Podcasts about ramut sku

Ramutė Skučaitė. „Sniego pasaka“. Skaito aktorius Gintaras Mikalauskas, groja Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“.

Ramutė Skučaitė. „Bjaurusis ančiukas“. Skaito aktorius Gintaras Mikalauskas, groja Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“.

Ramutės Skučaitės eiliuotas pasakas skaito aktorius Gintaras Mikalauskas, groja Vilniaus styginių kvintetas ,,Intermezzo”, muzikos aranžuotojas ir meno vadovas Lionius Treikauskas.

Lietuvoje kelioms dienoms atvykusi Taivano pareigūnų ir verslininkų delegacija šiandien su Lietuvos atstovais surengė forumą.Seime surengta vieša diskusija „Tėvų teisės ir pareigos skyrybų metu“.Varšuvoje rengiamame verslo forume svarstoma kaip išsaugoti Baltarusijos verslą ir padėti jam vystytis ateityje.Šiandien savo 90- ies metų jubiliejų švenčia poetė Ramutė Skučaitė.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Ramutė Skučaitė. „Kai pabunda dainelės“ (pagal Irinos Tokmakovos pasaką). 2 d. Režisierius Gintaras Mikalauskas, garso režisierius Alfredas Klimas. Vaidina Algimantas Zigmantavičius, Inga Kilšauskaitė, Rasa Lazauskaitė, Saulius Mykolaitis, Gintaras Mikalauskas, Evaldas Jaras. 1997 m.

Ramutė Skučaitė. „Kai pabunda dainelės“ (pagal Irinos Tokmakovos pasaką). 1 d. Režisierius Gintaras Mikalauskas, garso režisierius Alfredas Klimas. Vaidina Algimantas Zigmantavičius, Inga Kilšauskaitė, Rasa Lazauskaitė, Saulius Mykolaitis, Gintaras Mikalauskas, Evaldas Jaras. 1997 m.

Ramutė Skučaitė. „Sniego pasaka“ ir „Pasaka apie laumę ir lopšinę“. Skaito aktorius Gintaras Mikalauskas. Groja Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“, muzikos aranžuotojas ir meno vadovas Lionius Treikauskas.

Išgirsime kelių poečių skaitomus eilėraščius, kuriuose vienaip ar kitaip suskamba moters tapatybės tema. Girdėsime Ramutę Skučaitę, Vidmantę Jasukaitytę, Eglę Juodvalkę ir Daivą Čepauskaitę. Skaito pačios poetės.

Ramutė Skučaitė verčia Mariną Cvetajevą. 2012 metais išėjo dvikalbė knyga „Pismo v pūstatų“ – „Į Niekur laiškai“. Pluoštą Marinos Cvetajevos eilėraščių paskaitys pati vertėja Ramutė Skučaitė ir pradės nuo daugeliui gerai žinomo eilėraščio.

Ramutė Skučaitė – 2009 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Klausysimės eilėraščių iš jos knygos „Nepaslaptis tokia balta“. Naujausiose poetės knygose radosi vienas išskirtinis bruožas – prie klasikinės formos eilėraščių šliejasi autobiografinės prozos etiudai. Klausysimės poetės skaitymų iš knygos „Nepaslaptis tokia balta“.

Ramutė Skučaitė – 2009 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Klausysimės eilėraščių iš jos knygos „Nepaslaptis tokia balta“. Naujausiose poetės knygose radosi vienas išskirtinis bruožas – prie klasikinės formos eilėraščių šliejasi autobiografinės prozos etiudai. Klausysimės poetės skaitymų iš knygos „Nepaslaptis tokia balta“.

Vidurnakčio lyrikoje Ramutės Skučaitės eiles skaito Marija Skubutytė.

Vidurnakčio lyrikoje Ramutės Skučaitės eiles skaito Marija Skubutytė.

Poetė Ramutė Skučaitė 2009 metais apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija „už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą“. Klausysimės Ramutės Skučaitės ankstesnių eilėraščių. Skaito autorė.

Poetė Ramutė Skučaitė 2009 metais apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija „už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą“. Klausysimės Ramutės Skučaitės ankstesnių eilėraščių. Skaito autorė.

„Poezijos pavasario“ laureatė Ramutė Skučaitė „Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių, manau, rinktųsi būti“, – sako šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė Ramutė Skučaitė. Apie kūryboje svarbias idėjas pokalbis su Nacionalinės premijos laureate poete, dramaturge ir vertėja R. Skučaite.

„Poezijos pavasario“ laureatė Ramutė Skučaitė „Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių, manau, rinktųsi būti“, – sako šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė Ramutė Skučaitė. Apie kūryboje svarbias idėjas pokalbis su Nacionalinės premijos laureate poete, dramaturge ir vertėja R. Skučaite.

Į mano dėžutę atkeliavo plokštelė su klasikinėmis lopšinėmis. Žinoma, jų reiktų klausytis vakare, bet mes pakeisime taisykles, juk šeštadienis ir niekur nereikia skubėti. Taigi, galit drąsiai likti savo lovytėse. Lopšinėms melodijas sukūrė Volfgangas Amadėjus Mocartas, Piotras Čaikovskis, Francas Šubertas, Edvardas Grygas, Džordžas Geršvinas, Raimondas Paulas. Lietuviškus tekstus parašė Ramutė Skučaitė, Violeta Palčinskaitė, Vytautas Bložė, Gražina Kadžytė. Lopšines iš visų pasaulio kampelių, iš klasikinių operų ir miuziklų, iš užmirštų stalčių surinko ir savitai padainavo trupės „Teatriukas” aktoriai: Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas ir Artūras Varnas. Jiems talkino smuikininkė Sandra Fleišer, violončelininkė Ksenija Fedosenko, kanklininkė Jolita Sidorenkaitė bei marimbininkė Ingrida Spalinskaitė.

Į mano dėžutę atkeliavo plokštelė su klasikinėmis lopšinėmis. Žinoma, jų reiktų klausytis vakare, bet mes pakeisime taisykles, juk šeštadienis ir niekur nereikia skubėti. Taigi, galit drąsiai likti savo lovytėse. Lopšinėms melodijas sukūrė Volfgangas Amadėjus Mocartas, Piotras Čaikovskis, Francas Šubertas, Edvardas Grygas, Džordžas Geršvinas, Raimondas Paulas. Lietuviškus tekstus parašė Ramutė Skučaitė, Violeta Palčinskaitė, Vytautas Bložė, Gražina Kadžytė. Lopšines iš visų pasaulio kampelių, iš klasikinių operų ir miuziklų, iš užmirštų stalčių surinko ir savitai padainavo trupės „Teatriukas” aktoriai: Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas ir Artūras Varnas. Jiems talkino smuikininkė Sandra Fleišer, violončelininkė Ksenija Fedosenko, kanklininkė Jolita Sidorenkaitė bei marimbininkė Ingrida Spalinskaitė.

Šįkart laidoje drauge su poete Ramute Skučaite vartysime naujausią jos poezijos knygą "Ant skilusio akmens". Į poezijos rinktinę sudėti eilėraščiai, parašyti nuo 1965 metų iki pat šių dienų. Po eilėraščiais nėra datų - jų ir nereikia, - sako poetė Ramutė Skučaitė. Poezijoje kaip muzikoje - laikas tiesiog ištirpsta.

Šįkart laidoje drauge su poete Ramute Skučaite vartysime naujausią jos poezijos knygą "Ant skilusio akmens". Į poezijos rinktinę sudėti eilėraščiai, parašyti nuo 1965 metų iki pat šių dienų. Po eilėraščiais nėra datų - jų ir nereikia, - sako poetė Ramutė Skučaitė. Poezijoje kaip muzikoje - laikas tiesiog ištirpsta.

Laida skirta skaidriems Ramutės Skučaitės posmams. Už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą Ramutė Skučaitė įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Poetė yra sakiusi: "rašydama suaugusiems rašau tarsi pati sau, o štai su vaikais - viskas kitaip. Su vaiku reikia gyventi kartu, šiandien. Dabartinio vaiko pasaulis yra nuskurdęs. Vaikas mato negyvą daiktą, bendrauja su negyva įranga, nebepastebi gėlelės, žolelės. Mano tikslas - priartinti vaiko pasaulį prie gyvojo pasaulio." Su mylima poete, kurios kūryba sklidina džiaugsmo ir šviesos, harmonizuoja pirmiausia vaiko pasaulį, kalbamės apie per trijų kartų vaikystes nusidriekusį poetės kelią, poetinės kalbos reikšmę pasakant svarbiausius dalykus apie aplinką ir būtį.

Laida skirta skaidriems Ramutės Skučaitės posmams. Už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą Ramutė Skučaitė įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Poetė yra sakiusi: "rašydama suaugusiems rašau tarsi pati sau, o štai su vaikais - viskas kitaip. Su vaiku reikia gyventi kartu, šiandien. Dabartinio vaiko pasaulis yra nuskurdęs. Vaikas mato negyvą daiktą, bendrauja su negyva įranga, nebepastebi gėlelės, žolelės. Mano tikslas - priartinti vaiko pasaulį prie gyvojo pasaulio." Su mylima poete, kurios kūryba sklidina džiaugsmo ir šviesos, harmonizuoja pirmiausia vaiko pasaulį, kalbamės apie per trijų kartų vaikystes nusidriekusį poetės kelią, poetinės kalbos reikšmę pasakant svarbiausius dalykus apie aplinką ir būtį.