Podcasts about Grini

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre statomos Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ muzikos vadovas ir dirigentas Gianluca Marcianò lapkričio 19 dieną diriguos koncertui Maskvoje.Eidamas 92-uosius mirė italų mados dizaineris Giorgio Armani. Jo vardas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo itališko stiliaus ir prabangos. Tai buvo vienas kūrėjų, kurie pakeitė žmonių požiūrį į aprangą. Jo vardas tapo elegancijos, rafinuotumo ir šiuolaikiško minimalizmo sinonimu. Pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie protesto pertrauktą BBC Proms koncertą Londone, suomių dirigentų rokiruotę Paryžiuje ir pavojus, tykančius kiek jautresnių operos teatro lankytojų.Rubrikoje „Be kaukių“ – vaistininkas Vygintas Milašius.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugsėjo 3 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatyta kompozitoriaus 150-ojo gimtadienio renginių programa. Ji apima įvairiuose šalies miestuose vyksiančius koncertus, edukacijas, parodas. Pristatymo renginyje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Lietuvių dirigentė Giedrė Šlekytė debiutavo Hollywood Bowl scenoje kartu su ryškiuoju Los Andželo filharmonijos orkestru. Pokalbis su dirigente jai tik parskridus iš koncertinės kelionės.Rugsėjo 4 d. Valdovų rūmų Didžiojo kiemo galerijose suskambės „Meilės ir Jėzaus medžioklė“ – M. K. Sarbievijaus poezija dvidešimt dviem balsams ir šviesai.Pirmosios Lietuvoje moters menotyros mokslų daktarės asmenybė dažnam pirmiausia asocijuojasi su jos brolio M. K. Čiurlionio vardu. Visgi Jadvyga Čiurlionytė, kukli savo esybe, atsidavusi mokslui, menui ir žmonėms, nusipelno atskiro portreto. Ciklo „Čiurlioniai“ autorė Kotryna Lingienė jį nutapyti pakvietė etnomuzikologės anūką Romą Lileikį.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pilietiškas žmogus, norintis pranešti apie sovietinių simbolių propagavimą arba demonstravimą, pats gali būti palaikytas tokios simbolikos propaguotoju ir net pakviestas rašyti pasiaiškinimą policijoje. Muziejininkė, visuomenininkė Nina Puteikienė atsidūrė tokioje situacijoje. Pokalbis su Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu, socialinių mokslų daktaru, Mykolo Romerio universiteto teisės profesoriumi Justinu Žilinsku, politikos apžvalgininku Mariumi Laurinavičiumi ir pačia istorijos heroje – Nina Puteikiene.„Nustebtumėt, kiek jūsų kieme yra daug vabalų. Nereikia niekur eiti ar važiuoti“, – sako makrofotografas Eugenijus Kavaliauskas. Ką nepaprasto gyvių pasaulyje pamato makrofotografas ir kaip atrodo tokių nuotraukų įamžinimo procesas? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ministras, susiprojektavęs sau namą Kauno centre. Pabrolys Mikalojaus Konstantino ir Sofijos vestuvėse. Septintasis Adelės ir Konstantino vaikas, pasiekęs karjeros aukštumų tarpukario Lietuvoje. Ciklo „Čiurlioniai“ dėmesio centre šįkart - genijaus brolis, vadintas ir Stasiu, ir Stanislovu. O meiliai – ir Kumele. Pasakoja Kotryna Lingienė.Šiandien Kauno nacionaliniame dramos teatre vyko penkių Kauno teatrų sezono pristatymas. Renginyje dalyvavo žurnalistė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dizainerė, kūrėja Indra Marcinkevičienė. Kaip ji gaudo idėjas savo spalvingiems kūriniams?Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Vilniuje vyko protestas „Gėdos diena“. Apie protestą pasakoja jame apsilankiusi kolegė Gerūta Griniūtė, kuri pakalbino protesto dalyvius.Kauno IX forto muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos partizanų batuose…“. Joje pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui – Lietuvos partizaninis karas. Parodoje lankytojai išvys autentiškų fotografijų atvaizdus su Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Aro būrio partizanais, matys interaktyvias instaliacijas, kurtas istorikės, avalynės dizainerės Rūtos Rimšelienės. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Neseniai socialiniuose tinkluose užvirė diskusija, dėl šį savaitgalio vyksiančio diskusijų festivalio „Būtent“ reklaminės kampanijos. Festivalio „Būtent“ reklaminiuose plakatuose, skelbiant apie diskusijas tokiomis temomis kaip partnerystė, krašto gynyba, skiepai, pasitelkiant lino raižinio motyvus ir sutartines pristatomos supriešintos pozicijos ir visuomenės klijuojamos etiketės. Ar tokia reklaminė kampanija skatina diskusijų kultūrą, o gal kaip tik - dar labiau priešina visuomenę? Pokalbis su kultūros apžvalgininke Monika Gimbutaite, kūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja Giedre Ona Šileikyte ir reklamos agentūros „Truth“ strategu Tomu Bartninku.Pristatyta nauja knyga apie filosofą Leonidą Donskį „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija". Pokalbis apie knygą su jos sudarytoja, Leonido Donskio našle Jolanta Donskiene.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši socialinės dokumentikos kūrėjas, „Youtube“ kanalo „Televizijos bokštas“ autorius Raimundas Kižys.Ved. Donatas Šukelis

Mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa paskelbta profesorės Gertrudos Jungblut premijos laureate. Prof. dr. Gertrud Jungblut stipriai prisidėjo prie lygių galimybių užtikrinimo moksle. Ji rėmė feministines iniciatyvas ir padėjo įtvirtinti lyčių lygybės politiką akademinėje bendruomenėje. Pokalbis su G. Raibyte-Aleksa apie premijos atveriamus kelius į žinių gilinimo galimybes mokslo žurnalistikoje.Toliau tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ciklą apie aviaciją, šį kartą daugiau sužinosime apie oro balionų pilotavimą. „Skrydis oro balionu yra geriausias būdas skraidyti“, – sako oreivė Agnė Simonavičiūtė. Ji – pasaulio ir Europos oro balionų čempionatų prizininkė. Su ja bendrauja Vesta Vitkutė....Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune rugpjūčio mėnesio trečiadieniais kviečia į vasaros sodo pasakojimus „Ne viską sprendžia valstybė“. Jų metu muziejaus istorikė Marija Navickaitė vedžioja po Prezidentūros sodelyje veikiančią archyvinių fotografijų parodą „Neabejingos“ ir pasakoja, kaip tarpukariu gyvenusios moterys vienijosi bendram darbui švietimo, kultūros ir socialinės globos srityse. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dainininkė Kotryna Juodzevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiemet Norvegijos tarptautiniame kino festivalyje Haugesiunde Baltijos šalys sulauks ypatingo dėmesio – bus pristatyti du nauji lietuvių projektai „Potvynis“ ir „Aš pakeisiu pasaulį“, o vienoje iš festivalio programų bus parodytas neseniai pasaulinę premjerą atšventęs filmas „Renovacija“.Muzikas ir architektas – taip trumpai galima pristatyti penktąjį Adelės ir Konstantino Čiurlionių vaiką Povilą. Studijavęs Varšuvoje ir Niujorke, jis daug metų dėstė Kauno meno mokykloje. Šopeno preliudus skambinti mėgusio vyro biografiją pastudijavusi Kotryna Lingienė aptiko jo ryšių net su projektu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, o pažintį su Povilu Čiurlioniu ji pradėjo… kapinėse.Kaip veikia kairiarankių žmonių smegenys? Su kokiais iššūkiais susiduria kairiarankiai muzikai? Tarptautinę kairiarankių dieną apie tai kalbamės su pedagoge dr. Austėja Landsbergiene, Valstybinio Vilniaus kvarteto altininke Kristina Anusevičiūte ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docente, neurobiologe daktare Aušra Daugirdiene.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – dainininkė Eglė Petrošiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pasklidus informacijai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė siūlymas pervadinti Vašingtono nacionalinę operą pirmosios ponios Melanios Trump vardu, neilgai trukus pasirodė žinia apie dar vieną Respublikonų siūlymą – pervadinti visą Kenedžio centrą, jam suteikiant prezidento Donaldo Trumpo vardą. Pokalbis studijoje su muzikologe Jūrate Katinaite ir politologu Linu Kojala.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia grupinė jaunosios kartos menininkų paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“. Ji kviečia pažvelgti į mielumo estetiką kaip prieštaringą ir daugiasluoksnę temą. Viena parodos kuratorių, Ona Barbora Šlapšinskaitė, sako, kad sakydami „miela“, dažnai subjektą sumenkiname, sumažiname. Apie tai pasakoja Urtė Karalaitė.Druskininkuose ketvirtadienį prasideda 32-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė, kuri šiemet skirta paminėti Lietuvių liaudies dainų metus. Pokalbis su Druskininkų kultūros centro vyresniąja komunikacijos specialiste Alina Leminskaite.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Roberto Wilsono kurtas operas, Provanso Ekso festivalį ir sumaištį dėl naujojo Kenedžio centro pavadinimo.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – violončelininkė Rugilė Juknevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugpjūčio 6 d. Klaipėdoje prasideda tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Pokalbis su aktore, festivalio organizatore Gabija Bargailaite.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo seserims sakydavo: „Nė viena iš jūsų negali prilygti mamai grožiu“. Kokiais talentais pasižymėjo vargonininką Konstantiną įsimylėjusi vokietaitė ir kokių jos ruoštų valgių receptai pasiekė šių dienų Druskininkus, antrajame ciklo „Čiurlioniai“ epizode domisi Kotryna Lingienė.Rugpjūčio 6 d. pasaulis mini 80-ąsias Japonijos miesto Hiroshimos atominio subombardavimo metines. Kaip šiandienos karinių konfliktų kontekste galime kalbėti ir ko pasimokyti iš 1945-ųjų Hiroshimos ir Nagasakio tragedijos? Pokalbis su japonų menininku Tomoo Nagai ir menininke Renata Valčik bei filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.Kiek kalbų nuo mažų dienų gali išmokti vaikai? Tomas Riklius apie dvikalbį ugdymą ir didėjančią tokio ugdymo naudą kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus Socratus anglų kalbos ir ispanų kalbos mokytoja metodininke Jolanta Liubkevič.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorė Nailia Galiamova.Ved. Gerūta Griniūtė

Liepos 31-ąją minime 39-ąsias Čijunės Sugiharos – Japonijos diplomato, rezidavusio Kaune ir Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio per 6000 žydų – mirties metines. LRT TELEVIZIJOJE nuo rugpjūčio 7 d. pradedamas rodyti režisierės Giedrės Genevičiūtės dokumentikos ciklas, kuriame artimųjų ir liudininkų lūpomis atskleidžiama nepaprasta Čijunės Sugiharos istorija. Pokalbis su režisiere.Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų. Organizatoriai sako, kad norinčių prisijungti netrūko, tačiau dėl vyraujančių stereotipų ir baimės teko susidurti su sunkumais ieškant vietos repeticijoms bei premjerai. Pasakoja Beatričė Bankauskaitė.Giovanni Pierluigi da Palestrina – viena ryškiausių ir svarbiausių muzikos pasaulio figūrų. Šiais metais minimos 500-osios kompozitoriaus gimimo metinės. Ansamblis „Canto Fiorito“ šiandien prasidedančiame Kretingos senosios muzikos festivalyje Palestrinos kūrybai skiria keturis koncertus.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie muzikantų atostogų ypatumus, dirbtinio intelekto „debiutą“ kitų metų Bairoito festivalyje ir smuikininkų bėdas, jei bus uždraustas strykų gamybai naudojamos medienos eksportas iš Brazilijos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas, kosminės misijos vadovas Vytenis Buzas.Ved. Gerūta Griniūtė

Kodėl koncertai ir festivaliai vis dar sunkiai pasiekiami judėjimo negalią turintiems žmonėms? Pokalbis su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatore Ugne Šakūniene, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėju Mariumi Morkevičiumi, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atstove Nerile Urbonaite, Paliesiaus dvaro vyr. administratore Birute Jaškūniene ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore Agne Jasinavičiūte-Trakimiene.Vašingtono nacionalinę operą (Kenedžio scenos menų centrą) ketinama pervadinti Jungtinių Amerikos Valstijų pirmosios ponios Melanijos Trump vardu. Ši įstatymo pataisa gali būti priimta jau rugsėjį. Kiek tai realu ir koks tai signalas Amerikos visuomenei? Pokalbis su muzikologe Jūrate Katinaite, kolega korespondentu Vašingtone Augustinu Šemeliu, politologu, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie propalestinietišką protestą Londono operos scenoje, tyrimą apie moteris kompozitores bei Bostono simfoniniam orkestrui sukurtą programėlę, padėsiančią giliau suprasti koncertuose skambančią klasikinę muziką.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – verslininkas, keliautojas Mindaugas Šatkauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Praėjusią savaitę išnagrinėtos dvi administracinės bylos, kuriose buvo ginčijami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl gatvių pavadinimų Radviliškio rajono ir Visagino savivaldybėse. Abiem atvejais centro vadovo sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais – Visagine per tris mėnesius turėtų nelikti Tarybų, o Gražionyse – kolūkio pirmininko L. Radėno vardą turėjusios gatvės. Pokalbis su Radviliškio rajono meru Kazimieru Račkauskiu ir istoriku Mindaugu Nefu.Šiauliuose visą vasarą vyksta tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis. Programoje, pasak organizatorių, ne tik muzikiniai, bet ir šokio, teatro, poezijos ir kitų scenos menų pasirodymai. Vilos parke, kur žydi tūkstančiai rožių, pasirodys Lietuvos, Latvijos, Italijos atlikėjai. Šį vakarą Chaimo Frenkelio vilos erdvės bus prisodrintos džiazo garsų – koncertuos Egidijaus Buožio dziazo kvartetas. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos nacionalinis muziejus užbaigė beveik trejus metus trukusią istorinės reikšmės eksponato – Susivienijimo lietuvių Amerikoje vėliavos – rekonstrukciją. Daugiau nei šimtmečio senumo originali vėliava buvo atkurta itin preciziškai – su visomis spalvomis, siuvinėjimais ir net dėl autentiškumo paliktomis gramatinėmis klaidomis bei kitais netobulumais. Atlikus darbus, vėliavos kopija buvo iškilmingai perduota Susivienijimo atstovams. Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos ir antropologijos skyriaus vadove Migle Lebednykaite ir Susivienijimas lietuvių Amerikoje tarybos pirmininku Danu Glinskiu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vankuverio simfoninio orkestro atliekamą filmo „Barbė“ muziką, būsimą Carlo Orffo muziejų Bavarijoje ir Leipcigo miesto sprendimą beveik milijonu eurų mažinti dviejų žymiausių muzikos institucijų finansavimą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši ornitologė, edukatorė Ingrida Lagunavičienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pradedami istoriniai Nemuno tyrimai, kurių imasi naujai įkurtas labdaros ir paramos fondas „Nemunas 2.0“. Prie iniciatyvos jungiasi mokslininkai, aplinkosaugos aktyvistai, žinomi visuomenės veikėjai. Viena jų – plaukikė Rūta Meilutytė. Pokalbis su R. Meilutyte ir mokslininku, ichtiologu, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos nariu Kęstučiu Skrupskeliu.Prasidėjo Tytuvėnų vasaros festivalis. Pirmasis koncertas surengtas Kelmės Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliko garsiausių Europos kompozitorių kūrinius. Pasakoja festivalio atidarymo repeticiją stebėjęs ir vėliau koncerto su audringais klausytojų aplodismentais klausęs kolega Tomas Mizgirdas.Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją Desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pokalbis su minėtosios komisijos nariu Mindaugu Nefu ir Seimo kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku.Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe. Apie plano atnaujinimo poreikį ir tai, kas jame galėtų atsirasti, Kotryna Lingienė kalbasi su viena jo rengėjų urbaniste Živile Šimkute, architekte Asta Prikockiene ir UNESCO saugomoje teritorijoje gyvenančia Gabriele Gudaityte.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Klaipėdoje šiandien prasideda jau 31-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, kuriame – ir lietuvių, ir užsienio svečių paruošta džiazo programa. Kuo festivalis stebins šiais metais? Pokalbis su Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadove Inga Grubliauskiene.Šiauliuose Talkšos ežero pakrantėje visą savaitę vyko menininkų dirbtuvės. Lietuvos ir užsienio keramikai kuria didžiulius šamoto žibintus. Jie vaizduoja 4 stichijas: orą, vandenį, žemę, ugnį. Šamoto skulptūros bus išdegtos Joninių naktį. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Leidykla „Lapas“ pristatė naują knygą – postmodernizmo manifestą „Las Vegaso pamokos: Pamiršta architektūrinės formos simbolika“. Leidyklos „Architekstų“ serijos aštuntasis leidinys „Las Vegaso pamokos“ kviečia iš naujo permąstyti architektūros ribas, kalbą ir vaidmenį šiandienos pasaulyje. Pokalbis su leidyklos „Lapas“ vadove Ūla Ambrasaite ir knygos „Las Vegaso pamokos: Pamiršta architektūrinės formos simbolika“ specialiuoju redaktoriumi Tomu Šiupšinsku.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių. Fizikos mokytojas sako, kad šiuolaikiniams vaikams tai įdomi ir netikėta patirtis. Prieš dvejus metus paroda eksponuota Vilniuje, Technikos muziejuje. Iš Klaipėdos Pilies muziejaus požemių pasakoja Agnė Bukartaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – menininkė Aušra Kleizaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo 9 iki 12 % valdantieji padidino lengvatinį PVM visų rūšių meno ir kultūros renginių lankymui. „Kultūra Lietuvoje - nebe būtinybė, o prabangos prekė“, – sako Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokios pasekmės laukia kultūros sektoriaus? Pokalbis su Seimo kultūros komiteto pirmininku Kęstučiu Vilkausku, Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju Vytautu Juozapaičiu, Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte bei Gintare Masteikaite.Kauno vaikų teatro mokyklėlė „Mano teatras" švenčia 25-erių metų veiklos sukaktį. Šiuo metu jaunieji aktoriai ir jų vadovai kaip tik ruošiasi jubiliejiniam pasirodymui Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje, kuris vyks jau rytoj, birželio 17 dieną. Repeticijoje lankėsi ir pasakojimą parengė kolega Andrius Baranovas.Šįvakar Kaune, Kauno geležinkelio stotyje bus švenčiamas Johanno Sebastiano Bacho 340 metų jubiliejus – švenčiame visus šiuos metus. Bajano virtuozas iš Ukrainos Yevgenii Musijets interpretuos J. S. Bacho kūrybą. Kodėl pasirinkta tokia erdvė? Kalbamės su renginio organizatoriumi Tadu Daujotu.Šiauliuose prasidėjo muzikos projektas „Šiauliai gyvai“. Pėsčiųjų bulvaro amfiteatre prisistato jaunieji muzikantai. Organizatoriai sako, kad taip siekiama tęsti meno sklaidą, supažindinti klausytojus su jaunatvišku skambesiu, išgirsti dar negirdėta grupes ir pasidžiaugti jau žinomais muzikos vardais. Šį mėnesį festivalyje pamatysime apie 30 grupių ir dainininkų. Tiesiog Šiauliai gyvai ir mūsų kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Pianisto, M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo kartu su komanda kurta programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta kompozitoriaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Lietuvos katalikų bažnyčiose nelaukiama. Pokalbis studijoje su Roku Zubovu, Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi kun. Kęstučiu Smilgevičiumi, Lietuvos Respublikos Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, chorvedžiu, dirigentu prof. Rolandu Muleika ir muzikologe Jūrate Katinaite.Minime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Šia proga LRT KLASIKOS eteryje žvelgiame į rašytojos asmenybę ir kūrybą įvairiais pjūviais. Vakar pasakojome apie Žemaitės literatūrinį palikimą ir atspindžius šiandienos literatūroje. O šįkart akiratyje – moterų ir žmogaus teisių tema. Pasakojimą parengė Karolina Bieliauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie senoviniuose puoduose ruoštą vakarienę kompozitoriaus G. F. Händelio muziejuje Londone bei „Pointer“ tyrimą, kuriame surinkti prestižinių orkestrų narių liudijimai apie despotišką olandų dirigento Jaapo van Zwedeno elgesį.Rubrikoje „Be kaukių“ – scenografė Guoda Korsakaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kur bus iškeltas skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurtas Salomėjos Nėries paminklas prie Vilniaus Vyčio gimnazijos? Pokalbis su skulptoriaus V. Vildžiūno dukra žurnaliste Liudvika Pociūniene, S. Nėries anūkei atstovaujančiu teisininku Liudviku Ragauskiu, menotyrininke Laima Kreivyte ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene.Panevėžio muzikinis teatras pristato Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ premjerą. Tai komedija apie Poną Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasirenka prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas operetės veikėjus į apgaulės ir keršto pinkles. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Šį šeštadienį – paskutinę gegužės dieną – minėsime 180-ąsias Žemaitės gimimo metines. Jubiliejaus proga LRT KLASIKOS eteryje išgirsime pasakojimų apie tai, kokį įspaudą Žemaitė paliko literatūroje, feminizme bei kokią įtaką turi šių laikų kūrėjams. Pirmajame pasakojime išgirsite apie rašytojos literatūrinę pradžią bei palikimą. Pasakoja Karolina Bieliauskaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistė Sigutė Gražinienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Pamėnkalnio vila ir Profesorių namas – koks bus naujas Vilniaus memorialinių butų-muziejų identitetas?Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ruošiasi prancūzų kompozitoriaus Louiso Josepho Ferdinando Héroldo baleto „Tuščias atsargumas“ premjerai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.„Samaningi kilometrai“ kviečia burtis į masinius žygius partizanams atminti.Rubrikoje „Be kaukių“ – džiazo trimitininkas Apolinaras Dubauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

durée : 00:14:40 - L'invité du 13/14 - par : Jérôme CADET - Abdelkrim Grini, procureur d'Alès, était l'invité de France Inter ce jeudi. Retour sur son parcours et ses combats.

durée : 00:59:37 - Le 13/14 - par : Bruno Duvic - A partir de 13h30 nous recevons un magistrat que le grand public a découvert il y a quelques jours à la suite du meurtre d'Aboubakar Cissé commis dans une mosquée du Gard, le procureur d'Alès Abdelkrim Grini. Comment la lutte contre les discriminations l'a conduit vers la justice ?

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje prasideda 33-čiasis festivalis „Jauna muzika“, kurio tema šiemet – „mėgėjiška“ kūryba.Kauno miesto kamerinis teatras ir režisierius Gildas Aleksa kviečią į premjerą „Pažadink savo vidinę deivę“.Vilnius už trijų eurų mėnesinį mokestį Lietuvos meno pažinimo centrui „Tartle“ be konkurso išnuomojo tris prieš beveik du dešimtmečius įsigytas skulptūrines kompozicijas „Galimi pietūs“. Kodėl skulptūros nuomojamos dabar ir kodėl nebuvo rengiamas viešas konkursas?Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuke varžosi Jurgio Kubiliaus kūrinys „Ant00-2.0“ sopranui, Hammond vargonams, dideliam ansambliui, DI balsams, elektronikai ir vizualams.Viena subtiliausių šeštojo dešimtmečio grupių iš Los Andželo „The Association“ išgarsėjo savo nepaprastomis vokalinėmis harmonijomis.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši menininkė Adelė Liepa Kaunaitė. Kur slypi kūrybiškumo paslaptis? Kas tapytojai tampa atspirties tašku, kai, regis, mūzos neapsilanko?Ved. Gerūta Griniūtė

Balandžio 24 d. Samuelio Bako muziejuje atidaroma menininko iš Niujorko Steve Marcus paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“. Joje bus eksponuojamos menininko ištapytos riedlentės. Kūryboje jungdamas gatvės meną ir žydišką ikonografiją, jis kviečia geriau pažinti žydų kultūrą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7-as jo meškinas. Šis skirtas skautams. Iš Telšių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Dainoros Aleksaitės „Habanera“ trims balsams, dronui ir fiksuotai medijai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Rokiškio kultūros centro koridoriuose galima sutikti naują veidą. Tai režisierė Ignė Barkauskaitė. Daug metų užsienio teatruose praleidusi Ignė nuo šių metų perėmė vaikų ir jaunimo teatro vairą. Rokiškyje lankėsi ir su režisiere Igne Barkauskaite kalbėjosi kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Vitalija Makrickienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Projekto „Knyga + Kinas“ opcinio įsigijimo konkurso nugalėtojais tapo VšĮ „Broom Films“ – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Skučas ir prodiuserė Justė Michailinaitė, pasirinkę rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) perkelti į ekranus. Pokalbis apie literatūros ir kino pasaulių suartėjimą.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Parodoje apsilankė kolegė Evelina Povilavičiūtė.Velykų išvakarėse, Didįjį Šeštadienį netoli Paryžiaus įsikūrusioje istorinėje Kompjeno pilyje vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Les Printanieres“ pianistė Mūza Rubackytė surengs koncertą, kuriame kartu su Jungtiniu Vilniaus universiteto choru ir solistais iš Lietuvos – sopranu Aiste Pilibavičiūte, mecosopranu Nora Petročenko, tenoru Edgaru Davidovičiumi ir bosu Nerijumi Masevičiumi – atliks kompozitoriaus Ferenco Liszto liturginę oratoriją „Via Crucis“. Pokalbis su Vilniaus universiteto chorų meno vadove ir vyr. dirigente Rasa Gelgotiene.Kai garsas virsta emocija, o balsas – instrumentu. Šiandien Ignas Gudelevičius pasakos apie vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų: kompozitorę, dainininkę, režisierę ir performanso menininkę Meredith Monk. Nuo septintojo dešimtmečio ji tyrinėja žmogaus balso galimybes be žodžių, be tradicinių struktūrų, bet su ypatingu jausmingumu ir intuicija.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė, TV laidų vedėja Violeta Baublienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pašalinti dar kelias sovietmečiu ir vėliau Vilniuje įrengtas atminimo lentas, kuriose likę įrašai rusų kalba. Istorinės atminties komisijos siūlymu bus nuimtos atminimo lentos, skirtos su sovietų okupacine valdžia kolaboravusiam rašytojui Liudui Girai, carinės Rusijos ministrui pirmininkui Piotrui Stolypinui, rusų rašytojams Konstantinui Vorobjovui ir Fiodorui Dostojevskiui. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare, Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja Paule Kuzmickiene ir istoriku prof. Alfredu Bumblausku.LRT Klasika toliau tęsia pokalbius su autoriais, kurių knygos dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Šiandien kviečiame susipažinti su Pauliaus Norvilos knyga „Išprotėję eilėraščiai“, kurią iliustravo dailininkė Salvija Vaičikonytė. Išleido leidykla „Nieko rimto“. Šis kūrinys nominuotas Vaikų knygos kategorijoje. Knygoje randami eilėraščiai nuotaikingi, lavinantys vaizduotę bei tinkantys ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Kaip atrodė „Išprotėjusių eilėraščių” kūrybos procesas ir apie ką ši knyga, pasakoja Vesta Vitkutė.Flamenko šaknys siekia gilią praeitį. Nors šio stiliaus pavadinimas pirmą kartą paminėtas buvo tik 1774 m., jo ištakos siekia daug ankstesnį laikotarpį – islamo laikų Iberijoje. Kokie muzikiniai keliai ir kultūriniai mainai nulėmė šio unikalios raiškos stiliaus susiformavimą? Bandymai atsakyti į šį sudėtingą klausimą skleidžiasi naujausiame ansamblio „Lux musicae London“ albume. Apie įdomią garsinę kelionę, jungiančią laiką, kultūras ir tradicijas, plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – orkestro „Vilnius JJAZZ Ensemble“ vadybininkė Dorotėja Būdaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

Žaliosios Europos sostinės metus Vilniuje pažymės septyni gatvės meno kūriniai. Gamtos motyvais paremti bei klimato kaitos klausimus aktualizuojantys menininkų darbai atsiras keturiose gausių gyventojų srautų sulaukiančiose erdvėse. Pokalbis su viena iš gatvės meno konkurso Vilniuje nugalėtojų – aukštapelkes tyrinėjančia tapytoja Mykole Ganusauskaite ir Vilniaus miesto mero patarėja kultūros klausimais Rūta Pilkyte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą – performansą „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Tai muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį. Pasakoja Karina Metrikytė.LRT KLASIKA tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ ir Vilniaus dailės akademijos leidykla.Jos balsas ir fortepijonu skambinami pasažai sudomino daugybę džiazo, funko ir soulo klausytojų. Jos 1983-iaisiais išleistas albumas „Come with Me“ tapo savitu muzikiniu parašu. Tai brazilų pianistė, dainininkė, kompozitorė ir grupių lyderė Tania Maria. Jos kūryba – lyg nuolatinė evoliucija, kurioje susipina įvairiausi elementai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – fortepijonų derintojas, technikas, Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos prezidentas Audrius Blažiūnas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien, kovo 21 d., švenčiame baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho 340 gimimo metines. Apie J. S. Bacho reikšmę pasaulio muzikos istorijoje pasakoja Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.Klaipėdiečių ir miesto svečių šį savaitgalį laukia dvi premjeros. Taško teatras Viljamo Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“ įsuka į klounados ir komedijos žanrą, o Klaipėdos lėlių teatras švenčia lėlininkų dieną ir mažus, ir didelius žiūrovus kviečia į kaimą susipažinti su dėdule Petsonu, katinu Findusu ir jų draugais. Pasakoja kolegė iš uostamiesčio Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autorėmis ir autoriais. Šiandien kviečiame klausytis Laimos Kreivytės pokalbio su Mindaugu Nastaravičiumi apie jo naujausią knygą „Antra dalis“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.Austrijos senosios muzikos ansamblis „Ars Antiqua Austria“, įkurtas 1989 metais, skleidžia autentišką atlikimo praktiką. Jo repertuaras driekiasi nuo viduramžių iki baroko, o kiekvienas pasirodymas – lyg kelionė į praeitį, kurioje susilieja senosios muzikos grožis ir mūsų laikų interpretacijos. Šiemet ansamblis klausytojams pristatė naująjį albumą, kuriame atlikėjai perteikia batalijų, mūšių garsus. Ši muzika, vaizduojanti kovas, primena apie visuomet tragiškus karų padarinius. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – LNSO artistas, fleitininkas, profesorius Valentinas Gelgotas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šią savaitę 13-oje šalių veikiantis Lietuvos kultūros atašė tinklas susirinko į metinį suvažiavimą. Vilniuje ir Kaune kultūros atašė dalyvauja susitikimuose ir diskusijoje su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Julija Reklaite, kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte ir kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiandien Karališkoje Hagos konservatorijoje įvyks iškilmingas koncertas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 35-osioms ir Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Koncertą vienoje moderniausių koncertinių salių Nyderlanduose organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose ir 200-ųjų metinių jubiliejų netrukus švęsianti Karališkoji Hagos konservatorija. Šio renginio akcentas yra Hagos konservatorijos studentai lietuviai, kurie ir bus Čiurlionio kūrinių pagrindiniai atlikėjai. Pokalbis su įgaliotuoju ministru Lietuvos Respublikos ambasadoje Hagoje Mindaugu Žičkumi, gitariste Milda Orvydaite ir pianiste Ina Narkute.2024 metais Lietuvoje Hagos konvencijos simboliu – „Mėlynuoju skydu“ – buvo paženklinti 254 išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Ginkluotų konfliktų metu šalys įsipareigoja nenaikinti pažymėtų kultūros vertybių. Kaune buvo paženklinta Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno rotušė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Centrinis paštas, Muzikinis teatras, regioninis valstybės archyvas, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai bei kiti objektai. Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje, o daugiau apie ją pasakoja Karina Metrikytė.Studijoje lankosi muzikuojanti keramikė, tapytoja Aistė Kalvelytė. Kada išsisakyti jai geriau padeda forma ir spalva, o kada – ritmai ir garsų pasaulis? Apie gebėjimą spalvingiausias įvairiausias idėjas apgyvendinti savo darbuose – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Filosofas, VDU prof. Gintautas Mažeikis pristatė pirmąjį savo romaną – filosofinį psichedelinį kūrinį „Lilimų knyga. Akmentakiai“ (leidykla „Kitos knygos“). Romanas pilnas gaivalingos įvairių kultūrų mitologijos ir viduramžių alchemijos – nuo Afrikos tautų tikėjimų, Vedų filosofijos ir lietuvių mitinių būtybių iki Paracelso idėjų. Pokalbis su autoriumi.Prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ tapo nauju MO muziejaus didžiuoju rėmėju. Tai – pirmoji muziejaus partnerystė su prekybos centru, kurios tikslas – į prekybos centro erdves atnešti daugiau meninių ir kultūrinių patirčių lankytojams. Pokalbis su MO muziejaus Vystymo vadovu, Vykdančiosios valdybos nariu Mindaugu Morkūnu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, kiek greitųjų traukinių reikia norint pervežti aštuonis prancūzų kontrabosininkus. Taip pat pristatomi Donaldo Trumpo inicijuojami pokyčiai nacionaliniame Kenedžio centre Vašingtone bei artėjančios operos premjeros Europoje.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje atidarytas pabėgimo kambarys. Jis – neįprastas, edukacinis ir yra skirtas labiau pažinti garsų švietėją Povilą Višinskį. Sukurtos kelios erdvės, papildytos virtualia realybe, imituoja šviesuolio namus ir slepia dešimtis įvairiausių užduočių. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – atlikėjas, kompozitorius ir tyrėjas Matas Samulionis.Ved. Gerūta Griniūtė

Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma vieno svarbiausių lietuvių tapytojų, šiuo metu gyvenančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, abstrakcionizmo atstovo Kęstučio Zapkaus paroda „Kęstutis Zapkus. VĖLYVESNI SŪKURIAI“. Pokalbis su kūrėju Kęstučiu Zapkumi ir parodos kuratoriumi Arvydu Žalpiu.Šiandien minime vieno svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininko, skulptoriaus, architekto, poeto, inžinieriaus Mikelandželo 550 metų sukaktį. Apie kūrėjo reikšmę mūsų kultūrai pasakoja menininkas, dailėtyrininkas Vidas Poškus.Kauno rajone „Senas kluonas“, kai atšils orai, jau devintus metus pasitiks visus, ieškančiuosius susitikimo su kultūra, menu ir gamta. O iki tol išskirtinėje erdvėje savo pašaukimą atradęs fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie britų muzikų protestus prieš naująją dirbtinio intelekto politiką, 16 valandų trunkančio Eriko Satie kūrinio atlikimą ir 99-ąjį jubiliejų atšventusio kompozitoriaus György'iaus Kurtágo muzikos albumą.Rubrikoje „Be kaukių“ – dainininkė Simona Jakubėnaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Ar įmanoma taika po tokio karo? Pokalbis su istoriku Robertu Petrausku ir VU TSPMI politologu Gintu Karaliumi.Koks Klaipėdos vaidmuo Lietuvos laisvės istorijoje? Pokalbis su istoriku Vasilijumi Safronovu ir žurnalistu Rimu Bružu.Ar aktyvi akademinės muzikos leidyba? Pokalbis su Šv. Kristoforo orkestro direktoriumi Nerijumi Masevičiumi ir Muzikos informacijos centro direktore Radvile Buivydiene.Kaip video žaidimai keičia pasaulį? Pokalbis su videožaidimų kritike Marijam Didžgalvyte ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininku Ryčiu Jadzevičiumi.Ved. G. Narušytė ir G. Griniūtė

Režisierius, dramaturgas, aktorius Aleksandras Špilevojus pranešė, jog palieka Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą, kuriame penkerius metus dirbo meno vadovu. Savo įraše Facebook socialiniame tekste jis užsiminė apie skirtingą etikos normų suvokimą ir atliekamo darbo kokybės supratimą. Pokalbis su meno vadovu ir teatro direktoriumi Antanu Venckumi.Šiandien pristatomas režisieriaus Mindaugo Meškausko dokumentinis filmas „Archyvų detektyvas“ apie tarpukario fotografą Antaną Ingelevičių. Kas užfiksuota jo fotografijose? Pokalbis su režisieriumi.Būgnininkas Tuomas Rasanenas neišsitenka viename žanre. Jo debiutinė autorinė programa pagrįsta džiazo ir pop lydiniu. Kokios inspiracijos atvedė sceniniu vardu „Freaky Kid“ pasirodantį kūrėją link šio momento, teiraujasi kolegė Laima Slepkovaitė.Rytoj Vilniaus knygų mugėje pristatoma Kęstučio Kasparavičiaus autobiografinė knyga „Kasparatorija“. Tai išsami paties K. Kasparavičiaus kūrybos apžvalga su dailininko bei rašytojo autobiografija ir kiekvienos jo sukurtos knygos istorija. Pokalbis su autoriumi.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su animatore, režisiere Agata Tracevič. Kaip jai sekasi pasakoti istorijas per animaciją? Kodėl pasirinko režisierės ir animatorės kelią?Ved. Gerūta Griniūtė

Į didžiuosius ekranus atkeliauja animacinis serialas „Barbora. Laikas nuotykiams“. Bendras lietuvių ir lenkų kūrinys pasakoja apie tikros mergaitės Barboros tikrus nuotykius, o daugelyje namų vaikus savaitgaliais įtraukianti tradicija žiūrėti animacinius serialus persikelia į didelį ekraną. Studijoje vieši serialo korežisierius Ignas Meilūnas ir pagrindinę serialo heroję įgarsinusi Laila Lapienytė.Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba pareikalavo, kad Vilniaus senasis teatras atšauktų rusijos režisieriaus Jurijaus Butusovo spektaklį „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ arba paskelbtų aiškią režisieriaus poziciją dėl karo Ukrainoje. Tokį reikalavimą taryba pateikė paaiškėjus, kad Butusovo spektakliai rusijoje rodomi toliau, jų metu renkamos lėšos rusijos armijos kariams. Ar dėl tokio sprendimo protestuoja pats režisierius - neaišku, jis savo pozicijos neatskleidžia. Pasakoja Asta Martišiūtė.Kultūros ministerijoje pristatomas renginys, kuriame žurnalistika susipina su scenos menu. Tai – tarptautinės iniciatyvos už aukščiausius žiniasklaidos standartus „Media4Change“ Lietuvos skyriaus kartu su Kultūros ministerija organizuojamas Kristinos Marijos Kulinič režisuotos pjesės „Kad laikas greičiau praeitų“ skaitymas. Apie pasitikėjimo žiniasklaida didinimą per menines iniciatyvas – pokalbis su „Media4Change“ steigėja ir vadove Neringa Jurčiukonyte.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius apžvelgia muzikos leidinių bankrotus Prancūzijoje, Wagnerio bičiulių operos „pageidavimą“ už milijoną eurų bei Donaldo Trumpo planus tapti nacionalinės kultūros įstaigos valdytoju.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši verslininkas, visuomenininkas, Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės 1016-os kuopos vadas, aktyviai prisidedantis prie paramos Ukrainai akcijų, Donatas Giknius.Ved. Gerūta Griniūtė

Tęsiantis akcijai „Radarom“, LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė kviečia geriau pažinti Ukrainos kultūrą ir aktyviau aukoti.Vilniaus toliau kviečia senjorus laikinai globoti šunis ir kates – tuos gyvūnus, kurie jau seni, suluošinti ir vargiai rastų, kas juos priglaustų. Akcijos „Senjoras senjorui“ sumanytojai senjorų prašo tik dėmesio augintiniams, nes visu kitu – veterinarų priežiūra, ėdalu, kraiku – pasirūpinta. Kaip Jūs vertinate tokią akciją?Iki šiol mirti galėjo tik žmonės ir bitės, o visi kiti gyvi organizmai – arba nugaišti, arba kristi. Bet kalbininkai, gavę LRT RADIJO laidos „Sugyvenimai“ autorių klausimą, ar tikrai gyvūnai negali mirti, nusprendė, kad jie gali mirti. Taigi nuo šiol mirti gali ne tik žmogus ir bitės, bet ir žmogaus mylimas augintinis, pvz., šuo, katė, žiurkėnas. Kaip jūs vertinate tokį kalbininkų sprendimą?Kokios nuotaikos gėlių turgeliuose šią Valentino dieną, kokiems pirkėjų srautams nusiteikusios didžiosios parduotuvės?Kuo ypatingas Valstybėsatkūrimo dienos minėjimas Kuonio šile?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien prasideda 14-asis Šoblės studentų kino festivalis. Kaip jis auga ir keičiasi? Kokią įtaką festivalis daro lietuviško kino sklaidai ir augimui? Apie tai pasakoja viena iš festivalio organizatorių Ula Beatričė Batisaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos vadovas doc. Vytautas Dambrauskas.Dėmesys šių metų EXPO parodai. Studijoje – pokalbis su Lietuvos generaline komisare „Expo 2025 Osaka“ Lina Antanavičiene ir Baltijos šalių paviljono koncepcijos kūrėjais Laura Slavina ir Arthur Analts.Artėjančią valstybės atkūrimo dieną itin gausiu renginių ciklu ketina minėti Šiauliai. Vasario 16-ąją miesto autobusuose tradiciškai bus skaitomos eilės, rengiamos edukacijos, pilietinės akcijos. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie moteris dirigentes, Valentino dienos koncertų programas bei naują operą, kurioje pasakojama apie buvusios britų premjerės Margaret Thatcher karjeros pabaigą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši radijo žurnalistė, radijo dokumentikos kūrėja Vaida Pilibaitytė, su kuria kalbamės apie jos kelią į kūrybą garsais – tai, kas, jos nuomone, svarbiausia būnant radijo žurnaliste.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos rašytojų sąjungai paskelbus apie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos įsteigtą kasmetinę Salomėjos Nėries vardo literatūrinę premiją už reikšmingiausias praeitais metais išleistas poezijos knygas, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimas sulaukė audringų reakcijų: dalis komentatorių smerkia Salomėjos Nėries vardo premiją, įvardydami ją „kolaborantės vardo premija“, kiti pasisako už tai, kad būtų vertinama Nėries poezija ir kviečia nepainioti jos pasirinkimų ir klaidų su poetės kūryba. Pokalbis apie tai, ar tokia premija šiandien reikalinga.Kauno miesto simfoninis orkestras pasitinka 20-metį. Koks kelias nueitas? Kokiu koncertu orkestras pažymės gimtadienį? Pokalbis su Kauno miesto simfoninio orkestro vadovu Algimantu Treikausku ir vienu iš buvusių orkestro vyr. dirigentų Modestu Pitrėnu.Vartant muzikos istorijos puslapius, genialūs kompozitoriai neretai vaizduojami kaip rimti menininkai, kurių įtemptoje darbotvarkėje vietos linksmiems netikėtumams nebuvo. Vis dėlto tai – melas... Kaip Franzas Josephas Haydnas išgąsdino publiką netikėtu akordu? Kodėl Richardas Wagneris sykį pamiršo susitikimą su leidėju? Apie šias ir kitas nuotaikingas garsių kompozitorių istorijas pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – jaunosios kartos aktorius Šarūnas Rapolas Meliešius, kuriantis vaidmenis ir teatre, ir kine. Kiek aktorystė jį išlaisvina? Kokiuose vaidmenyse Šarūnas Rapolas randa daugiausia įkvėpimo?Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje esančio Bernardinų tilto per Vilnelę būklė kelia rūpestį į LRT besikreipusiam gyventojui, kuris laiške įvardija būtinybę tiltui rasti lėšų, kad, kaip rašo gyventojas, tai, ką galima padaryti mažesnėmis sąnaudomis ir laiku, nevirstų ilgo remonto darbais.Meinardo Valkevičiaus režisuotas trumpametražis filmas „Patrikas“ (angl. „The Perfect Fit“) šių metų pradžioje tapo pirmuoju lietuvišku animaciniu filmu, pasiekiamu „Disney+“ platformoje. Filmo kūrėjai tai vadina svajonės išsipildymu, dar vienu įrodymu, kad Lietuvoje kuriama kokybiška animacija, ir atsivėrusia nauja galimybe Lietuvos animacijos studijoms. Pokalbis su režisieriumi Meinardu Valkevičiumi ir prodiusere Akvile Bliujūte-Januše.Vilniaus senajame teatre režisierius Artūras Areima stato spektaklį pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie koncertus senoviniuose Londono autobusuose ir liūdną „Mocartukų“ saldainių likimą. Rubrikoje ir pirmoji Bachtrack 2024-ųjų klasikinės muzikos statistikos aptarimo dalis: kurie atlikejai buvo darbščiausi ir kokią muziką pernai dažniausiai girdėjome koncertų salėse?Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dailininkas, M. K. Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiemet pradedamos rekonstruoti svarbios Druskininkų erdvės: M. K. Čiurlionio paminklo skveras ir Vilniaus alėja, numatytas ir konkursas, kuriame menininkai galės kurti Čiurlionio kūrybos įkvėptas skulptūras, išsidėstysiančias alėjoje. O koks ten jau stovinčių menininko Jono Arčikausko keramikos skulptūrų likimas? Pokalbis su Druskininkų meru Ričardu Malinausku, menininku Jonu Arčikausku ir menotyrininke kuratore prof. dr. Agne Narušyte.Kultūros ministras Šarūnas Birutis trečiadienį pasikalbėti apie vykdytas procedūras atveriant slaptavietę su Vilniaus arkikatedros lobynui priklausančiomis valdovų insignijomis į ministeriją pasikvietė visų šiame procese dalyvavusių atsakingų institucijų atstovus. Susitikime dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Utenos rajone, Užpalių miestelyje prieš pusmetį rekonstruotas buvusio dvaro administratoriaus pastatas. Tikimasi, kad du šimtmečius skaičiuojantis architektūros paminklas taps miestelio kultūros židiniu. Čia pristatyta jau antroji krašto kūrėjų paroda. Pasakoja kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ į chemijos mokslų pasaulį leidžiamės su chemike, parfumerijos ir eterinių aliejų gamybos bei panaudojimo specialiste Aistra Papaite-Kazlauskiene. Kaip mus gali veikti kvapai, kodėl ji pasirinko šį meną ir kiek tame mene reikalingas chemikės racionalumas?Ved. Gerūta Griniūtė

Leidykla „LAPAS“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru inicijuoja knygos (at)gimimo akciją, kviečiančia tapti rašytojos, vertėjos ir žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės-Macaitės kūrinio „Gintarinė širdis“ bendraleidėjais. Knyga, išleista 2013-aisiais, 2014 metais buvo pašalinta iš prekybos, viešai apkaltinta „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Apie tai – pokalbis su leidyklos vadove Ūla Ambrasaite ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.Naujiena tinklalaidžių gerbėjams – startavo humoristinė LRT KLASIKOS tinklalaidė „Mažmeniniai pokalbiai“. Nostalgiško humoro laidoje kalba Gintas ir Sigis, kurie įvardija, kad per skirstomuosius radijo tinklus jie kas antrą savaitę į eterį paduos nemažą kiekį visai nepatikrintos ir smarkiai abejotinos informacijos. Gintas ir Sigis – gyvai studijoje.Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejų prieš šimtmetį įkūrė, išlaikė ir pirmąją ekspoziciją parengė tuomet veikusios Panevėžio inteligentų draugijos „Gimtajam miestui tirti“ nariai. Koks muziejus yra šiandien? Panevėžio kraštotyros muziejuje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Lietuvių dirigentas Martynas Stakionis rytoj atvers Vienos muzikinio teatro sceną po teatro rekonstrukcijos – diriguos Johanno Strausso premjerą. Spektaklis skirtas 200-osioms Johanno Strausso gimimo metinėms.Nuo teisės studijų iki įspūdingos dainininko karjeros - toks platus buvo Brazilijos dainininko Emílio Santiago kelias. Šiandien jo darbai –nepakeičiama šios šalies kultūrinės istorijos dalis. „Kiekviena daina – tai mano širdies balsas“, – yra sakęs žymusis atlikėjas. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – ypatinga viešnia: dainininkė, grupės SKYLĖ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Pokalbis apie tai, kaip gimsta dainos, kur slypi nenutrūkstamo ryšio su klausytoju paslaptis ir kas šiandien Aistei svarbiausia.Ved. Gerūta Griniūtė

Sausio 3 d. jubiliejų švenčia pianistė Guoda Gedvilaitė. Pokalbis apie prasmingus darbus, šventes ir gyvenimą tarp Lietuvos ir Vokietijos.Kauno miesto simfoninis orkestras ir didžiausias Europoje kultūros ir meno kanalas „ARTE“ rengia projektą, kurio metu bus daromas specialus šventinių koncertų įrašas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Koncertuose pasirodys ne kartą geriausia operos soliste pasaulyje pripažintas sopranas Asmik Grigorian, tarptautinio žinomumo sulaukęs ukrainiečių tenoras Dmytro Popov, Kauno miesto simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Autentiški eksponatai, dokumentinė medžiaga, meno ir dizaino objektai bei gausybė kitų artefaktų į kelionę laiku kviečia visuose trijuose galerijos aukštuose. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Brolio ir sesers duetas iš JAV „The Carpenters“ muzikos pasaulį žavėjo ne tik savo sukurtomis baladėmis, bet ir subtiliu aranžuotės meistriškumu bei savita garso raiška. Karen ir Ričardas sugebėjo puikiai balansuoti tarp melancholijos ir optimizmo ir netgi eksperimentavimo su skirtingais žanrais. Vis dėlto šiandien išraiškingos melodijos primena – už jų slypėjo trumpas grupės kelias ir liūdna išsiskyrimo pabaiga. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Giedrius Širka – grupės „Golden Parazyth“ lyderis. Kodėl, jei būtų paukštis, jis būtų kėkštas ir kokių stiprybių semiasi iš gamtos?Ved. Gerūta Griniūtė

LDS galerijoje „Arka“ Vilniuje atidaroma Martyno Gedimino paroda „NOW“. Parodoje eksponuojama tapybos darbų kolekcija iš netrukus pasirodysiančios autorinės knygos, kurioje šie kūriniai pristatomi dialoge su Jurgos Šeduikytės tekstais. Taip pat parodoje pristatoma naujai vystomo bendrakūrybinio Martyno Gedimino ir Brigitos Krasauskaitės projekto „Koplyčia“ tekstilės kūrinių instaliacija. Apie parodą pasakoja tapybos darbų autorius Martynas Gediminas ir tekstų autorė Jurga Šeduikytė.Kalbamės apie vieną įspūdingą, gal net nepelnytai primirštą asmenybę, kurios 150-ąsias gimimo metines minime šiemet, padariusią didžiulę įtaką mūsų šalies bankininkystės istorijai. Lietuvos banko Pinigų muziejuje veikia paroda „(In)cognitus. Vladui Stašinskui – 150“. Kodėl šiai Lietuvos tarpukario asmenybei muziejuje sukurta ekspozicija, domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Metams besibaigiant talentingi pasaulio atlikėjai ir kompozitoriai pristatė naujus albumus, prisodrintus šventinės muzikos. Nuo švelnių choro harmonijų iki energingų kalėdinių pučiamųjų orkestro skambesių. Apie šių metų pabaigos šventinius albumus pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – menotyrininkė, parodų kuratorė Jurgita Ludavičienė. Pokalbis apie tai, kiek menas gali tapti atgaiva ir įkvėpimu kiekvieno mūsų gyvenimuose, ir kodėl Jurgitą labiausiai įkvepia juvelyrika.Ved. Gerūta Griniūtė

Gruodžio 20-ąją minime kompozitoriaus marinisto Eduardo Balsio 105-ąsias gimimo metines ir kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimimą – 140-ąją sukaktį.Matuizos ir Merkinė – dvi gyvenvietės Varėnos rajone, kuriose apie tūkstantis gyventojų ir biudžetas papuošti kalėdinę eglutę – nedidelis. Vienur bendruomenė įžiebė paprastą, tradicinę Kalėdų eglę, kitur – menišką, tarsi instaliaciją. Tačiau įžiebus Merkinės eglę, jos dailininkas sulaukė miestelėnų pasipiktinimo dėl jos modernios išvaizdos. Kaip šventėms pasipuošė matuiziškiai ir merkiniškiai, domėjosi Rytis Skamarakas.Pokalbis su Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų duetu – studijoje viešės dailėtyrininkė, menininkė, poetė Laimutė Kreivytė ir tapytojas prof. Arvydas Šaltenis.Kolega Ignas Gudelevičius papasakos apie britų smuikininkę ir senosios muzikos žinovę Davina Clarke ir jos muzikinę meistrystę.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su Taivano lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos Taivane įkūrėja Aušra Andriuškaite. Kodėl ji šiandien gyvena Taivane, kokia muzika skamba Taivano gatvėse ir kur Aušra randa namų ramybę?Ved. Gerūta Griniūtė

Gruodžio 15 d., sekmadienį, LRT KLASIKA jungiasi prie tradicinio Europos transliuotojų sąjungos organizuojamo kalėdinio koncertų maratono – Euroradijo Kalėdų dienos. Jos metu Europoje rengiami šventiniai koncertai, kuriuos transliuos senojo žemyno nacionaliniai transliuotojai.„Lindyhopera“ - kas tai? Kokios įtampos atsiskleidžia pirmajame džiazo šokio spektaklyje, kuris gruodžio 14 d. pristatomas Vilniaus senojo teatro scenoje? Šio reiškinio kūrėją choreografę Elzę Višnevskytę kalbina Laima Slepkovaitė.Santuokos dieną jaunavedžiai žiedais apsikeičia prie altoriaus arba Santuokų rūmuose, prie neretai į altorių panašaus stalo. Į santuokų rūmų sales, jų išskirtinius interjerus ir aplinką per fotoaparato objektyvą pažvelgė fotomenininkė Vilma Samulionytė, kurdama ciklą „60 monumentų“. Apie santuokų rūmų istoriją, suformavusią naują tradiciją ir Vilmos Samulionytės fotografijų ciklą „60 monumentų“ pasakoja Donatas Šukelis.Šiandien jos muzika - Suomijos muzikos klasika. Legendinė suomių dainininkė Carola Standertskjöld 7-8-ąjį dešimtmečiais išgarsėjo jausmingomis džiazo, popmuzikos interpretacijomis. Jos pradėjo skambėti, kai Suomijos muzikos scena ieškojo savojo balso pasaulyje, o šiandien dainininkės įrašus atranda ne tik suomiai. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Taivano lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Marazaitė-Lin. Kodėl Taivanas jau dvidešimtmetį yra Irenos namai? Kuo stebina Taivano kultūra?Ved. Gerūta Griniūtė

Taivanas - tolima šalis kitoje Žemės rutulio pusėje, bet ne vienas Taivano gyventojas žino Lietuvą – vieną iš nedaugelio pasaulio šalių, pripažinusių Taivano suverenitetą. Ne vienerius metus Lietuva ir Taivanas puoselėja diplomatinius, politinius ir kultūrinius ryšius. Pirmą kartą į Taivaną koncertuoti išvyko Lietuvos kamerinis orkestras. Iš Taivano – Gerūta Griniūtė.Panevėžio muzikinis teatras pristato antrąją jubiliejinio sezono premjerą – legendinį Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Sajos miuziklą „Devynbėdžiai“.Savaitgalį po penkerių metų rekonstrukcijos duris atvers Paryžiaus katedra. Gotikinės architektūros šedevras Notre-Dame de Paris nukentėjo per 2019 m. balandį kilusį gaisrą. Pokalbis su Valdu Papieviu.Praėjusio amžiaus Latvijos estrados legenda Nora Bumbiere žavėjo tūkstančius klausytojų. Jie pabrėždavo, kad menininkės balsas ne tik išreikšdavo melodiją, bet ir subtiliai papasakodavo istoriją. Tik už šlovės slypėjo iššūkiai ir trumpas gyvenimo kelias. Kaip jauna mergina iš mažo Latvijos miestelio tapo žymia dainininke ir kodėl jos balsas palietė klausytojų širdis? Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorė Elvyra Piškinaitė, Vilniaus teatre „Lėlė“ vaikams vaidinanti jau 45 metus.Ved. Gabija Narušytė

Šį vakarą Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose visuomenei pristatoma Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Apie šią parodą LRT radijo laidoje „10-12“ pasikalbėjo kolegė Agnė Skamarakaitė ir parodos kuratorius Thomas Schirmböck bei parodos konsultantas VDU prof. Gintautas Mažeikis. Susikalbėti padėjo vertėja Algonė Junokienė.LNOBT vyksta paskutinės Giacomo Puccini vienaveiksmių operų triptiko „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“ repeticijos. Apie laukiančią premjerą šį rytą laidoje „Ryto Allegro“ pasikalbėjo kolegos Marius Eidukonis ir Evelina Povilavičiūtė.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galėsite naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“, pagaliau atkeliaujančiame į Lietuvos kino teatrus. Išsamiau - Austėjos Kuskienės pasakojime. Roko karalienė, dažniausiai atpažįstama iš savo stipraus įsimintino tembro balso ir didžiulės garbanotų plaukų šukuosenos, – tai Tina Turner, kuri, jei nebūtų pernai palikusi šio pasaulio, turbūt, švęsdama gimtadienį sudainuotų savo legendinį hitą „What‘s Love Got to Do with it?“ Šią dainą išgirsime ir Ievos Buinevičiūtės pasakojime apie spalvingą stiprios moters, mamos, žmonos ir scenos dievaitės gyvenimą.Rubrikoje „Be kaukių“ pasitinkame gidą, publicistą, istoriką Vladą Liepuonių. Kodėl kelionės tapo jo varomąja jėga? Kokį vaidmenį jo gyvenime vaidina muzika?Ved. Gerūta Griniūtė

Vyriausybė pritarė siūlymui Vilniaus oro uostui suteikti simbolinį Čiurlionio vardą. Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės komentaras.Norinčiųjų semtis žinių ir pamatyti radijo kolegų darbą iš arti laukia LRT OPUS akademija. Kas tai ir ką joje galima veikti, pasakoja kolega LRT OPUS vyresnysis muzikos redaktorius Darius Užkuraitis ir LRT OPUS laidų vedėjas Rimvydas Černiauskas.Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Šiųmetis festivalis jau 15-asis, jis stebina žanrų įvairove. Spektakliai skirti įvairaus amžiaus žiūrovams. Pristatomos komedijos ir dramos bei spektakliai su siaubo elementais. Pasak festivalio rengėjų, mėgėjų teatrų lygis auga, neretai jie prilygsta profesionaliems teatrams.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie skandalistą Emirą Kusturicą, kuriam lapkričio 24-ąją sueis 70 metų. Per keturis dešimtmečius kine Kusturica surežisavo ne vieną nepamirštamą filmą, atveriantį sudėtingas temas, o jo sukeltas triukšmas dar ilgai nenurimsta tiek jo skirtingose gimtinėse, tiek vakaruose: Balkanų egzotizavimas ir prieštaringi pasisakymai apie politiką, tautybę ir karą išsprūsta ne vienoje jo grupės-orkestro dainoje, kuriai, anot jo, dar skambant, mes esame gyvi.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Estijos lietuvis, komunikacijos ekspertas Vaidas Matulaitis. Su juo kalbamės apie dvi mirtinas estų nuodėmes, 50 Estijos tylos atspalvių ir kodėl Vaidas taip gerai jaučiasi šiauriau nuo Lietuvos.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien prasidėjo jubiliejinis, XXV Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis 2024, kurį šiemet rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Festivalyje dalyvauja chorai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos aukštųjų mokyklų ir svečiai iš Lenkijos. Pokalbis su festivalio meno vadovu Gediminu Ramanausku.Nepaprasta Brazilijos džiazo ir soulo legenda, pianistas Dom Salvador dar septintajame dešimtmetyje sukūrė albumus, kurių populiarumas gyvas ir šiandien. Jo kūryba įkvėpė ištisą kartą, o talentas driekiasi nuo Rio gatvelių iki Niujorko scenų. Jo muzika - tai kvietimas klausytis, jausti ir suprasti. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Vilniuje prasidėjo pasaulinė spaudos fotografijų konkurso „World press photo“ laimėtojų paroda. Pokalbis su parodos koordinatore Zeynep Ozcelik.Prasideda Huddersfieldo festivalis - vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos festivalių Europoje. Trečius metus iš eilės jame išsamiai pristatoma Lietuvos šiuolaikinės muzikos scena, o šiemet festivalio rezidente tapo kompozitorė ir garso menininkė Lina Lapelytė. Tiesiogiai iš Huddersfieldo - kolegė Rasa Murauskaitė-Juškienė kalbina Lina Lapelytę, LMIC vadovę Radvilę Buivydienę ir kompozitorių Matą Drukteinį.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, viena iš teatro laboratorijos „Atviras ratas“ kūrėjų Benita Vasauskaitė. Kas labiausiai kursto Benitos kūrybinę ugnį? Kiek vietos teatro pasaulis užima jos kasdienybėje?Ved. Gerūta Griniūtė

Lygiai prieš dvidešimt metų Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Lietuvos narystės palaikymas Europos Sąjungoje šiandien tikrai gana aukštas. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Žmonėms kilo įvairiausių klausimų – nuo to, kiek įstojus į Europos Sąjungą kainuos maisto produktai, kiek ūkininkams reikės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą.Į Panevėžio miesto savivaldybę oficialiai kreipėsi miesto partnerio Vinycios ir Irpinės savivaldybės, kurios paprašė vasaros metu priimti vaikus, kurių tėvai yra žuvę ar kovoja už tėvynės laisvę. Taip pat, akimirkai pamiršti šalį kamuojančius žiaurumus, atsikelti su gaidžio giedojimu, o ne patrankų šūviais, dalis ukrainiečių vaikų gali ir dalyvaudami „Nuotykių ekspedicijoje“. Ją trečius metus su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija organizuoja „Stiprūs kartu” bei „Raudonasis Kryžius”.Ukrainos institucijos ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad šalis kovoja ne tik prieš Rusijos kariuomenę, bet ir jos propagandą bei skleidžiamas melagienas ar informacines operacijas. Vilniuje viešėjusias hibridinio karo ekspertę, Vyriausybės patarėją Liubovę Cibulską ir portalo Stopfake.org įkūrėją Olgą Jurkovą kalbino LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Mokslinį tyrimą, kas skatina paauglius atsiskleisti nuotraukomis socialiniuose tinkluose atliko Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė, mokyklinės psichologijos komiteto narė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kartu su lektore, mokyklinės psichologijos komiteto nare Ugne Paluckaite.Kas laimės 2024 m. „Euroviziją“? Likus mažiau nei savaitei iki didžiausio dainų konkurso Europoje, atsakymo ieško LRT tinklalaidė „Suvienyti Eurovizijos“. Joje šį kartą apsilankė buvę „Eurovizijos“ komentatoriai, daugkartiniai komisijų nariai, LRT laidų vedėjai Darius Užkuraitis ir Gerūta Griniūtė. Jie ne tik apžvelgė pagrindinius kandidatus laimėti konkursą, bet taip pat papasakojo apie „Eurovizijos“ komentatoriaus bei komisijos nario darbą. Juos kalbina žurnalistas Justas Buivydas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

So I tuck it all away like everything's okayIf I make 'em all believe itMaybe I'll believe it, tooSo with a painted grinI play the part again - From Stained Glass Masquerade by Casting CrownsSee omnystudio.com/listener for privacy information.