tai, kiek menas gali tapti atgaiva ir įkvėpimu kiekvieno mūsų gyvenimuose, ir kodėl Jurgitą labiausiai įkvepia juvelyrika.Ved. Gerūta Griniūtė

Gruodžio 20-ąją minime kompozitoriaus marinisto Eduardo Balsio 105-ąsias gimimo metines ir kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimimą – 140-ąją sukaktį.Matuizos ir Merkinė – dvi gyvenvietės Varėnos rajone, kuriose apie tūkstantis gyventojų ir biudžetas papuošti kalėdinę eglutę – nedidelis. Vienur bendruomenė įžiebė paprastą, tradicinę Kalėdų eglę, kitur – menišką, tarsi instaliaciją. Tačiau įžiebus Merkinės eglę, jos dailininkas sulaukė miestelėnų pasipiktinimo dėl jos modernios išvaizdos. Kaip šventėms pasipuošė matuiziškiai ir merkiniškiai, domėjosi Rytis Skamarakas.Pokalbis su Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų duetu – studijoje viešės dailėtyrininkė, menininkė, poetė Laimutė Kreivytė ir tapytojas prof. Arvydas Šaltenis.Kolega Ignas Gudelevičius papasakos apie britų smuikininkę ir senosios muzikos žinovę Davina Clarke ir jos muzikinę meistrystę.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su Taivano lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos Taivane įkūrėja Aušra Andriuškaite. Kodėl ji šiandien gyvena Taivane, kokia muzika skamba Taivano gatvėse ir kur Aušra randa namų ramybę?Ved. Gerūta Griniūtė

Gruodžio 15 d., sekmadienį, LRT KLASIKA jungiasi prie tradicinio Europos transliuotojų sąjungos organizuojamo kalėdinio koncertų maratono – Euroradijo Kalėdų dienos. Jos metu Europoje rengiami šventiniai koncertai, kuriuos transliuos senojo žemyno nacionaliniai transliuotojai.„Lindyhopera“ - kas tai? Kokios įtampos atsiskleidžia pirmajame džiazo šokio spektaklyje, kuris gruodžio 14 d. pristatomas Vilniaus senojo teatro scenoje? Šio reiškinio kūrėją choreografę Elzę Višnevskytę kalbina Laima Slepkovaitė.Santuokos dieną jaunavedžiai žiedais apsikeičia prie altoriaus arba Santuokų rūmuose, prie neretai į altorių panašaus stalo. Į santuokų rūmų sales, jų išskirtinius interjerus ir aplinką per fotoaparato objektyvą pažvelgė fotomenininkė Vilma Samulionytė, kurdama ciklą „60 monumentų“. Apie santuokų rūmų istoriją, suformavusią naują tradiciją ir Vilmos Samulionytės fotografijų ciklą „60 monumentų“ pasakoja Donatas Šukelis.Šiandien jos muzika - Suomijos muzikos klasika. Legendinė suomių dainininkė Carola Standertskjöld 7-8-ąjį dešimtmečiais išgarsėjo jausmingomis džiazo, popmuzikos interpretacijomis. Jos pradėjo skambėti, kai Suomijos muzikos scena ieškojo savojo balso pasaulyje, o šiandien dainininkės įrašus atranda ne tik suomiai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Taivano lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Marazaitė-Lin. Kodėl Taivanas jau dvidešimtmetį yra Irenos namai? Kuo stebina Taivano kultūra?Ved. Gerūta Griniūtė

Taivanas - tolima šalis kitoje Žemės rutulio pusėje, bet ne vienas Taivano gyventojas žino Lietuvą – vieną iš nedaugelio pasaulio šalių, pripažinusių Taivano suverenitetą. Ne vienerius metus Lietuva ir Taivanas puoselėja diplomatinius, politinius ir kultūrinius ryšius. Pirmą kartą į Taivaną koncertuoti išvyko Lietuvos kamerinis orkestras. Iš Taivano – Gerūta Griniūtė.Panevėžio muzikinis teatras pristato antrąją jubiliejinio sezono premjerą – legendinį Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Sajos miuziklą „Devynbėdžiai“.Savaitgalį po penkerių metų rekonstrukcijos duris atvers Paryžiaus katedra. Gotikinės architektūros šedevras Notre-Dame de Paris nukentėjo per 2019 m. balandį kilusį gaisrą. Pokalbis su Valdu Papieviu.Praėjusio amžiaus Latvijos estrados legenda Nora Bumbiere žavėjo tūkstančius klausytojų. Jie pabrėždavo, kad menininkės balsas ne tik išreikšdavo melodiją, bet ir subtiliai papasakodavo istoriją. Tik už šlovės slypėjo iššūkiai ir trumpas gyvenimo kelias. Kaip jauna mergina iš mažo Latvijos miestelio tapo žymia dainininke ir kodėl jos balsas palietė klausytojų širdis? Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorė Elvyra Piškinaitė, Vilniaus teatre „Lėlė“ vaikams vaidinanti jau 45 metus.Ved. Gabija Narušytė

Šį vakarą Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose visuomenei pristatoma Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Apie šią parodą LRT radijo laidoje „10-12“ pasikalbėjo kolegė Agnė Skamarakaitė ir parodos kuratorius Thomas Schirmböck bei parodos konsultantas VDU prof. Gintautas Mažeikis. Susikalbėti padėjo vertėja Algonė Junokienė.LNOBT vyksta paskutinės Giacomo Puccini vienaveiksmių operų triptiko „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“ repeticijos. Apie laukiančią premjerą šį rytą laidoje „Ryto Allegro“ pasikalbėjo kolegos Marius Eidukonis ir Evelina Povilavičiūtė.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galėsite naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“, pagaliau atkeliaujančiame į Lietuvos kino teatrus. Išsamiau - Austėjos Kuskienės pasakojime. Roko karalienė, dažniausiai atpažįstama iš savo stipraus įsimintino tembro balso ir didžiulės garbanotų plaukų šukuosenos, – tai Tina Turner, kuri, jei nebūtų pernai palikusi šio pasaulio, turbūt, švęsdama gimtadienį sudainuotų savo legendinį hitą „What‘s Love Got to Do with it?“ Šią dainą išgirsime ir Ievos Buinevičiūtės pasakojime apie spalvingą stiprios moters, mamos, žmonos ir scenos dievaitės gyvenimą.Rubrikoje „Be kaukių“ pasitinkame gidą, publicistą, istoriką Vladą Liepuonių. Kodėl kelionės tapo jo varomąja jėga? Kokį vaidmenį jo gyvenime vaidina muzika?Ved. Gerūta Griniūtė

Vyriausybė pritarė siūlymui Vilniaus oro uostui suteikti simbolinį Čiurlionio vardą. Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės komentaras.Norinčiųjų semtis žinių ir pamatyti radijo kolegų darbą iš arti laukia LRT OPUS akademija. Kas tai ir ką joje galima veikti, pasakoja kolega LRT OPUS vyresnysis muzikos redaktorius Darius Užkuraitis ir LRT OPUS laidų vedėjas Rimvydas Černiauskas.Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Šiųmetis festivalis jau 15-asis, jis stebina žanrų įvairove. Spektakliai skirti įvairaus amžiaus žiūrovams. Pristatomos komedijos ir dramos bei spektakliai su siaubo elementais. Pasak festivalio rengėjų, mėgėjų teatrų lygis auga, neretai jie prilygsta profesionaliems teatrams.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie skandalistą Emirą Kusturicą, kuriam lapkričio 24-ąją sueis 70 metų. Per keturis dešimtmečius kine Kusturica surežisavo ne vieną nepamirštamą filmą, atveriantį sudėtingas temas, o jo sukeltas triukšmas dar ilgai nenurimsta tiek jo skirtingose gimtinėse, tiek vakaruose: Balkanų egzotizavimas ir prieštaringi pasisakymai apie politiką, tautybę ir karą išsprūsta ne vienoje jo grupės-orkestro dainoje, kuriai, anot jo, dar skambant, mes esame gyvi.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Estijos lietuvis, komunikacijos ekspertas Vaidas Matulaitis. Su juo kalbamės apie dvi mirtinas estų nuodėmes, 50 Estijos tylos atspalvių ir kodėl Vaidas taip gerai jaučiasi šiauriau nuo Lietuvos.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien prasidėjo jubiliejinis, XXV Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis 2024, kurį šiemet rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Festivalyje dalyvauja chorai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos aukštųjų mokyklų ir svečiai iš Lenkijos. Pokalbis su festivalio meno vadovu Gediminu Ramanausku.Nepaprasta Brazilijos džiazo ir soulo legenda, pianistas Dom Salvador dar septintajame dešimtmetyje sukūrė albumus, kurių populiarumas gyvas ir šiandien. Jo kūryba įkvėpė ištisą kartą, o talentas driekiasi nuo Rio gatvelių iki Niujorko scenų. Jo muzika - tai kvietimas klausytis, jausti ir suprasti. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Vilniuje prasidėjo pasaulinė spaudos fotografijų konkurso „World press photo“ laimėtojų paroda. Pokalbis su parodos koordinatore Zeynep Ozcelik.Prasideda Huddersfieldo festivalis - vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos festivalių Europoje. Trečius metus iš eilės jame išsamiai pristatoma Lietuvos šiuolaikinės muzikos scena, o šiemet festivalio rezidente tapo kompozitorė ir garso menininkė Lina Lapelytė. Tiesiogiai iš Huddersfieldo - kolegė Rasa Murauskaitė-Juškienė kalbina Lina Lapelytę, LMIC vadovę Radvilę Buivydienę ir kompozitorių Matą Drukteinį.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, viena iš teatro laboratorijos „Atviras ratas“ kūrėjų Benita Vasauskaitė. Kas labiausiai kursto Benitos kūrybinę ugnį? Kiek vietos teatro pasaulis užima jos kasdienybėje?Ved. Gerūta Griniūtė

Paryžiuje, menu alsuojančiame kvartale, Valdas Papievis ir Mindaugas Gabrėnas atidaro parodą „Pašaliniams įeiti draudžiama“, o šiuolaikinio meno centre Pompidou - Audrius Stonys pristato savo filmų retrospektyvą. Lietuvos sezoną Prancūzijos sostinėje seka Gabija Narušytė.Prasideda 22-asis Europos kino forumas „Scanorama“, vyksiantis septyniuose Lietuvos miestuose. Apie tai šįryt laidoje „Ryto Allegro“ kalbėjosi kolegė Karolina Bieliauskaitė ir „Scanoramos“ meno vadovė dr. Gražina Arlickaitė.Netrukus prasidės festivalis „Vievio džiazo klavišai 2024“. Kaip teigia festivalio rengėjai, džiazo pianistas - pagrindinė festivalio figūra. Jis – ir solo programų atlikėjas, ir džiazo kamerinio ansamblio narys. Pokalbis su festivalio meno vadovu Dainiumi Pulausku.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Mozarto sesers prisikėlimą, vėl skambantį Stradivarijaus smuiką ir virtualios realybės žaidimą, kuriame kiekvienas gali tapti dirigentu.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kostiumų dailininkė, scenografė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Jurgita Jankutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atveriamas didžiausias šiuolaikinės juvelyrikos meno renginys Lietuvoje – VII tarptautinė juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“. Bienalę lydės dvi personalinės parodos: juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės „Ujei“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ir Julios Obermaier „Tylios svajos“ galerijoje „Vilnensis“. Pokalbis su kuratore Jurgita Ludavičiene.Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje ritasi į antrąją pusę, tai pažymint, kolega Prancūzijoje, Ignas Zalieckas susitiko pasikalbėti su Lietuvos respublikos ambasadoriumi Prancūzijoje Arnoldu Pranckevičiumi ir Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Auste Zdančiūte.Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ į Šiaulius parsivežė neeilinį laimėjimą iš Lenkijos. Choras apdovanotas XIII tarptautinio chorų konkurso „Giesmė Marijai“ aukso diplomu ir, komisijai įvertinus visų dalyvių balus, pelnė I vietą. Pokalbis su choro vadovu Remigijumi Adomaičiu.Spalio 28-ąją vienas žymiausių šių dienų aktorių Joaquinas Phoenixas minėjo savo 50-metį. Apie kino aktoriaus transformacijas – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši vienintelė Lietuvoje laidotuvių vedėja Birutė Ambložiejė, kuri dalinasi mintimis apie buvimą, sąmoningą ruošimąsi paskutinei stotelei ir gebėjimą ramiai paleisti išėjusiuosius.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvių pianistė, vargonininkė Akvilė Šileikaitė, ne kartą dalyvavusi prestižiniame Liucernos festivalyje, paties festivalio atrinkta tapti kultūros ambasadore verslo inicijuotoje mecenatystės programoje. Pokalbis su muzike apie įvertinimą bei mecenatystės tradiciją ir skatinimą Šveicarijoje.Spalio 25-oji – Pasaulinė operos diena. Kaip šią dieną mini skirtingi Lietuvos operos ir muzikiniai teatrai? Kiek ši diena svarbi kuriant teatrų lankymo tradiciją?Alytaus miesto teatre režisierius Stanislavas Žyrkovas pristato premjerą „Būkite vaisingi ir dauginkitės". Pagal amerikiečių rašytojo Anthony Doerr noveles sukurtas spektaklis gvildena žmogaus būties problemas ir primena, kad pasaulis kupinas vilties ir meilės. Tereikia tai pastebėti. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Estų kilmės dainininkė Aino Bāliņa-Karmo žibėjo praėjusio amžiaus Latvijos muzikos scenoje. Savitas tembras ir gili emocinė išraiška kiekvieną jos atliekamą kūrinį pavertė tikru išgyvenimu. Ji sakydavo, kad muzikoje, lyg asmeninėje erdvėje, galėdavo pasinerti į pasaulį be laiko ir ribų. Igno Gudelevičiaus pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ – dar vienas blyksnis iš Prancūzijos, Provanso Ekso. Ten sutikta meno kuratorė Neringa J. Miller atskleidžia, kaip per meilę menui, norą semtis žinių Londone, kvapą gniaužiančią praktikos patirtį Paryžiuje ir sutiktą meilę ji liko gyventi Prancūzijoje. Šiandien ji – aktyvi kultūros puoselėtoja, kartu su vyru gyvenanti Prancūzijos kaime ir teigianti, kad tiki kultūros decentralizavimu, nes kultūrą randame visur.Ved. Gerūta Griniūtė

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ įsibėgėjo ir kviečia ne tik į filmus, bet dar giliau – į išplėstinę realybę (XR) parodoje „NK-Interactive“. Pasak organizatorių, kartais vien vaizdų ir žodžių perteikti tam tikras būsenas nebeužtenka, tad Radvilų rūmų muziejuje iki spalio 27 d. žiūrovai galės patys tapti istorijų dalyviais, pabūti kito kailyje ir išgyventi nepatirtas būsenas.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, šiandien Kaune pristatoma jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo! Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Spalio 18–19 dienomis Prancūzijos Amjeno mieste vyks audiovizualinių menų organizacijos „Rencontres Audiovisuelles“ organizuojamas „Video Mapping Festival“ baigiamasis renginys, kuriame Lietuvos video menininkai Vytautas Žarnauskas ir Matas Nakrošis bei prancūzai – videomenininkas Hamza Mrabet ir kompozitorius Aleksi Aubry-Carlson pristatys kartu sukurtą video mapping'o projektą „Čiurlionio sapnai“.Dirigentei Mirgai Gražinytei-Tylai Vokietijoje įteikta prestižinė premija.Mulatu Astatke į pasaulio muzikos žemėlapį atnešė Etiopijos džiazą. Šiemet aštuoniasdešimtmetį minintis vibrafono atlikėjas, muzikuojantis ir daugybe kitų instrumentų, aktyviai koncertuoja ir garsais pasakoja Etiopijos širdies ir dvasios istorijas. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kokie keliai altininkę Augustą Romaškevičiūtę nuvedė į Vokietiją? Ką reiškia griežti viename seniausių ir didžiausių orkestrų Vokietijoje - Diuseldorfo simfoniniame orkestre? Pokalbis apie muzikinį kelią ir kasdienybę tarp Vokietijos ir Lietuvos.Ved. Gerūta Griniūtė

Išrinkta nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, ja tapo kultūros prodiuserė Goda Giedraitytė.Teatro režisierius, rašytojas, dailininkas Feliksas Paulauskas Jonavoje sukūrė ir tuo pat metu vis dar kuria instaliaciją, skirtą šiame mieste iki karo gyvenusiems žydams. Patyriminėje instaliacijoje apsilankė ir su menininku susitiko kolega Andrius Baranovas.Šiandien prasideda 12-asis „Baltic Pitching Forum“. Koks šio forumo likimas ir kokie projektai pristatomi šiemet?Pasakojimas apie aktorių Hugh Laurio, Anthony Hopkinso, siaubo filmų kūrėjo Johno Carpenterio ar vesternų sekso simbolio Clinto Eastvudo muzikinius bandymus, stilistinę įvairovę ir meistriškumo trūkumą.Rubrikoje „Be kaukių“ - Prancūzijos lietuvė, jau per dvidešimt metų gyvenanti Provanse, vargonininkė, chorvedė Jūratė Jaussaud.Ved. Gerūta GriniūtėNuotraukos autorius Donatas Bielkauskas

Spaudos apžvalga.Lietuvos Nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą – spektaklį „Svetimas“, pagal to paties pavadinimo XX a. žymaus prancūzų-alžyriečių kilmės filosofo, Nobelio literatūros premijos laureato Alberto Camus romaną.Teatrologė Jūratė Grigaitienė apžvelgia Klaipėdos dramos teatre pristatytą Nauberto Jasinsko spektaklį „Sugrįžimas“.Marijampolės dramos teatras po rekonstrukcijos ruošiasi atverti duris. Naują teatro pradžią skelbs premjera „Įeina laisvas žmogus”.Provanso Ekse, Vazarelio fonde atidaroma paroda ETNOGRAFINIS OPARTAS. Prancūzijoje lankosi kolegė Gerūta Griniūtė, kuri pasikalbėjo apie legendinėje oparto erdvėje pristatomus Kazio Varnelio darbus ir mūsų tautinį paveldą.Pasaulinės architektūros dienos proga – tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija.Valstybinis Vilniaus mažasis teatras sezoną pradės išskirtinio braižo vokiečių režisieriaus Christiano Weise premjeriniu spektakliu „Katė ant įkaitusio stogo“.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vieši pasisakymai apie žmones su negalia per penkerius pastaruosius metus tapo jautresni. Vis dėlto – šiek tiek daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra yra pradėjusi kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Jungtinės Tautos 2019 metais yra parengusios Negaliai jautrios kalbos gaires. Jos išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.37–ąjį sezoną pradedantis Keistuolių teatras mažuosius žiūrovus bei jų tėvelius kviečia į pasakos-nepasakos premjerą – Violetos Palčinskaitės pjesės „Aš vejuos vasarą“ pastatymą. Nuotaikingą spektaklį, kuriame vyksta intensyvios laimės paieškos, režisuoja Gabrielius Zapalskis su gausia bendraminčių komanda.Šių metų rugsėjo 29 d. minėsime visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko (1904–1992) 120-ąjį jubiliejų.Subtilios dainų aranžuotės ir su niekuo nesupainiojami skaidrūs balsai - šiandien Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas nukels mus į 1970-ųjų - 1980-ųjų Amerikos populiariosios muzikos sceną, kai nuoširdumu ir paprastumu garsėję identiški broliai dvyniai - Bilis ir Bobis - sudomino daugybę klausytojų. „Alessi Brothers“ labiausiai žinomi dėl savo romantinių dainų, tačiau jų platus muzikinis talentas atsiskleidė ir rašant bei prodiusuojant muziką kitiems atlikėjams.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė. Kalbamės apie balso galią ir Austėjos gyvenimo kelią.Ved. Gerūta Griniūtė

Gerūta Griniūtė imasi ieškoti detektyvinių istorijų klasikinės muzikos istorijoje. Ji pristato naują LRT KLASIKOS laidą „Detektyvo verta muzika“.„Tai tiesiog didžiausia šventė metuose“, – taip apie Paskutinę „BBC Proms“ festivalio naktį kalba BBC kolektyvų – „BBC Singers“ ir BBC simfoninio orkestro – nariai. Iš Londono parsivežti įspūdžiai apie didžiausią klasikinės muzikos koncertą metuose.Šiandien prasideda 21-asis kamerinių teatrų ir performansų festivalis „Camera obscura“. Renginys jau spėjo suburti savo bendruomenę, kuri nepraleidžia nei vieno spektaklio ar meno pasirodymo. Tačiau skleisti teatrų pasirodymų grožį festivalio organizatorei Skaistei Vasiliauskaitei-Danženkovienei neužteko. Ji įkūrė Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatrą, kuris daugelį stebina savo performansais. Kaip keitėsi daugelį metų vykstantis festivalis „Camera obscura“?Kelios romano „Dažytas vualis“ versijos ir skirtingos muzikinės ekranizacijų interpretacijos, turinčios panašumų dėl vietos, laiko ir sudėtingos – nuodėmės ir atgailos tolimoje šalyje – temos.Realybė ir fikcija, marginalizuotos asmenybės, alternatyvios istorijos, profesionalumo ir diletantizmo santykis – tai tik dalis temų, kurios atsiranda menininkės, tyrėjos ir kuratorės Godos Palekaitės tarpdisciplininėje kūryboje. Žvilgsnis į pasaulį Godos akimis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LVSO koncertų salė sulauks ypatingų svečių – Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte pasirodys kylanti žvaigždė iš Suomijos dirigentas Tarmo Peltokoski ir jo vadovaujamas Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuojamo Baltijos šalių orkestrų festivalio svečiai Vilniuje atliks specialiai savo naujojo koncertų sezono pradžiai paruoštą programą.Ketvirtadienį į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais - už geriausią režisūrą ir aktorių vaidybą. Apie filmą daugiau mums papasakos Austėja Kuskienė.Išrinkti Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų laureatai.2024 m. Jotvingių premija skirta Jurgitai Jasponytei, Jaunojo jotvingio premija įvertintas Simonas Bernotas. Pokalbis su laureatais ir vienu iš premijų komiteto narių rašytoju Alvydu Šlepiku.Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje buvo pristatyta M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejaus minėjimo programa.1973 m. Rio de Žaneire klavišininko José Roberto Bertrami įkurtas trio Azymuth savo veiklą tęsia iki šiol, tik su pasikeitusia sudėtimi. Praėjusiame amžiuje, atskleidęs naują brazilišką skambesį, kolektyvas garsėjo naujais elektroniniais instrumentais, kampuotomis aranžuotėmis ir išradinga džiazo, roko, sambos sinteze. Plačiau apie besitęsiančius grupės eksperimentus pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kūrėjas, pianistas, gitaristas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bigbendo vadovas Tomas Dičiūnas. Su juo ieškome atsakymo į klausimą, kaip gyvenime viską suspėti.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien prasideda tris mėnesius truksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Jis oficialiai pradedamas Vilniaus ir Sorbonos universitetų organizuojama konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė, bendra patirtis“. Išsamiau apie šią konferenciją, sezono reikšmę ir bendrą Prancūzijos bei Lietuvos patirtį – Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.Naujame LRT KLASIKA, taigi ir „Pakeliui su Klasika“ sezone sugrįžta pasaulio muzikos naujienų rubrika. Kiekvieną ketvirtadeinį ją pristato jaunosios kartos kompozitorius Jurgis Kubilius, šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Nyderlanduose. Naujienose sužinosime apie svarbiausius muzikos pasaulio įvykius ir dairysimės po klasikinės muzikos gyvenimo užkulisius – kaip gi iš tiesų atrodo scenoje spindintis muzikų gyvenimas.Rugsėjo 14-16 dienomis W galerijoje Naujosios Vilnios Dūmų fabriko teritorijoje rengiama trijų dienų trukmės šiuolaikinių japonų menininkų poezijos, skulptūros ir muzikos instaliacijos paroda, kurią lydės diskusija apie meninių veiklų (ne)prieinamumą žmonėms, atsidūrusiems visuomenės paribiuose.Juozo Miltinio dramos teatras sezoną pradeda su šiuolaikine dramaturgija. Ivano Vyrypajevo ir Mykola Mišyno režisuotame spektaklyje „Mahamaya electronic devices“ nagrinėjamos temos kviečia gilintis į žmonijos prigimtį. Pirmasis sezono spektaklis – dinamiškas šiuolaikinis vienos dalies pastatymas, kuriame nėra nei aiškios siužetinės linijos, nei konkrečių personažų. Panevėžyje lankėsi ir spektaklio repeticiją stebėjo kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kolegė žurnalistė Irma Janauskaitė. Kokie keliai ją atlydėjo į žurnalistiką? Kokios veiklos padeda semtis įkvėpimo ir kas tampa Irmos poilsiu?Ved. Gerūta Griniūtė

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš šiemet po rekonstrukcijos skaitytojams atvertos Ąžuolyno bibliotekos Kaune. Praėjo jau daugiau nei pusmetis nuo šventiško bibliotekos atvėrimo, kokie nauji ir seni jos lankytojų įpročiai? Kaip sekasi užpildyti modernias erdves? Ką skaito kauniečiai?Ąžuolyno biblioteka – Žaliakalnyje, o kas ją supa? Apie Žemuogių ir kitas kvartalo gatves – pokalbis su kaimynystėje esančių K. ir M. Petrausko namų kolektyvo atstovais.Nauja erdvė naktinei kultūrai - Auditorija Kaune. Uždarius naktinį klubą „Lizdas“, jo bendruomenė migruoja į kitas M. Žilinsko dailės galerijos erdves. Ką šioje kultūroje simbolizuoja toks nuolatinis judėjimas? Galerija kažkada bus galutinai renovuota, kur bendruomenė migruos toliau? Pasakoja Mantas Pakeltis ir Monika Balčiauskaitė.Kuo kvėpuoja Kauno muzikos gimnazijos? Kaip ruošia būsimuosius Lietuvos ir užsienio aukštųjų muzikos mokyklų studentus? Pokalbis su Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktoriumi Raimundu Simanavičiumi.„Be kaukių“ – choreografas, šokėjas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas, trupės „Nuepiko“ vienas įkūrėjų Marius Pinigis. Jo visur daug – nuo Kauno kiemų iki geležinkelio bėgių Panevėžyje. Kūryba, darbas, laisvalaikis – kaip viską spėti šiuolaikiniam kūrėjui?Ved. Kotryna Lingienė ir Gerūta GriniūtėE. Ovčarenko / BNS nuotr.

Rugpjūčio 27-ąją minime žymaus Lietuvos prozininko, publicisto, vieno ryškiausių lietuvių rašytojų marinistų – Igno Pikturnos 100-ąsias gimimo metines. Apie svarbią Lietuvai asmenybę ir kuriamą radijo dokumentiką kalbamės su jo brolio anūke aktore Alvyde Pikturnaite ir teatro režisieriumi Naubertu Jasinsku.„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. Galima sakyti, kad šis kino kūrėjas pastaruoju metu yra „ant bangos“ – per gana trumpą laiką pasirodė net du jo filmai: „Oskaruose“ sužibėję „Prasti reikalai“ bei neseniai kino teatruose rodytas „Malonės rūšys“. Reaguodamas į šio režisieriaus aktualumą, „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“. Daugiau pasakoja Indrė Kaminckaitė.LRT KLASIKA tęsia 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna? Klausomės jau paskutinio Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.Ne vienas režisierius vis dažniau demonstruoja talentus ir kitose, dažniau meno sferose - muzika kaip neatsiejama filmų dalis jau 100-metį patraukia ir pačius filmų kūrėjus. Kai kurie jų – renka patys muziką savo filmams arba laisvalaikiu groja kokioje nors grupėje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Jimo Jarmušo muzikinę karjerą, per kurią jis ne tik išbandė įvairiausius stilius, bet ir dažnai kalba savo filmuose per muziką arba apie muziką, kurdamas išskirtinai ne tik vizualius, bet ir muzikinius filmus, pasiūlydamas žiūrovui pažvelgti į muzikos istoriją kiek kitaip.Rubrikoje „Be kaukių“ artėjančios Laisvės dienos proga lankosi Lietuvos kariuomenės kapitonė Eglė Trataitė-Žebelienė.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT Klasika baigia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Turbūt kiekvienas antikvarinis daiktas galėtų papasakoti vis kitokią įdomią istoriją. Tuo gali pasigirti ir Vytautas Sinkevičius, kurio senovinių laikrodžių kolekcija stebina ne vieną lankytoją. Įvairių tiksinčių garsų pripildytas muziejus įkurtas prieš 15 metų Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje.Zarasų rajone vyksta 24-asis nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyviosios muzikos festivalis. Šiemet susidomėjimas festivaliu – rekordinis. Dalyvių skaičius stebina, bet stebina ir tai, kad toks sėkmingas festivalis šiemet – paskutinis. Pokalbis su festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriumi, vienu iš įkūrėjų, Ugniumi Lioge.Minime Baltijos kelio 35-metį. Netoli pasienio su Latvija įsikūrusiame Pasvalyje vyksta iškilmingas Baltijos kelio minėjimas, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos prezidentai, atvyksta Baltijos kelio organizatoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat vienas „Ukrainos bangos“ – Ukrainoje 1990 m. įvykusios gyvos žmonių grandinės organizatorių.Zalcburge vyksta kasmetinis Zalcburgo festivalis. Jo afišas šiemet puošia gausybė lietuvių muzikių pavardžių. Festivalyje lankosi buvęs LRT KLASIKOS vadovas, kolega, melomanas Julijus Grickevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnė Kaktaitė, vis dar besidžiaugianti Lokarno festivalyje pelnytu svarbiu prizu – ji kartu su kolegomis G. Glemžaite, P. Markevičiumi ir G. Kiela apdovanoti už geriausią aktorių ansamblį filme „Sesės“. Pokalbis apie kūrybą, sėkmę ir prasmingus darbus.Ved. Gerūta GriniūtėV. Daraškevičiaus nuotrauka

Šiandien turėjo prasidėti jau 15-asis festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, visgi Lietuvą užklupusios liūtys ir vėtros koreguoja planus. Organizatoriai tikisi, kad atidarymo vakaras sėkmingai bus perkeltas į rytojų.Kaune jau atidaryta ir iki vasaros pabaigos veiks stalo teniso teisėjo Vinco Franckaičio sukuruota „Paroda, skirta Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui paminėti“. Apie parodos eksponatus, jų istorinę bei kolekcionieriui asmeninę jų reikšmę pasakoja Barbora Krinicinaitė.Klausomės ir LRT KLASIKOS vasaros laidos „Žvaigždžių alėja“ fragmento. Naujausioje laidoje - pokalbis su vokalinio ansamblio The King‘s Singers nariais – Johnathanu Howardu ir Patricku Dunachie apie ansamblio gyvenimą, keliones ir muziką.Pirmą laidos valandą vainikuoja virtualus susitikimas su kompanijos „Arabella Arts“ specialiųjų projektų ir partnerysčių vadove, atlikėjų vadybininke Ina Marija Ubaite, kuris pasakoja apie dešimtmetį, praleistą JAV, darbą su garsiausiais scenos vardais ir sugrįžimą į Europą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, LRT KLASIKOS laidos „Bala žino“ kūrėjas ir vedėjas Martynas Vingrys. Kalbamės apie Martyno kelią folkloro tyrinėjimų link ir nekasdienišką kasdienybę.Ved. Gerūta Griniūtė

Padėti atrasti jauniems žmonėms prasmingas veiklas, bendraminčių ratą ir ugdyti socialiai atsakingas asmenybes, kurie jaučia, kad gali daryti pokytį visuomenėje, kviečia Jaunojo Carito programa. Jau ketvirtą mėnesį Vilniuje veikianti programa buria jaunuosius savanorius įvairioms iniciatyvoms ir gerumo darbams.Liepos 26-ąją Rogeris Tayloras, legendinės grupės „Queen“ būgnininkas ir pats ne kartą demonstravęs savo puikius vokalinius sugebėjimus, švęs savo 75-metį. Apie jo karjeros kelią ir ryškiausius pasirodymus kaip vokalisto grupėje „Queen“ – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Šiandien „Prospekto“ galerijoje atidaroma Irenos Giedraitienės personalinė paroda „Sulaukti“. Apie parodą ir ypatingą Irenos Giedraitienės kūrybą pasakoja arodos kuratorius Gytis Skudžinskas.Po beveik trejus metus trukusio kapitalinio remonto darbų Šiuolaikinio meno centras visus kviečia vėl lankytis Vokiečių gatvėje Vilniuje esančio pastato erdvėse.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, televizijos laidų vedėjas Eimutis Kvoščiauskas. Kokiais labirintais Eimutis keliauja kuriamų personažų link ir ar su visais būti scenoje lengva?Ved. Gerūta Griniūtė

Protmūšiai – ir pramoga, ir mąstymo lavinimas. Apie muzikinius protmūšius ir šį vis populiarėjantį laisvalaikio leidimo būdą kalbamės su muzikinių protmūšių organizatoriumi, portalo 15min.lt žurnalistu Ugniumi Antanavičiumi.Žagarės sinagogoje atidaryta Amerikos lietuvio menininko Andrew Mikšio fotografijų paroda „BAXT“. Nuotraukose - Žagarėje ir kitur gyvenusių romų portretai, jų gyvenamoji aplinka.Sostinės „AP galerijoje“, įsikūrusioje Jono Meko skersvėjyje, pradedama eksponuoti Vokietijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Sigitos Laubengaier tapybos paroda „Susijungimai netyčia“. Apie tai, kas menininkės darbuose susijungia ir kodėl – pokalbis su kūrėja.LRT Klasikos vasaros sezone - sugrįžęs pokalbių ciklas „Žvaigždžių alėja“. Naujame laidos epizode - pokalbis su bene žymiausiu britų jaunosios kartos violončelininku Sheku Kanneh-Masonu, kuris šią vasarą atidarė Vilniaus festivalį. Ką reiškia būti žymios muzikų šeimos dalimi? Ar jautė spaudimą, grodamas Princo Hario ir Meghan Markle vestuvėse?Didžioji aistra – teatras. Ir nuolat sekamas kultūros pasaulio pulsas. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši teatrologė, kultūros žurnalistė, laidos „Teatras“ kūrėja Margarita Alper.Ved. Gerūta Griniūtė

Kodėl šiandieninis žmogus miegui skiria tiek mažai laiko ir dėmesio, nors vis garsiau kalbama apie nuovargio visuomenę, pasaulinę miego pandemiją ir su tuo susijusį visuomenės psichinės sveikatos pablogėjimą? Pokalbis su festivalio „Sleep Fest“ organizatore Diana Augūnaite.SODAS 2123 švenčių rezidencijos programos menininkės kviečia apmąstyti švenčių fenomeną, gaudyti įkvėpimo gūsius parodose, užkandžiauti ir klausytis muzikos. Apie SODAS 2123 OPEN pasakoja programos koordinatorė Gabrielė Voidė.Šiaulių regione vyksta jau kelerius metus besitęsiantis projektas „Bažnyčių naktys“. Šį savaitgalį įvairūs renginiai vyks Šiaulių miesto ir rajono, Kelmės, Tytuvėnų, Šiluvos, Raseinių ir kitų miestų ir miestelių bažnyčiose. Jose bus rengiamos ekskursijos, vyks parodos, koncertai, atlaidai. Apie Bažnyčių naktų savitumą pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.XII Tarptautinis M. K. Čiurlionio festivalis kviečia keliauti po Europos sąjungos šalis. Pianistė Aleksandra Žvirblytė ir Petras Vyšniauskas kviečia leistis į tokią improvizacijų kelionę Palangos Kurhauzo svečius.Rubrikos „Be kaukių“ vieši fotografas Gabrielius Jauniškis. Kodėl darbas Šimtmečio Lietuvos dainų šventėje jam toks įdomus ir įkvepiantis? Kas kuriant fotografijas svarbiausia?Ved. Gerūta Griniūtė

Lygiai prieš dvidešimt metų Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Lietuvos narystės palaikymas Europos Sąjungoje šiandien tikrai gana aukštas. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Žmonėms kilo įvairiausių klausimų – nuo to, kiek įstojus į Europos Sąjungą kainuos maisto produktai, kiek ūkininkams reikės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą.Į Panevėžio miesto savivaldybę oficialiai kreipėsi miesto partnerio Vinycios ir Irpinės savivaldybės, kurios paprašė vasaros metu priimti vaikus, kurių tėvai yra žuvę ar kovoja už tėvynės laisvę. Taip pat, akimirkai pamiršti šalį kamuojančius žiaurumus, atsikelti su gaidžio giedojimu, o ne patrankų šūviais, dalis ukrainiečių vaikų gali ir dalyvaudami „Nuotykių ekspedicijoje“. Ją trečius metus su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija organizuoja „Stiprūs kartu” bei „Raudonasis Kryžius”.Ukrainos institucijos ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad šalis kovoja ne tik prieš Rusijos kariuomenę, bet ir jos propagandą bei skleidžiamas melagienas ar informacines operacijas. Vilniuje viešėjusias hibridinio karo ekspertę, Vyriausybės patarėją Liubovę Cibulską ir portalo Stopfake.org įkūrėją Olgą Jurkovą kalbino LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Mokslinį tyrimą, kas skatina paauglius atsiskleisti nuotraukomis socialiniuose tinkluose atliko Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė, mokyklinės psichologijos komiteto narė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kartu su lektore, mokyklinės psichologijos komiteto nare Ugne Paluckaite.Kas laimės 2024 m. „Euroviziją“? Likus mažiau nei savaitei iki didžiausio dainų konkurso Europoje, atsakymo ieško LRT tinklalaidė „Suvienyti Eurovizijos“. Joje šį kartą apsilankė buvę „Eurovizijos“ komentatoriai, daugkartiniai komisijų nariai, LRT laidų vedėjai Darius Užkuraitis ir Gerūta Griniūtė. Jie ne tik apžvelgė pagrindinius kandidatus laimėti konkursą, bet taip pat papasakojo apie „Eurovizijos“ komentatoriaus bei komisijos nario darbą. Juos kalbina žurnalistas Justas Buivydas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

So I tuck it all away like everything's okayIf I make 'em all believe itMaybe I'll believe it, tooSo with a painted grinI play the part again - From Stained Glass Masquerade by Casting CrownsSee omnystudio.com/listener for privacy information.