Podcasts about Grini

Įsibėgėjo 76-asis Berlyno kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi kūriniai iš daugiau nei 80 šalių. Kokios temos šiemet plačiausiai aptariamos festivalyje? Kokios politinės žinutės vyrauja? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Kukta.Anykščiuose susibūrusi roko grupė Čigongo meistras šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. Muzika grupės nariams – tai ne tik hobis, bet ir būdas įprasminti dienas. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą", – sako grupės lyderis Mykolas Tursa, su kuriuo pasikalbėti susitiko kolegė Simona Ševčenkaitė.„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo Facebook sienoje atsidūręs įrašas apie kompozitoriaus Dominyko Digimo šių metų Vasario 16-ajai sukurtą kūrinį „Aušros choras“ sukėlė kultūros bendruomenės pasipiktinimą. D. Digimas sako, kad jo kūrinys neturi jokios pozityvios konotacijos su partija „Nemuno aušra“ ir, kad kompozitorius nesutinka būti tapatinamas su šia politine jėga, taip pat teigia, kad kūrinys buvo panaudotas neatsiklausus, be leidimo, todėl prašo, kad šis R. Žemaitaičio įrašas būtų pašalintas. Pokalbis studijoje su kūrėju D. Digimu, teisininke Vilija Viešūnaite ir komunikacijos ekspertu Liutauru Ulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šimtmetį pasitinkantį vengrų kompozitorių bei ypatingo moliusko formos įkvėptą naują operos teatrą Vietname.Ved. Gerūta Griniūtė

Prieš apsilankydami teatre neretai dvejojame, kaip derėtų rengtis. Spektaklio metu ne visada žinome, kada derėtų ploti, kaip elgtis, kas priimtina, o kas – ne. Teatras ilgą laiką buvo erdvė, diktuojanti daugybę elgesio taisyklių. Tačiau laikai keičiasi: keičiasi kartos, įpročiai, kartu keičiasi ir pats žiūrovas. „Teatras prisitaiko prie visuomenės ir netgi labai dažnai pataikauja jos skoniui, jos kultūrai“, – sako teatrologas Audronis Liuga. Tad koks teatro etiketas yra šiandien? Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai. Personalinėje parodoje „Nigredo Albedo“ menininkė permąsto šio laikmečio neramumus ir pristato per pastaruosius metus sukurtus piešinius. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šių metų kino festivalyje „Kino pavasaris“ bus pristatytas ukrainiečių režisieriaus Valentyno Vasianovyčiaus filmas „Iki pergalės“. Tai distopinis pasakojimas apie sudėtingą pokario Ukrainos ateitį. Pokalbis su režisieriumi.Tauragės pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“. Kūrėja užsiima alchemine tapyba, kuri dažnai naudojama kaip terapinė priemonė. Parodoje lankytojai tapys savo alcheminį paveikslą, kurs šių metų norą bei bandys pažinti save per paveikslus. Kas menininkei yra alcheminė tapyba ir ką bus galima patirti parodoje „Alcheminiai paveikslai“. Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien, Vasario 16-ąją lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristato naują žaidimą apie knygnešius – „Book Smugglers“ (liet. „Knygnešiai“). Žaidimas bus prieinamas ne tik angliškai ir lietuviškai, bet ir vokiečių, rusų, japonų ir kinų (tradicine ir supaprastinta) kalbomis, tad apie knygnešius savo gimtąja kalba galės mokytis didžioji dalis pasaulio. Kūrėjai „Fluxo Games“ tikisi, jog žaidimas bus smagus tiek pirmą kartą besipažindinantiems su Lietuvos istorija, tiek siekiantiems pagilinti bei atnaujinti savo žinias apie Lietuvos XIX a. nepriklausomybės kovas. Pokalbis su „Fluxo Games“ vaizdo žaidimų studijos vadovu ir įkūrėju Ryčiu Jadzevičiumi.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi kolegė Kotryna Lingienė.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“. Jaunųjų aktorių akyse knygnešiai tampa šiuolaikiniais superherojais, kurių dėka šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba. Iš Panevėžio pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu. Kodėl merginos ir vaikinai nusprendė prisijungti prie kolektyvų ir ko jie išmoksta šokdami lietuvių liaudies šokius? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien išankstinėje prekyboje pasirodo knyga „Pagauti Palucką“. Tai – atidus, chronologinis žvilgsnis į dviejų žurnalistų darbo užkulisius, ruošiantis ir vykdant vieną galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje. Pokalbis su žurnalistu, „Laisvės TV“ įkūrėju Andriumi Tapinu ir žurnalistu, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovu Šarūnu Černiausku.„Prima donna“ – tai ne tradicinė opera ir ne įprastas dramos spektaklis. Tai žanrų sandūroje gimęs kūrinys, kurio esmė – režisierės Rūtos Bunikytės pasaulinių arijų dėlionė, sukurta vienai teatro solistei Ritai Petrauskaitei. Spektaklio – monooperos „Prima donna“ premjera vyks šį penktadienį ir šeštadienį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Rytoj, vasario 13 d. pasirodo režisierės Emerald Fennell kino juosta „Vėtrų kalnas“ pagal Emily Brontės romaną tokiu pat pavadinimu. Ką literatūros istorijoje pakeitė šis romanas ir kodėl jis vis ekranizuojamas? Kalbamės su literatūrologe, vertėja iš anglų kalbos prof. Regina Rudaityte.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie pasiruošimą kitąmet minimoms Beethoveno 200-osioms mirties metinėms, Hamburgo operoje rodomą operą, pašiepiančią Donaldą Trumpą, bei „Bachtrack“ statistikos įžvalgas apie moteris kompozitores.Ved. Gerūta Griniūtė

Seimo narys Giedrius Drukteinis inicijuoja projektą „Paukščių takas“, kuriuo siekiama susisteminti ir įamžinti visame pasaulyje žinomų žmonių, turinčių ryšių su Lietuva, atminimą – nuo išeivių ir jų palikuonių iki asmenybių, kurių veikla vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva.Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai. Jie buvo rasti Petro Jako namuose Traksėdyje. Vyras šiuos laiptus daugiau nei prieš 50 metų įstatė savo namuose, gavęs leidimą iš kolūkio pirmininko pasiimti nebenaudojamus laiptus iš griūvančio Rubinavo dvaro. Bajoriški laiptai tarnavo šeimai pagal paskirtį, nė nenutuokiant, kad tai – autentiška XIX a. dvaro rūmų interjero dalis. Ką gali pasakoti ši istorinė vertybė ir kaip laiptai atsidūrė muziejuje? Pasakoja Vesta Vitkutė.Penktadienį kino teatrus pasieks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Zitai“ apie muzikologę, LRT televizijos ir radijo laidų kūrėją ir vedėją, ilgametę Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Zitą Kelmickaitę. Režisierių kalbina žurnalistė Gerūta Griniūtė.Ved. Donatas Šukelis

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta didžioji šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Tai – pirmoji tarptautinė paroda Lietuvoje, pristatanti tradicinę ir šiuolaikinę ainų kultūrą. Pokalbis su viena iš parodos kuratorių, parodos koncepcijos autore, LNM Istorijų namų direktore Simona Širvydaite-Šliupiene ir viena iš parodos kuratorių, ainų menininke, mokslininke, aktyviste, Hokaido universiteto dėstytoja, „Ainu Today“ įkūrėja Dr. Kanako Uzawa.Šiandien Vilniuje prasideda jubiliejinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Analogų Lietuvoje neturintis festivalis, gimęs iš dviejų žmonių draugystės ir bendros meilės kinui, šiandien jau švenčia dešimtmetį. Svarbiausias šių metų akcentas – itin retas prietaisas Europoje, magiškasis žibintas, nukeliantis į pačią ankstyvojo kino pradžią. Pasakoja Gabrielė Miškinytė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius aptaria „Bachtrack“ 2025 metų klasikinės muzikos statistiką, liūdnas prognozes Leipcigo operos teatrui bei šiųmečių „Grammy“ apdovanojimų laimėtojus klasikinės muzikos kategorijose.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria vadinamosios Desovietizacijos komisijos panaikinimui ir jos funkcijos perdavimui savivaldybių taryboms, nes baiminamasi, kad panaikinus komisiją, savivaldybės bus paliekamos be objektyvios ekspertinės nuomonės ir tai sudarys prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai, kai analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai. Pokalbis su LSA atstovu, Šiaulių meru Artūru Visocku ir įstatymo pataisos iniciatoriumi Seimo nariu Dariumi Jakavičiumi.Rytoj, vasario 5-ąją, bus minima Šv. Agotos diena. Kaip ir kasmet Skaudvilės mieste, Tauragės rajone, vyks renginys „Pakelk duonelę – ji šventa“. Kiekvienais metais šis renginys pritraukia vis daugiau žmonių. Teatralizuotame pasirodyme, pasitelkiant humorą, auditorija supažindinama su duonos papročiais ir tradicijomis. Juokaujama, kad renginio laukiama kaip serialo, nes įdomu sužinoti, kaip toliau klostysis veikėjų gyvenimas. Kuo Skaudvilės gyventojams svarbus Agotos dienos proga vykstantis renginys „Pakelk duonelę – ji šventa“ ir ką šiais laikais reiškia duona? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskelbtos vertingiausios 2025 m. lietuviškos knygos. Šiemet trys ekspertų komisijos atrinko ilguosius knygų sąrašus keturiose kategorijose: vaikų, negrožinės literatūros, prozos ir poezijos. Šiais metais paauglių kategorijos ilgojo sąrašo komisija nesudarė, bet vasario 26 d. Vilniaus knygų mugėje bus paskelbti ir šios kategorijos nominantai. Svarbiausią galutinį sprendimą aktyviai balsuodami internetu priims skaitytojai, rinkdami savo Metų knygas. Pokalbis su su Vaikų ir paauglių literatūros komisijos pirmininke, rašytoja, skaitymo skatinimo eksperte Egle Baliutavičiūte, Prozos ir poezijos komisijos pirmininku, literatūrologu Mantu Tamošaičiu ir Negrožinės literatūros komisijos pirmininke doc. dr. Jurga Trimonyte Bikeliene.Ved. Gerūta Griniūtė

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės–architektūrinės idėjos konkursas. Vertinimo komisija, įvertinusi penkis atrinktus projektinius pasiūlymus, išrinko konkurso laimėtoją – juo tapo skulptoriaus Mindaugo Junčio projektas „Pirmasis Prezidentas“. Apie išrinktą darbą ir idėjos įgyvendinimą kalbamės su konkurso laimėtoju Mindaugu Junčiu, vienu iš komisijos narių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, medijų meno kūrėju Deimantu Narkevičiumi, Vilniaus miesto vyriausiąja architekte, taip pat komisijos nare Laura Kairiene, menininke, rašytoja, kultūros kritike Paulina Pukyte ir menotyrininke Ramute Rachlevičiūte.Kitą savaitę kino teatrus pasieks režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Kinų jūra“. Apie kūrybinį procesą, pirmą kartą kuriant koprodukciją su Taivano kino kūrėjais – pokalbis su režisieriumi Jurgiu Matulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šiųmečius Ernsto von Siemenso prizo laimėtojus, iniciatyvą kompensuoti jaunųjų operos solistų skrydžių bilietus bei „Metropolitan opera“ planus parduoti žiūrovų salės lubų freskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Režisierius Aleksandras Špilevojus Londone pristato premjerą „Sorry For My English“. Aktoriai gyvena skirtingose Europos valstybėse (Lenkija, Anglija, Vokietija, Prancūzija, Moldova), yra pabėgėliai iš skirtingų valstybių. Kaip teigia režisierius ir scenarijaus autorius Aleksandras Špilevojus, spektaklis buvo kuriamas remiantis asmeninėmis pabėgėlių istorijomis. Pokalbis su režisieriumi.Šiaulių dailės galerijoje veikia grupinė tapybos paroda „Adhezijos”. Čia savo darbus pristato 7-ios jaunosios kartos menininkės. Nors tapybos darbai bendros temos neturi, autores vienija tarpusavio ryšiai. Taip atspindimas parodos pavadinimas „Adhezijos“, kuris lotynų kalba reiškia skirtingų medžiagų paviršių sukibimą. Pasak menotyrininkų, tokios grupinės šiuolaikinių dailininkų parodos nedažnos. Visos septynios menininkės Šiaulių galerijoje savo darbus eksponuoja pirmą kartą. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinius papildė Lietuvos hiphopo grupės „G&G Sindikato“ dainos „Muzika, kuri saugo“ rankraštis. Artefaktas muziejui perduotas kaip paramos Ukrainai iniciatyvos dalis ir Lietuvos visuomenės solidarumo su Ukraina ženklas. Pokalbis apie idėją su grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėju, vokalistu Gabrieliumi Liaudansku-Svaru.Vilniaus Menų Spaustuvėje šiandien (01 28) - premjera - rašytojas, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, dar žinomas MC Mesijo pseudonimu, čia stato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“. Tai – pirmasis Žygimanto Kudirkos režisuojamas spektaklis, tyrinėjantis teatro ir realybės santykį. Ar įmanoma nusisukti nuo tikrovės ir nerūpestingai „šokti visą gyvenimą“? Ar teatro salėse nėra langų todėl, kad teatras atsisako matyti pasaulį? Spektaklio repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolegė Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Jeigu imtume plikus skaičius, koks yra kultūros skyriaus biudžetas, tai būtų viena situacija, bet kultūros sektorius yra finansuojamas iš skirtingų programų, iš skirtingų mūsų padalinių ir pažiūrėjus, kiek per tuos trejus metus pakelti finansavimai ir kokie projektai yra vykdomi, kiek skiriame dėmesio ir NVO sektoriui, tai mūsų skaičiai, neabejoju, būtų didžiausi Lietuvoje“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Pokalbis apie Maskvos namų, Nacionalinės koncertų salės situaciją, Vilniaus miesto savivaldybės skiriamą biudžeto dalį kultūrai.„Pamatai baltą lapą ir galvoji, ką čia daryti. O siūlai ir medžio lapai – jau patys yra meno kūriniai“, – sako menininkė Kristina Jucikienė. Tauragiškė yra išbandžiusi įvairias kūrybos rūšis, o šiuo metu kuria paveikslus iš siūlų bei tapo ant medžių lapų. Neseniai karjerą pradėjusi menininkė jau spėjo surengti kelias parodas ir savo žiniomis pasidalyti meno dirbtuvėse. Apie autorinę techniką kurti ant medžių lapų bei naudojant paprasčiausius siūlus bei menininko karjeros pradžią mažame mieste su menininke kalbėjosi kolegė Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vieno seniausių pasaulio orkestrų jubiliejų, naują draudimą „Bandcamp“ muzikos klausymosi platformoje ir kasmetinio Vienos operos baliaus programą.Ved. Gerūta Griniūtė

„Prūsų kalbą galima laikyti atgimusia kalba“, – sako prūsų kalbos tyrėjas dr. Vytautas Rinkevičius. Kiek yra išlikusių senųjų prūsiškų tekstų, kaip jie padeda pažinti šią kalbą bei kokie ryšiai sieja lietuvių ir prūsų kalbas, domėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, ką dirigentas Riccardo Muti veikė Milano kalėjime, kam įteikta Birgit Nilsson stipendija ir kas dedasi Vašingtone po Nacionalinio Kenedžio centro pervadinimo Trumpo-Kenedžio centru.Kas iš tiesų lemia, kaip žmonės vertina savo gyvenimą? 2025 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkų atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kad atsakymas slypi ne tik ekonominiuose ar socialiniuose rodikliuose, bet ir dalyvavime kultūrinėse veiklose. Pokalbis su VU Filosofijos fakulteto sociologu dr. Tadu Šarūnu.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė rengia pokalbių ciklą apie verslumą ir kūrybiškumą „Kūrybos kaina“. Kaip matuojama kūrybos kaina – finansiniu atlygiu ar kūrėjo atiduodamomis jėgomis? Kokius darbo metodus taiko žinomi kūrėjai? Kaip suderinti darbdavio ir darbuotojo vaidmenis? Kaip išgyventi iš kūrybos? Kaip suprasti, kad jau atradai savo vietą? Pokalbis su ciklo vedėja Kotryna Zyle ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Muitinė" Kaune lankytojams duris šiandien atvers paroda „Sintetiniai kaulai". Skulptorius Domas Mykolas Malinauskas savo darbais kviečia apmąstyti šiuolaikinių medijų veikiamus žmogaus tapatumo ir kūniškumo nykimus bei kintančius kasdienius ritualus. Menininko kūrybinėje erdvėje lankėsi kolega Andrius Baranovas.Apie Juozo Vitkaus-Kazimieraičio šeimos ir bičiulių žygį, kuriuo siekiama suteikti galimybę geriau pažinti J. Vitkaus-Kazimieraičio asmenybę ir Pietų Lietuvos partizanų istoriją, pasakoja Kazimieraicio atminimo draugijos valdybos narė ir vieną žygio organizatorių Agnė Zalanskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie svarbius dirigentų pasikeitimus Paryžiuje ir Ciuriche, netikėtumą Vienos filharmonijos naujametiniame koncerte bei kodėl tenoras Jonas Kaufmannas neplanuoja grįžti į Londono ir Niujorko operos scenas.Ved. Gerūta Griniūtė

Iniciatyvos „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja Evelina Šimkutė atsisakė atsiimti konkurso „Lietuvos galia“ apdovanojimą iš prezidento Gitanas Nausėda rankų. Keturi Kultūros ministerijos premijų laureatai apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo, nes, kaip patys nurodė, nenori, kad jų kūrybinė veikla būtų siejama su kultūros ministre, socialdemokrate Vaida Aleknavičienė. Premijų atsisakymo priežastis ir moralinę laikyseną politinių krizių metų aptaria D. Strimaitis, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė, premijos laureatė, menotyrininkė dr. Agnė Narušytė ir filosofė dr. Renata Bikauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie netaikius protestus prie Concertgebouw koncertų salės Amsterdame, Prancūzijos rašytojų ir kompozitorių sąjungos apdovanotas kompozitores bei Suomijoje britų pastatytą naują kalėdinį baletą, galintį nukonkuruoti tradicinius šventinius filmus jūsų namuose.Ir tęsiame specialią LRT KLASIKOS šventinę rubriką. Baigiantis metams Lietuvos kultūros lauko asmenybių klausiame, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristatys rašytoja Kotryna Zylė, o įvykį reflektuos scenos menų kritikė Sigita Ivaškaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Gruodžio 13 d. JAV vadovybė žiniasklaidai pareiškė, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sutiko stabdyti kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvą. Vis dėlto, pastarieji mėnesiai stabdė kertinio Lietuvos infrastruktūros objekto – Vilniaus oro uosto – veiklą. Kaip tai atsiliepė kultūros ekonomikai Lietuvoje? Kaip veikia kultūros ekonomika tokiomis sąlygomis? Kokios yra kultūrinių renginių organizatorių patirtys? Diskusijoje – ekonomistas Algirdas Bartkus, kompanijos „Riverside Music“ projektų vadovas Julijus Grickevičius, kino prodiuserė Marija Razgutė.Mes su Klasikos kolegėmis ir kolegomis toliau dairomės po Lietuvą, regionuose ieškodami kalėdinio stebuklo. Štai Agnė Bukartaitė pasakoja apie klaipėdietės menininkės Aidos Raimondos Pečeliūnienės per Lietuvą keliaujantį Kalėdų šauklį, kuris kviečia nepamiršti tikrosios šventės prasmės: rasti laiko susitaikymui ir naujai pradžiai. Lėlių kompozicija ant ratų keliauja per miestus ir miestelius, o mes užsukome pas menininkę į namus pamatyti kaip gimsta istoriniai pasakojimai apie Jeruzalę, viduramžių Klaipėdą, Neringą ir stebuklo laukimą.Tęsiame specialią LRT KLASIKOS šventinę rubriką. Baigiantis metams Lietuvos kultūros lauko asmenybių klausiame, koks reiškinys šįmet jiems pasirodė ypatingas. Savo pasirinkimą pristatys menininkas Robertas Narkus, įvykį reflektuos meno kritikė Rosana Lukauskaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Sovietų karių palaikų iškėlimą iš Šiaulių miesto centro archeologai planuoja pradėti kitų metų pavasarį, meras Artūras Visockas baiminasi, kad per tą laiką neprasidėtų politiniai žaidimai ir perlaidojimas išvis nesustotų. Pokalbyje dalyvauja Šiaulių meras Artūras Visockas ir archeologas Rokas Kraniauskas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie būsimo Zalcburgo festivalio operų repertuarą, prestižinių kompozicijos prizų laureates bei koks „kalėdinis siurprizas“ ištiko Luciano Pavarotti skulptūrą jo gimtajame mieste.Šiandien teikiamos Kultūros ministerijos premijos. Dalis kūrėjų dėl susiklosčiusių aplinkybių iš valdančiųjų pusės atsisako dalyvauti premijų teikimo ceremonijoje. Pasikalbėsime su jais.Ved. Gerūta Griniūtė

Raseinių krašto istorijos muziejuje paroda „Keturi kūrybos takai“ pristato skirtingus keturių kūrėjų žvilgsnius į supančią aplinką.Kultūros naujienos iš užsienio spaudos.Per Kalėdų mugę – menininkai ir socialinių įstaigų globotiniai po vienu stogu. Apie Vilniaus senamiesčio menininkų bendruomenės iniciatyvą pasakoja viena iš mugės organizatorių Solveiga Gutautė.Ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo planuojama įrengti sodą.Žaliasis miestas Vilnius sugalvojo naują gyventojų įtraukimo būdą. Piliečių asamblėja leis vilniečiams prisidėti prie svarbiausių sprendimų priėmimo mieste. Pirmoji užduotis – kaip pasiekti, kad mieste kuo dažniau keliautume viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien, Tarptautinę žmogaus teisių dieną – pokalbis apie moteris kare, kultūroje ir valdžioje: ar tikrai visada jos ten, kur mokama mažiau ir yra saugiau? Apie tai, kur „tinka“ ar „netinka“ būti moterims kalbamės su Lietuvos Šaulių sąjungos Strateginės komunikacijos būrio „Lapės“ vade Agne Zalanskaite, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto nare, habil. dr. Dalia Leinarte ir muzikologe, buvusia Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, tad kasmet gruodžio 10-ąją minima tarptautinė žmogaus teisių diena. Lyčiai jautri kalba yra vienas iš būdų gerbti kitus žmones ir jų lygybę. O kas yra lyčiai jautri kalba, ar ją įmanoma sklandžiai taikyti lietuvių kalboje pasakoja Tomas Riklius.Šiandien, trečiadienį, 18 valandą Apollo Kine Vilnius Outlet įvyks naujo lietuviško dokumentinio filmo „Pakalbėkime apie tvarumą 2.0. Giedrius Savickas gelbsti pasaulį“ premjera. Kaip kino kūrėjai, pasitelkę humorą, fikciją ir tikrovę pristato tvarumo temą – domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vyriausybė teikia atnaujintą 2026 m. valstybės biudžeto projektą. Trejiems metams įšaldžius LRT biudžetą, LRT numatyti 8,5 mln. eurų bus skirti Kultūros ministerijai. Dalis jų kitąmet bus skirta M. K. Čiurlionio kūrybos parodai Japonijoje ir Lietuvos metams Vokietijoje. Visgi Kultūros lauko atstovai teigia, kad tai negelbsti situacijos. Dalyvauja Kultūros tarybos pirmininkė Kristina Mažeikaitė, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas, buvęs kultūros ministras Simonas Kairys.Nacionalinis Kauno dramos teatras savaitgalį kviečia į spektaklio apie gražiausius ir baisiausius dalykus premjerą. Monospektaklį apie smurtą bei komplikuotus santykius, tuo pat metu - ir apie meilę, pagal britų dramaturgo Denniso Kelly'io pjesę pastatė režisierė iš Latvijos Diana Kaijaka, o istorijos heroję įkūnijo aktorė Goda Piktytė. Iš spektaklio repeticijų – Andriaus Baranovo reportažas.„Čia gali visko pasisemti bei pamaitini savo ego – sužinai, kas dabar yra nauja“, – apie dailės mokytojos darbą sako Eglė Dučinskienė. Jai tenka dirbti su įvairiais mokiniais, tarp jų ir turintys sutrikimų. Todėl pedagogei norisi užduotis pateikti kuo įdomiau, kad įtraukų visus vaikus. Be to, mokytoja yra viena iš asociacijos ,,Kitoks vaikas“ steigėjų. Ši veikla visuomenę plačiau supažindino su metodu skirtu kitokiems vaikams. Kaip atrodo darbas su skirtingais mokiniais ir ką iš dailės mokymo išsineša mokytoja? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Gruodžio 3 d. pradėjo veikti „Upė Foundation“ – naujas meno fondas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti mainus ir bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių bei pasaulinių šiuolaikinio meno kontekstų. Londone įkurta organizacija savo veiklą pradės kuratorystės stipendijų programomis, kurios kuriamos bendradarbiaujant su lyderiaujančiais meno centrais. Pasikalbėsime su vienu iš fondo įkūrėjų, Londone gyvenančiu kuratoriumi ir menotyrininku Adomu Narkevičiumi.Kur dingsta mūsų laikas ir ar įmanoma jį susigrąžinti? Tokį klausimą kelia Michaelio Endės romano herojė Momo. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras pristato šio romano inscenizaciją – spektaklį „Šešėlių miestas“. Spektaklio repeticijose lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį „Nemuno aušros“ lyderiui, Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl neapykantos kurstymo antisemitiniais pasisakymais. Apie antisemitinių išpuolių atvejų padėtį Lietuvoje ir Europoje kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros prof. Dr. Jurgita Verbickiene.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie italų dirigentui skirtą popiežiaus Benedikto XVI premiją, naujo Hamburgo operos teatro statybos peripetijas bei moksliniais tyrimais įrodytą fortepijoninės muzikos poveikį šunims.Ved. Gerūta Griniūtė

Seimas šiandien pritarė daug kritikos sulaukusiam įstatymo projektui, kuriuo paprastinamas LRT vadovo atleidimas. Žurnalistų organizacijos ir bendruomenės, tarptautinės organizacijos ir teisės ekspertai išsakė kritiką dėl LRT politizavimo grėsmės. Apie susidariusią situaciją kalbamės su VU profesoriumi, LRT Tarybos nariu Deimantu Jastramskiu, Žurnalistų profesionalų asociacijos valdybos pirmininke, 15min.lt tyrimų žurnaliste Jūrate Damulyte ir Klaipėdos universiteto lektore, politologe Gabriele Burbulyte.Trys mūsų šalies tyrėjos, daktarės Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir Rūta Ubarevičienė bei magistrė Greta Striganavičiūtė – šių metų konkurso „Moterims moksle“ nugalėtojos. Su laureatėmis apie mokslą ir kylančius iššūkius pasikalbėjo kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie naują operos teatrą Vietname, styginių instrumentų klausimais konsultuojantį virtualų asistentą bei Kanadoje pavogtą sunkvežimį su kalėdinio baleto dekoracijomis.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendindama komunikacijos kampaniją „Skaitymo ambasadorius“, kaip Nacionalinės Skaitymo skatinimo programos dalį, skelbia naujojo (-osios) nacionalinio (-ės) Skaitymo ambasadoriaus (-ės) 2026–2027 m. atranką. Koks yra Skaitymo ambasadoriaus vaidmuo? Pokalbis su pirmuoju išrinktu ambasadoriumi Justinu Žilinsku ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vadovu Justinu Vancevičiumi.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – gaivališkas menininkų Adomo Danusevičiaus, Alinos Melnikovos, Eglės Gineitytės ir Eglės Kuckaitės sapnų pasaulis, į kurį lankytojus panardina paroda „Suaugę sapnai“. Naujausioje muziejaus ekspozicijoje, kuri veiks iki 2026 balandžio 26 dienos, jau lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Lietuvojė viešėjo Olivier Betti – prancūzų kompozitoriaus Henri Betti, sukūrusio dainą „C‘est Si Bon“, anūkas. H. Betti dainas Lietuvoje atliko dainininkė Aušrinė Aurelija Apanavičiūtė ir pianistas Alvydas Pociūnas. Pokalbis su dainininke ir H. Betti anūku.Ved. Gerūta Griniūtė

Paaiškėjus, kad galima kandidatė į Kultūros viceministres yra Liudvika Raslanienė, dėl kurios reputacijos socialiniuose tinkluose jau kilo kultūros lauko atstovų susirūpinimas, kalbamės su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku ir politologu Matu Baltrukevičiumi.Rokiškio teatras kviečia į „Klasės susitikimą“– patyriminį spektaklį, kuriame susiduria teatras ir matematika. Pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Tęsiant „Open To The World“ projektą, ISM choras „Bel Canto“ pristato legendinį, trijų „Grammy“ laureatą „Rundfunkchor Berlin“ su visame pasaulyje kritikų ir muzikos gurmanų išgirtu patyriminiu performansu „human requiem“. Pokalbis su choro ISM choro prezidentu & prodiuseriu Audriumi Valatkevičiumi irPasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie patvirtintą dviejų J. S. Bacho kūrinių autentiškumą, dirigentės Paniz Faryoussefi koncertą Teherane bei operos spektaklius, iš Londono transliuojamus pasitelkiant virtualios realybės technologijas.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos kino ir teatro legenda Juozas Budraitis, vadinamas „Baltijos šalių Jamesu Deanu“, 29-ajame Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje (PÖFF) buvo apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus. Apie šį įvertinimą kalbamės su kino kritike, žurnaliste Izolda Keidošiūte.Jungtinių Valstijų mokslininkai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perdavė Rusijos Vladimiro kalėjime kalintų asmenų kartoteką. Šiame kalėjime buvo kalinama ir apie aštuoniasdešimt politinių kalinių iš Lietuvos. Plačiau apie perduotą informaciją papasakos kolegė Ieva Radzevičiūtė.6-osios vieno klausimo Kultūros asamblėjos atgarsiai. Pokalbis su Lietuvos Šokio informacijos centro vadove, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nare Gintare Masteikaite.Šiandien, lapkričio 12-ąją, Klaipėdos Pilies muziejuje - premjera „ONOS". Tà Onà - taĩ àš, šokė́jos Gìntarės Marìjos Ūsės ìštara per̃ repetìciją prigìjo visám spektãkliui. Móterys Lietuvõs dvaruosè ir̃ jų̃ choreogrãfiniai portrètai šiuolaikìnio šõkio spektãklyje ONÕS.Šeĩko šõkio teãtras klaipėdiečiùs kviẽčia pažvel̃gti į̃ istòrinius ãtspindžius ir̃ jų̃ interpretãcijas. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Antradienį darbą Kultūros ministerijoje pradėjo trys viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Kol kas LRT KLASIKOS eteryje sutiko dalyvauti tik A. Kuznecovienė. Pokalbis apie politinę darbotvarkę bei kultūros ministerijos padėtį.Šiemet, minint Paprūsės metus, paieškokime išlikusių praeities pėdsakų. Pakeliaukime po anų ir šių laikų pasienio miestelius – Kudirkos Naumiestį, Kybartus ir Vištytį. Į kelionę kartu su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi Aurimu Kanapkiu išvyko kolega Andrius Baranovas.„Per garsą aš noriu žmones pakylėti savo kūryba“, – sako menininkė Elena Laurinavičiūtė. Jau kuris laikas ji rengia performansus, kurių metu savo sukurtomis skulptūromis išgauna įvairius garsus. Šiame performanse dalyvaujantys dažnai jaučiasi atsipalaidavę ir nusiraminę, o kai kurie net linksmi. Pasakoja Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Amsterdamo Concertgebouw salėje atšauktą Hanukos koncertą, gydytojų išrašomus receptus-bilietus į koncertus Kanadoje bei praeitos Eurovizijos hitą, Ispanijoje atliktą simfoninio orkestro ir choro.Ved. Gerūta Griniūtė

Spalio 30 d. Vilniaus miesto muziejuje istorikė, Valstybės saugumo departamento muziejaus kuratorė dr. Jurga Miknytė skaitė paskaitą „Komunikacijos kontrolė KGB laikais“. Laukia pokalbis su istorike apie tai, kuo svarbu šiomis temomis kalbėtis šiandien.Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune eksponuojama paroda „Vaistinių interjerai Lietuvoje 1945–1990 m.“, kuri rodo, kaip keitėsi sovietinės Lietuvos vaistinių interjerai. Plačiausiai atspindimas vėlyvasis modernizmas (1970-1990), kai kurti vaistinių interjerus buvo kviečiami garsūs Lietuvos architektai ir menininkai, oficinose apdailos medžiagų ir baldų kuriamą atmosferą papildė freskos, skulptūros, vitražai, keramika, odos dirbiniai. Kai kuriose vaistinėse net buvo įrengti baseinėliai ir pirtys! Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaroma paroda „Claudia Heinermann. Sibiro tremtys – Baltijos šalių gyventojų liudijimai apie sovietinę priespaudą“. Apie tai, kokie liudijimai užfiksuoti kūrėjos darbuose kalbamės su parodos autore Claudia Heinermann ir kuratore Ieva Mazūraite-Novickiene.Ved. Gerūta Griniūtė

Debiutinis režisierės Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ Kyjivo „Molodist“ festivalyje pelnė žiūrovų simpatijų apdovanojimą. Nuo pasaulinės premjeros prestižiniame A klasės festivalyje Karlovi Varuose iki nacionalinės premjeros Lietuvoje šis filmas atkeliauja per daugiau nei 20 tarptautinių festivalių visame pasaulyje, rašoma filmo platintojų pranešime žiniasklaidai. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite.Lapkričio 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus švenčia švenčia 99 metų gimtadienį. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ gimimo dienos išvakarėse ekscelenciją kalbino kolegė Nemira Pumprickaitė.Šeštadienį Vilniuje viešėjo eksperimentinę ir populiariąją muziką jungianti legendinė JAV atlikėja ir kompozitorė Laurie Anderson. Koncerto išvakarėse LRT KLASIKA su ja kalbėjosi apie pirmąjį jos šunį Kiki, išgyvenimo sudėtingais laikais koordinates bei tai, kodėl ją įkvėpė Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas „Saulė ir jūra“.Pirmą kartą įvyko Lietuvos dramaturgų susitikimas. Šis susitikimas surengtas Anykščiuose, mieste, užauginusiame ne vieną rašytoją ir dramaturgą. „Jei poetai turi Druskininkus, fotografai - Nidą, galbūt dramaturgams gali atitekti Anykščiai?", – svarsto susitikimą organizavusio Lietuvos teatro centro atstovė Kristė Agota Savė. Renginyje lankėsi mūsų kolegė Simona Ševčenkaitė . Paklausykime jos pasakojimo.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvoje minint Seimo paskelbtus M. K. Sarbievijaus baroko literatūros metus, Anykščiuose pirmą kartą eksponuojamas originalus, pirmojo leidimo Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų” egzempliorius iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei to paties autoriaus sudarytas trikalbis žodynas. Parodoje lankėsi ir pasakojimą paruošė Simona Ševčenkaitė.„Ne šventieji puodus lipdo“ – šio posakio įkvėpta archeologijos paroda „Nešventieji radiniai“ veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame arsenale. Parodoje apsilankė ir radinius, kurie laikyti nešventais, apžiūrėjo kolega Donatas Šukelis.Kodėl šiandien mūsų šalies bibliotekos, pagal įstatymą privalančios priimti renginius, patiria spaudimą ir gali tapti situacijos įkaitėmis, kai jose renginius nori rengti skirtingi politikai ir politinės partijos? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų prezidente Danguole Abazoriuviene.Savaitgalį Niujorke prasidėjo prestižinė performanso bienalė Performa. Jubiliejinėje, 20-ojoje bienalėje išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvai, mūsų šalies kūrėjai prisistato programoje „Lietuvos paviljonas be sienų“. Su šio paviljono kuratoriumi Jobu Pistonu kalbasi Marius Eidukonis.Pokalbis su komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovu Vytautu Matulevičiumi apie Kremliaus naratyvų paplitimo Lietuvoje tyrimą.Domanto Razausko parengta muzikinių naujienų apžvalga.Ved. Gerūta Griniūtė

„Helovino renginiai Signatarų namuose nedera su šios vietos misija“, – išplatintame pranešime spaudai teigė Jono Basanavičiaus premijų laureatai.Kas galėjo pagalvoti, kad šiuo laikmečiu gimtų naujas kultūros leidinys. Popierinis, ne skaitmeninis. O Kaune dvi draugės Ieva Drukteinytė ir Karina Aleksejevė išleido pirmąjį žurnalo „Ate ate" numerį. Jame pristatomi nykstantys dalykai: įpročiai, daiktai, jausmai, kultūriniai reiškiniai, net nykstanytys kioskai! Rugsėjo pabaigoje meno leidinių mugėje „Kaunas Art Book Fair“ viešumoje pirmąkart pristatytas žurnalas buvo akimirksniu išgraibstytas. Planuojama, kad žurnalas išeis kas ketvirtį. Su žurnalo „Ate ate" leidėjomis susitiko kolegė Skirmantė Javaitytė.Marius Jakštas išvertė, o filosofinių knygų leidykla „Phi knygos“ išleido ekonomisto Niallo Kishtainy knygą „Glausta ekonomikos istorija“. Ekonomistė ir politikė Ingrida Šimonytė įvertins knygos aktualumą ir reikalingumą šių dienų Lietuvoje.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie smuikų gamintojų parodą Niujorke, iš operos pasaulio dėl seksizmo besitraukiančią režisierę Katie Mitchell bei neįprastai atšauktą kompozitorės Clara'os Iannotta'os kūrinio premjerą Esene.Ved. Gerūta Griniūtė

Politologas Mažvydas Jastramskis savo asmeninėje „Substack“ paskyroje paskelbė straipsnį, kuriame analizuojama tamsioji politikų asmenybės pusė. Jis kvestionavo, kodėl makiaveliški, psichopatiški ir narciziški politikai dažnai laimi rinkimus bei kodėl jiems geriau sekasi politikoje. Be to, jis svarstė, kodėl empatiški ir net kuklūs žmonės nesirenka politiko karjeros ir kuo ši profesija yra nedėkinga.Tauragėje įteikta pirmoji poetės Birutės Baltrušaitytės literatūrinė premija. Ji skirta už knygą, kurioje atsispindi Mažosios Lietuvos istorija, ypač kultūros istorija. Būtent šia tema dažnai rašydavo ir pati kūrėja. Birutės Baltrušaitytės gimimo metinėms skirtoje konferencijoje poetė prisiminta kaip šviesi ir talentinga kūrėja. O kam įteikta pirmoji poetės vardo premija ir kaip kūrėją prisimena artimieji ir ją pažinoję žmonės? Apie tai Vestos Vitkutės pasakojimas.Spalio 29-ąją Lietuvos operos primadonai, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės emeritei Irenai Jasiūnaitei – 100. Irena Jasiūnaitė sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų operos scenoje, dainavo 35-erius metus. Turėdama gražų, skambų balsą, puikius artistinius gabumus ir žavią išvaizdą, sukūrė 58 vaidmenis. Ryškiausias iš jų – Karmen, scenoje atliktas daugiau kaip 100 kartų. Apie Irenos Jasiūnaitės talentą kalbamės su kompozitore, Lietuvos muzikų sąjungos prezidente Audrone Žigaityte-Nekrošiene.Panevėžyje pirmą kartą vyko Tvarios mados festivalis REVIVE. Ar tvari mada nėra tik elito reikalas? O ar teatras gali būti tvarus? Festivalyje lankėsi ir su jo dalyviais bei organizatoriais pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip veikia informacinės priešiškų šalių atakos prieš valstybę? Kaip jas atpažinti? Pokalbis su „Debunk.org“ vadovu Viktoru Daukšu.LRT Klasika kviečia klausytis pasakojimų ciklo tęsinio, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos kulminacija – paroda „M.K.Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota 2026 m. kovo 28 d.–birželio 14 d. Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, Tokijuje, šiuo metu neturi užtikrinto finansavimo iš Lietuvos pusės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie XIX tarptautinio Chopino pianistų konkurso laimėtojus, pirmąją dirigentę, įrašysiančią visas Mahlerio simfonijas, bei naują amerikiečių serialą apie žymų kompozitorių.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien paskelbti kasmetės Sacharovo premijos, skirtos žmogaus teisių gynėjams, laureatai. Jais tapo įkalinti Baltarusijos ir Sakartvelo žurnalistai, kuriuos nominavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Pokalbis apie premiją ir šių metų laureatus – laidos pradžioje.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Lietuvos poeto, jėzuito Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Sarbievijaus kūrybos sklaidą dabartinėje Lietuvoje ir jo kurtų įtaigių pamokslų unikalumą pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Kultūros protestas – komunikacijos efektyvumo fenomenas? Komunikacijos ekspertas Gediminas Užkuraitis kelia klausimą, kas padarė jį tokį matomą, įtikinamą ir ko reiktų iš jo mokytis?„Pastaruoju metu siaubo žanras išgyvena atgimimą“, – sako dr. Adas Diržys, vienas iš mokslinės konferencijos „Siaubas, nejauka, keistumas“ organizatorių. Į Lietuvos kultūros tyrimų institutą susirinkusi akademinė bendruomenė aptarinėjo temas, kurios mus gąsdina, verčia jaustis nejaukiai ir šokiruoja. Anot renginio organizatorių, siaubas nėra tik pramogai skirtas žanras – ši tema gali padėti geriau suprasti reiškinius, kurie kelia baimę, ir tokiu būdu veikti net terapiniu lygmeniu: padėti susigyventi su nerimu bei baimėmis. Apie tai, kaip siaubo fenomeną tyrinėja kūrėjai, sociologai ir net filosofai, pasakoja Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Spalio 16 d. Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“. Lankytojai kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi vieno įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų Napoleono Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti. Pokalbis su parodos kuratoriumi Ignu Račicku.Raseinių krašto istorijos muziejus mini 50-ies metų jubiliejų. Istorinėje tarpukario laikų areštinėje įsikūręs muziejus šiandien ne tik renka ir saugo regiono praeitį, bet kartu ir atveria erdves šiandienos įvairių sričių meno kūrėjams. Raseinių krašto istorijos muziejuje apsilankė kolega Andrius Baranovas.Pasirodė kompaktinė plokštelė, kurioje Edgaro Montvido kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui, 2021-aisiais įrašytas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Trijų kompozitorių vokaliniai kūriniai albume skamba kaip ištisas, nuoseklus ir tolydus muzikinis pasakojimas. Pokalbis su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Edgaru Montvidu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie besitęsiantį tarptautinį Chopino pianistų konkursą, Rytų Anglijoje renkamą pakrantės garsų biblioteką ir aukcione parduotą garsaus mokslininko smuiką.Ved. Gerūta Griniūtė

Šių metų trumpametražių filmų industrijos renginio „Baltic Pitching Forum“ šalis viešnia – Vengrija. Forume dalyvauja kino prodiuseris, kino gamybos kompanijos BODDAH vadovas Gábor Osváth. Pokalbis LRT KLASIKOS studijoje apie kūrybos galimybes Vengrijoje ir kintančias kultūros politikos aktualijas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „TikTok“ iniciatyvą, skirtą jauniesiems klasikinės muzikos talentams garsinti, bei Varšuvoje važinėjantį ypatingą Šopeno pianistų konkurso tramvajų.Ketvirtadienį paaiškėjo 2025-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo vengrų rašytojas László Krasznahorkai, kurio dvi knygas „Šėtoniškas tango“ bei „Priešinimosi melancholija“ išleido „Kitos knygos“. Švedų akademijos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad laimėtojas yra „didis rašytojas, atstovaujantis Vidurio Europos tradicijai, kuri tęsiasi nuo Kafkos iki Thomas Bernhardo, ir pasižymintis absurdu bei groteskišku ekscesu“. Apie tai, kokios politinės srovės ir literatūrinės tendencijos lėmė šio rašytoją triumfą, kalbamės su 15min.lt knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu.Kaune penktadienį prasideda tarptautinis festivalis „Kaunas Blues“. Festivalio metu bliuzas skambės ne tik Kauno sporto halėje, bet ir stoties rajone. Vienoje iš tokių neįprastų koncertams vietų su festivalio rengėju ir sumanytoju Žilvinu Švarpliu susitiko ir pasikalbėjo kolega Andrius Baranovas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Vilniaus universitete vyksta tarptautinė konferencija „Karo filosofija / Filosofija kare“. Šis renginys suburia mokslininkus iš Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos. Konferencijoje dalyvauja garsūs Ukrainos filosofai ir intelektualai. Pokalbis su filosofu, rašytoju Volodymyru Yermolenko iš Nacionalinio universiteto „Kyjivo Mohylos akademija“.Kiekvienas meistras palieka pėdsaką, o kalvis Darius Vilius jį palieka ne tik metale, bet ir bendruomenėje, kultūroje, erdvėje, kurioje gyvena. Žmogus, kuris savo kūryboje sujungia metalą ir dainą, amatą ir protėvių ženklus, iškalbą ir erdvės jaukumą, jo tėvų sodyboje Vilkyčiuose, Šilutės rajone. Dunda kalvė ir tai geras laikas pasikalbėti apie darbus ir tikslus. Kalvio Dariaus Viliaus sodyboje apsilankė kolegė Agnė Bukartaitė.Jaunimas Anykščiuose surengė alternatyvių renginių ciklą „Alterno“. Tai trijų nekomercinių renginių ciklas, kurį nuo pradžios iki puikaus rezultato kūrė vien jauni žmonės: nuo idėjos generavimo iki viso proceso koordinavimo, apjungiant meną, muziką bei savanorystę. Pasakoja Simona Ševčenkaitė.Ved. Gerūta Griniūtė.

„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre atidaryta paroda, skirta vienai ryškiausių Lietuvos teatro ir kino žvaigždžių – Eglei Gabrėnaitei. Rugsėjo 24-ąją aktorė šventė savo 75-ąjį gimtadienį, tad šia ekspozicija žiūrovams siūloma susipažinti su įsimintiniausių jos vaidmenų teatre retrospektyva. Pokalbis su aktore E. Gabrėnaite ir parodos kuratore teatrologe dr. Daiva Šabasevičiene.Protestuojančiai kultūros bendruomenei palaikymą reiškia ir kitų sektorių atstovai, rengiamasi ketvirtajai – tarpsektorinei asamblėjai. Ką reiškia vis platesnių sričių atstovų išreiškiama parama? Studijoje apie tai kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu, politologe Rima Urbonaite ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos nare gydytoja Jurga Dūdiene.Keturiasdešimt – tiek skirtingų personažų savo pirmajame muzikiniame monospektaklyje „Viskas užimta“ įkūnyja aktorius Simonas Storpirštis. Pagrindinis kūrinio herojus – bedarbis aktorius – pavadintas, jo paties vardu. Savaitgalį aktorius jau suvaidino pirmuosius spektaklius Elektrėnuose ir Klaipėdoje, greitu metu su spektakliu aplankys dar 12 Lietuvos miestų. Apie monospektaklį, iššūkius scenoje ir kiek komedijos siužetas atspindi jo paties gyvenimą su aktoriumi Simonu Storpirščiu kalbasi Gabrielė Žemaitytė.Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovu išrinktas nuo 2010-ųjų šio teatro vadovo pareigas einantis Martynas Budraitis. Kokią teatro ateitį mato dar vienai kadencijai perrinktas vadovas?Ved. Gerūta Griniūtė

Spalio 4 ir 5 dienomis Nacionalinės Dailės Galerijos didžiojoje parodų salėje įvyks performansas pavadinimu „Gerai išardytas fortepijonas“, kurį atliks Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai. Dalyvaujant menininkams Kotrynai Butautytei ir Antanui Gerlikui senas koncertinis fortepijonas „Estonia“ bus metodiškai išmontuotas. Apie performanso mintį pasakoja garso menininkas Arturas Bumšteinas ir vienas iš muzikų – Motiejus Bazaras.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovoas.Vilniaus universitete, Filologijos fakultete prasidėjo konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis&Mimesis“. Kadangi genetinė kritika ne tik dalį terminijos, bet ir konceptų perėmė iš biomokslų, jos akademinėje teritorijoje plėtojami rašymo ekologijų, tekstų epigenetikos ir egzogenetikos tyrimai, kurie orientuojasi į tarpdalykinį dialogą ir idėjų perimamumą. Vilniaus konferencijoje bus diskutuojamas mimezės ir mimikrijos analogijų vaisingumas teorinės minties plėtotei, sąveikos tarp genetinės kritikos, genetikos, semiotikos, sociologijos ir psichoanalizės.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „Naxos“ įrašų kompanijos pardavimą, protestus prieš Italijos premjerės galimai proteguojamą dirigentę bei Venecijos muzikos bienalės auksinio liūto laureatę, apdovanotą už viso gyvenimo nuopelnus.Ved. Gerūta Griniūtė

Telšių savivaldybė šią savaitę savivaldybės kultūros įstaigų vadovams išplatino laišką, kuriame ragina juos laikytis „neutralios pozicijos“ prieštaringai vertinamo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus atžvilgiu. Apie situaciją ir žodžio laisvės problematiką laidoje kalbės Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, žurnalistė Rita Miliūtė, Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.Minime filologės, profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 80-ąjį jubiliejų.Vokietijos ambasada nekviečia naujojo ministro į Vienybės dienos renginį. Kokią įtaką naujojo ministro paskyrimas turės Lietuvos reputacijai Europoje? Apie tai kalba Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip nepasenti per anksti? Tiesiogiai iš „Senjorų savaitės“ Palangoje.Ved. Gerūta Griniūtė ir Edvardas Kubilius

Ketvirtadienio rytą Vilniuje, prie prezidentūros, susirinko naujuoju kultūros ministru „aušriečiu“ Ignotu Adomavičiumi pasipiktinusi kultūros bendruomenė. Dalyviai renginyje reiškė savo susirūpinimą dėl pastarųjų sprendimų ir kalbėjo apie grėsmes Lietuvos kultūrai. Protestą stebėjo Ieva Radzevičiūtė.„Keturių kvadratinių metrų nuogos moters šedevras“, – taip žymųjį olandų dailininko Rembranto paveikslą „Danaja“ apibūdina režisierius Albertas Vidžiūnas. Paveikslo istorija atgyja Panevėžio teatro „Menas“ premjeroje „Danaja ir piktadarys“. Spektaklis sukurtas pagal Herkaus Kunčiaus operečių romaną „Šaltasis karas“ ir yra paremtas tikru įvykiu – skandalingu lietuvio protestu prieš sovietinę okupaciją. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Geteborgo knygų mugės šalies viešnia po trejų metų tapsianti Lietuva stiprina savo balsą – į rugsėjo 25 d. prasidedantį didžiausią Šiaurės šalių kultūros renginį po ilgų metų pertraukos grįžta Lietuvos literatūrą ir leidybą pristatantis nacionalinis stendas, mugės diskusijose, bendrame regiono dramaturgijos stende skambės lietuvių autorių ir industrijos atstovų pozicija. Pokalbis su mugėje esančia Leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus operos renovaciją, didėjantį susidomėjimą orkestriniais įrašais ir tai, kaip Filadelfijos operai sekasi pardavinėti visus bilietus vos už 11 dolerių.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidentu prisistatė ir į žurnalistų klausimus atsakinėjo pretendentas į Kultūros ministrus, „Nemuno aušros“ atstovas Ignotas Adomavičius. Kokią komunikacijos strategiją jis  pasirinko ir kokią žinią protestuoti pasiruošusiai kultūros bendruomenei nusiuntė? Pokalbis su kultūros komunikacijos specialistėmis Stefanija Jokštyte ir Laisve Radzevičiene.Antrus metus iš eilės Lietuvoje minima Vilko vaikų diena. Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“. Kokias vilko vaikų istorijas atskleidžia paroda ir kokį ryšį ji turi su šių dienų įvykiais? Pasakoja Vesta Vitkutė.Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė šiandien Vyriausybėje susitiko su kultūros bendruomene, besipiktinančia „aušriečių“ į kultūros ministrus siūloma Ignoto Adomavičiaus kandidatūra. Po susitikimo su paskirtąja premjere I. Ruginiene kalbamės su viena iš kultūros bendruomenės atstovių Lietuvos šokio informacijos centro vadove Gintare Masteikaite.Kauno rajono muziejuje pristatoma vieno žymiausių litvakų dailininkų Neemijos Arbit Blato darbų paroda. Andriaus Baranovo reportažas.Ved. Gerūta Griniūtė

Daugėjant į Lietuvą patenkančios nedemokratinių režimų simbolikos, siūloma uždrausti įvežti daiktus, kūrinius ar leidinius, kuriais propaguojami arba pateisinami totalitariniai ar autoritariniai režimai, jų vykdyti nusikaltimai bei ideologija. Pokalbis su Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir muziejininke, visuomenininke Nina Puteikiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Penktadienį pradedamas rodyti spektaklis jungia ir tradicinę dramos vaidybą, ir vaizdo projekcijas, ir šiuolaikinį cirką bei kitus fantazijų pasaulį scenoje papildančius elementus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Rugsėjo 19–20 dienomis Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyks VIII tarptautinis Nidos forumas. Pokalbis su forumo projekto koordinatoriumi poetu, vertėju Antanu Gailiumi ir žurnalistu, kino režisieriumi Karoliu Kaupiniu.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie vyriausius pasaulio dirigentus, gimtadienio sveikinimą Arvo Pärtui ir skandalą Flamandijos festivalyje, į kurį įsitraukė Belgijos ministras pirmininkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Harry Rødner vokste opp på Majorstuen i Oslo etter krigen. Etter gymnas og militærtjeneste utdannet han seg til bygningsingeniør ved den tekniske høyskolen ETH i Zürich. Senere fylte han på med business-utdannelse i Genéve.Etter studiene i Zürich var han forsøksleder ved et bygningsteknisk forskningsinstitutt tilknyttet høyskolen, før han i 1975 vendte hjem til Norge og oljebransjen. Han hadde ulike stillinger i Aker-gruppen og det finske Fortums norske oljevirksomhet. I 2003 ble han pensjonist, og har siden arbeidet som guide og reiseleder på deltid.Rødners foreldre flyktet tidlig til Sverige. Både deres, besteforeldres, onklenes og tantenes skjebner under krigen preget oppveksten hans. Familien var - og er - aktiv i jødisk menighetsliv, og Rødner bruker inntrykkene derfra i sine beskrivelser av hendelsene under krigen. Han bruker også korrespondansen mellom foreldrene - hundre brev skrevet fra 1943 til 1945 - og dagbøkene til moren fra samme periode som bakgrunnshistorier i boken.Harry Rødner er gift, har to barn og fem barnebarn. Da koronaepidemien gjorde ham arbeidsløs, var det hans sveitsiske hustru som oppfordret ham til å skrive bok om eksilregjeringens og kong Haakons svik mot jødene. Temaet hadde opptatt ham i flere år, og han har samlet mye informasjon om det. Hans karriere som sivilingeniør og siviløkonom er avsluttet. Oppgavene som guide og reiseleder har kommer tilbake. Nå starter han entusiastisk i et nytt yrke: som forfatter.Rødner dokumenterer i "Sviket" grundigere enn noen andre at antijudaistiske og antisemittiske holdninger var utbredt i Norge før krigen, og at disse forestillingene fulgte med regjeringen i eksil. Regjeringen i London fikk fram mot sommeren 1945 entydig informasjon om forberedelsene til utryddelsen av jødene, også de norske. Selve Donau-aksjonen ble kort referert i regjeringen som et "utenrikspolitisk anliggende". Gjennom religiøs retorikk beskyldte regjeringens presseorgan "Norsk Tidend" jødene for svik, og for å forårsake sin egen skjebne. Særlig statsminister Nygaardsvold og utenriksminister Lie var imot enhver særbehandling av jødene. "De hvite bussene" reddet ikke norske jøder. De ble utelatt fra listene som lå til grunn for fanger som skulle bringes ut av Tyskland. 64 internerte norske jøder ble imidlertid hentet fra Berg og Grini til Sverige i begynnelsen av mai 1945. Ved tilbakeføring av beslaglagte formuer etter krigen ble jøder diskriminert.Denne programserien heter Jødiske Stemmer, og er støttet av Stiftelsen Fritt Ord. Programserien er nå inne i sin andre sesong på 12 nye episoder, og handler om å la nettopp jødiske stemmer komme til orde i Norge. Tusen takk til Fritt Ord for støtten.Kjøp boken Sviket av Harry Rødner her:https://www.ark.no/produkt/boker/dokumentar-og-faktaboker/sviket-9788293903253***Du kan nå forhåndsbestille boken min “Frykt og Stillhet - jødiske stemmer i Norge etter 7. oktober”. Sammen med Tom Solstad har jeg skrevet om hvordan norske jøder har det i Norge i dag. Dette er en viktig bok om den økende antisemittismen i landet vårt, og hvordan vi som samfunn møter vår jødiske minoritet. Forhåndsbestill nå og få den personlig signert: https://bok.norli.no/frykt-og-stillhet

PavadinimasPakeliui su klasika. Ved. Gerūta Griniūtė Pavadinimas (LRT.LT)Dokumentikos apie Dalią Grinkevičiūtę režisierius: žavi jos drąsa ir kompromiso nebuvimas Paantraštė Dalies pavadinimas Laidos pavadinimas Web trumpas aprašasVytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius sukūrė dokumentinę apybraižą, skirtą tremtinei, rašytojai ir medikei Daliai Grinkevičiūtei. Studijoje – pokalbis su dokumentinės apybraižos režisieriumi, scenarijaus autoriumi Donatu Jokūbaičiu.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jis vyksta Klaipėdoje. Projektas sukurtas remiantis „Open House Vilnius“ patirtimi. Šiemet jį įgyvendina viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“. Atviros architektūros savaitgalio maršrutai jau sudėlioti, savanoriai pasiruošę, o Agnė Bukartaitė likus kelioms dienoms iki starto kalbina projekto vadovę bei savanorius. Pasirodo, Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui.Garso spektaklis „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis“ nukelia į 1907-uosius, kai Vilniuje susitiko Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Iš pirmo žvilgsnio užgimusi simpatija tapo gilia meile, bendru kūrybiniu gyvenimu ir istorija, kurią nutraukė per anksti nutrūkusi Čiurlionio kelionė. Apie garso spektaklį pasakoja režisierius ir aktorius Justas Tertelis ir aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė.Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50-mt. Ilgiausiame ir seniausiame šalies pėsčiųjų bulvare įrengtas laikrodis įtrauktas net į rekordų knygą ir vis dar yra populiari pasimatymų vieta. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

82-ajame Venecijos kino festivalyje pasaulinę premjerą pristatė lietuvių režisierių Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko sukurta virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos. Pokalbis su kūrėjais, neseniai grįžusiais iš festivalio.Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Estijos Pernu mieste rengiamas operos festivalis „PromFest“ pristato bendrą projektą – pirmą kartą Lietuvoje statomą Frančesko Čilėjos operą „Adriana Lekuvrer“. Andriaus Baranovo reportažas.Tautodailininkė, fotografė Miglė Rugėnaitė po mokslinio tyrimo Lietuvos etnografijos muziejaus miestelyje, bažnyčios šventoriaus karstinėje pristatė parodą „Laidotuvių fotografijos kaita ir kultūra Lietuvoje“.Poetė, rašytoja, literatūros kritikė, vertėja, pedagogė, visuomenininkė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlė, Danutės mama. Šiame ciklo „Čiurlioniai“ epizode apsilankysite pačios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namuose Kaune, kur spręsdavosi kultūros likimas ir buvo gelbstimos gyvybės. Šiandien namuose gyvena Sofijos provaikaitis Džiugas Palukaitis. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Ved. Gerūta Griniūtė

Uostamiestyje vyksta 1-oji Klaipėdos bienalė. Pokalbis su bienalės kuratoriumi, Šiuolaikinio meno centro vadovu Valentinu Klimašausku.„Esame vieni iš konservatyviausių gerąja prasme“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. Apie naująjį LVSO sezoną su dirigentu kalbasi Gerūta Griniūtė.Kodėl Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje nebelieka suaugusiems skirto mokymo kurso? Pokalbis su mokyklos direktoriumi Algiu Lankeliu-Elvich, Vilniaus vicemere Donalda Meiželyte ir menininke Aida Vėželiene.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristatė naują sezoną. Ką apie praėjusią savaitę iš operos „Lietuviai“ pašalintą dirigentą Gianlucą Marcianò sako teatro atstovai, pasakoja Ieva Radzevičiūtė.Ved. Donatas Šukelis

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statomos Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ muzikos vadovas ir dirigentas Gianluca Marcianò lapkričio 19 dieną diriguos koncertui Maskvoje.Eidamas 92-uosius mirė italų mados dizaineris Giorgio Armani. Jo vardas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo itališko stiliaus ir prabangos. Tai buvo vienas kūrėjų, kurie pakeitė žmonių požiūrį į aprangą. Jo vardas tapo elegancijos, rafinuotumo ir šiuolaikiško minimalizmo sinonimu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie protesto pertrauktą BBC Proms koncertą Londone, suomių dirigentų rokiruotę Paryžiuje ir pavojus, tykančius kiek jautresnių operos teatro lankytojų.Rubrikoje „Be kaukių“ – vaistininkas Vygintas Milašius.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugsėjo 3 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatyta kompozitoriaus 150-ojo gimtadienio renginių programa. Ji apima įvairiuose šalies miestuose vyksiančius koncertus, edukacijas, parodas. Pristatymo renginyje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė debiutavo Hollywood Bowl scenoje kartu su ryškiuoju Los Andželo filharmonijos orkestru. Pokalbis su dirigente jai tik parskridus iš koncertinės kelionės.Rugsėjo 4 d. Valdovų rūmų Didžiojo kiemo galerijose suskambės „Meilės ir Jėzaus medžioklė“ – M. K. Sarbievijaus poezija dvidešimt dviem balsams ir šviesai.Pirmosios Lietuvoje moters menotyros mokslų daktarės asmenybė dažnam pirmiausia asocijuojasi su jos brolio M. K. Čiurlionio vardu. Visgi Jadvyga Čiurlionytė, kukli savo esybe, atsidavusi mokslui, menui ir žmonėms, nusipelno atskiro portreto. Ciklo „Čiurlioniai“ autorė Kotryna Lingienė jį nutapyti pakvietė etnomuzikologės anūką Romą Lileikį.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.Ved. Gerūta Griniūtė

durée : 00:59:37 - Le 13/14 - par : Bruno Duvic - A partir de 13h30 nous recevons un magistrat que le grand public a découvert il y a quelques jours à la suite du meurtre d'Aboubakar Cissé commis dans une mosquée du Gard, le procureur d'Alès Abdelkrim Grini. Comment la lutte contre les discriminations l'a conduit vers la justice ?

durée : 00:14:40 - L'invité du 13/14 - par : Jérôme CADET - Abdelkrim Grini, procureur d'Alès, était l'invité de France Inter ce jeudi. Retour sur son parcours et ses combats.

Tęsiantis akcijai „Radarom“, LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė kviečia geriau pažinti Ukrainos kultūrą ir aktyviau aukoti.Vilniaus toliau kviečia senjorus laikinai globoti šunis ir kates – tuos gyvūnus, kurie jau seni, suluošinti ir vargiai rastų, kas juos priglaustų. Akcijos „Senjoras senjorui“ sumanytojai senjorų prašo tik dėmesio augintiniams, nes visu kitu – veterinarų priežiūra, ėdalu, kraiku – pasirūpinta. Kaip Jūs vertinate tokią akciją?Iki šiol mirti galėjo tik žmonės ir bitės, o visi kiti gyvi organizmai – arba nugaišti, arba kristi. Bet kalbininkai, gavę LRT RADIJO laidos „Sugyvenimai“ autorių klausimą, ar tikrai gyvūnai negali mirti, nusprendė, kad jie gali mirti. Taigi nuo šiol mirti gali ne tik žmogus ir bitės, bet ir žmogaus mylimas augintinis, pvz., šuo, katė, žiurkėnas. Kaip jūs vertinate tokį kalbininkų sprendimą?Kokios nuotaikos gėlių turgeliuose šią Valentino dieną, kokiems pirkėjų srautams nusiteikusios didžiosios parduotuvės?Kuo ypatingas Valstybėsatkūrimo dienos minėjimas Kuonio šile?Ved. Edvardas Kubilius